LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 23 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1686

2022-06-22 Nr. 108-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (nuotoliniu būdu): Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Justina Jakštienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Justas Džiugelis, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, VšĮ vadovas Gediminas Bartkus.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-20				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-05-20

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos verslo konfederacija 2022-05-26 Nr. G-2022-4762				Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimui pateiktus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 20, 24, 25, 30(2), 35, 41, 42, 43, 44, 45, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus bei juos lydinčius dokumentus, siekia atkreipti dėmesį į šiame rašte teikiamas pastabas. Pritariame pagrindiniam įstatymų projektų tikslui - tobulinti ir tikslinti teisinį reguliavimą, siekiant skatinti negalią turinčių asmenų dalyvavimą atviroje darbo rinkoje, panaikinant atskiras neįgaliuosius įdarbinančių įmonių formas ir visiems nustatant vienodas sąlygas, užtikrinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius pritaikyti darbo vietas ir jų aplinką negalią turintiems asmenims, didinti jų įdarbinimo tvarumą bei taikyti priemones, veikiančias prevenciškai ir padedančias išvengti negalią įgijusių darbuotojų išstūmimo iš darbo rinkos. Vis dėlto, atsižvelgiant į pateiktų įstatymų projektų pakeitimus, manome, kad dalis įstatymų projektuose numatytų nuostatų turėtų būti tikslinamos, keičiamos ir labiau atliepiančios dabartinę darbo rinkos situaciją bei darbdavių poreikius. Atsižvelgiant į tai, pateikiame savo argumentus bei siūlymus įstatymų projektų tobulinimui. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) parengtame įstatymų aiškinamajame rašte pateikiama statistinė informacija, kad 2022 m. sausio 1 d. iš viso darbingo amžiaus žmonių su negalia Lietuvoje buvo 147,5 tūkst. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje dirba tik 29,1 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia jau keletą metų ir tai viena iš pagrindinių priežasčių, skatinanti negalią turinčių asmenų reformą. Pastebėtina, kad bendras dirbančių negalią turinčių asmenų skaičius pastaruoju metu mažėjo. Pažymime, kad oficiali Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) skelbiama statistika dažnai neatitinka realios situacijos darbo rinkoje ir, remiantis įvairių nepriklausomų tyrimų duomenimis¹, dauguma Lietuvos įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu. Pritariame, kad viena iš galimybių spręsti tokią susidariusią situaciją galėtų būti intensyvesnis negalią turinčių asmenų įdarbinimas, tačiau įstatymų projektų argumentacijoje pasigendame aiškesnės analizės, kaip tai bus pasiekta keičiant minimus įstatymų projektus. Per 2021 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 9,6 tūkst. negalią turinčių asmenų, 2021 m. pabaigoje buvo registruota 13,5 tūkst. negalią turinčių bedarbių. Daugiausia yra turinčių profesinę kvalifikaciją, beveik kas trečias (31 proc.) - nekvalifikuotas. Didžiausią dalį sudaro vyresnio amžiaus (nuo 55 m.) asmenys. Mūsų vertinimu, būtent tai yra vienas didžiausių iššūkių dėl ko negalią turinčių asmenų įdarbinimas vyksta nepakankamai aktyviai ir tik trečdalis iš negalią turinčių asmenų Lietuvoje apskritai dirba. Mūsų vertinimu, būtent žemos kvalifikacijos problema tarp negalią turinčių asmenų lemia tokią situaciją ir daugelis valstybės pagalbos priemonių turi būti nukreiptos į šią sritį siekiant kompleksiško problemos sprendimo. Taip pat turime atkreipti dėmesį, kad didžiausią dalį negalią turinčių asmenų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, kurių persikvalifikavimo, mokymosi galimybės be papildomų skatinimo ir pagalbos priemonių taip pat yra ženkliai ribotos dėl nuolat besikeičiančios darbo rinkos situacijos, naujųjų technologijų naudojimo ir t.t. Pritariame SADM įstatymų projektais keliamiems tikslams privačioms verslo įmonėms suvienodinti priemones, kuriomis jos galėtų pasinaudoti siekiant aktyviau įdarbinti negalią turinčius asmenis, tačiau pačiuose projektuose pasigendame nuoseklumo ir tam tikrų priemonių įgyvendinimo pagrindimo. Vienas iš pagrindinių pokyčių, kuris yra siūlomas tai Socialinių įmonių įstatymo atsisakymas ir tam tikrų paramos priemonių iš jo perkėlimas į Užimtumo įstatymą. Pritariame, kad tai galėtų pagerinti konkurenciją ir paskatinti visas įmones aktyviau įdarbinti turinčius negalią asmenis, tačiau SADM siūlo nustatyti, kad už įdarbintus neįgaliuosius, turinčius vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms būtų mokama 24 mėnesius, kai šiuo metu pagal Socialinių įmonių įstatymą tokią negalią turintiems asmenims subsidijavimas nėra terminuotas. Nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti būtent 24 mėnesių rėmimo terminą ir kuo remiantis būtent toks terminas būtų nustatomas. Nors toks reguliavimas nustatytas šiuo metu galiojančiame Užimtumo įstatyme, tačiau manome, kad siekiant paskatinti negalią turinčiu asmenų įsidarbinamumą ir įtraukti į tai kuo daugiau rinkoje veikiančių privačių bendrovių, taip pat siekiant suvienodinti sąlygas, turėtų būti numatomi tokie terminai, kurie yra šiuo metu įtvirtinti galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme. Nesuprantama, kodėl siekiant padėti negalią turintiems asmenims integruotis į darbo rinką subsidijos skyrimo laikotarpis yra mažinamas, o ne paliekamas toks pat. Verslui yra svarbu, kad darbuotojai turėtų kvalifikaciją, darbui tinkamas kompetencijas, tačiau verslui svarbi ir darbuotojo kaina, aplinkos įrengimas, saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimas, tą irgi būtina įvertinti, priimant sprendimą dėl negalią turinčių asmenų įdarbinimo. Atsižvelgiant į mūsų pateiktus argumentus ir situacijos vertinimą bei siekiant lygių sąlygų verslui, siūlome tikslinti pateiktus įstatymų projektus neatsisakant neterminuoto rėmimo.	Pritarti	Siūlyti numatyti Užimtumo įstatymo projekte Nr. XIVP-1684, kad už įdarbintus neįgaliuosius, turinčius vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, darbo užmokesčio subsidijos būtų skiriamos neterminuotai, kaip ir dabar numatyta galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme.
2.	Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, VšĮ 2022-05-27 Nr. G-2022-4781				2022 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - Ministerija) Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje pateikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 20, 24, 25, 30(2), 35, 41, 42, 43, 44, 45, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1684 (toliau - Užimtumo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-1685 (toliau - Socialinių įmonių įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1686 (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1687 (toliau - Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1688 (toliau - Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1689 (toliau visi kartu - Įstatymų projektai) ir juos lydinčius dokumentus. Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, Lietuvos socialinių įmonių asociacija ir Socialinių įmonių asociacija, būdamos organizacijomis, vienijančiomis ir atstovaujančiomis didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių, teikia savo pastabas ir pasiūlymus Įstatymų projektams. Dėl Užimtumo įstatymo projekto 1. Užimtumo įstatymo projekto 8 straipsnyje, kuriuo keičiamas Užimtumo įstatymo 42 straipsnis, siekiama įtvirtinti, kad subsidija darbo užmokesčiui asmenims, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, mokama iki 24 mėnesių (3 dalies 2 punktas). Šis pokytis yra itin ženklus lyginant su dabar galiojančia Socialinių įmonių įstatymo nuostata, kad asmenims, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai. Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikia argumentų, kuriais iš esmės būtų galima pagrįsti tokį jų siūlymą, tik trumpai konstatuoja, jog vienas iš Užimtumo įstatymo projekto tikslų yra: „pakeisti remiamojo Įdarbinimo priemones ir nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui bei subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimo sąlygas“. Toks tikslas visiškai nepaaiškina siūlomų pakeitimų priežasčių ir motyvų. Pažymėtina, kad Europos Sąjunga neskirsto terminų, kuriais leidžiama subsidijuoti neįgaliųjų įdarbinimą, pagal neįgalių darbuotojų neįgalumo lygį. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, 33 str. 2 d. nustatyta, kad: „Tinkamomis finansuoti išlaidos yra darbo užmokesčio išlaidos per bet kokį nustatytą laikotarpį, kurį neįgalusis darbuotojas dirba." Būtina atkreipti dėmesį, kad neįgalaus darbuotojo priėmimas į darbą yra sudėtingesnis procesas nei eilinio darbuotojo įdarbinimas. Neįgalaus darbuotojo apmokymui ir paruošimui darbui dažniausiai tenka skirti kur kas daugiau laiko, nei paprasto darbuotojo atveju. Jeigu būtų nustatytas terminas, per kurį ne lengvą, bet vidutinę negalią turinčio darbuotojo įdarbinimas yra remiamas, darbdaviui ženkliai sumažėtų paskata juos įdarbinti, nes didelę dalį nustatyto rėmimo termino užimtų darbuotojo prisitaikymas prie darbo, o suėjus terminui asmens neįgalumas niekur nedingtų, tik dingtų valstybės parama darbdaviui, kuris jį įdarbino, apmokė ir paruošė dirbti. Objektyviai negalima pagrįsti to, kad asmuo, kuriam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis tokiu pobūdžiu ir tokia apimtimi skirtųsi savo galimybės darbo rinkoje nuo asmens, kuriam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, kad valstybės parama jų įdarbinimui skirtųsi nuo neterminuotos (25 procentų darbingumo lygio atveju) iki 24 mėnesių (30 procentų darbingumo lygio atveju). Pažymėtina, kad žmonių, turinčių negalią, negalia nėra terminuota. Suteikus jiems paramą kurį laiką, negalia nedings. Rėmimas negali būti prilyginamas mokymams, todėl negalima vadovautis mąstymu, jog apmokius neįgalų darbuotoją jis toliau galės dalyvauti darbo rinkoje kaip pilnai darbingas asmuo. Asmens negalia pasikeičia tik tuo atveju, jeigu medicininė komisija priima tokį sprendimą. Iš aiškinamajame rašte pateiktos statistikos (aiškinamojo rašto 1 punktas) akivaizdžiai matyti, kad per pastaruosius trejus metus asmenų, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, įsidarbinamumas atviroje darbo rinkoje (t.y. vadovaujantis Užimtumo įstatymu) ne tik nedidėjo, bet net šiek tiek mažėjo. Akivaizdu, kad sąlygų jiems įdarbinti bloginimas (nustatant subsidijų mokėjimo terminą) nepadės šios situacijos pagerinti. Kauno technologijos universiteto atliktame kokybiniame tyrime „Neįgaliųjų asmenų įdarbinimą Lietuvos darbo rinkoje skatinantys ir ribojantys veiksniai" nurodoma, kad vienu iš pagrindinių valstybės tikslų turėtų būti ne priemonių, kurios yra veiksmingos, ar jų intensyvumo mažinimas, o įvairiapusės formos pagalbos negalią turintiems asmenims stiprinimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad esamos pagalbos skyrimo terminų išlaikymas (koks dabar yra nustatytas Socialinių įmonių įstatyme) bent jau esamoje padėtyje padėtų išvengti nedarbo didėjimo tarp negalią turinčių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip vienas iš argumentų, kodėl siūloma riboti rėmimą asmenims, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, pateikiamas lėšų taupymo poreikis. Šiuo klausimu pažymėtina, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai numatė neterminuotas subsidijas darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms ne tik neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis iki 25 procentų, bet ir neįgaliesiems, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, tuo pačiu taip pat numatydami dvigubai ilgesnį subsidijų skyrimo terminą (12 mėnesių) neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis. Nepaisant to, kad šios įstatymo nuostatos galiojimo metu tiek Lietuvos bendrasis vidaus produktas, tiek, svarbiausia, valstybės ir socialinės apsaugos sistemos biudžetai buvo ženkliai mažesni, nei yra dabar, tokia parama toli gražu nebuvo nepakeliama našta šiems biudžetams ir suteikė didesnę apsaugą negalią turintiems asmenims darbo rinkoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama reformos gaires, nurodė, kad jautriausių ir pažeidžiamiausių negalią turinčių asmenų grupių ši pertvarka nepalies ir net bus jiems naudinga. Socialinėms įmonėms kyla pagrįstos abejonės, ar ministerija įvertino, kad dauguma aklųjų ir silpnaregių, kurie šiuo metu yra įsteigę savo įmones, pritaikę sau ir darbuotojams reikalingas darbo vietas, patenka ne į iki 25% darbingumą turinčių asmenų grupę, o į 30-40% darbingumą turinčių asmenų grupę. Tai reiškia, kad atsiradus subsidijų jų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms terminui, didžioji dalis aklųjų bei silpnaregių asmenų įkurtų įmonių (arba įmonių, kurios įdarbina šiuos asmenis) tiesiog nebegalės išsilaikyti ir privalės užsidaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiems asmenims bus itin sudėtinga integruotis į kitas įmones, nes jų poreikiai iš esmės skiriasi nuo daugelio kitų negalią turinčių asmenų, kadangi jiems reikalingas specialus darbo vietų, darbo aplinkos ir visos infrastruktūros pritaikymas didele apimtimi. Atsižvelgiant į visą tai, siūlome atsisakyti planų nustatyti terminą asmenų, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimui. Atsižvelgus į šį pasiūlymą atitinkamai reikėtų koreguoti ir Užimtumo įstatymo projekto 7 straipsnį kuriuo keičiama 41 straipsnio 5 dalis (panaikinti šios dalies 12 punktą). 2. Užimtumo įstatymo projekto 8 straipsnyje, kuriuo keičiamas Užimtumo įstatymo 42 straipsnis, siekiama įtvirtinti, kad subsidija darbo užmokesčiui asmenims, kuriems yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, mokama iki 6 mėnesių (3 dalies 1 punktas) nepriklausomai nuo to, dėl kokių sveikatos sutrikim ų šis darbingumo ar neįgalumo lygis yra nustatytas. Šiuo metu galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme asmenims, kuriems yra nustatytas 45- 55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, taip pat įtvirtintas 6 mėnesių subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminas, tačiau yra numatyta išimtis asmenims, kuriems yra nustatytas nurodytas darbingumo ar neįgalumo lygis, tačiau jį lėmė diagnozė, žymima kodais F00 F99, H90 ar H91. Toks reguliavimas dabar galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme buvo įtvirtintas įvertinus, kad šiais kodais žymimas diagnozes turintys asmenys, nors formaliai patenka į 45-55 procentų darbingumo lygį ar lengvą neįgalumo lygis, realiai susiduria su didesnėmis problemomis tiek įsidarbinant, tiek išsaugant darbo vietą, nei kiti asmenys, kuriems yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis. Dėl šių priežasčių ir siekiant padėti šiems žmonėms įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietas jų rėmimo terminas buvo sulygintas su asmenų, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, rėmimo terminu. Įstatymų projektų rengėjai nepateikia argumentų, kodėl dabar siūloma tokios pagalbos šiems asmenims atsisakyti, nes nėra jokios objektyvios priežasties to daryti, jei Įstatymų projektų pagrindinis tikslas yra negalią turinčių asmenų įsidarbinamumo skatinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome išlaikyti dabar Socialinių įmonių įstatyme galiojančio reguliavimo turinį ir Užimtumo įstatymo projekte numatyti, kad asmenys, kuriems yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, kurių diagnozė žymim a kodais FOO F99, H90 ar H91, remiami subsidijomis darbo užmokesčiu tiek p at laiko, kiek ir asmenys, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis. 3. Šiuo metu dažnai asmenys, siekiantys pasinaudoti dabar galiojančiame Užimtumo įstatyme nustatytomis valstybės pagalbos priemonėmis, net ir atitinkantys visus šiame įstatyme nustatytus kriterijus, kartais to negali padaryti dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, o todėl, kad baigėsi konkretiems metams šioms priemonėms numatytas finansavimas. Šiuo metu bendrovėms kreipiantis į Užimtumo tarnybą dėl paramos priemonių jau kovo-balandžio mėnesiais paprastai gaunami atsakymai, kad lėšų šių priemonių finansavimui einamaisiais kalendoriniais metais jau nebėra. Tokia situacija susiklosto net nepaisant to, kad Užimtumo įstatyme nėra įtvirtinta sąlyga, kad remiamas tik tų negalią turinčių asmenų įdarbinimas, dėl kurių jų darbdaviai spėjo kreiptis pirmieji, kol dar nebuvo pasibaigęs suplanuotas biudžetas. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus Įstatymų projektus, iš karto ženkliai padidės asmenų, besikreipiančių dėl subsidijų mokėjimo pagal būsimą Užimtumo įstatymą (nes bus panaikintas Socialinių įmonių įstatymas), minimos situacijos gali sukelti katastrofiškas pasekmes tiek darbdaviams, įdarbinantiems negalią turinčius asmenis, tiek šiems darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, Užimtumo įstatymo projekte būtina įtvirtinti, kad visi asmenys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus kriterijus valstybės pagalbai gauti, tokią pagalbą iš valstybės gauna. Tokiu reguliavimu bus užtikrintas teisėtų lūkesčių principo, kurį garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įgyvendinimas. Asmenys, kurie atitiks įstatyme nustatytus kriterijus valstybės pagalbai gauti, ją gaus, o neturės varžytis, kuris pirmesnis kalendoriniais metais pateiks paraišką. 4. Užimtumo įstatymo projekto 6 straipsnyje, kuriuo keičiamas 35 straipsnis, numatomos kompleksiškai taikom ų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumos lubos, lygios 31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumai (35 straipsnio 3 dalis). Mūsų nuomone, ši suma būtų pasiekiama ir galimai viršijama itin atskirais atvejais ir tik padedant neįgaliesiems, kuriems tokia pagalba iš ties reikalinga. Tokių lubų nustatymas nelems jokio reikšmingesnio valstybės lėšų sutaupymo (nes lubos subsidijoms darbo užmokesčiui, kurios sudaro didžiąją dalį išlaidų, numatomos kituose Užimtumo įstatymo projekto straipsniuose), tačiau gali itin neigiamai atsiliepti atskirų negalią turinčių darbuotojų galimybei įsidarbinti ir (ar) išlaikyti darbo vietą. Dėl šių priežasčių siūlome šio ribojimo atsisakyti. 5. Užimtumo įstatymo projekto 10 straipsnyje, kuriuo keičiamas 44 straipsnis, keičiamas straipsnio pavadinimas numatant paramą ne tik darbo vietų steigimui (kaip yra dabar), bet ir jų pritaikymui. Tačiau siūlomo straipsnio turinys neatitinka jo siūlomo pavadinimo, nes pačiame straipsnyje, priešingai, yra išbraukiama parama darbo vietų steigimui, o paliekama tik pritaikymui. Įstatymų projektų rengėjas nepateikia aiškių argumentų, kodėl yra atsisakoma paramos darbo vietų steigimui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dirba nepatenkinamai maža dalis negalią turinčių asmenų, esame įsitikinę, kad paramos darbo vietų steigimui išsaugojimas būtinas. Be to, šiai paramai dabar skiriamų lėšų dalis visoje valstybės pagalbos neįgaliųjų įdarbinimui sumoje sudaro tikrai nedidelę dalį, tad jos atsisakymas nelems ženklių sutaupymų, tačiau gali užkirsti kelią daliai negalią turinčių asmenų susirasti darbą. Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte palikti subsidijavimą tiek darbo vietų steigimui, tiek darbo vietų pritaikymui bei atitinkam ai pakoreguoti kitas keičiamo įstatymo 44 ir 45 straipsnių dalis. 6. Galiojantis (ir Įstatymų projektais nesiūlomas keisti) Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies reguliavimas numato, kad darbdaviai, kurie atleidžia darbuotoją, kurio darbas yra remiamas remiamojo įdarbinimo priemonėmis šių priemonių galiojimo metu ar per 6 mėnesius nuo šių priemonių taikymo pabaigos, 12 mėnesių praranda teisę dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse. Išimtis iš tokio draudimo numatyta tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo nutraukiami darbuotojo valia (be ar su darbdavio kalte), darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba nesant šalių valios. Suprantamas įstatymų leidėjo noras apsaugoti darbuotojus, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų remiamo įdarbinimo priemonėmis ir, jomis pasinaudoję, be pateisinamų priežasčių neatleistų darbuotojo. Tačiau nesuprantama, kodėl, numatant išimtį, kad, darbo santykiams nutrūkus esant darbuotojo valiai, darbdavys nebaudžiamas, tarp išimčių nebuvo numatyti visi atvejai, kai darbo sutartis nutrūksta esant darbuotojo valiai. Darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu galimas tik tais atvejais, kai yra abiejų šalių (t.y. ir darbuotojo) suderinta tikroji valia dėl tokios darbo santykių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1). Atsižvelgiant į tai, kad, darbo sutartį nutraukiant šalių susitarimu, šiuo susitarimu yra išreiškiama darbuotojo valia, tokiam darbo santykių pabaigos pagrindui turėtų būti taikomas toks pat reguliavimas, kaip ir kitiems pagrindams, kai darbo santykiai nutrūksta esant darbuotojo valiai, t.y. darbdavys už tai neturėtų būti sankcionuojamas. Papildomai pažymėtina, kad, darbuotojui savo iniciatyva nutraukus darbo sutartį, jam gali būti taikomi apribojimai, numatyti Užimtumo įstatyme, dėl kurių jis praranda bedarbio statusą ir nebegali pasinaudoti remiamo įdarbinimo priemonėmis. Taigi, galimybė nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu ir už tai nesulaukti sankcijų pagal Užimtumo įstatymą būtų naudinga abiem darbo sutarties šalims. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad išimtis iš ribojimo darbdaviui 12 mėnesių dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse taikoma ir tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo pasibaigė šalių susitarimu. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo ir Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projektų Šiais įstatymų projektais Ministerija siūlo panaikinti dabar galiojančia lengvatą, pagal kurią perkančiosios organizacijos gali rezervuoti pirkimus tik socialinėms įmonėms. Šie siūlymai yra suprantami ir neišvengiami, nes Įstatymų projektais yra naikinamas Socialinių įmonių įstatymas, todėl nebelieka tokių subjektų, kaip socialinės įmonės. Nepaisant to, manome, kad nėra nei tikslo, nei priežasčių atsisakyti remti įmones, įdarbinančias didelį skaičių negalią turinčių asmenų per viešuosius pirkimus, nes tai skatintų darbdavius aktyviau įdarbinti pas save negalią turinčius asmenis. Dėl šios priežasties siūlome apsvarstyti galimybę Viešųjų pirkimų įstatymo projekte, Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projekte ir Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokioms įmonėms, kurios įdarbinti tam tikrą skaičių (pavyzdžiui, 100) negalią turinčių asmenų ar kuriuose negalią turinčių darbuotojų ir pilnai darbingų darbuotojų santykis siekia tam tikrą lygį (pavyzdžiui, įmonėje bent 30 procentų darbuotojų turi 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį ar neįgalumą). Apibendrinimas Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, Lietuvos socialinių įmonių asociacija ir Socialinių įmonių asociacija Ministerijai siūlo: 1. Užimtumo įstatymo projekte įtvirtinti, kad asmenims, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai. 2. Užimtumo įstatymo projekte įtvirtinti, kad asmenims, kuriems yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir kurių diagnozė žymima kodais F00 F99, H90 ar H91, subsidija darbo užmokesčiui mokama tokį patį terminą, kaip ir darbuotojams, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis. 3. Užimtumo Įstatymo projekte įtvirtinti, kad visi asmenys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus kriterijus valstybės pagalbai gauti, tokią pagalbą iš valstybės gauna. 4. Užimtumo įstatymo projekte atsisakyti kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumos lubų. 5. Užimtumo įstatymo projekte numatyti subsidijas tiek darbo vietų steigimui, tiek jų pritaikymui. 6. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad išimtis iš ribojimo darbdaviui 12 mėnesių dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse taikoma ir tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo pasibaigė šalių susitarimu. 7. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte ir Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokioms įmonėms, kurios įdarbina tam tikrą skaičių negalią turinčių asmenų ir (ar) kuriuose negalią turinčių darbuotojų ir pilnai darbingų darbuotojų santykis siekia tam tikrą lygį.	Pritarti iš dalies	Siūlyti numatyti Užimtumo įstatymo projekte Nr. XIVP-1684, kad už įdarbintus neįgaliuosius, turinčius vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, darbo užmokesčio subsidijos būtų skiriamos neterminuotai, kaip ir dabar numatyta galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme.
3.	Dirbančių neįgaliųjų asociacija 2022-05-27 Nr. G-2022-4811				DĖL ŽMONIŲ SU NEGALIA DARBO VIETŲ IŠLAIKYMO Dirbančių neįgaliųjų asociacija (toliau – DNA), atstovaujanti daugiau kaip 7 tūkst. įvairaus pobūdžio negalią turinčių šalies darbo rinkos dalyvių interesus, nuosekliai pasisakanti už jų įdarbinimą, darbo sąlygų priežiūrą ir gerinimą darbo rinkoje susipažino su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) parengtais bei viešam derinimui pateiktais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 20, 24, 25, 30(2), 35, 41, 42, 43, 44, 45, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I2044 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymų projektais ir teikia savo nuomonę dėl šių įstatymų projektų. Teikdama šiuos įstatymų projektus LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) akcentuoja siekianti efektyvesnio neįgaliųjų įdarbinimo atviroje darbo rinkoje ir žadama, kad įstatymų pakeitimai leis atviroje darbo rinkoje įsidarbinti kur kas didesniam negalią turinčių žmonių skaičiui, palengvins jų integraciją į darbo rinką ir bus sukurta palanki aplinka negalią turinčių asmenų skatinimui dirbti. Pritariame pagrindiniams keliamiems tikslams ir nuosekliai pasisakome už negalią turinčių asmenų situacijos darbo rinkoje gerinimą, tačiau išanalizavus pateiktus įstatymų projektus turime nuogąstavimų, kad siūlomais pakeitimais šie tikslai nebus pasiekti ir neįgaliųjų situaciją darbo rinkoje ne tik kad iš esmės nepasikeis, bet dar ir pablogės. Mes, dirbantys neįgalieji, labai gerai žinome dabartines negalią turinčių žmonių galimybes įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir galime užtikrintai, remdamiesi savo patirtimi, teigti, kad be tinkamų paskatų sistemos nebus sukurta daugiau darbo vietų negalią turintiems asmenims, o priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus gali ir papildomai nukentėti bei dar prastesnėje situacijoje atsidurti šiuo metu tiek atviroje darbo rinkoje, tiek socialinėse įmonėse dirbantys asmenys. Asociacijos nuomone, vienas geriausių sprendimų būtų, jei kiekvienas žmogus su negalia turėtų savo krepšelį, kurį galėtų atsinešti į kiekvieną įmonę. Tuomet nebūtų jokio skirtumo ar jis bando įsidarbinti į socialinę įmonę ar į paprastą. Tuomet visi neįgalieji turėtų vienodas galimybes ir paskatas susirasti darbą. SADM siūlo naikinti Socialinių įmonių įstatymą ir šiuo metu esančias paramas negalią turintiems asmenims socialinėse įmonėse perkelti į Užimtumo įstatymą, kad jomis galėtų pasinaudoti visi rinkoje veikiantys subjektai. Šiam pasiūlymui pritariame ir manome, kad tai teisingas žingsnis galintis padėti sumažinti darbo rinkoje esančius nelygumus bei slenksčius asmenims, turintiems negalią, siekiant įsidarbinti jų norimoje darbo vietoje. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad perkeliant socialinių įmonių įstatyme esančias paramos priemones į Užimtumo įstatymą SADM siūlo mažinti negalią turinčių asmenų rėmimą ir nustatyti tam tikrą negalia turinčių asmenų (30-40% darbingumo lygio) subsidijavimo terminavimą. Pabrėžiame, kad šiuo metu negalią turintys asmenys, dirbantys socialinėse įmonėse ir turintys 30-40% darbingumo lygį yra remiami neterminuotai, o SADM siūlo tokį darbingumo lygį turintiems darbuotojams subsidijas darbo užmokesčiui mokėti tik 24 mėn. laikotarpį Socialinių įmonių įstatymo nuostatas perkėlus į Užimtumo įstatymą. Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad negalią turinčių žmonių negalia dažniausiai nėra terminuota ir praėjus dvejiems metams nesumažėja negalią turinčio asmens poreikiai, susiję su lanksčia darbo vieta, jos pritaikymu ar nuolatiniu prisitaikymu kintančioje darbo rinkoje. Įgyvendinus tokį pakeitimą bijome, kad praėjus dvejiems metams po įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje matysime dar didesnį žmonių su negalia nedarbą nei turime šiuo metu. Pažymime, kad ir šiuo metu dirba vos 30% visų negalią turinčių ir galinčių dirbti asmenų, o priėmus tokį pakeitimą ir realiai sumažinus jų rėmimo galimybę praėjus rėmimo laikotarpiui šis skaičius neabejotinai dar labiau išaugs. 30-40% darbingumo lygį turintys neįgalieji gali būti labai skirtingi su labai nevienodais poreikiais ir komplikuotu gebėjimu prisitaikyti prie tam tikrų darbo sąlygų. Remiantis didžiausių mūsų šalies darbdavių apklausomis, dažniausiai 30-40% darbingumo lygį turintys darbuotojai reikalauja ir papildomo dėmesio integruojant jį ar ją į kolektyvą, ir vietos pritaikymo, taip pat papildomi vizitai pas gydytoją, prastesnė sveikata, daugiau nedarbingumo dienų. Iš savo patirties matome, kad šiems žmonėms tiek surasti darbą, tiek jame išsilaikyti nėra lengva, todėl manome, kad ši grupė turėtų būti remiama neterminuotai. Taip pat 2019 m., kuomet buvo svarstomi ir priimami reikšmingi socialinių įmonių įstatymų pakeitimai buvo pritarta Seimo narių pateiktiems siūlymams, kad siekiant skatinti proto ir psichikos negalią turinčių asmenų užimtumą, būtų nustatyta, kad tiems asmenims, kurie turi lengvą neįgalumo lygį, ar kuriems nustatytas 45-55 procentų neviršijantis darbingumo lygis (o pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. – ir tiems, kuriems nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis), kurie turi intelekto ir/ar psichosocialinę negalią, valstybės pagalba būtų teikiama neterminuotai. Tačiau šiuo metu pateiktuose įstatymų projektuose tokios nuostatos nebėra ir intelekto ir/ar psichosocialinę negalią turintys neįgalieji galės būti remiami vos 6 mėn. laikotarpį. Negalime suprasti kas taip ženkliai pasikeitė valstybėje per pastaruosius dvejus metus, kad šiems žmonėms kuriems nustatyta diagnozė žymima kodu F00–99, H90 ar H91, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM) nuspręsta paramą taip pat terminuoti, žinant jog intelekto ir/ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms sunkiausia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Pritardami siekiui, kad darbo rinkos sąlygos būtų suvienodintos ir negalią turintys asmenys galėtų pasinaudoti rėmimu visose jiems aktualiose darbo vietose nesuprantame, kodėl valstybė siekia taupyti lėšas būtent negalią turinčių asmenų sąskaita trumpindama jų rėmimo terminus ir taip blogindama jų padėti iš esmės tokiu neramiu visame pasaulyje laikotarpiu. Būtent žmonės su negalia buvo vieni labiausiai nukentėjusių COVID-19 pandemijos laikotarpiu dėl privalomo izoliuotumo, visiško atsiribojimo nuo aplinkos, negalėjimo gauti tam tikrų paslaugų. Mums kelia nerimą, kad šie aspektai įstatymų projektų aiškinamajame rašte visiškai nėra įvertinami ir SADM fokusuojasi tik į statistinius žmonių užimtumo parametrus pamiršdama kur kas sudėtingesnę tokių asmenų situaciją. Atsižvelgiant į visus mūsų išdėstytus argumentus prašome ir siūlome keisti įstatymų projektuose numatytas formuluotes ir siekiant užtikrinti, kad negalią turintiems asmenims nebūtų pabloginta dabartinė situacija 30-40% darbingumo lygį turintiems asmenims būtų numatytas neterminuotas rėmimas taip kaip tai šiuo metu numatyta socialinių įmonių įstatyme arba kitas ilgesnis terminas, bet ne dvejų metų laikotarpis bei būtų taikoma išimtis proto ir psichikos negalią turintiems asmenims dėl neterminuoto rėmimo arba pagrįsti kodėl terminuotas rėmimas nepablogins, o kaip dokumentuose teigia SADM, pagerins neįgaliųjų padėtį kaip teigiama ministerijos pranešimuose. Tikimės, kad negalią turinčių darbuotojų nuomonė bei pastabos bus išgirstos ir į mūsų pateiktus argumentus priimant galutinius sprendimus, atsižvelgta. Esant poreikiui esame pasiruošę pateikti konkrečius pavyzdžius kaip realybėje veikia tokia skatinimo sistema ir su kokiomis problemomis negalią turintys dirbantieji susiduria.	Pritarti iš dalies	Siūlyti numatyti Užimtumo įstatymo projekte Nr. XIVP-1684, kad už įdarbintus neįgaliuosius, turinčius vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, darbo užmokesčio subsidijos būtų skiriamos neterminuotai, kaip ir dabar numatyta galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1686 ir Komiteto išvadoms.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Skritulskas, Andrius Bagdonas.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė