Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 5, 2020 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 8
STENOGRAMA
2020 m. gruodžio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 3 dienos plenarinį rytinį posėdį. (Gongas)
10.01 val.
Seimo nario priesaika
Posėdis prasideda nuo Seimo narės A. Kubilienės priesaikos. Priesaiką priims Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Žodis pirmininkui.
D. ŽALIMAS. Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-286 dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario R. Karbauskio įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo Astai Kubilienei. Juo nusprendė, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai Seimo nare tampa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmoji Seimo nario mandato negavusi kandidatė A. Kubilienė. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas internete 2020 m. lapkričio 24 d., taigi jis įsigaliojo ir ši Seimo narė gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo narės priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs ar prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką šis tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, vardą ir pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga neprivaloma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašau visus atsistoti.
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Astą Kubilienę.
A. KUBILIENĖ. Aš, Asta Kubilienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė A. Kubilienė prisiekė 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Konstitucinio Teismo pirmininkui D. Žalimui. Nuoširdžiausi sveikinimai naujai prisiekusiai Seimo narei. Didžiausios sėkmės darbuose.
Kolegos, turime dar vieną malonią progą. Norėčiau pasveikinti R. Miliūtę su labai gražiu ir labai jaunu jubiliejumi. Deja, Rūtos nematau salėje, tačiau savo sveikinimus siunčiame jai. (Plojimai)
Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gruodžio 3 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Ar yra norinčių kalbėti dėl darbotvarkės? Prašom. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF*). Frakcijos vardu prašytume išbraukti 2-15 klausimą – Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1943. Yra galimybė užsakyti antikorupcinį vertinimą, nes kyla tam tikrų papildomų klausimų dėl šio įstatymo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar yra dar pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nematau.
Balsuojame dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymo išbraukti iš darbotvarkės 2-15 klausimą.
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 36, prieš – 57, susilaikė 19. Nepritarta siūlymui.
Dėl visos darbotvarkės. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Ačiū. Darbotvarkei pritarta.
10.08 val.
Atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4293(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4293(2). Pranešėjas – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šaunu vėl visus matyti gyviau. O dabar apie įstatymą.
Atitikties įvertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pakeitimus Ekonomikos komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė.
Dabar galime papunkčiui, pagal straipsnius eiti.
PIRMININKĖ. Ačiū. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų negauta, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). 5 straipsniui bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? 6 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Galime priimti 6 straipsnį. 7 straipsnis. Pasiūlymų negauta, pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pasiūlymų negauta, galime pritarti bendru sutarimu.
9 straipsnis. Gautas Seimo Teisės departamento siūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkui. Galime pritarti bendru sutarimu.
10 straipsnis. Gautas Seimo Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu – nepritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu.
11 straipsnis. Pasiūlymų negauta.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu.
12 straipsnis. Gautas Seimo Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 12 straipsniui bendru sutarimu?
13 straipsnis. Gautas Seimo Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. 13 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
14 straipsnis. Gautas Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – bendru sutarimu nepritarti.
PIRMININKĖ. 14 straipsnis.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu nepritarti.
PIRMININKĖ. Priimtas. 14 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
15 straipsnis. Pasiūlymų negauta, galime pritarti bendru sutarimu. 16 straipsnis. Pasiūlymų negauta, galime pritarti bendru sutarimu. 17 straipsnis. Pasiūlymų negauta, galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl 18 straipsnio yra gautas Teisės departamento siūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas nutarė bendru sutarimu nepritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Galime pritarti 18 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu.
19 straipsnis. Pasiūlymų negauta, pritariame bendru sutarimu.
Ar galime pritarti 1 straipsniui, priimti naują redakciją? Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 naują redakciją. Galime.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Motyvų nėra.
Per šoninį mikrofoną norėtų kalbėti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Pas mus parašyta, kad balsavimai bus po to. Ir dabar labai keistai skamba, kai jūs sakote: pritariame, nepritariame. Čia iš principo yra balsavimas, tad visus balsavimus keliame į tą laiką, kaip sutarėme, nes šiuo atveju išeina dviprasmybė. Susitarkime, kad būtų visiems aišku, kaip mes dirbame.
PIRMININKĖ. Kolega, dėl viso įstatymo balsuosime numatytu laiku. Šiuo atveju ėjome per straipsnius, tad jokių dviprasmybių, mano galva, nėra.
A. SYSAS (LSDPF). Ir dėl straipsnių! Kaip mes tada balsuosime? Bendru sutarimu, na, taip nebūna. Pirmininke, pagalvokite.
PIRMININKĖ. Šiuo atveju dėl Teisės departamento pastabų mes paprastai nebalsuojame. Ačiū už pastabas. Balsavimas yra nukeltas į konkretų laiką – puikiai suvokiame, kad Seimo darbo saugumas yra mūsų prioritetas.
10.15 val.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 83 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4928(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 83 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4928(2). Pranešėja – A. Širinskienė.
Pasiūlymų nėra. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimtas. Dėkui.
10.15 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 94, 342, 364, 3655 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 173, 3653, 3654 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4997(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 94, 342, 364, 3655 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4997. Pranešėja – A. Širinskienė.
Pasiūlymų nėra. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis – dėl įsigaliojimo. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Nukeliame balsavimą į numatytą laiką.
10.16 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2 straipsnių, XIV, XV skyrių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais XIV, XV, XVI, XVII skyriais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4998(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2 straipsnių, XIV, XV skyrių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais XIV, XV, XVI, XVII skyriais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4998. Primenu, projektas Nr. XIIIP-4998.
Du straipsniai. 1 straipsnis. Nėra gauta pasiūlymų dėl 1 straipsnio. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Balsavimas dėl projekto yra nukeliamas į vėlesnį laiką.
Motyvai. Niekas neužsirašė.
10.19 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5344(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5344. Pranešėjas – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas vakar apsvarstė Seimo narių pasiūlymus. Galime eiti pastraipsniui.
PIRMININKĖ. 1 straipsnis. Gautas Seimo nario A. Palionio pasiūlymas. Seimo nario nėra. Pranešėjau, Seimo nario nėra, galbūt galėtumėte pateikti pataisą?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Seimo narys siūlė, kad būtų išplėstai netaikoma išimtis individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, mokant išmoką už pirmąją karantino bangą, tai reikštų, kad tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie negavo tuo metu išmokos, atsirastų galimybė mokėti atgaline data valstybės nustatytas savarankiškai dirbantiems asmenims išmokas.
PIRMININKĖ. Balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko Seimo nario A. Palionio pataisą, kad svarstytume ją. Yra 29 palaikantys. Svarstome. Prašau pristatyti komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – siūlymui nepritarti. Pagrindiniai motyvai: pasiūlymas neatitinka projekto iniciatorių – Vyriausybės iškeltų tikslų, kurie nukreipti į paramos gavėjų siaurinimą, kad parama būtų mokama tiems, kam labiausiai jos reikia, o šis pasiūlymas plėstų įstatyminę bazę, plėstų gavėjų skaičių. Antras motyvas, kad mokama už buvusį laikotarpį, teisėje taip pat ydinga praktika ir būtų kuriamas blogas precedentas, ir būtų pareikalaujama papildomų lėšų, kurios šiuo metu nėra numatytos.
PIRMININKĖ. Motyvai už, prieš? T. Tomilinas kalba už. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad įsigilinti į šią specifiką Užimtumo įstatymo, susijusio su individualią veiklą vykdančiais ūkininkais, ne ūkininkais, yra gana sudėtinga, bet aš čia noriu atkreipti dėmesį, kad ne visai teisinga, ką kalba pirmininkas. Nėra čia išplėtimas koks nors, yra tiesiog tam tikra specifika, kaip skaičiuojamos pajamos būtent konkrečios gyventojų grupės.
Balandžio mėnesį priimant sprendimus dėl Užimtumo įstatymo tiesiog buvo padaryta iš esmės techninė klaida arba neapsižiūrėjimas, kas visiškai normalu ekstremaliomis sąlygomis, ir ji pasimatė tik daug vėliau. Šiuo atveju A. Palionis nesiūlo jokio išplėtimo, skirtingai nuo, pavyzdžiui, A. Butkevičiaus pasiūlymo, kurį mes tuoj svarstysime. Ten yra sąmoningas rato išplėtimas ir dėl jo turime politiškai apsispręsti. Čiagi mes kalbame apie 700 žmonių, kurie tiesiog ne dėl savo kaltės ir visiškai neturėdami lūkesčių nepatekti į tą paramą, kaip ir kiti žmonės, šiuo atveju kalbame apie žemdirbius, nepatenka būtent dėl ekonominio dydžio skaičiavimo ypatumų, todėl spragą ištaisyti mes tikrai galėtume. Nusiųstume labai gerą signalą kaimo žmonėms ir laikytumės tos savo pozicijos, kad iš esmės šiuo metu ką mes darome, tai yra siauriname galimybes pasinaudoti kovidine parama. Tai yra dabartinis Vyriausybės siūlymas, sutinka ir naujoji dauguma, viskas gerai, tačiau A. Palionis pasiūlė ištaisyti klaidą ir aš manau, kad tai galime padaryti.
PIRMININKĖ. Prieš kalbės M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, kad šitas biudžetas buvo rengtas jau išeinančios Vyriausybės ir ponas A. Palionis yra tos išeinančios Vyriausybės vienas iš pagrindinių politinių lyderių. Kažkodėl tas geranoriškumas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims nebuvo demonstruojamas tada, kai buvo priimamas sprendimas dėl biudžeto, ir į biudžetą tokių išlaidų neįtraukė. Dabar, kai jau perėjo į opoziciją, staiga tapo labai geranoriškas ir labai dosnus. Tai man kyla abejonių, ar yra pagrįstas toks siūlymas.
Antras dalykas, dėl ko kyla rimtų abejonių, yra tai, jog būtų siūloma išmokėti atgaline data. Aš manau, kad tokios praktikos mes turėtume vengti, todėl kviečiu kolegas balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū, motyvai išsakyti. Kolegos, norėčiau atsiklausti Seimo, ar dėl pataisų balsuojame dabar, ar atidedame visus balsavimus numatytu laiku? Per šoninį mikrofoną norėtų kalbėti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, nemaža dalis Seimo narių suprato, kad visi svarbūs balsavimai yra koncentruojami į posėdžio pabaigos intervalą, todėl galime sulaukti priekaištų, jeigu dėl pataisų, jeigu jų nepriimame bendru sutarimu, balsuotume dabar. Aš siūlau, kai bus tas numatyta, tiesiog bus priminta pataisa ir bus balsuojama dėl jos, paskui dėl viso projekto.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pasisakyti norėtų R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų, pritardamas J. Razmai, aš kaip tik siūlyčiau dėl pataisų balsuoti dabar, o dėl visų įstatymų balsuokime posėdžio pabaigoje. Tai yra bloga praktika. Jeigu mes sakome, kad turi kuo mažiau Seimo narių būriuotis, tai dabar žinos, kad 12 valandą balsavimas dėl visų įstatymų, ir visi 141 ir sueis. Tada vėl koncentracija didelė bus. Aš siūlyčiau pereiti pataisas, pabalsuoti, o dėl visų – pabaigoje.
PIRMININKĖ. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau akcentuoti, kad pataisos ir yra visa esmė, tai yra labai svarbūs balsavimai. Todėl dabar balsuoti, manau, negalime.
PIRMININKĖ. B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, vis dėlto mes suteikiame Seimo nariams lūkestį. Lūkestis buvo toks, buvo įrašyta, kad iš tiesų visi balsavimai, buvo rašyta, vyks vėliau. Nebuvo surašyta atskirai, kad dėl tos pataisos mes balsuosime dabar, o dėl viso vėliau. Nebuvo taip. Mes tiesiog neišpildysime tų lūkesčių, kurie buvo surašyti ir paskelbti. Seimo nariai tikrai turės pretenzijų. Vėl turėsime chaosą, įsivelsime į nereikalingas diskusijas. Siūlyčiau iš tiesų visus balsavimus atidėti, kaip ir planavome, ir tvarkingai…
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Sysas norėtų kalbėti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mes atsiremiame į tai, apie ką aš kalbėjau. Tai yra konkrečios Seimo nario pataisos, mes dabar jas aptarėme ir nebalsuojame. Kas prisimins pirmą valandą, už kokią pataisą mes čia balsuojame? Vėl viską iš naujo reikės pradėti. Arba sutarkime, kad pataisas svarstome dabar, o jau dėl viso įstatymo numatytu laiku, arba tada nesvarstome pataisų ir dėl pataisų balsuojame tuo laiku, kaip numatyta. Tada mes žinosime, už ką balsuojame, nes daugelis nežinos, už ką balsuoja: ar už A. Palionio, ar už A. Butkevičiaus pataisą, ar už M. Lingės pataisą. Mes susimaišysime.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, Seimo posėdį, jo transliaciją galima stebėti ir iš kabineto, sekti ir po to žinoti, dėl ko balsuojame. Prašom, A. Širinskienė norėtų pasisakyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik tiems kolegoms. Vis dėlto ryte susitarėme, kad balsuojame 12 val. 40 min. Tai jūs pagalvokite, kaip tada bus galima per nuotolinį posėdį kuo nors pasitikėti, kai iš viso mes nebūsime vienoje vietoje. Jeigu yra susitarimas, jeigu kolegos suplanavo tam tikrą laiką, aš manau, to reikia garbingai laikytis.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsavimas, kaip ir buvo numatyta, ir dėl pataisų vyks 12 val. 40 min.
Toliau. Kita pataisa Seimo narių M. Navickienės… Atsiprašau, dar grįžtu. Seimo nario A. Palionio pataisa, antroji pataisa. Pranešėjas gal galėtų pristatyti, nes Seimo nario šiandien nėra.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Seimo narys siūlė papildyti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalį nauju papunkčiu. Tai yra numatytas įsigaliojimo laikas, numatantis papildomai, kad tai tiesiog taikymo ir su pirmu pasiūlymu susijęs pasiūlymas, todėl komiteto nuomonė taip pat buvo nepritarti dėl tų pačių išdėstytų motyvų, kaip ir pradžioje.
PIRMININKĖ. Dėkui gerbiamam pranešėjui. Ar yra 29 už tai, kad pataisa būtų svarstoma? Balsuojame dėl to, ar bus svarstoma pataisa.
Užsiregistravo 71. Balsavo 69: už – 32, prieš – 15, susilaikė 22. Pataisa svarstoma. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kaip minėjau, komiteto nuomonė – nepritarti dėl tų pačių anksčiau išvardintų priežasčių: dėl įstatymo tikslingumo, atgalinio galiojimo, ydingos praktikos ir nenumatytų lėšų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas bus numatytuoju laiku.
Seimo narių M. Navickienės, M. Lingės, M. Ošmianskienės, J. Džiugelio ir A. Petrošiaus pataisa. Prašau pristatyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Šios pataisos esmė yra, kad Vyriausybės teiktame projekte buvo numatyta galimybė atsisakyti dviejų mėnesių išmokos, kuri mokama savarankiškai dirbantiems asmenims pasibaigus karantinui ir ekstremaliajai situacijai. Tai buvo tokia kaip ir galimybė prieš grįžtant į darbines veiklas. Tos darbinės pajamos negrįžta taip, kaip grįžta žmonių, kurie grįžta iš prastovų laikotarpio. Tai tikrai savarankiškiems ir užsakymų, ir klientai tikrai turi… Tą parodė pirmo karantino praktika.
Vyriausybės siūlymas buvo atsisakyti ir nebemokėti nieko, siaurinant ir išmokų gavėjų grupes ir laikotarpį. Mūsų siūlymas vis dėlto yra, kad savarankiškai dirbantys asmenys turėtų bent vieno mėnesio rezervą ir galimybę atsigauti po karantino ir kad jiems bent vieną mėnesį būtų mokama išmoka. Juo labiau kad ir dabar tebegaliojantis įstatymas taip pat dar numato, kad būtų mokama du mėnesius. Jeigu mes nesusiaurintume, tai ir valstybės išlaidos būtų didesnės. Mūsų siūlymas yra apsiriboti vienu mėnesiu mokant po karantino savarankiškai dirbantiems asmenims.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už, prieš. Dėl motyvų yra užsirašęs M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, kai balsuosime, tai kviesiu tikrai palaikyti kolegų pateiktą pasiūlymą, nes vėlgi pagal Vyriausybės siūlymą toks būtų prognozuojamas savarankiškai dirbantiems kietasis nusileidimas, kas, matyt, esamomis aplinkybėmis tikrai būtų nepagrįstas. Du mėnesiai gal būtų pernelyg dosnu, o vienas mėnuo galėtų būti tas aukso vidurys, kai pasibaigus karantinui dar būtų mokamos išmokos. Taip, tas gali kainuoti nuo 15 iki 18 mln. eurų papildomų išlaidų ir jas reikės numatyti kitų metų biudžete. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsavimas ir dėl šios pataisos bus numatytuoju laiku.
Kita pataisa dėl 1 straipsnio Seimo narių M. Navickienės, M. Lingės ir kitų kolegų. Prašau pristatyti pataisą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai yra analogiška pataisa, kuri tik patikslina prieš tai buvusį pasiūlymą, kad taip pat dėl vieno mėnesio.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime svarstyti bendru sutarimu? Motyvai už, prieš? Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsuosime dėl šios pataisos numatytuoju laiku.
Kita pataisa Seimo nario A. Butkevičiaus. Prašom pristatyti.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, mano pataisa yra pateikta šiuo metu dėl vienkartinės išmokos smulkiems ūkiams, kad mokėjimas nepriklausytų nuo deklaruojamos gyvenamosios vietos.
Labai paprastai paaiškinsiu. Jeigu žmogus šiuo metu deklaravęs savo gyvenamąją vietą kaime arba miestelyje, kuriame gyvena mažiau kaip 6 tūkst. gyventojų, jis vienkartinę išmoką gavo. Bet jeigu žmogus gyvena mieste, yra deklaravęs savo gyvenamą vietą, kur gyventojų skaičius yra didesnis kaip 6 tūkst. gyventojų, jis jau vienkartinės išmokos negauna. Aš manau, ir socialiai tai yra neteisinga, ir daugelis žmonių, kurie baigia Žemės ūkio universitetą, gyvena mieste, bet dirba kaime, yra diskriminuojami. Mano įstatymo pataisos pasiūlymas yra, kad išspręstume šitą diskriminacinį kriterijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Esminiai motyvai tie, kad siūlymas nesusijęs su Vyriausybės teiktu įstatymo projekto straipsniu, yra visiškai dėl kito įstatymo straipsnio, plečiama gavėjų bazė ir vykdymas pareikalautų papildomų išlaidų. Galiausiai iš tiesų turime žiūrėti ir į paramos tikslingumą, ką siūlo ir pati Vyriausybė, kad parama pasiektų būtent tuos gavėjus, kurie yra nukentėję ir kurių veiklos yra apribotos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar turime 29, kad svarstytume šią pataisą?
Už – 36. Pataisą svarstysime. Motyvai už, prieš. Niekas neužsirašė. Balsavimas bus numatytu laiku.
Dėl 3 straipsnio gautos pataisos, Seimo narių M. Navickienės, M. Lingės ir kitų kolegų pasiūlymai. Prašau pristatyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Šis pasiūlymas techninis, jis tikslina įsigaliojimo datą, kadangi įstatymo nebespėjome priimti iki gruodžio 1 dienos, kaip buvo numatyta, tai reikia numatyti kitą terminą ir mes siūlome, kad įsigaliotų sausio 1 dieną.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar turime 29, kad svarstytume šią pataisą? Galime bendru sutarimu, taip? Bendru sutarimu. Komiteto nuomonė. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra pritarti pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvų už, prieš nėra. Balsavimas atidedamas.
Kita pataisa Seimo narių M. Navickienės, M. Lingės, M. Ošmianskienės, J. Džiugelio, A. Petrošiaus. Prašau pristatyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Analogiška, kaip ir prieš tai buvusi, tikslina įsigaliojimo datą. Komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKĖ. Ar turime 29? Bendru sutarimu galime pritarti. Dėl motyvų už, prieš neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku.
Dar viena pataisa Seimo nario A. Palionio. Seimo nario nėra. Labai prašyčiau pranešėjo pristatyti šią pataisą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Šita pataisa yra susijusi su prieš tai buvusia, kad būtų daroma išimtis ir netaikomi tie kriterijai, kurie buvo taikomi trijų mėnesių laikotarpiu, tiesiog numatant jo įgyvendinimą, kad šitie asmenys, savarankiškai dirbantys asmenys, turintys statusą, tiesiog galėtų gauti išmoką netaikant prieš tai Vyriausybės pateikto ir priimto įstatymo keliamų reikalavimų. Tai patikslinama.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai už šios pataisos svarstymą. Dėkui.
Už – 38. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti dėl tų pačių argumentų, kurie buvo ir dėl viso Seimo nario pasiūlymo, tai yra dėl neatitikimo tikslų, mokėjimų už buvusį laikotarpį ir dėl lėšų poreikio.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Balsavimai bus vėlesniu numatytu laiku.
Motyvai už, prieš. Ar dėl motyvų kas nors užsirašė? Ne, nematau.
10.40 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5345(2) (priėmimas)
1-6.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5345. Pranešėjas – M. Lingė. Priėmimas. Ačiū.
Dėl 1 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Balsavimas vėlesniu laiku.
10.42 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2 straipsnių, XIV, XV skyrių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais XIV, XV, XVI, XVII skyriais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4998(2)ES (priėmimas)
Kolegos, Posėdžių sekretoriatas atkreipė dėmesį, kad buvo praleistas 1-5.2 klausimas, tai siūlau prie jo grįžti. Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2 straipsnių, XIV, V skyrių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais skyriais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4998. Pranešėja – A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Priėmimo stadija. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėkui, gerbiama pranešėja.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra Teisės departamento pasiūlymas dėl pavadinimo išdėstymo, ne dėl straipsnio.
PIRMININKĖ. 4 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl pavadinimo prašyčiau pristatyti komiteto pranešėją.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl pavadinimo buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba ir komitetas jai pritarė. Pavadinimas buvo išdėstytas nauja redakcija, kurią jūs ir matote.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėkui gerbiamai pranešėjai.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsavimas atidedamas numatytam laikui.
10.45 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4961(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4961. Pranešėjas – A. Sysas. Pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas atidedamas vėlesniam laikui.
10.45 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4941(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4941. Pranešėjas – V. Bukauskas. Pasiūlymų nėra. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl įstatymo pakeitimo projekto atidedamas vėlesniam laikui.
10.46 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4406(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4406. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Pritarta bendru sutarimu. Balsuosime dėl šio projekto vėliau.
10.47 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4380(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4380. Priėmimo stadija. Pranešėja – A. Norkienė. Pasiūlymų nėra. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pakeitimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų už, prieš nėra. Balsavimas atidedamas.
10.47 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 73 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-20(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 73 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-20. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo stadija. Prašom, gerbiamas pranešėjau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visas Seimo statuto pataisų paketas. Tai nėra tos reikšmingas pataisos, kurios bus vėliaus pateikiamos, čia yra tokios daugiau darbinės. Pirma pataisa, kuri buvo pateikta, yra susijusi su Seimo komisijų – laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų – sudarymu. Šiuo atveju yra tikslinama, kad Seimas tokią komisiją turi sudaryti artimiausio posėdžio metu, yra perrašoma, kad spręsti dėl tokios komisijos sudarymo Seimas turi artimiausio posėdžio metu. Šiuo atveju yra tikslesnė formuluotė ir dėl tokios Statuto pataisos jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Komiteto posėdyje iš dalyvavusių 5 Seimo narių už balsavo 4, susilaikė 1. Taigi Statuto pataisai pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Motyvai po svarstymo. J. Razma – už. J. Razmos nėra. R. Tamašunienė norėtų kalbėti prieš.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš vis dėlto manau, kad susiaurinamos galimybės Seimo nariams sudaryti komisijas, nes 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikiną kontrolės ar tyrimo komisiją, Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu šią komisiją. O šiuo atveju siūlomame projekte siūloma spręsti dėl tos komisijos sudarymo. Man atrodo, kad šis pakeitimas taip pat sumažina Seimo narių teisę, surinkus 1/4 visų narių, turėti tokią komisiją ir atlikti tą tyrimą. Todėl aš galvoju, kad gali būti taip pat valdančiųjų toks noras vėl sumažinti galimybę esant reikalui sudaryti laikinąsias arba tyrimo komisijas. Todėl pasisakau prieš, nes tai yra Seimo narių ir jų grupių teisių apribojimas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Už norėtų kalbėti gerbiamas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Yra Jurgis, grįžo Jurgis.
PIRMININKĖ. Žodį suteikiu J. Razmai. Už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, galbūt iš mažumos pozicijų žiūrint ta pataisa atrodo nelabai simpatiškai. Bet vis dėlto mes turime paisyti Konstitucijos ir Seimo statuto bendrų principų, kad čia nutarimai priimami Seimo narių balsais. Negali būti taip, kad 1/4 Seimo narių pareikalauja kažko ir tai automatiškai tampa viso Seimo pozicija. Tikrai Seimo mažuma negali primesti savo valios tai daugumai, kuri yra tuo klausimu. Čia tiesiog viskas yra sutvarkoma parašant, kad ta iniciatyvos teisė, be abejo, išlieka, ji nekeičiama, bet ar sudaryti, ar nesudaryti komisiją, Seimas turi spręsti balsuodamas. Tai negali įvykti automatiškai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš norėtų kalbėti I. Kačinskaitė-Urbonienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia tik po vieną.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas atidedamas.
10.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 71 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 731 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-5364(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 71 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 731 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-5364. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra projektas, registruotas dar praeitoje kadencijoje, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą. Jeigu teko girdėti, buvo toks Konstitucinio Teismo nutarimas dėl vieno komisijos nario, laikinosios tyrimo komisijos nario pašalinimo. Konstitucinis Teismas išdėstė savo doktriną, kada galima daryti tokį keitimą, ir štai tokia Statuto pataisa buvo registruota, apsvarstyta. Komitetas šią pataisą svarstė lapkričio 20 dieną. Visų 5 dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta šiam Statuto pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti užsirašiusių nėra.
Motyvai už ir prieš. Užsirašiusių nėra. Balsavimas atidedamas.
10.53 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir 802 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-22(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir 802 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-22. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ši Statuto pataisa yra skirta išbraukti Migracijos komisiją iš Statuto. Tų komisijų yra ir daugiau, šiaip jau Statute neįrašytų. Ir Jaunimo ir sporto reikalų komisija, ir, kaip pamename, buvo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija. Į Statutą yra įrašomos tokios kertinės, pagrindinės komisijos, tarp jų buvo atsidūrusi ir Migracijos komisija. Mūsų siūlymas yra panaikinti šią komisiją. Jau tam tikrus dalykus mes įrašėme į Ateities komiteto funkcijas, esame įsipareigoję komitete pažiūrėti, ar kaip kai kurių kitų komitetų funkcijos neturėtų būti įrašytos šios Migracijos komisijos funkcijos. Pripažinkime, Migracijos komisija kažin ar pasiteisino. Ar praeitą kadenciją mes ką nors apie jos veiklą girdėjome? Komitetas, apsvarstęs šį pasiūlymą, dalyvaujant 8 komiteto nariams, už balsavus 6, susilaikius 2, pritarė tokiai pataisai.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai už, prieš. Po vieną nuomonę. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, priėmę šią pataisą, mes Statuto turinį padarytume nuoseklesnį. Jame iš komisijų būtų paminėtos tik tos, kurios yra nulemtos atskirų įstatymų, pavyzdžiui, Kriminalinės žvalgybos kontrolės ar Antikorupcijos, arba tokia kaip Etikos ir procedūrų komisija, kuri reikalinga pagal mūsų pačių vidines procedūras. O tokios komisijos, kurias mes galime kurti arba nekurti, tai Neįgaliųjų, Jaunimo reikalų ar netgi ta pati Migracijos, Statute su konkrečiomis funkcijomis nebūtų minimos, bet tai niekaip neužkerta kelio mums priimti nutarimą ir tokią komisiją kurti. Tiesiog Statuto turinys taptų nuoseklesnis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš norėtų kalbėti G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Nežinau, kas čia negirdėjo apie Migracijos komisijos veiklą, matyt, mažai klausė, mažai skaitė, nes tikrai praeitą kadenciją buvo labai daug padaryta. Ir jeigu trečdalis Lietuvos yra užsienyje, o mums nereikia Migracijos komisijos, tai kažkas negerai su šituo Seimu. Migracija ne tik apima išeivius, bet taip pat Migracijos komisija sprendžia ir atvažiavusių klausimus, lituanistikos klausimus vaikų, kurie mokėsi mokykloje, kaip jie išsimokė, taip pat migraciją tarp regionų, vykstančią tikrai labai sparčiai, labai gyvai.
Aš siūlyčiau vis dėlto palikti, pagalvoti dar kartą. Nesvarbu Statuto vientisumas, galbūt svarbiau atkreipti dėmesį ir dirbti, nes kai sugrįžta žmonės… Aš suprantu, kad dabartinės pozicijos yra labai didelis noras savo darbo broką pakišti po kilimu, nes, prisiminkime, kada prasidėjo didžioji migracijos banga, ir viena, ir kita. Ir dabar, kai žmonės pradėjo grįžti, staiga Migracijos komisijos nebereikia. Taigi siūlau palikti vis dėlto šią Migracijos komisiją, kad ji galėtų toliau aktyviai dirbti su Lietuvos išeiviais.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už, prieš išsakyti. Balsavimas nukeliamas vėlesniam laikui.
10.58 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 52, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-19(2) (svarstymas)
1-14 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 52, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-19(2). Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šis Statuto kelių straipsnių pakeitimas yra skirtas supaprastinti savaitės, dienos posėdžių darbotvarkių sudarymą, kai Seimo nariai siūlo į darbotvarkę įtraukti klausimus, kurie nėra sesijos darbų programoje.
Iki šiol būdavo taip, kad reikia registruoti atskirą nutarimo projektą, Sekretoriatą apkrauti darbu. Šiuo atveju yra siūlymas tai padaryti neapkraunant Seimo narių biurokratiniais mechanizmais, tačiau išlaikant programos prasmę ir reikšmę.
Esmė yra ta, kad jeigu sutariama Seniūnų sueigoje ir jeigu Seniūnų sueiga teikia plenarinio posėdžio metu, prieš tvirtinant darbotvarkę, klausimą ar kelis klausimus, Seimas atskirai protokoliniu nutarimu, jeigu juos įtraukia į darbotvarkę. Tada prieš tuos klausimus pateikiant, tai dažnai būna susiję su opozicine darbotvarke, nebereikia kiekvieną kartą atskirai balsuoti ir registruoti, kaip minėjau, tokius tuščius teisės aktus.
Čia ilgokai buvo dirbama ir su Teisės departamentu, ir su rengėjais. Rastas bendras sutarimas. Komitetas šį projektą svarstė kelis kartus. Paskutinį kartą gruodžio 2 dieną ir, visiems 7 dalyvavusiems balsavus už, pritarė tokioms pataisoms.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Diskutuoti yra užsirašęs vienas Seimo narys gerbiamasis K. Masiulis. Nematau Seimo salėje. Motyvai dėl viso. Dėl motyvų taip pat užsirašęs K. Masiulis. Daugiau užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas dėl šio klausimo atidedamas.
11.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 571 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-21(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 571 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-21(2). Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitas Statuto papildymas yra skirtas paskatinti, galbūt paakinti komitetų parlamentinę kontrolę. Esmė yra ta, kad komitetai, patvirtinus arba tvirtinant sesijos darbų programą, gali išskirti kai kuriuos klausimus, kurie yra aktualūs, svarbūs, kuriais bus papildomai dirbama ne rutininiu būdu.
Komitete buvo daug diskusijų, sutarta su rengėjais dėl švelnesnių formuluočių. Tai yra šiek tiek panašu, kai rengėjai pristatė, su Europos Parlamento tam tikrais veiklos metodais. Įvertinus visus pasiūlymus, į juos atsižvelgus, komitetas paskutinį kartą Statuto pataisas svarstė gruodžio 2 dieną, ir visiems 7 dalyvavusiems balsavus už buvo pritarta ir šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti yra užsirašę du Seimo nariai. Kviečiu E. Gentvilą. Nėra. Kviečiu K. Masiulį. Taip pat nėra. Dėl motyvų. Svarstome Seimo nario A. Vyšniausko pataisą. Gerbiamas Andriau, ar galėtumėte pristatyti savo pataisą?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pataisa labai paprasta. Tiesiog sutarę su komitetu nusprendėme patikslinti galimybę, kad būtų galima nuspręsti dėl pranešimų ne tik sesijos pradžioje, bet ir bet kuriuo metu. Taip pat dar patikslinome dėl išvadų ir apskritai paties modelio veikimo. Tai čia buvo toks bendras sutarimas su komitetu, kad aš tokią pataisą pateiksiu. Ją pateikiau, komitetas atsižvelgė, apibendrino. Kviečiu priimti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir kartu su rengėju, teikėju šios pataisos sutarė, kad tokia nuostata ir būtų Statute.
PIRMININKĖ. Ir mes galime pritarti. Tuomet dėl pataisų motyvų už, prieš nėra. Motyvai dėl viso projekto. Už norėtų kalbėti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kviečiu palaikyti čia pasiūlytą iniciatyvą dėl komitetų pranešimų. Aišku, mes negalime garantuoti, kad tai tikrai efektyviai prigis Seime, kad bus tikrai prasmingų pranešimų, bet pabandykime. Jeigu tai veikia kituose parlamentuose, veikia Europos Parlamente, aš tikiuosi, kad ir pas mus gali veikti ir suteikti papildomų galimybių parlamentinės kontrolės procesui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas vyks vėliau.
11.03 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 43, 44, 46 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 442, 581 straipsniais“ projektas Nr. XIVP-23(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 43, 44, 46 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo keliais naujais straipsniais projektas Nr. XIVP-23(2). Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Statuto papildymas arba mūsų komitetų sąrašo papildymas vienu komitetu, kuris būtų vadinamas Ateities komitetu. Kas yra susidūręs su Vyriausybės veikla, žino, kad tam tikruose Vyriausybės struktūros lygmenyse yra tam tikra strateginio planavimo grupė ar komitetas. Paprastai sakant, aš taip įsivaizduoju, kad tai būtų Seimo veiklos, komitetų veiklos koordinacijos ir tokio strateginio aptarimo komitetas. Jis būtų toks kaip ir Europos reikalų komitetas, šiek tiek panašus dėl savo skėtiškumo, ir šiame komitete galėtų dalyvauti ir, žinoma, turėtų dalyvauti kitų komitetų atstovai, nes, kaip žinome, specializuoti komitetai – kiekvienas Seimo narys tik vienam komitetui priklauso, išskyrus Europos reikalų komitetą. Čia būtų lygiai toks pat komitetas. Jeigu frakcijos taip nutartų, čia galėtų dalyvauti komitetų pirmininkai ar pavaduotojai, ar kiti frakcijos nariai.
Darėme klausymus, įvertinome visus pasiūlymus, pastabas, priėjome prie bendro sutarimo. Paskutinį kartą projektą svarstėme gruodžio 2 dieną. Visiems 7 dalyvavusiems balsavus už, šiam Statuto pakeitimui komitete buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti yra užsirašęs vienas Seimo narys. Kviečiu R. Lopatą.
R. LOPATA (LSF). Gerbiami kolegos, dažnai pastaruoju metu yra klausiama, kuo užsiims šis komitetas. Jis lyginamas su futurologija ir panašiais dalykais, bet, kiek galite spręsti tiek iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių, tiek iš Statute numatomos to komiteto veiklos krypčių aprašymo, akivaizdu, kad šiam komitetui tenka tam tikras strateginis uždavinys, kitaip tariant, užtikrinti valstybės strateginių interesų priežiūrą. Neabejoju, kad tokio strateginio lygmens komitetas atlieptų tas šiuolaikines tendencijas, kurias matome kitų valstybių parlamentuose, pradedant Suomija, baigiant dabar Didžiąja Britanija ir Lordų Rūmų panašiomis iniciatyvomis. Tam tikras Seimo narių pasitraukimas arba grįžimas į dabartizmą per strategines valstybės raidos tendencijas, man atrodo, iš tikrųjų būtų prasminga, kartu užtikrinant ir politinį mūsų šalies valdymą. Tikimės jūsų paramos steigti tokį komitetą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Esame gavę vieną pataisą. Seimo narė A. Širinskienė siūlo koreguoti straipsnį. Prašau pristatyti pataisą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, kiek aš atsimenu, buvo rastas bendras sutarimas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Mane tikrai tas sutarimas tenkina. Dalis migracijos klausimų galės būti sprendžiami Ateities komitete. Nelieka spragos. Iš esmės netgi ir klausimų sprendimas persikėlė į aukštesnį lygmenį – iš komisijos į komitetą. Aš tikrai neprašysiu balsuoti dėl savo pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies, nes pati teikėja paskui pasiūlė pritarti iš dalies. Viskas suderinta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pritariame ir mes. Pataisų svarstymas. Už norėtų kalbėti A. Vyšniauskas. Viskas. Atsiprašau, pritarta. Taigi esame pasiekę sutarimą.
Motyvai dėl viso. Už norėtų kalbėti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėlgi aš kviečiu rizikuoti ir mūsų Seime pabandyti sukurti Ateities komitetą. Žinome, kad tai veikia kituose seimuose, parlamentuose. Galbūt ryškiausias pavyzdys yra Suomijoje. Laikas parodys, kiek jis prigis, kiek sugebės mums pateikti strateginių įžvalgų, bet, manau, kryptis teisinga. Tikrai reikia ne tik smulkmeniškai vien žvalgytis į praeitį, kas gal ne visai tiksliai kada buvo padaryta, bet žiūrėti į ateitį ir turint tą viziją planuoti artimuosius darbus. Aš kviečiu pritarti ir netrukus galėsime suformuoti tą komitetą.
PIRMININKĖ. Prieš norėtų kalbėti kolega K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes iš tikro stebime tokį Seimo administravimo ir viso biurokratinio aparato plėtimąsi. Kai tik ateina nauja kadencija, iškart prisikuria komisijų, dabar jau ir komitetų, ir kitų dalykų. Didinamos išlaidos, didinamas pareigybių skaičius, antpečių ir kitų dalykų, todėl aš manau, jeigu mes norime ką nors koreguoti, tai mes galėtume inventorizuoti tuos komitetus ir komisijas, kurie yra, o ne atvirkščiai – kurti naujas. Todėl aš manau, kad pats pavadinimas „Ateities“ yra padorus, bet lyginant su kitais, tai yra vietoj kitų komitetų, dabar būtų galima tą funkciją perkelti į kitą komitetą, pakeičiant pavadinimą ar dar ką nors. Dabar iš šalies susidaro įspūdis, aišku, kad yra pučiami etatai, pučiamos išlaidos ir prašoma daugiau pinigų Seimui. Ačiū.
11.10 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už, prieš išsakyti. Balsavimas atidedamas vėlesniam laikui.
Dabar norėčiau paprašyti pirmąjį pavaduotoją pakeisti mane ir pirmininkauti posėdžiui. Per tą laiką dar norėčiau perskaityti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pareiškimą „Dėl frakcijos sudėties pasikeitimo“. Informuojama, kad 2020 m. gruodžio 3 d. nuspręsta priimti Seimo narę A. Kubilienę į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.
11.10 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1869 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-63 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos, kviečiu Seimo Pirmininkę pateikti Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1869 straipsniu“ projektą Nr. XIVP-63. Tai yra projektas, apie kurį daugiausiai diskutavome pastaruoju metu. Žodis Seimo Pirmininkei.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties daug diskutavome apie būtinybę užtikrinti nepertraukiamą Seimo darbą ir daug buvo darbo įdėta rengiant šias pataisas, kuriomis yra labai išsamiai aprašyta, kaip procedūriškai Seimas galėtų pereiti prie nuotolinio darbo, tokiu būdu užtikrinant, kad, nepriklausomai nuo to, kokia bus epidemiologinė situacija, parlamentas galės nepertraukiamai dirbti. Įtvirtinus Seimo statute siūlomą nuotolinį Seimo posėdžio organizavimo būdą, bus sukurtos teisinės prielaidos užtikrinti Seimo narių konstitucinių įgaliojimų vykdymą visų ypatingų situacijų atvejais, kai Seimo nariai dėl objektyvių priežasčių negali fiziškai susirinkti į Seimo posėdžių salėje vykstančius posėdžius.
Galimybė organizuoti posėdžius nuotoliniu būdu būtų numatoma visomis išimtinėmis situacijomis: įvedus karo padėtį arba nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją arba karantiną. Numatomos vienodos, teisiškai pagrįstos galimybės nuotoliniu būdu organizuoti Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių, komitetų, pakomitečių ir komisijų posėdžius. Po paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio pradžioje pakeistos Seimo statuto 33 ir 34 straipsnio nuostatos „Dėl Seimo valdybos darbo“ įtraukiamos į keičiamo Statuto dvidešimt devintąjį skirsnį.
Iš tiesų manau, kad daug diskusijų sukėlęs projektas turėtų sulaukti ne tik kritinio požiūrio, tačiau labai viliuosi, kad sulauks pritarimo. Seimas tikrai negali būti ta institucija, kuri lėčiausiai prisitaiko prie šių dienų iššūkių. Dar kartą pakartosiu, manau, kad mūsų priedermė yra numatyti sąlygas, būtinas sąlygas dirbti Seimui ir tas alternatyvas, kurios reikalingos šiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Mielai atsakysiu į Seimo narių klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už projekto pateikimą. Dabar eilės tvarka klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke, labai ačiū už pristatymą, suprantu, kad darbo grupė dirbo, tikrai įdėjo daug pastangų, kad būtų visiems priimtinas ir gerai parengtas projektas, nes iš tikrųjų be galo svarbu, kad mes visi pritartume tokiam sprendimui.
Vienas dalykas, kuris kelia nerimą ir būtų svarbus, kad užtikrintumėte taip, kaip dabar yra parašyta toje redakcijoje, ir kad jos laikysimės, tai yra kai yra paskelbiama ekstremalioji situacija, taip pat turi kilti grėsmė Seimo darbui, arba kai yra karantinas, taip pat turi kilti grėsmė Seimo darbui. Tai nėra ar–ar, bet yra ir–ir, nes tų ekstremaliųjų situacijų Lietuvoje būna daug, jeigu neklystu, dėl Gedimino kalno vis dar galioja ekstremalioji situacija, kad nebūtų taip, kad dėl sausros ar dėl Gedimino kalno Seimas nesirenka ir dirba nuotoliniu būdu, kad tai tiesiog nebūtų dar vienu pasiteisinimu. Ar galite užtikrinti, kad jūs, kaip Seimo Pirmininkė, laikysitės šitos nuostatos, kad priimant Seimo statutą bus laikomasi reikalavimo ir–ir.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas Mykolai, už klausimą. Išties buvo nemažai diskusijų apie tai, kaip suformuluoti šitas pataisas taip, kad, viena vertus, būtų atrištos rankos esant būtinybei pereiti prie nuotolinio darbo, bet, kita vertus, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. Taip, kaip dabar yra suformuluotas tas projektas, saugiklių yra numatyta pakankamai daug. Tai tikrai nėra vienasmenis ar Seimo Pirmininko, ar kito žmogaus sprendimas, tai yra valdybos sprendimas. Manyčiau, kad turėtume pasitikėti tiek Seimo valdyba, tiek vieni kitais, kad tokiomis galimybėmis nebus piktnaudžiaujama. Puikiai matome, kokia šiandien yra situacija. Dedame labai daug pastangų, kad būtų kuo saugesnės darbo sąlygos čia, Seimo posėdžių salėje, tačiau puikiai suvokiame, kad vienintelė saugi alternatyva yra absoliutus perėjimas prie nuotolinio darbo. Ir aš tikrai manau, kad piktnaudžiavimui čia kažkokių prielaidų nėra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Pirmininke, aš dėl sąvokos „nuotolinis darbas“. Nuotolinis iš kabineto ar iš namų, ar iš Las Palmaso yra skirtingi dalykai. Ir mano klausimas susijęs su tuo, jeigu Seimo narys, kuris yra nuotoliniame kokiame nors rajone ir force majeure, dingsta elektra, atsitinka taip, kad jis paprasčiausiai negali fiziškai prisijungti. Šitame Statute apie tai nieko neparašyta. Kaip jis galėtų išreikšti savo valią?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Nuo force majeure situacijų, matyt, niekas nesame apsaugotas. Lygiai taip pat Seimo narys gali patekti į kamštį važiuodamas į Seimo posėdžių salę ir nedalyvauti svarbiame balsavime, tą puikiai suvokiame. Visų eventualių galimybių Seimo statute aprašyti taip pat negalime. Kaip jau minėjau, tai yra atvėrimas kelio nuotoliniam darbui. Be abejo, sieksime, kad techniniai sprendimai būtų kuo tobulesni ir kad nuo tokių paprastų atsijungimų kiek galima galėtume apsisaugoti. Tačiau, žinoma, jeigu nėra elektros, bus sudėtinga dalyvauti nuotoliniame posėdyje, sutinku.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, bus diskusijų stadija, manau, dar turėsime galimybę viską išsakyti. Klausia Seimo narys G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama Seimo Pirmininke ir pranešėja, mano klausimas šiek tiek siejasi su gerbiamo kolegos A. Syso klausimu, tik truputį kitaip. Ko gero, beveik kiekviename komiteto posėdyje būna ryšio sutrikimų ar kažkokių problemėlių. Paprastai tai susiję su tuo, kad posėdžio dalyvis prisijungia ne iš Seimo, ne iš Seimo kompiuterio, iš kitų elektroninių sistemų. Ir Seimo plenariniame posėdyje yra daug dalyvių, todėl yra didžiulė tikimybė, kad gali būti tam tikrų elektroninių sutrikimų. Ko gero, tų sutrikimų būtų mažiau, jeigu būtų dirbama iš Seimo nario kabineto. Kokia jūsų pozicija dėl to? Ar siūlytumėte bent pirmuosius posėdžius vykdyti prisijungus Seimo rūmų kabinetuose dėl ryšio kokybės, galų gale gal ir personalo pirminės pagalbos?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui už klausimą. Taip, esame kalbėję su IT ekspertais, su IT skyriumi, kurie taip pat patikino, kad būtinas Seimo narių apmokymas prieš pereinant prie nuotolinio darbo. Taigi tikrai, matyt, turėtume vieną dvi sesijas, kai būtų išaiškinti visi niuansai, pasitreniruotume. O dėl to, kad kai kada ir komitetų posėdžiuose būna trikdžių, na, taip, būna įvairių komitetų posėdžių, bet, aš manau, gyvename XXI amžiuje, daugelis kaimynių parlamentų jau sėkmingai perėjo prie nuotolinio darbo. Manau, kad galime tai padaryti ir mes.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, norėčiau jūsų paklausti. Lietuvos policija, ugniagesiai, medikai, įvairūs logistikos darbuotojai, maisto prekių pardavėjai, turbūt daugelis sutiksite, kad tai yra labai svarbūs žmonės Lietuvoje, užtikrinantys tam tikras funkcijas, kurios reikšmingos visai Lietuvai. Seimas, nacionalinė įstatymų leidžiamoji institucija, ar taip pat yra reikšmingas ir ar jo darbas turi būti taip pat užtikrinamas ir tęsiamas įprastu būdu, tai yra balsuojant Seimo salėje? Ar jie gali balsuoti įvairiai, tai yra iš kabinetų, kaip gerbiamas A. Sysas juokavo, galbūt iš Las Palmaso ar dar kur nors, ar visgi tokiai institucijai turi būti tam tikri reikalavimai, tai yra atsakingumo, moralumo, ar dar kokie nors? Ar tai yra svarbu, kad visi dalyvautų Seime, ar galime bele kaip balsuoti su katinuku ant kelių?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Matote, į jūsų klausimą negali būti dviejų atsakymų. Taip, Seimo nario darbas yra labai svarbus – tai yra pareiga, tai yra atsakomybė, ir tas nepertraukiamas Seimo narių darbas turi būti užtikrinamas visomis įmanomomis priemonėmis.
Kitas dalykas, kad ar nuotolinis balsavimas kaip nors nuvertina Seimo nario darbą? Manyčiau, kad ne. Kur kas didesnis pavojus susidaro, jei dėl ligų, dėl užkrečiamųjų ligų, dalis Seimo narių apskritai negali vykdyti savo įsipareigojimų, savo pareigos, ir tuomet mes, tikėtina, galime atsidurti situacijoje, kai labai svarbių sprendimų Seimas negali priimti. Štai vienintelė alternatyva balsavimui čia, šioje Seimo posėdžių salėje, yra balsavimas nuotoliniu būdu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Du klausimėliai. Vienas – ar jau yra įvairių Seimo politinių partijų politinis pritarimas šitam klausimui, ar vėl mes čia turėsime laužyti ietis?
Ir kitas klausimas toks: ar tas nuotolinis balsavimas reiškia, kad, tarkime, susirgęs žmogus gali balsuoti iš namų? Ar mes čia turėtume tikėtis, kad jis ateis į Seimo posėdžių, ne posėdžių, atsiprašau, į savo kabinetą ir ten balsuos? Ir kiti lygiai taip pat?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimus. Dėl pritarimo, kaip ir minėjau pradžioje, tikiuosi, kad pritarimas bus, nes klausimas yra tikrai ne pozicijos ar opozicijos, tai yra viso parlamento klausimas. Manau, kad visi puikiai suprantame, kaip yra svarbu, kad nepriklausomai nuo to, kokia mūsų laukia žiema, Seimas galėtų nepertraukiamai priimti būtinus sprendimus.
O dėl jūsų antro klausimo, iš kurios vietos, iš kurios lokacijos galėtų Seimo narys balsuoti, matyt, svarbiausias dalykas yra techninė įranga, tai yra kompiuteris, tai yra galimybė identifikuoti tą Seimo narį, įsitikinti, kad tuo metu, kai yra balsuojama, tai daro būtent tas Seimo narys, tas žmogus, kad tai būtų fiksuojama, ir tuomet jau ta vieta, kurioje Seimo narys yra, yra antraeilis dalykas.
PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš vis dėlto noriu patikslinti atsakymą į jau K. Masiulio užduotą klausimą. Aš iš pateikto Statuto pakeitimo projekto suprantu, kad tik tais atvejais, kai valdyba pritars, kad konkretus posėdis bus nuotolinis, mes jame ir galėsime dalyvauti, bet per eilinius posėdžius, kai serga Seimo nariai, nuotoliniu balsu negalės dalyvauti, kaip yra ir šiandien. Noriu patikslinti, nes klausimo antra dalis buvo, ar nesant ekstremaliajai situacijai galės tikriausiai balsuoti nuotoliniu būdu?
Kitas – identifikavimo klausimas. Kaip bus identifikuojamas Seimo narys po kiekvieno svarstomo klausimo balsuojant: ar balsuojant, paskui grupuojant? Vis tiek jūs dėliojatės. Reikia pripažinti, kad tikrai daug patobulėjo, naudingas buvo atmetimas pirmą kartą, nes sistema yra daug aiškesnė. Dėl identifikavimo klausimo, nes tai užims be galo ilgą laiko tarpą, kaip planuojate? Noriu išgirsti konkrečiau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimus. Visų pirma, jeigu kalbama apie tą mišrųjį būdą, kai dalis Seimo narių būtų čia, o dalis iš namų, matyt, ne apie tai kalbame. Kalbame apie tokį atvejį, kai yra paskelbtas karantinas, ekstremalioji padėtis, nepaprastoji padėtis ar karo atveju, kad Seimas galėtų dirbti, funkcionuoti ir nebūdamas fiziškai šioje posėdžių salėje. Čia yra šio Statuto pakeitimo esmė. Tai viena.
O antras jūsų klausimas dėl identifikavimo. Yra svarstomi keli variantai, buvo svarstomi, sakykime, keli variantai. Čia tikrai labai svarbios buvo ir ekspertų įžvalgos, IT ekspertų įžvalgos, tačiau apsistota prie to mechanizmo, kad identifikuojami turėtų būti Seimo nariai pradžioje, tačiau prieš kiekvieną balsavimą jie būtų fiksuojami fotografijos būdu. Tai yra labai paprasta padaryti. Tam, kad būtų vienareikšmiškai įsitikinta, kad tai yra tas Seimo narys, kuris išsako savo valią ir taip vykdo savo pareigą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nors laikas klausti baigėsi, bet aš manau, kad klausimas svarbus, todėl pratęsiu tam skirtą laiką, kad visi galėtų paklausti. Klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, entuziastingai pritardamas šiam projektui norėčiau paklausti. Ar projektui pritarus bus užtikrintos visos opozicijos teisės ir galimybės, turimos ir eiliniame posėdyje? Prašau patikslinti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui už klausimą. Mano supratimu, taip. Daug dėmesio buvo skirta tam, kad tiek opozicijos, tiek, na, iš esmės kiekvieno Seimo nario visos teisės ir galimybės, šiandieną numatytos, būtų užtikrintos ir nuotoliniu būdu. Be abejo, kaip jau minėjau, prireiks kažkiek laiko priprasti prie tos nuotolinės aplinkos. Tačiau vėlgi negalima sakyti, kad mes pradedame nuo nulio, nes komitetų, komisijų posėdžiai jau kurį laiką vyksta nuotoliniu būdu. Per visą tą laiką, per gerą pusmetį, didelių nusiskundimų ar trikdžių to darbo tikrai nebuvo. Aš manau, tai yra gera pradžia, mums parodanti, kad tos sistemos, kurias mes naudojame ir kuriomis, tikėtina, bus naudojamasi bent jau iš dalies ir balsavimo metu, yra ir saugios, ir gana paprastos naudoti, ir patikimos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Seimo Pirmininke, aš turiu tris klausimus. Pirmas. Ar buvo pagalvota dėl visų balsavimo formų – atviras, uždaras ir taip toliau? Kaip tai užtikrinti?
Tada antrasis klausimas. Ar nereikėtų pagalvoti dėl Statuto 11 straipsnio pakeitimo? Jis vėlgi apibrėžia, kas laikoma nedalyvavimo Seimo posėdžiuose pateisinamomis priežastimis. Pavyzdžiui, komandiruotės. Klausimas tokiu atveju, kai mes dirbame nuotoliniu būdu, ar, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogos galbūt šiek tiek keičia esmę.
Ir paskutinis klausimas. Ar jau turite planą, kada praktikoje mes jau galėtume pereiti prie nuotolinio darbo, jeigu priimtume Statuto pataisas? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui už klausimus. Visų pirma dėl terminų. Matyt, tai mums visiems yra labai aktualu. Jei šis projektas sulauks jūsų pasitikėjimo ir pritarimo, tai teisinis kelias nuotoliniam darbui bus atvertas. Tai yra esminis pirmas žingsnis, nes be jo mes tikrai niekur nenukeliausime. Paraleliai vyksta techninių sprendimų, sakyčiau, net ne paieška, techniniai sprendimai jau vyksta. Tikėtina, kad per tris, daugiausiai keturias savaites viskas bus parengta. Žinoma, kaip jau minėjau, reikėtų numatyti ir kelis bandomuosius posėdžius dėl apmokymo. Tikrai labai norėtųsi, kad dar rudens sesijos pabaigoje mes jau galėtume pereiti į nuotolį, jei epidemiologinė situacija išliks tokia, kokia yra dabar, ar, neduok Dieve, blogės. Žinoma, tuomet pavasario sesiją arba bet kurią neeilinę sesiją, kurią galbūt teks sušaukti, mes jau būsime visiškai pasirengę saugiai dirbti čia ir galėsime mažiau jaudintis dėl tų Seimo darbo trikdžių, kurie kartais vis dar įvyksta.
Dėl vaiko priežiūros atostogų. Kaip žinote, vargiai tai galima vadinti atostogomis, tai viena. Kitas dalykas, Seimo nariai neatostogauja. Tai tokių dalykų nėra numatyta. Manyčiau, kad šiuo atveju… Noriu akcentuoti, kad mes kalbame apie išskirtines sąlygas, kai kyla pavojus Seimo nariams dirbant čia, kai dėl kokių nors priežasčių to negalime daryti. Būtent su tuo siejamos šios Statuto pataisos.
Dabar dėl visų uždarų posėdžių klausimų ir panašių dalykų. Dalis jau yra aprašyta Statute, mūsų projekte yra aprašyta, žinoma, dar galima koreguoti, jeigu jums atrodo, kad tai yra nepakankamai išsamu. Tačiau tikslas buvo, puikiai suvokiant, kad tai yra naujas dalykas, kiekvienos situacijos aprašyti negalima, visgi žengti pirmą žingsnį, kuris yra būtinas tam, kad pereitume.
PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju už suteiktą žodį. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš tikrųjų sveikinu šią valdybos iniciatyvą. Jau seniai mums reikėjo prieiti prie šio klausimo svarstymo ir šiek tiek šiandien liūdina, kad tos pertvaros visgi dingo iš Seimo posėdžių salės, nors buvo montuojamos. Atkreipė kolegos dėmesį, kad štai ir ponas V. Juozapaitis, ir A. Kupčinskas jau Seimo salėje, nors nepraėjo dešimt dienų nuo teigiamo testo. Visos tos aplinkybės verčia tikrai greičiau ir skatinti skubiau priimti sprendimus.
Mano klausimas yra toks. Ar dar šioje sesijoje mes turėsime technines galimybes pereiti prie distancinio darbo, tai yra balsavimo, nes iš tiesų norisi užtikrinti tą pagrindinį tikslą – sveikatą? Toks būtų klausimas. Dėkui.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui už klausimą. Taip, kaip jau minėjau, tikslas yra tikrai, kad iki šios sesijos pabaigos tokia galimybė atsirastų. Tai priklauso ne tik nuo mūsų didelių norų ir valios, bet, žinoma, pirmasis žingsnis turi būti žengtas čia šiandieną ir būtinas Seimo narių pritarimas šiam Statuto pakeitimo projektui, kad būtų einama techninių sprendimų link.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Pirmininke, iš tiesų turbūt turėti tokią sistemą, kuri reikalinga ekstremaliomis situacijomis, būtina. Nežinia, kas čia gali būti. Dabar kovidas, galbūt kitų atvejų gali būti, tačiau vėlgi tą sistemą palaikyti turbūt reikės nuolat. Ar kas bandė paskaičiuoti maždaug kaštus, kokios sumos galėtų būti vien skiriamos tai visai sistemai palaikyti, nes tai susiję ir su ateinančių seimų mokymu, ir apskritai galbūt ir tam tikru personalu, kuris palaikys tą sistemą, galbūt netgi programinės įrangos teikėjais? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Taip, dėl lėšų poreikio mes kreipėmės į kanceliariją ir, matyt, konkretesnius skaičius aš galėsiu pateikti šiek tiek vėlesniu etapu, tačiau noriu patikinti, kad šis pasirinktas kelias yra kur kas kuklesnių lėšų reikalaujantis nei kitas, kuris buvo siūlomas kaip alternatyva ir kuris būtų reikalavęs tiesiog naujos sistemos. Mes šiuo atveju, matyt, pritaikysime tiesiog tą pačią sistemą, kuria dabar naudojamės komitetų, komisijų posėdžiuose, tai Microsoft Teams. Jos pagrindu būtų organizuojamas ir nuotolinis balsavimas. Tai lėšų poreikio prasme yra pats pragmatiškiausias sprendimas, juolab, kaip minėjau, jis yra ir kur kas greitesnis nei kitas.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia Seimo narys D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama Pirmininke, šiandien radijo laidoje į klausimą, dėl kokių priežasčių reikėtų balsuoti nuotoliniu būdu, pačia pirmąja priežastimi jūs įvardinote nepaprastąją padėtį šalyje. Ar jums neatrodo, kad būtent šitoje situacijoje, kai būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, kaip tiktai tas nuotolinis balsavimas ir būtų labai abejotinas? Gal geriau susirinkti visiems ir tada spręsti klausimus per nepaprastąją padėtį? Kaip jūs galvojate? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Aš galvoju, kad būtų labai gerai, kad visi Seimo nariai nesirgtų ir susirinktų į Seimo posėdžių salę, ir priimtų visus būtinus sprendimus. Realybė visgi yra kiek kitokia. Aš manau, šiuo atveju mūsų netgi pareiga yra numatyti alternatyvas tam darbo organizavimui, kuris yra dabar, todėl, mano galva, turime ruoštis ir, kaip jau minėjau, tai yra vienintelė alternatyva gyvam balsavimui Seimo posėdžių salėje.
PIRMININKAS. Visi paklausė, kas norėjo. Matau, A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos laukia.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Gerbiamas pirmininke, kadangi mes labai greitai su darbotvarke stumiamės, aš noriu pasitikslinti, kaip bus su balsavimais. Ar balsavimai irgi pusvalandžiu pasistums, ar turėsime, kaip numatyta, tuo laiku, nes salėje nėra labai daug kolegų?
PIRMININKAS. Būčiau pasakęs šitą dalyką. Gerbdami Seimo narių laiko planavimą ir matydami, kad mes neužtrukome su projektais, paskelbkime, kad balsavimo laikas bus tiksliai tas, kaip parašyta – 12 val. 40 min. Jeigu sutaupysime laiko, ką nors iš rezervo paimsime ar iš vakarinio posėdžio, bet balsavimas prasidės taip, kaip numatyta. (Balsai salėje)
Dabar motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Laba diena. Man taip pat kelia daug abejonių šio įstatymo projektas. Manau, tikrai yra naujos technologijos, IT technologijos, ir nustatyti mūsų identitetą tikrai nėra problemos, tuo labiau kad kalbama apie visuotinį balsavimą tiek dėl Seimo, tiek dėl Prezidento, kad būtų elektroninis balsavimas, ir pasisako kai kurios frakcijos. Aš manau, kad turėtų būti galima iš visur balsuoti, net iš kalėjimo. Aš manau, svarbu, kad tas pats Seimo narys balsuotų, todėl siūlau dar tobulinti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Matau, Petro pasisakymas sukėlė tam tikrą šurmulį, bet mus visus įtikins P. Saudargas, kuris pasisako už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Manau, kad prieš tai kalbėjęs kolega atkreipė mūsų dėmesį, kad nuotolinis darbas tikrai nėra paprastas, ir dėl to darbo grupė, sudaryta, beje, visai ne iš politikų, ne iš Seimo narių, o iš Seimo teisininkų, informacinių technologijų specialistų, turbūt kelis mėnesius dirbo intensyviai ir parengė išsamų projektą, kurį valdybos nariai, diskutuodami su darbo grupe ir Seimo teisininkais, patobulino. Taigi mes turime ne kokį nors kieno nors sugalvotą, tačiau tikrai atsakantį į visus klausimus ir Konstitucijos prasme, ir Seimo statuto prasme projektą, kuris įgalins mus veikti pagal visas Statuto normas.
Lygiagrečiai mūsų Informacinių technologijų departamentas tikrai kiekvieną dieną galvoja, dar net nepriėmus Statuto pataisų, kaip padaryti šį visą projektą patogų ir tinkamą teisiškai. Tikrai manau, kad visos galimybės bus sudarytos. Pats Statuto projektas, žinoma, neatsako į visus klausimus, techninius ir praktinius niuansus, bet, patikėkite, tikrai stengiamasi, kad būtų ir patogu, ir saugu, ir patikima, ir jokių precedentų ateityje nekiltų.
Galbūt, bendrais bruožais, ir dėl tų klausimų, padedant atsakyti, kurie buvo užduoti pristatant Seimo Pirmininkei dėl galimybės sušaukti. Yra ten toks svarbus žodelis „ir“, kad ne tik karantino, ne tik nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju, bet ir tada, kai Seimo nariai negali dėl objektyvių priežasčių susirinkti ir dirbti Seimo salėje, kaip faktiškai mes darome. Taigi yra sąlyga, kad negalime susirinkti, ir tik tokiu atveju mes dirbtume nuotoliniu būdu.
Taigi galimybių kaip nors piktnaudžiauti šia teise valdybai tikrai aš nematau ir raginu kolegas balsuoti už, o vėliau komitetuose dar taisyti, tobulinti ir teikti pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū kalbėjusiems dėl motyvų. Balsavimas dėl šio projekto, kaip ir dėl kitų, bus darbotvarkėje nurodytu laiku.
Dabar bus pateiktas dar vienas Seimo statuto projektas. Mūsų darbotvarkės 1-18 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 59 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-30. Pranešėjas – Seimo narys M. Majauskas.
Matau, replika po balsavimo. V. Juozapaitis pirmas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau sureaguoti į prieš tai vienos Seimo narės paklausimą Seimo Pirmininkei. Jame nuskambėjo ir mano pavardė, ir kito Seimo nario pavardė, ir toks, na, šešėlis nepasitikėjimo, kad neva čia vaikšto ir užkratą nešioja Seimo nariai.
Tai mielai Seimo narei ir visiems, kurie girdi, aš noriu priminti, kad egzistuoja ir pareigas atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris yra paskelbęs protokolus, pagal kuriuos ir yra nustatomos visos izoliavimosi ir karantinavimosi sąlygos. Taip pat mūsų salėje dažnas svečias yra ekstremalių operacijų vadovas, kuris tikrai mato, supranta ir žino.
Iš tikrųjų siūlyčiau tokiais klausimais nekelti nei panikos, nei mesti kokį nors šešėlį ant žmonių, kurie dalyvauja darbe, nes žmonės visoje Lietuvoje grįžta į darbus taip pat po tų periodų, kurie yra oficialiai nustatyti, ir jie yra laikomi pasveikusiais.
Taigi aš, linkėdamas sveikatos visiems ir kiekvienam atskirai, siūlyčiau, prieš klausiant arba prieš replikuojant ar komentuojant, šiek tiek pasidomėti šiais reglamentais, neskleisti panikos ir tų žmonių nediskredituoti visuomenės akyse. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimame domėn. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiandien truputį pavėlavau į rytinį posėdį, nes žurnalistų minia tiesiog klausinėja, kas vakar man buvo už nugaros. Kad jūs neklausinėtumėte, aš jums atsakau, nes ir Seimo nariai, dešimt, mane sutiko. Tai buvo A. Tapinas, tikrai buvo A. Tapinas. Jeigu jūs netikite, paklauskite paties A. Tapino. Jis visur. Aš Gargžduose, A. Tapinas Gargžduose. Aš Palangoje lankau Monikutę, savo dukrytę, A. Tapinas po langais stovi. Aš Seime, jis bendrabutyje. Žinokite, visą laiką jis mane jau pusę metų persekioja. Taip, ten buvo A. Tapinas, neturėkite jokių iliuzijų ir niekas manęs asmeniškai neklauskite.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, man atrodo, suprantame paties rūpestį dėl A. Tapino, bet tikrai nesusiję su tuo klausimu. Dabar prašom dar replikų. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik trumpai. Tikrai nenoriu įžeisti nė vieno kolegos, nei pono A. Kupčinsko, nei V. Juozapaičio, tiesiog noriu pacituoti įsakymą būtent sveikatos apsaugos ministro, kad pacientams, sirgusiems COVID-19 liga, izoliacija gali būti nutraukiama po 10 dienų nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus ble ble ble metodu, virusas buvo atliktas paėmimo dienos… Jeigu 24 diena buvo paskutinis kartas, kai buvo teigiamas testas, ir buvo prieš tai paimtas tepinėlis, tai šiandien yra tik 10 diena ir ne po 10 dienų. Todėl aš tikrai nieko nenoriu suklaidinti, noriu turėti tokį patį aiškumą, kaip ir kiti Seimo nariai turi teisę žinoti, ar mes iš tikrųjų dirbame saugiomis sąlygomis.
PIRMININKAS. Gerai, neišvengiamai dar kartą žodis V. Juozapaičiui.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų gerbiama Seimo narė Ieva skaito, aš labai džiaugiuosi, kad skaito, bet ne iki galo turbūt skaičiuoja dienas. Matote, pirmoji diena izoliacijos pagal tą patį įsakymo reglamentą yra tepinėlio paėmimo diena. Tepinėlis buvo paimtas, jeigu mes kalbame konkrečiai apie mano atvejį, 23 dieną. Jeigu jūs turite kalkuliatorių, galite nesunkiai apskaičiuoti, kad 10 diena buvo vakar, ir šiandien su gydytojo leidimu ir sutikimu aš esu darbo vietoje. Lygiai tą patį gali paliudyti ir Seimo vicepirmininkas P. Saudargas. Baikime tokius dalykus daryti salėje, nes iš tikrųjų ne vieta skleisti paskalas ir netikslumus. Kiekviena klaida, išsakyta per mikrofoną, visuomenei gali brangiai kainuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamas Pauliau, ar būtinai norite kalbėti? Man atrodo, kad Vytautas išaiškino. Suteiksime žodį medikei. J. Sejonienė. Atsiprašau, ne tą įjungiau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Kadangi jau tokia tema ir tokia diskusija čia išsivystė, norėčiau pažymėti, kad tikrai raginu visus Seimo narius dėvėti tinkamas, gerai veidą dengiančias apsaugos priemones. Taip mes tikrai galėsime padidinti savo šansus neužsikrėsti salėje, net ir neturėdami pertvarkų. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai norėčiau labiausiai paantrinti kolegai V. Juozapaičiui, nes tokio pat likimo broliai esame. Galiu tik paliudyti, kad su šeimos gydytojo leidimu mes čia esame. Jie yra užpildę tam tikras formas ir informavę Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Apie tai daviau interviu ir televizijoms. Ačiū.
11.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 59 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-30 (pateikimas)
PIRMININKAS. (Balsai salėje) Atrodo, replikos baigėsi. Galiausiai leisime M. Majauskui pradėti projekto pateikimą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, šiuo teikiamu Statuto pakeitimo projektu yra siūloma patikslinti Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptis. Tos veiklos kryptys nėra iš esmės naujos, didelę dalį jų komitetas ir taip atlieka, tačiau gerą dešimtmetį komiteto veiklos kryptys nebuvo tikslinamos.
Šiuo konkrečiu projektu yra įrašomos trys konkrečios kryptys. Viena – analizuoti tarptautinių finansinių institucijų priimtus teisės aktus ir praktiką bei teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui. Čia kalbame apie Europos investicijų banką, Rekonstrukcijos banką, Valiutos fondą. Kalbėtis ir diskutuoti apie jų rekomendacijas ir bendradarbiauti yra labai svarbu.
Antra dalis – nagrinėti, kaip naudojamos Europos Sąjungos lėšos ir jų finansinė parama. Puikiai žinome, kad didelė dalis Europos Sąjungos finansinės paramos turi būti taip pat papildyta ir biudžetiniais pinigais. Todėl labai svarbu skaičiuoti biudžetinius pinigus ir matyti, kaip yra naudojama visa parama.
Trečia dalis – analizuoti Lietuvoje veikiančių bankų ir kitų finansų rinkos dalyvių veiklą ir jos sąlygas. Mes ne vieną įstatymo projektą ta kryptimi esame teikę, atlikę ne vieną parlamentinę kontrolę, tą planuojame daryti ir toliau. Todėl kviečiu taip pat patikslinti ir šią veiklos kryptį. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau, neturiu klausimų.
PIRMININKAS. Gerai, toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų visa tai telpa, ko gero, į parlamentinės kontrolės pavadinimą ir, ko gero, neabejoju, kad jūsų komitetas ir vykdė. Nemanote, kad tokia praktika gali užsikrėsti ir kiti ir tiksliau reglamentuoti savo komitetų veiklą, ir apskritai susismulkinti iki tiek, kad vos ne kiekvieną parlamentinės kontrolės įvykį įrašyti į Statutą? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atkreipsiu dėmesį, kad kitų komitetų veiklos kryptys buvo nuolatos tikslinamos, Biudžeto ir finansų komiteto jau ilgą laiką, kaip minėjau, gerą dešimtmetį nebuvo. Buvo tikslinimai iki šiol tik pagal kitus priimtus teisės aktus. Taip pat atkreipsiu dėmesį, kad čia kalbama ne tik apie parlamentinę kontrolę, bet ir konkrečių teisės aktų rengimą. Jeigu kalbėtume apie kreditų rinkas, tai šiandien mes svarstysime Vartojimo kredito įstatymą, kuris buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete, kuris susijęs su kreditavimo rinkos konkurencingumo didinimu. Tai yra mes prieš tai diskutuojame apie kredito rinkos sąlygas, situaciją, kalbamės su Centriniu banku ir teikiame, ir siūlome įstatymų projektus. Todėl tai, kas čia yra parašyta, atitiktų tiksliau tai, ką mes iš tikrųjų veikiame komitete.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, faktiškai Biudžeto ir finansų komitetas apima nepaprastai plačią sferą. Dar jūs norite ją detalizuoti, dar reikėtų prijungti, aišku, visą skaitmeninimą, kriptovaliutas ir kitus naujus finansinius dalykus, bet tokių pajėgų komitete iš tikro nėra, nei darbuotojų skaičiaus, nei ko kito. Iš esmės tie klausymai yra ne kas kita kaip Finansų ministerijos, Lietuvos banko ar kitos institucijos pranešimai. Tai jų darbo rezultatai yra pateikiami kaip mūsų komiteto darbo rezultatas. Klausimas būtų toks. Sakykite, ar nevertėtų padidinti komiteto darbuotojų skaičių ir gauti specialistų, kurie ne tik galėtų perrašyti atskirus pranešimus ar kokias žinias, bet ir padaryti kokią nors analizę ir pateikti apibendrintą informaciją. Dabartiniu metu su penkiais patarėjais faktiškai to padaryti negalima. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas profesoriau, jūsų didelis indėlis, tikrai ilgametis indėlis į šio komiteto veiklą ir jo sėkmę, ir reputaciją, ir prestižą tikrai yra neabejotinas. Mes tą visi labai vertiname. Taip pat vertina ir biuro darbuotojai, kurių kompetencija aš nedrįstu abejoti. Labai pritariu, kad stiprinti iš tiesų reikėtų, esame numatę galbūt papildomą pareigybę ir apie tai diskutuosime tiek su Seimo kanceliarija, tiek su komiteto nariais. Iš tiesų tos darbo kryptys yra gana plačios ir gilios, jos reikalauja labai gero finansų rinkos, biudžeto rinkos, fiskalinių reikalų išmanymo. Todėl galiu tik pritarti jums.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų pritardamas E. Pupinio nuomonei, niekaip negaliu suvokti kaip buvęs komiteto pirmininkas, kam reikalinga tokia pataisa. Dėl pirmos aš sutikčiau.
Dabar dėl antros. Kaip naudojama Europos Sąjungos finansinė parama. Aš suprantu, kad jūs ir Kaimo reikalų komitetą tirsite, nagrinėsite Ekonomikos komitetą, Sveikatos reikalų komitetą, nes bet kuri ministerija, kuri tik skirs Europos Sąjungos paramą, bet kokiu atveju paklius į jūsų komiteto tyrimą.
Bet mane domina trečia dalis – Lietuvoje veikiančių bankų ir kitų finansų rinkos dalyvių veikla ir jos sąlygos. Tai čia išeina, jeigu galite atsakyti, tai čia jūs faktiškai norite atlikti funkciją, kai praėjusią kadenciją buvo sukurta komisija dėl I. Šimonytės, už kiek tuo metu ėmė paskolas, kaip veikė bankai, „Snoras“, Ūkio bankas ir panašiai. Ar jūs tikrai norite tapti komitetu kaip ikiteisminių tyrimų institucija? Iš tos konstrukcijos formuojasi tokia nuomonė, kad bus ikiteisminių tyrimų institucija dabar tas Biudžeto ir finansų komitetas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Jums formuojasi klaidinga nuomonė. Atkreipsiu dėmesį dėl finansinės Europos Sąjungos paramos, ką sakiau ir gerbiamam kolegai E. Pupiniui.
Mes kalbame ne tik apie Europos Sąjungos pinigų panaudojimą, mes kalbame apie kofinansavimą, tai reiškia valstybės biudžeto lėšų naudojimą, ir valstybės biudžeto lėšų, mokesčių mokėtojų lėšų naudojimas yra Biudžeto ir finansų komiteto atsakomybė. Mes negalime nei kratytis, nei abejoti tokia pareiga ir tą turime vykdyti labai atsakingai.
Dėl finansų rinkos dalyvių veiklos analizės, tai iš tiesų vienas svarbiausių uždavinių Lietuvoje yra užtikrinti konkurenciją tarp kredito institucijų. Šiandien mes matome, kad bankų rinkoje dominuoja keli dideli žaidėjai, todėl mes matome didesnius įkainius, matome aukštesnes palūkanas. Čia yra labai svarbi Biudžeto ir finansų komiteto užduotis analizuoti aplinką, analizuoti sąlygas ir priimti teisės aktus, kuriais būtų didinama konkurencija. Pavyzdžiui, mes šiandien priimsime Vartojimo kredito įstatymą svarstymo stadijoje, mes svarstysime dėl vairuotojo pažymėjimo atitikimo nustatant žmogaus tapatybę, tai pritrauktų papildomus bankų žaidėjus į Lietuvą, ir daugelį kitų sprendimų. Todėl, mano supratimu, tai yra labai svarbi užduotis Biudžeto ir finansų komitetui.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, argumentas, jog kitų komitetų veiklos sritys buvo keičiamos, o šio ne, tiesiog nėra svarus, nes keičiama ne dėl to, kad keičiama. Bet mano klausimas yra labai konkretus. Ar tikslindami tas nuostatas jūs siekiate kažkokios išskirtinės diskrecijos vienu ar kitu klausimu, pavyzdžiui, kontroliuojant ar prižiūrint Europos Sąjungos lėšų leidimo ar skirstymo tam tikras tvarkas, ar tiesiog nesikirs kitų komitetų parlamentinės kontrolės sritys, nes, ką ir gerbiamas Remigijus minėjo, lygiai taip pat tie asignavimai, kurie yra biudžete, ar tai yra biudžeto lėšos, ar Europos Sąjungos lėšos, jos vis tiek yra per šakinius komitetus kontroliuojamos, prižiūrimos ir panašiai? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad mes kitais metais ir kitoje finansinėje perspektyvoje turėsime laviną Europos Sąjungos pinigų, todėl papildoma kontrolė, kaip jie yra išleidžiami, tikrai nepakenks. Tuo labiau kad dabar matome išeinančios Vyriausybės daug sprendimų dėl gana odiozinių projektų, kur yra skiriamas Europos Sąjungos finansavimas, taip pat ir kofinansavimas mokesčių mokėtojų pinigais. Todėl papildoma kontrolė čia tikrai, mano giliu įsitikinimu, nepakenks.
Dabar dėl finansinių institucijų ir finansų rinkos dalyvių labai svarbu užtikrinti, kad mes jaustume tą atsakomybę, kad mūsų paskirtis ir tikslas užtikrinti konkurencines sąlygas taip, kad būtų daugiau galimybių gauti kreditą palankesnėmis sąlygomis, nes šiandien bankų koncentracija Lietuvos finansiniame sektoriuje yra viena svarbiausių problemų su finansinėmis institucijomis. Tą turime spręsti, įskaitant ir teisės aktų pakeitimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė, kas norėjo. Dabar dėl motyvų.
A. Vyšniauskas kalbės už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kviečiu pritarti šitam projektui. Pritarti būtent todėl, kad yra 2 punktas dėl Europos Sąjungos lėšų kontrolės. Kodėl? Todėl, kad kai yra svarstomas valstybės biudžetas (kaip pavyzdys), visi komitetai svarsto savo šakinę dalį, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas yra komitetas, kuris viską suveda į bendrą poziciją, yra toks koordinuojantis ir į viską pažiūrintis iš esmės.
Taip ir su Europos Sąjungos lėšomis. Mūsų komitetai tikrai pasižiūrės kiekvieną sritį ir tai bus puiku, tačiau turi būti vienas komitetas, kuris koordinuotų visą bendrą Europos Sąjungos lėšų panaudojimo procesą, juo labiau kai tų lėšų, na, sakykime, panaudojimas prasideda kitais metais. Ateina didžiulės lėšos, žalioji visa darbotvarkė ir panašiai, tai tikrai gerai, kad komitetas, pradėdamas darbą, iš karto pradėtų ir nuo ES lėšų panaudojimo kontrolės. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Na, kol kolegos nepasisakė už, buvau pasiruošęs balsuoti už, bet dabar, kai išgirdau, tai man net šiurpas pakilo. Dabar aš, įsivaizduokite, kolegos, ypač nauji, kurie atėjote į Seimą, vadinasi, Biudžeto ir finansų komitetas atliks visų ministerijų kontrolę. Kolegos, aš kviečiu… registruosiu po šio posėdžio Seimo statuto pataisą naikinti Seimo statuto 591 straipsnį, kuriame kalbama, kas yra Audito komitetas ir kokios Audito komiteto veiklos kryptys, nes pagal tai, ką dabar pasakė kolegos, iš esmės Audito komitetas nereikalingas. Jeigu kas nori prisijungti prie Audito komiteto naikinimo, aš parengsiu įstatymo projektą ir bus nuoroda į šį Seimo statutą.
PIRMININKAS. Ačiū pasisakiusiems. Balsavimas, kaip ir dėl kitų projektų, darbotvarkėje nurodytu laiku.
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jono Jaručio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-71 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Jono Jaručio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas. Žodis Pirmininkei pateikti kandidatūrą iš tribūnos. Po to pagal Statutą, kaip žinome, reikalingas kandidatų pasakymas, ar sutinka kandidatuoti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu į Seimo Pirmininko pavaduotojus J. Jaručio kandidatūrą, kurią rekomendavo man teikti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kolega J. Jarutis taptų septintuoju vicepirmininku. Jei Seimas pritartų šiam teikimui, visos opozicinės frakcijos turėtų savo atstovus Seimo valdyboje.
PIRMININKAS. Dabar klausiu kandidato, ar sutinka kandidatuoti?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagal Statutą kandidatui žodis – iki 15 minučių. Bus labai puiku, jeigu trumpiau, nes nenorėtume vėluoti pagal nustatytą balsavimo laiką, bet kandidatų valia, kiek kalbėti, po to iki 15 minučių galima užduoti klausimus, po to diskusija.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ačiū Seimo Pirmininkei už teikimą. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai pasistengsiu trumpiau.
Pirmiausia, noriu padėkoti savo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai (šios partijos nariu esu jau 26 metai) už pasitikėjimą, už galimybę stovėti čia prieš jus ir sulaukti jūsų verdikto.
Antra. Noriu padėkoti ir valdančiosios daugumos koalicijai, kuri vis dėlto rado savyje jėgų… Gal ne taip pasakysiu. Mes visi labai retai atsispiriame tam tikroms pagundoms pasigalynėti, parodyti savo jėgą, bet Rytų filosofai turi tokį posakį, kad stiprus ne tas, kuris gali nugalėti, bet stiprus tas, kuris gali išvengti kovos. Aš manau, kad tas kovos vengimas šiandien bus pademonstruotas ir demokratijos šventė įvyks.
Taip pat noriu pasakyti, kad čia yra pirmas žingsnis dėl tų pažadų įgyvendinimo, kai bus paskirtos ir kitos opozicijai pagal Statuto 46 straipsnio 4 dalį priklausančios pareigos ir postai, kurie priklauso opozicijai.
Noriu atsiprašyti kolegų. Per šiuos metus galbūt kam nors teko pasakyti ir ne vieną kandų žodį, bet tikrai neturiu nieko asmeniškai prieš kiekvieną čia. Mes esame politiniame lauke, čia yra politika ir kartais mūsų pasisakymai yra nesuasmeninti. Tiesiog yra politiniai įsitikinimai, partinės programos ir mes čia dėl to diskutuojame. Jeigu ką nors įžeidžiau, tikrai nuoširdžiai atsiprašau.
Gal šiek tiek trečiu punktu pasakysiu apie save. Kas mane pažino per šiuos ketverius metus, kas pažįsta ilgesnį laiką, turbūt suvokia, kad aš nesu konfliktinė asmenybė ir visada stengiuosi ieškoti kompromisų. Žinoma, kartais reikia priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kuris galbūt netenkina savo paties vidaus, bet tai tikrai yra labai išimtiniai dalykai. Gal tas mano būdas yra susijęs ir su tuo, kad aš pagal profesiją esu pedagogas. Esu baigęs porą universitetų. Pirmas mano universitetas yra Šiaulių pedagoginis universitetas. Praeitame Seime sėdėjome greta su dviem mano dėstytojais, ponu S. Tumėnu ir A. Gumuliausku, šiandien esame tik su S. Tumėnu. Taip pat esu baigęs Lietuvos sporto universitetą, kur įgijau sporto trenerio, organizatoriaus specialybę. Politikoje esu maždaug nuo 1989–1990 metų. Drįstu sakyti, kad man teko stovėti prie šios valstybės kūrimo ištakų. 1990 metais buvau paskirtas viršaičiu, turiu tokį senovinį titulą. Tikrai teko dalyvauti kuriant šią valstybę, darant žemės reformą, perimant iš kolūkių turtą ir perdalinant tiems žmonėms, kurie buvo to labiausiai verti. Tas procesas tikrai nebuvo lengvas.
Taip pat noriu pasakyti, kad kaip pedagogas žinau tuos pedagoginius principus, esu perėjęs visas savivaldos grandis – nuo eilinio tarybos nario, mero pavaduotojo, mero (dvi kadencijos), taip pat praeitoje kadencijoje buvau Seimo nariu. Galbūt turiu šiokių tokių kompetencijų užimti, galimai užimti tas pareigas, į kurias mane siūlo Seimo Pirmininkė.
Jeigu būčiau paskirtas, manau, vis tiek turiu vykdyti mane delegavusios partijos programą. Būsiu patenkintas, jeigu vienas ar kitas įstatymas, net ir dirbant opozicijoje, įstatymų projektai, dėl ko, aš tikiuosi, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą šiuose rinkimuose dalyvavo beveik 200 tūkst. rinkėjų, bus įgyvendinti. O pareigas Seimo valdyboje vykdysiu tokias, kokias paves Seimo Pirmininkė. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. Tikiuosi, kad užsirašiusieji taip pat trumpai klaus, o būsime dėkingi, jeigu kai kurie ir atsisakys klausti. Pirmas – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Jonai, teko iš tiesų su jumis lankytis Kupiškyje ir mačiau, kaip vertina ir gerbia jus vietiniai žmonės. Matyt, ne be pagrindo. Teko dirbti su jumis ir Savižudybių prevencijos komisijoje, kur buvote tikrai patikimas partneris. Teko būti ne kartą ir skirtingose pozicijose, kur teko įsitikinti, kad jūs tikrai sąžiningas varžovas. Palaikydamas jūsų kandidatūrą noriu tik perklausti. Kokiose vis dėlto srityse, jeigu dar nėra sutarta, norėtumėte dirbti kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas, kokias sritis kuruoti ar atsakomybes prisiimti?
J. JARUTIS (LVŽSF). Šiaip tikrai nėra sutarta. Mano sritis, aišku, pagal tai, ką aš veikiau gyvenime pastaruosius metus, galėtų būti administracinė, ūkinė veikla. Kiek žinau, dėl ūkinės veiklos jau yra paskirta, tai negaliu tiksliai pasakyti. Ką Seimo Pirmininkė paves, tą ir darysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Nėra. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas pretendente, labai džiaugiuosi, kad esate nominuojamas į šias pareigas, jūs tikrai esate to vertas. Mūsų frakcija buvo vieninga dėl jūsų kandidatūros. Bet aš užduosiu jums iš esmės tą patį klausimą, kokį uždaviau visiems kandidatams. Turbūt nėra pretendento, kuris nežadėtų gerinti Seimo įvaizdžio, bet kažkaip tas įvaizdis vis negerėja, o tie išrinkti į Seimo vicepirmininkus dažniausiai pamiršta apie savo partijas, apie jų interesus, bando žaisti kažkokį asmeninį žaidimą. Kaip jūs vis dėlto gerinsite Seimo įvaizdį (sufleruoju), taip sakant, gerindamas būtent politinių partijų įvaizdį?
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš jau šiek tiek paminėjau, kad tikrai atstovausiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kurios narys esu ir, tikiuosi, būsiu iki pabaigos. Aš ir nežadėjau savo kalboje, tiesiog gal šiek tiek primiršau, turėjau pasakyti, kad tikrai nežadu kaip daugelis čia, galbūt nuoširdžiai žmonės tikisi, žada pagerinti Seimo įvaizdį ar… Nei vienas Seimo Pirmininkas, nei septyni vicepirmininkai to nepadarysime, jeigu mes patys savo veiksmais, savo kalbomis galų gale…
PIRMININKAS. Viskas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Nepykite, bet aš ketverius metus buvau Seime, atėjau iš savivaldos. Kai kurie kolegos savivaldybininkai, su kuriais pašnekame, man iki šios dienos nėra suprantami ir priimtini tam tikri tušti kalbėjimai. Deja, nežinau pasaulyje šalies, kur valdžia ar parlamentas turėtų labai aukštą pasitikėjimą. Antrą dieną po rinkimų kiekvienoje pasaulio valstybėje, kurioje yra šioks toks parlamentas ar demokratija, valdžia tampa nemėgstama. Taigi nežadu šnekėti tuščiai, kaip esu įpratęs, tiesiog jeigu bent vieną žingsnelį mes visi kartu, tikrai ne vienas Seimo vicepirmininkas, visi kartu padarysime link to, kad mumis labiau pasitikėtų, būsiu labai patenkintas.
PIRMININKAS. Toliau klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamojo Jono. Aš puikiai atsimenu mūsų vizitus į Ukrainą, kur ranka rankon kartu dirbome. Atsimenu, kaip jūs padėjote surasti kompromisus dėl Astravo praeitame Seime. Ar padėsite šioje kadencijoje mums tą vienybę užsienio politikos klausimais išlaikyti, žinant, kad čia yra daug skirtingų žmonių, daug skirtingų nuomonių, bet būtų labai gerai, kad ta vienybės tradicija strateginiais užsienio politikos klausimais būtų išlaikyta? Ar padėsite mums ją sukurti?
J. JARUTIS (LVŽSF). Drįstu sakyti, kad, bent jau praeitoje kadencijoje, išsiskyrimo pozicijos ir opozicijos užsienio klausimais nebuvo, tuo labiau kad tai yra Prezidento pagrindinė funkcija, mes tik paantrindavome. Astravas lieka, kaip sako, žaizda šalia mūsų ir Ukrainos problema taip pat, nes Ukraina kaip niekad, tai yra ne kaip niekad, tai yra buvusi kažkada mūsų bendra valstybė. Mes turime glaudų ne tik emocinį, bet ir kitokį ryšį. Tos kryptys, aš manau, liks išlaikytos ir čia neturėtų būti labai didelių išsiskyrimų. Gynybos srityje mes turime bendrą supratimą, čia mažiausiai ginčų būna dėl šitų temų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė B. Petkevič.
B. PETKEVIČ (MSNG). Gerbiamas kandidate, esate didžiausios opozicinės frakcijos kandidatas į pavaduotojus. Kaip jūs spręsite kitų opozicinių frakcijų dalyvavimą Seimo darbe?
J. JARUTIS (LVŽSF). Kaip ir minėjo Seimo Pirmininkė, dabar visos opozicinės frakcijos, tikiuosi, turės atstovavimą po šito balsavimo Seimo vadovybėje, valdyboje. Visos, nepriklausomai nuo dydžio, manau, kad nepriklausomai nuo dydžio, pagal Statutą, kiek jau ta frakcija turi narių, turi vienodas teises dalyvauti Seimo darbe, turi vienodas teises pasisakyti, teikti savo pasiūlymus. Aš manau, kad pasistengsiu, jeigu man teks tokia garbė, neišskirti nė vieno. Tiesiog pasistengsiu būti visiems vienodai lygus, bet ar tai pavyks, čia jau gyvenimas parodys. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Jonai, pats prisiprašėte, kad pakalbinčiau jus. Jūs buvote puikus mano studentas, tikiuosi, kad būsite ir puikus Seimo Pirmininkės pavaduotojas. Tačiau man skauda širdį matant, kaip, pasakyčiau, iškreiptai vyksta universitetų optimizacija. Kaip jūs, kaip buvęs Šiaulių pedagoginio instituto studentas, prisidėsite, kad Šiaurės Lietuvoje išliktų švietimo židinys, nes nuo sausio 1 dienos Šiaulių universitetas tampa VUŠA – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Dabar yra daugybė nežinomųjų, Šiaulių universitetas mažai gauna informacijos iš Vilniaus universiteto. Tai kaip jūs, kaip Seimo vicepirmininkas, prisidėsite prie šitų procesų, kad jie vyktų skaidriai, aiškiai ir kad Šiaulių universitetas kaip padalinys išliktų?
J. JARUTIS (LVŽSF). Kaip aš tiesiogiai prisidėsiu, dabar tikrai turbūt negalėčiau atsakyti, bet šita tema ir to miesto pavadinimas, ir tas universiteto vardas man yra labai artimas. Labai nenorėčiau, kad jam liktų podukros ar posūnio vaidmuo, nežinau, kaip čia pavadinti, bet manau, ne tiek svarbu, kokio statuso ta aukštoji mokykla bus. Aš tikiuosi, kad ji turi būti bent jau regioninis struktūrinis švietimo padalinys, tikrai turėtų būti matomas ir girdimas. Negalėčiau konkrečiai atsakyti, nes iš tikrųjų nesigilinau, pastaruosius metus šiek tiek į kitą sritį, bet kad norėčiau, kad Šiauliai būtų vienas iš aukštojo mokslo centrų Šiaurės Lietuvoje, tai taip.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Laba diena dar kartą. Aš noriu paklausti, gal jūs galite sukonkretinti savo asmeninius motyvus, kodėl jūs norite tapti Seimo Pirmininko pavaduotoju? Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tiesiog kiekvieno politiko… Aš vis tiek laikau save šiokiu tokiu politiku, nes, kaip ir minėjau savo prisistatyme, politikas nuo 1990 metų, buvau įvairiose pozicijose. Kiekvieno politiko pareiga yra augti. Frakcija pasitikėjo šiuo atveju. Mano galva, tai yra tam tikras politinės karjeros laiptelis. O blogas tas kareivis, kuris nenori tapti bent jau seržantu pradžioje. (Balsas salėje: „Generolu!“) Aš taip aukštai nešoku.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūsų prisistatymo pirmoji dalis, man atrodo, buvo visiškai nereikalinga, nes tai buvo politikavimas. Bet pusiau juokais, pusiau rimtai noriu paklausti.
Balsavimas yra slaptas ir neaišku, kaip baigsis, nors kai kurie kolegos iš mūsų frakcijos palaiko jūsų kandidatūrą. Aš irgi jus pažįstu nuo tų laikų, kai buvote Kupiškio meras, ir tikrai nieko blogo negaliu pasakyti. Bet vis dėlto, jeigu slapto balsavimo metu jūs nebūsite patvirtintas, kas pagal planą iš jūsų frakcijos atsisakys mandato?
J. JARUTIS (LVŽSF). Dabar galvoju. Leiskite pagalvoti, nes čia per 15 sekundžių yra sudėtinga durti kam nors į akį ir pasakyti – dabar tu atsisakysi. Nemanau. Manau, kad niekas neatsistatydins. Tiesiog aš vis tiek, galbūt esu naivus, tikiu gera kolegų valia ir tais sprendimais, kurie yra šiandien. (Balsai salėje) Galbūt. Galbūt tai yra mano klaida, bet geriau aš mirsiu su ta klaida, negu galvosiu apie žmones blogiau. Manau, kad mes rasime pamainą ir man. Man jaunystėje, turbūt prieš 30 metų, irgi buvau jaunas, karštas, purkštavau, vienas iš rajono vadų, valdytojai tada būdavo, sakydavo – nėra nepakeičiamų, yra tik nepakeisti. Taigi su ta filosofija ir reikia gyventi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai baigėsi. Dabar diskusija. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis kalba K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, nuo 1990 metų pavaduotojų skaičius augo nuo trijų iki dabartiniu metu septynių. Jeigu dar pridėsite opozicijos lyderį kaip valdybos narį, tai aštuoni. Kitaip tariant, šiltų vietų skaičius su gerais mundurais, su pareigomis, su didesne alga visą laiką didėja, o Seimo darbo efektyvumas nuo to iš tikro mažai keičiasi. Ką aš turiu omeny? Bet kuris parlamentas yra stiprus tuo, kiek stipri yra opozicija. Jeigu opozicija yra bedantė arba gali nieko nedaryti, tik parsidavinėti ar dar ką nors susitarti pasimainyti, ji iš tikro nieko verta.
Pas mus, atrodo, susidaro tokia situacija. Mes turime tris pavaduotojus iš opozicijos, ir man asmeniškai neteko girdėti kokių nors opozicinių kalbų arba pasisakymų, kas yra blogai ir ką reikėtų taisyti. Netgi Statuto ir kitais klausimais yra tylima ir su viskuo sutinkama. Todėl aš, nieko neturėdamas prieš Joną kaip žmogų, noriu tik pasakyti, kad tarp Seimo darbo kokybės ir pavaduotojų skaičiaus nėra tiesioginės priklausomybės, o atvirkščiai: kuo mažiau, tuo daugiau mokesčių mokėtojų pinigų sutaupoma. Tą reikėtų turėti omenyje prieš kalbant apie skaidrumą, valstybės gerovę ir kitus dalykus, kurie visiems yra gražūs ir gražiai skambantys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. Toliau P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš pirmiausia norėčiau, kaip čia pasakius, išreikšti didelę abejonę, ar reikėjo padėti mandatą gerbiamam R. Karbauskiui. Žinote, ši valdančioji dauguma rinkimų kampanijos metu aiškiai sakė, kad atstovaus mažumoms, ir išdalino visas pareigas, visus vicepirmininkus pačioms mažiausioms partijoms. Net Seimo Pirmininko pareigas gavo viena iš mažiausių frakcijų. Taigi pačiai didžiausiai opozicinei ir neliko. Na, lyg ir bandė kažką čia sugramdyti, gal surasti vieną vietą, bet vėl konservatoriai pradėjo abejoti, na, gal ir nereikėtų dar vieno vicepirmininko.
Mano manymu, na, aš šiek tiek kitaip galvoju negu Kęstutis, dažnai kalbama, kad demokratija kainuoja, yra brangi, vis dėlto kiekviena frakcija turėtų turėti po Seimo Pirmininko pavaduotoją, kad būtų valdyboje. Buvau siūlęs Statuto pataisas, kad informacija ateitų visa per valdybos narį iki frakcijos narių ir tai reikia užtikrinti. Kita vertus, kaip ir pasakė, jeigu opozicija stipri, tai stiprus ir Seimas. Gal Jonui, būnant tokiam ramiam, vis dėlto pavyks šiek tiek sutelkti opoziciją, kaip ir Kęstutis pasakė, kad neparsidavinėtų, neišdavinėtų, kad mes aiškiai galėtume nubrėžti tą opozicinę liniją, kokius mes valdančiosios daugumos sprendimus matome kaip pozityvius, sveikintinus ir kokie valdančiosios daugumos sprendimai netenkina opozicijos. Žinoma, niekada taip nebus. Ta kritika turi būti konstruktyvi ir valdančiajai daugumai, ir opozicija visus valdančiosios daugumos sprendimus, kurie pozityvūs, turėtų remti ir neturėtų būti vien todėl, kad opozicija: „Aš balsuoju prieš tą teisės aktą.“
Aš manau, kadangi dabartinė valdančioji dauguma, ypač jos premjerė I. Šimonytė, sakė, kad pakels Seimo kultūrą, jo darbą, padarys kitokį narių požiūrį vienas kito atžvilgiu, frakcijų atžvilgiu, tai ir parodykite tą pavyzdį, poną J. Jarutį vienbalsiai išrinkime Seimo Pirmininko pavaduotoju. Tikrai tos įtampos bus mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusiją baigėme. Dabar einame prie priėmimo stadijos. Nors Statute nėra parašyta, pagal visas ankstesnes praktikas keturi – už, keturi – prieš gali pasisakyti dėl kandidato. (Balsai salėje) Matau tik užsirašiusius už. Aš neturiu teisės atimti pasisakymo galimybės, bet jeigu kolegos, matydami tą sąrašą… (Balsai salėje) Tai aš vis tiek klausiu. M. Majauskas kalbės ar atsisakys? Gerai. Toliau P. Saudargas. K. Masiulio nėra salėje. L. Kasčiūnas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Balsuosiu už.
PIRMININKAS. Keturis paminėjau, kiti vis tiek nebebūtų galėję. (Balsai salėje) Gerai. Tada perėjome ir šią stadiją. (Balsai salėje) O, atsirado vienas prieš. Tada, žinoma, čia jau…
K. GLAVECKAS (MSNG). Visų pirma neatsirado, jis jau yra, gerbiamas pirmininke. Aš tiesiog ne prieš J. Jarutį, bet prieš tą principą, kad visi pakeliame rankas už, o po to visi sakome, kad yra ne tas, kažkas ne taip. Manau, kad demokratiškai turėtų būti pasisakančių ir už, ir prieš. Kurie lems daugiau ir kas lems daugiau, parodys slaptas balsavimas. Taigi, nepasisakydamas prieš, nepasisakau ir už. Ačiū.
PIRMININKAS. Baigėme visas diskusijas. Dabar iš karto balsuoti neisime. Kad nebereikėtų grįžti prie to klausimo, aš primenu, kas yra balsų skaičiavimo grupės nariai, kad jie atitinkamu laiku ruoštųsi tai procedūrai. Tai V. Alekna – Liberalų sąjūdis, V. Aleknaitė-Abramikienė – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, V. Ąžuolas – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, T. Bičiūnas – Socialdemokratų partijos frakcija, V. Bukauskas – Darbo partijos frakcija, M. Matijošaitis – Laisvės partijos frakcija.
Toliau. Visada mes patvirtiname slapto balsavimo biuletenį. Jis yra tradicinis, su trimis kaladėlėmis. Išbraukiame nereikalingas, paliekame reikalingą. Apačioje viskas yra paaiškinta. Galime bendru sutarimu patvirtinti biuletenį? Gerai. Šio klausimo pauzė. Slapto balsavimo momentas bus paskelbtas, kai mes balsuosime dėl projektų, kurie buvo rytinėje darbotvarkėje.
Dabar dar turime laiko iki nustatytos balsavimo pradžios, kuri yra, kaip matome, 12 val. 40 min., tai aš tiesiog kviesčiau, kas yra iš vakarinio posėdžio pranešėjų. Nematau, ar yra A. Kupčinskas, galėtų Aviacijos įstatymo pataisas pristatyti. Prašau.
12.21 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 6, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34 (pateikimas)
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, nuo sausio 1 dienos įsigalioja Europos direktyva dėl bepiločių orlaivių (dronų) skraidymo visoje Europos Sąjungos erdvėje. Esmė ta, kad mūsų Aviacijos įstatyme nėra tai įteisinta, o Europos direktyva įsigalioja jau nuo sausio 1 dienos. Esmė, kad visi bepiločių orlaivių (dronų) savininkai turi atitinkamus teisėtus lūkesčius, nesvarbu, kad dabar žiemos periodas, galbūt jie skraido ir mažiau, bet ir toliau fotografuoti, filmuoti, leisti savo skraidykles, tačiau Transporto kompetencijų agentūra tiesiog neturės galimybės išduoti licencijų, leidimo, todėl jie prašo gana skubos tvarka nagrinėti šį prašymą. Tai yra susiję tik su Europos Sąjungos direktyva dėl bepiločių orlaivių (dronų) skraidymo. Dėl to yra prašymas svarstyti šį klausimą.
Žinau, kad dabartinė Vyriausybė turi daugiau Aviacijos įstatymo pakeitimų, bet jie yra kompleksiniai, apimantys daugiau dalykų, tai ir aerodromus, ir turto perdavimą, ir taip toliau, tai visiškai nesusiję grynai su šia direktyva. Įregistravau tokią įstatymo pataisą ir tikiuosi jūsų palaikymo, pritarimo. Atsakyčiau į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai užsirašė paklausti. Pirmasis – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, jūs, kaip ekspertas ir žinovas, ar galėtumėte man paaiškinti tokį dalyką. Iš tikro dronai yra pažangus dalykas ir su jais galima atlikti daug funkcijų ir paslaugų, bet lygiagrečiai iš dronų atsiranda ir daug grėsmių. Sakykite, ar kiekvieno drono identifikavimas yra numatytas, ar ne…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, dujofikavimas?
K. GLAVECKAS (MSNG). Dronų identifikavimas ar yra numatytas ir kokiomis aplinkybėmis jis turi būti atliekamas ir realizuojamas, nes tai labai svarbus klausimas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega Kęstuti. Aš tikrai nesu didelis ekspertas. Yra tikrai labiau išmanančių tą sritį, bet kadangi dirbu Ekonomikos komitete ir tenka su tuo susidurti, tai galiu pasakyti – taip, numatytas identifikavimas, licencijų išdavimas. Todėl Transporto kompetencijų agentūra ir teikia, ir siūlo priimti šias nuostatas, nes tai būtų bendros taisyklės visoje Europos Sąjungos erdvėje. Jie prašo, kad galėtų išduoti tas licencijas, o kartu būtų ir identifikavimas, ir jie kontroliuotų visą tą situaciją, nes dabar kol kas tai yra gana, gal nesakyčiau, liberali rinka, bet ji iš viso neidentifikuojama. Gal tiktai, jeigu prisimintume, mes prieš metus krašto apsaugos ministro teikimu esame priėmę pakeitimus dėl tokių bepiločių orlaivių skraidymo virš karinių miestelių. Ten yra galimybė kariuomenei, jeigu jie veikia nedraugiškai, tiesiog juos sunaikinti, numušti, o čia būtų grynai dėl civilinių dalykų.
PIRMININKAS. Toliau – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs, sakėte, neturite patirties, bet gal žinote, ar bus sertifikuojami visi įvairaus galingumo dronai, ar iš tikrųjų bus palikti kokie nors mėgėjiški, nes šiuo metu nesuprasi, kas kuo užsiima. Vieni naudoja kaip verslą, tarkim, daro nuotraukas, kiti priima kokius nors užsakymus, filmuoja filmus. Ar iš tikrųjų tai bus susiję su visais, ar tai tiktai tam tikros kategorijos, nes, kaip suprantu, jų prisipirkę yra dabar nemažai žmonių, nes ir palei langus čia skraido, ir kur pažiūrėsi – ir šventės, ir taip toliau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, yra numatytos kategorijos ir bus galima išsamiau susipažinti su tuo. Visa tai atliks Transporto kompetencijų agentūra. Išties yra ir žaisliniai, galima sakyti, dronai, kurie ir neaukštai pakyla. Bus numatytas ir aukštis, ar jie atlieka tam tikrą misiją, ar fotografuoja, filmuoja, ar jie pristato, kaip jūs minėjote, ir prekes, tai jie bus sertifikuojami atitinkamai pagal tas kategorijas. Bet pirmiausia Transporto kompetencijų agentūra turi įgyti tas teises juos licencijuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų neturime. Dėl motyvų K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tą Europos direktyvą reikia palaikyti, bet kartu reikia pažymėti, kad patys dronai, laisva jų prekyba, kuri dabartiniu metu kelia ne tik didžiulius malonumus ir galimybes, bet yra ir tam tikra potenciali grėsmė, nes jeigu jisai pakelia videokamerą, kuri sveria 100 gramų, tai jis gali pakelti ir 100 gramų kitokio dalyko, kuris gali pakenkti ir sprogti, ir taip toliau. Todėl aš manau, kad reikia ir Lietuvoje tą dalyką mums visiems apgalvoti ir parengti tas visas taisykles, kurios galėtų apriboti tokių dalykų atsiradimą ir pasekmes, kurias paskui gali reikėti visiems taisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nors jaučiu, kad galėtume pritarti ir bendru sutarimu, bet pagal mūsų tvarkas bus balsuojama netrukus, tuo nustatytu laiku.
Dabar aš trumpam grįžtu prie balsų skaičiavimo grupės, nes V. Bukauskas informavo, kad jis yra izoliacijoje ir jokiu būdu negali būti balsų skaičiavimo grupėje. Galbūt iš Darbo partijos situaciją gelbėtų gerbiamas A. Guoga, jeigu sutiktų būti balsų skaičiavimo grupės nariu? Matau lyg ir nedrąsų linktelėjimą, tai taip ir fiksuojame. (Balsai salėje) Gerai, dabar… Prašau, Andriau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl komiteto jūs nepaminėjote, kuris komitetas.
PIRMININKAS. Dabar ne ta stadija. Kai bus balsuojama, tada dėl svarstymo datos ir komitetų. Turime dar 12 minučių. Jeigu A. Matulas sugebėtų per 2 minutes pristatyti projektą ir atsakyti į klausimus, tai kviesčiau pateikti Farmacijos įstatymo pataisas.
12.27 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368 (pateikimas)
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kartu su kolega R. Martinėliu, E. Gentvilu ir A. Armonaite teikiame Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūlome atidėti Farmacijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies įsigaliojimą iki 2026 metų.
Primenu, kad tokiu būdu farmakotechnikų veiklą būtų galima kontroliuoti nuotoliniu būdu, taip, kaip yra dabar. Jeigu įsigaliotų įstatymas, iš esmės iš rinkos būtų eliminuota apie 350 farmakotechnikų ir galimai užsidarytų apie 150 mažų kaimo vaistinių. Lygiagrečiai svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siūloma įteisinti apskritai nuotolinę veiklos kontrolę, bet mes išklausėme penkių ekspertinių vertinimų, iš kurių du pasisakė, kad nereikėtų nuotolinės kontrolės leisti, o trys, kad galima būtų leisti, bet bandome rasti kompromisą, nes ir universitetai abu parašė, kad sutiktų kuriam laikui pratęsti įsigaliojimą. Esu konsultavęsis ir su kitų frakcijų kolegomis, su Prezidento patarėjais. Irgi siūlo, kad vis dėlto valstybė neatliko visų funkcijų ir galima būtų svarstyti atidėti šito straipsnio įsigaliojimą ne iki 2026 metų, bet galbūt trumpiau, jau žinau, kad yra registruotas pasiūlymas.
Prašyčiau pritarti bendru sutarimu, nes išties mes turėtume prisiimti atsakomybę ir leisti šitiems darbuotojams dar kartą pratęsti savo veiklą, darbą, tuo labiau kad kolegija ruošia farmakotechnikus, o valstybė nesudarė visų tinkamų sąlygų jiems persikvalifikuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia Seimo narys G. Kindurys. Nematome. (Balsai salėje)
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kas galėjo anksčiau pagalvoti, kad vaistinėje galėtų dirbti ne vaistininkai. Seimas prieš daugelį metų tą nuostatą priėmė. Keista, kad per tiek metų jinai yra neįgyvendinta. Taigi norėjau paklausti, kiek vaistinių savininkų kreipėsi dėl įstatymo galiojimo datos nukėlimo? Kokie jų motyvai, kad per tokį ilgą laiką yra nepasiruošta įstatymo nuostatas įgyvendinti? Kokie faktoriai nulems, kad po penkerių metų vaistinėse vaistininkai dirbs nuolat? Kiek vaistinių užsidarytų, jeigu šiai įstatymo nuostatai nebūtų pritarta?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš jau minėjau, kiek vaistinių užsidarytų, gal jūs nebuvote salėje. Aš tuos duomenis paėmiau iš ekspertinių vertinimų. Dabar, kaip sakėte, kas galėjo pagalvoti, kad nedirbs vaistininkai. Vaistininkai dirbo ir dirbs, bet farmakotechnikai yra savo srities specialistai, ypač tie, kurie turi patirties, ilgos darbo patirties. Jų studijos trunka trejus metus, tai yra žymiai ilgiau negu kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Valstybė neatliko visų funkcijų, nesudarė tinkamos galimybėms jiems persikvalifikuoti, todėl mažose vaistinėse, mano giliu įsitikinu, kur nevyksta gamyba, visiškai pakanka, kad dirbtų farmakotechnikas ir jo veiklą kontroliuotų nuotoliniu būdu. Mes niekada negalvojome, kad būsime tokioje pandeminėje situacijoje ir kad dabar žmones gydysime nuotoliniu būdu. Kas yra paprasčiau: ar išduoti vaistą ir pasiteirauti, ar teisingą dozę išdavė, ir panašiai, ar vis dėlto žmones gydyti nuotoliniu būdu?
Kodėl mes turėtume priimti tokį sprendimą, dėl kurio darbo netektų apie 350 farmakotechnikų? Kaip teigia kai kurie ekspertinių išvadų rengėjai, kad per ketverius–penkerius metus iš esmės apie 60 % vaistininkų, kurie šiandien yra vyresnio amžiaus, jau išeitų į garbingą poilsį ir ta problema tuo atveju iš esmės išsispręstų. Universitetai sako, kad būtų galima atidėti trumpesniam laikui, nes šiais metais bus papildomai parengti 145 ar 146 vaistininkai, bet tai nereiškia, kad privalomai visi jauni žmonės važiuos į kaimo vaistines Žeimelyje, Žagarėje ar kitur, kur farmakotechnikai negalėtų dirbti. Nes ten apyvarta tokia maža, kad antro žmogaus neišlaikys. Ir taip dabar kaimo vaistinėse gauna minimalius atlyginimus. Antro žmogaus negalės priimti.
Aš manau, kad mes šiuo atveju tik padėtume žmonėms, jų šeimoms turėti pajamų, nepakenktume, jokiu būdu nepakenktume, ypač pandemijos metu nesumažintume vaistų prieinamumo kaimo žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau trumpiau atsakinėti. Atsakymas užtruko 3 min. 40 sek. Klausia A. Bagdanovas. (Balsai salėje) Atsiprašau, A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už žodį, Seimo pirmininke. Aš tiesiog norėčiau priminti, kad 2012 metais jau ketveriems metams buvo atidėtas šis sprendimas. Tada 2015 metais dar kartą atidėtas iki 2021 metų. Ir šiandien jūs siūlote vėl atidėti. Kaip manote, ar aštuonerių metų laikotarpis nebuvo pakankamas, kad šis klausimas būtų išspręstas? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Žinote, kai kurie teigia, kad Europos Sąjungos direktyva būtinai reikalauja, kad farmakotechnikų veiklos kontrolė būtų užtikrinta dirbant šalia vaistininkui, bet Europos teisės departamentas aiškiai pasakė – tas įstatymo projektas, kurį mes lygiagrečiai svarstome, neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvai ir šalis turi apsispręsti. Kontrolė turi būti bet kokiu būdu, ar dirbant vietoje, ar nuotoliniu būdu, neprieštarauja direktyvai ir mes turime apsispręsti. Bet mes, ypač nauja dauguma, atėjome su tokia idėja, kad mažiau kontroliuosime, mažiau reguliuosime žmonių gyvenimą. Jei to nereikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, kodėl mes iš rinkos turime eliminuoti kelis šimtus specialistų, kuriuos valstybė toliau rengia. Tuo labiau kad valstybė tikrai nebuvo sudariusi visų sąlygų ir galimybių persikvalifikuoti tiems specialistams. Mano manymu, šis įstatymo projektas tikrai tik padės visuomenei, o ne pakenks.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Prisimenant visą istoriją, 2007 metais įsigaliojo direktyva, kuri nustato, kad vaistininkas su aukštuoju išsilavinimu gali atlikti tam tikrus veiksmus. Pas mus iki šiol ta direktyva visa apimtimi neįsigaliojo, nes data yra vis nukeliama. Kažkodėl iki šios dienos turime, kad farmakotechnikai, kurių išsilavinimas nėra aukštasis, jie turi koleginį išsilavinimą, gali atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlieka iš esmės kitose valstybėse tik vaistininkai. Taip, žodžio „farmakotechnikas“ direktyvoje nėra, bet tada turėtume siaurinti jų galimybes dirbti, nes jie negali eiti vaistininko pareigų.
Jeigu jūs esate linkę, kad mūsų piliečiai ir toliau gautų ne tokias kokybiškas paslaugas, nors kitose valstybėse gauna teikiamas žmonių su aukštuoju išsilavinimu, tai tikrai puikus pasiūlymas. Tik aš noriu jūsų paklausti. O kada jūs teiksite kokius nors pasiūlymus, kad slaugytoja be aukštojo išsilavinimo teiktų chirurgijos paslaugas ir dar nuotoliniu būdu? Irgi galbūt būtų lengvesnis sprendimas, tiesiog reikėtų ligoninei jai mažiau mokėti. Aš manau, kad vis dėlto pagrindinė problema čia yra užmokesčio klausimas. Farmakotechnikai kainuoja pigiau. Juos mieliau samdo. Dėl to niekas iš vaistinių ir nenori pereiti prie brangesnio modelio, kurio reiktų šiaip jau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs čia išsakėte daug teiginių, uždavėte daug klausimų. Bet aš dar kartą noriu pasakyti, tas terminas, kad farmakotechnikas yra vaistininko padėjėjas, iš esmės yra neteisingas. Mes gi nevadiname bendruomenės slaugytojos sesute, gydytojo padėjėja. Sesutė turi savo pareigas, atlieka savo funkcijas. Komandinis darbas slaugytojos, bendruomenės slaugytojos, gydytojo užtikrina tinkamą gydymą.
Šiandien bendruomenės slaugytojai, vadinamajai seselei, jau suteikta teisė net ir išrašyti kai kuriuos receptus. Mes teigiame, kuo daugiau funkcijų sieksime perduoti bendruomenės slaugytojoms, seselėms, kad nukrautume tam tikrą krūvį nuo gydytojų. Mes nesakome, kad seselė turi gydyti, operuoti, bet kai kurias funkcijas turime perduoti.
Dabar Europos Sąjungoje vidutiniškai apie pusantrų metų trunka farmakotechnikų rengimas, jie tam tikras funkcijas atlieka. Mūsų parengimas yra kur kas ilgesnis, jie tikrai neviršija savo įgaliojimų. Tuo labiau kad vieni dirba mažose vaistinėse, o didesnėse vaistinėse visada yra vaistininkas.
Dar kartą sakau, mes galvokime apie žmones, ne savo kažkokius principus, bet galvokime apie regionus. Mes sakome – stiprinsime regionus. Šiuo įstatymu, jeigu leisime jam įsigalioti, mes dar kartą sumažinsime galimybę regionų žmonėms gauti tinkamą paslaugą.
PIRMININKAS. Klausia A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti, ar jūs susipažinote? Šiandien mes gavome skubų kreipimąsi. Kreipėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė, profesorė R. Morkūnienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, profesorius, taip pat Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė, Lietuvos vaistinių sąjungos pirmininkė ir Vaistinių darbuotojų profesijos sąjungos komiteto pirmininkas su nuogąstavimu, kad jeigu mes visi pritarsime šiam jūsų projektui, tai iš tikrųjų apribos būtent rinkėjų teisę gauti farmacinę paslaugą. Ar jums žinomas šitos rašte išdėstytos nuostatos ir ką jūs į tai galėtumėte atsakyti? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, aš susipažinau ir noriu dar kartą paminėti, kad yra gautos penkios ekspertinės išvados, kuriose surašyti ir kiti argumentai. Aš tikrai neteigiau, kad reikia pratęsti iki 2026 metų, jau yra pataisa, kad pratęstume iki 2023 metų. Taip, komitete rytoj, jeigu jūs pritarsite, svarstysime, tikrai rasime kompromisą ar metams, ar dvejiems, bet aš giliai įsitikinęs, kad reikia pratęsti ir leisti žmonėms toliau teikti tas paslaugas, ypač pandemijos metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausti baigėsi. Balsuosime po to. Tuomet ir balsavimo motyvus paliksime, nes dabar gerbiant tuos, kurie laiku atėjo… (Balsai salėje) Gerai, girdžiu nepatenkintus balsus. Nori pasisakyti dabar. G. Kindurys kalbės prieš.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Natūralu, kad mokykloje turėtų dirbti pedagogai, gydymo įstaigoje – gydytojai, o vaistinėje – vaistininkai. To siekė valstybė. Seimas 2012 metais ir stengėsi reguliuoti sveikatos sistemą, tačiau, mano manymu, dabar yra atvirkščiai – vaistinių savininkai stengiasi reguliuoti Seimą arba atskirus jo narius. Taip sprendžiant, galima prieiti ir prie to, kad pacientą gal galės gydyti ir ne gydytojas. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad užsidarys vaistinės. Taigi manau, kad nieko blogo, kad užsidarius vaistinei gyventojui reikės paeiti 100 ar 200 metrų į kitą vaistinę, nes vaistinių miesteliuose tikrai yra labai daug, o kaimuose jų jau seniai nėra. Manau, kad aštuoneri metai ar daugiau buvo tikrai pakankamas laikas pasirengti įstatymą įgyvendinti, todėl kviečiu nepritarti pateiktam projektui ir tuo užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą vaistinėse.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, aš dėl praeito klausimo. Jūs reguliuojate arba prižiūrite, kad klausti būtų skirta 10 minučių, tačiau tuo pat metu nežiūrite, kiek trunka atsakymas. Išeina, kad keturi žmonės paklausia ir daugiau niekas kitas negauna klausti. Jeigu jūs imatės daryti tvarką diskusijoje, tai būkite geras, taikykite vienodas sąlygas ir reikalavimus visoms pusėms, o ne tik vienai pusei, kuri yra jūsų omeny.
PIRMININKAS. Ačiū, Kęstuti. Jeigu jūs buvote atidus, aš perspėjau pranešėją, kad jis labai ilgai atsakinėja, bet tai nelabai padėjo. Nemanau, kad aš ką daugiau galiu nuveikti. (Balsai salėje) Gerai. Dabar svarbiausia mūsų rytinio posėdžio dalis. (Balsai salėje) Už aš atsisakau taupydamas laiką, tai baigiame šio klausimo… (Balsai salėje) Aš pasakau už ir bus už, viskas, baigiame. (Balsai salėje)
Toliau balsavimai dėl projektų, kurie yra rytinėje darbotvarkėje. Gal pirma registruokimės, kad visi tvarkingai sugrįžtume į vietas. Registracija.
Užsiregistravo 119 Seimo narių.
12.44 val.
Atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4293(2) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl klausimo, kuris darbotvarkėje buvo įrašytas numeriu 1-3. Tai yra Atitikties įvertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo įstatymo projektas. Kas už, prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 113, prieš – nė vienas, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4293(2) priimtas. (Gongas)
Replika ar dėl vedimo tvarkos?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų pirmininkaujant posėdžiams greičiausiai reikėtų kartais pasidairyti posėdžių salėje. Bet aš noriu replikuoti dėl prieš tai buvusio klausimo, kuriuo jūs tiesiog Seimo narių pasisakymus labai šiurkščiai nutraukėte, nes jūs, kaip pirmininkas, negalėjote kalbėti pagal Statutą ir taip, bet galbūt buvo galima leisti Seimo nariams pabaigti diskusiją tuo ankstesniu klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Ateityje būsiu atidesnis.
12.46 val.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 83 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4928(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 83 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4928(2). Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4928(2) priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 94, 342, 364, 3655 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 173, 3653, 3654 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4997(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 94, 342, 364, 3655 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 173, 3653, 3654 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4997(2). Kas už, prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 124, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4997(2) priimtas. (Gongas)
12.48 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2 straipsnių, XIV, XV skyrių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais XIV, XV, XVI, XVII skyriais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4998(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau lydimasis – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4998(2). Prašau, kas už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 121, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4998(52) priimtas. (Gongas)
12.49 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5344(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar projektas, prie kurio reikės stabtelti ilgėliau. Tai Užimtumo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5344(2). Mes čia turėsime dar atskirai balsuoti dėl pasiūlymų. Tai gal naujas iššūkis mums dėl to, kiek galėsime prisiminti buvusius pasiūlymus. (Šurmulys salėje) Galbūt pranešėją derėtų pakviesti į tribūną, pranešėjas buvo M. Lingė, nes gali tekti trumpai priminti komiteto poziciją. Pirmoji buvo Seimo nario A. Palionio pataisa.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKAS. Galbūt trumpai priminkite siūlymo esmę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ten buvo siūlymas, kad būtų išplėsta bazė ir taikomi kriterijai, kad didesnė grupė ūkine veikla užsiimančių ir dirbančių pagal savarankišką darbuotojo statusą turėtų galimybę įgyti karantinines išmokas už pavasario laikotarpį.
PIRMININKAS. Aš pagalvojau, kad nėra Seimo nario, bet galbūt tada suteiksiu žodį. Prašau.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai trumpai norėčiau pasakyti, kadangi ūkinė veikla, individuali veikla irgi yra skaičiuojama ir ji truputį skiriasi nuo individualios veiklos, kuri yra pagal verslo liudijimą, nes ūkininkas dirba kelerius metus, 10 metų, 15 metų ir, priklausomai, ypač smulkūs ūkiai, kurie turi 10 hektarų, priklausomai nuo pasėtos kultūros, jam yra priskiriamas ekonominės vertės dydis, EDV vadinamas. Jeigu ūkininkas vienais metais pasėjo mažesnę vertę turinčios kultūros, jis nepasieks 4 EDV, kitais metais, pasėjęs didesnės vertės, pasiekia 4 EDV. Dabar, 2019 metais, tie, kurie pasėjo didesnės vertės, tapo nuo sausio 1 dienos ūkiais su 4 EDV. Mūsų Užimtumo įstatymas reikalauja, kad tris mėnesius būtum pasiekęs 4 EDV, o mes karantiną paskelbėme nuo kovo 16 dienos. Tu niekaip negali tenkinti tos sąlygos, nes yra tik du su puse mėnesio, nors jis ūkinę veiklą vykdė.
Mano siūlymas ir yra tokiems smulkiems ūkiams, kurie turi 4 EDV, nuo sausio 1 dienos netaikyti, nes po to, kai mes papildėme įstatymą, kai tie ūkiai iki 4 EDV galėjo pasinaudoti 200 eurų išmoka, šie ūkiai irgi nepateko. Tai jie nei pagal vieną straipsnį nepateko, nei pagal kitą straipsnį nepateko. Pasiūlymo esmė yra ta.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už priminimą. Dėl motyvų mes jau kalbėjome. Dabar kviečiu balsuoti. Kas pritaria kolegos A. Palionio pataisai, balsuoja už.
Už – 50, prieš – 47, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl papildymo nauju papunkčiu. Trumpai galbūt autorius taip pat primins ir komitetas trumpai savo poziciją.
Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai susiję su pirmuoju siūlymu. Seimo nario pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat nepritarė.
P. GRAŽULIS (MSNG). O kodėl?
A. PALIONIS (MSNG). Čia yra susiję. Jeigu nepritariame 1 daliai, tai ir čia jau nėra prasmės balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū už tai, kad sutarėme geranoriškai. Dėl to balsuoti nereikia. Toliau yra pasiūlymas Seimo narių M. Navickienės, M. Lingės ir taip toliau. Komiteto nuomonė buvo pritarti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pritarti. Tai yra dėl vieno mėnesio, mokamo po karantino pabaigos. Savarankiškai dirbantiems vieno mėnesio išmokos galimybę palikti vietoj dviejų, esančių dabar.
PIRMININKAS. Gal šiam pasiūlymui bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ne. Tada balsuojame. Kas už pateiktą pasiūlymą, balsuoja už.
Už – 96, prieš – 2, susilaikė 24. Pasiūlymui pritarta.
Kitas tų pačių autorių pasiūlymas dėl 5 dalies.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip pat labai susijęs.
PIRMININKAS. Čia yra susijęs. Kolegos, laikome, kad šitam pasiūlymui pritariame. Toliau būtų Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymas dėl 52 straipsnio pakeitimo.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Galiu priminti? Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, dar kartą norėčiau priminti šito Užimtumo įstatymo mano pataisos pateikimo tikslingumą. Pagal dabartinį galiojantį įstatymą vienkartinės išmokos smulkiems ūkiams yra išmokamos, jeigu tie asmenys deklaravo savo gyvenamąją vietą kaime arba miesteliuose, kur gyventojų skaičius yra iki 6 tūkst. Bet jeigu tu savo gyvenamąją vietą deklaravai mieste, bet turi ūkį kaime, tas asmuo arba tas ūkis negauna vienkartinės išmokos. Aš manau, tikrai yra neteisinga, aš manau, yra diskriminacinis atvejis. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Primenu, komiteto pozicija buvo nepritarti. Tai yra plečiama bazė, tai yra išvengti ir vadinamųjų sofos ūkininkų, kad gautų tas išmokas. Projekto iniciatorių tikslas buvo paramos tikslingumas. Tai, be abejo, pareikalautų papildomų lėšų, plečiant bazę, todėl buvo nuomonė nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai, paaiškinta. Balsuojame. Kas dėl šio pasiūlymo, balsuojate už.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 30, prieš – 34, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta. Turbūt Algirdas sutiks, kad antras pasiūlymas dėl pavadinimo yra susijęs ir dėl jo balsuoti nereikia. Toliau yra… Teisingai, dabar turėtume balsuoti už visą 1 straipsnį.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dar dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Dėl datos yra 3 straipsnyje. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas už šį straipsnį – už. Girdžiu pasiūlymą – bendru sutarimu. Niekas neprieštarauja, priimame bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra pasiūlymų pirmiausia dėl datos M. Navickienės ir kolegų. Ar galime bendru sutarimu, suprasdami, kad gruodžio 1 dienos data tikrai jau netinka dabar? Data bus sausio 1 diena. Pritariame bendru sutarimu. Ir paskutinė Seimo nario A. Palionio pataisa, susijusi su buvusiomis. Nesvarstome.
Dėl viso 3 straipsnio ar galime pritarti bendru sutarimu? Gerai, pritariame bendru sutarimu. Dabar balsuosime už visą įstatymo projektą. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui?
Ar nebuvo kalbėta dėl motyvų? Jeigu nebuvo, tai negalime pažeisti. Tada prašom. Jeigu dėl viso nebuvo, man Sekretoriatas sufleruoja, tai dabar šiek tiek skiriame laiko pasisakyti už ir prieš. (Balsas salėje: „Gerbiamas pirmininke, dėl vedimo tvarkos!“)
Prašom, E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Aš sutinku, kad turi būti pasisakoma, tačiau kadangi formaliai baigėsi posėdžio laikas, iki pasisakymų gal pasiūlykite Seimui apsispręsti dėl šito posėdžio laiko pratęsimo, nes jau pasisakymai vyktų pasibaigus posėdžio laikui.
PIRMININKAS. Gerai. Kas už tai, kad pratęstume posėdį iki pusvalandžio, galbūt tiek neprireiks, kad visus balsavimus mes įgyvendintume? Ar galime bendru sutarimu? Aš, beje, kaip posėdžio pirmininkas galiu tą padaryti. Tai pratęsiame.
Dėl motyvų prašom. Pirmas kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, esminiai motyvai jau buvo išsakyti. Galiu pakartoti, kad kietasis nusileidimas savarankiškai dirbantiems neturėtų būti mūsų visų tikslas. Turime užtikrinti, kad pasibaigus karantinui dar kurį laiką būtų teikiama pagalba. Ši Vyriausybė, išeinanti Vyriausybė, planavo kietąjį nusileidimą nubraukti, pagalbą pasibaigus karantinui. Buvo įvairiausių minčių turėti du mėnesius, matyt, vienas mėnuo galėtų būti tas aukso vidurys, kuriam reikės numatyti papildomą finansavimą ateinančių metų biudžete. Tikiu, kad tai padarysime, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man labai keista, kad įstatymo projekto rengėjai, tai yra laikinoji dabar jau Vyriausybė, niekaip nesuprato, kad žmonėms, kurie dirba savarankiškai, pirmą dieną iškart po karantino ir ekstremalios situacijos pabaigos automatiškai nei pajamos, nei klientai neatsiranda. Jie šito nesuprato arba nenorėjo suprasti. Iš tikrųjų būčiau balsavęs prieš šį įstatymą, bet ačiū Dievui, kad atsirado kolegų siūlymas bent mėnesį laiko pratęsti tų išmokų mokėjimą ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo ir palūkanų atidėjimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, parama savarankiškai dirbantiems per epidemiją buvo ganėtinai naujas reiškinys mūsų teisinėje sistemoje. Paramos tikrai nebuvo per daug, tai rodo bendri ekonomikos atsigavimo po pirmos bangos rodikliai. Aš manau, kad kompromisas dėl vieno mėnesio yra teisingas, tačiau atkreipiu dėmesį į tam tikrą prieštaravimą naujųjų valdančiųjų retorikoje, nes, iš vienos pusės, yra rodoma vieta tam tikroms žmonių kategorijoms, pavyzdžiui, pensininkams, kad jiems ten vieno ar kito skaičiaus užteks. Kita vertus, čia gana dosniai pasiūloma padidinti išlaidas 20 mln. Taigi tas prieštaravimas yra. Jeigu yra, jūsų manymu, pinigų, tai tada netaikykite dvigubų standartų ir kitoms sritims, kur tie pinigai jau dabar yra numatyti, ir kalbėti apie skyles biudžete nustokite.
Labai gaila, kad mes nesuradome kompromiso dėl 700 žmonių. Suprantu, kad jums žodžiai „kaimas, žemdirbiai“ galbūt kelia kažkokius blogus jausmus, bet realiai mes galėjome išspręsti techninę problemą, įstatymo spragą. A. Palionis pasiūlė labai logišką sprendimą, deja, jūs jo neišgirdote. O šiaip aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad čia gana vieningai bus priimtas opozicijos ir pozicijos drauge tobulintas įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakymus baigiame. Dabar balsuojame dėl viso Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 117, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.04 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5345(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis įstatymo projektas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5345(2). Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 115, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.05 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4961(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1.
13.06 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4941(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 112, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.07 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4406(2) (priėmimo tęsinys)
Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.08 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4380(2) (priėmimo tęsinys)
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 120, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.09 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 73 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-20(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau pradėsime balsavimą dėl Seimo statuto pataisų. Pirmasis – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio pakeitimo“ projektas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 119: už – 112, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.
13.09 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 71 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 731 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-5364(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 731 straipsniu“ projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 118, prieš nėra, susilaikė 5.
13.10 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir 802 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-22(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau kita Statuto pataisa – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimo ir 802 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-22. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 93, prieš – 10, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
13.11 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 52, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-19(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 52, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-19. Svarstymo stadija.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
13.12 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 571 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-21(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto papildymo 571 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-21. Svarstymo stadija.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 94, prieš nėra, susilaikė 27.
Dėl vedimo tvarkos? Prašau. G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, vis dėlto balsuojame esant tokiai netradicinei situacijai. Ar nebūtų galima trumpai apibūdinti, dėl ko mes balsuojame? Ne tik perskaityti pavadinimą, bet tiesiog priminti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, apibūdinant gali atsirasti subjektyvumo. Galbūt mes kiekvienas pažiūrėkime kompiuteryje. Galima iš anksto pažiūrėti, kaip nors pažymėti. Aš nemanyčiau, kad reikėtų apibūdinti.
Neprisimenu, aš spėjau paskelbti dėl pritarimo? (Balsai salėje)
13.14 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 43, 44, 46 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 442, 581 straipsniais“ projektas Nr. XIVP-23(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 10, 43, 44, 46 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 442, 581 straipsniais“ projektas Nr. XIVP-23. Kas už? Svarstymo stadija. (Balsai salėje)
Balsavo 122: už – 117, prieš – 1, susilaikė 4.
Gerbiami kolegos, dabar mes balsavome jau dėl visų Statuto pataisų, kurios yra pasiekusios svarstymo stadiją. Aš norėčiau suformuluoti pasiūlymą, gal bendru sutarimu sutartume, kad pagrindinis komitetas tuos projektus prieš priėmimą sujungtų ir mes racionaliau dirbtume per priėmimą svarstydami tik vieną projektą, nes, kaip žinote, vis tiek dėl kiekvieno straipsnio yra balsuojama atskirai ir dėl kiekvieno straipsnio reikia 71 balso, kai yra Statutas. Ar galime sutarti, kad… (Balsai salėje) Gerai, tai sutariame.
13.16 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1869 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-63 (pateikimo tęsinys)
Dabar du Statuto projektai, kurie buvo tik šiandien pateikti. Pirmasis – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1869 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-63. Paprasčiau kalbant, čia dėl mūsų nuotolinio darbo. Kas pritariate po pateikimo, kviečiu balsuoti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 124: už – 117, prieš – 2, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Žodis Seimo Pirmininkei.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, Norėčiau paprašyti ypatingos skubos dėl šio ypač svarbaus projekto, kad galėtume jį apsvarstyti, nebūtinai šiandien, galbūt kitą savaitę. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Seimo Pirmininkė pasiūlė ypatingą skubą.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Posėdžio pirmininke!
PIRMININKAS. Ir aš…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Posėdžio pirmininke! Dar turime…
PIRMININKAS. Palaukite, dar žodžio nesuteikiau. Aš patikslinčiau, ką Pirmininkė pasakė gal bendriau, gal galėtume iš karto sutarti, kad būtų numatytas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis pentadienį ar pirmadienį, ar antradienį, kaip komitetas susiorganizuos, o antradienį mes galėtume spręsti dėl šio projekto svarstymo. Jeigu nebūtų didelių ginčų, galėtų būti ir priėmimas. Tokia ypatingos skubos interpretacija galbūt jus tenkintų. Ji iš esmės reiškia skubą, bet įvardijame kaip ypatingą skubą.
Prašau, R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolega, mes tikrai gana daug metų esame čia, Seime, ir, manau, gerbkime vienas kitą, ir nesityčiokime iš tų jaunesnių kolegų, kurie čia atėjo ir nesupranta. Ne jums man aiškinti, kas yra ypatinga skuba ir skuba. Jinai skiriasi kaip diena ir naktis. Buvo sutarta, kad ypatingos skubos neteiksite. Dabar atsistoja Seimo Pirmininkė, kuri tikrai nežino, kas yra skuba ir ypatinga skuba, ir pasako, kad bus ypatinga skuba. (Šurmulys salėje) Aš galiu… Palaukite, sekundėlę, tikrai taip, nes buvo toks sutarimas ir Seimo Pirmininkė pažadėjo, kad ypatingos skubos nebus.
Dabar kitas dalykas. Tada opozicijos vardu mes siūlome pertrauką, jau praeitą ketvirtadienį, kai Radvilė pirmininkavo, mes lygiai tą patį sakėme, ką jūs darote! (Šurmulys salėje) Ir buvo pažadėta. Dabar išeina, kad vyksta visiškai priešingai, negu jūs darėte.
Gerbiami konservatoriai, Liberalų sąjūdžio atstovai, kai mes buvome opozicijoje ir kritikavome valstiečius, mes kritikavome už tuos pačius sprendimus, tai, ką darote dabar. Tai jūs pažadėjote, kai būsime naujoje valdančioje daugume, mes taip nesielgsime, kaip elgėsi valstiečiai. Dabar darome tą patį ir stumiame buldozeriu. Sutarkime, kad yra skuba, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras sušauks komitetą, ar tai bus penktadienį, ar pirmadienį, ar antradienį, ar trečiadienį, tai yra jo kompetencijos klausimas, o mes šitą klausimą svarstykime ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Gerai, galime nelaužyti iečių. Aš matau, kad tai… Gal Seimo Pirmininkė sutiks, kad nebūtų čia kokių įtarimų, bendrai sutariame dėl skubos ir judame į priekį. Aš tikiuosi, kad ir opozicija nedarys dirbtinių kliūčių, kad mes galėtume vis dėlto kuo greičiau įteisinti nuotolinį darbą.
S. Šedbaras. Prašom. Tuoj įjungsiu, prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau išsiunčiau komiteto nariams, kas yra suinteresuoti, ir visiems pasakau: leisime ryt, poryt, sekmadienį padirbėti patiems, pirmadienį 10 valandą komiteto posėdis. Tiesiog registruokime pasiūlymus, junkimės, jeigu kas pageidaujate, prie komiteto nuotolinio posėdžio, nes tai labai rimtas, su visais susijęs klausimas. O skuba reikalinga tam, kad nebūtų priekaištaujama dėl valandų. Jeigu mes spėsime, antradienį galėsime ir apsvarstyti. Tikrai reikalingas toks modelis.
PIRMININKAS. Kolegos, gal nebetęskime diskusijų, Pirmininkė sutiko, kad gali būti tik skuba. Tada išeina – darniai judame į priekį, neįtarinėdami vieni kitų. Galime bendru sutarimu fiksuoti skubą? Gerai. Tuomet po pateikimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jau buvo minėta, skiriamas pagrindiniu komitetu. Svarstymo data numatoma antradienį.
13.21 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 59 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-30 (pateikimo tęsinys)
Toliau kitas Statuto projektas. Jį pateikė kolega M. Majauskas. Tai dėl 59 straipsnio pakeitimo. Kas pritariate po pateikimo, prašom balsuoti.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 80, prieš – 7, susilaikė 35. Pritarta po pateikimo. Skiriame Teisės ir teisėtvarkos komitetą kaip pagrindinį. Svarstymo data numatoma gruodžio 17 diena. Žinoma, jeigu komitetas apsvarstys greičiau, galėsime ir mes svarstyti greičiau.
13.23 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 6, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, dabar, kaip prisimenate, mes turėjome dar du pateikimus iš vakarinio posėdžio. Pirmiausia teikiu balsuojant apsispręsti dėl Aviacijos įstatymo 6, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-34. Žinote, kalbama apie dronų priežiūrą.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 106, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Svarstymo laikas, rašome abstrakčiai, – gruodžio mėnuo, kaip spės komitetas. Bet suprantame, kad reikėtų priimti iki sausio 1 dienos.
13.24 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368 (pateikimo tęsinys)
Dar vienas projektas, kuris buvo iš popietinės darbotvarkės. Tai Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas dėl farmakotechnikų. Prašom balsuoti.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 73, prieš – 23, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstysime gruodžio mėnesį.
Prašom dėl vedimo tvarkos ar dėl kokių nors pasiūlymų.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Prašome skubos tvarka svarstyti šitą. Jeigu galima būtų – antradienį, nes vis dėlto šie farmakotechnikai turi viską žinoti iki sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Tik frakcijos vardu galite prašyti skubos, aš tuomet teiraučiausi frakcijos seniūno ar linktelėjimu jis patvirtintų, kad tai frakcijos vardu skubos prašymas. Ar galime bendru sutarimu dėl skubos? (Balsai salėje) Jeigu negalime, tada balsuojame, kas pritariate skubai. Bet prieš tai suteikiu žodį kolegei A. Širinskienei.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš suprantu, kad norisi įjungti skubos tvarkas, tik siūlau pasimokyti iš klaidų praėjusioje kadencijoje. Jeigu bus skubos tvarka priimtas įstatymo projektas, jūs mums suteiksite galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Aišku, mūsų frakcija yra labai dėkinga, mes tą tikrai padarysime, nes jūs puikiai žinote, kad skubos tvarkos yra galimos ribotais atvejais. Tiek pagal Statutą, tiek pagal Konstitucinio Teismo praktiką skuba šiuo atveju yra negalima. Nėra kovidinis projektas jokiu būdu ir su niekuo nesisieja. Tai jeigu jūs norite rizikuoti, tai bandykite. O kitas dalykas – frakcijos vardu prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai. Frakcijos vardu prašymas pertraukos turi aukščiausią prioritetą. (Balsai salėje) Bet mane patikslino Sekretoriatas, kad jau po pateikimo esame pritarę. Tai pertraukos galimybė prarasta. Prašom. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš tai ir norėjau, pirmininke, sakyti. Pagal Seimo statutą viskas, įvyko balsavimas, pertrauka nebėra galima.
Bet yra kitas dalykas. Mes, Sveikatos reikalų komitetas, rytoj renkamės. Apsvarstome rytoj komitete. Antradienį paprašysime Seniūnų sueigoje, kad įtrauktų tą klausimą į darbotvarkę, ir nereikės skubos, ir nereikės kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Viskas.
PIRMININKAS. Gal tikrai, kolegos, nelaužome iečių. Aš galvoju, kad ir be skubos čia įmanoma ramiai suspėti, kad projektas būtų priimtas iki sausio 1 dienos. Gerai. Baigiame šį klausimą. Lieka be jokių skubų. Atrodo, balsavome dėl visų projektų. Netrukus galėsime eiti prie slapto balsavimo, bet K. Masiulis dar nori pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, aš norėčiau paklausti dėl slapto balsavimo. Ar čia mes pietų pertraukos metu ir turime tą atlikti, juo labiau kad yra dar net keletas komisijų posėdžių pietų pertraukos metu. Pietų pertrauka yra dar kartais ir pavalgyti skiriama.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, bus dar viena pertrauka, kai mes spręsime dėl imuniteto naikinimo. Kas nespės pasinaudoti, tikrai bus dar viena pertrauka. O dabar mes taip ir buvome numatę. (Balsai salėje) Gerbiamas A. Guoga dar nori pasisakyti. Prašom.
A. GUOGA (DPF). Pirmininke, vyksta Užsienio reikalų komiteto posėdis. Kaip pavaduotojas aš turiu dalyvauti, nelabai galiu būti čia.
PIRMININKAS. Posėdžio negalite rengti, kol neįvyks slaptas balsavimas. Tai pakoreguokite pradžios laiką.
A. GUOGA (DPF). Supratome.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar slaptas balsavimas. Posėdžio pabaigos neskelbiu. Apsiribokime 20 minučių. Pagal mūsų praktiką turi užtekti. I rūmų fojė. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, raginu sugrįžti į mūsų vakarinį posėdį, tiesa, dar nebaigėme rytinio posėdžio, tai į antrąją mūsų rytinio posėdžio dalį po slapto balsavimo. Prašome, kolegos, užimti savo vietas. Pradėsime nuo gerų naujienų. Nėra posėdžio pradžia, tai registracijos mes dabar nedarysime.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jono Jaručio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-71 (priėmimo tęsinys)
Vyko slaptas balsavimas ir norėčiau paskelbti rezultatus dėl Seimo nutarimo „Dėl Jono Jaručio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“.
Iš viso buvo išduota 111 biuletenių, rasta 111 biuletenių, galiojančių 110, negaliojančių 1.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 90, prieš – 10, susilaikė 10. Taigi skelbiame, kad nutarimas „Dėl Jono Jaručio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ priimtas. O kur gongą padėjo, nežinome, tai pabandysime ranka. (Gongas)
Sveikiname gerbiamą kolegą J. Jarutį, išrinktą Seimo Pirmininko pavaduotoju. (Plojimai)
Norėtumėte replikuoti per šoninį mikrofoną? Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ne replikuoti. Tiesiog nuoširdžiai dėkoju kolegoms už palaikymą, už pasitikėjimą. Tai yra didžiulis įpareigojimas, 90 balsų, tai iš tikrųjų labai didžiulis įpareigojimas. Aš dėsiu visas pastangas, kad jį pateisinčiau, bet reikės ir jūsų pagalbos. Dar kartą ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Jonai. Prisidedu prie sveikinimų. Džiugu matyti jus mūsų komandoje.
Taigi visi rytinio posėdžio darbai atlikti. Skelbiu, kad rytinis plenarinis posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.