Projektas

Nr. XVP-436(3)

Lietuvos Respublikos

GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 6, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsniŲ Pakeitimo

įstatymas

2025 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai

· Seimo nariai: S.Gentvilas, A.Zuokas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2025 m. birželio 17 d.:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnį ir naujoje redakcijoje išdėstyti taip:

„1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 25 procentų pajamų mokesčio tarifą;

3) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.

2. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, kitos gyventojo su darbo santykiais nesusijusios pajamos apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą;

2. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, ne individualios veiklos pajamas, gautas pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, taip pat šio straipsnio 6 dalies 1, 3–5 punktuose nurodytas pajamas) dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.

4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 2 dalyje. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.

5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio ~~1 ir (arba)~~ 2 dalyje. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio ~~1 ir (arba)~~ 2 ~~dalyse~~ dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.

6. Taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos:

1) pajamos iš paskirstytojo pelno;

2) ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos;

3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos (dalys, pajai) įsigytos (įsigyti) paveldėjimo būdu arba anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos;

4) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį grąžinamos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;

5) iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka.

7. Metinė ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.

8. Individualios veiklos pajamos, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

9. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 ir 2 ~~dalyje~~ dalyse nurodytų metinių pajamų sumą, į ją neįtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pajamos.

10. Apskaičiuojant metinei pajamų daliai pagal šio straipsnio 1 2 dalį taikomą pajamų mokesčio tarifą, į šią pajamų dalį pirmiausia įskaičiuojama metinė pajamų dalis, apmokestinama pagal šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalis“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektu kompleksiškai įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos, tarp kurių pajamų mokesčių progresyvumo didinimas, nepriklausomai nuo pajamų rūšies, taip užtikrinant svaresnį labiausiai pasiturinčių asmenų indėlį į viešųjų paslaugų finansavimą, teisingesnę ir kartu į pajamų nelygybės mažinimą nukreiptą mokesčių sistemą. Atitinkamai siūlymai siejami su disponuojamų aukštesnių pajamų apmokestinimo skirtumų panaikinimu, o pačios veiklos, iš kurios gaunamos pajamos, ypatumai yra įvertinti nustatant apmokestinamąsias pajamas ir atitinkamai koreguojant mokesčio bazę: individualios veiklos atveju išlaikoma galimybė pasirinkti gaunamas pajamas mažinti išlaidomis, kurios arba faktiškai patirtos, arba nustatytos prezumpciniu būdu.

2025 m. birželio 5 d. Lietuvos mokslų akademijos numatomo mokesčių teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadoje iš esmės konstatuojama, kad teisės aktų projektuose siūlomos priemonės leistų pasiekti numatytus tikslus nepakenkiant ekonomikos augimui, investicinei aplinkai ir konkurencingumui, išlaikant palankias apmokestinimo sąlygas (įskaitant talentų pritraukimą) įvertinus tarptautinį kontekstą.

Kalbant apie individualios veiklos pajamų apmokestinimą bendrais progresiniais tarifais, nurodoma, kad svarbu harmonizuoti mokesčius skirtingoms užimtumo formoms, kad būtų išvengta mokesčių arbitražo, su tuo susijusių ekonomikos iškraipymų, viešųjų pajamų praradimų ir kartu socialinio neteisingumo.

Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 8 , susilaikė – 2.

· Seimo nariai: S.Gentvilas, A.Zuokas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2025 m. birželio 17 d.:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir naujoje redakcijoje išdėstyti taip:

„1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;

3 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Vertinant Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos darbo santykių apmokestinimo naštos dydį (skaičiuojant visus mokėtinus mokesčius nuo visos darbo vietos kainos), LT ir po pasiūlytų pakeitimų, t.t. ir dėl įvedamo vidurinio apmokestinimo laiptelio nuo 36 iki 60 VDU pajamų daliai taikant 25% GPM tarifą, darbo santykių pajamų apmokestinimas išlieka konkurencingiausias regione.

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 2, susilaikė – 6.

1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos taip:

· Seimo narys, Kęstutis Mažeika, 2025 m. birželio 16 d.:

Pasiūlymas

„4) metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą. Metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 12 VDU, bet neviršijanti 36 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą. Metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 36 VDU, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nustatyti atskirą nuo kitų pajamų progresinį apmokestinimą žemės ūkio veiklos pajamoms būtų nepagrįsta ir neatitiktų šio įstatymo projekto tikslų, kuriais kompleksiškai įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos, tarp kurių pajamų mokesčių progresyvumo didinimas, nepriklausomai nuo pajamų rūšies, taip užtikrinant svaresnį labiausiai pasiturinčių asmenų indėlį į viešųjų paslaugų finansavimą, teisingesnę ir kartu į pajamų nelygybės mažinimą nukreiptą mokesčių sistemą.

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 8, susilaikė – 0.

· Seimo nariai: K.Mažeika, M.Skamarakas, V.Jucius, 2025 m. birželio 17 d.:

Papildyti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą. Žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Be to, dabar Įstatymo projekte įtvirtinta kredito formulė nėra pritaikyta ją taikyti iki 60 VDU dydžio ir 15% GPM tarifui (ji pritaikyta ją taikyti iki 42,5 tūkst. eurų ir 20% GPM tarifui). Todėl priimant šį pasiūlymą, bet nekoreguojant paties kredito, išsikreiptų galutinio mokėtino GPM dydžiai, pvz. 20 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų (pelno) gaunantis asmuo mokėtų 0 eurų GPM (su 15% GPM tarifu būtų taikomas 15% dydžio kreditas, t.y. efektyvus GPM tarifas būtų 0%).

Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 7.

· Seimo narys, Matas Skamarakas, 2025 m. birželio 19 d.:

Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 36 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą. Metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 0, susilaikė – 10.

· Teisės departamentas, 2025 m. birželio 19 d.:

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo ir sistemiškumo, reikėtų pasirinkti vieningą pajamų, per mokestinį laikotarpį viršijančių projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2, 4, 5, 7 ir 8 dalyse nurodytas sumas, įskaitymo į bendrą metinę pajamų dalį reglamentavimą, t. y. reiktų arba aiškiai nurodyti tokį viršijančių sumų įskaitymą į metinę pajamų dalį, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse, arba visur atsisakyti šios įstatymo taikymą paaiškinančios nuostatos, kaip pasirinkta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2, 7 ir 8 dalyse. Analogiškiems mokestiniams santykiams reguliuoti skirtos nuostatos turėtų būtų vienodos, nes, priešingu atveju, pasirinktas skirtingas reguliavimas gali suponuoti ir skirtingą teisinį režimą, taikomą tam tikros rūšies pajamoms.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Esama 6 straipsnio 4 ir 5 dalių redakcija savo esme yra ir galiojančiame įstatyme, toks papildomas reguliavimas įneša daugiau teisinio aiškumo vertinant fiksuotu pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų traktavimą, kai pradedamas taikyti progresinis apmokestinimas.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

· Teisės departamentas, 2025 m. birželio 19 d.:

2. Manytina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 6 dalies 1, 3-5 punktuose nurodytas pajamas“ turėtų būti formuluotė „šio straipsnio 6 dalies 1, 3-7 punktuose nurodytas pajamas“ (nes, mūsų nuomone, sistemiškai vertinant visuminį siūlomą apmokestinimo reguliavimą, nėra jokių objektyvių kriterijų, pagrindžiančių šio straipsnio 6 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytų pajamų rūšių priskyrimą prie metinių pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių pagal šio straipsnio 2 dalį).

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Patikslinti 6 straipsnio 2 dalies formuluotę „šio straipsnio 6 dalies 1, 3-5 punktuose nurodytas pajamas“ ir ją išdėstyti taip:

„šio straipsnio 6 dalies 1, 3-7 punktuose nurodytas pajamas“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 50 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.

5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.

6. Taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos:

1) pajamos iš paskirstytojo pelno;

2) ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos;

3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos (dalys, pajai) įsigytos (įsigyti) anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos;

· Seimo nariai: S.Gentvilas, A.Zuokas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2025 m. birželio 17 d.:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies – 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos (dalys, pajai) įsigytos (įsigyti) paveldėjimo būdu arba anksčiau negu prieš 5 metų iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nenuolatinių ar tik vienkartinio pobūdžio nenumatytų didesnių pajamų gavimas (pvz., paveldėto nekilnojamojo ar kitokio turto pardavimas) yra įvertintas Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, nustatant, kad tokioms pajamoms iki 12 VDU per metus būtų taikomas 15 procentų tarifas.

Be to, parduodant paveldėtus vertybinius popierius, iš pardavimo pajamų atimama jų įsigijimo kaina, kuri nustatoma po paveldėjimo, dėl ko 5 metų išlaikymas ir įvertintų galimą reikšmingą turto vertės padidėjimo pajamų susidarymą.

Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 2, susilaikė – 8.

6) per investicinę sąskaitą gautos pajamos (palūkanos ir kitos pajamos, gautos iš tinkamų investuoti finansinių produktų, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno bei pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn tinkamus investuoti finansinius produktus);

· Teisės departamentas, 2025 m. birželio 19 d.:

3. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalyje jau yra aiškiai nurodyta, kas laikoma per investicinę sąskaitą gautomis pajamomis, bei siekiant teisinio aiškumo siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 6 punkte atsisakyti skliausteliuose dėstomų aiškinamųjų nuostatų kaip perteklinių, o pateikti nuorodą į keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalį (šį punktą dėstant taip: „per investicinę sąskaitą gautos pajamos, kaip jos suprantamos pagal šio įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalį“).

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

6 straipsnio 6 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

„6) per investicinę sąskaitą gautos pajamos, kaip jos suprantamos pagal šio įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalį;“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

7) akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens arba kitais akcijų suteikimo darbuotojams būdais, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

· Seimo narys Algirdas Sysas 2025 m. birželio 16 d.:

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymą 6 straipsnio 6 dalies 6 punktą:

„6) akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, ar kitų akcijų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisykles, įskaitant riboto disponavimo ar kitokio pobūdžio akcijas, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jei akcijos buvo suteiktos darbdavio ar su juo susijusio asmens iniciatyva sandoriu, įformintu raštiškai, kuriame apibrėžtas akcijų suteikimo pagrindas bei sąlygos, ir darbuotojas pardavė ar kitaip perleido akcijas ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės įsigyti akcijas atsiradimo dienos.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

· Seimo narė R.Budbergytė, 2025 m. birželio 17 d.:

Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymą 6 straipsnio 6 dalies 6 punktu :

„6) akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, išskyrus atvejus, kai šios akcijos parduodamos ar kitaip perleidžiamos darbdaviui ar su juo susijusiam asmeniui.”

Komiteto nuomonė - Nesvarstyti.

Komiteto argumentai:

Iniciatorė komiteto posėdžio metu atsiėmė pasiūlymą.

· Seimo narys V.Ąžuolas, 2025 m. birželio 17 d.:

Papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:

8) vieną kartą per mokestinį laikotarpį gautos pardavimo pajamos ar pagal prigimtį daikto, esančio Europos ekonominės erdvės valstybėje pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 2 , susilaikė – 6.

8. Individualios veiklos pajamos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinamas individualios veiklos pajamas, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

9. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų metinių pajamų sumą, į ją neįtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pajamos.

10. Apskaičiuojant metinei pajamų daliai pagal šio straipsnio 1 dalį taikomą pajamų mokesčio tarifą, į šią pajamų dalį pirmiausia įskaičiuojama metinė pajamų dalis, apmokestinama pagal šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalis.“

2 straipsnis. 13¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 13¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39⁽¹⁾ straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.“

2. Pakeisti 13¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos eurais taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.“

3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6 ir 8 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“

· Seimo nariai: S.Gentvilas, A.Zuokas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2025 m. birželio 17 d.:

Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnį papildyti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir jį išdėstyti taip:

„7) pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą mokesčio mokėtojo skirtos paramos suma, tačiau ne didesnė kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo apmokestinamųjų pajamų ir neviršijanti 100 000 eurų.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Siūlymas nustatyti papildomą lengvatą ir taip didinti valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų netekimus, neatitinka Įstatymo projekto tikslų, visų pirma, užtikrinti tvarų šaltinį, prisidedantį prie šalies gynybos finansavimo. Be to, filantropijos ugdymas Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme jau numatytas – gyventojams suteikta teisė skirti 1,2 proc. savo sumokėto mokesčio būtent NVO.

Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 1, susilaikė – 9.

4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.

· Seimo narys V.Fiodorovas 2025 m. birželio 16 d.:

Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas 17 str., 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos 0,25 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.

2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 14¹ punktą ir jį išdėstyti taip:

„14¹) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos 0,25 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektu siūloma ir toliau taikyti GPM lengvatą darbuotojo naudai mokamoms papildomo sveikatos draudimo įmokoms, tačiau ne didesnei nei 350 eurų įmokai per metus (kai tenkinamos ir kitos šiuo metu galiojančios sąlygos). Tokiu būdu užtikrinama, kad šios darbdavio naudojamos priemonės darbuotojo lojalumui skatinti turėtų prognozuojamą įtaką valstybės biudžeto pajamoms. 0,25 VDU 2026 metais būtų apie 580 eurų, kai 2023 metais sveikatos draudimo įmokos mediana buvo 350 eurų.

350 eurų dydžio (medianos) naudojimas užtikrina, kad pusės dirbančiųjų įmokų GPM pakeitimai nepaliestų visai, o likusios pusės - reikšminga įmokos dalis ir toliau išliktų neapmokestinta (nes GPM apmokestinama būtų tik 350 eurų viršijanti įmokos dalis, tuo tarpu VSD įmokomis šios įmokos ir toliau liktų neapmokestinamos nepriklausomai nuo nustatyto dydžio GPM apmokestinimo tikslais). Todėl abejotina, kad LRV pasiūlytas dydis esmingai neigiamai paveiktų šią darbdavių naudojamą darbuotojų skatinimo įrankį.

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 3, susilaikė – 5.

· Seimo nariai: S.Gentvilas, A.Zuokas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2025 m. birželio 17 d.:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir ~~350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos~~ 0,25 VDU per mokestinį laikotarpį neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies – 14¹ punktą ir jį išdėstyti taip:

„14¹) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir ~~350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos~~ 0,25 VDU per mokestinį laikotarpį neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 3, susilaikė – 6.

2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 14¹ punktą ir jį išdėstyti taip:

„14¹) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.

3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip:

„28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;“.

4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 33 punktą ir jį išdėstyti taip:

„33) mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos; vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokyklų studentams ir mokiniams pagal vieneto, mokyklos ir studento ar mokinio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar mokinio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį; taip pat vienetų mokamos stipendijos tyrėjams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai yra pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto, Europos ekonominės erdvės valstybių ar užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo;“.

5. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 55 punktą ir jį išdėstyti taip:

55) 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, nurodyto šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas;“.

· Teisės departamentas, 2025 m. birželio 19 d.:

4. Projekto 4 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 55 punkte esanti nuoroda į keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą keistina nuoroda į keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

17 straipsnio 1 dalies 55 punktą išdėstyti taip:

„55) 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, nurodyto šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas;“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

· Seimo nariai: S.Gentvilas, A.Zuokas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2025 m. birželio 17 d.:

Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnį 1 dalies 30¹punktu:

„30¹) vieneto, kurio akcijų (dalių, pajų) įsigijimo metu vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 50 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 10 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 milijonų eurų, registruoto ar kitaip organizuoto Europos ekonominės erdvės valstybėje ne anksčiau kaip prieš 5 metus, ir vykdančio technologijų ar inovacinę veiklą, akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ne per investicinę sąskaitą gautos pajamos, jeigu tokios akcijos (dalys, pajai) įsigytos anksčiau negu prieš 3 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir 3 metus iki akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gyventojas vienas arba kartu su susijusiais asmenimis tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai nevaldė daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai vieneto dalyvis akcijas (dalis, pajus) parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas (dalis, pajus) išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai);“

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 9¹, 10, 11, 12, 13, 14, 14¹, 15, 16, 16¹, 17, 18, 20, 20¹, 20², 23, 24, 27, 28, 30, 30¹, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 0, susilaikė – 10.

5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visą Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos dokumentų privalomą informaciją, numatytą apskaitos dokumentų privalomą informaciją, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikra privaloma informacija atitinkamiems dokumentams nėra būtina.“

· Seimo nariai: S.Gentvilas, A.Zuokas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2025 m. birželio 17 d.:

Papildyti Įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalimi:

„4. Jeigu gyventojai iš mokestinio laikotarpio ne per investicinę sąskaitą gautų finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų atėmę jų įsigijimo kainą ir kitus šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus mokėjimus gauna mokestinio laikotarpio finansinių priemonių nuostolius, šių nuostolių suma perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį, tačiau dengiama tik ne per investicinę sąskaitą gautomis finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo pajamomis. Finansinių priemonių mokestinius nuostolius galima perkelti neribotą laiką. Nuostoliai dėl vieneto, kurio akcijų (dalių, pajų) įsigijimo metu vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 50 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 10 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 milijonų eurų, registruoto ar kitaip organizuoto Europos ekonominės erdvės valstybėje ne anksčiau kaip prieš 5 metus, ir vykdančio technologijų ar inovacinę veiklą, akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, jeigu tokios akcijos (dalys, pajai) įsigytos anksčiau negu prieš 3 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir 3 metus iki akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gyventojas tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai nevaldė daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų), iš pajamų neatskaitomi ir į kitus mokestinius metus neperkeliami. Šioje dalyje nurodyta taisyklė dėl nuostolių neatskaitymo ir neperkėlimo netaikoma tuo atveju, kai vieneto dalyvis akcijas (dalis, pajus) parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas (dalis, pajus) išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju taisyklė netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai);“

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnį 7 dalimi:

„7. Gyventojų mokestinio laikotarpio ne per investicinę sąskaitą susidarę finansinių priemonių nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus šio Įstatymo 18¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir apskaičiuojant mokestį jie gali būti atimami iš ne per investicinę sąskaitą gautų finansinių priemonių pajamų.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Siūlymas susijęs su valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų netekimais, todėl neatitinka Įstatymo projekto tikslų, visų pirma, užtikrinti tvarų šaltinį, prisidedantį prie šalies gynybos finansavimo. [Pastaba: 18¹ straipsnis Projektu nėra keičiamas]

Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 0, susilaikė – 10.

6 straipsnis. 18² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18²straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas

1. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42 500 eurų per metus, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × 0,15.

3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × (0,15 – 2/300 000 × (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).

4. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas papildomas 208,8 eurų metinis pajamų mokesčio kreditas. Kai metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos sudaro mažiau kaip dvylika minimaliųjų mėnesinių algų, metinio papildomo mokesčio kredito dydis proporcingai sumažinamas (metinis pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek minimaliųjų mėnesinių algų sudaro metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos). Kai per tuos pačius metus atsiranda, pasibaigia teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą, metinis pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek galiojo teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą.

· Teisės departamentas, 2025 m. birželio 19 d.:

5. Derinant projektu keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo vietoj formuluotės „metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos“ vartoti formuluotę „metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos“.

6. Atsižvelgus į tai, kad keičiamame įstatyme yra vartojama sąvoka „pajamų mokesčio kreditas“ (o šis pajamų mokesčio kreditas ir apskaičiuojamas kaip pagrindą imant būtent metines apmokestinamosios individualios veiklos pajamas), projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalyje esančiose formuluotėse „metinis pajamų mokesčio kreditas“ vartojamo žodžio „metinis“ atsisakytina kaip perteklinio.

7. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant, kad mokesčio lengvata būtų taikomas ne tik įtėviams, bet ir globėjams (rūpintojams), projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalyje po žodžių „įvaikius“ arba „įvaikį“ įrašytini atitinkamai žodžiai „globotinius“ ir „globotinį“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai bei projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 daliai.

8. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „kai metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos sudaro mažiau kaip dvylika minimaliųjų mėnesinių algų, metinio papildomo mokesčio kredito dydis proporcingai sumažinamas (metinis pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek minimaliųjų mėnesinių algų sudaro metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos)“. Tikėtina, kad mokesčių mokėtojų gaunamų metinių apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma bus skirtingo ir nepilno mėnesio dydžio, tai yra bus lygi, pavyzdžiui, 10,5 ar 9,9 minimalių mėnesinių algų. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turėtų būti apvalinamos gaunamos pajamos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 daliai. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalyje po žodžių skliaustuose „sudaro metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos“ nereikėtų įrašyti žodžių „o vienam mėnesiui taikomas 17,4 euro pajamų mokesčio kreditas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 daliai (tik joje reiktų atitinkamai nurodyti, kad vienam mėnesiui taikomas 87 eurų papildomas NPD).

9. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „kai per tuos pačius metus atsiranda, pasibaigia teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą, metinis pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek galiojo teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, numatančiomis nuo kada tiksliai būtų pradedamas arba nustojamas taikyti šis papildomas pajamų mokesčio kreditas (pavyzdžiui, ar nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį atsirado arba pasibaigė teisė, pirmos dienos). Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, ar keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje nurodytas pajamų mokesčio kredito apskaičiavimas būtų kažkaip siejamas su per šį nepilnų metų laikotarpį (kada galiojo teisė į lengvatą) gautų metinių apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų dydžiu, ar vis dėlto šiuo atveju metinių apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų dydis jokios įtakos pajamų mokesčio kredito dydžiui neturėtų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 daliai.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

18² straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas papildomas 208,8 eurų pajamų mokesčio kreditas. Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimaliųjų mėnesinių algų, papildomo mokesčio kredito dydis proporcingai sumažinamas. Kai per tuos pačius metus atsiranda, pasibaigia teisė į taikomą papildomą pajamų mokesčio kreditą, pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas proporcingai už laikotarpį, kiek galiojo teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą. Papildomas pajamų mokesčio kreditas už tą patį vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas tik vienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų)).“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma viršija 42 500 eurų per metus, mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atimant pajamų mokesčio kredito, taikomo nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį), sumą, lygią 208,8 eurų.“

· Teisės departamentas, 2025 m. birželio 19 d.:

10. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad metinei apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų sumai viršijus 42 500 eurų per metus, mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atimant papildomo pajamų mokesčio kredito už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) sumą lygią 208,8 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalies nuostatas ši suma gali būti proporcingai mažinama, t. y. ji nebūtinai bus lygi 208,8 eurams. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.

11. Atsižvelgus į tai, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalyje yra įvedamas terminas „papildomas pajamų mokesčio kreditas“, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 5 dalyje po žodžio „atimant“ įrašyti žodį „papildomo“, o toliau esančios formuluotės „taikomo nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai“ atsisakyti kaip perteklinės.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

1. 18² straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma viršija 42 500 eurų per metus, mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atimant papildomo pajamų mokesčio kredito už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 4 dalį.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui panaudotas pasiskolintas lėšas) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui panaudotas pasiskolintas lėšas). Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn turtas (ar jo dalis) yra ar kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio turto įsigijimo kainos dalimi. Jeigu gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti (kada įsigyta) keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto dalis perleidžiama, iš pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai už tokį turtą (jo dalį) sumokėta įsigijimo kaina (jos dalis).“

2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visą Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos dokumentų privalomą informaciją, numatytą apskaitos dokumentų privalomą informaciją, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.“

8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:

1) MNPD negali būti didesnis negu 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;

2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:

Gyventojui taikytinas MNPD = 8 964 – 0,49 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“

2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 747 eurai;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 747 – 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“

3. Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai ar ją nutraukus, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.“

4. Papildyti 20 straipsnio 11 dalimi:

„11. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas papildomas 1044 eurų metinis NPD. Kai metinės apmokestinamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimaliųjų mėnesinių algų, taikomas papildomas NPD proporcingai sumažinamas (metinis papildomai taikomas NPD apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek minimaliųjų mėnesinių algų sudaro metinės apmokestinamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos). Kai per tuos pačius metus atsiranda, pasibaigia teisė į taikomą papildomą NPD, jis apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek galiojo teisė į taikomą papildomą NPD. Šioje dalyje numatytas NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Šioje dalyje numatytas NPD tėvams (įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams)) taikomas jį dalijant kiekvienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų)) per pusę arba jų pasirinktu santykiu, išskyrus atvejus, kai Lietuvos gyventojas vaiką (įvaikį) augina vienas. Šioje dalyje nustatytas NPD taikomas ir tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas NPD yra lygus 0.“

· Teisės departamentas, 2025 m. birželio 19 d.:

12. Projekto 8 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimų esmėse vietoj žodžio „straipsnio“ įrašytinas žodis „straipsnį“.

13. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje vartojamą terminiją, t. y. vietoj formuluočių „taikomas papildomas NPD“, „papildomai taikomas NPD“, „šioje dalyje numatytas NPD“, „šioje dalyje nustatytas NPD“ vartoti formuluotę „papildomas NPD“.

14. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies ketvirtajame sakinyje esančios formuluotės „gali būti“ atsisakytina kaip perteklinės.

15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies penktajame sakinyje esančios formuluotės „tėvams (įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams)“ atsisakytina kaip perteklinės.

16. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies penktojo sakinio nuostatos, numatančios, jog tėvams papildomas NPD dalijamas per pusę „arba jų pasirinktu santykiu“, nereikėtų patikslinti, nes tėvai galės įvairiai dalintis papildomą NPD – net ir santykiu 100:0, t. y. kai visas papildomas NPD būtų taikomas tik vienam iš tėvų. Pastebėtina, kad šiame sakinyje esanti išlyga „išskyrus kai Lietuvos gyventojas vaiką (įvaikį) augina vienas“ klaidingai implikuoja, kad viso papildomo NPD taikymo tik vienam iš tėvų išimtis galės būti taikoma tik vienam vaiką auginančiam tėvui.

17. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies penktajame sakinyje esančią išlygą „išskyrus kai Lietuvos gyventojas vaiką (įvaikį) augina vienas“ dėstyti atskiru sakiniu. Be to, siūlytina ją papildomai patikslinti nurodant, kad vienam vaikus (įvaikius, globotinius) auginančiam tėvui (įtėviui arba nuolatiniam globėjui(rūpintojui) būtų taikomas visas papildomas NPD.

18. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies paskutinis sakinyje esantis jungtukas „arba“ keistinas jungtuku „ir“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

1. 20 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:

„11. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas papildomas 1044 eurų NPD. Kai metinės apmokestinamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimaliųjų mėnesinių algų, papildomas NPD proporcingai sumažinamas. Kai per tuos pačius metus atsiranda, pasibaigia teisė į papildomą NPD, jis apskaičiuojamas proporcingai už laikotarpį, kiek galiojo teisė į papildomą NPD. Papildomas NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Papildomas NPD taikomas ir tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę ir pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas NPD yra lygus 0, tačiau grąžintina pajamų mokesčio suma už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) negali viršyti 208,8 eurų. Papildomas NPD už tą patį vaiką taikomas tik vienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų)).“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5. Papildyti 20 straipsnio 12 dalimi:

„12. Teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją taikomas arba šioje dalyje nustatytas papildomas NPD, arba šio įstatymo 18² straipsnio 4 ar 5 dalyse nustatytas papildomas mokesčio kredito dydis.“

· Teisės departamentas, 2025 m. birželio 19 d.:

19. Projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje vietoj formuluotės „šioje dalyje“ įrašytina formuluotė „šio straipsnio 11 dalyje“, o vietoj formuluotės „papildomas mokesčio kredito dydis“ įrašytina formuluotė „papildomas pajamų mokesčio kreditas“.

20. Projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją gali būti pasirinktinai taikomas papildomas NPD arba papildomas pajamų mokesčio kreditas. Iš šios formuluotės nėra aišku, ar siekiama nustatyti, kad tik vienas iš tėvų negali pasirinkti abiejų mokesčio lengvatų, ar vis dėlto siekiama nustatyti, kad vienam iš tėvų pasirinkus kažkurią vieną mokesčio lengvatų ir kitas vaiko tėvas nebegalėtų pasirinkti nei vienos iš jų. Pastebėtina, kad praktikoje galimos situacijos, kai vienas iš tėvų gauna pajamas pagal individualią veiklą (todėl galėtų naudotis papildomu pajamų mokesčio kreditu ir papildomu NPD), o kitas gauna pajamas iš darbo santykių (todėl galėtų naudotis tik papildomu NPD). Projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad papildomas NPD gali būti dalinamas tėvams jų pasirinktu santykiu. Taigi galima situacija, kad vienam iš tėvų pilnai pasinaudojus papildomo pajamų mokesčio kredito lengvata, kitas galėtų pasirinkti papildomo NPD lengvatą santykiu 100:0 - taip abu pilnai pasinaudotų abejomis mokestinėmis lengvatomis. Jeigu projektu siekiama nustatyti abiejų mokesčio lengvatų galimo pasirinkimo draudimą, taikomą bendrai abiem tėvams (įtėviams, globėjams), projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalies nuostata turėtų būti patikslinta.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

1. 20 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip:

„12. Teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją gyventojo pasirinkimu taikomas arba šio straipsnio 11 dalyje nustatytas papildomas NPD, arba šio įstatymo 18² straipsnio 4 ar 5 dalyse nustatytas papildomas pajamų mokesčio kreditas.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6 ir 8 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.“

· Seimo nariai: S.Gentvilas, A.Zuokas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2025 m. birželio 17 d.:

Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 21 straipsnį papildyti 21 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) pinigais sumokėti įnašai už naujas akcijas (dalis, pajus) į vienetus, kurių įnašų sumokėjimo metu kiekvieno vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 50 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 10 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 milijonų eurų, ir šie vienetai yra registruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje ne anksčiau kaip prieš 5 metus, vykdo technologijų ar inovacinę veiklą, nėra nemokūs ir jų išleistais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, nėra prekiaujama prekybos vietose, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, neviršijantys 100 000 eurų, jei gyventojas taip įgytų akcijų (dalių, pajų) įsipareigoja neparduoti ir kitaip neperleisti nuosavybėn 3 metus, vienas arba kartu su susijusiais asmenimis tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai nevaldė ir įsipareigoja 3 metus taip nevaldyti daugiau kaip 25 procentus tų vienetų akcijų (dalių, pajų), ir toks vienetas iš gyventojų, kurie įnašus į šį vienetą atima iš savo pajamų, gauna ne daugiau kaip 1 mln. eurų tokių įnašų ir šiuos gautus įnašus panaudoja savo veikloje per 2 metus nuo jų gavimo. Jeigu įnašai sumokėti skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta paskola), iš pajamų gali būti atimama per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 0, susilaikė – 10.

10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Papildyti 23 straipsnį 7 dalimi:

„7. Apskaičiuojant pajamų mokestį nuo išmokamos išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti tarifai taikomi atsižvelgiant tik į tos išmokamos išmokos dydį. Kai išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, iš to paties mokestį išskaičiuojančio asmens gaunamos periodiškai, gyventojo prašymu mokestį išskaičiuojantis asmuo šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus tarifus taiko, atsižvelgdamas į bendrą per mokestinį laikotarpį gyventojui to išskaičiuojančio asmens išmokėtą ir (ar) planuojamą išmokėti išmokų sumą.“

11 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“

2. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) jam atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.“

12 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokesčio administratorius pas jį atvykusiems gyventojams jų prašymu padeda užpildyti deklaracijas ir (ar) prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos.“

13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, prieš pradėdamas vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki veiklos vykdymo pradžios centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

· Seimo narys J.Olekas, 2025 m. birželio 17 d.:

Atsižvelgiant į tai, kad buvo pritarta siūlymui už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) per mėnesį taikyti papildomus 87 eurų neapmokestinamųjų pajamų, kas sudarytų per metus 1044 eurų arba neto (po mokesčių) – 208,8 eurų už vaiką per metus ir šią nuostatą taikyti tiek samdomiems darbuotojams, tiek ir dirbantiesiems individualiai tokis pačia naudos po mokesčių (208,8 eurų per metus) apimtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad tokia socialiai atsakinga priemonė gali pareikalauti pakankamai ženklių valstybės biudžeto lėšų, kurios projektuojant 2026 metų biudžetą nebuvo planuojamos, manytina, kad norint tvariai organizuoti lėšų į biudžetą surinkimą ir jų perskirstymą, prasminga šią nuostata taikyti atidedant jos įsigaliojimą vieneriems metams, t.y. nuo 2027 m. sausio 1. d.

Pasiūlymai

Pakeisti Projekto 14 straipsnį 1 dalį, papildyti nauja 4 dalimi ir išdėstyti jas taip:

1. Šis įstatymas, išskyrus įstatymo 6 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Kartu siūlant tikslinti ir nustatyti, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalys.

Siūlymas:

„Pakeisti Projekto 14 straipsnį 1 dalį, papildyti nauja 4 dalimi ir išdėstyti jas taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalis, 8 straipsnio 4 ir 5 dalis ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, 8 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d.“

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 1.

· Seimo narys V.Fiodorovas 2025 m. birželio 16 d.:

Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį nauja 3 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

3. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos taikomos apmokestinant ir deklaruojant 2028 m. ir vėlesnių metų individualios veiklos pajamas.

4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 3, susilaikė – 6.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

· Teisės departamentas, 2025 m. birželio 19 d.:

21. Atsižvelgus į projekto 8 straipsnio 4 ir 5 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio pakeitimus, kartu turi būti keičiami ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 20 straipsnio pavadinimas, 7, 8 ir 10 dalys, 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 3 dalis.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

pritarta bendru sutarimu.

Komiteto argumentai:

Netikslinga keisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies ir 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kadangi papildomas NPD metų eigoje nebūtų taikomas.