LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO
NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-07-23 Nr. XIIIP-2406

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 122 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį tarifą tik malkoms skirtai medienai. Be to, PVM direktyvos 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, tačiau šiame priede nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas šiaudų granulėms.

Taip pat svarstytina, ar visiems briketams galėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, PVM direktyvos 122 straipsnio pagrindu, kadangi briketų gamyboje gali būti naudojamos ne tik medienos pjuvenos, bet ir kitos smulkintos biomedžiagos (pvz.: smulkinti šiaudai, rapsų, ryžių, grikių ir kt. grūdinių kultūrų atliekos, spaliai (linų pluošto perdirbimo atliekos), durpės, saulėgrąžų lukštai, smulkinti medvilnės stiebai, susmulkintas popierius ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų PVM direktyvos nuostatas.

Antra, vadovaujantis projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, esminis projekto siekis yra sumažinti PVM tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, skirtiems privatiems namų ūkiams. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas ne tik šias kuro rūšis perkantiems privatiems gyventojams gyvenamosioms patalpoms šildyti, bet ir visiems kitiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo šildomų patalpų paskirties. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad patalpos gali būti šildomos ne tik malkomis, medžio ir šiaudų granulėmis bei briketais, bet ir dujomis, elektra. Tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių gyvenamąsias patalpas kitomis energijos rūšimis.

Ketvirta, svarstytina, ar praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą nekiltų problemų, nes priešingai negu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų malkų būtų naudojama gyvenamosioms patalpoms šildyti, o kokia – kitoms buitinėms reikmėms (vandeniui pašildyti, maistui gaminti ir panašiai).

2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.

3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:

4.1. projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje esanti frazė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;

4.2. projekto 1 straipsnyje esanti frazė „19 straipsnis. PVM tarifai“ brauktina kaip perteklinė;

4.3. siūlytina projekto 2 straipsnio dalis sukeisti vietomis ir 1 šio straipsnio dalį dėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus jo 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene@lrs.lt