Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 243

STENOGRAMA

 

2023 m. kovo 10 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me pa­va­sa­rio Sei­mo se­si­ją ir ko­vo 10 die­nos Sei­mo po­sė­dį.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

10.02 val.

Lietuvos Respublikos Sei­mo Pir­mi­nin­kės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės-Niel­sen kal­ba Seimo VI (pavasario) sesijos pradžios proga

 

Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, ger­bia­mo­ji Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo Mar­šal­ka, ger­bia­mi sve­čiai, svei­ki­nu jus vi­sus, su­si­rin­ku­sius į Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ją. Šian­dien pra­side­dant se­si­jai pas mus vie­ši mū­sų vie­nas svar­biau­sių ir ar­ti­miau­sių są­jun­gi­nin­kų – Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo Mar­šal­ka po­nia E. Vi­tek. (Plo­ji­mai)

Sim­bo­liš­ka, kad po­nia E. Vi­tek pas mus lan­ko­si pa­si­tin­kant Ko­vo 11-ąją. At­kur­da­ma ne­pri­klau­so­my­bę Lie­tu­va pa­vyz­džio ir įkvė­pi­mo sė­mė­si ir iš Len­ki­jos, kur iš­si­lais­vi­ni­mo iš ko­mu­nis­ti­nio jun­go pro­ce­sai pra­si­dė­jo dar anks­čiau. O šian­dien pra­si­de­dan­čios Sei­mo se­si­jos vie­nas iš pa­grin­di­nių leit­mo­ty­vų yra na­cio­na­li­nio sau­gu­mo, gy­ny­bos stip­ri­ni­mas ir čia mums la­bai svar­bus mū­sų ben­dra­dar­bia­vi­mas su ar­ti­miau­siais są­jun­gi­nin­kais ir part­ne­riais.

Ger­bia­mi ko­le­gos, Sei­mo se­si­ją pra­de­da­me Ko­vo 11-osios iš­va­ka­rė­se, jau 33-io­sios mū­sų vals­ty­bei Ko­vo 11-osios, per tuos me­tus mes kū­rė­me sa­vo sėk­mės is­to­ri­ją. Aš ti­kiu, kad sa­vo dar­bais, sa­vo spren­di­mais ją kur­si­me ir to­liau, kad ir šios se­si­jos dar­bai stip­rins mū­sų de­mo­kra­tiją, stip­rins mū­sų vi­suo­me­nės sau­gu­mą, at­spa­ru­mą, pa­si­ren­gi­mą bet ku­rioms iš­orės grės­mėms. Tam pa­si­tar­naus ne­abe­jo­ti­nai ne tik mū­sų spren­di­mai čia, par­la­men­to sa­lė­je, bet ir vie­nas svar­biau­sių po­li­ti­nių įvy­kių ne tik šiais me­tais – Vil­niaus NATO sa­mi­tas, ku­ris lau­kia ly­giai už 4 mė­ne­sių.

Mū­sų vi­sų lau­kia tik­rai daug svar­bių spren­di­mų, dar­bų, in­ten­sy­vaus pa­si­ren­gi­mo lai­kas ir apie tuos dar­bus, apie dar­bo­tvarkę pa­kal­bė­si­me šiek tiek vė­liau. O da­bar no­rė­čiau į tri­bū­ną pa­kvies­ti ger­bia­mą­ją Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo Mar­šal­ką po­nią E. Vi­tek. Pra­šom. (Plo­ji­mai)

 

10.04 val.

Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo Mar­šal­kos Elž­bie­tos Vi­tek kal­ba

 

E. VITEK. Ger­bia­ma po­nia Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riai. No­rė­čiau šir­din­gai pa­dė­ko­ti jums, po­nia Pir­mi­nin­ke, už kvie­ti­mą da­ly­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ei­li­nės se­si­jos inau­gu­ra­ci­nia­me po­sė­dy­je.

Ko­vo 11-oji. Tai dar vie­nas ma­no vi­zi­tas Vil­niu­je – mies­te, ku­ris šven­čia sa­vo 700-ąsias me­ti­nes. Taip pat su džiaugs­mu pri­ėmiau kvie­ti­mą da­ly­vau­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­gi­mi­mo iš­kil­mė­se. Ko­vo 11-oji – tai die­na, įam­ži­nan­ti ne­pa­lau­žia­mą lie­tu­vių ko­vą už jų Tė­vy­nės, gim­to­sios kal­bos, tei­sės į ap­si­spren­di­mą lais­vę. Tai lie­tu­vių šven­tė, bet taip pat vi­sų tau­ty­bių Lie­tu­vos pi­lie­čių. Šias nuo­sta­bias me­ti­nes ga­li­ma lai­ky­ti vie­na iš sim­bo­li­nių da­tų, ga­lu­ti­nai nu­brau­kian­čių Molotovo–Ribentropo su­tar­ties pa­sek­mes. Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­ga­vi­mo de­kla­ra­ci­ja bu­vo svar­bus So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mo pro­ce­so veiksnys, ne­abe­jo­ti­nai pri­si­dė­jęs prie ga­lu­ti­nės Ge­le­ži­nės už­dan­gos griū­ties. So­vie­tų Są­jun­gos val­džia ban­dė pri­vers­ti Lie­tu­vą at­si­sa­ky­ti šios de­kla­ra­ci­jos. Pas­ku­ti­nis ban­dy­mas iš­lai­ky­ti so­vie­tų val­džią Lie­tu­vo­je bu­vo 1991 m. sau­sio 13 d. so­vie­tų ar­mi­jos in­ter­ven­ci­ja. Len­kai anuo­met sto­jo pe­tys į pe­tį su lie­tu­viais gin­ti tiek Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą, tiek ir Te­le­vi­zi­jos bokš­tą – reikš­min­gą ko­vos už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę sim­bo­lį. Len­kai kar­tu su lie­tu­viais da­ly­va­vo Bal­ti­jos ke­ly­je, kuris reiškė pro­tes­tą prieš po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, ku­rios tuo­met bu­vo So­vie­tų Są­jun­gos su­dė­ty­je. 1989 me­tais tai bu­vo ryš­kus ko­mu­ni­ka­tas pa­sau­liui apie mū­sų ša­lių ben­drys­tės, vie­ny­bės, lais­vės troš­ki­mo jė­gą ir ta­po mū­sų drą­sos sim­bo­liu.

Šių me­tų sau­sio mė­ne­sį Var­šu­vo­je bu­vo pa­mi­nė­tas vie­nas iš dau­ge­lio len­kų ir lie­tu­vių drau­gys­tės ak­tų, tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­for­ma­ci­nio biu­ro Len­ki­jo­je stei­gi­mo me­ti­nės. Per­nai ba­lan­džio mė­ne­sį Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­me kar­tu su ju­mis, po­nia Pir­mi­nin­ke, bei su ki­tais par­la­men­ta­rais ir eks­per­tais dis­ku­ta­vo­me apie Abie­jų Tau­tų in­dė­lį į Eu­ro­pos pa­vel­dą. Šių me­tų sau­sio mė­ne­sį Var­šu­vo­je bu­vo pa­mi­nė­tas dar vienas iš dau­ge­lio Len­ki­jos ir Lie­tu­vos drau­gys­tės ak­tų – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­for­ma­ci­nio biu­ro įstei­gi­mas Len­ki­jos Res­pub­li­ko­je.

1863–1864 me­tų su­ki­li­mas. Per­nai ba­lan­dį Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­me kar­tu su po­nia Pir­mi­nin­ke bei par­la­men­ta­rais, eks­per­tais dis­ku­ta­vo­me apie Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos pa­sie­ki­mus Eu­ro­po­je. Šių me­tų sau­sį mi­nė­jo­me se­no­sios Res­pub­li­kos tau­tų 1863–1864 metų su­ki­li­mo prieš ru­sų oku­pa­ci­ją 160-ąsias me­ti­nes. Did­vy­riš­kų ko­vų at­minimas pa­dė­jo mums iš­sau­go­ti tau­ti­nį ta­pa­tu­mą. Ap­mąs­ty­da­mi su­ki­lė­lių ko­vas, kar­tu sta­to­me ne­pa­lau­žia­mą re­du­tą NATO Ry­tų flan­ge ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ry­ti­nia­me pa­sie­ny­je, kad su Ere­lio ir Vy­ties žen­klu sau­go­tu­me mū­sų ir jū­sų lais­vę.

Dvi­ša­lis ben­dra­dar­bia­vi­mas. Lie­tu­va yra vie­na svar­biau­sių Len­ki­jos part­ne­rių. Mus sie­ja in­ten­sy­vus dvi­ša­lis ir re­gio­ni­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas, ge­og­ra­fi­nė pa­dė­tis ir iš­šū­kiai, kad ir sau­gu­mo ir in­fra­struk­tū­ros sri­ty­se. Mus sieja įvai­rios ini­cia­ty­vos ir ak­ty­vu­mas tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, pa­vyz­džiui, to­kiai­s for­ma­tai­s kaip B3+1, B9, Liub­li­no tri­kam­pis, Tri­jų jū­rų iniciatyva ar NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, kuris įvyks šiais me­tais Vil­niu­je. Gau­sūs mū­sų vals­ty­bių vy­riau­sy­bių na­rių kon­tak­tai ga­ran­tuo­ja kon­struk­ty­vų dia­lo­gą vi­so­se vals­ty­bi­nės po­li­ti­kos sri­ty­se. Dis­ku­si­jos pa­de­da at­ver­ti nau­jas ben­dra­dar­bia­vi­mo erd­ves ir ras­ti gin­čy­ti­nų klau­si­mų spren­di­mus. Ben­drų veiks­mų re­zul­ta­ty­vu­mo pa­tir­tis pri­me­na 2008 me­tus, mū­sų ša­lių bei Es­ti­jos, Uk­rai­nos pre­zi­den­tų ir Lat­vi­jos prem­je­ro vi­zi­tą Tbi­li­sy­je, kur pa­vy­ko su­stab­dy­ti Ru­si­jos in­ter­ven­ci­ją. Anų me­tų rug­pjū­čio 12 dieną mi­tin­go Tbi­li­sy­je me­tu da­ly­vau­jant Pre­zi­den­tui V. Adam­kui švie­saus at­minimo Len­ki­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas L. Kačyns­kis pa­sa­kė įsi­min­ti­nus žo­džius: „Šian­dien esa­me čia kar­tu. Šian­dien pa­sau­lis pri­va­lė­jo su­re­a­guo­ti, net jei to ne­no­rė­jo. Ir mes esa­me čia tam, kad šis pa­sau­lis re­a­guo­tų dar stip­riau.“ Šie žo­džiai pui­kiai iliust­ruo­ja mū­sų ben­drus veiks­mus pas­ta­rai­siais me­tais. Man di­de­lė gar­bė, kad ga­li­me kar­tu su ju­mis švęs­ti Ko­vo 11-osios iš­kil­mė­se, ku­rio­se Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rū­muo­se ka­dai­se da­ly­va­vo ir mū­sų švie­saus at­minimo Pre­zi­den­tas.

Len­kai Lie­tu­vo­je. Savo par­la­men­ti­nė­je veik­lo­je ypa­tin­gą dė­me­sį ski­ria­me mū­sų tau­tie­čiams. Dau­ge­lį rū­pi­mų klau­si­mų ga­lė­tų iš­spręs­ti Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mo, įgy­ven­di­nan­čio Len­ki­jos Res­pub­li­kos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­tar­ties dėl drau­giš­kų san­ty­kių ir ge­ro kai­my­ni­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo bei Eu­ro­pos Ta­ry­bos tau­ti­nių ma­žu­mų ap­sau­gos pa­grin­dų kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas, pri­ėmi­mas. Krei­pian­tis į Lie­tu­vą, kaip į ver­tą pa­si­ti­kė­ji­mo są­jun­gi­nin­kę ir part­ne­rę, taip pat tu­ri­me vil­ties, kad bus ge­ri­na­ma len­kų švie­ti­mo Lie­tu­vo­je si­tu­a­ci­ja ir ren­gia­mo­se švie­ti­mo re­for­mo­se bus at­si­žvelg­ta į len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos at­sto­vų bal­są ir po­rei­kius.

Par­la­men­ti­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas. Uk­rai­na. Vai­sin­go dia­lo­go siekia­me vyk­dy­da­mi par­lamen­ti­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą. Par­la­men­ti­nė di­plo­ma­ti­ja – tai pui­kus ir la­bai efek­ty­vus bū­das rem­ti mū­sų vy­riau­sy­bes vyk­dant stra­te­gi­nius veiks­mus, ku­rių tiks­las už­tik­rin­ti mū­sų pi­lie­čiams sau­gu­mą, tai­ką, sėk­mę ir ge­ro­vę. Tai taip pat veiks­min­ga ben­dra­dar­bia­vi­mo re­gio­ne ir tarp­tau­ti­nė­je are­no­je for­ma. Mū­sų po­kal­biai, su­si­ti­ki­mai, vi­zi­tai, veiks­mai skir­ti kon­kre­tiems spren­di­mams esant iš­šū­kiams, su ku­riais šiuo me­tu su­si­du­ria­me. Yra daug mū­sų ini­cia­ty­vų rū­pi­nan­tis ben­dru tau­ti­niu bei kul­tū­ri­niu pa­vel­du, kar­tu mi­nint Ge­gu­žės 3-iosios Kon­sti­tu­ci­jos, Liub­li­no uni­jos, 1863–1864 metų su­ki­li­mo me­ti­nes, taip pat dau­ge­lį ki­tų da­bar­ti­nės is­to­ri­jos įvy­kių. Iš li­ki­mo ga­vo­me to­kią pri­vi­le­gi­ją, kad mus glau­džiai jun­gia pa­vel­das, ku­ris nė­ra vien pra­ei­tis. Tai ver­tin­ga pa­mo­ka, mū­sų ben­dra­dar­bia­vi­mo ins­pi­ra­ci­ja ir jė­gos gin­ti svar­biau­sias ver­ty­bes šal­ti­nis.

Dra­ma­tiš­ka si­tu­a­ci­ja, su­si­ju­si su ka­ru Uk­rai­no­je, mo­bi­li­zuo­ja mus kuo labiau ir kuo pla­tes­niu mas­tu įsi­trauk­ti į pa­gal­bą šiai žvė­riš­kai Ru­si­jos už­pul­tai ša­liai. Ben­dras Len­ki­jos ir Lie­tu­vos li­ki­mas le­mia, kad abi ša­lys kal­ba vie­nu bal­su dėl pa­ra­mos tę­si­mo ka­ro ap­im­tai Uk­rai­nai. Pa­gal­ba tu­ri bū­ti tei­kia­ma vi­sais lyg­me­ni­mis – ka­ri­niu, po­li­ti­niu, fi­nan­si­niu ir hu­ma­ni­ta­ri­niu. Len­ki­jos ir Lie­tu­vos is­to­ri­nė pa­tir­tis ir bū­ti­ny­bė gin­ti ne­pri­klau­so­my­bę iš­ti­sus šimt­me­čius sti­p­ri­na mū­sų ben­drą įsi­ti­ki­ni­mą, jog rei­kia dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad Uk­rai­na at­rem­tų Ru­si­jos ag­re­si­ją. Len­ki­ja, kaip ir Lie­tu­va, lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad ru­sų ka­ro nu­si­kal­ti­mai teis­ti­ni, o jų vyk­dy­to­jai pri­va­lo bū­ti pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn.

Šių me­tų va­sa­rio 24 dieną kar­tu su po­nia Pir­mi­nin­ke bei Lat­vi­jos Res­pub­li­kos Sa­eimos ir Es­ti­jos Res­pub­li­kos Ry­gi­ko­go pir­mi­nin­kais ben­dro­je de­kla­ra­ci­jo­je, pri­im­to­je pra­ėjus me­tams nuo Ru­si­jos in­va­zi­jos į Uk­rai­ną, pa­tvir­ti­no­me mū­sų vi­siš­ką so­li­da­ru­mą su uk­rai­nie­čių tau­ta. Kar­tu sie­kia­me, kad par­la­men­tai nuo­la­tos da­ly­vau­tų tarp­tau­ti­niuo­se de­ba­tuo­se stra­te­gi­niais klau­si­mais, pri­si­dė­tų prie mū­sų vy­riau­sy­bių vyk­do­mų veiks­mų, stip­rin­tų ben­dra­dar­bia­vi­mą tarp mū­sų ša­lių.

Šiuos me­tus pra­dė­jo­me sau­sį nuo Len­ki­jos ir Bal­ti­jos ša­lių par­la­men­tų pir­mi­nin­kų su­si­ti­ki­mo Var­šu­vo­je, ir kartu priėmėme ben­drą de­kla­ra­ci­ją dėl par­la­men­tų ben­dra­dar­bia­vi­mo stip­ri­ni­mo at­sa­kant į ge­o­po­li­ti­nes grės­mes. Dar kar­tą pa­si­tvir­ti­no, kad mus jun­gia vis­kas – dis­ku­si­jos me­tu ne­bu­vo nė vie­no punk­to, dėl ku­rio mū­sų nuo­mo­nės iš­si­skir­tų. Tai di­de­lė ver­ty­bė. Mes vie­no­dai ver­ti­na­me ge­o­po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją Eu­ro­po­je. Esa­me tos pa­čios nuo­mo­nės dėl Ru­si­jos ke­lia­mų grės­mių. Kal­bė­jo­me vie­nu bal­su apie tai, ko­kiu bū­du tu­ri­me teik­ti pa­gal­bą Uk­rai­nai, kad ši­tas ka­ras baig­tų­si Uk­rai­nos per­ga­le ir Ru­si­jos pra­lai­mė­ji­mu. Kal­bė­jo­me apie tai, kaip, ko­kiais įran­kiais, kaip par­la­men­tų pir­mi­nin­kai, pri­va­lo­me da­ry­ti įta­ką ki­toms, stip­res­nėms, tur­tin­ges­nėms, ša­lims, kad jos no­rė­tų stip­rin­ti sa­vo pa­gal­bą, ypač ka­ri­nę, Uk­rai­nai, taip pat apie mū­sų vals­ty­bių ir vi­sos Eu­ro­pos sau­gu­mą, ypač ar­tė­jant NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui Lie­tu­vo­je, taip pat apie Ru­si­jos „minkš­tuo­sius“ ban­dy­mus grįž­ti į ci­vi­li­zuo­tą pa­sau­lį per spor­tą ir kul­tū­ri­nius įvy­kius, to ne­ga­li­me leis­ti.

Kaip mo­te­rys mes su po­nia Pir­mi­nin­ke su­pran­ta­me, kiek skaus­mo ir kan­čios ka­ras Uk­rai­no­je ke­lia sil­pniau­siems. Iš šio su­vo­ki­mo gi­mė ver­tin­gas par­la­men­ti­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo for­matas, ku­riame kar­tu su po­nia Pir­mi­nin­ke da­ly­vau­ja­me. Bendradarbiaujant Eu­ro­pos Są­jun­gos šalių par­la­men­tų pirmininkėms moterims tei­kiama pa­gal­ba pa­bė­gė­liams iš Uk­rai­nos – mo­te­rims, vai­kams, vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms.

Ko­vo­je su Ru­si­jos ag­re­so­riu­mi pri­va­lo­me bū­ti bud­rūs ir įveik­ti vi­sas ru­sų dez­in­for­ma­ci­jos me­di­jo­se ap­raiš­kas ir for­mas.

Sau­gu­mas ir eko­no­mi­ka. Len­ki­ja, at­sa­kin­gu­mo už re­gio­ni­nį sau­gu­mą dva­sia, šiuo me­tu va­do­vau­ja mi­si­jai „Bal­tic Air Po­li­cing“, už­tik­ri­nan­čiai Lie­tu­vos dan­gaus ap­sau­gą. Len­ki­jos ka­ri­nio kon­tin­gen­to „Or­lik 11“ dis­lo­ka­vi­mas Šiau­lių oro pa­jė­gų ba­zė­je at­spin­di NATO vals­ty­bių vie­ny­bę ir yra Len­ki­jos ir Lie­tu­vos sau­gu­mo in­te­re­sų ta­pa­tu­mo sim­bo­lis. Mū­sų glau­daus ben­d­ra­dar­bia­vi­mo vai­sius yra ener­ge­ti­kos pro­jek­tai. Len­ki­ja, su­vok­da­ma ener­ge­ti­nio sau­gu­mo svar­bą su­ve­re­nu­mui iš­sau­go­ti, re­mia Lie­tu­vos elek­tros ener­ge­ti­kos sis­te­mų sin­chro­ni­zavi­mą su kon­ti­nen­ti­nės Eu­ro­pos erd­ve. Vie­nas ener­ge­ti­nio sau­gu­mo pa­ma­tų yra Len­ki­jos ir Lie­tu­vos du­jo­tie­kis GILP (Gas In­ter­con­nec­tor Po­land-Lit­hu­a­nia). Be­je, du­jų in­ter­ko­nek­to­rius ati­tin­ka Eu­ro­pos Są­jun­gos ener­ge­ti­kos po­li­ti­ką ir abie­jų ša­lių stra­te­gi­ją, sie­kian­čią di­ver­si­fi­kuo­ti du­jų tie­ki­mo šal­ti­nius. Ben­dri Len­ki­jos ir Lie­tu­vos in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tai, to­kie kaip „Via Bal­tica“ ir „Rail Bal­ti­ca“, „Via Car­pa­tiaׅ“, žlu­gus Ge­le­ži­nei už­dan­gai, atliepia ne­pri­klau­so­my­bės iš­šū­kius, už­tik­ri­na grei­tą su­si­sie­ki­mą ke­liais ir ge­le­žin­ke­liais Eu­ro­pos trans­por­to ko­ri­do­riuo­se.

Ger­bia­mie­ji, šian­dien, jums pra­de­dant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ei­li­nę se­si­ją, no­rė­čiau pa­lin­kė­ti vai­sin­gų po­sė­džių, dis­ku­si­jų, bal­sa­vi­mų, sėk­min­go dar­bo, ku­ris yra di­de­lė at­sa­ko­my­bė Tė­vy­nei ir Tau­tai. Lin­kiu dar­bo, ku­rį vyk­do­me kaip mi­si­ją, kaip pa­šau­ki­mą, ku­ris tu­ri ga­lią keis­ti mus su­pan­čią tik­ro­vę taip, kad mū­sų pi­lie­čiai ga­lė­tų gy­ven­ti kuo ge­riau­siai. Tar­nys­tė, vyk­do­ma su pa­si­au­ko­ji­mu, duo­da ste­bi­nan­čius efek­tus ne tik mū­sų ša­ly­je, bet ir už jos ri­bų, ypač jei da­li­ja­mės pa­gal­ba, ge­ru žo­džiu, kai tei­kia­me kon­kre­čią pa­ra­mą ki­tiems, ku­riems to rei­kia. Taip, kaip rei­kia jos šian­dien Uk­rai­nos tau­tai. Len­ki­jos ir Lie­tu­vos is­to­ri­ja ga­li bū­ti pa­mo­ka Eu­ro­pai – kaip vie­ny­tis, kaip rem­ti vie­nam ki­tą, ben­dra­dar­biau­ti pa­si­tel­kiant pra­ei­ties pa­tir­tį, ta­čiau žen­giant į atei­tį.

Ger­bia­mie­ji, Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo var­du nuo­šir­džia­i svei­ki­nu Ko­vo 11-osios – Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nos pro­ga. Te­gy­vuo­ja Len­ki­ja, te­gy­vuo­ja Lie­tu­va.

La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo Mar­šal­kai po­niai E. Vi­tek ir de­le­ga­ci­jai, Jų Eks­ce­len­ci­joms am­ba­sa­do­riams. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau pa­kvies­ti į tri­bū­ną Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to G. Nau­sė­dos pa­ta­rė­ją P. Bal­to­ką, kad per­skai­ty­tų Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to svei­ki­ni­mą Sei­mui pa­va­sa­rio se­si­jos pro­ga. Pra­šau.

 

10.19 val.

Lietuvos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos svei­ki­ni­mas Sei­mo VI (pa­va­sa­rio) se­si­jos pradžios pro­ga, perskaitytas Respublikos Prezidento patarėjo Pauliaus Baltoko

 

P. BALTOKAS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, leis­ki­te man per­skai­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to G. Nau­sė­dos svei­ki­ni­mą Sei­mo ei­li­nės pa­va­sa­rio se­si­jos pro­ga.

„Svei­ki­nu jus su­si­rin­ku­sius į Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ją. Ne­se­niai pra­bė­gę sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mai ir me­rų rin­ki­mų pir­ma­sis tu­ras ta­po svar­biu žen­klu vi­soms Lie­tu­vos po­li­ti­nėms jė­goms. Po il­ges­nės per­trau­kos pa­si­gir­dęs rin­kė­jų bal­sas lei­džia ge­riau įver­tin­ti spren­di­mus, ku­rie ati­tin­ka di­des­nės vi­suo­me­nės da­lies lū­kes­čius, kaip ir tuos, ku­riuos pri­imant pri­trū­ko įsi­klau­sy­mo. Sei­mo ka­den­ci­jai per­si­ri­tus į an­trą pu­sę, įsta­ty­mų lei­dė­jų dar­bas tam­pa ne­pa­pras­tai svar­bus. Lie­ka vis ma­žiau lai­ko es­mi­nėms re­for­moms, ku­rios ga­li pa­ska­tin­ti spar­tes­nę ša­lies ūkio rai­dą, su­stip­rin­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas, už­tik­rin­ti so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą ir ki­taip pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vės. Lie­ka vis ma­žiau lai­ko įgy­ven­din­ti ker­ti­nius pa­ža­dus, ku­rie bu­vo duo­ti rin­kė­jams 2020 me­tų Sei­mo rin­ki­mų me­tu. Ne tik vie­nai ku­riai po­li­ti­nei jė­gai, bet ir vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms svar­bu pa­ga­liau su­lauk­ti, kol bus įgy­ven­din­ti skam­biai pri­sta­ty­ti mo­kes­čių sis­te­mos re­for­mos pla­nai. Pa­ma­žu slūgs­tant re­kor­di­nei in­flia­ci­jai, bū­ti­na iš­mok­ti pa­mo­kas ir im­tis prie­mo­nių, kad to­kio mas­to iš­ban­dy­mų iš­veng­tu­me at­ei­ty­je. Taip pat to­liau ma­žin­ti dir­ban­čių, ne­įga­lių­jų ir vai­kus au­gi­nan­čių as­me­nų skur­do ri­zi­ką. Sa­vo ei­lės lau­kia ir il­ga­lai­kės prie­žiū­ros re­for­ma, pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mos per­žiū­ra, mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą sis­te­mos struk­tū­ri­niai po­ky­čiai.

Ne ma­žiau reikš­min­gi il­guo­ju lai­ko­tar­piu ga­li bū­ti ke­ti­ni­mai re­for­muo­ti vals­ty­bės tar­ny­bą. Tu­ri­me kar­tu ieš­ko­ti bū­dų, kaip vals­ty­bės tar­ny­bą su­stip­rin­ti iš­sau­gant ker­ti­nes nuo­sta­tas ir pa­ska­tas, nuo ku­rių šian­dien pri­klau­so jos pa­trauk­lu­mas. Tik tai pa­sie­kę su­kur­si­me są­ly­gas efek­ty­viau teik­ti vie­šą­sias pa­slau­gas at­ei­ty­je.

At­ski­ro dė­me­sio nu­si­pel­no tei­sė­jų ir pro­ku­ro­rų, at­lie­kan­čių es­mi­nį vaid­me­nį vals­ty­bė­je įgy­ven­di­nant tei­sin­gu­mo funk­ci­ją, dar­bo są­ly­gos. To­dėl, jei­gu strig­tų vals­ty­bės tar­ny­bos per­t­var­ka, šio­je Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jo­je esu pa­si­ruo­šęs teik­ti pa­siū­ly­mus di­din­ti tei­sė­jų, pro­ku­ro­rų pa­rei­gi­nės al­gos ko­e­fi­cien­tus, taip pat spręs­ti ne­to­ly­gaus ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mų dar­bo krū­vio pro­ble­mą.

Pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų mums vi­siems ke­lia ir di­džiau­sias bei kru­vi­niau­sias XXI am­žiaus ka­ras Eu­ro­po­je, pra­si­dė­jęs prieš de­vy­ne­rius me­tus. Pas­ta­ruo­sius me­tus jis ypač ar­šiai nio­ko­ja mū­sų bro­lių ir se­se­rų uk­rai­nie­čių na­mus. Ben­dro­mis jė­go­mis tu­ri­me to­liau rem­ti Ru­si­jos bru­ta­liai už­pul­tą Uk­rai­ną, o kar­tu pa­si­rū­pin­ti ir Lie­tu­vos vals­ty­bės at­spa­ru­mu bei sau­gu­mu. To­dėl kvie­čiu vi­sus ir kiek­vie­ną Sei­mo na­rį pri­si­im­ti as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę. Dau­giau pa­stan­gų skir­ki­te tam, kad Lie­tu­vos žmo­nės ga­lė­tų jaus­tis sau­giau ir gy­ven­ti ge­riau. Bran­gin­ki­te Sei­mo re­pu­ta­ci­ją ir stip­rin­ki­te pa­si­ti­kė­ji­mą vi­so­mis vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, nes nuo to iš es­mės pri­klau­so ir žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas po­li­ti­ka ap­skri­tai. Bū­ki­te ryž­tin­gi, vei­ki­te lais­vai ir de­monst­ruo­ki­te gi­les­nį ir pla­tes­nį ži­no­ji­mo po­rei­kį vi­so­se sri­ty­se. Di­džiau­sios sėk­mės vi­siems! Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da.“ (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Da­bar no­rė­čiau į tri­bū­ną pa­kvies­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ją G. Go­dą at­lik­ti pri­saik­di­ni­mo pro­ce­dū­rą.

 

10.23 val.

Sei­mo na­rio Viliaus Semeškos prie­sai­ka

 

G. GODA. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja 2023 m. sau­sio 24 d. pri­ėmė spren­di­mą Nr. Sp-19 dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio K. Bar­to­še­vi­čiaus įga­lio­ji­mų pri­pa­ži­ni­mo nu­trū­ku­siais ne­su­ėjus ter­mi­nui ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio man­da­to pri­pa­ži­ni­mo V. Se­meš­kai. Juo nu­spren­dė pri­pa­žin­ti, kad at­si­ra­dus lais­vai Sei­mo na­rio vie­tai Sei­mo na­riu tam­pa Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų kan­di­da­tų są­ra­šo, pa­gal ku­rį bu­vo iš­rink­tas bu­vęs Sei­mo na­rys, pir­ma­sis Sei­mo na­rio man­da­to ne­ga­vęs kan­di­da­tas V. Se­meš­ka. Šis Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos spren­di­mas pa­skelb­tas Tei­sės ak­tų re­gist­re 2023 m. sau­sio 24 d. Tai­gi jis įsi­ga­lio­jo ir mi­nė­tas Sei­mo na­rys ga­li pri­siek­ti Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je.

Prieš pri­im­da­mas Sei­mo na­rio prie­sai­ką, tu­riu pa­aiš­kin­ti kai ku­rias kon­sti­tu­ci­nes ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tas, su­si­ju­sias su šia pro­ce­dū­ra. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­sta­ty­ta: „Iš­rink­tas Sei­mo na­rys vi­sas Tau­tos at­sto­vo tei­ses įgy­ja tik po to, kai Sei­me jis pri­sie­kia bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai. Sei­mo na­rys, įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­pri­sie­kęs ar­ba pri­sie­kęs lyg­ti­nai, ne­ten­ka Sei­mo na­rio man­da­to. Dėl to Sei­mas pri­ima nu­ta­ri­mą.“ Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas sa­vo bai­gia­muo­siuo­se ak­tuo­se yra kon­sta­ta­vęs, kad Sei­mo na­rio prie­sai­ka nė­ra vien for­ma­lus ar sim­bo­li­nis ak­tas, ji nė­ra vien iš­kil­min­gas prie­sai­kos žo­džių iš­ta­ri­mas ar prie­sai­kos ak­to pa­si­ra­šy­mas. Sei­mo na­rio prie­sai­kos ak­tas yra kon­sti­tu­ciš­kai, tei­siš­kai reikš­min­gas.

Duo­da­mas prie­sai­ką iš­rink­ta­sis Sei­mo na­rys vie­šai ir iš­kil­min­gai įsi­pa­rei­go­ja veik­ti taip, kaip įpa­rei­go­ja duo­ta prie­sai­ka, ir jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis jos ne­su­lau­žy­ti. Iš Sei­mo na­rio prie­sai­kos jam ky­la pa­rei­ga gerb­ti ir vyk­dy­ti Kon­sti­tu­ci­ją, įsta­ty­mus, są­ži­nin­gai vyk­dy­ti Tau­tos at­sto­vo pa­rei­gas, kaip jį įpa­rei­go­ja Kon­sti­tu­ci­ja. Kon­sti­tu­ci­jos su­de­da­mo­sios da­lies Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos įsi­ga­lio­ji­mo tvar­kos“ 5 strai­p­s­ny­je yra nu­sta­ty­tas Sei­mo na­rio prie­sai­kos teks­tas. Duo­dant prie­sai­ką mi­nė­tas teks­tas tu­ri bū­ti per­sa­ko­mas ar per­skai­to­mas, po to var­di­nis prie­sai­kos teks­tas pa­si­ra­šo­mas. Prie­sai­kos teks­tas ne­tai­so­mas ir ne­kei­čia­mas, iš­sky­rus tai, kad pri­siek­ti lei­džia­ma ir be pas­ku­ti­nio prie­sai­kos teks­to sa­ki­nio.

Pa­gal Sei­mo sta­tu­to 4 straips­nį, Sei­mo na­rio prie­sai­ką pri­ima Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas, o jei­gu jo nė­ra, lai­ki­nai ei­nan­tis jo pa­rei­gas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas. Sei­mo na­rys pri­sie­kia sto­vė­da­mas prie­šais pri­iman­tį prie­sai­ką as­me­nį, skai­to prie­sai­ką pa­dė­jęs ran­ką ant Kon­sti­tu­ci­jos. Pa­si­ra­šy­tas var­di­nis prie­sai­kos la­pas per­duo­da­mas pri­ėmu­siam prie­sai­ką Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kui ar tei­sė­jui, jis jį pa­tik­ri­na ir pa­skel­bia Sei­mo na­rio, įgi­ju­sio vi­sas Tau­tos tei­ses, pa­var­dę. Var­di­nį prie­sai­kos la­pą pa­si­ra­šęs prie­sai­ką pri­ėmęs as­muo per­duo­da Sei­mo Pir­mi­nin­kui sau­go­ti Sei­me.

Pa­gal Sei­mo tra­di­ci­ją, pri­imant Sei­mo na­rių prie­sai­ką, Sei­mo sa­lė­je vi­si sto­vi. Su­pran­ta­ma, ši pa­rei­ga ne­tai­ko­ma tiems, ku­rie dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių ne­ga­li jos vyk­dy­ti.

Tai­gi no­rė­čiau pra­dė­ti prie­sai­kos pri­ėmi­mo pro­ce­dū­rą. Pra­šom sto­ti. Kvie­čiu pri­siek­ti Sei­mo na­rį V. Se­meš­ką.

V. SEMEŠKA. Aš, Vi­lius Se­meš­ka, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai; pri­sie­kiu gerb­ti ir vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, są­ži­nin­gai tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas! (Plo­ji­mai)

G. GODA. Skel­biu, kad Sei­mo na­rys V. Se­meš­ka pri­sie­kė 2023 m. ko­vo 10 d. Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je ir re­mian­tis Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­niu įgi­jo vi­sas Tau­tos at­sto­vo tei­ses. Svei­ki­nu pri­sie­ku­sį Sei­mo na­rį V. Se­meš­ką. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, taip pat tu­ri­me tris gim­ta­die­nius. Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­svei­kin­ti, nuo­šir­džiai pa­svei­kin­ti V. Gi­rai­ty­tę-Juš­ke­vi­čie­nę, ji vi­sai ne­se­niai šven­tė la­bai gra­žų ju­bi­lie­jų. (Plo­ji­mai)

Taip pat no­rė­čiau pa­svei­kin­ti S. Šed­ba­rą. (Plo­ji­mai)

Dė­ko­ju. Ir mie­lą ko­le­ga A. Ly­de­ką. (Plo­ji­mai)

10.31 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

Ir ke­li pa­reiš­ki­mai dėl pri­ėmi­mo į Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų fra­k­ci­ją. V. Se­meš­ka pra­šo pri­im­ti į frak­ci­ją ir šiam pra­šy­mui yra pri­tar­ta. Svei­ki­na­me, dar kar­tą lin­ki­me sėk­mės.

Taip pat gau­tas pa­reiš­ki­mas dėl Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės. Pra­ne­ša­ma, kad šį pa­reiš­ki­mą pa­si­ra­šę Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės na­riai iš­si­rin­ko gru­pės se­niū­ną ir pa­va­duo­to­ją. Miš­rios gru­pės se­niū­ne iš­rink­ta A. Ši­rins­kie­nė. Svei­ki­na­me. (Plo­ji­mai) Sėk­mės dar­buo­se. Gru­pės se­niū­no pa­va­duo­to­ja – R. Ta­ma­šu­nie­nė. Svei­ki­na­me. (Plo­ji­mai) Ir į Sei­mo se­niū­nų su­ei­gą ski­ria­ma A. Ši­rins­kie­nė. Pa­si­ra­šė de­vy­ni Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės na­riai.

Taip pat no­rė­čiau įgar­sin­ti bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pę lai­ko­tar­piu tarp šios die­nos ir ba­lan­džio 10 die­nos. Tai G. Bu­ro­kie­nė iš Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos, V. Gap­šys – Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja, S. Leng­vi­nie­nė – Lais­vės frak­ci­ja, E. Sa­bu­tis – So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja, M. Skri­tuls­kas – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja, A. Ši­rins­kie­nė – Miš­ri Sei­mo na­rių gru­pė, V. Tar­ga­ma­dzė – De­mok­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“ ir R. Vait­kus – Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja.

Dė­ko­ju už kan­try­bę ir skel­biu re­gist­ra­ci­ją.

Už­si­re­gist­ra­vo 121 Sei­mo na­rys.

10.33 val.

Sei­mo 2023 m. ko­vo 10 d. (penk­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvirtini­mas

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar yra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti dėl dar­bo­tvarkės? T. To­mi­li­nas. Pra­šom.

T. TOMILINAS (DFVL*). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du pra­šo­me iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 2-9.1 ir 2-9.2 klau­si­mus. Ma­no ir frak­ci­jos tei­kia­mas Už­im­tu­mo rė­mi­mo ir Ne­dar­bo drau­di­mo įsta­ty­mų pa­ke­tas tie­siog mums pa­tiems ne­ti­kė­tai pa­te­ko į dar­bo­tvarkę. Mes no­ri­me dar pa­pra­šy­ti lai­ko jį ge­riau pri­sta­ty­ti. Šian­dien L. Ku­ku­rai­tis nuo mū­sų frak­ci­jos pri­sta­tys, kaip mes ma­to­me si­tu­a­ci­ją ša­ly­je ir ky­lan­čią to­kią ne­ri­mo pan­de­mi­ją. Tai tik­rai no­ri­me dau­giau lai­ko, kad tą įsta­ty­mą bū­tų ga­li­ma pa­reng­ti pri­sta­ty­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ži­no­ma. J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Darbotvarkės 1-12, 1 ir 2 klau­si­mai. Aš ma­ny­čiau, kad jie tu­rė­tų bū­ti su­kei­sti vie­to­mis. Pir­ma ap­si­spręs­ti dėl skai­čiaus, o pa­skui dėl per­so­na­li­jų. Ki­tas klau­si­mas bū­tų, mes jau lau­kia­me ne­su­lau­kia­me, ka­da bū­tų pa­skir­tas mū­sų frak­ci­jos na­rys, siū­lo­mas į Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tą, T. Bi­čiū­nas. Ko­dėl to klau­si­mo nė­ra?

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pir­miau­sia ap­svars­to­me T. To­mi­li­no pa­siū­ly­mą. Siū­lau pri­tar­ti jam ben­dru su­ta­ri­mu. Ka­dan­gi pa­tys ini­cia­to­riai pra­šo, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ant­ra­sis J. Sa­ba­taus­ko pra­šy­mas su­keis­ti vie­to­mis klau­si­mus. Ma­nau, kad ir­gi ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu, pa­sta­ba lo­giš­ka, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu su­keis­ti klau­si­mus? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl pa­sta­bos, tai – ne šios die­nos dar­bo­tvarkės klau­si­mas, tie­siog ži­no­si­me.

Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu vi­sai dar­bo­tvarkei? Dė­kui, pri­tar­ta.

Ki­tą dar­bo­tvarkės klau­si­mą pri­sta­tys Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas P. Sau­dar­gas.

10.35 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VI (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų progra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2486(2) (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me dar­bą. Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VI (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2486. Kvie­čiu į tri­bū­ną ger­bia­mą Sei­mo Pir­mi­nin­kę V. Čmi­ly­tę-Niel­sen pri­sta­ty­ti VI mū­sų se­si­jos dar­bų pro­gra­mą. Pra­šom.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, prieš 2 mė­ne­sius, ap­žvelg­da­ma svar­biau­sius ru­dens Sei­mo se­si­jos įvy­kius, be ki­ta ko, mi­nė­jau nu­veik­tus dar­bus so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo, na­cio­na­li­nio sau­gu­mo sri­ty­je, pra­dė­tas es­mi­nes re­for­mas. Vi­sa tai svar­bu už­tik­ri­nant Lie­tu­vos žmo­nių ir vi­suo­me­nės sau­gu­mą ir at­spa­ru­mą, ypač ver­ti­nant mums iš iš­orės ky­lan­čias grės­mes. To­dėl ti­kiuo­si, kad ir pa­va­sa­rio Sei­mo se­si­ja bus ne tik in­ten­sy­vi, bet ir orien­tuo­ta į re­zul­ta­tus, kad mums ben­dro­mis jė­go­mis pa­vyks už­tik­rin­ti pra­dė­tų dar­bų tęs­ti­nu­mą.

Į pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mą įra­šy­ti 464 tei­sės ak­tai. Iš jų – 23 Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mi ir 92 Vy­riau­sy­bės tei­kia­mi tei­sės ak­tų pro­jek­tai. Taip pat sa­vo pa­siū­ly­mus pa­tei­kė Sei­mo frak­ci­jos, ko­mi­te­tai ir ko­mi­si­jos, at­ski­ri Sei­mo na­riai. Vis dar vyks­tant Krem­liaus ka­rui prieš Uk­rai­ną, ne­abe­jo­ti­nai di­džiau­sias dė­me­sys šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je bus ski­ria­mas na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos klau­si­mams. Šio­je sri­ty­je nu­ma­to­ma su­telk­ti dė­me­sį į klau­si­mus, su­si­ju­sius su pa­si­ren­gi­mu už­tik­rin­ti ci­vi­li­nę sau­gą NATO prie­ša­ki­nės gy­ny­bos vie­ne­to dis­lo­ka­vi­mo Lie­tu­vo­je klau­si­mais, gy­ny­bos pra­mo­nės stip­ri­ni­mu ir ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mu, ke­ti­na­ma at­lik­ti na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­jos ir na­cio­na­li­nės dar­bo­tvarkės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių ren­gi­mo pi­lie­ti­niam pa­si­prie­ši­ni­mui stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mo par­la­men­ti­nę kon­t­ro­lę. Ti­kiuo­si, kad pra­dė­si­me šią se­si­ją šian­die­ną kiek ga­li­ma vie­nin­giau pri­tar­da­mi re­zo­liu­ci­jai, reiš­kian­čiai pa­ra­mą už sa­vo ir mū­sų lais­vę ko­vo­jan­čiai Uk­rai­nai ir rei­ka­lau­jan­čiai drau­di­mo Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos spor­ti­nin­kams da­ly­vau­ti olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se bei ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se.

Tarp ne­ati­dė­lio­ti­nų dar­bų no­rė­čiau pa­mi­nė­ti Tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą ir su juo su­si­ju­sių įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tą. La­bai svar­bu, kad ag­re­so­riaus ver­slas ne­tu­rė­tų nė men­kiau­sios ga­li­my­bės apei­ti jam nu­sta­ty­tas sank­ci­jas.

Taip pat pla­nuo­ja­ma pa­tvir­tin­ti Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos stip­ri­ni­mo ir plėt­ros pro­gra­mą bei Vie­šo­jo sau­gu­mo stip­ri­ni­mo ir plėt­ros pro­gra­mą ir pa­siek­ti es­mi­nių po­ky­čių stip­ri­nant Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gą, vie­šo­jo sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jų at­sa­ką į grės­mes na­cio­na­li­niam sau­gu­mui.

Šios se­si­jos dar­bo­tvarkėje iš­lie­ka ak­tu­a­li žmo­gaus tei­sių te­ma. Svars­ty­si­me ci­vi­li­nės są­jun­gos tei­si­nį su­re­gu­lia­vi­mą, Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mą, leng­vų­jų nar­ko­ti­nių me­džia­gų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo pro­jek­tus ir ieš­ko­si­me bū­dų šiuos klau­si­mus spręs­ti, kad ir ko­kių ašt­rių dis­ku­si­jų tai iš mū­sų pa­rei­ka­lau­tų.

Ne­abe­jo­ti­nai žmo­gaus tei­sių už­tik­ri­ni­mo pras­me vie­nas svar­biau­sių šios Sei­mo se­si­jos už­da­vi­nių – pa­skir­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus, žval­gy­bos kon­tro­lie­rius ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ką. Pa­va­sa­rio Sei­mo se­si­ja tik­rai pa­si­žy­mės tei­kia­mų pa­rei­gū­nų kan­di­da­tū­rų gau­sa ir aš la­bai nuo­šir­džiai kvie­čiu kruopš­čiai ver­tin­ti ir at­sa­kin­gai pa­sver­ti vi­sus kan­di­da­tus į ypa­tin­gos svar­bos po­zi­ci­jas. La­bai vi­liuo­si, kad šį kar­tą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų ro­ta­ci­ja įvyks lai­ku ir be ne­sklan­du­mų – taip, kaip ir pri­klau­so tei­si­nė­je de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je, ku­rio­je ger­bia­mas at­sa­kin­go val­dy­mo prin­ci­pas. Ne ma­žiau svar­bus yra ir žval­gy­bos kon­tro­lie­rių pa­sky­ri­mas. Ir to­liau pla­nuo­ja­me dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad už­tik­rin­tume vie­no­das star­to po­zi­ci­jas vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms.

Šio­je se­si­jo­je kon­cen­truo­si­mės ir į švie­ti­mo ir spor­to sri­tis. Ba­lan­dį lau­kia Ne­for­ma­lio­jo su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo ir tęs­ti­nio mo­ky­mo­si įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to ir Spor­to įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mas. Jais sie­kia­ma įtvir­tin­ti įvai­ria­pu­sį ben­dros mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą sis­te­mos mo­de­lį bei pa­tiks­lin­ti kai ku­rias spor­to ir spor­ti­nin­kų fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gas.

Pa­va­sa­rio Sei­mo se­si­jos dar­bų pro­gra­mą ga­li­ma pa­va­din­ti ir so­cia­liai jaut­ria. Pla­nuo­ja­ma pri­im­ti ne vie­ną įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo bū­tų įga­li­na­mos so­cia­liai la­biau­siai pa­žei­džia­mos gru­pės. Šios se­si­jos me­tu bus svars­to­ma So­cia­li­nių pa­slau­gų įsta­ty­mo nau­ja re­dak­ci­ja, be ki­ta ko įtvir­ti­nan­ti lai­ki­ną ato­kvė­pį, kaip at­ski­rą so­cia­li­nę spe­cia­li­ą­ją pa­slau­gą, ir jos fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius. Taip pat sie­kiant pa­di­din­ti mi­ni­ma­lias mo­ti­nys­tės, tė­vys­tės, vai­ko prie­žiū­ros so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kas ir pa­tiks­lin­ti li­gos iš­mo­kų mo­kė­ji­mo nuo­sta­tas as­me­nims, be­si­gy­dan­tiems nuo pri­klau­so­my­bių ir slau­gan­tiems ser­gan­čius as­me­nis, pla­nuo­ja­ma pri­im­ti ati­tin­ka­mas Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas.

Ne­ma­žai reikš­min­gų dar­bų yra nu­ma­ty­ta ir svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je. Tra­di­ciš­kai daug dė­me­sio Sei­mo se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pro­jek­te ski­ria­ma Lie­tu­vos ža­lia­jam kur­sui. Tai jau yra mū­sų įdir­bis ir orien­ta­ci­ja į at­ei­tį. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti Miš­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą, ku­riuo bū­tų tin­ka­mai įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės rei­ka­la­vi­mai ir ofi­cia­lio­ji kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na. Tarp svar­biau­sių šios sri­ties pro­jek­tų taip pat yra pa­žy­mė­ti­nas Ak­ci­zų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas, ku­rio tiks­las – at­si­sa­kant ak­ci­zų leng­va­tų il­gai­niui ska­tin­ti at­si­sa­ky­ti ap­lin­kai ža­lin­gų ku­ro rū­šių. Taip pat ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį ir į Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­kei­ti­mą, ku­riuo sie­kia­ma pa­tiks­lin­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už ap­lin­kai pa­da­ry­tą ža­lą.

Pa­va­sa­rio se­si­ja tai ir lai­kas es­mi­nėms mū­sų vals­ty­bės re­for­moms, da­lis jų bu­vo pra­dė­ta anks­tes­nė­se se­si­jo­se. Mo­kes­čių sis­te­mos per­žiū­ros įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tu bus siū­lo­ma per­svars­ty­ti mo­kes­ti­niuo­se įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tas ne­ter­mi­nuo­tas leng­va­tas ir ki­tas spe­cia­li­ą­sias ap­mo­kes­ti­ni­mo są­ly­gas. Tai yra rei­ka­lin­ga sie­kiant di­din­ti sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nį sa­va­ran­kiš­ku­mą, ma­žin­ti ne­ly­gy­bę, ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas ir už­tik­rin­ti efek­ty­vią bei prog­no­zuo­ja­mą mo­kes­čių sis­te­mą.

Sei­mo ru­dens se­si­jos me­tu star­ta­vu­si ir daug dis­ku­si­jų su­kė­lu­si vie­na iš es­mi­nių vals­ty­bės re­for­mų – vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­ma – Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jo­je tu­rė­tų įgy­ti sa­vo ga­lu­ti­nį pa­vi­da­lą. Mes nuo­lat kal­ba­me apie vi­suo­me­nės po­rei­kius ati­tin­kan­tį vie­šą­jį sek­to­rių. Šio­je se­si­jo­je tik­rai ga­lė­si­me, tu­rė­si­me ga­li­my­bę pa­vers­ti šias kal­bas kū­nu, pa­ga­liau su­si­tar­da­mi dėl ga­lu­ti­nio šios re­for­mos re­zul­ta­to. Ti­kiuo­si, ge­rai iš­dis­ku­ta­vę, vis­gi pri­im­si­me spren­di­mus.

La­bai ti­kiuo­si, kad Sei­mas už­degs ža­lią švie­są ir Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos pa­ra­mos mo­de­lio at­nau­ji­ni­mui taip, kad pa­grin­di­niai jo veik­los tiks­lai ir funk­ci­jos ati­tik­tų Lie­tu­vos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo po­rei­kius, o val­dy­mas ir spren­di­mų pri­ėmi­mas bū­tų grin­džia­mas vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mo, kon­tro­lės ir at­skai­tin­gu­mo di­di­ni­mu. Ne ma­žiau svar­bu bus ir tin­ka­mai su­re­gu­liuo­ti klau­si­mus dėl as­mens duo­me­nų ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mų žur­na­lis­tinė­je veik­lo­je. Jie ke­lia­mi As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­te.

Tai tik ne­di­de­lė šią se­si­ją su­pla­nuo­tų dar­bų da­lis. Tik­rai lau­kia ne­ma­žai sun­kaus ir at­sa­kin­go dar­bo ne­leng­vo­mis ge­o­po­li­ti­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis. Aš tik­rai ti­kiu, kad dėl mums ky­lan­čių iš­šū­kių mes su­ta­ria­me ir mė­gin­si­me kartu ieš­ko­ti spren­di­mų. Tai­gi dar kar­tą svei­ki­nu vi­sus su pa­va­sa­rio se­si­jos pra­džia ir lin­kiu ge­rų dar­bų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai Pir­mi­nin­kei. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti… Ai, po to, taip, taip.

Kvie­čiu ger­bia­mą prem­je­rę I. Ši­mo­ny­tę į tri­bū­ną taip pat pri­sta­ty­ti pro­gra­mą.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, kai ku­riuos Vy­riau­sy­bės tei­kia­mus šios se­si­jos pro­jek­tus ir jų svar­bą jau pa­brė­žė Sei­mo Pir­mi­nin­kė, bet aš no­rė­čiau ir­gi šio­kį to­kį api­ben­dri­ni­mą pa­teik­ti. Vy­riau­sy­bė šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je siū­lo svars­ty­ti iš vi­so 92 tei­sės ak­tų pro­jek­tų pa­ke­tus, iš jų 69 tie­sio­giai iš­plau­kia iš Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tų prie­mo­nių ir įsi­pa­rei­go­ji­mų. 5 pro­jek­tų pa­ke­tus įver­tin­čiau ir įvar­din­čiau kaip su­si­ju­sius su plano „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“ įgy­ven­di­ni­mu ir ati­tin­ka­mai RRF prie­mo­nės lė­šų sky­ri­mu Lie­tu­vai. 25 tei­sės ak­tų pa­ke­tai yra su­si­ję su Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mu ir trys įgy­ven­di­na Vals­ty­bės kon­tro­lės re­ko­men­da­ci­jas.

Tei­sės ak­tų skai­čius yra pa­na­šus, koks bu­vo pa­teik­tas siū­ly­mas ru­dens se­si­ją, ta­čiau no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad iš šių tei­sės ak­tų pa­ke­tų 40 % jau yra re­gist­ruo­ta Sei­me ir yra ar­ba per­ėję pa­tei­ki­mo pro­ce­dū­rą, tai reiš­kia, grįš į Sei­mo sa­lę jau svars­ty­mo sta­di­jos, ar­ba ati­tin­ka­mai lau­kia pa­tei­ki­mo pro­ce­dū­ros ir Sei­mas ga­li pra­dė­ti svars­ty­ti ne­dels­da­mas. Jei­gu ver­tin­tu­me dar­bo­tvarkės pa­si­skirs­ty­mą pa­gal mė­ne­sius, tai 42 tei­sės ak­tų pro­jek­tai iš ši­tų 92 yra siū­lo­mi svars­ty­ti ko­vo mė­ne­sį to­dėl, kad jie ar­ba jau yra Sei­me, ar­ba jau net Sei­me per­ėję pa­tei­ki­mą ir tik­rai ga­li už­pil­dy­ti ko­vo mė­ne­sio po­sė­džių dar­bo­tvarkę. Dar 55 tei­sės ak­tų pro­jek­tus Vy­riau­sy­bė teiks Sei­mui pa­čios pa­va­sa­rio se­si­jos me­tu. Šį pla­ną su­si­dė­lio­jo­me re­a­lis­tiš­kai įver­ti­nę Vy­riau­sy­bės ga­li­my­bes tei­sės ak­tų pro­jek­tus su­de­rin­ti ir pa­teik­ti, taip pat Sei­me jau esan­čių tei­sės ak­tų, ku­rių svars­ty­mas dar nė­ra baig­tas ir pri­ėmi­mas nė­ra baig­tas, si­tu­a­ci­ją.

At­ski­rai no­rė­čiau pa­brėž­ti ke­le­tą įsta­ty­mų pro­jek­tų. Pir­miau­sia čia bu­vo šio­kio to­kio vie­šo gal­būt, ne­ži­nau, kaip čia pa­sa­ky­ti, triukš­me­lio dėl plano „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“ įgy­ven­di­ni­mo ir ati­tin­ka­mai su tuo su­si­ju­sių RRF lė­šų. No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad Lie­tu­va dėl pir­mo­sios da­lies yra įsi­pa­rei­go­ju­si pa­siek­ti 33 ro­dik­lius, iš jų pa­sie­kė iš es­mės vi­sus, iš­sky­rus du su­si­ju­sius su mo­kes­čių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais.

Ati­tin­ka­mai mo­kes­čių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų pa­ke­tas yra nu­ma­ty­tas pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Ži­nau, kad mo­kes­čių dis­ku­si­jos ar dis­ku­si­jos dėl mo­kes­čių pa­kei­ti­mų vi­sa­da bū­na kom­pli­kuo­tos, nes la­bai daž­nai žmo­nėms at­ro­do, kad Vy­riau­sy­bė ga­li mo­kes­čius siū­ly­ti tik ma­žin­ti, o iš­lai­das siū­ly­ti tik di­din­ti. Bet at­si­žvelg­da­mi ir į tai, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ati­dė­jo tam tik­rą da­lį RRF lė­šų lauk­da­ma pu­sę me­tų, skir­da­ma pu­sės me­tų lai­ko­tar­pį Vy­riau­sy­bei ir Sei­mui ati­tin­ka­mai pa­ju­dė­ti pir­myn, tai yra per­ei­ti pa­tei­ki­mo sta­di­ją, ir at­si­žvelg­da­mi į tai, kad tai iš­ties yra la­bai svar­būs pa­kei­ti­mai, ku­rie taip pat yra nu­ma­ty­ti ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, šiuos tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mus siū­ly­si­me Sei­mui pra­dė­ti svars­ty­ti ge­gu­žės mė­ne­sį. Pui­kiai su­pran­ta­me, kad dis­ku­si­jos ga­li už­si­tęs­ti, nu­si­kel­ti iki ru­dens se­si­jos, tai yra vi­siš­kai nor­ma­lu, ta­čiau šį įsta­ty­mų pa­ke­tą pla­nuo­tu­me pa­teik­ti kaip vie­ną svar­bes­nių.

Dar vie­nas tei­sės ak­tų pro­jek­tų pa­ke­tas, ati­tin­ka­mai su­si­jęs su pla­nu „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“, yra Il­ga­lai­kės prie­žiū­ros įsta­ty­mo pro­jek­tas. Jis pa­keis­tų ar įtei­sin­tų nau­ją il­ga­lai­kės prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mo mo­de­lį. Tai bū­tų pra­di­nis re­for­mos eta­pas, nes vi­sa re­for­ma ar­ba vi­siš­kai vi­sų pa­slau­gų su­tei­ki­mas vie­šai­siais pi­ni­gais rei­ka­lau­tų ir mil­ži­niš­kų lė­šų, ir mil­ži­niš­kų žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių toms pa­slau­goms teik­ti. Šiuo me­tu yra su­ka­lib­ruo­ta la­bai aiš­ki re­for­ma iki maž­daug 2027 me­tų ir vė­liau rei­kė­tų jau įsi­ver­tin­ti to­les­nes ga­li­my­bes šias pa­slau­gas plės­ti ir gal­būt iš­plės­ti jas dar la­biau, ta­čiau ati­tin­ka­mai tu­rint tam fi­nan­si­nius iš­tek­lius.

Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas, įga­lio­ji­mai Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai, ati­tin­ka­mai tei­sės ap­skai­ty­ti, iš­ieš­ko­ti eko­no­mi­nes sank­ci­jas, bau­das, teis­mo pri­teis­tas su­mas, su­si­jęs su ge­res­niu mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mu ir ko­va su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka, taip pat yra iš­skir­ti­nas kaip pla­no „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“ įsta­ty­mo pro­jek­tas ma­ži­nant mo­kes­čių ir pa­ja­mų ato­trū­kį nuo po­ten­cia­lios ir ati­tin­ka­mai di­di­nant vals­ty­bės ga­li­my­bes tva­riai fi­nan­suo­ti įvai­rias vie­šą­sias pa­slau­gas.

Ak­ci­zų įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­ke­tas jau yra Sei­me. Jis yra su­si­jęs ne tik su mo­kes­čių įsta­ty­mų per­žiū­ra, bet taip pat ir su ža­liuo­ju kur­su, jis nu­ma­to ak­ci­zų nuo­sek­lų di­dė­ji­mą tar­šioms ku­ro rū­šims kaip sig­na­lą, jog šių ku­ro rū­šių de­ra at­si­sa­ky­ti, yra įve­da­ma CO2 de­da­mo­ji. Šis pro­jek­tas yra Sei­me, jis yra, pa­sa­ky­siu žo­dį, gal­būt įstri­gęs ir pra­šy­si­me Sei­mo prie svars­ty­mų šiuo klau­si­mu grįž­ti, nes tai taip pat yra pla­no „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“ su­dė­ti­nė da­lis tiek dėl ža­lio­jo kur­so, tiek dėl mo­kes­čių au­gi­mui pa­lan­kios mo­kes­čių sis­te­mos.

Taip pat Ne­for­ma­lio­jo su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo ir tęs­ti­nio mo­ky­mo­si įsta­ty­mo pro­jek­tas šią se­si­ją bus pa­teik­tas Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos.

Pa­pil­do­mai no­rė­čiau pa­brėž­ti ir dar kar­tą pa­kar­to­ti tai, ką sa­kė ir Sei­mo Pir­mi­nin­kė dėl vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mos. Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas per­skai­ty­da­mas Pre­zi­den­to svei­ki­ni­mą re­fe­ra­vo į šį pa­ke­tą ir tei­gė, kad jei­gu ne­bū­tų dėl jo su­tar­ta, tuo­met bū­tų at­ski­rų ini­cia­ty­vų dėl tei­sė­jų ir pro­ku­ro­rų dar­bo už­mo­kes­čio. Vy­riau­sy­bė lai­ko­si nuo­sta­tos, kad tos at­ski­ros ini­cia­ty­vos ir at­ski­ri pro­ce­sai, ku­rie iš­ski­ria vie­ną ar ki­tą gru­pę iš ben­dro vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo kon­teks­to, vė­liau ir su­ku­ria tą pro­ble­mą, ku­rią mes da­bar ban­do­me spręs­ti vals­ty­bės tar­ny­bos pa­kei­timo pa­ke­tu. Ka­dan­gi kaž­kam iš­bė­gus, taip sa­kant, į prie­kį ki­tos ins­ti­tu­ci­jos taip pat sie­kia sau at­ski­rų spren­di­mų, ku­rie ne­bū­na su­de­rin­ti tar­pu­sa­vy­je, Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­ke­tas nu­ma­to ins­ti­tu­ci­jų dar­bo už­mo­kes­čio laip­tų ir sis­te­mų su­de­ri­ni­mą tar­pu­sa­vy­je. To­kiu at­ve­ju ne­rei­kė­tų da­ry­ti ko­kių nors at­ski­rų spren­di­mų dėl at­ski­rų gru­pių, at­si­žvel­giant į tai, ku­ri gru­pė kon­kre­čiu me­tu at­ro­do svar­bes­nė ar ku­riai no­ri­ma kaip nors pa­ro­dy­ti dau­giau dė­me­sio.

To­dėl la­bai pra­šy­čiau Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jo­je Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­ke­tui skir­ti de­ra­mą dė­me­sį. Vy­riau­sy­bė tik­rai yra nu­si­tei­ku­si ten, kur rei­kia, ieš­ko­ti spren­di­mų, kaip ga­li­ma tą pa­ke­tą to­bu­lin­ti, kad jis bū­tų pri­im­tas ir ne­rei­kė­tų da­ry­ti dar nau­jų frag­men­ti­nių spren­di­mų dėl at­ski­rų vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo gru­pių.

Vals­ty­bės in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių val­dy­mo įsta­ty­mo nau­ja re­dak­ci­ja, ku­ri nu­ma­ty­tų nau­ją in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių val­dy­mo mo­de­lį, taip pat yra vie­nas iš svar­biau­sių Vy­riau­sy­bės pro­jek­tų. Miš­kų įsta­ty­mo pro­jek­tas – bū­si­mo na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo dėl miš­kų įgy­ven­di­ni­mas įsta­ty­mu, įtvir­ti­nančiu gam­tos ver­ty­bių ap­sau­gai pa­lan­kią miš­ki­nin­kys­tę.

Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo pro­jek­tas – pa­si­ren­gi­mas per­tvar­ky­ti vals­tybės įmo­nę „Re­git­rą“ į ak­ci­nę ben­dro­vę pa­gal EBPO re­ko­men­da­ci­jas, taip už­bai­giant vals­ty­bės įmo­nių per­tvar­ky­mo į ak­ci­nes ben­dro­ves cik­lą ir pa­ge­ri­nant vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių val­dy­mą.

So­cia­li­nių pa­slau­gų įsta­ty­mo nau­ja re­dak­ci­ja, nu­ma­tan­ti, be ki­ta ko, lai­ki­no­jo ato­kvė­pio pa­slau­gą – la­bai ak­tu­a­lų da­ly­ką dau­ge­liui šei­mų, ku­rios tu­ri skir­ti daug dė­me­sio sa­vo ar­ti­mų­jų, šei­mos na­rių slau­gai ir dėl to pa­ti­ria ir emo­ci­nių, ir ki­to­kių iš­šū­kių. To­kia at­ski­ro­ji spe­cia­lio­ji so­cia­li­nė pa­slau­ga ga­lė­tų at­si­ras­ti šį įsta­ty­mą pri­ėmus.

Taip pat Vy­riau­sy­bė tei­kia vi­są pa­ke­tą Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo nau­ją­ją re­dak­ci­ją įgy­ven­di­nan­čių įsta­ty­mų, ku­rių di­džio­ji da­lis yra tech­ni­niai, ta­čiau Sei­mui pri­ėmus Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo nau­ją­ją re­dak­ci­ją ki­tuo­se įsta­ty­muo­se ne­bu­vo su­de­rin­tos nuo­sta­tos, nu­ma­tan­čios me­ro, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus ar ta­ry­bos kom­pe­ten­ci­jas ati­tin­ka­mo­se sri­ty­se. To­kie įsta­ty­mų pro­jek­tai tu­rė­tų bū­ti ap­svars­ty­ti Sei­me ga­na sku­biai, kad pra­dė­jus nau­joms ta­ry­boms dirb­ti, nau­jiems me­rams pra­dė­jus dirb­ti bū­tų la­bai aiš­ku, kas už ką at­sa­ko, ir įsta­ty­mų nuo­sta­tos bū­tų tar­pu­sa­vy­je su­de­rin­tos.

Bir­že­lio mė­ne­sį Vy­riau­sy­bė ti­ki­si pa­teik­ti Sei­mui svars­ty­ti stra­te­gi­ją „Lie­tu­va 2050“. Jos kū­ri­mo dar­be da­ly­vau­ja taip pat ir di­de­lė da­lis jū­sų, už tai esu la­bai dė­kin­ga. Sei­mas taip pat, ma­nau, pa­kan­ka­mai lai­ko skirs jai svars­ty­ti, ap­svars­tys ją ir įtvir­tins kaip tam tik­ras bū­si­mų re­for­mų gai­res.

La­bai ačiū. Esu pa­si­ren­gu­si at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai Mi­nist­rei Pir­mi­nin­kei. Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar at­krei­piu dė­me­sį, kad yra ga­li­my­bė, tiks­liau, bus su­da­ry­ta ga­li­my­bė pa­si­sa­ky­ti vi­sų frak­ci­jų at­sto­vams. Ti­kiuo­si, pa­gal­vo­jo­te, kas kal­bės iš frak­ci­jų, nes to­kios re­gist­ra­ci­jos ne­bu­vo. Mes gal­būt da­bar su­da­ry­ki­me ga­li­my­bę opo­zi­ci­jai pa­si­sa­ky­ti, nes kaip ir val­dan­čių­jų at­sto­vės kal­bė­jo. Gal pa­gal dy­dį ta­da Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja bū­tų. Kal­bės ger­bia­ma A. Nor­kie­nė. Pra­šom į tri­bū­ną. Pra­šom.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ge­rą die­ną, mie­li ko­le­gos. Džiu­gu ma­ty­ti su­si­rin­ku­sius į pa­va­sa­rio se­si­ją. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jo­je tik­rai siū­lo ne­ma­žai pro­jek­tų.

Siū­lo­me įte­isin­ti sa­va­no­riš­ką spren­di­mą kaup­ti pen­si­jų fon­de ir ga­li­my­bę tą su­kaup­tą iš­mo­ką gau­ti. Taip pat siū­lo­me sun­kiau gy­ve­nan­tiems pen­si­nin­kams, sen­jo­rams, įtei­sin­ti va­di­na­mą­ją 13-ąją pen­si­ją, 3 ir 4 kla­sių moks­lei­viams ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą. Kaip ži­no­te, pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je pri­ėmė­me, kad prieš­mo­kyk­li­nių, 1 ir 2 kla­sių mo­ki­niai da­bar jau mai­ti­na­mi ne­mo­ka­mai.

Taip pat siū­lo­me ir nu­ma­to­me at­nau­jin­ti vals­ty­bi­nį ly­ti­nių nu­si­kal­tė­lių re­gist­rą Lie­tu­vo­je. Taip pat siū­ly­tu­me grįž­ti prie siū­ly­mų dėl li­go­ni­nių vais­ti­nių fi­nan­si­nės pa­gal­bos sa­vi­val­dy­bėms už­tik­ri­nant pa­gal­bą pri­klau­so­miems as­me­nims ir or­ga­ni­zuo­jant psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų pre­ven­ci­ją.

Pa­si­ža­da­me griež­tes­nę gal­būt par­la­men­ti­nę kon­tro­lę dėl pir­mo­jo būs­to leng­va­ti­nių pa­sko­lų pro­gra­mos jau­noms šei­moms. Su­si­do­mė­ji­mas tie­siog di­de­lis, jau­nos šei­mos lau­kia tų lė­šų. Jo­kio aiš­ku­mo ir kon­kre­tu­mo kol kas da­bar nė­ra.

Frak­ci­ja siū­lys su­teik­ti ga­li­my­bę vi­siems elek­tros ener­gi­jos var­to­to­jams grįž­ti prie vi­suo­me­ni­nio tie­kė­jo, ne­pai­sant, ku­ria­me eta­pe yra pa­si­ra­šy­ta elek­tros ener­gi­jos tie­ki­mo su­tar­tis.

Telk­si­me vi­są Sei­mo opo­zi­ci­ją, ra­gin­si­me taip pat ir val­dan­čiuo­sius su­kur­ti lai­ki­ną­ją ko­mi­si­ją, ku­ri aiš­kin­tų­si dėl ga­li­mai nu­te­kė­ju­sios in­for­ma­ci­jos Sei­mo na­riui K. Bar­to­ševi­čiui.

Lai­ko­mės prin­ci­pi­nės po­zi­ci­jos ne­di­din­ti mo­kes­čių naš­tos pi­lie­čiams. Nu­ma­ty­ta, kad Sei­mui bus tei­kia­mas ir mo­kes­čių per­tvar­kos pa­ke­tas. Lau­kia­me jau dve­jus me­tus, kal­ba­me apie tai, bet kol kas ne­ma­to­me re­gist­ruo­tų pro­jek­tų, jie ne­pa­teik­ti nei vi­suo­me­nei, nei par­la­men­tui, tad ši dis­ku­si­ja bus ypač svar­bi.

Taip pat at­krei­pia­me dė­me­sį, kad Vy­riau­sy­bės del­si­mas ir ne­ge­bė­ji­mas iš tik­rų­jų val­dy­ti fi­nan­sus jau kai­nuo­ja. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­stab­dė dau­giau nei pu­sės mi­li­jar­dų eu­rų sky­ri­mą Lie­tu­vai iš Eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mo ir at­spa­ru­mo di­di­ni­mo prie­mo­nės. Tad ma­no­me, kad tai tik­rai iš­skir­ti­nis at­ve­jis Eu­ro­po­je ir tur­būt rei­kia vis dėl­to steng­tis žiū­rė­ti, kad ša­lies eko­no­mi­nė pa­žan­ga ir žmo­nių so­cia­li­nė ge­ro­vė bū­tų už­tik­rin­ta.

Tai iš da­lies tur­būt le­mia ir re­gio­nams trūks­ta­mą dė­me­sį iš cen­tri­nės val­džios. Pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je pri­im­tas Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mas aiš­kiai api­brė­žia, ko­kiais įran­kiais tu­ri bū­ti stip­ri­na­mi re­gio­nai. Tarp tų ki­tų nu­ta­ri­mų re­gio­nams tu­rė­jo bū­ti skir­ta 30 % eu­ro­pi­nių in­ves­ti­ci­nių lė­šų. Da­bar tik­rai ma­to­me, kad šio įsi­pa­rei­go­ji­mo yra ne­si­lai­ko­ma.

Pro­ble­mų aps­tu, tik­rai ma­to­me, kad to­liau į dar­bo­tvarkę yra įtrauk­tas ir Ci­vi­li­nės są­jun­gos įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riuo tik­rai ban­do­ma pa­keis­ti kon­sti­tu­ci­nę šei­mos sam­pra­tą. Jau da­bar tei­gia­ma, kad ji ap­ima ir šei­mas, ku­rias su­ku­ria du tos pa­čios ly­ties as­me­nys. Taip pat ne­pri­tar­si­me pa­tai­soms dėl ma­žo kie­ko ka­na­pių dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo.

Dar la­bai no­rė­tu­me at­kreip­ti dė­me­sį dėl ša­lies de­mo­gra­fijos. Pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je taip pat bu­vo su­kur­ta ir pa­tvir­tin­ta bū­tent stra­te­gi­ja, ji tik­rai yra vi­siš­kai už­mirš­ta ir vie­toj jos da­bar mes kal­ba­me jau apie žmo­gaus ir ro­bo­tų san­ty­kių re­gu­lia­vi­mą. O pa­ra­ma šei­moms, au­gi­nan­čioms vai­kus, ar vai­ko pi­ni­gai ir ki­ti rei­ka­lin­gi spren­di­mai va­di­na­mi at­gy­ve­no­mis ir ne­de­mok­ra­tiš­koms vals­ty­bėms bū­din­gais atri­bu­tais. Aš čia kal­bu apie stra­te­gi­ją „Lie­tu­va 2050“. Tad tik­rai lau­kia in­ten­sy­vus po­li­ti­nis se­zo­nas. Ge­ro dar­bo vi­siems ir kon­struk­ty­vaus dar­bo šią pa­va­sa­rio se­si­ją. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ke­le­tas ki­tų frak­ci­jų, sa­kė, dar ruo­šia­si pa­gal dy­dį, nes skaid­res no­ri įjung­ti. Kiek ma­ne in­for­ma­vo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja, ji pa­si­sa­kys ben­dro­je dis­ku­si­jo­je vė­liau, ar ne, ne šia­me eta­pe? Aš ta­da ma­tau Lais­vės frak­ci­jos at­sto­vus. Ger­bia­mas V. Mi­ta­las yra pa­si­ren­gęs. Aš kvie­čiu ta­da ger­bia­mą V. Mi­ta­lą į tri­bū­ną. Pra­šom.

V. MITALAS (LF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Aš skaid­rių ir pre­zen­ta­ci­jų ne­tu­riu. Tu­riu ke­le­tą pa­grin­di­nių, ma­no gal­va, te­zių, apie ku­rias svar­bu pa­si­kal­bė­ti Sei­mo se­si­jos pra­džio­je. Ši se­si­ja yra to­kia fi­ni­šo tie­sio­sios pra­džia. Vi­si su vi­sais su­si­pa­ži­no­me, vi­si ži­no, ką kiek­vie­nas ga­li pa­da­ry­ti, ir, man at­ro­do, da­bar ma­tant ka­den­ci­jos pa­bai­gą yra la­bai svar­bu ir frak­ci­jo­se, ir ap­skri­tai par­la­men­te ap­si­spręs­ti, ar ša­lia vi­sų val­dy­mo iš­šū­kių, ku­rie yra daž­ni šio­je ka­den­ci­jo­je, di­džiu­liai šio­je ka­den­ci­jo­je, mes dar ga­li­me pa­da­ry­ti vie­ną ki­tą sis­te­mi­nį po­ky­tį, ku­ris iš tik­rų­jų liks ne tre­jiems me­tams, ne pen­ke­riems me­tams, bet de­šimt­me­čiui ar dar il­ges­niam lai­ko tar­pui. Aš ma­tau iš vi­sos ple­ja­dos klau­si­mų du svar­biau­sius klau­si­mus, ku­rie yra Vy­riau­sy­bės lyg­mens klau­si­mai.

Pir­ma­sis yra vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­ma ir ji, man at­ro­do, yra tas tik­ra­sis na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas, nes mū­sų vie­ša­sis sek­to­rius klimps­ta ne tik į ne­lanks­tu­mo, bet ir tie­siog pa­pras­čiau­siai ma­žų, ne­adek­va­čiai ma­žų at­ly­gi­ni­mų smė­lį. Tai, ko­le­gos, yra tik­rai la­bai di­džiu­lis iš­šū­kis, ku­ris vis di­dė­ja bė­gant lai­kui ir vis di­dės. Ne­pa­kan­ka­mai ko­ky­biš­kas, ne­pa­trauk­lus vie­ša­sis sek­to­rius ga­li da­ry­ti mū­sų vals­ty­bę sky­lė­tą, ne­sta­bi­lią ir per­mu­ša­mą tiek vi­daus jė­gų, tiek iš­orės jė­gų. Aš la­bai lin­kiu, kad šį iš­šū­kį mes įver­tin­tu­me ne ką ma­žiau, ne ką leng­viau ne­gu tai, ką mums sa­ko re­for­mos kri­ti­kai, at­ski­ros in­te­re­sų gru­pės ar tos pa­čios prof­są­jun­gos. Nie­kas mū­sų ne­iš­gel­bės, jei­gu lei­si­me tam vie­ša­jam sek­to­riui su­nyk­ti.

Ant­ras da­ly­kas, ku­ris la­bai svar­bus mū­sų lau­kia, tai yra mo­kes­čių re­for­ma, ar­ba pa­va­din­čiau taip – at­ski­rų mo­kes­čių pa­kei­ti­mas. Apie juos jau šiek tiek kal­bė­ta. Tas no­ras ką nors da­ry­ti, man at­ro­do, yra su­ža­din­tas, bet ka­dan­gi dar ne­su ma­tęs nau­jos mo­kes­čių re­for­mos ver­si­jos, ga­liu tik pa­sa­ky­ti, ko­kie bū­tų ma­no lū­kes­čiai iš tos mo­kes­čių re­for­mos. Vi­sų pir­ma dau­giau tei­sin­go ap­mo­kes­ti­ni­mo ne­pri­klau­so­mai nuo pa­ja­mų rū­šies. Ži­nau, kad rei­kės įveik­ti at­ski­ras in­te­re­sų gru­pes, įvai­riau­sius in­te­re­sų sluoks­nius, bet, ži­no­ki­te, tą anks­čiau ar vė­liau vis tiek bū­tų rei­kė­ję da­ry­ti ir vi­sa­da yra ge­riau anks­čiau ne­gu vė­liau. Aiš­ku, bū­tų ge­rai tai da­rant, kad ne­nu­ken­tė­tų tie žmo­nės, ku­rie pa­tys sa­vo ran­ko­mis, sa­vo kai­liu kaž­ko­kį smul­kųjį ver­slą ar ko­kią nors in­di­vi­du­a­liąją veik­lą vyk­do, kad jų pa­ska­tos tai da­ry­ti, sa­ve ir sa­vo šei­mą iš­lai­ky­ti per šią re­for­mą ne­su­ma­žė­tų.

Taip pat, man at­ro­do, rei­kia lai­ky­tis prin­ci­po, kad mo­kes­čiai, ku­rie pa­de­da mums ma­žin­ti tar­šą, ska­tin­ti di­des­nį per­dir­bi­mą, siek­ti ža­les­nės Lie­tu­vos, tu­ri pa­dė­ti il­gai­niui at­lais­vin­ti ki­tą sis­te­mos da­lį, tą, ku­ri yra la­biau su­si­ju­si su mo­kes­čiais, ku­ri truk­do eko­no­mi­kos au­gi­mui ar­ba yra ga­nė­ti­nai di­de­lės, sa­ky­ki­me, ga­na di­de­lio dar­bo san­ty­kio ap­mo­kes­ti­ni­mo da­lis. Čia tas 32 % GPM ta­ri­fas, nu­si­lei­dęs ant dau­giau už­dir­ban­čių­jų gal­vų, tik­rai tu­ri bū­ti kei­čia­mas tam, kad Lie­tu­va tap­tų pa­trauk­les­ne vie­ta dau­giau už­dir­ban­tiems žmo­nėms at­ei­ti ir kur­ti. Ki­taip ta­riant, tas ta­ri­fas tu­ri ma­žė­ti.

Taip pat la­bai svar­bu ge­rin­ti Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­nį pa­trauk­lu­mą bei ver­slo au­gi­mą kei­čiant tą pel­no ap­mo­kes­ti­ni­mą taip, kad ver­slas tu­rė­tų dar dau­giau pa­ska­tų, vie­na ver­tus, in­ves­tuo­ti į tech­no­lo­gi­nį at­si­nau­ji­ni­mą ir dar­bo na­šu­mą, an­tra ver­tus, ne­už­strig­ti per­ei­da­mas nuo smul­kiojo į vi­du­ti­nį ar nuo vi­du­ti­nio į stam­bųjį ver­slą. Kar­tu čia vi­siems pra­dė­jus dis­ku­tuo­ti, aš ti­kiuo­si, kad tie klau­si­mai, mo­kes­čių klau­si­mai, taip pat ga­lės bū­ti iš­spręs­ti.

Mū­sų frak­ci­jos dar­bo­tvarkėje bus ir ke­le­tas la­bai rim­tų nau­jų klau­si­mų. Mes at­ski­rai pri­sta­ty­si­me tam tik­rą ža­li­ą­jį pa­ke­tą, ku­ris pa­dė­tų spręs­ti kli­ma­to kai­tos klau­si­mus Lie­tu­vo­je, ir ne tik dėl to, kad mes gy­ven­tu­me ža­les­nė­je, svei­kes­nė­je, ma­žiau tar­šio­je ap­lin­ko­je, bet ir dėl to, kad Lie­tu­va ga­lė­tų tap­ti iš tik­rų­jų tam tik­ra la­bo­ra­to­ri­ja, tam tik­ru pro­to­ti­pu ir Eu­ro­po­je, ir gal­būt pa­sau­ly­je, iš to pel­ny­da­ma il­gai­niui ir eko­no­mi­nę nau­dą.

Be ki­ta ko, la­bai svar­būs skaid­ru­mo klau­si­mai, te­ri­to­ri­nių li­go­nių ka­sų efek­ty­vu­mo, tų pa­čių tarp­mies­ti­nių au­to­bu­sų marš­ru­tų sis­te­mos klau­si­mai, ku­rie yra šiek tiek įstri­gę, ir mes tik­rai no­rė­si­me juos at­strig­din­ti, ir jie pa­ro­dys, kaip mū­sų Sei­mas ga­li efek­ty­viai spręs­ti to­kius su sis­te­mos iš­šū­kiais su­si­ju­sius klau­si­mus. Tvir­tai pa­si­sa­ky­si­me tiek įsta­ty­mų, tiek par­la­men­ti­nės kon­tro­lės sri­ty­je, kad nar­ko­ti­kų da­ro­ma ža­la ma­žė­tų ir mes tu­rė­tu­me ge­res­nę sis­te­mą tiems žmo­nėms pa­dė­ti.

Taip pat pas­ku­ti­nis da­ly­kas (ma­tau, lai­kas bai­gia­si, 5 mi­nu­tės bu­vo, bet ka­dan­gi aš vis dar se­niū­nas, ti­kė­jau­si 7), pa­bai­goje apie žmo­gaus tei­sių klau­si­mus. Ko­le­gos, man at­ro­do, mū­sų laik­ro­dis ir laik­ma­tis tik­si, ir aš la­bai kvie­siu su­si­telk­ti vi­sus nuo de­ši­nės į kai­rę, nuo kai­rės į de­ši­nę, kaip jūs sė­di­te, taip ga­lė­si­me su­si­telk­ti, kad dėl tų klau­si­mų, ypač ci­vi­li­nės są­jun­gos klau­si­mo, la­bai aiš­kiu lai­ku, la­bai aiš­kio­je vie­to­je ga­lė­tu­me at­ei­ti į ši­tą Sei­mo sa­lę ir pa­bal­suo­ti taip, kad nei mums, nei mū­sų vai­kams, nei mū­sų bū­si­miems ka­da nors po 20 me­tų rin­kė­jams ne­bū­tų gė­da. Aš tik­rai nuo Lais­vės frak­ci­jos kvie­siu tai pa­da­ry­ti. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar kvie­čiu De­mok­ra­tų frak­ci­jos „Var­dan Lie­tu­vos“ at­sto­vą ger­bia­mą L. Ku­ku­rai­tį į tri­bū­ną. Ir čia štai, ma­to­me, skaid­res pa­vy­ko įjung­ti, tai bus pra­ne­ši­mas įdo­mes­nis. Pra­šom.

L. KUKURAITIS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­ma Vy­riau­sy­be. Man sa­kė, rei­kia įjun­g­ti apa­ra­tą, kad jis veik­tų. Tu­rė­tų veik­ti. Ko­le­gos, mes į ši­tą se­si­ją ir ap­skri­tai į Sei­mo dar­bą pa­žiū­rė­jo­me sis­te­miš­kiau, ne į pa­dri­kus įsta­ty­mus, bet ban­dė­me įver­tin­ti, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je. Stu­di­ja­vo­me fak­tiš­kai 2 mė­ne­sius įvai­riau­sią pri­ei­na­mą ak­tu­a­liau­sią sta­tis­ti­ką, ku­rią ga­li­ma ras­ti Lie­tu­vo­je, Eu­ro­ba­ro­met­ro ir ki­tų da­ro­mus ty­ri­mus, ir su­pra­to­me, kad iš tie­sų mū­sų ša­lis šiuo me­tu yra tam tik­ro­je va­di­na­mo­jo­je ne­ri­mo pan­de­mi­jo­je. Kaip ki­taip ga­li­ma ver­tin­ti to­kius skai­čius, ku­riuos pa­gal Eu­ro­ba­ro­met­rą at­sa­kė lie­tu­viai: spa­lio–­lap­kri­čio mė­ne­siais 96 % ne­ri­ma­vo dėl pra­gy­ve­ni­mo kaš­tų, 85 % – dėl skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties, 90 % – dėl ka­ro Uk­rai­no­je iš­pli­ti­mo į ki­tas ša­lis, va­di­na­si, ir į mū­sų ša­lį, 88 % – dėl in­ci­den­to ri­zi­kos, 60 % – dėl ko­vi­do ir ki­tų už­kre­čia­mų­jų li­gų iš­pli­ti­mo. Ki­taip sa­kant, bent jau ru­de­nį, nes mes ne­tu­ri­me vė­les­nių ty­ri­mų, bent jau ru­de­nį mū­sų pi­lie­čiai iš­gy­ve­no tris di­džiau­sias žmo­ni­jos grės­mes – ka­ro, ba­do ir ma­ro. Ma­ras, tie­sa, pra­ei­na, bet ka­ras, ba­das yra ša­lia. Ši­tie duo­me­nys la­bai aiš­kiai kal­ba apie jų ne­ri­mą.

Ar tam tu­rime pa­grin­do? Pa­grin­do tu­ri­me, nes mais­to kai­nos au­go spar­čiau­siai Eu­ro­po­je. Būs­to, van­dens, elek­tros, du­jų ir ki­to ku­ro, va­di­na­si, būs­to iš­lai­ky­mo kaš­tai – vie­ni iš aukš­čiau­sių Eu­ro­po­je. Būs­to pa­sko­lų pa­lū­ka­nos yra pa­čios di­džiau­sios Eu­ro­po­je. Ten­den­ci­jos dar­bo rin­ko­je pas­ta­rai­siais mė­ne­siais taip pat pra­dė­jo pra­stė­ti, nors rei­kia pri­pa­žin­ti, kad 2022 me­tai dar­bo rin­kos pras­me tik­rai bu­vo la­bai ge­ri.

Gy­ven­to­jų re­a­lio­sios pa­ja­mos. Nie­ka­da mū­sų Vy­riau­sy­bė apie tai ne­kal­ba. Ar žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia bent iš­lai­ko­ma tokio lyg­me­ns, koks bu­vo prieš me­tus? Tiek Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, tiek mū­sų da­ry­ti skai­čia­vi­mai ro­do, kad dar­bo už­mo­kes­tis, pen­si­jos, ne­dar­bin­gu­mo so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos, tai yra žmo­nėms su ne­ga­lia mo­ka­mos iš­mo­kos, vai­ko pi­ni­gai pra­ėju­siais me­tais bu­vo ma­žes­ni ne­gu me­tus prieš tai. Ki­taip sa­kant, gir­džiu, prem­je­re, jū­sų klau­si­mą dėl šių me­tų, kai skai­čiuo­ja­ma ket­vir­čiais, tie­siog nė­ra sta­tis­ti­kos. Kai bus, mes pa­ro­dy­si­me pa­čią ak­tu­a­liau­sią sta­tis­ti­ką, prie ku­rios pri­ei­na­me. Tam pa­grin­dą, ne­ri­mui iš­gy­ven­ti pa­grin­dą, žmo­nės tu­ri la­bai rim­tą.

Da­bar ar yra pa­sek­mių? Taip, pa­sek­mių yra. Kai tu­ri di­de­lį ne­ri­mą, žmo­nės el­gia­si de­struk­ty­viai sa­vo ir ki­tų žmo­nių at­žvil­giu. Smur­tas prieš vai­kus au­ga nuo 2019 me­tų. Aiš­ku, prie to pri­si­dė­jo ir pan­de­mi­ja, ir ka­ras, ir aukš­čiau­sia in­flia­ci­ja. Al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, de­ja, sta­tis­ti­kos nė­ra, bet ir­gi yra au­gan­tis. Gy­ven­to­jų svei­ka­tos ty­ri­mai ir­gi vė­luo­ja, tai yra sta­tis­ti­ka vė­luo­ja me­tais, bet ir­gi yra au­gan­ti, pra­stė­jan­ti svei­ka­ta ir mir­tys dėl svei­ka­tos. Gims­ta­mu­mas kren­ta dras­tiš­kai. Ar to ne­ga­li­me sie­ti su ne­ri­mu? Pri­va­lo­me sie­ti su ne­ri­mu.

Klau­si­mas, dar ką ro­do Eu­ro­ba­ro­met­ro duo­me­nys, kad per pra­ėju­sius pu­sę me­tų – nuo ba­lan­džio iki lap­kri­čio, pa­si­ti­kė­ji­mas de­mo­kra­tija mū­sų ša­ly­je kri­to 10 %. Man at­ro­do, tai yra la­bai grės­min­gi fak­tai. Žmo­nės, ma­ty­da­mi, kad ne­pa­kan­ka­mai da­ro­ma ar­ba ne­da­ro­ma re­a­guo­jant į jų svar­biau­sius klau­si­mus, tie­siog pra­de­da ne­be­pa­si­ti­kė­ti de­mo­kra­tijos pro­ce­su.

Ką rei­kia da­ry­ti? Rei­kia da­ry­ti du da­ly­kus. Užuot re­a­ga­vę rim­tai į šią si­tu­a­ci­ją, į be­veik 100 % žmo­nių ne­ri­mą įvai­riau­siais klau­si­mais, jūs šiuo me­tu, kaip ma­tau, bent jau Vy­riau­sy­bė­je sė­din­tys, vi­saip ban­do­te at­mes­ti re­a­ly­bę, bet ji yra – žmo­nės ne­ri­mau­ja. Jei­gu žmo­nės ne­ri­mau­ja, mums rei­kia Vy­riau­sy­bės ly­giu ieš­ko­ti spren­di­mų, kaip spręs­ti ne­ri­mo pan­de­mi­ją. Ne­ri­mas tu­ri de­struk­ty­vią įta­ką. Ne­ri­mas tu­ri. Ar mes tu­ri­me na­cio­na­li­nę ne­ri­mo val­dy­mo stra­te­gi­ją? Jos rei­kia. Rei­kia su­telk­ti spe­cia­lis­tus, mo­ky­ti kiek­vie­ną žmo­gų, kaip elg­tis su ne­ri­mu, ku­ris yra tarp mū­sų. Mes su­pran­ta­me, kad yra ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, kad jis yra, bet jį rei­kia spręs­ti.

Rei­kia spręs­ti pa­grin­di­nius Lie­tu­vos gy­ven­to­jų klau­si­mus. Pa­grin­di­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų klau­si­mai, kiek mums yra te­kę kal­bė­tis, kiek ver­ti­no­me ty­ri­mus ir žmo­nių pa­si­sa­ky­mus, yra pen­ki: au­gan­čių kai­nų ir pa­ja­mų nei­gia­mas ba­lan­sas, dir­ban­čių šei­mų iš­gy­ve­ni­mas ir vai­kų…

PIRMININKAS. 1 mi­nu­tė!

L. KUKURAITIS (DFVL). …tau­tos at­ei­ties už­tik­ri­ni­mas, ci­vi­li­nės sau­gos už­tik­ri­ni­mas, va­di­na­si, kaip elg­si­mės bran­duo­li­nės grės­mės ar ka­ro grės­mės at­ve­ju, ne­pri­ei­na­ma svei­ka­tos prie­žiū­ra, nes ei­lės tik­rai yra di­de­lės, ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nių pa­ja­mų ap­sau­ga. Vi­siems tiems mes tu­ri­me pa­ren­gę 40 pro­jek­tų, ku­riuos pri­sta­ty­si­me ki­tą sa­vai­tę svars­ty­ti. La­bai kvie­čia­me Vy­riau­sy­bę ben­dra­dar­biau­ti, ne veng­ti, bet mes no­ri­me bū­ti ben­dra­dar­biais, nes ma­to­me, kad tai tik­rai yra rim­ta si­tu­a­ci­ja, ir no­ri­me bū­ti mak­si­ma­liai pro­duk­ty­vūs.

Pas­ku­ti­nė skaid­rė, kam Lie­tu­vos gy­ven­to­jai iš­leis­tų dau­giau biu­dže­to lė­šų. Pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pa, ke­tu­rioms sri­tims dau­giau nei sta­tis­ti­niai eu­ro­pie­čiai. Vie­na yra il­ga­lai­kė slau­ga, glo­ba, va­di­na­si, svei­ka­tos ap­sau­ga, pen­si­jų di­di­ni­mas, šei­mos po­li­ti­ka (į tai fak­tiš­kai ne­krei­pia­ma dė­me­sio šio­je ka­den­ci­jo­je) ir, kas la­bai įdo­mu, kul­tū­ra. Lie­tu­viai yra pa­si­sa­kę, kur rei­kė­tų dė­ti pa­grin­di­nius pri­ori­te­tus, kvie­čia­me tą da­ry­ti mus vi­sus kar­tu. La­bai ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jei­gu ei­na­me pa­gal frak­ci­jų dy­dį, to­liau ta­da ger­bia­mi so­cial­de­mok­ra­tai bū­tų kvie­čia­mi. Pra­šom. Ger­bia­ma O. Lei­pu­tė ei­na į tri­bū­ną, So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du. Pra­šom.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dė­ko­ju. Ne taip se­niai prieš ma­ne kal­bė­jęs pra­ne­šė­jas pa­tei­kė sta­tis­ti­ką. Aki­vaiz­du, kad ma­tant to­kius ro­dik­lius bū­ti­na kuo dau­giau dė­me­sio skir­ti žmo­nėms ir tam, kad jie kuo grei­čiau pa­jus­tų pri­ima­mų spren­di­mų efek­tą. Da­lis žmo­nių tik­rai yra prie skur­do ri­bos ar­ba že­miau jos, to­dėl Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja par­la­men­to pa­va­sa­rio se­si­jo­je tei­kia dau­giau kaip 60 pro­jek­tų. Ana­li­zuo­da­mi pro­gra­mą, ku­ri bu­vo pa­teik­ta ne taip ir se­niai, ma­to­me tik pa­va­di­ni­mus, bet pa­čių re­gist­ruo­tų tei­sės ak­tų nė­ra, to­dėl apie tu­ri­nį yra la­bai su­dė­tin­ga ką nors kal­bė­ti, ne­bent su­si­rin­kus in­for­ma­ci­ją iš vie­šo­sios erd­vės. Kvie­si­me Sei­mą pri­tar­ti mū­sų pa­siū­ly­mams, kad bū­ti­na leng­vin­ti kai­nų šo­ką žmo­nėms, stip­rin­ti vai­ko tei­sių ap­sau­gą ir taip pat pa­si­rū­pin­ti griū­van­čiais til­tais ir ne­iš­va­žiuo­ja­mais ke­liais.

Ma­no­me, taip pat la­bai svar­bu, ma­tant ban­kų pel­nus, di­din­ti mo­kes­čius ban­kams, be­si­pel­nan­tiems iš in­flia­ci­jos. Taip pat tu­ri­me gal­vo­ti, ką da­ry­ti, kad žmo­nės ne­bū­tų įva­ry­ti į kam­pą da­bar ir at­ei­ty­je. Siū­lo­me vals­ty­bės pa­ra­mą pir­ma­jam būs­tui teik­ti di­des­niam ra­tui žmo­nių, iš­plės­ti jau­nos šei­mos api­brė­ži­mą, tai yra iki 40 me­tų. Taip pat pa­leng­vin­ti naš­tą tiems, ku­rie ne­tu­ri nuo­sa­vų na­mų ir būs­tą nuo­mo­ja. Jiems ga­lė­tų bū­ti tai­ko­ma gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio leng­va­ta.

Taip pat mes ma­no­me ir ra­gi­na­me ati­duo­ti žmo­nėms tai, ką jie už­dir­bo ar su­tau­pė, tai yra at­si­sa­ky­ti prie­var­ti­nio įtrau­ki­mo į II pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus, o su­kaup­tas lė­šas leis­ti žmo­nėms at­si­im­ti.

So­cial­de­mok­ra­tai taip pat siū­lo di­din­ti iš­mo­kas kiek­vie­nam gi­mu­siam, įvai­kin­tam ar glo­bo­ja­mam vai­kui, iki jam su­kaks pus­an­trų me­tų. Iš­mo­ka bū­tų ko­ne dvi­gu­bai di­des­nė nei da­bar, tai yra siek­tų 920 eu­rų į ran­kas.

Taip pat mū­sų frak­ci­ja tei­kia siū­ly­mus su­stip­rin­ti tei­si­nę pa­gal­bą nuo sek­su­a­li­nės prie­var­tos nu­ken­tė­ju­siems vai­kams. Tai yra la­bai ak­tu­a­lus ir la­bai jaut­rus klau­si­mas. Taip pat ma­ty­da­mi tiek ir svei­ka­tos ro­dik­lius, tiek ir po­pan­de­mi­nio lai­ko­tar­pio pa­sek­mes ma­no­me, kad mes tu­rė­tu­me di­des­nį dė­me­sį skir­ti žmo­nių svei­ka­tai, tai yra su­teik­ti dau­giau lais­vo lai­ko pa­si­rū­pin­ti ir sa­vo ar­ti­mų­jų svei­ka­ta. Čia kal­ba­ma ir apie pa­pil­do­mą po­il­sio die­ną per mė­ne­sį žmo­nėms, ku­rie pri­žiū­ri sa­vo ser­gan­čius se­nus tė­vus, kad ga­lė­tų pa­ly­dė­ti į gy­dy­mo įstai­gas. Tai pat ir pa­tiems žmo­nėms su­teik­ti bent 3 die­nų svei­ka­tos ge­ri­ni­mo atos­to­gas, per jas ga­lė­tų pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą ar da­ly­vau­ti pre­ven­ci­nė­se svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­gra­mo­se. Tai yra daug klau­si­mų, ku­rie tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mi šios se­si­jos me­tu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Iš ei­lės to­liau ta­da Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja. Pra­šom. V. Fio­do­ro­vas. Pra­šom į tri­bū­ną.

V. FIODOROVAS (DPF). Svei­ki, ko­le­gos Sei­mo na­riai. Svei­ki­nu su­grį­žus į įpras­tą Sei­mo dar­bo re­ži­mą. Pas­ta­rie­ji ke­li mė­ne­siai tur­būt bu­vo vi­siems įtemp­ti, man taip pat. Su­si­ti­ko­me su dau­gy­be gy­ven­to­jų, as­me­niš­kai aš su kė­dai­nie­čiais. Pa­lie­tė­me dau­gy­bę te­mų, aiš­ku, dau­giau­sia dėl sa­vi­val­dos, bet na­cio­na­li­nės po­li­ti­kos te­mos tik­rai ne­bu­vo pa­mirš­tos. Ma­tyt, tos te­mos, dėl ku­rių kal­bė­jo­me su gy­ven­to­jais, at­si­spin­dės ir šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Ta pa­ti in­flia­ci­ja, kar­tu ir šok­te­lė­jęs bū­ti­niau­sių pre­kių kai­nų au­gi­mas pa­lie­tė kiek­vie­ną Lie­tu­vos gy­ven­toją – tai aki­vaiz­du – pa­lie­tė as­me­niš­kai ir jus, kaip Sei­mo na­rius. Ne­sta­bi­lu­mas ener­ge­ti­kos rin­ko­je, ka­ras vis dar lė­ti­na ša­lies eko­no­mi­ką, kar­tu ir at­ly­gi­ni­mų au­gi­mą. Šiuos žen­klus pa­ste­bi vi­si, ku­rie ma­to ir no­ri ma­ty­ti, ta­čiau ką ir ko­kius sig­na­lus tuo me­tu Lie­tu­vos gy­ven­to­jams siun­čia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė? Mo­kes­čiai. Šią se­si­ją pa­si­tin­ka­me su ne­ri­mu. Fi­nan­sų mi­nist­rė ir prem­je­rė kal­bė­jo ir čia, tri­bū­no­je, pa­sa­kė, kad pa­ga­liau mus pa­sieks mo­kes­čių re­for­ma, il­gai ža­dė­ta mo­kes­čių re­for­ma. Ta­čiau ko­kius pa­kei­ti­mus ža­da mums, vi­siems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jams, nė­ra aiš­ku. Mes ne­ma­tė­me ar­ba tik iš vie­šų dis­ku­si­jų, gal­būt iš ži­niask­lai­dos bu­vo ga­li­ma su­si­da­ry­ti tam tik­rą įspū­dį.

Taip, Lie­tu­vo­je rei­kia mo­kes­čių per­tvar­kos. Tai pri­pa­žįs­ta­me ir mes, Dar­bo par­ti­ja, ir ek­s­per­tai. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad val­dan­čių­jų ir mū­sų po­žiū­riai iš­si­ski­ria – mes ma­to­me po­rei­kį ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą, nes šiuo me­tu, de­ja, bet esa­me pir­mau­jan­tys Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ma­to­me po­rei­kį di­din­ti mū­sų ver­slo kon­ku­ren­cin­gu­mą, ge­rin­ti in­ves­ti­ci­nę ap­lin­ką, su tuo ir bus su­si­ję mū­sų pa­siū­ly­mai šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Ką šian­dien gir­di­me? Ar vėl ak­ci­zų au­gi­mas – mo­kes­čiai žmo­nėms, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vi­suo­ti­nis ap­mo­kes­ti­ni­mas – vėl mo­kes­čiai žmo­nėms. Ta­čiau pri­si­min­ki­me, ko­kios da­bar yra būs­to pa­lū­ka­nos ir kaip tai pa­lie­tė mū­sų gy­ven­to­jus, ypač jau­nas šei­mas. O šio­je sri­ty­je mū­sų frak­ci­ja tei­kia la­bai ge­rą pa­siū­ly­mą. Vi­siems aki­vaiz­du, kad ban­kai to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je gau­na di­džiu­lį, mil­ži­niš­ką virš­pel­nį. To­dėl šio­je se­si­jo­je teik­si­me pa­siū­ly­mą, kad da­lis virš­pel­nio, ku­rį gau­na ban­kai, bū­tų pa­nau­do­ta ar­ba grįž­tų ne kam ki­tam, o tiems žmo­nėms, ku­rie bū­tent tą virš­pel­nį ir su­ne­šė. Ti­kiuo­si, kad val­dan­tie­ji ir vi­sas Sei­mas to­kiam pa­siū­ly­mui tik­rai pri­tars.

Tu­ri­me di­džiu­lę in­flia­ci­ją ir be­ne spar­čiau­siai au­gan­čias mais­to pro­duk­tų kai­nas Eu­ro­po­je. Ta­čiau čia pa­siū­ly­mų ar­ba aki­vaiz­džių po­ky­čių per tą lai­ko­tar­pį tik­rai ne­ma­ty­ti. Ap­skri­tai ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad ten, kur la­biau­siai gy­ven­to­jams skau­da, tai yra dėl di­de­lio pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo, mo­kes­čių bū­ti­niau­siems mais­to pro­duk­tams ir pa­slau­goms, po­ky­čių nė­ra pla­nuo­ja­ma, bent jau ne­ma­čiau ar­ba la­bai daug ne­si­ma­to se­si­jos dar­bų pro­gra­mo­je. Bet šie siū­ly­mai tik­rai bus iš mū­sų frak­ci­jos, tik gai­la, kad iki šiol val­dan­tie­ji tuos pa­siū­ly­mus iš­mes­da­vo be di­džiau­sių dis­ku­si­jų.

Dar dau­giau, pa­na­šu, kad ap­skri­tai mes vi­si ta­po­me, ne­ži­nau, kaip bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti, įkai­tais. Pra­ėju­sią sa­vai­tę Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė pri­pa­ži­no, kad tam, kad Lie­tu­va įgy­ven­din­tų vi­sus Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos iš­kel­tus re­for­mų ro­dik­lius ir gau­tų vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­sa­vi­mą, Sei­mas tu­ri, pri­va­lo pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės pa­reng­tiems mo­kes­ti­niams pa­kei­ti­mams, pa­siū­ly­mams. Aki­vaiz­du, kad kaž­kas už mū­sų vi­sų nu­ga­ros pa­ki­šo Sei­mą ir pa­sa­kė, kad tu­ri­te pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės mo­kes­ti­niams pa­siū­ly­mams be aiš­kių, nor­ma­lių dis­ku­si­jų ar­ba ne­tek­si­me Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­jų. Tai Sei­mo ne­ger­bi­mas ir kar­tu vi­sų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų ne­ger­bi­mas. Mes ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­ria­me to­kiai dis­ku­si­jos for­mai.

Tra­di­ciš­kai di­džio­sios da­lies svar­biau­sių pro­jek­tų iš Vy­riau­sy­bės mes ne­ma­to­me ir ne­ga­li­me pa­ma­ty­ti, o se­si­ja jau šian­dien pra­si­de­da. Tai aš ti­kiuo­si, kad Vy­riau­sy­bė su ši­tais klau­si­mais pa­si­sku­bins, nes no­ri­si nor­ma­lios dis­ku­si­jos. Aiš­ku, tu­ri­me kal­bė­ti apie griū­van­čius til­tus, mo­kyk­las re­gio­nuo­se, re­gio­nų stip­ri­ni­mą. To­kios te­mos tu­ri bū­ti ir at­si­ras­ti mū­sų pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos var­du ra­gi­nu val­dan­čiuo­sius šio­je se­si­jo­je ne ieš­ko­ti pra­ei­ties šmėk­lų ir prie­šų, o su­si­kon­cen­truo­ti į sa­vo tie­sio­gi­nį dar­bą – re­gist­ruo­ti, pa­teik­ti vie­šai svars­ty­ti Vy­riau­sy­bės pro­jek­tus ir kur­ti ge­ro­vę mū­sų ša­ly­je. O mes sa­vo ruož­tu teik­si­me pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tus pa­siū­ly­mus, vyk­dy­si­me par­la­men­ti­nę kon­tro­lę ir bū­si­me ak­ty­vūs vi­sų šios se­si­jos dis­ku­si­jų dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų da­ly­viai. Vi­siems sklan­daus ir ge­ro dar­bo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga. Da­bar ar bū­tų Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės pa­si­sa­ky­mas, ar ben­dro­je dis­ku­si­jo­je? Ma­tau, ger­bia­ma A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom į tri­bū­ną.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ge­rą die­ną, ko­le­gos. Iš­ties svei­ki­nu su nau­ja se­si­ja ir lin­kiu, kad ši­ta se­si­ja ne­tap­tų su­si­do­ro­ji­mo su vals­ty­bės va­do­vu se­si­ja, ti­riant se­nas kny­gas ir se­nas is­to­ri­jas, bet iš­ties bū­tų se­si­ja, ku­rios me­tu mes ga­lė­tu­me dirb­ti ga­nė­ti­nai sklan­džiai ir dar­niai.

Iš­ties, ma­nau, vi­siems (ir mums taip pat) ne­rimą kelia tai, kad yra re­gist­ruo­ta la­bai daug pro­jek­tų, ku­rių tu­ri­nio mes net ne­ga­li­me nu­spė­ti. Svar­biau­sia mo­kes­čių re­for­ma, ku­rią jau bu­vo pa­ža­dė­ta Vy­riau­sy­bės pri­im­ti pra­ėju­siais me­tais Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, yra dar tik to­kiuo­se juod­raš­čiuo­se, ku­riuos iš es­mės gė­da pa­ro­dy­ti.

Mū­sų Miš­ri Sei­mo na­rių gru­pė pa­tei­kė ne­ma­žai pro­jek­tų, ku­rie yra tik­rai la­bai skir­tin­gų sri­čių. Tu­rė­si­me pa­siū­ly­mų ir dėl PVM ma­ži­ni­mo, ir dėl Fi­nan­sų rin­kos da­ly­vių mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo. Su­pran­ta­me tik­rai la­bai su­dė­tin­gą si­tu­a­ci­ją su ke­liais, ypač re­gio­nuo­se, to­dėl bus tei­kia­mi Ke­lių prie­žiū­ros įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Na­tū­ra­lu, no­rė­si­me ir ko­le­gos no­rės re­a­guo­ti į tai, kaip rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu iš­lin­do Rin­ki­mų ko­dek­so spra­gos, to­dėl yra re­gist­ruo­tų Rin­ki­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mų, ban­dant tie­siog po pir­mo rim­tes­nio pa­si­tik­ri­ni­mo pa­si­ro­džiu­sias spra­gas su­tvar­ky­ti ir pa­si­ruoš­ti ki­tiems rin­ki­mams. Lai­ko tam dar tu­ri­me.

Taip pat yra re­gist­ruo­ti pa­siū­ly­mai dėl smur­ti­niais nu­si­kal­ti­mais pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo, nes, de­ja, kol kas ne­sa­me įgy­ven­di­nę net 2008 me­tų di­rek­ty­vos ir ne­su­da­ro­me ga­li­my­bės vi­siems as­me­nims, ku­rie yra pa­ty­rę ža­lą nu­si­kal­ti­mo me­tu, pre­ten­duo­ti į ža­los at­ly­gi­ni­mą, nors tai jau se­niai yra eu­ro­pi­nis stan­dar­tas.

Ati­tin­ka­mai yra re­gist­ruo­tos ir Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo įsta­ty­mo pa­tai­sos. LRT di­rek­to­riaus ka­den­ci­ją siū­lo­ma įves­ti, nes ši ins­ti­tu­ci­ja kol kas dar yra li­ku­si be ka­den­ci­jų ir iš es­mės ga­li tu­rė­ti am­ži­ną va­do­vą.

Tad tik­rai lin­kiu vi­siems pro­duk­ty­vios se­si­jos ir la­bai ti­kiuo­si, kad pa­si­bai­gus rin­ki­mų karš­ti­nei mū­sų dar­bas taps dar­nes­nis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar į tri­bū­ną kvie­čiu pas­ku­ti­nės frak­ci­jos – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos at­sto­vę, frak­ci­jos se­niū­nę ger­bia­mą R. Mor­kū­nai­tę-Mi­ku­lė­nie­nę. Pra­šom į tri­bū­ną.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­lo­nu su­si­tik­ti po pau­zės ple­na­ri­nė­je se­si­jo­je, ne ko­mi­te­tuo­se, o jau ple­na­ri­niuo­se po­sė­džiuo­se. Man at­ro­do, kad ši ple­na­ri­nė se­si­ja bus ne vien tik aist­rin­ga dėl ko­le­gų iš opo­zi­ci­jos įvai­rių ini­cia­ty­vų, bet ir kon­struk­ty­vi tu­ri­nio pras­me dėl to, ko­kius dar­bus šio­je se­si­jo­je tu­rė­tu­me nu­veik­ti. Man per­ša­si šios se­si­jos pa­va­di­ni­mas – apie vi­sa­pu­sį sau­gu­mą, ir no­rė­čiau iš­skir­ti ke­le­tą pro­jek­tų (ar­ba ini­cia­ty­vų), ku­rie, ma­no gal­va, yra svar­būs. Tik­rai ap­ta­ri­nė­jo­me frak­ci­jo­je, kad ši kryp­tis yra rei­ka­lin­ga mū­sų vi­suo­me­nei.

Pir­miau­sia so­cia­li­nis sau­gu­mas ir mū­sų pa­žei­džia­miau­si žmo­nės, ku­rie yra jaut­rūs dėl sa­vo svei­ka­tos būk­lės. Tai tik­rai yra la­bai la­bai il­gai lauk­tos per­tvar­kos ir pa­siū­ly­mai dėl ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių pa­dė­ties pa­ge­ri­ni­mo. Tur­būt ne vien tik tie žmo­nės, ku­rie su­si­du­ria su iš­šū­kiais dėl sa­vo svei­ka­tos, bet ir tie žmo­nės, ku­rie juos pri­žiū­ri, tu­ri tu­rė­ti tin­ka­mą ir ap­sau­gą, ir pa­gal­bą iš vals­ty­bės. La­bai lau­kia­mas yra ato­kvė­pio die­nos, die­nų įsta­ty­mas, ku­ris leis­tų reg­la­men­tuo­ti ir pa­siū­ly­ti di­de­liam skai­čiui Lie­tu­vos žmo­nių, pri­žiū­rin­čių sa­vo ar­ti­muo­sius, ku­rie tu­ri ne­ga­lią, ato­kvė­pio va­lan­das, mi­nu­tes ar die­nas, kad pa­tys ga­lė­tų ga­na oriai gy­ven­ti gy­ve­ni­mą ir pa­dė­ti sa­vo ar­ti­mie­siems.

Ki­tas il­gai ren­gia­mas ir to­bu­li­na­mas pro­jek­tas yra il­ga­lai­kės prie­žiū­ros, il­ga­lai­kės slau­gos įsta­ty­mas. Tai ir­gi la­bai lauk­si­me tos me­to­do­lo­gi­jos, ku­ri bus pa­reng­ta sie­kiant su­kur­ti vi­są sis­te­mą, kaip ga­lė­tu­me pa­dė­ti tiems žmo­nėms, ku­rie yra sun­kios svei­ka­tos būk­lės, ir vėl­gi ap­lin­kai pa­leng­vin­ti prie­žiū­ros iš­šū­kius.

Kraš­to sau­gu­mas. Šian­die­ną tur­būt dau­giau­sia kal­ba­me ne vien apie ka­riuo­me­nę, bet ir apie mū­sų sie­nos ap­sau­gą. Vals­ty­bi­nės sie­nos ap­sau­gos įsta­ty­mas bus skir­tas ne vien tik įtvir­tin­ti mū­sų ko­vos su ne­le­ga­lia mig­ra­ci­ja, su ga­li­mo­mis mig­ra­ci­jos kri­zė­mis bū­dams, bet ir įgy­ven­din­ti sank­ci­joms, tai yra ne­iš­duo­ti vi­zų sank­cio­nuo­tiems as­me­nims. Taip pat lau­kia vie­no­kie ar ki­to­kie sis­te­mi­niai pa­siū­ly­mai tiek iš Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, tiek VRM sis­te­mos to­bu­li­ni­mo. Tai ir­gi tu­rė­si­me pro­gą apie tai dis­ku­tuo­ti.

Ap­lin­kos sau­gu­mas. Il­gai kal­bė­ta su ne­vy­riau­sy­bi­niu sek­to­riu­mi ir su vi­so­mis su­in­te­re­suo­to­mis ša­li­mis apie mū­sų miš­kų po­li­ti­ką. Na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas dėl miš­kų, ma­no gal­va, yra vie­nas svar­bes­nių klau­si­mų, ne­pai­sant to, kad jis gal­būt ga­na ni­ši­nis, bet jei­gu mes kal­ba­me apie gam­to­sau­gą, apie ap­lin­ką, apie gy­vą­ją gam­tą, tai ne­abe­jo­ti­nai yra svar­bi ini­cia­ty­va, jai mū­sų frak­ci­ja pri­ta­ria. Su­pran­ta­ma, kad dėl vis­ko su­tar­ti nė­ra įma­no­ma, bet dėl tų da­ly­kų, dėl ku­rių vi­si su­ta­ria­me, tą rei­kia ir pa­da­ry­ti. Taip pat gy­vo­sios gam­tos ap­sau­ga. Čia, Sei­me, dar yra ne­baig­ti pro­jek­tai dėl ver­sli­nės žve­jy­bos ri­bo­ji­mų, dėl ki­tų da­ly­kų, tai tik­rai šio­je se­si­jo­je, ma­no gal­va, tu­rė­si­me karš­tų dis­ku­si­jų ap­lin­ko­sau­gi­nė­mis te­mo­mis taip pat.

In­for­ma­ci­nis sau­gu­mas. Svar­bus Me­di­jų rė­mi­mo fon­do pro­jek­tas, jis Sei­me tik­rai su­lauks daug dis­ku­si­jų. Sie­kis da­ry­ti vals­ty­bės re­mia­mą ži­niask­lai­dos fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį skaid­res­nį ir efek­ty­ves­nį sie­kiant ir ži­niask­lai­dos prie­mo­nių stip­ri­ni­mo, ir pi­lie­čių in­for­ma­ty­vu­mo, man at­ro­do, su­tik­si­me vi­si, yra pri­ori­te­ti­nis da­ly­kas.

Taip pat Sei­me svars­ty­si­me ir is­to­ri­nės at­min­ties klau­si­mus. Tai šiuo at­ve­ju tur­būt taip pa­pras­čiau vi­suo­me­nė­je ži­no­mas Ge­no­ci­do cen­tras ir jo įsta­ty­mas, pa­kei­ti­mas dėl skaid­res­nio ir efek­ty­ves­nio val­dy­mo.

Na ir ap­skri­tai no­ri­si pa­sa­ky­ti, kad per pas­ta­ruo­sius me­tus, per tuos mums vi­siems ne­leng­vus me­tus, pan­de­mi­jos, ka­ro, mig­ran­tų kri­zės aki­vaiz­do­je tik­rai vals­ty­bė stip­riai, pa­kan­ka­mai stip­riai, kiek tai yra įma­no­ma, ju­da į prie­kį. Tų iš­ban­dy­mų bu­vo ne­ma­žai. Vy­riau­sy­bė su Sei­mo dau­gu­ma, kai ku­riais at­ve­jais ir su opo­zi­ci­jos pa­gal­ba tik­rai įgy­ven­di­no jau ne vie­ną re­for­mą, tad šio­je se­si­jo­je su­si­tel­kia­me prie tų klau­si­mų, ku­rie la­biau­siai orien­tuo­ti į so­cia­li­nį sau­gu­mą. La­bai vi­liuo­si, kad sta­bi­li­zuo­jan­tis eko­no­mi­nei pa­dė­čiai ir at­si­ran­dant šio­kiam to­kiam aiš­ku­mui dėl at­ei­ties sėk­min­gai ga­lė­si­me įgy­ven­din­ti ir šiuos už­si­brėž­tus tiks­lus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar su­da­ry­si­me ga­li­my­bę už­duo­ti klau­si­mus. Tik, ger­bia­mi ko­le­gos, prieš klaus­da­mi nu­ro­dy­ki­te, ar ger­bia­mai prem­je­rei už­duo­da­te klau­si­mą, ar Sei­mo Pir­mi­nin­kei, nes jos abi pri­sta­tė pa­va­sa­rio dar­bų pro­gra­mą.

Ta­da iš ei­lės ger­bia­mas A. Ged­vi­las pir­mas klau­sia. Pra­šau.

A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Su­si­pa­ži­nau su pa­va­sa­rio dar­bų pro­gra­ma ir man iš­ki­lo klau­si­mas. Tre­ti me­tai Sei­me ir si­tu­a­ci­ja vis kar­to­ja­si, kai re­gist­ruo­ja­mi tei­sės ak­tų pro­jek­tai, ta­čiau ma­to­me tik pa­va­di­ni­mą be tu­ri­nio. Kaip jūs pa­ko­men­tuo­tu­mė­te, ko­dėl tiek pi­lie­čiai, tiek Sei­mo na­riai, no­rin­tys ži­no­ti tu­ri­nį, tu­ri dar­buo­tis nak­ties me­tu, o Par­t­ne­rys­tės įsta­ty­mo ir nar­ko­ti­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo pro­jek­tai, bu­vo at­ve­jis, kai Sei­mo na­riams pra­ei­to­je se­si­jo­je bu­vo ap­skri­tai prieš pat po­sė­dį pa­teik­ti? Ar tai yra, jū­sų ma­ny­mu, ko­ky­biš­ki tei­sė­kū­ros pro­ce­sai? Kaip jūs ga­li­te pa­grįs­ti sa­vo to­kį ne­at­sa­kin­gą ir at­sai­nų pro­ce­są or­ga­ni­zuo­jant dar­bą?

PIRMININKAS. Čia kam klau­si­mas?

A. GEDVILAS (MSNG). Klau­si­mas tur­būt Sei­mo Pir­mi­nin­kei. Jei­gu ką tu­rės pa­sa­ky­ti prem­je­rė, tai taip pat la­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, at­sa­kys. Pir­mi­nin­kė per­sės čia, nes ten mik­ro­fo­no nė­ra. Ti­kiuo­si, kad jis vei­kia.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Vi­sų pir­ma, dėl dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo, tai aš at­kreip­siu dė­me­sį, kad re­gist­ruo­da­mi pro­jek­tus juos pa­tei­kia ini­cia­to­riai. Šio­je se­si­jo­je jie at­krei­pia dė­me­sį, kad Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas pa­siū­lė 23 pro­jek­tus, iš jų, ro­dos, tik vie­nas jau bu­vo re­gist­ruo­tas. Šiuo at­ve­ju ma­ny­čiau, kad ir Sei­mo frak­ci­jos, ir Vy­riau­sy­bė, at­ro­do, de­monst­ruo­ja šiek tiek ge­res­nę sta­tis­ti­ką, bet šiaip jo­kios la­bai di­de­lės pro­ble­mos ne­ma­tau. Mes Sei­me pa­pras­tai tu­ri­me ga­li­my­bę iš­dis­ku­tuo­ti vi­sus klau­si­mus. Kai ku­rie jų, ku­rie yra įtrauk­ti į dar­bo pro­gra­mą, ne­bū­ti­nai bū­na pa­tei­kia­mi. Bet vėl­gi grį­šiu prie jū­sų klau­si­mo pra­džios. Tai nė­ra dėl dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo, tai la­biau ini­cia­to­riams gal­būt tu­rė­tų bū­ti ad­re­suo­ja­mas klau­si­mas.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie ma­no tei­kia­mus įsta­ty­mų pro­jek­tus, sten­giuo­si vi­sa­da kuo anks­čiau vi­suo­me­nę ir mie­lus ko­le­gas Sei­mo na­rius su jais su­pa­žin­din­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau tru­pu­tė­lį pa­pil­dy­ti, nes tur­būt čia klau­si­mas ad­re­suo­tas taip pat ir Vy­riau­sy­bei. Kaip aš ir mi­nė­jau pri­sta­ty­mo me­tu, 40 % vi­sos dar­bo­tvarkės, ku­rią Vy­riau­sy­bė siū­lo Sei­mui, jau yra re­gist­ruo­ta Sei­me ir yra to­kių, ku­rie yra net per­ėję pa­tei­ki­mo sta­di­ją. Ką dar no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad Vy­riau­sy­bės tei­kia­mi Sei­mui įsta­ty­mų pro­jek­tai tu­ri vi­sai ki­tą pro­ce­dū­rą ne­gu tos ini­cia­ty­vos, ku­rios at­si­ran­da tie­siai Sei­me, ar Pre­zi­den­to, nes to­kie tei­sės ak­tai yra de­ri­na­mi pa­kan­ka­mai pla­čiai ir iš­sa­miai. Jie yra pa­skel­bia­mi vie­šai de­rin­ti. Pa­sta­bas ga­li teik­ti ab­so­liu­čiai bet koks su­in­te­re­suo­tas as­muo. Yra de­ri­na­ma su ins­ti­tu­ci­jo­mis, yra vie­šai skel­bia­ma, yra tar­pins­ti­tu­ci­nio de­ri­ni­mo for­ma­tas Vy­riau­sy­bė­je. Kar­tais po jo dėl pa­sta­bų rei­kia grą­žin­ti pro­jek­tus dar to­bu­lin­ti. Tik­rai iš es­mės nė­ra ko­kia nors vals­ty­bės pa­slap­tis joks tei­sės ak­tas, ku­rį Vy­riau­sy­bė ren­gia, jei­gu jau jis yra pa­skelb­tas vie­šai de­rin­ti. To­kių tei­sės ak­tų iš Vy­riau­sy­bės pa­teik­to są­ra­šo tik­rai yra ne­ma­žai. Vi­si, kas yra an­ga­žuo­ti kon­kre­čia te­ma, do­mi­si kon­kre­čiais pro­jek­tais, va­di­na­ma­ja­me TAPIS tik­rai tuos pro­jek­tus daž­niau­siai ran­da ge­ro­kai anks­čiau, ne­gu tie pro­jek­tai at­ke­liau­ja iki Sei­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­si­mą už­duos ger­bia­ma A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš su­pran­tu, kad la­bai pa­to­gu Pre­zi­den­tu pri­si­deng­ti. Ma­tyt, da­bar jau jis yra kal­tas, kad Vy­riau­sy­bė yra ne­vy­kė­liai ir ne­su­ge­ba pa­teik­ti lai­ku pro­jek­tų. Aš kal­bu apie tuos pro­jek­tus, dėl ku­rių iš es­mės yra su­stab­dy­tas RRF fi­nan­sa­vi­mas iš Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų. Tai yra ne­do­va­no­ti­nas da­ly­kas, kad tų lė­šų at­ėji­mas iš es­mės į Lie­tu­vą vė­luo­ja ir vė­luo­ja taip, kad jūs vėl ne­pa­tei­kė­te jo­kio pro­jek­to. Pas jus tie pro­jek­tai yra ne­re­gist­ruo­ti ir dėl to tik­rai yra ne Pre­zi­den­tas kal­tas, o dėl to, kad jūs pa­tys ne­su­ge­ba­te iš es­mės dar­bo or­ga­ni­zuo­ti ir pa­teik­ti tin­ka­mu lai­ku. Gal ger­bia­ma prem­je­rė bent jau da­bar pa­pa­sa­kos mums tą tu­ri­nį, koks yra mo­kes­ti­nės re­for­mos tu­ri­nys, nes iš­ties vaiz­das at­ro­do toks, kad mes per­ka­me ka­ti­ną mai­še ir tų RRF lė­šų dar ne­ma­ty­si­me ne tik šį pus­me­tį, bet ir ki­tą.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Jūs kaip vi­sa­da už­duo­da­ma klau­si­mą tuo klau­si­mu pa­skel­bia­te la­bai daug ne­tie­sos. Man at­ro­do, aš jau pri­sta­ty­da­ma sa­kiau, kad iš vi­sos RRF pa­raiš­kos dėl dvie­jų ne­įgy­ven­din­tų ri­bo­žen­klių mums yra ati­dė­ta pus­me­čiui 26 mln. eu­rų. Čia jū­sų ko­le­gė kal­bė­jo, kad mes čia kaž­ko­kio 0,5 mlrd. ren­gia­mės ne­gau­ti ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Tai nė­ra tie­sa ir tai yra me­las. Aš tai tie­siai ga­liu pa­sa­ky­ti ar­ba gal jūs ne­ži­no­te. Iš 33-ų ri­bo­žen­klių 31-ą Vy­riau­sy­bei, kad ir ko­kia ji­nai, jū­sų nuo­mo­ne, yra ne­vy­ku­si, vis dėl­to įvyk­dy­ti pa­vy­ko. Daug Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių ap­skri­tai nė­ra pa­tei­ku­sios dar pa­raiš­kų dėl RRF lė­šų. Nie­kas jums ne­siū­lys pirk­ti ka­tę mai­še. Kai pro­jek­tai po de­ri­ni­mo pa­teks į Sei­mą, jūs tik­rai tu­rė­si­te ga­li­my­bę ir net­gi ta­da, kai jie bus pa­teik­ti vie­šai de­rin­ti, ir ta­da tu­rė­si­te ga­li­my­bę kaip Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tė sa­vo nuo­mo­nę reikš­ti, taip pat ir pa­sta­bas siųs­ti. Juk nie­kas Sei­mo ne­įpa­rei­go­ja ne­skai­čius, ne­dis­ku­ta­vus ir ne­per­ėjus pro­ce­dū­rų pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės siū­ly­mams. Nė kiek ne­abe­jo­ju, kad taip bus ir su mo­kes­čių pa­kei­ti­mais.

Be­je, vie­nas iš es­mi­nių RRF mo­kes­čių pa­kei­ti­mų yra Sei­me, Si­mo­nas ne­leis su­me­luo­ti, tur­būt jau me­tai lai­ko. Pa­klaus­ki­te Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to, ko­dėl jis ne­pa­tei­kė iš­va­dos dėl Ak­ci­zų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo. Tai štai ir vis­kas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­si­mą už­duos ger­bia­mas T. To­mi­li­nas. Pra­šom.

T. TOMILINAS (DFVL). Ma­no klau­si­mas, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, prem­je­rei. Tai ko­kia gi vis dėl­to val­dan­čių­jų stra­te­gi­ja dėl mo­kes­čių re­for­mos pri­ėmi­mo Sei­me, aš taip ir ne­su­pra­tau. Vie­na val­dan­čio­ji frak­ci­ja ka­te­go­riš­kai prieš es­mi­nius re­for­mos pos­tu­latus, pa­grin­di­nė par­ti­ja lyg ir ža­da pa­ga­liau pa­teik­ti tai, ką ža­dė­jo ir ko­kius lū­kes­čius su­kė­lė per Sei­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją. Ko­kiais vis dėl­to bal­sais rem­si­tės? Ar tai bus vis dėl­to val­dan­čių­jų spren­di­mas, ar čia rei­kia opo­zi­ci­jos da­ly­va­vi­mo? Ir ati­tin­ka­mai, jei­gu pla­nuo­ja­te rem­tis opo­zi­ci­ja, tai tur­būt rei­kia iš es­mės keis­ti ko­mu­ni­ka­ci­ją ir nuo tos kon­fron­ta­ci­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos per­ei­ti į nor­ma­lų po­kal­bį apie vals­ty­bės svar­biau­sius klau­si­mus. Li­nas pa­ban­dė šian­dien ne­įžeis­da­mas nie­ko, ne­pa­sa­kęs nė vie­nos kri­ti­nės as­me­ni­nės pa­sta­bos, pa­sa­ky­ti, ko­kia si­tu­a­ci­ja su­si­klos­tė Lie­tu­vo­je. Ir mes tu­ri­me la­bai kon­kre­čius siū­ly­mus, ku­rie nė­ra la­bai bran­gūs ar­ba be­veik nie­ko ne­kai­nuo­ja, tie­siog at­lie­pia tai, ką mes ma­to­me…

PIRMININKAS. Lai­kas!

T. TOMILINAS (DFVL). …kaip svar­biau­sius po­ky­čius. Toks ma­no klau­si­mas.

PIRMININKAS. Lai­kas!

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Jūs kal­ba­te apie mo­kes­čių re­for­mą, bet tu­ri­te pa­siū­ly­mų, ku­rie nie­ko ne­kai­nuo­ja. Jūs tur­būt su­pran­ta­te, kad tai yra da­ly­kai skir­tin­go­se ba­lan­so pu­sė­se, nes tai, kas kai­nuo­ja, yra iš­lai­dos, ir tam, kad bū­tų iš­lai­dos, tu­ri bū­ti ir pa­ja­mos. Ir tiek kar­tų, kiek aš ši­ta­me Sei­me gir­dė­jau ra­gi­ni­mus Vy­riau­sy­bei pa­teik­ti mo­kes­čių re­for­mą, aš la­bai ti­kiuo­si, kad ko­le­gos taip pat ir opo­zi­ci­jo­je tuos pa­siū­ly­mus svars­tys ne iš tos po­zi­ci­jos, kad mums ne­tin­ka to­dėl, kad mes esa­me opo­zi­ci­ja, o iš tos po­zi­ci­jos, kad yra il­ga­lai­kės mo­kes­čių sis­te­mos pro­ble­mos, apie ku­rias jūs taip pat ži­no­te ir iš sa­vo ka­den­ci­jos lai­kų, ku­rios nė­ra nei nau­jos, nei va­kar at­si­ra­du­sios, ir kad tie spren­di­mai bus pri­ima­mi ne ži­ny­bi­niu prin­ci­pu, o tuo prin­ci­pu, kad tas pro­ble­mas rei­kia pa­ga­liau iš­spręs­ti.

Kad bus Sei­mo na­rių, ku­rie bus vi­są gy­ve­ni­mą įsi­ti­ki­nę, kad mo­kes­čiai ga­li tik ma­žė­ti, o iš­lai­dos ga­li tik di­dė­ti, aš, de­ja, su ši­tuo nie­ko ne­ga­liu pa­da­ry­ti, ši­tas eko­no­mi­nės mo­kyk­los man ne­ži­no­mas fe­no­me­nas gy­vas ir ji­sai gy­vuo­ja Lie­tu­vo­je pla­čiau, ne­gu kad tai bū­tų pro­tin­ga, bet vis dėl­to tik­rai tų pa­siū­ly­mų dėl dis­ku­si­jos, ma­nau, ir lai­ko, ir for­ma­tų bus pa­kan­ka­mai – ir klau­sy­mus ga­lės ko­mi­te­tai or­ga­ni­zuo­ti, ir su frak­ci­jo­mis mie­lai vi­so­mis su­si­tik­si­me po to, kai pro­jek­tai bus su­de­rin­ti tiek, kad jau tai bus Vy­riau­sy­bės siū­ly­mas ir ga­li­ma bus jį pa­teik­ti gal­būt šiek tiek ir iš anks­to tiems, kam bus įdo­mu, bet Sei­me tik­rai tų dis­ku­si­jų bus pa­kan­ka­mai. Aš ma­nau, kad ne­rei­kia čia iš kar­to taip for­mu­luo­ti klau­si­mo, kas tu­rė­tų bal­suo­ti. Sei­mas tu­rė­tų bal­suo­ti, jei­gu Sei­mas va­do­vau­ja­si il­ga­lai­kiais vals­ty­bės tiks­lais. Jei­gu va­do­vau­sis kaž­ko­kiais rin­ki­mi­niais iš­skai­čia­vi­mais ir, dar dau­giau, me­luos vi­suo­me­nei, kad ga­li­ma kaž­kaip spręs­ti so­cia­li­nes pro­ble­mas ne­tu­rint tam pi­ni­gų, tai, ži­no­te, ta­da aš var­giai ką ga­lė­siu su vi­su sa­vo ge­bė­ji­mu įti­ki­nė­ti pa­da­ry­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. But­ke­vi­čius. Pra­šom.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas Mi­nist­rei Pir­mi­nin­kei dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos sank­cio­nuo­tų pre­kių ga­be­ni­mo per Lie­tu­vą ir į Lie­tu­vą. Ne­ži­nau, ko­dėl Vy­riau­sy­bės re­ak­ci­ja to­kia bu­vo pa­vė­luo­ta, kai jau Lie­tu­vo­je ku­ris lai­kas sklan­dė kal­bos, kad la­bai sėk­min­gas kai ku­riems ne­są­ži­nin­giems ver­sli­nin­kams biz­nis, kai­nos pa­ki­lu­sios ke­le­tą kar­tų dėl to pre­kių ga­be­ni­mo tiek į Lie­tu­vą, tiek už Lie­tu­vos ri­bų. La­bai keis­ta bu­vo iš­girs­ti, kad kai Ke­nos sto­ty­je gau­na­mi do­ku­men­tai, ko­kios bus įve­ža­mos pre­kės, prieš 4–5 va­lan­das, tai yra lyg ir la­bai di­de­lis dar­bo krū­vis. Aš ma­nau, kad tai kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mas tų dar­buo­to­jų, ku­rie dir­ba to­se įstai­go­se, nes kro­vi­nių ga­be­ni­mas per Lie­tu­vą ge­le­žin­ke­liu tik­riau­siai su­ma­žė­jo ne pro­cen­tais, bet kar­tais. Ma­no klau­si­mas. Ar jūs įver­ti­no­te vis dėl­to tų žmo­nių at­sa­ko­my­bę, dar­bą dėl to­kio di­džiu­lio ap­lai­du­mo? Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad do­ku­men­tai tik­riau­siai bu­vo ne­at­sa­kin­gai tik­ri­na­mi.

PIRMININKAS. Lai­kas!

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Kar­ba­mi­das ga­mi­na­mas įmo­nė­je Bal­ta­ru­si­jo­je, o ve­ža ki­tos įmo­nės var­du ir tai ne­ma­to­ma.

PIRMININKAS. Ačiū. Lai­kas!

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Iš­ties aš tu­rė­čiau jums, de­ja, pri­tar­ti ne dėl to, kad man sun­ku jums pri­tar­ti, bet dėl to, kad si­tu­a­ci­ja man la­bai pa­na­šiai at­ro­do, kad pa­si­klio­vi­mas Bal­ta­ru­si­jos ins­ti­tu­ci­jos ra­ši­nė­liu, kad kaž­ko­kie OOO trys par­šiu­kai ir­gi ga­li ga­min­ti kar­ba­mi­do trą­šas, ne­puo­šia tų ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tik­ri­na pre­kių kil­mę ir tu­ri ver­tin­ti, ar ne­bu­vo pa­žeis­tas sank­ci­jų re­ži­mas. Bet tuo kon­kre­čiu at­ve­ju vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas ir ti­kiuo­si, kad ten vi­si kal­tės da­ly­kai bus nu­sta­ty­ti. Jūs tei­sin­gai sa­ko­te, iš­ties da­bar mes tu­ri­me da­gu smul­kių epi­zo­dų ir daug pa­stan­gų, iš jų tik­rai la­bai di­de­lė da­lis yra ir už­kar­do­ma mū­sų ins­ti­tu­ci­jos, apie tai ma­žai kal­ba­ma, apie tai yra ma­žai vie­šos in­for­ma­ci­jos, bet vi­so­kių bū­dų ap­mau­ti ir mui­ti­nę, ir ge­le­žin­ke­lius yra, bet tik­rai ins­ti­tu­ci­jos la­bai daž­nai tuos da­ly­kus, gal daž­niau­siai, taip sa­ky­čiau, už­kar­do, bet ne 100 %.

Lie­tu­vos ge­og­ra­fi­nė pa­dė­tis yra to­kia, kad, de­ja, per mus vis tiek tie ban­dy­mai tę­sis. Mes vis tiek tu­ri­me tą la­bai aiš­kiai su­pras­ti, to­dėl tu­ri­me la­bai aiš­kiai pri­ori­te­ti­zuo­ti, kur mes ma­to­me pa­čią di­džiau­sią ri­zi­ką, o pa­čią di­džiau­sią ri­zi­ką mes ma­to­me vis dėl­to tie­kiant ap­lin­ki­niais ke­liais Ru­si­jai pre­kes, ku­rios yra rei­ka­lin­gos ka­ry­bai ar­ba ko­kiai nors pra­mo­nei, su­si­ju­siai su Ru­si­jos ga­li­my­bė­mis ka­riau­ti. Aiš­ku, tiek dve­jo­pos pa­skir­ties pre­kių, tiek ar­ti dve­jo­pos pa­skir­ties pre­kių, tų, ku­rios tech­niš­kai nė­ra dve­jo­pos pa­skir­ties, bet ga­li bū­ti įvai­riai pa­nau­do­ja­mos, nes, kaip jūs ži­no­te, iš eis­mo ste­bė­ji­mo ka­me­rų, iš skal­bi­mo ma­ši­nų – iš vis­ko žmo­nės su­ge­ba iš­si­lup­ti de­ta­les, kad kaip nors sa­vo tech­no­lo­gi­jų ba­dą pa­si­deng­tų. Tik­rai tai ma­to­me, dir­ba­me ir ins­ti­tu­ci­joms ke­lia­me už­da­vi­nius. Kai da­ro­mos klai­dos, to­kiu at­ve­ju ar ap­lai­du­mas, kaip šiuo at­ve­ju, ta­da tu­ri bū­ti ati­tin­ka­mai ir ki­ti veiks­niai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Aš dar su­da­ry­siu ga­li­my­bę pas­ku­ti­niam pa­klaus­ti ger­bia­mam V. Ba­kui. Bet pa­ža­da­me: la­bai trum­pas klau­si­mas, trum­pas at­sa­ky­mas, nes vir­ši­ja­me ir klau­si­mams skir­tą lai­ką, ir vi­sam klau­si­mui skir­tą lai­ką.

V. BAKAS (DFVL). La­bai ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš tu­riu klau­si­mą Sei­mo Pir­mi­nin­kei. Per­žiū­rė­jęs dar­bų pro­gra­mą, aš pa­si­ge­dau par­la­men­ti­nės kon­tro­lės klau­si­mų. Ko ge­ro, nė­ra nė vie­no. Mes per pen­kias se­si­jas pri­ėmė­me apie 2 tūkst. įsta­ty­mų – 1 tūkst. 800, 1 tūkst. 780. Da­bar yra 90 pro­jek­tų. Par­la­men­ti­nės kon­tro­lės klau­si­mo nė­ra nė vie­no. Da­bar jūs iš­kė­lė­te tik­rai ge­rą ini­cia­ty­vą, jū­sų par­ti­ja, vis dėl­to at­lik­ti Sei­mo ty­ri­mą. Šian­dien po to iš­kė­li­mo su­lau­kė­te ata­kų iš po­nios A. Ši­rins­kie­nės, ji pa­si­žy­mė­jo men­ki­ndama par­la­men­ti­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­tą, iš po­no D. Gai­žaus­ko, jis pats at­sa­kin­gas už pra­ne­šė­jo per­se­kio­ji­mą ir jo at­lei­di­mą. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: ko­dėl nė­ra šia­me pro­jek­te mums svar­bių par­la­men­ti­nės kon­tro­lės klau­si­mų…

PIRMININKAS. Dė­kui. Lai­kas, jūs ža­dė­jo­te trum­pą klau­si­mą.

V. BAKAS (DFVL). …ir ka­da ga­li­ma ti­kė­tis tos jū­sų ini­cia­ty­vos?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­kui. Pir­miau­sia dėl par­la­men­ti­nės kon­tro­lės. Ne­vi­siš­kai tiks­lu tai, ką sa­ko­te, nes ko­mi­te­tai nu­ma­to sa­vo veik­los pla­ne par­la­men­ti­nės kon­tro­lės ini­cia­ty­vas. Jei­gu pa­žiū­rė­si­te ir šios pa­va­sa­rio Sei­mo se­si­jos pa­skelb­tą dar­bo­tvarkių api­ben­dri­ni­mą, pa­ma­ty­si­te, kad kiek­vie­nas ko­mi­te­tas yra nu­si­ma­tęs, net ne­re­a­guo­da­mas į ak­tu­a­li­jas, iš anks­to tam tik­rą dar­bų pla­ną. Ja­me yra ir par­la­men­ti­nės kon­tro­lės ele­men­tas, ir taip bū­na kas­kart. Aš pri­sta­ty­da­ma dar­bų pro­gra­mą iš tik­rų­jų svars­čiau, ar ver­ta šį kar­tą ak­cen­tuo­ti par­la­men­ti­nės kon­tro­lės di­men­si­ją, ku­ri vi­suo­met yra svar­bi, o šio­je se­si­jo­je, tie­są pa­sa­kius, prog­no­zuo­ju, kad bus dar ryš­kes­nė nei pa­pras­tai, va­kar apie tai kal­bė­jau ir spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je. Ma­nau, kad ei­go­je tik­rai tų ini­cia­ty­vų pa­si­ma­tys.

Kal­bant apie pra­ne­šė­jo sta­tu­są, ap­skri­tai apie pra­ne­šė­jo ins­ti­tu­to at­ei­tį, aš tą sa­kiau vie­šai, ga­liu šian­die­ną dar kar­tą pa­kar­to­ti, kad nuo Sei­mo veiks­mų pri­klau­sys to ins­ti­tu­to at­ei­tis. Tai ne­bū­ti­nai reiš­kia, kad bū­ti­na ty­ri­mo ko­mi­si­ja, bet tai reiš­kia, kad Sei­mas ne­tu­rė­tų už­si­ba­ri­ka­duo­ti nuo šios si­tu­a­ci­jos ir nie­ko ne­da­ry­ti. To­kios įvai­rios ini­cia­ty­vos, o tų ini­cia­ty­vų ga­li bū­ti bent trys ke­tu­rios, jau da­bar įvar­din­tos vie­šai, jų bus, ir, ma­no ma­ny­mu, jos yra rei­ka­lin­gos. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dė­ko­ju ger­bia­mai Sei­mo Pir­mi­nin­kei, dė­ko­ju ger­bia­mai prem­je­rei, vi­siems mi­nist­rams už at­sa­ky­mus. Dė­ko­ju klau­sė­jams. Da­bar at­ėjo­me prie pa­si­sa­ky­mų už, prieš sta­di­jos. Ger­bia­mas E. Gent­vi­las kal­bė­tų už, bet aš jo lyg ir ne­ma­tau, tuo­met prieš ger­bia­ma A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom. Ir­gi bė­ga į sa­vo vie­tą. Pra­šom.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš esu la­bai nu­ste­bu­si, kad mes iš prem­je­rės ne­iš­gir­do­me, iš­sky­rus pa­maz­gų ki­bi­rą, jo­kio pa­aiš­ki­ni­mo dėl mo­kes­ti­nės re­for­mos. Čia yra imi­tuo­ja­mas ban­dy­mas tar­tis su opo­zi­ci­ja bal­sams su­rink­ti, kai da­lis val­dan­čių­jų frak­ci­jų sa­ko, kad mo­kes­ti­nės re­for­mos jo­kiais pa­vi­da­lais ne­rems. Aš kal­bu apie ko­a­li­ci­jos part­ne­rius – Lais­vės par­ti­ją. Aš ne­ži­nau, ko­kio jūs su­ta­ri­mo ti­ki­tės, kai ne­su­ge­ba­te ele­men­ta­rių da­ly­kų pa­aiš­kin­ti. Tik­rai siū­lau bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi E. Gent­vi­las ne­at­si­ra­do, tai ger­bia­mas J. Raz­ma kal­bės už. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, vis dėl­to mū­sų se­si­jos dar­bų pro­gra­ma yra są­ra­šas vi­sų pa­siū­ly­tų ini­cia­ty­vų, aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip čia bal­suo­ti prieš. Ga­li ku­rio­je nors da­ly­je bū­ti ma­to­mi ko­kie nors trū­ku­mai, bet tai vis dėl­to ne­tu­ri tap­ti pa­grin­du bal­suo­ti prieš mū­sų dar­bų pro­gra­mą. Juk čia yra pla­nai, ku­riuos tu­ri Vy­riau­sy­bė, Sei­mo frak­ci­jos, ko­mi­te­tai, tra­di­ciš­kai vis­kas su­dė­ta į vie­ną vie­tą. Dėl to, kad kai ku­rie pro­jek­tai dar ne­įre­gist­ruo­ti, aš ir­gi ma­nau, vis­kas nor­ma­lu. Jei jų pa­tei­ki­mas nu­ma­ty­tas ge­gu­žės mė­ne­sį, ko­dėl mes tu­ri­me rei­ka­lau­ti, kad jau ko­vo mė­ne­sį jie čia tu­rė­tų bū­ti įre­gist­ruo­ti ir mes bū­ti­nai ži­no­tu­me jų tu­ri­nį? Ini­cia­to­riai, be abe­jo, ži­no, ką jie yra su­ma­nę, pa­teiks nu­sta­ty­tu lai­ku ir tik­rai tai ne­bus ko­kia nors pro­ble­ma įgy­ven­din­ti pa­siū­ly­tą dar­bų pro­gra­mą.

Aš pa­si­džiaug­siu, kad dar­bų pro­gra­mo­je šiek tiek ma­žiau pro­jek­tų. Jei­gu 2022 me­tais bu­vo 550, da­bar – 464, tai­gi ta va­di­na­mo­ji įsta­ty­mų in­flia­ci­ja šiek tiek ma­žė­ja. Tai ge­ros ten­den­ci­jos. Tai ro­do, kad orien­tuo­ja­mės la­biau ne į kie­ky­bę, o į ko­ky­bę. Kvie­čiu dar­niai ta kryp­ti­mi ir ju­dė­ti į prie­kį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me bal­sa­vi­mo me­tu.

 

11.53 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos spor­ti­nin­kų da­ly­va­vi­mo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se už­drau­di­mo“ projektas Nr. XIVP-2461 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Da­bar kvie­čiu ger­bia­mą Sei­mo Pir­mi­nin­kę pa­teik­ti 1-6 klau­si­mą – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos spor­ti­nin­kų da­ly­va­vi­mo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se už­drau­di­mo“ pro­jek­tą Nr. XIVP-2461. Pra­šom.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, kar­tu su 55 ko­le­go­mis tei­kiu šian­dien Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos spor­ti­nin­kų da­ly­va­vi­mo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se už­drau­di­mo“ pro­jek­tą. Vos prieš ke­lias sa­vai­tes mi­nė­jo­me pil­no mas­to in­va­zi­jos į Uk­rai­ną me­ti­nes. Ši die­na, va­sa­rio 24-oji, vi­sam lai­kui ta­po tra­giš­ka die­na tiek Uk­rai­nai, tiek ir vi­sam ci­vi­li­zuo­tam pa­sau­liui. Aš la­bai no­rė­čiau ti­kė­ti, kad šie me­tai bus pir­mie­ji ir pas­ku­ti­niai, kuo­met mes tas liūd­nas me­ti­nes mi­ni­me ka­rui vis dar tę­sian­tis, kad jau ne­tru­kus at­eis tas lai­kas, kuo­met mes, pri­si­min­da­mi va­sa­rio 24-ąją, kal­bė­si­me tik apie tai, ar Ru­si­ja pa­kan­ka­mai nu­baus­ta ir ar vi­si už ka­rą at­sa­kin­gi as­me­nys at­si­dū­rė tei­sia­mų­jų suo­le. Ta­čiau kol tai ne­įvy­ko, mes tu­ri­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad V. Pu­ti­no Ru­si­ja ar A. Lu­ka­šen­kos Bal­ta­ru­si­ja ne­ga­lė­tų jo­kiais bū­dais apei­ti sank­ci­jų ir fi­nan­suo­ti šio žiau­raus ka­ro ar­ba nau­do­ti ko­kių nors spra­gų sa­vo nuo­din­gai pro­pa­gan­dai skleis­ti. De­ja, vis pa­si­girs­ta kal­bų, ne­va spor­to ir po­li­ti­kos pai­nio­ti ne­ga­li­ma. Man at­ro­do, kad to­kios kal­bos tę­sian­tis ka­rui Uk­rai­no­je, kai Uk­rai­nos spor­ti­nin­kai, tre­ne­riai, auk­lė­ti­niai, vai­kai kas­dien žūs­ta ir nu­ken­čia nuo bru­ta­lių Ru­si­jos veiks­mų, yra ge­riau­siu at­ve­ju la­bai nai­viai ide­a­lis­tiš­kos, o tik­riau­siai tie­siog la­bai bru­ta­liai ci­niš­kos. Ne­ky­la net men­kiau­sių abe­jo­nių, kad tiek Pu­ti­no Ru­si­ja, tiek Lu­ka­šen­kos Bal­ta­ru­si­ja nau­do­ja spor­tą sa­vo pro­pa­gan­dai kas­dien ir mė­gins ras­ti bū­dų, kaip grįž­ti į olim­pi­nį ju­dė­ji­mą ir vi­sas ki­tas tarp­tau­ti­nes spor­to var­žy­bas. Tai­gi ši te­ma yra su­si­ju­si su po­li­ti­ka, kad ir kaip kai kas no­rė­tų sa­ky­ti ki­taip. De­ja, to­kių ta­ke­lių, ypač pas­ta­ruo­ju me­tu, ieš­ko dar ak­ty­viau nei anks­čiau ir, at­ro­do, su­ran­da. To­dėl iš­ties gai­la, kad dar ten­ka tarp­tau­ti­nę spor­to ben­druo­me­nę ar net to­kias or­ga­ni­za­ci­jas kaip Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas, ku­ris pra­ėjus 4 die­noms po pra­ėju­sių me­tų va­sa­rio 24 die­nos pa­skel­bė la­bai stip­rų Ru­si­jos veiks­mų pa­smer­ki­mą ir tuo me­tu kvie­tė draus­ti Ru­si­jos spor­ti­nin­kams da­ly­vau­ti var­žy­bo­se, ta­čiau vė­liau kaž­kaip ėmė at­si­trauk­ti nuo tos pir­mo­sios la­bai prin­ci­pin­gos po­zi­ci­jos, štai šias or­ga­ni­za­ci­jas rei­kia dar kaip nors ra­gin­ti, ta­čiau aki­vaiz­du, kad tai yra bū­ti­na.

Bū­tent to­dėl šian­dien ir tei­kiu šį re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, apie jį kal­bė­jau su ko­le­go­mis par­la­men­tų pir­mi­nin­kais, kuo­met Var­šu­vo­je vie­šė­jau sau­sio pra­džio­je. Su Len­ki­jos Sei­mo Mar­šal­ka, su Es­ti­jos par­la­men­to pir­mi­nin­ku, Lat­vi­jos par­la­men­to pir­mi­nin­ku kal­bė­jo­me apie tai, kad rei­kia bur­ti vals­ty­bių, na, bū­tent par­la­men­tų to­kią ko­a­li­ci­ją, kur mes ap­svars­tę, pri­ėmę pa­na­šias re­zo­liu­ci­jas ga­lė­tu­me at­kreip­ti tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės dė­me­sį, kar­tu ir įvai­rių spor­to ša­kų tarp­tau­ti­nių fe­de­ra­ci­jų, kad šis klau­si­mas yra taip pat la­bai svar­bus.

Tai­gi mes kvie­čia­me vi­sų pa­sau­lio ša­lių par­la­men­tus iš­reikš­ti sa­vo aiš­kų ir ryž­tin­gą ne­pri­ta­ri­mą bet ko­kiems siū­ly­mams, ini­cia­ty­voms, pro­jek­tams ar bet ko­kiems ki­tiems veiks­mams, ku­rių tiks­las yra Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos spor­ti­nin­kams ir spor­to pa­rei­gū­nams leis­ti da­ly­vau­ti olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ar bet ku­rio­se ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se taip pat ir su neut­ra­lia vė­lia­va. Lai­ko­mės nuo­mo­nės, kad šie drau­di­mai Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos spor­ti­nin­kams tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mi tol, kol Ru­si­ja nu­trauks sa­vo ka­ri­nę ag­re­si­ją prieš Uk­rai­ną, iš­ves sa­vo pa­jė­gas iš tarp­tau­ti­niu mas­tu pri­pa­žin­tų jos te­ri­to­ri­jos ri­bų, už­tik­rins at­sa­ko­my­bę už įvyk­dy­tus ag­re­si­jos ir ka­ro nu­si­kal­ti­mus, vi­siš­kai at­ly­gins Uk­rai­nai pa­da­ry­tą ža­lą, o ben­dra­dar­bia­vi­mas su Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja pa­gal tai­syk­lė­mis grin­džia­mą tarp­tau­ti­nę tvar­ką vėl taps įma­no­mas. Taip pat ra­gi­na­me tarp­tau­ti­nę spor­to ben­druo­me­nę ir to­liau so­li­da­ri­zuo­tis su Uk­rai­nos žmo­nė­mis ir, be ki­ta ko, rem­ti Uk­rai­nos spor­to tęs­ti­nu­mą ir jo at­kū­ri­mą. Tai­gi kvie­čiu ko­le­gas pa­lai­ky­ti šią re­zo­liu­ci­ją ir, ži­no­ma, mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai Pir­mi­nin­kei už svar­bios re­zo­liu­ci­jos pri­sta­ty­mą. Ir da­bar jū­sų no­ri pa­klaus­ti ko­le­gos. Ger­bia­mas S. Tu­mė­nas klau­sia pir­mas. Pra­šau.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už re­zo­liu­ci­jos pri­sta­ty­mą ir ini­cia­ty­vą, ly­de­rys­tę reng­ti ši­tą re­zo­liu­ci­ją. Sim­bo­liš­ka, kad mes ją pri­ima­me Ko­vo 11-osios iš­va­ka­rė­se ir tar­si pri­me­na­me, kad kai ku­rioms pa­sau­lio vals­ty­bėms dar rei­kia nu­ei­ti tą ke­lią iki per­ga­lės, ku­rį mes nu­ė­jo­me prieš 33 me­tus.

Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, tai jau yra penk­to­ji re­zo­liu­ci­ja nuo 2022 m. va­sa­rio 24 d., kur mes pa­smer­kia­me vals­ty­bes ag­re­so­res. Ta­čiau ar jūs ne­ban­dė­te kreip­tis į spor­to mi­nist­rę, jos šian­dien ir­gi ne­ma­tau, nors ji čia šian­dien tu­rė­tų bū­ti, švie­ti­mo ir spor­to mi­nist­rė. Ar ne­ban­dė­te kreip­tis į ją, kad ji im­tų­si ly­de­rys­tės ir ne re­zo­liu­ci­jo­mis mes tai pa­tvir­tin­tu­me, o kad teik­tų ir at­neš­tų į tri­bū­ną kon­kre­čius įsta­ty­mus? Vie­nas da­ly­kas.

Ir ant­ras. Sei­mo Pir­mi­nin­ke, kaip jums at­ro­do, kad ki­ti mi­nist­rai su­si­tvar­ko: eko­no­mi­kos, su­si­sie­ki­mo, už­sie­nio, kad ran­da tuos sver­tus, o Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja aiš­ki­na, kad nė­ra to­kių rim­tų sver­tų?

PIRMININKAS. Lai­kas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, kad at­sa­ky­si­te.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už klau­si­mus. Vi­sų pir­ma, ma­nau, ne­su­kly­siu sa­ky­da­ma, kad jau esa­me pri­ėmę virš de­šimt re­zo­liu­ci­jų ir tai tik­rai yra ne penk­to­ji, dau­giau mes jų tu­rė­jo­me. Ma­nau, kad kiek­vie­na iš jų svar­bi ir at­krei­pia dė­me­sį į svar­bius ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną ele­men­tus. Da­bar, kal­bant apie mū­sų Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ją, aš kaip tik no­rė­čiau iš­sa­ky­ti di­de­lį dė­kin­gu­mą už vi­są tą prin­ci­pi­nę po­zi­ci­ją, ku­rią švie­ti­mo ir spor­to mi­nist­rė ro­dė nuo pat pra­džių sa­vo sri­ty­je. Tik­rai bū­ta daug ben­dra­dar­bia­vi­mo su ki­tų vals­ty­bių ati­tin­ka­mo­mis mi­nis­te­ri­jo­mis. Šis re­zo­liu­ci­jos teks­tas taip pat yra de­rin­tas su mi­nis­te­ri­ja. Aš ma­nau, kad jis yra ge­ras, jis ga­na pla­tus ir de­ta­lus.

Aš at­kreip­čiau dė­me­sį dar į tai, kad kal­ba­me apie tai, kad rei­kė­tų kel­ti klau­si­mą, kad Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos spor­ti­nin­kai ne­ga­lė­tų da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se, kad jie ne­gau­tų ta­ke­lio į Pa­ry­žiaus olim­pi­nes žai­dy­nes. Tik­rai re­zo­liu­ci­jos yra vie­nas iš tų įran­kių, ku­rie pa­de­da mums iš­sa­ky­ti nuo­mo­nę vi­so par­la­men­to var­du, pa­ra­gin­ti ki­tus par­la­men­tus pa­na­šias re­zo­liu­ci­jas pri­im­ti ir ne bū­ti vie­nu bal­su ty­ruo­se, bet bur­ti ko­a­li­ci­jas, ku­rios šį svar­bų klau­si­mą taip pat kel­tų kuo pla­tes­nės ša­lių gru­pės mas­tu. Toks yra tiks­las.

Aš ma­nau, kad tai yra ga­nė­ti­nai efek­ty­vus ke­lias. Tai yra tai, ką mes, kaip par­la­men­tas, ga­li­me pa­da­ry­ti, o sa­vo ruož­tu Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, ben­dra­dar­biau­da­ma su ki­tų mums ar­ti­mų ša­lių są­jun­gi­nin­kių, part­ne­rių mi­nis­te­ri­jo­mis, taip pat da­ro sa­vo dar­bą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas D. Griš­ke­vi­čius. Pra­šau.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Vei­kia? Pir­miau­sia ačiū jums už ini­cia­ty­vą. Ne­abe­jo­ju, kad dau­ge­lis Sei­mo na­rių, taip pat ir De­mok­ra­tų frak­ci­jos na­riai tik­rai ją pa­lai­kys. Ta­čiau yra ki­tų pro­ble­mų, jau šiek tiek už­si­min­ta, tai yra tarp­tau­ti­nės spor­to fe­de­ra­ci­jos ir jų vyk­do­mos var­žy­bos ir Lie­tu­vo­je. Tur­būt ir­gi pra­ėju­sią sa­vai­tę skam­bė­jo at­ve­jis – ga­li­mas vai­kų te­ni­so tur­ny­ras Šiau­liuo­se, kaip gal­būt ga­lė­jo at­vyk­ti spor­ti­nin­kai. Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos re­ak­ci­ja bu­vo ga­na keis­ta, nes ji sa­kė, kad to­kiu at­ve­ju tik­rai ne­bū­tų ga­lė­ju­si ką nors pa­da­ry­ti.

Klau­si­mas tur­būt toks: ar vis dėl­to yra ve­da­mas mi­nis­te­ri­jos po­kal­bis pir­miau­sia su Lie­tu­vos spor­to fe­de­ra­ci­jo­mis ir kaip to­kiu at­ve­ju rei­kė­tų re­a­guo­ti?

Ant­ras da­ly­kas. Mes ra­gi­na­me pa­sau­lį ne­įsi­leis­ti į olim­pi­nes žai­dy­nes, ta­čiau mū­sų pa­čių sa­lės fut­bo­lo rink­ti­nė prieš 7 ar 11 die­nų žai­dė su Bal­ta­ru­si­jos ko­man­da neut­ra­lio­je aikš­tė­je ir mes nie­ko, at­ro­do, pa­da­ry­ti ne­ga­li­me.

PIRMININKAS. Lai­kas!

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Mo­ty­vas yra tas, kad mus ga­li gal­būt dis­kva­li­fi­kuo­ti ir pa­na­šiai. Man at­ro­do, Len­ki­jos pa­vyz­dys, ka­da ji pa­sa­kė, kai ir­gi bu­vo del­sia­ma, fut­bo­li­nin­kai pa­sa­kė, kad mes ne­si­var­žy­si­me, ir ta­da fe­de­ra­ci­jos pri­ėmė ati­tin­ka­mus spren­di­mus. Gal­būt tai bū­tų ke­lias, ka­da mes su­ta­ria­me, Lie­tu­va, pir­miau­sia su sa­vo spor­to fe­de­ra­ci­jo­mis.

PIRMININKAS. Lai­kas, ger­bia­mas ko­le­ga. Vi­siems skir­ta mi­nu­tė.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Pir­miau­sia mes kaip tik šian­die­ną svars­ty­si­me ri­bo­jan­čių prie­mo­nių įsta­ty­mą, ku­ris at­ver­tų ke­lią mū­sų ir na­cio­na­li­nėms sank­ci­joms. Aš sa­ky­čiau, kad tai at­si­da­ro dar vie­nas ta­ke­lis. Man ro­dos, la­bai svar­bu nenu­si­kra­ty­ti at­sa­ko­my­bės ir ne­per­mes­ti vi­sos at­sa­ko­my­bės kon­kre­tiems spor­ti­nin­kams, tai yra nesank­cio­nuo­ti sa­vo spor­ti­nin­kų, užuot pa­tiems pa­si­sa­kius apie mū­sų mo­ra­li­nį prin­ci­pi­nį ver­ti­ni­mą.

Tai, ką jūs mi­ni­te, taip, yra bu­vę įvai­rių ne­ge­rų pa­vyz­džių. Šiau­liuo­se, be­je, man ro­dos, ga­lų ga­le spor­ti­nin­kai ne­bu­vo įleis­ti. Ge­rų pa­vyz­džių, aki­vaiz­du, yra kur kas dau­giau. O pro­ble­ma yra ta, kad iš tie­sų yra ir to­kių tarp­tau­ti­nių fe­de­ra­ci­jų ar aso­cia­ci­jų, ku­rios sank­cio­nuo­ja sa­vo at­ski­rus na­rius dėl to, kad jie už­ima tą prin­ci­pin­gą po­zi­ci­ją. Bū­tent rei­kia ape­liuo­ti į tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, kad jos pa­keis­tų po­žiū­rį ir su­pras­tų, kad Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos spor­ti­nin­kai da­bar ne­ga­li var­žy­tis su neut­ra­lia vė­lia­va ir non­sen­sas yra baus­ti ko­kias nors fe­de­ra­ci­jas ar or­ga­ni­za­to­rius, pa­vyz­džiui, Vim­bldo­no te­ni­so tur­ny­rą, už tai, kad jie pri­ėmė prin­ci­pin­gą nuo­sta­tą ne­įsi­leis­ti to­kių spor­ti­nin­kų. Čia aš ma­tau ir par­la­men­tų vaid­me­nį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Taip pat pa­klaus­ti no­ri ger­bia­mas A. Ly­de­ka. Pra­šau.

A. LYDEKA (LSF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ačiū jums už šio svar­baus do­ku­men­to pri­sta­ty­mą ir pa­čią ini­cia­ty­vą pa­reng­ti šią re­zo­liu­ci­ją. Jūs, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, esa­te la­bai ak­ty­vi par­la­men­ti­nės di­plo­ma­ti­jos sri­ty­je. Ga­liu drą­siai teig­ti, kad per vi­są sei­mų is­to­ri­ją esa­te ak­ty­viau­sia Sei­mo Pir­mi­nin­kė už­sie­nio po­li­ti­kos, tarp­tau­ti­nių san­ty­kių sri­ty­je, to­dėl ir no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, ar tu­rė­jo­te ga­li­my­bę šią ini­cia­ty­vą ir šį do­ku­men­tą iš anks­to pri­sta­ty­ti sa­vo ko­le­goms, ki­tų par­la­men­tų pir­mi­nin­kams, ir šiaip par­la­men­ta­rams? Ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų, ma­tyt, tas lai­kas, ku­riuo gy­ve­na­me, ge­o­po­li­ti­nių su­krė­ti­mų lai­kas, ir dik­tuo­ja nau­jas te­mas, dėl ku­rių taip pat ir par­la­men­tų pir­mi­nin­kams rei­kia la­biau an­ga­žuo­tis, bet, ži­no­ma, aš esu la­bai dė­kin­ga vi­siems Sei­mo na­riams, ku­rie tą di­plo­ma­ti­nę mi­si­ją ver­ti­na kaip la­bai rim­tą par­la­men­ta­rų dar­bą. Aš ma­nau, kad vyks­tant ka­rui Uk­rai­no­je jis pa­si­da­rė dar svar­bes­nis.

