LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 44
STENOGRAMA
2017 m. balandžio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Skelbiame 2017 m. balandžio 4 d. vakarinio posėdžio pradžią ir prašome visus registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
15.01 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus
Kolegos vis ateina ir ateina. Vakarinės mūsų darbotvarkės 1 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z. Vaigausko atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str. 1 d.). Išties noriu priminti Statuto 5 dalį, kad atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 minučių, ir paprašyti gerbiamąjį Z. Vaigauską į tribūną. Jums skiriama 15 minučių.
Z. VAIGAUSKAS. Laba diena. Aš labai dėkingas už galimybę kalbėti Lietuvos Seime apie užduotus klausimus. Žinoma, jie yra nevisiškai man patogūs ir parankūs, iš tikrųjų ataskaitą mes pateikėme tik vakar. Taip pat turiu pasakyti, kad visus kitus dalykus irgi esame atlikę, tai tie klausimai, kurie čia yra užduodami. Jeigu leistumėte, aš norėčiau viską iš eilės.
Pradėčiau nuo bendro rinkimų vertinimo. Turiu pasakyti, kad Lietuvoje rinkimai vertinami labai teigiamai, ypač tarptautinių organizacijų. Mes neseniai gavome Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ataskaitą, ją esame aptarę Seime. Ji yra pateikta lietuvių kalba, vertinimas yra labai teigiamas, kad mes atitinkame visus įsipareigojimus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, neturime problemų su rinkėjų sąrašais. Aš turbūt nevardinsiu visų punktų.
Taip pat turiu pasakyti, kad Lietuvos rinkėjų rinkimai irgi yra vertinami pakankamai gerai, mes neturime tokių ginčų dėl rinkimų, neturime teismų procesų, neturime kokių nors skundų dėl neteisingai nustatytų rinkimų rezultatų, nors per pačius rinkimus, aišku, negaliu pasakyti, kad viskas buvo idealiai, kad be jokių problemų. Turėjome sutrikimų su kompiuterine sistema, turėjome problemų dėl to, kad buvo galima pažiūrėti kito rinkėjo duomenis, keletas atvejų, jie daugiau gal teoriniai. Konkrečių skundų neturime, tuos trūkumus jau esame pašalinę. Taip pat, jeigu lygintume su kitais rinkimais 2012 metais, mes turėjome tris kartus per Seimo rinkimus daugiau įvairių nusiskundimų apie pažeidimus, rinkėjų papirkimus, turėjome iš naujo rengti keletą rinkimų. Čia tokia, sakyčiau, buvo daug liūdnesnė praktika. 2015 metų savivaldos rinkimai buvo papildomai rengti Trakuose, Šilutėje, Širvintose.
Per Seimo rinkimus mes stengėmės dirbti skaidriai, net ir pačiais sunkiausiais mums momentais neslėpdavome, informuodavome ir žiniasklaidą, ir visuomenę apie turimas problemas. Kaip aš minėjau, didžiausia problema turbūt buvo viena, kad mes apylinkių rezultatus pradėjome transliuoti 2,5 valandos po to, kai užsidarė rinkimų apylinkės. Tiesa, man kai kurie kolegos, ypač kitų valstybių, skundėsi, kad jie rytą pradeda duomenis duoti, jokių problemų nemato. Bet aš norėčiau pasakyti ir gerąją pusę, kurią irgi reikėtų įvertinti, kad turėjome iš 500 apylinkių duomenis. 98 % duomenų, įskaitant pirmus balsus, jau buvome paskelbę 8 valandą ryto. Pirmą kartą taip įvyko Lietuvos rinkimų istorijoje, šiaip tuos duomenis paskelbdavome trečiadienį arba netgi kartais ir vėliau, kol tas suskaičiavimas buvo. Balsų perskaičiavimas nepakeitė kandidatų eiliškumo nė vienoje rinkimų apygardoje. Perskaičiavome visus prašymus, kokius tik turėjome, ir visi liko patenkinti rezultatais.
Kompiuterinės sistemos naujovės kaip rinkimų vedlys – išankstinio balsavimo sistema, pirma balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje, mūsų vertinimu, tikrai pasiteisino, kai komisijos nariai įsisavina puikias galimybes. Buvo kompiuterizuotos visos iki vienos rinkimų apylinkės, tam surasti ir kompiuteriai, ir žmonės, ir, regis, kai įsisavins, tikrai mes turėsime labai gerus rezultatus. Tai mes matėme jau antrajame rinkimų rate, kur galutinius rinkimų rezultatus paskelbėme iš visų rinkimų apylinkių 23 val. 37 min. Visų iki vieno, kas, sakyčiau, irgi per 1,5 tūkst. rinkimų apylinkių, kuriose vyko rinkimai, tai yra irgi retas atvejis. Aišku, centrinei rinkimų sistemai buvo keliami papildomi reikalavimai. Mes galbūt, kas mums pasisekė, ne per daug reklamavome.
Antrasis klausimas yra toks – dėl Kibernetinio saugumo centro. Mes labai glaudžiai bendradarbiavome su Kibernetinio saugumo centru, jie yra atlikę pas mus keletą patikrinimų ir įvertinę sistemą. Jeigu kalbėtume apibendrintai, mes turime plačias ataskaitas, jeigu kas labai norėtų, galėtų susipažinti, bet būtų gerai, kad jos ir kokie testai, kaip naudojami, nebūtų skelbiama, tai turime situaciją, kad pavojingumo lygis į mūsų sistemą įsilaužti yra žemas. Penki vertinamieji testai. Vidutinis, trys testai, tai daugiausia buvo susiję su sertifikatu. Kad turėtume, buvo pasiūlyta įsigyti sertifikatą, kuris būtų skirtas ir naudojamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos, vadinamasis SSL sertifikatas, naudojamas šifruojant duomenis.
Turiu pasakyti, kad per rinkimus, mano nuomone, vis dėlto buvo, negaliu atmesti galimybės, vykdoma informacinė kibernetinė ataka. Kai kurie faktai rodo, kad buvo bandoma prasiskverbti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą įvairiomis priemonėmis, nepavyko nė vienas prasiskverbimas, nebuvo nė jokie duomenys pakeisti, nebuvo sustabdytas sistemos veikimas, ji visą laiką buvo pasiekiama ir davė teisingus rezultatus. Bet, manyčiau, pasekmė yra, kas vyko diskredituojant rinkimus, diskredituojant ir skleidžiant informaciją, kad yra kažkokių tikrų ir tariamų trūkumų, mes matėme labai kruopščiai parengtus pranešimus socialiniuose tinkluose apie tai, kad mes naudojame kažkokią, mūsų tiekėjai naudoja „CloudFlare“ sistemą, kuri duomenis perduoda šifruoti į užsienį. Visiškai išgalvotas dalykas, dar keletas tokių dalykų. Aišku, kad buvo ir tikrų dalykų. Mūsų tiekėjai besistengdami leido kai kuriuos trūkumus, kad buvo galima pamatyti kito rinkėjo duomenis, bet tokių atvejų buvo 24 ir jie buvo visiškai pavieniai, t. y., kad jeigu prisijungi per 15 sekundžių po kito žmogaus, ta sistema atsimena kito rinkėjo kortelę ir tą kortelę gali pamatyti. Tokių atvejų buvo apie 90. Įvertino Asmens duomenų apsaugos inspekcija, pasiūlė mums padaryti kai kuriuos pakeitimus, tie pakeitimai buvo dar rinkimų metu padaryti ir tų trūkumų daugiau neturime.
Dabar klausimas Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl ataskaitos pateikimo. Aš atsiprašau, mes iš tikrųjų turėtume tą ataskaitą anksčiau pateikti, bet mes siekiame duomenų išsamumo. Politinė kampanija, ataskaitų pateikimas yra pateiktas taip, kad mums labai mažai trunka laiko apibendrinti, bet dabar visa ta informacija į ataskaitą yra sukelta. Aš noriu pasakyti, kad mes esame taip pat išleidę knygą apie Seimo rinkimus, tradicinę knygą, per kiekvienus Seimo rinkimus visiems Seimo nariams padovanojame, jos nedidelis tiražas, jos labai laukia mūsų bibliotekos. Čia yra tam tikra prasme ataskaita, apibendrinta apie visus kandidatus, kandidatų programos, taip pat yra, kiek politinei kampanijai pinigų gauta, kiek išleista, tos ataskaitos. Galbūt aš Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai ir įteiksiu tą knygą. O tikimės, kad rytoj galėsime tą dalyką padaryti ir įteikti visiems komisijos nariams. Kaip aš ir sakiau, ataskaita yra pateikta, kartu platinome ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo ataskaitą.
Ketvirtas klausimas – informaciją apie rinkimų rezultatus, rinkimuose dalyvavusius kandidatus pateikiame tiek knygoje, tiek ataskaitoje, apie rinkėjų papirkimą. Jeigu galima, aš tą ataskaitą turiu, galiu pateikti skaičius, bet ji irgi yra pateikta ir mūsų ataskaitoje, kaip aš jau minėjau, keletą kartų sumažėję, ir mums neteko vykdyti nė vienų papildomų rinkimų. Ir dar daugiau, rinkimų rezultatai net nebuvo apskųsti Konstituciniam Teismui, nors mes tokio dalyko labai laukėme iš vieno kandidato, kurio šalininkai pagal surinktą informaciją vis dėlto dalyvavo neleistinose veiklose, ir mes pripažinome, kad jis neturi galimybės gauti Seimo nario mandato, pasinaudodami ta įstatymo nustatyta tvarka, kuri dabar yra įrašyta įstatyme.
Už balsų pirkimą, kaip aš jau minėjau, irgi atsakymas yra duotas dėl balsų papirkimo. Mūsų nuomone, vis dėlto mes Baudžiamajame kodekse turime vieną netinkamą formuluotę, likusią dar iš labai senų laikų, iš tarybinės teisės perrašytą, kad būtinai reikia trukdyti rinkėjui pareikšti savo valią, tik tada bus papirkimas. Kitaip sakant, dabartinėje teismų praktikoje kai kurių teisininkų pastangomis reikalaujama: įrodyk, kad tu norėjai balsuoti už vieną, o balsavai už tą pinigą už kitą, tada galima sakyti, kad yra papirkimas. Rinkimų įstatymuose – kita praktika. Dabar yra pateiktas Baudžiamojo kodekso pakeitimas dar praėjusios Vyriausybės nutarimu, pakeisti tą žodį „trukdyti“, padaryti, kaip yra kitų valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose, kad papirkėjas nori, kad rinkėjas balsuotų pagal jo valią. Ir tada jau yra rinkėjo papirkimas. Manyčiau, kad tai padarytų taip, kad pasibaigtų tie žaidimai – įrodinėkit, kad rinkėjui buvo trukdoma pakeičiant jo valią.
Dėl penktojo klausimo, kuriame kalbama apie politinių kampanijų finansavimą, stebėsenos duomenis. Ataskaitoje, kaip aš minėjau, yra pateikta pakankamai detali informacija. Turiu pasakyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra papildžiusi ataskaitose, kur savarankiški politinės kampanijos dalyviai nurodė lėšas – 32 tūkst. eurų. Mūsų stebėsenos grupės atrado, kad vis dėlto kandidatai buvo šiek tiek, sakykime švelniai, užmaršūs ar kitos priežastys, ir ataskaitas Vyriausioji rinkimų komisija sprendimais papildė. Vienam kandidatui papildėme daugiau kaip 10 %. Tai pripažinome šiurkščiu pažeidimu ir negrąžinome rinkimų užstato.
Kitos sumos buvo nedidelės. Mes sutikome, kad greičiausiai buvo taip, kad sąskaitos nebuvo laiku išrašomos, ataskaitos pateikimo terminai trumpi, sutikome su kandidato paaiškinimais ir papildymais. Iš principo mūsų Politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius atlieka tikrai detalią informaciją ir ataskaitoje visa ta analizė yra pateikta.
Čia klausiama dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos analizės, ar tie kandidatai, aukotojai turėjo lėšų. Sistema pas mus visus tuos dalykus fiksuoja, visa informacija yra Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Mes dar papildomai prašome, ir jie atlieka patikrinimą, ar tie asmenys, kurie aukojo lėšas kandidatams, turėjo pakankamai lėšų. Tiesa, gal viena problema yra su tuo patikrinimu, kad čia užtrunka laiko. Mes jau nebeturime tokių falšyvų aukotojų, išgalvotų aukotojų, kaip anksčiau buvo. Bet turime kitą problemą – tai paslėptą politinę reklamą. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai siūlytų patikslinti apibrėžimus ir nustatyti, kaip tą paslėptą politinę reklamą nustatyti, kad dėl tų klausimų būtų mažiau ginčų. Turime dar ir bylų dėl paslėptos politinės reklamos. Pirmos instancijos teisme mes tas bylas esame laimėję, bet jos yra apskųstos Vyriausiam administraciniam teismui ir galutinio sprendimo mes dar nesame sulaukę.
Yra problemų dėl skolų, kurias politinės partijos turi po rinkimų. Ataskaitoje siūlome, kad vis dėlto reikėtų ieškoti mechanizmo, kuris skatintų partijas tų skolų neturėti. Labai geras mechanizmas buvo dalies politinės kampanijos išlaidų kompensavimas. Tada partijoms, kurios turi skolų, nekompensuojame išlaidų. Visiškai neduoti biudžeto finansavimo partijoms, kurios turi kokių nors skolų, mano supratimu, yra neproporcinga priemonė ir ją taikyti nėra gerai, bet štai surasti stimulą, ir čia nereikia papildomų lėšų. Tiesa, mūsų komisijai dėl to atsirastų papildomo darbo, bet tas mechanizmas veikia labai gerai, ir aš labai prašyčiau, ir ataskaitoje mes esame užrašę prie pasiūlymų, kad tas dalykas būtų labai svarstomas. Jeigu trumpai, iš bendrųjų dalykų aš pasakyčiau tiek.
Dabar pagrindinis klausimas, aš kaip suprantu klausėjus, yra klausimas, ar aš nenoriu atsistatydinti. Iš principo dėl visų tų bėdų, kurias mes turėjome per rinkimus, pats paprasčiausias variantas būtų padėti pareiškimą ir, sakykime, taip tegul ir būna. Bet tai būtų, mano įsitikinimu, Lietuvos rinkimų sistemos, Lietuvos pasiekimų rinkimuose diskreditavimas. Jeigu yra kas nors negerai (galų gale mano kadencija eina į pabaigą ir aš tikrai nesirengiu jos siekti toliau, kad užimčiau tą poziciją), padaryti taip, pranešti, kad pas mus viskas yra blogai, kai mes turime tikrai gana didelį tarptautinį autoritetą, mūsų rinkėjų sąrašų sudarymo sistemos, kiti dalykai yra pavyzdys, tai aš nežinau. Žiūrėdamas į visą tą situaciją vertinčiau taip, kad man pačiam priimti sprendimą imti ir padėti pareiškimą būtų nekorektiška mūsų pačių rinkimų organizatorių atžvilgiu.
Iš tikrųjų mes turime problemų rinkimuose, reikalinga pamaina, bet sakyti, kad mes esame visiškai susikirtę ir mūsų sistema netinkama ir dėl to būtina prisiimti atsakomybę, aš manyčiau, būtų tam tikras netinkamas dezertyravimas ir pasitraukimas, ir bijojimas atsakyti į aštrius klausimus arba bijojimas kritikos. Ačiū. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Į klausimus… pagal mūsų Statuto 209 straipsnio 6 dalį pirmasis galimybę užduoti klausimus turi G. Landsbergis. Ar jūs pageidaujate?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš, jeigu galima, perleidžiu M. Majauskui.
PIRMININKĖ. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke, dėkoju ir komisijos pirmininkui. Jūs rinkimus vertinate teigiamai, bet mes pastebime, jog jums vadovaujant rinkėjų aktyvumas išlieka itin mažas. Jeigu pasižiūrėtume į tokias šalis kaip Danija, Švedija, Suomija, ten aktyvumas yra 70–80 %, net jei pasižiūrėtume į kaimynines šalis, Estiją – 64 %, Latviją – 58 %. Mano klausimas būtų toks. Jeigu jūsų komisijai finansavimas būtų padidintas ir, tarkime, jeigu šiuo metu rinkimams skiriama 8 mln., būtų skiriama papildomi 8 mln., ar jūs sugebėtumėte pritraukti, tarkime, papildomus 250 tūkst. rinkėjų, papildomus 500 tūkst. rinkėjų? Ar yra tokių priemonių, kuriomis remdamasi jūsų vadovaujama komisija galėtų užtikrinti didesnį rinkėjų aktyvumą?
Z. VAIGAUSKAS. Ačiū. Labai geras klausimas. Aš esu įsitikinęs per tą daugybę metų ir kitų valstybių patirtį mačiau, ir mūsų pačių – ne Rinkimų komisijos veikla nulemia rinkėjų aktyvumą. Šiek tiek, 2–3 %, oras taip pat nulemia, bet svarbiausia yra patrauklūs kandidatai, kad yra rinkėjams noras už juos balsuoti, na, nepykite ant manęs, bet partijų stiprinimas, partijų programų stiprinimas, partijų programų pateikimas rinkėjams, kad jie matytų, kurią jie renkasi, ir suvoktų, ką renkasi, mano supratimu, yra geresnis pinigų panaudojimas. Netgi internetiniam balsavimui jeigu jūs duosite pinigų ir priimsite sprendimą, internetinis balsavimas pats savaime, kaip įrodė estai, kitų valstybių patirtis, nepadidino rinkėjų aktyvumo.
Du dalykai. Krizė, kada valstybė mato, kad politikai nebesugeba susitvarkyti (dovanokite man už tuos žodžius), tada aktyvumas ateina, žmonės ateina masiškai prie balsadėžių. Aš jau nekalbu apie visokius feikinius rinkimus, kur prispaudžia rinkėjus balsuoti šimtu procentų.
Ir kitas dalykas yra tas, kai rinkėjai mato, kad, sakykime, nuo jų pasirinkimo priklauso valstybės ateitis. Mano įsitikinimu, rinkėjai labai dažnai neina balsuoti galvodami, kad dėl jų sprendimo niekas nepasikeis. Čia mums padeda kitą kartą netikusi mūsų žiniasklaidos pozicija, kuri sako: visi jie tokie, nėra už ką balsuoti. Galbūt kada ir kai kurie Seimo nariai į tą dalyką neatkreipia. Visi rinkėjai labai atidžiai žiūri, kokie yra kandidatai, kokios jų programos ir t. t. Pakartotiniuose balsavimuose mes irgi neturime aktyvumo visų pirma dėl to, kad rinkėjai nusprendžia, na, niekas nepasikeis, kad ir ką mes išrinktume. Aš tikiuosi, ir merų rinkimuose, kada lieka savivaldybių tarybos, irgi nebus kažkokio stebuklingo aktyvumo. Bent jau dabar dėl balandžio 23 dienos mes jo nematome.
Taigi, geriau pinigus skirkite, mano supratimu, partijų dotacijoms, partijoms stiprinti, o rinkimams organizuoti tiek, kiek pinigų skirta, nepadės aktyvumui. Galima pakeisti sistemą, užregistruoti balsavimo rinkimuose dalyvauti tik tiems rinkėjams, kurie užsiregistruoja. Kai kuriose valstybėse tokiu būdu tas rinkėjų aktyvumas padidėja 80 %, bet čia irgi nėra kelias.
PIRMININKĖ. Ačiū jums. Toliau klausime pagal frakcijų dydžius. Primenu, kad klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės. Klausia N. Puteikis. Ruošiasi A. Anušauskas. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Jeigu Seimas nuspręstų, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje neliktų partijų atstovo, kaip funkcionuotų apygardų komisijos?
Z. VAIGAUSKAS. Labai geras klausimas. Ačiū. Čia šiek tiek iš kitos srities. Venecijos komisija, t. y. Europos Tarybos Komisija į demokratiją per teisę rekomenduoja, kad valstybių, kurios turi besivystančią demokratiją, geroji praktika, specialios rekomendacijos yra, kad rinkimus organizuoti ir vykdyti turėtų komisijos, sudarytos iš partijų, kad pačios viena kitą prižiūrėtų. Išsivysčiusiose demokratinėse valstybėse, kur problemų… jų vertinimu, kur demokratija įsitvirtinusi, puikiausiai tinka tos komisijos, kurios organizuoja rinkimus, ministerijos, specialiai įkurtos kitos, kur partijų atstovų nėra.
Jeigu mes pereiname prie tos komisijos, aš manyčiau, kad Lietuva, bent mano supratimu, galėtų pereiti, bet reikalingi tam tikri pakeitimai. Ne tik partijų išeliminavimas iš rinkimų komisijų, bet reikėtų padaryti taip, kad čia esančios partijos… Seimas juk iš partijų yra, jūs patys savimi pasitikite kaip Seimas, tai Rinkimų komisija taip pat turėtumėte pasitikėti. Rinkimų komisija, kuri neturi didžiosios dalies partijų pasitikėjimo, neturės ir visuomenės pasitikėjimo, nes partijos yra mūsų politinės sistemos esminė dalis.
Kaip tai padaryti? Tai nėra visiškai paprastas dalykas. Reikėtų, kad komisijos nariai dirbtų tik komisijoje, atlyginimą tik iš ten gautų, jeigu ten partijų narių nebūtų, kad jie turėtų darbo garantijas, teiktų ataskaitas. Mano įsitikinimu, partijos tokiu atveju turėtų turėti komisijose Rinkimų komisijos narius su stebėtojo teise, patariamojo balso teise. Ir tas stebėtojo statusas turėtų būti tam, kad galėtų ten matyti, kas vyksta. Aš mačiau nemažai valstybių patirties, kurios bandė pereiti prie komisijų be partijų sudarymo, ne visą laiką gerai pavykdavo. Arba, sakykime, tie nariai, jeigu atsirasdavo, tai irgi komisijoje… Man patirtis: dirbti, kur yra partijų narių, labai sunku komisijos pirmininkui, teisininkui, bet tada, kada komisijoje daug ginčų, tie sprendimai mažiau kelia problemų gyvenime. Paimkite patį paprasčiausią pavyzdį – apygardų ribų sudarymą. Na, neįmanoma suskirstyti tos paklodės, kad visi būtų patenkinti. Tai lieka balsavimo sprendimas, bet čia turi būti daugybė svarstymų, viešumas ir vis tiek visi… Bent jau surasti, kad 90 % būtų patenkinti, reikia labai daug darbo. Mes faktiškai turėjome aštuonis projektus ir tai, negaliu pasakyti, kad šimtu procentų visi buvo laimingi.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Norėčiau priminti, kad atsakymui yra ribojamas laikas.
Z. VAIGAUSKAS. Aš labai atsiprašau, kad aš tiek išsiplėčiau su atsakymu.
PIRMININKAS. Kitas klausia T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamas pone Zenonai, jūsų pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad komisija yra nustačiusi atvejų, kai nedeklaruota politinės partijos išlaidų dalis viršijo 10 nuošimčių limitą, o tai laikoma šiurkščiu įstatymo pažeidimu. Ar komisija yra priėmusi sprendimą, kad padarytas šiurkštus pažeidimas, kokie tai rinkimų kampanijos dalyviai ir kokios sankcijos jiems pritaikytos? Čia buvo pirmas klausimas.
Antras. Rinkimų įstatymas nurodo, kad šiurkščiu įstatymo pažeidimu laikomas paslėptos politinės reklamos skelbimas, tačiau ataskaitoje apie paslėptą reklamą net neužsimenama. Ar išties manote, kad tai nėra Vyriausiosios rinkimų komisijos rūpestis?
Trečias klausimas. Ataskaitoje teigiama, kad kelios politinės partijos rinkimų kampanijos laikotarpiu neatsiskaitė su paslaugų teikėjais, kai kurių partijų likusi skola beveik 1 mln. eurų. Ar yra kokie nors reikalavimai skoloms apmokėti ir ar yra partijų, kurios yra negrąžinusios skolų nuo 2012 metų rinkimų?
Ir paskutinis klausimas. Kodėl jūs savo ataskaitoje tik sausai išvardijote, kokie rinkimų kampanijos finansavimo, politinės reklamos pirminiai reikalavimai pažeisti, tačiau nepateikėte jokių apibendrinimų, išvadų, nors to reikalauja įstatymas?
PIRMININKAS. Laikas.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Mes iš visuomeninių organizacijų gauname geresnius (glaustus) apibendrinimus su lentelėmis apie apžeidimus negu iš jūsų. Dėkui.
Z. VAIGAUSKAS. Labai ačiū. Jeigu galima, nuo pirmo. Taip, mes nustatėme šiurkščius pažeidimus, pripažinome šešis pažeidimus. Įstatymas numato, kad tokiu atveju kandidatas netenka rinkimų užstato. Tai M. Muižinikas iš Kaišiadorių. Man atrodo, kad ir spaudoje buvo rašyta.
Dėl kitų klausimų, deja, jūs man susakėte, gal aš ne visus galiu taip detaliai atsakyti. Mano vertinimu, ataskaitoje tie klausimai yra išdėstyti, kiek mes įspėjome. Aš jums esu dėkingas už pateiktus pasiūlymus dėl skolų pagal Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymą apmokėjimo. Šiuo metu įstatymas nenumato, kad tos skolos, kai žiūri į Civilinį kodeksą, kitus, yra skola, įstatymas numato, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai reikia nuolatos pranešti, kad tokios skolos yra. Mes paprastai gauname tuos pranešimus, gauname tai patvirtinančius dokumentus, pavedimų kopijas, kad partijos kandidatas iš savo lėšų tą sumokėjo, ir tas ataskaitas nuolatos skelbiame. Aišku, kad mes turėtume galimybę (dabar kompiuterinė sistema leistų) ir detaliau skelbti informaciją, ne tik bendrus skaičius, bet ir kai kuriuos išrašus, suvestines paskelbti. Mes siūlytume ir ataskaitoje yra pasiūlyta, kad, sakykime, skolą mes galime fiksuoti ir pranešti, kiek tų skolų liko. Turime ir nuo 2011 metų vieną kitą skolą dar likusias, jos nedidelės, ir šiemet tų skolų yra. Tiesą sakant, mes neturime tokios tragiškos situacijos, kaip kadaise turėjome prieš 15 metų, kai tų skolų kai kurios partijos, kai kurie kandidatai ir Prezidentas turėjo labai didelių.
PIRMININKAS. Laikas!
Z. VAIGAUSKAS. Ir po to buvo labai daug klausimų. Tai aš labai atsiprašau, kad laikas man… Atrodo, į pagrindinius klausimus atsakiau.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pirmininke, aš tiesiog nepamenu Seimo kadencijos, kur nebūtų taisomas Rinkimų įstatymas. Mes pradėjome nuo vieno turo iki dviejų turų, keitėme finansavimo sąlygas, mero rinkimai atsirado ir daug daug tokių smulkesnių pakeitimų, prie kurių VRK privalėjo prisitaikyti ir prisitaikė. Tas prisitaikymas leido sukaupti VRK tam tikrą darbo patirtį toje srityje. Aš norėčiau jūsų, kaip jau patirtį turinčio žmogaus, paklausti, kaip jūs vertinate paralelinio elektroninio balsavimo įtvirtinimą prie dabar egzistuojančios sistemos, ar tai padėtų mūsų piliečiams ir tautiečiams užsienyje, jaunimui ir panašiai? Koks jūsų požiūris ir koks pasiruošimo lygis?
Z. VAIGAUSKAS. Aš labai dėkingas, labai geras klausimas ir ne vieną kartą diskutuotas. Čia kalbama apie internetinį balsavimą. Internetinis balsavimas, gerbiami Seimo nariai, turi vieną fundamentalų skirtumą nuo visų balsavimo formų – tai yra pasitikėjimo balsavimas. Ar jūs pasitikite, kad rinkėjas pats pasirūpintų, kad jam už nugaros niekas nestovės, niekas nepirks iš jo balso? Jeigu pasitikite, estai pasitiki, tai mes galime turėti internetinį balsavimą. Jeigu jūs manote, kad rinkėjas gali balsuoti kontroliuojamoje aplinkoje, tuomet balsuoti internetu mes neturime jokių galimybių. Balsavimas rinkimuose iš viso tam tikrą pasitikėjimo elementą turi, visuomenė pasitiki savimi, kad sugebės suskaičiuoti balsus, sugebės nustatyti rezultatą.
Dėl internetinio balsavimo. Kada išlieka slapto balsavimo reikalavimai, atsiranda dar vienas – pasitikėjimo elementas. Visi kiti dalykai yra techniniai dalykai. Aš galiu pasakyti, jie yra pasiekiami, šiuolaikinės šifravimo, dešifravimo sistemos, kriptografinės sistemos garantuoja jums tą dalyką, kad gali būti slaptas balsavimas. Estai tą įrodė praktikoje, kitos valstybės tą įrodo praktikoje, bet kai kiekviena kriptografija, kur vieni siekia paslėpti informaciją, kiti siekia ją atskleisti, yra tam tikros rizikos elementas, kad gali būti kokių nors nedorų žmonių ir išviešinti tą paslaptį. Čia reikia nemažai patirties, bet visi tie dalykai yra pasiekiami.
Svarbiausias dalykas yra rinkėjų pasitikėjimas. Jeigu mūsų visuomenė pati savimi pasitiki, Seimo nariai pasitiki rinkėjais, mes galime eiti prie balsavimo internetinio. Kol to pasitikėjimo nėra, o čia pavojus atsiranda, mano įsitikinimu, daugiausia dėl pasitikėjimo. Aš vis dėlto siūlyčiau Seimui pasitikėti. Tas pasitikėjimas estams atsiperka dešimteriopai – kaip ir valstybės pavyzdys, ir kartu rinkėjams apsimoka. Mes pasitikime mūsų užsienyje esančiais rinkėjais, kuriems nusiunčiame voką, ir jie balsuoja nekontroliuojamoje aplinkoje ir neturime didelių problemų.
PIRMININKAS. Laikas!
Z. VAIGAUSKAS. Manyčiau, kad internetinis balsavimas pas mus irgi yra pribrendęs ir mes galėtume rinkėjais pasitikėti.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki. Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Aš noriu pasiteirauti jūsų tokio klausimo. Kai mes kalbame apie tai, kad VRK reikia atsisakyti partijų atstovų, galbūt būtų prasminga atverti ir apylinkių komisijas ne tik partijų atstovams, bet ir apskritai platesnei visuomenei? Man teko susipažinti, kaip veikia rinkimų komisijos Kanadoje. Ten į komisijas, į komisijų narius yra viešai, atvirai kviečiami žmonės prisijungti dirbti. Ypač tai yra populiaru tarp jaunų žmonių, nes studentai ir kiti gali ne tik šiek tiek užsidirbti už tą darbą, bet ir pamato, kaip veikia demokratija. Kokia jūsų nuomonė į apskritai VRK rinkimų procesų atvėrimą ne tik partijų atstovams, bet ir visiems kitiems žmonėms?
Z. VAIGAUSKAS. Tikrai tiktai teigiama mano nuomonė. Mes kitą kartą turime tam tikrą nuogąstavimą, kad galbūt tie žmonės, atėję iš gatvės, gali imtis kokių nors provokacijų, negerų kėslų, bet aš būčiau labai… Vien to neužtenka. Aš pasakyčiau gal taip trumpai: partijų siūlomų komisijos narių parinkimas valstybei kainuoja pigiau. Tada mums, ko gero, būtų problema su… Atlyginimą reikėtų komisijos nariams padidinti, padidinti mokymų, tam tikrus testavimus, bet, mano įsitikinimu, visam tam mes esame pribrendę, tikrai reikėtų ieškoti būdų daryti.
Ir stebėtojų… Mes, pažiūrėkite, su „Baltosiom pirštinėm“, kol jie neatsirado, turėjome didžiulę problemą. Visi galvojome, kaip taip gali būti – visuomenės, jaunimo atstovai gali stebėti rinkimus nešališkai? Taip, mes matėme nusiskundimų, kad kažkokių šališkumų buvo, bet iš principo „Baltąsias pirštines“ turime vertinti teigiamai. Rinkimų komisijoms irgi buvo (…), kada buvo pagauti pageriantys komisijos nariai, bet vis tiek, aš manau, kad tai yra žymiai geriau. O kaip padaryti, kad visuomenė įsitrauktų kiek galima daugiau ir į komisiją… Jie dabar irgi per partijas įsitraukia, bet tai, ką jūs siūlote, būtų dar geresnis variantas.
Bet jeigu mes eisime, komisijas formuosime per profesines organizacijas, per mokyklas, bus blogai. Mes turėsime pavaldžias komisijas. Mes matome, kaip Baltarusijoje formuojamos komisijos pagal vertikalę. Ten komisijos pasitikėjimo visuomenėje neturi. Spręsti klausimą rinkimuose… Dovanokite man už daugžodystę, gerbiamas pirmininke, bet problema yra ta – rinkimuose lengvų atsakymų nėra. Visos problemos – velnias slypi detalėse ir jos tiek pridaro nemalonumų, kad niekam mažai nepasirodo. Ačiū už klausimą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti laikas baigėsi. Dėkojame Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui.
Tęsiame toliau darbotvarkę.
Z. VAIGAUSKAS. Labai ačiū jums.
15.32 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 47, 57, 100, 101, 105 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo II dalies II skyriaus papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-496 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 47, 57, 100, 101, 105 straipsnių pakeitimo ir įstatymo II dalies II skyriaus papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-496. Pranešėjas – viceministras D. Matuiza. Pateikimas.
D. MATUIZA. Laba diena. Teikiame Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projektą. Minėtu projektu siekiama reglamentuoti grupės skundo administraciniame procese atsiradimą. Priėmus įstatymo projektą, atsirastų galimybė 20 ir didesnei fizinių bei juridinių asmenų grupei kreiptis į Administracinį teismą (…) reiškiančių vienarūšius reikalavimus administracinėse bylose. Priėmus minėtą įstatymo projektą, sutrumpėtų administracinių bylų procesas, būtų užtikrinta vienoda teismų praktika tokiose bylose ir sumažintos administracinių procesų sąnaudos. Manau, tiek. Jei turite klausimų…
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, jūsų teikiamam projektui įgyvendinti ar suskaičiuota, kiek reikės biudžeto lėšų?
D. MATUIZA. Biudžeto lėšų nereikės, nes ar individualiai, ar vienu metu tų pačių pareiškėjų skundas būtų nagrinėjamas, tai teismas vis tiek dirbtų.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Pranešėjau, galite užimti savo vietą.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. Tada kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis, papildomų nėra. Siūlymų taip pat nematau. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną.
15.36 val.
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4370(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4370(2). Pranešėjas – N. Puteikis. Pateikimas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Iš ryto kalbėjome apie emigraciją. Man labiausiai patiko jauniausios liberalų atstovės pasisakymas, ji pasakė, kad do it – darykime ką nors. Išgirdau jos raginimą ir noriu ką nors padaryti. Noriu kreiptis į Seimą ir prašyti, kad jūs svarstytumėte tokį svarbų klausimą, kiek antstolis gali palikti Lietuvos gyventojui pinigų. Tie, kurie galvoja tiktai apie vidutinę klasę arba turtingus žmones, šitos dalies nesupras, bet aš jums priminsiu istoriją, kurią jūs turėjote matyti per televiziją: neįgali mama su nepilnamete dukra gyvena Šiauliuose socialiniame būste ir Šiaulių miesto savivaldybė, nepaisydama daugelio Seimo narių pastangų, televizijos, žurnalistų pastangų, joms pagalbos neteikia todėl, kad neįgalios mamos neįgalumo pensija ir alimentų dalis, tenkanti dukrai, sudėjus kartu ir padalinus iš dviejų, išeina daugiau negu 102 eurai.
Pagal prieš tai buvusias dvi koalicines Seimo daugumas ir vyriausybes, iki šiol buvę socialinės apsaugos ministrai manė, kad 102 eurai per mėnesį vienam žmogui, vienam šeimos ūkio nariui yra ta suma, kuri leidžia jam sumokėti komunalinius, neįklimpti į skolas ir nusipirkti maisto. Ačiū Dievui, atsirado naujas ministras, ačiū Dievui, priėmė ir išgirdo patarėjo R. Lazutkos paprotinimus. Ačiū Dievui, kad užsakė mokslinį tyrimą ir nustatė, kad 248 eurai yra ta riba, nuo kurios žmogus pradeda badauti.
Dabar žiūrėkime, kaip veikia privačių antstolių institucija ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Civilinio proceso kodekso straipsnis leidžia jiems išieškoti iš skolininko, jeigu yra du vykdomieji raštai, 50 % jo pajamų.
Kaip tai atrodo gyvenime? Pavyzdžiui, žmogus gauna 200 eurų pensijos. Kaip suprantame, jis už 200 eurų pragyventi negali, jam neužtenka, jis už kažką nemoka, dažniausiai nemoka už šildymą. Šilumos tinklai paduoda jį į teismą ir gauna pirmą vykdomąjį raštą. Žmogus įsiskolina, pavyzdžiui, už elektrą. Jį paduoda į teismą, jis gauna antrą vykdomąjį raštą. Štai žmogus, kuris šiaip su 200 eurų per mėnesį nepragyventų, priverstas gyventi už 100 eurų, nes du kartus po 50 iš jo pasiima antstoliai. Taip yra įtvirtinta Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kad nuo bet kokių pajamų galima išieškoti maksimumą – 50 %. Lietuvoje aš neturiu tokios statistikos, bet iš žmonių skaičiaus, kurie kreipiasi į mane ir rodo dokumentus, kad jie turi štai tokią situaciją, apie kokią aš jums pasakoju, yra tikrai daug tūkstančių žmonių. Dalis tų žmonių, ypač jeigu jaunesni, turi neįgalius tėvus, ir jie dirba, turi mažamečių vaikų, vyras su žmona dirba, išlaiko tėvus. Jų visas šeimos pajamas padalinę iš narių skaičiaus mes vis tiek gauname kur kas mažesnę sumą, negu dabar nustatė Socialinės apsaugos ministerija, tai yra ne nustatė, o paskelbė.
Realiai viskas išvirsta į tokią situaciją, kad daugybė, tūkstančiai žmonių Lietuvoje šitos sistemos yra kankinami ta prasme, kad po antstolių priimtų veiksmų, aš kalbu apie žmones, įsiskolinusius už komunalinius patarnavimus, jiems lieka mažiau negu 100 eurų. Mano šitos pataisos esmė, kad mes nustatytume tam tikrą protingą ribą, kuri neleistų žmogaus kankinti. Na, viduramžiais skolininkus tupdydavo į specialų skolininkų kalėjimą, bet skolininkų kalėjime maitindavo, kad žmogus nemirtų.
Europos Sąjungoje neįsivaizduojama, kad valstybė sukūrė sistemą, kur naudodama įvairius mechanizmus ir privačius antstolius ir nustatydama siaubingai žemą pinigų sumą, nuo kurios prasideda valstybės pagalba, kankina tūkstančius žmonių. Dažniausiai tai yra žmonės, negalintys apsiginti, žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą, jaunos šeimos, turinčios mažų vaikų ir išlaikančios neįgalius tėvus ar uošvius.
Taigi mano pasiūlymas yra tą ribą pakelti, ribą pakelti taip, kaip dabar siūlo Socialinės apsaugos ministerija. Aš siūlau įvesti Civilinio proceso kodekse sąvoką „absoliutaus skurdo riba“. Čia yra pateikimo stadija, jeigu jūs pritartumėte iš principo, kad tą sumą, kuri turi būti paliekama žmogui pragyventi, reikia didinti, sąvoką galima keisti, galima vartoti kitokią sąvoką, galima naudoti kitokią sumą, galima naudoti kitokius skaičius. Bet negalime palikti daugybės žmonių tokioje situacijoje, kokioje jie dabar yra kankinami.
Aš pabrėšiu, kalbama ne apie sukčius, kurie tuo verčiasi, t. y. specialiai įsiskolina, paima prekių už 10 tūkst. eurų ir po to iš jų antstoliai nieko negali išieškoti. Sukčiai visada pasiruošia ir savo vardu neturi nei turto, nei pajamų, nei deklaruotos gyvenamosios vietos. Aš kalbu apie dorus ir sąžiningus žmones, kurie gyvena iš sovietmečio jiems atitekusiuose privatizuotuose butuose, kurie yra pensininkai, dažniausiai neįgalūs, sergantys, ir apie jaunas šeimas, turinčias daugiau negu du vaikus.
Tai mano pasiūlymas – įveskime sąvoką „absoliutaus skurdo riba“ arba kokią nors kitą sąvoką ir nustatykime, kad šita suma bet kokiu atveju žmogui paliekama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš pasigedau vieno dalyko. Pasigedau minimum dar kokių 17–18 teisės aktų, nes jūs ką tik paminėjote, kad yra nustatyta skurdo riba, ir nustatė, pasak R. Lazutkos. Kaip valdančiosios daugumos atstovas, tai turėjo būti ir Pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų, Vidutinio darbo užmokesčio, Minimalios algos, kartu turėjo būti vidutinių remiamų pajamų dydžio nustatymas. Kolega, kodėl jūs to neteikiate? Kaip čia dabar yra?
Kitas dalykas. Mane šokiravo vienas dalykas. Jūs pasakėte, kad žmogus (…) badauti. Jūs šiandien turite informacijos apie priteistus alimentus ir vaikų išlaikymą ir kiek Lietuvoje badauja vaikų dėl rujojančių tėvelių, kurie paliko savo vaikus, ir jie neoficialiai dirba, gauna kelis šimtus eurų pajamų ir antstolis nesugeba išieškoti, o Garantinis ir Vaikų fondai (nei daug, nei mažai) kiekvienais metais 7 mln. tokių tėvelių dėka išmoka iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų? Tai kaip, jūs įsivaizduojate, tas jūsų įstatymas veiks šiuo atveju?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Į pirmą klausimą atsakau. Taip, be abejo, jeigu būtų nuspręsta įvesti naują sąvoką, tai reikėtų antroje svarstymo stadijoje tuos įstatymų projektus parengti, bet galbūt po pateikimo, jeigu jūs pritarsite, gali būti nuspręsta sieti su konkrečiu skaičiumi, pavyzdžiui… Remigijau, aš jums atsakau. Galima sieti su vidutine mėnesine alga, galima sieti su minimalia mėnesine alga. Aš pristatydamas projektą pradėjau nuo to, kad galimi įvairūs variantai, tiesiog mano tikslas yra padidinti tą ribą.
Dabar antroji dalis dėl besislapstančių alimentininkų. Taip, jūs visiškai teisingai tą reiškinį konstatuojate, problema yra tai, kad tėvas, kuris ruošiasi nemokėti alimentų, atsikrato viso turto, išsideklaruoja ir yra nebepagaunamas. Ta prasme šita pataisa niekaip jų nepaveiks, jie prieš nuspręsdami nemokėti, kaip ir kiti sukčiai, susitvarko taip, kad antstoliai nieko negalėtų padaryti.
Bet mano projektas skirtas ne sukčiams, o sąžiningiems žmonėms. O su sukčiais gerai kovoja latviai. Praeitoje kadencijoje buvo iš šitos tribūnos siūloma perimti latvių pavyzdį. Jeigu latvis, Latvijos pilietis ar pilietė, nemoka alimentų, jam nebeišduodami įvairūs dokumentai, pavyzdžiui, automobilio techninis pasas, vairuotojo teisės ir panašiai.
Taigi aš noriu pasakyti, kad projektas skirtas silpnajai pusei apginti. Nes, pavyzdžiui, tas atvejis dėl Šiaulių. Taip, vyras yra pasislėpęs, išsideklaravęs, užsienyje kažkur nelegaliai dirba, alimentų nemoka, o Vaikų išlaikymo fondas išieško, jeigu neklystu, ne daugiau kaip pusantro procento. Bet šito projekto tikslas – ginti negalinčius emigruoti, negalinčius palikti buto, negalinčius palikti vaikų arba negalinčius palikti sergančių tėvų ar uošvių.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, na, kažko trūksta tame įstatyme, bandysiu paaiškinti ko. Sakysime, nemoka už komunalines, už elektrą, už šilumą, už atliekų išvežimą ir, vadinasi, ta skola kaupiasi. O kaip toliau? Juk tos organizacijos, kurios teikia jam šitas paslaugas, ar į skolą nurašys, ar visiems bus padalinta, tiems, kurie mokūs, ta skola, ar jinai liks anūkams ir vaikams?
Antra klausimo dalis. Ar nesukursime precedento visiems nemokėti, jeigu tu turi, štai sakysime, tiek pajamų, kaip jūs nurodote tą sąvoką, tai tada visi, kurie tiek pajamų gauna, išvis už nieką nemokės. Aš kalbu apie komunalines, šilumos teikimą ir visa kita.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dėl komunalinių tikrai visi skolų išieškotojai, turiu omeny šilumos tinklus, vandenis ir RATCʼus – šiukšlių išieškotojus, jie nė vienos aukos nepalieka, įstatymai neleidžia nurašyti skolų, tos skolos persekios iki mirties ir perims, jeigu turtas atiteks paveldėtojams ir jie sutiks perimti, tėvų ar uošvių tuos įsiskolinimus paveldėdami turtą. Tai šiuo atveju niekas jokių nuostolių nepatirs.
Premjeras aiškino dėl PVM lengvatos šildymui atsisakymo, jis sakė, kad bus sukurti kompensaciniai mechanizmai, kada vienkartinėmis arba periodinėmis išmokomis tokioms šeimoms, arba tokiems bėdžiams, būtų galima kompensuoti netektis dėl PVM šilumai padidinimo. Tai čia turbūt veiktų analogiška sistema.
Tų žmonių skaičius nėra šimtai tūkstančių, bet jų yra tikrai daugiau negu tūkstantis. Savivaldybės grąžina, savivaldybės nepanaudoja bėdžiams remti daugiau negu pusės sumos dažniausiai. Jeigu mes visi politiškai susitartume ir priimtume atitinkamus įstatymus, o Finansų ministerija įvestų drausmę ir neleistų savivaldybėms socialinei rūpybai ir socialinei paramai nepanaudotas lėšas investuoti į kelius ir šaligatvius, tai mes iš tų pinigų galėtume visus tokius atvejus, apie kuriuos jūs klausiate, sutvarkyti. Tiesiog Socialinės rūpybos skyrius imtų vieną šeimą ir parašytų pažymas savivaldybės specialiajai komisijai ar vienkartinę pašalpą… visos skolos grąžinamos ir nenurašomos, o grąžinamos iš specialaus fondo paslaugų teikėjams. Šiaip ta praktika kai kuriose savivaldybėse veikia, bet daugelyje neveikia. Tai mano pataisa suaktyvintų bendrą praktiką visoje Lietuvoje. Be abejo, pataisa įmanoma tik tokiu atveju, jeigu Socialinės apsaugos ministerija per daug nedels su absoliučios skurdo ribos nustatymu arba kitais panašiais rodikliais, su kuriais mes galėtume sieti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš dviem aspektais noriu paklausti. Jūs paminėjote varganai gyvenančius vyresnius žmones ir jaunas šeimas, auginančias du vaikelius. O jeigu šeima augina vieną arba viena mama augina vieną vaiką, čia jie liktų už borto, reikėtų dar kažką keisti?
Ir antra klausimo dalis būtų. Ar nebūtų geriau siūlyti kokį nors kintamą dydį, kad kiekvieną kartą nereikėtų eiti į tribūną susiejant jį, kaip jūs minėjote, su absoliutaus skurdo ar kitokiu skaičiumi, kuris kistų kintant gyvenimui? Ačiū už atsakymus.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, pavyzdį dėl šeimos su dviem vaikais ir uošviais arba tėvais pensininkais, arba dažnai sergančiais, aš paminėjau todėl, kad jeigu vyras ir žmona dirba už minimumą ir turi du vaikus, tai padalinę jų bendras pajamas iš keturių mes gauname pinigų sumą, kuri pagal mūsų dabartinius įstatymus yra pakankama jiems pragyventi, bet iš tikrųjų nepakankama pragyventi. Aš čia tik dėl to pasakiau, kad jeigu yra vienas vaikas, o, pavyzdžiui, turi tris uošvius per vyrą ir žmoną kartu paėmus, tai jiems irgi žiauriai sunku, jie atitinka normatyvus, bet realiai jiems tenkanti lėšų suma yra daug mažesnė nei normalus pragyvenimas. O dėl kintamojo dydžio, taip. Čia, įsivaizduoju, antrosios stadijos reikalas, jeigu pritartumėte pirmajai. Su kuo siejame? Su minimalia alga, su vidutine, su kokiu nors dydžiu, kurį nustatys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Aš tiesiog norėjau pasiūlyti tą štangą pakelti truputį aukščiau. Kaip ją pavadinsime, čia jau kito etapo klausimas.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega (aš čia), iš principo pritarčiau jūsų tam susirūpinimui dėl skurstančių žmonių pajamų nusavinimo dėl įsiskolinimų, bet, kaip sako, mus visus auklėjo, kad skolas reikia grąžinti. Jeigu kalbėtume apie tai, ką jūs sakėte, kad skolų negalima nurašyti, iš principo galima nurašyti, čia jau savininkas tos įmonės gali nuspręsti. Dėl beviltiškų ar neįmanomų išieškoti galima priimti sprendimais. O dėl to, kad savivalda nepanaudoja socialinėms reikmės skirtų lėšų ir gali siūlyti skolas nurašyti, tai čia nėra teisinga. Iš tikrųjų negali viešaisiais pinigais kas nors dengti kieno nors įsiskolinimų. Mano būtų klausimas: kaip vis dėlto su tais ne visai sąžiningais, kurie gilina, gilina tą įsiskolinimą, tuos pinigėlius – ir skirtas socialines pašalpas, ir vienkartines pašalpas paleidžia į kairę, o ne?.. Vis tiek kokia nors tvarka turi būti, negalime mes visų paleisti taip, kad turi skolą ir negali vykdyti savo įsipareigojimų. Antstoliai tą ir vykdo, tiesiog galbūt procentą, galbūt dar ką, bent jau turi būti matomas skolų sumažėjimo progresas, o ne atvirkščiai. Tas, deja, taip ir vyksta, ypač savivaldos lygiu.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pirmiausia noriu pabrėžti, kad aš kalbu apie sąžiningus žmones. Pavyzdžiui, vilnietė, kurios pensija 175 eurai, gyvena 46 kvadratinių metrų bute Vilniuje. Jos pensijos niekaip neužtenka apmokėti komunaliniams ir maistui. Niekaip, be šansų! O jinai yra vieniša, visi jos artimieji yra mirę, įskaitant vaikus. Aš iš konkrečios praktikos sakau. Ir tokių žmonių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra pakankamai. Pagal valstybės sistemą jiems priklauso nulis eurų paramos. Kitaip sakant, žmogus skursta, badauja, jisai neperka vaistų, jisai serga, po to mes jį vežame į ligoninę ir jo gydymas kainuoja.
Dabar dėl jūsų klausimo dalies, ar savivaldybė gali apmokėti tokio žmogaus įsiskolinimus. Taip, yra specialios komisijos dėl vienkartinių pašalpų ir jos gali pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskaičiuotas lenteles lėšas, kurias perveda Finansų ministerija kaip dotaciją socialinei rūpybai ir socialinei šalpai, vienkartinėms išmokoms tokių asmenų, kurie yra sąžiningi (komisija patikrina, ar jis sąžiningas, ar tikrai per mažos pajamos), gali tokias įsiskolinimų sumas, įsiskolinimus už komunalines paslaugas sumokėti. Tai vyksta konkrečiai savivaldybėse, bet ne visos tai taiko. Kai kurios netaiko ne todėl, kad yra žiaurios, o todėl, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrai iki šiol manė, kad 102 eurai yra ta suma, kurios per mėnesį žmogui pakanka. Pataisius, 102 eurų dydį padidinus, iš karto komisijos pradės veikti ir sąžiningiems žmonėms padėti. Komisijos nepadės nesąžiningiems žmonėms, tiesiog komisijos atsisakys apmokėti jų skolas, jie liks skolingi ir turės kitaip tas problemas spręsti. Bet kokiu atveju tos skolos niekur nedings, jos yra nenurašomos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų laikas klausti baigėsi. Dėkojame pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Viena nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad po pateikimo reikėtų pritarti. Kaip jūs žinote, socialinėms reikmėms tikrai nemažas sumas sutaupo savivaldybės ir tokiems žmonėms, kurie tikrai turi mažas pajamas, galėtų padengti ir tokias komunalines išlaidas. Žiūrėtų pačios savivaldybės, kad nebūtų savivaliavimo ir piktnaudžiavimo, apgaudinėjimo, nes šiandien mes Europoje jau esame nuo galo pirma valstybė, kur skurstančiųjų skaičius jau siekia 30 %. Tai būtų vienas mažas žingsnis, kaip galbūt bent šiek tiek sumažintume skurstančiųjų skaičių arba pamažintume to skurdo naštą tiems, kurie turi mažiausias pajamas, žmonėms su negalia ar panašiai. Siūlau pritarti po pateikimo. Komitetas patobulins, atsižvelgs į Seimo išsakytus klausimus, samprotavimus, manau, kad tas įstatymas laiku ir reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš iš tikrųjų nesu prieš tokį projektą, bet aš esu prieš tam tikrus loginius, finansinius ir teisinius dalykus. Tai yra du skirtingi dalykai. Aš labai džiaugiuosi, kad Seimo nariai ir kandidatai į Prezidentus kalba apie socialinės atskirties mažinimą ir panašiai, ir panašiai. Negi jie nesupranta paprasto, elementaraus dalyko? Aš sumečiau, dabar staigiai sėdėjau ir suskaičiavau, tai, apie ką jūs kalbate, per metus sudaro apie 7 mln. eurų. Dėl šių 7 mln. eurų komunalinių paslaugų kandidatas į Prezidentus ir kolega Seimo narys siunčia informaciją, kad tiems, kurie sąžiningai mokate komunalinius mokesčius, t. y. už šildymą, už vandenį… Kainų ir energetikos komisija tiems, kurie nemoka, padidins tarifą, nes, kaip patys puikiai žinote, esate savivaldybininkai, kas esate meras, kas esate taryboje, kiekvienais metais šilumos ūkio direktorius ateina į tarybą ir sako, prašome patvirtinti šilumos kainą, ir yra viena lentelė, tai yra skolos, o skolos yra arba iš banko paimamos paskolos, o kada paimi paskolą, palūkanas apmoka gyventojai. Tai, kaip suprantu, kandidatas į Prezidentus dabar pasiūlė dėl šitų, kurie yra piktybiški, kurie nieko nenori mokėti, jūs nemokėkite iki absoliutaus skurdo ribos, iki 300 eurų, o paskolas ir palūkanas dengs tie žmonės, kurie dirba sąžiningai. Ir ta vargšė moteris ar vargšas vyras, kuris dirbo už minimalią algą, apmokės, tas, kuris gauna pinigus už neįgalumą, apmokės, tai klausykite. Tai čia socialinę atskirtį jūs mažinate? Sėkmės mažinant!
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
(Šurmulys salėje) Kitas klausimas.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 74, prieš – 2, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis, papildomi… A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Vis tiek dėl tokių projektų bent jau Vyriausybės išvados reikėtų, nes tai yra finansai.
PIRMININKAS. Ar sutinkate prašyti Vyriausybės išvados bendru sutarimu? Taip, sutinkate. Dėkoju.
Papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną.
15.58 val.
Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-283 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-283. Pranešėjas – N. Puteikis. Pateikimas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). To klausimo tęsinys, tik dabar susijęs ne su pajamomis, o su turtu. Šiandien Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad jeigu tie bėdžiai, apie kurios aš kalbėjau prieš tai pateikdamas klausimą, turi kad ir mažą butą, susikaupus, pavyzdžiui, 2031 euro skolai, antstoliai šį turtą gali parduoti iš varžytinių. Mes gauname tokią keistą situaciją, kad vienišas pensininkas negauna savivaldybės specialios komisijos paramos, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustačiusi per žemą pragyvenimo lygį, tada tą pensininką išvarome į gatvę ir jis atsiduria kurioje nors savivaldybės globos įstaigoje, todėl mokesčių mokėtojai moka kur kas daugiau, negu jis gyventų vienas savo bute. Tokie atvejai taip pat, jų yra daugybė, ir aš vėl pabrėšiu, kad kalbu apie sąžiningus žmones, nes nesąžiningi žmonės, prieš atlikdami aferą, savo turtą perrašo kitiems asmenims nepanašiomis pavardėmis.
Kalbama apie labiausiai pažeidžiamus žmones, kurių žemesnis išsilavinimas arba sergantys, ar vyresnio amžiaus, dažniausiai vieniši arba visiškai vieniši. Dabar jau eina tokia banga tėvų, kurių vaikai išvažiavo į anglijas ir airijas ir kurių santykiai su tėvais buvo įtrempti. Tai jie savo tėvų neparemia, ir tie iš savo pensijos tų būstų neišlaiko. Paskutinį kartą šita riba, nuo kurios buvo galima atimti paskutinį būstą, buvo keliama labai seniai. Aš siūlau grįžti prie šito klausimo. Čia juk nėra tie skaičiai absoliutūs, aš tiesiog siūlau priimti tokią kryptį, kad Seimas politiškai apsisprendžia svarstyti šitą klausimą ir pakelti tą ribą, nes dabartinė 2030 eurų – įsiskolinai komunalinių paslaugų, ypač didmiesčiuose, ir iš tavęs tą būstą atima. Aš siūlau šitą ribą kelti. Mano projekte 10 tūkst., bet tai yra pateikimo stadija. Tai vėlgi tuos visus dalykus būtų galima svarstyti komitetuose, prieš tai dar gavus Vyriausybės išvadą. Viena tikrai žinau, kad 2030 eurų yra per maža riba, aš siūlau ją kelti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, nors nepaminėjot, kiek čia iš principo tokių varžytinių vyksta, minėjote, kad labai daug, norėjau pasitikslinti. Ar ši siūloma formulė penkis kartus, jeigu neklystu, padidinti tą sumą, nuo kurios prasideda išvaržymas vienintelio buto, tinkama, nes, sakysime, rajonuose, kažkur atokiau, būstai kainuoja labai mažai, Vilniuje labai daug. Ir šiuo atveju Vilniuje yra vienos galimybės, o rajonuose jau kitos galimybės, pavyzdžiui, keičiant būstą. Ar ši formulė negali būti kažkokia kitokia?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Visiškai su jumis sutinku. Taip, 10 tūkst. aš įrašiau desperatiškai praeitoje kadencijoje, kai analogiški projektai buvo nuolat atmetami, tai aš įrašiau tam, kad jus sukrėsčiau. Šiuo atveju jūs pastebėjote šitą provokaciją. Jūsų pasiūlymas tikrai labai geras, mes galime pasiimti kažkokį tam tikrą išmatuojamą dydį, kuris kinta laike, kažkas tokio panašaus kaip registrų centrai keičia koeficientus, atsižvelgdami į rinkoje esamus sandorius. Galėtų būti kažkoks dydis, aš šiandien nepasiruošęs pasakyti konkrečiai, koks variantas, bet jūsų variantas tikrai būtų puikus. Taip, 10 tūkst. yra per daug, Teisės departamentas irgi į tai atkreipė dėmesį, kad aš čia per daug nuspaudžiau gazą. Tikrai galima jį atleisti, svarstant tolesnėse stadijose, jeigu jūs pritartumėte pačiai krypčiai iš esmės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kolegos A. Anušausko buvo geras pasiūlymas, tikiuosi, į tai sureaguosime. Iš esmės aš jūsų pateikimui pritarsiu iš žmogiškosios pusės. Tačiau aš noriu paklausti vieno dalyko. Yra socialiai remtinų šeimų, tėvų, tačiau ir tie geri žmonės turi silpnybę naudotis greitaisiais kreditais ir taip atsiranda įsiskolinimas. Kaip manote, gal būtų galimybė įvesti kažkokį saugiklį, kad tie greitieji kreditoriai atsakytų, baudas mokėtų už tai, kad įvilioja silpnus žmones, nors jie yra geri. Tiesiog pamąstymas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, jūsų klausimas iš tikrųjų labai susijęs su bendra socialinės apsaugos politika ir mūsų ministerijos pozicija. Latviai tokius klausimus sprendžia paprastai. Socialinės rūpybos tarnautojai vertina kiekvieno žmogaus, kuris pats savimi pasirūpinti negali, riziką, ir labai dažnai priima sprendimus, kad bet kokios to žmogaus pajamos ir disponavimas turtu negalimas be Socialinės rūpybos skyriaus. Kitaip tariant, jeigu, pavyzdžiui, žmogus susirgo alkoholizmu arba jisai tiesiog neturi pakankamo išsilavinimo ir kartais nori nusipirkti kažkokį daiktą išsimokėtinai, visus šiuos dalykus latviai sprendžia. Pavyzdžiui, Alytaus rajono savivaldybė neduoda žmonėms, turintiems priklausomybę, jokių galimybių disponuoti pinigais, kuriuos skiria valstybė. Tai čia yra tokių gerų pavyzdžių ir užsienyje, ir pas mus Lietuvoje, visa tai galima pritaikyti. Aš nė kiek neabejoju, matydamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandą, kad taip ir bus.
Bet aš grįžčiau prie pateikimo. Sunku nusipirkti daiktą be pajamų arba turint labai mažas pajamas, kurio vertė būtų, pavyzdžiui, 5 tūkst. eurų. Niekas neduoda, neparduoda tokių daiktų. Čia yra paimta iš gyvenimo pavyzdžių, tai įsiskolinimai už šilumą. Šilumos kainos Lietuvoje yra beprotiškos, PVM, kurį ruošiasi grąžinti mūsų Vyriausybė, yra beprotiškas, ir tuos žmones ištiks visiška apokalipsė. Kol jie lauks mūsų ministerijos sprendimo, tai jiems bus labai blogai. Aš siūlau bet kokiu atveju pradėti svarstyti pačią kryptį. Čia kalbama apie sąžiningų žmonių gynimą nuo komunalinių paslaugų. Be abejo, kad socialinės rūpybos skyriai ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, kai mes perimsime, kai Seimas juos perduos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, įves daug tvarkos ta prasme, kad kiekvienas žmogus bus identifikuotas su savo asmeninėmis problemomis ir bus taikomas kompleksas priemonių, neleidžiantis jam atsidurti gatvėje, prisiimti papildomų įsipareigojimų arba įlįsti į skolas. Bet čia aš siūlau tokį saugiklį, siūlau saugiklį, nes turiu konkrečių asmenų, konkrečių atvejų ir turiu iš praeitos kadencijos ir iš šios kadencijos. Sąžiningi žmonės yra papuolę į siaubingą tragediją, nes susipykę su vaikais, vaikai Anglijoje, įsiskolinimai už šilumą per dideli. Iš jų atėmė butą, jie iškeldinti į gatvę, ir nieko neįmanoma padaryti.
PIRMININKAS. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dabar sakote, kad ginate sąžininguosius. Man atrodo, jūs ginate tuos, kurie piktybiškai nemoka. Man daug metų teko dirbti administracijoje ir su šimtais atvejų aš esu susidūręs, ir tai, apie ką jūs kalbate, tai čia yra visi piktybiniai, už šilumą būna įsiskolinę 10, 12, 15 tūkst. litų ir piktybiškai nemoka. Tas sąžiningas žmogus, kuris negali žiemą susimokėti 300 ar 200 litų, jis po truputį susimoka vasarą, kada nereikia mokėti. Tai čia sąžiningi žmonės. O jūs čia dabar ginate šituos piktybinius.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nuvažiuokite į Šiaulius pas tą mamą su mergaite, jūs pamatysite naują, modernų merą su modernia komanda, kurie tikrąja ta žodžio prasme jas abi, mamą ir mergaitę, žudo, nes nei euro neskiria kompensacijai, nesudaro skolų išmokėjimo grafiko. Mama yra absoliučiai serganti, visi žurnalistai, kurie ten važiavo, visa tai matė, visi politikai, kurie ten buvo, visa tai matė. Šiaulių miesto mero komandos valia geležinė, jie sunaikins tą šeimą, mama numirs, mergaitė emigruos.
Jūs sakote, aš ginu nesąžiningus. Kolegos, o jūs nepastebėjote, kad visa valstybės represinė struktūra nukreipta į sąžiningus. Nes sąžiningas deklaruoja pajamas, jis niekur nebėga, jis jas gauna į sąskaitas, jis neišsiregistruoja iš turto, iš gyvenamosios vietos, jisai neperleidžia turto giminaičiams su svetimomis pavardėmis. Sąžiningi žmonės kenčia tas kančias, ir jiems šakės, nes valstybė pirmiausia drožia ir privatūs antstoliai pirmiausia nudrožia sąžiningus. O nesąžiningi žmonės, apie kuriuos jūs kalbate, kokia čia bėda. Konkrečios savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius neskirs pašalpos nesąžiningiems žmonėms. Dabar neskiria nei tiems, nei tiems ir rezultatas yra toks, kad jūs paskui žiūrite išvažiavusiųjų statistiką. Jūs manote, kad nesąžiningi išvažiavo į Angliją?
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų kiekvienas įstatymas turi dvi puses, negalima sakyti, kad yra sąžiningų, yra ir nesąžiningų, sunku atskirti sąžiningą nuo nesąžiningo, atsiranda ir gudrių. Bet viena iš problemų yra ta, kad kai kurie žmonės gyvena ne pagal savo galimybes, t. y. turi didelius butus, ir nėra tokios sistemos, kad juos būtų galima pasikeisti. Žmonės paprastai yra tokie konservatyvūs, jų namas, jų būstas, o tokios patirties kaip užsieniuose, kai yra keitimasis, nėra. Ar nemanote, kad būtų galima eiti šiuo keliu, t. y. padėti žmonėms keistis į mažesnius butus, jeigu jie sulaukia tam tikrų problemų. Šitoje vietoje galbūt įgalinti savivaldybes, ne tik antstolius, kad jos dalyvautų šioje sistemoje, galbūt padėtų ir tokiu būdu iš dalies padengtų skolas ir sukurtų galimybę nedidinti skolų. Ačiū.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolega, ne visai sutinku su jūsų teiginiu. Ten, kur yra seniūnai, bet kuris iš seniūnų pažįsta visus savo seniūnijos gyventojus ir gali be jokių komisijų pasakyti, žmogus sąžiningas ar ne, tam nereikia jokių specialių komisijų. Mieste – taip, sudėtingiau, didmiestyje, Vilniuje tikrai labai sudėtinga. Bet kokioje Klaipėdoje socialiniai darbuotojai tuos savo žmones, kurie yra bėdžiai ir kurie yra sąžiningi, tikrai kiekvieną pažįsta asmeniškai ir gali pasakyti, ką su juo būtų galima daryti. Bet atkreipkite dėmesį, Lietuvoje mes sukūrėme valstybės tarnybą tokią, kuri nenagrinėja konkretaus žmogaus ar šeimos problemų. Nėra taip, kad pasikviestų žmogų ir sakytų: žmogau, tu gyveni 120 kvadratų bute, tai aišku, kad tu tuoj bankrutuosi. Tuoj antstoliai iš tavęs tą butą atims. Mes tau nepadėsime, neskirsime tau jokios pagalbos ir nekonsultuosime, kol tu nepasikeisi to buto. Niekas taip nekalba Lietuvoje su žmonėmis. Juos perduoda antstoliams ir antstoliai juos iškelia į gatvę.
Todėl aš vis dėlto siūlau tam tikrus saugiklius. Kol mes reformuosime socialinės rūpybos sistemą ir kol pradės dirbti kiekvienas socialinis darbuotojas su mažesniu žmonių skaičiumi, kai mes suteiksime jiems svertus visokioms deryboms ir pagalboms, kol mes tuos mechanizmus užkursime, aš vis dėlto siūlau svarstyti šitos ribos pakėlimą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš neklausiu apie sąžiningus, nesąžiningus, matau, kad jūs įvaldęs atsakymų techniką puikiai. Mano klausimas būtų, kodėl didinate penkis kartus šitą dydį ir ką darysime su būstu, kurio kaina, sakysime, mažiau kaip 10 tūkst.?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau šokiruoti Seimo narius tuo skaičiumi, atkreipti visų Seimo narių dėmesį ir, man atrodo, tai pavyko. Taip, ta suma per didelė, tai nurodė ir Teisės departamentas. Jeigu pritartumėte krypčiai ir principui, be abejo, svarstymo eigoje tos ribos būtų mažesnės arba susietos, kaip siūlė A. Anušauskas, su kokiu nors dydžiu, pagal registrų vertes konkrečioje savivaldybėje. Svarbu pati kryptis. O dėl sąžiningų, nesąžiningų tai… Tie žmonės, kurie dalyvavo nužudant greitkelyje, mes nuotraukose matėme, kokiomis pajamomis jie disponuoja. Čia klausimas yra mums, Seimo nariams.
O mūsų Mokesčių inspekcija nemato tokių žmonių? Visas represinis aparatas krenta ant mano paminėtos šeimos Šiauliuose, bet kažkodėl nekrenta ant tų žmonių, kurie užsikabinę auksines grandinėles, aš turiu omenyje lietuvius pirmiausia, važinėja baisiai prabangiais automobiliais, gyvendami akivaizdžiai iš narkotikų prekybos dažniausiai. Jie parduoda narkotikus jaunoms šeimoms, kurios po to žudo kūdikius. Mūsų Mokesčių inspekcija, socialinė rūpyba ir antinarkotinės prevencijos priemonės – niekas neveikia. Visas represinis aparatas veikia dėl vienišos pensininkės, turinčios 50 kvadratinių metrų butą. Aš siūlau vis dėlto šiek tiek įvesti sąžiningumo. Ir kol mes kreipsime valstybės tarnybas atakuoti nesąžiningus, apginkime šiek tiek sąžiningus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausimai baigėsi. Nuomonė už, nuomonė prieš. Matau, nori paklausti dėl vedimo tvarkos J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Aš tik noriu repliką kolegai. Pagal vieną Šiaulių atvejį ir pagal vieną merą negalima spręsti apie visus merus. Savivaldybėse dirba ir merai, ir administracijų direktoriai, ir yra komisijos, kurios tikrai skaudžiai reaguoja į šituos reikalus ir nemeta žmonių į gatvę. Kalbasi ir su antstoliais. Taigi pagal vieną atvejį nespręskime visos respublikos atvejų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, bet iškelta yra problema, pasiūlytas sprendimo būdas. Man atrodo, pagrindinis komitetas tikrai gal pasiūlytų racionalesnių variantų, kaip spręsti tas problemas žmonių, kurie turi mažas pajamas ir kurie negali tiesiog išlaikyti savo būsto. Aš suprantu, kad toks siūlymas, jeigu žmogus negali sumokėti, turėdamas skolos 2 tūkst. eurų, tai kai bus 3 tūkst. eurų (jeigu mes pakelsime), dar labiau nesusimokės. Čia nėra sprendimo būdas. Bet gal pagrindinis komitetas po pateikimo pasiūlytų kokių nors kitokių išeičių? Gal apskritai reikėtų kelti mažiausias pajamas turinčių žmonių pačias pajamas? Gal čia būtų išeitis?
Aš manau, kodėl neleisti po pateikimo pasvarstyti? Pasvarstykime, gal tikrai kils labai racionalių idėjų. Šis kelias tikrai nėra išmintingiausias pagal vieno mero, pagal vieną pavyzdį teikti įstatymo projektą. Bet tikrai yra ne vienetiniai klausimai, matome, skaitome spaudoje, kad išmestos šeimos iš būsto ir panašiai. Todėl po pateikimo galima pritarti. Ir gal pagrindinis komitetas, labiau įsigilinęs, pasikvietęs specialistus, siūlys atmesti. Tai būtų racionalus toks kelias.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 74, prieš – 2, susilaikė 24. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat… Prašom, T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Siūlau dar kaip papildomą komitetą paskirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kadangi mes svarstome socialinės atskirties klausimą. Gerbiamas A. Palionis siūlė dar Biudžeto, bet pirmininkas man nelabai pritaria. Galbūt užteks vieno papildomo komiteto. Bet jeigu norite, galite, Seimo nary, pasiūlyti pats. Aš siūlau Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui? Ačiū. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną.
Replika po balsavimo – N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau padėkoti visam Seimui ir visoms frakcijoms, nes pirmą kartą matau tokį ryžtą, nepriklausomai nuo partinio bilieto ar frakciškumo. Galų gale pradedame atsigręžti į sąžiningus žmones, ant kurių griūva valstybės represijos. Iš tikrųjų čia labai svarbus posūkis Seimo darbe. Ačiū jums visiems.
16.17 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2561 (pateikimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2561. Pranešėjas – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiame Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą, kuriame yra numatyta teikiant skundą praplėsti galimybes pateikti skundą, kitaip tariant, šiandien yra rašytinė galimybė arba saugiu elektroniniu parašu. Dar yra siūloma praplėsti asmeniui teikiant skundą, kad jis galėtų panaudoti elektroninės bankininkystės sistemą ar elektroninius valstybės vartus, ar kitus panašius sisteminius dalykus, kurie yra numatyti elektroninėse sistemose. Tai tiek trumpai. Dėkui.
PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkojame.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkui.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Iš tikro kiekviena tokia priemonė skatina elektroninių parašų naudojimą, kaip kad šiuo metu mano kolegos šalia manęs aptarinėja, kaip jie jau pradėjo naudoti elektroninius parašus. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonių prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį įstatymo projektą po pateikimo, palaikote, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų kas nors siūlote?
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Ar galėtumėte įtraukti į protokolą. Nespėjau paspausti mygtuko, norėjau balsuoti taip pat už.
PIRMININKAS. Gerai, įtrauksime. Papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną.
16.21 val.
Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4003 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4003. Pranešėjas – V. Simulikas. Patekimas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, ko gero, daugeliui teko susidurti su atvejais, kai teisminiuose procesuose teismai priima sprendimą Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka, kad vyksta rašytinis procesas. Bet viena iš šalių atranda kokius nors dokumentus arba argumentus, kad galėtų papildyti ir kad teisėjams būtų galima pasiūlyti išklausyti vieną ar kitą pusę. Tuo atveju, kai yra rašytinis, Civilinio proceso kodekso tvarka yra numatyta, kaip yra pakviečiamos, kaip yra informuojamos pusės, kad toks procesas bus, ir jūsų argumentai, kaip sakant, nebus priimami.
Siūloma papildyti, kad numatytais atvejais yra galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, bet tik tuo atveju, jeigu kuri nors iš šalių nepareiškia noro dalyvauti. Jeigu nors viena iš šalių, gavusi pranešimą, kad planuojamas rašytinis procesas, sako, kad turi kokių nors dokumentų arba argumentų, ir išreiškia norą, tada teismas gali priimti sprendimą kviesti juos, išklausyti puses ir papildyti papildoma informacija. Ačiū. Tai yra kalbama apie žmogaus teisę papildomai teikti gynybai arba kaltinimui papildomus dokumentus, informaciją arba argumentaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausti niekas neužsirašė. Nuomonės už, nuomonės prieš taip pat nėra. Kviečiu balsuoti. Balsuojame po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 74, prieš – 3, susilaikė 12. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl papildomų siūlymų nėra. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną.
16.24 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-503 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-503. Pranešėja – A. Širinskienė. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teikiamomis įstatymo pataisomis yra siekiama užtikrinti, kad atsirastų prievolė deklaruoti privačius interesus Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintiems ekspertams, Privalomojo sveikatos draudimo visuomeniniams patarėjams ir Nacionalinės sveikatos tarybos nariams. Šių subjektų deklaracijos taptų viešai prieinamos visuomenei ir kiekvienas su jomis galėtų susipažinti. Manytina, kad toks reguliavimas padėtų skaidrinti tiek Nacionalinės sveikatos tarybos veiklą, tiek ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos veiklą.
PIRMININKAS. Paklausti nori I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama kolege, gal jūs galite pasakyti, kodėl per šį įstatymą tą reikia daryti, nes yra kitų įstatymų, Viešųjų pirkimų įstatymo kiti straipsniai, kur tie patys medikai, kurie dirba universitetuose, turi deklaruoti, jeigu yra profesoriai, docentai, vyriausieji gydytojai taip pat turi deklaruoti. Ar čia yra koks nors kitoks tikslas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip žinote, mes priėmime sprendimą dėl Nacionalinės sveikatos tarybos sudėties ir iš tikrųjų ten bus situacijų, kai dalis gydytojų, kurie yra Nacionalinės sveikatos tarybos nariai, deklaruos, kita dalis neturės pareigos deklaruoti. Šiuo atveju mes tiesiog suvienodintume visiems sąlygas. O Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeniniai patarėjai naujame įstatymo projekte, kurį mes svarstome, jau atsiranda, tačiau ten yra numatyta, kad jie deklaruos interesus, ir Teisės departamentas jau parašė pastabą, kad nėra keičiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas. Šiuo atveju mes nuosekliai vėlgi tiems subjektams numatytume pareigą.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, labai panašus klausimas, ko klausė I. Degutienė. Susidaro toks įspūdis, kad visi, kurie peržengs Seimo slenkstį, ypač einantys į Sveikatos reikalų komitetą, turės deklaruoti. Gal priverskime padaryti visuotinį deklaravimą visiems, kas dirba sveikatos srityje? Kodėl net visuomeniniai patarėjai, ar ne per smulkiai?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad ne per smulkiai dėl tos priežasties, kad Seimo narių visuomeniniai patarėjai jau dabar privalo deklaruoti savo viešus ir privačius interesus. Manau, kad tokios institucijos, kaip Privalomojo sveikatos draudimo tarybos, visuomeniniai patarėjai ekspertai, kurie bus kviečiami teikti ekspertines išvadas, taip pat turėtų deklaruoti interesus, kad jų interesai visuomenei būtų žinomi ir suprantami.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš taip pat nėra. Siūlau balsuoti po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 79, prieš – 1, susilaikė 11 Seimo narių. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Atsiprašau, aš buvau už.
PIRMININKAS. Dėkui, užrašysime. Papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gegužės 2 dieną.
16.28 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-278 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-278. Pranešėja – V. Vingrienė. Pateikimas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, pataisa siekiama išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, papildomai įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes į užstato sistemą. Užstato sistema galėtų aprėpti nuo 100 mililitrų iki 3 litrų tarą. Šiuo metu užstato sistema taikoma PET buteliams, skardinėms, taip pat stiklo pakuočių tarai ir tik daliai alkoholinių gėrimų taros. Taip iš esmės susiejama pakuotėje talpinama produkcija ir pakuotės dalyvavimas užstato sistemoje, o teršia juk ne pakuotės turinys, o pati pakuotė. Todėl atliekų tvarkymo sistemos turėtų būti kuriamos diferencijuotai pagal pakuotes ir jų žalą aplinkai, o ne pagal pakuotės turinį.
Formuojant tokią politiką, labai svarbus pirminis atliekų rūšiavimas, tačiau Lietuvoje daugiamilijonines investicijas kainavusi konteinerinė atliekų rūšiavimo sistema sunkiai skinasi kelią ir daug metų neduoda reikiamo efekto, yra apipinta daugybe neskaidrių veikimo schemų, o investuoja valstybė, nors turėtų teršėjas.
Kolegos, planuojama, kad šiemet užstato sistema pasieks 90 % efektyvumą, o papildomai prijungus prie jos ir stiprųjį alkoholį, iš esmės didžioji stiklo pakuočių dalis taptų užstato sistemos dalimi. Tai reikštų, kad ji būtų žymiai efektyviau tvarkoma ir tinkamai apskaitoma. Priėmus įstatymo pataisą, į sistemą patektų apie 200 mln. vienetų pakuočių ir būtų efektyvesnis apie 50 tonų stiklo pakuočių atliekų surinkimas bei sutvarkymas. Siūlomas sistemos išplėtimas labai pagerintų atliekų rūšiavimą ir tik iš dalies modifikuotų dabartinę konteinerinę rūšiavimo sistemą šiek tiek sumažindamas ir taip ganėtinai mažai efektyvios, neskaidrios ir iš esmės mūsų valstybėje iracionalios rūšiavimo surinkimo sistemos dalį, kur įdėtos daugiamilijoninės investicijos neduoda pakankamo rezultato, kurį per vienerius metus jau davė užstato sistema.
Taigi būtina skatinti papildomą interesą rūšiuoti, o užstato sistema ir jos taikymas sukuriant ekonomines prielaidas kiekvienam grąžinti pakuotes į priėmimo vietas ir atgauti pinigus parodė esanti stipriai motyvuojanti visuomenę, o rinka tapo labiau matoma ir skaidresnė. Jau per pirmus metus pasiektas įspūdingas daugiau nei 70 % efektyvumas suponuoja, kad atliekas rūšiuoti galime tiktai turėdami tinkamą motyvą.
Dar vienas svarbus šios pataisos teigiamas aspektas yra alkoholio prieinamumo mažinimas, tai sąlyginės rinkos priežiūros ir apskaitos mokesčių surinkimo aspektas. Įvedus specifinį ženklinimą, pakuočių grąžinimas per depozito sistemą labai pasitarnautų ir nelegalaus alkoholio srautų sekimams.
Kolegos, taigi motyvų ir teigiamo efekto argumentų daugiau nei pakankama, tačiau tam, kad sistema būtų praplėsta, svarbu atmesti dirbtinius kontrargumentus ir sugebėti atlaikyti spaudimą. Jau dabar aišku, kad dėl šio pasiūlymo kyla didelis atliekų surinkimo ir alkoholio pramonės pasipriešinimas. Pateiktai pataisai prieštaraujama ne dėl vartotojiško ar aplinkosauginio intereso, o būtent dėl jau sukurtų atliekų tvarkymo verslų, taip realiai ir nepagrindžiant pozicijos, kad išplėtus užstato sistemą galėtų kuo nors būti blogiau viešajam interesui. Net patys užstato administratoriaus vadovai iš esmės jokių prieštaravimų tam neteikia, o sėkmingą papildomų pakuočių surinkimą gali technologiškai įgyvendinti tie patys jau dabar veikiantys taromatai.
Mieli kolegos, labai raginu pasisakyti už siūlomą idėją ir pritarti Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio pataisai, kuria būtų išplečiamas užstato sistemos taikymas ir paskatintas efektyvus atliekų rūšiavimas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau pasiteirauti, ar iš tiesų techninės galimybės leistų, nes, be to taromato, reikalinga sandėliavimo sistema, nes kiekis padidėtų, ypač taros, kuri nėra gniuždoma.
Antras dalykas. Ar iš tiesų absoliučios sistemos veikia ir kituose kraštuose, nes kiek teko domėtis, Skandinavijoje ir kituose kraštuose daugiausia buteliai ir tos gniuždomos pakuotės. Ar šiuo atveju šiek tiek nepersistengta ir ne per didelis tempas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Manyčiau, kad nepersistengta. Ta pati Suomija taip pat taiko ir stipraus alkoholio taros surinkimą.
Dėl techninių galimybių. Kiek teko domėtis, užstato sistemos administratorius su šiek tiek papildomomis investicijomis tikrai galėtų praplėsti ir surinkti, ir tikrai taikyti visą depozito sistemą.
PIRMININKAS. Klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, labai suprantamas noras išplėsti neblogai veikiančią sistemą, nes iš tiesų mūsų pakelės ir pamiškės pašvarėjo, bambaliai surenkamai atgal. Viskas gerai. Žmonės suinteresuoti. Tačiau visai neseniai atėjo pas mus užstato sistemos administratorius ir vėl iš valstybės prašė 300 mln. savo veiklai užtikrinti. Taigi galbūt tas surinkimas, ką mes ir anksčiau prognozavome… Kuo geresnis surinkimas, tuo mažiau jie gauna grynų pinigų iš karto į savo biudžetą. Ar neatsitiks taip, kad, išgramdžius čia iš to puodo paskutines nuosėdas, valstybei vėl reikės dotuoti šią sistemą? Ar ne geriau ir ne pigiau būtų efektyvinti konteinerinę sistemą skatinant gyventojus rūšiuoti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pauliau, man atrodo, jau minėjau, kad į konteinerinę sistemą jau daugelį metų investuojama, dirbama, plečiama, tačiau ji tokio efekto nepasiekė kaip užstato sistema per vienerius metus. Dabar mes einame žiedinės ekonomikos įgyvendinimo keliu ir iki 2020 metų turime užtikrinti 50 % atliekų perdirbamumą. Taip rūšiuodami, nemanau, kad mes tikrai pasieksime jį. Užstato sistema tikrai paskatintų ir sumažintų atliekų srautą į komunalines atliekas, taip pat ir deginimą, dėl kurio šiandieną irgi kyla daug diskusijų. Manyčiau, kad mes turėtume žiūrėti į pažangesnį pirminio rūšiavimo būdą, nebūtinai skatindami konteinerinę rūšiavimo sistemą, kuri, kaip ir minėjau, yra ydingai tvarkoma. Mes norime šitą tvarkymą išskaidrinti, nes tikrai yra pakankamai problemų toje srityje.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, leiskite suabejoti, ar nelegalus vartojimas bus sumažintas per depozitą. Juk alkoholis yra žymimas banderolėmis. Tai yra vienas iš aspektų.
Antras dalykas. Alkoholio buteliai ar pakuotės kiekvieno gamintojo yra labai įvairios – keturkampis, trikampis, kreivas, dar kažkoks šleivas. Tiems depozito surinkėjams aš neįsivaizduoju, kaip reikės perginkluoti taromatą, kad būtų galima visus priimti. Jeigu jis yra apvalios formos, sutinku, galima, bet aš irgi kalbėjau, mažiausiai vien apvalios formos paimti stiklinę tarą reikės apie 3 mln. investicijų. Mažiausiai. Nes praeitoje kadencijoje mes prie tos sistemos (Paulius gerai žino) dirbome ir tai nėra taip paprasta. Jūs rašote, kad investicijų nereikės. Pirmiausia reikės ir gana daug.
Antras dalykas. Ne visą tarą paimsime – tik apvalią. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Labai dėkoju už klausimą. Pirmiausia norėčiau atsakyti dėl nelegalių alkoholio srautų atsekamumo. Vakar kalbėjome su sveikatos ministru ir dar gvildenome vieną idėją, kad per depozito sistemą mes tikrai galime pritaikyti ir alkoholio atsekamumą. Tai yra nustačius specifinį žymėjimą, kas yra taikoma ir kitose šalyse, kad būtų galima atsekti ir pačius alkoholio srautus, ir nelegalią gamybą. Aš manau, kad mes tikrai užtikrinsime kaip tik ir perdirbimo, ir gamybos sritis.
Dabar dėl apvalių pakuočių ar taros. Tikrai galima techniškai išspręsti šitą klausimą. Pagrindinė priežastis, kodėl apvalios šiandien taikomos, todėl, kad pagal sukimą nuskaitomas barkodas. Suomijoje ar, atrodo, Estijoje tas klausimas išspręstas – galima dėti barkodu į viršų ir tiesiog problema bus išspręsta. Aš manau, kad techninės galimybės tikrai išsprendžiamos. Užstato sistemos administratorius tam netgi ir neprieštarauja.
PIRMININKAS. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, kiek aš žinau, jūs šitame procese jau senokai dalyvaujate. Labai puiku, kad stengiatės. Iš tikrųjų daugelis, kai buvo pirmas etapas: oi, kaip čia bus, kai įrengs taromatus, ir t. t.? Kai buvo priimta, įrengė ir padarė. Deja, šiandien mūsų visuomenės dalis ar iškylauja, ar važiuoja mašina, švysteli butelį per langą ir nieko nežiūri. Ir nieko čia nepadarysi. Nepriversime daryti šito rūšiavimo. Tai, ką jūs dabar teikiate, šitas išspręs tuos klausimus. Kaip ten priims tuos butelius, kaip kas bus, tegul jie sprendžia, nes visi iš alkoholio gauna didžiulį biznį ir tas butelis jau seniai būna įskaičiuotas. Taigi reikia daryti ir aš už tai. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už palaikymą. Bet aš noriu tiesiog dar pasakyti, kokia nematoma šitos sistemos pusė. Kaip jūs minėjote, jeigu kas nors išmeta butelį per langą ir nenori susigrąžinti užstato, jis tiesiog pasidalina pinigais su kitais. Tai yra ekonominis, socialinis teisingumas į nematomai siūlomos sistemos pusę…
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, kadangi esu pats šitos sistemos vartotojas, vis dėlto skaitydamas pakeitimą įstatymo, kuriame nėra įrašytos jo vykdymo sąnaudos, aš jau įsivaizduoju žmones, stovinčius su trilitriniais stiklainiais ir mėginančius įdėti, neinvestavus į tą sistemą nė euro, tą trilitrinį ir gauti iš to naudą keliolikos centų. Tai vis dėlto, jūsų manymu, ar įstatymo pateikime ir aiškinime nereikėtų aiškiai apibrėžti sąnaudų, kurios bus reikalingos, o jų neišvengiamai bus, nebent trilitriniai stiklainiai bus metro ilgio ir tada lengvai tilps į tą angą, kurią dabar mes naudojame atiduodami tarą. Norėčiau vis dėlto tokių patikslinimų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Na, aš manyčiau, kad čia yra pati mažiausia problema, turbūt techniškai gana lengvai išsprendžiama. Bet dėl trilitrinių pakuočių, kaip jūs minėjote, stiklainių, be abejo, čia dar diskutuotinas klausimas, tikrai mes šiandien nesame taip jau labai… (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, labai žaviuosi jūsų ekologiniu entuziazmu, bet aš, kaip liberalas, sunkiai pritariu jūsų metodui. Visiems yra žinoma, kad depozito sistema, įvairiais skaičiavimais, kainuoja nuo 3 iki 20 kartų brangiau sutvarkyti pakuotę, negu tai darytų žmogus, įmesdamas tiesiog į varpelį, liaudiškai vadinamą varpelį.
Tad mano klausimas jums. Jūs į gamtosaugą ir aplinkosaugą žiūrite per prizmę, kad tik ekonominėmis iniciatyvomis ir finansiniais apsunkinimais mes išspręsime žmonių motyvaciją rūšiuoti, ar jūs tikite, kad žmogus iš esmės Lietuvoje gali imti rūšiuoti ir išrūšiuoti šitas atliekas? Aš, kaip sąmoningas ekologiškai rūšiuojantis žmogus, Seimo viešbučio kieme visada išmetu į skirtingus konteinerius savo išrūšiuotas atliekas ir nenoriu mokėti papildomo mokesčio depozito rūšiavimo sistemai. Dėkui.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Simonai, aš irgi taip pat esu ekologiškai sąmoninga ir man labai patinka, kada žmonės iš idėjos rūšiuoja, ir manau, kad mūsų toks tikslas yra. Tačiau, deja, kaip praktika rodo, finansinis motyvas greičiau yra pasiekiamas, todėl aš manau, kad mes ir turime nueiti tuo keliu, kuris duoda didžiausią efektyvumą.
Jau daugelį metų skatinama konteinerinė rūšiavimo sistema savo efekto nedavė. Na, kitose šalyse galbūt jinai pasiekė, galbūt gyventojai per ilgesnį laikotarpį pasiekė tą ekologinį sąmoningumą, tai yra labai gražu, labai graži iniciatyva ir aš labai būčiau už, bet, deja, kaip matome, finansinis motyvas šiandieną yra geresnis motyvas. Taigi mes ir turime eiti tuo keliu, kuris mums padėtų labiau susitvarkyti.
O tai, kad dažniausiai ir pačiame Vilniuje, kur tikrai galbūt naujuose mikrorajonuose, kur žmonių ekologinis sąmoningumas ir išrūšiavimas yra pasiekęs jau pakankamai aukštas normas, iš kiemų dingsta tie patys konteineriai ir tai ekologinio sąmoningumo visiškai neskatina. Man pačiai tenka vaikščioti per kelis kiemus, kai dingsta varpeliai, ir ieškoti, kur išmesti išrūšiuotas atliekas. Taigi ne visi turbūt ekologiškai sąmoningi, tokie, kurie eina didelius atstumus, tiesiog meta į komunalinių atliekų srautą. Aš manau, kad čia motyvas geresnis su užstato sistema.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausti laikas baigėsi. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, čia tų abejonių galbūt yra įvairių, bet iš principo, jeigu pasižiūrėtume šiek tiek atgal, atsiradus depozito sistemai visi turbūt pradėjome džiaugtis, kaip sutvarkytos pamiškės, pakelės ir visos kitos viešosios erdvės, kur būdavo tikrai sunku praeiti ir būdavo daug šiukšlių, plastmasinių ir visokių kitokių pakuočių. Tuo pavyzdžiu sekant ir tikslinga plėsti depozito sistemą.
Aišku, yra grėsmių ir pamąstymų, kiek tai kainuos. Galiu pasakyti, kad lygiagrečiai yra užsakytas nepriklausomas vertinimas, kur ir bus suskaičiuota, ir atsakyta, kiek tai bus naudinga arba galbūt žalinga. Bet turbūt eigoje bus atsakyta mums į tuos klausimus. Iš principo siūlau palaikyti šią idėją, šį įstatymą, ir tas visas abejones, manau, išsklaidysime dirbdami, tikrai per svarstymus atsakysime į visus klausimus. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu čia paklausytume entuziastingai pasisakiusius pranešėjus, atrodytų, ko mes visi čia žiopsome tiek laiko. Štai ir tie taromatų administratoriai tik ir svajoja, kad čia viską kimštume, ir to nori, ir beveik čia niekas nekainuoja, ir dabartiniai varpeliai kažkur dingsta. Žodžiu, viskas yra blogai, gali būti gerai ir čia pat galima padaryti.
Na, aš manau, kad yra nevisiškai taip, nes kitaip kaip paaiškinsi, kad, atrodo, tik Suomija iš Europos Sąjungos šalių yra įdiegusi tokį platų spektrą taros į depozito sistemą. Aišku, jeigu eitume pranešėjos keliu, tai visa tai kainuotų, ir pamatytume, kokias sumas pateiktų tos sistemos administratoriai, kiek išaugtų užstato dydis, kai jau dabar tie administratoriai kalba, kad esant dabartinei sistemai jie nori didinti sumą.
Dar pranešėja kažkodėl nutylėjo, taip nei iš šio, nei iš to nori krašto apsaugos sistemą iš šitos depozito sistemos išimti. Kokia čia privilegija? Kodėl kariuomenė neturi tvarkingai susimokėti, o po to grąžinti? Tai apie tai mums visiškai nieko nesakė.
Aš siūlau neskubėti, nesuteikti žmonėms iliuzijų, kad čia tuoj pat trilitrinius stiklainius galėsime į tuos taromatus kimšti. Neblogai veikia dabartinė sistema, už europinius pinigus nupirkti konteineriai rūšiuoti. Jeigu jų atsisakysime, ar dar nereiks tų europinių pinigų grąžinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 26. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi… Matau, T. Langaitis nori.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Matote, kaip balsavome, tai norisi vis dėlto paprašyti nepamiršti spręsti į varpelius netelpančių trilitrinių slovikų, liaudiškai tariant, problemą, nes tiktai sukursime žmonėms daugiau problemų ir taip pat akcijos „Darom“ organizatoriams. Iš patirties sakau. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat nori paklausti A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, pirmininke, ne paklausti. Vis dėlto Vyriausybė tvarko tą sistemą ir tikrai privalome prašyti jų išvados, nes, kaip sakė J. Razma, čia nėra taip lengva ir paprasta. Tai yra labai sudėtinga, labai brangi sistema, ir jeigu tik dėl alkoholio, ten vyno, t. y. ne vyno, viskio ar ko, mes dar įdiegsime tą sistemą, tai gali gulti našta, tikrai gana didelė finansinė našta. Prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galima, pritarta.
Taip, papildomi komitetai. Vis dar nori paklausti Virginija. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš pirmiausia norėčiau padėkoti visiems už palaikymą, nes tai yra pirmas mano projektas. Labai dėkui, kad palaikėte.
Kitas. Aš noriu atkreipti dėmesį į kolegos repliką. Tikrai atsižvelgsime į pastabas. Dėl krašto apsaugos, be abejo, tai yra išimtis, ir keleiviniuose traukiniuose, taip pat oro uostuose keleivių naudojamos taros neįtraukti į depozito sistemą, bet į tai bus atkreiptas dėmesys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomų komitetų taip niekas ir nepasiūlė. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. (Balsas salėje: „Biudžeto ir finansų komitetą!“) Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Ačiū. Tai papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.
16.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-522 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-522. Pranešėjas – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Yra pasiūlymas papildyti Seimo pavasario sesijos darbų programą 15 punktu ir įtraukti Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-499.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, aš dėl paties projekto, ne dėl programos.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Taip pat dėl projekto.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Nuomonė už. Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Kitas klausimas… Toliau svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ar galime pritarti bendru sutarimu po priėmimo? Atsiprašau, svarstymo stadija…
Dabar priėmimas. Motyvų dėl viso nėra. Balsuojame dėl viso projekto įtraukimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimui (projektas Nr. XIIIP-522) pritarta. (Gongas)
16.53 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-499 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9b klausimas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-499. Pranešėjas – K. Mažeika. Prašom. Pateikimas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas gimė žvelgiant į praeitų dvejų metų iš eilės situaciją, kad Vyriausybė išties nesilaiko kvotų, kurios yra numatytos, tai yra 40/40/20. Kalbama apie klimato kaitos valdymo finansinį instrumentą, kaip žinote, 90 %, šiemet daugiau nei 90 % yra skirta Daugiabučių namų renovacijos programai ir visiškai pamirštama Viešųjų pastatų renovacijos programa, ypač kalbama apie atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimą ir plėtrą. Šitos dvi sritys yra pamirštos. Siūloma, kad šis sprendimas būtų ne Vyriausybės lygmeniu, o perkeltas į Seimą, kad būtent tai būtų plėtojama, nes argumentai kalba patys už save.
Kalbėdamas apie skaičius, galiu tik paminėti, kad vienas investuotas euras į renovaciją duoda grąžą 1,37 euro, o investuotas į atsinaujinančius energijos šaltinius duoda 2,24 euro. Turbūt būtų tikslinga išlaikyti tas proporcijas ir lygiagrečiai neapleisti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros. Aišku, yra daugiau skaičių, bet esmė, manau, aiški. Būtų toksai siūlymas ir prašymas palaikyti šį įstatymo projektą. Juo labiau kad su Vyriausybe, su Aplinkos ministerija kalbėta. Lyg buvo diskusija komitete, mes pateikėme rekomendacijas ir dėl šių metų išties apgailestavome, bet galbūt ta grėsmė yra tokia, kad ir praeita Vyriausybė lyg ir bandė pasinaudoti, ministerijos politikai prieš rinkimus lyg ir bandė paleisti tą programą, kad mes visus namus lyg ir renovuosime, bet pasirodo, kad tų pinigų nebuvo, tik pažadai. Turime tokias pasekmes, kad šiandien tuos daugiau nei 90 % turime, todėl, kad žmonių lūkesčiai nebūtų visiškai paminti, turime ir kompensuoti šiandien. Kalbėdami apie perspektyvą, turime nubrėžti konkrečias ribas, kad išvengtume būtent to politikavimo šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš suprantu, formulė 40/40/20 dar galioja, paprasčiausiai Vyriausybė nesilaiko įstatymų?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Tai kam reikia keisti įstatymą ar panaikinti Vyriausybės įgaliojimus, kad kita motyvuota Vyriausybės įgaliota institucija galėtų diktuoti sąlygas Vyriausybei? Mano nuomone, šiandien tie įsiskolinimai yra 40 dėl atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimo, rodos, tai yra apie 17 mln. eurų, tai šiandien tie investiciniai projektai, kurie buvo skirti būtent šiems 40 %, bus neįgyvendinti, nes daugelis privačių įstaigų yra pasirengusios investicinius projektus. Tą patį apima ir visuomeninės paskirties pastatai. Kaip jūs manote, pakeitus dabar šį įstatymą, kas pasikeis?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pasikeis tai, kad tie pinigai yra iš Klimato kaitos programos, kai mes net nežinome, kiek kiekvienais metais bus tų pinigų, yra sunku ir yra pakankamai sudėtinga planuoti tuos finansus. Ministerija šiek tiek pateko į tokius spąstus. Kalbėta su Finansų ministerija ir žinau, kad Vyriausybė turi ambicingų tikslų kiekvienais metais renovuoti maždaug 500 daugiabučių. Tie tikslai yra ambicingi, bet kokiu atveju šitos programos lėšų tikrai nepakaks, kad būtų normalus planavimus, jie ieško kitų finansavimo šaltinių. Bet kokiu atveju, šita programa… Yra net Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad mes bet kokiu atveju neturėtume taip elgtis, kad Vyriausybė arba ministerija savo nuožiūra perskirstytų tuos pinigus, nes lyg ir yra nustatytos proporcijos, kurios turėtų būti.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, kodėl ta pataisa atsirado? Kad Vyriausybė galėtų daugiau pinigų paimti iš klimato kaitos ir skirti kitoms reikmėms, tai ir buvo prioritetas namų renovacija. Bet aš ne apie tai. Ar jūs, dabar norėdamas apriboti Vyriausybės teises ar Vyriausybės galias šia pataisa, suderinote tą projektą su Ministru Pirmininku ir aplinkos ministru, ar čia yra grynai jūsų noras tai padaryti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš pradžioje sakiau, kad buvo kalbėta ir jie mato tą tikslingumą, nes dabar atėjusi nauja Vyriausybė gavo iš praeitos Vyriausybės palikimą, t. y. įsipareigojimus gyventojams. Ką ir kalbėjau apie gyventojų lūkesčius, kad jie lyg ir teikė projektus, parengė planus, lyg ir liko tik sutartis pasirašyti, visus žingsnius nuėjo, investavo daug pinigų, investiciniai planai padaryti, bet pinigų nėra. Tai būtent mes užkertame kelią tokiems piktnaudžiavimams, nes turėtume planuoti ir žinoti. Vyriausybės tikslas yra 500 daugiabučių, tai bet kokiu atveju mes iš šitos programos to neįgyvendinsime, jie turi ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Iš kitos pusės, mes negalime nuskriausti tų, kurie tos plėtros… atsinaujinančių energijos šaltinių ir plius visuomeninių pastatų, apie ką mes kalbame.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš esmės galima sutikti, kad problemų Aplinkos ministerijoje būta, tik aš nesuprantu vieno paprasto dalyko. Iš principo tai, ką jūs pristatėte, yra Vyriausybės prerogatyva. Šiandien Vyriausybė yra jūsų, aplinkos ministras yra jūsų, Ministras Pirmininkas yra jūsų. Ar jūs nepasitikite Vyriausybe ir savo ministru, kad norite šį klausimą atnešti į Seimą? Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, geras klausimas, bet dėl to ir atsirado. Tai yra sutarta ir su ministru, ir dėl to, kad galbūt tarp kitų atsirandančių problemų nepasimirštų kadencijos pabaigoje, kai galbūt pasikeis Vyriausybė ir vėl atsiras tokia priešprieša kaip buvusioje Vyriausybėje, kad, vadinkime, ta proporcija nustatoma vienašališkai, kiek perskirstyti. Todėl mes bendru sutarimu, kad nepaliktume kam nors po to problemų, užkertame kelią, kad būtų išlaikyta ta proporcija, ir tai įtvirtiname įstatyme.
PIRMININKAS. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Dabar tampa aišku, kad mes įstatymiškai įpareigojame Vyriausybę, ji turėtų net atgaline data įsipareigojimus vykdyti. Vienas dalykas.
Antras dalykas, norėčiau paklausti, ar tie žmonės, kurie dabar nespėjo įeiti į projektus, turi visus dokumentus, jie tikrai gaus 40 % paramą atgaline data? Jeigu ne, tada nuo kada tas galėtų įvykti šioje Vyriausybėje arba pagal Aplinkos ministerijos sprendimus?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kaip jūs turbūt žinote, kad įstatymai atgaline tvarka negalioja, ar ne? Tai tikrai šis įstatymas įsigalios tik nuo kitų metų ir planuojant būtent kitų metų išlaidas. Tai bus atsižvelgiama į tai ir, kalbant apie gyventojus, kurie yra pasirengę investicinius projektus, šiandien todėl ir yra ta proporcija perskirstyta. Mes norėjome, kad jau ir šiemet būtų atkurtas tas socialinis teisingumas, kad būtų lygiagrečiai plėtojamos visos kryptys, bet vien dėl to, kad gyventojai jau yra pasirengę, kaip jūs ir minėjote, investicinius projektus ir jie jau laukė. Vasara artėja, pats laikas vykdyti renovacijas, todėl mes sąmoningai nestabdome to. Nesame kažkokie labai ambicingi ir principingi, atsižvelgiam į tuos skaičius, kurie yra. Todėl ir norime, kad šiandien tie projektai, kurie pradėti, būtų užbaigti, o ateityje, kad nebūtų tokios kolizijos, kuri yra šiandien, kad visi pinigai naudojami vienai krypčiai, kad nebūtų taip, kad galbūt tada pulsime visi investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius arba vien tik visuomeninius pastatus renovuoti. Kad to nebūtų, kad būtų proporcingai, lygiagrečiai vystomos visos kryptys.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Galite užimti savo vietą.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Palaikydama kolegos iniciatyvą, tikrai noriu pasakyti, kad šiuo metu perskirstymas proporcijų iš Klimato kaitos programos rėmimo 40/40/20 skirtas energijai taupyti, su vienu argumentu faktiškai, kad klimato kaitos tikslus mes pasiekiame, bet niekas nedraudžia užsibrėžti ambicingesnių tikslų ir investuoti daugiau į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. O būsto renovacijai ir energijos taupymui lėšos yra skiriamos iš kitų programų, todėl aš tikrai norėčiau palaikyti šį projektą, kad nesudarytume galimybės keisti proporcijų, ir užtikrinti visas sritis, kuriose būtų dirbama klimato kaitos procesų stabdymo linkme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną.
Yra J. Razmos prašymas Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
17.05 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-514(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-514(2). Pranešėja – V. Vingrienė. Pateikimas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šia įstatymo pataisa siekiame įteisinti saugiklį dabar keičiamo Miškų įstatymo projekto kontekste ir Valstybinių miškų reformos kontekste, siekdami įtraukti valstybinius miškus į strateginę reikšmę turinčių įmonių sąrašą, taip užkertant kelią galimam įmonės privatizavimui. Tai būtų saugiklis, kuris šiandien kelia nerimą dėl galimo valstybinių miškų privatizavimo. Siūlyčiau pateiktam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Suprantame, tiek laiko atstovavus miškininkams dabar blogai jaučiatės ir bandote kažkaip padaryti abrakadabra, ką nors kompensuoti, neva jie neprivatizuotų miškų. Tik dabar norėčiau paklausti, apie kokią įmonę jūs kalbate? Nes čia miškai yra valstybinė įmonė, o jūs padarote akcine bendrove. Tai čia, ko gero, vienas žingsnis iki privatizavimo. Jūs atvirkščiai darote, negu norite padaryti. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia tiesiog dėl įmonės pavadinimo, tai vėlgi dar svarstytinas klausimas. Bet dėl atstovavimo aš galiu jums pabrėžti, kad aš atstovauju viešajam interesui.
PIRMININKAS. Klausia P. Saudargas. Deja, nematau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš matau, kad projekto autorė atskleidė slaptą valstiečių planą, nes miško valdymo reformos projekte yra valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Tai, kad ji yra valstybinė įmonė, reiškia, kad ji negali būti privatizuojama iš viso. Negali būti nė procento privataus kapitalo. Jūs čia jau kalbate apie akcinę bendrovę. Vadinasi, yra planas po to tą valstybinę įmonę padaryti akcine bendrove ir kažkiek privatizuoti. Dabar su tuo projektu norite gelbėtis, kad nebūtų privatizuota daugiau kaip 50 %. Tai įdomių planų jūs turite. Bet šiaip siūlyčiau šitą teisiškai absurdišką projektą tiesiog turėti drąsos atsiimti, nes valstybinė įmonė yra ne tame straipsnyje, jeigu jau būtų rašoma į strateginių įmonių sąrašą. O jeigu kursite akcinę bendrovę, tai prisipažinkite, kad turite tokių užmačių bent jau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šiandien Miškų įstatymo projekto pataisa yra svarstoma komitetuose ir tikrai bus pateikta daug pasiūlymų dėl to paties projekto. O dėl įmonės pavadinimo, dėl įmonės statuso tai čia vėlgi yra diskutuotinas klausimas. Aš pati teikiu pasiūlymų dėl Miškų įstatymo projekto ir pats… ar tai būtų akcine bendrove pavadinta, ar tai valstybine įmone, ar tai galbūt yra dar ir kitų pasiūlymų, tai aš manau, kad įstatymo rengimo kontekste tai bus atitinkamai patvirtinta.
PIRMININKAS. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš turbūt trečią kartą bandysiu užduoti tą patį klausimą. Ar jūs tikrai turite intencijų akcionuoti bendrovę, kuri valdys Lietuvos valstybės miškus? Nes šiandien pateiktame įstatymo projekte čia ne pavadinimo klausimas. Kad pavadinimas gali būti „Lietuvos miškai“ arba „Du gaideliai“, tai tas yra aišku, bet statuso klausimas yra aiškiai apibrėžtas – valstybės įmonė. Jūs kalbate apie akcinę bendrovę. Ar tai reiškia, kad galima tikėtis pasiūlymų tą įmonę organizuoti kaip akcinę bendrovę tam, kad vėliau galbūt dalį jos kapitalo būtų galima parduoti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš, pavyzdžiui… Vėlgi gal tą projektą reikėjo pakeisti, nes dėl pačios valstybinės įmonės manyčiau, kad tai būtų kur kas geresnis statusas. Aš manau, kad mes tikrai apsvarstę pasiūlysime būtent valstybinės įmonės pavadinimą.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, trys įstatymų projektai pristatomi iš eilės, ir aš atkreipiu dėmesį, kad juos teikia Seimo nariai. Čia tas Seimo narių aktyvumas, apie kurį šnekėjo kadencijos pradžioje, kad iniciatyvą perims Seimas, ar ne? Bet šiandien nėra beveik nė vieno įstatymo (atrodo, buvo vienas), kurį pristatytų Vyriausybės atstovai. Šiandien teikia Seimo nariai. Atleiskite, bet du paskutinieji, įskaitant šitą įstatymą, yra priešingos tendencijos, negu ministerija viešai kalba. Ministerija nekalba apie akcines bendroves, ministras nekalba apie privatizavimą, specialiai sako, kad bus valstybinė įmonė, jūs sakote – akcinė bendrovė. Jūsų komiteto pirmininkas K. Mažeika, nepasitikėdamas Vyriausybe, teikia sprendimą iš Vyriausybės atimti teisę apsispręsti dėl proporcijų. Jūs pasakykite, kur yra iniciatyva ir kas nulems miškų likimą – ar Seimo nariai, ar vis dėlto jūsų deleguotas ministras K. Navickas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad sprendimą priima Seimo nariai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš noriu pasiteirauti, ar jums neatrodo, kad truputį ankstyvas pasiūlymas, nes ką mes dabar matėme, yra painiava, ar tai bus akcinė bendrovė, ar tai bus valstybinė įmonė. Iš jūsų atsakymo mes girdime, kad bus valstybinė įmonė, iš to, ką mes turime parašyta, mes matome, kad tai bus akcinė bendrovė. Aš nors negausią politinę patirtį turiu, bet politikoje daugiau galioja tai, kas parašyta, negu tai, kas yra žodžiu pasakyta. Ar neatrodo, kad gal šitą įstatymo projektą reikėjo pateikti tada, kada bus daugiau aiškumo, ar bus įmonė, kokia ji bus ir t. t.?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Jūs iš dalies esate teisi, kad painiavos yra. Galbūt tas veiksmas ir yra vežimo statymas prieš arklį, tačiau čia vėlgi, kaip ir minėjau, yra saugiklis, kuris šiek tiek panaikintų tą nerimą, kuris šiandieną tikrai yra, kad galima nueiti latviškuoju keliu.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Virginija, man atrodo, kol ne vėlu, jūs atsiimkite šitą nevykusį savo pasiūlymą. Tai yra komedija. Dar nėra buvę per visą Seimo istoriją – statome vežimą prieš arklį, arba kūdikis negimęs, o mes jam jau vestuves ruošiame. Kažkas nenormalu. Mes žinome, kad jūs gudraujate, bet ne vieta ir ne laikas Seime juokauti. Ačiū. (Balsai salėje)
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančiųjų nėra. Pranešėja gali užimti savo darbo vietą.
Nuomonė už, nuomonė prieš. (Balsai salėje) Nuomonė už – P. Saudargas. Nėra. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, išties gerbiamas J. Razma teisus: išėjo truputį abrakadabra, kaip jūs sakėte, bet mažiausiai kalta Virginija. Čia daugiau patyrę Seimo nariai parašė tą įstatymą, dėl kurio aš asmeniškai sakiau, kad jis turi pasirodyti po to, kai Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstys Miškų įstatymą. Po svarstymo ar jau priėmimo stadijoje jis gali pasirodyti, nes Seimas matys ir jau Seimas priims sprendimą, kaip tai vadinsis – valstybės miškai, ten tokie miškai. Po to įtraukimo reikalingumą reikėjo svarstyti tada. Bet norėjome kaip geriau, išėjo kaip visuomet.
Šiuo atveju galbūt pritariame šitam ir dėl jo svarstymo tikrai darome ilgesnę pertrauką, kol ateis Miškų įstatymas į priėmimo stadiją. Tada bus aišku, kaip ten ką daryti ir visa kita, bet dar kartą sakau – jis per anksti pasirodė.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu pritarsime šitam projektui, mes pasakysime, kad ta kuriama visus miškus valdanti įmonė bus akcinė bendrovė ir kad ji galės būti iš dalies privatizuojama, tik ne daugiau kaip 49 %. Būtų šitas saugiklis, kad 51 % liktų valstybės rankose. Bet klausimas, kas tas privatininkas, kuris pasiims tuos privatizuojamus procentus turbūt iš karto?
Man atrodo, kad ne tokie buvo Vyriausybės sumanymai. Projekte yra kalbama apie valstybės įmonę. Jeigu norima valstybės įmonę įrašyti į strateginių įmonių sąrašą, tai ne tą straipsnį reikia taisyti. Kaip žinote, projekto nepagerinsi taip, kad galėtum vietoj dabartinio straipsnio kitą straipsnį keisti. Teisininkai neleidžia.
Aš siūlau projektą tikrai atmesti, nepaleisti tokių signalų, kad jau yra planai privatizuoti tą miškus valdančią įmonę, ir ramiai žiūrėti, kaip baigsis tas pagrindinio paketo svarstymas. Tikrai kviečiu ir valdančiuosius kolegas pasižiūrėti, kad čia yra pasiūlyta teisinė nesąmonė. Jauniems kolegoms gal pasitaiko, ką padarysi.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 15, prieš – 26, susilaikė 28. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta.
Todėl skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad projektą atmestume, balsuojate prieš, kas siūlote projektą tobulinti jo rengėjams, balsuojate už. (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Kartoju. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad projektą atmestume, balsuojate prieš, kas siūlote projektą tobulinti, balsuojate už.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 39, prieš – 30. Įstatymo projektą siūloma autoriams tobulinti.
17.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-527 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau 2 rezervinis klausimas. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-527. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu galime sutarti, galbūt būtų taip greičiau, aš kartu pristatyčiau visus tris Seimo nutarimus. Jie yra tarpusavyje susiję dėl to, kad Tėvynės sąjunga nori padaryti tam tikrus savo kolegų pakeitimus, kad jie sėkmingai dirbtų kituose komitetuose, negu dirbo iki šiol. Tėvynės sąjunga prašo sukeisti Seimo narius I. Degutienę, išbraukiant iš Sveikatos reikalų komiteto ir įrašant į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, K. Masiulį išbraukti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir įrašyti į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Tuo pagrindu pirmasis Seimo nutarimas, kuriame reikėtų pakoreguoti Sveikatos reikalų komiteto narių skaičių, vietoje 11 paliekant 10, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, vietoj 10 įrašant 11.
Su tuo susiję, kaip jau ir minėjau, pakeisti Seimo narių pavardes, išbraukiant iš Sveikatos reikalų komiteto, nes ir narių skaičius atitinkamai sumažėja, ir tada K. Masiulis dirbtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, o I. Degutienė dirbtų Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Su tuo taip pat susijęs kitas mūsų Seimo nutarimas, kurio pagrindu būtų papildyta ir įrašyti asmenys, kurie pavaduotų. Teisės ir teisėtvarkos komitete I. Degutienę pavaduotų A. Bilotaitė, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete K. Masiulį pavaduotų G. Skaistė.
Aš pateikiau visus tris Seimo nutarimus, o prašymas, kaip ir minėjau, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Nuomonės už, nuomonės prieš taip pat nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui po pateikimo? Pritarta. Ar galima pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Priėmimas. Balsuojame. Po vieną atskirai balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-527) priimtas. (Gongas)
17.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-528 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau įstatymo projektas Nr. XIIIP-528. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti 3 straipsniui? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 68, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-528) priimtas. (Gongas)
17.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-529 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas projektas Nr. XIIIP-529. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-529) priimtas. (Gongas)
17.24 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eriko Pavlovičiaus peticijos“ (projektas Nr. PNP-8) priėmimas
Kitas 5 rezervinis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eriko Pavlovičiaus peticijos“ projektas Nr. PNP-8. Pranešėjas – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatau E. Pavlovičiaus peticiją, kurią išnagrinėjome kovo 29 dieną, – „Dėl asmenų, turinčių dalinį ir visišką neveiksnumą, įstatymo priėmimo ir sprendimo priėmimo“. Atmesti pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, reglamentuojantį neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų teises ir pareigas, komisija priėmė atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos pateiktas nuomones. Ir manytina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose jau yra išsamiai reglamentuota asmenų pripažinimo neveiksniais ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje sąlygos, tvarka ir neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teisės.
Be to, Teisingumo ministerija vadovaudamasi Civilinio kodekso, taip pat kitais galiojančiais teisės aktais, vykdo Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse įtvirtinto asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinio reguliavimo stebėseną. Įvertinus stebėsenos rezultatus, bus sprendžiama dėl nurodytų teisės aktų nuostatų tobulinimo tikslingumo.
Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticiją (pasiūlymą) priimti atskirą įstatymą, reglamentuojantį neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų teises ir pareigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Niekas nėra užsirašęs. Ar galime pritarti bendru sutarimu Peticijų komisijos siūlymui atmesti? (Balsas salėje: „Galime.“) Dėkoju. Siūlau balsuoti. Balsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 71 Seimo narys: už – 61, prieš – 2, susilaikė 8. Peticijų komisijos išvadai pritarta.
17.26 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Vlado Krivicko peticijos“ (projektas Nr. PNP-9) priėmimas
Kitas 6 rezervinis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Vlado Krivicko peticijos“ projektas Nr. PNP-9. Pranešėjas – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Labai ačiū. Taip pat kovos 29 dieną komisija išnagrinėjo V. Krivicko peticiją. Pirmame siūlyme reikalaujama pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, tautą, žeminančią jų garbę, orumą.“ Tai yra įrašyti žodį „tauta“.
Antras pasiūlymas reikalauja pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 20 d. nutarimą „Dėl Gruzijos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“ ir pripažinti, kad buvusios Gruzijos SSRS teritorijoje atsirado tarpusavyje teisiniais santykiais nesusietos dvi valstybės, t. y. Abchazija ir Gruzija.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Kultūros ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos pateiktas nuomones. Pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį pareiškėjas, nesutinkantis su Peticijų komisijos ar Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl peticijoje iškeltų reikalavimų ir siūlymų, turi teisę po vienerių metų Peticijų įstatymo tvarka pakartotinai pateikti kreipimąsi. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai atmesti? (Balsas salėje: „Taip.“) Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Balsuojam.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš – 1, susilaikė 1. Peticijų komisijos išvadai atmesti pritarta. Replika po balsavimo? (Balsai salėje) Supratau. Seimo narių pareiškimai.
17.28 val.
Informaciniai pranešimai
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, suderinęs su ponia R. Baškiene, pateikiu tokią informaciją. Rytoj, balandžio 5 dieną (trečiadienį), 14 valandą Vitražo galerijoje turiu prašymą pono Š. Vaitkaus, Palangos miesto mero. Bus pristatyta G. Ožkinytės-Eimantavičienės ir P. Barono paroda „Palanga ir Šventoji heraldikoje, grafikoje, medaliuose“. Praėjusį sekmadienį Palangoje labai iškilmingai G. Ožkinytei-Eimantavičienei buvo suteiktas Palangos garbės piliečio vardas. Tai vienas iš ciklo „Palangos dienos“ renginių, skirtų paminėti Palangos krašto prijungimui prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d., taip pat miesto vardo gimtadieniui balandžio 5 dieną, kai 1253 metais Palanga paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte.
14 valandą „Palangos dienų“ atidarymas. Kiek žinau, atidaryme dalyvauja, ją atidaro gerbiamas Seimo Pirmininkas profesorius V. Pranckietis. Toliau po pusvalandžio jaunųjų meno žinovų pusvalandžio koncertas ir paskui kviečiama pasižmonėti su kavos puoduku ir degustuoti vieno kąsnio sumuštinius. Juos pristato Palangos viešbučių ir asociacijos darbuotojai. Ačiū. Būsiu labai dėkingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, mūsų darbotvarkė baigta. Ačiū visiems už darbą. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Vakarinis balandžio 4 dienos posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.