LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 427
STENOGRAMA
2020 m. birželio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Prašom registruotis, pradėsime Seimo vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 87 Seimo nariai.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ado Jakubausko paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-5002(2) (priėmimo tęsinys)
Leiskite jus supažindinti su balsų skaičiavimo protokolu dėl Seimo nutarimo „Dėl Ado Jakubausko paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 93, rasta biuletenių – 93, galiojančių – 92, negaliojančių – 1.
Už balsavo 71, prieš – 13, susilaikė 8. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Ado Jakubausko paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ yra priimtas. (Gongas)
Kviečiu Seimo Pirmininką pasveikinti. (Plojimai)
A. JAKUBAUSKAS. Labai ačiū, gerbiami Seimo nariai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dar kartą sveikiname jus, gerbiamas Adai Jakubauskai, linkime visokeriopos sėkmės, kad jūs galėtumėte įgyvendinti savo programą, su kuria, pretenduodamas į šias pareigas, mus supažindinote.
14.05 val.
Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-5022 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, norėtume imtis rezervinio 1 klausimo dėl Seimo protokolinio nutarimo… (Šurmulys salėje) Atsiprašau. Dėl Lukiškių, atsiprašau, 2 klausimas. Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas. Pateikimas. (Balsai salėje) Viskas bus savo laiku. Kviečiu pateikti Kultūros komiteto pirmininką R. Karbauskį.
Per šoninį mikrofoną – Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašome pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo, nes yra įregistruota siūlymų, norėtume įsigilinti ir apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Taip, prašom balsuoti. Kas balsuojate už pertrauką, balsuojate už.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 50, prieš – 18, susilaikė 13. Taigi pusvalandžio pertrauka.
14.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5003(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar skelbiu Seimo nutarimo „Dėl Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ projektą Nr. XIIIP-5003(2). Svarstymo stadija. Kviečiu V. Simuliką pateikti mums Žmogaus teisių komiteto išvadą.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas pritarė siūlomam Seimo nutarimui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Šiam klausimui pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusija. Ją pradeda A. Anušauskas. Kviečiame jus. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad kiekvieną nutarimą galima priimti ir formaliai, tačiau aš negaliu nepaminėti B. Burauskaitės darbo, darbo nuo 1988 metų, pradedant J. Juzeliūno vadovauta komisija, joje tiriant stalinizmo nusikaltimus Lietuvoje.
Nuo 1988 metų liepos. Simboliška, kad praėjus 32 metams ji išeina iš šitų pareigų, iš šio darbo, kuris buvo susijęs su teroro, genocido aukų registravimu, archyvinių duomenų surinkimu. Dar Stalinizmo aukų komisija buvo gavusi 150 tūkst. Lietuvos gyventojų užpildytas anketas, kuriose jie dalinosi prisiminimais apie savo artimuosius. Tos anketos tapo pagrindu tos informacijos, kurią pavyko surinkti ir archyvuose apie teroro ir genocido aukas, nes daug šeimų išnyko be pėdsako. Išnyko be pėdsakų ir jų artimųjų pavardės ir vardai. Todėl tas darbas, istorinės atminties darbas, buvo nepaprastai svarbus. Jis ne mažiau svarbus ir dabar. Svarbus buvo ir prieš 32 metus, bet ne mažiau svarbus ir dabar. Nuo birželio 1 dienos veikiančioje „Sibiro lietuviai“ paskyroje jau dabar yra po patikslinimo 209 tūkst. pavardžių. 209 tūkst., ir tai, ko gero, ne visos, nes tų aukų buvo gerokai daugiau.
Dirbdamas tą darbą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pergyveno kelis etapus. B. Burauskaitė buvo tas žmogus, kuris matė viską, visus politinius niuansus, kurie susiję su šios temos nagrinėjimu, visus istorinius, archyvinius niuansus. Buvo laikas, kai centras komandiruodavo žmones vykti rinkti duomenų į Rusijos archyvus. Dabar tokio laiko nėra ir į Rusijos archyvus centras negali siųsti žmonių, nes tie archyvai, kuriais teko naudotis prieš du dešimtmečius, didžiąja savo dalimi yra užverti. Taigi per tą trečdalį amžiaus, aš manau, tas žmogus, kuris vadovavo ir dabar palieka šias pareigas, nusipelno bent jau jūsų plojimų. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Mieli kolegos, per šią kadenciją iš tikrųjų mūsų komisijai teko labai artimai bendrauti su gerbiama Birute ir matyti jos nepaprastai aukštą kompetenciją, supratimą būtent apie savo darbą, kurį ji dirba, kaip jau minėjo, 32 metus. Mano kalba bus šiek tiek nestandartinė. Aš norėčiau jums… Gerbiamas Majauskai, gal galima tyliau. Aš norėčiau perskaityti B. T. Burauskaitei mūsų komisijos padėką:
„Jūsų indėlis įprasminant praeitį dabartyje ir dabartį praeityje yra milžiniškas. Ilgus metus daug jėgų ir laiko skyrėte labai specifinės institucijos vadovavimui, atlikote šventą pareigą, sprendėte laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių problemas, gynėte jų teises, organizavote daug ir įvairių mokslinių tyrimų. Veikla buvo prasminga, simbolizuojanti tikėjimą Lietuva. Linkiu, kad šviesios jūsų idėjos ir toliau būtų realizuojamos. Ačiū už šią kilnią misiją Lietuvos labui.“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, daugiau kalbančiųjų nėra. Ar bus dar kas nors pareikšti motyvus po svarstymo? Arūnai, jūs dar kalbėsite? Jau turbūt viskas, ar ne? Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju.
Dabar Seimo nutarimo „Dėl Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ priėmimo stadija.
„1 straipsnis. Atleisti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų.“ Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkoju.
„2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja 2020 m. birželio 30 d.“ Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Motyvai. Ar jūs atsisakote, Arūnai Gumuliauskai? Tada P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Man atrodo, nedaug kas Lietuvoje suvokia, kokia svarbi yra ši institucija – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Sakyčiau, kad tai yra beveik kaip žvalgybos institucija, kuri renka labai svarbią, renka ir saugo labai svarbią informaciją apie istoriją, apie asmenis, tačiau ne apie dabartį, o daugiau apie praeitį. Šioje institucijoje saugoma informacija ir istorijos ne tik mūsų didvyrių, bet ir mūsų budelių, ir tų, kurie dirbo už Lietuvą, ir kovojo už Lietuvą, ir tų, kurie kolaboravo. Taigi šios institucijos svarbos neturėtume jokiu būdu nuvertinti. Ne tiek aš pasisakau už atleidimą gerbiamos T. B. Burauskaitės, kiek aš noriu padėkoti jai už nuoseklų, ilgametį, labai prasmingą darbą, nuveiktus labai svarbius darbus einant šio centro direktorės pareigas. Sakyčiau, vienas iš svarbiausių aspektų, kuris buvo suvoktas ilgainiui ir būtent Birutės vadovavimo metais tikrai įgyvendintas, kad tą istoriją reikia ne tik kažkur saugoti, tačiau ir perduoti ateities kartoms. Istorinė atmintis turi būti gyva. Ji turi būti gyva mūsų vaikų ir anūkų sąmonėse. Aš manau, kad gražus šio centro darbų baras yra būtent ir šis aspektas. Ne tik paminklai, bet ir įvairios interaktyvios prieigos. Tai yra be galo svarbus darbas, nes be istorinės atminties valstybė neturi jokios ateities. Tą turime saugoti, gilintis, tikslinti ir puoselėti, ir perduoti ateities kartoms. Ačiū jums už jūsų darbus ir visokeriopos sėkmės.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš, bet, matyt, nebus. Tik registruotasi. A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime, iš tiesų balsuosiu prieš šiuo atveju ir balsuosiu prieš simboliškai, nemanydamas, kad kažką tai pakeis, bet gražu klausytis gražių žodžių, šiandien tariamų poniai T. B. Burauskaitei, jų ji tikrai nusipelnė. Bet vis dėlto tai, kaip Seimas sprendė šios nepaprastai svarbios institucijos direktoriaus keitimą, man paliko labai slogų įspūdį. Čia šiuo atveju neturiu net priekaištų naujam kandidatui, naujam direktoriui, bet turiu priekaištų mums visiems, kad per 10–15 minučių negalima staiga tokių klausimų apsvarstyti, negalima nesitariant su istorikų bendruomene, negalima visa taip daryti lyg… Šiandien visi kalbate, koks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra svarbus, bet mes elgiamės taip, lyg būtume kažkur keitę vieno kažkokio mažyčio pašto skyrių. Taigi dėl to tikrai man atrodo, kad mes vis dėlto, sakau iš to, kaip mes elgiamės, nesuvokiame šio centro svarbos ir todėl yra labai gaila. Aš labai nenorėčiau, kad su ponia T. B. Burauskaite šis centras nustotų vaidinęs savo didelį vaidmenį. Todėl šiandien simboliškai balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš užsirašiau už suvokdama, kad neišvengiama tai, kas dabar vyksta. Tačiau noriu pasakyti, kad ši institucija, kuri vadinasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, savo giliąja prasme yra tautos savigarbos tyrimo centras ir išlaikymo. Tautos savigarbos. Deja, daug ženklų rodo, kad tos savigarbos stokojama. Pavyzdžiai visiems prieš akis, užtenka išeiti į vieną Vilniaus gatvę. Todėl aš noriu pasakyti, kad būti šios institucijos direktoriumi, tai reiškia patirti nuolatinį spaudimą, patirti galbūt net šantažą ir todėl aš linkiu naujajam direktoriui tai suprantant nepasiduoti nei spaudimams, nei šantažui. Nes tai, ką atlaikė ponia Birutė, yra verta net tik padėkos rašto, bet ir paminklo.
Deja, kaip rašė Maironis, mes dienos didvyriams paminklus statome, tačiau tiems, kurie yra tikrieji tautos didvyriai, kartais pamirštame ir akmenį ant kapo užridenti. Aš galbūt iš viso nedalyvausiu balsavime, nežinau, bet linkiu, kad tautos savigarba mumyse atgimtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, valstiečiai, taip pat ir Seimo Pirmininkas, kuris su jais atėjo čia, buvo pasidabinę profesionalumo vėliava. Jeigu ko jau pasigendu iš jų visų veiksmų, tai būtent profesionalumo ir pagarbos profesionalams.
Štai buvo skiriamas valstybės kontrolierius. Tikrai buvo geras profesionalas, vertas pagarbos, jam nebuvo pasiūlytas postas. Kita vertus, Seimas balsuodamas stabdė tą naują paskyrimą, pirmame etape apgynė, tačiau vėliau pritrūko valios ir nieko nebuvo daroma.
Paskyrimas į Konstitucinio Teismo teisėjus vėl neatlaikė kritikos ir jie nebuvo paskirti. Dabar kandidatas… Birutė iš tikro labai daug padarė, kad ta institucija veiktų. Esant blogam finansavimui ji veikė ir visą laiką tobulėjo, ji turi tarptautinius kontaktus, moksliniai tyrimai skelbiami įvairiomis kalbomis. Kandidatas kalba vėjus pristatydamas, kad nėra tų mokslinių tyrimų, nėra užsienio kalbomis, kad dar kas nors. Jis net nesusipažinęs, kur eina, ir čia profesionalas?! Jis ne toje srity dirbęs yra. Man gaila, kad atleidžiamas profesionalas, na, išmoks, matyt, aš nemanau, kad čia yra tokios pareigos, kur negalėtų dirbti ir naujas žmogus, bet kodėl reikia šveisti tą, kuris gerai dirbo? Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai. Dar vienas – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Dėkui. Gerbiami kolegos, kalbėdami apie vėjus, patys vėjų nekalbėkime, ir viskas bus gerai. Iš tikrųjų mes spendžiame problemą, abu žmonės yra profesionalūs, tikrai dėkingi už jų padarytą darbą. Naujas kandidatas irgi labai aiškiai išdėstė savo poziciją, ir mes patys turėtume to proceso per daug nepolitizuoti, tada ir tie moksliniai tyrimai atsiras, ir finansavimas atsiras, ir balsuojant biudžetą bus galima prisiminti. Jeigu mes pradedame šias institucijas įtraukti į bereikalingą savo politikavimą, tada niekas nieko nebeturi. Aš būčiau labai atsargus dėl mūsų politinių vertinimų, jeigu mums iš tikrųjų tai rūpi. O jeigu mes tik šiaip norime pakalbėti, tai kalbėkime.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai dėl atleidimo, dėl Seimo nutarimo priėmimo yra išsakyti. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 74, prieš – 5, susilaikė 8. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ (nutarimo projektas Nr. XIIIP-503(2) yra priimtas. (Gongas) Kviečiame Seimo Pirmininką pareikšti padėką.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, aš neabejoju, kad dauguma iš mūsų tikrai supranta tą pareigą, kurią atliko ponia T. B. Burauskaitė. Manau, kad mes galime pareikšti padėką. Ačiū už tai, kad padarėte tai, ko aš norėjau prašyti Seimo. Dėkoju. (Plojimai)
T. B. BURAUSKAITĖ. Gerbiamieji, aš sujaudinta. Nekasdienis man čia yra įvykis. Aš galiu pasakyti, kad pati esu tarp dviejų prieštaringų emocijų. Esu tokio amžiaus, kad visai normalu tokio didelio krūvio nebenešti, mažinti ar iš viso atsisakyti.
Kita vertus, per tuos metus mes turėjome nepaprastai gerų žmonių, įdomių žmonių, darbščių, profesionalių. Aš noriu visiems ir čia stovėdama, nežinau, kiek aš čia iš jūsų turiu draugų, bet ir tiems, kurie klauso, kurie man gero linki, kartu dirbome ir taip toliau, iš visos širdies padėkoti. Kuo nuoširdžiausiai padėkoti. Darniai ir produktyviai dirbti su nauju vadovu iš visos širdies linkiu. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame.
14.26 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 76 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4884(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, imsimės kompleksinių darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimų – projektai Nr. XIIIP-4884(2) ir Nr. XIIIP-4885(2). Tai yra Mokslo ir studijų įstatymo 76 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra priėmimo stadija. Kviečiame E. Jovaišą, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką.
Priimsime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio jokių siūlymų neturime. Ar galime pritarti bendru sutarimu ir priimti 1 straipsnį? Dėkoju.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio 2 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymų. (Balsai salėje)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas nusprendė, taip, pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto siūlymui bendru sutarimu? Dėkoju, pritariame.
3 straipsnis.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 3 straipsnis… Taigi vėl pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti visą 2 straipsnį? Dėkoju. 3 straipsnis. Yra tik įsigaliojimo data.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Už kalba E. Pupinis. Dėkoju.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai, manau, svarbus įstatymo projektas, nors buvo ir prieštaringų nuomonių. Galima galvoti, kad turbūt paklausą tam tikrų profesijų rinka nustato, tačiau vis dėlto yra tokių profesijų, kurios labai svarbios valstybei ir iš tikrųjų nėra labai paklausios. Galbūt jos nepaklausios todėl, kad ir mes nekreipėme tinkamo dėmesio kažkada. Čia daug kalbame apie pedagogo profesiją.
Tas įstatymas ypatingas tuo, kad vis dėlto stipendijos teikiamos ne bet kam, bet iš tikrųjų geriausiems mokyklų absolventams, kurie turėtų rinktis tas profesijas, nors jos galbūt, kaip ir minėjau, nelabai paklausios ir nelabai turi didžiulį prestižą. Manyčiau, šis yra pirmas žingsnis, kuris galbūt paskatins atidžiau pažiūrėti į tas profesijas, kaip minėjau, pedagogo, arba čia ne kartą kalbėjome – ir žemės ūkyje jau trūksta specialistų. Geresnieji moksleiviai stos į tas profesijas ir taip papildys darbo rinką ten, kur dabar trūksta specialistų. Manyčiau, kad iš tikrųjų turbūt valstybė ir Vyriausybė atitinkamai pažiūrės ne tik į stipendijas, bet ir apskritai į tai, ypač kas susiję su paslaugų sektoriumi, finansuojamu iš valstybės biudžeto. Turbūt laiku reikia žiūrėti, didinti tuos atlyginimus arba kitomis priemonėmis didinti prestižą tų profesijų, suteikiant galbūt tam tikras pridėtines vertes, kurios paskatintų jaunus žmones, ne bet kuriuos, bet pačius geriausius, rinktis, nes iš tikrųjų pedagogo profesija viena iš sunkiausių turbūt. Sunkiausių pagal savo darbo pobūdį, bet, gaila, kad ne visada tinkamai atlyginama. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui, bet nepamiršti to antro žingsnio, kad mes galbūt ir su kitu biudžetu vėl turime žiūrėti atitinkamai į tas profesijas, kurios prastai vertinamos. Pritarsiu šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai už – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš apgailestauju, kad mano kolega E. Pupinis nusirašė nuo manęs praktiškai didžiąją dalį teksto, kurį aš jau esu kalbėjęs iš tribūnos svarstymo stadijoje. Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad mano bendramintis ir bendražygis įvardino tai, ką turėtų kiekvienas čia sėdintis girdėti, žinoti ir jausti atsakomybę už tai.
Tikslines stipendijas steigti būtų tikslinga ir yra tikslinga tik vienu atveju, jeigu tie žmonės, kurie pabaigs tuos mokslus, tas studijų programas, kurios šiandien nėra labai populiarios, bet iš tikrųjų labai reikalingos Lietuvai, atėję į darbo vietą, suras atitinkamas sąlygas ir jausis tikrai paskatinti išlikti toje darbo rinkoje. Be jokios abejonės, mokytojo profesija, yra vienas iš pagrindinių dalykų, dėl kurio mes turime šiandien skubos tvarka atlikti tuos namų darbus. Bet yra nemaža ir kitų profesijų, kur žmonės, baigę mokslus, gaudami tikslines stipendijas, atėję į darbą, gali surasti žymiai mažesnes pajamas, negu būtų gavę studijų metais. Tuomet vėlgi ištiks toks kolbos principas – jie nebeturės motyvacijos dirbti.
Taigi, kad mes nepadarytume meškos paslaugos patys sau, paskatinsime žmones mokytis profesijų, bet, pabaigę mokslus, jie negaus to, ko tikisi. Taigi dabar mes turėkime omenyje, kad sukuriame tikrai labai labai aukštus lūkesčius tiems žmonėms, kuriuos kviečiame studijuoti skatindami tikslinėmis stipendijomis. Nepadarykime jų betikslėmis. Išties tai yra labai labai puiki priemonė, bet tik su sąlyga, jeigu ta priemonė turės tęsinį. Taigi kviečiu visus balsuoti už ir, be jokios abejonės, pirmiausia kreipiant dėmesį į mokytojų profesijos trūkstamas studijų programas. Padarykime, kad ta profesija iš tikrųjų taptų prestižine, taip, kaip mes čia prieš keletą metų visi vieningai buvome deklaravę. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai pareikšti. Prašome balsuoti dėl Mokslo ir studijų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Mokslo ir studijų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4884(2) yra priimtas.
14.33 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4885(2) (priėmimas)
Kitas projektas – Profesinio mokymo įstatymo 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4885, taip pat priėmimas.
Dėl 1 straipsnio jokių siūlymų nėra. Ar galime pritarti priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento redakcinė pastaba, kuriai komitetas yra pritaręs. Ar galime priimti 2 straipsnį? Dėkoju, priimta. Ir 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d. Motyvų niekas nepageidaujate pareikšti. Prašome balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai – visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4885(2) priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4566(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, rytiniame posėdyje yra likęs nepriimtas lydimasis projektas. Pagal darbotvarkę tai 2-10.2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4566(2). Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio jokių siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra siūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis – įsigaliojimas nuo šių metų spalio 1 dienos. Ar galime priimti bendru sutarimu?
Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Prašom balsuoti dėl Sveikatos sistemos įstatymo 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4566(2) priimtas. (Gongas)
14.38 val.
Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-5022 (pateikimo tęsinys)
Kaip ir baigėsi pusvalandžio laikas. Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-5022. Jį mums pateikia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, tikrai ne pirmas bandymas Seime, atsimenant, kad panašus įstatymo projektas 2000 metais buvo vetuotas, pateikti įstatymo projektą tiesiog bandant sureguliuoti Lukiškių aikštės Vilniuje statusą ir šiuo atveju priskiriant šiai aikštei memorialinį statusą.
Kuo skiriasi šis projektas nuo ankstesniųjų, dėl kurių tikrai buvo gana dažni Teisės departamento pastebėjimai ir pastabos, kad yra stengiamasi išspręsti vieno ar kito statinio klausimą?
Šiuo įstatymo projektu stengiamasi nustatyti bendrus aikštės tvarkymo principus, kurie padėtų įtvirtinti tikrai išskirtinį Lietuvos istorijoje šios aikštės memorialinį statusą, atsimenant tai, kad vis dėlto aikštė yra susijusi su okupaciniais režimais (ir net ne pastarosios okupacijos, bet atsimena ir kitų okupacijų pasekmes) ir kartu susijusi su ilga Lietuvos laisvės kovų istorija.
Principai, kurie yra įtvirtinami, yra susiję su tuo, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį, deramą pagarbą žuvusiesiems už Lietuvos nepriklausomybę, jų atminimui ar nužudytiems 1863–1864 metų sukilėliams.
Kitas principas sako, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali būti vykdomas būdu, kuris prieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei. Kaip matome, pastaruoju metu, kai aikštėje, kuri iš esmės turi sakralinę vertę lietuvių tautai, yra įvykdomas vandalizmo aktas užpilant ją smėlio sluoksniu ir įrengiant pliažą.
Ir dar vienas principas kalba apie tai, kad vis dėlto taip yra suprantama, kad Lukiškių aikštė turi ir rekreacinį tikslą, rekreacinę paskirtį, tačiau vis dėlto šios aikštės naudojimas rekreacijos tikslu negali prieštarauti arba negali persverti aikštės memorialinių funkcijų.
Manytina, kad šiais trimis principais vadovaujantis būtų išspręstos ir pastaruoju metu kilusios su įvairiais vandalais problemos, ir lygiai taip pat galėtų būti plėtojama Lukiškių aikštė kaip memorialinis kompleksas, kuriame tikrai įtvirtinta ne vienos šimtmečio kartos, ne vienos lietuvių kartos kova už laisvę. Tai toks būtų trumpas pristatymas ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Klausiančiųjų yra. Pirmasis – A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ponia pranešėja, norėčiau paklausti, kokios priežastys trukdė trejus metus Seimo Kultūros komitete nesvarstyti įstatymo, kurio pagrindinės mintys, pagrindiniai teiginiai yra žodis į žodį nurašyta jūsų įstatyme. Jeigu kai kurie dalykai įstatymo projekte, pateiktame prieš trejus metus, buvo pertekliniai, kaip visada būna Seimo praktikoje, komitetas svarsto, ką nors priima, ką nors atmeta, ką nors taiso.
Kodėl tik dabar jūs ir jūsų kolegos teikiate šį įstatymo projektą? Kai prieš trejus metus, per visą šį laikotarpį, beje, ir asmeniškai mes kreipėmės, ir ėjome pas poną R. Karbauskį prašydami, kad paskubintų visą reikalą, mes negavome rišlaus atsakymo. Iš tikrųjų norėčiau, gal jūs žinote, kur pagrindinė priežastis, kodėl komitetas nesvarstė, nenagrinėjo, netaisė, jeigu yra reikalinga? Juoba kad pasirašė po šiuo projektu 41 Seimo narys, tarp kurių didelė kolegų dalis ir iš jūsų frakcijos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Vienas dalykas, kiek man teko vartyti ir susipažinti su dokumentais, kurie yra, tai akivaizdu, kad vyksta teisinis ginčas dėl Vyčio skulptūros statybos ir viešųjų konkursų. Manau, lygiai taip pat teisinėje valstybėje, švelniai tariant, būtų nepadoru tuo metu, kai vyksta teisminiai ginčai dėl vieno ar kito objekto statybos, Seimui bandyti keisti teisės aktus.
Lygiai taip pat nenorėčiau kolegai pritarti, kad tame įstatyme yra kokių nors perteklinių normų. Tikrai tokių normų nėra, jos būtų papildančios, bet tiesiog turėtų būti sulauktas teismo sprendimas.
Kitas dalykas, kaip ir minėjau, taip, dėl to projekto buvo Teisės departamento pastabų dėl labai specifinių normų, kurios numatytų įstatymu aikštės užstatymą. Tai, matyt, tos diskusijos tęsis, bet kol jos tęsiasi, mano galva, vis dėlto turėtų būti labai smagu, kad, konservatoriai, nerėkautumėte, kai yra kalbama salėje. Būtų labai smagu, kad vis dėlto būtų įtvirtinti bendri principai, kuriais vadovaujantis ta aikštė būtų valdoma ir tvarkoma. Tų bendrų principų šiuo metu nėra.
Aš manau, visos politinės jėgos, galbūt išskyrus liberalus, puikiai matome, kas aikštėje įvyko ir koks yra žemas toks elgesys su ta aikšte. Be abejo, bendrų principų įtvirtinimas padėtų išvengti tokių situacijų ir galbūt merui taptų aiškiau, kad vis dėlto yra toks dalykas kaip gera moralė, kaip papročiai ir tose žmonių žūties vietose ar kapinėse, ar kur nors kitur lietuvių tauta paprastai pliažo anksčiau neįrengdavo.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, ar šio įstatymo pataisos padės susivokti ponui R. Šimašiui ir Vilniaus miesto valdančiajai daugumai, kuriai priklauso ir konservatoriai? Vis dėlto jie gali paaiškinti, kad pliažas, smėlis, tai čia, žinote, kas yra, apačioje yra partizanų bunkeriai, tai yra simbolika, čia visaip gali išvedžioti. Ar vis dėlto per 30 metų neišsprendus klausimo nereikėtų, kad ši teritorija taptų valstybine teritorija ir kad čia Vyriausybė ir Seimas galėtų numatyti, kaip pagerbti visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę visais laikotarpiais, o ne tik nuvykti ten, kur yra palaidoti kapinėse. Kiek yra išvežta, kiek užsienyje, Sibire žuvusių žmonių? Tai čia būtų pastatytas paminklas visiems, kurie padėjo galvas už Lietuvos nepriklausomybę, ir čia niekas niekada ant to smėlio nuogi vasarą nesivartys.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad vis dėlto teritorijos klausimas galėtų būti sprendžiamas atskirai, kartu įvertinus ir tai, kas galėtų perimti ir atsakingai valdyti, jeigu ne Vilniaus savivaldybė, tokią, na, tikrai sakralią teritoriją.
Kitas dalykas dėl tos jūsų klausimo dalies, kuri prasideda, ar susiprotės. Manyčiau, kad šiuo atveju politinė atsakomybė yra tų partijų, kurios sudaro valdančiąją daugumą Vilniaus miesto savivaldybėje, taip pat ir konservatoriai, ypač kad jie pripažįsta, kad ponas meras, turėdamas konservatorius vicemerus, su jais nesitarė, jų neinformavo ir taip niekingai pasielgė su Lukiškių aikšte. Manyčiau, jau čia interpeliacijos klausimas turėtų būti, jeigu tikrai tokia valdančioji dauguma, kuri savo mero yra neinformuojama ir nieko nežino.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiama pranešėja, jūs atstovaujate tai politinei jėgai, kuri pastaruoju metu ypač dažnai ir ypač intensyviai kaltina Seimo opoziciją tuščiu politikavimu ir realaus darbo nedarymu. Štai dabar jūs teikiate įstatymo projektą. Įstatymo projektas skirtas vienai Vilniaus miesto aikštei. Leiskite jums priminti, kad Vilniaus mieste yra ir daugiau aikščių su istorine atmintimi, tai yra ta pati Vinco Kudirkos aikštė, Katedros aikštė, Rotušės aikštė, per visą Lietuvą aikščių su istorine atmintimi ir kitose miestuose yra gana daug.
Mano klausimas labai paprastas. Ar jūs jau nusprendėte likus keliems mėnesiams pereiti į tai, kuo kaltinate opoziciją, į visiškai tuščią politikavimą, ir ar visoms iš mano minėtų aikščių jūs ruošiatės irgi registruoti atskirus įstatymų projektus su tam tikru reglamentu, ką jose galima daryti ir ko ne? Katedros aikštėje vyksta ir Kalėdinės mugės, ir kraujo donorystės akcijos, Rotušės aikštėje futbolo aikštė būna pastatyta, tai irgi juk yra ne kas kita kaip amoralus elgesys.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, tikrai negalima sulyginti tos aikštės, prie kurios yra KGB rūmai, kur žuvo sukilimo dalyviai, kur tikrai yra išlieta nemažai kraujo, tarkime, su Rotušės aikšte pagal jos monumentalią vertę, pagal memorialinį statusą. Dėl Katedros aikštės tikrai nekomentuosiu, jūs puikiai žinote, kieno tai yra nuosavybė, ir būtų, švelniai tariant, neįtikėtina, kad jos valdytojas sugalvotų ką nors įrengti. Šiuo atveju dėl Lukiškių aikštės, kaip rodo praktika, 1999 metais buvo priimtas Seimo nutarimas, kuris pradėjo kalbėti apie memorialinį statusą, pasirašytas profesoriaus V. Landsbergio. Faktiškai nuo 1999 metų būtent dėl šitos aikštės Seime mes matome tikrai nesibaigiančias diskusijas, kurias, aš labai tikiuosi, kad tas apmaudus pliažas ir pasityčiojimas, kuris vyksta dabar, na, kažkaip, matyt, pabaigs.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Vienintelis pasityčiojimas iš Seimo darbo tai yra jūsų stovėjimas čia, šioje tribūnoje, kai valstybėje yra neįtikėtino svarbumo klausimų. Miela Agne, leiskite jums priminti, kad Lukiškių aikštėje istoriškai vyko įvairiausi dalykai: ir komercija, ir turgus, ir įvairios manifestacijos, ir, deja, stovėjo kartuvės. Sovietiniais laikais stovėjo Leninas, visai neseniai Dž. Lenono skulptūra. Taigi natūralu, kad vienoje pagrindinių miesto aikščių vyksta visko. Dabar geriausias paminklas laisvei prieš tuos tragiškus, baisius KGB ir gestapo rūmus tikriausiai yra besidžiaugiantys vaikai šiuo metu, kol mes čia ginčijamės dėl beprasmių dalykų. Sakykite, mano miela kolege Agne, ar tos šeimos su vaikais, kurie dabar džiaugiasi tuo smėliu, fontanu, ar tikrai yra tautos ir valstybės išdavikai?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog į klausimą, matyt, atsakysiu klausimu. Ar jūs bent suvokiate, kaip turi jaustis šeimos, kurių artimieji žuvo KGB rūmuose, kai jos eina gatve ir mato tokį pasityčiojimą aikštėje, tą skausmo aikštę, paverstą pliažu? Aš manau, kad jūs tikrai nesuvokiate, ir tikrai labai siūlau nueiti bent kartą į KGB muziejų ir bent taip pagerbti KGB aukas.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Man regis, frazė „vandalizmas“ labiau tinka apibūdinti tam, ką jūs darote su Konstitucija savo praktikoje. Iš tiesų nepritariu tam gestui įrengti pliažą Lukiškių aikštėje (man atrodo, jis yra ne tiek laisvės, kiek tokio bandymo suerzinti visuomenės dalį gestas), bet vis dėlto man šis įstatymas kelia daug nerimo.
Pirma. Bandymas reguliuoti ir nustatyti prasmes va taip politine valia iš viršaus neturint konsensuso su visuomene, man atrodo, tiktai politizuoja ginčą dėl atminties ir paverčia jį tokiu galios žaidimų įrankiu.
Kitas dalykas. Jis įveda labai neaiškias sąvokas, kaip kad gera moralė. Kaip pasakyti, negalima ginčytinos situacijos aiškinti ar spręsti duodant nuorodą į dar mažiau suprantamą sąvoką. Ar jūs nemanote, kad čia yra gili teisinė yda tame įstatyme?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jūs ką tik pasakėte, kad visas Civilinis kodeksas su sandorių knyga, kuri egzistuoja faktiškai nuo nepriklausomybės pradžios, yra teisinė yda, nes ta sąvoka ten yra. Manau, jūsų kolegė teisininkė, prieš jus sėdinti, jums papasakos apie geros moralės sąvoką ir teismų praktiką. Bet aš tikrai kviesčiau… Aš suprantu, kad konservatoriai su liberalais Vilniaus mieste kovoja dėl tų balsų ir tų pačių rinkėjų balsų, kaip bebūtų keista, bet gal bent jau savo rinkimų kovose neverskite tokios aikštės, kuri yra tautai sakrali, savo kovų įkaitu. Aš tik vieno dalyko linkėčiau mums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, laikas klausti baigėsi.
Motyvai. Už kalba P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu – R. Šimašiaus siautėjimas Lukiškių aikštėje vyksta ir dėl konservatorių nuolaidžiavimo Vilniaus savivaldybėje, ir dėl valstiečių deleguoto kultūros ministro šimašiško požiūrio į reprezentacinę valstybės aikštę, ir dėl Kultūros komiteto pirmininko nenoro Lukiškių aikštėje matyti valstybės simbolį Vytį. Siūlomas įstatymo projektas iš tikrųjų yra miksas nutarimo, kuris buvo priimtas 1999 metais, ir to paties Kultūros komiteto pirmininko užmarinuotas įstatymo projektas dėl Vilniaus memorialinio statuso suteikimo Lukiškių aikštei. Bet, kaip liaudis sako, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Iš tikrųjų tai yra proga sugrįžti prie labai svarbaus klausimo ir kartu bus galima sugrįžti ir dėl to simbolio, kuris būtų vertas tos reprezentacinės aikštės, būtent Vyties.
Šiandien dėl teikiamo įstatymo aš esu deklaravęs siūlymą, kad ta nuostata, kuri buvo sustabdytame įstatyme dėl Vyties, būtų perkelta į naują projektą, ir mes tada aiškiai pamatysime, kas šie tikri R. Šimašiaus liberalų atstovai yra, kiek jų yra tikrųjų ir kiek apsimestinių. Šiaip matyti, kad dabar bandoma dėtis kaukes ir vaidinti tai, kad čia yra konservatorių ir liberalų problema, tad mes svarstymo metu visa tai pamatysime.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, matyt, labiau negu akivaizdu, kad artėjantys rinkimai ne tik didina įtampą tarp mūsų, tačiau ir mažina gebėjimą logiškiems, argumentuotiems ir blaiviems sprendimams.
Nenorėčiau kalbėti apie paplūdimį. Norėčiau kalbėti apie principus, kurie kyla iš minėto įstatymo svarstymo čia, Seime, ar pateikimo. Man atrodo, kad šiuo įstatymu siekiama ne apsaugoti Lukiškių aikštę ar galbūt galimai ir kitas kažkokias aikštes, kurios gali sekti po to sudarius tokį precedentą, bet juo siekiama padaryti tą aikštę istorinės atminties, istorinių aplinkybių ir neribotų politinių kovų įkaite. Šiuo atveju nelaimės niekas, bet vieninteliai, kurie pralaimės, tai paprasti miesto gyventojai – vilniečiai. Žinote, kai sakoma, kad šio klausimo pateikimu bandoma spręsti kokias nors problemas, o ne bandoma politikuoti, tai aš jūsų paklausiu labai paprasto dalyko, gerbiami valdantieji.
Dvejus metus iš eilės žiemos metu toje pačioje aikštėje, toje pačioje vietoje, tokio pat dydžio yra įrengiamas ledas čiuožti. Kodėl jūs tada tylėjote? Taigi, irgi istorinės atminties išniekinimas. Kodėl jūs tylite, kai ten vyksta jau n metų iš eilės Kaziuko mugės ar kai ten vyksta Olimpinės dienos minėjimas ir yra pastatomos futbolo aikštės.
Gerbiami kolegos, toks bandymas pigiai pelnyti kokių nors politinių balsų artėjant rinkimams yra mažų mažiausiai apgailėtinas. Panašūs objektai ypač jautriose istorinėse vietose egzistuoja tokiuose miestuose kaip Paryžius, Roma, Venecija. To klausimo svarstymas demonstruoja ne mūsų norą gelbėti situaciją, bet mūsų provincialumą. Jo, deja, per 30 nepriklausomos valstybės metų mes dar iš savęs nesugebėjome išgyvendinti. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad ateinančios kartos ir ateinantys Seimai tokiais principais priimdami savo sprendimus nesivadovaus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai pareikšti. Prašom apsispręsti ir balsuoti, ar pritariate po pateikimo Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektui Nr. XIIIP-5022.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 66, prieš – 11, susilaikė 9. Po pateikimo projektui yra pritarta.
Komitetai… Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog, kolegos, labai ačiū už paramą projektui. Remdamasi Statuto 162 straipsnio 2 dalimi frakcijos vardu prašyčiau skubos. Manyčiau, kad projektas atitinka skubos sąlygas, tiesiog jas perskaitysiu – kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ir kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus.
Manau, tikrai tos politinės aplinkybės yra. Turime tikrai didžiulių problemų. Visuomenės interesas yra turėti aikštę, kurios memorialinis statusas tikrai būtų įprasmintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Siūlymas dėl skubos tvarkos. Reikia balsuoti. Prašom balsuoti. O po to visi motyvai.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 66, prieš – 19, susilaikė 8. Taigi, skubos tvarkai yra pritarta.
Kolegos, mes turime apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Seniūnų sueiga kažkodėl nėra į darbotvarkę įrašiusi. Tai Kultūros komitetas kaip pagrindinis, papildomų nenumatoma. (Balsai salėje) Minutėlę! Per centrinį mikrofoną – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiama pranešėja, kadangi šiandien perskaičiau aplinkos ministro pasisakymą, kad ten gali būti ir įvairiausių aplinkosauginių problemų, tai Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas, man atrodo, irgi galėtų pasvarstyti šitą klausimą. Ir tikrai reikėtų Vyriausybės išvados, man atrodo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas pats neprašo. Ministras nori reaguoti. Per šoninį mikrofoną – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik pataisysiu kolegą. Jūs galbūt ne to ministro klausėte, nes iš manęs tokių žodžių tikrai nebuvo. Prašau neklaidinti kolegų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, buvo siūlymas dėl Aplinkos apsaugos komiteto. Prašom balsuoti alternatyviai, arba nė jokio, arba… Dar vienas siūlymas. Per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, šiandien mes kalbame apie tai, kad Kultūros komitetas per trejus metus nesugebėjo apsvarstyti tokios svarbos įstatymo. Komiteto pirmininkas sąmoningai vengė, komiteto nariai šiandien pasakė, kad neva buvo teisinių problemų, kad ten vyksta kažkokie teisiniai ginčai, kurie iš tiesų neturi nieko bendro su tuo įstatymu, nes teisiniai ginčai yra tarp Kultūros ministerijos ir projekto autorių dėl konkurso organizavimo. Tai yra niekaip nesusiję šitie ginčai su mūsų įstatymu. Jeigu mes šiandien turime įstatymą, kuris guli komiteto pirmininko stalčiuje, ir dabar tas pats pirmininkas su savo kompanija teikia lygiai tokį pat įstatymą, tai atsikvošėkime – ar mes tikrai nebežinome, ką darome, ar visiškai aptemo protas nuo galimybės šiandien padaryti viešuosius ryšius. Jeigu tas komitetas neapsvarstė per trejus metus, tai kokia yra garantija, kad apsvarstys per tris dienas?
Kita vertus, kur yra anas įstatymo projektas. Juos būtina sujungti skubos tvarka ir svarstyti kaip vieną. Aš manau, kad ir valdybos nariai, ir, matau, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja taip pat supranta tokią svarbą, ar ne, kad mes negalime, juo labiau kad ten tikrai buvo nemaža dalis Seimo narių, kurie teikė tą įstatymo projektą. Jeigu jau dabar imamės kažkokio kito įstatymo, tai tikrai nepatikėkime tam pačiam Kultūros komitetui todėl, kad jisai jau diskreditavo save. Yra tikrai pilna komitetų, tas pats Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jeigu pranešėja atsistojusi teikia tokį dalyką, jį gali svarstyti tas komitetas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs siūlote kitą komitetą kaip pagrindinį – Teisės ir teisėtvarkos komitetą?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra Švietimo ir mokslo komitetas, yra daug komitetų, kurie atsakingai žiūri į savo pareigas. Kultūros komitetas šiuo atveju absoliučiai diskreditavo ir jam negalima patikėti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, grįžtame dėl pagrindinio komiteto. Du pasiūlymai: Kultūros komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o paskui dėl papildomo. Alternatyvus balsavimas. Kas už Kultūros komitetą, balsuojate už, kas už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – prieš. (Šurmulys salėje)
Už balsavo 68, vadinasi, kaip pagrindinis lieka Kultūros komitetas, už Teisės ir teisėtvarkos komitetą surinkta 27 balsai.
Liko dėl papildomo. Buvo siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Formaliai buvo siūlymas. Balsuojame. Ar reikalingas? Kas manote, kad reikalingas papildomas komitetas… A. Sysas. Ko triukšmaujate? Prašom, per šoninį mikrofoną. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Aš jau keliu ranką, pirmininke, bet nematote. Gerbiami kolegos, kad mes ne šiaip sau gadiname orą, sėdime, kad piliečiai matytų, kad dirbame, mes turime daug komisijų, ir netgi tokių tiesiogiai susijusių. Bet pirmininkai sėdi… Aš matau, kad čia yra kylanti priklausomybė. Siūlau Priklausomybių prevencijos komisijai apsvarstyti šitą klausimą papildomai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ką tik raginote, kad dirbame atsakingai, tai nėra ko šmaikštauti. Paskelbtas balsavimas. Kas pritariate, kad papildomas turi būti Aplinkos apsaugos komitetas, prašom balsuoti už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už Aplinkos apsaugos komitetą viso labo – 26, prieš – 48, susilaikė 24. Taigi papildomas nėra skiriamas.
Kolegos, svarstymo data skubos tvarka, nes komitetas… (Balsai salėje) Kolegos, prašom nesipešti. Kadangi turime dar surengti komiteto posėdį, aš manau, kad svarstymo data lieka tik birželio 29 diena. Ne? Per šoninį mikrofoną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi jau nubalsuota, kad pagrindinis yra Kultūros komitetas, ir situacija iš tikrųjų Lietuvoje yra neeilinė, tikrai politikuoti negalime. Kultūros komitetas laikėsi teisinių dalykų, kol vyksta teisminis procesas, negalėjo kištis. Aš prašau, kadangi buvo priimta skubos tvarka, šiandien neeilinio Kultūros komiteto posėdžio 16 valandą. Mes turime tokią teisę.
PIRMININKĖ. Jūs šiandien rengiate, tada mes galime, vis tiek svarstymo data…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prašau leidimo.
PIRMININKĖ. Sutiksime? Ir tada 29 dieną.
Paskutinės replikos. Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmininke, aš norėjau dar pasiūlyti Istorinės atminties komisiją, kuri betarpiškai turėtų nagrinėti, nes tai yra jos objektas. Gal jos tikrai niekas neklauso.
O valdantiesiems norėčiau pasakyti, kad, matyt, nebūtų šitos problemos, jei būtų priimtas Sostinės įstatymas ir bent pora aikščių, kur yra prie Seimo ir tikrai nepuošia aplinkos, o turėtų būti reprezentacinės, Lukiškių aikštė, kuri turėtų būti reprezentacinė, būtų valstybinės reikšmės. Seimas paimtų savo rankomis ir sutvarkytų taip, kaip turėtų būti, ir ten baigtųsi įvairūs festivaliai.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – per šoninį mikrofoną.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, jau tikrai šeštą kadenciją esu Seime ir tikrai dar nesu matęs tokios diskusijos, tiek cinizmo žmonėms, kurie paaukojo savo gyvybes dėl nepriklausomybės. Tikrai padvelkė gūdžiu sovietmečiu. Labai gūdžiu, gerbiamas kolega. Aš pats atsimenu, kai Kaune buvo naikinamos kapinės genocido ir mūsų geto vietoje. Taip pat buvo iškeltos visos kapinės ir padaryti kalneliai vaikams pasivažinėti.
Tai jūs siūlote tokius sprendimus. Kuo jūs nuo jų skiriatės? Niekuo nesiskiriate. Tai kaip mes pagarbą žmonėms dabar pateikiame? Man tikrai buvo nejauku klausytis šių pasisakančių žmonių. Tikrai. Kaip tremtiniui – tikrai. Netikėjau, kad iki to mes prigyvensime. Jeigu mes nenorime spręsti tos problemos, tai taip ir pasakykite, o ne išsidirbinėkite vienas prieš kitą ir prieš tuos žmones, kurie paaukojo gyvybes.
PIRMININKĖ. Per centrinį šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, beveik mano žodžius pasakė prieš mane R. J. Dagys. Man šiurpu, šiurpuliai eina per kūną, kai klausau Seimo narių kalbų. Labai gražu, kad ten tėveliai su vaikais deginasi prieš saulę. Man asmeniškai teko būti Lukiškių aikštės kalėjime sovietmečiu. Bet trumpai. O kiek ten, Aušrine, sušaudyta žmonių! Tu perskaityk bent nuėjusi Lukiškių aikštėje pavardes jų, jaunų žmonių. Ir dabar lygiai panašu. Aš nenustebčiau, kad ji pasakytų: žinote, kokios gražios Antakalnio kapinės, davai ten šokime, papilkime smėlio ir pradėkime šokti Antakalnio kapinėse, ten, kur palaidoti žmonės. Mes dagyvenome. Mes tapome barbarai.
Kas mus okupavo, jūs pasakykite? Kad okupantas norėjo išniekinti šitą aikštę, man suprantama. Bet kas jūsų galvas okupavo, kad jūs 30 metų niekinate šitą aikštę? Nekaltinkime ir nebadykime pirštu nei į konservatorius, nei į socialdemokratus. Visi buvome Vyriausybėje, visi premjerai, ir neišsprendė tos problemos. Kas ta jėga, didesnė už Seimą? Kas ta jėga, kad neleidžia išspręsti šitos problemos ir pastatyti ten paminklą visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę? Tuos, kurie palaidoti Sibire, užsienyje, – visus reikia pagerbti. Čia turi prezidentai atvykę, kiti padėti vainikus. Ar yra Lietuvoje tokia vieta, ar jūs lyginate ką nors, kas jūsų galvas okupavo?
PIRMININKĖ. Ir per šoninį mikrofoną – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kadangi minėjo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją, tai ji jau dabar svarsto, šiandien svarstė ir 30 dieną numatyti svarstymai. Bet mes ten svarstome tik giluminius dalykus – dėl kultūros vertybių apsaugos sistemos pakeitimo ir panašiai. Todėl mes faktiškai prie šio įstatymo nelabai turime laiko ir dirbti, todėl aš sutikčiau, kad liktų Kultūros reikalų komitetas.
PIRMININKĖ. Ir V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Mieli kolegos, mes iš aikštės padarėme pajuokos objektą. Man teko būti dabar, šiomis dienomis, per Jonines, susitikime su valstiečiais ir aš šiandien asmeniškai norėjau, kad būtų papildomu paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Ir kodėl? Jie kelia tokias problemas, sako, gerbiamas Vytai, anksčiau Lietuvos kaime buvo nei daug, nei mažai – 1,5 mln. karvių, dabar liko tik 200 tūkst. Ir ką jie sako. Jie sako: karvė tuoj bus zoologijos sode kaip pirmas egzempliorius, sako, suvežkime pagrindines karves į Lukiškių aikštę, tai bus pagal A. Armonaitę pažintinis momentas vaikams ir bus, sakyčiau, tokia edukacija, padarykime melžėjų konkursą, tada viskas bus išspręsta. Ko gero, valstiečiai yra teisūs, jeigu mes iki to nusiritome. Ar reikia šito?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal susikaupkime. Ir E. Gentvilas – per šoninį mikrofoną. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai ne apie karves laikas šnekėti. Pats, Vytautai, buvai žemės ūkio viceministras, tada labai daug karvių sumažėjo, tai prisiimk atsakomybę. (Balsai salėje)
Gerbiamieji, aš manau, kad labai racionaliai reikėtų žiūrėti, ar mes galime peržengti savivaldos kompetencijų ribas. Patinka ar nepatinka, patinka ar nepatinka, ne apie tai diskusija. Galime kalbėti, kokiomis procedūromis rėmėsi ir ar pagrįstai savivaldybė priėmė tokius sprendimus, kokiu lygiu priėmė. Aš tą klausimą, pavyzdžiui, keliu, nes turi būti demokratiniu būdu priimti sprendimai.
Bet vėlgi ne Seimo įstatymu tą analizuoti. Aš pasisakiau ir pasisakysiu prieš atskiro įstatymo dėl atskiros aikštės priėmimą. Nepaisant to, kad man patinka ar nepatinka tai, kas vyksta šioje aikštėje. Galvokime apie subsidiarumą, galvokime apie savivaldos teises, o negalvokime taip diktatoriškai, iš viršaus – a, nepatinka, tai mes priimsime įstatymą. Beje, kur buvote dvejus su puse metų, kad tas įstatymas nebuvo priimamas, taigi nerūpėjo jums. Jums reikia kokio nors šoko, akibrokšto, kurį kas nors specialiai padarė, sukūrė provokacinę situaciją, ir jūs vėl pasimaunate ant to provokacijos kabliuko, dar labiau sureikšminate tuos, kurie įžiebė šią kibirkštį.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis – J. Bernatonis. Per šoninį mikrofoną.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, mano trumpą pasisakymą išprovokavo prieš tai kalbėjęs kolega. Negalima mero savivaliavimo laikyti savivalda. Ir jeigu kas diktatoriškai šioje situacijoje elgiasi, tai meras. Ir tai ne pirmi jo veiksmai, kai jis nederinęs su taryba imasi vienos ar kitos piarinės iniciatyvos. Aš manau, jeigu savivalda Vilniuje būtų gana stipri, tai tokiam merui grėstų apkalta.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, baigiame diskusijas. Visi kiti, aš skelbiau, paskutinis pasisakantis ir… (Balsai salėje) Pasisakyti bus svarstymas ir bus galima pareikšti nuomones. Užbaikime! Užbaikime, kolegos.
Imamės kito darbotvarkės klausimo. (Balsai salėje)
A. ARMONAITĖ (MSNG). Pirmininke, laikykitės Statuto.
PIRMININKĖ. Prašom. Gerbiama kolege, prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gavau dėmesio, pavardė paminėta buvo bent tris kartus. Aš tik noriu pasakyti, pasižiūrėkite, kaip jūs atrodote visi iš šono. Lietuvoje dalijamės skolintus milijardus be biudžeto, dėl Astravo persidera biurokratai ir valstybinių įmonių darbuotojai, be politikų, be aukščiausių valstybės vadovų. Turime pandemiją – žmonės miršta dėl nedirbančių gydymo įstaigų. O jūs prieš rinkimus sudarėte visi vadinamąją R. Karbauskio vertybinę koaliciją ir dabar sprendžiate vieno miesto vienos aikštės klausimą, lyg tai būtų pagrindinis, esminis valstybėje dalykas vien dėl to, kad nepatinka tiesiogiai išrinkto mero veiksmai. Nedarykite pajuokos iš parlamento, kolegos.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege.
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4503(2). Priėmimas. Gerbiami kolegos…
J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, jūs tikrai nekorektiškai elgiatės. Puikiai žinote, kad A. Ažubalio protokolinis nutarimas yra susijęs iš esmės su ką tik svarstytu klausimu, ta pati tema ir būtų logiška jį čia dabar ir leisti pateikti, o ne atskirti kažkokį intervalą ar pabaigoje pasakyti, kad neliko laiko.
PIRMININKĖ. Ar jis tikrai…
J. RAZMA (TS-LKDF). Kviečiu elgtis demokratiškai ir korektiškai.
PIRMININKĖ. Aš visada linkusi elgtis demokratiškai. Net buvau paskelbusi, tik nebuvo A. Ažubalio. Dabar, žiūriu, yra. Galime imtis, nematau problemų. Prašom gerbiamąjį A. Ažubalį pateikti Seimo protokolinį nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto, paskirto svarstyti įstatymo dėl Lukiškių aikštės Vilniuje projektą XIIIP-1475, pakeitimo“ projektą. A. Ažubalis.
15.17 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto, paskirto svarstyti įstatymo dėl Lukiškių aikštės Vilniuje projektą XIIIP-1475, pakeitimo“ projektas
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, ponia pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų atrodome visi arba, sakykim, kai kurie iš mūsų nekaip. Bandome kažką įrodyti, tai, kas labai sunkiai įrodoma. Bandome įrodyti, kad visą laiką mes rūpinomės šituo objektu. Mes juo nesirūpiname. Prieš trejus metus pateiktas įstatymo projektas gulėjo ten, kur gulėjo, o prieš metus, jeigu atsimenate, čia pat, šitoje salėje, mes jau bandėme prašyti Seimo pritarimo, kad šis įstatymo projektas būtų perkeltas į kitą komitetą svarstyti, turiu minty, į Švietimo ir mokslo komitetą. Tada jūsų balsais buvo nubalsuota, kad ne, mes neperkeliame. Tegul ir lieka ten dūlėti Švietimo ir mokslo komitete, tai yra Kultūros komitete. Dabar šiandien per minutę mes bandome pakeisti, parodyti, kaip mes mylime tėvynę Lietuvą ir kokie esame patriotai. Aš manau, kad tautiečiai atsirinks.
Mano siūlymas labai aiškus. Akademikas E. Jovaiša ir komiteto nariai nebus taip susiję dabar su šituo nauju, o iš tikrųjų senu, nukopijuotu copy paste dokumentu, objektyviai žiūrės į abu projektus ir paims, kas iš vieno yra gero ir kas iš kito yra gero. Todėl tikrai, kolegos, prašau, kad komitetas būtų pakeistas. Negalime rizikuoti, kad neatsitiks tokia pati istorija, kokia jau buvo prieš trejus metus. Štai ir visas mano pristatymas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Taigi klausimų nėra? Iš karto motyvai. Audroniau Ažubali, gal jūs nebekalbėsite? K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš norėčiau labiau adresuoti savo pasisakymą valdančiajai daugumai. Šitas įstatymo projektas, kurį A. Ažubalis inicijavo, iš tikro jau ilgai guli stalčiuje, o savo turiniu 90 % atitinka tą, ką dabar su džiaugsmu jūs parėmėte ir sakote, kad reikia dar ir skubos. Aš galiu pasakyti ir apie save, kad jau trečią kadenciją Seime ir aš visada visose kadencijose keldavau Lukiškių aikštės klausimą, o šitoje kadencijoje man ir rankos nusviro. Kreipdavausi į savivaldybę, į merus su siūlymu, kad ten atsirastų Vytis, kad būtų išspręstas Lukiškių aikštės klausimas. Kartais sulaukdavau kokio nors formalaus atsakymo, dažniausiai nesulaukdavau, nieko ten – jokio judesio 12 metų nebuvo, bet dabar, kai įvyko štai šis smėlio dėžės paradas, subruzdo valstiečiai, bet prisipažinkite, kad jums – dalis šešėlio ir kaltės, kad nevykdėte, nesvarstėte to klausimo. Galima keisti, jeigu yra kokių nors problemų, bet niekas nebuvo vykdoma. Tikrai reikėtų atiduoti kitam komitetui ir klausimą išspręsti.
Kaip yra elgiamasi dabar, yra negarbinga – atiduodamas klausimas A. Širinskienei ir jūs neva turite iniciatyvą. Jūs neturite jokios iniciatyvos, klausimas yra užpūliavęs.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Galima tikėti ir netikėti istorija. Dabar dažnai gyvenimo, verslo greitis įsuka žmoniją į klaidas. Pinigai, garbė, savigarba, garbės troškimas ir panašiai. Šiuo metu dvi kartos yra supriešintos dėl skulptūros ir memorialo „Laisvės kalvos“. Todėl dabar teismas ir sprendžia šį klausimą. Kultūros komitetas negali kištis į teisminius procesus. Kaltinti Kultūros komitetą vilkinimu, sakyčiau, yra neatsakinga ir kiek naivu. Įstatymai ar protokolai negali būti rengiami tik emociniu pagrindu. Protokolas – taip, galima apie tai kalbėti. Bet tik ne teismo proceso metu, nes tai yra psichologinis spaudimas, todėl prašau neklastoti istorijos prievartiniu emociniu būdu.
Man labiau patiktų Vytis ir man labiau patinka. Turėjau kitą skulptūrų autorių favoritą, kuris būtų tikęs, manau, dviem kartoms, tai yra irgi Vytis, tik skulptoriaus S. Žirgulio. Žiūrint į Vytį, lekiantį vėjyje su didele jėga, bei įspūdingas nuolatinis gražus apšvietimas naktyje, kuris pralenkia ir dienos šviesą… Bet tai tik mano subjektyvi nuomonė. Taigi šiuo klausimu, anot balto ir juodo metraštininko iš poemos „Mindaugas“ pagal J. Marcinkevičių, palikime baltą metraštininką, neklastokime emociniu pagrindu dokumento. Kviečiu balsuoti prieš ir laukti teismo sprendimo tiesos. Šis klausimas turi ir toliau teisėtai likti Kultūros komitete. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašau balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamos rezoliucijos. (Balsai salėje) Čia protokolinis. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 32, prieš – 27, susilaikė 33. Taigi protokoliniam nutarimui nėra pritarta.
Ir per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis. Replika po balsavimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Sprendimas yra sprendimas. Demokratija nugalėjo. Noriu pagirti R. Šarknicką, išties jo, nežinau, kaip pavadinti, tą pareiškimą, performansą. Tikrai buvo įspūdinga, sudėjo visa tai… Labai panašu į pliažą, tarp kitko, tai, kas yra Lukiškių aikštėje, kai tu sudedi viską į vieną vietą, kas tarpusavyje paprastai nedera.
Mielieji Kultūros komiteto nariai, aš nežinau, kas jus konsultuoja ar jus kas nors konsultuoja? Bet tikrai jūs pasižiūrėkite į to teismo ir to įstatymo projekto, kuris trejus metus guli jūsų stalčiuje, esmę! Trejus metus! Jeigu jau kalbame, pasidomėkime šiek tiek, jeigu galima, ir teisinėmis pusėmis ir nedarykime iš Seimo pajuokos objekto.
Kita vertus, šiandien priėmėme po pateikimo įstatymą, kuris taip pat kalba apie tą pačią aikštę. Taip pat galima traktuoti, kad tai yra kišimasis į kokius nors teismo procesus, nes mes reguliuojame tos aikštės kokią nors padėtį ar panašiai. Teismas yra teismas, Seimas yra Seimas. Tikrai kartais pagalvokime prieš kalbėdami. Labai jums ačiū iš anksto.
PIRMININKĖ. Per centrinį šoninį mikrofoną – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Nežinau, kaip jums, bet man asmeniškai tikrai dažnai kyla klausimas, kas politikoje yra melas, o kas yra tiesa. Dabar kalbame apie iš tikrųjų skaudžią temą, kuri supriešino mūsų visuomenę. Ir visi mes norime tarsi nusiplauti rankas. Akivaizdu tai, kad Kultūros komiteto pirmininkas sudarė visas sąlygas, kad tas pliažas atsirastų. Dabar desperatiškai norima pridengti savo gėdą neva nauju įstatymo projektu. Kalbama apie tai, žinote, negalėjome priimti šio įstatymo, nes vyksta teismo procesai. Įsiklausykite, ką sakote, Seimo nariai. Teismas nagrinėja konkurso rezultatus. Įstatymas numato būtent reprezentacinį statusą tos aikštės. Jeigu net ir būtų priimtas įstatymas, kuriame numatyta, kad dominuojantis akcentas yra Vytis, tai nereiškia, kad būtų automatu pripažintas tas Vytis, kuris dabar yra antras pagal konkurso rezultatus. Todėl jūs nesakykite ir nekartokite to melo. Jeigu jūs norite dangstyti būtent savo nevykusį Kultūros komiteto pirmininką, ieškokite kitų argumentų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, bus svarstymai. Gal baikime? Petrai, jūs kalbėjote, užtenka! (Šurmulys salėje) Viskas! Keliaujame prie darbotvarkės. Gerbiamas Petrai, būk geras, būk geras. Jau sutaikei, pasakei, užtenka, baigiame.
15.27 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4503(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės klausimas – Medicinos praktikos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4503(2). Priėmimo stadija.
Dėl 1 straipsnio jokių naujų siūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio yra A. Kubilienės siūlymas. Prašom, kolege, pristatyti. Ir nematau A. Vinkaus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia toks labiau techninis dalykas, aš patikslinu sąvoką „paliatyvioji pagalba“, suvienodinu ją su poįstatyminiais teisės aktais.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime priimti 2 straipsnį su A. Kubilienės patikslinimu? Dėkoju. Priėmėme.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento siūlymų. Komitetas taip pat yra pritaręs. Ar galime priimti su Teisės departamento siūlymu? Dėkojame. Ir yra dar vienas siūlymas, jam komitetas nėra pritaręs. Gal, gerbiama kolege, pakomentuokite Seimui. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės departamentas sako, kad savanorystė, profesinė savanorystė yra nedraudžiama, tai galima daryti ir be šio įstatymo. Sutinkame su tuo, kad galima savanorystė, bet profesinė savanorystė, apie ką mes čia kalbame, tikrai nėra reglamentuota. Todėl komitetas ir nesutiko su šita išvada. Mes kalbame apie profesinę savanorystę, kad gydytojas galėtų dirbti ne valydamas sienas ar kažką darydamas savanorystės pagrindu, o profesine prasme.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti visam, tai yra priimti visą 3 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju, priimtas.
4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, priimta. Motyvų niekas nepageidauja pareikšti, prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4503(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4503(2) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys. Linkiu sėkmės, kolega.
15.31 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4790(2) (svarstymas)
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Kitas darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4790(2). Kviečiame išvadas paskelbti gerbiamą A. Kubilienę ir Ekonomikos komiteto J. Razmą. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir sprendimas yra pritarti Sveikatos reikalų komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4790(2). Už balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar Ekonomikos komitetas – J. Razma. Gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė projektą, pritarė daliai Teisės departamento pastabų, kai kurioms nepritarė, suformulavo vieną savo pasiūlymą ir bendru sutarimu galiausiai projektui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. A. Mazuronis ir M. Majauskas. Užsirašė du žmonės. Prašom.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, iš tiesų labai geras įstatymo projektas šiek tiek nuleisti emocijas po tokių audringų diskusijų apie kitus labai svarbius klausimus, nes niekas mūsų taip niekad nesuartina kaip alkoholis. Iš tiesų geras įstatymo projektas ir geras pasiūlymas, tik norėtųsi pasakyti vieną labai paprastą dalyką ir atkreipti dėmesį į vieną paprastą dalyką, kad šituo projektu šita valdančioji dauguma daro žingsnelį atgal, palyginti su tuo, ką jie padarė kadencijos pradžioje. Ir tai yra labai sveikintinas žingsnis, tą sakydamas aš žiūriu į sveikatos ministrą A. Verygą. Tikrai, gerbiamas ministre, labai smagu, kad galų gale ši Seimo salės pusės susivokė, kad ne viskas, kas yra atžaria ranka kirviu kertama, ne viskas duoda tą rezultatą, kurio mes laukėme.
Todėl mano išėjimo į tribūną tikslas yra priminti dar keletą esančių ir galiojančių nelogiškumų, kuriuos taip pat reikėtų atkeisti, ir mano pasisakymo tikslas yra paskatinti šią valdančiąją daugumą priimti, spėti priimti dar šioje kadencijoje dar keletą labai svarbių sprendimų. Leiskite priminti, kad vis dar galioja draudimas prekiauti alkoholiu nuo 20 valandos. Aš visiškai nesuprantu, kodėl taip yra, kodėl 5 minutės iki 20 valandos galima nusipirkti alaus skardinę ar vyno kokią nors talpą, o 5 minutės po 20 valandos to padaryti jau nebegalima. To, beje, nesuprantu ne tik aš, bet ir turistai, atvykstantys į Lietuvą. Teko bent keletu atvejų parduotuvėje stebėti situaciją, kai pardavėja bandė paaiškinti, koks tai reglamentavimas, deja, žmonės, kurie bandė nusipirkti, nelabai tą suprato.
Dar vienas juokingesnis dalykas yra prekyba sekmadieniais tik iki 15 valandos. Gerbiami kolegos, jeigu priimant šitą įstatymo projektą pagrindinis tikslas buvo, kad žmonės, atėję į bažnyčią, į šventas Mišias, būtų blaivūs, tai reikėjo pardavinėti kaip tik nuo 15 valandos, kad pardavimas prasidėtų, kai jau baigiasi Mišios. O dabar parduodama iki 15 valandos.
Tai jūs atsakykite man į paprastą klausimą, kurio aš jau klausiu ne vieną, ne du ir ne tris kartus. Kuo sekmadienis skiriasi nuo šeštadienio arba kuo sekmadienis skiriasi nuo pirmadienio? Pirmadienis yra darbo diena, o sekmadienis yra laisva diena ir kodėl laisvą dieną žmogui nustatyti kažkokius ribojimus, o pirmadienį, darbo dieną, kai jis turi tam tikrų įsipareigojimų, šitų ribojimų jam nėra? Tai yra klausimas, į kurį niekas negali atsakyti. Aukštosios matematikos uždavinius žmonės išsprendžia, į kosmosą išskrenda, o į šitą klausimą niekas negali atsakyti. Pradėjus šitą liniją, kurią jūs pradėjote, labai geras būdas patvarkyti ir šitą klausimą.
Prekyba lauko kavinėse ir paplūdimiuose. Gerbiami kolegos, yra kavinė Bernardinų sode, tą aš ne kartą sakiau, yra kavinė palei upę, vienintelė, beje, joje labai daug žmonių susirenka. Kavinėje Bernardinų sode alaus bokalas kainuodavo, kai dar nebuvo priimto draudimo tą daryti, 6 eurus, atrodo. Tai jūs man atsakykite, ar po 6 eurus už bokalą gali žmonės prasigerti, ar prasigers? Ir koks tikslas tokio ribojimo, gerbiamieji? Dabar ta nepaprastai graži kavinė Bernardinų sode pusiau tuščia. Tai vėl apribojimas ir klausimas, į kurį atsakymo aš negaunu. Tai vėl erdvė jums patobulėti. Aš tik atkreipiu dėmesį.
Draudimas įsigyti alkoholio asmenims iki 20 metų. Nuo 18 metų asmenys gali tuoktis, gali gimdyti vaikus, gali tarnauti tėvynei, gali vykti į Afganistaną tarnauti tarptautinėse misijose, galbūt netgi žūti, tačiau negali įsigyti silpno alkoholio. Na, kažkoks absurdas. Vokietijoje nuo 16 metų yra toks ribojimas. Ką mes tuo pasiekiame, niekaip nesuprantu, ir vėl klausimas, vertas aukštosios matematikos.
Kadangi liko paskutinės 43 sekundės, tai paskutinis klausimas, kuris galbūt ne toks aktualus, bet vėl Europos Sąjungos parlamentų kontekste mes atrodome juokingai. Kodėl Seimo bufete negalima įsigyti vyno? Na, jūs man atsakykite. Visuose Europos Sąjungos parlamentuose yra tokia galimybė. Na, kokie čia tokie apribojimai, niekaip nesuprantu. Todėl džiugu, kad jūs pradėjote taisytis, aš kelią jums nurodžiau, kur galima taisytis dar daugiau, ir tikrai tikiuosi, kad šitoje kadencijoje labai greitu metu mes sulauksime jūsų konkrečių pasiūlymų dėl mano pateiktų konkrečių problemų.
PIRMININKAS. Dėkojame. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Karštos diskusijos, atrodo, džiovina kai ką po Joninių. Iš tikrųjų savotiškai pavydžiu kolegai Andriui, kuris praleido visas tas diskusijas šios kadencijos pradžioje, toks pasakymas – jau praėjo šitą. Deja, yra, kaip yra. Reikia sutikti, kad tam tikrų ribojimų reikėjo, tam tikri ribojimai buvo pertekliniai.
Šiandien diskutuojame apie ribojimą lauko kavinėms ir, mano supratimu, ribojimai, kurie nustatyti šiuo metu, yra pertekliniai ir šis kolegų pateiktas siūlymas, suprantu, suderintas ir su Vyriausybe, mano supratimu, yra teisingas. Alkoholio vartojimo problema tikrai nėra lauko kavinės ir nėra tie žmonės, kurie susirenka lauko kavinėse praleisti laiką mieste, praleisti laiką kurorte. Problema yra buitinis alkoholizmas. Mes siunčiame žmones į uždaras erdves, į buitį, į namus gerti, užuot juos paskatinę eiti į miestą, būti kompanijoje, būti gamtoje. Man atrodo, kad draudimas lauko kavinėse vartoti alkoholį yra netinkama priemonė spręsti alkoholizmo problemą. Aš čia palyginčiau, kad virusą gydome antibiotikais, tai situaciją mes tokiu gydymo metodu tik bloginame.
Dar daugiau. Aš manau, kad alkoholio vartojimas lauko kavinėse kaip tik ugdo ir keičia alkoholio vartojimo kultūrą Lietuvoje. Ji, kaip minėjau, yra dominuojanti buitinio alkoholizmo, o ne socialinė, kai žmonės praleidžia su kompanija, draugijoje, galbūt grožisi gamta ir mėgaujasi nestipriu alkoholiu.
Dar daugiau. Man atrodo, labai teisingas sprendimas deleguoti daugiau atsakomybių savivaldybei, kuri yra arčiau žmogaus, kuri geriau žino, kur yra problemos arba kur galbūt žmonės renkasi ir mėgsta praleisti laiką, taip paskatinant juos rinktis ir leisti laiką kartu. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad intensyviai gyvenamose teritorijose, kur žmonės leidžia laiką kartu, galbūt Vilniaus senamiestyje, 40 metrų nuo stacionarios vietos iki lauko kavinės gal yra ir proporcingas atstumas, Birštone ir Nidoje, matyt, reikėtų gal ir didesnių atstumų. Taigi decentralizuoti ir palikti savivaldybėms atskirai spręsti, koks tas teisingas atstumas, tikrai yra racionalus sprendimas.
Toliau reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuva, kaip mes visi puikiai žinome, didžiuojasi gražia gamta, ir nematau pagrindo uždaryti žmones į uždaras erdves, kur jie galėtų vartoti nestiprų alkoholį. Atvirkščiai – galbūt reikėtų paskatinti žmones išeiti į gamtą, būti atvirame, gryname ore, grožėtis gamta ir būtent ten išmokti atsakingai vartoti nestiprų alkoholį, jeigu iš tikrųjų yra toks poreikis.
Toliau. Reikia puikiai suprasti ir verslo situaciją, jis šiuo metu dūsta nuo ribojimų, ir toks sprendimas jam būtų kaip šviežio oro gūsis. Taip pat reikia nepamiršti ir turistų. Turistai juk neturi nieko bendro su alkoholizmo problemomis Lietuvoje ir atvažiavę čia jie niekaip nesupranta, kodėl nuėję į kavinę gali užsisakyti alaus, o čia štai, išėję į lauko kavinę, jau nebegali. Nesupranta, kokios čia problemos Lietuvoje ir ką mes tokiais būdais bandome išspręsti.
Ir galų gale valstybė susideda ir iš turistų, ir iš verslo, ir iš žmonių, kurie mokosi vartoti alkoholį atsakingai. Taigi, manau, kad teisingas sprendimas. Pavėluotas, bet, kaip sako, geriau vėliau negu niekada. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės yra išsakytos. Dabar dėl pataisų.
1 straipsnis. Gerbiama A. Kubilienė. Prašom. G. Vasiliausko pataisa. Jūs pristatysite pataisą? Prašau. Kubiliene, pasakykite komiteto nuomonę. Tegul pasakys komiteto nuomonę, tada klausiu.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmai pataisai pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas… Norėsite pristatyti ar sutinkate su komiteto nuomone?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Aš sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Sutinkate? Tada nereikia ir balsuoti. Taip? Ačiū.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar būtų…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Toliau Ekonomikos komiteto…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Tuoj, sekundėlę, tuoj mes pasakysime Ekonomikos komiteto nuomonę. Komitetas. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dabar Ekonomikos komiteto pirmininkas. Nėra. Ar gerbiamas J. Razma gali… (Balsai salėje) Yra? Prašau. Tada atsiprašau. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Suprantu, bet už komitetą aš nesu įgaliotas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Yra Ekonomikos komiteto pirmininkas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų pasiūlymas yra, bet…
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti, ar sutinkate su komiteto nuomone?
J. RAZMA (TS-LKDF). …pritarimas iš dalies, ne iš dalies, aš negaliu atsakyti, ar komitetas tam pritarė, nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėmesio! Tada, gerbiamas Jurgi Razma, reikės pristatyti pataisą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėl vedimo tvarkos. Suteikite žodį Ekonomikos komiteto pirmininkui.
PIRMININKAS. Prašau. Aš kviečiu komiteto pirmininką pasisakyti.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau. Gerai, gerai.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Aš manau, kad būtų nereikalingas ginčas, ir pritariu pritarimui iš dalies.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti? Taip?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ne.
PIRMININKAS. Ne. Dėkojame.
Dabar Vyriausybės…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dar G. Vasiliausko pastaba, viena pataisa.
PIRMININKAS. Ne, eilės tvarka eisime. Vyriausybės…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Na, ne…
PIRMININKAS. …pastaba.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Vyriausybės po to.
Trečia – įstatymo įsigaliojimas. Na, pažiūrėkite. Trečia, o po to eina Vyriausybės. (Balsai salėje) Gerai, galiu pasakyti. Jeigu mes kalbame apie šitą pirmą pataisą, tai komitetas nepritarė, kadangi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4755 jo pateikimo Seime metu birželio 2 dieną buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. O po to paplūdimiai.
PIRMININKAS. Taip, gerai. (Balsai salėje) Ir dabar Vyriausybės antra.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). O antra pastaba yra dėl to, kad paplūdimiuose… jeigu yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tos savivaldybės paplūdimiuose arba jų dalyse. Komiteto nuomonė yra nepritarti ir argumentai, kad, Sveikatos reikalų komiteto nuomone, paplūdimiai nėra ta vieta, kurioje turėtų būti prekiaujama ir vartojami alkoholiniai gėrimai. Neblaivūs žmonės labiau linkę daryti nusižengimus, prarasti savikontrolę, didėja įvairių traumų ir saulės smūgio tikimybė. Siekiant užtikrinti poilsiautojų saugumą, sveikatą ir net gyvybę, taip pat ir kultūringą laisvalaikio leidimą, neturėtų būti leidžiama paplūdimiuose prekiauti alkoholiniais gėrimais. Todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKAS. Gerai, dėkojame. Dabar, gerbiami kolegos ir pirmininke, motyvai. Dabar Vyriausybė, o po to pristatysime G. Vasiliausko. Balsuosime dėl Vyriausybės, tada pristatysime G. Vasiliausko.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš pasisakau už Vyriausybės siūlymą, nes mes neturime jokio racionalaus argumento ar pagrindo drausti vartoti nestiprų alkoholį paplūdimiuose, jeigu tam pritaria savivaldybė. Atkreipsiu dėmesį, leidžiame lauko kavinėms, bet neleidžiame paplūdimiams. Aš nerandu jokio racionalaus argumento, nes mes girdėjome ir Ministro Pirmininko poziciją, kad jeigu neleisime paplūdimiuose, tai tiesiog iš „Maximos“ nešis bambalius ir vartos ten, kaip vartoja namuose. Ar mes iš tikrųjų norime tokios netvarkos, norime tokios betvarkės ir tokio tikrai nekultūringo alkoholio vartojimo, o kai nešis, tai nešis ir stipresnius. O jeigu suteiktume galimybę, būtų gražios kavinės, galėtume palydėti saulėlydį su vyno ar šampano taure, o gal ir su šalto alaus bokalu, tą daryti civilizuotai, gražiai ir kultūringai. Taigi kviečiu pritarti Vyriausybės siūlymui ir nediskriminuoti paplūdimių. Nebijokime dėl Lukiškių aikštės, nes, panašu, kad R. Šimašius vis dėlto bus priverstas susirinkti smėlio dėžę, taigi čia to alkoholio Lukiškėse ir neatsiras, Lukiškių aikštėje. Siūlau pritarti Vyriausybės pozicijai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia Vyriausybės buvo du siūlymai. Tai aš suprantu, dabar pradėjome svarstyti antrąjį.
PIRMININKAS. Mes kol kas kalbame dėl pirmo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmas buvo sujungti projektus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ne, ne, ne.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Mes jau tą…
PIRMININKAS. Ne, dėl paplūdimių, tai, ką kalbėjo M. Majauskas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, pirmas iš tikrųjų buvo sujungti projektus. Bet šito projekto nėra, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti, tai mes jau apie tai kalbėjome. (Balsai salėje) Čia dabar apie paplūdimius kalbame.
PIRMININKAS. Taip.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Antra pastaba.
PIRMININKAS. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako žodžio. Gerbiami kolegos, dabar… (Balsai salėje) T. Tomilinas. Prašau, jums žodis. Tomai Tomilinai, prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kalbant apie paplūdimius ir apskritai kalbant apie alkoholio politiką, tai jos esmė yra mažinti prieinamumą. Neįmanoma sureguliuoti taip, kad būtų idealu, kad būtų ir prieinamumas sumažintas idealiai, ir ponas M. Majauskas komfortiškai jaustųsi prie saulėlydžio su vyno taure. To neįmanoma suderinti. Tiesiog, jeigu šalis nusprendė mažinti prieinamumą, tai jinai pasirenka vietas, kur tas prieinamumas mažinamas racionaliausiai, todėl paplūdimys arba degalinė labai normalu. Tose vietose, kur ypač rizikinga pardavinėti alkoholį, tas prieinamumas ir mažinamas. Žinoma, galima pasirinkti ir kitas vietas, tačiau pasiūlykite kokias. Mes einame Skandinavijos keliu ir mažiname tą prieinamumą, todėl trauktis nuo savo esminės politikos, kuri, beje, buvo priimta iš esmės konsensusu, ir dešinioji pusė iš dalies taip pat balsavo dėl šitos politikos… Aš dėkingas, kad priminėte man per vieną laidą. Šiuo atveju nesitraukiame nuo to, kas duoda rezultatus, nesitraukiame nuo to, kas parodė savo veiksmingumą. Taip, žinoma, padaryti komediją iš bet kurios politikos galima. Taip, yra kažkokių pažeidimų arba kažkokių situacijų, kai tas konkretus draudimas gali atrodyti ir komiškai. Tačiau, žiūrint į visuomenės visumą, žiūrint į bendrą statistiką, ši politika duoda rezultatų. Todėl trauktis nuo jos tikrai neverta. Ir paplūdimys arba kuro kolonėlė yra ta vieta, kur tas prieinamumas turi būti mažiausias.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Vyriausybės pasiūlymo. Kas pritaria Vyriausybės pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Dėkojame. Balsavo 91 Seimo narys: už – 36, prieš – 21, susilaikė 34. Vyriausybės pasiūlymui nepritarta, lieka komiteto nuomonė.
Dėl antrojo pasiūlymo mes nebalsuosime, nereikia. Dabar G. Vasiliausko pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Prašom, komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamas Gediminai Vasiliauskai, sutinkate? Balsuoti nereikalaujate? Labai ačiū. Dėkoju ir pranešėjai.
Dėl viso – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Pagaliau dalis perteklinių draudimų, kuriuos trejus metus kritikavome, prieš rinkimus valstiečių balsais bus atšaukta. Geriau vėliau negu niekada. Vadinasi, smulkusis verslas, turizmas, savivaldybės galės lengviau atsikvėpti.
Kas tai per pasiūlymas? Tai iš esmės yra senos iki 2017 metų tvarkos sugrąžinimas, kai savivaldybės galės skelbti tam tikras turizmo ir poilsio zonas, kuriose padalins licencijas prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais. Iš tikrųjų tai buvo neadekvatus draudimas, kuris reiškė nesąžiningą konkurenciją. Tie, kurie turėjo stacionarią vietą ir lauko kavinę, galėjo netgi stipriaisiais gėrimais prekiauti, tie, kurie turėjo sezoninę lauko kavinę, negalėjo visai prekiauti alkoholiu. Taigi turizmui, smulkiajam verslui ir visiems, kam nusibodo ši draudimų ir baudimo atmosfera, tai yra gera žinia ir aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų nesu labai prieš, tačiau man nerimą sukėlė kai kurių jaunų kolegų, kalbėjusių iš tribūnos, argumentacija. Buvo pavartota tokia sparnuota frazė, kad niekas mūsų taip nesuartina kaip alkoholis. Aš drįsčiau priminti, kad didžiausios avarijos, eismo įvykiai, kur žūsta žmonės, įvyksta prisigėrus alkoholio, skaudžiausios nelaimės Lietuvoje, kai nužudomi vaikai, įvyko išgėrusiems žmonėms. Lygiai taip pat suartėja sugyventiniai, peiliais vienas kitą subado, lygiai taip pat paveikti alkoholio. Aš sakyčiau, su tokiais juokais derėtų atsargiau.
Kitas palyginimas buvo, kad pardavimų laiko ribojimas buvo įvestas norint, kad žmonės į bažnyčią ateitų blaivūs. Vėlgi, gal jūs nustokite tokias nesąmones kalbėti?! Tie žmonės, kurie sekmadieniais susirenka į bažnyčią iš ryto, matyt, neturi problemų dėl alkoholio.
Ir paskutinė pastaba yra dėl R. Šimašiaus pliažo. Buvo vėlgi kalbama, kad paplūdimys čia ar ne paplūdimys. Šiame kontekste baikime spekuliuoti šiuo dalyku. Paplūdimys yra prie vandens telkinio, pakrantė tinkama žmonėms maudytis, tai yra paplūduriuoti. O jeigu vandens telkinio nėra, joks čia paplūdimys ir joks čia pliažas, ir laikas tą smėliuką susirinkti. Geros dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame už išsakytas nuomones. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti projektui bendru sutarimu?
Galime. Dėkoju, pritarta.
15.56 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1555(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1555. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašom. Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę, taip. Atsiprašau, priėmimas. Sekundėlę! Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Gerbiamas R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš labai atsiprašau. Kolegos, kadangi truputį netiksliai buvo pasakyta, mūsų komitetas, Kultūros komitetas, prašo leisti posėdžio metu padaryti komiteto posėdį, nes įrašas… Buvo prašymas. Kolegos, bet įraše ten neaišku truputį, mūsų komiteto sekretoriatas paprašė, kad pakartočiau prašymą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Kultūros komitetas prašo leisti šiuo metu, nuo 16 valandos, organizuoti komiteto posėdį. Ar mes neprieštaraujame? Ne. Norite balsuoti? Balsuojame. Ačiū V. Vingrienei.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: 62 – už, prieš – 8, susilaikė 13. Komitetas gali nuo 16 valandos posėdžiauti.
Dabar einame prie pataisų. Tai 2 straipsnio… 1 straipsnis be pakeitimų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra departamento pataisa.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo tokio techninio pobūdžio Teisės departamento pataisa, į ją atsižvelgta, komitetas pritarė. Ir kita pataisa…
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti ir mes bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Ir V. Vingrienės dabar.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, ir mano pataisa buvo. Čia dėl įsigaliojimo datos, nes gegužės 1 diena…
PIRMININKAS. Prašau sustoti. Yra 29? Kilstelkite rankas, kas. Bendru sutarimu galime. Dėkojame. Prašom, Vingriene, pristatyti komiteto nuomonę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos. Kadangi gegužės 1 diena jau praėjo, tai siūlome kitą datą – lapkričio 1 dieną – ir kad Vyriausybė bei jos įgaliota institucija parengtų įgyvendinimo teisės aktus iki spalio 31 dienos. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Gerai, dėkojame. Ačiū V. Vingrienei. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kai mes prieš keletą metų svarstėme dar vis tik ketinamas statyti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgaines, tai buvome susikvietę, aš iki šiol prisimenu, į mūsų frakcijos, beje, salę – kolegos iš Kauno savivaldybės buvo atvykę, iš Vilniaus, Aplinkos ministerijos atstovai, buvo ir „Lietuvos energijos“ atstovas, ir tas pats gerbiamas N. Rasburskis. Mes kėlėme esminį klausimą – ar Lietuvos atliekų susidarymas ateinančiais dešimtmečiais patenkins tuos projektinius pajėgumus, kurie yra numatyti, ar atliekų kiekiai yra užtektini, kad mes statytume būtent tokius reaktorius, ar ne?
Mes buvome patikinti, kad taip, Lietuvoje dar artimiausius dešimt metų tikrai užteks komunalinių atliekų, būtina statyti tokius pajėgumus, nes nėra kur dėti, į sąvartynus vežti negalėsime, teks sudeginti. Jeigu taip viskas ir yra, kaip mums pateikė specialistai, tai ko jūs šiandien bijote, ko jūs prieštaraujate dėl uždraudimo importuoti atliekas? Priimkime šį įstatymą. Aš tikrai pritariu gerbiamos Virginijos pasiūlytam projektui, kad Lietuvoje būtų draudžiama importuoti ir deginti atliekas, jeigu užtektinai turime savo atliekų. O jeigu jų neturime, tada kam reikėjo statyti tokias jėgaines? Tada atsakykite sau patys į šitą klausimą. Aš tiesiog kviečiu balsuoti už ir palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, priėmimo stadija, balsuojame. Nematau. Atsiprašau, V. Vingrienė. Nepastebėjau, atleiskite.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvoje šiandien veikiančios deginimo jėgainės Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje metų pabaigoje pradės…
PIRMININKAS. Būtų gerai, kad per mikrofoną kalbėtumėte, negirdime.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Negirdite. …sudaro galimybes deginti 615 tūkst. atliekų per metus. „Akmenės cementas“ dar sudegintų 100 tūkst. tonų per metus, tuo tarpu, net optimistiškiausių projektų skaičiavimais, metinis degintinų atliekų kiekis Lietuvoje 2030 metais siektų vos 380 tūkst. tonų per metus. Tai iš kur gausime tiek atliekų, kad patenkintume dvigubai didesnę infrastruktūrą? Kai aplinkosauginės technologijos jau nušuoliavo toli į priekį tiek, kad net atliekų perdirbimas tarptautiniu lygmeniu jau laikomas atgyvenusiu, dabar kalbama apie produktų ilgaamžiškumą, atliekų prevenciją, nuolatinį perdirbamumą ir atgaunamą atlieką, tai išties Lietuva su pertekliniais deginimo pajėgumais atrodo ganėtinai keistai.
Šiandien balsuodami už šį įstatymą žengsime svarbų išmintingą žingsnį, politinį žingsnį, užkirsdami kelią importuoti deginti ir šalinti skirtas atliekas, kurių tikrai neišvengtume, kad patenkintume 715 tūkst. tonų per metus pajėgumus. Ar mes norime tapti Danijos ir kitų šalių atliekų sąvartynu, taip rizikuodami vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių sveikata? Be abejo, mes nenorime ir turime užtikrinti tiek gyventojų teisėtą interesą gyventi švarioje aplinkoje, tiek nukreipti atliekas perspektyvios žaliavos panaudojimo principų kryptimi. Taigi balsuodami nubrėšime raudonas linijas ir kviečiu tikrai balsuoti, nes mums tą teisę suteikia ir Bazelio konvencija, ir Europos Komisijos bei…
PIRMININKAS. Ačiū, laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …reglamentas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mane šiek tiek glumina Aplinkos ministerijos formuojama politika ir kai kurių, šiuo atveju ne ministro, bet būtent tų pareigūnų, kurie turbūt dirba ne su pirmu ministru. Jų pozicija yra tokia, kad aiškiai tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuose nėra parašyta, kad yra draudžiama. Tai jie galvoja, kad galima importuoti pavojingas atliekas, Lietuvą paversti sąvartynu, utilizacijos vieta, ir tada mūsų ištekliai, tokie kaip požeminis gėlas vanduo, kuriuo negali pasigirti nė viena Europos Sąjungos valstybė, išskyrus turbūt Daniją ir Lietuvą, tai yra ateities pajamų didžiulis šaltinis, arba ekologiška žemdirbystė, ekologiška sodininkystė ir taip toliau… Tai yra tos maistinės kultūros galėtų būti gaminamos, bet jeigu mes, Lietuva, imsime ir pradėsime deginti pavojingas atliekas vien tam, kad kažkas iš to galėtų susikrauti nemažą kapitalą, o visus dioksinus, furanus ir visą kitą brudą, kurio šiandieną negali nustatyti nei medicina, nei aplinkosaugininkai, jų atsiradimo priežasčių ir taip toliau, mesime į gamtą, tai mes turėsime didelį pavojingų atliekų sąvartyną, utilizacijos kažkokią teritoriją ir niekas tada jau nebenorės nei to gėlo vandens iš mūsų pirkti, nei tų ekologiškų grūdinių kultūrų arba kitų maistinių kultūrų, kurių poreikis visą laiką auga pasaulyje. Tai neužkirskime tam kelio ir padėkime aiškų tašką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 80: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.05 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4033(3) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4033(3).
Dabar priėmimas. Eisime gal mes pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra pakeitimų. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkojame, priimta.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Atsiprašau, pirmininke. Dėl 1 straipsnio…
PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Taip, komiteto nuomonė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pataisa, jai komitetas pritarė – išdėstyti abėcėlės tvarka. Techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Techninė pataisa. Dėkojame. Mes irgi galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nėra. 3 straipsnis. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Dėkojame, pritarta. 3 straipsnis. Nėra. Yra. Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip. Teisės departamentas siūlo sąvokas suderinti tarpusavyje. Tai savininkas, o yra parašyta „valdytojas“ kitose teisės akto vietose, todėl komitetas pritarė ir pasirinko valdytojo sąvoką.
PIRMININKAS. Mes galime irgi, kolegos, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Nėra pakeitimų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra P. Urbšio. Gerbiamas P. Urbšys. Jo nematau. Komiteto nuomonė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarta vienai pataisai. Tai yra išbraukti 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte „bioetanolį E85 atitinkantį standartą LST EN 15293“. Jo pataisa buvo siūlymas išbraukti ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Mes galime irgi pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar antra.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Antroji pataisa buvo dėl 6 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų. Kolega Seimo narys P. Urbšys siūlė „fiziniams ir juridiniams asmenims, teršiantiems iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 % visų gaunamų pajamų“ taikyti tas lengvatas taip pat ir fiziniams. Komitetas nepritarė, nes įgyvendinant žaliojo kurso ekonomiką lengvatų ir išimčių turėtų likti kuo mažiau arba visai nelikti, nes šios lengvatos, kurios siejamos ne su aplinkos taršos mažinimu, o su konkrečiu sektoriumi, be abejo, EBPO prieštarauja. Reikėtų derinti su Europos Komisija ir taip toliau. Todėl komitetas nepritarė antrajam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkojame komitetui. Gerbiami kolegos, mes galime pritarti komiteto nuomonei? Dėkojame, pritarta bendru sutarimu.
7 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pataisų nėra. Dėkoju, pritarta. 8 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis. Nėra.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Yra.
PIRMININKAS. Yra. Atsiprašau. Dėl 9 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisa.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai yra „ne keliais judančių mechanizmų“, o reikėtų vartoti formuluotę „žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų“ – tokia sąvoka. Todėl komitetas pritarė Teisės departamento sąvokos išplėtimui.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame. Irgi galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Dabar Teisės departamento dar viena pataisa.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Teisės departamentas teikia pataisą dėl 9 straipsnio 5 dalies 8 punkto. Vėl tai susiję su Mokestinių ginčų komisija, kad privaloma ikiteismine tvarka nagrinėti Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuostatos turėjo būti suderintos, siūlo departamentas, tarpusavyje, todėl komitetas pritarė šiai pataisai ir siūlo, kad…
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame. Ar galime pritarti ir mes bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Dar Teisės departamento toliau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte turėtų būti prieš žodį „metodikas“ įrašyti žodžiai „teršalų nustatymo“.
PIRMININKAS. Gerai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). „Teršalų nustatymo metodikos.“ Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Dėkoju. Galime irgi pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 10 straipsnio yra dar Teisės departamento pataisa.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, straipsnis vadinasi taip – mokesčių mokėtojų konsultavimas. Būtent Teisės departamentas…
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
A. SKARDŽIUS (MSNG). …siūlė, kad ir Aplinkos ministerijos būtų įgaliota institucija, ne tik Žemės ūkio ministerija teiktų tas konsultacijas, todėl komitetas pritarė, ir būtent BFK yra parengęs papildomą išvadą birželio 23 dieną. Jau pritarė, turėjo būti suderinta ir parengti nauji teisės aktai, todėl pritarta ir dirbama ta linkme.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar, gerbiami kolegos, mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11 straipsnis – mokesčių patikrinimo tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Pataisų nėra.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Yra, yra kažkur, pirmininke, yra…
PIRMININKAS. 12 straipsnis. Sekundėlę! 12 straipsnis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Teisės departamento dėl 12 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „kilimo ir tūpimo ciklas“, kai apmokestinamas lėktuvų nusileidimas ir kilimas. Keičiamo įstatymo 5 priede vartojamas žodis „nusileidimo“ keistinas „tūpimo“, to „nusileidimo“ vartoti negalime, reikia vartoti „tūpimą“. Tai pritariame.
PIRMININKAS. Galime ir mes, kolegos, pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Dabar dėl viso naujos redakcijos 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai, turbūt taip.
PIRMININKAS. Mes galime irgi pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Čia pataisų yra.
PIRMININKAS. Teisės departamento, taip.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Siūlo projekto 2 straipsnio 1 dalies nuorodą į 5 dalį keisti nuoroda į 3 dalį. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar…
A. SKARDŽIUS (MSNG). To paties straipsnio 2 dalyje taip pat redakcinė, vietoj žodžio „parengė“ įrašyti žodį „priima“.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Mes irgi galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl 2 straipsnio…
A. SKARDŽIUS (MSNG). 3 punkto. Dėl 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto Teisės departamentas pateikė pataisų, siejamų su Mokestinių ginčų komisija. Komitetas suformulavo, atsižvelgdamas į pastabą, tokį sprendimą: „Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas įgyvendinančius teisės aktus.“ Atsižvelgdamas komitetas pritarė tokiai…
PIRMININKAS. Dėkojame. Mes, kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar 4 punktas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). 4 punktas.
PIRMININKAS. Irgi yra Teisės departamento išvada ir jūsų komiteto nuomonė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, taip pat susiję su datomis. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad data įrašyta 2020 m. gruodžio 31 d., ir paprašė suderinti. Komitetas atsižvelgdamas siūlo tokią formuluotę: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Tai pusę metų dar nukelia įgyvendinimo datą.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti, kolegos, komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dabar visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. pritarta. Dabar dėl priedo…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Priedai. Taip, dėl 8, dabar 7 priedo yra Simono…
PIRMININKAS. S. Gentvilo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …pataisa, kurią jis nuolat siūlo visose stadijose ir daug kartų.
PIRMININKAS. Gerbiamas Simonai, prašom pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, mano pataisa susijusi su sąvartyno taršos mokesčiu. Prieš dvejus metus, kai dar nebuvo paleistos atliekų deginimo jėgainės, nebuvo „Akmenės cementas“ gavęs teisės deginti atliekas, kai dar ne visai veikė arba buvo įstrigusios mechaninio biologinio apdorojimo automatinės rūšiavimo linijos, buvo didelis srautas atliekų nukreipta į sąvartynus. Tačiau šiemet pradeda veikti visos atliekų deginimo jėgainės, veikia visos automatinės rūšiavimo linijos ir yra pačių Sąvartynų operatorių asociacijos siūlymas, kad nuo to momento, kai pradės veikti visos atliekų tvarkymo sistemos dalys, taikyti 50 eurų už toną mokestį, puikiai suprantant, kad jisai nelabai darys įtaką kainai gyventojams. Pavyzdys galėtų būti Klaipėdos regionas, kur jau septynerius metus deginamos atliekos, ir ten vos 7–8 % atliekų nukeliauja į sąvartyną ir tai daugiausiai yra pelenai. Todėl siūlymas yra ne iš karto padaryti 50 eurų mokestį, bet laipsniškai, per dvejus metus, ir siūlymas yra pradėti kitus metus 27 eurų tarifu ir pakilti iki 50 eurų 2022 metais. Priminsiu, kad Lietuva turi žemiausią sąvartyno taršos mokestį Europoje, ir man atrodo, kad tai iš tikrųjų demotyvuoja atsirasti paskatoms perdirbti, nes pati pigiausia alternatyva yra nuvežti atliekas į sąvartyną. Taip neturėtų būti, ypač kai paskutinės ir pagrindinės atliekos bus pelenai. Todėl kviesčiau pritarti laipsniškam mokesčio didėjimui, tuo labiau kad patys sąvartyno operatoriai prieš dvejus metus prašė jį iš karto padaryti 50 eurų, o mes siūlome tik laipsniškai prieiti prie jo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas turbūt, gerbiamas Simonai, gal jau penktą kartą svarsto tą pačią jūsų pataisą ir jai nepritaria kaip pataisai, nes komitetas priėmė savo parengtą mokesčio dinamiką. Dar vienas labai svarbus aspektas: Seimą jau yra pasiekęs Aplinkos ministerijos įstatymas, kad jį priėmus jau nereikės tų visų lentelių, kokios jos bebūtų, o būtent bus reguliuojama veikla ir ją reguliuos Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, nustatinės. Joje turės apsiginti, sakykime, savo… (Balsai salėje) Būtent tai yra komiteto išvadoje, būtent remiantis tais argumentais, gerbiamas Simonai, ir buvo priimta komiteto išvada.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas Simonas reikalauja balsuoti? Balsuojame dėl S. Gentvilo… Bet prieš tai pasisakys P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, įsiklausykite, kaip buvo teigiama, kodėl mums reikia balsuoti už. Įstatymo siūlymas susijęs su mokesčio pakilimu, bet paskui buvo pasakyta, kad tie mokesčiai nedidės. Taip nebūna, jeigu pakelia mokesčius, tai jie ir padidėja. Mus bando nuraminti – žinote, ne iš karto. Prašė 50 eurų, bet laipsniškai, kaip sakoma, dirželį užveršime. Tai, man atrodo, gal pritarkime komiteto siūlymui, kad apsieitume be tų dirželių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kas pritaria S. Gentvilo nuomonei, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas dėl S. Gentvilo pataisos. (Balsai salėje) Nepasakinėkite.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Už Simono pataisą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsiregistravo 82, balsavo 79 Seimo nariai: už – 20, prieš – 32, susilaikė 27. Pataisai nepritarta, lieka komiteto nuomonė.
Ir dabar Seimo kanceliarijos Teisės departamento paskutinė pataisa.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tiesiog Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad reikėtų išvengti tos situacijos, kad tą pačią dieną įsigalioja du tokie patys įstatymai ir tas pačias nuostatas keičiantys įstatymai. Reikėtų minėtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2796 pripažinti netekusiu galios. Todėl komitetas, atsižvelgdamas į šią pataisą, būtent priėmė tokį sprendimą ir tokią formuluotę, kad įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymas Nr. XIIIP-2796, tai yra ta senoji reglamentacija.
PIRMININKAS. Įsigaliojimo data čia yra 2021 m. sausio 1 d., taip?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tikrai taip.
PIRMININKAS. Dėkojame. Mes irgi galime pritarti komiteto nuomonei? Pritariame komiteto išvadai ir nuomonei.
Ir dabar, gerbiami kolegos, dėl viso įstatymo. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, žiedinė ekonomika arba visa Europa skelbia žygį į žaliąjį kursą, tačiau jis neatsiejamas nuo to, kad tarša turi būti įkainota – ne apmokestinta, bet įkainota. Ir štai įstatymo projektas, kurį pateikė Vyriausybė. Norisi jam pritarti dėl to, kad teršimas turi kainuoti, o investicijos į tvarias, švarias technologijas turi apsimokėti. Yra daug pelno mokesčio lengvatų, kai galima sutaupyti taršos mokesčius investuojant į švarias technologijas. Tai yra numatyta šiame įstatyme ir aš labai sveikinu, kad ministerija ir Vyriausybė yra pateikusios tokį kompleksinį įstatymo projektą, kuriame atsispindi daug sektorių – tiek vandentvarkos, tiek energetikos, tiek atliekų tvarkymo, pagrindiniai baziniai elementai, kaip pereisime prie žalesnių, tvaresnių technologijų.
Didysis klausimas yra, kam iš teršėjų surinkti pinigai bus skirti. Ir čia labai nesinorėtų vardinti pavyzdžių, kai jie buvo išmokami vieno ar kito sektoriaus atlyginimams didinti, o iš tikrųjų turėtų nueiti į mūsų universitetus ir inovatyvias įmones – remti jų technologijas, remti mūsų mokslininkus, kurie ieškotų tų technologijų. Bet jeigu surinkti pinigai bus panaudojami ne žaliajai Europai, žaliajai Lietuvai kurti, bus problemiška, nes mes liksime su brangiais ir dideliais taršos mokesčiais ir neskatinsime tų gerųjų iniciatyvų. Bet čia viskas toliau priklauso nuo Aplinkos ministerijos. Šį teisės aktą visiškai remiu ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Vingrienė. Povilai, jūs tik vienas. Gal paskui bus galima po V. Vingrienės, dama laukia. Džentelmenu pabūkite, Povilai.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aplinkosauginės bombos jau pramušė dugną ir, kaip matome, paskutiniu metu – tiek gaisrai, tiek įvairūs „Grigeo“ skandalai. Belieka mums pramušti stogą ir išplaukti į perspektyvius žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos, žalių galimybių vandenis. Taigi šiandien Seimas balsuos už ekonominių sankcijų…
PIRMININKAS. Būtų gerai, kad per mikrofoną, mes negirdime, kam jūs agituojate mus.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Negirdite? Dabar girdite.
PIRMININKAS. Dabar per mikrofoną girdėsime.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, truputėlį. Šiandien Seimas balsuos už ekonominių sankcijų už perteklinę taršą, teršimą, netvarkomas atliekas patvirtinimą. Tai motyvuos įmones dirbti aplinkai draugiškai, investuoti į netaršias technologijas, tvarkytis, o ne apsimetinėti tvarkantis.
Vienas svarbiausių akcentų, ką noriu pabrėžti, tai ženkliai padidintos sankcijos už netvarkomas padangas. Diskusijos dėl šios problemos vyko jau seniai, registruotos pataisos taip pat buvo aptarinėjamos, tačiau gaisras Alytuje aiškiai atskleidė katastrofos mastą ir būtinybę veiksmų imtis nedelsiant. Vieningai sutariama, kad tiek padangų, tiek kitų atliekų tvarkymo problemą išspręs tik perdirbta žaliava kitiems produktams gaminti ir gerokai sugriežtinus drausminančias sankcijas už jų netvarkymą.
Iki šiol galiojanti vos 86 eurų už toną sankcija, kai perdirbimas buvo 200 eurų už toną, buvo akivaizdu, kad skatino tik teršti, o šiandien mes tvirtiname kaip tik didesnes sankcijas: 300 tūkst. tonų už netvarkomas automobilines padangas ir 600 – už didžiagabarites, taip bus leista žengti svarų žingsnį tolesniam veiksmingam padangų perdirbimui, tvarkymui, infrastruktūros kūrimui.
Patvirtinus kitą pataisą dėl to, kad šios padangos būtų naudojamos, tai yra mokestis būtų naudojamas tvarkymui ir investicijoms į infrastruktūrą, būtų žengtas žingsnis tolesnio tvarkymo link ir žiedinės ekonomikos keliu. Taigi žengti svarūs pirmieji žingsniai žiedinės ekonomikos link ir…
PIRMININKAS. Ačiū, laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Laikas. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Vienas iš valstiečių didžiųjų socializmo šauklių čia, Seimo salėje, mums paskelbė apie liberalizmo eros pabaigą, apie patekėjusią socializmo, socialinio teisingumo saulę. Tačiau kažkaip tos saulės atokaitoje dabar galiojančiame įstatyme nelieka socialiai jautrių nuostatų, įteisinusių mokestinę lengvatą fiziniams ir juridiniams asmenims, naudojantiems transportą žemės ūkyje, ir kur 50 % visų gaunamų pajamų sudaro būtent ta žemės ūkio veikla. Taip pat naikinama nuostata, kuri buvo orientuota į fizinius asmenis, besiverčiančius individualia veikla ir savo veikloje naudojančius asmenines transporto priemones.
Kiek aš suprantu, prioritetas to socialinio teisingumo buvo ir liks tie vienkartiniai piniginiai maišeliai, vadinamosios vienkartinės dozės, o tos nuostatos, kurios iš tikrųjų padėtų palengvinti pokoronines pasekmes verslui, ypač labiausiai pažeidžiamam, yra panaikinamos. Man tai irgi nesuprantama. Jūs, kiek aš suprantu, esantys čia, salėje, tie, kurie susiję su žemės ūkiu, daugiau linkę prisidengti kaip gyvais skydais kaimo žmonėmis, bet iš tikrųjų rūpinatės savo stambių ūkių interesais ir tuo pačiu naikinate mažiausiai uždirbantiems, labiausiai pažeidžiamiems lengvatas, skirtas būtent užsiimantiems individualia veikla.
PIRMININKAS. Gerbiamas K. Mažeika. Atsisako. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Trumpai norėčiau dar tiesiog priminti, pasidžiaugti, kad tikrai įstatymas, dvejus metus rengtas ministerijoje ir Seime svarstytas ištisus metus, na, galų gale kokia redakcija yra, tokia yra, tačiau nereikėtų galbūt viešai kalbėti apie tokius dalykus, kad bus šalinama sąvartyne. Sąvartyne jau seniai įstatymas draudžia šalinti atliekas, kurias galima perdirbti arba sudeginti.
Kitas dalykas, ko pasigendu pačiame įstatyme, pačios deginimo įmonės veikia kaip energetiniai subjektai, skelbia konkursus ir taip toliau. Iš tikrųjų europinės lėšos buvo gautos arba pripažintos valstybinės svarbos objektais dėl to, kad jos yra atliekų tvarkymo grandinės dalis, pažangesnė už šalinimą sąvartyne, o čia užmirštama ta jų tiesioginė paskirtis, ta nacionalinė svarba, joms leidžiama veikti kaip nepriklausomiems energiją gaminantiems subjektams. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į importą. Atliekos importuojamos perdirbti, perdirbti niekas nedraudžia importuoti. Kas kontroliuoja, kiek procentų tinka perdirbti? Importuojamos kartais, kaip girdėti iš rinkos dalyvių, su 10 % perdirbti tinkančių atliekų, o 90 % atliekų, importuotų perdirbti, keliauja kaip šalinamos arba deginamos. Tokias problemas, aš manau, reikia taip pat neatidėliotinai spręsti. Tikiuosi, kad tai bus padaryta artimiausiu metu. Todėl siūlau leisti šiam įstatymui tiesiog pradėti veikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones. V. Kamblevičiaus nematau. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 82: už – 77, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4033) priimtas. (Gongas)
16.29 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4034(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4034(2). Gerbiamas Rinkevičiau, prašom pasiruošti. Kviesčiau jus į tribūną.
1 straipsniui mes galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 16 straipsnio yra… 1 straipsnis keičia 16 straipsnį. Taip, ir yra Teisės departamento išvada. Prašau. Pasakykite garsiau, negirdėjome.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Teisės departamento pastabos buvo dėl 1 ir 2 straipsnių. Komitetas bendru sutarimu abiem pastaboms pritarė.
PIRMININKAS. Pritarta. Gerbiami kolegos, ir antrai taip pat pasakė. Galime abiem pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Atsiranda 2 straipsnis – įsigaliojimo laikas. Tai bus nuo 2021 m. sausio 1 d. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso. Nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81.
Balsavo 80: už – 77, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4034) yra priimtas. (Gongas)
16.31 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 1, 4, 16, 17, 26, 30, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311, 312, 313 straipsniais, penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4938(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Šaulių sąjungos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4938(3) (sujungti XIIIP-4938 ir XIIIP-4957), daugelio straipsnių pakeitimas. Prašom, gerbiamas pranešėjau. D. Gaižauskas. Svarstymas. Komiteto nuomonė.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė birželio 17 dieną įstatymo projektą ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms: projektą sujungti su Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4957, projektą Nr. XIIIP-4938 laikant pagrindiniu. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar, gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti… Tiesa, atsiprašau… Ai, Pauliau Saudargai, diskusija.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pandemija mums suteikė progą įvertinti, kokia svarbi yra savanorystė, kokia svarbi iš tikrųjų yra pilietinė visuomenė, kurios link mes turbūt vis dar einame. Tos gerovės valstybės, apie kurią mes kalbame, nebus be žmonių tikros atsakomybės, be tikro susitelkimo, be atsakomybės už savo kraštą ir už savo artimą. Ko gero, karantino metu mes pamatėme, kaip yra svarbu susitelkti, kaip yra svarbu žmogiškas jautrumas ir kaip yra svarbu organizuotumas ir efektyvumas. Visa tai pademonstravo Lietuvos šaulių sąjunga.
Aš pateiksiu keletą skaičių, pateiktų Lietuvos šaulių sąjungos vado G. Koryznos per Šaulių sąjungos suvažiavimą keičiantis mūsų vadovybei. Pandemijai suvaldyti kaip pagalba savivaldybėms, valstybės institucijoms buvo pasitelkta, aktyvuota beveik 3 tūkst. šaulių, nuo kovo 16 dienos iki gegužės vidurio po 165 šaulius kiekvieną dieną. 14 COVID-19 patikros postų veikė, sukosi faktiškai šaulių ir medikų pastangomis, kur budėdavo apie 100 šaulių per parą. Pavyzdžiui, šventų Velykų savaitgalį į pagalbą policijai atskubėjo 1 tūkst. 738 šauliai. Vien tik Vilniuje per Mamos dieną policijai gelbėjo apie 150 šaulių. Viešajai tvarkai palaikyti ir karantino sąlygų laikymosi prevencijai į pagalbą Vilniaus policijai vien Vilniaus mieste per minėtą laikotarpį buvo pasitelkta apie 300 šaulių. Iš viso apie 11 skirtingų paramos, pagalbos veiklų – nuo karantinavimosi vietų apsaugos iki maisto, medikamentų pristatymo, minėtų mobilių patikros punktų ir kitur. Taigi Šaulių sąjunga išgyvena pakilimo laikotarpį ir tokios ypatingos, sakyčiau, dienos x kontekste, ačiū Dievui, ne konvencinio karo, bet štai kovos prieš virusą kontekste, mes pamatėme stipriąsias puses ir taip pat pamatėme, kur galėtume veiklą efektyvinti. Šie pateikti įstatymų projektai taip pat kalba apie tai.
Aš džiaugiuosi, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sujungė projektus, buvo ir mūsų su kolegomis parengtas ir teiktas projektas, kaip palengvinti biurokratiją šauliams norint teikti pagalbą policijai arba Sienos apsaugos departamentui. Šiuo metu ta pagalba gali būti teikiama rinktinių lygiu vietinio policijos komisariato prašymu ar Sienos apsaugos departamento prašymu vietinei rinktinei. Kai mes pamatėme praktiškai, kad iš tikrųjų tai yra nacionalinio masto problema, kai kyla, šauliai važiuoja iš Vilniaus ar Kauno ir kitų miestų padėti visiškai į kitas savivaldybes, kas tada juos įgalioja? Kieno prašymu jie tada vadovaujasi? Taigi mes matome, kad ta pagalba ir parama išeina už savivaldybių ir apskričių rėmų, todėl mes turėtume keisti įstatymą taip, kaip mes su kolegomis ir parašėme. Šiuo metu komitetas patobulino ir pritarė.
Taigi mes Šaulių sąjungą turime imti kaip geros savanorystės ir efektyvios savanorystės pavyzdį, vadovautis tuo ir skleisti šią patirtį į kitas organizacijas, į kitas valstybės sritis ir išnaudoti tą žmogiškąjį potencialą, nes visi šie skaičiai, kuriuos aš pateikiau – tūkstančiai šaulių darbo valandų, visa tai valstybei nekainavo nė euro, visa tai buvo žmonių savanorystės pagrindu – savo lėšomis, savo automobiliais, savo kurą deginant visa ta veikla buvo organizuota. Tai puikus pavyzdys, kad mes vis dėlto turime pilietinę visuomenę, ir aš tikiu, kad dienai x atėjus tie šauliai stovės gretose kartu su mūsų Lietuvos kariuomene.
Pačioje pabaigoje noriu pasakyti, kad 1919 m. birželio 27 d. Kaune buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Aš kviečiu visus kolegas, brolius ir seses šaulius, kurie dirba Seime, rytoj ateiti su uniformomis ir pažymėti šią gražią sukaktį. Visoje Lietuvoje šauliai yra agituojami rytoj apsirengti uniformas ir parodyti, kaip mes, Šaulių sąjungos nariai, esame pasiruošę visada padėti.
Ačiū jums už dėmesį. Linkiu priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų šiandien svarstome svarbų įstatymą, nes daug nuostatų, kurios buvo jų statutuose, perkeliama į įstatymą. Tikrai, manau, svarbu, kad tai darome prieš šaulių šventę. Tikrai džiaugiuosi, kad kuo toliau, tuo daugiau mes pripažįstame šaulius ne tik kaip tam tikrą struktūrą, kuri užsiima su jaunimu, kuri įtraukia nemažai moksleiviško jaunimo į savo gretas ir kalba apie tėvynės gynybą, apie patriotizmą ir apie svarbius lietuviui moralinius dalykus. Taip pat džiugu, kad jie šį kartą pasirodė tikrai labai šauniai, kuomet reikėjo ateiti į pagalbą sprendžiant COVID-19 problemas, ir tai parodė, kad jais galima pasitikėti.
Šiandien taip pat svarbu turbūt kalbėti ir apie kitus klausimus, kaip mes galėtume juos dar labiau išnaudoti spręsdami mūsų pilietiškumo ugdymo klausimus. Mes neseniai svarstėme ir tikrai nusprendėme, kad vis dėlto visuomeninės organizacijos, tokios kaip šauliai, turėtų gauti ir papildomą finansavimą. Krašto apsaugos ministerija šiuo metu skiria apie 100 tūkst., tačiau ta suma tikrai nėra pakankama, kad daug jaunimo būtų įtraukta į šaulių veiklą. Manyčiau, kad mūsų laukia tikrai nemaži darbai kitame sezone ir svarstant biudžetą, kad vis dėlto ne tik šauliai rodytų gerą pavyzdį, bet ir mes parodytume gerą pavyzdį, kad jais pasitikime.
Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, gal atsiliepkime bendru sutarimu į bendrą sutarimą. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
16.40 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3713(2), Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3714(2), Kariuomenės drausmės statuto 21 straipsnio pakeitimo ir 96 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3715(2), Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3716(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 35 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3717(2), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 362 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3718(2), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 14, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3719(2), Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3720(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3713 ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-3714, Nr. XIIIP-3715, Nr. XIIIP-3716, Nr. XIIIP-3717, Nr. XIIIP-3718, Nr. XIIIP-3719, Nr. XIIIP-3720. Prašom pateikti svarstymo stadijoje nuomonę. D. Šakalienė. Kol ateis D. Šakalienė, turi P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Trumpa replika po mūsų bendro pritarimo. Aš tikiuosi, rytoj ir Vilniaus meras R. Šimašius užsivilks Šaulių sąjungos uniformą, nueis į savo atidarytą pliažą ir ten išsirengs visų akivaizdoje.
PIRMININKAS. Supratau. Aš manau, kad perduos jūsų žinią jam kas nors. Prašom, gerbiamoji. Eisime po vieną, nes yra daug pataisų. Gerai?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Gerai. Iš tikrųjų pristatysiu iš karto…
PIRMININKAS. Dabar dėl visų.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš pristatysiu kartu trumpai. Tiesiog šiuo metu teisės į privatumą ribojimai, atsisakymas duomenų subjektui pateikti informaciją, teisė susipažinti su asmens duomenimis, teisės reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ir apriboti jų tvarkymą nacionalinio saugumo ir gynybos srityje yra labai generalizuoti. Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas įtvirtina nuostatas dėl ribojimo, jos yra visiškai bendros, bet neapibrėžti atvejai, kada, kiek ir kokiomis sąlygomis tie ribojimai gali būti taikomi.
Šis įstatymų paketas siekia krašto apsaugos sistemos ir žvalgybos institucijų veiklą reglamentuojančiuose sektoriniuose įstatymuose nustatyti konkrečius atvejus, kada informacijos teikimas duomenų subjektams gali būti atidėtas, apribotas arba informacija gali būti neteikiama, duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribota visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga.
Galvoju, iš tiesų jau matau, kad visi yra labai pavargę, todėl tiesiog sutrumpinusi noriu pasakyti, kad iš esmės svarstymo komitete metu, dalyvaujant Seimo kontrolieriams, taip pat papildomai identifikuotas poreikis numatyti tvarką, kaip duomenų valdytojas vertins, kiek duomenų subjekto teisės būtų ribojamos, kad iš esmės mes turėtume papildomus saugiklius, kad jos nebūtų ribojamos neproporcingai, per ilgai ar be priežasties, tiesiog visiškai pasiremiant diskrecija, kad tai yra nacionalinio saugumo tikslais ir galima riboti neribotai.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, norėtume išgirsti komiteto nuomonę.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė. Taip pat buvo pateiktas pasiūlymas, kartu iš karto pasakysiu, išvadų rengėjų…
PIRMININKAS. Palaukite, palaukite, palaukite. Komiteto nuomonė – pritarti. Dabar pasiūlymas buvo dėl 51 straipsnio. D. Gaižausko, A. Anušausko ir D. Šakalienės. Ką nutarė komitetas?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Ir po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? 1 straipsniui pritarta? Ačiū, pritarėme bendru sutarimu.
Dabar dėl trijų nėra. Dėl dviejų… Dabar yra dėl 16 straipsnio. Jūs turite, Dovile, atsiverskite. Irgi D. Gaižausko, A. Anušausko, D. Šakalienės pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam projektui po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Buvo 16, dabar 17.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). 17.
PIRMININKAS. Tas pats dėl 17.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pataisai pritarė bendru sutarimu. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir dabar visam 17 projektui galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
18 straipsnis. Ką komitetas? Čia trijų asmenų – D. Gaižausko, A. Anušausko ir D. Šakalienės.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu. Mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu 18? Ačiū, pritarta.
Dabar 20?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). 19.
PIRMININKAS. Dabar 19. Žvalgybos įstatymas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pataisai pritarta bendru sutarimu. Ir dabar mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Po svarstymo galime pritarti visam 19 projektui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar 20. Valstybės paslapčių.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu. Kolegos, mes irgi galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso straipsnio po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visiems pritariame ir galime pritarti visam projektui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėkojame D. Šakalienei.
16.46 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4505(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4505(2). Prašom, gerbiama Agne Širinskiene. Nematau. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galėtų kas nors? Gal S. Šedbaras padės mums šiandien?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisa, kuri įtraukia į pagrindų, dėl kurių būtų galima peržiūrėti Vyriausiajame administraciniame teisme priimtus sprendimus ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimus, buvo apsvarstyta ir papildomame, ir pagrindiniame komitete. Teisės ir teisėtvarkos komitete projektas buvo apsvarstytas birželio 19 dieną ir visiems dešimčiai dalyvavusių komiteto narių balsavus už buvo pritarta projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Papildomas… Dar palaukite sekundėlę, atsiprašau. (Balsai salėje) Prašom. Žmogaus teisių komiteto pirmininke, prašom. Prašom, S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas šiam įstatymo pakeitimo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pritarta ir Žmogaus teisių komiteto bendru sutarimu. Nėra užsirašyta. Norite balsuoti po svarstymo, balsuojame.
Užsiregistravo 75, balsavo 74: už – 74, prieš nėra, susilaikiusių irgi. Taigi po svarstymo pritarta.
16.47 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5012(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, Viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5012(2). Gerbiamas Ekonomikos komiteto pranešėjas A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų birželio 23 dieną Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu: priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar diskutuoti kviečiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai trumpai kalbėsiu dėl šito. Nors Ekonomikos komitete ir pritarta bendru sutarimu, bet vis tiek iškyla klaustukų. Mes tobulinome Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriame numatoma prievolė perkančiosioms organizacijoms kreiptis į tam tikras tarnybas dėl būsimų tiekėjų, galimų tiekėjų patikimumo nustatymo. Turi būti kreipiamasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir STT. Šios institucijos turi prievolę nustatyti, ar tie užsiregistravę galimi tiekėjai ar pardavėjai supaprastinto pirkimo procedūrose yra patikimi. Atrodytų šventas dalykas skaidrinti viešuosius pirkimus ir startinėje fazėje nustatyti, ar tiekėjai yra patikimi, ar juos reikia iš karto išbrokuoti ir atsisakyti jų kaip galimų tiekėjų. Atrodo, idealistiškai žiūrint, puikiai, tačiau pažiūrėkime, kas vyksta praktikoje. Ponas A. Skardžius čia mėgsta labai kalbėti apie geležinkelio elektrifikavimo konkursą ir man taip pat krenta į akis šis geležinkelio elektrifikavimo konkursas. Kaina – 350 mln. eurų. Pasirašyta sutartis su laimėjusia organizacija, tiekiančiąja organizacija, tai yra ispanų konsorciumu „Elecnor“, antroje vietoje liko irgi ispanų konsorciumas „Cobra“, ir štai prieš pasirašymą po dvejų su puse metų trukusių pirkimo procedūrų išlenda informacija, kad Ispanijoje šios abi organizacijos, kurios dalyvavo konkurse, turi problemų. Aš, taip sakant, saugodamas tų organizacijų reputaciją, per daug nedetalizuosiu – gal ne viskas yra tiksliai ir aiškiai pateikta. Ir štai praktikoje atsitinka toks dalykas. Dvejus su puse metų trunka pirkimas, šie pirkėjai, pretendentai ir konkurentai, tarpusavyje pretenduojantys į trečdalį milijardo eurų užsakymą, neužkliūna mūsų tarnyboms. Jie pradinėje pirkimo fazėje, galiu garantuoti, taip pat nebūtų užkliuvę, nes, pasirodo, Ispanijoje prieš tas įmones teisėsaugos veiksmai prasidėjo 2019 metais, kai čia, Lietuvoje, pirkimo procedūros jau vyksta dvejus metus.
Ką aš noriu tuo pasakyti? Atrodo, kad pasirašyta sutartis su konsorciumu, kuriam Lietuvos tarnybos turėtų priekaištų startinėje fazėje, tačiau priekaištai iš Ispanijos teisėsaugos toms organizacijoms atsiranda tuo laikotarpiu, kai Lietuvoje jau vyksta baigiamoji fazė ir pasirašoma sutartis. Kitaip sakant, aš keliu klausimą: ar šie saugikliai, kuriuos čia įrašome, kad pradinėje fazėje siekiama patikrinti pirkėjų patikimumą, ką nors reiškia? Pradinėje fazėje gali neatrasti jokių duomenų apie jų nepatikimumą. Vėlesnėse fazėse atsiradę požymiai, kad tai gali būti nepatikimos organizacijos, jau nieko nelemia. Ir štai šitas geležinkelio elektrifikavimo konkursas už 350 mln. eurų yra būtent toks dalykas.
Taigi išvada. Ar teikdami tokį reikalavimą ir apkraudami administraciniais darbais darbeliais, patikromis patikrimėlėmis Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą mes kiek nors apsisaugome? Jie per kelias dienas objektyviai bus nepajėgūs surinkti informacijos apie tiekėjus, duos išvadą perkančiajai organizacijai, kad mums nepavyko nustatyti kokių nors prastų dalykų dėl tų įmonių nepatikimumo. Perkančiajai organizacijai tokie atsakymai tarnauja kaip indulgencija, mes kreipėmės, mums atsakė, kad nėra jokio nepatikimumo įrodymo, ir vykdome pirkimą. Faktiniu požiūriu tai neišsprendžia situacijos. Todėl aš gana skeptiškai žiūriu į šio įstatymo iniciatyvą, nes tai neužtikrina to skaidrumo, kurio siekiama šiuo įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam Eugenijui už diskusiją. Dabar dėl motyvų – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties gerbiamas Eugenijus paminėjo labai aktualią situaciją mūsų valstybėje, kad kartais yra protu nesuvokiamų sprendimų, bet jiems uždegama žalia šviesa ir visos institucijos, nesvarbu, kiek būtų bepatikrinta, gal čia net ne geležinkeliai… Taip, dėl geležinkelių audito ataskaitoje ir parašyta, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, ir jie apskundė tuos sprendimus vietinės ispanų konkurencijos tarnybos ir taip toliau, priežiūrinių organizacijų. Tačiau yra tokių dalykų, kai, pavyzdžiui, patikrinimai… „Klaipėdos nafta“ įsileidžia trejus metus šeimininkauti Kremliaus įmonę 2012 metų spalio mėnesį. Tai yra „Lukoilo“ LITASCO įmonė, atstovė. Specialiosioms tarnyboms Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete badome pirštu, kaip taip galima atiduoti valdymo teisę į didžiąją dalį tos įmonės? Jie sako: o kas čia tokio, pamanyk, rusų kompanija ateis, pašeimininkaus strateginiame objekte trejus metus. Bet jie padarė dar didžiulę žalą ir atsakomybės nėra.
Naudos ir kaštų analizė strateginiuose objektuose taip pat turėtų būti būtina, nes turėtų būti kiekvienam – ar bokserį perkant, ar kokio nors energetinio sektoriaus infrastruktūrinį objektą, naudos ir kaštų analizė būtina, nes nacionalinis saugumas ir susideda iš to. Galima iš karto paimti iš valstybės lėšų, išplauti jas, užuot už tas lėšas nupirkus savanoriams ginklų (žiūriu į Paulių ar į kitus savanorius), taip, bet jie išplaunami ir iškeliauja kur nors iš valstybės. Todėl vis dėlto siūlau žengti žingsnį į priekį ir tobulinti tą įstatymą. Kalbėjusių asmenų pastabos labai teisingos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiami kolegos, ar mes po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Negalime? Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5012.
Užsiregistravo 81, balsavo 78: už – 69, prieš nėra, 9 susilaikė. Po svarstymo projektui yra pritarta.
16.56 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4759(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4759(2). Prašom, gerbiamas Eugenijau Jovaiša. Ir vėliau bus A. Jankuvienė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, komitetas svarstė įstatymo projektą, kuriame kalbama apie padėką savanoriams. Komiteto išvada yra štai tokia – pritarti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu, visi už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas Eugenijau, nepabėkite. Laisvės kovų… Gerai, Laisvės kovų komisija, o po to mes dar sugrąžinsime į tribūną. Ačiū. Prašom, Laisvės kovų komisija.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija gegužės 21 dieną svarstė įstatymo projektą, bendru sutarimu iš esmės pritarė jam ir pateikė savo pasiūlymą. Pasiūlymo esmė – į Atmintinų dienų įstatymą įtraukti Tarptautinę savanorių dieną – gruodžio 5 dieną – nekeičiant jos pavadinimo.
Argumentai. Vadovautasi kitų tarptautinių dienų, jau įtrauktų į Atmintinų dienų sąrašą, analogija, tai yra jų pavadinimai nebuvo keisti. Pavyzdžiui, Tarptautinė teatro diena, Tarptautinė moterų solidarumo diena, Tarptautinė mokytojų diena, Tarptautinė jaunimo diena ir taip toliau. Kiekvienos iš jų turinys iš esmės ir yra tų žmonių pagerbimas, dėmesys, padėka, ar tai būtų teatralai, ar moterys, ar mokytojai ir taip toliau. Bendru sutarimu buvo pateiktas toks siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar prašome gerbiamo komiteto pirmininko pasakyti komiteto nuomonę. Mikrofoną jums įjungsime. Jungiame mikrofoną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, pastabos…
PIRMININKAS. Dėl Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Ir štai dėl ko. Dėl to, kad ne šiaip savanorystės diena yra minima. Mes manome, kad reikia akcentuoti padėką savanoriams, ir siūlome performuluoti šitaip – padėkos savanoriams diena. Svarstymo metu mes nesulauksime didesnio pasipriešinimo dėl šios formuluotės. Tai yra iš tikrųjų ne pats reiškinys, kuris žinomas ir minimas. Mes čia turime kalbėti apie padėką savanoriams. Tai yra kitas dalykas. Tai yra kitas dalykas. Štai tokie yra mūsų motyvai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar P. Urbšys. Prašau dėl pasiūlymo.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu vadovautumės ta logika, turėtų būti ne Tarptautinė teatro diena, o nacionalinė lietuvių teatro diena, ne Tarptautinė medikų diena, o Lietuvos medikų diena. Kai mes pradedame tarsi adaptuoti prie savo nacionalinio suvokimo, Padėkos savanoriams diena – kyla klausimas, kas tas savanoris.
Tas savanoris, kuris ir nevyriausybinėje organizacijoje dirba, bet yra ir tas savanoris, kuris eina tarnauti į krašto apsaugą. Kai yra statusas jau aprobuotas kaip tarptautinis, jis jau aiškiai apibrėžia tą ratą savanorių, apie kuriuos mes kalbame. Bet kai mes padarome padėkos savanoriams dieną, o po to krašto apsaugos savanoriams pasako: stop, čia ne jūsų diena, mes kaip ir Lietuvoje dabar švenčiame ypatingą savanorių dieną, bet čia ne jūsų diena yra… Jeigu mūsų siūlymas yra tarptautinę dieną padaryti, tai visiems tampa aišku, apie kokius savanorius kalbama.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kas už pasiūlymą, balsuoja už, kas už komiteto nuomonę ar kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Kartoju, kas už pasiūlymą, balsuojate už, kas už komiteto nuomonę ar turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 69, balsavo 65: už – 19, prieš – 18, susilaikė 28. Siūlymui nepritarta. Dėl viso dabar. Motyvai. Nėra motyvų. Ar mes galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
17.01 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4940(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (dėl Lietuvos samariečių bendrijos dienos) Nr. XIIIP-4940. Prašome, gerbiamas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, čia kalbama apie Samariečių bendrijos dieną ir komiteto sprendimas – pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar komisijos vardu prašom kalbėti. Ateina A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti po svarstymo bendru… (Balsai salėje) Atsiprašau, Povilai, taip. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, kaip pasakyti, vadovaujantis dabar logika, kuri vyrauja salėje, keista, kodėl nėra Lietuvos samariečio dienos. Jeigu mes pripažinome, kad mūsų savanorių diena yra išskirtinė, ne tarptautinė, tai kodėl negali būti Lietuvos samariečio, nes jinai ypatingai priartintų lietuvio tapatybę prie atjautos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 66, balsavo 62: už – 57, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo projektui pritarta.
17.04 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“ projektas Nr. XIIIP-4951 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“ projektas Nr. XIIIP-4951. Pranešėjas – E. Vareikis. Prašom.
E. VAREIKIS (MSNG). Sveiki visi, bandau pristatyti rezoliuciją dėl visų formų surogacijos pasmerkimo. Ši rezoliucija iš tikrųjų atsirado ne tuščioje vietoje. Aš pats nesu medikas, esu biochemikas, bet kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narys neseniai susidūriau su problema, iš tikrųjų ganėtinai skandalinga problema. Pandemija mums kartais išryškina labai netikėtus dalykus. Ir štai pandemijos metu, kada užsidarė sienos, kada žmonės negalėjo kontaktuoti, pasirodė, kad Ukrainoje atsirado keliasdešimt vaikų, kurių, pasakysiu tiesiai šviesiai, užsakovai negalėjo pasiimti. Tai yra vaikai, gimę iš surogatinių motinų, jie buvo užsakyti daugiausia Europos Sąjungos šalyse. Ir štai tie vaikai atsirado kaip tuščioje vietoje, jų negalima nei apiforminti, jų niekas neatsiima. Ką su jais daryti? Žudyti jų negali, nes bus dar didesnis skandalas. Bet kieno tie vaikai? Pasirodė, kad jie yra nelegalūs.
Taigi iš tikrųjų pasaulyje egzistuoja toks reiškinys kaip surogatinė motinystė. Kai kuriose šalyse ji yra leidžiama, tokių šalių nedaug. Europos Sąjungos šalyse iš esmės jau nėra komercinės surogacijos. Kai kuriose šalyse yra leidžiama vadinamoji altruistinė surogacija, kai neva ne už atlyginimą galima susitarti dėl kūdikio gimdymo iš surogatinės motinos. Bet visi žino, kad tokio altruizmo nebūna, yra juodoji surogacija, kuri iš tikrųjų yra komercinė.
Taigi mūsų siūlymas yra labai paprastas – imtis tam tikrų prevencinių priemonių, kad tokio reiškinio nebūtų. Ruošdamasis šios rezoliucijos pristatymui, šiek tiek pastudijavau istoriją ir surogacijos šaknis. Manęs nenustebino, jūsų galbūt irgi nenustebins, kad tos šaknys iš tikrųjų siekia dvi totalitarines imperijas. Surogatinė motinystė buvo eksperimento tvarka bandyta taikyti nacių Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje. Tai yra tradicija labai nemaloni, nesimpatiška. Jeigu jums įdomu, pabandykite, nežinau, kaip pasakyti lietuviškai, paguglinti. Įrašykite žodžius „nacizmas ir surogacija“ ir rasite apie 1,5 mln. nuorodų, su demokratija tai nesusiję. Todėl mes paprasčiausiai bandome šiuo atveju užkirsti kelią įvairiems bandymams, eksperimentams – tai praktiškai. O teoriškai žiūrint, yra aiškiai pripažįstama, tiesiai šviesiai, kad surogacija tai yra moters išnaudojimas, tai yra prekyba žmonėmis, tai patenka į kategoriją visų tų nusikaltimų, kuriuos mes, nepriklausomai, matyt, nuo savo politinių pasirinkimų, smerkiame kaip nusikaltimą žmonėms.
Aš manau, kad čia neturėtų būti mūsų skirstymo tarp kairiųjų, dešiniųjų, tarp krikščionių, ne krikščionių. Tai yra gėdingas ir žmogų žeminantis reiškinys. Tai, kas yra parašyta rezoliucijoje, galėtų būti patvirtinta. Galbūt dėl rezoliucijos reikia tam tikrų redakcinių pastabų ir patikslinimų, bet esmė ir tekstas yra toks.
Dar pasakysiu, gal visai pabaigoje, kad tą reiškinį, kuris vyko Ukrainoje, ir ne tik Ukrainoje, surogacija yra leidžiama ir kai kuriose Azijos valstybėse, pasigavo daugelis Europos šalių ir šiuo metu vyksta tam tikras vajus pabandyti panašaus tipo rezoliucijas priimti visose Europos Sąjungos šalyse. Žingsnių jau yra padarę austrai, žinau, žingsnių yra padarę vokiečiai. Mes čia nebūtume nei pirmieji, nei novatoriai, bet šituo keliu, aš manau, mums reikėtų eiti. Gal tiek pradžiai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar klausimai. A. Armonaitė. Gerbiamas Vareiki, nepabėkite. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas kolega, labai įdomiai atrodo jūsų bandymas pasmerkti ir uždrausti tai, kas Lietuvoje yra nelegalu. Bandote susikurti priešą ir su juo kovoti.
Tačiau mano klausimas yra daugiau apie mediciną, apie mokslą, kuris leidžia pagalbinį apvaisinimą, kuris leidžia toms poroms, kurios negali išnešioti kūdikio, pasinaudoti surogatinės motinystės paslauga. Tiesa, ne tik Europoje ar Azijoje ja galima pasinaudoti – Jungtinėse Amerikos Valstijose galima pasinaudoti. Nesakyčiau, kad tai yra totalitarinės valstybės. Sakykite, ko jūs šiaip jau siekiate ir ar suprantate, kad rezoliucija yra tokia kaip ir bergždžia, tačiau, deja, ir pavojinga toms poroms, kurios negali susilaukti vaikų?
E. VAREIKIS (MSNG). Atsakysiu mielai. Jūsų klausimas yra iš tikrųjų iš kokių penkių, šešių klausimų.
Jūs pradžioje sakėte, taip, turbūt aiškiai sakėte, kad nereikia drausti ir bandyti dirbti su tuo, ko iš tikrųjų nėra. Taip, jūs esate visiškai teisi. Lietuvos įstatymai šiandien šio dalyko nenumato. Bet mes esame priėmę labai daug rezoliucijų ne tada, kai atsiranda problema, bet užkirsdami kelią, kad problemų nebūtų.
Ne taip seniai, man rodos, ar ne antradienį, ar praeitą savaitę, priėmėme rezoliuciją, kuri ragina užkirsti kelią, kad Rusija nepriimtų tam tikrų sprendimų. Tai jūs sakykite, kam reikia rezoliucijos, jei Rusija dar nieko nepriėmė. Taip, bet mes priėmėme rezoliuciją tam, kad pasakytume, kad to dalyko negalima daryti. Mes esame priėmę šiame Seime turbūt nemažai tokių dalykų. Ir tai, ko galbūt realiai net negalime padaryti. Sakysime, esame priėmę rezoliuciją, raginančią Rusiją išlaisvinti kai kurias Gruzijos sritis ar Krymą, ar panašiai. Šiuo atveju rezoliucija nėra įstatymas, po kurio eina tam tikri praktiniai veiksmai. Šiuo atveju praktiniai veiksmai gali eiti, kad neatsirastų to, ko nėra, ko mes nepageidaujame.
Jūs esate teisi, kai kuriose Azijos šalyse tas yra leidžiama ir tai skatina tokį labai negerą reiškinį kaip surogatinis turizmas. Mano žiniomis, taip, britų moterys, ir ne tik moterys, ir tie, kurie, kaip jūs sakote, normaliai, nenormaliai negali turėti vaikų, vyksta į Azijos šalis. Bet tai būtent ir yra tas blogas reiškinys, kurio mes norėtume išvengti. Tai yra moters organizmo išnaudojimas komerciniams tikslams, už pinigus. Tas yra ir Ukrainoje, deja, už pinigus, ir tai yra smerktina.
Surogatinė motinystė ir dirbtinis, arba pagalbinis, apvaisinimas nėra sinonimai. Pagalbinio apvaisinimo momentai, kurie yra Lietuvoje legalūs, nereiškia surogatinės motinystės įteisinimo. Tai yra skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau ir teisės akto iniciatoriau, aš klausimą irgi panašų kaip gerbiama Aušrinė pateiksiu. Lietuvoje yra apie 60 tūkst. nevaisingų porų. 5 %, kas dvidešimtas žmogus, Lietuvoje gimęs, turi imuninį nevaisingumą. Mes dabar iš tikrųjų deklaratyviomis, rodos, net priešrinkiminėmis rezoliucijomis žadame kažką taisyti, o realios pagalbos nesulaukia dešimtys tūkstančių žmonių.
Prisimenu, kadenciją pradėjome diskusija apie embrionų šaldymo draudimą, tada irgi buvo užkirsta teisė nevaisingoms poroms galimai susilaukti. Tai ar nevertėtų iš tikrųjų nukreipti dėmesį į tikrai didelį Lietuvos potencialą, tai yra žmones, kurie tikrai myli vaikus ir nori jų susilaukti, ir padėti tiems 60 tūkst. atrasti būdą susilaukti.
Dabar yra paimama grėsmės vėliava, kalbama apie Lietuvoje uždraustą dalyką, rodomas moralinis pavyzdys, bet iš esmės mūsų, Lietuvos, gyventojai, bendrapiliečiai negali susilaukti vaikų. Ir jūsų rezoliucija šiandien niekaip nepadės dėl šito. Gal reikėtų dėmesį nukreipti kitur?
E. VAREIKIS (MSNG). Mano akimis žiūrint, jūsų klausimas yra visiškai nemoralus. Negalima nemoraliomis priemonėmis skatinti nevaisingumo arba kitokių ligų gydymą. Čia lygiai tas pat, kas pasakyti, kad legalizuojame prostituciją, jei jos moka mokesčius ir atneša šaliai naudos.
Nevaisingumą gydyti reikia ir yra gydoma. Bet tai nėra kelias, kuris yra ir moralus, ir teisingas, ir galų gale tinkamas žmogaus sveikatai. Čia atsakymas yra visiškai aiškus. Mylėti vaiką, žinote, atsiprašau, bet jūs taip mane… Aš jums anekdotą pasakysiu. Pedofilai taip pat myli vaikus, bet duoti jiems vaikų negalima. Taip? Todėl meilę vaikams – šitą savo teiginį pasilikite sau.
PIRMININKAS. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, taupydama laiką aš atsisakau klausti, bet labai prašau man suteikti žodį diskusijoje.
PIRMININKAS. Aš manau, džentelmenai jums tą galimybę suteiks.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, mes dabar įsiveliame į tokią diskusiją, žmonės daug kalba apie smurtą prieš moteris. Vis dėlto visos tos tarptautinės konvencijos ir panašiai, žiūrint iš principo… surogatinė motinystė yra pažeidžiama. Kaip jūs manote, tarptautiniu lygmeniu keliamos tos problemos vis dėlto turėtų turėti poveikį, nes iš principo beveik visos pasisako prieš smurtą ir prekybą žmonėmis, beveik visos rezoliucijos apie tai kalba, bet šiuo atveju šis klausimas paliktas kai kurių valstybių užribyje, lyg ir užsimerkiama. Gana griežtos šitos formuluotės, kurias mes čia siūlome, arba iniciatyvos, kurias mes čia siūlome.
E. VAREIKIS (MSNG). Aš taip gal nesakyčiau, kad paliekama iniciatyva ir užsimerkiama. Šiaip yra pakankamai priimta konvencijos tipo teisės aktų, kurie čia yra cituojami. Europos Parlamentas taip pat yra priėmęs rezoliucijų, kalbančių apie tai, kokią žalą, net kokį nusikalstamą foną sukelia šitie dalykai. Todėl aš nenorėčiau taip sakyti, kad visiškai paliekama, paliekama spręsti paprasčiausiai pasakant, kad tai yra blogis. Taigi mes žinome, kad tai yra blogis.
Dabar kokiu būdu mes tą sprendžiame? Yra, sakyčiau, du konceptai. Vienas konceptas yra toks, kad reikia tiesiog pasakyti, kad tai yra blogis ir nusikalstamumas, tai yra blogis, tai yra nusikaltimas. Kitas yra konceptas, kai sakoma, kad galbūt kai kuriais atvejais atsižvelgiant į smulkmenas galima kažkaip reguliuoti. Kai kurios šalys sako, kad galima šitą blogį, kad jis būtų mažesnis blogis, reguliuoti. Reguliuoti reiškia, man teko skaityti tekstus, sakykime, apriboti premijas ar honorarus tuos, kurie yra duodami surogatinėms motinoms, kad galima galbūt tam tikrais išimtiniais atvejais, teismo sprendimu šitą vykdyti. Toks būdas yra, bet vis dėlto yra sakoma, kad ir ką tu šiuo atveju darytum, tai yra blogis. Geriausia būtų, kad jo iš viso nebūtų. Žinote, aš į šitą reguliavimą žiūriu kaip į tam tikro nusikalstamumo lygio pateisinimą, na, kad truputį pateisinkime, o paskui, kur ta riba atsiranda? Mes patys žinome iš kitų reiškinių, kad ta riba tampa tokia neryški ir tai sudaro galimybę šešėliniam nusikalstamumui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui už atsakytus klausimus ir už pateiktą projektą. Kviečiu dabar diskutuoti. Kaip ir kalbėjome, gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėkodama gerbiamam pranešėjui aš noriu pasakyti, kad ne tiek daug rastume politinių klausimų, kuriais panašius argumentus ir pozicijas išreikštų karingosios Prancūzijos feministės ir, tarkime, Ukrainos ar Amerikos vyskupai, Švedijos socialistai ir Švedijos krikščionys demokratai. Bet būtent surogacijos, o surogacija tai yra praktika, kai moteris paverčiama inkubatoriumi, o vaikas užsakomas kaip prekė, būtent šiuo klausimu sutaria ir Prancūzijos feministės, ir labai konservatyvūs visuomenės sluoksniai, o Švedijoje šiuo klausimu atliktas tyrimas būtent dviejų labai kontrastingų partijų – socialistų ir krikdemų iniciatyva. Dar pridurkime, kad Europos Parlamentas šiuo klausimu yra gana griežtai pasisakęs du kartus, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja yra atlikusi tyrimą ir padariusi labai reikšmingas išvadas, taip pat Jungtinės Tautos. Todėl galėtų kilti klausimas, iš kur čia ta problema, jeigu tiek daug sutariančių balsų iš įvairių politinio spektro sparnų? Kai kurias problemas įvardino gerbiamas pranešėjas.
Pirma. Nėra vieningos pozicijos pasaulyje, todėl tokios valstybės kaip Rusija ir, tarkim, Indija yra įsteigusios fabrikus, kuriuose moterys laikomos, nenoriu įvardinti jokio gyvūno, bet tiesiog kaip reproduktorės. Būdamos labai neturtingos, yra verčiamos tokiu būdu užsidirbti. Kadangi nėra tos vieningos pozicijos visame pasaulyje nepaisant Jungtinių Tautų pastangų, vykstas tas reprodukcinis turizmas.
Europos Sąjungos šalyse komercinė surogacija yra visur draudžiama. Tiesa, ne visur expressis verbis. Tarkim, net ir mūsų Baudžiamojo kodekso 157 straipsnis tiesiogiai to nepasako. Vis dėlto požiūris Europos Sąjungoje yra neigiamas. Tačiau, kaip ne kartą sakė Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas, nėra vieningo teisinio reguliavimo, todėl atsiranda landų. Netgi šiuo požiūriu tokios griežtos valstybės, tokios kaip Vokietija, Italija, Prancūzija, Ispanija, dažnai būna pastatomos prieš faktą, kai nežino, kaip pasielgti, kai pažeisdamos Hagos konvenciją taiko įvaikinimo procedūrą. Priminsiu, kad Hagos konvencija pabrėžia, jog vaikas pirmiausia turi būti bandomas įvaikinti savo kilmės šalyse. O mes suprantame, kad jeigu ukrainietė moteris pagimdė vaiką Ukrainoje, jo kilmės šalis yra Ukraina ir pirmiausia jis turėtų būti įvaikinamas tenai. Ši praktika sukuria labai daug problemų tiek Strasbūro Žmogaus Teisių Teismui, tiek ir valstybėms narėms.
Labai teisingai kolega E. Vareikis užsiminė apie altruistinę ir komercinę surogaciją. Mano minėtas Švedijos parlamento tyrimas… Pagarbą galima išreikšti Socialistų partijos narei E. V. Rozenberg – 2016 metais ji pristatė tyrimą, kurio tikslas būtent ir buvo išsiaiškinti, ar didelis surogacijos atvejų procentas yra altruistinis, tai yra daromas be atlygio, iš geros širdies. Padariusi tą tyrimą ji priėjo prie labai dramatiškos išvados, kad nuo 98 % iki 99 % atvejų yra būtent komerciniai, todėl ji išreiškė abejonę, ar tie 1 % ar 2 % iš tiesų yra altruistiniai. Galbūt tai tiesiog užslėpta komercija. Ji padarė tokią rekomendaciją, pateikė ją parlamentui ir Švedijos teisingumo ministerijai, kad nė viena Šiaurės Europos tauta, nė viena pora neturėtų spręsti savo problemų šiuo būdu, nes jis yra nemoralus.
Čia būtų galima pateikti analogiją dėl to ir su vergų prekyba, kur dar XVIII amžiaus pabaigoje britai pradėjo procesą (ilgai jis užtruko), siekdami panaikinti vergų prekybą. Ten irgi buvo sakoma: galbūt mes ne uždrauskime, o reguliuokime – vežkime tuos vergus humaniškiau, negrūskime jų į triumus kaip silkių. Tiesiog humaniškai pervežkime ir tada vergų prekyba neatrodys taip baisiai.
PIRMININKAS. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). (Tuoj pasakysiu.) Tačiau, ačiū Dievui, ačiū britų parlamentui, kad vis dėlto jis iškovojo toje kovoje pergalę ir vergų prekyba buvo uždrausta. Deja, trečiųjų šalių moterų, o jau ypač Ukrainos, turinčios asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, pavertimas antrarūšiais žmonėmis, kuriais vien dėl jų ekonominės padėties gali naudotis turtingesnieji, niekaip neatitinka nei Europos Sąjungos bendrabūvio principų, nei požiūrio į asmenis kaip lygius iš prigimties.
Aš siūlau palaikyti šią rezoliuciją. Ji labai prisidės prie tarptautinių balsų visame pasaulyje, o ypač Europoje, girdimų iš visų politinio spektro pusių, kaip aš sakau, ir mes tikrai atliksime gerą darbą. Mes, kaip tie britų parlamentarai, prisidėsime prie proceso, kuris, neabejoju, baigsis mūsų pergale. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, kai pirmą kartą ta rezoliucija buvo užregistruota, man kilo klausimas, kodėl iš principo reikėtų svarstyti, jei mes nepripažįstame surogatinės motinystės. Bet tos peripetijos, buvusios čia, pas mus, kai buvo mėginama išbraukti iš darbotvarkės, kai pranešėjas nenorėjo jos pristatyti, rodo, kad mes patys į tą klausimą nesame sau galutinai atsakę. O jeigu mes, parlamentarai, nesame sau į klausimą atsakę, vadinasi, ta rezoliucija ne tik kitoms tautoms, bet ir mums patiems. Turime aiškiai sau pasakyti, nemėginti prisidengti savo žinojimu ar nežinojimu, kad mes neturime atsakymų į šį klausimą.
Čia kaip tik ta vieta, kur ir matyti tikrasis susirūpinimas dėl smurto artimoje aplinkoje, smurto prie moterį. Kaip daugiau galima išnaudoti žmogų, jeigu išnaudoji jo kūną. Mes draudžiame tokius dalykus daryti. Daug ką, net ir organų donorystę labai smarkiai reglamentuojame. Čia yra pats tipiškiausias, pats brutaliausias išnaudojimas. Nesvarbu, kokia forma tai yra daroma. O jau nekalbu apie vaiko teises. Vaikas turi turėti savo biologinius tėvus. Tai jo fundamentali teisė. Tik išskirtiniais atvejais mes leidžiame įvaikinti, kai situacija jau iš tikrųjų yra labai sudėtinga. Bet šiuo atveju mes patys formuojame precedentą, kriminalinį precedentą, kai vaikas nežinos, kas jo tėvai vien todėl, kad kažkas kažko užsimanė. Negalima siekti gėrio, naudos sau, kad aš noriu būtinai turėti vaiką per kitų žmonių nelaimę. Nelaimę tos moters, nelaimę vaikų ir panašiai. Jeigu mes dėl šio dalyko iki galo nesutariame, tai neramu, kokius išvis įstatymus mes ateity priimsime.
Čia geriausias atsakas. Tie žmonės, kurie dažnai kalba už Stambulo konvenciją, dažniausiai bus už surogatinės motinystės įteisinimą. Tai kažkoks susidvejinimas iš principo, jeigu jau tu esi prieš smurtą, tai čia turėtumei visomis keturiomis būti už tai, bet, deja, tikrai taip nėra. Juo labiau matome ir istorinius pavyzdžius, kada tai atsirado. Atrodo, ir tai turėtų mus sustabdyti, bet, matyt, biznis, pinigai – jie turi savo logiką, savo moralę, jeigu taip galima pavadinti, arba savo argumentus, dėl kurių mes turėtume vienaip ar kitaip apsispręsti ir suformuoti tokią praktiką, kad nekiltų abejonių dėl to. Po to, kai pradės trūkinėti šitas tinklas, mes sakysime, na, ką dabar galima padaryti, visur jau taip eina, o mes kodėl ne. Viską reikia daryti savo laiku.
Galų gale mes turime galimybių tėvams įsivaikinti. Iš tikrųjų ne visi vaikai paimami globoti, paimami tik maži vaikai, o dėl vyresnių faktiškai neturime Lietuvoje tokios praktikos. Tai čia turbūt yra tas kelias, kurį mes galime spręsti, yra gydymo procedūros, kurias galima taikyti. Todėl aš siūlau tikrai šią rezoliuciją priimti, įpareigoti mūsų Vyriausybę ir mūsų atstovus, dažnai patylinčius tokiais vertybiniais klausimais, svarstant kur nors Jungtinėse Tautose ir panašiai, tiesiog nepratylėti ir pasakyti žodį, kad mes tą praktiką smerkiame. Siūlau priimti šią rezoliuciją be pakeitimų.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamiems diskusijos dalyviams. Dabar nematau P. Gražulio, bet S. Jovaiša – dėl balsavimo motyvų. Prašau. Įjungtas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai labai atidžiai klausiausi ir nežinau, kaip balsuoti, nes klausimų čia yra nemažai. Pavyzdžiui, kaip yra su vaikais, kurie gimė ne santuokoje, ar čia surogatinis variantas ar ne? Nes gali būti įvairių atvejų ir paskui įrodinėk. Taip, vaikai turi teisę turėti savo tėvus, bet ar visos mūsų teisės yra užtikrinamos – čia irgi klausimas.
Aš noriu paklausti Seimo, ar yra galimybė kažkokiu būdu organizuoti klausymus, sukviesti specialistus ta tema, ar iš tikrųjų mes einame dabar tokiu vienpusišku keliu ir balsuosime taip arba kitaip. Aš iš tikrųjų norėčiau balsuoti, bet nežinau, man trūksta žinių šiais klausimais. Jeigu būtų galimybė, siūlyčiau kelti bent jau į rudens sesiją, prieš tai susikviečiant žmogaus teisių specialistus, ir pasvarstyti žymiai plačiau ir rimčiau. Girdėjome, kad kai kuriose šalyse tarsi užmerkiamos akys. Tai jeigu nedraudžiama, galbūt ir leidžiama? Ar visur ta komercija yra kaip vyraujantis elementas? O gal iš tikrųjų tėvai, kurie negali susilaukti, tiesiog susitaria ir tokiu būdu įgyja teisę į vaikelį, kuris galbūt nebūtų atsiradęs kitokiu keliu. Pabandykime išspręsti šitą klausimą, bet galbūt ne šią minutę.
PIRMININKAS. Supratome. Gerbiamas S. Jovaiša pakliuvo į bėdą, gal kas padės? Pranešėjai? Kaip jam pasielgti? Bet esmė yra ta, kad 184 straipsnyje – sprendimai dėl rezoliucijos projekto svarstymo yra toks punktas: pirma, priimti rezoliuciją be pataisų. V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Su malonumu atsakysiu…
PIRMININKAS. Gal čia duosite atsakymą Sergejui…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …kolegai S. Jovaišai, kad yra tokia tarptautinė konvencija dėl nesantuokinių vaikų statuso, kurią mes esame ratifikavę kaip ir visa Europa. Ir joje yra toks sakinys, kuris idealiai sutampa su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiosios knygos teiginiu, kad vaiko kilmės nustatymo pagrindas, aš čia laisvai pasakysiu, yra jo gimimo iš motinos faktas. Tai nesantuokiniai vaikai čia tikrai nėra diskriminuojami, jokiu būdu.
Tiesiog noriu pasakyti, jog mane šiuo atveju labai žavi feministiniai judėjimai, ypač prancūzų feministės, kurios 1919 metais, vykstant Europos Parlamento rinkimams, kiekvieną kandidatą Prancūzijoje testavo tuo būdu, ar jis pasisako už tai, kad moteris būtų galima versti antrarūšiais žmonėmis, paverčiant jas inkubatoriais, ar prieš. Tai aš suprantu, kad mūsų feminizmo judėjimas turbūt nuėjęs ne visai ta linkme, bet esu optimistė ir manau, kad, priėmę šią rezoliuciją, kurią siūlau priimti be pataisų, mes pažadinsime feminisčių, kaip sakant, tikrąjį įkvėpimą ginti moterų teises. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Ši rezoliucija visų pirma pasmerkia tas poras, kurios negali susilaukti vaikų, galbūt dėl įvairių sveikatos iššūkių negali išnešioti kūdikio, tačiau trokšta susilaukti šeimos pagausėjimo. Ši rezoliucija pasmerkia ne tik tokias šeimas ir poras, ši rezoliucija užkerta, siekia užkirsti kelią bet kokiai mokslinei diskusijai. Ir jeigu mes pažiūrėtume štai į šalių puokštę, kurioje mes turime altruistinę surogaciją, tai Australija, Didžioji Britanija, Danija, Ispanija, Kanada, Nyderlandai, kai kurios… Jungtinės Valstijos, Švedija, nelaikyčiau tų šalių necivilizuotomis. Tai yra Vakarų bendruomenės valstybės. Izraelis apskritai garsėja nevaisingumo mokslu surogacijos srityje. Mokslininkai irgi išleidę daug įvairių studijų, tai yra tai, ką mums siūlo šiuolaikinė medicina. Ir dabar imti ir Seimo rezoliucijomis tai pasmerkti yra tiesiog beprasmiška. Aš tikrai suprantu, kad, vykstant Tėvynės sąjungos vidiniam reitingavimui, tas hiperaktyvumas Seime yra pagrįstas, siekiant vidinių taškų, bet vis dėlto tai yra valstybei svarbūs sprendimai ir nepamirškime tų 60 tūkst. nevaisingų porų. Ne visoms, aišku, reikalinga surogacija, tačiau nenubraukime jų tiesiog tokiomis deklaracijomis, kurios yra beprasmės.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Šiandien jau ne pirmą kartą tenka stebėtis gerbiamos kolegės požiūriu, kai ji siūlė, nematė nieko blogo, kad vaikai džiaugiasi ant atmintinų vietų pabarstytu smėliuku, ant kapų faktiškai. Dabar kalbama apie kažkokį mokslą, nors nieko bendro čia mokslas neturi. Mokslas aiškiai nustato, kas yra motina ir kas yra tėvas genetiškai. Tai yra visiškai aišku. Motinystės ir tėvystės teisių atėmimas yra prievarta. Čia nėra jokių… čia ne gailestis kitiems. Nereikia krokodilo ašarų šiuo atveju lieti. Čia jų nėra. Čia yra paprasčiausia elementari prievarta ir žiaurumas.
Jeigu mūsų liberalai pasisako už tai, tai aš nežinau, kas tokiu atveju yra liberalizmas. Ar jis jau nukeliavo iš liberalios visuomenės, kaip jie įsivaizduoja, į prievartos visuomenę, į totalitarizmą? Tai čia grynai totalitarinis požymis. Niekuo, visiškai niekuo nesiskiriantis. Nė per nago juodymą. Ir argumentai naudojami tokie patys. Jeigu man reikia, tai aš surasiu tą, kuris patenkins mano norą, nesvarbu nei vaiko interesai, nei motinos interesai, aš jam pinigų duosiu, dar ko nors. Tai kokią mes čia visuomenę žadame daryti? Čia jau ne žingsnis į totalitarizmą – tai konkretus totalitarizmas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiama V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man iš tikrųjų labai smagu girdėti gerbiamą kolegę V. Abramikienę, iš tribūnos cituojančią žymias Švedijos socialistes, tai tikrai įdomus ideologinis posūkis. Bet, kalbant apie patį projektą, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus.
Visų pirma rezoliucijoje nėra aiškaus surogacijos apibrėžimo. Kitas dalykas – surogacija Lietuvoje šiandien nėra įteisinta. Mes mėginame pasmerkti kažką, ko Lietuvoje šiandien daryti neįmanoma. Dar svarbiau yra tai, kad surogacijos formos išties yra labai įvairios, ir sakyti, kad altruistinė surogacija yra visada amorali, manyčiau, mes pagrindo tikrai neturime. Todėl aš siūlyčiau šiuo klausimu diskutuoti, bet nedrausti ir nesmerkti, nes tai yra tikrai ne tas kelias, kuriuo mes Lietuvoje pasieksime tokių svarbių dalykų pažangą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Moters kūno išnaudojimas surogacijai – tai, pripažinkime, yra XXI amžiaus vergovės apraiška, kurios, kaip minėjo gerbiamas Seimo narys E. Vareikis, šaknys glūdi būtent nacistinėje ideologijoje. Jeigu mes kalbame apie konkretų dokumentą, kurį dabar svarstome, tai jis orientuotas į ką? Į vaiko apsaugą ir moters apsaugą, nes mes norime atkreipti Europos Tarybos Ministrų Komiteto dėmesį į valstybių narių įsipareigojimo pagal Europos konvenciją dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso vykdymą. Taip pat mes atkreipiame ES šalių dėmesį į problemą, kuri yra susijusi su moters išnaudojimu.
Man yra keista, kad mes labai daug girdime iš liberalų pusės dėl Stambulo konvencijos, kuri susijusi su moters apsauga, bet kai mes kalbame apie konkretų atvejį, kaip ta moteris yra išnaudojama, tai čia, pasirodo, liberalų nuostatos yra truputėlį kitokios.
Bet pripažinkime – nuomonių skirtumas gali būti ir vis dėlto mes jį išreikšime balsuodami. Aš manau, dauguma pritarsime rezoliucijai, kuri apsaugotų, kaip aš minėjau, moters kūną nuo išnaudojimo.
PIRMININKAS. Gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Mokslas pažengė pakankamai toli ir sudarė galimybę tokiems reiškiniams kaip surogacija, tiek altruistinė, tiek komercinė. Tai ta komercinė surogacija tikrai nežavi net ir mūsų, liberalų, tačiau žiūrėkite, kai mes kalbame apie vaiko teises ar apie moters teises, pavyzdžiui, moters teisė turėti visavertę šeimą su vaiku arba vaiko teisė apskritai atsirasti… Uždraudus bet kokios rūšies surogaciją, įskaitant altruistinę surogaciją, moteris, gyvenanti, pavyzdžiui, santuokoje ir su savo sutuoktiniu norinti susilaukti, padedant surogatiniam apvaisinimui, savo vaiko, netenka tos galimybės, o vaikas apskritai neatsiranda, nes šeima yra nevaisinga. Tai apie ką mes kalbame?
Be jokios abejonės, 60 tūkst. nevaisingų porų Lietuvoje tikrai ne dėl surogacijos draudimo neturi vaikų, turi kitų problemų, ir surogacija tikrai ne visais atvejais būtų reikalinga. Bet mes galvokime ir apie tai, jeigu tūkstantis šeimų galėtų išspręsti savo šeimos visavertiškumo, moralinio, dvasinio, psichologinio pasitenkinimo problemas, padedant surogacijai, kalbu apie ultruistinę surogaciją, mes turime galvoti ir apie tokias šeimas, kurių galbūt tikrai yra nedaug.
Ir dabar dėl pačios formos. Mes smerkiame tai, ko nėra, tačiau faktiškai tokia rezoliucija neužkerta, pavyzdžiui, man teisės teikti įstatymo pataisas, įstatymo projektus įteisinti surogaciją. Ir žinote, kai smerkiama tai, ko nėra, kyla natūralus pasipriešinimas – o gal pabandome pažiūrėti, ar įstatymais galima įteisinti šiuos dalykus.
PIRMININKAS. Ir gerbiama R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Iš tiesų mes kalbame apie surogaciją ir čia girdžiu iš kolegų nuomonę, kad apie tai, ko nėra, tai tikrai pasaulyje tas yra, ir visi žinome, kad tas reiškinys yra, dažniausiai tai ir būna neteisėta veikla, kuomet išnaudojama moteris galbūt dėl didelių troškimų tapti tėvais, pasinaudojant kito žmogaus kūnu.
Iš tikrųjų ši rezoliucija yra nukreipta prieš tą moderniąją vergovę, prieš prekybą žmonėmis, ir surogacija yra viena iš prekybos žmonėmis formų, moters atžvilgiu dažniausiai taikomos visos arba dalinės nuosavybės teisės. Kiekvienas žmogus gimsta laisvas ir rezoliucijoje yra išvardinta daug tarptautinių teisės aktų – Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos, Europos konvencija, Hagos konvencija, kuri ir kalba apie esminę ir pagrindinę žmogaus teisę gimti ir būti laisvam. Mes kalbame apie tai, kad kito žmogaus savo troškimams realizuoti mes neišnaudotume. Pirmiausia tiek vaikai, tiek moterys – abi šios grupės tarptautinėje reprodukcinėje rinkoje gali būti laikomos prekėmis, ir surogacija yra būtent viena iš prekybos žmonėmis formų, neteisėto įvaikinimo ir modernios vergovės formų.
Mes kalbame dabar apie vertybinius dalykus, ar mes, parlamentarai, esantys čia, norime to, ar mes pasisakome visiškai kitaip ir galvojame, kad vis dėlto galime paskatinti tėvus, poras tapti tėvais ir realizuoti savo troškimus įvaikinant jau gimusius vaikus, suteikti jiems laimę patirti saugią vaikystę ir taip realizuoti savo troškimą, ir padaryti kitą žmogų laimingą.
Aš, aišku, palaikau šią rezoliuciją, nes mano vertybės būtent tokios ir yra, jas atspindi šios rezoliucijos tekstas. Noriu dar kartą pabrėžti, kad prekyba žmonėmis, ypač šia forma, pasaulyje plinta ir mes negalime būti abejingi, turime taip pat išsakyti savo nuomonę. Todėl manau, rezoliucijos tekstas parengtas labai kompetentingai, įvertinant visus tarptautinės teisės aktus, ir mes šiandien kalbame apie ne išnaudojimo, ne vergovės vertybes būtent šioje rezoliucijoje.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar balsuosime, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 64, balsavo 61: už – 54, prieš – 4, susilaikė 3. Rezoliucija yra priimta be pataisų. (Gongas)
Gerbiami kolegos, dabar dar nori…
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Jau įjungėte.
PIRMININKAS. Gerai. E. Gentvilas, tada jūs.
E. GENTVILAS (LSF). Žiūrėkite, aš savotiškai džiaugiuosi tuo, kad realiai, kas čia įvyko, tai yra ideologinis ginčas. Aš labai vertinu ir gerbiu ir kitą pusę, nes tai yra tikėjimo suformuotomis moralės normomis paremtas sprendimas. Prašau gerbti ir mano požiūrį ir nedaryti išpuolių prieš liberalus, prieš liberalizmą, vadinti mus amoraliais. Toks yra mano įsitikinimas. Skambėjo tokie dalykai. (Balsai salėje) Rita, tikrai ne iš tavo lūpų. Aš tikinčių žmonių arba tikėjimo pagrindu savo moralinę doktriną suformavusių žmonių negaliu smerkti. Prašau nesmerkti ir kitų ir nekaltinti amoralumu tų, kurie mąsto kitaip arba kurių gyvenimas, pasaulėžiūra ir moralė susiformavo kitokiu pagrindu.
PIRMININKAS. Gerbiama V. Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Pirmiausia noriu labai padėkoti kolegoms už gerą balsavimą ir noriu pasakyti, kad tikrai nereikia būti tikinčiu žmogumi, kad suprastum, kas yra prekyba žmonėmis. Kaip tik todėl labai įvairių politinių pažiūrų žmonės šiuo klausimu sutarė pasaulyje. Ko tikrai aš nelinkėčiau? Nelinkėčiau kada nors kuriam nors Lietuvos Respublikos Seimo nariui teikti pataisos, įteisinančios surogaciją, nes aš jums galiu pasakyti vieną valstybę šalia mūsų, kuri 1995 metais įteisino, tai yra Rusija. Tai būtų tiesus žingsnis į rusišką teisės sistemą. Nemanau, kad po 30 nepriklausomybės metų lietuviai galėtų taip pasielgti. Tikrai jau ne! Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir gerbiamas R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos liberalai, jūs kalbate apie teisę turėti savo nuomonę, ko niekas demokratinėje valstybėje neužkerta. Jūs kalbate, kad mes naudojame kai kuriuos tokius palyginimus arba įvertinimus. Kaip jūs įvertintumėte mane, jeigu aš visuose įstatymuose kalbėčiau apie altruistinę vergovę? Altruistinę vergovę? Kas tai būtų ir kaip jūs mane vertintumėte? Pagalvokite.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones.
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Nematau gerbiamo N. Puteikio.
Registruojamės. Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, šios dienos popietinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.