Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 243
STENOGRAMA
2023 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, pradedame pavasario Seimo sesiją ir kovo 10 dienos Seimo posėdį.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
10.02 val.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Seimo VI (pavasario) sesijos pradžios proga
Dėkoju. Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiamoji Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka, gerbiami svečiai, sveikinu jus visus, susirinkusius į Seimo pavasario sesiją. Šiandien prasidedant sesijai pas mus vieši mūsų vienas svarbiausių ir artimiausių sąjungininkų – Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka ponia E. Vitek. (Plojimai)
Simboliška, kad ponia E. Vitek pas mus lankosi pasitinkant Kovo 11-ąją. Atkurdama nepriklausomybę Lietuva pavyzdžio ir įkvėpimo sėmėsi ir iš Lenkijos, kur išsilaisvinimo iš komunistinio jungo procesai prasidėjo dar anksčiau. O šiandien prasidedančios Seimo sesijos vienas iš pagrindinių leitmotyvų yra nacionalinio saugumo, gynybos stiprinimas ir čia mums labai svarbus mūsų bendradarbiavimas su artimiausiais sąjungininkais ir partneriais.
Gerbiami kolegos, Seimo sesiją pradedame Kovo 11-osios išvakarėse, jau 33-iosios mūsų valstybei Kovo 11-osios, per tuos metus mes kūrėme savo sėkmės istoriją. Aš tikiu, kad savo darbais, savo sprendimais ją kursime ir toliau, kad ir šios sesijos darbai stiprins mūsų demokratiją, stiprins mūsų visuomenės saugumą, atsparumą, pasirengimą bet kurioms išorės grėsmėms. Tam pasitarnaus neabejotinai ne tik mūsų sprendimai čia, parlamento salėje, bet ir vienas svarbiausių politinių įvykių ne tik šiais metais – Vilniaus NATO samitas, kuris laukia lygiai už 4 mėnesių.
Mūsų visų laukia tikrai daug svarbių sprendimų, darbų, intensyvaus pasirengimo laikas ir apie tuos darbus, apie darbotvarkę pakalbėsime šiek tiek vėliau. O dabar norėčiau į tribūną pakviesti gerbiamąją Lenkijos Respublikos Seimo Maršalką ponią E. Vitek. Prašom. (Plojimai)
10.04 val.
Lenkijos Respublikos Seimo Maršalkos Elžbietos Vitek kalba
E. VITEK. Gerbiama ponia Pirmininke, gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Norėčiau širdingai padėkoti jums, ponia Pirmininke, už kvietimą dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo eilinės sesijos inauguraciniame posėdyje.
Kovo 11-oji. Tai dar vienas mano vizitas Vilniuje – mieste, kuris švenčia savo 700-ąsias metines. Taip pat su džiaugsmu priėmiau kvietimą dalyvauti Lietuvos nepriklausomybės atgimimo iškilmėse. Kovo 11-oji – tai diena, įamžinanti nepalaužiamą lietuvių kovą už jų Tėvynės, gimtosios kalbos, teisės į apsisprendimą laisvę. Tai lietuvių šventė, bet taip pat visų tautybių Lietuvos piliečių. Šias nuostabias metines galima laikyti viena iš simbolinių datų, galutinai nubraukiančių Molotovo–Ribentropo sutarties pasekmes. Lietuvos nepriklausomybės atgavimo deklaracija buvo svarbus Sovietų Sąjungos žlugimo proceso veiksnys, neabejotinai prisidėjęs prie galutinės Geležinės uždangos griūties. Sovietų Sąjungos valdžia bandė priversti Lietuvą atsisakyti šios deklaracijos. Paskutinis bandymas išlaikyti sovietų valdžią Lietuvoje buvo 1991 m. sausio 13 d. sovietų armijos intervencija. Lenkai anuomet stojo petys į petį su lietuviais ginti tiek Lietuvos Respublikos Seimą, tiek ir Televizijos bokštą – reikšmingą kovos už Lietuvos nepriklausomybę simbolį. Lenkai kartu su lietuviais dalyvavo Baltijos kelyje, kuris reiškė protestą prieš politinę situaciją Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, kurios tuomet buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. 1989 metais tai buvo ryškus komunikatas pasauliui apie mūsų šalių bendrystės, vienybės, laisvės troškimo jėgą ir tapo mūsų drąsos simboliu.
Šių metų sausio mėnesį Varšuvoje buvo paminėtas vienas iš daugelio lenkų ir lietuvių draugystės aktų, tai yra Lietuvos Respublikos informacinio biuro Lenkijoje steigimo metinės. Pernai balandžio mėnesį Lenkijos Respublikos Seime kartu su jumis, ponia Pirmininke, bei su kitais parlamentarais ir ekspertais diskutavome apie Abiejų Tautų indėlį į Europos paveldą. Šių metų sausio mėnesį Varšuvoje buvo paminėtas dar vienas iš daugelio Lenkijos ir Lietuvos draugystės aktų – Lietuvos Respublikos informacinio biuro įsteigimas Lenkijos Respublikoje.
1863–1864 metų sukilimas. Pernai balandį Lenkijos Respublikos Seime kartu su ponia Pirmininke bei parlamentarais, ekspertais diskutavome apie Abiejų Tautų Respublikos pasiekimus Europoje. Šių metų sausį minėjome senosios Respublikos tautų 1863–1864 metų sukilimo prieš rusų okupaciją 160-ąsias metines. Didvyriškų kovų atminimas padėjo mums išsaugoti tautinį tapatumą. Apmąstydami sukilėlių kovas, kartu statome nepalaužiamą redutą NATO Rytų flange ir Europos Sąjungos rytiniame pasienyje, kad su Erelio ir Vyties ženklu saugotume mūsų ir jūsų laisvę.
Dvišalis bendradarbiavimas. Lietuva yra viena svarbiausių Lenkijos partnerių. Mus sieja intensyvus dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas, geografinė padėtis ir iššūkiai, kad ir saugumo ir infrastruktūros srityse. Mus sieja įvairios iniciatyvos ir aktyvumas tarptautinėje arenoje, pavyzdžiui, tokiais formatais kaip B3+1, B9, Liublino trikampis, Trijų jūrų iniciatyva ar NATO viršūnių susitikimas, kuris įvyks šiais metais Vilniuje. Gausūs mūsų valstybių vyriausybių narių kontaktai garantuoja konstruktyvų dialogą visose valstybinės politikos srityse. Diskusijos padeda atverti naujas bendradarbiavimo erdves ir rasti ginčytinų klausimų sprendimus. Bendrų veiksmų rezultatyvumo patirtis primena 2008 metus, mūsų šalių bei Estijos, Ukrainos prezidentų ir Latvijos premjero vizitą Tbilisyje, kur pavyko sustabdyti Rusijos intervenciją. Anų metų rugpjūčio 12 dieną mitingo Tbilisyje metu dalyvaujant Prezidentui V. Adamkui šviesaus atminimo Lenkijos Respublikos Prezidentas L. Kačynskis pasakė įsimintinus žodžius: „Šiandien esame čia kartu. Šiandien pasaulis privalėjo sureaguoti, net jei to nenorėjo. Ir mes esame čia tam, kad šis pasaulis reaguotų dar stipriau.“ Šie žodžiai puikiai iliustruoja mūsų bendrus veiksmus pastaraisiais metais. Man didelė garbė, kad galime kartu su jumis švęsti Kovo 11-osios iškilmėse, kuriose Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose kadaise dalyvavo ir mūsų šviesaus atminimo Prezidentas.
Lenkai Lietuvoje. Savo parlamentinėje veikloje ypatingą dėmesį skiriame mūsų tautiečiams. Daugelį rūpimų klausimų galėtų išspręsti Tautinių mažumų įstatymo, įgyvendinančio Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo bei Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas, priėmimas. Kreipiantis į Lietuvą, kaip į vertą pasitikėjimo sąjungininkę ir partnerę, taip pat turime vilties, kad bus gerinama lenkų švietimo Lietuvoje situacija ir rengiamose švietimo reformose bus atsižvelgta į lenkų tautinės mažumos atstovų balsą ir poreikius.
Parlamentinis bendradarbiavimas. Ukraina. Vaisingo dialogo siekiame vykdydami parlamentinį bendradarbiavimą. Parlamentinė diplomatija – tai puikus ir labai efektyvus būdas remti mūsų vyriausybes vykdant strateginius veiksmus, kurių tikslas užtikrinti mūsų piliečiams saugumą, taiką, sėkmę ir gerovę. Tai taip pat veiksminga bendradarbiavimo regione ir tarptautinėje arenoje forma. Mūsų pokalbiai, susitikimai, vizitai, veiksmai skirti konkretiems sprendimams esant iššūkiams, su kuriais šiuo metu susiduriame. Yra daug mūsų iniciatyvų rūpinantis bendru tautiniu bei kultūriniu paveldu, kartu minint Gegužės 3-iosios Konstitucijos, Liublino unijos, 1863–1864 metų sukilimo metines, taip pat daugelį kitų dabartinės istorijos įvykių. Iš likimo gavome tokią privilegiją, kad mus glaudžiai jungia paveldas, kuris nėra vien praeitis. Tai vertinga pamoka, mūsų bendradarbiavimo inspiracija ir jėgos ginti svarbiausias vertybes šaltinis.
Dramatiška situacija, susijusi su karu Ukrainoje, mobilizuoja mus kuo labiau ir kuo platesniu mastu įsitraukti į pagalbą šiai žvėriškai Rusijos užpultai šaliai. Bendras Lenkijos ir Lietuvos likimas lemia, kad abi šalys kalba vienu balsu dėl paramos tęsimo karo apimtai Ukrainai. Pagalba turi būti teikiama visais lygmenimis – kariniu, politiniu, finansiniu ir humanitariniu. Lenkijos ir Lietuvos istorinė patirtis ir būtinybė ginti nepriklausomybę ištisus šimtmečius stiprina mūsų bendrą įsitikinimą, jog reikia dėti visas pastangas, kad Ukraina atremtų Rusijos agresiją. Lenkija, kaip ir Lietuva, laikosi pozicijos, kad rusų karo nusikaltimai teistini, o jų vykdytojai privalo būti patraukti atsakomybėn.
Šių metų vasario 24 dieną kartu su ponia Pirmininke bei Latvijos Respublikos Saeimos ir Estijos Respublikos Rygikogo pirmininkais bendroje deklaracijoje, priimtoje praėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, patvirtinome mūsų visišką solidarumą su ukrainiečių tauta. Kartu siekiame, kad parlamentai nuolatos dalyvautų tarptautiniuose debatuose strateginiais klausimais, prisidėtų prie mūsų vyriausybių vykdomų veiksmų, stiprintų bendradarbiavimą tarp mūsų šalių.
Šiuos metus pradėjome sausį nuo Lenkijos ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų susitikimo Varšuvoje, ir kartu priėmėme bendrą deklaraciją dėl parlamentų bendradarbiavimo stiprinimo atsakant į geopolitines grėsmes. Dar kartą pasitvirtino, kad mus jungia viskas – diskusijos metu nebuvo nė vieno punkto, dėl kurio mūsų nuomonės išsiskirtų. Tai didelė vertybė. Mes vienodai vertiname geopolitinę situaciją Europoje. Esame tos pačios nuomonės dėl Rusijos keliamų grėsmių. Kalbėjome vienu balsu apie tai, kokiu būdu turime teikti pagalbą Ukrainai, kad šitas karas baigtųsi Ukrainos pergale ir Rusijos pralaimėjimu. Kalbėjome apie tai, kaip, kokiais įrankiais, kaip parlamentų pirmininkai, privalome daryti įtaką kitoms, stipresnėms, turtingesnėms, šalims, kad jos norėtų stiprinti savo pagalbą, ypač karinę, Ukrainai, taip pat apie mūsų valstybių ir visos Europos saugumą, ypač artėjant NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje, taip pat apie Rusijos „minkštuosius“ bandymus grįžti į civilizuotą pasaulį per sportą ir kultūrinius įvykius, to negalime leisti.
Kaip moterys mes su ponia Pirmininke suprantame, kiek skausmo ir kančios karas Ukrainoje kelia silpniausiems. Iš šio suvokimo gimė vertingas parlamentinio bendradarbiavimo formatas, kuriame kartu su ponia Pirmininke dalyvaujame. Bendradarbiaujant Europos Sąjungos šalių parlamentų pirmininkėms moterims teikiama pagalba pabėgėliams iš Ukrainos – moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms.
Kovoje su Rusijos agresoriumi privalome būti budrūs ir įveikti visas rusų dezinformacijos medijose apraiškas ir formas.
Saugumas ir ekonomika. Lenkija, atsakingumo už regioninį saugumą dvasia, šiuo metu vadovauja misijai „Baltic Air Policing“, užtikrinančiai Lietuvos dangaus apsaugą. Lenkijos karinio kontingento „Orlik 11“ dislokavimas Šiaulių oro pajėgų bazėje atspindi NATO valstybių vienybę ir yra Lenkijos ir Lietuvos saugumo interesų tapatumo simbolis. Mūsų glaudaus bendradarbiavimo vaisius yra energetikos projektai. Lenkija, suvokdama energetinio saugumo svarbą suverenumui išsaugoti, remia Lietuvos elektros energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentinės Europos erdve. Vienas energetinio saugumo pamatų yra Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis GILP (Gas Interconnector Poland-Lithuania). Beje, dujų interkonektorius atitinka Europos Sąjungos energetikos politiką ir abiejų šalių strategiją, siekiančią diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius. Bendri Lenkijos ir Lietuvos infrastruktūros projektai, tokie kaip „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, „Via Carpatiaׅ“, žlugus Geležinei uždangai, atliepia nepriklausomybės iššūkius, užtikrina greitą susisiekimą keliais ir geležinkeliais Europos transporto koridoriuose.
Gerbiamieji, šiandien, jums pradedant Lietuvos Respublikos Seimo eilinę sesiją, norėčiau palinkėti vaisingų posėdžių, diskusijų, balsavimų, sėkmingo darbo, kuris yra didelė atsakomybė Tėvynei ir Tautai. Linkiu darbo, kurį vykdome kaip misiją, kaip pašaukimą, kuris turi galią keisti mus supančią tikrovę taip, kad mūsų piliečiai galėtų gyventi kuo geriausiai. Tarnystė, vykdoma su pasiaukojimu, duoda stebinančius efektus ne tik mūsų šalyje, bet ir už jos ribų, ypač jei dalijamės pagalba, geru žodžiu, kai teikiame konkrečią paramą kitiems, kuriems to reikia. Taip, kaip reikia jos šiandien Ukrainos tautai. Lenkijos ir Lietuvos istorija gali būti pamoka Europai – kaip vienytis, kaip remti vienam kitą, bendradarbiauti pasitelkiant praeities patirtį, tačiau žengiant į ateitį.
Gerbiamieji, Lenkijos Respublikos Seimo vardu nuoširdžiai sveikinu Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Tegyvuoja Lenkija, tegyvuoja Lietuva.
Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame Lenkijos Respublikos Seimo Maršalkai poniai E. Vitek ir delegacijai, Jų Ekscelencijoms ambasadoriams. Gerbiami kolegos, norėčiau pakviesti į tribūną Respublikos Prezidento G. Nausėdos patarėją P. Baltoką, kad perskaitytų Respublikos Prezidento sveikinimą Seimui pavasario sesijos proga. Prašau.
10.19 val.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Seimo VI (pavasario) sesijos pradžios proga, perskaitytas Respublikos Prezidento patarėjo Pauliaus Baltoko
P. BALTOKAS. Gerbiami Seimo nariai, leiskite man perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidento G. Nausėdos sveikinimą Seimo eilinės pavasario sesijos proga.
„Sveikinu jus susirinkusius į Seimo pavasario sesiją. Neseniai prabėgę savivaldybių tarybų rinkimai ir merų rinkimų pirmasis turas tapo svarbiu ženklu visoms Lietuvos politinėms jėgoms. Po ilgesnės pertraukos pasigirdęs rinkėjų balsas leidžia geriau įvertinti sprendimus, kurie atitinka didesnės visuomenės dalies lūkesčius, kaip ir tuos, kuriuos priimant pritrūko įsiklausymo. Seimo kadencijai persiritus į antrą pusę, įstatymų leidėjų darbas tampa nepaprastai svarbus. Lieka vis mažiau laiko esminėms reformoms, kurios gali paskatinti spartesnę šalies ūkio raidą, sustiprinti valstybės institucijas, užtikrinti socialinį teisingumą ir kitaip prisidėti prie Lietuvos žmonių gerovės. Lieka vis mažiau laiko įgyvendinti kertinius pažadus, kurie buvo duoti rinkėjams 2020 metų Seimo rinkimų metu. Ne tik vienai kuriai politinei jėgai, bet ir visiems Lietuvos žmonėms svarbu pagaliau sulaukti, kol bus įgyvendinti skambiai pristatyti mokesčių sistemos reformos planai. Pamažu slūgstant rekordinei infliacijai, būtina išmokti pamokas ir imtis priemonių, kad tokio masto išbandymų išvengtume ateityje. Taip pat toliau mažinti dirbančių, neįgaliųjų ir vaikus auginančių asmenų skurdo riziką. Savo eilės laukia ir ilgalaikės priežiūros reforma, pensijų kaupimo sistemos peržiūra, mokymosi visą gyvenimą sistemos struktūriniai pokyčiai.
Ne mažiau reikšmingi ilguoju laikotarpiu gali būti ketinimai reformuoti valstybės tarnybą. Turime kartu ieškoti būdų, kaip valstybės tarnybą sustiprinti išsaugant kertines nuostatas ir paskatas, nuo kurių šiandien priklauso jos patrauklumas. Tik tai pasiekę sukursime sąlygas efektyviau teikti viešąsias paslaugas ateityje.
Atskiro dėmesio nusipelno teisėjų ir prokurorų, atliekančių esminį vaidmenį valstybėje įgyvendinant teisingumo funkciją, darbo sąlygos. Todėl, jeigu strigtų valstybės tarnybos pertvarka, šioje Seimo pavasario sesijoje esu pasiruošęs teikti pasiūlymus didinti teisėjų, prokurorų pareiginės algos koeficientus, taip pat spręsti netolygaus bendrosios kompetencijos teismų darbo krūvio problemą.
Papildomų reikalavimų mums visiems kelia ir didžiausias bei kruviniausias XXI amžiaus karas Europoje, prasidėjęs prieš devynerius metus. Pastaruosius metus jis ypač aršiai niokoja mūsų brolių ir seserų ukrainiečių namus. Bendromis jėgomis turime toliau remti Rusijos brutaliai užpultą Ukrainą, o kartu pasirūpinti ir Lietuvos valstybės atsparumu bei saugumu. Todėl kviečiu visus ir kiekvieną Seimo narį prisiimti asmeninę atsakomybę. Daugiau pastangų skirkite tam, kad Lietuvos žmonės galėtų jaustis saugiau ir gyventi geriau. Branginkite Seimo reputaciją ir stiprinkite pasitikėjimą visomis valstybės institucijomis, nes nuo to iš esmės priklauso ir žmonių pasitikėjimas politika apskritai. Būkite ryžtingi, veikite laisvai ir demonstruokite gilesnį ir platesnį žinojimo poreikį visose srityse. Didžiausios sėkmės visiems! Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda.“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau į tribūną pakviesti Konstitucinio Teismo teisėją G. Godą atlikti prisaikdinimo procedūrą.
10.23 val.
Seimo nario Viliaus Semeškos priesaika
G. GODA. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-19 dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario K. Bartoševičiaus įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo V. Semeškai. Juo nusprendė pripažinti, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai Seimo nariu tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas V. Semeška. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas Teisės aktų registre 2023 m. sausio 24 d. Taigi jis įsigaliojo ir minėtas Seimo narys gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“ Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas.
Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Konstitucijos sudedamosios dalies Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį, Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jeigu jo nėra, laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui ar teisėjui, jis jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą pasirašęs priesaiką priėmęs asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi norėčiau pradėti priesaikos priėmimo procedūrą. Prašom stoti. Kviečiu prisiekti Seimo narį V. Semešką.
V. SEMEŠKA. Aš, Vilius Semeška, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narys V. Semeška prisiekė 2023 m. kovo 10 d. Seimo plenariniame posėdyje ir remiantis Konstitucijos 59 straipsniu įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusį Seimo narį V. Semešką. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, taip pat turime tris gimtadienius. Pirmiausia norėčiau pasveikinti, nuoširdžiai pasveikinti V. Giraitytę-Juškevičienę, ji visai neseniai šventė labai gražų jubiliejų. (Plojimai)
Taip pat norėčiau pasveikinti S. Šedbarą. (Plojimai)
Dėkoju. Ir mielą kolega A. Lydeką. (Plojimai)
10.31 val.
Informaciniai pranešimai
Ir keli pareiškimai dėl priėmimo į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. V. Semeška prašo priimti į frakciją ir šiam prašymui yra pritarta. Sveikiname, dar kartą linkime sėkmės.
Taip pat gautas pareiškimas dėl Mišrios Seimo narių grupės. Pranešama, kad šį pareiškimą pasirašę Mišrios Seimo narių grupės nariai išsirinko grupės seniūną ir pavaduotoją. Mišrios grupės seniūne išrinkta A. Širinskienė. Sveikiname. (Plojimai) Sėkmės darbuose. Grupės seniūno pavaduotoja – R. Tamašunienė. Sveikiname. (Plojimai) Ir į Seimo seniūnų sueigą skiriama A. Širinskienė. Pasirašė devyni Mišrios Seimo narių grupės nariai.
Taip pat norėčiau įgarsinti balsų skaičiavimo grupę laikotarpiu tarp šios dienos ir balandžio 10 dienos. Tai G. Burokienė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, V. Gapšys – Darbo partijos frakcija, S. Lengvinienė – Laisvės frakcija, E. Sabutis – Socialdemokratų partijos frakcija, M. Skritulskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, A. Širinskienė – Mišri Seimo narių grupė, V. Targamadzė – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir R. Vaitkus – Liberalų sąjūdžio frakcija.
Dėkoju už kantrybę ir skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 121 Seimo narys.
10.33 val.
Seimo 2023 m. kovo 10 d. (penktadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-4 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra norinčių pasisakyti dėl darbotvarkės? T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL*). Gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės 2-9.1 ir 2-9.2 klausimus. Mano ir frakcijos teikiamas Užimtumo rėmimo ir Nedarbo draudimo įstatymų paketas tiesiog mums patiems netikėtai pateko į darbotvarkę. Mes norime dar paprašyti laiko jį geriau pristatyti. Šiandien L. Kukuraitis nuo mūsų frakcijos pristatys, kaip mes matome situaciją šalyje ir kylančią tokią nerimo pandemiją. Tai tikrai norime daugiau laiko, kad tą įstatymą būtų galima parengti pristatyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Žinoma. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Darbotvarkės 1-12, 1 ir 2 klausimai. Aš manyčiau, kad jie turėtų būti sukeisti vietomis. Pirma apsispręsti dėl skaičiaus, o paskui dėl personalijų. Kitas klausimas būtų, mes jau laukiame nesulaukiame, kada būtų paskirtas mūsų frakcijos narys, siūlomas į Švietimo ir mokslo komitetą, T. Bičiūnas. Kodėl to klausimo nėra?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmiausia apsvarstome T. Tomilino pasiūlymą. Siūlau pritarti jam bendru sutarimu. Kadangi patys iniciatoriai prašo, ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Antrasis J. Sabatausko prašymas sukeisti vietomis klausimus. Manau, kad irgi galime bendru sutarimu, pastaba logiška, ar galime bendru sutarimu sukeisti klausimus? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl pastabos, tai – ne šios dienos darbotvarkės klausimas, tiesiog žinosime.
Ar galime pritarti bendru sutarimu visai darbotvarkei? Dėkui, pritarta.
Kitą darbotvarkės klausimą pristatys Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas.
10.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2486(2) (pateikimas)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, tęsiame darbą. Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2486. Kviečiu į tribūną gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pristatyti VI mūsų sesijos darbų programą. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš 2 mėnesius, apžvelgdama svarbiausius rudens Seimo sesijos įvykius, be kita ko, minėjau nuveiktus darbus socialinės atskirties mažinimo, nacionalinio saugumo srityje, pradėtas esmines reformas. Visa tai svarbu užtikrinant Lietuvos žmonių ir visuomenės saugumą ir atsparumą, ypač vertinant mums iš išorės kylančias grėsmes. Todėl tikiuosi, kad ir pavasario Seimo sesija bus ne tik intensyvi, bet ir orientuota į rezultatus, kad mums bendromis jėgomis pavyks užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą.
Į pavasario sesijos darbų programą įrašyti 464 teisės aktai. Iš jų – 23 Respublikos Prezidento teikiami ir 92 Vyriausybės teikiami teisės aktų projektai. Taip pat savo pasiūlymus pateikė Seimo frakcijos, komitetai ir komisijos, atskiri Seimo nariai. Vis dar vykstant Kremliaus karui prieš Ukrainą, neabejotinai didžiausias dėmesys šioje pavasario sesijoje bus skiriamas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams. Šioje srityje numatoma sutelkti dėmesį į klausimus, susijusius su pasirengimu užtikrinti civilinę saugą NATO priešakinės gynybos vieneto dislokavimo Lietuvoje klausimais, gynybos pramonės stiprinimu ir inovacijų skatinimu, ketinama atlikti nacionalinio saugumo strategijos ir nacionalinės darbotvarkės Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę. Tikiuosi, kad pradėsime šią sesiją šiandieną kiek galima vieningiau pritardami rezoliucijai, reiškiančiai paramą už savo ir mūsų laisvę kovojančiai Ukrainai ir reikalaujančiai draudimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse bei kitose tarptautinėse varžybose.
Tarp neatidėliotinų darbų norėčiau paminėti Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimą ir su juo susijusių įstatymų projektų paketą. Labai svarbu, kad agresoriaus verslas neturėtų nė menkiausios galimybės apeiti jam nustatytas sankcijas.
Taip pat planuojama patvirtinti Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą bei Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programą ir pasiekti esminių pokyčių stiprinant Lietuvos krašto apsaugą, viešojo saugumo institucijų atsaką į grėsmes nacionaliniam saugumui.
Šios sesijos darbotvarkėje išlieka aktuali žmogaus teisių tema. Svarstysime civilinės sąjungos teisinį sureguliavimą, Tautinių mažumų įstatymą, lengvųjų narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektus ir ieškosime būdų šiuos klausimus spręsti, kad ir kokių aštrių diskusijų tai iš mūsų pareikalautų.
Neabejotinai žmogaus teisių užtikrinimo prasme vienas svarbiausių šios Seimo sesijos uždavinių – paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus, žvalgybos kontrolierius ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Pavasario Seimo sesija tikrai pasižymės teikiamų pareigūnų kandidatūrų gausa ir aš labai nuoširdžiai kviečiu kruopščiai vertinti ir atsakingai pasverti visus kandidatus į ypatingos svarbos pozicijas. Labai viliuosi, kad šį kartą Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija įvyks laiku ir be nesklandumų – taip, kaip ir priklauso teisinėje demokratinėje valstybėje, kurioje gerbiamas atsakingo valdymo principas. Ne mažiau svarbus yra ir žvalgybos kontrolierių paskyrimas. Ir toliau planuojame dėti visas pastangas, kad užtikrintume vienodas starto pozicijas visiems Lietuvos žmonėms.
Šioje sesijoje koncentruosimės ir į švietimo ir sporto sritis. Balandį laukia Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pakeitimo projekto ir Sporto įstatymo projekto svarstymas. Jais siekiama įtvirtinti įvairiapusį bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį bei patikslinti kai kurias sporto ir sportininkų finansavimo sąlygas.
Pavasario Seimo sesijos darbų programą galima pavadinti ir socialiai jautria. Planuojama priimti ne vieną įstatymo projektą, kuriuo būtų įgalinamos socialiai labiausiai pažeidžiamos grupės. Šios sesijos metu bus svarstoma Socialinių paslaugų įstatymo nauja redakcija, be kita ko įtvirtinanti laikiną atokvėpį, kaip atskirą socialinę specialiąją paslaugą, ir jos finansavimo šaltinius. Taip pat siekiant padidinti minimalias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas ir patikslinti ligos išmokų mokėjimo nuostatas asmenims, besigydantiems nuo priklausomybių ir slaugantiems sergančius asmenis, planuojama priimti atitinkamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas.
Nemažai reikšmingų darbų yra numatyta ir sveikatos apsaugos srityje. Tradiciškai daug dėmesio Seimo sesijos darbų programos projekte skiriama Lietuvos žaliajam kursui. Tai jau yra mūsų įdirbis ir orientacija į ateitį. Numatoma svarstyti Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimai ir oficialioji konstitucinė doktrina. Tarp svarbiausių šios srities projektų taip pat yra pažymėtinas Akcizų įstatymo pakeitimas, kurio tikslas – atsisakant akcizų lengvatų ilgainiui skatinti atsisakyti aplinkai žalingų kuro rūšių. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į Baudžiamojo kodekso pakeitimą, kuriuo siekiama patikslinti baudžiamąją atsakomybę už aplinkai padarytą žalą.
Pavasario sesija tai ir laikas esminėms mūsų valstybės reformoms, dalis jų buvo pradėta ankstesnėse sesijose. Mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketu bus siūloma persvarstyti mokestiniuose įstatymuose nustatytas neterminuotas lengvatas ir kitas specialiąsias apmokestinimo sąlygas. Tai yra reikalinga siekiant didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, mažinti nelygybę, skatinti investicijas ir užtikrinti efektyvią bei prognozuojamą mokesčių sistemą.
Seimo rudens sesijos metu startavusi ir daug diskusijų sukėlusi viena iš esminių valstybės reformų – valstybės tarnybos reforma – Seimo pavasario sesijoje turėtų įgyti savo galutinį pavidalą. Mes nuolat kalbame apie visuomenės poreikius atitinkantį viešąjį sektorių. Šioje sesijoje tikrai galėsime, turėsime galimybę paversti šias kalbas kūnu, pagaliau susitardami dėl galutinio šios reformos rezultato. Tikiuosi, gerai išdiskutavę, visgi priimsime sprendimus.
Labai tikiuosi, kad Seimas uždegs žalią šviesą ir Lietuvos žiniasklaidos paramos modelio atnaujinimui taip, kad pagrindiniai jo veiklos tikslai ir funkcijos atitiktų Lietuvos visuomenės informavimo poreikius, o valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiamas valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo didinimu. Ne mažiau svarbu bus ir tinkamai sureguliuoti klausimus dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų žurnalistinėje veikloje. Jie keliami Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte.
Tai tik nedidelė šią sesiją suplanuotų darbų dalis. Tikrai laukia nemažai sunkaus ir atsakingo darbo nelengvomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Aš tikrai tikiu, kad dėl mums kylančių iššūkių mes sutariame ir mėginsime kartu ieškoti sprendimų. Taigi dar kartą sveikinu visus su pavasario sesijos pradžia ir linkiu gerų darbų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Pirmininkei. Jūsų nori paklausti… Ai, po to, taip, taip.
Kviečiu gerbiamą premjerę I. Šimonytę į tribūną taip pat pristatyti programą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, kai kuriuos Vyriausybės teikiamus šios sesijos projektus ir jų svarbą jau pabrėžė Seimo Pirmininkė, bet aš norėčiau irgi šiokį tokį apibendrinimą pateikti. Vyriausybė šioje pavasario sesijoje siūlo svarstyti iš viso 92 teisės aktų projektų paketus, iš jų 69 tiesiogiai išplaukia iš Vyriausybės programoje numatytų priemonių ir įsipareigojimų. 5 projektų paketus įvertinčiau ir įvardinčiau kaip susijusius su plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimu ir atitinkamai RRF priemonės lėšų skyrimu Lietuvai. 25 teisės aktų paketai yra susiję su Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu ir trys įgyvendina Valstybės kontrolės rekomendacijas.
Teisės aktų skaičius yra panašus, koks buvo pateiktas siūlymas rudens sesiją, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš šių teisės aktų paketų 40 % jau yra registruota Seime ir yra arba perėję pateikimo procedūrą, tai reiškia, grįš į Seimo salę jau svarstymo stadijos, arba atitinkamai laukia pateikimo procedūros ir Seimas gali pradėti svarstyti nedelsdamas. Jeigu vertintume darbotvarkės pasiskirstymą pagal mėnesius, tai 42 teisės aktų projektai iš šitų 92 yra siūlomi svarstyti kovo mėnesį todėl, kad jie arba jau yra Seime, arba jau net Seime perėję pateikimą ir tikrai gali užpildyti kovo mėnesio posėdžių darbotvarkę. Dar 55 teisės aktų projektus Vyriausybė teiks Seimui pačios pavasario sesijos metu. Šį planą susidėliojome realistiškai įvertinę Vyriausybės galimybes teisės aktų projektus suderinti ir pateikti, taip pat Seime jau esančių teisės aktų, kurių svarstymas dar nėra baigtas ir priėmimas nėra baigtas, situaciją.
Atskirai norėčiau pabrėžti keletą įstatymų projektų. Pirmiausia čia buvo šiokio tokio viešo galbūt, nežinau, kaip čia pasakyti, triukšmelio dėl plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo ir atitinkamai su tuo susijusių RRF lėšų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva dėl pirmosios dalies yra įsipareigojusi pasiekti 33 rodiklius, iš jų pasiekė iš esmės visus, išskyrus du susijusius su mokesčių įstatymų pakeitimais.
Atitinkamai mokesčių įstatymų pakeitimų paketas yra numatytas pavasario sesijoje. Žinau, kad mokesčių diskusijos ar diskusijos dėl mokesčių pakeitimų visada būna komplikuotos, nes labai dažnai žmonėms atrodo, kad Vyriausybė gali mokesčius siūlyti tik mažinti, o išlaidas siūlyti tik didinti. Bet atsižvelgdami ir į tai, kad Europos Komisija atidėjo tam tikrą dalį RRF lėšų laukdama pusę metų, skirdama pusės metų laikotarpį Vyriausybei ir Seimui atitinkamai pajudėti pirmyn, tai yra pereiti pateikimo stadiją, ir atsižvelgdami į tai, kad tai išties yra labai svarbūs pakeitimai, kurie taip pat yra numatyti ir Vyriausybės programoje, šiuos teisės aktų pakeitimus siūlysime Seimui pradėti svarstyti gegužės mėnesį. Puikiai suprantame, kad diskusijos gali užsitęsti, nusikelti iki rudens sesijos, tai yra visiškai normalu, tačiau šį įstatymų paketą planuotume pateikti kaip vieną svarbesnių.
Dar vienas teisės aktų projektų paketas, atitinkamai susijęs su planu „Naujos kartos Lietuva“, yra Ilgalaikės priežiūros įstatymo projektas. Jis pakeistų ar įteisintų naują ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį. Tai būtų pradinis reformos etapas, nes visa reforma arba visiškai visų paslaugų suteikimas viešaisiais pinigais reikalautų ir milžiniškų lėšų, ir milžiniškų žmogiškųjų išteklių toms paslaugoms teikti. Šiuo metu yra sukalibruota labai aiški reforma iki maždaug 2027 metų ir vėliau reikėtų jau įsivertinti tolesnes galimybes šias paslaugas plėsti ir galbūt išplėsti jas dar labiau, tačiau atitinkamai turint tam finansinius išteklius.
Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas, įgaliojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, atitinkamai teisės apskaityti, išieškoti ekonomines sankcijas, baudas, teismo priteistas sumas, susijęs su geresniu mokesčių administravimu ir kova su šešėline ekonomika, taip pat yra išskirtinas kaip plano „Naujos kartos Lietuva“ įstatymo projektas mažinant mokesčių ir pajamų atotrūkį nuo potencialios ir atitinkamai didinant valstybės galimybes tvariai finansuoti įvairias viešąsias paslaugas.
Akcizų įstatymo projektų paketas jau yra Seime. Jis yra susijęs ne tik su mokesčių įstatymų peržiūra, bet taip pat ir su žaliuoju kursu, jis numato akcizų nuoseklų didėjimą taršioms kuro rūšims kaip signalą, jog šių kuro rūšių dera atsisakyti, yra įvedama CO2 dedamoji. Šis projektas yra Seime, jis yra, pasakysiu žodį, galbūt įstrigęs ir prašysime Seimo prie svarstymų šiuo klausimu grįžti, nes tai taip pat yra plano „Naujos kartos Lietuva“ sudėtinė dalis tiek dėl žaliojo kurso, tiek dėl mokesčių augimui palankios mokesčių sistemos.
Taip pat Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo projektas šią sesiją bus pateiktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Papildomai norėčiau pabrėžti ir dar kartą pakartoti tai, ką sakė ir Seimo Pirmininkė dėl valstybės tarnybos reformos. Prezidento patarėjas perskaitydamas Prezidento sveikinimą referavo į šį paketą ir teigė, kad jeigu nebūtų dėl jo sutarta, tuomet būtų atskirų iniciatyvų dėl teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio. Vyriausybė laikosi nuostatos, kad tos atskiros iniciatyvos ir atskiri procesai, kurie išskiria vieną ar kitą grupę iš bendro viešojo administravimo konteksto, vėliau ir sukuria tą problemą, kurią mes dabar bandome spręsti valstybės tarnybos pakeitimo paketu. Kadangi kažkam išbėgus, taip sakant, į priekį kitos institucijos taip pat siekia sau atskirų sprendimų, kurie nebūna suderinti tarpusavyje, Valstybės tarnybos įstatymo projektų paketas numato institucijų darbo užmokesčio laiptų ir sistemų suderinimą tarpusavyje. Tokiu atveju nereikėtų daryti kokių nors atskirų sprendimų dėl atskirų grupių, atsižvelgiant į tai, kuri grupė konkrečiu metu atrodo svarbesnė ar kuriai norima kaip nors parodyti daugiau dėmesio.
Todėl labai prašyčiau Seimo pavasario sesijoje Valstybės tarnybos įstatymo paketui skirti deramą dėmesį. Vyriausybė tikrai yra nusiteikusi ten, kur reikia, ieškoti sprendimų, kaip galima tą paketą tobulinti, kad jis būtų priimtas ir nereikėtų daryti dar naujų fragmentinių sprendimų dėl atskirų viešojo administravimo grupių.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nauja redakcija, kuri numatytų naują informacinių išteklių valdymo modelį, taip pat yra vienas iš svarbiausių Vyriausybės projektų. Miškų įstatymo projektas – būsimo nacionalinio susitarimo dėl miškų įgyvendinimas įstatymu, įtvirtinančiu gamtos vertybių apsaugai palankią miškininkystę.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas – pasirengimas pertvarkyti valstybės įmonę „Regitrą“ į akcinę bendrovę pagal EBPO rekomendacijas, taip užbaigiant valstybės įmonių pertvarkymo į akcines bendroves ciklą ir pagerinant valstybės valdomų įmonių valdymą.
Socialinių paslaugų įstatymo nauja redakcija, numatanti, be kita ko, laikinojo atokvėpio paslaugą – labai aktualų dalyką daugeliui šeimų, kurios turi skirti daug dėmesio savo artimųjų, šeimos narių slaugai ir dėl to patiria ir emocinių, ir kitokių iššūkių. Tokia atskiroji specialioji socialinė paslauga galėtų atsirasti šį įstatymą priėmus.
Taip pat Vyriausybė teikia visą paketą Vietos savivaldos įstatymo naująją redakciją įgyvendinančių įstatymų, kurių didžioji dalis yra techniniai, tačiau Seimui priėmus Vietos savivaldos įstatymo naująją redakciją kituose įstatymuose nebuvo suderintos nuostatos, numatančios mero, savivaldybės administracijos direktoriaus ar tarybos kompetencijas atitinkamose srityse. Tokie įstatymų projektai turėtų būti apsvarstyti Seime gana skubiai, kad pradėjus naujoms taryboms dirbti, naujiems merams pradėjus dirbti būtų labai aišku, kas už ką atsako, ir įstatymų nuostatos būtų tarpusavyje suderintos.
Birželio mėnesį Vyriausybė tikisi pateikti Seimui svarstyti strategiją „Lietuva 2050“. Jos kūrimo darbe dalyvauja taip pat ir didelė dalis jūsų, už tai esu labai dėkinga. Seimas taip pat, manau, pakankamai laiko skirs jai svarstyti, apsvarstys ją ir įtvirtins kaip tam tikras būsimų reformų gaires.
Labai ačiū. Esu pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Ministrei Pirmininkei. Gerbiami kolegos, dabar atkreipiu dėmesį, kad yra galimybė, tiksliau, bus sudaryta galimybė pasisakyti visų frakcijų atstovams. Tikiuosi, pagalvojote, kas kalbės iš frakcijų, nes tokios registracijos nebuvo. Mes galbūt dabar sudarykime galimybę opozicijai pasisakyti, nes kaip ir valdančiųjų atstovės kalbėjo. Gal pagal dydį tada Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija būtų. Kalbės gerbiama A. Norkienė. Prašom į tribūną. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, mieli kolegos. Džiugu matyti susirinkusius į pavasario sesiją. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seimo pavasario sesijoje tikrai siūlo nemažai projektų.
Siūlome įteisinti savanorišką sprendimą kaupti pensijų fonde ir galimybę tą sukauptą išmoką gauti. Taip pat siūlome sunkiau gyvenantiems pensininkams, senjorams, įteisinti vadinamąją 13-ąją pensiją, 3 ir 4 klasių moksleiviams nemokamą maitinimą. Kaip žinote, praėjusioje kadencijoje priėmėme, kad priešmokyklinių, 1 ir 2 klasių mokiniai dabar jau maitinami nemokamai.
Taip pat siūlome ir numatome atnaujinti valstybinį lytinių nusikaltėlių registrą Lietuvoje. Taip pat siūlytume grįžti prie siūlymų dėl ligoninių vaistinių finansinės pagalbos savivaldybėms užtikrinant pagalbą priklausomiems asmenims ir organizuojant psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją.
Pasižadame griežtesnę galbūt parlamentinę kontrolę dėl pirmojo būsto lengvatinių paskolų programos jaunoms šeimoms. Susidomėjimas tiesiog didelis, jaunos šeimos laukia tų lėšų. Jokio aiškumo ir konkretumo kol kas dabar nėra.
Frakcija siūlys suteikti galimybę visiems elektros energijos vartotojams grįžti prie visuomeninio tiekėjo, nepaisant, kuriame etape yra pasirašyta elektros energijos tiekimo sutartis.
Telksime visą Seimo opoziciją, raginsime taip pat ir valdančiuosius sukurti laikinąją komisiją, kuri aiškintųsi dėl galimai nutekėjusios informacijos Seimo nariui K. Bartoševičiui.
Laikomės principinės pozicijos nedidinti mokesčių naštos piliečiams. Numatyta, kad Seimui bus teikiamas ir mokesčių pertvarkos paketas. Laukiame jau dvejus metus, kalbame apie tai, bet kol kas nematome registruotų projektų, jie nepateikti nei visuomenei, nei parlamentui, tad ši diskusija bus ypač svarbi.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės delsimas ir negebėjimas iš tikrųjų valdyti finansus jau kainuoja. Europos Komisija sustabdė daugiau nei pusės milijardų eurų skyrimą Lietuvai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Tad manome, kad tai tikrai išskirtinis atvejis Europoje ir turbūt reikia vis dėlto stengtis žiūrėti, kad šalies ekonominė pažanga ir žmonių socialinė gerovė būtų užtikrinta.
Tai iš dalies turbūt lemia ir regionams trūkstamą dėmesį iš centrinės valdžios. Praėjusioje kadencijoje priimtas Regioninės plėtros įstatymas aiškiai apibrėžia, kokiais įrankiais turi būti stiprinami regionai. Tarp tų kitų nutarimų regionams turėjo būti skirta 30 % europinių investicinių lėšų. Dabar tikrai matome, kad šio įsipareigojimo yra nesilaikoma.
Problemų apstu, tikrai matome, kad toliau į darbotvarkę yra įtrauktas ir Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriuo tikrai bandoma pakeisti konstitucinę šeimos sampratą. Jau dabar teigiama, kad ji apima ir šeimas, kurias sukuria du tos pačios lyties asmenys. Taip pat nepritarsime pataisoms dėl mažo kieko kanapių dekriminalizavimo.
Dar labai norėtume atkreipti dėmesį dėl šalies demografijos. Praėjusioje kadencijoje taip pat buvo sukurta ir patvirtinta būtent strategija, ji tikrai yra visiškai užmiršta ir vietoj jos dabar mes kalbame jau apie žmogaus ir robotų santykių reguliavimą. O parama šeimoms, auginančioms vaikus, ar vaiko pinigai ir kiti reikalingi sprendimai vadinami atgyvenomis ir nedemokratiškoms valstybėms būdingais atributais. Aš čia kalbu apie strategiją „Lietuva 2050“. Tad tikrai laukia intensyvus politinis sezonas. Gero darbo visiems ir konstruktyvaus darbo šią pavasario sesiją. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Keletas kitų frakcijų, sakė, dar ruošiasi pagal dydį, nes skaidres nori įjungti. Kiek mane informavo Liberalų sąjūdžio frakcija, ji pasisakys bendroje diskusijoje vėliau, ar ne, ne šiame etape? Aš tada matau Laisvės frakcijos atstovus. Gerbiamas V. Mitalas yra pasirengęs. Aš kviečiu tada gerbiamą V. Mitalą į tribūną. Prašom.
V. MITALAS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Aš skaidrių ir prezentacijų neturiu. Turiu keletą pagrindinių, mano galva, tezių, apie kurias svarbu pasikalbėti Seimo sesijos pradžioje. Ši sesija yra tokia finišo tiesiosios pradžia. Visi su visais susipažinome, visi žino, ką kiekvienas gali padaryti, ir, man atrodo, dabar matant kadencijos pabaigą yra labai svarbu ir frakcijose, ir apskritai parlamente apsispręsti, ar šalia visų valdymo iššūkių, kurie yra dažni šioje kadencijoje, didžiuliai šioje kadencijoje, mes dar galime padaryti vieną kitą sisteminį pokytį, kuris iš tikrųjų liks ne trejiems metams, ne penkeriems metams, bet dešimtmečiui ar dar ilgesniam laiko tarpui. Aš matau iš visos plejados klausimų du svarbiausius klausimus, kurie yra Vyriausybės lygmens klausimai.
Pirmasis yra valstybės tarnybos reforma ir ji, man atrodo, yra tas tikrasis nacionalinio saugumo klausimas, nes mūsų viešasis sektorius klimpsta ne tik į nelankstumo, bet ir tiesiog paprasčiausiai mažų, neadekvačiai mažų atlyginimų smėlį. Tai, kolegos, yra tikrai labai didžiulis iššūkis, kuris vis didėja bėgant laikui ir vis didės. Nepakankamai kokybiškas, nepatrauklus viešasis sektorius gali daryti mūsų valstybę skylėtą, nestabilią ir permušamą tiek vidaus jėgų, tiek išorės jėgų. Aš labai linkiu, kad šį iššūkį mes įvertintume ne ką mažiau, ne ką lengviau negu tai, ką mums sako reformos kritikai, atskiros interesų grupės ar tos pačios profsąjungos. Niekas mūsų neišgelbės, jeigu leisime tam viešajam sektoriui sunykti.
Antras dalykas, kuris labai svarbus mūsų laukia, tai yra mokesčių reforma, arba pavadinčiau taip – atskirų mokesčių pakeitimas. Apie juos jau šiek tiek kalbėta. Tas noras ką nors daryti, man atrodo, yra sužadintas, bet kadangi dar nesu matęs naujos mokesčių reformos versijos, galiu tik pasakyti, kokie būtų mano lūkesčiai iš tos mokesčių reformos. Visų pirma daugiau teisingo apmokestinimo nepriklausomai nuo pajamų rūšies. Žinau, kad reikės įveikti atskiras interesų grupes, įvairiausius interesų sluoksnius, bet, žinokite, tą anksčiau ar vėliau vis tiek būtų reikėję daryti ir visada yra geriau anksčiau negu vėliau. Aišku, būtų gerai tai darant, kad nenukentėtų tie žmonės, kurie patys savo rankomis, savo kailiu kažkokį smulkųjį verslą ar kokią nors individualiąją veiklą vykdo, kad jų paskatos tai daryti, save ir savo šeimą išlaikyti per šią reformą nesumažėtų.
Taip pat, man atrodo, reikia laikytis principo, kad mokesčiai, kurie padeda mums mažinti taršą, skatinti didesnį perdirbimą, siekti žalesnės Lietuvos, turi padėti ilgainiui atlaisvinti kitą sistemos dalį, tą, kuri yra labiau susijusi su mokesčiais, kuri trukdo ekonomikos augimui arba yra ganėtinai didelės, sakykime, gana didelio darbo santykio apmokestinimo dalis. Čia tas 32 % GPM tarifas, nusileidęs ant daugiau uždirbančiųjų galvų, tikrai turi būti keičiamas tam, kad Lietuva taptų patrauklesne vieta daugiau uždirbantiems žmonėms ateiti ir kurti. Kitaip tariant, tas tarifas turi mažėti.
Taip pat labai svarbu gerinti Lietuvos investicinį patrauklumą bei verslo augimą keičiant tą pelno apmokestinimą taip, kad verslas turėtų dar daugiau paskatų, viena vertus, investuoti į technologinį atsinaujinimą ir darbo našumą, antra vertus, neužstrigti pereidamas nuo smulkiojo į vidutinį ar nuo vidutinio į stambųjį verslą. Kartu čia visiems pradėjus diskutuoti, aš tikiuosi, kad tie klausimai, mokesčių klausimai, taip pat galės būti išspręsti.
Mūsų frakcijos darbotvarkėje bus ir keletas labai rimtų naujų klausimų. Mes atskirai pristatysime tam tikrą žaliąjį paketą, kuris padėtų spręsti klimato kaitos klausimus Lietuvoje, ir ne tik dėl to, kad mes gyventume žalesnėje, sveikesnėje, mažiau taršioje aplinkoje, bet ir dėl to, kad Lietuva galėtų tapti iš tikrųjų tam tikra laboratorija, tam tikru prototipu ir Europoje, ir galbūt pasaulyje, iš to pelnydama ilgainiui ir ekonominę naudą.
Be kita ko, labai svarbūs skaidrumo klausimai, teritorinių ligonių kasų efektyvumo, tų pačių tarpmiestinių autobusų maršrutų sistemos klausimai, kurie yra šiek tiek įstrigę, ir mes tikrai norėsime juos atstrigdinti, ir jie parodys, kaip mūsų Seimas gali efektyviai spręsti tokius su sistemos iššūkiais susijusius klausimus. Tvirtai pasisakysime tiek įstatymų, tiek parlamentinės kontrolės srityje, kad narkotikų daroma žala mažėtų ir mes turėtume geresnę sistemą tiems žmonėms padėti.
Taip pat paskutinis dalykas (matau, laikas baigiasi, 5 minutės buvo, bet kadangi aš vis dar seniūnas, tikėjausi 7), pabaigoje apie žmogaus teisių klausimus. Kolegos, man atrodo, mūsų laikrodis ir laikmatis tiksi, ir aš labai kviesiu susitelkti visus nuo dešinės į kairę, nuo kairės į dešinę, kaip jūs sėdite, taip galėsime susitelkti, kad dėl tų klausimų, ypač civilinės sąjungos klausimo, labai aiškiu laiku, labai aiškioje vietoje galėtume ateiti į šitą Seimo salę ir pabalsuoti taip, kad nei mums, nei mūsų vaikams, nei mūsų būsimiems kada nors po 20 metų rinkėjams nebūtų gėda. Aš tikrai nuo Laisvės frakcijos kviesiu tai padaryti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovą gerbiamą L. Kukuraitį į tribūną. Ir čia štai, matome, skaidres pavyko įjungti, tai bus pranešimas įdomesnis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiama Vyriausybe. Man sakė, reikia įjungti aparatą, kad jis veiktų. Turėtų veikti. Kolegos, mes į šitą sesiją ir apskritai į Seimo darbą pažiūrėjome sistemiškiau, ne į padrikus įstatymus, bet bandėme įvertinti, kokia yra situacija Lietuvoje. Studijavome faktiškai 2 mėnesius įvairiausią prieinamą aktualiausią statistiką, kurią galima rasti Lietuvoje, Eurobarometro ir kitų daromus tyrimus, ir supratome, kad iš tiesų mūsų šalis šiuo metu yra tam tikroje vadinamojoje nerimo pandemijoje. Kaip kitaip galima vertinti tokius skaičius, kuriuos pagal Eurobarometrą atsakė lietuviai: spalio–lapkričio mėnesiais 96 % nerimavo dėl pragyvenimo kaštų, 85 % – dėl skurdo ir socialinės atskirties, 90 % – dėl karo Ukrainoje išplitimo į kitas šalis, vadinasi, ir į mūsų šalį, 88 % – dėl incidento rizikos, 60 % – dėl kovido ir kitų užkrečiamųjų ligų išplitimo. Kitaip sakant, bent jau rudenį, nes mes neturime vėlesnių tyrimų, bent jau rudenį mūsų piliečiai išgyveno tris didžiausias žmonijos grėsmes – karo, bado ir maro. Maras, tiesa, praeina, bet karas, badas yra šalia. Šitie duomenys labai aiškiai kalba apie jų nerimą.
Ar tam turime pagrindo? Pagrindo turime, nes maisto kainos augo sparčiausiai Europoje. Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, vadinasi, būsto išlaikymo kaštai – vieni iš aukščiausių Europoje. Būsto paskolų palūkanos yra pačios didžiausios Europoje. Tendencijos darbo rinkoje pastaraisiais mėnesiais taip pat pradėjo prastėti, nors reikia pripažinti, kad 2022 metai darbo rinkos prasme tikrai buvo labai geri.
Gyventojų realiosios pajamos. Niekada mūsų Vyriausybė apie tai nekalba. Ar žmonių perkamoji galia bent išlaikoma tokio lygmens, koks buvo prieš metus? Tiek Statistikos departamentas, tiek mūsų daryti skaičiavimai rodo, kad darbo užmokestis, pensijos, nedarbingumo socialinio draudimo pensijos, tai yra žmonėms su negalia mokamos išmokos, vaiko pinigai praėjusiais metais buvo mažesni negu metus prieš tai. Kitaip sakant, girdžiu, premjere, jūsų klausimą dėl šių metų, kai skaičiuojama ketvirčiais, tiesiog nėra statistikos. Kai bus, mes parodysime pačią aktualiausią statistiką, prie kurios prieiname. Tam pagrindą, nerimui išgyventi pagrindą, žmonės turi labai rimtą.
Dabar ar yra pasekmių? Taip, pasekmių yra. Kai turi didelį nerimą, žmonės elgiasi destruktyviai savo ir kitų žmonių atžvilgiu. Smurtas prieš vaikus auga nuo 2019 metų. Aišku, prie to prisidėjo ir pandemija, ir karas, ir aukščiausia infliacija. Alkoholio vartojimas, deja, statistikos nėra, bet irgi yra augantis. Gyventojų sveikatos tyrimai irgi vėluoja, tai yra statistika vėluoja metais, bet irgi yra auganti, prastėjanti sveikata ir mirtys dėl sveikatos. Gimstamumas krenta drastiškai. Ar to negalime sieti su nerimu? Privalome sieti su nerimu.
Klausimas, dar ką rodo Eurobarometro duomenys, kad per praėjusius pusę metų – nuo balandžio iki lapkričio, pasitikėjimas demokratija mūsų šalyje krito 10 %. Man atrodo, tai yra labai grėsmingi faktai. Žmonės, matydami, kad nepakankamai daroma arba nedaroma reaguojant į jų svarbiausius klausimus, tiesiog pradeda nebepasitikėti demokratijos procesu.
Ką reikia daryti? Reikia daryti du dalykus. Užuot reagavę rimtai į šią situaciją, į beveik 100 % žmonių nerimą įvairiausiais klausimais, jūs šiuo metu, kaip matau, bent jau Vyriausybėje sėdintys, visaip bandote atmesti realybę, bet ji yra – žmonės nerimauja. Jeigu žmonės nerimauja, mums reikia Vyriausybės lygiu ieškoti sprendimų, kaip spręsti nerimo pandemiją. Nerimas turi destruktyvią įtaką. Nerimas turi. Ar mes turime nacionalinę nerimo valdymo strategiją? Jos reikia. Reikia sutelkti specialistus, mokyti kiekvieną žmogų, kaip elgtis su nerimu, kuris yra tarp mūsų. Mes suprantame, kad yra objektyvių priežasčių, kad jis yra, bet jį reikia spręsti.
Reikia spręsti pagrindinius Lietuvos gyventojų klausimus. Pagrindiniai Lietuvos gyventojų klausimai, kiek mums yra tekę kalbėtis, kiek vertinome tyrimus ir žmonių pasisakymus, yra penki: augančių kainų ir pajamų neigiamas balansas, dirbančių šeimų išgyvenimas ir vaikų…
PIRMININKAS. 1 minutė!
L. KUKURAITIS (DFVL). …tautos ateities užtikrinimas, civilinės saugos užtikrinimas, vadinasi, kaip elgsimės branduolinės grėsmės ar karo grėsmės atveju, neprieinama sveikatos priežiūra, nes eilės tikrai yra didelės, ir vyresnio amžiaus žmonių pajamų apsauga. Visiems tiems mes turime parengę 40 projektų, kuriuos pristatysime kitą savaitę svarstyti. Labai kviečiame Vyriausybę bendradarbiauti, ne vengti, bet mes norime būti bendradarbiais, nes matome, kad tai tikrai yra rimta situacija, ir norime būti maksimaliai produktyvūs.
Paskutinė skaidrė, kam Lietuvos gyventojai išleistų daugiau biudžeto lėšų. Palyginti su Europa, keturioms sritims daugiau nei statistiniai europiečiai. Viena yra ilgalaikė slauga, globa, vadinasi, sveikatos apsauga, pensijų didinimas, šeimos politika (į tai faktiškai nekreipiama dėmesio šioje kadencijoje) ir, kas labai įdomu, kultūra. Lietuviai yra pasisakę, kur reikėtų dėti pagrindinius prioritetus, kviečiame tą daryti mus visus kartu. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu einame pagal frakcijų dydį, toliau tada gerbiami socialdemokratai būtų kviečiami. Prašom. Gerbiama O. Leiputė eina į tribūną, Socialdemokratų frakcijos vardu. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Ne taip seniai prieš mane kalbėjęs pranešėjas pateikė statistiką. Akivaizdu, kad matant tokius rodiklius būtina kuo daugiau dėmesio skirti žmonėms ir tam, kad jie kuo greičiau pajustų priimamų sprendimų efektą. Dalis žmonių tikrai yra prie skurdo ribos arba žemiau jos, todėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija parlamento pavasario sesijoje teikia daugiau kaip 60 projektų. Analizuodami programą, kuri buvo pateikta ne taip ir seniai, matome tik pavadinimus, bet pačių registruotų teisės aktų nėra, todėl apie turinį yra labai sudėtinga ką nors kalbėti, nebent susirinkus informaciją iš viešosios erdvės. Kviesime Seimą pritarti mūsų pasiūlymams, kad būtina lengvinti kainų šoką žmonėms, stiprinti vaiko teisių apsaugą ir taip pat pasirūpinti griūvančiais tiltais ir neišvažiuojamais keliais.
Manome, taip pat labai svarbu, matant bankų pelnus, didinti mokesčius bankams, besipelnantiems iš infliacijos. Taip pat turime galvoti, ką daryti, kad žmonės nebūtų įvaryti į kampą dabar ir ateityje. Siūlome valstybės paramą pirmajam būstui teikti didesniam ratui žmonių, išplėsti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra iki 40 metų. Taip pat palengvinti naštą tiems, kurie neturi nuosavų namų ir būstą nuomoja. Jiems galėtų būti taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Taip pat mes manome ir raginame atiduoti žmonėms tai, ką jie uždirbo ar sutaupė, tai yra atsisakyti prievartinio įtraukimo į II pakopos pensijų fondus, o sukauptas lėšas leisti žmonėms atsiimti.
Socialdemokratai taip pat siūlo didinti išmokas kiekvienam gimusiam, įvaikintam ar globojamam vaikui, iki jam sukaks pusantrų metų. Išmoka būtų kone dvigubai didesnė nei dabar, tai yra siektų 920 eurų į rankas.
Taip pat mūsų frakcija teikia siūlymus sustiprinti teisinę pagalbą nuo seksualinės prievartos nukentėjusiems vaikams. Tai yra labai aktualus ir labai jautrus klausimas. Taip pat matydami tiek ir sveikatos rodiklius, tiek ir popandeminio laikotarpio pasekmes manome, kad mes turėtume didesnį dėmesį skirti žmonių sveikatai, tai yra suteikti daugiau laisvo laiko pasirūpinti ir savo artimųjų sveikata. Čia kalbama ir apie papildomą poilsio dieną per mėnesį žmonėms, kurie prižiūri savo sergančius senus tėvus, kad galėtų palydėti į gydymo įstaigas. Tai pat ir patiems žmonėms suteikti bent 3 dienų sveikatos gerinimo atostogas, per jas galėtų pasitikrinti sveikatą ar dalyvauti prevencinėse sveikatos priežiūros programose. Tai yra daug klausimų, kurie turėtų būti sprendžiami šios sesijos metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš eilės toliau tada Darbo partijos frakcija. Prašom. V. Fiodorovas. Prašom į tribūną.
V. FIODOROVAS (DPF). Sveiki, kolegos Seimo nariai. Sveikinu sugrįžus į įprastą Seimo darbo režimą. Pastarieji keli mėnesiai turbūt buvo visiems įtempti, man taip pat. Susitikome su daugybe gyventojų, asmeniškai aš su kėdainiečiais. Palietėme daugybę temų, aišku, daugiausia dėl savivaldos, bet nacionalinės politikos temos tikrai nebuvo pamirštos. Matyt, tos temos, dėl kurių kalbėjome su gyventojais, atsispindės ir šioje pavasario sesijoje. Ta pati infliacija, kartu ir šoktelėjęs būtiniausių prekių kainų augimas palietė kiekvieną Lietuvos gyventoją – tai akivaizdu – palietė asmeniškai ir jus, kaip Seimo narius. Nestabilumas energetikos rinkoje, karas vis dar lėtina šalies ekonomiką, kartu ir atlyginimų augimą. Šiuos ženklus pastebi visi, kurie mato ir nori matyti, tačiau ką ir kokius signalus tuo metu Lietuvos gyventojams siunčia Lietuvos Respublikos Vyriausybė? Mokesčiai. Šią sesiją pasitinkame su nerimu. Finansų ministrė ir premjerė kalbėjo ir čia, tribūnoje, pasakė, kad pagaliau mus pasieks mokesčių reforma, ilgai žadėta mokesčių reforma. Tačiau kokius pakeitimus žada mums, visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, nėra aišku. Mes nematėme arba tik iš viešų diskusijų, galbūt iš žiniasklaidos buvo galima susidaryti tam tikrą įspūdį.
Taip, Lietuvoje reikia mokesčių pertvarkos. Tai pripažįstame ir mes, Darbo partija, ir ekspertai. Tačiau akivaizdu, kad valdančiųjų ir mūsų požiūriai išsiskiria – mes matome poreikį mažinti darbo jėgos apmokestinimą, nes šiuo metu, deja, bet esame pirmaujantys Europos Sąjungoje. Matome poreikį didinti mūsų verslo konkurencingumą, gerinti investicinę aplinką, su tuo ir bus susiję mūsų pasiūlymai šioje pavasario sesijoje. Ką šiandien girdime? Ar vėl akcizų augimas – mokesčiai žmonėms, nekilnojamojo turto visuotinis apmokestinimas – vėl mokesčiai žmonėms. Tačiau prisiminkime, kokios dabar yra būsto palūkanos ir kaip tai palietė mūsų gyventojus, ypač jaunas šeimas. O šioje srityje mūsų frakcija teikia labai gerą pasiūlymą. Visiems akivaizdu, kad bankai tokioje situacijoje gauna didžiulį, milžinišką viršpelnį. Todėl šioje sesijoje teiksime pasiūlymą, kad dalis viršpelnio, kurį gauna bankai, būtų panaudota arba grįžtų ne kam kitam, o tiems žmonėms, kurie būtent tą viršpelnį ir sunešė. Tikiuosi, kad valdantieji ir visas Seimas tokiam pasiūlymui tikrai pritars.
Turime didžiulę infliaciją ir bene sparčiausiai augančias maisto produktų kainas Europoje. Tačiau čia pasiūlymų arba akivaizdžių pokyčių per tą laikotarpį tikrai nematyti. Apskritai galima daryti išvadą, kad ten, kur labiausiai gyventojams skauda, tai yra dėl didelio pajamų apmokestinimo, mokesčių būtiniausiems maisto produktams ir paslaugoms, pokyčių nėra planuojama, bent jau nemačiau arba labai daug nesimato sesijos darbų programoje. Bet šie siūlymai tikrai bus iš mūsų frakcijos, tik gaila, kad iki šiol valdantieji tuos pasiūlymus išmesdavo be didžiausių diskusijų.
Dar daugiau, panašu, kad apskritai mes visi tapome, nežinau, kaip būtų galima pavadinti, įkaitais. Praėjusią savaitę Ministrė Pirmininkė pripažino, kad tam, kad Lietuva įgyvendintų visus Europos Komisijos iškeltus reformų rodiklius ir gautų visą Europos Sąjungos finansavimą, Seimas turi, privalo pritarti Vyriausybės parengtiems mokestiniams pakeitimams, pasiūlymams. Akivaizdu, kad kažkas už mūsų visų nugaros pakišo Seimą ir pasakė, kad turite pritarti Vyriausybės mokestiniams pasiūlymams be aiškių, normalių diskusijų arba neteksime Europos Sąjungos investicijų. Tai Seimo negerbimas ir kartu visų Lietuvos Respublikos gyventojų negerbimas. Mes kategoriškai nepritariame tokiai diskusijos formai.
Tradiciškai didžiosios dalies svarbiausių projektų iš Vyriausybės mes nematome ir negalime pamatyti, o sesija jau šiandien prasideda. Tai aš tikiuosi, kad Vyriausybė su šitais klausimais pasiskubins, nes norisi normalios diskusijos. Aišku, turime kalbėti apie griūvančius tiltus, mokyklas regionuose, regionų stiprinimą. Tokios temos turi būti ir atsirasti mūsų pavasario sesijoje.
Darbo partijos frakcijos vardu raginu valdančiuosius šioje sesijoje ne ieškoti praeities šmėklų ir priešų, o susikoncentruoti į savo tiesioginį darbą – registruoti, pateikti viešai svarstyti Vyriausybės projektus ir kurti gerovę mūsų šalyje. O mes savo ruožtu teiksime programoje numatytus pasiūlymus, vykdysime parlamentinę kontrolę ir būsime aktyvūs visų šios sesijos diskusijų dėl įstatymų projektų dalyviai. Visiems sklandaus ir gero darbo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Dabar ar būtų Mišrios Seimo narių grupės pasisakymas, ar bendroje diskusijoje? Matau, gerbiama A. Širinskienė. Prašom į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerą dieną, kolegos. Išties sveikinu su nauja sesija ir linkiu, kad šita sesija netaptų susidorojimo su valstybės vadovu sesija, tiriant senas knygas ir senas istorijas, bet išties būtų sesija, kurios metu mes galėtume dirbti ganėtinai sklandžiai ir darniai.
Išties, manau, visiems (ir mums taip pat) nerimą kelia tai, kad yra registruota labai daug projektų, kurių turinio mes net negalime nuspėti. Svarbiausia mokesčių reforma, kurią jau buvo pažadėta Vyriausybės priimti praėjusiais metais Vyriausybės programoje, yra dar tik tokiuose juodraščiuose, kuriuos iš esmės gėda parodyti.
Mūsų Mišri Seimo narių grupė pateikė nemažai projektų, kurie yra tikrai labai skirtingų sričių. Turėsime pasiūlymų ir dėl PVM mažinimo, ir dėl Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo pakeitimo. Suprantame tikrai labai sudėtingą situaciją su keliais, ypač regionuose, todėl bus teikiami Kelių priežiūros įstatymo pakeitimai. Natūralu, norėsime ir kolegos norės reaguoti į tai, kaip rinkimų kampanijos metu išlindo Rinkimų kodekso spragos, todėl yra registruotų Rinkimų kodekso pakeitimų, bandant tiesiog po pirmo rimtesnio pasitikrinimo pasirodžiusias spragas sutvarkyti ir pasiruošti kitiems rinkimams. Laiko tam dar turime.
Taip pat yra registruoti pasiūlymai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, nes, deja, kol kas nesame įgyvendinę net 2008 metų direktyvos ir nesudarome galimybės visiems asmenims, kurie yra patyrę žalą nusikaltimo metu, pretenduoti į žalos atlyginimą, nors tai jau seniai yra europinis standartas.
Atitinkamai yra registruotos ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisos. LRT direktoriaus kadenciją siūloma įvesti, nes ši institucija kol kas dar yra likusi be kadencijų ir iš esmės gali turėti amžiną vadovą.
Tad tikrai linkiu visiems produktyvios sesijos ir labai tikiuosi, kad pasibaigus rinkimų karštinei mūsų darbas taps darnesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar į tribūną kviečiu paskutinės frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovę, frakcijos seniūnę gerbiamą R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. Prašom į tribūną.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, malonu susitikti po pauzės plenarinėje sesijoje, ne komitetuose, o jau plenariniuose posėdžiuose. Man atrodo, kad ši plenarinė sesija bus ne vien tik aistringa dėl kolegų iš opozicijos įvairių iniciatyvų, bet ir konstruktyvi turinio prasme dėl to, kokius darbus šioje sesijoje turėtume nuveikti. Man peršasi šios sesijos pavadinimas – apie visapusį saugumą, ir norėčiau išskirti keletą projektų (arba iniciatyvų), kurie, mano galva, yra svarbūs. Tikrai aptarinėjome frakcijoje, kad ši kryptis yra reikalinga mūsų visuomenei.
Pirmiausia socialinis saugumas ir mūsų pažeidžiamiausi žmonės, kurie yra jautrūs dėl savo sveikatos būklės. Tai tikrai yra labai labai ilgai lauktos pertvarkos ir pasiūlymai dėl negalią turinčių žmonių padėties pagerinimo. Turbūt ne vien tik tie žmonės, kurie susiduria su iššūkiais dėl savo sveikatos, bet ir tie žmonės, kurie juos prižiūri, turi turėti tinkamą ir apsaugą, ir pagalbą iš valstybės. Labai laukiamas yra atokvėpio dienos, dienų įstatymas, kuris leistų reglamentuoti ir pasiūlyti dideliam skaičiui Lietuvos žmonių, prižiūrinčių savo artimuosius, kurie turi negalią, atokvėpio valandas, minutes ar dienas, kad patys galėtų gana oriai gyventi gyvenimą ir padėti savo artimiesiems.
Kitas ilgai rengiamas ir tobulinamas projektas yra ilgalaikės priežiūros, ilgalaikės slaugos įstatymas. Tai irgi labai lauksime tos metodologijos, kuri bus parengta siekiant sukurti visą sistemą, kaip galėtume padėti tiems žmonėms, kurie yra sunkios sveikatos būklės, ir vėlgi aplinkai palengvinti priežiūros iššūkius.
Krašto saugumas. Šiandieną turbūt daugiausia kalbame ne vien apie kariuomenę, bet ir apie mūsų sienos apsaugą. Valstybinės sienos apsaugos įstatymas bus skirtas ne vien tik įtvirtinti mūsų kovos su nelegalia migracija, su galimomis migracijos krizėmis būdams, bet ir įgyvendinti sankcijoms, tai yra neišduoti vizų sankcionuotiems asmenims. Taip pat laukia vienokie ar kitokie sisteminiai pasiūlymai tiek iš Krašto apsaugos ministerijos, tiek VRM sistemos tobulinimo. Tai irgi turėsime progą apie tai diskutuoti.
Aplinkos saugumas. Ilgai kalbėta su nevyriausybiniu sektoriumi ir su visomis suinteresuotomis šalimis apie mūsų miškų politiką. Nacionalinis susitarimas dėl miškų, mano galva, yra vienas svarbesnių klausimų, nepaisant to, kad jis galbūt gana nišinis, bet jeigu mes kalbame apie gamtosaugą, apie aplinką, apie gyvąją gamtą, tai neabejotinai yra svarbi iniciatyva, jai mūsų frakcija pritaria. Suprantama, kad dėl visko sutarti nėra įmanoma, bet dėl tų dalykų, dėl kurių visi sutariame, tą reikia ir padaryti. Taip pat gyvosios gamtos apsauga. Čia, Seime, dar yra nebaigti projektai dėl verslinės žvejybos ribojimų, dėl kitų dalykų, tai tikrai šioje sesijoje, mano galva, turėsime karštų diskusijų aplinkosauginėmis temomis taip pat.
Informacinis saugumas. Svarbus Medijų rėmimo fondo projektas, jis Seime tikrai sulauks daug diskusijų. Siekis daryti valstybės remiamą žiniasklaidos finansavimo modelį skaidresnį ir efektyvesnį siekiant ir žiniasklaidos priemonių stiprinimo, ir piliečių informatyvumo, man atrodo, sutiksime visi, yra prioritetinis dalykas.
Taip pat Seime svarstysime ir istorinės atminties klausimus. Tai šiuo atveju turbūt taip paprasčiau visuomenėje žinomas Genocido centras ir jo įstatymas, pakeitimas dėl skaidresnio ir efektyvesnio valdymo.
Na ir apskritai norisi pasakyti, kad per pastaruosius metus, per tuos mums visiems nelengvus metus, pandemijos, karo, migrantų krizės akivaizdoje tikrai valstybė stipriai, pakankamai stipriai, kiek tai yra įmanoma, juda į priekį. Tų išbandymų buvo nemažai. Vyriausybė su Seimo dauguma, kai kuriais atvejais ir su opozicijos pagalba tikrai įgyvendino jau ne vieną reformą, tad šioje sesijoje susitelkiame prie tų klausimų, kurie labiausiai orientuoti į socialinį saugumą. Labai viliuosi, kad stabilizuojantis ekonominei padėčiai ir atsirandant šiokiam tokiam aiškumui dėl ateities sėkmingai galėsime įgyvendinti ir šiuos užsibrėžtus tikslus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar sudarysime galimybę užduoti klausimus. Tik, gerbiami kolegos, prieš klausdami nurodykite, ar gerbiamai premjerei užduodate klausimą, ar Seimo Pirmininkei, nes jos abi pristatė pavasario darbų programą.
Tada iš eilės gerbiamas A. Gedvilas pirmas klausia. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Susipažinau su pavasario darbų programa ir man iškilo klausimas. Treti metai Seime ir situacija vis kartojasi, kai registruojami teisės aktų projektai, tačiau matome tik pavadinimą be turinio. Kaip jūs pakomentuotumėte, kodėl tiek piliečiai, tiek Seimo nariai, norintys žinoti turinį, turi darbuotis nakties metu, o Partnerystės įstatymo ir narkotikų dekriminalizavimo projektai, buvo atvejis, kai Seimo nariams praeitoje sesijoje buvo apskritai prieš pat posėdį pateikti? Ar tai yra, jūsų manymu, kokybiški teisėkūros procesai? Kaip jūs galite pagrįsti savo tokį neatsakingą ir atsainų procesą organizuojant darbą?
PIRMININKAS. Čia kam klausimas?
A. GEDVILAS (MSNG). Klausimas turbūt Seimo Pirmininkei. Jeigu ką turės pasakyti premjerė, tai taip pat labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakys. Pirmininkė persės čia, nes ten mikrofono nėra. Tikiuosi, kad jis veikia.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Visų pirma, dėl darbo organizavimo, tai aš atkreipsiu dėmesį, kad registruodami projektus juos pateikia iniciatoriai. Šioje sesijoje jie atkreipia dėmesį, kad Respublikos Prezidentas pasiūlė 23 projektus, iš jų, rodos, tik vienas jau buvo registruotas. Šiuo atveju manyčiau, kad ir Seimo frakcijos, ir Vyriausybė, atrodo, demonstruoja šiek tiek geresnę statistiką, bet šiaip jokios labai didelės problemos nematau. Mes Seime paprastai turime galimybę išdiskutuoti visus klausimus. Kai kurie jų, kurie yra įtraukti į darbo programą, nebūtinai būna pateikiami. Bet vėlgi grįšiu prie jūsų klausimo pradžios. Tai nėra dėl darbo organizavimo, tai labiau iniciatoriams galbūt turėtų būti adresuojamas klausimas.
Jeigu kalbėtume apie mano teikiamus įstatymų projektus, stengiuosi visada kuo anksčiau visuomenę ir mielus kolegas Seimo narius su jais supažindinti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau truputėlį papildyti, nes turbūt čia klausimas adresuotas taip pat ir Vyriausybei. Kaip aš ir minėjau pristatymo metu, 40 % visos darbotvarkės, kurią Vyriausybė siūlo Seimui, jau yra registruota Seime ir yra tokių, kurie yra net perėję pateikimo stadiją. Ką dar norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybės teikiami Seimui įstatymų projektai turi visai kitą procedūrą negu tos iniciatyvos, kurios atsiranda tiesiai Seime, ar Prezidento, nes tokie teisės aktai yra derinami pakankamai plačiai ir išsamiai. Jie yra paskelbiami viešai derinti. Pastabas gali teikti absoliučiai bet koks suinteresuotas asmuo. Yra derinama su institucijomis, yra viešai skelbiama, yra tarpinstitucinio derinimo formatas Vyriausybėje. Kartais po jo dėl pastabų reikia grąžinti projektus dar tobulinti. Tikrai iš esmės nėra kokia nors valstybės paslaptis joks teisės aktas, kurį Vyriausybė rengia, jeigu jau jis yra paskelbtas viešai derinti. Tokių teisės aktų iš Vyriausybės pateikto sąrašo tikrai yra nemažai. Visi, kas yra angažuoti konkrečia tema, domisi konkrečiais projektais, vadinamajame TAPIS tikrai tuos projektus dažniausiai randa gerokai anksčiau, negu tie projektai atkeliauja iki Seimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš suprantu, kad labai patogu Prezidentu prisidengti. Matyt, dabar jau jis yra kaltas, kad Vyriausybė yra nevykėliai ir nesugeba pateikti laiku projektų. Aš kalbu apie tuos projektus, dėl kurių iš esmės yra sustabdytas RRF finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų. Tai yra nedovanotinas dalykas, kad tų lėšų atėjimas iš esmės į Lietuvą vėluoja ir vėluoja taip, kad jūs vėl nepateikėte jokio projekto. Pas jus tie projektai yra neregistruoti ir dėl to tikrai yra ne Prezidentas kaltas, o dėl to, kad jūs patys nesugebate iš esmės darbo organizuoti ir pateikti tinkamu laiku. Gal gerbiama premjerė bent jau dabar papasakos mums tą turinį, koks yra mokestinės reformos turinys, nes išties vaizdas atrodo toks, kad mes perkame katiną maiše ir tų RRF lėšų dar nematysime ne tik šį pusmetį, bet ir kitą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Jūs kaip visada užduodama klausimą tuo klausimu paskelbiate labai daug netiesos. Man atrodo, aš jau pristatydama sakiau, kad iš visos RRF paraiškos dėl dviejų neįgyvendintų riboženklių mums yra atidėta pusmečiui 26 mln. eurų. Čia jūsų kolegė kalbėjo, kad mes čia kažkokio 0,5 mlrd. rengiamės negauti ir taip toliau, ir panašiai. Tai nėra tiesa ir tai yra melas. Aš tai tiesiai galiu pasakyti arba gal jūs nežinote. Iš 33-ų riboženklių 31-ą Vyriausybei, kad ir kokia jinai, jūsų nuomone, yra nevykusi, vis dėlto įvykdyti pavyko. Daug Europos Sąjungos valstybių apskritai nėra pateikusios dar paraiškų dėl RRF lėšų. Niekas jums nesiūlys pirkti katę maiše. Kai projektai po derinimo pateks į Seimą, jūs tikrai turėsite galimybę ir netgi tada, kai jie bus pateikti viešai derinti, ir tada turėsite galimybę kaip Lietuvos Respublikos pilietė savo nuomonę reikšti, taip pat ir pastabas siųsti. Juk niekas Seimo neįpareigoja neskaičius, nediskutavus ir neperėjus procedūrų pritarti Vyriausybės siūlymams. Nė kiek neabejoju, kad taip bus ir su mokesčių pakeitimais.
Beje, vienas iš esminių RRF mokesčių pakeitimų yra Seime, Simonas neleis sumeluoti, turbūt jau metai laiko. Paklauskite Kaimo reikalų komiteto, kodėl jis nepateikė išvados dėl Akcizų įstatymo pakeitimo. Tai štai ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Mano klausimas, gerbiamas posėdžio pirmininke, premjerei. Tai kokia gi vis dėlto valdančiųjų strategija dėl mokesčių reformos priėmimo Seime, aš taip ir nesupratau. Viena valdančioji frakcija kategoriškai prieš esminius reformos postulatus, pagrindinė partija lyg ir žada pagaliau pateikti tai, ką žadėjo ir kokius lūkesčius sukėlė per Seimo rinkimų kampaniją. Kokiais vis dėlto balsais remsitės? Ar tai bus vis dėlto valdančiųjų sprendimas, ar čia reikia opozicijos dalyvavimo? Ir atitinkamai, jeigu planuojate remtis opozicija, tai turbūt reikia iš esmės keisti komunikaciją ir nuo tos konfrontacinės komunikacijos pereiti į normalų pokalbį apie valstybės svarbiausius klausimus. Linas pabandė šiandien neįžeisdamas nieko, nepasakęs nė vienos kritinės asmeninės pastabos, pasakyti, kokia situacija susiklostė Lietuvoje. Ir mes turime labai konkrečius siūlymus, kurie nėra labai brangūs arba beveik nieko nekainuoja, tiesiog atliepia tai, ką mes matome…
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). …kaip svarbiausius pokyčius. Toks mano klausimas.
PIRMININKAS. Laikas!
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Jūs kalbate apie mokesčių reformą, bet turite pasiūlymų, kurie nieko nekainuoja. Jūs turbūt suprantate, kad tai yra dalykai skirtingose balanso pusėse, nes tai, kas kainuoja, yra išlaidos, ir tam, kad būtų išlaidos, turi būti ir pajamos. Ir tiek kartų, kiek aš šitame Seime girdėjau raginimus Vyriausybei pateikti mokesčių reformą, aš labai tikiuosi, kad kolegos taip pat ir opozicijoje tuos pasiūlymus svarstys ne iš tos pozicijos, kad mums netinka todėl, kad mes esame opozicija, o iš tos pozicijos, kad yra ilgalaikės mokesčių sistemos problemos, apie kurias jūs taip pat žinote ir iš savo kadencijos laikų, kurios nėra nei naujos, nei vakar atsiradusios, ir kad tie sprendimai bus priimami ne žinybiniu principu, o tuo principu, kad tas problemas reikia pagaliau išspręsti.
Kad bus Seimo narių, kurie bus visą gyvenimą įsitikinę, kad mokesčiai gali tik mažėti, o išlaidos gali tik didėti, aš, deja, su šituo nieko negaliu padaryti, šitas ekonominės mokyklos man nežinomas fenomenas gyvas ir jisai gyvuoja Lietuvoje plačiau, negu kad tai būtų protinga, bet vis dėlto tikrai tų pasiūlymų dėl diskusijos, manau, ir laiko, ir formatų bus pakankamai – ir klausymus galės komitetai organizuoti, ir su frakcijomis mielai visomis susitiksime po to, kai projektai bus suderinti tiek, kad jau tai bus Vyriausybės siūlymas ir galima bus jį pateikti galbūt šiek tiek ir iš anksto tiems, kam bus įdomu, bet Seime tikrai tų diskusijų bus pakankamai. Aš manau, kad nereikia čia iš karto taip formuluoti klausimo, kas turėtų balsuoti. Seimas turėtų balsuoti, jeigu Seimas vadovaujasi ilgalaikiais valstybės tikslais. Jeigu vadovausis kažkokiais rinkiminiais išskaičiavimais ir, dar daugiau, meluos visuomenei, kad galima kažkaip spręsti socialines problemas neturint tam pinigų, tai, žinote, tada aš vargiai ką galėsiu su visu savo gebėjimu įtikinėti padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas Ministrei Pirmininkei dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių gabenimo per Lietuvą ir į Lietuvą. Nežinau, kodėl Vyriausybės reakcija tokia buvo pavėluota, kai jau Lietuvoje kuris laikas sklandė kalbos, kad labai sėkmingas kai kuriems nesąžiningiems verslininkams biznis, kainos pakilusios keletą kartų dėl to prekių gabenimo tiek į Lietuvą, tiek už Lietuvos ribų. Labai keista buvo išgirsti, kad kai Kenos stotyje gaunami dokumentai, kokios bus įvežamos prekės, prieš 4–5 valandas, tai yra lyg ir labai didelis darbo krūvis. Aš manau, kad tai kompetencijos klausimas tų darbuotojų, kurie dirba tose įstaigose, nes krovinių gabenimas per Lietuvą geležinkeliu tikriausiai sumažėjo ne procentais, bet kartais. Mano klausimas. Ar jūs įvertinote vis dėlto tų žmonių atsakomybę, darbą dėl tokio didžiulio aplaidumo? Reikia pripažinti, kad dokumentai tikriausiai buvo neatsakingai tikrinami.
PIRMININKAS. Laikas!
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Karbamidas gaminamas įmonėje Baltarusijoje, o veža kitos įmonės vardu ir tai nematoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas!
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Išties aš turėčiau jums, deja, pritarti ne dėl to, kad man sunku jums pritarti, bet dėl to, kad situacija man labai panašiai atrodo, kad pasikliovimas Baltarusijos institucijos rašinėliu, kad kažkokie OOO trys paršiukai irgi gali gaminti karbamido trąšas, nepuošia tų institucijų, kurios tikrina prekių kilmę ir turi vertinti, ar nebuvo pažeistas sankcijų režimas. Bet tuo konkrečiu atveju vyksta ikiteisminis tyrimas ir tikiuosi, kad ten visi kaltės dalykai bus nustatyti. Jūs teisingai sakote, išties dabar mes turime dagu smulkių epizodų ir daug pastangų, iš jų tikrai labai didelė dalis yra ir užkardoma mūsų institucijos, apie tai mažai kalbama, apie tai yra mažai viešos informacijos, bet visokių būdų apmauti ir muitinę, ir geležinkelius yra, bet tikrai institucijos labai dažnai tuos dalykus, gal dažniausiai, taip sakyčiau, užkardo, bet ne 100 %.
Lietuvos geografinė padėtis yra tokia, kad, deja, per mus vis tiek tie bandymai tęsis. Mes vis tiek turime tą labai aiškiai suprasti, todėl turime labai aiškiai prioritetizuoti, kur mes matome pačią didžiausią riziką, o pačią didžiausią riziką mes matome vis dėlto tiekiant aplinkiniais keliais Rusijai prekes, kurios yra reikalingos karybai arba kokiai nors pramonei, susijusiai su Rusijos galimybėmis kariauti. Aišku, tiek dvejopos paskirties prekių, tiek arti dvejopos paskirties prekių, tų, kurios techniškai nėra dvejopos paskirties, bet gali būti įvairiai panaudojamos, nes, kaip jūs žinote, iš eismo stebėjimo kamerų, iš skalbimo mašinų – iš visko žmonės sugeba išsilupti detales, kad kaip nors savo technologijų badą pasidengtų. Tikrai tai matome, dirbame ir institucijoms keliame uždavinius. Kai daromos klaidos, tokiu atveju ar aplaidumas, kaip šiuo atveju, tada turi būti atitinkamai ir kiti veiksniai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš dar sudarysiu galimybę paskutiniam paklausti gerbiamam V. Bakui. Bet pažadame: labai trumpas klausimas, trumpas atsakymas, nes viršijame ir klausimams skirtą laiką, ir visam klausimui skirtą laiką.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš turiu klausimą Seimo Pirmininkei. Peržiūrėjęs darbų programą, aš pasigedau parlamentinės kontrolės klausimų. Ko gero, nėra nė vieno. Mes per penkias sesijas priėmėme apie 2 tūkst. įstatymų – 1 tūkst. 800, 1 tūkst. 780. Dabar yra 90 projektų. Parlamentinės kontrolės klausimo nėra nė vieno. Dabar jūs iškėlėte tikrai gerą iniciatyvą, jūsų partija, vis dėlto atlikti Seimo tyrimą. Šiandien po to iškėlimo sulaukėte atakų iš ponios A. Širinskienės, ji pasižymėjo menkindama parlamentinių tyrimų institutą, iš pono D. Gaižausko, jis pats atsakingas už pranešėjo persekiojimą ir jo atleidimą. Mano klausimas būtų toks: kodėl nėra šiame projekte mums svarbių parlamentinės kontrolės klausimų…
PIRMININKAS. Dėkui. Laikas, jūs žadėjote trumpą klausimą.
V. BAKAS (DFVL). …ir kada galima tikėtis tos jūsų iniciatyvos?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui. Pirmiausia dėl parlamentinės kontrolės. Nevisiškai tikslu tai, ką sakote, nes komitetai numato savo veiklos plane parlamentinės kontrolės iniciatyvas. Jeigu pažiūrėsite ir šios pavasario Seimo sesijos paskelbtą darbotvarkių apibendrinimą, pamatysite, kad kiekvienas komitetas yra nusimatęs, net nereaguodamas į aktualijas, iš anksto tam tikrą darbų planą. Jame yra ir parlamentinės kontrolės elementas, ir taip būna kaskart. Aš pristatydama darbų programą iš tikrųjų svarsčiau, ar verta šį kartą akcentuoti parlamentinės kontrolės dimensiją, kuri visuomet yra svarbi, o šioje sesijoje, tiesą pasakius, prognozuoju, kad bus dar ryškesnė nei paprastai, vakar apie tai kalbėjau ir spaudos konferencijoje. Manau, kad eigoje tikrai tų iniciatyvų pasimatys.
Kalbant apie pranešėjo statusą, apskritai apie pranešėjo instituto ateitį, aš tą sakiau viešai, galiu šiandieną dar kartą pakartoti, kad nuo Seimo veiksmų priklausys to instituto ateitis. Tai nebūtinai reiškia, kad būtina tyrimo komisija, bet tai reiškia, kad Seimas neturėtų užsibarikaduoti nuo šios situacijos ir nieko nedaryti. Tokios įvairios iniciatyvos, o tų iniciatyvų gali būti bent trys keturios, jau dabar įvardintos viešai, jų bus, ir, mano manymu, jos yra reikalingos. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei, dėkoju gerbiamai premjerei, visiems ministrams už atsakymus. Dėkoju klausėjams. Dabar atėjome prie pasisakymų už, prieš stadijos. Gerbiamas E. Gentvilas kalbėtų už, bet aš jo lyg ir nematau, tuomet prieš gerbiama A. Širinskienė. Prašom. Irgi bėga į savo vietą. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš esu labai nustebusi, kad mes iš premjerės neišgirdome, išskyrus pamazgų kibirą, jokio paaiškinimo dėl mokestinės reformos. Čia yra imituojamas bandymas tartis su opozicija balsams surinkti, kai dalis valdančiųjų frakcijų sako, kad mokestinės reformos jokiais pavidalais nerems. Aš kalbu apie koalicijos partnerius – Laisvės partiją. Aš nežinau, kokio jūs sutarimo tikitės, kai nesugebate elementarių dalykų paaiškinti. Tikrai siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi E. Gentvilas neatsirado, tai gerbiamas J. Razma kalbės už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto mūsų sesijos darbų programa yra sąrašas visų pasiūlytų iniciatyvų, aš neįsivaizduoju, kaip čia balsuoti prieš. Gali kurioje nors dalyje būti matomi kokie nors trūkumai, bet tai vis dėlto neturi tapti pagrindu balsuoti prieš mūsų darbų programą. Juk čia yra planai, kuriuos turi Vyriausybė, Seimo frakcijos, komitetai, tradiciškai viskas sudėta į vieną vietą. Dėl to, kad kai kurie projektai dar neįregistruoti, aš irgi manau, viskas normalu. Jei jų pateikimas numatytas gegužės mėnesį, kodėl mes turime reikalauti, kad jau kovo mėnesį jie čia turėtų būti įregistruoti ir mes būtinai žinotume jų turinį? Iniciatoriai, be abejo, žino, ką jie yra sumanę, pateiks nustatytu laiku ir tikrai tai nebus kokia nors problema įgyvendinti pasiūlytą darbų programą.
Aš pasidžiaugsiu, kad darbų programoje šiek tiek mažiau projektų. Jeigu 2022 metais buvo 550, dabar – 464, taigi ta vadinamoji įstatymų infliacija šiek tiek mažėja. Tai geros tendencijos. Tai rodo, kad orientuojamės labiau ne į kiekybę, o į kokybę. Kviečiu darniai ta kryptimi ir judėti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsavimo metu.
11.53 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose uždraudimo“ projektas Nr. XIVP-2461 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę pateikti 1-6 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose uždraudimo“ projektą Nr. XIVP-2461. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kartu su 55 kolegomis teikiu šiandien Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose uždraudimo“ projektą. Vos prieš kelias savaites minėjome pilno masto invazijos į Ukrainą metines. Ši diena, vasario 24-oji, visam laikui tapo tragiška diena tiek Ukrainai, tiek ir visam civilizuotam pasauliui. Aš labai norėčiau tikėti, kad šie metai bus pirmieji ir paskutiniai, kuomet mes tas liūdnas metines minime karui vis dar tęsiantis, kad jau netrukus ateis tas laikas, kuomet mes, prisimindami vasario 24-ąją, kalbėsime tik apie tai, ar Rusija pakankamai nubausta ir ar visi už karą atsakingi asmenys atsidūrė teisiamųjų suole. Tačiau kol tai neįvyko, mes turime padaryti viską, kad V. Putino Rusija ar A. Lukašenkos Baltarusija negalėtų jokiais būdais apeiti sankcijų ir finansuoti šio žiauraus karo arba naudoti kokių nors spragų savo nuodingai propagandai skleisti. Deja, vis pasigirsta kalbų, neva sporto ir politikos painioti negalima. Man atrodo, kad tokios kalbos tęsiantis karui Ukrainoje, kai Ukrainos sportininkai, treneriai, auklėtiniai, vaikai kasdien žūsta ir nukenčia nuo brutalių Rusijos veiksmų, yra geriausiu atveju labai naiviai idealistiškos, o tikriausiai tiesiog labai brutaliai ciniškos. Nekyla net menkiausių abejonių, kad tiek Putino Rusija, tiek Lukašenkos Baltarusija naudoja sportą savo propagandai kasdien ir mėgins rasti būdų, kaip grįžti į olimpinį judėjimą ir visas kitas tarptautines sporto varžybas. Taigi ši tema yra susijusi su politika, kad ir kaip kai kas norėtų sakyti kitaip. Deja, tokių takelių, ypač pastaruoju metu, ieško dar aktyviau nei anksčiau ir, atrodo, suranda. Todėl išties gaila, kad dar tenka tarptautinę sporto bendruomenę ar net tokias organizacijas kaip Tarptautinis olimpinis komitetas, kuris praėjus 4 dienoms po praėjusių metų vasario 24 dienos paskelbė labai stiprų Rusijos veiksmų pasmerkimą ir tuo metu kvietė drausti Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose, tačiau vėliau kažkaip ėmė atsitraukti nuo tos pirmosios labai principingos pozicijos, štai šias organizacijas reikia dar kaip nors raginti, tačiau akivaizdu, kad tai yra būtina.
Būtent todėl šiandien ir teikiu šį rezoliucijos projektą, apie jį kalbėjau su kolegomis parlamentų pirmininkais, kuomet Varšuvoje viešėjau sausio pradžioje. Su Lenkijos Seimo Maršalka, su Estijos parlamento pirmininku, Latvijos parlamento pirmininku kalbėjome apie tai, kad reikia burti valstybių, na, būtent parlamentų tokią koaliciją, kur mes apsvarstę, priėmę panašias rezoliucijas galėtume atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį, kartu ir įvairių sporto šakų tarptautinių federacijų, kad šis klausimas yra taip pat labai svarbus.
Taigi mes kviečiame visų pasaulio šalių parlamentus išreikšti savo aiškų ir ryžtingą nepritarimą bet kokiems siūlymams, iniciatyvoms, projektams ar bet kokiems kitiems veiksmams, kurių tikslas yra Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir sporto pareigūnams leisti dalyvauti olimpinėse žaidynėse ar bet kuriose kitose tarptautinėse varžybose taip pat ir su neutralia vėliava. Laikomės nuomonės, kad šie draudimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams turėtų būti taikomi tol, kol Rusija nutrauks savo karinę agresiją prieš Ukrainą, išves savo pajėgas iš tarptautiniu mastu pripažintų jos teritorijos ribų, užtikrins atsakomybę už įvykdytus agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, o bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką vėl taps įmanomas. Taip pat raginame tarptautinę sporto bendruomenę ir toliau solidarizuotis su Ukrainos žmonėmis ir, be kita ko, remti Ukrainos sporto tęstinumą ir jo atkūrimą. Taigi kviečiu kolegas palaikyti šią rezoliuciją ir, žinoma, mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Pirmininkei už svarbios rezoliucijos pristatymą. Ir dabar jūsų nori paklausti kolegos. Gerbiamas S. Tumėnas klausia pirmas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke, už rezoliucijos pristatymą ir iniciatyvą, lyderystę rengti šitą rezoliuciją. Simboliška, kad mes ją priimame Kovo 11-osios išvakarėse ir tarsi primename, kad kai kurioms pasaulio valstybėms dar reikia nueiti tą kelią iki pergalės, kurį mes nuėjome prieš 33 metus.
Gerbiama Seimo Pirmininke, tai jau yra penktoji rezoliucija nuo 2022 m. vasario 24 d., kur mes pasmerkiame valstybes agresores. Tačiau ar jūs nebandėte kreiptis į sporto ministrę, jos šiandien irgi nematau, nors ji čia šiandien turėtų būti, švietimo ir sporto ministrė. Ar nebandėte kreiptis į ją, kad ji imtųsi lyderystės ir ne rezoliucijomis mes tai patvirtintume, o kad teiktų ir atneštų į tribūną konkrečius įstatymus? Vienas dalykas.
Ir antras. Seimo Pirmininke, kaip jums atrodo, kad kiti ministrai susitvarko: ekonomikos, susisiekimo, užsienio, kad randa tuos svertus, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad nėra tokių rimtų svertų?
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, kad atsakysite.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimus. Visų pirma, manau, nesuklysiu sakydama, kad jau esame priėmę virš dešimt rezoliucijų ir tai tikrai yra ne penktoji, daugiau mes jų turėjome. Manau, kad kiekviena iš jų svarbi ir atkreipia dėmesį į svarbius agresijos prieš Ukrainą elementus. Dabar, kalbant apie mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, aš kaip tik norėčiau išsakyti didelį dėkingumą už visą tą principinę poziciją, kurią švietimo ir sporto ministrė rodė nuo pat pradžių savo srityje. Tikrai būta daug bendradarbiavimo su kitų valstybių atitinkamomis ministerijomis. Šis rezoliucijos tekstas taip pat yra derintas su ministerija. Aš manau, kad jis yra geras, jis gana platus ir detalus.
Aš atkreipčiau dėmesį dar į tai, kad kalbame apie tai, kad reikėtų kelti klausimą, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negalėtų dalyvauti tarptautinėse varžybose, kad jie negautų takelio į Paryžiaus olimpines žaidynes. Tikrai rezoliucijos yra vienas iš tų įrankių, kurie padeda mums išsakyti nuomonę viso parlamento vardu, paraginti kitus parlamentus panašias rezoliucijas priimti ir ne būti vienu balsu tyruose, bet burti koalicijas, kurios šį svarbų klausimą taip pat keltų kuo platesnės šalių grupės mastu. Toks yra tikslas.
Aš manau, kad tai yra ganėtinai efektyvus kelias. Tai yra tai, ką mes, kaip parlamentas, galime padaryti, o savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bendradarbiaudama su kitų mums artimų šalių sąjungininkių, partnerių ministerijomis, taip pat daro savo darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Veikia? Pirmiausia ačiū jums už iniciatyvą. Neabejoju, kad daugelis Seimo narių, taip pat ir Demokratų frakcijos nariai tikrai ją palaikys. Tačiau yra kitų problemų, jau šiek tiek užsiminta, tai yra tarptautinės sporto federacijos ir jų vykdomos varžybos ir Lietuvoje. Turbūt irgi praėjusią savaitę skambėjo atvejis – galimas vaikų teniso turnyras Šiauliuose, kaip galbūt galėjo atvykti sportininkai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reakcija buvo gana keista, nes ji sakė, kad tokiu atveju tikrai nebūtų galėjusi ką nors padaryti.
Klausimas turbūt toks: ar vis dėlto yra vedamas ministerijos pokalbis pirmiausia su Lietuvos sporto federacijomis ir kaip tokiu atveju reikėtų reaguoti?
Antras dalykas. Mes raginame pasaulį neįsileisti į olimpines žaidynes, tačiau mūsų pačių salės futbolo rinktinė prieš 7 ar 11 dienų žaidė su Baltarusijos komanda neutralioje aikštėje ir mes nieko, atrodo, padaryti negalime.
PIRMININKAS. Laikas!
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Motyvas yra tas, kad mus gali galbūt diskvalifikuoti ir panašiai. Man atrodo, Lenkijos pavyzdys, kada ji pasakė, kai irgi buvo delsiama, futbolininkai pasakė, kad mes nesivaržysime, ir tada federacijos priėmė atitinkamus sprendimus. Galbūt tai būtų kelias, kada mes sutariame, Lietuva, pirmiausia su savo sporto federacijomis.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega. Visiems skirta minutė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Pirmiausia mes kaip tik šiandieną svarstysime ribojančių priemonių įstatymą, kuris atvertų kelią mūsų ir nacionalinėms sankcijoms. Aš sakyčiau, kad tai atsidaro dar vienas takelis. Man rodos, labai svarbu nenusikratyti atsakomybės ir nepermesti visos atsakomybės konkretiems sportininkams, tai yra nesankcionuoti savo sportininkų, užuot patiems pasisakius apie mūsų moralinį principinį vertinimą.
Tai, ką jūs minite, taip, yra buvę įvairių negerų pavyzdžių. Šiauliuose, beje, man rodos, galų gale sportininkai nebuvo įleisti. Gerų pavyzdžių, akivaizdu, yra kur kas daugiau. O problema yra ta, kad iš tiesų yra ir tokių tarptautinių federacijų ar asociacijų, kurios sankcionuoja savo atskirus narius dėl to, kad jie užima tą principingą poziciją. Būtent reikia apeliuoti į tarptautines organizacijas, kad jos pakeistų požiūrį ir suprastų, kad Rusijos, Baltarusijos sportininkai dabar negali varžytis su neutralia vėliava ir nonsensas yra bausti kokias nors federacijas ar organizatorius, pavyzdžiui, Vimbldono teniso turnyrą, už tai, kad jie priėmė principingą nuostatą neįsileisti tokių sportininkų. Čia aš matau ir parlamentų vaidmenį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat paklausti nori gerbiamas A. Lydeka. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū. Gerbiama Pirmininke, ačiū jums už šio svarbaus dokumento pristatymą ir pačią iniciatyvą parengti šią rezoliuciją. Jūs, gerbiama Pirmininke, esate labai aktyvi parlamentinės diplomatijos srityje. Galiu drąsiai teigti, kad per visą seimų istoriją esate aktyviausia Seimo Pirmininkė užsienio politikos, tarptautinių santykių srityje, todėl ir norėčiau jūsų paklausti, ar turėjote galimybę šią iniciatyvą ir šį dokumentą iš anksto pristatyti savo kolegoms, kitų parlamentų pirmininkams, ir šiaip parlamentarams? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, tas laikas, kuriuo gyvename, geopolitinių sukrėtimų laikas, ir diktuoja naujas temas, dėl kurių taip pat ir parlamentų pirmininkams reikia labiau angažuotis, bet, žinoma, aš esu labai dėkinga visiems Seimo nariams, kurie tą diplomatinę misiją vertina kaip labai rimtą parlamentarų darbą. Aš manau, kad vykstant karui Ukrainoje jis pasidarė dar svarbesnis.
Kalbant apie pačios rezoliucijos tekstą, taip, aš dėl jo esu jau kalbėjusi ne kartą su kitų parlamentų, kaip ir minėjau, ir pirmininkais, ir kitais atstovais. Žinoma, labai norėtųsi, Seimui pozityviai pažvelgus į šią rezoliuciją ir jai pritarus, kad mano kitas žingsnis būtų informuoti, šiuo atveju neapsiriboti Europos Sąjungos ar Europos Parlamento pirmininkais, bet tiesiog išsiųsti laišką visų šalių parlamentų pirmininkams, paskleidžiant kuo plačiau žinią apie mūsų priimtą rezoliuciją ir raginant juos įvertinti ir išsakyti panašią poziciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis turbūt D. Kepenis paklaus, nes A. Mazuronio nėra, K. Mažeikos nematau. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Pirmininke, jūs žinote, kad yra Olimpinė chartija, ji yra Tarptautinio olimpinio komiteto konstitucija. Mūsų rezoliucija kai kuriose vietose tiesiog tą chartiją ignoruoja, nes raudona linija eina ten apie nepriklausomumą Olimpinio komiteto nuo politinių, nuo valstybinių ir nuo kitų įtakų. Ir štai vasario 22 dieną Olimpinis komitetas paskelbia savo pareiškimą, kuriame solidarizuojasi su Ukraina ir ragina toliau siekti visiems kartu taikos. Ne kartą yra buvę ir Los Andželo žaidynėse, Maskvoje, buvo boikotuojamos tos žaidynės, bet visados Olimpinis komitetas laikėsi pozicijos, kad visi turime dalyvauti. Šį kartą jie tą patį demonstruoja. Ar mes, priėmę šią rezoliuciją, nesuskaldysime sporto visuomenės, ypač jausdami mūsų kai kurių olimpiečių norą dalyvauti, nekreipiant į nieką dėmesio, kaip jums atrodo? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Ne, aš manau, kad mes ne suskaldysime, o kaip tik sutelksime. Kaip aš jau esu sakiusi, atsakydama į ankstesnį klausimą, nėra visiškai sąžininga visą atsakomybę permesti mūsų sportininkams, reikia daryti viską, kas galima, dėti pastangas, kad šis klausimas būtų iškeltas tarptautiniu lygiu ir kad, žinote, mūsų, tai yra mūsų Vakarų valstybių, pamatinis principas elgtis pagal taisykles, gerbiant įstatymus, nebūtų traktuojamas Putino Rusijos kaip tam tikra strateginė silpnybė, kad nebūtų, na, būtent ja naudojamasi.
Parlamento rezoliucija nėra koks nors neleistinas spaudimas, tai yra mūsų pozicija. Kaip ir sakiau, jos tikslas yra, be kita ko, ir telkti platesnę parlamentų koaliciją, kuri mato, jog Rusijos, Baltarusijos grįžimas į sporto varžybas, tarptautines sporto varžybas, ypač olimpines žaidynes, gali tapti ir propagandos įrankiu, ir tokiu, suprask, įrodymu, kuris bus naudojamas vidinėje auditorijoje tose valstybėse, kad sankcijų iš tikrųjų jokių nėra arba kad jos silpsta ir kad Vakarų valstybių ryžtas silpsta. Aš manau, kad to mes tikrai turėtume vengti, todėl turėtume išlikti principingi visose srityse, o sportas yra viena iš tų svarbių sričių, į kurias dėmesys yra sutelktas nuolat. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Pirmininkei už pristatymą ir atsakymus. Dabar pereiname į svarstymo stadiją. Diskusija. Kviečiu gerbiamą S. Tumėną į tribūną diskutuoti. Frakcijos vardu prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Lietuvos sporto bendruomene. Šiandien svarstome rezoliuciją, kuria dar kartą pasmerksime agresores šalis, kariaujančias ar remiančias totalitarinius režimus, ir jų sportininkus. Viskas gerai, tam pritariau, rezoliuciją pasirašiau, nes ja pasakome, kad esame demokratinių pasaulio šalių pusėje. Tačiau ne kartą esu iš šios tribūnos abejojęs rezoliucijomis, nes jos neturi įstatymų galios, o tik parodo mūsų ryžtingą požiūrį, nuostatas, vertybes, pilietinę poziciją, veikimo kryptis. Svarbu, kad šiandien pristatoma rezoliucija, kuriai pritariu, neliktų tik žodžiai „griežtai smerkiame“, „reiškiame visapusišką paramą“, „atkreipiame dėmesį“, „manome“, „pasisakome“ ir kitų žodžių rinkinys. Svarbu, kad priimtume tam reikalingus įstatymus, kad mūsų sporto viceministras, Olimpinio komiteto prezidentė, kai kurių federacijų vadovai, ypač teniso, nebūtų mūsų nepadarytų darbų įkaitais. Istorija tiesiog kartojasi, niekas nepasikeitė, fasadas, širma, socialistinė socialinė inžinerija, deja, liko. Yra tokių, kurie ir Lietuvoje raminasi žodžiais, kad atletai nekalti, kad nereikia painioti sporto ir politikos, kad turime atsižvelgti į aukštesnės instancijos nuomonę, rekomendacijas. Suprask – savo viršininkų poziciją. Norime save apgauti ir ignoruoti faktą, kad politikos ir sporto erdvės visada buvo, yra ir bus susipynusios. Deja, olimpinių žaidynių vedlio, atgaivintojo P. de Kuberteno svajonė, siekis, kad olimpinės žaidynės būtų siejamos su taika, ramybe, taip ir liko retorika, neatspindinčia realybės. Akcentuočiau, kad kitose srityse, pavyzdžiui, ekonomikos, užsienio, susisiekimo, nors ir pasibaksnojant atskiroms Europos Sąjungos valstybėms tarp savęs, pavyzdžiui, įtikinėjant Vengriją susiprotėti, priimti bendri sprendimai, smerkiantys bet kokį bendravimą su valstybėmis agresorėmis. Deja, išimtys daromos sporto srityje. Kas tai, dvejopi standartai, dvejopa teisė, dvejopa moralė? Ir kas tie mįslingieji neutralieji statusai, kas tas įgaliotųjų neutraliųjų statusas, kas tas skirstymas į gerus ir negerus atletus. Visa tai mes girdime kasdien. Ir šita diferenciacija, mano nuomone, akivaizdžiai griauna sankcijų ribojimų sistemą, liudija paprasčiausią nesolidarumą.
Apie tuos dalykus, kuriems mes daugelis čia salėje, aišku, nepritariame, deja, kalbėjo ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas T. Bachas. Deja, panašiai, bet daug atsargiau, korektiškiau ir aptakiau apie tai kalbėjo ir mūsų sporto vadai. Tarsi pamiršta mūsų dokumentus, tas pats Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatų 1 punktas sako, kad mūsų Olimpinis komitetas yra savarankiška asociacija ir ji vadovaujasi pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Olimpine chartija, WADAʼos antidopingo kodeksu, Tarptautinio olimpinio komiteto Etikos kodeksu ir Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimais bei įstatais. Keistai šiandien Lietuvoje skamba tokie teiginiai, kad mes per maži įvesti savo tvarką. Apie tai, čia ne mano žodžiai, apie tai kalbėjo Teniso federacijos vadovai, aiškindami, kad mes per maži įvesti savo tvarką. Vadinasi, leidžiame ir toliau leisime į Lietuvos kortus valstybių, kurioms taikomos sankcijos, atletus. Manau, kad mums, valstybei, reikia kuo skubiau apsispręsti. Ir čia norisi švietimo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės lyderystės, o jos ir šiandien salėje nematyti.
Gerbiama ministre, tikiuosi, išgirsite mano žodžius. Aš tikiu, ką sako jūsų širdis ir jausmai, kad jūsų pozicija aiški, bet tiesiog pabodo girdėti, kad jūs neturite svertų, išskyrus neskirti finansavimo toms federacijoms, kurios įsileidžia, dalyvauja varžybose su valstybių agresorių atletais. Pavyzdžiui, Šiaulių teniso kortuose, Vilniaus teniso kortuose, salės futbole. Tos federacijos gauna tokį didelį finansavimą iš tarptautinių organizacijų, kad joms kelia šypseną tas mūsų finansavimo nutraukimas.
Norėtųsi konkretesnių, principingesnių ministrės J. Šiugždinienės žingsnių, pasisakymų, nes ne kartą jie buvo tikslinami, bet taip ir liko dvejopi. Raminama, kad Vyriausybės ir Seimo atstovai vis dar tariasi, derina, kaip užkirsti kelią valstybių agresorių sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse su neutralia vėliava, kaip norėtų Tarptautinis olimpinis komitetas, ir panašiai.
Beje, Tarptautinio olimpinio komiteto vykdomosios valdybos pareiškime išdėstytos mintys yra tik rekomendacinio pobūdžio ir kiekviena valstybė turi teisę turėti savo poziciją. Reikia realių sankcijų, kurios būtų įteisintos įstatymuose, o ne tik rekomendacijose ir rezoliucijose. Tikiu, kad iš šios tribūnos švietimo ir sporto ministrė jau greitai pristatys konkrečias įstatymų pataisas, nes metas susivienyti ir susivokti, kad tiems, kurie ciniškai mindo Jungtinių Tautų Chartiją, nėra ir negali būti vietos olimpinėje šeimoje. Metas suprasti, kad sportininkas turi ne tik pasą, bet ir dar kai ką daugiau. Taigi kviečiu pritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Einame į priėmimo stadiją. Motyvai už, prieš. Tuoj įjungsime, pamatysime, kas norėtų kalbėti už, o kas prieš. Štai už – vėl gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi pasisakiau ir išsakiau savo poziciją, kuri akivaizdžiai yra už, tai kviečiu…
PIRMININKAS. Perleiskite tada kitiems.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …kviečiu visus pritarti ir leidžiu kalbėti kitiems.
PIRMININKAS. Gerai, gal tada A. Bagdonas, dar nekalbėjęs, pasisakys už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Visų pirma noriu padėkoti Seimo Pirmininkei, kad ji reaguoja į aktualijas, ir Seimo pozicija yra daugiau nei aiški. Kol vyksta karas Ukrainoje, Europos Sąjungos mastu mes jau patvirtinome daugybę ekonominių sankcijų. Šiandien kalbame apie išimtis sporto srityje. Manau, turime išlikti principingi ir sporto srityje ir siųsti aiškią žinią tarptautinėms sporto federacijoms. Kol vyksta karas Ukrainoje, tarptautinėse sporto rungtynėse nei Rusijos, nei Baltarusijos šalių atstovai, nesvarbu, su kokia vėliava, neturėtų teisės dalyvauti. Tai aš kviečiu taip pat palaikyti šią rezoliuciją ir balsuoti, žinoma, už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš irgi norėčiau prisidėti prie kolegų ir padėkų, ir sveikinimų mūsų Seimo Pirmininkei. Pats buvau liudininkas, kaip šiuo klausimu ji kalbėjo su Jungtinės Karalystės speakeriu. Žodis visąlaik būna pirmas – burkime tą politinę koaliciją ir, aš manau, tikrai pasieksime tai, kas yra surašyta toje rezoliucijoje. Prašau kolegų kuo vieningiau balsuoti norint, kad tas balsas pasiektų ir kitus parlamentus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamas J. Jarutis taip pat už kalbės. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Suprantame, kad rezoliucija neturi jokios juridinės galios, bet tai yra politinė žinia, ne tik politinė, bet ir pilietinė mūsų parlamento žinia sporto bendruomenei, kad šioje situacijoje elgtis kitaip mes negalime.
Dar Antikos laikais olimpinių žaidynių metu nutrūkdavo visi kariniai konfliktai. Šiuo atveju labai abejotina, kad olimpinių žaidynių metu Rusija nustotų kariauti su Ukraina. Ir aš sunkiai įsivaizduoju kokioje nors olimpinių žaidynių rungtyje susitinkančius Ukrainos, Rusijos ar Baltarusijos sportininkus, kai jie turbūt bus iš abiejų pusių atėję iš fronto, kariavę su ginklu, dabar rungsis. Kažkaip nesiderina apskritai su P. de Kuberteno olimpinės… ir apskritai su Olimpine chartija, kada žmonės… fair play yra tokia garbinga kova. Tikrai niekaip nematau galimybės, kad mūsų sportininkai galėtų dalyvauti ten, kur dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. Suprantama, sprendžia federacijos, bet mūsų pareiga (aš manau, parlamentas vienbalsiai balsuos) tą žinią pasiųsti, kad valstybės politika yra tokia, ir mes darykime viską, kad viso pasaulio sporto bendruomenės laikytųsi to, kad artimiausiose olimpinėse žaidynėse negalėtų dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Tomo Davulio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2344 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-7 klausimas – projektas Nr. XIVP-2344. Kviečiu gerbiamą A. Kabišaitį, Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją, pristatyti Seimo nutarimą dėl T. Davulio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Prašau.
A. KABIŠAITIS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiama Ministre Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 12 punktu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti T. Davulį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju.
T. Davulis teisinį išsilavinimą įgijo Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir Vokietijos Freiburgo universitete. Jis yra vienas pirmųjų 2002 metais apsigynusių daktaro disertaciją Lietuvos teisinės sistemos integracijos į Europos Sąjungos teisę tema. T. Davulis yra aktyvus mokslininkas, paskelbęs virš 70 aukšto lygio mokslinių publikacijų, o jo mokslinių interesų kryptys apima žmogaus teises, ypač socialines teises ir darbo teisę, taip pat nediskriminavimo teisę, Europos Sąjungos teisę. Jis turi 25 metų teisinio pedagoginio darbo patirtį.
Nuo 2013 metų eina profesoriaus pareigas. T. Davulis 2003–2012 metais buvo paskirtas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanu, o 2012–2022 metais – dekanu. Šiuo metu yra Privatinės teisės katedros vedėjas ir šios katedros Darbo teisės centro vadovas. Per pastaruosius 2 dešimtmečius tiesiogiai rengė ar dalyvavo rengiant daugelio Lietuvos Respublikos teisės aktų, ypač darbo, socialinės apsaugos teisės, valstybės tarnybos, lygių galimybių srityse, projektus, organizavo ar teikė įvairių sričių teisės projektų analitines išvadas Seimui, Vyriausybei, Konstituciniam Teismui, teismams, kitoms institucijoms.
Svarbu pažymėti, kad T. Davulis vadovavo Lietuvos darbo ir socialinio draudimo modelio realizavimo projektui 2013–2016 metais, jį įgyvendinus buvo reformuota darbo teisė ir didelė dalis valstybinio socialinio draudimo teisės aktų. Šie aktai aktualizuoti ir suderinti su tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Daug patirties T. Davulis yra įgijęs žmogaus teisių srityje. Kaip nacionalinis ekspertas nuo 2004 metų dalyvauja Europos Komisijos nepriklausomų ekspertų tinkle Europos Sąjungos teisės normų, moterų ir vyrų lygiateisiškumui įgyvendinti ir nuo 2005 metų Europos Komisijos nepriklausomų ekspertų Europos darbo teisės tinkle. 2010–2015 metais nuo Lietuvos Respublikos jis buvo skiriamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, įsikūrusios Vienoje, valdančiosios tarybos nariu. Šiuo metu jis atstovauja Vilniaus universitetui Global Campus of Human Rights Europos padalinio veikloje. Už šias savo veiklas 2022 metais buvo apdovanotas Teisingumo ministerijos apdovanojimu „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje“.
T. Davulio profesinė kvalifikacija ir autoritetas yra pripažinti ir užsienyje. Jis kviečiamas skaityti paskaitas ir pranešimus tarptautinėse mokslinėse ir profesinėse konferencijose, yra devynių mokslinių žurnalų, iš jų aštuonių – užsienio valstybių, redakcinės kolegijos narys, tarptautinių kolektyvinių monografijų autorius, už savo akademinę veiklą plėtojant tarptautinius ryšius yra apdovanotas Prancūzijos Respublikos akademiniu „Palmių ordinu“. T. Davulis tapo Ukrainos teisės mokslų akademijos užsienio nariu 2017 metais, o po Rusijos agresijos į šią šalį 2022 metų kovo mėnesį įkūrė Ukrainos teisės centrą ir organizavo daugiau kaip 20 Ukrainos mokslininkų darbą ir 80 studentų teisės studijas Vilniaus universitete.
T. Davulis pasižymi tarpdalykinėmis kompetencijomis ir patirtimi, yra Vilniaus universiteto Technologijų uosto steigėjas, Vyriausybės strateginės analizės centro nepriklausomas narys valdyboje. T. Davulis yra pasižymėjęs kaip aktyvus teisininkų bendruomenės narys, jis yra Lietuvos Europos teisės asociacijos pirmininkas, Lietuvos darbo teisės ir socialinės apsaugos teisės asociacijos vicepirmininkas, yra Teisininkų draugijos narys.
Respublikos Prezidentas prašo Seimą balsuojant palaikyti teikiamą kandidatą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū. Klausimai turbūt vėliau. Dabar kviečiame… Taip, jeigu nori pasisakyti, tuomet kviečiame gerbiamą pretendentą T. Davulį į tribūną. Prašau.
T. DAVULIS. Gerbiami Seimo nariai, mano asmuo jau buvo gana plačiai pristatytas. Tiesiog noriu deklaruoti savo pasiryžimą, savo pasirengimą padėti Konstituciniam Teismui įgyvendinti jo misiją. Pirmiausia užtikrinti teisinės viršenybės principą, teisinės valstybės principo įgyvendinimą, taip pat žmogaus teisių apsaugą, darnią institucinę sąrangą Lietuvoje. Tikiuosi jūsų palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą prisistatymą.
Tuomet klausimai. Pirmasis nori paklausti gerbiamas T. Tomilinas. Tuoj mes… Jūs kortelės neįdėjote. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pretendente, gerbiamas kandidate, aš netikiu teisėjų kokiu nors ideologiniu ir vertybiniu nešališkumu. Aš puikiai suprantu, kad kiekvienas teisėjas turi savo politines pažiūras, turi savo vertybes, ir visiškai normaliai priimu priešingas pozicijas negu mano. Bet, kaip ten bebūtų, mane vis tiek šokiravo 2016–2017 metais jūsų požiūris į profesines sąjungas, socialinį dialogą. Jūs tikrai atsiliepėte, kad tai yra (necituoju) vos ne atgyvena. Man buvo tikrai nelabai malonu. Aš suprantu, kad jūs, kaip liberalių pažiūrų žmogus, galite galvoti apie tai, bet tiesiog jūsų žiniai – po jūsų sukurto Darbo kodekso teko labai daug mums iš peties dirbti, kad jį patobulintume ir jūsų klaidas ištaisytume. Ar šiuo atveju pasikeitė jūsų požiūris į profesines sąjungas ir socialinį dialogą, ar jis liko toks pats?
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū.
T. DAVULIS. Dėkui už klausimą. Tiesiog galbūt pradžioje pasakysiu, kad profesinėse sąjungose prasidėjo mano akademinė karjera. Tai yra pirmoji mano darbovietė, su ja aš nuolat palaikau ryšius. Esu nuolat kviečiamas, konsultuoju jas, padedu ir patariu tiek strateginiais, tiek atskirų bylų klausimais. Paskutinis atvejis faktiškai buvo susijęs su pastaraisiais streikais. Taigi nuolat palaikau ryšį ir taip pat prisidedu prie socialinio dialogo plėtros. Manau, kad socialinis dialogas yra būdas sumažinti priešpriešą visuomenėje, būdas išgirsti ir bandyti rasti interesų balansą. Be šio metodo panaudojimo, man atrodo, nei jokia teisėkūra, nei teisės taikymo ir įgyvendinimo praktika nėra tvari.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat nori paklausti gerbiamas V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kandidate, taip, jūs buvote šioje tribūnoje, aš jums uždaviau klausimus apie jūsų vaidmenį rengiant baudžiamųjų įstatymų pataisas ir tam tikrus tyrimus, kurie vėliau virto įstatymais ir leido daugybei žmonių (ir iki šiol leidžia) išvengti realios atsakomybės už korupcines veikas. Man vis dar tas klausimas kelia nerimą. Ar jūs, kaip tokio lygio teisininkas, profesorius, tikrai manote, kad korupciniai nusikaltimai nėra pavojingi tiek, kad vis dėlto žmones reikėtų izoliuoti, ypač aukštas pareigas einančius? Čia yra dalis jūsų atsakomybės.
Bet yra ir dar vienas klausimas. Štai jūs buvote teikiamas į Europos Bendrojo Teismo teisėjo pareigas. Jūsų kandidatūra specialiame komitete ar komisijoje buvo atmesta. Dabar teikiamas į Konstitucinio Teismo pareigas. Aš manau, visuomenė ir Seimo nariai turi teisę žinoti, kodėl…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …jūsų kandidatūra buvo atmesta. Gal galėtumėte atsakyti į šitą klausimą?
T. DAVULIS. Kalbant apie antikorupcinius įstatymus, vėlgi reikėtų pabrėžti, kad turbūt visi sutinkame ir suprantame, kad korupcija yra visuomenės vėžys. Kovoti prieš vėžį reikia visais įmanomais metodais. Šiuose metoduose turbūt irgi reikalingas interesų balansas. Ar vienas, ar kitas būtų pateiktas sprendimas, turbūt mes turime žvelgti ir iš žmogaus teisių perspektyvos, ir iš kuo efektyvesnio kovos su korupcija metodo įgyvendinimo perspektyvos. Todėl aš manau, kad ta kova negali niekaip pasibaigti ir artimiausiu metu mes vėl turėsime galimybę siūlyti ir nagrinėti tuos antikorupcinius mechanizmus ir sprendimus.
Dėl jūsų antro klausimo aš galiu turbūt pasakyti tai, kad vėlgi motyvai man nėra žinomi, ar tai buvo mano kompetencijos trūkumas, ar tai buvo susiję su nesibaigiančia byla, kurioje yra užginčytas mano pateikimas Seimui. Kokie buvo tie motyvai komitete, aš tikrai negalėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamo E. Gentvilo aš lyg nematau salėje, jeigu gerai matau. Tada gerbiamas A. Mazuronis klausimą užduos. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėjau pasitikslinti, ar aš galiu tik kandidatui klausimą, ar galiu ir teikiančios institucijos atstovui?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, tik kandidatui, kuris stovi prieš jus tribūnoje. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Aš norėjau teikiančios institucijos atstovui, bet jeigu nėra galimybės…
PIRMININKAS. Kita proga tada.
A. MAZURONIS (DPF). Ne, aš tada tiesiog pasisakysiu, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Klausimas čia turėtų būti.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui už jūsų pastangas.
PIRMININKAS. Suformuluokite tai kaip klausimą.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas kolega, ar galiu pasisakyti taip, kaip aš manau tinkama?
PIRMININKAS. Ne, nes yra laikas klausimams užduoti.
A. MAZURONIS (DPF). Pusę minutės sudeginote. Žiūrėkite, pone Davuli, tikrai labai džiaugiuosi, kad jus teikia, ir žaviuosi jūsų kompetencija ir atsakymais, kuriuos jūs pateikėte frakcijoje, mūsų frakcijoje, kai kandidatavote į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą. Norėčiau atsakyti V. Bakui, kad visi žino, kodėl ponas T. Davulis nebuvo patvirtintas į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą, bet niekas nedrįsta to įvardinti, ir tai yra akivaizdu, – vidinės politinės kovos teismų sistemoje, kažkas nenori išeiti tam, kad kažkas galėtų ateiti. Ir čia taip aštriai formuluodami tokius klausimus mes pasieksime lygmenį, kai neberasime tinkamų ir kvalifikuotų kandidatų, kurie sutiks kandidatuoti į vieną ar kitą tarptautinę instituciją. Tai yra labai svarbu ir apie tai aš norėjau klausti asmens iš teikiančios institucijos, ar nemato būtinybės keisti, kad teismų sistema ir atskiri jos atstovai nelaikytų valstybių įkaitais tam, kad nebūtų paralyžiuoti valstybės, apsisprendusios teikti vieną ar kitą asmenį, veiksmai dėl vidinių politinių kovų teismų sistemoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia retoriškai paklausė, taip išeina, tai į klausimą atsakyti nebūtina. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Štai šioje sesijoje mes svarstysime Civilinės sąjungos įstatymą, kuris akivaizdžiai kertasi su Lietuvos Konstitucijos 38 straipsniu. Galbūt ne iš karto, bet palaipsniui kirsis, nes ne paslaptis, kas tą įstatymą organizuoja ir kokios jo perspektyvos. 38 straipsnis sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters nutarimu. Ir štai nepakeitę Konstitucijos mes vėl priimsime tokį įstatymą ir iš karto turėsime vėl koliziją, vėl aiškinsimės, kaip tai sugyvena su Konstitucija. Jūsų nuomone, jeigu bus tokia užklausa į Konstitucinį Teismą, ar, sukeisdami sąvokas, pavadinimus, šeimą pavadinę santarve ar panašiai, sąjunga, mes neturėsime vėl čia pat galvoti apie Konstitucijos laužymą? Ačiū.
T. DAVULIS. Dėkui už klausimą. Aš galbūt tiesiog tik pasakysiu, kad jeigu būtų priimtas toks įstatymas, Konstitucinis Teismas turėtų pareigą jį svarstyti, jo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama J. Sejonienė dar paskutinį klausimą užduos. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš, matyt, pratęsiu kolegos D. Kepenio užduotą klausimą, nes pati esu to ano antikonstitucinio įstatymo projekto teikėja, o jūs, neabejotinai, esate žmogaus teisių ir teisės specialistas, ir gerbiamas A. Kabišaitis jus čia taip išsamiai apibūdino. Aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, koks yra jūsų požiūris, jūsų paties, į partnerystę, į jos įteisinimą arba analogiško Civilinės sąjungos įstatymo projekto įteisinimą Lietuvoje ir kokia būtų rekomendacija, o galbūt palinkėjimas Seimo nariams?
T. DAVULIS. Turbūt vėlgi negalėčiau visiškai atsakyti, šiuo metu vertinti pateiktų įstatymų projektų arba čia išsakomų nuomonių, tačiau vis dėlto noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas yra kolegialus teisės profesionalų… kolegija teisės profesionalų, kurie turi įvertinti argumentus ir doktrinas, ant kurių stovi mūsų valstybės pagrindai. Tiktai pamatę ir įvertinę tai, ką mes turime šiandien pateikta Konstituciniam Teismui, mes galime pasakyti arba galėtume pasakyti Konstituciniame Teisme, ar tai atitinka konstitucinę doktriną, konstitucinę normą ir ar tai yra tinkama mūsų visuomenei vystymosi kryptis.
PIRMININKAS. Labai ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju gerbiamam pretendentui, galite užimti savo vietą.
Gerbiami kolegos, ar galime dabar bendru sutarimu sutarti dėl komiteto, kad čia Teisės ir teisėtvarkos komitetui paskirsime? Siūloma svarstyti kovo 16 dieną. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
12.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2362 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas. Aš kviečiu gerbiamą Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen. Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2362. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Konstitucijos 67 straipsnio 10 punktu ir 103 straipsniu bei Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, teikiu profesoriaus A. Gutausko kandidatūrą skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju.
A. Gutauskas yra labai patyręs ir gerbiamas teisininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas. Teisės studijas jis baigė Lietuvos policijos akademijoje, 1995 metais įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. 2002 metais Lietuvos teisės universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Organizuotas nusikalstamumas ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas“. Jam buvo suteiktas socialinių mokslų srities teisės krypties daktaro laipsnis.
Kandidato pedagoginė mokslinė karjera prasidėjo 1995 metais Lietuvos policijos akademijoje. Nuo 2003 metų A. Gutauskas ėjo Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros docento pareigas. 2013 metais tapo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesoriumi. Nuo 2017 metų profesoriauja Vilniaus universiteto Teisės fakultete, Baudžiamosios justicijos katedroje. Laikotarpiu nuo 2004 iki 2008 metų A. Gutauskas mokslinę veiklą vykdė ir Lietuvos teisės institute.
Kandidatas yra daugybės mokslinių straipsnių, knygų, monografijų, vadovėlių autorius ir bendraautoris. Dažnai skaito pranešimus nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Jo mokslinių interesų sritys: baudžiamosios teisės bendroji ir specialioji dalys, baudžiamasis procesas, tarptautinė baudžiamoji teisė, nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemos, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, korupcija, prekyba žmonėmis, konstitucinė jurisprudencija ir žmogaus teisės, teisėjų etika.
2013 metais A. Gutauskas buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. 2017–2022 metais vadovavo šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.
Jis yra stažavęsis Didžiosios Britanijos, Airijos, Italijos aukščiausiuose teismuose, dalyvavęs mokymuose Prancūzijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Austrijoje, skaitęs paskaitas Japonijos, Nyderlandų, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos ir kitų valstybių universitetuose.
A. Gutauskas yra ilgametis įvairių Europos Tarybos stebėsenos institucijų nacionalinis ekspertas. Jis, kaip nacionalinis ekspertas, dalyvauja kovos su pinigų plovimu priemonių ir terorizmo finansavimo vertinimo ekspertų komitete MONEYVAL, valstybių prieš korupciją grupėje GRECO ir kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupėje GRETA.
Taip pat kandidatas aktyviai dalyvauja visuomeninėje teisinėje veikloje. 2018 metais Ukrainos aukštosios teisėjų kvalifikacinės komisijos buvo paskirtas Visuomeninės tarptautinės ekspertų tarybos nariu, buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybą, yra buvęs Pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos nariu.
A. Gutauskas yra aukščiausio lygio teisės ekspertas. Jo kompetencija ir įdirbis yra didžiuliai, jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, yra gavęs ne vieną žinybinį apdovanojimą ir padėką. Kandidato kompetencija eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas neabejoju. Prašau Seimo palaikyti A. Gutausko kandidatūrą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei už pristatymą. Dabar kviečiu patį pretendentą gerbiamąjį A. Gutauską į tribūną taip pat pasisakyti. Prašom.
A. GUTAUSKAS. Laba diena, posėdžio pirmininke, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Jau išsamiai buvo pristatyta mano personalija, norėčiau tik pridėti, kad esu dirbęs teismų savivaldos institucijoje, tai yra visą kadenciją esu išdirbęs Teisėjų drausmės ir etikos komisijos pirmininku. Iš tikrųjų kalbėdamas apie kandidatavimą į Konstitucinio Teismo teisėjus norėčiau pažymėti, kad vis dėlto Konstitucija, kaip aukščiausia teisė, įtvirtina ir įgyvendina nepakeičiamus pamatinius konstitucinius principus: nepriklausomybę, demokratiją, prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį. Tik Konstitucijos pagrindu, manau, gali būti grindžiamas Lietuvos teisės sistemos kūrimas ir plėtra. Kaip kandidatas aš suprantu ir darbą Konstituciniame Teisme, nes dirba devynių teisėjų komanda, jei taip galima pasakyti. Svarbu, kad sunku šiame darbe surasti visų teisėjų bendrą sutarimą, nepraleisti jokių esminių nuostatų, argumentuojant nepalikti jokių spragų. Suprantu, kad visi dirbantys teisėjai turi ir skirtingas patirtis, ir specializaciją, ir nuomones. Tad jei būčiau paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, stengčiausi veiksmingai ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę, tai daryti drąsiai, veržliai, be kompromisų. Neabejotinai tikiu Konstitucijos viršenybe ir suprantu, kad jokių aplinkybių spaudžiamas teisėjas negali pamiršti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir principų. Svarbiausia – žmogus, valstybė ir teisė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Gerbiamas V. Bakas pirmasis. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Pirmininke, sveiki. Gerbiamas pretendente, matyt, jūs tas vienas iš nedaugelio kandidatų, kur tikrai nuosekliai darėte teisininko, mokslininko ir teisėjo karjerą ir aktyviai kalbate viešojoje erdvėje. Tikrai sveikinu, kad esate teikiamas. Bet kartu kaip jau greitai buvusio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko noriu paklausti dėl atsakomybės neišvengiamumo už nusikaltimus, į kuriuos itin jautriai reaguoja visuomenė, kurie yra pavojingi visuomenei. Štai su nepilnamečių, mažamečių prievartavimu susiję nusikaltimai. Aš išnagrinėjau dvejų metų 40 bylų. Žiauriai prievartaujami vaikai, aprašomos žiaurios istorijos, aš net necituosiu, jas galima viešai rasti, ir dažniausiai teismų nuosprendžiai yra tokie, kad yra bausmės vykdymas atidedamas, skiriama laisvės apribojimo bausmė, prievartautojas grįžta pas auką, ieško naujų aukų. Noriu jūsų paklausti: kodėl yra susiklosčiusi tokia teismų praktika, kai esant pavojingiausiems nusikaltimams tiek dėl vaikų prievartavimo, tiek dėl korupcinių nusikaltimų vis dėlto teismai nedrįsta izoliuoti žmonių, kurie iš tiesų yra to nusipelnę ir kelia grėsmę ir valstybei, ir jos žmonėms.
A. GUTAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų bent jau iš kasacinio teismo pozicijos, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos, mūsų praktika eina tokia linkme, kad vis dėlto vaikų apsauga nuo seksualinio smurto, nuo pernelyg ankstyvo seksualinio neliečiamumo yra didžiulė ir tam ypatingas dėmesys skiriamas nutarčių motyvuose. Aš neabejoju, na, nesu matęs bylos, tarkime, kurioje vaikai… ar tai būtų prekybos žmonėmis, vaikais bylos, ar seksualinio prievartavimo bylos, asmenys išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Didžioji dalis jų gauna realų laisvės atėmimą, atskirais atvejais atidedamas bausmės vykdymas vadovaujantis bendromis bausmių skyrimo nuostatomis. Tik dėl to. Aišku, jei žiūrėtume į asmenų, nepilnamečių asmenų, tvirkinimo aspektus, tai nepasakyčiau, kad sankcijų ribos yra atitinkančios nūdienos realijas. Jos yra labai žemos. Čia turbūt reikėtų tvarkyti įstatymų bazę pakeliant šią ribą šiek tiek aukščiau. Bet kad garantuojama vaikų ir nepilnamečių apsauga ir būtent neišvengiamumas tokių asmenų baudžiamosios atsakomybės, tai net nekvestionuojama. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, mes dabar vis dažniau girdime, kad pasaulis kalba apie tai, kad pasibaigusi pandemija iki šiol paliko daug neatsakytų klausimų, ypač dabar skaitome tokius laikraščius kaip „The Daily Telegraph“, kitus, kad reikia tuos žmones, kurie, pažeisdami mokslo įrodymus ir kitus dalykus, padarė nusikaltimus, jie turi būti teisiami. Mūsų Konstitucinis Teismas atmetė, nesvarstė klausimo dėl galimybių paso, nors dabar mokslininkai įrodė, kad jis buvo viena iš priežasčių ligai plisti. Jeigu vėl klausimas grįžtų, jūsų nuomone, ar šita problema yra aktuali šiandien, ji yra svarstytina, ar vėl bus atmesta? Ačiū.
A. GUTAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Aš manau, kadangi šitas klausimas atsidūręs Konstituciniame Tesime, tai jo aktualumas neabejotinas. O kaip pretendentas į teisėjus nenorėčiau detalizuoti šio savo atsakymo. Įsivaizduoju, kad kiekvienas bet koks klausimas, pakliuvęs į Konstitucinį Teismą, reikalauja išsamios analizės, diskusijos ir paieškos konsensuso įvertinant visas pozicijas ir visas nuomones, kurios tik gali būti. Dėl aktualumo aš neabejoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama E. Dobrowolska. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiamas teisėjau, turiu jums vieną klausimą. Šiemet Konstitucinis Teismas minės savo 30-metį. Kaip, jūsų manymu, galėtų Konstitucinis Teismas pasinaudodamas tokia gražia proga vis dėlto aktualizuoti savo veiklą ir priminti visuomenei apie teisės viršenybės svarbą?
A. GUTAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad šitas procesas jau yra prasidėjęs ir dabartinės Konstitucinio Teismo pirmininkės iniciatyva ir visų teisėjų iniciatyva yra vykę daug renginių šia proga tarptautinių konferencijų ir nacionalinių konferencijų lygmeniu. Aš manau, kad tas 30-mečio paminėjimas šiuo atveju būtent aktualus tokiame kontekste, šviečiamosios visuomenės kontekste, kad pristatymas tų atliktų darbų, kurie yra daromi Konstitucinio Teismo, ko gero, tai yra ta vieta ir ta aktuali proga juos pristatyti. Šiaip tikrai Konstitucinio Teismo, kaip ir sakiau, padaryti darbai nekelia abejonių, jų viešinimas – tai visuomenės švietimas, o sklaida suteikia progą susipažinti su tuo, kas padaryta per 30 metų. Aš manau, kad iš tikrųjų Teismas tapo ne formaliu, o tikru Teismu, kur galima siekti teisingumo įgyvendinant konstitucinę žmogaus teisę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė klausia gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente, žinome, kad Seime jau skinasi kelią Narkotikų dekriminalizavimo įstatymas ir visuomenės, medikų nuomonės yra labai prieštaringos. Kokia jūsų nuomonė kaip būsimo Konstitucinio Teismo teisėjo ir kai buvote baudžiamųjų bylų teisėjas? Norėtųsi išgirsti jūsų nuomonę, kaip jūs vertinate šio teisės akto pakeitimą?
A. GUTAUSKAS. Dėkoju. Aš vertinu iš tikrųjų teigiamai, nes, būdamas ir baudžiamosios teisės specialistu, ir dėstydamas baudžiamąją teisę, kaip sunkiausią teisės šaką, aš visada laikausi ultima ratio principo, tai yra kraštutinės priemonės principo. Kalbėdamas apie šią konkrečią iniciatyvą, vis dėlto norėčiau pažymėti, kad nevisiškai teisingai kreipiamas dėmesys, kad tai yra visiška dekriminalizacija, tai yra tik dalinė dekriminalizacija. Visos pavojingiausios veikos, kurios susiję su baudimu už neteisėtą narkotikų platinimą, išlieka, o žiūrint, sakykime, į kitus kriterijus, tai ir ekonominių kaštų kontekstas, ir stigmatizacija baudžiamosios justicijos labai veikia tuos žmones, kurie vartoja tuos narkotikus savo reikmėms nedideliais kiekiais. Tai aš ne kartą esu pasisakęs ir grindžiu savo pasisakymą ir teismine praktika, ir mokslu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus, dėkoju jums, galite užimti savo vietą.
Dabar, gerbiami kolegos, susitarkime dėl komiteto. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti taip pat kovo 16 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Prieš skelbdamas kitą klausimą noriu atkreipti kolegų dėmesį. Turėkime omenyje, kad jau valandą vėluojame pagal darbotvarkę. Aš jau girdžiu iš salės galo replikas – balsuojame, balsuojame. Kviečiu tai turėti omenyje. Suprantu, kad visi nori paklausti. Dar liko rytinėje darbotvarkėje keletas tikrai labai svarbių klausimų, kuriuos turime apsvarstyti, pateikimų. Aš dabar siūlau pabalsuoti dėl tų klausimų, kurie jau buvo pateikti, tai yra dėl Seimo pavasario darbų programos ir dėl rezoliucijos, kad būtume bent jau šiek tiek darbo atlikę iki galo, o paskui tęsime pateikimus. Gerbiami kolegos, sėskite į vietas.
12.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2486(2) (pateikimo tęsinys)
Skelbiu balsavimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo. Balsuojame dėl darbų programos. Įvyko diskusija. Liko balsavimas.
Užsiregistravo 97, balsavo 95: už – 57, prieš – 3, susilaikė 35. Taigi yra pritarta po pateikimo. Svarstys visi komitetai. Turbūt niekas neprieštarauja. Siūloma svarstyti taip pat kovo 16 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi vieną klausimą įveikėme.
12.52 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose uždraudimo“ projektas Nr. XIVP-2461 (priėmimo tęsinys)
Kitas labai svarbus klausimas yra Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose uždraudimo“ projektas Nr. XIVP-2461. Balsuojame dėl rezoliucijos be jokių pataisų. Priėmimas. Prašau. Šiuo metu balsuojame dėl rezoliucijos. Prašom balsuoti.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109 – visi 109 balsavo už. Rezoliucija yra priimta. (Gongas) Labai džiaugiuosi.
12.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Stasio Šedbaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2374 (pateikimas)
Tada grįžtame prie mūsų nuoseklaus darbo. Paskutinis Konstitucinio Teismo teisėjo pristatymas. Kviečiu Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einančią gerbiamą G. Juodkaitę-Granskienę pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Stasio Šedbaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektą Nr. XIVP-2374. Prašau.
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, garbūs Seimo nariai, ponios ir ponai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio…
PIRMININKAS. Kolegos sako, kad nelabai girdėti. Gal jūs mikrofonus arčiau savęs ir garsiau šiek tiek. Prašom. Įjungta. Prašau.
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Kartoju, kad vadovaudamasi atitinkamu Konstitucijos straipsniu bei Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi…
PIRMININKAS. Kolegos, prašau salėje tylos, nelabai girdėti. Prašau tylos.
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. …teikiu S. Šedbarą kandidatu į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus. Šį teikimą daryti šiandien ir lengva, ir sunku. Lengva dėl tos priežasties, kad S. Šedbaras yra jūsų kolega, jums žinomas ir pažįstamas žmogus. Sunku dėl tos pačios priežasties ir dėl kitų aplinkybių, kurios sukėlė diskusijų. Tačiau aš dar kartą norėčiau aptarti tuos kriterijus ir momentus, kurie nulėmė tokį pasirinkimą.
Taigi S. Šedbaras 1981 metais baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, po to dirbo skirtingose teisinio darbo pozicijose, tai yra pradėjęs nuo teisininko veiklos jau 1982 metais tapo vieno iš Vilniaus miesto administracinių rajonų prokuratūros stažuotoju, vėliau – prokuroro padėjėju, vyresniuoju prokuroro padėjėju. 1987 metais buvo paskirtas to paties Vilniaus administracinio rajono teismo teisėju, 1989 metais – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, 1993 metais – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju trejų metų kadencijai. 1999 metais aktyviai dalyvavo steigiant administracinius teismus, atitinkamai buvo Aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, atskirais laikotarpiais vertėsi advokato praktika.
Taigi ši veikla leidžia pagrįstai teigti, kad S. Šedbaras yra teisininkas, sukaupęs labai įvairios teisinio darbo patirties, pasiekęs šios profesijos aukštumas, leidusias jam pažinti platų teisės spektrą. Kandidatui nesvetima ir mokslinė, pedagoginė veikla, nes 2005 metais Mykolo Romerio universitete buvo sėkmingai apginta socialinių mokslų teisės krypties daktaro disertacija, jis buvo Lietuvos teisės universiteto Administracinės teisės ir proceso katedros docentu, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės instituto docentu ir direktoriumi. Pažymėtinos ir mokslinių tyrimų kryptys, tai yra administracinis procesas, žmogaus teisių apsauga. Taigi vėlgi patvirtina aukštą kandidato dalykinę kvalifikaciją.
Būtent gilus teisės išmanymas kandidatui tapo tvirtu pagrindu, nutiesusiu kelius į atsakingas valstybės pareigas. Jis ėjo ir teisingumo ministro pavaduotojo pareigas, ir vidaus reikalų ministro pareigas. Buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu ir atitinkamai keturias kadencijas buvo Seimo nariu ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku ar jo pavaduotoju.
Taigi svarbūs pasiekimai pirmiausia profesinėje, mokslinėje, visuomeninėje veikloje. Patirtis teismų sistemoje, valstybės tarnyboje ir politikoje, nepriekaištingos asmeninės savybės ir sukaupta gyvenimiška patirtis patvirtina, kad kandidatas atitinka visus kompetencijos ir kvalifikacijos, būtinos Konstitucinio Teismo teisėjui, reikalavimus. Taip pat pabrėžtina, kad turėdamas įvairiausios profesinės patirties, įstatymų vykdomosios, leidžiamosios, teisminės valdžios praktikos, vadinasi, įvaldęs teisėkūrą, teisės aktų aiškinimą ir taikymą, jis labai gerai žino visas teisės gimimo ir gyvenimo, jos konstitucinės patikros kelią, pasižymi plačiomis įžvalgomis, ypatingu gebėjimu prognozuoti teisės normų veiksmingumą, daryti gerai pasvertus ir subalansuotus sprendimus.
Esame įsitikinę, kad aukšta teisininko kvalifikacija, teisininko, kaip teisėjo, darbo patirtis būtent sudaro prielaidas paskirti šį asmenį į Konstitucinio Teismo teisėjus, todėl labai prašau jūsų palaikymo teikiant kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pristatymą ir dabar kviečiu patį pretendentą gerbiamą S. Šedbarą į tribūną. Prašom, gerbiamas kolega, tribūna jūsų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, dėkoju gerbiamai einančiai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas G. Juodkaitei-Granskienei ir vis dėlto dar papildomai norėčiau keletą žodžių, kodėl aš čia, kokia teise aš čia esu prieš jus.
Pati pradžia, matyt, to teisinio režimo yra įstatymas „Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“. Kartu su Konstitucija 1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimtas ir įstatymas „Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ ir 7 straipsnyje buvo numatyta procedūra, arba tvarka, kaip atsiranda Konstitucinio Teismo teisėjai, nes Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams su galimybe rotuoti kas treji metai trečdalį, kaip jūs žinote. Pavyzdžiui, Austrijoje Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami iki gyvos galvos. Tie teisėjai, kurie buvo paskirti trejiems arba šešeriems metams, po trejų metų pertraukos pasibaigus kadencijai turi teisę būti skiriami vėl devynerių metų kadencijai. Iš tų teisėjų, kurie buvo paskirti trejų arba šešerių metų kadencijai, šia teise yra pasinaudojęs šviesaus atminimo mano dėstytojas ir mano bičiulis S. Stačiokas 1999 metais, jis buvo trejiems metams, kaip ir aš, paskirtas pradžioje. Taip pat šia teise yra pasinaudojęs K. Lapinskas, jis po to buvo ir Konstitucinio Teismo pirmininku, 2022 metais. Ir trečias asmuo, kuris turi teisę pasinaudoti ta teise, o jūsų teisė ją įgyvendinti ar ne, yra S. Šedbaras. Jis irgi buvo paskirtas trejų metų kadencijai kaip jauniausias teisėjas. Tokia yra teisinė situacija, o toliau jau jūsų sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kartais, žinote, kai tenka užduoti klusimą, norisi taip atsidusti, nes žmogus nežino, kaip jį subtiliau suformuluoti, o užduoti klausimą reikėtų. Išties man kyla klausimas, kaip jūs įsivaizduojate save Konstitucinio Teismo teisėjo vaidmenyje, kai, galiu sakyti, pastarąjį dešimtmetį dalis konstitucingumo vertinimo komitete klausimų, sakyčiau, buvo jūsų balsas, pastaruosius metus, kiek aš dirbu, jūsų balsas yra lemiamas pripažįstant, ar prieštarauja Konstitucijai, ar neprieštarauja teikiamas teisės akto projektas. Kaip jūs įsivaizduojate savo nusišalinimą ir apskritai darbo produktyvumą tokiu atveju, kai tokie projektai ateis į Konstitucinį Teismą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Labai svarbus klausimas. Ir aš iš karto atsiprašau, per 2 minutes nespėsiu, posėdžio pirmininke, jeigu leisite. Keli aspektai, kurie labai paprastai išsprendžia šią problemą. Pirmas dalykas yra priesaika. Šiandien Konstitucinio Teismo teisėjas yra pasakęs, ir tą yra pasakęs Konstitucinis Teismas, priesaika nėra simbolinis aktas. Jeigu Konstitucinio Teismo teisėjas duoda priesaiką, vadinasi, jis turi atitinkamai ir elgtis. Prisiminkime neseną atvejį Jungtinėse Valstijose, kai visi laukė, kada prezidentas D. Trampas paskirs konservatyvių pažiūrų teisėją. Kai teisėja buvo paskirta ir prisiekė, ji iš karto pasakė: dabar aš vadovausiuosi Konstitucija ir Amerikos federaliniais įstatymais. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas. Kai ko nesakysiu, ką čia buvau užsirašęs, bet yra nusišalinimo institutas, beje, galiojantis ir Seimo nariams, pačiame Statuto priekyje. Nusišalinimas – tai nebūtinai nedalyvavimas sprendžiant klausimą, nusišalinimas yra pasakymas bendruomenei, Seimui, Konstituciniam Teismui, ar yra asmeninių ir viešųjų interesų konfliktas.
Dabar trečias dalykas, kolegos. Štai jums konkreti situacija – Vietos savivaldos įstatymas. Buvo paprašyta manęs moderuoti darbo grupę, sudarytą iš visų frakcijų atstovų. Aš, kaip grupės vadovas, parengiau koncepciją. Šitą koncepciją parengiau aš pats pagal Konstitucinio Teismo doktriną, pagal centrinės valdžios valdžių atskyrimo principą, kaip jūs prisimenate, kurie buvote darbo grupėje. Ir aš sumodeliavau, kad taryba yra savarankiška, turi savo pirmininką. Meras, kaip vykdomoji valdžia, įgyvendina tarybos sprendimus. Pradėjome dirbti darbo grupėje ir reikėjo derinti interesus. Reikėjo, kad būtų priimta Konstitucijos pataisa, būtų padaryta viskas, kad įvyktų tai, kas įvyko ir dar vyksta kovo mėnesį, kad merai būtų renkami tiesiogiai. Dirbome tol, kol suradome kompromisą, ir jisai šiandien yra priimtas, įsigaliojęs, kad meras, nebūdamas tarybos nariu, neturėdamas teisės balsuoti, visgi formuoja tarybos darbotvarkę ir pirmininkauja tarybai. Iš ko kilo tokia mintis, dėl ko mes galėjome taip susitarti? Todėl, kad maždaug pusėje Europos Sąjungos šalių yra tiesiogiai renkami merai. Dar pusėje iš tų šalių, kur yra tiesiogiai renkami merai, aš dabar tų skaičių netikslinau, yra tokia situacija, kai tiesiogiai išrinktas meras gali pirmininkauti tarybai ir formuoti darbotvarkę. Tačiau rugpjūtį čia, Seime, vyko Mokslų akademijos ir komitetų organizuota konferencija. Labai garbus profesorius, mano bičiulis pasakė, na, tai, ką jūs sukūrėte, kad meras gali ateiti į tarybą ir jai pirmininkauti, prieštarauja, mano nuomone, Konstitucijai. Aš abejoju. Tai dabar žiūrėkite ir sakykite, aš balsavau už šitą įstatymą, tai aš galėsiu dalyvauti Konstitucinio Teismo posėdyje jį svarstant? Nes mes neturėjome galimybės ištirti, kokia yra Konstitucija, sakykime, Bulgarijoje, kitose šalyse, kokia jurisprudencija konstitucinių teismų, kaip mūsų Konstitucija suformuluoja tą situaciją. Čia reikia papildomų tyrimų, diskusijų. Ir, žinokite, dėl daugybės įstatymų klausimą kartais iškelia tie, kurie kreipiasi, visai ne tokį, kokio nepastebėjo nei Teisės departamentas, nei komitetas.
Kiekviena situacija yra individuali ir kiekvieno teisėjo iš mūsų dalyvavimas yra individualus. Ir įsivaizduokime, kad iš buvusių parlamentarų, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo ir Seimo narių, Konstitucinio Teismo teisėjais yra buvę nepaprastai mano gerbiami žmonės: K. Lapinskas, E. Jarašiūnas, J. Prapiestis, S. Stačiokas. Jie darė tą patį darbą, ką, jeigu jūs patikėsite man, ir aš darysiu. Niekada negirdėjau, kad dėl to būtų konstitucinei jurisprudencijai ar darbui kilę kokių nors problemų. Tai yra žmogaus, kaip sakiau, kažkokio pasitikėjimo Konstitucija, teisine sistema ir savigarbos klausimas.
PIRMININKAS. Labai dėkoju už išsamų atsakymą. Gerbiamas A. Sysas toliau nori paklausti. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas buvo labai… bent aš mintyse formulavau labai panašiai, bet jūs, taip sakant, daug pavyzdžių visokių prikalbėjote, tai aš galbūt nevyniosiu, taip sakant, vatos ir tiesiai šviesiai paklausiu: ar užteks nusiimti Seimo nario švarką, apsivilkti mantiją ir visi jūsų balsavimai, kurie buvo tokie – kiek teisininkų, tiek nuomonių, jūs priimsite tik teisingus sprendimus Konstituciniame Teisme ar… Šiuo atveju, kiek aš suprantu, jūs nelabai pritariate pretendento nuomonei, nes kai vienas teisėjas po ministravimo norėjo grįžti į teisėjus, tai jam buvo pasakyta, kad jam reikia biškį atsišaldyti. Tai ar nereikėtų ir jums, kaip iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagrindinio komiteto, kuris sprendžia, ar atitinka įstatymai Konstituciją, ar ne, kurį laiką paprasčiausiai atšalti? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vienas kolega į mano frazę, kad gal teisėsaugos pareigūnai, kurie turi labai daug informacijos ir gali atsinešti į Vyriausybės struktūras, turėtų atvėsti, atsakė, kad per tą laiką jie gali ir visai atvėsti. Tai čia toks pajuokavimas, nes taip buvo viešai pasakyta.
Bet aš noriu štai ką pasakyti, kolegos: 1999 metų kovo mėnesį šioje tribūnoje stovėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Stačiokas, jis buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Tai ar kas nors atsitiko dėl to? Juk nieko dėl to neatsitiko. Ir aš labai džiaugiuosi, nes tokių korifėjų kaip S. Stačiokas Lietuvoje buvo vienetai. Aš nesu toks korifėjus, bet tikrai esu pasiryžęs dirbti tą darbą, kurį jau dirbu, žinau ir labai džiaugiuosi, paskirsite ar nepaskirsite, kad aš buvau to pirmojo teismo teisėju ir kaip buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, kaip buvęs ministro pavaduotojas, nes tai buvo truputėlį kitkas negu viceministras, kartu su kolegomis kūriau Konstitucinį Teismą. Mes padėjome procedūrų pamatus, net kaip atrodys dokumentas – man, kaip buvusiam teisėjui, teko dalyvauti surašant jo struktūrą.
Tai šiuo atveju ir jūsų frazė, Algirdai, kuria prasme yra teisinga? Kiek teisėjų, tiek nuomonių, bet Konstitucinis Teismas turi vieną nuomonę priimti. Ir man visą gyvenimą nuo pat 1993–1994 metų galvoje skamba žodžiai, pasakyti J. Žilio, pirmojo pirmininko: „Konstitucinis Teismas turi vengti priimti sprendimus balsų dauguma.“ 5 prieš 4, pavyzdžiui. Tai buvo jo filosofija. Ir mes per tuos trejus metus tik vieną tokį nutarimą esame priėmę. Mes dirbdavome tiek, ginčydavomės ir pykdavomės tiek, kol būdavo pasiekiamas konsensusas arba bent jau kažkuris vienas likdavo mažumoje. Tai iš tų devynių… Čia ne Aukščiausiojo ar Apeliacinio teismo kolegija, kai galbūt vienam pranešėjui rūpi, kitiems nedaug. Konstituciniame Teisme, aš tą žinau, visi yra asmenybės, visi yra svarbūs ir suderinti pozicijas yra sunku, bet įmanoma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas, o posėdžiui pirmininkaus gerbiamas J. Razma. Prašau. Nėra Kęstučio.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Kadangi K. Vilkausko nėra, klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Stasy, mano žiniomis, jūs būtumėte buvęs pirmas Konstitucinio Teismo teisėjas, tapęs teisėju tiesiai iš Seimo tribūnos. Jūs pataisėte, jog buvo tokių atvejų. Bet vis tiek klausimų kyla. Turėdamas omenyje, kad partija, kuriai atstovaujate, nors nesate narys Seime, susidūrė su atvejais, kai ministras turi akcijų srityje, kuriai pats vadovauja, viceministras turi akcijų tos srities įmonėje, kurią kuruoja, ar nesvarstėte, kad šitas pasiūlymas, kurį gavote, kuris, na, taip jau nutiko, kad įvyko, kad reikėtų kurti naują standartą ir galbūt sulaukti kadencijos pabaigos prieš tampant Konstitucinio Teismo teisėju? Tiesiog kalbama apie naujus standartus, o ne bandymą atsiremti į tai, kas kelia klausimų, bet kažkada jau yra buvę. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pone Giedriau, aš atsakyčiau keliais aspektais. Pirmas dalykas. Jau ketvirti metai, kai esu sustabdęs narystę, manęs nesaisto jokie įsipareigojimai dėl partijos, kuri pasiūlė mane į sąrašą. Aš neslepiu. Mano tėvai gimę 1915–1916 metais, aišku, amžinatilsį. Jie visada save vadino smetoniniais tėvais ir mane, šeštą vaiką šeimoje, taip išauklėjo. Aš neslepiu, kad mano pažiūros yra tokios, visi turime savo pažiūras. Mano pažiūros yra tokios, kad aš niekada jų ir nebepakeisiu, bet pažiūros turbūt netrukdo priimti sprendimus. Visokių pažiūrų turi būti tiek čia, tiek Konstituciniame Teisme, nes negali būti atstovaujama kažkuriai vienai doktrinai.
Antras dalykas, dėl ko aš norėčiau pasakyti. Pažiūrėkime, kodėl Konstitucijos tėvai sukonstravo tokį algoritmą, pavadinkime, kad siūlo Seimo Pirmininkas, Respublikos Prezidentas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Man teko būti ten kažkur prie tų diskusijų ir buvo bandoma šiek tiek laikytis to, kad Respublikos Prezidentas siūlo žmones, kurie susiję arba išmano vykdomąją valdžią. Taip ir buvo bandoma daryti, aš irgi buvau pasiūlytas Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento A. M. Brazausko kaip ministro pavaduotojas, kaip žinantis vykdomosios valdžios dalykus. Seimo Pirmininkas. Ką pagal mane turėtų siūlyti Seimo Pirmininkas? Einantį, buvusį Seimo narį, galbūt dirbantį teisėkūroje, kaip buvo J. Žilys, Juridinio skyriaus vedėjas, arba V. Sinkevičius. Buvo laikas, kai niekas iš teisėkūros sritį išmanančių žmonių nebuvo siūlomi. Tai nėra gerai.
Trečias dalykas. Be abejo, kad Teismas turi siūlyti teisėją, arba jeigu įvyksta tam tikri susitarimai, teisėjas irgi turi būti pasiūlytas. Bet kas kartais įvyksta? Balansas tarp tų dviejų dalykų. Čia yra labai svarbu, čia yra labai jautrūs klausimai. Pavyzdžiui, aš dar sykį atsimenu J. Žilio pasakymą, kai mes ruošėmės pirmam posėdžiui. Kolegos, sako, kas mes esame? Čia yra Tautos atstovybė, kuri priima įstatymus. Mes esame Tautos atstovybės paskirti, mes turime jausti ribą ir niekada neperžengti kompetencijos, kuri priklauso Seimui. Bet reikia tą ribą jausti. Žinote, devyni konsulai. Aš esu pasakęs labai aštriai jų atžvilgiu dėl kai kurių sprendimų. Kartais būna, kad bando tą ribą pastumti, o to negali būti. Bet tam reikia turėti tam tikros patirties ir tam tikrą stuburą.
PIRMININKAS. Klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai labai gerbiu jūsų profesionalumą, jūsų įdirbį, patirtį. Esu įsitikinęs, kad buvimas Seimo nariu negali būti stigma, kad Seimo narys negalėtų pretenduoti į jokias valstybėje svarbias pareigas. Agituosiu kolegas balsuoti už jūsų kandidatūrą.
Norėčiau paklausti. Koks yra jūsų požiūris, gerbiamas kolega, į santykį, teisingiau, visuomenėje susiformavusį požiūrį į santykį tarp Konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos? Tai yra dėl teismų sistemų rangavimo, to pirmumo ir svarbos. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Klausimas yra toks savotiškas. Konstitucinis Teismas arba Konstitucinio Teismo įstatymas sako, kad Konstitucinis Teismas yra teismas. Labai rezervuotai tas sakinys turėtų būti suprantamas, nes Konstitucinis Teismas yra teismas, tik kai jis veikia kaip teismas, jo procedūros, sprendimai. Čia yra mano, kaip mokslininko, asmeninė nuomonė, ką aš dabar pasakysiu. Konstitucinis Teismas nenaikina įstatymo. Čia yra mano nuomonė, bet, man atrodo, aš ją galiu labai lengvai pagrįsti. Konstitucija arba Tauta, kuri priėmė Konstituciją, parašė: jeigu Konstitucinis Teismas pasako, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, jis negali būti taikomas. Ką tai reiškia? Bendrasis teismas gali panaikinti sandorį, pasodinti į kalėjimą. Konstitucinis Teismas nieko nenaikina. Jis veikia kaip kolektyvinis Konstitucijos ekspertas ir pasako: prieštarauja Konstitucijai. Tauta, sužinojusi tai, Konstitucijos normomis sako: viskas, šitas Tautos atstovybės priimtas įstatymas negali būti taikomas. Tauta pasako. Šia prasme Konstitucinis Teismas užima, turi ypatingą svarbą ir ypatingą vietą. Šalia bendrosios teismų sistemos taip Konstitucijoje jis yra ir padėtas.
PIRMININKAS. Dėkui kandidatui. Laikas klausti baigėsi.
Dėl motyvų čia pasisakymai nenumatyti. Tiesiog fiksuojame, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis, kaip ir dėl kitų teisėjų kandidatūrų. Čia kandidatų į visokias teisėjų pareigas visą maratoną baigsime Aukščiausiojo Teismo teisėjos D. Bublienės kandidatūros pateikimu į šio Teismo pirmininkus.
Dabar dėl vedimo tvarkos kolegė V. Targamadzė nori pasisakyti. Tuoj įjungsiu. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Bet leidote pretendentui ilgiau kalbėti, negu įprasta, todėl kiti negalėjo paklausti. Aš manau, kad jūs elgiatės neteisingai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš čia pirmininkavau nelabai ilgai. Galbūt pora klausimų ir man teko. Atsiprašau, kad ne visi spėjo paklausti, bet sunku, sudėtinga riboti atsakymus, jeigu nori kandidatas išsamiai atsakyti. Taip jau yra.
13.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo šio teismo pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2527 (pateikimas)
Dabar mano paskelbtą klausimą pateikti kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją A. Kabišaitį.
A. KABIŠAITIS. Gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 79 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 9 d. Teisėjų tarybos nutarimą, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją D. Bublienę šio Teismo pirmininke.
D. Bublienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigas eina nuo 2017 metų, o nuo 2022 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas. Iki paskyrimo teisėja ji yra įgijusi plačios ir įvairiapusės teisinio darbo, taip pat ir teisėkūros srityje, ir vadovaujamo darbo patirties – iš viso 29 metai. Nuo 1994 metų iki 2005 metų yra ėjusi įvairias pareigas Teisingumo ministerijoje: specialistė, ekspertė, Teisės departamento direktorė, Privatinės teisės departamento direktorė. Nuo 2005 metų iki 2007 metų dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretore, nuo 2007 metų iki 2017 metų – advokate. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu D. Bublienė buvo Civilinės teisės reikalų komiteto darbo grupės, svarstančios pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento „Dėl bendros Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės“, pirmininke.
Teisėja D. Bublienė turi ilgametės mokslinio ir pedagoginio darbo patirties. 2007 metais teisėjai D. Bublienei suteiktas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnis. Nuo 2002 metų iki šiol ji dirba Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistente, lektore, nuo 2014 metų docente.
Teisėja yra daugelio mokslinių publikacijų įvairiomis civilinės teisės temomis autorė ir bendraautorė, yra Lietuvoje pripažinta vartotojų teisės apsaugos ekspertė. D. Bublienė Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. balandžio 21 d. dekretu apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės, laikinai einančios šio teismo pirmininko pareigas, G. Juodkaitės-Granskienės pateiktoje nuomonėje apie šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, teisėjos D. Bublienės asmenines kompetencijas, svarbias šio teismo pirmininko pareigoms užimti, ir bendruosius gebėjimus teigiama, jog teisėja D. Bublienė, kaip Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, aktyviai sprendžia įvairius strateginius Teismo Civilinių bylų skyriaus veiklos klausimus, nustatydama skubiai spręstinus prioritetus, teikia pasiūlymus dėl minėto skyriaus vidinio administravimo gerinimo ir juos sėkmingai įgyvendina. Kolegos teisėjai labai vertina teisėjos iniciatyvą, bendruomeniškumą ir entuziazmą nuolat siekti teismų veiklos gerinimo. Pradėjusi eiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas D. Bublienė ėmėsi pertvarkų skyriaus veikloje, siekdama užtikrinti skyriaus lyderystę teisminės minties progreso srityje, darbo kokybę ir visavertę komunikaciją tiek skyriaus viduje, tiek ir išorėje. Respublikos Prezidentas įsitikinęs, kad skyriaus pirmininkės pradėti darbai turi prasmę ir privalo būti tęsiami platesniu – viso Teismo mastu.
Respublikos Prezidento sprendimui vakar pritarė Teisėjų taryba 15 balsų dauguma, tai yra vienbalsiai, ir patarė Respublikos Prezidentui teikti Seimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją D. Bublienę skirti šio teismo pirmininke.
Atsižvelgdamas į turimos informacijos visumą Respublikos Prezidentas teikia teisėjos D. Bublienės kandidatūrą ir kviečia Seimą palaikyti ją balsuojant už. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną kandidatę turėdamas vilčių, kad kalbės trumpai, atsižvelgdama į mūsų ryškų vėlavimą šiandienos posėdyje.
D. BUBLIENĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiami ponai ir ponios, naudodamasi proga visų pirma noriu padėkoti Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui ir Teisėjų tarybai už išreikštą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę šiandien prisistatyti. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas jau pristatė mane išsamiai ir todėl tikrai negaišinsiu jūsų brangaus laiko. Noriu tik trumpai pasakyti, kad iš tiesų per 29 profesinės karjeros metus turėjau galimybę pažvelgti į teisę iš įvairių pusių ir įgyti patirties, kuri leis man, jei tik jūs, gerbiami Seimo nariai, pritarsite mano kandidatūrai, atsakingai vykdyti Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas.
Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą matau kaip teisinės minties ir teisės politikos vystymo lyderį, drąsiai ir kartu išmintingai užtikrinantį asmenų teises ir šiam tikslui jungiantį ne tik teismų, bet ir visą teisininkų bendruomenę. Aukščiausiasis Teismas turi galėti sutelkti profesionaliausius Lietuvos teisininkus, o jaunas teisininkas savo karjeros perspektyvas turi sieti su darbu teisme ir laikyti garbe prisidėti prie visos teisinės sistemos tobulinimo. Viena iš reikšmingų to prielaidų yra konkurencingas ir visų pirma konkurencingas paties viešojo sektoriaus atžvilgiu teisme dirbančių darbuotojų atlygis. Šios dienos kontekstas vis primena mums trijų valdžių – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų valdžios – atskyrimo ir padalinimo principo reikšmę. Būtent teismų nepriklausomumo aspektu mes šiandien diskutuojame teisėjų atlyginimo, teismų valdžios finansavimo klausimais. Todėl neabejoju tuo, kad gerbiami Seimo nariai, suprasdami situacijos rimtumą teismų sistemoje, palaikys pokyčius šioje srityje.
Konstitucinis imperatyvas, įpareigojantis valdžios įstaigas tarnauti žmonėms, lemia, kad visas tris valdžias sieja vienas ir tas pats tikslas – asmens saugumo valstybėje, asmens pasitikėjimo savo valstybe užtikrinimas. Mano įsitikinimu, visos trys valdžios turi aktyviai bendradarbiauti, kad būtų realiai įgyvendintas teisės viršenybės principas mūsų valstybėje. Teismo veikla yra teisingumo vykdymas, kasdienis darbas aiškinant ir taikant teisę kiekvienoje konkrečioje byloje, siekiant apsaugoti ir apginti asmenų teises. Kokybiška ir efektyvi teisėkūra yra viena svarbiausių pasitikėjimo teismais prielaidų, todėl būtina surasti geriausius teisėkūros sprendimus asmenų teisėms užtikrinti. Nepažeisdamas teismų nepriklausomumo principo, Aukščiausiasis Teismas taip pat galėtų prisidėti prie šio proceso.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo esminė funkcija – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Aukščiausiojo Teismo nutarčių, suprantamų ne tik kolegoms teisėjams, teisinei bendruomenei, bet ir visai visuomenei, kokybė, tobulas tikslumas, teisinių samprotavimų nuoseklumas yra nuolatinė Teismo veiklos siekiamybė. Tai kasdienis, nuoseklus ir sunkus darbas, kuriam Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir turi sutelkti Teismo kolektyvą. Vidinė komunikacija, komunikacija su teismų bendruomene, teisininkų bendruomene, taip pat ir su visuomene jau tapo mano, kaip Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, kasdieniu uždaviniu, kuriam ir toliau teiksiu ypatingą reikšmę.
Baigdama savo prisistatymą noriu padėkoti gerbiamiems Seimo nariams už dėmesį. Vertindama jūsų, gerbiami Seimo nariai, pasitikėjimą, išreikštą balsuojant už mano kandidatūrą į Civilinių bylų skyriaus pirmininkus, šiandien prašau jūsų palaikyti mano kandidatūrą ir į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkus. Jeigu būtų kokių klausimų, mielai į juos atsakyčiau.
PIRMININKAS. Bus klausiančiųjų. Prieš tai aš tik pasakysiu, kad rytinio posėdžio laiką pratęsiu pusvalandžiu. Tai atitinkamai ir balsavimo intervalą pratęsiame, kadangi bus balsavimas dėl nepaprastosios padėties. Dėl kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus, kaip žinote, po pateikimo nereikia balsuoti.
Dabar klausimai. Pirmasis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiama pretendente, iš tiesų aš taip pat neturiu jokių abejonių dėl kompetencijos. Jūs buvote paskirta Seime Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Bet mane šiek tiek sutrikdė pirmininko kvietimas jums trumpinti kalbą tada, kai mes skiriame Aukščiausiojo Teismo pirmininką, tai turime kalbėti labai trumpai. Tai nekorektiška, pirmininke.
Aš noriu užduoti jums klausimą. Iš tiesų teismų sistema, kaip jūs pasakėte, susiduria su darbo užmokesčio motyvacijos problema ir teisėjai čia pradeda būti labai aktyvūs. Bet aš noriu jūsų paklausti. Vis dėlto tame visuomenės ir teismų valdžios sutarime, jeigu mes priimame sprendimus finansuoti teismų sistemą, tai reikia daryti, kokia yra teismų bendruomenės sutarimo dalis? Vis dėlto kaip jūs, kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, ruošiatės ar ketinate, ką siūlote daryti, kad įvyktų pasitikėjimo teismų sistema lūžis? Pavyzdžiui, mes ir dabar matome, tarkime, ir šiandien Konstitucinio Teismo teisėjo pateikimas yra tiesioginis interesų konfliktas…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (DFVL). …ir tai žemina teismų sistemą.
PIRMININKAS. Išjunkite.
V. BAKAS (DFVL). Galite išjungti, bet leiskite…
PIRMININKAS. Kolega, ir taip vėluojame, o jūs jau…
V. BAKAS (DFVL). Arba išankstinis Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pasisakymas dėl vadinamosios „MG Baltic“ bylos… (Negirdėti, mikrofonas išjungtas)
D. BUBLIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šitas klausimas kyla kiekvieną kartą, kai kandidatai pretenduoja į Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar į Apeliacinio teismo teisėjus. Iš tikrųjų tai labai svarbus klausimas ir aš manau, kad jis neturi vieno atsakymo. Visų pirma, reikia pažvelgti į tai, koks yra mūsų žmonių pasitikėjimas apskritai valstybės institucijomis. Reikia pripažinti tai, kad jis nėra labai didelis. Ir tiesiog natūralus to rezultatas yra tai, kad ir pasitikėjimas teismais yra gana mažas. Jis natūraliai atsiranda ir dėl to, kad iš tikrųjų teisme vis tiek viena kažkuri šalis pralaimi. Kažkuri viena šalis lieka nuskriausta. Sakykime, to neigiamo negatyvo šiek tiek teismų atžvilgiu nori nenori ir bus. Bet vis dėlto aš galvoju, kad vis tiek pasitikėjimą teismais tikrai galima užsidirbti, užsitarnauti. Šiandien teisėjai savo nuoširdžiu darbu tai nuolat ir daro, ir rodo. Bet, žinoma, kaip ir kiekvienai institucijai, kaip ir kiekvienai organizacijai, yra kur tobulėti. Ir, aš manau, tik nuosekliu, vėlgi toliau nuoširdžiu darbu galima pasiekti ir padidinti pasitikėjimą teismais. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama kandidate, štai šiandien teismuose šimtai ieškinių, pareiškimų laukia savo eilės. Žmonės skundžiasi dėl to, kad pandemijos laikotarpiu prarado savo darbus, buvo neteisingai nubausti dėl nenešiojimo kaukių, ten kitų dalykų ir kažkodėl tie klausimai dabar stovi, nejuda į priekį, nors matome, kad kasdien atsiranda naujų faktų, kad tie žmonės labai dažnai buvo teisūs. Ar jūsų tokia pozicija, kad tegul dar palaukia tie klausimai, neskuba, ar kaip tik būsite ta teisininkė, kuri paragins laikytis įstatymų ir duos eigą, kad šitie ieškiniai greičiau būtų išspręsti? Ačiū.
D. BUBLIENĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas negali kaip nors daryti įtakos ir nuspręsti, kad viena ar kita byla judėtų prerogatyviai greičiau negu kitos bylos. Reikia turėti omenyje, jeigu kokioms nors byloms suteikiami prioritetai, vadinasi, kiti klausimai stovi.
Aš nesu tikra dėl to, kiek iš tikrųjų tų bylų yra. Taip, tam tikros bylos pasiekia ir Aukščiausiąjį Teismą, jos yra sprendžiamos, jeigu nekyla… ir iki šio laiko tos, kurios pateko į Aukščiausiąjį Teismą, nekėlė konstitucingumo klausimo. Ten, kur teisėjams kyla Konstitucijos atitikimo klausimas, taip, jie kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir atitinkamai Konstitucinis Teismas nagrinėja, o, žinoma, Konstituciniame Teisme nagrinėjimas šiek tiek užtrunka. Todėl taip, tas atsakymas ateina šiek tiek vėliau, negu galbūt kai kada visuomenei ir norėtųsi. Tiesiog tai natūralūs procesai, kurie vyksta nagrinėjant bylą teismuose. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama pretendente, labai aiškiai, korektiškai ir dalykiškai ponas A. Kabišaitis pristatė jūsų gyvenimo kelią. Teisininko. Aukščiausias lygis! Džiaugiuosi, kad toks žmogus siūlomas kandidatu. Mane jaudina vienas dalykas, ne kartą esu sakęs, bylos medikams – už kyšininkavimą, sakykime, už dar kokius kitus nusikaltimus. Ikiteisminis tyrimas, ar STT tiria. Paskelbia visos televizijos, kalba, taip toliau, taip toliau, paskui paduoda į teismą, teisme pasirodo, kad taip nebuvo, o žmogui per tą laiką miokardo infarktas, insultas, prarado darbą, moraliai sugniuždytas. Ar įmanoma bandyti ką nors pakeisti iki to ikiteisminio tyrimo, kad nebūtų tokio perdėto viešumo?
D. BUBLIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų galbūt ir ne visai klausimas man. Čia reikia diskutuoti su ikiteisminio tyrimo institucijomis. Iš tikrųjų privataus gyvenimo apsauga tikrai yra labai svarbus dalykas ir tol, kol žmogus nenubaustas, tol reikėtų susilaikyti nuo tam tikros informacijos viešinimo ir komentavimo. Mes žinome, kad yra buvę tokių situacijų, jos kelia klausimų, dėl jų galima diskutuoti su ikiteisminio tyrimo institucijomis ir tikrai kitaip elgtis. Žinoma, yra ir atvejų, kada medikai yra nubausti, ir tų visokių situacijų yra, ir reikia spręsti klausimus dėl nukentėjusių asmenų interesų. Taip, tos bylos nagrinėjamos teismuose ir jau skelbiami tam tikri rezultatai. Galbūt aš taip atsakyčiau į šį klausimą.
A. VINKUS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. A. Lydeka klausia.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, ačiū, kandidate. Labai trumpai. Pagal kolegą S. Šedbarą užduosiu tokį savotišką klausimą. Jūsų nuomone, koks yra didžiausias blogis Aukščiausiajame Teisme?
D. BUBLIENĖ. Didžiausio blogio Aukščiausiajame Teisme nėra. Mano atsakymas būtų toks. O iš tiesų, taip, tam tikrų dalykų, kurie tobulintini, dėl ko… mes puikiai suprantame, teisėjai, teismų bendruomenė ir žmonės, kurie dirba teismuose, puikiai supranta, kad jie teikia viešąją teisingumo paslaugą visuomenei ir ją reikia teikti kiek įmanoma efektyviau, kiek įmanoma tobuliau, kiek įmanoma atitinkant visuomenės lūkesčius. Taip, tobulėti visada yra kur, bet tokio blogio, apie kurį tikriausiai, nežinau, ką jūs turėjote omenyje, manau, kad tokio blogio teisme nėra.
PIRMININKAS. V. Semeška – paskutinis klausiantysis.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiama pretendente, klausimas būtų toks. Vyksta labai rimtos bylos, teisėjo korupcijos bylos nagrinėjimas Kaune. Čia susipynė teisėjo ir politikų interesai. Ta byla, be jokios abejonės, keliaus ir į jūsų – Aukščiausiąjį Teismą. Klausimas būtų: kaip jūs ketinate užtikrinti skaidrų bylų paskirstymą ir bet kokio intereso konflikto vengimą, kuomet teisėjai nagrinės buvusių teisėjų bylas? Ačiū.
D. BUBLIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų taip, kaip ir visais kitais atvejais. Bet kuriuo atveju teismas negali pabėgti nuo šitos bylos nagrinėjimo, jis turės ją nagrinėti. Bet, žinoma, kaip ir visais kitais atvejais, turi patys teisėjai galimybę nusišalinti, taip ir šiuo atveju bus sprendžiamas klausimas, kas galėtų nagrinėti šitą bylą. Visiškai taip pat, kaip ir kitais atvejais.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Vėlgi fiksuojame, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys kandidatūrą. Seime numatome svarstymo datą kovo 14 dieną. Tiesa, aš, atrodo, nepaminėjau, kad dėl S. Šedbaro kandidatūros svarstymas numatomas kovo 16 dieną.
13.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-2492 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas. Priminsiu, kad pateikus, atsakius į klausimus ir pasisakius dėl motyvų bus balsuojama dėl šio projekto. Kviečiu į tribūną pranešėją – Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, kaip žinome, dabar nustatytas nepaprastosios padėties terminas baigiasi kovo 16 dieną, buvo pratęstas praėjusios sesijos pabaigoje. Vyriausybė priėmė sprendimą siūlyti Seimui dar kartą nepaprastąją padėtį pratęsti. Bet drįsčiau sakyti, kad tai yra jau paskutinis toks prašymas iš Vyriausybės, bent jau dėl tų priežasčių, kurios yra dabar numatytos, nes tuo pačiu metu Seimui yra pateikta daug įstatymų. Į jų pagrindinius tekstus mes norėtume perkelti tas nuostatas, dėl kurių iš esmės dabar nepaprastosios padėties režimas ir yra nustatytas. O būtent dėl valstybės sienos apsaugos sustiprinimo, tai yra dėl neįleidimo praktikos taikymo esant masiniam migrantų antplūdžiui, taip pat dėl sugriežtinimų išduodant vizas užsieniečiams, dėl užsieniečių tranzito, dėl Rusijos Federacijos piliečių vykimo per išorės sieną ribojimų. Visos šios teisės normos yra siūlomos perkelti į įstatymus, kurie bus teikiami šiandien vėlesniame posėdyje, posėdyje, kuris vyks po pertraukos. Valstybės sienos įstatymo projektas, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas, taip pat Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas ir Sankcijų įstatymo pakeitimai. Kadangi jau turbūt galima daryti išvadą, kad tai, ką vertiname kaip nepaprastąją padėtį, dabar iš esmės jau yra tapę, deja, įprasta situacija, tai yra padėtis nesikeičia iš esmės, Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi toliau, Baltarusijos militarizacija tęsiasi toliau, didelių pokyčių šiose srityse šiuo metu nematome. Kiekvieną kartą vis spręsti, ar yra reikalinga nepaprastoji padėtis, manome, kad netikslinga. Todėl siūlome pratęsti nepaprastąją padėtį tiek, kiek reikėtų laiko priimti ir įsigalioti mano jau minėtiems įstatymams, ir tuomet jau tie įstatymai reguliuotų šias nuostatas bendrąja tvarka. Pačios sąlygos, kurios yra numatytos nutarime, yra tos pačios, kurios galioja ir šiuo metu, tai yra turinio prasme jokių pasikeitimų nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Tada klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiama premjere, aš tradiciškai tą klausimą užduodu. Visąlaik jūs ateinate su nepaprastosios padėties įvedimo projektu. Situacija Lietuvos teritorijoje yra pakankamai, būtų galima sakyti, stabili ir naujų argumentų, kodėl reikėtų tęsti jau antrus metus nepaprastąją padėtį, jūs kažkaip nebesurandate. Tada nuoseklus klausimas kyla, o kamgi yra reikalinga? Ką mes matome, tai lėšų naudojimo tam tikras palengvinimas atsiranda, o jūsų ataskaitos per visus metus laiko, jau daugiau kaip metus laiko, apie lėšų naudojimą nepaprastosios padėties metu mes neturime. Gal jūs pasiruošusi kada tiesiog ateiti ir Seimui pristatyti, kaip jūs leidžiate valstybės lėšas nepaprastosios padėties metu remdamiesi šituo Seimo nutarimu?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Miela kolege, jūs turbūt neatsitiktinai nebuvote posėdžių salėje tada, kada aš pristatinėjau, kodėl Vyriausybė siūlo pratęsti dar kartą nepaprastąją padėtį ir kad kartu siūlo perkelti jos nuostatas į įstatymus, kurie yra nuolat galiojantys, ir tuomet nepaprastosios padėties tęsti nereikėtų.
Dėl lėšų naudojimo. Mes įvairias lėšas naudojame nepaprastosios padėties metu. Tai yra ir tas lėšas, kurios yra numatytos ir suplanuotos biudžete, ir Europos Sąjungos lėšas. Bet jeigu jūs kalbate apie valstybės rezervo lėšų naudojimą, aš ne tik kad jums esu raštu pateikusi šią informaciją, bet šita informacija yra pateikta aiškinamojo rašto 13 punkte. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji premjere, išties klausimų daugiau negu atsakymų. Jūs praėjusį kartą taip pat dievagojotės, kad tai paskutinis kartas, kai yra pratęsiama nepaprastoji padėtis, bet dabar skaitant tekstą matyti, kad viena iš priežasčių yra tvoros gadinimas. Neturėjome tvoros, sakykime, priežastys buvo tos pačios – reikia nepaprastosios padėties. Dabar tvora yra, dabar ji gadinama – dabar saugokime tvorą. Taip išeitų. Be abejo, aš sutinku su kolegės nuomone, kad viena iš priežasčių yra neatsakingas ir neatskaitingas valstybės rezervo naudojimas, bet mano klausimas būtų, ar tai išties paskutinis kartas, kada jūs sakote, kad jau daugiau niekada nebepratęsime to dalyko?
Vis dėlto dėl valstybės rezervo naudojimo, gerbiamoji premjere, tikrai nėra aiškumo. Taip pat nėra aiškumo ir dėl pačios tvoros kainos. Audito komitete kažkodėl nesvarstoma ir tai yra tabu. Paprastos tvoros kaina, greičiausiai kiniškos, greičiausiai pirktos per „Mokvežos“ tiekėjus ar dar kažkur. Norėtume tiksliai mes žinoti ir kaip naudojamas rezervas, ir tvoros kainą. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dar kartą aš grįžtu prie to paties jūsų klausimo ir prie to, ką čia kalbėjo ponia kolegė neseniai. Informacija apie tai, dėl kokių nutarimų buvo naudotos valstybės rezervo lėšos, yra detaliai pateikta 13 punkte. Paskutinis nutarimas, dėl kurio naudotos valstybės rezervo lėšos esant nepaprastajai padėčiai, buvo priimtas 2022 metų rugsėjo mėnesį. Iš kur jūs pešate tas savo nuostatas apie neatsakingai, paslapčia, dar kažkaip? Visi nutarimai dėl lėšų skyrimo yra vieši. Jie turi numerius, jie turi turinius. Jūs ten tikrai galite viską pasižiūrėti. Aš dėl protokolo pasakysiu, kad iš viso iš valstybės rezervo neteisėtos migracijos tikslams buvo skirta 4 mln. 19 tūkst. su trupučiu, tiksliai – 697 eurai, visi nutarimai yra išvardinti. Taip pat Ukrainos karo pabėgėlių poreikiams buvo skirta 3 mln. 939 tūkst. Tiesą sakant, visa tai jūs galite taip pat rasti atitinkamame Vyriausybės nutarime, jo rekvizitai čia yra nurodyti. Tai nėra kokių nors kitų lėšų skyrimų, nėra galimybių tų lėšų pasiimti be Vyriausybės nutarimo ar dar kokiais nors būdais jas panaudoti.
Dabar tvoros gadinimo faktai, taip, jie yra, bet čia nėra priežastis, dėl kurios siūloma pratęsti nepaprastąją padėtį. Dar kartą pakartoju tai, ką sakiau pateikimo metu – siūlymas yra susijęs su teisės aktais, kuriuos mano kolegos pateiks šiandien popietiniame posėdyje. Tai yra Valstybės sienos apsaugos įstatymo pakeitimo nauja redakcija, Užsieniečių teisinės padėties, Sankcijų įstatymo patikslinimai ir Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektas, į juos bus perkeltos tos nuostatos, kurios dabar yra nepaprastosios padėties nutarime, tai yra dėl įvairių apribojimų Rusijos Federacijos piliečiams – dėl vizų išdavimo, dėl tranzito ir taip toliau, ir panašiai, taip pat dėl neįleidimo migrantų, esant masiniam migrantų antplūdžiui. Tokiu atveju naujo nepaprastosios padėties nutarimo, jeigu šitie įstatymai bus priimti iki termino pabaigos ir įsigalios, tikrai nereikės.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė. Nėra. A. Sysas. Nėra. L. Nagienė. Nėra. V. Ąžuolas. Nėra. G. Surplys.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nors kas nors yra.
G. SURPLYS (LVŽSF). Nors kas nors yra, taip. Gerbiama premjere, tikrai jau ne pirmą kartą tęsiame tą nepaprastąją padėtį ir aš suprantu, kad situacija prie mūsų sienų ir aplink Lietuvą yra rimta, tačiau kiekvieną kartą, kai jūs ateinate su pasiūlymu, aš vis užduodu klausimą, dėl ko mes tą darome ir ką mes galime pagerinti dėl savo saugumo. Tai taip, jūsų kolegos po pietų atneša įstatymų projektus, kurie susiję su sankcijomis, ir labai gerai, kad mes ne tik bėgame į priekį, bet ir pagalvojame apie tai, kaip mes bausime įmones ar asmenis, kurie pažeidžia tas sankcijas. Tačiau kiek kartų mes betęstume nepaprastąją padėtį, tiek kartų aš užduosiu klausimą apie mūsų Migracijos departamento finansavimą.
Iš tikrųjų skaičiai, kiek rusų, kiek baltarusių kreipiasi dėl leidimo gyventi, dėl vizų, kartu mes turime ir Ukrainos žmonių, pabėgusių nuo karo, kuriuos irgi reikia greitai aptarnauti… Akivaizdu, kad Migracijos departamento krūvis yra didžiulis, finansavimas, deja, nėra didžiulis. Ar jūs planuojate tikrai tą finansavimą padidinti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tiesą sakant, Migracijos departamento finansavimas būtent dėl išaugusio krūvio buvo padidintas ir buvo pasitelkti papildomi pajėgumai, ypač tada, kai kliuvo didžiausias darbo krūvis, tai yra tada, kai buvo didžiausia nelegalios migracijos antplūdžio banga 2021 metų vasarą–rudenį, tada, kai buvo didžiausia ukrainiečių migracijos banga. Dabar tie procesai nėra išnykę, mes vis dar turime kiekvieną savaitę turbūt kokius 300 Ukrainos piliečių, kuriuos naujai aptarnaujame, bet, lyginant su dienomis, kai buvo 2 tūkst. per dieną, tai puikiai suprantate, kad tai yra jau visiškai nebe tas krūvis, kalbant apie nelegalią migraciją. Tai yra toks fliuktuojantis dalykas, nes buvo čia kokia savaitė, kai anoje pusėje vyko kažkokie didesni karinių pratybų veiksmai ir mes nė vieno nelegalaus migranto aplink sieną nematėme, bet dabar tas procesas vėl šiek tiek atsinaujino. Žinoma, jis nėra toks masiškas, kaip 2021 metais.
Galiu pasakyti, kad tam tikras stabilumas institucijos darbe jau vis dėlto yra atsiradęs. Lygiai taip pat ir Europos Sąjunga dalį finansavimo skiria mums šitiems procesams vykdyti iš Europos Sąjungos resursų ir mes taip kompensuojame savo nacionalines lėšas, kurias taip pat esame padidinę. Pakankamai ar nepakankamai – visada diskusinis klausimas, man atrodo, su visomis institucijomis.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimą pateiks, kaip suprantu, aktyviausias šios dienos klausinėtojas D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama premjere, sklando tokia informacija, kad Lietuva negauna apie pusę milijardo RRF’o lėšų. Ar tai ne dėl to, kad mes čia tokią padėtį turime nepaprastą ir labai užsiėmę kažkuo? O gal turite kokių nors laimėjimų, kuriuos mes pasiekėme naudodami tą nepaprastąją padėtį, nes, kaip žinome, nedaug mūsų kaimynių tą padėtį įsivedė. Čia mes tokie vieninteliai, tai gal turime ir gerų žinių tautiečiams. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš nežinau, kiek kartų reikia pakartoti šitoje salėje tą patį dalyką, kad teiginys apie tai, kad Lietuva neteko pusės milijardo Europos Sąjungos lėšų, yra ne šiaip nesąmonė, bet yra turbūt sąmoningas melas. Europos Komisija atidėjo, kol Seime įvyks mokesčių įstatymų projektų pateikimas, dalį lėšų, bet tai yra 26 mln., visas kitas lėšas Lietuva tikrai gaus už tai, kad įvykdė 31 iš 33 sutartų rodiklių, kurie buvo suderėti ir sutarti su Europos Komisija. Aš neimsiu vartoti man įprastų terminų, bet labai ant liežuvio galo jie sukasi, tiesiog pasakysiu, kad jūs meluojate.
O apie tai, ką mums pavyko pasiekti per šitą laiką, manau, kad mums pavyko pasiekti nemažai, nes situacija pasienyje yra iš esmės stabilizuota, institucijos tikrai išmoko dirbti ir koordinuoti savo darbą. Yra fizinis barjeras, kuris taip pat padeda mūsų institucijoms skirti savo prioritetą darbo ir išteklių, kurie yra riboti visada, rizikingiausiems ruožams. Manau, kad tikrai dėl to buvo padaryta daug dalykų, kuriuos turėjome padaryti, bet, kaip jau esu minėjusi, ta padėtis nesikeičia ir turbūt nepanašu, kad per artimiausius mėnesius kaip nors dramatiškai pasikeis, todėl, Vyriausybės siūlymu, tos nuostatos turi būti perkeltos į nuolat galiojančius įstatymus. Kai tik tai bus padaryta, nepaprastosios padėties nutarimų Vyriausybė tikrai daugiau Seimui neteiks. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi paklausė. Dabar vienas už, vienas prieš. Už – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Jurgi. Gerbiami kolegos, viskas yra labai labai paprasta. Ant nepaprastosios padėties pratęsimo suverti du labai svarbūs dalykai. Pirma, nelegalių migrantų apgręžimas. Antra, Rusijos Federacijos piliečių vizų draudimas. Mums reikia šiek tiek laiko, kad galėtume šias nuostatas perkelti į įstatymus. Tie įstatymai jau šiandien ateina į Seimą, į pateikimo stadiją. Jeigu mes iš tikrųjų dabar, pavyzdžiui, nepratęstume nepaprastosios padėties nuo kovo 16 dienos, vadinasi, ir migrantai nebūtų apgręžiami, ir Rusijos Federacijos piliečiai galėtų naudotis vizomis. Kad viso to išvengtume, mes prašome 1 mėnesio, kelių savaičių, kad visa tai, ką mes norime išsaugoti, išlaikyti, mūsų stabilumą, taikyti tas pačias priemones, perkeltume į įstatymus, ko jūs visą laiką ir siekiate. Tai duokite mums tas kelias savaites, visi kartu padarome šį darbą ir viskas. Ir jeigu iš esmės nesikeičia saugumo situacija, mes nepaprastosios padėties tiesiog nepratęsime ir jos nesiūlysime keisti. Kitaip tariant, noriu pasakyti paprasčiausią, paprastą dalyką, kad tiesiog duokite kelias savaites ir judame į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolegos, jūs kartais pasiklausykite, ką jūs šnekate. Konstitucinės priežastys įvesti nepaprastąją padėtį yra reali grėsmė visuomenės rimčiai, riaušės ir pavojus demokratijai. Reali grėsmė. Dabar jūsų pagrindinė priežastis, ką jūs čia įvardinote, žinote, duokite mums laiko, mes nespėjome parengti projektų. Tai ką jūs veikėte pertraukos tarp žiemos sesijų metu? Galėjote sušaukti neeilinę sesiją, galėjome priimti projektus ir susitvarkyti, pabaigdami žaidimą nepaprastąja padėtimi. Kad jos priežasčių nėra, realių, konstitucinių, jūs patys ką tik pasakėte. Kolegos, yra tikrai labai negarbinga savo neveikimą per žiemos sesijų tarpą vėliau dangstyti tokiais visokiais ugningais pasisakymais ir savo neveikimą vėliau permesti ant žmonių pečių ar permesti ant valstybės pečių. Tiesiog siūlau: ypatingos skubos tvarka galime priimti tuos projektus ir šiandien ir neskelbti nepaprastosios padėties. Niekas netrukdo įjungti ypatingos skubos tvarkos dėl Vyriausybės teikiamų projektų.
PIRMININKAS. T. Tomilinas dėl vedimo tvarkos.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, jeigu leisite, aš tik norėjau išgirsti Lauryno patikslinimą, ar ekstremaliosios situacijos režimas neleidžia mums vykdyti užsieniečių teisinės padėties ypatingojo straipsnio dėl apgręžimo, kokia problema vadovautis šiuo režimu?
PIRMININKAS. Čia klausimas pranešėjams. Aš, kaip pirmininkas, čia tikrai negaliu komentuoti, bet L. Kasčiūnas pasirengęs tai paaiškinti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Atsakau gerbiamam Tomui. Iš tikrųjų mes ir norime į įstatymus perkelti nuostatas, kad ekstremaliosios situacijos atveju būtų galima tai daryti, todėl ir reikia įstatymų pataisų. Dabar tam reikia nepaprastosios padėties. O gerbiamai Agnei atsakau: ne įstatymų pakeitimai yra tikslas savaime, o būtent visuomenės rimtis, ją gali A. Lukašenka ir kiti autoritariniai lyderiai, organizuodami migraciją į mūsų šalį, ardydami mūsų visuomenę, skaldydami mus, pažeisti. Tai mes ir saugome rimtį, ir siūlome dar pratęsti kelioms savaitėms, kad įtvirtintume įstatymuose saugiklius, ir tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš suprantu kolegos L. Kasčiūno demagogiją, jis tai tikrai puikiai sugeba. Bet jeigu jau taip rimtis yra pavojuje, kodėl jūs tada nešaukėte neeilinės Seimo sesijos, nesusitvarkėte teisės aktų. Ir nebūtų buvę jokių ginčų dėl to.
PIRMININKAS. Priimame kritiką, kad gal būtų buvę gerai neeilinėje sesijoje išspręsti, bet niekas nesurinko, matyt, 47 parašų dėl neeilinės sesijos ir opozicija neįtraukė į savo darbotvarkę. Bet, matau, premjerė… Nežinau, kiek mes tęsime tą diskusiją. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš turiu labai paprastą pasiūlymą. Čia nuskambėjo, kad įstatymus reikia priimti ypatingos skubos tvarka, aš tam nepritarčiau, nes yra nauja redakcija Valstybės sienos apsaugos įstatymo. Tikrai ypatinga skuba – paskui patys kreipsitės į Konstitucinį Teismą. Bet jeigu Seimas skubiai priimtų tuos įstatymų projektus, šį nutarimą būtų galima atšaukti anksčiau negu gegužės 2 dieną, kaip dabar numatyta. Čia girdėjau pažadą, jau bus pritarta, faktiškai tai bus galima padaryti atskiru Seimo nutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, išgirdote premjerės pasakytą galimybę atšaukti mūsų nutarimo projektą anksčiau, negu baigiasi jo galiojimas.
Dabar balsuosime, ar pritariame Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektui po pateikimo. Balsuojame.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 58, prieš – 9, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Dabar komitetai yra jau nulemti įstatymo. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir svarstymo data siūloma kovo 14 diena. Galime bendru sutarimu? L. Girskienė, kaip suprantu, nesutinka.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paklausti. Mums neaišku pasidarė dėl balsavimo laiko, nes kaip ir kitas laikas buvo numatytas įvykusio balsavimo. Gal galite įvardinti konkrečiai, kad žinotume, kada ateiti.
PIRMININKAS. Balsavimo laikas buvo pratęstas, aš tai sakiau aiškiai. Dabar daugiau balsavimų nebus. Buvo paskutinis balsavimas. Nutarimų projektai, kurie numatyti darbotvarkėje, bus perkelti į popietinį posėdį. Dabar S. Šedbaras dėl vedimo tvarkos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime, čia prašymas turbūt panašus kaip ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Pagal Statutą papildomas ir pagrindinis komitetai turi apsvarstyti šį projektą per 4 valandas. Mes per pertrauką nespėsime, todėl prašome Seimo leisti posėdžiauti plenarinio posėdžio metu, juolab kad Teisės ir teisėtvarkos komitetui privalu apsvarstyti ir pretendentės į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus kandidatūrą, jeigu antradienį priėmimas. Prašom leisti mums posėdžiauti trumpai plenarinio posėdžio metu. Atsiprašau, komiteto nariams noriu pasakyti: 15 valandą renkamės į trumpą posėdį.
PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto toks pats prašymas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip. Gerbiamas Jurgi, norėčiau paprašyti komiteto, šio garbingo komiteto, narių, garbingų narių, 14 val. 15 min. susirinkti arba į salę, arba nuotoliniu būdu. Jau yra nuoroda. Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmiausia mes fiksuokime, kad Seimas, tikiuosi, bendru sutarimu leidžia šiems komitetams posėdžiauti plenarinio posėdžio metu. Nematau prieštaravimų.
Vakarinis posėdis prasidės 14 val. 30 min. Tuo metu dar gali tęstis rytinis posėdis. O antrasis prašymas, tai tikrai 15 valanda, tai vakarinis posėdis.
Dabar, kaip minėjau, nutarimo projektai bus perkelti į vakarinį posėdį pirmuoju klausimu ir rytinėje darbotvarkėje liko Seimo narių pareiškimai, jų tikrai netrūksta.
13.59 val.
Seimo narių pareiškimai
Pirmasis pareiškimą paskelbs Seimo narys A. Gedvilas. Vakarinis posėdis 14 val. 30 min. (Balsai salėje) Šiandien. 15 valandą Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, jam davėme leidimą posėdžiauti Seimo posėdžio metu.
A. GEDVILAS (MSNG). Galima? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, išsamiai susipažinus su Seimo pavasario sesijos darbų programa mane apėmė keistas jausmas. Ar tikrai šios programos sudarytojai seka tai, kas vyksta Lietuvoje, ir ar tikrai supranta, ko šiandien labiausiai reikia mūsų žmonėms? Kažkokiu būdu darbotvarkėje vėl yra įstatymų projektų, tokių kaip Civilinės sąjungos, Narkotikų dekriminalizavimo ir panašiai, dėl kurių Seimas yra pasisakęs jau ne vieną kartą. Gavę aibę nedviprasmiškų signalų Laisvės partijos atstovai po ką tik praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų, pasak rinkėjų, jų stumiamos iniciatyvos dėl civilinės sąjungos ir narkotikų dekriminalizavimo yra nereikalingos, vis dar bando atgaivinti projektus numirėlius. Nors Seimas dar užpernai yra išsakęs savo nedviprasmišką nuomonę, kad Partnerystės įstatymas Lietuvai yra nereikalingas, jūs vis dar puoselėjate viltį dėl jo priėmimo, net nesigilindami į jo esmę. Prisiminkime, kiek sumaišties buvo šiame Seime ir veltui iššvaistyta laiko dėl kanapių dekriminalizavimo įstatymo. Dėl siauros politinės grupelės interesų net buvo pažeistas Seimo statutas. Kyla klausimas: kodėl Laisvės partijai taip svarbu didinti narkotikų prieinamumą, kad dėl to jie yra pasiryžę net pažeisti įstatymus? Ar tikrai nesekėte naujienų ir nežinote, kas vyko Lietuvoje šiais mėnesiais?
Tad leiskite jums priminti bent kelis įvykius, aprašytus žiniasklaidoje šiomis dienomis, kai Vilniuje Šaltkalvių gatvėje namo grįžusi mama rado negyvą savo 19-metę dukrą ir mirusiosios kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis, o veido srityje buvo matyti net smurto žymių. Tą kartą atvykę pareigūnai bute rado maišelį su baltos spalvos milteliais, įtariama, narkotikais. Ar mirties priežastis perdozavimas, kol kas neaišku.
Narkotikų vartojimo problema Lietuvoje išlieka aštri. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, apklausęs naktinių klubų lankytojus, skelbia, kad daugiau nei trečdalis jų bent kartą gyvenime yra vartoję narkotikus. Po mįslingo 15-mečio Mykolo dingimo viešojoje erdvėje pasirodė įvairių liudijimų. Pavyzdžiui, kokiomis nuotaikomis gyvena gimnazijos, kurioje mokėsi 15-metis, bendruomenė. Kalbama apie esą viešai žinomus, nuolat aptarinėjamus, tačiau taip ir neišsprendžiamus dalykus – narkotikų vartojimą, kad vaikai jų gali gauti labai paprastai, kad į šią gimnaziją ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai apieškoti klasės. Pasakojama, kad mokyklos teritorijoje labai lengvai galima gauti kvaišalų. Šiauliuose svaigindamasis kvaišalais mirė 45 metų vyras, kartu su juo svaiginęsis bendraamžis tokio likimo išvengė, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos buvo išvežtas į ligoninę.
Gerbiamieji, jums tikrai atrodo, kad Lietuvoje viskas taip gerai, kad šioje sesijoje mes turime kalbėti apie narkotikų dekriminalizavimą ir jų prieinamumo didinimą? Gal jums tiesiog reikėtų sugrįžti į žemę? Kolegos, ar nepastebėjote dar vieno dramblio kambaryje, o, tiksliau, šioje konkrečioje salėje? Šalia mūsų nuo šios kadencijos pradžios dirbo žmogus, išrinktas pagal Konservatorių partijos sąrašą, kuris šiuo metu yra kaltinamas pedofilija. Vos prieš kelias savaites žiniasklaidoje buvo pranešta, kad nuo žinomo pedofilo Kaune per stebuklą buvo išgelbėta nepilnametė, kai teisėsaugos funkcijas jau pradeda atlikti budrūs piliečiai. Ar jums čia irgi viskas gerai? Tikrai nemanote, kad klausimas dėl pedofilijos prevencijos ir bausmių griežtinimo neturėtų būti atspindėtas Seimo pavasario darbotvarkėje? Tačiau čia yra tik kelios pastabos apie konkrečius teisės aktus.
Kur kas rimtesnės yra įsisenėjusios sisteminio pobūdžio problemos. Ar teko jums susipažinti su Valstybės kontrolės išvadomis apie Seimo ir Vyriausybės darbą. Ten yra nedviprasmiškai nurodyta, kad mūsų šaliai yra reikalingas ekonomikos skatinimas, o taikomos priemonės turėtų būti nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Atlikta sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos apžvalga atskleidė riziką, kurią lėmė bendro reformos plano nebuvimas ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumas mažesnėse savivaldybėse. Apie nekokybę teisės aktų rengimo kontekste jau net nekalbėsiu, tai atskira tema.
Mieli valdantieji, viskas, kas vyksta šiame Seime, yra jūsų rankų darbas. Išgirskite tautą. Jumis nepasitiki trys ketvirtadaliai Lietuvos. Čia jau ne viena raudonoji lemputė, o visa girlianda. Tad gal jau susiimkite, kad mūsų žmonėms liktų bent keli geri prisiminimai apie jūsų valdymą, kuris, ačiū Dievui, artėja į pabaigą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kitas pranešėjas paskelbti pareiškimą – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, Darbo partija kovojo ir kovos už teisingą teisingumą ir teisybę. Šiandien reikalaujame konservatorių Vyriausybę stabdyti baltų apykaklių galimai mafiozinę energetikų veiklą, baigti tyčiotis iš elektros energijos vartotojų.
Šiandien reali kaina yra 14 centų už kilovatvalandę, o įkyriose reklamose peršami net 25 centai, ir tai permoka 78 %, neskaitant jau esamų kosminių sutarčių. Kur žiūri konservatoriai ir visokio plauko liberalanarchistai ir jų valdančioji dauguma? Ar tokio rūpesčio iš jų laukia mūsų brangi tėvynė Lietuva? Darbo partija sako stop sukčiams ir išnaudotojams. Kai švenčiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kai energetikos kompanijos puotauja dėl kosminių kainų pelno, tauta priversta apmokėti jų puotą. Ar tai laisvė Lietuvos žmonėms, ar apie tokią laisvę svajojome prieš 33 metus? Ar svajojome, kad mus valdys Briuselio direktyvos ir reglamentai? Ar tikėjome, kad nebus teisybės, o teisingumą reguliuos Briuselio komisarai su jų pačių sugalvota teisės viršenybe? Kovokime už teisybę ir teisingą valdžią Lietuvoje! Kas, jeigu ne mes?
PIRMININKAS. Galime ir paploti, nes pranešėjas neišnaudojo viso laiko. V. Ąžuolas pateiks kitą pareiškimą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Prasidėjo pavasario sesija. Elementariai žmonėms vėl kyla klausimas, ar valstybei svarbiausia yra narkotikai, o gal vištgaidžių klausimai svarbiausi? Na, neaišku, kas svarbu. Bet įdomiausia buvo klausytis, ką premjerė pasakojo, ką darys pavasario sesijoje, kiti valdančiųjų atstovai, kokie tikslai ir prioritetai. Ir iš karto apima toks déjà vu jausmas. Tyrus krizės tyrimą, kas buvo daroma 2008–2009 metais, kai finansų ministre buvo I. Šimonytė, jie darė lygiai tą patį. Ir jie daro toliau tą patį – lipa ant to paties grėblio.
Pasekmės. Tada liberalkonservatoriai valdydami taip pat nesugebėjo panaudoti Europos lėšų ir sakė, kad kažkas kitas kaltas, ne jie. Tada jie sugalvojo naują būdą, kad žmonės gyvens geriau, jeigu bus didinami mokesčiai. Ir dabar tas pats yra sakoma, kad didinant mokesčius žmonės gyvens geriau.
Kokios buvo mokesčių didinimo pasekmės per 2008–2009 metų krizę? Mokesčių buvo surinkta netgi dvigubai mažiau. Pavyzdys. Padidinus pelno mokestį, jo buvo surinkta dvigubai mažiau. Ir tik po to, kai jis buvo sumažintas, sugrįžome į tą patį lygį. Bet jie nestabdys, eis toliau.
Dabar girdime įvairius pasiteisinimus, kad Europos Komisija liepė didinti mokesčius, nes kitaip negausime Europos pinigų. Na, totalus melas. Europos Komisija leidžia rinktis, galima spręsti problemą dviem būdais – bizūno arba pyrago principu. Taršą mažinti galime duodami didelę paramą netaršiems automobiliams, netaršioms priemonėms ir taip mažinti taršą pyrago principu. Žinoma, galima ir botago principu – didinant mokesčius ir galvojant, kad dėl to žmonės gyvens geriau. Bet tada toks užburtas ratas: šie valdantieji politikai sužlugdo, o po to kažkam teks atstatinėti ir visi kiti liks kalti. Taigi, kad pavasarį nieko naujo, tik, žmonės, dabar ruoškitės, prasidės žiniasklaidos laidos, žinios, straipsniai, diskusijos, kodėl bus labai gerai, kai visiems padidės mokesčiai, ir kaip mes gerai gyvensime po mokesčių padidinimo, nors lenkai puikiai naudoja tas pačias Europos RRF lėšas ir eina kitu keliu – mažina mokesčius. Mažina ir nemato čia problemos, o ekonomikai nuo to tik geriau. Labai paprastas atsakymas: nereikėtų jokių mokesčių didinti, jeigu per tuos dvejus metus valdantieji būtų sugebėję bent jau 1,5 mlrd. Europos lėšų įlieti į ekonomiką ir 300–400 mln. būtų įplaukę mokesčių pavidalu į biudžetą. Štai jums ir pajamų šaltinis, bet, vadinasi, ne toks siekis. Tie skaičiai, kai daugelis įmonių nebeišgali susimokėti netgi „Sodros“ mokesčio, vadinasi, juos džiugina ir jie varys į dar didesnę duobę, kad kuo daugiau tų įmonių neliktų. Bet, žinoma, kam tai… (Nutrūksta garso įrašas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.