LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. I-1691

29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xivp-849

2022-03-23  Nr. 109-P-16

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Liudas Jonaitis, Algirdas Butkevičius, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-17 išvada Nr. XIVP-849				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės  2021-10-05 išvada				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. I-1691 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-849 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti
3.	Lietuvos banko 2021-11-08 raštas				Lietuvos bankas gavo Jūsų 2021 m. spalio 15 d. paklausimą (toliau – Paklausimas) dėl šios informacijos pateikimo: 1) 2020 metais išmokėtų II pakopos pensijų fondų dalyviams per mėnesį periodinių išmokų vidutinius dydžius ir periodinių išmokų gavėjų skaičių, kai periodinė išmoka mokama pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalį; 2) skaičių pensijų fondų dalyvių, kurie 2021 m. sausio 1 d. jau yra įgiję teisę gauti pensijų išmoką (yra sukakę senatvės pensijos amžių arba jiems paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija), bet jie raštu nesikreipė į pensijų kaupimo bendrovę dėl periodinės pensijų išmokos sutarties sudarymo ir dėl to negauna periodinės pensijų išmokos. Paklausime taip pat prašoma Lietuvos banko pateikti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. I-1691 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-849 (toliau – Projektas) siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Informuojame, kad Lietuvos bankas jūsų prašomų duomenų nerenka ir nevaldo, todėl  siekdamas pateikti tikslią informaciją, kreipėsi į Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociaciją (toliau – LIPFA). Toliau pateikiama LIPFA surinkta informacija: 1) 2020 metais išmokėtų II pakopos pensijų fondų dalyviams per mėnesį periodinių išmokų vidutinis dydis – 30,96 EUR. Tai sudaro 7 proc. nuo vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą (2021 m. rugsėjo mėn. Sodros pateiktais duomenimis). Išmokų gavėjų skaičius 2020 m. pabaigoje, kai periodinė išmoka mokama pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalį – 1 305 gavėjai. 2) Pensijų fondų dalyvių skaičius, kurie 2021 m. sausio 1 d. buvo įgiję teisę gauti pensijų išmoką (buvo sukakę senatvės pensijos amžių arba jiems buvo paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija), bet jie raštu nesikreipė į pensijų kaupimo bendrovę dėl periodinės pensijų išmokos sutarties sudarymo ir dėl to negavo periodinės pensijų išmokos – 849 dalyviai. Vertinant Projektu siūlomų reguliavimo pokyčių poveikį Lietuvos pensijų sistemai, Lietuvos banko nuomone, tokie pakeitimai nebūtų efektyvūs ir naudingi, t. y. neigiamai paveiktų 2019 m. pensijų sistemos reformos metu įvykdytų pokyčių tęstinumą. Lietuvos banko nuomone, turi būti siekiama užtikrinti pensijų kaupimo sistemos stabilumą Lietuvoje. Primename, kad vykdant 2019 m. reformą vienkartinės pensijų išmokos riba jau buvo keista, padidinta nuo 3 tūkst. EUR iki 5 tūkst. EUR, o dažni teisės aktų pakeitimai tik didina visuomenės nepasitikėjimą visa pensijų sistema. Toliau teikiame argumentus Lietuvos banko nuomonei pagrįsti. Pirma, 2019 m. I pusmetį, įvykdžius pensijų kaupimo sistemos reformą ir įdiegus gyvenimo ciklo pensijų fondų koncepciją, buvo peržiūrėta ir išmokų sistema. Išmokos, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, nustatytos remiantis pensijų kaupimo sistemos tikslais: užtikrinti reguliarias išmokas pensijų kaupimo dalyviams. Buvo nustatytos šios išmokų rūšys: vienkartinė pensijų išmoka (sukaupus 5 tūkst. EUR ar mažiau), periodinės pensijų išmokos (sukaupus daugiau kaip 5 tūkst. EUR, bet mažiau kaip 10 tūkst. EUR) ir pensijų anuitetas (sukaupus 10 tūkst. EUR ar daugiau). Svarbu pažymėti, kad vienkartinės išmokos ribos dydis nustatytas remiantis tuo, kad sukaupta suma yra per maža užtikrinti reguliarias išmokas ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu, periodinės išmokos atveju sudaroma galimybė dalyviui gauti nuo 20 iki 40 EUR dydžio mėnesines išmokas. Palyginus šios mėnesinės išmokos dydį su vidutine socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą (2021 m. rugsėjo mėn. Sodros pateiktais duomenimis), tai atitinkamai sudarytų 4,5 ir 9,1 proc. nuo vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kas laikytina pakankamai reikšmingais gaunamų lėšų dydžiais, kurie daro teigiamą poveikį išmokas gaunančių asmenų pakeitimo koeficiento dydžiui. Antra, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme (toliau – PKĮ) jau yra numatytas išmokų ribų, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, peržiūros mechanizmas: pirmą kartą šie pokyčiai numatyti 2025 m. Detalizuojant šį argumentą teikiame PKĮ 29 straipsnio 8 dalyje pateiktą nuostatą: išmokų dydžiai kas 5 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. Taigi, bet kokie pokyčiai, susiję su su išmokų dydžio ribų keitimu, turėtų būti siejami su PKĮ numatytais terminais ir atliekami sistemiškai. Trečia, iki 2019 m. dalis įmokų į pensijų fondus buvo mokama iš Sodros, todėl II pakopos pensijų fonduose kaupiantiems asmenims mažėjo Sodros pensijos dalis. Nusprendus suteikti galimybę asmenims, sukaupusiems daugiau kaip 5 tūkst. EUR, bet mažiau kaip 10 tūkst. EUR, sukauptą sumą atsiimti vienkartine išmoka, šie asmenys ne tik gautų sumažintą Sodros pensiją, bet ir negautų papildomos kasmėnesinės išmokos (kuri, kaip minėta šiuo metu sudaro nuo 4,5 iki 9,1 proc. nuo vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos) iš pensijų fondo. Pažymime, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos, kartu su Sodros mokama pensija, turėtų būti skirtos užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas, o ne būti panaudotos didesniems pirkiniams ar išleistos per trumpą laikotarpį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Projektu siūlomo teisinio reguliavimo pokyčius vertintume neigiamai.	Atsižvelgti
4.	LR Vyriausybės 2021-11-10 nutarimas Nr. 927				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. SV-S-228 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-849 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, naudodamasis diskrecija pasirinkti pensijų sistemą, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia grindžiamus senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas pensijų reformą, priėmė Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, įsigaliojusius 2003 metais, kuriais nustatė galimybę Lietuvos Respublikos gyventojams, draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu, nuo 2004 m. sausio 1 d. kaupti šio draudimo įmokos dalį pasirinktose pensijų kaupimo bendrovėse ir teisę iš jose sukauptų lėšų (sukaupto pensijų fondo turto) įstatymų nustatytomis sąlygomis gauti tam tikras pensijų išmokas kartu su proporcingai mažesne socialinio draudimo senatvės pensija, apskaičiuota atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Pritarus Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei, būtų paneigta pensijų kaupimo esmė – suteikti darbingo amžiaus žmonėms daugiau galimybių pasirūpinti geresne apsauga senatvėje, gauti didesnę pensiją ir garantuoti stabilų socialiai priimtiną kompromisą tarp socialinio solidarumo ir individualių interesų, nes asmuo ne tik negautų periodinės pensijos išmokos, bet ir jo socialinio draudimo senatvės pensija dėl dalyvavimo pensijų kaupime būtų mažesnė, palyginti su šios pensijos dydžiu, jei jis nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime. 2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, jeigu įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę priedermę laiduoti asmens teisę į senatvės pensiją, nustato, jog senatvės pensija ar jos dalis kaupiama specialiuose valstybinių ar privačių ūkio subjektų administruojamuose pensijų fonduose, iš Konstitucijos 46, 52 straipsniuose įtvirtintų imperatyvų jam kyla pareiga reguliuoti šių subjektų ūkinę veiklą taip, kad būtų derinami asmens (ūkinės veiklos subjekto) ir visuomenės interesai: inter alia privalu nustatyti šios veiklos licencijavimą ir kontrolę, į pensijų fondus pervedamų lėšų administravimo (inter alia jų investavimo) apribojimus, pensijų išmokų mokėjimo sąlygas, kitas būtinas pensijų fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos sąlygas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pensijų įmokų, pervedamų į pensijų fondus, dydis nėra vienintelis veiksnys, nuo kurio priklauso būsimos pensijos išmokos dydis. Pakankamas pensijų fonduose sukauptų lėšų dydis – viena iš prielaidų pasiekti, kad šiuos fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos (inter alia investavimo) rezultatai, turintys įtakos būsimos pensijos išmokos dydžiui, būtų geri, ir taip būtų sukaupiama daugiau pensijų turto pensijų fonde. Pagal galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, vienkartines išmokas gali atsiimti tik mažiau kaip 5 000 eurų pensijų fonde sukaupę asmenys, t. y. kai sukaupta pensijų turto suma yra per maža, kad būtų galima užtikrinti reguliarias periodines pensijų išmokas, ir jų administravimo kaštai pensijų kaupimo bendrovei yra per dideli. Dvigubai padidinus pensijų fonde sukauptų lėšų sumą, kurią galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką (nuo 5 000 eurų iki 10 000 eurų), darant prielaidą, kad dauguma pensijų kaupimo dalyvių nuspręs pasirinkti vienkartinę išmoką, sumažės pensijų fonduose sukauptų lėšų, kurias būtų galima investuoti, todėl suprastės pensijų kaupimo fondų veiklos rezultatai ir sumažės asmenų sukaupto pensijų turto suma, kuri lemia pensijos išmokos dydį. 3. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 8 dalimi, pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 metus (pradedant nuo 2025 metų) bus indeksuojami pagal vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Taip bus užtikrinta, kad pensijų fonduose sukaupto pensijų turto, kurį asmenys galės atsiimti kaip vienkartinę išmoką, dydžiai, įvertinus šalies ekonominius rodiklius, taip pat didės. 4. Asmenys, kurių pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, įgiję teisę į periodinę pensijų išmoką, kurios dydis, jų vertinimu, yra per mažas, gali pasirinkti toliau dalyvauti pensijų kaupime ir taip padidinti savo pensijų išmokos dydį, nes Pensijų kaupimo įstatyme nurodytas baigtinis pensijų kaupimo pabaigos pagrindų sąrašas, iš kurio matyti, kad tik nuo pensijų kaupime dalyvaujančio asmens valios priklauso, ar asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, tokią teisę realizuos sudarydamas pensijų išmokos sutartį, ar pasinaudos teise ir toliau pensiją kaupti.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	V.Jurevičienė, 2021.10.29; J.Kažienė, 2021.11.15; O.Prušinskienė, 2021.12.09; L.Pavlovska, 2021.12.15; N.Kraujelienė, 2022.01.18				Gauti piliečių pasiūlymai.	Spręsti pagrindiniame komitete

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Valentinas Bukauskas Viktoras Fiodorovas Artūras Skardžius Mindaugas Puidokas Vaida Giraitytė-Juškevičienė Andrius Mazuronis Aidas Gedvilas Vigilijus Jukna Vytautas Gapšys, 2021-11-04	1			Argumentai: Pasiūlymo tikslas – užtikrinti visiems pensijų fondų dalyviams galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką ir nebedalyvauti pensijų fondo veikloje, neatsižvelgiant į sukaupto pensijų turto dydį. Įvertinę pensijų fondo veiklos rezultatą ir matydami, kad įgytų teisę į periodinę pensijų išmoką, kurios dydis jų netenkina, pensijų fodnų dalyviai (ypač gaunantys mažas pajamas) dažnai nebenori dalyvauti pensijų kaupime, tačiau laisvai to padaryti neturi teisės, jei nėra sukaupę pakankamos lėšų sumos. Siūloma nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis pats pasirinktų, kokią renkasi gauti pensijų išmokos rūšį, atsisakant jų priklausomybės nuo sukaupto turto. Pasiūlymas 1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pensijų išmokos 1. Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios: 1) pensijų anuitetas; 2) vienkartinė pensijų išmoka; 3) periodinės pensijų išmokos. 2. Dalyvis turi teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką. 2 3. Pensijų anuitetų rūšys yra šios: 1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas; 2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka. 3. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 5 000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. 4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5.  Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. 9 4. Pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba. Vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės.“	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Valentinas Bukauskas Viktoras Fiodorovas Artūras Skardžius Mindaugas Puidokas Vaida Giraitytė-Juškevičienė Andrius Mazuronis Aidas Gedvilas Vigilijus Jukna Vytautas Gapšys, 2021-11-04	1			Pasiūlymas 2. Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu: „2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties.“	Spręsti pagrindiniame komitete
3.	Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Valentinas Bukauskas Viktoras Fiodorovas Artūras Skardžius Mindaugas Puidokas Vaida Giraitytė-Juškevičienė Andrius Mazuronis Aidas Gedvilas Vigilijus Jukna Vytautas Gapšys, 2021-11-04	1			Pasiūlymas 3. Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu: „3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.“	Spręsti pagrindiniame komitete

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į LR Vyriausybės išvadą, Lietuvos banko pateiktą nuomonę bei komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto.

6.2. Pasiūlymai: Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PKĮ) 29 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išmokų dydžiai kas 5 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą apsvarstant galimybę taikyti PKĮ numatytą išmokų ribų, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, peržiūros mechanizmą pirmą kartą ne nuo 2025 m. kaip dabar numatyta PKĮ, o nuo 2023 m., taip pat keisti PKĮ 29 straipsnio 8 dalį, nustatant, kad išmokų dydžiai kas 2 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 2 paskutinių metų rodiklį.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, V. Gapšys.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Mykolas Majauskas

Patarėja Greta Genelienė