AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
IR DĖL Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533
7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
2016 m. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija (toliau – Keičiamas įstatymas). Kartu priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2536 (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas). Šie įstatymai įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 dieną. Jais įteisintas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (toliau – TBK), apibrėžtos jo funkcijos ir įgaliojimai.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme yra nustatytos TBK funkcijos, kai vaikui ir šeimai koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – Koordinuotai teikiamos paslaugos). Šios paslaugos teikiamos taikant atvejo vadybos modelį. Šis modelis yra detaliai reglamentuotas švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintame Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apraše (2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. V-651/A1-455/V-1004 „Dėl koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“).
Keičiamame įstatyme yra nustatytos TBK funkcijos, koordinuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimą ir įgyvendinimą. Tačiau dalis jų yra pernelyg detalios ir turėtų būti priskirtos žemesniam – atvejo vadybos – lygmeniui. Šiuo metu Keičiamas įstatymas atvejo vadybos veikimo teisinių santykių iš viso nereglamentuoja.
Todėl siekiant teisinio reguliavimo dermės bei užtikrinti teisės aktų taikymo sistemiškumą, tikslinga, kad savivaldybėje veiktų bendras atvejo vadybos modelis - tiek teikiant Koordinuotai teikiamas paslaugas, tiek koordinuojant vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą asmens lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, Keičiamame įstatyme siūloma tikslinti TBK funkcijas, koordinuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones. Kartu siūloma įteisinti, kad, vaikui esant vaikų socializacijos centre, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymą stebėtų ir analizuotų, vykdymo rezultatus vertintų, o vaikui išėjus iš centro vaiko socialinės integracijos procesą koordinuotų atvejo vadybininkas, kuris savivaldybėje yra atsakingas už koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo koordinavimą vaiko tėvams.
Atsižvelgiant į tai, kad viena iš vaikų delinkventinio elgesio priežasčių yra tai, kad tėvams trūksta arba jie neturi socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaiką ir dėl to neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros ir ugdymo, siūloma nustatyti, kad, kai vaikui yra paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą būtų teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos.
Įstatymo projekto tikslas – tobulinti Keičiamame įstatyme reglamentuojamą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos teisinį reguliavimą:
1) išgryninti ir patikslinti TBK funkcijas, jų apimtį, teisinius santykius su kitais Įstatymo subjektais;
2) įteisinti atvejo vadybos modelio taikymą savivaldybėje, kai vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės;
3) nustatyti privalomą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Taip pat nustatyti šių paslaugų teikimą vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikas grįžta iš vaikų socializacijos centro.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 str. pakeitimo projektas parengtas siekiant dermės su kitais įstatymais – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu Nr. XII- 2536, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu Nr. X-1238 ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymu. Todėl siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį ir jame numatytą savivaldybėms priskirtą funkciją – koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimą – nustatyti valstybine (valstybės perduota savivaldybėms).
Projektu taip pat siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai nekoordinuojamos švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės ir valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos (taip pat ir NVO) savivaldybėje veikia neefektyviai, neracionaliai, nepasinaudojama visais esančiais resursais. Tai patvirtina skaudūs ir rezonansiniai įvykiai, kai nukenčia vaikai ir / ar šeimos. Dažnu atveju ne dėl lėšų stygiaus, o dėl įstaigų ir organizacijų nesidalinimo informacija, nebendradarbiavimo, žinybiškumo, funkcijų ribotumo, neužtikrinama pakankama pagalba vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), nesukuriama saugi aplinka, daranti įtaką gyvenimo ir asmens bei socialinių ryšių kokybei.
Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jo tikslas – pašalinti nurodytus teisinio reguliavimo trūkumus ir sudaryti palankias teisines ir finansines prielaidas savivaldybėms efektyviau ir veiksmingiau veikti užtikrinant vaiko gerovę, naikinant „tarpžinybiškumo barjerus“, koordinuojant koordinuotai teikiamas švietimo pagalbos, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą, nustatyti šios pagalbos ir paslaugų poreikį ir jį tenkinti, vykdyti prieinamumo ir kokybės stebėseną.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Aušra Papirtienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Keičiamas įstatymas apibrėžia Kompleksinės pagalbos vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) sąvoką, tačiau ji nedera su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose vartojama sąvoka „Koordinuotai teikiamos paslaugos“.
Keičiamo įstatymo teisiniame reguliavime yra numatyta, kad vaikui gali būti skiriama viena minimalios priežiūros priemonė. Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, tik 38 vaikams buvo skirta viena minimalios priežiūros priemonė. Tuo tarpu suderintos kelios minimalios priežiūros priemonės buvo skirtos 165 vaikams. Dažnu atveju vaiko poreikiai yra didesni, vaiko elgesio problemos yra įvairialypės ir reikalauja derinti kelias paslaugas ir pagalbos priemones. Atsižvelgiant į realią situaciją, siūloma numatyti, kad vaikui turi būti skiriamos kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.
Dabar Keičiamo įstatymo teisinis reguliavimas nenustato, kad privalu teikti Koordinuotai teikiamas paslaugas vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Taip pat neprivalu teikti šias paslaugas vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą tada, kai vaikas grįžta iš vaikų socializacijos centro. Kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, pagalba vaiko šeimai dažniausiai neteikiama arba teikiama nepakankamai, todėl vaiko aplinka išlieka nepakitusi. Kuriant aplinką, palankią vaiko ugdymuisi, ir siekiant sėkmingos vaiko socialinės integracijos, siūloma įtvirtinti, kad Koordinuotai teikiamos paslaugos turi būti teikiamos tėvams, kai vaikui yra paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Ir jos taip pat turi būti teikiamos vaikui ir tėvams, kai vaikas išeina iš vaikų socializacijos centro.
Praktika rodo, kad savivaldybių administracijų vaiko gerovės komisijos teikia nepakankamai pagrįstus prašymus teismui dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ar pratęsimo. Tiek mokyklos, tiek kitos savivaldybėje esančios pagalbos įstaigos ar specialistai nepakankamai atsižvelgia į vaiko ir šeimos poreikius gauti reikalingą pagalbą ir paslaugas bendruomenėje. Be to, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra išreiškęs kritiką dėl bet kokios vaiko laisvės apribojimo formos (įskaitant administracinį suėmimą), kai vaikas nėra padaręs nusikaltimo, bet vaiką apleido tėvai, vaikas patyrė smurtą, tėvai nesuvaldo jo elgesio. Tokiais atvejais siūloma užtikrinti tinkamą šių vaikų apsaugą bei poreikių patenkinimą, bet ne riboti jų laisvę. Keičiamo įstatymo teisinis reguliavimas numato, kad švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija teikia išvadą tik dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo (dėl pratęsimo – neteikia), tačiau ir į ją nėra privaloma atsižvelgti. Tai suponuoja būtinybę tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą.
Keičiamas įstatymas nustato, kad TBK dalyvauja savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose ir raštu teikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo (Keičiamo įstatymo 12 str.). Tačiau ši nuostata nedera su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu, kuriame nustatyta, kad TBK atlieka savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas (Švietimo įstatymo 23 str. 3 d. 6 p.).
Keičiamame įstatyme nėra reglamentuojami atvejo vadybos veikimo teisiniai santykiai vaiko minimalios priežiūros sistemoje. Minimalios priežiūros priemonę vykdyti gali vienas arba keli juridiniai asmenys. Siekiant, kad tarpusavio koordinavimas tarp kelių minimalios priežiūros priemonę vykdančių asmenų vyktų veiksmingai, tikslinga iš jų tarpo paskirti koordinuojančią instituciją, reglamentuoti atvejo vadybos modelio taikymą, nustatyti pagrindines atvejo vadybininko funkcijas, atitinkamai tikslinti vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens teises ir pareigas, taip pat nustatyti minėtų subjektų teisinius santykius su TBK.
Keičiamo įstatymo teisinis reguliavimas nustato TBK funkcijas koordinuojant vaiko vidutinės priežiūros priemonę (Keičiamo įstatymo 21 str., 29 str.). Vaikų socializacijos centras yra valstybinė specializuota įstaiga, skirta vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymui, jos įgyvendinimo koordinavimui. Keičiamame įstatyme (Keičiamo įstatymo 21 str.) centro funkcijos užtikrinant tinkamą vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimą yra pakankamai apibrėžtos. Vaikų socializacijos centras turi pakankamus įstatymo suteiktus įgaliojimus ir deleguotas funkcijas koordinuoti šią sritį. Todėl, atsižvelgiant į TBK koordinuojamas veiklos sritis ir jų apimtis, į tai, kad vaikų socializacijos centras pagal savo funkcijas vykdo vaiko vidutinės priežiūros priemonę (Keičiamo įstatymo 21 str.) ir įvertinant realias TBK galimybes koordinuoti šią sritį, tikslinga peržiūrėti TBK funkcijas, susijusias su vaiko vidutinės priežiūros priemonės koordinavimu, ir jas tikslinti. TBK tokiu atveju atliktų bendradarbiavimo, informacijos gavimo ir keitimosi funkcijas. Visgi būtina nustatyti subjektą savivaldybėje, kuris, vaikui esant vaikų socializacijos centre, juo rūpintųsi, stebėtų ir analizuotų, kaip jis vykdo paskirtą priemonę, o vaikui išėjus centro – koordinuotų vaiko socialinės integracijos procesą.
Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti galiojantį teisinį reguliavimą – sistemiškai peržiūrėti visą Keičiamą įstatymą ir ypatingą dėmesį skirti Keičiamo įstatymo 29 straipsniui, kuriame nustatytos TBK teisės ir pareigos (tikslintinas straipsnio pavadinimas, TBK funkcijos, peržiūrint teisių ir pareigų apimtis bei turinį, reglamentuotini TBK teisiniai santykiai su kitais Įstatymo subjektais. Atkreiptinas dėmesys, kad TBK numatytų teisių ir pareigų turinys, išskyrus, susijusius su vidutinės priežiūros priemonės koordinavimu, neišnyksta: dalis jų lieka TBK ir formuluojami kaip įgaliojimai, kitos – perduodamos savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai arba atvejo vadybininkui). Atitinkamai turi būti patikslintos savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcijos.
Galiojančiame teisiniame reguliavime susiduriama su nepakankamu mokyklos, tėvų pasirengimu priimti iš vaikų socializacijos centro sugrįžusį vaiką. Vaiko aplinka nėra tinkamai parengta padėti vaikui integruotis, todėl tai irgi turi būti numatyta įstatyme.
Keičiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas šiuo metu nereguliuoja ir neapibrėžia koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimo.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu patobulinamas vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos teisinis reguliavimas bei jo dermė su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu:
1) Įstatymo projektu bus suderintas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme ir Įstatymo projekte vartojamas Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų terminas.
2) Įstatymo projektu bus įteisinta, kad vaikui skiriamos ne viena, o kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės. Tokiu būdu bus veiksmingiau sprendžiamos įvairialypės vaiko elgesio problemos, užtikrinami individualūs vaiko poreikiai ir interesai.
3) Įstatymo projekte (Keičiamo įstatymo 7 str.) bus numatytas privalomas Koordinuotų paslaugų teikimas šeimai, kai vaikui yra paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, taip pat šių paslaugų teikimas vaikui ir šeimai, vaikui išėjus iš vaikų socializacijos centro. Tai prisidės prie vaiko neigiamą elgesį skatinančių priežasčių mažinimo, sėkmingos vaiko socialinės integracijos ir pagalbos bei paslaugų šeimai teikimo, jų socialinių ir pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo.
4) Atitinkamai siūloma papildyti tėvų pareigas prievole dalyvauti koordinuotai teikiamų paslaugų teikime, bendradarbiauti su atvejo vadybininku, vykdyti jo rekomendacijas (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas), sudaryti tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, kai vaikas sugrįžta iš vaikų socializacijos centro (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
5) Įstatymo projekte (Keičiamo įstatymo 12 str. 4 dalis) bus numatyta, kad švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija teikia išvadą ne tik dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, bet ir pratęsimo. Siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija posėdyje priimtų siūlymą dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo tada, kai yra gauta teigiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada. Jei gauta neigiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada, būtų siūloma svarstyti koordinuotai teikti paslaugas vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, skirti vaiko minimalios priežiūros priemones (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 12 str. 8 dalis). Tokiu būdu sumažėtų nepagrįstų kreipimųsi į teismą dėl vaiko siuntimo į vaikų socializacijos centrą, būtų sustiprinta savivaldybės atsakomybė teikti vaiko poreikius atitinkančias paslaugas ir pagalbą jo gyvenamojoje vietoje. Siejant su šiomis nuostatomis, Įstatymo projekte išbraukta Keičiamo įstatymo 12 str. 14 dalis, nes gavus teigiamą švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvadą, vaikų socializacijos centras bus parenkamas iš karto ir įvardintas išvadoje. Tam reikės pakeisti Keičiamą įstatymą įgyvendinantįjį teisės aktą (Išvados teikimo dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ir vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašą).
6) Įstatymo projekte (Keičiamo įstatymo 12 str.) bus patikslintas TBK teisinis santykis su savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad TBK teikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
7) Įstatymo projekte bus reglamentuotas atvejo vadybos taikymo modelis vaiko minimalios priežiūros sistemoje. Pirma, skyrus kelias minimalios priežiūros priemones, jas vykdančių asmenų veikla bus koordinuojama. Siekiant, kad šis koordinavimas vyktų veiksmingai, siūloma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu vieną iš paskirtų minimalios priežiūros priemones vykdančių juridinių asmenų skirti koordinuojančia institucija (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 12 str. 11 d.), kurioje būtų paskirtas asmuo, atliekantis atvejo vadybininko funkcijas (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo projekte yra tikslinamos vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens teisės ir pareigos (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 19 str.), nustatytos pagrindinės atvejo vadybininko funkcijos, jo teisiniai santykiai su TBK (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 str. 2 d.). Tokiu būdu bus taikomas tas pats atvejo vadybos modelis, kuris šiuo metu yra nustatytas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinančiame teisės akte, reglamentuojančiame Koordinuotų paslaugų vaikui ir šeimai teikimą. Taip pat siūloma įteisinti, kad, vaikui esant vaikų socializacijos centre, juo rūpinasi, stebi ir analizuoja, kaip jis vykdo paskirtą priemonę, ir, vaikui išėjus centro, koordinuoja vaiko socialinės integracijos procesą atvejo vadybininkas, kuris savivaldybėje yra atsakingas už koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo koordinavimą vaiko tėvams (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 22 str.6 ir 7 dalys).
8) Įstatymo projekte bus patikslintos TBK funkcijos, koordinuojant vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymą, paliekant bendradarbiavimo, informavimo funkcijas, kurios reikalingos informacijos apsikeitimui, inicijuojant Koordinuotų paslaugų vaikui ir šeimai teikimą, kai vaikas yra vaikų socializacijos centre arba jam išėjus iš centro (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 7 str., 21 str. 1 d. 11 p. ir 3 d. 13 p., 22 str. 1 d., 29 str.).
Kitų TBK numatytų teisių ir pareigų turinys, išskyrus susijusias su vidutinės priežiūros priemonės koordinavimu, Įstatymo projekte neišnyksta. Įstatymo projektu patikslintas Keičiamo įstatymo 29 straipsnis, kuriame nustatytos TBK funkcijos, teisės ir pareigos: straipsnio pavadinimas formuluojamas kaip TBK įgaliojimai, patikslintas TBK funkcijų turinys, teisės ir pareigos formuluojamos kaip TBK įgaliojimai, dalis jų lieka TBK, kitos – perduodamos savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai arba atvejo vadybininkui:
- Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta funkcija priskirta savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai, kurios tikslas yra užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Vietoj jos nustatytas TBK įgaliojimas teikti prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo.
- Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai papildomi nuostatomis dėl Koordinuotų paslaugų, kitos pagalbos vaiko atstovams pagal įstatymą įvairovės ir prieinamumo vertinimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimo duomenų kaupimo ir analizavimo, paslaugų steigimo ir plėtros.
- Patikslinta Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis: 1 punkte numatyta teisė priskirta atvejo vadybininkui (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). 2 punkte numatyta teisė suformuluota kaip įgaliojimas (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). 3 punkte numatyta teisė suformuluota kaip įgaliojimas (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 4 punkte numatyta teisė suformuluota kaip įgaliojimai (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai) ir savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcija (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
- Patikslinta Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis - 1 punktas išbrauktas, nes TBK atlieka savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas. 2 punkte numatyta funkcija priskirta atvejo vadybininkui (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atsisakyta 3 punkte numatytos funkcijos (funkcija numatyta vaikų socializacijos centrui, Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas). 4 punkte numatyta funkcija priskirta savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 5 punktas). 5 ir 6 punktuose numatytos funkcijos priskirtos atvejo vadybininkui (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Atitinkamai patikslintos savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcijos dėl siūlymų teikimo rengiant vaiko socialinės integracijos planą bei tobulinant Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 30 str. 4 d. 5 p., 30 str. 5 d.).
Įstatymo projektu siūloma, kad savivaldybės administracijos direktorius įpareigotų mokyklą, kurioje vaikas mokysis, bei vaiko atstovus pagal įstatymą sudaryti tinkamas sąlygas priimti iš vaikų socializacijos centro sugrįžusį vaiką ir padėti integruotis į vietos bendruomenę (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projektu siūloma nustatyti koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimą kaip valstybinę (valstybės perduota savivaldybėms) funkciją.
Įstatymo pakeitimas atitinka ir šios Vyriausybės nuostatas mažinti skurdą, socialinę atskirtį, kuriant šeimai palankią aplinką.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimti projektai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. V-555 „Dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. V-651/A1-455/V-1004 „Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V-181 „Dėl išvados teikimo dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ir vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. V-644 „Dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nėra.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Keičiamo įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „vaiko minimali priežiūra“, „koordinuotai teikiamos paslaugos“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: nėra.
Teikia
Seimo nariai
Rimantė Šalaševičiūtė
Aušra Papirtienė