LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO

NR. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 371, 38, 44, 61 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIIP-4018)

 

2019-11-13  Nr. 109-P-42

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Rasa Budbergytė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-10-21)

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Legalaus verslo aljansas, 2019-10-22

3

 

 

 

Nepritariame pateiktam siūlymui didinti akcizo tarifą etilo alkoholiui.

Suprantame norą suvienodinti akcizinėms prekėms taikomą tvarką, kuomet naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dieną būtų perskaičiuojami akcizai už didmeninėje prekyboje turimus apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei kaitinamojo tabako produktų likučius, nustatant prievolę juos inventorizuoti ir sumokėti akcizų skirtumą, tačiau negalime sutikti su Finansų ministerijos viešai deklaruojama pozicija, kad pateikti mokestiniai siūlymai yra nuosaikūs ir mažai paliečiantys verslą bei vartotojus. Pažymime, kad stipriajam alkoholiui jau praėjusiais metais buvo 10 proc. pakeltas akcizo tarifas, o šiuo siūlymu jį siūloma dar labiau didinti ir kelti 10,5 proc.

Aiškinamajame projekto rašte teigiama, kad, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) duomenimis apie alkoholinių gėrimų pardavimus per penkerius metus (2013-2018 m.), etilo alkoholio rinka susitraukė tik 7,2 proc. ir tai yra mažiausias susitraukimas, lyginant su kitų alkoholinių gėrimų rūšimis. Nesutinkame su šiais skaičiavimais ir manome, kad, norint įvertinti realų rinkos pokyti, svarbu analizuoti ilgesnį laikotarpį bei kartu įvertinti šešėlio bei pasienio prekybos įtaką legaliai veikiančiai ir mokesčius mokančiai rinkai. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2007 m. iki šiol etilo alkoholio rinka susitraukė daugiau nei 40 proc. ir tai yra vienas didžiausių rinkos susitraukimų tarp visų alkoholinių gėrimų rūšių. Tačiau per tą patį laikotarpį apmokestinimas labiausiai didintas būtent etilo alkoholio, vyno bei kitų stipresnių fermentuotų gėrimų rūšims.

Įstatymo projekto dokumentuose teigiama, kad dėl padidintų akcizų tarifų ir akcizų skirtumo sumokėjimo prievolės įvedimo valstybės biudžetas galėtų papildomai gauti apie 10 mln. eurų pajamų dėl akcizų padidinimo etilo alkoholiui. Mūsų atlikti skaičiavimai, įvertinus jau dabar VMI pateiktus aštuonių mėnesių duomenis, rodo, kad 2020 m., išlikus tam pačiam etilo alkoholio realizacijos kiekiui, kaip ir 2019 m., valstybė vis vien padidintų surenkamą akcizą ir papildomai valstybės biudžetas gautų apie 8 mln. eurų papildomų pajamų. Nėra aišku, kuo remiantis atlikti Finansų ministerijos skaičiavimai ir jų pagrindimai, rodantys akcizo tarifo kėlimo poreikį.

Akcizų tarifai kaimyninėse valstybėse

Šių metų liepos bei rugpjūčio mėnesiais Latvija bei Estija ženkliai sumažino akcizo tarifus stipriajam alkoholiui. Estija sumažino akcizo tarifą už 1 hektolitrą nuo 2508 iki 1881 eurų, o Latvija sumažino akcizo tarifą nuo 1840 iki 1564 eurų. Taigi jau dabar Lietuvoje taikomas (1832 eurų) akcizo tarifas etilo alkoholiui yra vienas didžiausių, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis. Padidinus akcizą dar 10,5 proc. Lietuvoje bus taikomas aukščiausias stipriojo alkoholio akcizo tarifas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, didžiuliai skirtumai yra lyginant Lietuvą su kaimynine Lenkija, kurioje stipriajam alkoholiui taikomas akcizo tarifas yra 1333 eurų. Padidinus akcizą Lietuvoje šis skirtumas drastiškai išaugs, o tai dar labiau lems augančią pasienio prekybą ir didins Lietuvos prarandamų mokesčių dalį.

Pasienio prekyba ir augantis šešėlis

Vienas iš pagrindinių argumentų, mažinant alkoholiui taikomus akcizų tarifus Latvijoje bei Estijoje, buvo itin išaugusi pasienio prekyba ir didėjantis šešėlis alkoholio rinkoje. Lietuva taip pat susiduria su didžiuliais prekybos iššūkiais Lietuvos-Lenkijos, Lietuvos-Latvijos pasieniuose ir augančiu šešėliu Lietuvos-Rusijos bei Lietuvos-Baltarusijos pasieniuose. Europos Sąjungoje yra nustatyti maksimalūs alkoholinių gėrimų kiekiai, kuriuos leidžiama pervežti tarp valstybių narių (stiprieji gėrimai – 10 l, vynas – 90 l, alus – 110 l), tačiau apsiperkantys pasienio parduotuvėse asmenys praktiškai nėra kontroliuojami ir dažnu atveju, pirkdami didelius alkoholio kiekius, juos vartoja ne asmeniniams tikslams, o perpardavinėjimui.

Nepritarti

Etilo alkoholio akcizo tarifo didinimu būtų prisidėta prie ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazės plėtojimo. Be to, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui dėl išaugsiančio apmokestinimo skirtumo, palyginti su kitais alkoholiniais gėrimais, būtų dar labiau prisidėta prie šio produkto prieinamumo mažinimo, o tai atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas mažinti alkoholinių gėrimų patrauklumą ir prieinamumą didinant akcizų tarifus.

 

2.

Lietuvos verslo konfederacija,

2019-10-22

5

 

 

 

a) Dėl siūlymo siaurinti lengvatą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams mažinti lengvatą dyzelinui, naudojamam žemės ūkyje

Pritariame siūlymui siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems degalams bei manome, jog derėtų akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams siaurinti ryžtingiau bei svarstyti galimybę ateityje tokios lengvatos atsisakyti, nes dabartinė padėtis diskriminuoja kitus verslus žemės ūkio verslo atžvilgiu.

Atsižvelgti

 

3.

Lietuvos verslo konfederacija,

2019-10-22

4, 5

 

 

 

b) Dėl siūlymo didinti akcizų tarifą degalams

LVK nepritaria siūlymams didinti akcizų tarifus dyzelinui ir benzinui.

LVK narių asociacijos „LINAVA“ duomenimis, dėl dyzelino pabrangimo Lietuvos kelių transporto sektorius gali papildomai netekti virš 12 mln. EUR per metus. Neabejotina, kad net ir neženklus dyzelinių degalų kainos padidėjimas darys įtaką prekių gamybos grandinėje: žaliavų tiekimui, prekių išvežiojimui, gamybinės technikos, kurios darbui naudojamas dyzelinas, veiklos sąnaudoms. Intervencija į šią grandinę pakeis prekių ir paslaugų kainas šalyje bei darys neigiamą įtaką verslo konkurencingumui ir bus dar vienu papildomu iššūkiu sektoriui. Atkreipiame dėmesį, jog Estijos vyriausybė, siekdama sušvelninti ankstesnės neapdairios akcizų politikos partnerius, svarsto galimybę šį mokestį dyzelinui sumažinti.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, nepavykus suvaldyti naujų iššūkių, Lietuvos kelių transporto sektorius gali didžia dalimi prarasti turimą potencialą, taip sąlygodamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės, valstybės biudžeto ir eksporto praradimus, neigiamą poveikį kitiems susijusiems sektoriams ir šalies investicinei aplinkai.

Siekiant prisidėti prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, LVK nuomone, akcizų tarifas benzinui taip pat neturėtų didėti. Oro taršos požiūriu, didesnis benzino vartojimas dyzelino sąskaita leistų lengviau pasiekti nacionalinius atsinaujinančių išteklių transporto sektoriuje tikslus.

Atsižvelgus į šiuos argumentus, siūlome akcizo dyzeliniam kurui ir benzinui nedidinti.

Nepritarti

Tiek Latvijoje, tiek Estijoje akcizo degalams tarifas išliks didesnis, nei yra siūloma Projektu.

 

4.

Lietuvos verslo konfederacija,

2019-10-22

3

 

 

 

c) Dėl siūlymo didinti akcizų tarifą etilo alkoholiui

LVK nuomone, alkoholio kontrolės priemones būtina vertinti kompleksiškai, analizuoti jų kaštus ir poveikį valstybės ekonomikai, finansams, ūkiui. Pastaraisiais metais įvesta ir taip daug alkoholio ribojimo priemonių, todėl nepritariame Finansų ministerijos siūlymui nuo 2020 m. kovo 1 d. didinti akcizo tarifą stipriajam alkoholiui papildomai 10,5 proc., kadangi nebuvo atlikta detali situacijos analizė bei pateikti skaičiavimai, kokį poveikį turi jau įvestos priemonės bei kodėl siekiama vėl didinti akcizą būtent vienai alkoholio rūšiai. Manome, kad toks nepamatuotas mokesčių didinimas neigiamai paveiks Lietuvos ekonominę situaciją, o izoliuotos nuo kaimyninių valstybių akcizų politikos taikymas tik dar labiau sustiprins augančią pasienio prekybą bei šešėlio problemą Lietuvoje.

Estija bei kaimyninė Latvija atitinkamai šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais ženkliai sumažino etilo alkoholiui taikomus akcizo tarifus. Estija sumažino tarifą nuo 2508 iki 1881 eurų, o Latvija nuo 1840 iki 1564 eurų. Lenkijoje stipriajam alkoholiui taikomas akcizo tarifas siekia 1333 eurus ir yra mažesnis nei šiuo metu taikomas Lietuvoje. Latvijoje bei Estijoje vienas iš pagrindinių argumentų mažinant šiuos tarifus buvo išaugusi pasienio prekyba ir augantis šešėlis vidaus rinkoje. Šiuo metu galiojantis tarifas ir taip yra didesnis negu pasienio šalyse Lenkijoje ir Latvijoje, o priėmus sprendimą dar papildomai pakelti akcizo tarifą etilo alkoholiui, šis atotrūkis radikaliai padidėtų.

Praėjusiais metais LVK užsakymu Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo vadybos fakultetas atliko tyrimą apie akcizų tarifo poveikį pasienio prekybai, kurio metu buvo išanalizuotos Estijos-Latvijos bei Lietuvos-Lenkijos pasienio prekybos situacijos. Tyrimo metu nustatyta, jog dėl 2014-2018 metais Estijoje pastoviai didintų akcizo tarifų alkoholiniams gėrimams, Estijos gyventojai ėmė masiškai apsipirkinėti Latvijoje. Dėl pasienio prekybos su Latvija vien dėl stipriųjų gėrimų 2017 metais Estija prarado 52,8 mln. eurų. Tyrime taip pat buvo prognozuojama, kad padidinus alkoholio akcizo tarifą 10 proc., kas ir buvo padaryta 2018 m. pabaigoje, Lietuva gali jau 2019 m. netekti 33-54 mln. eurų.

Norime pažymėti, kad Finansų ministerija ir kitos atsakingos institucijos per 2019 m. neatliko jokių reikšmingų tyrimų ar skaičiavimų kaip keičiasi prekybos mąstai Lietuvos pasienio regionuose, o tuo tarpu Lenkijos bei Latvijos institucijų pateikiami duomenys rodo, kad Lietuviai vis dažniau apsiperka kaimyninėse valstybėse taip išvesdami pinigus iš Lietuvos ir mažindami Lietuvos biudžeto pajamas. Lietuva yra didelės Europos ekonomikos dalis ir negali sau leisti taikyti izoliuotos akcizų politikos nesiremiant kitų, ypatingai kaimyninių, valstybių pavyzdžiu.

Palaikome valstybės institucijų norą kovoti su girtavimu ir iš to kylančiomis pasekmėmis, tačiau priimami mokestinės srities sprendimai turi turėti ir aiškią ekonominę logiką.

Valstybinės mokesčių inspekcijos nuolat teikiami duomenys rodo, kad pagal jau dabar galiojančius akcizų tarifus suvartojamo alkoholio ir alkoholinių gėrimų kiekiai kasmet nuosaikiai mažėja, o akcizų mokesčių yra surenkama daugiau. Beatodairiškai ir neįvertinus galimų pasekmių didinant akcizo tarifą pasieksime situaciją, kuomet akcizo mokesčio surinkimas į valstybės biudžetą pradės kristi ir nebebus pasiekiama jokio teigiamo ekonominio efekto. Su identiška situacija jau buvo susidūrusi Estija, kurioje vienu metu akcizai buvo didžiausi iš visų Baltijos valstybių ir šiais metais buvo sumažinti net 25 proc. skirtingoms alkoholio rūšims.

Atsižvelgiant į mūsų pateiktus argumentus bei galimas grėsmes, siūlome akcizo tarifo stipriajam alkoholiui nedidinti.

Nepritarti

Etilo alkoholio akcizo tarifo didinimu būtų prisidėta prie ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazės plėtojimo. Be to, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui dėl išaugsiančio apmokestinimo skirtumo, palyginti su kitais alkoholiniais gėrimais, būtų dar labiau prisidėta prie šio produkto prieinamumo mažinimo, o tai atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas mažinti alkoholinių gėrimų patrauklumą ir prieinamumą didinant akcizų tarifus.

5.

Lietuvos verslo konfederacija,

2019-10-22

 

 

 

 

d) Dėl siūlymo išplėsti prievolę inventorizuoti produktus ir pateikti mokesčių administratoriui inventorizacijos aktą

Įstatymo projekto antru straipsniu siūloma keisti Akcizų įstatymo 10 straipsnį ir išplėsti prievolę inventorizuoti produktus ir pateikti mokesčių administratoriui inventorizacijos aktą, tais atvejais kai keičiasi akcizų tarifas. LVK siūlo tikslinti ir keisti poįstatyminį teisės aktą, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. VA-14 „Dėl cigarečių inventorizavimo taisyklių", ir jame atsisakyti reikalavimo inventorizacijos akte nurodyti banderolių seriją ir numerius (14.7 taisyklių punktas). Šis reikalavimas be didžiulės administracinės naštos verslo subjektams iš esmės nieko neduoda, taip pat cigarečių atveju yra nereikalingas įgyvendinus tabako gaminių atsekamumo reikalavimus (valstybė turi visų cigarečių pakelių unikalius kodus ir galimybę

stebėti jų judėjimą).

Todėl siūlome apsvarstyti galimybę atsisakyti reikalavimo nurodyti banderolių seriją ir numerius mokesčių administratoriui pateikiamame inventorizacijos akte.

Nepritarti

Siūlymas susijęs su poįstatyminiu teisės aktu, kurį  tvirtina Valstybinė mokesčių inspekcija

6.

Žemės ūkio tarnyba,

2019-10-21

5

 

 

 

Lietuvos žemės ūkio taryba nepritaria Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos iniciatyvai padidinti dyzelino (žalio), naudojamo žemės ūkyje, akcizą nuo 56 eurų už 1000 litrų iki 146 eurų už 1000 litrų. Tai lengvata, kuria naudojasi kitos ES šalys, ir jos panaikinimas stipriai įtakos ūkių konkurencingumą, dar labiau paskatins daržininkystės, o ypač gyvulininkystės, ūkių likvidavimą. Tai pagrindinės šakos, sukuriančios daugiausiai darbo vietų  kaime, sunaudoja grūdus, yra labiausiai palaikančios kaimo gyvybingumą.

Lietuvos žemės ūkio taryba būtinumo didinti pensijas nekvestionuoja, tačiau pažymi, kad atsiradusių didesnių išlaidų žymėtam dyzeliniam kurui įsigyti padengimui, ūkiai turės tik vieną šaltinį – darbo užmokestį. Tai tik dar labiau didins atskirtį tarp miesto ir kaimo bei pensininkų.

Taip pat akcizo lengvatos panaikinimas menkins ūkių modernizavimo, naujų technologijų diegimo galimybes, išbalansuos piniginius srautus ypač tų ūkių, kurie dalyvauja kaimo plėtros programos priemonėse, naudojasi bankų kreditais. Jie tikėjo valdžios pažadais, kad nebus įvedami nauji mokesčiai, nebus naikinamos esamos lengvatos. Ūkiai po paskutiniųjų trejų ekstremalių metų jau dabar susiduria su apyvartinių lėšų stoka. Lietuvos žemės ūkio taryba pritaria Žemės ūkio ministerijos pozicijai peržiūrėti žemės ūkio darbų technologines korteles ir tuo pačiu dyzelino sunaudojimo normas bei „sofos ūkininkų“ identifikavimui ir tam, kad lengvatinis dyzelinis kuras jiems nebūtų skiriamas.

Pritarti iš dalies

Komitetas pritaria siūlymui padidinti akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, iki 60 euro už 1000 litrų produkto, t. y. didinti 7,2 proc., kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams.

7.

Žemės ūkio tarnyba,

2019-10-21

5

 

 

 

Statistikos departamento duomenimis, kūrenimui skirto gazolio 2018 metais buvo sunaudota 160,5 tūkst. tonų. Tai 69,4 tūkst. tonų daugiau nei 2014 metais. Ir tai logiška, nes buvo skatinama pereiti prie mažiau taršaus kuro nei akmens anglis, šiaudai ar malkos.

Keistai atrodo Finansų ministerijos aiškinamojo rašto tekstas, kuriame sakoma, kad panaikinus lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), būtų skatinamas perėjimas prie dar švaresnio kuro, bet nenurodoma, kiek tai kainuos, kaip tokiais tempais persitvarkyti.

Tai sausas biurokratizmas.

Europos Tarybos 2003 m. spalio 27 d. direktyva 2003/96/EB, kuria nustatoma Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra, suteikia Valstybėms narėms lankstumo, būtino jų nacionalines sąlygas atitinkančioms politikos sritims įgyvendinti.

Direktyva nustatyti minimalūs energetikos produktu apmokestinimo lygiai turi atspindėti įvairių energetikos produktų ir elektros energijos vietą pagal konkurencingumą.

Nereikia įrodinėti, kad Lietuvos, esančios vėsesnio ir didesnio drėgnumo klimatinėje zonoje, poreikis šildymui skirtiems gazoliams, neturint plataus, šalies mastu išvystyto gamtinių dujų tiekimo tinklo, gerokai viršija ES vidurkį. Be to, dėl po Nepriklausomybės atkūrimo susiklosčiusių objektyvių ir subjektyvių (gyvulininkystės sektoriaus nykimas) priežasčių, šalyje buvo sparčiai plėtojama augalininkystė, augo eksportuojamų grūdų kiekis, kuriam išdžiovinti iki standartus atitinkančių kondicijų yra sunaudojama vis daugiau gazolių.

Kainos šiam kurui padidinimas 400 eurų už toną – niekuo nepateisinamas veiksmas. Tai besąlygiškai išbrangins absoliučiai visą žemės ūkio produkciją, o gyventojus, tame skaičiuje ir pensinio amžiaus, varys į neviltį.

Norime atkreipti dėmesį, kad akcizo lengvatos mažinimas arba jos visiškas panaikinimas (šildymui skirtiems gazoliams) labiausiai palies pačius smulkiausius ūkius ir ūkius, kurie ūkininkauja nenašiose žemėse, nes jų gaminamos produkcijos savikainoje sąnaudos degalams sudaro didesnę dalį, nei dideliuose, intensyviuose ar labai pažangias technologijas taikančiuose ūkiuose. Smulkūs ūkiai dažnai neturi derliaus nuėmimo technikos, derlių nuima kaimynai ne pačiu palankiausiu metu, tai dėl pabrangusių degalų jiems pabrangs ne tik derliaus nuėmimas, bet derliaus džiovinimas. Didžioji dalis grūdų Lietuvoje yra džiovinama naudojant šildymui skirtus gazolius, nes kaimo vietovėse gamtinių dujų nėra, įsirengti suskystintų dujų talpyklas apsimoka tik patiems stambiausiems ūkiams. Taip pat neaišku, kaip bus su įsipareigojimų vykdymų tiems ūkiams, kurie įsigijo naujas grūdų džiovyklas kūrenamas gazoliais. Dėl pabrangusių degalų nebeapsimokės grūdų džiovinti patiems ir teks juos vežti džiovinti į elevatorius, kuriuose yra dujos.

Lietuvos žemės ūkio taryba kategoriškai nepritaria tokiems sprendimams.

Pritarti

 

8.

UAB „Ernst & Young Baltic”

2019-10-28

5

 

 

 

Bendrovė nesutinka su akcizų didinimo politika, kadangi:

Akcizų įstatymas suteikia lengvatą žemės ūkio sektoriui taikant mažesnį akcizų tarifą gazoliams, t. y. 81 eurą už 1000 litrų produkto, kai tuo tarpu gazoliams, kurie nėra skirti naudoti žemės ūkio veiklai bus taikomas 372 eurų tarifas (78 proc. didesnis). Atitinkamai, siūlome įvertinti žemės ūkio sektoriui taikomų lengvatų mastą ir siekti įgyvendinti skaidrią paramos sistemą, juolab, kad dažnai žemės ūkiui skirtas kuras yra panaudojamas ne pagal paskirtį.

Pritarti iš dalies

Komitetas pritaria siūlymui padidinti akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, iki 60 euro už 1000 litrų produkto, t. y. didinti 7,2 proc., kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams.

9.

UAB „Ernst & Young Baltic”

2019-10-28

3

 

 

 

Užmojis padidinti akcizus stipriajam alkoholiui tik dar labiau paskatins vartotojus įsigyti stipriojo alkoholio produktus kaimyninėse Baltijos valstybėse, kadangi tiek Latvija, tiek Estija akcizus stipriajam alkoholiui sumažino. Atitinkamai, patvirtinus padidintą tarifą, jis bus 29 proc. didesnis lyginant su Latvija ir 8 proc. didesnis nei Estijoje. Nors tendencija Lietuvos piliečiams vykti apsipirkti Lenkijoje jau gana stipriai vyraujanti, akcizų tarifui padidėjus jis skirsis nuo Lenkijos net 52 proc., o tokia politika tik skatins Lietuvos gyventojus apsipirkinėti Lenkijoje kuo dažniau. Akivaizdu, kad dėl pasirinkimo įsigyti žymiai pigiau, alkoholio vartojimas nesumažės, o pajamos iš akcizo Lietuvoje sumažėti gali.

Nepritarti

Nuo 2020-03-01 Latvijoje taip pat numatoma padidinti akcizo tarifą etilo alkoholiui iki 2025 Eur už gryno etilo alkoholio hektolitrą

10.

Investuotojų forumas

2019-10-11

5

 

 

 

Siūlymas žemės ūkiui taikyti 81 EUR / 1000 litrų tarifą dyzelinui, o visiems kitiems vartotojams 372 EUR / 1000 litrų yra neprotingas. Investuotojų forumas nuosekliai pasisako už tai, kad būtų panaikinta akcizų lengvata žemės ūkyje naudojamam kurui. Kuras yra būtinas elementas daugelyje veiklų, ne tik žemės ūkyje. Žemės ūkis tuo ilgiau liks nekonkurencingas, kuo ilgiau bus neskaidriai subsidijuojamas įvairiomis lengvatomis. Kaip minėta, daug geriau būtų mokesčių lengvatų atsisakyti, išskaidrinti sistemą, o tada maksimaliai racionalizuoti subsidijas orientuojantis į potencialiai konkurencingas ūkininkavimo kryptis. Be to, ne paslaptis kad dalis žymėto dyzelino panaudojama ne pagal paskirtį arba parduodama šešėlinėje prekyboje. Todėl siūlome šią lengvatą naikinti.

Pritarti iš dalies

Komitetas pritaria siūlymui padidinti akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, iki 60 euro už 1000 litrų produkto, t. y. didinti 7,2 proc., kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams.

11.

Investuotojų forumas

2019-10-11

3

 

 

 

Didinant kuro, alkoholio ir tabako akcizus svarbu orientuotis ir į kaimynines ES nares – Latviją ir Lenkiją. Pernelyg padidinus akcizus lyginant su kaimynėmis yra pavojus kad biudžetas ne tik negaus papildomai pinigų, bet jų praras. Aiškinamajame rašte neužsimenama apie kaimyninių valstybių esamus ar planuojamus akcizų dydžius. Kol jie nėra įvertinti, įstatymo projektas neturėtų būti priimtas.

Nepritarti

Pagal turimą informaciją, Nuo 2020-03-01 Latvijoje taip pat numatoma padidinti akcizo tarifą etilo alkoholiui iki 2025 Eur už gryno etilo alkoholio hektolitrą, o lyginant Lietuvoje siūlomus gazoliams ir benzinui taikyti akcizų tarifus su Latvija ir Estija, Lietuva išlieka palankioje konkurencinėje situacijoje.

12.

Lietuviškų degalinių sąjunga

2019-10-11

4, 5

 

 

 

      Pirmas momentas į kurį norime atkreipti dėmesį, tai Lietuvos geografinė padėtis, kuri turi įtakos tiek paprasto dyzelino kainai, tiek dyzelino, skirto žemės ūkiui kainai. Tiek vienu, tiek kitu atveju esame priklausomi nuo kaimyninių šalių vykdomos ekonominės veiklos ir ten esančių degalų kainų.  Šiai dienai Lietuva, turėdama tokius akcizus, gali konkuruoti su Latvija, kur dyzelino akcizas yra didesnis ir su Lenkija, kur akcizas yra artimas lietuviškam. Tokiu atveju yra labai svarbu jog Lietuvoje taikomi akcizo tarifo mokesčiai nebūtų didesni nei kaimyninėse šalyse tam kad išlaikyti konkurenciją užsienio vežėjų atžvilgiu nes Lietuva yra tranzitinė šalis, per kurią važiuoja daug užsienio vežėjų ir kurie, dėl palankių degalų kainų, dabar dyzelinius degalus pilasi Lietuvoje.

Tokiu būdu, pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 str. 1 dalyje numatomą pakeitimą, kada akcizas dyzelinui būtų 372 eurai už 1000 litrų, dyzelino 1 litro kaina padidės apie 0,03 eur. su PVM. Lietuvoje degalų kaina ženkliai bus didesnė nei kaimyninėje Lenkijos Respublikoje. Tokiu atveju Lietuva praras konkurencinį pranašumą Lenkijos atžvilgiu.

       Kitas aspektas, nereikia pamiršti ir vietos verslininkų, naudojančių didesnę dalį tik dyzeliu varomus automobilius ir šis sektorius nėra jau toks menkas, kaip kam gali atrodyti. Degalų pabrangimas tiesiogiai atsilieps krovinių ir keleivių pervežimo sektoriuje ir  tiesiogiai įtakos ir kitų plataus vartojimo prekių brangimui. Tai atsilieps ir eiliniam vartotojui. Sumažėję pardavimai neišvengiamai kels degalų kainas paprastiems žmonėms, mažės vartojimas, piliečiai tikrai bus nepatenkinti valdžios sprendimais. Nekalbant  jau apie tarptautinius  Lietuvos vežėjus, kurie yra vieni stipriausiu Europoje ir suvartoja milijonus litrų dyzelinių degalų, sumokėdami Lietuvos biudžetui  PVM ir akcizo forma ne vieną milijoną eurų.

      Atkreiptume dėmesį į siūlymus didinti akcizo tarifą  žymėtam dyzelinui,  skirtą naudoti žemės ūkiui, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 str. 3 dalyje planuojamame pakeitime,  kur žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui akcizas bus 81 euras už 1000 litrų.  Dėl siūlomo pakeitimo  šios rūšies dyzelinas pabrangtų daugiau kaip 0,03 euro litrui su PVM kas panašiai buvo didinant šį akcizą paskutinį kartą. Nesiplėsime ką tai  duos žemės ūkio rinkos subjektams, bet norime atkreipti dėmėsi jog tai tiesiogiai palies  didmenine prekyba  tokiais degalais užsiimančias įmones, per kurias realizuojamas labai didelis tokių naftos produktų kiekis. Visų pirmą tai apyvartinės lėšos. Tokių lėšų trūkumas ir galimas skolinimas papildomai, gali atitinkamai dar labiau padidinti galutinę žymėtų degalų kainą. Kiek tai bus, dabar sunku numatyti, viską sureguliuos skolinimosi ir kiti kaštai. To pasekoje gali mažėti žymėtų degalų pardavimas ir nebus surinkta papildomų  lėšų į šalies biudžetą, kas buvo planuojama padidinus jų akcizo tarifą. Priminus situaciją su Lietuvos geografine padėtimi, kur šiai dienai didžiausias Lietuvos ūkininkų konkurentas yra Lenkija su savo ganėtinai pigia žemės ūkio produkcija, tai bet koks išlaidų padidėjimas Lietuvos ūkininkams, tikrai ženkliai padidins jų produkcijos kainas ir sumažins konkurencingumą.

    Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 str.  planuojamame pakeitime, įstatymo projektu siūloma  didinti ir galiojantį akcizų tarifą bešviniam benzinui nuo 434,43 eur./1000 l. iki 466 eur./1000 l., ko pasekoje benzino kaina padidėtų iki  0,04 euro už vieną litrą. Dar reiktų įvertinti jog, pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. IX-1375 7 skirsnio 39 str. reikalavimus, nuo 2020 metų Lietuvoje bus privaloma prekiauti benzinu su 10% biodegalų ko pasekoje bešvinio benzino kaina dar padidės apie 0,01 euro vienam litrui.

    Norėtume atkreipti dėmės į tai jog benzino pardavimai Lietuvoje paskutiniais metais buvo ganėtinai apverktini ir siekė  TIK 13 - 15 % nuo bendrų degalų suvartojimo Lietuvoje.  Tokie benzino akcizo padidinimai tikrai neskatins jo naudojimo o dar net gali ir sumažėti planuojami benzino pardavimai.

 

  Valstybė, eilinį kartą, ieškodama papildomų pajamų šalies biudžetui, eina lengviausiu keliu, didindama mokesčius, šiuo atveju akcizo tarifus degalams, neieškant kitų, mažiau skausmingų piliečiams ir verslui, pajamų šaltinių. Taip planuojamos papildomos lėšos biudžete, numatytos skirti socialiai remtiniems piliečiams, pensininkams ir parama vaikus auginančioms šeimoms. Gaunasi paradoksali situacija, nes ir išvardintos socialinės grupės  bus privestos už degalus mokėti brangiau, brangiau mokės ir už kitas paslaugas ir prekes, kurių galutinė kaina bus koreguojama, priklausomai nuo išlaidų degalams. Galutiniame variante jie gaus paramą už kurią teks susimokėti patiems, per kitas paslaugas ar prekes.

       Įvertinę esamą situaciją,  nepritariame planuojamiems degalų akcizų didinimams ir  siūlome labai atsakingai ir atsargiai bei teisingai įvertinti degalų brangimo pasekmes rinkai ir planuojamo biudžeto surinkimą iš padidėjusio akcizo.

Nepritarti

Lyginant Lietuvoje siūlomus gazoliams ir benzinui taikyti akcizų tarifus su Latvija ir Estija, Lietuva išlieka palankioje konkurencinėje situacijoje.

13.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija

4, 5

 

 

 

 LNPPĮA narių nuomone akcizų tarifų peržiūra ir sprendimai turi būti priimami įvertinus kaimyninių šalių      (ypač Lenkijos) planus dėl akcizų tarifų didinimo. Labai svarbu, kad Lietuvoje taikomi tarifo mokesčiai būtų artimi kaimyninėse šalyse taikomiems mokesčiams, tai leistų išlaikyti konkurencingas degalų kainas kaimyninių šalių atžvilgiu. Manome, kad nepakankamai įvertintos galimos akcizo didinimo neigiamos pasekmės valstybės biudžetui ir prekybos degalais rinkai, nebuvo deramai įvertintas akcizo praradimas dėl Lietuvos ir užsienio vežėjų elgsenos, kuomet pabrangus degalams, jie pradės piltis dyzeliną Lenkijoje. Patrauklios kainos didina apyvartą, o per tai bus surinkta ir daugiau mokesčių.

1. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma padidinti galiojantį 347 Eur/1000 l akcizų tarifą dyzeliniam kurui iki 372 eurų už 1000 litrų produkto. Paskaičiuota, kad dėl dyzelino akcizo pakeitimo produkto kaina padidėtų apie 0,03 euro už produkto litrą (su PVM)

Akcizo padidinimas panaikins šiuo metu egzistuojantį kainų skirtumą tarp Lietuvos ir kaimyninės šalies Lenkijos, ko pasekoje Lietuva praras konkurencinį pranašumą ir dalį tranzitinio transporto, kuris dabar pilasi degalus Lietuvoje.

Priėmus šį Įstatymo projektą, kuris padidintų dyzelinio kuro kainą, degalų kainos Lietuvoje būtų labai panašiame lygyje, kaip Lenkijoje, o esant zloto kurso nepalankiam svyravimui, Lenkijoje degalai taptų pigesni. Tokiais atvejais tranzitiniai Latvijos, Estijos bei Lietuvos vežėjai dėl geresnių kainų piltųsi degalus jau ne Lietuvoje, o Lenkijoje. Tokiam pokyčiui atlikti, vežėjams užtenka ir 0,001 EUR/ltr skirtumo, t.y. svarbi net ir viena dešimtoji cento dalis. Kai įmonė perka, tarkim 2.000.000 litrų degalų per metus, 0,1 ct/ltr kainų skirtumas yra 2000 eur. O jei skirtumas 1 ct/ltr, tai jau 20.000 eur/metus. O daryti nieko nereikia – tiesiog piltis degalus kitoje sienos pusėje, nei šiuo metu. Estijoje 2016 m. įsigaliojus didesniam akcizo tarifui, Lietuvoje ženkliai išaugo pardavimai Estijos vežėjams, o tai buvo paranku Lietuvos biudžetui.

LNPPĮA paskaičiavimais praradus kainos patrauklumą, Lietuva gali prarasti iki 10 proc. dabar parduodamo dyzelinio kuro kiekio, kas sudarytų ~ 150.000 tūkst. litrų dyzelino, o tai reiškia ~52.000.000 eur prarasto akcizo ir ~28.500.000 eur nesurinkto PVM mokesčio.

Šiais metais dyzelino pardavimų augimas lyginant su praėjusiais metais sumažėjo ir sudaro ~2,5 proc. ( 2018 m. dyzelino pardavimai augo ~7 proc.), todėl labai svarbu pritraukti, o ne prarasti tranzitinio krovininio transporto vartojimo apimtis.

2008 m. padidinus akcizo tarifą dyzelinui, Lietuvos – Lenkijos pasienio degalinėse dyzelino pardavimai sumažėjo iki 50 proc, o „šešėlinė“ degalų rinka, pagal Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenis, padidėjo iki 30 proc. Lietuvos vežėjai degalus pradėjo piltis Lenkijoje, kur jų kaina buvo mažesnė.

Įvertinus aukščiau pateiktus argumentus, siūlome šiuo metu nedidinti galiojančių akcizų tarifo dyzeliniam kurui.

Lenkijos dyzelino kainos vežėjams palyginimas su kaina Lietuvoje, atsižvelgiant į Lenkijos zloto ir euro kurso galimus svyravimus

2. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma padidinti galiojantį 434,43 Eur/1000 l akcizų tarifą bešviniam benzinui iki 466 eurai už 1 000 litrų produkto. Paskaičiuota, kad dėl bešvinio benzino akcizo pakeitimo produkto kaina padidėtų apie 0,04 euro už produkto litrą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog Nutarimo projekte yra numatytas 0,04 euro padidėjimas už produkto litrą, tačiau realiai, įvertinus visus nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojančius įstatymų pakeitimus, bešvinio benzino kaina iš viso didės apie 0,06 euro už produkto litrą:

- Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 straipsnio pakeitimas - bešvinio benzino produkto kaina didės apie 0,04 euro už produkto litrą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 septinto skirsnio 39 straipsnio reikalavimus „Degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba Europos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra 10 procentų biodegalų“ - bešvinio benzino produkto kaina didės apie 0,01 euro už produkto litrą

- Europos Sąjungos degalų kokybės direktyva 98/70 dėl sočiųjų garų slėgio benzine kurio maksimali riba - 60 kPa. (galiojantis didžiausias garų slėgis - 70 kPa) - bešvinio benzino produkto kaina didės apie 0,01 euro už produkto litrą

Pastaraisiais metais benzino pardavimai augo daugiau nei 5 proc. ir sudarė apie 15 proc. nuo bendrų degalų suvartojimo. LNPPĮA nuomone "Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas numatantis padidinti galiojantį 434,43 Eur/1000 l akcizų tarifą bešviniam benzinui iki 466 eurai už 1000 litrų produkto ir kiti, aukščiau išvardinti priimti įstatymų pakeitimai, ženkliai padidins benzino kainą ir dėl to sumažės ir/ar sustos benzino pardavimų augimas. Kadangi degalai yra svarbi kasdienio vartojimo prekė, akcizo didinimas ir su juo susijęs kainų kilimas mažins gyventojų ir taip nedidelę perkamąją galią.

LNPPĮA nuomone, atsižvelgus į galimą ženklų benzino kainos padidėjimą, siūlome apsvarstyti galimybę nedidinti akcizo tarifo benzinui numatytu dydžiu.

Nepritarti

Lyginant Lietuvoje siūlomus gazoliams ir benzinui taikyti akcizų tarifus su Latvija ir Estija, Lietuva išlieka palankioje konkurencinėje situacijoje.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo nariai

Algirdas Butkevičius, Kęstutis Bartkevičius

2019-10-22

5

 

 

Argumentai: Įstatymo projektu teikiamas siūlymas jau nuo 2020 metų panaikinti akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), tepalinėms alyvoms ir skystajam kurui (mazutams) yra pernelyg radikalus – tarifas išaugtų nuo 21,14 Eur iki 372 Eur už 1000 litrų produkto. Siūloma šios lengvatos panaikinimą atidėti 3 metams – per šį laiką gyventojams būtų galima palengvinti perėjimą prie mažiau taršių technologijų, kompensuojant dalį patiriamų kaštų keičiant kuro rūšį kaip tai numato Europos Sąjungos rekomendacijos.

Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.   Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 21,14 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas. 2.    Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, iki 2023 m. sausio 1 d.  taikomas 21,14 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.“

Pritarti iš dalies

Komitetas nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui naikinti akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), tepalinėms alyvoms ir skystajam kurui (mazutams).

2.

Seimo nariai

Algirdas Butkevičius, Kęstutis Bartkevičius

2019-10-22

 

 

 

Pasiūlymas: Atsisakyti 6 straipsniu numatyto 371 straipsnio 2 dalies išbraukimo:

 „1. 1. KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojamiems energiniams produktams taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizų tarifas.

2. Šildymui skirtiems KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojamiems energiniams produktams, pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas. 2. Šildymui skirtiems KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojamiems energiniams produktams, pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas.“

Pritarti iš dalies

Komitetas nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui naikinti akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), tepalinėms alyvoms ir skystajam kurui (mazutams).

3.

Seimo nariai

Algirdas Butkevičius, Kęstutis Bartkevičius

2019-10-22

 

 

 

Pasiūlymas: Atsisakyti 7 straipsniu numatyto 38 straipsnio 2 dalies išbraukimo:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizų tarifas; jeigu šis kuras skirtas šildymui ir pažymėtas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, – šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas. ; jeigu šis kuras skirtas šildymui ir pažymėtas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, – šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.“

Pritarti iš dalies

Komitetas nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui naikinti akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), tepalinėms alyvoms ir skystajam kurui (mazutams).

4.

Seimo nariai

Algirdas Butkevičius, Kęstutis Bartkevičius

2019-10-22

 

 

 

Pasiūlymas: Atsisakyti 8 straipsniu numatyto 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto išbraukimo:

 „1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi::

1) šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas; 1) šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas;

2) kiti 2) kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.“

Pritarti iš dalies

Komitetas nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui naikinti akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), tepalinėms alyvoms ir skystajam kurui (mazutams).

5.

Seimo nariai:

A.  Palionis,

B.  A. Skardžius,

C.  P. Čimbaras, J. Varžgalys, K. Smirnovas, R. J. Dagys, R. Sinkevičius, J. Jarutis, V. Ačienė

D.  2019-10-22

5

 

 

Argumentai:

    Seime registruotas Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 37(1), 38, 44, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XIIIP-4018, kuriuo siūloma padidinti akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, iki 81 euro (nuo 56 eurų, t. y. 44,6 proc.) už 1000 litrų produkto.

       Manytina, kad toks akcizų tarifo gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai,  nėra proporcingas ir nėra tikslinga šį tarifą didinti beveik perpus (44,6 proc.).

       Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome padidinti akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, iki 60 euro už 1000 litrų produkto, t. y. didinti 7,2 proc., kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1.    Gazoliams taikomas 372 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 8160 euroų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Pritarti

 

6.

Seimo narys           R. Žemaitaitis

2019-10-24

4

 

 

Argumentai:

Registruotas Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 37(1), 38, 44, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XIIIP-4018, kuriuo siūloma ženkliai padidinti akcizų tarifus bešviniam benzinui ir gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai nėra proporcingas ir neatitinka realijų.

  

Pasiūlymas:

 Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 4 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) bešviniam benzinui – 466 eurai  450 eurų už 1 000 litrų produkto;“.

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlytam akcizų tarifui

7.

Seimo narys           R. Žemaitaitis

2019-10-24

5

 

 

Pasiūlymas:

 Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1.    Gazoliams taikomas 372 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 81 euro  66 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Nepritarti

Komitetas pritaria Seimo narių A. Palionio,                     A. Skardžiaus ir kitų Seimo narių bei Kaimo reikalų komiteto pasiūlytam akcizo gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, tarifui.

8.

Seimo nariai:  S. Gentvilas,   K. Glaveckas,

2019-11-05

8

 

N

Argumentai:

 

Pasiūlyme numatomas akcizo didinimas akmens angliai. Šiuo metu numatytas akcizo dydis kuria paskatas neieškoti alternatyvių akmens angliai dėl mažų kaštų. Dabar Lietuvoje šiai iškastinio kuro rūšiai taikomas Europos Sąjungos minimumas. Atsižvelgiant į tai, kad anglis – daugiausiai CO2 išmetantis kuro tipas, būtina mažinti jo vartojimą siekiant švaresnės aplinkos ir taip skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 7,53 22,59 euro už toną produkto akcizų tarifas.“

2. Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 3,77  11, 31 euro už toną produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame įstatyme akmens anglių naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.“

Nepritarti

Komiteto nuomone šiame etape akcizo tarifo akmens angliai didinimui nėra tikslinga pritarti.

Komiteto nuomone, Energetikos ministerija  turėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį bei pateikti siūlymus  padėti juridinių ir fizinių asmenų, kurie naudoja iškastinį kurą, perėjimui prie mažiau taršių ar atsinaujinančius išteklius naudojančių technologijų.

9.

Seimo nariai:  S. Gentvilas,   K. Glaveckas,

2019-11-05

8

 

N

Argumentai:

Pasiūlyme numatomas akcizo didinimas koksui ir lignitui. Šiuo metu numatytas akcizo dydis kuria paskatas privatiems ir juridiniams asmenims naudoti šią iškastinio kuro rūšį bei konkuruoti su mažesnę žalą aplinkai darančiomis alternatyvomis. Dabar Lietuvoje šioms iškastinio kuro rūšims yra taikomas Europos Sąjungos minimumas, tai yra įvežtinis iškastinis kuras, kuris tiesiogiai konkuruoja su atsinaujinančiais ištekliais. Latvija bei Estija taiko kur kas didesnius akcizus šiai kuro rūšiai (Lietuvoje 0,15 ct., Latvijoje 0,38 ct., Estijoje 0,93 ct. už gigadžiaulį verslo reikmėms, bei 0,30 ct. Lietuvoje, 0,38 ct. Latvijoje, 0,93 ct. Estijoje už gigadžiaulį ne verslo reikmėms).

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 8,98 26,94 euro už toną produkto akcizų tarifas.“

2. Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, taikomas 4,63 13,89 euro už toną produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik koksui ir lignitui, parduodamiems ar kitaip perduodamiems asmeniui, turinčiam centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame įstatyme kokso ir lignito naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

Nepritarti

Komiteto nuomone šiame etape akcizo tarifo akmens angliai didinimui nėra tikslinga pritarti.

Komiteto nuomone, Energetikos ministerija  turėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį bei pateikti siūlymus  padėti juridinių ir fizinių asmenų, kurie  naudojo iškastinį kurą, perėjimui prie mažiau taršių ar atsinaujinančius išteklius naudojančių technologijų.

10.

Seimo narys

R. Žemaitaitis

 

 

 

Argumentai:

Registruotas Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 37(1), 38, 44, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XIIIP-4018, kuriuo siūloma ženkliai padidinti akcizų tarifus šildymui naudojamam gazoliui gali turėti neigiamos įtakos verslui. Įstatymo projektu siūloma didinti akcizą daugiau nei 10 kartų, jį suvienodinant su gazoliams taikomu akcizo tarifu. Dėl šios priežasties įmonės, naudojančios tokios rūšies gazolius savo veikloje (kelių tiesime ir pan.), susidurtų su situacija, kuri atsilieptų jų veiklai. Yra nemažas skaičius įmonių, laimėjusių viešuosius pirkimus kitiems metams, tačiau neįtraukusių į planus tokio ženklaus akcizų didėjimo. Tokia padėtis ne tik stabdytų projektų vykdymą, bet ir atsilieptų projektų kainai.

 

Siūloma metais vėlinti akcizų tarifų didėjimo įsigaliojimą šildymui skirtiems gazoliams.

Pasiūlymas:

 Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.      Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2.      Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. kovo 1 d.

3.  Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

Pritarti iš dalies

Komitetas nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui naikinti akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), tepalinėms alyvoms ir skystajam kurui (mazutams).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kaimo reikalų komitetas,

2019-10-23

5(37)

(2)

 

 

Argumentai: komitetas nepritaria siūlymui naikinti akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), nes tai labiausiai palies smulkiuosius ūkius ir nepalankiose ūkininkauti vietovėse ūkininkaujančius ūkininkus. Didžioji dalis grūdų Lietuvoje yra džiovinami naudojant šildymui skirtus gazolius, nes kaimo vietovėse nesukurta infrastruktūra gamtinėms dujoms tiekti, įsirengti suskystintų dujų talpyklas apsimoka tik patiems stambiausiems ūkiams.

 

Pasiūlymas: nepritarti 5 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 2 dalies išbraukimui ir palikti galioti esamą reglamentavimą:

„2.             Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 21,14 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.“

Pritarti

 

2.

Kaimo reikalų komitetas,

2019-10-23

5(37)

(3)

 

 

Argumentai:

Manytina, kad įstatymo projektu siūlomas akcizų tarifo gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, nėra proporcingas. Todėl siūloma padidinti akcizų tarifą iki 60 eurų už 1000 litrų produkto, t. y. didinti 7,2 proc., kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams.

 

Pasiūlymas: pakeisti 5 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 8160 euroų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

 

Pritarti

 

3.

Kaimo reikalų komitetas,

2019-10-23

6(371)

(2)

 

 

Argumentai: susiję su pirmuoju Kaimo reikalų komiteto pasiūlymu.

Pasiūlymas: susijęs su 1 pasiūlymu. Nepritarti 6 straipsniu keičiamo 371 straipsnio 2 dalies išbraukimui ir palikti galioti esamą reglamentavimą:

„2. Šildymui skirtiems KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojamiems energiniams produktams, pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas.“

Pritarti

 

4.

Kaimo reikalų komitetas,

2019-10-23

7(38)

(2)

 

 

Argumentai: susiję su pirmuoju Kaimo reikalų komiteto pasiūlymu.

Pasiūlymas: susijęs su 1 ir 3 pasiūlymais. Nepritarti 7 straipsniu keičiamo 38 straipsnio 2 dalyje esančių žodžių „jeigu šis kuras skirtas šildymui ir pažymėtas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, – šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas“ išbraukimui ir palikti galioti esamą reglamentavimą:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizų tarifas; jeigu šis kuras skirtas šildymui ir pažymėtas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, – šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.“

Pritarti

 

5.

Kaimo reikalų komitetas,

2019-10-23

8(44)

 

 

 

Argumentai: susiję su pirmuoju Kaimo reikalų komiteto pasiūlymu.

Pasiūlymas: susijęs su 1, 3 ir 4 pasiūlymais. Nepritarti 8 straipsniu keičiamo 44 straipsnio pakeitimui ir palikti galioti esamą reglamentavimą:

„44 straipsnis. Energinių produktų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas

1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:

1) šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas;

2) kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje, taip pat šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų energinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Už energinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat tais atvejais, kai žymėti energiniai produktai panaudojami kaip degalai (variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam tikslui, kuriam šiuos energinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.“

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas: 1. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4018, atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir komiteto išvadoms; 2. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4018 apsvarstytas, sujungtas su įstatymo projektu Nr. XIIIP-3954, įstatymo projekto Nr. XIIIP-3954 nuostatos perkeltos į įstatymo projektą             Nr. XIIIP-4018(2).

8. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš – 0; susilaikė – 4.

           

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

 ir   

PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-4018(2) ir jo lyginamasis variantas. 

 

  

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Valius Ąžuolas

s įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė