LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. VIII-602 61, 212, 213, 214, 215 IR 217 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3667

 

2020-06-17  Nr. 111-P-20

Vilnius

 

 

 

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė.

Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministerijos atstovai K. Garuolienė, V. Srogė, O. Vitkūnienė,  A. Storpirštienė, Radiacinės saugos centro atstovė R. Stasiūnaitienė, Valstybinio psichikos sveiktos centro atstovė A. Čepulytė, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro atstovai E. Ramelienė, R. Natka, S. Gutauskienė, V. Krupinskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovas R. Sabaliauskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas S. Čaplinskas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai R. Petraitis, R. Lingienė, Higienos instituto atstovas R. Jankauskas, Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai O. Sitnikovas, E. Burbienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė G. Belian.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-16

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime.

 

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos loterijų asociacija,
2020-05-18

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti įstatymų paketą dėl sveikatos apsaugos įstaigų reorganizavimo bei apjungimo. 1 Tarp šių siūlymų yra Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - NTAKD) sujungimas ir reorganizavimas į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Projektus parengusi Sveikatos apsaugos ministerija pateikė tris argumentus, paskatinusius šį siūlymą: (1) priklausomybių prevencijos kompetencijų koncentravimas, (2) verslą prižiūrinčių įstaigų mažinimas ir (3) valstybės biudžeto lėšų taupymas. Trečiasis argumentas buvo nuginčytas dar projektų svarstymo Vyriausybėje metu. Pirmieji du argumentai taip pat yra deklaratyvūs, nepagrįsti poveikio vertinimu, kaštų ir naudos analize. Žiūrint tik formaliai, sujungus institucijas jie bus pasiekti, tačiau realybėje ši reforma pavirs didesne problema, nei ta, kurią norima spręsti šiuo pasiūlymu. Įstatymų projektų rengėjai nevertino, kiek dėl reorganizacijos sutriktų abiejų įstaigų veikla bei nukentėtų joms priskirtų sričių kontrolės kokybė. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 12 d. Valstybės kontrolės pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas" Nr. VAE-4 pasigendama vertinimų, kokių priemonių ketinama imtis, kad konsoliduojant šias institucijas nenukentėtų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų vykdymas. Europos šalyse, kuriose legaliai organizuojami azartiniai lošimai ir loterijos, yra įvairių šių verslų priežiūros modelių, tačiau juos vienija vienas bendras požymis - vykdomosios valdžios hierarchijoje tokios priežiūros institucijos įprastai yra finansinių klausimų reguliavimo sferoje. Neatsitiktinai Lietuvoje šio verslo priežiūra buvo priskirta Finansų ministerijai. Lietuvos Respublikos Seimo veikloje azartiniai lošimai ir loterijos taip pat yra priskiriami finansų klausimams. Šį verslą reglamentuojančių įstatymų projektų svarstyme pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, o sudarant Seimo sesijų darbų programas tokie projektai įtraukiami į skirsnį „Mokesčiai, jų administravimas ir finansai". Nėra jokių objektyvių argumentų keisti šią beveik 20 m etų taikytą praktiką. Vyriausybės siūlymas prijungti LPT prie NTAKD remiasi tuo, kad azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę, todėl turi būti kontroliuojami tos pačios institucijos ir tais pačiais principais, kaip dabar kontroliuojami narkotikai ir alkoholis. Tačiau jokiam e šio siūlymo svarstymo etape rengėjai neatskleidė objektyvios informacijos, kiek Lietuvoje yra diagnozuota ligos, pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių vadinamos „Patologinis potraukis azartiniams lošimams" ir žymimos kodu F63.0, atvejų. Tik turint šią statistiką būtų galima objektyviai įvertinti šios problemos aktualumą, šiuos skaičiuos palyginti su alkoholizmo ir narkomanijos rodikliais ir tik tuomet spręsti dėl LPT likvidavimo. Pažymėtina, kad visoje LPT struktūroje iš 26 darbuotojų tik 2 tiesiogiai dirba su azartinių lošimų dalyviais, galim ai turinčiais problemų (nebūtinai sveikatos) ir norinčiais pasinaudoti galimybe prašyti apriboti jiems galimybę dalyvauti azartiniuose lošimuose. Pasiūlymo svarstymu Vyriausybėje metu nebuvo atsižvelgta ir Į tai, kad LPT taip pat vykdo loterijų verslo ir žaidimų automatais organizavimo priežiūrą. Nėra jokių patikimų įrodymų, kad nuo šių žaidimų gali atsirasti patologinė priklausomybė. Tad nepagrįstas šių verslų sulyginimas su narkotikais ir alkoholiu pakenks žaidėjų ir visuomenės požiūriui į šias pramogas, suduos skaudų reputacinį smūgį bei ateityje kenks bet kokiai šių verslų sąlygų tobulinimo iniciatyvai. Be to, LPT atlieka žymiai platesnes funkcijas, nei priklausomybės azartiniams lošimams prevencija. Tarp institucijos nuostatuose nurodytų 45 funkcijų yra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, kova su nelegaliais lošimų organizatoriais, licencijas turinčių bendrovių veiklos rezultatų kontrolė (pirmiausiai užtikrinant tikslų organizatorių finansinių rezultatų atspindėjimą, mokestinių ir kitų piniginių prievolių vykdymą), lošimo įrenginių registro tvarkymas ir kitos. Ypač aktualus atskiros, dedikuotos lošimų ir loterijų verslus prižiūrinčios institucijos klausimas yra šiomis dienomis, kadangi dėl taikytų ir tebetaikomų COVID-19 ligos prevencijos priemonių šie verslai patyrė griežtus veiklos ribojimus, lėmusius didelius finansinius nuostolius. Iš esmės sunaikinus antžeminių lošimo organizavimo paslaugų tinklą, kyla daug iššūkių dėl jo atkūrimo, konkuravimo su nelegalios paslaugos teikėjais internetinėje erdvėje. Loterijų organizatoriai prie viso to patiria didžiulius sunkumus prisitaikant prie š. m. gegužės 1 d. įsigaliojusio naujojo Loterijų įstatymo, kuomet dalis baigiamųjų prisitaikymo darbų vyko karantino sąlygomis, o per ateinančius pereinamojo laikotarpio metus teks per naują gauti veiklos licencijas, suderinti visų organizuojamų loterijų taisyklių pakeitimus, prisitaikyti prie daug kitų naujų sąlygų. Siame procese labai reikės kompetentingos, susikoncentravusios, ne vien į probleminių lošimų prevenciją orientuotos institucijos ir jos komandos pagalbos. Svarbu pažymėti, kad azartinių lošimų neigiam o socialinio poveikio srityje jau realizuotos iš esmės visos žinomos prevencinės priemonės: uždrausta lošimų reklama (šiais metais buvo priimtos įstatymo pataisos, dar labiau sugriežtinančios informacijos apie lošimus sklaidą), nustatytas lošimų dalyvių amžiaus cenzas ir įvestas reikalavimas tikrinti amžių prie lošimų įstaigos „slenksčio". Taip pat efektyviai veikia minėtoji prašymų neleisti lošti sistema. Šios priemonės buvo sukurtos ir įgyvendintos sėkmingai bendradarbiaujant LPT, Finansų ministerijai ir sveikatos priežiūros specialistams iš viešojo ir privataus sektorių. Tačiau kiti, su priklausomybėmis nesusiję, šio verslo priežiūros klausimai vis dar yra tobulintini ir laukia specialistų dėmesio. Galima išskirti azartinių lošimų apmokestinimo sistemos tobulinimo klausimus, jau minėtąją kovą su nelegaliais lošimų organizatoriais, technologinių inovacijų iššūkius, tarp kurių - ne tik naujausių lošimo įrangos formų, bet ir atsiskaitymų už dalyvavimą lošimuose būdų įvairovė, siūloma naujųjų finansinių technologijų bendrovių. Tad LPT neturėtų būti likviduojama ją prijungiant prie kitos institucijos. Priešingai, LPT nepriklausomumas ir vaidmuo jai priskirtų verslų priežiūros klausimais turėtų būti didinamas. Klausimas dėl geresnės lošėjų, galimai turinčių patologinį potraukį azartiniams lošimams, aptarnavimo kokybės ir medicininės pagalbos suteikimo, turi būti sprendžiamas perduodant prašymus apriboti galimybę lošti teikiančių asmenų aptarnavimą iš LPT į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Šio centro pirminė paskirtis ir yra spręsti tokio pobūdžio klausimus. O LPT ir NTAKD turi likti atskiros institucijos, stiprinančios savo kompetenciją ir patirtį savo specifinėse srityse.

 

Nepritarti

Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti.

Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą.

 

2.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija,
2020-05-14

 

 

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM) siūlo reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (toliau - NTAKD) į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (toliau - NLŽVA) - 1994 metais įkurta verslo asociacija yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Paslaugų ir pramogų verslo aplinkos tarybos narė, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai lošimų veiklą organizuojančias bendroves Lietuvoje, nepritaria pateiktam SAM siūlymui, nes tai ne tik nepadės valstybei sutaupyti papildomų lėšų dėl kardinaliai skirtingų šių dviejų institucijų veiklos sričių bei atliekamų funkcijų, tačiau dar ir ženkliai padidins administracines išlaidas, išbalansuos funkcionuojantį azartinių lošimų ir loterijų priežiūros ir kontrolės institutą, pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimo tikslus, neigiamai įtakos lošimų (loterijų) teisinio reguliavimo ir verslo vystymosi politiką. Tokią poziciją NLŽVA grindžia žemiau nurodytais argumentais: 1. Siekis sujungti dvi šiuo metu nepavaldžias institucijas prieštarauja Europos Sąjungos valstybėse taikomai praktikai, kas neigiamai įtakos funkcionuojančią priežiūros sistemą. Europos Sąjungoje nėra nė vienos valstybės, kurioje alkoholio, tabako, narkotikų ir azartinių lošimų bei loterijų reguliavimą ir kontrolę vykdytų viena institucija. Kur kas ilgesnę ir brandesnę azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo praktiką turinčios ES valstybės narės ir jų Vyriausybės ne kartą atkreipė dėmesį, jog: * azartinių lošimų ir loterijų, kaip ekonominės srities objekto, reguliavimas, šias paslaugas teikiančių subjektų priežiūra ir kontrolė, bendrų politinių gairių nustatymas, negali būti tapatinamas su kitomis, akcizinėmis ar apskritai uždraustomis prekėmis ir ja s platinančių subjektų priežiūra bei kontrole1. Sveikatos apsaugos ministerijos siekis mechaniškai optimizuoti jai pavaldžių valdymo sričių įstaigas, kaip antai NTAKD ir jį sujungti su šiuo metu Finansų ministerijai pavaldžia Lošimų priežiūros tarnyba, neatitinka brandžia ir ilgamete praktika azartiniu lošimu ir loterijų reguliavime turinčiose Europos valstybėse taikomu gerosios praktikos pavyzdžių. Didžiojoje dalyje ES valstybių lošimus ir loterijas kontroliuojanti valstybinė institucija yra pavaldi Finansų arba Ekonomikos ministerijai. Remiantis Europine azartinių lošimų ir loterijų praktika, šių paslaugų bendrąsias prevencijos politikos gaires nustato taip pat Finansų arba Ekonomikos ministerijos, o probleminio lošimo prevencijos kontrolė ir patologinių lošėjų gydymas yra koordinuojamos atskirų vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų, kurių dalis yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, atsakingai už tinkamą vyriausybės gydymui asignuojamų lėšų paskirstymą. Sis veiklos modelis taip pat egzistuoja ir kaimyninėse Latvijos ir Estijos valstybėse, kuriose azartinių lošimų ir loterijų priežiūra yra patikėta Finansų ministerijai, o ne jungtiniam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, užtikrinančiam visiškai skirtingų ekonominių veiklų kontrolę ir priežiūrą. 2. Siūlymas taikyti kompleksines priemones organizuojant skirtingų, priklausomybę keliančių, ekonominių veiklų (azartiniai lošimai ir loterijos) ir prekių (alkoholis, narkotikai, tabakas) vartojimo prevenciją — reprezentatyvių lošimo paplitimo mokslinių tyrimų nebuvimo rezultatas. SAM aiškinamajame rašte informuodama apie tai, jog priklausomybę nuo azartinių lošimų, į kuriuos taip pat patenka ir loterijos, lemią tie patys rizikos veiksniai, kaip ir priklausomybę kitoms priklausomybių rūšims, nepateikia nė vieno Lietuvoje atlikto, moksliškai pagrįsto ir reprezentatyvaus loterijų ir lošimų paplitimo tyrimo duomenų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai identifikuoti probleminio lošimo paplitimo apimtį ir intensyvumą Lietuvoje bei nustatyti veiksmingas prevencines priemones. Tokių tyrimų, kuriuos daro kitos ES valstybės narės, atlikimą siūlomos reformos rengėjas nepateikia, bet tuo pačiu rekomenduoja vadovautis abstrakčia nuomone, visiškai ignoruojant kitose šalyse egzistuojančius skirtingus lošimų (loterijų) reguliavimo modelius. Be to, neapgalvotas, moksliniais tyrimais neparemtas, bendros valstybinės prevencinės politikos taikymas bei bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas neabejotinai pažeistų ne tik nacionalinio verslo, bet ir užsienio investuotojų interesus, kurie ir taip yra priversti atlikti daugiamilijonines investicijas į šiuo metu priimtų Azartinių lošimų įstatymo projektų ir juose esančių reikalavimų įgyvendinimą2, tokiu būdu suteikiant konkurencinį pranašumą kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos) antžeminių lošimo paslaugų bendrovėms, kuriose vartotojų iš Lietuvos apstu. Apie šiuos faktus Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos buvo informuotos ankstesniuose raštuose. 3. Dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos dalyje „Specifinės azartinių lošimų kontrolės priemonės, kurių imsimės“ dėmesys atkreipiamas į egzistuojančią Lietuvoje azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo ir kontrolės problematiką, susijusią su sisteminiu požiūriu į šios problemos sprendimą stygiumi. Šiuo klausimu Vyriausybės programos 52.1 punkte įtvirtinta: inicijuosime detalius azartinių lošimų (įskaitant loterijas, žaidimo aparatus ir kitus įrenginius) paplitimo tyrimus, kuriais sieksime nustatyti lošimų keliamas problemas, tirdami sistemines jų prielaidas, konkrečias priežastis ir nagrinėdami galimus sprendimo būdus. Praėjus 3,5 metų po Vyriausybės programos patvirtinimo Seime, Sveikatos apsaugos ministerija nėra atlikusi nei vieno loterijų ir lošimų paplitimo Lietuvoje tyrimo, turint tikslą įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas. 3. Dėl Valstybės kontrolės atlikto audito - Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas Valstybės kontrolės - aukščiausiosios valstybinio audito institucijos - pagrindinė funkcija — prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas. Atlikdama analizę Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad įgyvendinant Konsolidavimo planą turi būti keičiami 467 teisės aktai. Todėl konsolidavimas, išsamiai neįvertinus institucijų atliekamų priežiūros funkcijų, o tik siekiant sumažinti jų skaičių ar vėliau tokių konsolidavimo sprendimų atsisakymas, gali būti traktuotinas kaip neefektyvus išteklių naudojimas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių ūkio subjektų veiklos priežiūrai (pavyzdys). Valstybės kontrolė pateikė Konsolidavimo pavyzdį, kai išsamiai neįvertintos institucijų atliekamos priežiūros funkcijos:

-      Išsamūs vertinimai neatlikti dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - NTAKD) jungimo. Konsoliduojant šias institucijas siekiama efektyviausiu būdu organizuoti priklausomybių prevenciją, tačiau joms nustatyti veiklos tikslai yra susiję ne tik su priklausomybių prevencija. Siekiant sukurti efektyviai veikiančią priklausomybių prevencijos ir priežiūros instituciją būtina detaliai išanalizuoti būsimų funkcijų apimtis, atskiriant veiklas, tiesiogiai susijusias su priklausomybių prevencija ir su ja nesusijusias.

-       Valstybės kontrolė nustatė, kad dvi (iš 45) LPT funkcijos susijusios su prevencija azartinių lošimų srityje, o NTAKD apie du trečdaliai (iš 39) funkcijų susiję su prevencija narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo srityje. Atitinkamai kitos, įskaitant ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą, funkcijos LPT sudaro 96 proc., NTAKD - apie 30 proc. Siūlant konsoliduoti nesvarstyta, kad NTAKD gali būti perduotos tik tos LPT funkcijos, kurios susijusios su priklausomybių prevencija. Pastebėtina, kad 2015 m. VšĮ Konkurencingumo plėtotės centro atliktame NTAKD funkcijų vertinime atkreipiamas dėmesys, kad būtina detaliai išanalizuoti departamentui priskirtų funkcijų apimtis, atskiriant veiklas, susijusias su tabako ir alkoholio kontrole, nuo veiklų, susijusių su vartojimo prevencija. Didžiausias dėmesys šiame konsolidavime skiriamas priklausomybių prevencijai. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad siekiama LPT ir NTAKD sujungti į vieną instituciją, kurios veikla bus susijusi su ypač jautriomis valstybės politikos sritimis - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos bei priklausomybes sukeliančios veiklos politikos formavimo priežiūra, o ateityje galima ir kitų priklausomybės formų prevencijos integracija. Įvertinus tai, pasigendama vertinimų, kokių priemonių ketinama imtis, kad konsoliduojant šias institucijas nenukentėtų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų vykdymas. Atsižvelgiant į tai, LR Seimo komitetų narių prašome: 1. Nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą; 2. Pasiūlyti parengti Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame numatyti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro įgyvendinimo funkcijas iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos perduoti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžiam Respublikiniam priklausomybių ligų centrui, taip užtikrinant priklausomybių ligų specialistų tiesioginį kontaktą su tais asmenimis (bei jų šeimomis), kurie turi problemų dėl neatsakingo lošimo, kartu plečiant medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą turintiems priklausomybę nuo lošimų asmenims.

 

Nepritarti

Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti.

Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą.

 

3.

Lietuvos lošimų verslo asociacija,
2020-05-15

 

 

 

 

Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves susipažino su Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarka ir teikia savo poziciją dėl įstatymų projektuose numatyto Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) jungimo reorganizacijos būdu į vieną įvairias priklausomybės sritis prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą.

Dar 2019 m. sausio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto klausymuose kaip vienas iš pagrindinių tikslų jungiant Lošimų priežiūros tarnybą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu buvo įvardintas siekis sustiprinti priklausomybės nuo azartinių lošimų prevencijos bei azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę. Pritariame tokiems siekiams, tačiau manome, kad tai turi būti įgyvendinama kitomis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemonėmis, o savaiminis dviejų, iš esmės skirtingose srityse veikiančių institucijų sujungimas nepadės iškeltų tikslų pasiekti, todėl tokiam, savitiksliam dviejų iš esmės skirtingas funkcijas atliekančių įstaigų jungimui į vieną nepritariame.

Skirtingos institucijų funkcijos ir jų įgyvendinimas

Pateiktame projekto aiškinamajame rašte vienintelis argumentas dėl minimų įstaigų jungimo nurodomas siekis vienoje įstaigoje sutelkti visų priemonių, reikalingų efektyviai kovai su skirtingomis priklausomybėmis vykdymą ir didinti bendrą įstaigos efektyvumą. Pabrėžiame, kad azartiniai lošimai yra licencijuojama ekonominė veikla ir priežiūros tarnybų funkcijos negali apsiriboti tik darbu su priklausomybių prevencija bei įmonių kontrole. Vykdant azartinių lošimų verslo sektoriaus priežiūrą itin svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su verslo bendruomene.

LPT ir NTAKD vykdo skirtingas funkcijas, kurioms reikalingos specifinės kompetencijos. LPT šiuo metu vykdo ne tik prevencines veiklas ar įmonių kontrolę, bet įgyvendiną daug techninių ir priežiūros funkcijų, kurios yra itin svarbios azartinių lošimų rinkai ir reikalauja specialiųjų kompetencijų. LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias funkcijas:

• išduoda licencijas organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas;

• išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino), leidžia steigti totalizatorius ir lažybų punktus;

• tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;

• rengia azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų projektus;

• priima asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir įregistruoja juos į Apribojusių savo galimybę lošti registro asmenų duomenų bazę;

• kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, reikalavimų, kas apima ne tik prevencines veiklas;

• LPT yra atsakinga už 2021 m. turėsiančią pradėti veikti lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos LAKIS įdiegimą ir veikimą;

• tvirtina lošimų organizavimo reglamentus ir loterijų taisykles;

• priima azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ar teroristų finansavimui;

• prižiūri pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų vykdymą azartinių lošimų srityje;

• tvirtina lošimo įrenginių tipus bei prižiūri sertifikavimo procesą su akredituotomis Lietuvoje sertifikavimo laboratorijomis;

• vykdo specialiuosius bendrovių patikrinimus dėl lošimo taisyklių laikymosi, tiria klientų skundus, galimai iš anksto sutartų lažybų atvejus ir kt.;

• konsultuoja azartinių lošimų bendroves dėl azartinių lošimų įstatymo ir pinigų plovimo prevencijos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo.

Tuo tarpu NTAKD atlieka kompleksines priklausomybių prevencijos priemones, rūpinasi verslo subjektų, prekiaujančių alkoholio bei tabako gaminiais, veiklos priežiūra, atlieka galimybių studijas, tyrimus bei analizes. NTAKD šiuo metu neturi specifinių kompetencijų, kurios užtikrintų sklandų tęstinį darbą užtikrinant ne tik prevenciją, tačiau kitas, itin lošimų sektoriui svarbias technines užduotis. Pateiktuose teisės aktų projektuose bei aiškinamajame rašte nėra pateikiama informacijos kaip iš esmės savo veikla skirtingos institucijos, jas sujungus į vieną toliau efektyviai galės įgyvendinti visas veiklas ir užtikrinti tinkamą sektoriaus priežiūrą.

Suprantame, kad pasak Sveikatos apsaugos ministerijos tai bus „techninis“ jungimas ir dabar LPT įgyvendinamos funkcijos bus toliau užtikrinamos, tačiau pateiktuose įstatymų projektuose ir juos lydinčiuose dokumentuose nerandame kokių konkrečiai priemonių bus imtasi šioms funkcijoms ir jų tęstinumui užtikrinti. Manome, kad LPT praradus atskiros institucijos statusą, jos vykdomas funkcijas perdavus NTAKD pagrindu kuriamam naujam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, iš esmės būtų iškreiptos ir neabejotinai pablogintos verslo sąlygos. Pats naujosios institucijos pavadinimas reiškia, kad jos pagrindinis tikslas bus priklausomybių, pasireiškiančių dėl psichikos sveikatos sutrikimų, liguisto polinkio vartoti tą pačią cheminę medžiagą, produktą ar paslaugą, prevencija ir priežiūra, t. y. institucijos darbas būtų sutelktas į ligos užkardymą ir jos kontrolę. Tačiau akivaizdu, kad LPT veikla lošimų, loterijų ir žaidimų automatų verslo priežiūros srityje yra kur kas sudėtingesnė ir kompleksiškesnė tema.

Europos sąjungos praktika

Atkreipiame dėmesį, kad sujungus minimas dvi įstaigas taip pat būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija, kuomet už azartinių lošimų reguliavimo veiklą valstybėje būtų atsakinga išskirtinai į kovą su priklausomybėmis nukreipta institucija, veikianti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje.

Daugelyje Europos Sąjungos valstybių institucija, atsakinga už azartinių lošimų priežiūrą veikia Finansų arba Ekonomikos ministerijų pavaldume, kadangi be priklausomybės prevencijos klausimų yra itin svarbūs mokestiniai lošimų mokesčių administravimo klausimai, techniniai lošimų įrenginių sertifikavimo, leidimų išdavimo ir įvairių registrų kontrolės bei priežiūros klausimai. Prie rašto pridedame lentelę, kurioje įvardijamas visose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių įstaigų, atsakingų už azartinius lošimus, pavaldumas.

Neįsivaizduojame, kaip galėtų būti užtikrinamas sklandus ir efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, kuomet vienintelėje Lietuvoje ši institucija būtų išskirtinai atskira nuo Finansų ministerijos ar kitos, tiesiogiai už valstybės ekonomiką atsakingos institucijos. Azartinių lošimų rinka yra itin globali ir Lietuvoje įteisinus nuotolinius lošimus esame bendros rinkos dalis, kur nuolatinis tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus tvariai ekonominei veiklai užtikrinti, šešėlinei nelegaliai rinkai mažinti. Pažymime, kad Europos Sąjungos praktikoje nėra nei vienos valstybės, kurioje šių skirtingų sektorių reguliavimas būtų patikėtas vienai institucijai.

Manome, kad sprendimas jungti šias dvi įstaigas yra nepamatuotas ir nepritariame tokiam sprendimui dėl šių pagrindinių priežasčių:

• nėra pateikiami tikslūs skaičiavimai ir savitikslis dviejų skirtingų įstaigų jungimas nepadės sutaupyti papildomų lėšų;

• nėra aišku, kaip bus užtikrinamas specifinių kompetencijų reikalaujančių veiklų įgyvendinimas;

• būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija ir apsunktinas tarptautinis bendradarbiavimas;

• nėra aiškus mechanizmas, kaip būtų užtikrinamas tolesnis įvairių registrų tvarkymas bei priežiūra.

• Pagrindiniu tikslu keliant didesnį dėmesį priklausomybių prevencijai turėtų būti pateikiami aiškūs problemos paplitimo mastai. Šiuo metu nėra atlikta nei vieno tyrimo apie realų lošimų paplitimą ir priklausomybės nuo lošimų Lietuvoje mastą.

Prašome išsamiai įvertinti mūsų pateiktus argumentus bei atsižvelgiant į juos priimti faktais ir duomenimis pagrįstą sprendimą. Siūlome atsisakyti šių, skirtingose srityse veikiančių, įstaigų jungimo reorganizacijos būdu ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuomet NTAKD galėtų įgyvendinti atitinkamas veiklas priklausomybių prevencijos srityse bendradarbiaujant su LPT. Tam yra sudaromos visos sąlygos 2019 m. Vyriausybei patvirtinus probleminio lošimo prevencijos planą, kuriame numatytas skirtingų institucijų bendradarbiavimas, įgyvendinamos priemonės ir jų stebėsena.

 

Nepritarti

Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti.

Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2020-06-10

 

 

 

*

Pasiūlymas: grąžinti projektą Nr. XIIIP-3667 iniciatoriams tobulinti.

 

Nepritarti

Komitetas siūlo pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2020-06-17

 

 

 

 

Argumentai: tikslintina įstatymo įsigaliojimo data.

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 2021 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, A. Vinkus.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                   Asta Kubilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja K. Civilkienė