Kal­bant apie pa­čios re­zo­liu­ci­jos teks­tą, taip, aš dėl jo esu jau kal­bė­ju­si ne kar­tą su ki­tų par­la­men­tų, kaip ir mi­nė­jau, ir pir­mi­nin­kais, ir ki­tais at­sto­vais. Ži­no­ma, la­bai no­rė­tų­si, Sei­mui po­zi­ty­viai pa­žvel­gus į šią re­zo­liu­ci­ją ir jai pri­ta­rus, kad ma­no ki­tas žings­nis bū­tų in­for­muo­ti, šiuo at­ve­ju ne­ap­si­ri­bo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos ar Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­kais, bet tie­siog iš­siųs­ti laiš­ką vi­sų ša­lių par­la­men­tų pir­mi­nin­kams, pa­sklei­džiant kuo pla­čiau ži­nią apie mū­sų pri­im­tą re­zo­liu­ci­ją ir ra­gi­nant juos įver­tin­ti ir iš­sa­ky­ti pa­na­šią po­zi­ci­ją.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nis tur­būt D. Ke­pe­nis pa­klaus, nes A. Ma­zu­ro­nio nė­ra, K. Ma­žei­kos ne­ma­tau. Pra­šom.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, jūs ži­no­te, kad yra Olim­pi­nė char­ti­ja, ji yra Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to kon­sti­tu­ci­ja. Mū­sų re­zo­liu­ci­ja kai ku­rio­se vie­to­se tie­siog tą char­ti­ją ig­no­ruo­ja, nes rau­do­na li­ni­ja ei­na ten apie ne­pri­klau­so­mu­mą Olim­pi­nio ko­mi­te­to nuo po­li­ti­nių, nuo vals­ty­bi­nių ir nuo ki­tų įta­kų. Ir štai va­sa­rio 22 die­ną Olim­pi­nis ko­mi­te­tas pa­skel­bia sa­vo pa­reiš­ki­mą, ku­ria­me so­li­da­ri­zuo­ja­si su Uk­rai­na ir ra­gi­na to­liau siek­ti vi­siems kar­tu tai­kos. Ne kar­tą yra bu­vę ir Los An­dže­lo žai­dy­nė­se, Mask­vo­je, bu­vo boi­ko­tuo­ja­mos tos žai­dy­nės, bet vi­sa­dos Olim­pi­nis ko­mi­te­tas lai­kė­si po­zi­ci­jos, kad vi­si tu­ri­me da­ly­vau­ti. Šį kar­tą jie tą pa­tį de­monst­ruo­ja. Ar mes, pri­ėmę šią re­zo­liu­ci­ją, ne­su­skal­dy­si­me spor­to vi­suo­me­nės, ypač jaus­da­mi mū­sų kai ku­rių olim­pie­čių no­rą da­ly­vau­ti, ne­krei­piant į nie­ką dė­me­sio, kaip jums at­ro­do? Ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Ne, aš ma­nau, kad mes ne su­skal­dy­si­me, o kaip tik su­telk­si­me. Kaip aš jau esu sa­kiu­si, at­sa­ky­da­ma į anks­tes­nį klau­si­mą, nė­ra vi­siš­kai są­ži­nin­ga vi­są at­sa­ko­my­bę per­mes­ti mū­sų spor­ti­nin­kams, rei­kia da­ry­ti vis­ką, kas ga­li­ma, dė­ti pa­stan­gas, kad šis klau­si­mas bū­tų iš­kel­tas tarp­tau­ti­niu ly­giu ir kad, ži­no­te, mū­sų, tai yra mū­sų Va­ka­rų vals­ty­bių, pa­ma­ti­nis prin­ci­pas elg­tis pa­gal tai­syk­les, ger­biant įsta­ty­mus, ne­bū­tų trak­tuo­ja­mas Pu­ti­no Ru­si­jos kaip tam tik­ra stra­te­gi­nė sil­pny­bė, kad ne­bū­tų, na, bū­tent ja nau­do­ja­ma­si.

Par­la­men­to re­zo­liu­ci­ja nė­ra koks nors ne­leis­ti­nas spau­di­mas, tai yra mū­sų po­zi­ci­ja. Kaip ir sa­kiau, jos tiks­las yra, be ki­ta ko, ir telk­ti pla­tes­nę par­la­men­tų ko­a­li­ci­ją, ku­ri ma­to, jog Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos grį­ži­mas į spor­to var­žy­bas, tarp­tau­ti­nes spor­to var­žy­bas, ypač olim­pi­nes žai­dy­nes, ga­li tap­ti ir pro­pa­gan­dos įran­kiu, ir to­kiu, su­prask, įro­dy­mu, ku­ris bus nau­do­ja­mas vi­di­nė­je au­di­to­ri­jo­je to­se vals­ty­bė­se, kad sank­ci­jų iš tik­rų­jų jo­kių nė­ra ar­ba kad jos silps­ta ir kad Va­ka­rų vals­ty­bių ryž­tas silps­ta. Aš ma­nau, kad to mes tik­rai tu­rė­tu­me veng­ti, to­dėl tu­rė­tu­me iš­lik­ti prin­ci­pin­gi vi­so­se sri­ty­se, o spor­tas yra vie­na iš tų svar­bių sri­čių, į ku­rias dė­me­sys yra su­telk­tas nuo­lat. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai Pir­mi­nin­kei už pri­sta­ty­mą ir at­sa­ky­mus. Da­bar per­ei­na­me į svars­ty­mo sta­di­ją. Dis­ku­si­ja. Kvie­čiu ger­bia­mą S. Tu­mė­ną į tri­bū­ną dis­ku­tuo­ti. Frak­ci­jos var­du pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Lie­tu­vos spor­to ben­druo­me­ne. Šian­dien svars­to­me re­zo­liu­ci­ją, ku­ria dar kar­tą pa­smerk­si­me ag­re­so­res ša­lis, ka­riau­jan­čias ar re­mian­čias to­ta­li­ta­ri­nius re­ži­mus, ir jų spor­ti­nin­kus. Vis­kas ge­rai, tam pri­ta­riau, re­zo­liu­ci­ją pa­si­ra­šiau, nes ja pa­sa­ko­me, kad esa­me de­mo­kra­tinių pa­sau­lio ša­lių pu­sė­je. Ta­čiau ne kar­tą esu iš šios tri­bū­nos abe­jo­jęs re­zo­liu­ci­jo­mis, nes jos ne­tu­ri įsta­ty­mų ga­lios, o tik pa­ro­do mū­sų ryž­tin­gą po­žiū­rį, nuo­sta­tas, ver­ty­bes, pi­lie­ti­nę po­zi­ci­ją, vei­ki­mo kryp­tis. Svar­bu, kad šian­dien pri­sta­to­ma re­zo­liu­ci­ja, ku­riai pri­ta­riu, ne­lik­tų tik žo­džiai „griež­tai smer­kia­me“, „reiš­kia­me vi­sa­pu­siš­ką pa­ra­mą“, „at­krei­pia­me dė­me­sį“, „ma­no­me“, „pa­si­sa­ko­me“ ir ki­tų žo­džių rin­ki­nys. Svar­bu, kad pri­im­tu­me tam rei­ka­lin­gus įsta­ty­mus, kad mū­sų spor­to vi­ce­mi­nist­ras, Olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­tė, kai ku­rių fe­de­ra­ci­jų va­do­vai, ypač te­ni­so, ne­bū­tų mū­sų ne­pa­da­ry­tų dar­bų įkai­tais. Is­to­ri­ja tie­siog kar­to­ja­si, nie­kas ne­pa­si­kei­tė, fa­sa­das, šir­ma, so­cia­lis­ti­nė so­cia­li­nė in­ži­ne­ri­ja, de­ja, li­ko. Yra to­kių, ku­rie ir Lie­tu­vo­je ra­mi­na­si žo­džiais, kad at­le­tai ne­kal­ti, kad ne­rei­kia pai­nio­ti spor­to ir po­li­ti­kos, kad tu­ri­me at­si­žvelg­ti į aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos nuo­mo­nę, re­ko­men­da­ci­jas. Su­prask – sa­vo vir­ši­nin­kų po­zi­ci­ją. No­ri­me sa­ve ap­gau­ti ir ig­no­ruo­ti fak­tą, kad po­li­ti­kos ir spor­to erd­vės vi­sa­da bu­vo, yra ir bus su­si­py­nu­sios. De­ja, olim­pi­nių žai­dy­nių ved­lio, at­gai­vin­to­jo P. de Ku­ber­te­no sva­jo­nė, sie­kis, kad olim­pi­nės žai­dy­nės bū­tų sie­ja­mos su tai­ka, ra­my­be, taip ir li­ko re­to­ri­ka, ne­at­spin­din­čia re­a­ly­bės. Ak­cen­tuo­čiau, kad ki­to­se sri­ty­se, pa­vyz­džiui, eko­no­mi­kos, už­sie­nio, su­si­sie­ki­mo, nors ir pa­si­baks­no­jant at­ski­roms Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms tarp sa­vęs, pa­vyz­džiui, įti­ki­nė­jant Veng­ri­ją su­si­pro­tė­ti, pri­im­ti ben­dri spren­di­mai, smer­kian­tys bet ko­kį ben­dra­vi­mą su vals­ty­bė­mis ag­re­so­rė­mis. De­ja, iš­im­tys da­ro­mos spor­to sri­ty­je. Kas tai, dve­jo­pi stan­dar­tai, dve­jo­pa tei­sė, dve­jo­pa mo­ra­lė? Ir kas tie mįs­lin­gie­ji neut­ra­lie­ji sta­tu­sai, kas tas įga­lio­tų­jų neut­ra­lių­jų sta­tu­sas, kas tas skirs­ty­mas į ge­rus ir ne­ge­rus at­le­tus. Vi­sa tai mes gir­di­me kas­dien. Ir ši­ta di­fe­ren­cia­ci­ja, ma­no nuo­mo­ne, aki­vaiz­džiai griau­na sank­ci­jų ri­bo­ji­mų sis­te­mą, liu­di­ja pa­pras­čiau­sią ne­so­li­da­ru­mą.

Apie tuos da­ly­kus, ku­riems mes dau­ge­lis čia sa­lė­je, aiš­ku, ne­pri­ta­ria­me, de­ja, kal­bė­jo ir Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­tas T. Ba­chas. De­ja, pa­na­šiai, bet daug at­sar­giau, ko­rek­tiš­kiau ir ap­ta­kiau apie tai kal­bė­jo ir mū­sų spor­to va­dai. Tar­si pa­mirš­ta mū­sų do­ku­men­tus, tas pats Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to įsta­tų 1 punk­tas sa­ko, kad mū­sų Olim­pi­nis ko­mi­te­tas yra sa­va­ran­kiš­ka aso­cia­ci­ja ir ji va­do­vau­ja­si pir­miau­sia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja, įsta­ty­mais, Olim­pi­ne char­ti­ja, WADAʼos an­ti­do­pin­go ko­dek­su, Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to Eti­kos ko­dek­su ir Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to spren­di­mais bei įsta­tais. Keis­tai šian­dien Lie­tu­vo­je skam­ba to­kie tei­gi­niai, kad mes per ma­ži įves­ti sa­vo tvar­ką. Apie tai, čia ne ma­no žo­džiai, apie tai kal­bė­jo Te­ni­so fe­de­ra­ci­jos va­do­vai, aiš­kin­da­mi, kad mes per ma­ži įves­ti sa­vo tvar­ką. Va­di­na­si, lei­džia­me ir to­liau lei­si­me į Lie­tu­vos kor­tus vals­ty­bių, ku­rioms tai­ko­mos sank­ci­jos, at­le­tus. Ma­nau, kad mums, vals­ty­bei, rei­kia kuo sku­biau ap­si­spręs­ti. Ir čia no­ri­si švie­ti­mo ir spor­to mi­nist­rės J. Šiugž­di­nie­nės ly­de­rys­tės, o jos ir šian­dien sa­lė­je ne­ma­ty­ti.

Ger­bia­ma mi­nist­re, ti­kiuo­si, iš­gir­si­te ma­no žo­džius. Aš ti­kiu, ką sa­ko jū­sų šir­dis ir jaus­mai, kad jū­sų po­zi­ci­ja aiš­ki, bet tie­siog pa­bo­do gir­dė­ti, kad jūs ne­tu­ri­te sver­tų, iš­sky­rus ne­skir­ti fi­nan­sa­vi­mo toms fe­de­ra­ci­joms, ku­rios įsi­lei­džia, da­ly­vau­ja var­žy­bo­se su vals­ty­bių ag­re­so­rių at­le­tais. Pa­vyz­džiui, Šiau­lių te­ni­so kor­tuo­se, Vil­niaus te­ni­so kor­tuo­se, sa­lės fut­bo­le. Tos fe­de­ra­ci­jos gau­na to­kį di­de­lį fi­nan­sa­vi­mą iš tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, kad joms ke­lia šyp­se­ną tas mū­sų fi­nan­sa­vi­mo nu­trau­ki­mas.

No­rė­tų­si kon­kre­tes­nių, prin­ci­pin­ges­nių mi­nist­rės J. Šiugž­di­nie­nės žings­nių, pa­si­sa­ky­mų, nes ne kar­tą jie bu­vo tiks­li­na­mi, bet taip ir li­ko dve­jo­pi. Ra­mi­na­ma, kad Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo at­sto­vai vis dar ta­ria­si, de­ri­na, kaip už­kirs­ti ke­lią vals­ty­bių ag­re­so­rių spor­ti­nin­kams da­ly­vau­ti olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se su neut­ra­lia vė­lia­va, kaip no­rė­tų Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas, ir pa­na­šiai.

Be­je, Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to vyk­do­mo­sios val­dy­bos pa­reiš­ki­me iš­dės­ty­tos min­tys yra tik re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio ir kiek­vie­na vals­ty­bė tu­ri tei­sę tu­rė­ti sa­vo po­zi­ci­ją. Rei­kia re­a­lių sank­ci­jų, ku­rios bū­tų įtei­sin­tos įsta­ty­muo­se, o ne tik re­ko­men­da­ci­jo­se ir re­zo­liu­ci­jo­se. Ti­kiu, kad iš šios tri­bū­nos švie­ti­mo ir spor­to mi­nist­rė jau grei­tai pri­sta­tys kon­kre­čias įsta­ty­mų pa­tai­sas, nes me­tas su­si­vie­ny­ti ir su­si­vok­ti, kad tiems, ku­rie ci­niš­kai min­do Jung­ti­nių Tau­tų Char­ti­ją, nė­ra ir ne­ga­li bū­ti vie­tos olim­pi­nė­je šei­mo­je. Me­tas su­pras­ti, kad spor­ti­nin­kas tu­ri ne tik pa­są, bet ir dar kai ką dau­giau. Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti šiai re­zo­liu­ci­jai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ei­na­me į pri­ėmi­mo sta­di­ją. Mo­ty­vai už, prieš. Tuoj įjung­si­me, pa­ma­ty­si­me, kas no­rė­tų kal­bė­ti už, o kas prieš. Štai už – vėl ger­bia­mas S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi pa­si­sa­kiau ir iš­sa­kiau sa­vo po­zi­ci­ją, ku­ri aki­vaiz­džiai yra už, tai kvie­čiu…

PIRMININKAS. Per­leis­ki­te ta­da ki­tiems.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …kvie­čiu vi­sus pri­tar­ti ir lei­džiu kal­bė­ti ki­tiems.

PIRMININKAS. Ge­rai, gal ta­da A. Bag­do­nas, dar ne­kal­bė­jęs, pa­si­sa­kys už.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Vi­sų pir­ma no­riu pa­dė­ko­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kei, kad ji re­a­guo­ja į ak­tu­a­li­jas, ir Sei­mo po­zi­ci­ja yra dau­giau nei ­aiš­ki. Kol vyks­ta ka­ras Uk­rai­no­je, Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu mes jau pa­tvir­ti­no­me dau­gy­bę eko­no­mi­nių sank­ci­jų. Šian­dien kal­ba­me apie iš­im­tis spor­to sri­ty­je. Ma­nau, tu­ri­me iš­lik­ti prin­ci­pin­gi ir spor­to sri­ty­je ir siųs­ti aiš­kią ži­nią tarp­tau­ti­nėms spor­to fe­de­ra­ci­joms. Kol vyks­ta ka­ras Uk­rai­no­je, tarp­tau­ti­nė­se spor­to rung­ty­nė­se nei Ru­si­jos, nei Bal­ta­ru­si­jos ša­lių at­sto­vai, ne­svar­bu, su ko­kia vė­lia­va, ne­tu­rė­tų tei­sės da­ly­vau­ti. Tai aš kvie­čiu taip pat pa­lai­ky­ti šią re­zo­liu­ci­ją ir bal­suo­ti, ži­no­ma, už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Už kal­bės ger­bia­mas Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš ir­gi no­rė­čiau pri­si­dė­ti prie ko­le­gų ir pa­dė­kų, ir svei­ki­ni­mų mū­sų Sei­mo Pir­mi­nin­kei. Pats bu­vau liu­di­nin­kas, kaip šiuo klau­si­mu ji kal­bė­jo su Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės speake­riu. Žo­dis vi­są­laik bū­na pir­mas – bur­ki­me tą po­li­ti­nę ko­a­li­ci­ją ir, aš ma­nau, tik­rai pa­siek­si­me tai, kas yra su­ra­šy­ta to­je re­zo­liu­ci­jo­je. Pra­šau ko­le­gų kuo vie­nin­giau bal­suo­ti no­rint, kad tas bal­sas pa­siek­tų ir ki­tus par­la­men­tus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir ger­bia­mas J. Ja­ru­tis taip pat už kal­bės. Pra­šom.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Su­pran­ta­me, kad re­zo­liu­ci­ja ne­tu­ri jo­kios ju­ri­di­nės ga­lios, bet tai yra po­li­ti­nė ži­nia, ne tik po­li­ti­nė, bet ir pi­lie­ti­nė mū­sų par­la­men­to ži­nia spor­to ben­druo­me­nei, kad šio­je si­tu­a­ci­jo­je elg­tis ki­taip mes ne­ga­li­me.

Dar An­ti­kos lai­kais olim­pi­nių žai­dy­nių me­tu nu­trūk­da­vo vi­si ka­ri­niai kon­flik­tai. Šiuo at­ve­ju la­bai abe­jo­ti­na, kad olim­pi­nių žai­dy­nių me­tu Ru­si­ja nu­sto­tų ka­riau­ti su Uk­rai­na. Ir aš sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju ko­kio­je nors olim­pi­nių žai­dy­nių rung­ty­je su­si­tin­kan­čius Uk­rai­nos, Ru­si­jos ar Bal­ta­ru­si­jos spor­ti­nin­kus, kai jie tur­būt bus iš abie­jų pu­sių at­ėję iš fron­to, ka­ria­vę su gin­klu, da­bar rung­sis. Kaž­kaip ne­si­de­ri­na ap­skri­tai su P. de Ku­ber­te­no olim­pi­nės… ir ap­skri­tai su Olim­pi­ne char­ti­ja, ka­da žmo­nės… fair­ play yra to­kia gar­bin­ga ko­va. Tik­rai nie­kaip ne­ma­tau ga­li­my­bės, kad mū­sų spor­ti­nin­kai ga­lė­tų da­ly­vau­ti ten, kur da­ly­vau­ja Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos spor­ti­nin­kai. Su­pran­ta­ma, spren­džia fe­de­ra­ci­jos, bet mū­sų pa­rei­ga (aš ma­nau, par­la­men­tas vien­bal­siai bal­suos) tą ži­nią pa­siųs­ti, kad vals­ty­bės po­li­ti­ka yra to­kia, ir mes da­ry­ki­me vis­ką, kad vi­so pa­sau­lio spor­to ben­druo­me­nės lai­ky­tų­si to, kad ar­ti­miau­sio­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ne­ga­lė­tų da­ly­vau­ti Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos spor­ti­nin­kai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti, bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

12.20 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl To­mo Da­vu­lio pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2344 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIVP-2344. Kvie­čiu ger­bia­mą A. Ka­bi­šai­tį, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją, pri­sta­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mą dėl T. Da­vu­lio pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju. Pra­šau.

A. KABIŠAITIS. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­ma Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 12 punk­tu, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui skir­ti T. Da­vu­lį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju.

T. Da­vu­lis tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą įgi­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te ir Vo­kie­ti­jos Frei­bur­go uni­ver­si­te­te. Jis yra vie­nas pir­mų­jų 2002 me­tais ap­si­gy­nu­sių dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją Lie­tu­vos tei­si­nės sis­te­mos in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sę te­ma. T. Da­vu­lis yra ak­ty­vus moks­li­nin­kas, pa­skel­bęs virš 70 aukš­to ly­gio moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų, o jo moks­li­nių in­te­re­sų kryp­tys ap­ima žmo­gaus tei­ses, ypač so­cia­li­nes tei­ses ir dar­bo tei­sę, taip pat ne­disk­ri­mi­na­vi­mo tei­sę, Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sę. Jis tu­ri 25 me­tų tei­si­nio pe­da­go­gi­nio dar­bo pa­tir­tį.

Nuo 2013 me­tų ei­na pro­fe­so­riaus pa­rei­gas. T. Da­vu­lis 2003–2012 me­tais bu­vo pa­skir­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to pro­de­ka­nu, o 2012–2022 me­tais – de­ka­nu. Šiuo me­tu yra Pri­va­ti­nės tei­sės ka­ted­ros ve­dė­jas ir šios ka­ted­ros Dar­bo tei­sės cen­tro va­do­vas. Per pas­ta­ruo­sius 2 de­šimt­me­čius tie­sio­giai ren­gė ar da­ly­va­vo ren­giant dau­ge­lio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sės ak­tų, ypač dar­bo, so­cia­li­nės ap­sau­gos tei­sės, vals­ty­bės tar­ny­bos, ly­gių ga­li­my­bių sri­ty­se, pro­jek­tus, or­ga­ni­za­vo ar tei­kė įvai­rių sri­čių tei­sės pro­jek­tų ana­li­ti­nes iš­va­das Sei­mui, Vy­riau­sy­bei, Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, teis­mams, ki­toms ins­ti­tu­ci­joms.

Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad T. Da­vu­lis va­do­va­vo Lie­tu­vos dar­bo ir so­cia­li­nio drau­di­mo mo­de­lio re­a­li­za­vi­mo pro­jek­tui 2013–2016 me­tais, jį įgy­ven­di­nus bu­vo re­for­muo­ta dar­bo tei­sė ir di­de­lė da­lis vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo tei­sės ak­tų. Šie ak­tai ak­tu­a­li­zuo­ti ir su­de­rin­ti su tarp­tau­ti­niais ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tais.

Daug pa­tir­ties T. Da­vu­lis yra įgi­jęs žmo­gaus tei­sių sri­ty­je. Kaip na­cio­na­li­nis eks­per­tas nuo 2004 me­tų da­ly­vau­ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų tin­kle Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės nor­mų, mo­te­rų ir vy­rų ly­gia­tei­siš­ku­mui įgy­ven­din­ti ir nuo 2005 me­tų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų Eu­ro­pos dar­bo tei­sės tin­kle. 2010–2015 me­tais nuo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos jis bu­vo ski­ria­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­grin­di­nių tei­sių agen­tū­ros, įsi­kū­ru­sios Vie­no­je, val­dan­čio­sios ta­ry­bos na­riu. Šiuo me­tu jis at­sto­vau­ja Vil­niaus uni­ver­si­te­tui Glo­bal Cam­pus of Hu­man Rights Eu­ro­pos pa­da­li­nio veik­lo­je. Už šias sa­vo veik­las 2022 me­tais bu­vo ap­do­va­no­tas Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ap­do­va­no­ji­mu „Už nuo­pel­nus žmo­gaus tei­sių sri­ty­je“.

T. Da­vu­lio pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja ir au­to­ri­te­tas yra pri­pa­žin­ti ir už­sie­ny­je. Jis kvie­čia­mas skai­ty­ti pa­skai­tas ir pra­ne­ši­mus tarp­tau­ti­nė­se moks­li­nė­se ir pro­fe­si­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se, yra de­vy­nių moks­li­nių žur­na­lų, iš jų aš­tuo­nių – už­sie­nio vals­ty­bių, re­dak­ci­nės ko­le­gi­jos na­rys, tarp­tau­ti­nių ko­lek­ty­vi­nių mo­nog­ra­fi­jų au­to­rius, už sa­vo aka­de­mi­nę veik­lą plė­to­jant tarp­tau­ti­nius ry­šius yra ap­do­va­no­tas Pran­cū­zi­jos Res­pub­li­kos aka­de­mi­niu „Pal­mių or­di­nu“. T. Da­vu­lis ta­po Uk­rai­nos tei­sės moks­lų aka­de­mi­jos už­sie­nio na­riu 2017 me­tais, o po Ru­si­jos ag­re­si­jos į šią ša­lį 2022 me­tų ko­vo mė­ne­sį įkū­rė Uk­rai­nos tei­sės cen­trą ir or­ga­ni­za­vo dau­giau kaip 20 Uk­rai­nos moks­li­nin­kų dar­bą ir 80 stu­den­tų tei­sės stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te.

T. Da­vu­lis pa­si­žy­mi tarp­da­ly­ki­nė­mis kom­pe­ten­ci­jo­mis ir pa­tir­ti­mi, yra Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tech­no­lo­gi­jų uos­to stei­gė­jas, Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nės ana­li­zės cen­tro ne­pri­klau­so­mas na­rys val­dy­bo­je. T. Da­vu­lis yra pa­si­žy­mė­jęs kaip ak­ty­vus tei­si­nin­kų ben­druo­me­nės na­rys, jis yra Lie­tu­vos Eu­ro­pos tei­sės aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas, Lie­tu­vos dar­bo tei­sės ir so­cia­li­nės ap­sau­gos tei­sės aso­cia­ci­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas, yra Tei­si­nin­kų drau­gi­jos na­rys.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas pra­šo Sei­mą bal­suo­jant pa­lai­ky­ti tei­kia­mą kan­di­da­tą. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ačiū. Klau­si­mai tur­būt vė­liau. Da­bar kvie­čia­me… Taip, jei­gu no­ri pa­si­sa­ky­ti, tuo­met kvie­čia­me ger­bia­mą pre­ten­den­tą T. Da­vu­lį į tri­bū­ną. Pra­šau.

T. DAVULIS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ma­no as­muo jau bu­vo ga­na pla­čiai pri­sta­ty­tas. Tie­siog no­riu de­kla­ruo­ti sa­vo pa­si­ry­ži­mą, sa­vo pa­si­ren­gi­mą pa­dė­ti Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui įgy­ven­din­ti jo mi­si­ją. Pir­miau­sia už­tik­rin­ti tei­si­nės vir­še­ny­bės prin­ci­pą, tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­po įgy­ven­di­ni­mą, taip pat žmo­gaus tei­sių ap­sau­gą, dar­nią ins­ti­tu­ci­nę są­ran­gą Lie­tu­vo­je. Ti­kiuo­si jū­sų pa­lai­ky­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už trum­pą pri­sis­ta­ty­mą.

Tuo­met klau­si­mai. Pir­ma­sis no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas T. To­mi­li­nas. Tuoj mes… Jūs kor­te­lės ne­įdė­jo­te. Pra­šau.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mas pre­ten­den­te, ger­bia­mas kan­di­da­te, aš ne­ti­kiu tei­sė­jų ko­kiu nors ide­o­lo­gi­niu ir ver­ty­bi­niu ne­ša­liš­ku­mu. Aš pui­kiai su­pran­tu, kad kiek­vie­nas tei­sė­jas tu­ri sa­vo po­li­ti­nes pa­žiū­ras, tu­ri sa­vo ver­ty­bes, ir vi­siš­kai nor­ma­liai pri­imu prie­šin­gas po­zi­ci­jas ne­gu ma­no. Bet, kaip ten be­bū­tų, ma­ne vis tiek šo­ki­ra­vo 2016–2017 me­tais jū­sų po­žiū­ris į pro­fe­si­nes są­jun­gas, so­cia­li­nį dia­lo­gą. Jūs tik­rai at­si­lie­pė­te, kad tai yra (ne­ci­tuo­ju) vos ne at­gy­ve­na. Man bu­vo tik­rai ne­la­bai ma­lo­nu. Aš su­pran­tu, kad jūs, kaip li­be­ra­lių pa­žiū­rų žmo­gus, ga­li­te gal­vo­ti apie tai, bet tie­siog jū­sų ži­niai – po jū­sų su­kur­to Dar­bo ko­dek­so te­ko la­bai daug mums iš pe­ties dirb­ti, kad jį pa­to­bu­lin­tu­me ir jū­sų klai­das iš­tai­sy­tu­me. Ar šiuo at­ve­ju pa­si­kei­tė jū­sų po­žiū­ris į pro­fe­si­nes są­jun­gas ir so­cia­li­nį dia­lo­gą, ar jis li­ko toks pats?

PIRMININKAS. Lai­kas!

T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū.

T. DAVULIS. Dė­kui už klau­si­mą. Tie­siog gal­būt pra­džioje pa­sa­ky­siu, kad pro­fe­si­nė­se są­jun­go­se pra­si­dė­jo ma­no aka­de­mi­nė kar­je­ra. Tai yra pir­mo­ji ma­no dar­bo­vie­tė, su ja aš nuo­lat pa­lai­kau ry­šius. Esu nuo­lat kvie­čia­mas, kon­sul­tuo­ju jas, pa­de­du ir pa­ta­riu tiek stra­te­gi­niais, tiek at­ski­rų by­lų klau­si­mais. Pas­ku­ti­nis at­ve­jis fak­tiš­kai bu­vo su­si­jęs su pas­ta­rai­siais strei­kais. Tai­gi nuo­lat pa­lai­kau ry­šį ir taip pat pri­si­de­du prie so­cia­li­nio dia­lo­go plėt­ros. Ma­nau, kad so­cia­li­nis dia­lo­gas yra bū­das su­ma­žin­ti prieš­prie­šą vi­suo­me­nė­je, bū­das iš­girs­ti ir ban­dy­ti ras­ti in­te­re­sų ba­lan­są. Be šio me­to­do pa­nau­do­ji­mo, man at­ro­do, nei jo­kia tei­sė­kū­ra, nei tei­sės tai­ky­mo ir įgy­ven­di­ni­mo prak­ti­ka nė­ra tva­ri.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Taip pat no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas V. Ba­kas. Pra­šau.

V. BAKAS (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, taip, jūs bu­vo­te šio­je tri­bū­no­je, aš jums už­da­viau klau­si­mus apie jū­sų vaid­me­nį ren­giant bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų pa­tai­sas ir tam tik­rus ty­ri­mus, ku­rie vė­liau vir­to įsta­ty­mais ir lei­do dau­gy­bei žmo­nių (ir iki šiol lei­džia) iš­veng­ti re­a­lios at­sa­ko­my­bės už ko­rup­ci­nes vei­kas. Man vis dar tas klau­si­mas ke­lia ne­ri­mą. Ar jūs, kaip to­kio ly­gio tei­si­nin­kas, pro­fe­so­rius, tik­rai ma­no­te, kad ko­rup­ci­niai nu­si­kal­ti­mai nė­ra pa­vo­jin­gi tiek, kad vis dėl­to žmo­nes rei­kė­tų izo­liuo­ti, ypač aukš­tas pa­rei­gas ei­nan­čius? Čia yra da­lis jū­sų at­sa­ko­my­bės.

Bet yra ir dar vie­nas klau­si­mas. Štai jūs bu­vo­te tei­kia­mas į Eu­ro­pos Ben­dro­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas. Jū­sų kan­di­da­tū­ra spe­cia­lia­me ko­mi­te­te ar ko­mi­si­jo­je bu­vo at­mes­ta. Da­bar tei­kia­mas į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pa­rei­gas. Aš ma­nau, vi­suo­me­nė ir Sei­mo na­riai tu­ri tei­sę ži­no­ti, ko­dėl…

PIRMININKAS. Lai­kas!

V. BAKAS (DFVL). …jū­sų kan­di­da­tū­ra bu­vo at­mes­ta. Gal ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti į ši­tą klausi­mą?

T. DAVULIS. Kal­bant apie an­ti­ko­rup­ci­nius įsta­ty­mus, vėl­gi rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad tur­būt vi­si su­tin­ka­me ir su­pran­ta­me, kad ko­rup­ci­ja yra vi­suo­me­nės vė­žys. Ko­vo­ti prieš vė­žį rei­kia vi­sais įma­no­mais me­to­dais. Šiuo­se me­to­duo­se tur­būt ir­gi rei­ka­lin­gas in­te­re­sų ba­lan­sas. Ar vie­nas, ar ki­tas bū­tų pa­teik­tas spren­di­mas, tur­būt mes tu­ri­me žvelg­ti ir iš žmo­gaus tei­sių per­spek­ty­vos, ir iš kuo efek­ty­ves­nio ko­vos su ko­rup­ci­ja me­to­do įgy­ven­di­ni­mo per­spek­ty­vos. To­dėl aš ma­nau, kad ta ko­va ne­ga­li nie­kaip pa­si­baig­ti ir ar­ti­miau­siu me­tu mes vėl tu­rė­si­me ga­li­my­bę siū­ly­ti ir nag­ri­nė­ti tuos an­ti­ko­rup­ci­nius me­cha­niz­mus ir spren­di­mus.

Dėl jū­sų an­tro klau­si­mo aš ga­liu tur­būt pa­sa­ky­ti tai, kad vėl­gi mo­ty­vai man nė­ra ži­no­mi, ar tai bu­vo ma­no kom­pe­ten­ci­jos trū­ku­mas, ar tai bu­vo su­si­ję su ne­si­bai­gian­čia by­la, ku­rio­je yra už­gin­čy­tas ma­no pa­tei­ki­mas Sei­mui. Ko­kie bu­vo tie mo­ty­vai ko­mi­te­te, aš tik­rai ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mo E. Gent­vi­lo aš lyg ne­ma­tau sa­lė­je, jei­gu ge­rai ma­tau. Ta­da ger­bia­mas A. Ma­zu­ro­nis klau­si­mą už­duos. Pra­šom.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš no­rė­jau pa­si­tik­s­lin­ti, ar aš ga­liu tik kan­di­da­tui klau­si­mą, ar ga­liu ir tei­kian­čios ins­ti­tu­ci­jos at­sto­vui?

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, tik kan­di­da­tui, ku­ris sto­vi prieš jus tri­bū­no­je. Pra­šom.

A. MAZURONIS (DPF). Aš no­rė­jau tei­kian­čios ins­ti­tu­ci­jos at­sto­vui, bet jei­gu nė­ra ga­li­my­bės…

PIRMININKAS. Ki­ta pro­ga ta­da.

A. MAZURONIS (DPF). Ne, aš ta­da tie­siog pa­si­sa­ky­siu, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Klau­si­mas čia tu­rė­tų bū­ti.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui už jū­sų pa­stan­gas.

PIRMININKAS. Su­for­mu­luo­ki­te tai kaip klau­si­mą.

A. MAZURONIS (DPF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ar ga­liu pa­si­sa­ky­ti taip, kaip aš ma­nau tin­ka­ma?

PIRMININKAS. Ne, nes yra lai­kas klau­si­mams už­duo­ti.

A. MAZURONIS (DPF). Pu­sę mi­nu­tės su­de­gi­no­te. Žiū­rė­ki­te, po­ne Da­vu­li, tik­rai la­bai džiau­giuo­si, kad jus tei­kia, ir ža­viuo­si jū­sų kom­pe­ten­ci­ja ir at­sa­ky­mais, ku­riuos jūs pa­tei­kė­te frak­ci­jo­je, mū­sų frak­ci­jo­je, kai kan­di­da­ta­vo­te į Eu­ro­pos Są­jun­gos Ben­drą­jį Teis­mą. No­rė­čiau at­sa­ky­ti V. Ba­kui, kad vi­si ži­no, ko­dėl po­nas T. Da­vu­lis ne­bu­vo pa­tvir­tin­tas į Eu­ro­pos Są­jun­gos Ben­drą­jį Teis­mą, bet nie­kas ne­drįs­ta to įvar­din­ti, ir tai yra aki­vaiz­du, – vi­di­nės po­li­ti­nės ko­vos teis­mų sis­te­mo­je, kaž­kas ne­no­ri iš­ei­ti tam, kad kaž­kas ga­lė­tų at­ei­ti. Ir čia taip ašt­riai for­mu­luo­da­mi to­kius klau­si­mus mes pa­siek­si­me lyg­me­nį, kai ne­be­ra­si­me tin­ka­mų ir kva­li­fi­kuo­tų kan­di­da­tų, ku­rie su­tiks kan­di­da­tuo­ti į vie­ną ar ki­tą tarp­tau­ti­nę ins­ti­tu­ci­ją. Tai yra la­bai svar­bu ir apie tai aš no­rė­jau klaus­ti as­mens iš tei­kian­čios ins­ti­tu­ci­jos, ar ne­ma­to bū­ti­ny­bės keis­ti, kad teis­mų sis­te­ma ir at­ski­ri jos at­sto­vai ne­lai­ky­tų vals­ty­bių įkai­tais tam, kad ne­bū­tų pa­ra­ly­žiuo­ti vals­ty­bės, ap­si­spren­du­sios teik­ti vie­ną ar ki­tą as­me­nį, veiks­mai dėl vi­di­nių po­li­ti­nių ko­vų teis­mų sis­te­mo­je.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Čia re­to­riš­kai pa­klau­sė, taip iš­ei­na, tai į klau­si­mą at­sa­ky­ti ne­bū­ti­na. Klau­sia D. Ke­pe­nis. Pra­šom.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Štai šio­je se­si­jo­je mes svars­ty­si­me Ci­vi­li­nės są­jun­gos įsta­ty­mą, ku­ris aki­vaiz­džiai ker­ta­si su Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos 38 straips­niu. Gal­būt ne iš kar­to, bet pa­laips­niui kir­sis, nes ne pa­slap­tis, kas tą įsta­ty­mą or­ga­ni­zuo­ja ir ko­kios jo per­spek­ty­vos. 38 strai­ps­nis sa­ko, kad šei­ma yra vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės pa­grin­das, kad san­tuo­ka su­da­ro­ma lais­vu vy­ro ir mo­ters nu­ta­ri­mu. Ir štai ne­pa­kei­tę Kon­sti­tu­ci­jos mes vėl pri­im­si­me to­kį įsta­ty­mą ir iš kar­to tu­rė­si­me vėl ko­li­zi­ją, vėl aiš­kin­si­mės, kaip tai su­gy­ve­na su Kon­sti­tu­ci­ja. Jū­sų nuo­mo­ne, jei­gu bus to­kia už­klau­sa į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, ar, su­keis­da­mi są­vo­kas, pa­va­di­ni­mus, šei­mą pa­va­di­nę san­tar­ve ar pa­na­šiai, są­jun­ga, mes ne­tu­rė­si­me vėl čia pat gal­vo­ti apie Kon­sti­tu­ci­jos lau­žy­mą? Ačiū.

T. DAVULIS. Dė­kui už klau­si­mą. Aš gal­būt tie­siog tik pa­sa­ky­siu, kad jei­gu bū­tų pri­im­tas toks įsta­ty­mas, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tu­rė­tų pa­rei­gą jį svars­ty­ti, jo ati­tik­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­ma J. Se­jo­nie­nė dar pas­ku­ti­nį klau­si­mą už­duos. Pra­šom.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš, ma­tyt, pra­tę­siu ko­le­gos D. Ke­pe­nio už­duo­tą klau­si­mą, nes pa­ti esu to ano an­ti­kons­ti­tu­ci­nio įsta­ty­mo pro­jek­to tei­kė­ja, o jūs, ne­abe­jo­ti­nai, esa­te žmo­gaus tei­sių ir tei­sės spe­cia­lis­tas, ir ger­bia­mas A. Ka­bi­šai­tis jus čia taip iš­sa­miai api­bū­di­no. Aš vis dėl­to no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, koks yra jū­sų po­žiū­ris, jū­sų pa­ties, į part­ne­rys­tę, į jos įtei­si­ni­mą ar­ba ana­lo­giš­ko Ci­vi­li­nės są­jun­gos įsta­ty­mo pro­jek­to įtei­si­ni­mą Lie­tu­vo­je ir ko­kia bū­tų re­ko­men­da­ci­ja, o gal­būt pa­lin­kė­ji­mas Sei­mo na­riams?

T. DAVULIS. Tur­būt vėl­gi ne­ga­lė­čiau vi­siš­kai at­sa­ky­ti, šiuo me­tu ver­tin­ti pa­teik­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų ar­ba čia iš­sa­ko­mų nuo­mo­nių, ta­čiau vis dėl­to no­riu pa­sa­ky­ti, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra ko­le­gia­lus tei­sės pro­fe­sio­na­lų… ko­le­gi­ja tei­sės pro­fe­sio­na­lų, ku­rie tu­ri įver­tin­ti ar­gu­men­tus ir dok­tri­nas, ant ku­rių sto­vi mū­sų vals­ty­bės pa­grin­dai. Tik­tai pa­ma­tę ir įver­ti­nę tai, ką mes tu­ri­me šian­dien pa­teik­ta Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, mes ga­li­me pa­sa­ky­ti ar­ba ga­lė­tu­me pa­sa­ky­ti Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, ar tai ati­tin­ka kon­sti­tu­ci­nę dok­tri­ną, kon­sti­tu­ci­nę nor­mą ir ar tai yra tin­ka­ma mū­sų vi­suo­me­nei vys­ty­mo­si kryp­tis.

PIRMININKAS. La­bai ačiū, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dė­ko­ju ger­bia­mam pre­ten­den­tui, ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me da­bar ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti dėl ko­mi­te­to, kad čia Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui pa­skir­si­me? Siū­lo­ma svars­ty­ti ko­vo 16 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

 

12.35 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Au­re­li­jaus Gu­taus­ko pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Konstitu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2362 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mas. Aš kvie­čiu ger­bia­mą Pir­mi­nin­kę V. Čmi­ly­tę-Niel­sen. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Au­re­li­jaus Gu­taus­ko pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2362. Pra­šom.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, va­do­vau­da­ma­si Kon­sti­tu­ci­jos 67 straips­nio 10 punk­tu ir 103 straips­niu bei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio 2 da­li­mi, tei­kiu pro­fe­so­riaus A. Gu­taus­ko kan­di­da­tū­rą skir­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju.

A. Gu­taus­kas yra la­bai pa­ty­ręs ir ger­bia­mas tei­si­nin­kas, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to dės­ty­to­jas. Tei­sės stu­di­jas jis bai­gė Lie­tu­vos po­li­ci­jos aka­de­mi­jo­je, 1995 me­tais įgi­jo tei­sės ma­gist­ro kva­li­fi­ka­ci­nį laips­nį. 2002 me­tais Lie­tu­vos tei­sės uni­ver­si­te­te ap­gy­nė dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją te­ma „Or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas ir jo bau­džia­ma­sis tei­si­nis ver­ti­ni­mas“. Jam bu­vo su­teik­tas so­cia­li­nių moks­lų sri­ties tei­sės kryp­ties dak­ta­ro laips­nis.

Kan­di­da­to pe­da­go­gi­nė moks­li­nė kar­je­ra pra­si­dė­jo 1995 me­tais Lie­tu­vos po­li­ci­jos aka­de­mi­jo­je. Nuo 2003 me­tų A. Gu­taus­kas ėjo Lie­tu­vos tei­sės uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to Bau­džia­mo­sios tei­sės ka­ted­ros do­cen­to pa­rei­gas. 2013 me­tais ta­po My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to Bau­džia­mo­sios tei­sės ir pro­ce­so ins­ti­tu­to pro­fe­so­riu­mi. Nuo 2017 me­tų pro­fe­so­riau­ja Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te, Bau­džia­mo­sios jus­ti­ci­jos ka­ted­ro­je. Lai­ko­tar­piu nuo 2004 iki 2008 me­tų A. Gu­taus­kas moks­li­nę veik­lą vyk­dė ir Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­te.

Kan­di­da­tas yra dau­gy­bės moks­li­nių straips­nių, kny­gų, mo­nog­ra­fi­jų, va­do­vė­lių au­to­rius ir ben­dra­au­to­ris. Daž­nai skai­to pra­ne­ši­mus na­cio­na­li­nė­se ir tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se. Jo mo­ks­li­nių in­te­re­sų sri­tys: bau­džia­mo­sios tei­sės ben­dro­ji ir spe­cia­lio­ji da­lys, bau­džia­ma­sis pro­ce­sas, tarp­tau­ti­nė bau­džia­mo­ji tei­sė, nu­si­kals­ta­mų vei­kų kva­li­fi­ka­vi­mo pro­ble­mos, tarp­tau­ti­nis or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas, ko­rup­ci­ja, pre­ky­ba žmo­nė­mis, kon­sti­tu­ci­nė ju­ris­prudencija ir žmo­gaus tei­sės, tei­sė­jų eti­ka.

2013 me­tais A. Gu­taus­kas bu­vo pa­skir­tas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju. 2017–2022 me­tais va­do­va­vo šio Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riui.

Jis yra sta­ža­vę­sis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Ai­ri­jos, Ita­li­jos aukš­čiau­siuo­se teis­muo­se, da­ly­va­vęs mo­ky­muo­se Pran­cū­zi­jo­je, Len­ki­jo­je, Uk­rai­no­je, Aust­ri­jo­je, skai­tęs pa­skai­tas Ja­po­ni­jos, Ny­der­lan­dų, Šve­di­jos, Is­pa­ni­jos, Vo­kie­ti­jos ir ki­tų vals­ty­bių uni­ver­si­te­tuo­se.

A. Gu­taus­kas yra il­ga­me­tis įvai­rių Eu­ro­pos Ta­ry­bos ste­bė­se­nos ins­ti­tu­ci­jų na­cio­na­li­nis eks­per­tas. Jis, kaip na­cio­na­li­nis eks­per­tas, da­ly­vau­ja ko­vos su pi­ni­gų plo­vi­mu prie­mo­nių ir te­ro­riz­mo fi­nan­sa­vi­mo ver­ti­ni­mo eks­per­tų ko­mi­te­te MONEYVAL, vals­ty­bių prieš ko­rup­ci­ją gru­pė­je GRECO ir ko­vos su pre­ky­ba žmo­nė­mis eks­per­tų gru­pė­je GRETA.

Taip pat kan­di­da­tas ak­ty­viai da­ly­vau­ja vi­suo­me­ni­nė­je tei­si­nė­je veik­lo­je. 2018 me­tais Uk­rai­nos aukš­to­sios tei­sė­jų kva­li­fi­ka­ci­nės ko­mi­si­jos bu­vo pa­skir­tas Vi­suo­me­ni­nės tarp­tau­ti­nės eks­per­tų ta­ry­bos na­riu, bu­vo iš­rink­tas į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sė­jų aso­cia­ci­jos val­dy­bą, yra bu­vęs Pre­ten­den­tų į pro­ku­ro­rus eg­za­mi­nų ko­mi­si­jos na­riu.

A. Gu­taus­kas yra aukš­čiau­sio ly­gio tei­sės eks­per­tas. Jo kom­pe­ten­ci­ja ir įdir­bis yra di­džiu­liai, jis ap­do­va­no­tas Sau­sio 13-osios at­mi­ni­mo me­da­liu, yra ga­vęs ne vie­ną ži­ny­bi­nį ap­do­va­no­ji­mą ir pa­dė­ką. Kan­di­da­to kom­pe­ten­ci­ja ei­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas ne­abe­jo­ju. Pra­šau Sei­mo pa­lai­ky­ti A. Gu­taus­ko kan­di­da­tū­rą. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kei už pri­sta­ty­mą. Da­bar kvie­čiu pa­tį pre­ten­den­tą ger­bia­mą­jį A. Gu­taus­ką į tri­bū­ną taip pat pa­si­sa­ky­ti. Pra­šom.

A. GUTAUSKAS. La­ba die­na, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Jau iš­sa­miai bu­vo pri­sta­ty­ta ma­no per­so­na­li­ja, no­rė­čiau tik pri­dė­ti, kad esu dir­bęs teis­mų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jo­je, tai yra vi­są ka­den­ci­ją esu iš­dir­bęs Tei­sė­jų draus­mės ir eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku. Iš tik­rų­jų kal­bė­da­mas apie kan­di­da­ta­vi­mą į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus no­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad vis dėl­to Kon­sti­tu­ci­ja, kaip aukš­čiau­sia tei­sė, įtvir­ti­na ir įgy­ven­di­na ne­pa­kei­čia­mus pa­ma­ti­nius kon­sti­tu­ci­nius prin­ci­pus: ne­pri­klau­so­my­bę, de­mo­kra­tiją, pri­gim­ti­nį žmo­gaus tei­sių ir lais­vių po­bū­dį. Tik Kon­sti­tu­ci­jos pa­grin­du, ma­nau, ga­li bū­ti grin­džia­mas Lie­tu­vos tei­sės sis­te­mos kū­ri­mas ir plėt­ra. Kaip kan­di­da­tas aš su­pran­tu ir dar­bą Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, nes dir­ba de­vy­nių tei­sė­jų ko­man­da, jei taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti. Svar­bu, kad sun­ku šia­me dar­be su­ras­ti vi­sų tei­sė­jų ben­drą su­ta­ri­mą, ne­pra­leis­ti jo­kių es­mi­nių nuo­sta­tų, ar­gu­men­tuo­jant ne­pa­lik­ti jo­kių spra­gų. Su­pran­tu, kad vi­si dir­ban­tys tei­sė­jai tu­ri ir skir­tin­gas pa­tir­tis, ir spe­cia­li­za­ci­ją, ir nuo­mo­nes. Tad jei bū­čiau pa­skir­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju, steng­čiau­si veiks­min­gai gin­ti Kon­sti­tu­ci­jos ir tei­sės vir­še­ny­bę, tai da­ry­ti drą­siai, ver­žliai, be kom­pro­mi­sų. Ne­abe­jo­ti­nai ti­kiu Kon­sti­tu­ci­jos vir­še­ny­be ir su­pran­tu, kad jo­kių ap­lin­ky­bių spau­džia­mas tei­sė­jas ne­ga­li pa­mirš­ti Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tų ver­ty­bių ir prin­ci­pų. Svar­biau­sia – žmo­gus, vals­ty­bė ir tei­sė. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Ger­bia­mas V. Ba­kas pir­ma­sis. Pra­šom.

V. BAKAS (DFVL). Pir­mi­nin­ke, svei­ki. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, ma­tyt, jūs tas vie­nas iš ne­dau­ge­lio kan­di­da­tų, kur tik­rai nuo­sek­liai da­rė­te tei­si­nin­ko, moks­li­nin­ko ir tei­sė­jo kar­je­rą ir ak­ty­viai kal­ba­te vie­šo­jo­je erd­vė­je. Tik­rai svei­ki­nu, kad esa­te tei­kia­mas. Bet kar­tu kaip jau grei­tai bu­vu­sio Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko no­riu pa­klaus­ti dėl at­sa­ko­my­bės ne­iš­ven­gia­mu­mo už nu­si­kal­ti­mus, į ku­riuos itin jaut­riai re­a­guo­ja vi­suo­me­nė, ku­rie yra pa­vo­jin­gi vi­suo­me­nei. Štai su ne­pil­na­me­čių, ma­ža­me­čių prie­var­ta­vi­mu su­si­ję nu­si­kal­ti­mai. Aš iš­nag­ri­nė­jau dve­jų me­tų 40 by­lų. Žiau­riai prie­var­tau­ja­mi vai­kai, ap­ra­šo­mos žiau­rios is­to­ri­jos, aš net ne­ci­tuo­siu, jas ga­li­ma vie­šai ras­ti, ir daž­niau­siai teis­mų nuosp­ren­džiai yra to­kie, kad yra baus­mės vyk­dy­mas ati­de­da­mas, ski­ria­ma lais­vės ap­ri­bo­ji­mo baus­mė, prie­var­tau­to­jas grįž­ta pas au­ką, ieš­ko nau­jų au­kų. No­riu jū­sų pa­klaus­ti: ko­dėl yra su­si­klos­čiu­si to­kia teis­mų prak­ti­ka, kai esant pa­vo­jin­giau­siems nu­si­kal­ti­mams tiek dėl vai­kų prie­var­ta­vi­mo, tiek dėl ko­rup­ci­nių nu­si­kal­ti­mų vis dėl­to teis­mai ne­drįs­ta izo­liuo­ti žmo­nių, ku­rie iš tie­sų yra to nu­si­pel­nę ir ke­lia grės­mę ir vals­ty­bei, ir jos žmo­nėms.

A. GUTAUSKAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų bent jau iš ka­sa­ci­nio teis­mo po­zi­ci­jos, iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo po­zi­ci­jos, mū­sų prak­ti­ka ei­na to­kia lin­kme, kad vis dėl­to vai­kų ap­sau­ga nuo sek­su­a­li­nio smur­to, nuo per­ne­lyg anks­ty­vo sek­su­a­li­nio ne­lie­čia­mu­mo yra di­džiu­lė ir tam ypa­tin­gas dė­me­sys ski­ria­mas nu­tar­čių mo­ty­vuo­se. Aš ne­abe­jo­ju, na, ne­su ma­tęs by­los, tar­ki­me, ku­rio­je vai­kai… ar tai bū­tų pre­ky­bos žmo­nė­mis, vai­kais by­los, ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo by­los, as­me­nys iš­veng­tų bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės. Di­džio­ji da­lis jų gau­na re­a­lų lais­vės at­ėmi­mą, at­ski­rais at­ve­jais ati­de­da­mas baus­mės vyk­dy­mas va­do­vau­jan­tis ben­dro­mis baus­mių sky­ri­mo nuo­sta­to­mis. Tik dėl to. Aiš­ku, jei žiū­rė­tu­me į as­me­nų, ne­pil­na­me­čių as­me­nų, tvir­ki­ni­mo as­pek­tus, tai ne­pa­sa­ky­čiau, kad sank­ci­jų ri­bos yra ati­tin­kan­čios nū­die­nos re­a­li­jas. Jos yra la­bai že­mos. Čia tur­būt rei­kė­tų tvar­ky­ti įsta­ty­mų ba­zę pa­ke­liant šią ri­bą šiek tiek aukš­čiau. Bet kad ga­ran­tuo­ja­ma vai­kų ir ne­pil­na­me­čių ap­sau­ga ir bū­tent ne­iš­ven­gia­mu­mas to­kių as­me­nų bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, tai net ne­kves­tio­nuo­ja­ma. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti D. Ke­pe­nis. Pra­šau.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, mes da­bar vis daž­niau gir­di­me, kad pa­sau­lis kal­ba apie tai, kad pa­si­bai­gu­si pan­de­mi­ja iki šiol pa­li­ko daug ne­at­sa­ky­tų klau­simų, ypač da­bar skai­to­me to­kius laik­raš­čius kaip „The Dai­ly Te­leg­raph“, ki­tus, kad rei­kia tuos žmo­nes, ku­rie, pa­žeis­da­mi moks­lo įro­dy­mus ir ki­tus da­ly­kus, pa­da­rė nu­si­kal­ti­mus, jie tu­ri bū­ti tei­sia­mi. Mū­sų Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas at­me­tė, ne­svars­tė klau­si­mo dėl ga­li­my­bių pa­so, nors da­bar moks­li­nin­kai įro­dė, kad jis bu­vo vie­na iš prie­žas­čių li­gai plis­ti. Jei­gu vėl klau­si­mas grįž­tų, jū­sų nuo­mo­ne, ar ši­ta pro­ble­ma yra ak­tu­a­li šian­dien, ji yra svars­ty­ti­na, ar vėl bus at­mes­ta? Ačiū.

A. GUTAUSKAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Aš ma­nau, ka­dan­gi ši­tas klau­si­mas at­si­dū­ręs Kon­sti­tu­ci­nia­me Te­si­me, tai jo ak­tu­a­lu­mas ne­abe­jo­ti­nas. O kaip pre­ten­den­tas į tei­sė­jus ne­no­rė­čiau de­ta­li­zuo­ti šio sa­vo at­sa­ky­mo. Įsi­vaiz­duo­ju, kad kiek­vie­nas bet koks klau­si­mas, pa­kliu­vęs į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, rei­ka­lau­ja iš­sa­mios ana­li­zės, dis­ku­si­jos ir pa­ieš­kos kon­sen­su­so įver­ti­nant vi­sas po­zi­ci­jas ir vi­sas nuo­mo­nes, ku­rios tik ga­li bū­ti. Dėl ak­tu­a­lu­mo aš ne­abe­jo­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ger­bia­ma E. Dob­ro­wols­ka. Pra­šau.

E. DOBROWOLSKA (LF). Ger­bia­mas tei­sė­jau, tu­riu jums vie­ną klau­si­mą. Šie­met Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas mi­nės sa­vo 30-me­tį. Kaip, jū­sų ma­ny­mu, ga­lė­tų Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­si­nau­do­da­mas to­kia gra­žia pro­ga vis dėl­to ak­tu­a­li­zuo­ti sa­vo veik­lą ir pri­min­ti vi­suo­me­nei apie tei­sės vir­še­ny­bės svar­bą?

A. GUTAUSKAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad ši­tas pro­ce­sas jau yra pra­si­dė­jęs ir da­bar­ti­nės Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kės ini­cia­ty­va ir vi­sų tei­sė­jų ini­cia­ty­va yra vy­kę daug ren­gi­nių šia pro­ga tarp­tau­ti­nių kon­fe­ren­ci­jų ir na­cio­na­li­nių kon­fe­ren­ci­jų lyg­me­niu. Aš ma­nau, kad tas 30-me­čio pa­mi­nė­ji­mas šiuo at­ve­ju bū­tent ak­tu­a­lus to­kia­me kon­teks­te, švie­čia­mo­sios vi­suo­me­nės kon­teks­te, kad pri­sta­ty­mas tų at­lik­tų dar­bų, ku­rie yra da­ro­mi Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, ko ge­ro, tai yra ta vie­ta ir ta ak­tu­a­li pro­ga juos pri­sta­ty­ti. Šiaip tik­rai Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, kaip ir sa­kiau, pa­da­ry­ti dar­bai ne­ke­lia abe­jo­nių, jų vie­ši­ni­mas – tai vi­suo­me­nės švie­ti­mas, o sklai­da su­tei­kia pro­gą su­si­pa­žin­ti su tuo, kas pa­da­ry­ta per 30 me­tų. Aš ma­nau, kad iš tik­rų­jų Teis­mas ta­po ne for­ma­liu, o tik­ru Teis­mu, kur ga­li­ma siek­ti tei­sin­gu­mo įgy­ven­di­nant kon­sti­tu­ci­nę žmo­gaus tei­sę.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nė klau­sia ger­bia­ma L. Na­gie­nė. Pra­šau.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, ži­no­me, kad Sei­me jau skina­si ke­lią Nar­ko­ti­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo įsta­ty­mas ir vi­suo­me­nės, me­di­kų nuo­mo­nės yra la­bai prieš­ta­rin­gos. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė kaip bū­si­mo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo ir kai bu­vo­te bau­džia­mų­jų by­lų tei­sė­jas? No­rė­tų­si iš­girs­ti jū­sų nuo­mo­nę, kaip jūs ver­ti­na­te šio tei­sės ak­to pa­kei­ti­mą?

A. GUTAUSKAS. Dė­ko­ju. Aš ver­ti­nu iš tik­rų­jų tei­gia­mai, nes, bū­da­mas ir bau­džia­mo­sios tei­sės spe­cia­lis­tu, ir dės­ty­da­mas bau­džia­mą­ją tei­sę, kaip sun­kiau­sią tei­sės ša­ką, aš vi­sa­da lai­kau­si ul­ti­ma ra­tio prin­ci­po, tai yra kraš­tu­ti­nės prie­mo­nės prin­ci­po. Kal­bėdamas apie šią kon­kre­čią ini­cia­ty­vą, vis dėl­to no­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad ne­vi­siš­kai tei­sin­gai krei­pia­mas dė­me­sys, kad tai yra vi­siš­ka dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja, tai yra tik da­li­nė dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja. Vi­sos pa­vo­jin­giau­sios vei­kos, ku­rios su­si­ję su bau­di­mu už ne­tei­sė­tą nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­mą, iš­lie­ka, o žiū­rint, sa­ky­ki­me, į ki­tus kri­te­ri­jus, tai ir eko­no­mi­nių kaš­tų kon­teks­tas, ir stig­ma­ti­za­ci­ja bau­džia­mo­sios jus­ti­ci­jos la­bai vei­kia tuos žmo­nes, ku­rie var­to­ja tuos nar­ko­ti­kus sa­vo reik­mėms ne­di­de­liais kie­kiais. Tai aš ne kar­tą esu pa­si­sa­kęs ir grin­džiu sa­vo pa­si­sa­ky­mą ir teis­mi­ne prak­ti­ka, ir moks­lu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus, dė­ko­ju jums, ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą.

Da­bar, ger­bia­mi ko­le­gos, su­si­tar­ki­me dėl ko­mi­te­to. Pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti taip pat ko­vo 16 die­ną. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Prieš skelb­da­mas ki­tą klau­si­mą no­riu at­kreip­ti ko­le­gų dė­me­sį. Tu­rė­ki­me ome­nyje, kad jau va­lan­dą vė­luo­ja­me pa­gal dar­bo­tvarkę. Aš jau gir­džiu iš sa­lės ga­lo re­pli­kas – bal­suo­ja­me, bal­suo­ja­me. Kvie­čiu tai tu­rė­ti ome­nyje. Su­pran­tu, kad vi­si no­ri pa­klaus­ti. Dar li­ko ry­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje ke­le­tas tik­rai la­bai svar­bių klau­si­mų, ku­riuos tu­ri­me ap­svars­ty­ti, pa­tei­ki­mų. Aš da­bar siū­lau pa­bal­suo­ti dėl tų klau­si­mų, ku­rie jau bu­vo pa­teik­ti, tai yra dėl Sei­mo pa­va­sa­rio dar­bų pro­gra­mos ir dėl re­zo­liu­ci­jos, kad bū­tu­me bent jau šiek tiek dar­bo at­li­kę iki ga­lo, o pas­kui tę­si­me pa­tei­ki­mus. Ger­bia­mi ko­le­gos, sės­ki­te į vie­tas.

 

12.51 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VI (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų progra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2486(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Skel­biu bal­sa­vi­mą dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VI (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo. Bal­suo­ja­me dėl dar­bų pro­gra­mos. Įvy­ko dis­ku­si­ja. Li­ko bal­sa­vi­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 97, bal­sa­vo 95: už – 57, prieš – 3, su­si­lai­kė 35. Tai­gi yra pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Svars­tys vi­si ko­mi­te­tai. Tur­būt nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti taip pat ko­vo 16 die­ną. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Tai­gi vie­ną klau­si­mą įvei­kė­me.

 

12.52 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos spor­ti­nin­kų da­ly­va­vi­mo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se už­drau­di­mo“ projektas Nr. XIVP-2461 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas la­bai svar­bus klau­si­mas yra Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos spor­ti­nin­kų da­ly­va­vi­mo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se už­drau­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2461. Bal­suo­ja­me dėl re­zo­liu­ci­jos be jo­kių pa­tai­sų. Pri­ėmi­mas. Pra­šau. Šiuo me­tu bal­suo­ja­me dėl re­zo­liu­ci­jos. Pra­šom bal­suo­ti.

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 109, bal­sa­vo 109 – vi­si 109 bal­sa­vo už. Re­zo­liu­ci­ja yra pri­im­ta. (Gon­gas) La­bai džiau­giuo­si.

 

12.53 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sta­sio Šed­ba­ro pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2374 (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da grįž­ta­me prie mū­sų nuo­sek­laus dar­bo. Pas­ku­ti­nis Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo pri­sta­ty­mas. Kvie­čiu Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas ei­nan­čią ger­bia­mą G. Juod­kai­tę-Grans­kie­nę pri­sta­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sta­sio Šed­ba­ro pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tą Nr. XIVP-2374. Pra­šau.

G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, gar­būs Sei­mo na­riai, po­nios ir po­nai, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 103 straips­nio 1 da­li­mi ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio…

PIRMININKAS. Ko­le­gos sa­ko, kad ne­la­bai gir­dė­ti. Gal jūs mik­ro­fo­nus ar­čiau sa­vęs ir gar­siau šiek tiek. Pra­šom. Įjung­ta. Pra­šau.

G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Kar­to­ju, kad va­do­vau­da­ma­si ati­tin­ka­mu Kon­sti­tu­ci­jos straips­niu bei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio 2 da­li­mi…

PIRMININKAS. Ko­le­gos, pra­šau sa­lė­je ty­los, ne­la­bai gir­dė­ti. Pra­šau ty­los.

G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. …tei­kiu S. Šed­ba­rą kan­di­da­tu į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus. Šį tei­ki­mą da­ry­ti šian­dien ir leng­va, ir sun­ku. Leng­va dėl tos prie­žas­ties, kad S. Šed­ba­ras yra jū­sų ko­le­ga, jums ži­no­mas ir pa­žįs­ta­mas žmo­gus. Sun­ku dėl tos pa­čios prie­žas­ties ir dėl ki­tų ap­lin­ky­bių, ku­rios su­kė­lė dis­ku­si­jų. Ta­čiau aš dar kar­tą no­rė­čiau ap­tar­ti tuos kri­te­ri­jus ir mo­men­tus, ku­rie nu­lė­mė to­kį pa­si­rin­ki­mą.

Tai­gi S. Šed­ba­ras 1981 me­tais bai­gė tei­sės stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te, po to dir­bo skir­tin­go­se tei­si­nio dar­bo po­zi­ci­jo­se, tai yra pra­dė­jęs nuo tei­si­nin­ko veik­los jau 1982 me­tais ta­po vie­no iš Vil­niaus mies­to ad­mi­nist­ra­ci­nių ra­jo­nų pro­ku­ra­tū­ros sta­žuo­to­ju, vė­liau – pro­ku­ro­ro pa­dė­jė­ju, vy­res­niuo­ju pro­ku­ro­ro pa­dė­jė­ju. 1987 me­tais bu­vo pa­skir­tas to pa­ties Vil­niaus ad­mi­nist­ra­ci­nio ra­jo­no teis­mo tei­sė­ju, 1989 me­tais – Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Tei­s­mo tei­sė­ju, 1993 me­tais – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju tre­jų me­tų ka­den­ci­jai. 1999 me­tais ak­ty­viai da­ly­va­vo stei­giant ad­mi­nist­ra­ci­nius teis­mus, ati­tin­ka­mai bu­vo Aukš­tes­niojo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ku, at­ski­rais lai­ko­tar­piais ver­tė­si ad­vo­ka­to prak­ti­ka.

Tai­gi ši veik­la lei­džia pa­grįs­tai teig­ti, kad S. Šed­ba­ras yra tei­si­nin­kas, su­kau­pęs la­bai įvai­rios tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties, pa­sie­kęs šios pro­fe­si­jos aukš­tu­mas, lei­du­sias jam pa­žin­ti pla­tų tei­sės spek­trą. Kan­di­da­tui ne­sve­ti­ma ir moks­li­nė, pe­da­go­gi­nė veik­la, nes 2005 me­tais My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te bu­vo sėk­min­gai ap­gin­ta so­cia­li­nių moks­lų tei­sės kryp­ties dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ja, jis bu­vo Lie­tu­vos tei­sės uni­ver­si­te­to Ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės ir pro­ce­so ka­ted­ros do­cen­tu, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Tei­sės ins­ti­tu­to do­cen­tu ir di­rek­to­riu­mi. Pa­žy­mė­ti­nos ir mo­ks­li­nių ty­ri­mų kryp­tys, tai yra ad­mi­nist­ra­ci­nis pro­ce­sas, žmo­gaus tei­sių ap­sau­ga. Tai­gi vėl­gi pa­tvir­ti­na aukš­tą kan­di­da­to da­ly­ki­nę kva­li­fi­ka­ci­ją.

Bū­tent gi­lus tei­sės iš­ma­ny­mas kan­di­da­tui ta­po tvir­tu pa­grin­du, nu­tie­su­siu ke­lius į at­sa­kin­gas vals­ty­bės pa­rei­gas. Jis ėjo ir tei­sin­gu­mo mi­nist­ro pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas, ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro pa­rei­gas. Bu­vo Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riu ir ati­tin­ka­mai ke­tu­rias ka­den­ci­jas bu­vo Sei­mo na­riu ir Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku ar jo pa­va­duo­to­ju.

Tai­gi svar­būs pa­sie­ki­mai pir­miau­sia pro­fe­si­nė­je, moks­li­nė­je, vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je. Pa­tir­tis teis­mų sis­te­mo­je, vals­ty­bės tar­ny­bo­je ir po­li­ti­ko­je, ne­pri­ekaiš­tin­gos as­me­ni­nės sa­vy­bės ir su­kaup­ta gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­tis pa­tvir­ti­na, kad kan­di­da­tas ati­tin­ka vi­sus kom­pe­ten­ci­jos ir kva­li­fi­ka­ci­jos, bū­ti­nos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jui, rei­ka­la­vi­mus. Taip pat pa­brėž­ti­na, kad tu­rė­da­mas įvai­riau­sios pro­fe­si­nės pa­tir­ties, įsta­ty­mų vyk­do­mo­sios, lei­džia­mo­sios, teis­mi­nės val­džios prak­ti­kos, va­di­na­si, įval­dęs tei­sė­kū­rą, tei­sės ak­tų aiš­ki­ni­mą ir tai­ky­mą, jis la­bai ge­rai ži­no vi­sas tei­sės gi­mi­mo ir gy­ve­ni­mo, jos kon­sti­tu­ci­nės pa­tik­ros ke­lią, pa­si­žy­mi pla­čio­mis įžval­go­mis, ypa­tin­gu ge­bė­ji­mu prog­no­zuo­ti tei­sės nor­mų veiks­min­gu­mą, da­ry­ti ge­rai pa­sver­tus ir su­ba­lan­suo­tus spren­di­mus.

Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad aukš­ta tei­si­nin­ko kva­li­fi­ka­ci­ja, tei­si­nin­ko, kaip tei­sė­jo, dar­bo pa­tir­tis bū­tent su­da­ro prie­lai­das pa­skir­ti šį as­me­nį į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus, to­dėl la­bai pra­šau jū­sų pa­lai­ky­mo tei­kiant kan­di­da­tą į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už jū­sų pri­sta­ty­mą ir da­bar kvie­čiu pa­tį pre­ten­den­tą ger­bia­mą S. Šed­ba­rą į tri­bū­ną. Pra­šom, ger­bia­mas ko­le­ga, tri­bū­na jū­sų.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, dė­ko­ju ger­bia­mai ei­nan­čiai Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas G. Juod­kai­tei-Gran­skie­nei ir vis dėl­to dar pa­pil­do­mai no­rė­čiau ke­le­tą žo­džių, ko­dėl aš čia, ko­kia tei­se aš čia esu prieš jus.

Pa­ti pra­džia, ma­tyt, to tei­si­nio re­ži­mo yra įsta­ty­mas „Dėl Kon­sti­tu­ci­jos įsi­ga­lio­ji­mo tvar­kos“. Kar­tu su Kon­sti­tu­ci­ja 1992 m. spa­lio 25 d. re­fe­ren­du­me bu­vo pri­im­tas ir įsta­ty­mas „Dėl Kon­sti­tu­ci­jos įsi­ga­lio­ji­mo tvar­kos“ ir 7 straips­ny­je bu­vo nu­ma­ty­ta pro­ce­dū­ra, ar­ba tvar­ka, kaip at­si­ran­da Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai, nes Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai ski­ria­mi de­vy­ne­riems me­tams su ga­li­my­be ro­tuo­ti kas tre­ji me­tai treč­da­lį, kaip jūs ži­no­te. Pa­vyz­džiui, Aust­ri­jo­je Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai ski­ria­mi iki gy­vos gal­vos. Tie tei­sė­jai, ku­rie bu­vo pa­skir­ti tre­jiems ar­ba še­še­riems me­tams, po tre­jų me­tų per­trau­kos pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai tu­ri tei­sę bū­ti ski­ria­mi vėl de­vy­ne­rių me­tų ka­den­ci­jai. Iš tų tei­sė­jų, ku­rie bu­vo pa­skir­ti tre­jų ar­ba še­še­rių me­tų ka­den­ci­jai, šia tei­se yra pa­si­nau­do­jęs švie­saus at­mi­ni­mo ma­no dės­ty­to­jas ir ma­no bi­čiu­lis S. Sta­čio­kas 1999 me­tais, jis bu­vo tre­jiems me­tams, kaip ir aš, pa­skir­tas pra­džio­je. Taip pat šia tei­se yra pa­si­nau­do­jęs K. La­pins­kas, jis po to bu­vo ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ku, 2022 me­tais. Ir tre­čias as­muo, ku­ris tu­ri tei­sę pa­si­nau­do­ti ta tei­se, o jū­sų tei­sė ją įgy­ven­din­ti ar ne, yra S. Šed­ba­ras. Jis ir­gi bu­vo pa­skir­tas tre­jų me­tų ka­den­ci­jai kaip jau­niau­sias tei­sė­jas. To­kia yra tei­si­nė si­tu­a­ci­ja, o to­liau jau jū­sų spren­di­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar jū­sų no­ri pa­klau­sti ne­ma­žai Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji ger­bia­ma A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kar­tais, ži­no­te, kai ten­ka už­duo­ti klu­si­mą, no­ri­si taip at­si­dus­ti, nes žmo­gus ne­ži­no, kaip jį sub­ti­liau su­for­mu­luo­ti, o už­duo­ti klau­si­mą rei­kė­tų. Iš­ties man ky­la klau­si­mas, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te sa­ve Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo vaid­me­ny­je, kai, ga­liu sa­ky­ti, pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį da­lis kon­sti­tu­cin­gu­mo ver­ti­ni­mo ko­mi­te­te klau­si­mų, sa­ky­čiau, bu­vo jū­sų bal­sas, pas­ta­ruo­sius me­tus, kiek aš dir­bu, jū­sų bal­sas yra le­mia­mas pri­pa­žįs­tant, ar prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, ar ne­pri­eš­ta­rau­ja tei­kia­mas tei­sės ak­to pro­jek­tas. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te sa­vo nu­si­ša­li­ni­mą ir ap­skri­tai dar­bo pro­duk­ty­vu­mą to­kiu at­ve­ju, kai to­kie pro­jek­tai at­eis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). La­bai svar­bus klau­si­mas. Ir aš iš kar­to at­si­pra­šau, per 2 mi­nu­tes nespėsiu, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, jei­gu lei­si­te. Ke­li as­pek­tai, ku­rie la­bai pa­pras­tai iš­spren­džia šią pro­ble­mą. Pir­mas da­ly­kas yra prie­sai­ka. Šian­dien Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas yra pa­sa­kęs, ir tą yra pa­sa­kęs Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, prie­sai­ka nė­ra sim­bo­li­nis ak­tas. Jei­gu Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas duo­da prie­sai­ką, va­di­na­si, jis tu­ri ati­tin­ka­mai ir elg­tis. Pri­si­min­ki­me ne­se­ną at­ve­jį Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, kai vi­si lau­kė, ka­da pre­zi­den­tas D. Tram­pas pa­skirs kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų tei­sė­ją. Kai tei­sė­ja bu­vo pa­skir­ta ir pri­sie­kė, ji iš kar­to pa­sa­kė: da­bar aš va­do­vau­siuo­si Kon­sti­tu­ci­ja ir Ame­ri­kos fe­de­ra­li­niais įsta­ty­mais. Tai vie­nas as­pek­tas.

Ant­ras as­pek­tas. Kai ko ne­sa­ky­siu, ką čia bu­vau už­si­ra­šęs, bet yra nu­si­ša­li­ni­mo ins­ti­tu­tas, be­je, ga­lio­jan­tis ir Sei­mo na­riams, pa­čia­me Sta­tu­to prie­ky­je. Nu­si­ša­li­ni­mas – tai ne­bū­ti­nai ne­da­ly­va­vi­mas spren­džiant klau­si­mą, nu­si­ša­li­ni­mas yra pa­sa­ky­mas ben­druo­me­nei, Sei­mui, Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, ar yra as­me­ni­nių ir vie­šų­jų in­te­re­sų kon­flik­tas.

Da­bar tre­čias da­ly­kas, ko­le­gos. Štai jums kon­kre­ti si­tu­a­ci­ja – Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mas. Bu­vo pa­pra­šy­ta ma­nęs mo­de­ruo­ti dar­bo gru­pę, su­da­ry­tą iš vi­sų frak­ci­jų at­sto­vų. Aš, kaip gru­pės va­do­vas, pa­ren­giau kon­cep­ci­ją. Ši­tą kon­cep­ci­ją pa­ren­giau aš pats pa­gal Kon­sti­tu­ci­nio Tei­s­mo dok­tri­ną, pa­gal cen­tri­nės val­džios val­džių at­sky­ri­mo prin­ci­pą, kaip jūs pri­si­me­na­te, ku­rie bu­vo­te dar­bo gru­pė­je. Ir aš su­mo­de­lia­vau, kad ta­ry­ba yra sa­va­ran­kiš­ka, tu­ri sa­vo pir­mi­nin­ką. Me­ras, kaip vyk­do­mo­ji val­džia, įgy­ven­di­na ta­ry­bos spren­di­mus. Pra­dė­jo­me dirb­ti dar­bo gru­pė­je ir rei­kė­jo de­rin­ti in­te­re­sus. Rei­kė­jo, kad bū­tų pri­im­ta Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sa, bū­tų pa­da­ry­ta vis­kas, kad įvyk­tų tai, kas įvy­ko ir dar vyks­ta ko­vo mė­ne­sį, kad me­rai bū­tų ren­ka­mi tie­sio­giai. Dir­bo­me tol, kol su­ra­do­me kom­pro­mi­są, ir ji­sai šian­dien yra pri­im­tas, įsi­ga­lio­jęs, kad me­ras, ne­bū­da­mas ta­ry­bos na­riu, ne­tu­rė­da­mas tei­sės bal­suo­ti, vis­gi for­muo­ja ta­ry­bos dar­bo­tvarkę ir pir­mi­nin­kau­ja ta­ry­bai. Iš ko ki­lo to­kia min­tis, dėl ko mes ga­lė­jo­me taip su­si­tar­ti? To­dėl, kad maž­daug pu­sė­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių yra tie­sio­giai ren­ka­mi me­rai. Dar pu­sė­je iš tų ša­lių, kur yra tie­sio­giai ren­ka­mi me­rai, aš da­bar tų skai­čių ne­tiks­li­nau, yra to­kia si­tu­a­ci­ja, kai tie­sio­giai iš­rink­tas me­ras ga­li pir­mi­nin­kau­ti ta­ry­bai ir for­muo­ti dar­bo­tvarkę. Ta­čiau rug­pjū­tį čia, Sei­me, vy­ko Moks­lų aka­de­mi­jos ir ko­mi­te­tų or­ga­ni­zuo­ta kon­fe­ren­ci­ja. La­bai gar­bus pro­fe­so­rius, ma­no bi­čiu­lis pa­sa­kė, na, tai, ką jūs su­kū­rė­te, kad me­ras ga­li at­ei­ti į ta­ry­bą ir jai pir­mi­nin­kau­ti, prieš­ta­rau­ja, ma­no nuo­mo­ne, Kon­sti­tu­ci­jai. Aš abe­jo­ju. Tai da­bar žiū­rė­ki­te ir sa­ky­ki­te, aš bal­sa­vau už ši­tą įsta­ty­mą, tai aš ga­lė­siu da­ly­vau­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo po­sė­dy­je jį svars­tant? Nes mes ne­tu­rė­jo­me ga­li­my­bės iš­tir­ti, ko­kia yra Kon­sti­tu­ci­ja, sa­ky­ki­me, Bul­ga­ri­jo­je, ki­to­se ša­ly­se, ko­kia ju­ris­prudencija kon­sti­tu­ci­nių teis­mų, kaip mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja su­for­mu­luo­ja tą si­tu­a­ci­ją. Čia rei­kia pa­pil­do­mų ty­ri­mų, dis­ku­si­jų. Ir, ži­no­ki­te, dėl dau­gy­bės įsta­ty­mų klau­si­mą kar­tais iš­ke­lia tie, ku­rie krei­pia­si, vi­sai ne to­kį, ko­kio ne­pa­ste­bė­jo nei Tei­sės de­par­ta­men­tas, nei ko­mi­te­tas.

Kiek­vie­na si­tu­a­ci­ja yra in­di­vi­du­a­li ir kiek­vie­no tei­sė­jo iš mū­sų da­ly­va­vi­mas yra in­di­vi­du­a­lus. Ir įsi­vaiz­duo­ki­me, kad iš bu­vu­sių par­la­men­ta­rų, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo ir Sei­mo na­rių, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jais yra bu­vę ne­pa­pras­tai ma­no ger­bia­mi žmo­nės: K. La­pins­kas, E. Ja­ra­šiū­nas, J. Pra­pies­tis, S. Sta­čio­kas. Jie da­rė tą pa­tį dar­bą, ką, jei­gu jūs pa­ti­kė­si­te man, ir aš da­ry­siu. Nie­ka­da ne­gir­dė­jau, kad dėl to bū­tų kon­sti­tu­ci­nei ju­ris­prudencijai ar dar­bui ki­lę ko­kių nors pro­ble­mų. Tai yra žmo­gaus, kaip sa­kiau, kaž­ko­kio pa­si­ti­kė­ji­mo Kon­sti­tu­ci­ja, tei­si­ne sis­te­ma ir sa­vi­gar­bos klau­si­mas.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju už iš­sa­mų at­sa­ky­mą. Ger­bia­mas A. Sy­sas to­liau no­ri pa­klaus­ti. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, ma­no klau­si­mas bu­vo la­bai… bent aš min­ty­se for­mu­la­vau la­bai pa­na­šiai, bet jūs, taip sa­kant, daug pa­vyz­džių vi­so­kių pri­kal­bė­jo­te, tai aš gal­būt ne­vy­nio­siu, taip sa­kant, va­tos ir tie­siai švie­siai pa­klau­siu: ar už­teks nu­si­im­ti Sei­mo na­rio švar­ką, apsivilk­ti man­ti­ją ir vi­si jū­sų bal­sa­vi­mai, ku­rie bu­vo to­kie – kiek tei­si­nin­kų, tiek nuo­mo­nių, jūs pri­im­si­te tik tei­sin­gus spren­di­mus Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me ar… Šiuo at­ve­ju, kiek aš su­pran­tu, jūs ne­la­bai pri­ta­ria­te pre­ten­den­to nuo­mo­nei, nes kai vie­nas tei­sė­jas po mi­nist­ra­vi­mo no­rė­jo grįž­ti į tei­sė­jus, tai jam bu­vo pa­sa­ky­ta, kad jam rei­kia biš­kį at­si­šal­dy­ti. Tai ar ne­rei­kė­tų ir jums, kaip iš Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to, pa­grin­di­nio ko­mi­te­to, ku­ris spren­džia, ar ati­tin­ka įsta­ty­mai Kon­sti­tu­ci­ją, ar ne, ku­rį lai­ką pa­pras­čiau­siai at­šal­ti? Ačiū.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vie­nas ko­le­ga į ma­no fra­zę, kad gal tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nai, ku­rie tu­ri la­bai daug in­for­ma­ci­jos ir ga­li at­si­neš­ti į Vy­riau­sy­bės struk­tū­ras, tu­rė­tų at­vės­ti, at­sa­kė, kad per tą lai­ką jie ga­li ir vi­sai at­vės­ti. Tai čia toks pa­juo­ka­vi­mas, nes taip bu­vo vie­šai pa­sa­ky­ta.

Bet aš no­riu štai ką pa­sa­ky­ti, ko­le­gos: 1999 me­tų ko­vo mė­ne­sį šio­je tri­bū­no­je sto­vė­jo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas S. Sta­čio­kas, jis bu­vo pa­skir­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju. Tai ar kas nors at­si­ti­ko dėl to? Juk nie­ko dėl to ne­at­si­ti­ko. Ir aš la­bai džiau­giuo­si, nes to­kių ko­ri­fė­jų kaip S. Sta­čio­kas Lie­tu­vo­je bu­vo vie­ne­tai. Aš ne­su toks ko­ri­fė­jus, bet tik­rai esu pa­si­ry­žęs dirb­ti tą dar­bą, ku­rį jau dir­bu, ži­nau ir la­bai džiau­giuo­si, pa­skir­si­te ar ne­pa­skir­si­te, kad aš bu­vau to pir­mo­jo teis­mo tei­sė­ju ir kaip bu­vęs Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas, kaip bu­vęs mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas, nes tai bu­vo tru­pu­tė­lį kit­kas ne­gu vi­ce­mi­nist­ras, kar­tu su ko­le­go­mis kū­riau Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Mes pa­dė­jo­me pro­ce­dū­rų pa­ma­tus, net kaip at­ro­dys do­ku­men­tas – man, kaip bu­vu­siam tei­sė­jui, te­ko da­ly­vau­ti su­ra­šant jo struk­tū­rą.

Tai šiuo at­ve­ju ir jū­sų fra­zė, Al­gir­dai, ku­ria pras­me yra tei­sin­ga? Kiek tei­sė­jų, tiek nuo­mo­nių, bet Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tu­ri vie­ną nuo­mo­nę pri­im­ti. Ir man vi­są gy­ve­ni­mą nuo pat 1993–1994 me­tų gal­vo­je skam­ba žo­džiai, pa­sa­ky­ti J. Ži­lio, pir­mo­jo pir­mi­nin­ko: „Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tu­ri veng­ti pri­im­ti spren­di­mus bal­sų dau­gu­ma.“ 5 prieš 4, pa­vyz­džiui. Tai bu­vo jo fi­lo­so­fi­ja. Ir mes per tuos tre­jus me­tus tik vie­ną to­kį nu­ta­ri­mą esa­me pri­ėmę. Mes dirb­da­vo­me tiek, gin­čy­da­vo­mės ir pyk­da­vo­mės tiek, kol bū­da­vo pa­sie­kia­mas kon­sen­su­sas ar­ba bent jau kaž­ku­ris vie­nas lik­da­vo ma­žu­mo­je. Tai iš tų de­vy­nių… Čia ne Aukš­čiau­sio­jo ar Ape­lia­ci­nio teis­mo ko­le­gi­ja, kai gal­būt vie­nam pra­ne­šė­jui rū­pi, ki­tiems ne­daug. Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, aš tą ži­nau, vi­si yra as­me­ny­bės, vi­si yra svar­būs ir su­de­rin­ti po­zi­ci­jas yra sun­ku, bet įma­no­ma.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas K. Vil­kaus­kas, o po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus ger­bia­mas J. Raz­ma. Pra­šau. Nė­ra Kęs­tu­čio.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Ka­dan­gi K. Vil­kaus­ko nė­ra, klau­sia G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Sta­sy, ma­no ži­nio­mis, jūs bū­tu­mė­te bu­vęs pir­mas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas, ta­pęs tei­sė­ju tie­siai iš Sei­mo tri­bū­nos. Jūs pa­tai­sė­te, jog bu­vo to­kių at­ve­jų. Bet vis tiek klau­si­mų ky­la. Tu­rė­da­mas ome­ny­je, kad par­ti­ja, ku­riai at­sto­vau­ja­te, nors ne­sa­te na­rys Sei­me, su­si­dū­rė su at­ve­jais, kai mi­nist­ras tu­ri ak­ci­jų sri­ty­je, ku­riai pats va­do­vau­ja, vi­ce­mi­nist­ras tu­ri ak­ci­jų tos sri­ties įmo­nė­je, ku­rią ku­ruo­ja, ar ne­svars­tė­te, kad ši­tas pa­siū­ly­mas, ku­rį ga­vo­te, ku­ris, na, taip jau nu­ti­ko, kad įvy­ko, kad rei­kė­tų kur­ti nau­ją stan­dar­tą ir gal­būt su­lauk­ti ka­den­ci­jos pa­bai­gos prieš tam­pant Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju? Tie­siog kal­ba­ma apie nau­jus stan­dar­tus, o ne ban­dy­mą at­si­rem­ti į tai, kas ke­lia klau­si­mų, bet kaž­ka­da jau yra bu­vę. Ačiū.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Po­ne Gied­riau, aš at­sa­ky­čiau ke­liais as­pek­tais. Pir­mas da­ly­kas. Jau ket­vir­ti me­tai, kai esu su­stab­dęs na­rys­tę, ma­nęs ne­sais­to jo­kie įsi­pa­rei­go­ji­mai dėl par­ti­jos, ku­ri pa­siū­lė ma­ne į są­ra­šą. Aš ne­sle­piu. Ma­no tė­vai gi­mę 1915–1916 me­tais, aiš­ku, am­ži­na­til­sį. Jie vi­sa­da sa­ve va­di­no sme­to­ni­niais tė­vais ir ma­ne, šeš­tą vai­ką šei­mo­je, taip iš­auk­lė­jo. Aš ne­sle­piu, kad ma­no pa­žiū­ros yra to­kios, vi­si tu­ri­me sa­vo pa­žiū­ras. Ma­no pa­žiū­ros yra to­kios, kad aš nie­ka­da jų ir ne­be­pa­kei­siu, bet pa­žiū­ros tur­būt ne­truk­do pri­im­ti spren­di­mus. Vi­so­kių pa­žiū­rų tu­ri bū­ti tiek čia, tiek Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, nes ne­ga­li bū­ti at­sto­vau­ja­ma kaž­ku­riai vie­nai dok­tri­nai.

Ant­ras da­ly­kas, dėl ko aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti. Pa­žiū­rė­ki­me, ko­dėl Kon­sti­tu­ci­jos tė­vai su­konst­ra­vo to­kį al­go­rit­mą, pa­va­din­ki­me, kad siū­lo Sei­mo Pir­mi­nin­kas, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas. Man te­ko bū­ti ten kaž­kur prie tų dis­ku­si­jų ir bu­vo ban­do­ma šiek tiek lai­ky­tis to, kad Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas siū­lo žmo­nes, ku­rie su­si­ję ar­ba iš­ma­no vyk­do­mą­ją val­džią. Taip ir bu­vo ban­do­ma da­ry­ti, aš ir­gi bu­vau pa­siū­ly­tas Jo Eks­ce­len­ci­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to A. M. Bra­zaus­ko kaip mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas, kaip ži­nan­tis vyk­do­mo­sios val­džios da­ly­kus. Sei­mo Pir­mi­nin­kas. Ką pa­gal ma­ne tu­rė­tų siū­ly­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kas? Ei­nan­tį, bu­vu­sį Sei­mo na­rį, gal­būt dir­ban­tį tei­sė­kū­ro­je, kaip bu­vo J. Ži­lys, Ju­ri­di­nio sky­riaus ve­dė­jas, ar­ba V. Sin­ke­vi­čius. Bu­vo lai­kas, kai nie­kas iš tei­sė­kū­ros sri­tį iš­ma­nan­čių žmo­nių ne­bu­vo siū­lo­mi. Tai nė­ra ge­rai.

Tre­čias da­ly­kas. Be abe­jo, kad Teis­mas tu­ri siū­ly­ti tei­sė­ją, ar­ba jei­gu įvyks­ta tam tik­ri su­si­ta­ri­mai, tei­sė­jas ir­gi tu­ri bū­ti pa­siū­ly­tas. Bet kas kar­tais įvyks­ta? Ba­lan­sas tarp tų dvie­jų da­ly­kų. Čia yra la­bai svar­bu, čia yra la­bai jaut­rūs klau­si­mai. Pa­vyz­džiui, aš dar sy­kį at­si­me­nu J. Ži­lio pa­sa­ky­mą, kai mes ruo­šė­mės pir­mam po­sė­džiui. Ko­le­gos, sa­ko, kas mes esa­me? Čia yra Tau­tos at­sto­vy­bė, ku­ri pri­ima įsta­ty­mus. Mes esa­me Tau­tos at­sto­vy­bės pa­skir­ti, mes tu­ri­me jaus­ti ri­bą ir nie­ka­da ne­per­ženg­ti kom­pe­ten­ci­jos, ku­ri pri­klau­so Sei­mui. Bet rei­kia tą ri­bą jaus­ti. Ži­no­te, de­vy­ni kon­su­lai. Aš esu pa­sa­kęs la­bai ašt­riai jų at­žvil­giu dėl kai ku­rių spren­di­mų. Kar­tais bū­na, kad ban­do tą ri­bą pa­stum­ti, o to ne­ga­li bū­ti. Bet tam rei­kia tu­rė­ti tam tik­ros pa­tir­ties ir tam tik­rą stu­bu­rą.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ly­de­ka.

A. LYDEKA (LSF). La­bai ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, tik­rai la­bai ger­biu jū­sų pro­fe­sio­na­lu­mą, jū­sų įdir­bį, pa­tir­tį. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad bu­vi­mas Sei­mo na­riu ne­ga­li bū­ti stig­ma, kad Sei­mo na­rys ne­ga­lė­tų pre­ten­duo­ti į jo­kias vals­ty­bė­je svar­bias pa­rei­gas. Agi­tuo­siu ko­le­gas bal­suo­ti už jū­sų kan­di­da­tū­rą.

No­rė­čiau pa­klaus­ti. Koks yra jū­sų po­žiū­ris, ger­bia­mas ko­le­ga, į san­ty­kį, tei­sin­giau, vi­suo­me­nė­je su­si­for­ma­vu­sį po­žiū­rį į san­ty­kį tarp Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ir ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mų sis­te­mos? Tai yra dėl teis­mų sis­te­mų ran­ga­vi­mo, to pir­mu­mo ir svar­bos. Ačiū.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Klau­si­mas yra toks sa­vo­tiš­kas. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ar­ba Kon­­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mas sa­ko, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra teis­mas. La­bai re­zer­vuo­tai tas sa­ki­nys tu­rė­tų bū­ti su­pran­ta­mas, nes Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra teis­mas, tik kai jis vei­kia kaip teis­mas, jo pro­ce­dū­ros, spren­di­mai. Čia yra ma­no, kaip moks­li­nin­ko, as­me­ni­nė nuo­mo­nė, ką aš da­bar pa­sa­ky­siu. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­nai­ki­na įsta­ty­mo. Čia yra ma­no nuo­mo­nė, bet, man at­ro­do, aš ją ga­liu la­bai leng­vai pa­grįs­ti. Kon­sti­tu­ci­ja ar­ba Tau­ta, ku­ri pri­ėmė Kon­sti­tu­ci­ją, pa­ra­šė: jei­gu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­sa­ko, kad įsta­ty­mas prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, jis ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas. Ką tai reiš­kia? Ben­dra­sis teis­mas ga­li pa­nai­kin­ti san­do­rį, pa­so­din­ti į ka­lė­ji­mą. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nie­ko ne­nai­ki­na. Jis vei­kia kaip ko­lek­ty­vi­nis Kon­sti­tu­ci­jos eks­per­tas ir pa­sa­ko: prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. Tau­ta, su­ži­no­ju­si tai, Kon­sti­tu­ci­jos nor­momis sa­ko: vis­kas, ši­tas Tau­tos at­sto­vy­bės pri­im­tas įsta­ty­mas ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas. Tau­ta pa­sa­ko. Šia pra­s­me Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas už­ima, tu­ri ypa­tin­gą svar­bą ir ypa­tin­gą vie­tą. Ša­lia ben­dro­sios teis­mų sis­te­mos taip Kon­sti­tu­ci­jo­je jis yra ir pa­dė­tas.

PIRMININKAS. Dė­kui kan­di­da­tui. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si.

Dėl mo­ty­vų čia pa­si­sa­ky­mai ne­nu­ma­ty­ti. Tie­siog fik­suo­ja­me, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas yra pa­grin­di­nis, kaip ir dėl ki­tų tei­sė­jų kan­di­da­tū­rų. Čia kan­di­da­tų į vi­so­kias tei­sė­jų pa­rei­gas vi­są ma­ra­to­ną baig­si­me Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jos D. Bub­lie­nės kan­di­da­tū­ros pa­tei­ki­mu į šio Teis­mo pir­mi­nin­kus.

Da­bar dėl ve­di­mo tvar­kos ko­le­gė V. Tar­ga­ma­dzė no­ri pa­si­sa­ky­ti. Tuoj įjung­siu. Pra­šau.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Bet lei­do­te pre­ten­den­tui il­giau kal­bė­ti, ne­gu įpras­ta, to­dėl ki­ti ne­ga­lė­jo pa­klaus­ti. Aš ma­nau, kad jūs el­gia­tės ne­tei­sin­gai. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Aš čia pir­mi­nin­ka­vau ne­la­bai il­gai. Gal­būt po­ra klau­si­mų ir man te­ko. At­si­pra­šau, kad ne vi­si spė­jo pa­klaus­ti, bet sun­ku, su­dė­tin­ga ri­bo­ti at­sa­ky­mus, jei­gu no­ri kan­di­da­tas iš­sa­miai at­sa­ky­ti. Taip jau yra.

 

13.19 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jos Dan­guo­lės Bub­lie­nės sky­ri­mo šio teis­mo pir­mi­nin­ke“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2527 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ma­no pa­skelb­tą klau­si­mą pa­teik­ti kvie­čiu į tri­bū­ną Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją A. Ka­bi­šai­tį.

A. KABIŠAITIS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 punk­tu, 112 straips­nio 2 ir 5 da­li­mis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 79 straips­nio 2 ir 3 da­li­mis, at­si­žvelg­da­mas į 2023 m. ko­vo 9 d. Tei­sė­jų ta­ry­bos nu­ta­ri­mą, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui skir­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ją D. Bub­lie­nę šio Teis­mo pir­mi­nin­ke.

D. Bub­lie­nė Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jos pa­rei­gas ei­na nuo 2017 me­tų, o nuo 2022 m. lap­kri­čio 13 d. – Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kės pa­rei­gas. Iki pa­sky­ri­mo tei­sė­ja ji yra įgi­ju­si pla­čios ir įvai­ria­pu­sės tei­si­nio dar­bo, taip pat ir tei­sė­kū­ros sri­ty­je, ir va­do­vau­ja­mo dar­bo pa­tir­ties – iš vi­so 29 me­tai. Nuo 1994 me­tų iki 2005 me­tų yra ėju­si įvai­rias pa­rei­gas Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jo­je: spe­cia­lis­tė, eks­per­tė, Tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė, Pri­va­ti­nės tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė. Nuo 2005 me­tų iki 2007 me­tų dir­bo Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­re, nuo 2007 me­tų iki 2017 me­tų – ad­vo­ka­te. Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai lai­ko­tar­piu D. Bub­lie­nė bu­vo Ci­vi­li­nės tei­sės rei­ka­lų ko­mi­te­to dar­bo gru­pės, svars­tan­čios pa­siū­ly­mą dėl Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos reg­la­men­to „Dėl ben­dros Eu­ro­pos pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­čių tei­sės“, pir­mi­nin­ke.

Tei­sė­ja D. Bub­lie­nė tu­ri il­ga­me­tės moks­li­nio ir pe­da­go­gi­nio dar­bo pa­tir­ties. 2007 me­tais tei­sė­jai D. Bub­lie­nei su­teik­tas so­cia­li­nių moks­lų tei­sės kryp­ties dak­ta­ro laips­nis. Nuo 2002 me­tų iki šiol ji dir­ba Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to asis­ten­te, lek­to­re, nuo 2014 me­tų do­cen­te.

Tei­sė­ja yra dau­ge­lio moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų įvai­rio­mis ci­vi­li­nės tei­sės te­mo­mis au­to­rė ir ben­dra­au­to­rė, yra Lie­tu­vo­je pri­pa­žin­ta var­to­to­jų tei­sės ap­sau­gos eks­per­tė. D. Bub­lie­nė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to 2004 m. ba­lan­džio 21 d. dek­re­tu ap­do­va­no­ta or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ri­te­rio kry­žiu­mi.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kės, lai­ki­nai ei­nan­čios šio teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, G. Juod­kai­tės-Grans­kie­nės pa­teik­to­je nuo­mo­nė­je apie šio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kės, tei­sė­jos D. Bub­lie­nės as­me­ni­nes kom­pe­ten­ci­jas, svar­bias šio teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­goms už­im­ti, ir ben­druo­sius ge­bė­ji­mus tei­gia­ma, jog tei­sė­ja D. Bub­lie­nė, kaip Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kė, ak­ty­viai spren­džia įvai­rius stra­te­gi­nius Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus veik­los klau­si­mus, nu­sta­ty­da­ma sku­biai spręs­ti­nus pri­ori­te­tus, tei­kia pa­siū­ly­mus dėl mi­nė­to sky­riaus vi­di­nio ad­mi­nist­ra­vi­mo ge­ri­ni­mo ir juos sėk­min­gai įgy­ven­di­na. Ko­le­gos tei­sė­jai la­bai ver­ti­na tei­sė­jos ini­cia­ty­vą, ben­druo­me­niš­ku­mą ir en­tu­ziaz­mą nuo­lat siek­ti teis­mų veik­los ge­ri­ni­mo. Pra­dė­ju­si ei­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kės pa­rei­gas D. Bub­lie­nė ėmė­si per­tvar­kų sky­riaus veik­lo­je, siek­da­ma už­tik­rin­ti sky­riaus ly­de­rys­tę teis­mi­nės min­ties pro­gre­so sri­ty­je, dar­bo ko­ky­bę ir vi­sa­ver­tę ko­mu­ni­ka­ci­ją tiek sky­riaus vi­du­je, tiek ir iš­orė­je. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas įsi­ti­ki­nęs, kad sky­riaus pir­mi­nin­kės pra­dė­ti dar­bai tu­ri pras­mę ir pri­va­lo bū­ti tę­sia­mi pla­tes­niu – vi­so Teis­mo mas­tu.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to spren­di­mui va­kar pri­ta­rė Tei­sė­jų ta­ry­ba 15 bal­sų dau­gu­ma, tai yra vien­bal­siai, ir pa­ta­rė Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui teik­ti Sei­mui Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ją D. Bub­lie­nę skir­ti šio teis­mo pir­mi­nin­ke.

At­si­žvelg­da­mas į tu­ri­mos in­for­ma­ci­jos vi­su­mą Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas tei­kia tei­sė­jos D. Bub­lie­nės kan­di­da­tū­rą ir kvie­čia Sei­mą pa­lai­ky­ti ją bal­suo­jant už. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu į tri­bū­ną kan­di­da­tę tu­rė­da­mas vil­čių, kad kal­bės trum­pai, at­si­žvelg­da­ma į mū­sų ryš­kų vė­la­vi­mą šian­die­nos po­sė­dy­je.

D. BUBLIENĖ. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi po­nai ir po­nios, nau­do­da­ma­si p­ro­ga vi­sų pir­ma no­riu pa­dė­ko­ti Jo Eks­ce­len­ci­jai Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui ir Tei­sė­jų ta­ry­bai už iš­reikš­tą pa­si­ti­kė­ji­mą ir su­teik­tą ga­li­my­bę šian­dien pri­sis­ta­ty­ti. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas jau pri­sta­tė ma­ne iš­sa­miai ir to­dėl tik­rai ne­gai­šin­siu jū­sų bran­gaus lai­ko. No­riu tik trum­pai pa­sa­ky­ti, kad iš tie­sų per 29 pro­fe­si­nės kar­je­ros me­tus tu­rė­jau ga­li­my­bę pa­žvelg­ti į tei­sę iš įvai­rių pu­sių ir įgy­ti pa­tir­ties, ku­ri leis man, jei tik jūs, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pri­tar­si­te ma­no kan­di­da­tū­rai, at­sa­kin­gai vyk­dy­ti Aukš­čiau­sio­jo Tei­smo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą ma­tau kaip tei­si­nės min­ties ir tei­sės po­li­ti­kos vys­ty­mo ly­de­rį, drą­siai ir kar­tu iš­min­tin­gai už­tik­ri­nan­tį as­me­nų tei­ses ir šiam tiks­lui jun­gian­tį ne tik teis­mų, bet ir vi­są tei­si­nin­kų ben­druo­me­nę. Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas tu­ri ga­lė­ti su­telk­ti pro­fe­sio­naliau­sius Lie­tu­vos tei­si­nin­kus, o jau­nas tei­si­nin­kas sa­vo kar­je­ros per­spek­ty­vas tu­ri sie­ti su dar­bu teis­me ir lai­ky­ti gar­be pri­si­dė­ti prie vi­sos tei­si­nės sis­te­mos to­bu­li­ni­mo. Vie­na iš reikš­min­gų to prie­lai­dų yra kon­ku­ren­cin­gas ir vi­sų pir­ma kon­ku­ren­cin­gas pa­ties vie­šo­jo sek­to­riaus at­žvil­giu teis­me dir­ban­čių dar­buo­to­jų at­ly­gis. Šios die­nos kon­teks­tas vis pri­me­na mums tri­jų val­džių – įsta­ty­mų lei­džia­mo­sios, vyk­do­mo­sios ir teis­mų val­džios – at­sky­ri­mo ir pa­da­li­ni­mo prin­ci­po reikš­mę. Bū­tent teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mo as­pek­tu mes šian­dien dis­ku­tuo­ja­me tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mo, teis­mų val­džios fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mais. To­dėl ne­abe­jo­ju tuo, kad ger­bia­mi Sei­mo na­riai, su­pras­da­mi si­tu­a­ci­jos rim­tu­mą teis­mų sis­te­mo­je, pa­lai­kys po­ky­čius šio­je sri­ty­je.

Kon­sti­tu­ci­nis im­pe­ra­ty­vas, įpa­rei­go­jan­tis val­džios įstai­gas tar­nau­ti žmo­nėms, le­mia, kad vi­sas tris val­džias sie­ja vie­nas ir tas pats tiks­las – as­mens sau­gu­mo vals­ty­bė­je, as­mens pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo vals­ty­be už­tik­ri­ni­mas. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, vi­sos trys val­džios tu­ri ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­ti, kad bū­tų re­a­liai įgy­ven­din­tas tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pas mū­sų vals­ty­bė­je. Teis­mo veik­la yra tei­sin­gu­mo vyk­dy­mas, kas­die­nis dar­bas aiš­ki­nant ir tai­kant tei­sę kiek­vie­no­je kon­kre­čio­je by­lo­je, sie­kiant ap­sau­go­ti ir ap­gin­ti as­me­nų tei­ses. Ko­ky­biš­ka ir efek­ty­vi tei­sė­kū­ra yra vie­na svar­biau­sių pa­si­ti­kė­ji­mo teis­mais prie­lai­dų, to­dėl bū­ti­na su­ras­ti ge­riau­sius tei­sė­kū­ros spren­di­mus as­me­nų tei­sėms už­tik­rin­ti. Ne­pa­žeis­da­mas teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mo prin­ci­po, Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas taip pat ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie šio pro­ce­so.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo es­mi­nė funk­ci­ja – for­muo­ti vie­no­dą ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mų prak­ti­ką aiš­ki­nant ir tai­kant įsta­ty­mus ir ki­tus tei­sės ak­tus. Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­čių, su­pran­ta­mų ne tik ko­le­goms tei­sė­jams, tei­si­nei ben­druo­me­nei, bet ir vi­sai vi­suo­me­nei, ko­ky­bė, to­bu­las tiks­lu­mas, tei­si­nių sam­pro­ta­vi­mų nuo­sek­lu­mas yra nuo­la­ti­nė Teis­mo veik­los sie­kia­my­bė. Tai kas­die­nis, nuo­sek­lus ir sun­kus dar­bas, ku­riam Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas ir tu­ri su­telk­ti Teis­mo ko­lek­ty­vą. Vi­di­nė ko­mu­ni­ka­ci­ja, ko­mu­ni­ka­ci­ja su teis­mų ben­druo­me­ne, tei­si­nin­kų ben­druo­me­ne, taip pat ir su vi­suo­me­ne jau ta­po ma­no, kaip Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kės, kas­die­niu už­da­vi­niu, ku­riam ir to­liau teik­siu ypa­tin­gą reikš­mę.

Baig­da­ma sa­vo pri­sis­ta­ty­mą no­riu pa­dė­ko­ti ger­bia­miems Sei­mo na­riams už dė­me­sį. Ver­tin­da­ma jū­sų, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pa­si­ti­kė­ji­mą, iš­reikš­tą bal­suo­jant už ma­no kan­di­da­tū­rą į Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kus, šian­dien pra­šau jū­sų pa­lai­ky­ti ma­no kan­di­da­tū­rą ir į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kus. Jei­gu bū­tų ko­kių klau­si­mų, mie­lai į juos at­sa­ky­čiau.

PIRMININKAS. Bus klau­sian­čių­jų. Prieš tai aš tik pa­sa­ky­siu, kad ry­ti­nio po­sė­džio lai­ką pra­tę­siu pus­va­lan­džiu. Tai ati­tin­ka­mai ir bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą pra­tę­sia­me, ka­dan­gi bus bal­sa­vi­mas dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties. Dėl kan­di­da­tū­ros į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kus, kaip ži­no­te, po pa­tei­ki­mo ne­rei­kia bal­suo­ti.

Da­bar klau­si­mai. Pir­ma­sis klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (DFVL). La­bai ačiū. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, iš tie­sų aš taip pat ne­tu­riu jo­kių abe­jo­nių dėl kom­pe­ten­ci­jos. Jūs bu­vo­te pa­skir­ta Sei­me Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ke. Bet ma­ne šiek tiek su­trik­dė pir­mi­nin­ko kvie­ti­mas jums trum­pin­ti kal­bą ta­da, kai mes ski­ria­me Auk­š­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ką, tai tu­ri­me kal­bė­ti la­bai trum­pai. Tai ne­ko­rek­tiš­ka, pir­mi­nin­ke.

Aš no­riu už­duo­ti jums klau­si­mą. Iš tie­sų teis­mų sis­te­ma, kaip jūs pa­sa­kė­te, su­si­du­ria su dar­bo už­mo­kes­čio mo­ty­va­ci­jos pro­ble­ma ir tei­sė­jai čia pra­de­da bū­ti la­bai ak­ty­vūs. Bet aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti. Vis dėl­to ta­me vi­suo­me­nės ir teis­mų val­džios su­ta­ri­me, jei­gu mes pri­ima­me spren­di­mus fi­nan­suo­ti teis­mų sis­te­mą, tai rei­kia da­ry­ti, ko­kia yra teis­mų ben­druo­me­nės su­ta­ri­mo da­lis? Vis dėl­to kaip jūs, kaip Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kė, ruo­šia­tės ar ke­ti­na­te, ką siū­lo­te da­ry­ti, kad įvyk­tų pa­si­ti­kė­ji­mo teis­mų sis­te­ma lū­žis? Pa­vyz­džiui, mes ir da­bar ma­to­me, tar­ki­me, ir šian­dien Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo pa­tei­ki­mas yra tie­sio­gi­nis in­te­re­sų kon­flik­tas…

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. BAKAS (DFVL). …ir tai že­mi­na teis­mų sis­te­mą.

PIRMININKAS. Iš­jun­ki­te.

V. BAKAS (DFVL). Ga­li­te iš­jung­ti, bet leis­ki­te…

PIRMININKAS. Ko­le­ga, ir taip vė­luo­ja­me, o jūs jau…

V. BAKAS (DFVL). Ar­ba iš­anks­ti­nis Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kės pa­si­sa­ky­mas dėl va­di­na­mo­sios „MG Bal­tic“ by­los… (Ne­gir­dė­ti, mik­ro­fo­nas iš­jung­tas)

D. BUBLIENĖ. La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų ši­tas klau­si­mas ky­la kiek­vie­ną kar­tą, kai kan­di­da­tai pre­ten­duo­ja į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus ar į Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jus. Iš tik­rų­jų tai la­bai svar­bus klau­si­mas ir aš ma­nau, kad jis ne­tu­ri vie­no at­sa­ky­mo. Vi­sų pir­ma, rei­kia pa­žvelg­ti į tai, koks yra mū­sų žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas ap­skri­tai vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis. Rei­kia pri­pa­žin­ti tai, kad jis nė­ra la­bai di­de­lis. Ir tie­siog na­tū­ra­lus to re­zul­ta­tas yra tai, kad ir pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mais yra ga­na ma­žas. Jis na­tū­ra­liai at­si­ran­da ir dėl to, kad iš tik­rų­jų teis­me vis tiek vie­na kaž­ku­ri ša­lis pra­lai­mi. Kaž­ku­ri vie­na ša­lis lie­ka nu­skriaus­ta. Sa­ky­ki­me, to nei­gia­mo ne­ga­ty­vo šiek tiek teis­mų at­žvil­giu no­ri ne­no­ri ir bus. Bet vis dėl­to aš gal­vo­ju, kad vis tiek pa­si­ti­kė­ji­mą teis­mais tik­rai ga­li­ma už­si­dirb­ti, už­si­tar­nau­ti. Šian­dien tei­sė­jai sa­vo nuo­šir­džiu dar­bu tai nuo­lat ir da­ro, ir ro­do. Bet, ži­no­ma, kaip ir kiek­vie­nai ins­ti­tu­ci­jai, kaip ir kiek­vie­nai or­ga­ni­za­ci­jai, yra kur to­bu­lė­ti. Ir, aš ma­nau, tik nuo­sek­liu, vėl­gi to­liau nuo­šir­džiu dar­bu ga­li­ma pa­siek­ti ir pa­di­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą teis­mais. Toks bū­tų ma­no at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma kan­di­da­te, štai šian­dien teis­muo­se šim­tai ieš­ki­nių, pa­reiš­ki­mų lau­kia sa­vo ei­lės. Žmo­nės skun­džia­si dėl to, kad pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu pra­ra­do sa­vo dar­bus, bu­vo ne­tei­sin­gai nu­baus­ti dėl ne­ne­šio­ji­mo kau­kių, ten ki­tų da­ly­kų ir kaž­ko­dėl tie klau­si­mai da­bar sto­vi, ne­ju­da į prie­kį, nors ma­to­me, kad kas­dien at­si­ran­da nau­jų fak­tų, kad tie žmo­nės la­bai daž­nai bu­vo tei­sūs. Ar jū­sų to­kia po­zi­ci­ja, kad te­gul dar pa­lau­kia tie klau­si­mai, ne­sku­ba, ar kaip tik bū­si­te ta tei­si­nin­kė, ku­ri pa­ra­gins lai­ky­tis įsta­ty­mų ir duos ei­gą, kad ši­tie ieš­ki­niai grei­čiau bū­tų iš­spręs­ti? Ačiū.

D. BUBLIENĖ. Dė­kui už klau­si­mą. Iš tie­sų Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas ne­ga­li kaip nors da­ry­ti įta­kos ir nu­spręs­ti, kad vie­na ar ki­ta by­la ju­dė­tų pre­ro­ga­ty­viai grei­čiau ne­gu ki­tos by­los. Rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, jei­gu ko­kioms nors by­loms su­tei­kia­mi pri­ori­te­tai, va­di­na­si, ki­ti klau­si­mai sto­vi.

Aš ne­su tik­ra dėl to, kiek iš tik­rų­jų tų by­lų yra. Taip, tam tik­ros by­los pa­sie­kia ir Aukš­čiau­sią­jį Teis­mą, jos yra spren­džia­mos, jei­gu ne­ky­la… ir iki šio lai­ko tos, ku­rios pa­te­ko į Auk­­š­čiau­sią­jį Teis­mą, ne­kė­lė kon­sti­tu­cin­gu­mo klau­si­mo. Ten, kur tei­sė­jams ky­la Kon­sti­tu­ci­jos ati­ti­ki­mo klau­si­mas, taip, jie krei­pia­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ir ati­tin­ka­mai Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nag­ri­nė­ja, o, ži­no­ma, Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me nag­ri­nė­ji­mas šiek tiek už­trunka. To­dėl taip, tas at­sa­ky­mas at­ei­na šiek tiek vė­liau, ne­gu gal­būt kai ka­da vi­suo­me­nei ir no­rė­tų­si. Tie­siog tai na­tū­ra­lūs pro­ce­sai, ku­rie vyks­ta nag­ri­nė­jant by­lą teis­muo­se. Toks bū­tų ma­no at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Vin­kus.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­ma pre­ten­den­te, la­bai aiš­kiai, ko­rek­tiš­kai ir da­ly­kiš­kai po­nas A. Ka­bi­šai­tis pri­sta­tė jū­sų gy­ve­ni­mo ke­lią. Tei­si­nin­ko. Aukš­čiau­sias ly­gis! Džiau­giuo­si, kad toks žmo­gus siū­lo­mas kan­di­da­tu. Ma­ne jau­di­na vie­nas da­ly­kas, ne kar­tą esu sa­kęs, by­los me­di­kams – už ky­ši­nin­ka­vi­mą, sa­ky­ki­me, už dar ko­kius ki­tus nu­si­kal­ti­mus. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, ar STT ti­ria. Pa­skel­bia vi­sos te­le­vi­zi­jos, kal­ba, taip to­liau, taip to­liau, pas­kui pa­duo­da į teis­mą, teis­me pa­si­ro­do, kad taip ne­bu­vo, o žmo­gui per tą lai­ką mio­kar­do in­fark­tas, in­sul­tas, pra­ra­do dar­bą, mo­ra­liai su­gniuž­dy­tas. Ar įma­no­ma ban­dy­ti ką nors pa­keis­ti iki to iki­teis­mi­nio ty­ri­mo, kad ne­bū­tų to­kio per­dė­to vie­šu­mo?

D. BUBLIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų gal­būt ir ne vi­sai klau­si­mas man. Čia rei­kia dis­ku­tuo­ti su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jo­mis. Iš tik­rų­jų pri­va­taus gy­ve­ni­mo ap­sau­ga tik­rai yra la­bai svar­bus da­ly­kas ir tol, kol žmo­gus ne­nu­baus­tas, tol rei­kė­tų su­si­lai­ky­ti nuo tam tik­ros in­for­ma­ci­jos vie­ši­ni­mo ir ko­men­ta­vi­mo. Mes ži­no­me, kad yra bu­vę to­kių si­tu­a­ci­jų, jos ke­lia klau­si­mų, dėl jų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jo­mis ir tik­rai ki­taip elg­tis. Ži­no­ma, yra ir at­ve­jų, ka­da me­di­kai yra nu­baus­ti, ir tų vi­so­kių si­tu­a­ci­jų yra, ir rei­kia spręs­ti klau­si­mus dėl nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų in­te­re­sų. Taip, tos by­los nag­ri­nė­ja­mos teis­muo­se ir jau skel­bia­mi tam tik­ri re­zul­ta­tai. Gal­būt aš taip at­sa­ky­čiau į šį klau­si­mą.

A. VINKUS (LVŽSF). Ačiū.

PIRMININKAS. A. Ly­de­ka klau­sia.

A. LYDEKA (LSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ačiū, kan­di­da­te. La­bai trum­pai. Pa­gal ko­le­gą S. Šed­ba­rą už­duo­siu to­kį sa­vo­tiš­ką klau­si­mą. Jū­sų nuo­mo­ne, koks yra di­džiau­sias blo­gis Aukš­čiau­sia­jame Teis­me?

D. BUBLIENĖ. Di­džiau­sio blo­gio Aukš­čiau­sia­jame Teis­me nė­ra. Ma­no at­sa­ky­mas bū­tų toks. O iš tie­sų, taip, tam tik­rų da­ly­kų, ku­rie to­bu­lin­ti­ni, dėl ko… mes pui­kiai su­pran­ta­me, tei­sė­jai, teis­mų ben­druo­me­nė ir žmo­nės, ku­rie dir­ba teis­muo­se, pui­kiai su­pran­ta, kad jie tei­kia vie­šą­ją tei­sin­gu­mo pa­slau­gą vi­suo­me­nei ir ją rei­kia teik­ti kiek įma­no­ma efek­ty­viau, kiek įma­no­ma to­bu­liau, kiek įma­no­ma ati­tin­kant vi­suo­me­nės lū­kes­čius. Taip, to­bu­lė­ti vi­sa­da yra kur, bet to­kio blo­gio, apie ku­rį tik­riau­siai, ne­ži­nau, ką jūs tu­rė­jo­te ome­nyje, ma­nau, kad to­kio blo­gio teis­me nė­ra.

PIRMININKAS. V. Se­meš­ka – pas­ku­ti­nis klau­sian­ty­sis.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ger­bia­ma pre­ten­den­te, klau­si­mas bū­tų toks. Vyks­ta la­bai rim­tos by­los, tei­sė­jo ko­rup­ci­jos by­los nag­ri­nė­ji­mas Kau­ne. Čia su­si­py­nė tei­sė­jo ir po­li­ti­kų in­te­re­sai. Ta by­la, be jo­kios abe­jo­nės, ke­liaus ir į jū­sų – Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą. Klau­si­mas bū­tų: kaip jūs ke­ti­na­te už­tik­rin­ti skaid­rų by­lų pa­skirs­ty­mą ir bet ko­kio in­te­re­so kon­flik­to ven­gi­mą, kuo­met tei­sė­jai nag­ri­nės bu­vu­sių tei­sė­jų by­las? Ačiū.

D. BUBLIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų taip, kaip ir vi­sais ki­tais at­ve­jais. Bet ku­riuo at­ve­ju teis­mas ne­ga­li pa­bėg­ti nuo ši­tos by­los nag­ri­nė­ji­mo, jis tu­rės ją nag­ri­nė­ti. Bet, ži­no­ma, kaip ir vi­sais ki­tais at­ve­jais, tu­ri pa­tys tei­sė­jai ga­li­my­bę nu­si­ša­lin­ti, taip ir šiuo at­ve­ju bus spren­džia­mas klau­si­mas, kas ga­lė­tų nag­ri­nė­ti ši­tą by­lą. Vi­siš­kai taip pat, kaip ir ki­tais at­ve­jais.

PIRMININKAS. Dė­kui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Vėl­gi fik­suo­ja­me, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas svars­tys kan­di­da­tū­rą. Sei­me nu­ma­to­me svars­ty­mo da­tą ko­vo 14 die­ną. Tie­sa, aš, at­ro­do, ne­pa­mi­nė­jau, kad dėl S. Šed­ba­ro kan­di­da­tū­ros svars­ty­mas nu­ma­to­mas ko­vo 16 die­ną.

 

13.37 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2492 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas. Pri­min­siu, kad pa­tei­kus, at­sa­kius į klau­si­mus ir pa­si­sa­kius dėl mo­ty­vų bus bal­suo­ja­ma dėl šio pro­jek­to. Kvie­čiu į tri­bū­ną pra­ne­šė­ją – Mi­nist­rę Pir­mi­nin­kę I. Ši­mo­ny­tę.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, kaip ži­no­me, da­bar nu­sta­ty­tas ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ter­mi­nas bai­gia­si ko­vo 16 die­ną, bu­vo pra­tęs­tas pra­ėju­sios se­si­jos pa­bai­go­je. Vy­riau­sy­bė pri­ėmė spren­di­mą siū­ly­ti Sei­mui dar kar­tą ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį pra­tęs­ti. Bet drįs­čiau sa­ky­ti, kad tai yra jau pas­ku­ti­nis toks pra­šy­mas iš Vy­riau­sy­bės, bent jau dėl tų prie­žas­čių, ku­rios yra da­bar nu­ma­ty­tos, nes tuo pa­čiu me­tu Sei­mui yra pa­teik­ta daug įsta­ty­mų. Į jų pa­grin­di­nius teks­tus mes no­rė­tu­me per­kel­ti tas nuo­sta­tas, dėl ku­rių iš es­mės da­bar ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties re­ži­mas ir yra nu­sta­ty­tas. O bū­tent dėl vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos su­stip­ri­ni­mo, tai yra dėl ne­įlei­di­mo prak­ti­kos tai­ky­mo esant ma­si­niam mig­ran­tų ant­plū­džiui, taip pat dėl su­griež­ti­ni­mų iš­duo­dant vi­zas už­sie­nie­čiams, dėl už­sie­nie­čių tran­zi­to, dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­čių vy­ki­mo per iš­orės sie­ną ri­bo­ji­mų. Vi­sos šios tei­sės nor­mos yra siū­lo­mos per­kel­ti į įsta­ty­mus, ku­rie bus tei­kia­mi šian­dien vė­les­nia­me po­sė­dy­je, po­sė­dy­je, ku­ris vyks po per­trau­kos. Vals­ty­bės sie­nos įsta­ty­mo pro­jek­tas, Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mo pro­jek­tas, taip pat Ri­bo­ja­mų­jų prie­mo­nių dėl ka­ri­nės ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną nu­sta­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir Sank­ci­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Ka­dan­gi jau tur­būt ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad tai, ką ver­ti­na­me kaip ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, da­bar iš es­mės jau yra ta­pę, de­ja, įpras­ta si­tu­a­ci­ja, tai yra pa­dė­tis ne­si­kei­čia iš es­mės, Ru­si­jos in­va­zi­ja Uk­rai­no­je tę­sia­si to­liau, Bal­ta­ru­si­jos mi­li­ta­ri­za­ci­ja tę­sia­si to­liau, di­de­lių po­ky­čių šio­se sri­ty­se šiuo me­tu ne­ma­to­me. Kiek­vie­ną kar­tą vis spręs­ti, ar yra rei­ka­lin­ga ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, ma­no­me, kad ne­tiks­lin­ga. To­dėl siū­lo­me pra­tęs­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį tiek, kiek rei­kė­tų lai­ko pri­im­ti ir įsi­ga­lio­ti ma­no jau mi­nė­tiems įsta­ty­mams, ir tuo­met jau tie įsta­ty­mai re­gu­liuo­tų šias nuo­sta­tas ben­drą­ja tvar­ka. Pa­čios są­ly­gos, ku­rios yra nu­ma­ty­tos nu­ta­ri­me, yra tos pa­čios, ku­rios ga­lio­ja ir šiuo me­tu, tai yra tu­ri­nio pras­me jo­kių pa­si­kei­ti­mų nė­ra. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis. Ta­da klau­sia A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ger­bia­ma prem­je­re, aš tra­di­ciš­kai tą klau­si­mą už­duo­du. Vi­są­laik jūs at­ei­na­te su ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo pro­jek­tu. Si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je yra pa­kan­ka­mai, bū­tų ga­li­ma sa­ky­ti, sta­bi­li ir nau­jų ar­gu­men­tų, ko­dėl rei­kė­tų tęs­ti jau ant­rus me­tus ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, jūs kaž­kaip ne­be­su­ran­da­te. Ta­da nuo­sek­lus klau­si­mas ky­la, o kamgi yra rei­ka­lin­ga? Ką mes ma­to­me, tai lė­šų nau­do­ji­mo tam tik­ras pa­leng­vi­ni­mas at­si­ran­da, o jū­sų ata­skai­tos per vi­sus me­tus lai­ko, jau dau­giau kaip me­tus lai­ko, apie lė­šų nau­do­ji­mą ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties me­tu mes ne­tu­ri­me. Gal jūs pa­si­ruo­šu­si ka­da tie­siog at­ei­ti ir Sei­mui pri­sta­ty­ti, kaip jūs lei­džia­te vals­ty­bės lė­šas ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties me­tu rem­da­mie­si ši­tuo Sei­mo nu­ta­ri­mu?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mie­la ko­le­ge, jūs tur­būt ne­at­si­tik­ti­nai ne­bu­vo­te po­sė­džių sa­lė­je ta­da, ka­da aš pri­sta­ti­nė­jau, ko­dėl Vy­riau­sy­bė siū­lo pra­tęs­ti dar kar­tą ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį ir kad kar­tu siū­lo per­kel­ti jos nuo­sta­tas į įsta­ty­mus, ku­rie yra nuo­lat ga­lio­jan­tys, ir tuo­met ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties tęs­ti ne­rei­kė­tų.

Dėl lė­šų nau­do­ji­mo. Mes įvai­rias lė­šas nau­do­ja­me ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties me­tu. Tai yra ir tas lė­šas, ku­rios yra nu­ma­ty­tos ir su­pla­nuo­tos biu­dže­te, ir Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas. Bet jei­gu jūs kal­ba­te apie vals­ty­bės re­zer­vo lė­šų nau­do­ji­mą, aš ne tik kad jums esu raš­tu pa­tei­ku­si šią in­for­ma­ci­ją, bet ši­ta in­for­ma­ci­ja yra pa­teik­ta aiš­ki­na­mo­jo raš­to 13 punk­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji prem­je­re, iš­ties klau­si­mų dau­giau ne­gu at­sa­ky­mų. Jūs pra­ėju­sį kar­tą taip pat die­va­go­jo­tės, kad tai pas­ku­ti­nis kar­tas, kai yra pra­tę­sia­ma ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, bet da­bar skai­tant teks­tą ma­ty­ti, kad vie­na iš prie­žas­čių yra tvo­ros ga­di­ni­mas. Ne­tu­rė­jo­me tvo­ros, sa­ky­ki­me, prie­žas­tys bu­vo tos pa­čios – rei­kia ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties. Da­bar tvo­ra yra, da­bar ji ga­di­na­ma – da­bar sau­go­ki­me tvo­rą. Taip iš­ei­tų. Be abe­jo, aš su­tin­ku su ko­le­gės nuo­mo­ne, kad vie­na iš prie­žas­čių yra ne­at­sa­kin­gas ir ne­at­skai­tin­gas vals­ty­bės re­zer­vo nau­do­ji­mas, bet ma­no klau­si­mas bū­tų, ar tai iš­ties pas­ku­ti­nis kar­tas, ka­da jūs sa­ko­te, kad jau dau­giau nie­ka­da ne­be­pra­tę­si­me to da­ly­ko?

Vis dėl­to dėl vals­ty­bės re­zer­vo nau­do­ji­mo, ger­bia­mo­ji prem­je­re, tik­rai nė­ra aiš­ku­mo. Taip pat nė­ra aiš­ku­mo ir dėl pa­čios tvo­ros kai­nos. Au­di­to ko­mi­te­te kaž­ko­dėl ne­svars­to­ma ir tai yra ta­bu. Pa­pras­tos tvo­ros kai­na, grei­čiau­siai ki­niš­kos, grei­čiau­siai pirk­tos per „Mok­ve­žos“ tie­kė­jus ar dar kaž­kur. No­rė­tu­me tiks­liai mes ži­no­ti ir kaip nau­do­ja­mas re­zer­vas, ir tvo­ros kai­ną. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dar kar­tą aš grįž­tu prie to pa­ties jū­sų klau­si­mo ir prie to, ką čia kal­bė­jo po­nia ko­le­gė ne­se­niai. In­for­ma­ci­ja apie tai, dėl ko­kių nu­ta­ri­mų bu­vo nau­do­tos vals­ty­bės re­zer­vo lė­šos, yra de­ta­liai pa­teik­ta 13 punk­te. Pas­ku­ti­nis nu­ta­ri­mas, dėl ku­rio nau­do­tos vals­ty­bės re­zer­vo lė­šos esant ne­pa­pras­ta­jai pa­dė­čiai, bu­vo pri­im­tas 2022 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį. Iš kur jūs pe­ša­te tas sa­vo nuo­sta­tas apie ne­at­sa­kin­gai, pa­slap­čia, dar kaž­kaip? Vi­si nu­ta­ri­mai dėl lė­šų sky­ri­mo yra vie­ši. Jie tu­ri nu­me­rius, jie tu­ri tu­ri­nius. Jūs ten tik­rai ga­li­te vis­ką pa­si­žiū­rė­ti. Aš dėl pro­to­ko­lo pa­sa­ky­siu, kad iš vi­so iš vals­ty­bės re­zer­vo ne­tei­sė­tos mig­ra­ci­jos tiks­lams bu­vo skir­ta 4 mln. 19 tūkst. su tru­pu­čiu, tiks­liai – 697 eu­rai, vi­si nu­ta­ri­mai yra iš­var­din­ti. Taip pat Uk­rai­nos ka­ro pa­bė­gė­lių po­rei­kiams bu­vo skir­ta 3 mln. 939 tūkst. Tie­są sa­kant, vi­sa tai jūs ga­li­te taip pat ras­ti ati­tin­ka­ma­me Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me, jo rek­vi­zi­tai čia yra nu­ro­dy­ti. Tai nė­ra ko­kių nors ki­tų lė­šų sky­ri­mų, nė­ra ga­li­my­bių tų lė­šų pa­si­im­ti be Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo ar dar ko­kiais nors bū­dais jas pa­nau­do­ti.

Da­bar tvo­ros ga­di­ni­mo fak­tai, taip, jie yra, bet čia nė­ra prie­žas­tis, dėl ku­rios siū­lo­ma pra­tęs­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. Dar kar­tą pa­kar­to­ju tai, ką sa­kiau pa­tei­ki­mo me­tu – siū­ly­mas yra su­si­jęs su tei­sės ak­tais, ku­riuos ma­no ko­le­gos pa­teiks šian­dien po­pie­ti­nia­me po­sė­dy­je. Tai yra Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo nau­ja re­dak­ci­ja, Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties, Sank­ci­jų įsta­ty­mo pa­tiks­li­ni­mai ir Ri­bo­ja­mų­jų prie­mo­nių dėl ka­ri­nės ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną įsta­ty­mo pro­jek­tas, į juos bus per­kel­tos tos nuo­sta­tos, ku­rios da­bar yra ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties nu­ta­ri­me, tai yra dėl įvai­rių ap­ri­bo­ji­mų Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­čiams – dėl vi­zų iš­da­vi­mo, dėl tran­zi­to ir taip to­liau, ir pa­na­šiai, taip pat dėl ne­įlei­di­mo mig­ran­tų, esant ma­si­niam mig­ran­tų ant­plū­džiui. To­kiu at­ve­ju nau­jo ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties nu­ta­ri­mo, jei­gu ši­tie įsta­ty­mai bus pri­im­ti iki ter­mi­no pa­bai­gos ir įsi­ga­lios, tik­rai ne­rei­kės.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ša­ka­lie­nė. Nė­ra. A. Sy­sas. Nė­ra. L. Na­gie­nė. Nė­ra. V. Ąžuo­las. Nė­ra. G. Sur­plys.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nors kas nors yra.

G. SURPLYS (LVŽSF). Nors kas nors yra, taip. Ger­bia­ma prem­je­re, tik­rai jau ne pir­mą kar­tą tę­sia­me tą ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį ir aš su­pran­tu, kad si­tu­a­ci­ja prie mū­sų sie­nų ir ap­link Lie­tu­vą yra rim­ta, ta­čiau kiek­vie­ną kar­tą, kai jūs at­ei­na­te su pa­siū­ly­mu, aš vis už­duo­du klau­si­mą, dėl ko mes tą da­ro­me ir ką mes ga­li­me pa­ge­rin­ti dėl sa­vo sau­gu­mo. Tai taip, jū­sų ko­le­gos po pie­tų at­ne­ša įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­rie su­si­ję su sank­ci­jo­mis, ir la­bai ge­rai, kad mes ne tik bė­ga­me į prie­kį, bet ir pa­gal­vo­ja­me apie tai, kaip mes bau­si­me įmo­nes ar as­me­nis, ku­rie pa­žei­džia tas sank­ci­jas. Ta­čiau kiek kar­tų mes be­tęs­tu­me ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, tiek kar­tų aš už­duo­siu klau­si­mą apie mū­sų Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to fi­nan­sa­vi­mą.

Iš tik­rų­jų skai­čiai, kiek ru­sų, kiek bal­ta­ru­sių krei­pia­si dėl lei­di­mo gy­ven­ti, dėl vi­zų, kar­tu mes tu­ri­me ir Uk­rai­nos žmo­nių, pa­bė­gu­sių nuo ka­ro, ku­riuos ir­gi rei­kia grei­tai ap­tar­nau­ti… Aki­vaiz­du, kad Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to krū­vis yra di­džiu­lis, fi­nan­sa­vi­mas, de­ja, nė­ra di­džiu­lis. Ar jūs pla­nuo­ja­te tik­rai tą fi­nan­sa­vi­mą pa­di­din­ti? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tie­są sa­kant, Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to fi­nan­sa­vi­mas bū­tent dėl iš­au­gu­sio krū­vio bu­vo pa­di­din­tas ir bu­vo pa­si­telk­ti pa­pil­do­mi pa­jė­gu­mai, ypač ta­da, kai kliu­vo di­džiau­sias dar­bo krū­vis, tai yra ta­da, kai bu­vo di­džiau­sia ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos ant­plū­džio ban­ga 2021 me­tų va­sa­rą–­ru­de­nį, ta­da, kai bu­vo di­džiau­sia uk­rai­nie­čių mig­ra­ci­jos ban­ga. Da­bar tie pro­ce­sai nė­ra iš­ny­kę, mes vis dar tu­ri­me kiek­vie­ną sa­vai­tę tur­būt ko­kius 300 Uk­rai­nos pi­lie­čių, ku­riuos nau­jai ap­tar­nau­ja­me, bet, ly­gi­nant su die­no­mis, kai bu­vo 2 tūkst. per die­ną, tai pui­kiai su­pran­ta­te, kad tai yra jau vi­siš­kai ne­be tas krū­vis, kal­bant apie ne­le­ga­lią mig­ra­ci­ją. Tai yra toks fliuk­tuo­jan­tis da­ly­kas, nes bu­vo čia ko­kia sa­vai­tė, kai ano­je pu­sė­je vy­ko kaž­ko­kie di­des­ni ka­ri­nių pra­ty­bų veiks­mai ir mes nė vie­no ne­le­ga­laus mig­ran­to ap­link sie­ną ne­ma­tė­me, bet da­bar tas pro­ce­sas vėl šiek tiek at­si­nau­ji­no. Ži­no­ma, jis nė­ra toks ma­siš­kas, kaip 2021 me­tais.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tam tik­ras sta­bi­lu­mas ins­ti­tu­ci­jos dar­be jau vis dėl­to yra at­si­ra­dęs. Ly­giai taip pat ir Eu­ro­pos Są­jun­ga da­lį fi­nan­sa­vi­mo ski­ria mums ši­tiems pro­ce­sams vyk­dy­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos re­sur­sų ir mes taip kom­pen­suo­ja­me sa­vo na­cio­na­li­nes lė­šas, ku­rias taip pat esa­me pa­di­di­nę. Pa­kan­ka­mai ar ne­pa­kan­ka­mai – vi­sa­da dis­ku­si­nis klau­si­mas, man at­ro­do, su vi­so­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nis klau­si­mą pa­teiks, kaip su­pran­tu, ak­ty­viau­sias šios die­nos klau­si­nė­to­jas D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma prem­je­re, sklan­do to­kia in­for­ma­ci­ja, kad Lie­tu­va ne­gau­na apie pu­sę mi­li­jar­do RRF’o lė­šų. Ar tai ne dėl to, kad mes čia to­kią pa­dė­tį tu­ri­me ne­pa­pras­tą ir la­bai už­si­ė­mę kaž­kuo? O gal tu­ri­te ko­kių nors lai­mė­ji­mų, ku­riuos mes pa­sie­kė­me nau­do­da­mi tą ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, nes, kaip ži­no­me, ne­daug mū­sų kai­my­nių tą pa­dė­tį įsi­ve­dė. Čia mes to­kie vie­nin­te­liai, tai gal tu­ri­me ir ge­rų ži­nių tau­tie­čiams. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Aš ne­ži­nau, kiek kar­tų rei­kia pa­kar­to­ti ši­to­je sa­lė­je tą pa­tį da­ly­ką, kad tei­gi­nys apie tai, kad Lie­tu­va ne­te­ko pu­sės mi­li­jar­do Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų, yra ne šiaip ne­są­mo­nė, bet yra tur­būt są­mo­nin­gas me­las. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ati­dė­jo, kol Sei­me įvyks mo­kes­čių įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­tei­ki­mas, da­lį lė­šų, bet tai yra 26 mln., vi­sas ki­tas lė­šas Lie­tu­va tik­rai gaus už tai, kad įvyk­dė 31 iš 33 su­tar­tų ro­dik­lių, ku­rie bu­vo su­de­rė­ti ir su­tar­ti su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Aš ne­im­siu var­to­ti man įpras­tų ter­mi­nų, bet la­bai ant lie­žu­vio ga­lo jie su­ka­si, tie­siog pa­sa­ky­siu, kad jūs me­luo­ja­te.

O apie tai, ką mums pa­vy­ko pa­siek­ti per ši­tą lai­ką, ma­nau, kad mums pa­vy­ko pa­siek­ti ne­ma­žai, nes si­tu­a­ci­ja pa­sie­ny­je yra iš es­mės sta­bi­li­zuo­ta, ins­ti­tu­ci­jos tik­rai iš­mo­ko dirb­ti ir ko­or­di­nuo­ti sa­vo dar­bą. Yra fi­zi­nis bar­je­ras, ku­ris taip pat pa­de­da mū­sų ins­ti­tu­ci­joms skir­ti sa­vo pri­ori­te­tą dar­bo ir iš­tek­lių, ku­rie yra ri­bo­ti vi­sa­da, ri­zi­kin­giau­siems ruo­žams. Ma­nau, kad tik­rai dėl to bu­vo pa­da­ry­ta daug da­ly­kų, ku­riuos tu­rė­jo­me pa­da­ry­ti, bet, kaip jau esu mi­nė­ju­si, ta pa­dė­tis ne­si­kei­čia ir tur­būt ne­pa­na­šu, kad per ar­ti­miau­sius mė­ne­sius kaip nors dra­ma­tiš­kai pa­si­keis, to­dėl, Vy­riau­sy­bės siū­ly­mu, tos nuo­sta­tos tu­ri bū­ti per­kel­tos į nuo­lat ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus. Kai tik tai bus pa­da­ry­ta, ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties nu­ta­ri­mų Vy­riau­sy­bė tik­rai dau­giau Sei­mui ne­teiks. Ačiū.

PIRMININKAS. Vi­si pa­klau­sė. Da­bar vie­nas už, vie­nas prieš. Už – L. Kas­čiū­nas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas Jur­gi. Ger­bia­mi ko­le­gos, vis­kas yra la­bai la­bai pa­pras­ta. Ant ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pra­tę­si­mo su­ver­ti du la­bai svar­būs da­ly­kai. Pir­ma, ne­le­ga­lių mig­ran­tų ap­grę­ži­mas. An­tra, Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­čių vi­zų drau­di­mas. Mums rei­kia šiek tiek lai­ko, kad ga­lė­tu­me šias nuo­sta­tas per­kel­ti į įsta­ty­mus. Tie įsta­ty­mai jau šian­dien at­ei­na į Sei­mą, į pa­tei­ki­mo sta­di­ją. Jei­gu mes iš tik­rų­jų da­bar, pa­vyz­džiui, ne­pra­tęs­tu­me ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties nuo ko­vo 16 die­nos, va­di­na­si, ir mig­ran­tai ne­bū­tų ap­grę­žia­mi, ir Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­čiai ga­lė­tų nau­do­tis vi­zo­mis. Kad vi­so to iš­veng­tu­me, mes pra­šo­me 1 mė­ne­sio, ke­lių sa­vai­čių, kad vi­sa tai, ką mes no­ri­me iš­sau­go­ti, iš­lai­ky­ti, mū­sų sta­bi­lu­mą, tai­ky­ti tas pa­čias prie­mo­nes, per­keltu­me į įsta­ty­mus, ko jūs vi­są lai­ką ir sie­kia­te. Tai duo­ki­te mums tas ke­lias sa­vai­tes, vi­si kar­tu pa­da­ro­me šį dar­bą ir vis­kas. Ir jei­gu iš es­mės ne­si­kei­čia sau­gu­mo si­tu­a­ci­ja, mes ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties tie­siog ne­pra­tę­si­me ir jos ne­siū­ly­si­me keis­ti. Ki­taip ta­riant, no­riu pa­sa­ky­ti pa­pras­čiau­sią, pa­pras­tą da­ly­ką, kad tie­siog duo­ki­te ke­lias sa­vai­tes ir ju­da­me į prie­kį. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pa­si­sa­kys A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ko­le­gos, jūs kar­tais pa­si­klau­sy­ki­te, ką jūs šne­ka­te. Kon­sti­tu­ci­nės prie­žas­tys įves­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį yra re­a­li grės­mė vi­suo­me­nės rim­čiai, riau­šės ir pa­vo­jus de­mo­kra­tijai. Re­a­li grės­mė. Da­bar jū­sų pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ką jūs čia įvar­di­no­te, ži­no­te, duo­ki­te mums lai­ko, mes ne­spė­jo­me pa­reng­ti pro­jek­tų. Tai ką jūs vei­kė­te per­trau­kos tarp žie­mos se­si­jų me­tu? Ga­lė­jo­te su­šauk­ti ne­ei­li­nę se­si­ją, ga­lė­jo­me pri­im­ti pro­jek­tus ir su­si­tvar­ky­ti, pa­baig­da­mi žai­di­mą ne­pa­pras­tą­ja pa­dė­ti­mi. Kad jos prie­žas­čių nė­ra, re­a­lių, kon­sti­tu­ci­nių, jūs pa­tys ką tik pa­sa­kė­te. Ko­le­gos, yra tik­rai la­bai ne­gar­bin­ga sa­vo ne­vei­ki­mą per žie­mos se­si­jų tar­pą vė­liau dangs­ty­ti to­kiais vi­so­kiais ug­nin­gais pa­si­sa­ky­mais ir sa­vo ne­vei­ki­mą vė­liau per­mes­ti ant žmo­nių pe­čių ar per­mes­ti ant vals­ty­bės pe­čių. Tie­siog siū­lau: ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka ga­li­me pri­im­ti tuos pro­jek­tus ir šian­dien ir ne­skelb­ti ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties. Nie­kas ne­truk­do įjung­ti ypa­tin­gos sku­bos tvar­kos dėl Vy­riau­sy­bės tei­kia­mų pro­jek­tų.

PIRMININKAS. T. To­mi­li­nas dėl ve­di­mo tvar­kos.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, jei­gu lei­si­te, aš tik no­rė­jau iš­girs­ti Lau­ry­no pa­tiks­li­ni­mą, ar eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos re­ži­mas ne­lei­džia mums vyk­dy­ti už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties ypa­tin­gojo straips­nio dėl ap­grę­ži­mo, ko­kia pro­ble­ma va­do­vau­tis šiuo re­ži­mu?

PIRMININKAS. Čia klau­si­mas pra­ne­šė­jams. Aš, kaip pir­mi­nin­kas, čia tik­rai ne­ga­liu ko­men­tuo­ti, bet L. Kas­čiū­nas pa­si­ren­gęs tai pa­aiš­kin­ti.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). At­sa­kau ger­bia­mam To­mui. Iš tik­rų­jų mes ir no­ri­me į įsta­ty­mus per­kel­ti nuo­sta­tas, kad eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos at­ve­ju bū­tų ga­li­ma tai da­ry­ti, to­dėl ir rei­kia įsta­ty­mų pa­tai­sų. Da­bar tam rei­kia ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties. O ger­bia­mai Ag­nei at­sa­kau: ne įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai yra tiks­las sa­vai­me, o bū­tent vi­suo­me­nės rim­tis, ją ga­li A. Lu­ka­šen­ka ir ki­ti au­to­ri­ta­ri­niai ly­de­riai, or­ga­ni­zuo­da­mi mig­ra­ci­ją į mū­sų ša­lį, ar­dy­da­mi mū­sų vi­suo­me­nę, skal­dy­da­mi mus, pa­žeis­ti. Tai mes ir sau­go­me rim­tį, ir siū­lo­me dar pra­tęs­ti ke­lioms sa­vai­tėms, kad įtvir­tin­tu­me įsta­ty­muo­se sau­gik­lius, ir tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl ve­di­mo tvar­kos A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš su­pran­tu ko­le­gos L. Kas­čiū­no de­ma­go­gi­ją, jis tai tik­rai pui­kiai su­ge­ba. Bet jei­gu jau taip rim­tis yra pa­vo­ju­je, ko­dėl jūs ta­da ne­šau­kė­te ne­ei­li­nės Sei­mo se­si­jos, nesu­si­tvar­kė­te tei­sės ak­tų. Ir ne­bū­tų bu­vę jo­kių gin­čų dėl to.

PIRMININKAS. Pri­ima­me kri­ti­ką, kad gal bū­tų bu­vę ge­rai ne­ei­li­nė­je se­si­jo­je iš­spręs­ti, bet nie­kas ne­su­rin­ko, ma­tyt, 47 pa­ra­šų dėl ne­ei­li­nės se­si­jos ir opo­zi­ci­ja ne­įtrau­kė į sa­vo dar­bo­tvarkę. Bet, ma­tau, prem­je­rė… Ne­ži­nau, kiek mes tę­si­me tą dis­ku­si­ją. Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tu­riu la­bai pa­pras­tą pa­siū­ly­mą. Čia nu­skam­bė­jo, kad įsta­ty­mus rei­kia pri­im­ti ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka, aš tam ne­pri­tar­čiau, nes yra nau­ja re­dak­ci­ja Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos įsta­ty­mo. Tik­rai ypa­tin­ga sku­ba – pas­kui pa­tys kreip­si­tės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Bet jei­gu Sei­mas sku­biai pri­im­tų tuos įsta­ty­mų pro­jek­tus, šį nu­ta­ri­mą bū­tų ga­li­ma at­šauk­ti anks­čiau ne­gu ge­gu­žės 2 die­ną, kaip da­bar nu­ma­ty­ta. Čia gir­dė­jau pa­ža­dą, jau bus pri­tar­ta, fak­tiš­kai tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti at­ski­ru Sei­mo nu­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, iš­gir­do­te prem­je­rės pa­sa­ky­tą ga­li­my­bę at­šauk­ti mū­sų nu­ta­ri­mo pro­jek­tą anks­čiau, ne­gu bai­gia­si jo ga­lio­ji­mas.

Da­bar bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 81 Sei­mo na­rys: už – 58, prieš – 9, su­si­lai­kė 14. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Da­bar ko­mi­te­tai yra jau nu­lem­ti įsta­ty­mo. Pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Ir svars­ty­mo da­ta siū­lo­ma ko­vo 14 die­na. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? L. Girs­kie­nė, kaip su­pran­tu, ne­su­tin­ka.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš no­riu pa­klaus­ti. Mums ne­aiš­ku pa­si­da­rė dėl bal­sa­vi­mo lai­ko, nes kaip ir ki­tas lai­kas bu­vo nu­ma­ty­tas įvy­ku­sio bal­sa­vi­mo. Gal ga­li­te įvar­din­ti kon­kre­čiai, kad ži­no­tu­me, ka­da at­ei­ti.

PIRMININKAS. Bal­sa­vi­mo lai­kas bu­vo pra­tęs­tas, aš tai sa­kiau aiš­kiai. Da­bar dau­giau bal­sa­vi­mų ne­bus. Bu­vo pas­ku­ti­nis bal­sa­vi­mas. Nu­ta­ri­mų pro­jek­tai, ku­rie nu­ma­ty­ti dar­bo­tvarkėje, bus per­kel­ti į po­pie­ti­nį po­sė­dį. Da­bar S. Šed­ba­ras dėl ve­di­mo tvar­kos.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Sei­me, čia pra­šy­mas tur­būt pa­na­šus kaip ir Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to. Pa­gal Sta­tu­tą pa­pil­do­mas ir pa­grin­di­nis ko­mi­te­tai tu­ri ap­svars­ty­ti šį pro­jek­tą per 4 va­lan­das. Mes per per­trau­ką ne­spė­si­me, to­dėl pra­šo­me Sei­mo leis­ti po­sė­džiau­ti ple­na­ri­nio po­sė­džio me­tu, juo­lab kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui pri­va­lu ap­svars­ty­ti ir pre­ten­den­tės į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kus kan­di­da­tū­rą, jei­gu ant­ra­die­nį pri­ėmi­mas. Pra­šom leis­ti mums po­sė­džiau­ti trum­pai ple­na­ri­nio po­sė­džio me­tu. At­si­pra­šau, ko­mi­te­to na­riams no­riu pa­sa­ky­ti: 15 va­lan­dą ren­ka­mės į trum­pą po­sė­dį.

PIRMININKAS. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to toks pats pra­šy­mas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip. Ger­bia­mas Jur­gi, no­rė­čiau pa­pra­šy­ti ko­mi­te­to, šio gar­bin­go ko­mi­te­to, na­rių, gar­bin­gų na­rių, 14 val. 15 min. su­si­rink­ti ar­ba į sa­lę, ar­ba nuo­to­li­niu bū­du. Jau yra nuo­ro­da. Ačiū.

PIRMININKAS. Pir­miau­sia mes fik­suo­ki­me, kad Sei­mas, ti­kiuo­si, ben­dru su­ta­ri­mu lei­džia šiems ko­mi­te­tams po­sė­džiau­ti ple­na­ri­nio po­sė­džio me­tu. Ne­ma­tau prieš­ta­ra­vi­mų.

Va­ka­ri­nis po­sė­dis pra­si­dės 14 val. 30 min. Tuo me­tu dar ga­li tęs­tis ry­ti­nis po­sė­dis. O ant­ra­sis pra­šy­mas, tai tik­rai 15 va­lan­da, tai va­ka­ri­nis po­sė­dis.

Da­bar, kaip mi­nė­jau, nu­ta­ri­mo pro­jek­tai bus per­kel­ti į va­ka­ri­nį po­sė­dį pir­muo­ju klau­si­mu ir ry­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje li­ko Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai, jų tik­rai ne­trūks­ta.

 

13.59 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Pir­ma­sis pa­reiš­ki­mą pa­skelbs Sei­mo na­rys A. Ged­vi­las. Va­ka­ri­nis po­sė­dis 14 val. 30 min. (Bal­sai sa­lė­je) Šian­dien. 15 va­lan­dą Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to po­sė­dis, jam da­vėme lei­di­mą po­sė­džiau­ti Sei­mo po­sė­džio me­tu.

A. GEDVILAS (MSNG). Ga­li­ma? Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, iš­sa­miai su­si­pa­ži­nus su Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­ma ma­ne apė­mė keis­tas jaus­mas. Ar tik­rai šios pro­gra­mos su­da­ry­to­jai se­ka tai, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je, ir ar tik­rai su­pran­ta, ko šian­dien la­biau­siai rei­kia mū­sų žmo­nėms? Kaž­ko­kiu bū­du dar­bo­tvarkėje vėl yra įsta­ty­mų pro­jek­tų, to­kių kaip Ci­vi­li­nės są­jun­gos, Nar­ko­ti­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo ir pa­na­šiai, dėl ku­rių Sei­mas yra pa­si­sa­kęs jau ne vie­ną kar­tą. Ga­vę ai­bę ne­dvip­ras­miš­kų sig­na­lų Lais­vės par­ti­jos at­sto­vai po ką tik pra­ėju­sių sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų, pa­sak rin­kė­jų, jų stu­mia­mos ini­cia­tyvos dėl ci­vi­li­nės są­jun­gos ir nar­ko­ti­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo yra ne­rei­ka­lin­gos, vis dar ban­do at­gai­vin­ti pro­jek­tus nu­mi­rė­lius. Nors Sei­mas dar už­per­nai yra iš­sa­kęs sa­vo ne­dvip­ras­miš­ką nuo­mo­nę, kad Part­ne­rys­tės įsta­ty­mas Lie­tu­vai yra ne­rei­ka­lin­gas, jūs vis dar puo­se­lė­ja­te vil­tį dėl jo pri­ėmi­mo, net ne­si­gi­lin­da­mi į jo es­mę. Pri­si­min­ki­me, kiek su­maiš­ties bu­vo šia­me Sei­me ir vel­tui iš­švais­ty­ta lai­ko dėl ka­na­pių dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo įsta­ty­mo. Dėl siau­ros po­li­ti­nės gru­pe­lės in­te­re­sų net bu­vo pa­žeis­tas Sei­mo sta­tu­tas. Ky­la klau­si­mas: ko­dėl Lais­vės par­ti­jai taip svar­bu di­din­ti nar­ko­ti­kų pri­ei­na­mu­mą, kad dėl to jie yra pa­si­ry­žę net pa­žeis­ti įsta­ty­mus? Ar tik­rai ne­se­kė­te nau­jie­nų ir ne­ži­no­te, kas vy­ko Lie­tu­vo­je šiais mė­ne­siais?

Tad leis­ki­te jums pri­min­ti bent ke­lis įvy­kius, ap­ra­šy­tus ži­niask­lai­do­je šio­mis die­no­mis, kai Vil­niu­je Šalt­kal­vių gat­vė­je na­mo grį­žu­si ma­ma ra­do ne­gy­vą sa­vo 19-me­tę duk­rą ir mi­ru­sio­sios kū­nas bu­vo nu­sė­tas krau­jos­ru­vo­mis, o vei­do sri­ty­je bu­vo ma­ty­ti net smur­to žy­mių. Tą kar­tą at­vy­kę pa­rei­gū­nai bu­te ra­do mai­še­lį su bal­tos spal­vos mil­te­liais, įta­ria­ma, nar­ko­ti­kais. Ar mir­ties prie­žas­tis per­do­za­vi­mas, kol kas ne­aiš­ku.

Nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo pro­ble­ma Lie­tu­vo­je iš­lie­ka ašt­ri. Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­tas, ap­klau­sęs nak­ti­nių klu­bų lan­ky­to­jus, skel­bia, kad dau­giau nei treč­da­lis jų bent kar­tą gy­ve­ni­me yra var­to­ję nar­ko­ti­kus. Po mįs­lin­go 15-­me­čio My­ko­lo din­gi­mo vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­dė įvai­rių liu­di­ji­mų. Pa­vyz­džiui, ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis gy­ve­na gim­na­zi­jos, ku­rio­je mo­kė­si 15-me­tis, ben­druo­me­nė. Kal­ba­ma apie esą vie­šai ži­no­mus, nuo­lat ap­ta­ri­nė­ja­mus, ta­čiau taip ir ne­iš­spren­džia­mus da­ly­kus – nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą, kad vai­kai jų ga­li gau­ti la­bai pa­pras­tai, kad į šią gim­na­zi­ją ne kar­tą bu­vo kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai apieš­ko­ti kla­sės. Pa­sa­ko­ja­ma, kad mo­kyk­los te­ri­to­ri­jo­je la­bai leng­vai ga­li­ma gau­ti kvai­ša­lų. Šiau­liuo­se svai­gin­da­ma­sis kvai­ša­lais mi­rė 45 me­tų vy­ras, kar­tu su juo svai­gi­nę­sis ben­dra­am­žis to­kio li­ki­mo iš­ven­gė, ta­čiau dėl pa­blo­gė­ju­sios svei­ka­tos bu­vo iš­vež­tas į li­go­ni­nę.

Ger­bia­mie­ji, jums tik­rai at­ro­do, kad Lie­tu­vo­je vis­kas taip ge­rai, kad šio­je se­si­jo­je mes tu­ri­me kal­bė­ti apie nar­ko­ti­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mą ir jų pri­ei­na­mu­mo di­di­ni­mą? Gal jums tie­siog rei­kė­tų su­grįž­ti į že­mę? Ko­le­gos, ar ne­pa­ste­bė­jo­te dar vie­no dram­blio kam­ba­ry­je, o, tiks­liau, šio­je kon­kre­čio­je sa­lė­je? Ša­lia mū­sų nuo šios ka­den­ci­jos pra­džios dir­bo žmo­gus, iš­rink­tas pa­gal Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos są­ra­šą, ku­ris šiuo me­tu yra kal­ti­na­mas pe­do­fi­li­ja. Vos prieš ke­lias sa­vai­tes ži­niask­lai­do­je bu­vo pra­neš­ta, kad nuo ži­no­mo pe­do­fi­lo Kau­ne per ste­buk­lą bu­vo iš­gel­bė­ta ne­pil­na­me­tė, kai tei­sė­sau­gos funk­ci­jas jau pra­de­da at­lik­ti bud­rūs pi­lie­čiai. Ar jums čia ir­gi vis­kas ge­rai? Tik­rai ne­ma­no­te, kad klau­si­mas dėl pe­do­fi­li­jos pre­ven­ci­jos ir baus­mių griež­ti­ni­mo ne­tu­rė­tų bū­ti at­spin­dė­tas Sei­mo pa­va­sa­rio dar­bo­tvarkėje? Ta­čiau čia yra tik ke­lios pa­sta­bos apie kon­kre­čius tei­sės ak­tus.

Kur kas rim­tes­nės yra įsi­se­nė­ju­sios sis­te­mi­nio po­bū­džio pro­ble­mos. Ar te­ko jums su­si­pa­žin­ti su Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­do­mis apie Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės dar­bą. Ten yra ne­dvip­ras­mi­š­kai nu­ro­dy­ta, kad mū­sų ša­liai yra rei­ka­lin­gas eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas, o tai­ko­mos prie­mo­nės tu­rė­tų bū­ti nu­kreip­tos į la­biau­siai pa­žei­džia­mas vi­suo­me­nės gru­pes. At­lik­ta svei­ka­tos prie­žiū­ros tin­klo per­tvar­kos ap­žval­ga at­sklei­dė ri­zi­ką, ku­rią lė­mė ben­dro re­for­mos pla­no ne­bu­vi­mas ir svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų trū­ku­mas ma­žes­nė­se sa­vi­val­dy­bė­se. Apie ne­ko­ky­bę tei­sės ak­tų ren­gi­mo kon­teks­te jau net ne­kal­bė­siu, tai at­ski­ra te­ma.

Mie­li val­dan­tie­ji, vis­kas, kas vyks­ta šia­me Sei­me, yra jū­sų ran­kų dar­bas. Iš­girs­ki­te tau­tą. Ju­mis ne­pa­si­ti­ki trys ket­vir­ta­da­liai Lie­tu­vos. Čia jau ne vie­na rau­do­no­ji lem­pu­tė, o vi­sa gir­lian­da. Tad gal jau su­si­im­ki­te, kad mū­sų žmo­nėms lik­tų bent ke­li ge­ri pri­si­mi­ni­mai apie jū­sų val­dy­mą, ku­ris, ačiū Die­vui, ar­tė­ja į pa­bai­gą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ki­tas pra­ne­šė­jas pa­skelb­ti pa­reiš­ki­mą – V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ger­bia­mie­ji, Dar­bo par­ti­ja ko­vo­jo ir ko­vos už tei­sin­gą tei­sin­gu­mą ir tei­sy­bę. Šian­dien rei­ka­lau­ja­me kon­ser­va­to­rių Vy­riau­sy­bę stab­dy­ti bal­tų apy­kak­lių ga­li­mai ma­fio­zi­nę ener­ge­ti­kų veik­lą, baig­ti ty­čio­tis iš elek­tros ener­gi­jos var­to­to­jų.

Šian­dien re­a­li kai­na yra 14 cen­tų už ki­lo­vat­va­lan­dę, o įky­rio­se re­kla­mo­se per­ša­mi net 25 cen­tai, ir tai per­mo­ka 78 %, ne­skai­tant jau esa­mų kos­mi­nių su­tar­čių. Kur žiū­ri kon­ser­va­to­riai ir vi­so­kio plau­ko li­be­ra­la­nar­chis­tai ir jų val­dan­čio­ji dau­gu­ma? Ar to­kio rū­pes­čio iš jų lau­kia mū­sų bran­gi tė­vy­nė Lie­tu­va? Dar­bo par­ti­ja sa­ko stop suk­čiams ir iš­nau­do­to­jams. Kai šven­čia­me Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mą, kai ener­ge­ti­kos kom­pa­ni­jos puo­tau­ja dėl kos­mi­nių kai­nų pel­no, tau­ta pri­vers­ta ap­mo­kė­ti jų puo­tą. Ar tai lais­vė Lie­tu­vos žmo­nėms, ar apie to­kią lais­vę sva­jo­jo­me prieš 33 me­tus? Ar sva­jo­jo­me, kad mus val­dys Briu­se­lio di­rek­ty­vos ir reg­la­men­tai? Ar ti­kė­jo­me, kad ne­bus tei­sy­bės, o tei­sin­gu­mą re­gu­liuos Briu­se­lio ko­mi­sa­rai su jų pa­čių su­gal­vo­ta tei­sės vir­še­ny­be? Ko­vo­ki­me už tei­sy­bę ir tei­sin­gą val­džią Lie­tu­vo­je! Kas, jei­gu ne mes?

PIRMININKAS. Ga­li­me ir pa­plo­ti, nes pra­ne­šė­jas ne­iš­nau­do­jo vi­so lai­ko. V. Ąžuo­las pa­teiks ki­tą pa­reiš­ki­mą.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pra­si­dė­jo pa­va­sa­rio se­si­ja. Ele­men­ta­riai žmo­nėms vėl ky­la klau­simas, ar vals­ty­bei svar­biau­sia yra nar­ko­ti­kai, o gal višt­gai­džių klau­si­mai svar­biau­si? Na, ne­aiš­ku, kas svar­bu. Bet įdo­miau­sia bu­vo klau­sy­tis, ką prem­je­rė pa­sa­ko­jo, ką da­rys pa­va­sa­rio se­si­jo­je, ki­ti val­dan­čių­jų at­sto­vai, ko­kie tiks­lai ir pri­ori­te­tai. Ir iš kar­to ap­ima toks déjà vu jaus­mas. Ty­rus kri­zės ty­ri­mą, kas bu­vo da­ro­ma 2008–2009 me­tais, kai fi­nan­sų mi­nist­re bu­vo I. Ši­mo­ny­tė, jie da­rė ly­giai tą pa­tį. Ir jie da­ro to­liau tą pa­tį – li­pa ant to pa­ties grėb­lio.

Pa­sek­mės. Ta­da li­be­ral­kon­ser­va­to­riai val­dy­da­mi taip pat ne­su­ge­bė­jo pa­nau­do­ti Eu­ro­pos lė­šų ir sa­kė, kad kaž­kas ki­tas kal­tas, ne jie. Ta­da jie su­gal­vo­jo nau­ją bū­dą, kad žmo­nės gy­vens ge­riau, jei­gu bus di­di­na­mi mo­kes­čiai. Ir da­bar tas pats yra sa­ko­ma, kad di­di­nant mo­kes­čius žmo­nės gy­vens ge­riau.

Ko­kios bu­vo mo­kes­čių di­di­ni­mo pa­sek­mės per 2008–2009 me­tų kri­zę? Mo­kes­čių bu­vo su­rink­ta net­gi dvi­gu­bai ma­žiau. Pa­vyz­dys. Pa­di­di­nus pel­no mo­kes­tį, jo bu­vo su­rink­ta dvi­gu­bai ma­žiau. Ir tik po to, kai jis bu­vo su­ma­žin­tas, su­grį­žo­me į tą pa­tį ly­gį. Bet jie ne­stab­dys, eis to­liau.

Da­bar gir­di­me įvai­rius pa­si­tei­si­ni­mus, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja lie­pė di­din­ti mo­kes­čius, nes ki­taip ne­gau­si­me Eu­ro­pos pi­ni­gų. Na, to­ta­lus me­las. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja lei­džia rink­tis, ga­li­ma spręs­ti pro­ble­mą dviem bū­dais – bi­zū­no ar­ba py­ra­go prin­ci­pu. Tar­šą ma­žin­ti ga­li­me duo­da­mi di­de­lę pa­ra­mą ne­tar­šiems au­to­mo­bi­liams, ne­tar­šioms prie­mo­nėms ir taip ma­žin­ti tar­šą py­ra­go prin­ci­pu. Ži­no­ma, ga­li­ma ir bo­ta­go prin­ci­pu – di­di­nant mo­kes­čius ir gal­vo­jant, kad dėl to žmo­nės gy­vens ge­riau. Bet ta­da toks už­bur­tas ra­tas: šie val­dan­tie­ji po­li­ti­kai suž­lug­do, o po to kaž­kam teks at­sta­ti­nė­ti ir vi­si ki­ti liks kal­ti. Tai­gi, kad pa­va­sa­rį nie­ko nau­jo, tik, žmo­nės, da­bar ruoš­ki­tės, pra­si­dės ži­niask­lai­dos lai­dos, ži­nios, straips­niai, dis­ku­si­jos, ko­dėl bus la­bai ge­rai, kai vi­siems pa­di­dės mo­kes­čiai, ir kaip mes ge­rai gy­ven­si­me po mo­kes­čių pa­di­di­ni­mo, nors len­kai pui­kiai nau­do­ja tas pa­čias Eu­ro­pos RRF lė­šas ir ei­na ki­tu ke­liu – ma­ži­na mo­kes­čius. Ma­ži­na ir ne­ma­to čia pro­ble­mos, o eko­no­mi­kai nuo to tik ge­riau. La­bai pa­pras­tas at­sa­ky­mas: ne­rei­kė­tų jo­kių mo­kes­čių di­din­ti, jei­gu per tuos dve­jus me­tus val­dan­tie­ji bū­tų su­ge­bė­ję bent jau 1,5 mlrd. Eu­ro­pos lė­šų įlie­ti į eko­no­mi­ką ir 300–400 mln. bū­tų įplau­kę mo­kes­čių pa­vi­da­lu į biu­dže­tą. Štai jums ir pa­ja­mų šal­ti­nis, bet, va­di­na­si, ne toks sie­kis. Tie skai­čiai, kai dau­ge­lis įmo­nių ne­be­iš­ga­li su­si­mo­kė­ti net­gi „Sod­ros“ mo­kes­čio, va­di­na­si, juos džiu­gi­na ir jie va­rys į dar di­des­nę duo­bę, kad kuo dau­giau tų įmo­nių ne­lik­tų. Bet, ži­no­ma, kam tai… (Nu­trū­ksta gar­so įra­šas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.