LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ekonomikos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 STRAIPSNIŲ, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 461 STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–2817

 

2023-09-27 Nr. 108-P-43

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Albertas Turonis; Ryšių reguliavimo tarnybos Tarybos narys Giedrius Pūras, Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji patarėja Kristina Masiulytė; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Bitė Lietuva Reguliavimo reikalų vadovas Vitalijus Kirvaitis; Evaldas Stankevičius Tele2 Tinklo planavimo ir strategijos vadovas Evaldas Stankevičius, Tele2 advokatas Edvinas Krasauskas.

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-06-05

8

1

4

5

 

 

N

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Manytina, kad projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, iš kurių viena nustato imperatyvius kriterijus, kuriems esant sandoriai dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai negali būti sudaromi, o kita paneigia minėtus imperatyvus ir įgalina valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinį (savininką) pačiam spręsti tokio sandorio sudarymo galimybę, suformuluotos ydingai. Akivaizdu, kad įstatyme įtvirtinti imperatyvūs draudimai yra grindžiami tam tikrais objektyviais kriterijais - atitinkamų statinių reikšmė, jų atliekamos funkcijos, teritorijos, kurioje jie yra, statusas, jai taikomi apsauginiai reikalavimai ir kt. Todėl tokių reikalavimų nesilaikymas neturėtų būti paremtas tik subjektyviu šiuos statinius patikėjimo teise valdančių ar šių statinių savininkų sprendimu. Svarstytina, ar minėtų draudimų nesilaikymas neturėtų būti paremtas būtent šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis kompetentingos valstybės įstaigos pagal jai priskirtą valstybės veiklos sritį pateikta išvada arba valstybės (savivaldybės) statinio ekspertize (kuri būtų atliekama, pvz., susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis). Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas reikėtų tikslinti, pirma nurodant imperatyvius sandorių dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudarymo draudimus (461 straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktai), o paskui įtvirtinant sąlyginius draudimus (ribojimus), kuriems esant sandoris gali būti sudaromas tik įvykdžius tam tikras iš anksto nustatytas sąlygas (kompetentingos institucijos išvada (leidimas), ekspertizė ir kita objektyvi sąlyginio draudimo nesilaikymą pagrindžianti aplinkybė).

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Manytina, kad pareigos gauti kompetentingos valstybės įstaigos išvadą nustatymas daliai projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių patikėtinių (savininkų) didintų administracinę naštą, ypač įvertinus tai, kad daugeliu atveju  šių statinių patikėtiniai (savininkai) yra kompetentingi patys įvertinti situaciją, įskaitant poreikį gauti tam tikros valstybės įstaigos išvadą, ir atitinkamai spręsti dėl statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) naudoti (pvz., Lietuvos kariuomenė, kuri pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį yra krašto apsaugos sistemos  pagrindinė dalis, – dėl statinių, esančių karinėje teritorijoje). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu nenumatoma paskirti konkrečios (-ių) tokią (-ias) išvadą (-as) turinčios (-ų) teikti valstybės įstaigos (-ų), todėl, projektu nustačius pareigą gauti minėtą išvadą, liktų neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi situacijose, kai konkrečiu atveju didžiausią kompetenciją atitinkamoje srityje turi pats aktualaus statinio valdytojas.

Akcentuotina, kad projektu nesiekiama nustatyti naujo teisinio reguliavimo, kiek tai susiję su statinio ekspertize.

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 102 dalyje numatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas); atitinkamai statinio ekspertizė turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Statybos įstatyme ir šiai ekspertizei taikytinos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad statyba yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui pavesta valdymo sritis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.1.3 papunktis), todėl projektu neturėtų būti pavedama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui nustatyti statinio ekspertizės atlikimo tvarką ir sąlygas.

Pritariant iš dalies patikslintos projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, pirma nurodant imperatyvius sandorių dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudarymo draudimus (461 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai), o paskui (5-6 dalyse) įtvirtinant sąlyginius draudimus.

 

Pasiūlymas 1:

Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. <...>Atvejai, kai sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, nustatyti šio straipsnio 4 dalyje. Sandorio dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudarymo ir registravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre išlaidas, kitas servituto nustatymo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo išlaidas apmoka suinteresuotas teikėjas.“

 

Pasiūlymas 2:

Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, nesudaromas, kai:

1) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (ar) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane

2) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą;

3) valstybės (savivaldybės) statinys yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys;

4) valstybės (savivaldybės) statinys yra vėjo elektrinė;

5) valstybės (savivaldybės) statinys yra karinėje teritorijoje;

6) valstybės (savivaldybės) statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje;

17) valstybės (savivaldybės) statinys nėra tinkamas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, tai yra, įrengus elektroninių ryšių infrastruktūrą, būtų pažeisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai;

28) tokį sandorį sudaryti draudžia valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai.“

 

Pasiūlymas 3:

Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnį papildyti 5 nauja dalimi ir ją  išdėstyti taip:

„5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai gali būti pateikiamas, kai:

1) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (ar) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane;

2) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą;

3) valstybės (savivaldybės) statinys yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys;

4) valstybės (savivaldybės) statinys yra vėjo elektrinė;

5) valstybės (savivaldybės) statinys yra karinėje teritorijoje;

6) yra gauta kompetentingos valstybės įstaigos neigiama išvada dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti;

7) valstybės (savivaldybės) statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje.“

Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio buvusias 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-06-05

8(461)

5

7

2. Derinant projektu keičiamo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme vartojama terminija, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžių „kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijoje“ įrašytini žodžiai „kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 5 dalies 7 punktą išdėstyti taip:

„7) valstybės (savivaldybės) statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijoje;“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos verslo konfederacija,

2023-09-21

8

5

 

<...> LVK palaiko ERĮ pakeitimo projekto intenciją efektyvinti penktosios kartos judriojo ryšio (5G ryšio) plėtrą Lietuvoje. Siūlomas reguliavimas gerins sąlygas verslui plėtoti intelektinių transporto sistemų, daiktų interneto sprendimus, savavaldžių transporto priemonių sistemas ir kitas duomenimis grįstas inovatyvias viešąsias komercines paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. birželio 21 d. pripažino 5G ryšio plėtrą valstybei svarbiu projektu, LVK džiaugiasi tuo, kad valstybei svarbaus projekto statusas sudarys sąlygas tvariai elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrai. Tam, kad būtų pasiekta dar spartesnė 5G ryšio plėtra Lietuvoje bei valstybės užsibrėžti tikslai, LVK dalinasi siūlymu dėl keleto tikslintinų ERĮ pakeitimo projekto nuostatų.

ERĮ pakeitimo projektas ir lydintieji įstatymų pakeitimo projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 priimtų 5G plėtros 2020– 2025 m. gairių priemonių plano 1.6. punktą bei atitinkamai supaprastinti teisinį reguliavimą dėl judriojo ryšio infrastruktūros įrengimo valstybei priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose. Šis tikslas svarbus, kadangi augant 5G ryšio naudojimo poreikiui elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi ne tik atnaujinti esamą infrastruktūrą, bet ir montuoti naują infrastruktūrą. Vis dėlto, norint užtikrinti kokybiškas 5G ryšio paslaugas, reikiama infrastruktūra gali būti montuojama tik tam tikrose vietose, o tai yra problemiška, ypač urbanizuotose teritorijose. Pavyzdžiui, ne visų pastatų stogai gali būti tinkami bokštų bei siųstuvų montavimui. Todėl yra poreikis tokiam reguliavimui, kuris leistų 5G ryšio paslaugų teikėjams efektyviai panaudoti valstybės turtą elektroninių ryšių infrastruktūros diegimo ir palaikymo tikslais.

Akcentuotina, jog elektroninių ryšių tinklo teikėjams nėra poreikio valdyti statinius (jų dalis), kuriuose būtų įrengiama elektroninių ryšių infrastruktūra. Atsižvelgiant į tai, reglamentuotas statinių servitutas, kaip siūloma ERĮ pakeitimo projektu, bus efektyvi priemone spręsti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros klausimus, ypač urbanizuotose teritorijose. ERĮ pakeitimo projekto 8 straipsniu ERĮ papildančio 46(1) straipsnio 1 dalis numato motyvuoto atsisakymo sudaryti sandorius dėl servitutų nustatymo valstybės turto atžvilgiu galimybę, tačiau nėra aiškaus ryšio su to paties straipsnio 4 dalimi, kuris nustato atvejus kai servituto sandoris gali būti nesudaromas. Siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, LVK vertinimu, tikslintinas ERĮ pakeitimo projekto 8 straipsniu ERĮ papildančio 46(1) straipsnio 4 dalis, nurodant, kad motyvuotas valstybės statinio patikėtinio arba savininko (taip, kaip tai suprantama ERĮ projekto 46(1) straipsnio 1 dalyje) atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai atitinka ERĮ projekto 46(1) straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus (atitinkamai, išskyrus ERĮ projekto 46(1) straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus), pavyzdžiui, jei valstybės statinys yra karinėje teritorijoje. Atliepus tai, ERĮ pakeitimo projekte būtų tiksliau apibrėžti motyvuoto atsisakymo sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo atvejai. Pažymėtina, jei būtų atsižvelgta į LVK siūlymą, sandoris dėl servituto nustatymo būtų privalomas tik tais atvejais, kai išpildomos ERĮ pakeitimo projekte numatytos sąlygos (pavyzdžiui, valstybės infrastruktūra yra tinkama elektroninių ryšių tinklams įrengti, naudoti infrastruktūrą yra būtina, siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų aprėptį atitinkamoje teritorijoje ar nėra ERĮ pakeitimo projekte įvardintų priežasčių̨, dėl kurių pareiga sudaryti sandorį yra netaikoma). Be to, valstybės turte nustačius servitutą, būtų mokamas atlygis.

Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu Įstatymą papildančio 461 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motyvuotas valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) atsisakymas sudaryti sandorį Sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, nesudaromas gali būti pateikiamas kai:

1) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (arba) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane;

2) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą;

3) valstybės (savivaldybės) statinys yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys;

4) valstybės (savivaldybės) statinys yra vėjo elektrinė;

5) valstybės (savivaldybės) statinys yra karinėje teritorijoje;

6) valstybės (savivaldybės) statinys yra kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijoje;

7) valstybės (savivaldybės) statinys nėra tinkamas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) naudoti, tai yra, įrengus elektroninių ryšių infrastruktūrą, būtų pažeisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai;

8) tokį sandorį sudaryti draudžia valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai.“

Atsižvelgiant į aukščiau pristatytą kontekstą bei argumentus, LVK reiškia palaikymą ERĮ pakeitimo projektu siūlomam reguliavimui bei jo intencijai gerinti 5G ryšio plėtros sąlygas Lietuvoje. LVK vertinimu, tai reikšmingai prisidėtų prie dar spartesnės 5G ryšio plėtros Lietuvoje. Greta to, LVK dalinasi siūlymu Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui tikslinti ERĮ pakeitimo projekto nuostatas – siūloma numatyti, kad motyvuotas valstybės turto patikėtinio arba savininko atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai galėtų būti taikomas atitinkant tik tam tikrus atvejus. <...>

Pritarti

Žr. „Pasiūlymas 3“ prie 1 Teisės departamento pastabos.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP–2817(2) ir Komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2817(2) ir jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Kazys Starkevičius

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė