PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

 ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-829

 

2021 m. spalio     d.

Vilnius

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

 

1.

58

 

Pasiūlymu LR Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-829 keičiant 74 straipsnį siūloma pakeisti esamo 74 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

 

Argumentai:

  

Atliekinės šilumos panaudojimo skatinimas atitinka ir įgyvendina strateginius Lietuvos Respublikos energetikos tikslus:

 

-          Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos 49, 52.1.3, 52.2.3 p. nuostatas;

-          Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos 2015-2021 m. 30.1 p. nuostatas;

-          Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. nuostatas (AEI127, AEI128);

-          Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos 149, 150.4, 152.1 p. nuostatas.

 

Taip pat, atliekinės šilumos panaudojimo skatinimas atitinka ir strateginius Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 2020-2024 m. tikslus, nustatytus programos 7, 149.1, 152-155 punktuose.

 

Visgi, nors nurodyti strateginiai energetikos politikos įgyvendinimo tikslai numato atliekinės šilumos panaudojimo skatinimo poreikį, tačiau faktiškai tai numatančio pakankamo teisinio reguliavimo iki šiol nėra nustatyta.

 

Dėl šių priežasčių atliekinės šilumos panaudojimo potencialias iki šiol nėra išnaudotas įvairiuose Lietuvos sektoriuose: gamybos sektoriuje (pvz., naftos perdirbimo gamyklos, plieno perdirbimas, chemijos pramonė), paslaugų sektoriuje (pvz. kompiuterių centrai, skalbyklos, šaldymo sandėliai ir nuotekų bei vandens išteklių tvarkymas), atliekų šalinimo sektoriuje (pvz. terminis atliekų apdorojimas, medžiagų ciklų uždarymas atskirose įmonėse) ir energijos konversijoje (pvz. kondensacinės elektrinės, atliekinių dujų šiluma iš degimo procesų).

 

Atsižvelgus į tai, pasiūlymu siūloma papildyti įstatymo 74 straipsnio 5 dalies 1 punktą nuostata, kad  viešuosius interesus atitinkančios lėšos nerenkamos ne tik gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, pasigamintam ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotam  elektros energijos kiekiui, bet ir atliekinę šilumą naudojančių gamintojų pasigamintam ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotam  elektros energijos kiekiui.

 

Nurodytas siūlomas papildymas, t.y. atliekinės šilumos panaudojimo elektros energijos gamybai bei jos suvartojimui, skatinimas, ne tik atitinka aukščiau nurodytus strateginius nacionalinius energetikos politikos dokumentus, didina vietinės energijos gamybos apimtis ir valstybės energetinę priklausomybę, tačiau ir sukelia tiesioginę ekologinę bei ekonominę naudą.

 

Pagrindinės ekologinės naudos, prie kurių prisideda pasiūlymo priėmimas nurodomos žemiau.

 

Atliekinės šilumos panaudojimas elektros gamybai:

 

-          nekelia papildomų emisijų (CO2, kietųjų dalelių, NOx, kt.);

-          iš esmės nereikalauja jokių papildomų išteklių, taip pat papildomos erdvės naujų elektros gamybos įrengimų statybai / įrengimui;

-          mažina atsitiktinius šilumos išmetimus į aplinką;

-          mažina slėgio šilumos garų emisijos keliamą triukšmą.

 

Pasiūlymo priėmimas taip pat sukelia tiesioginę ekonominę naudą:

 

-          nereikia papildomų pirminių energijos šaltinių, kad atliekinė šilumos energija būtų paversta naudinga energija;

-          įmonės gali sumažinti savo kuro ir elektros išlaidas;

-          mažesnės energijos išlaidos galėtų reikšmingai paveikti gamybos įmonių konkurencingumą rinkoje;

-          mažesnė priklausomybė nuo energijos rinkos (mažesnė nenuspėjamo iškastinio kuro kainų padidėjimo rizika);

-          reikalaujama mažiau CO2 sertifikatų, o tai savo ruožtu leidžia sutaupyti eksploatacijos išlaidas.

 

Taip pat pabrėžtina, jog pasiūlymas atitinka ir strateginius ES politikos tikslus, pagal kuriuos atliekinės šilumos panaudojimas ūkio sektoriuose skatinamas kaip viena iš esminių energijos efektyvumą didinančių priemonių:

 

-          Europos Komisijos 2019-09-25 rekomendacijas Nr. 2019/1659 dėl šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialo išsamaus vertinimo turinio pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį (L_2019275LT.01009401.xml (europa.eu);

-          Europos Parlamento priimtą ES šildymo ir vėsinimo strategiją (TA (europa.eu);

-          2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB nuostatas.

 

Atliekinės šilumos panaudojimas yra laikoma viena iš energijos efektyvumo didinimo priemonių. Pastebėtina, jog energijos efektyvumo didinimo srityje Europos Komisijos 2020-10-14 ataskaitoje dėl valstybių narių pažangos, padarytos įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 2012/27/ES nurodyta, kad: „Labai mažai tikėtina, kad septynios valstybės narės (Bulgarija, Kroatija, Čekija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija) pasieks reikalaujamą sutaupytos energijos kiekį iki 2020 m. gruodžio 31 d., jei nesiims papildomų veiksmų.“

 

Taigi, siūlomo pasiūlymo priėmimas tiesiogiai prisideda ir prie LR įsipareigojimų energijos efektyvumo srityje įgyvendinimo skatinimo.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti 74 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„1) gamintojų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius arba atliekinę šilumą pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį;“