Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 161
STENOGRAMA
2022 m. balandžio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami Seimo nariai. Pradedame balandžio 26 dienos Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo gražus skaičius – 100 Seimo narių.
Kolegos, prieš pradėdami svarstyti darbotvarkę, mes paprastai skiriame laiko, kai turime tam tikrų pagerbimų. Šiuo atveju aš dėl vieno tokio pagerbimo žodį suteikčiau kolegai A. Petrošiui.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke, dėkoju, kolegos, už kantrybę. Paprašysiu tik akimirkos jūsų laiko. Šie metai, kaip žinote, yra paskelbti Lietuvos krepšinio šimtmečio metais ir šeštadienį suėjo lygiai 100 metų Lietuvos krepšiniui. Noriu prisidėti prie padėkos visiems tiems asmenims, kurie per 100 metų kūrė, kuria ir kurs Lietuvos krepšinio pasaulį.
Penktadienį buvo ceremonija Kaune, Kauno krepšinio namuose, kur buvo apdovanoti labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelnę asmenys. Vienas iš apdovanojimų buvo Šimtmečio legendos sertifikatas. Lietuvoje mes turime 100 tokių legendų ir turime vieną asmenį tarp mūsų. Deja, tas asmuo į Kauną apdovanojimo atsiimti neatvyko, todėl esu įpareigotas šį apdovanojimą įteikti čia. Noriu pakviesti visus pasveikinti S. Jovaišą, Gudrųjį Lapiną, ir įteikti šį Lietuvos krepšinio šimtmečio legendos sertifikatą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ką gi, smagu posėdį pradėti nuo krepšinio reikalų.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. balandžio 26 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Galima pasisakyti frakcijos vardu. Aišku, gali projekto autoriai prašyti dėl savo projektų išbraukimo. Pradėsiu turbūt iš kairės – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jurgi, labai ačiū. Aš dėl savo ir L. Andrikienės rezoliucijos dėl suomių ir švedų narystės NATO. Mes galvojame, kad reikėtų ten dar keleto redakcinių pataisymų. Pagal mūsų Statutą tai turėjo daryti Užsienio reikalų komitetas. Mes siūlome trumpam ją išbraukti iš darbotvarkės, pasitvarkyti URKʼe ir grįžti į artimiausią Seimo posėdį. Gerai? Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, manau, šį prašymą mes galime bendru sutarimu priimti, nes autorius nori rezoliuciją tobulinti, dar derinti, tad priimame bendru sutarimu.
Toliau A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome išbraukti 2-7 klausimą dėl pagalbinio apvaisinimo.
PIRMININKAS. Kadangi frakcijos nariai yra ir autoriai, vėlgi gal bendru sutarimu priimame sprendimą dėl šio prašymo? Matau pritarimą, taip ir sprendžiame.
Paskutinis P. Gražulio prašymas.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip pat frakcijos vardu. Kadangi L. Kasčiūnas atsisakė savo rezoliucijos, liko laisva vieta darbotvarkėje, aš siūlau rezoliuciją, kol dar euforijoje visuomenė dėl E. Masiulio išteisinimo. Jis buvo pagautas su dėžute rankoje, tad reikia pažymėti teismų nepriklausomybę, kad nepasidavė politiniam spaudimui teismai ir išteisino E. Masiulį. Siūlau, kad balandžio 19 diena būtų įteisinta kaip E. Masiulio, liberalų ir „MG Baltic“ laisvės diena. Toks rezoliucijos projektas yra mano parengtas.
PIRMININKAS. Aš klausiu frakcijos seniūno J. Pinskaus, ar tikrai frakcijos vardu? (Balsai salėje) Gerbiamas Jonai Pinskau, ar siūlymas frakcijos vardu? (Balsai salėje: „Taip, taip!“) Taip, gerai. (Balsai salėje)
Toliau E. Gentvilas, kaip rezoliucijos subjektas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Jurgi, aš tikrai nebuvau tarp teisiamųjų. Kolegos, turėkime solidumo, aš suprantu tekstus, potekstes, humorą, pašaipas ir taip toliau, bet prašau įvertinti, kad teismo procesas nėra pasibaigęs. Tikrai Seimas neturėtų priiminėti jokių dokumentų, net ir su šmaikščiomis potekstėmis.
PIRMININKAS. Ir A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau aiškumo dėl pačios rezoliucijos. Gerbiamas autorius L. Kasčiūnas minėjo, kad iki artimiausio posėdžio. O artimiausias posėdis yra vakarinis. Ar mes iki tada rezoliuciją nukeliame?
PIRMININKAS. Ne, be abejo, reikia patikslinti, iki kitos dienos posėdžio. Ką gi, visi siūlymai išgirsti. Mes turėsime vieną balsavimą dėl Regionų frakcijos siūlymo įrašyti į darbotvarkę Seimo rezoliucijos „Dėl balandžio 19 dienos kaip E. Masiulio, liberalų ir „MG Baltic“ laisvės dienos įtraukimo į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą“ projektą Nr. XIVP-1610. Rezoliucijos autorius – P. Gražulis. Balsuojame, ar įrašyti šį rezoliucijos projektą į darbotvarkę.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 17, prieš – 53, susilaikė 29. Darbotvarkė nėra papildoma minėta rezoliucija.
Viską aptarėme. Dar tik paminėsiu, kad darbotvarkės projekte yra penki projektai, kurių nėra sesijos darbų programoje. (Šurmulys salėje) Turbūt galime sutarti, kad mes pritariame, jog būtų fiksuotas jų įrašymas į darbų programą. (Balsai salėje) Lyg ir turėjome baigti rezoliucijų žanrą. (Šurmulys salėje) L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes čia truputuką ne tą mygtuką paspaudėme, tai norėtume, kad įskaitytumėte praeitą balsavimą prieš.
PIRMININKAS. Gerai, fiksuojame. L. Kasčiūnas dėl P. Gražulio projekto įrašymo balsavo prieš.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ž. Pavilionis irgi prieš. Mes tiesiog su L. Kasčiūnu…
PIRMININKAS. Ir Ž. Pavilionis taip pat balsavo prieš. Protokole fiksuojame. Gerbiamas K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ta pati istorija. Mano irgi prieš.
PIRMININKAS. Gerai, dar vienas prieš dėl protokolo.
P. GRAŽULIS (LRF). Replika po… Replikuoti noriu. Ar ir jums niekas nedarė spaudimo, ar jūs čia laisvai apsisprendėte? Kaip ir „MG Baltic“ byloje irgi niekas nedarė teismams sprendimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal nebetęskime šios istorijos. Viską dėl rezoliucijos aptarėme. Ar galime ją priimti bendru sutarimu? Matau pritarimą. Tvirtiname rezoliuciją bendru sutarimu. (Balsai salėje) Darbotvarkę, atsiprašau. Rezoliucija jau susuko galvą ir man. (Šurmulys salėje) Per daug čia visokių netikslių balsavimų dėl jos.
10.08 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-50(3) (priėmimas)
Pradedame darbotvarkės 1-2 klausimą, pirmasis šio paketo projektas, – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo kai kurių straipsnių ir skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-50(3). Ekonomikos komiteto atstovas K. Starkevičius. Priminsiu, kad pagal neseniai pakeistą Statutą mes nebeprivalome balsuoti dėl kiekvieno straipsnio ar fiksuoti to bendru pritarimu, sustojame tiktai prie straipsnių, dėl kurių yra kokių nors pastabų ar pasiūlymų.
Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių jokių pastabų nėra, tai prie jų neapsistojame.
Dėl 5 straipsnio yra keletas Teisės departamento pastabų. Komiteto atstovas paaiškins, kaip į jas buvo reaguota.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia kur buvo papildomos?
PIRMININKAS. Klausome.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia buvo papildomos, kur šiandien svarstėme?
PIRMININKAS. Taip, jūs svarstėte 22 dieną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, taip. Komiteto pirmajam pasiūlymui mes siūlėme pritarti. Pritarta bendru sutarimu. Taip pat buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento antroji išvada. Čia mes siūlėme pritarti iš dalies, čia yra techniniai dalykai. Tai visi pasiūlymai dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, šiam straipsniui pritariame su Ekonomikos komiteto visiškai ir iš dalies aprobuotomis Teisės departamento pastabomis.
Toliau 6, 7, 8, 9 straipsniai. Dėl jų jokių pasiūlymų ir pastabų nėra, juos priimame taip pat. Motyvai dėl viso… Sako, nepaminėjau paskutinio 10 straipsnio. Čia dėl visų likusių straipsnių nėra jokių pasiūlymų. Ačiū pranešėjui.
Dabar motyvai už, kalba A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties geras projektas, jis tikriausiai faktiškai parodė, kad valstybės kompensavimo metodika tikrai nėra tobula, kai visuomenės poreikiams paimamas turtas. Ko dar trūkta šitam projektui? Aš manau, kad Vyriausybėje buvo diskusijų, bet kažkaip neatsirado šiame projekte, kada kompensavimą mes galėtume įteisinti ne tik išperkant turtą, bet ir kompensuojant kitu valstybės turtu. Tai konkrečiai yra, kai paimama žemės ūkio paskirties žemė ir lygiai taip pat tas pats asmuo turi pagal ilgalaikę nuomą nuomojamos valstybinės žemės. Manyčiau, kad būtų teisingiausias būdas ir įvertinimo prasme, nes paprastai ta žemė būna toje pačioje seniūnijoje, kai ir naudingumo balai atitinka, ir viskas. Būtų galima kompensuoti žmogui panaikinant ilgalaikę nuomą ir suteikiant jam nuosavybės teises. Iš principo projektas tikrai atitinka sąžiningo kompensavimo būdus, bet jį reikėtų dar truputį patobulinti. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. K. Masiulis taip pat kalba už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš taip pat labai pritariu visam kompleksui šitų įstatymų, jie yra be galo svarbūs net ir geopolitine prasme, nes Lietuvai labai svarbu kaip galima greičiau pastatyti europinės vėžės geležinkelį. Mes matome, kaip svarbu turėti labai patikimą, gerą susiekimą su Vakarais dėl karo Ukrainoje. Matome, kaip svarbu, kad, esant reikalui, būtų galima pervežti vienokius ar kitokius krovinius, kad galėtų ir civiliai asmenys judėti, o kartais, jeigu reikia, ir kariniai kroviniai. Kol kas mes turime silpnas logistines grandines, nepakankamai atsparias priešo agresijai ir panašiai. Suvokimas, kad reikia stiprinti, labai stipriai išaugo. Mes negalime kaip anksčiau priiminėti sprendimų be galo lėtai ir vilkinti jų įvairiuose teisminiuose procesuose, bylose ir taip toliau. Dėl to iš tikrųjų reikia tobulinti mūsų įstatymus, kad būtų galima greičiau spręsti valstybei svarbius projektus, o žmonėms būtų teisingai atlyginta už paimtą jų nuosavybę.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas – už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš manau, kad šis įstatymo projektas labai laiku ir vietoje, juo labiau kad gyventojų pajamų mokestis bus grąžinamas, tiksliau, nereikės mokėti gyventojams, kai valstybė paims žemės svarbiems projektams.
Kalbant apie transeuropinius koridorius, jeigu kalbėtume apie „Via Balticą“, „Rail Balticą“, šie projektai juda sparčiau ir jie pripažinti nacionalinės svarbos. Bet yra aibė kitų projektų, ar tai būtų kelias Kaunas–Prienai–Alytus, ar Vilnius–Utena kelias, kur žemės paėmimo procedūros išsitęsia, ir ta gyventojus motyvuojanti priemonė gauti teisingą kainą būtent yra viena iš tokių, kai nebereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Labai palaikau šį projektą ir aš tikiuosi, kad ir kitų projektų, ne tik transeuropinių, bet ir kitų svarbių infrastruktūros įrengimo projektų darbai galėtų gerokai paspartėti, juo labiau kad žemės paėmimas eitų lygiagrečiai su projektavimu ir statybos darbų projektu. Tikėtina, kad bent jau kokius metus ar pusantrų galėtų paspartėti tų projektų įgyvendinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai baigti sakyti. Balsuosime nustatytu laiku.
10.16 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-51(3) (priėmimas)
Kitas paketo klausimas – Žemės įstatymo 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-51(3). Aš pranešėjų gal nevarginsiu, nes čia yra gauta vienintelė Teisės departamento pastaba dėl 3 straipsnio. Komitetas jai pritarė. Pritariame šiam straipsniui su Teisės departamento pastaba, kaip ir kitiems straipsniams, dėl kurių jokių pasiūlymų negauta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime nustatytu laiku.
10.17 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-52(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Žemės gelmių įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-52(3). Dėl 1 straipsnio jokių pastabų nėra. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. 2 straipsniui pritariame su integruota Teisės departamento pastaba. Taip pat 3 straipsniui.
Dėl motyvų taip pat niekas nepageidauja pasisakyti, balsuosime nustatytu laiku.
Paaiškinu. Toliau turėjo būti projektas Nr. XIVP-53(3). Jo priėmimą mes atidėjome vienai dienai, kadangi reikia apsvarstyti svarbią aplinkos ministro S. Gentvilo pataisą. Jį su nedideliu atsilikimu, tikimės, priimsime ketvirtadienį.
10.18 val.
Geležinkelių transporto kodekso 9 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-54(3) (priėmimas)
Toliau 1-2.4 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-54(3). Priėmimas. Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių jokių pastabų ir pasiūlymų negauta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Priimame 3 straipsnį su integruota šia pastaba. Taip pat 1 ir 2 straipsnius be pastabų.
Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuosime nustatytu laiku.
10.19 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-55(3) (priėmimas)
Kitas paketo klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-55(3). Du straipsniai. Jokių pastabų dėl jų nėra, juos priimame. Kadangi motyvų nėra, balsuosime nustatytu laiku.
10.19 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-56(3) (priėmimas)
Toliau taip pat trumpas projektas – Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-56(3). Pastabų ir pasiūlymų negauta. Du straipsniai. Jiems pritariame ir balsuosime už visą projektą nustatytu laiku per priėmimą.
10.20 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1239(2) (priėmimas)
Baigėme šį paketą. Dabar Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviesčiau pranešėją L. Kasčiūną, bet galbūt taupydamas laiką tik paminėsiu, kad dėl šio projekto buvo gauta vienintelė Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė, pateikė atitinkamą pakeistą šio straipsnio redakciją. Pritariame šiam straipsniui su minėta pastaba. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Balsuosime nustatytu laiku.
10.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-875(2) (priėmimas)
Kitas projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat priėmimo stadija. Tik vienas straipsnis. Jokių pastabų nėra. Dėl motyvų nori pasisakyti A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, svarstant ir komitetuose, ir pristatant įstatymo projektą čia, salėje, aiškiai buvo įvardinta, kad faktiškai Europoje esame vienintelė šalis, kuri šiandien turi tokį diskriminacinį teisinį reguliavimą. Visi argumentai buvo išdėstyti, aš manau, neturėtų būti kokių nors prieštaravimų, ir aš siūlau palaikyti ir balsuoti vieningai už.
PIRMININKAS. Gerai. Čia vienas straipsnis, jam pritariame. Balsuosime dėl viso projekto nustatytu laiku.
10.22 val.
Įstatymo „Dėl Belgijos Karalystės, atstovaujamos Flandrijos Vyriausybės, Belgijos prancūzų bendruomenės Vyriausybės, Belgijos vokiečių bendruomenės Vyriausybės, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Nyderlandų Karalystės sutarties dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų automatiško pripažinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1336(2) (priėmimas)
Toliau įstatymas ilgu pavadinimu, tai sutarties dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų automatiško pripažinimo ratifikavimo projektas Nr. XIVP-1336(2). Pranešėjas nurodytas, bet aš nekviečiu pranešėjo, nes dėl šio projekto jokių pasiūlymų negauta. Vienas straipsnis, jam pritariame. Dėl viso projekto balsuosime nustatytu laiku.
10.22 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos Sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose protokolo, kurį pagal Europos Sąjungos Sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ratifikavimo“ Nr. IX-2007 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1243(2)ES (svarstymas)
Kitas tarptautinis projektas – konvencijos ratifikavimo projektas Nr. XIVP-1243(2). Čia jau svarstymo stadija, tai neišvengiamai kviečiu į tribūną M. Matijošaitį. Jis praneš Užsienio reikalų komiteto išvadą.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė minimą klausimą balandžio 20 dieną ir pritarė bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą turėtų paskelbti kolegė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mieli kolegos, išvada yra labai trumpa. Komitetas pritarė bendru sutarimu tuo metu dalyvavusių šešių komiteto narių balsais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų kalbės A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, jau pats konvencijos pavadinimas nurodo, kad kalbama apie Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose. Iš to išplaukia išvada, kad šiuo laikotarpiu šis klausimas yra itin aktualus ir prasmingas. Lietuvos teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis vykdomas vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, o su trečiosiomis valstybėmis – tarptautinių sutarčių pagrindu. Siūlomi padaryti pareiškimai sukurtų teisinį pagrindą ir prielaidas Europos deleguotam prokurorui, įsikūrusiam Lietuvos Respublikoje, efektyviai ir veiksmingai vykdyti tarptautinį ir teisinį bendradarbiavimą atliekant, organizuojant ir kontroliuojant Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų atžvilgiu tyrimą bei vykdant asmenų baudžiamąjį persekiojimą su valstybėmis narėmis. Balsuosiu už šį projektą ir siūlau visiems pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime nustatytu laiku.
10.25 val.
Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503(2), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-749 1, 2, 5, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1504(2) (svarstymas)
Toliau dviejų projektų paketas – Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503(2) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1504(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio komiteto atstovas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas balandžio 22 dieną apsvarstė tiek Papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo įstatymą, tiek „Sodros“ biudžeto pakeitimus. Dėl indeksavimo įstatymo buvo gauta Teisės departamento pataisa, pasiūlymas, pastaba, jai komitetas pritarė ir priėmė bendrą išvadą – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ši išvada priimta bendru sutarimu. Socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektui taip pat bendru sutarimu komitetas pritarė, iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkui. Papildomo komiteto išvadą, šiuo atveju Biudžeto ir finansų komiteto, pateiks komiteto pirmininkas M. Majauskas. Kviečiame į tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti bendru sutarimu. Tokia pati komiteto išvada ir dėl Socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Buvo balsavimas ir buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl antrojo projekto taip pat yra pateikta Audito komiteto išvada. Ją turėtų pagarsinti R. Budbergytė. Nėra. Kas iš Audito komiteto? Tiesiog gal aš pagarsinsiu pats, jeigu čia dabar nematyti Audito komiteto narių.
Čia sprendimo yra tam tikras tekstas, aš jį perskaitysiu: „Atsižvelgiant į besitęsiančio karo Ukrainoje poveikio padarinius ekonomikai, dėl jų aplinka Lietuvoje investicijoms tampa vis mažiau apibrėžta ir patraukli, mažėja eksportas, trūksta importuojamų žaliavų, brangsta energijos ištekliai, o prekių ir paslaugų kainų augimas pastaruoju laikotarpiu šalyje viršija įprastines vidutinės infliacijos reikšmes, taip pat įvertinus tai, kad pensijų indeksavimo, vykusio 2022 metų sausio mėnesį, nepakaks infliaciniam spaudimui, kurį patiria senyvo amžiaus ir neįgalūs asmenys, sumažinti ir siekiant pensijų perkamąją galią palaikyti kuo mažiau pakitusią, pritarti iniciatorių pateiktam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektui, kartu pabrėžiant, kad socialinio draudimo pensijų sistemą ir toliau vis labiau veiks visuomenės senėjimo sukelti iššūkiai, todėl būtina ieškoti būdų ilgalaikiams pajamų šaltiniams rastis. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikiusių nėra.“
Diskusija. Joje dalyvauti yra užsirašęs M. Lingė. Kviečiu į tribūną.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Svarstomi projektai apima Vyriausybės pateikto antiinfliacinio paketo projektus ir yra keletas priežasčių, kodėl šiandien svarstome senatvės pensijų didinimą ir indeksavimą 5 % tarifu. Svarbu gal būtų pakomentuoti ir pagrindinius klausimus, kurie kilo svarstant pagrindiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Yra keletas priežasčių, kodėl turbūt esame šitame svarstymo etape. Buvo patikslinti ir reikšmingai pakeisti šalies ekonominės raidos scenarijai ir būtent dėl V. Putino pradėto karo Ukrainoje pablogėjo ekonomikos raidos prognozės. Kitas motyvas – pensinio amžiaus žmonių pajamų augimas. To augimo galimybės yra gerokai mažesnės ir didžia dalimi sąlygotos tik šiai žmonių kategorijai mokamų išmokų. Valstybės kontrolė naujausiose savo išvadose yra pažymėjusi, kad infliacija labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią, gali išaugti skurdo rodikliai.
Pastebėtina, kad šis antiinfliacinis planas turi ir daugiau sudedamųjų dalių, kurios nėra tvirtinamos Seime, nėra keičiami įstatymai, kadangi dydžiai yra koreguojami Vyriausybės teisės aktais. Pajamų augimas numatomas ne tik pensinio amžiaus žmonių grupei, keičiama ir didinama šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė, valstybės remiamos pajamos ir kiti svarbūs socialiniai dydžiai, nuo kurių priklauso ypač mažų pajamų gavėjų pajamos, pajamų apskaičiavimas.
Kiek šitas siūlymas subalansuotas ir atitinkantis valstybės galimybes? Tikrai atsakingai galima sakyti, kad šis indeksavimas yra tvarus, nepaisant, kad dėl „Sodros“ biudžeto tikslinimo turėsime beveik 115 mln. išlaidų, iš kurių pensijų indeksavimui numatyta 67 mln., tačiau einamųjų metų „Sodros“ biudžeto rezultato laukiama atsižvelgiant į šias išlaidas, vis tiek 31 mln. balansas būtų teigiamas. Antra, matyt, svarbi pastaba būtų, kad į „Sodros“ rezervą rankos nėra kišamos, sprendimas turės įtakos tiktai nebent tiek, kad vietoj planuotų 300 mln., kuriuos metų gale buvo planuota perversti į rezervą, būtų pervesta 200 mln.
Ar pakaks papildomo indeksavimo atremti infliaciją? Šiuo metu gyvename gana dar didelio neapibrėžtumo sąlygomis, jis išliks dar kurį laiką tikrai didelis, tačiau turime ribotas šaltinių galimybes, dar nežinome, kiek ir kaip augs darbo užmokestis ir ar jam pavyks aplenkti infliacijos rodiklius. Taigi, projektuodami ir šiuos sprendimus, kuriuos yra pateikusi Vyriausybė, turime nepamiršti ir ateinančių metų biudžeto formavimo, kurio etapas taip pat lygiagrečiai yra beprasidedantis. Kadangi bus papildomai indeksuotos pensijos, tiek valstybinės, tiek socialinio draudimo, išties jau ir kitais metais būtų aukštesni įsipareigojimai ir indeksavimo bazė, nuo kurios būtų didinamos pensijos pagal esamas galimybes.
Taip pat buvo diskutuojamas klausimas, ar reikia indeksuoti valstybines pensijas. Matyt, irgi svarbu pasakyti, kad valstybinių pensijų indeksavimas yra prasidėjęs vos prieš keletą metų. Yra tam tikrų kategorijų, kurioms valstybinės pensijos yra vienas pajamų šaltinis, todėl ypač tai gavėjų grupei taip pat yra svarbu, kad būtų išlaikytas augimas, suteikiantis galimybę kompensuoti infliacijos padarinius. Valstybinių pensijų indeksavimui numatyta skirti 4,5 mln., lyginant su senatvės pensijų indeksavimu, planuojama išleisti 108 mln., tai ta proporcija tikrai nėra labai ženkli ir didelė.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į esamas valstybės galimybes, tikrai kviečiu palaikyti šią Vyriausybės pateikto antiinfliacinio paketo dalį, kuri apima pensijų indeksavimą.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Būnant opozicijoje būtų visiškai netikslinga kalbėti prieš, bet aš noriu pasakyti tai, kad dalis buvo pasakyta netiesos. Jeigu mes vertinsime infliacines pajamas, kurios šiuo metu labai sparčiai auga, bus vienas aspektas, bet jos yra trumpalaikės, po kurio laiko mes grįšime prie realių pajamų augimo. Ir dabar man primena 2008 metus, kai dabartinė valdančioji dauguma kritikavo V. Blinkevičiūtę, faktiškai beveik vienas prie vieno: mes didiname išlaidas neturėdami ilgalaikių, noriu pasakyti, ilgalaikių tvarių pajamų.
Gal vakar kas nors stebėjote Biudžeto ir finansų komiteto posėdį, ką kalbėjo Valstybės kontrolės atstovai, ką kalbėjo Lietuvos banko atstovai, aš pakartoju tas mintis, kad vis dėlto tos išlaidos, kurias šiuo metu numatyta biudžete didinti, nėra padengtos ilgalaikėmis, tvariomis pajamomis. O nuo tų padidintų asignavimų, kurie bus patvirtinti kitais metais, vėl bus taikomas indeksavimas pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Aš siūlyčiau vis dėlto valdančiajai daugumai vieną kartą baigti tuščiai diskutuoti ir pagaliau Seime suorganizuoti diskusiją, kaip mes ruošiamės gyventi ateityje, išmintingai valdant viešuosius finansus. Tiesiog ateiti su pasiūlymais, kur matoma gauti papildomų tvarių pajamų.
O dabar klausimai atidedami vėlesniems laikotarpiams, lyg vėliau įvyks tam tikri stebuklai, arba nėra strateginio mąstymo ir realaus tiek viešųjų finansų išlaidų, tiek tvarių pajamų planavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Manau, racionalios pastabos. Toliau E. Pupinis pasisako už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų abejonių mes galime prisakyti dėl tvarių finansų, tačiau realijos yra tokios, kad vis dėlto infliacija šiuo metu yra ir turėtume kompensuoti asmenims, kurių mažos pajamos, tam tikrus netekimus. Bet niekas iš tikrųjų nesako, kad dėl tvarių finansų neturime rūpintis. Savaime suprantama, turi rūpintis ir rūpinasi Vyriausybė. Bet, kaip buvo pasakyta, šiuo metu iš tikrųjų socialiniame biudžete nėra išeikvojamos visos lėšos.
Tai sunku lyginti su 2008 metais, kai jau iš karto buvo aišku, kad tvarių pajamų tikrai nebus ir nebuvo, ir iš esmės buvo sukurtas toks precedentas, kad skaičiuojamas kelių milijardų netekimas turėjo būti kažkaip kompensuotas. Savaime suprantama, tikėsimės, kad tokios situacijos nebus, nes prognozių yra įvairių. Nemanau, kad bus tokia gili krizė, kokia buvo 2008 metais, nes iš tikrųjų šiuo metu, tai rodo tam tikros tendencijos, vis dėlto pajamos ir biudžeto pajamos auga. Aišku, dalis jų auga dėl infliacijos, bet kita dalis dėl to, kad mūsų verslai pakankamai sėkmingai dirba, perorientuoja savo verslus, dirba su kitomis šalimis ir patikimomis rinkomis. Tikrai, manau, reikia palaikyti, nes turime spręsti ir šios dienos problemas.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.38 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1413(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1413(2). Svarstymas. Pranešėjas – gerbiamas J. Jarutis pakeičia A. Pocių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komiteto siūlymas atspindi tik techninį projekto pataisymą, projekto esmė išlieka ta pati – išbraukti naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklų, priedėlių ir šaudmenų sąrašo ir leisti į civilinę apyvartą.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti užsirašė net keturi Seimo nariai. Pirmoji kalbės L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pabandysiu kaip įmanoma trumpiau. Iš tiesų tiek Seimo medžiotojų dėmesio nesu dar sulaukusi nuo pat kadencijos pradžios. Ir visa tai dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų, kurios yra tokios nepaprastos. Pasisakau prieš. Palaikau idėją, kad piliečius ir jų organizacijas, ypač karo akivaizdoje, būtina įtraukti į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui, suteikti tam reikalingas priemones, netgi naktinio matymo taikiklius. Tačiau šiuos prietaisus, mano įsitikinimu, vykdydami tarnybą gali naudoti tik sukarintų organizacijų nariai. Kitiems naudoti šią įrangą galima būtų leisti tik paskelbus karo padėtį šalyje. Pagal siūlomus pakeitimus, kaip suprantu, naktinius taikiklius, duslintuvus galėtų turėti ir naudoti bet kas, tai yra ne tik A kategorijos ginklus turintys asmenys, bet ir kitų kategorijų ginklus. Civilinėje prekyboje jau šiandien galima įsigyti ir turėti naktinio matymo prietaisus, tačiau naktinio matymo taikikliai į civilinę prekybą, mano nuomone, jokiu būdu patekti neturėtų. Nesu tikra, kad, prisidengus karo ir pilietinio pasipriešinimo tema, šie prietaisai neatsiras medžiotojų rankose medžioklės metu. Juk turėti juos medžiotojams bus galima, iniciatoriai sako, kad naudoti negalės. Lieka labai plona linija – ministro įsakymu tvirtinamos Medžioklės taisyklės. Kaip žinome, ministro tėtis yra medžiotojas. Manau, kad netrukus Seimo darbotvarkėje atsiras ir Medžioklės įstatymo pakeitimų. Man asmeniškai susidaro toks įspūdis, kad prisidengiant karo grėsme bandoma padaryti tai, ko nepavyko padaryti dešimtmetį, – leisti naktinius taikiklius naudoti medžiotojams, sporto atstovams ir asmenims, ginklą naudojantiems profesinėje veikloje. Medžiotojai atkerta, kad galimybė naudoti šiuos prietaisus sumažintų medžioklės metu sužeistų žvėrių skaičių. Pasitaiko, kad gyvūnai būna sužeisti ir kankinasi, kol galiausiai dėl infekcijų vis tiek nugaišta. Savo ruožtu gamtosaugininkai atkerta tokiems medžiotojams: jeigu medžiotojai prastai šaudo, jiems ne tik naktinio matymo įrangos nereikia duoti, bet ir atimti medžiotojo bilietus.
Visuomeninės organizacijos, kovojančios už gyvūnų teises, kategoriškai nepalaiko pakeitimų, leidžiančių medžiotojams turėti ir naudoti naktinius taikiklius. Naktį gyvūnai yra aktyvesni ir medžiotojai, naudodami naktinius matymo prietaisus, atima iš gyvūnų galimybę išsigelbėti. Naktiniai taikikliai neabejotinai yra, mano manymu, nehumaniška medžioklės priemonė.
Noriu pasakyti, kad miškas – ne karo laukas ir juo labiau ne skerdykla. Tai gyvūnų namai, visų pirma, jų gyvybės vieta. Skerdyklon patekęs gyvūnas nebeturi jokio šanso išlikti gyvas, jo egzekucijos momentas žinomas minučių tikslumu. O štai miške žvėris gali išgyventi ir šią dieną, ir kitą, gali dar ne kartą susilaukti ir užauginti palikuonių. Jis gali pasprukti nuo plėšrūnų, išvengti medžiotojų ir vieną dieną nugaišti visai ne nuo kulkos. Gyvūnas kasdien kovoja už savo gyvybę, kad ir kokia būtų to kaina, ir jis negali būti sulyginamas su mūsų iš anksto pasmerkta skerdiko peilio belaukiančia auka. Būtent todėl miške ir medžioklėje nėra ir negali būti vietos skerdyklos filosofijai.
Pagaliau paklauskime bet kurio lietuvio (kokie 99 % iš jų, mano žiniomis, nėra medžiotojai), ar jie sutiktų su tokiais pakeitimais, pagal kuriuos mūsų girios būtų prilyginamos gyvūnų skerdykloms. Manau, kad atsakymas būtų neigiamas. Nepalaikau šių pakeitimų, nes, kaip motyvuojama, Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir kitų sukarintų organizacijų nariai ir dabar gali turėti šiuos A kategorijos ginklų priedus.
PIRMININKAS. Dabar medžiotojų atstovams žodis. Pirmasis – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kažkaip nesinori atstovauti. Apskritai šis įstatymo projektas yra ne apie medžiotojus. Drįstu… Gal ir keistai skamba, kad mes iš vienos frakcijos, o kalbame priešingai. Noriu pasakyti gerbiamai kolegei, mano žiniomis, ministro tėtis nėra nei medžiotojas, nei žvejys. Tiesiog tą informaciją reikėtų pasakyti tiksliai.
Jeigu kalbėtume apie šio įstatymo esmę, taip, medžiotojai yra ta visuomenės grupė, kuri turi tam tikrų kategorijų ginklų. Bet ginklų Lietuvoje šiuo metu turi apie 95 tūkst. asmenų, galinčių turėti ginklą, iš jų tik apie 30 tūkst. yra medžiotojai. Viską suvesti į medžioklę, manau, nėra sąžininga ir teisinga. Projekto esmė yra išbraukti naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklų, priedėlių ir šaudmenų sąrašo. Mes nesame kažkokie inovatoriai šiuo atveju. Kiek prisimenu iš atminties, dvi kaimyninės šalys – Lenkija ir Latvija, kiek pamenu, Čekija turi galimybę civilinėje apyvartoje šiuos naktinius prietaisus pardavinėti.
Apskritai šito projekto tikslas atspindi visuotinės gynybos principą. Agresijos atveju kiekvienas pilietis privalo ginklu ginti Lietuvos nepriklausomybę – taip mes prisiekėme duodami Seimo nario priesaiką ir karys taip prisiekė – saugoti Lietuvos teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Karo padėties metu piliečiai, turintys ginklų, įsilietų į kovinių asmenų ir jų organizuotų ginkluotų pasipriešinimų bei partizaninius vienetus. Ne laikas, kaip sako, šunį lakinti, kai reikia į medžioklę eiti. Jau vėl grįžtame prie medžioklės. Mūsų visuomenė, kuri turi leidimus turėti ginklą, turi turėti galimybę ir pasirengti su tam tikrais priedėliais atlaikyti, atgrasyti mūsų galimus priešininkus.
Dabar Ukrainoje mes matome situaciją, kai tam tikrą pranašumą… Kodėl ukrainiečiai taip puikiai priešinasi? Todėl, kad jų kariuomenė su Lietuvos pagalba turi tam tikrų priemonių, kurių neturi rusų kariuomenė. Todėl šitų priemonių naudojimas yra tikrai efektyvus ne tik kaip žudymo priemonių, bet ir kaip atgrasymo priemonių. Apskritai, galite įsivaizduoti, 95 tūkst. ginkluotų asmenų, turinčių visas įmanomas priemones, yra keturis kartus daugiau negu mūsų kariuomenė. Tai yra didžiulis potencialas mūsų šalies gynybos. Karas vyksta nepriklausomai nuo laiko, yra įvairių patarlių apie kariuomenės gyvenimą, bet karas vyksta tada, kada jis vyksta – vyksta ir naktį, vyksta ir dieną. Jeigu mes neturėsime galimybės pasipriešinti būtent tuo metu, kai pačiam priešui nenaudinga, nenaudingiausia, tai mes būsime kvaili, drįstu pasakyti.
O jeigu vėl kalbėtume apie medžiotojus, esu giliai įsitikinęs, 99 % laikosi įstatymų, laikosi taisyklių ir dėl kelių neklaužadų, kaip sakau, mesti dėmę ant visos medžiotojų bendruomenės yra nesąžininga. Medžioklė – sena profesija, senas pomėgis, nuo viduramžių jis buvo, yra ir bus, aš manau. Nepainiokime dviejų dalykų. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra gynybinių Lietuvos galių stiprinimas. Kviečiu, kolegos, prisijungti palaikant šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisako A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš tikrai siūlau pritarti svarstomam įstatymo projektui. Man tikrai nėra priimtina, kad mes bandome šalies galimybę, šalies rengimąsi galimam pilietiniam pasipriešinimui matyti kaip tai, kas gali būti panaudota kažkokiai siaurai piliečių grupei. Man tikrai nėra priimtina, kad visur ir visada tradiciškai mes tarp savų piliečių ieškome priešų, priešų grupių, jeigu jų nerandame, bandome dirbtinai sukurti. Aš prisijungiu prie gerbiamo Jono išsakytų argumentų, kad pirmiausia Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad būtina peržiūrėti teisinį reguliavimą, kad šalies teritorinei gynybai būtų galima pasitelkti visus asmenis, galinčius valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, taip pat profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, lygiai taip pat ir piliečius, kurie patys yra pasirengę dalyvauti pilietiniame pasipriešinime ir lygiai taip pat yra pasirengę nedelsdami įsitraukti į kitų piliečių rengimą tam.
Įstatymo pakeitimas, kuriuo suteikiama teisė minimiems atstovams įsigyti ir turėti (pasakau turėti, o ne naudoti) naktinių prietaisų, kaip minėjau, yra papildoma galimybė. Nereikia ieškoti, skirstyti mūsų atskirus piliečius į atskiras grupes ir neformuoti dirbtinų priešų. Pasitelkime savo piliečius. Tai yra šalies galimybė. Geriausių pavyzdžių mes tikrai turime. Paimkime kad ir mūsų kaimynus suomius, kurių pilietinio pasipriešinimo strategija ir yra formuojama būtent tokiu pagrindu, kad visi piliečiai, visos grupės, ypač turinčios geras galimybes, ir pasirengusių piliečių grupės yra įtraukiamos į tuos mokymus ir į visos pilietinės visuomenės rengimą.
Todėl, mieli kolegos, aš kviečiu šiandieną pritarti šiam projektui ir eiti toliau prie jo priėmimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis diskusijoje kalbės J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki gyvi, gerbiami kolegos. Turbūt jau daug argumentų išsakyta. Aš noriu tik trumpai pasakyti, kad tai tikrai aiškus projektas, ir kviečiu palaikyti. Žinote, pilietinį pasipriešinimą mes tikrai turime stiprinti ir turime suprasti, kad ginklas savaime neiššauna. Priklauso, kurio žmogaus rankose yra.
Kaip ir buvo minėta, medžiotojai kaltinami kažkokiu žudymu. Aš tikrai nesijaučiu žudiku, nors esu medžiotojas. Mes ir medžioklėje tikrai stipriname, prižiūrime, saugome fauną, atliekame selekciją. Šis įstatymas tikrai neatveria kelio medžiotojams naudoti šiuos prietaisus, nors noriu pažymėti, kad ir šiandien medžiotojai turi termovizorinius binoklius, per kuriuos gali stebėti gamtą. Dėl to žvėrių gausa tikrai nesumažėjo. Tikrai realiai galvokime, kad turime…
Žinote, išvykome į Ukrainą ir vakar grįžome su P. Saudargu, L. Kasčiūnu. Mes vežėme ten termovizorių, vežėme tam tikros įrangos. Jie prašo šių dalykų tam, kad galėtų kovoti su agresoriumi, su priešu, kad galėtų apginti savo tėvynę. Aš manau, mūsų žmonės, turėdami tokios įrangos, pratinsis, supras, koks tai daiktas. Ypač šiuo metu dar net ir neįmanoma jų įsigyti. Dar ir tie argumentai.
Mieli kolegos, tikrai prašau neieškoti baubų ir atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusiją baigėme. Balsuosime vėliau.
Dar motyvai. Nors užsirašė daugiau, bet yra galimybė tik vienas – už, vienas – prieš. Už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos ir kolegės, noriu pasakyti tokią medžioklišką išmintį, kad ne laikas lakinti šunį, kai reikia eiti medžioti. Šie prietaisai (Ukrainos karas parodė) yra mirties ar gyvybės klausimas. Lietuvoje viso labo yra 40 tūkst. medžiotojų, kurie turi įvairios patirties. Šiandien ne kiekvienas šaulys, gavęs šaulio kepuraitę, gali pataikyti į greitai skuodžiantį elnią ar šerną. Tam reikalinga praktika. Būtent karas Ukrainoje parodė, kad naktinio matymo prietaisai, taikikliai, termovizoriai, suteikia pranašumą prieš Rusijos ordas, kurios užplūdo Ukrainą. Mes neturime tiek karių, kad galėtume kaip ukrainiečiai priešintis kur kas didesnės valstybės agresijai, todėl mūsų piliečiai, kurie gali laikyti ginklą, kurie turi ginklą, turėtų būti maksimaliai pasirengę ginti savo teritoriją ir organizuoti teritorinę gynybą.
Aš niekaip nesupratu šaulių ir medžiotojų supriešinimo, pasigirsta įvairiausių, sakykime, ir save pristatančių kariuomenės kūrėjais veteranų, na, tokių minčių, kad neva medžiotojai kaip sovietiniais laikais ginkluoti dvivamzdžiais. Beje, kiekvienas medžiotojas turi tikrai puikų graižtvinį ginklą, juo gali kovoti ir kilometro atstumu, ir dar didesniais atstumais su priešu, todėl 40 tūkst. medžiotojų turi būti pasirengę teritorinei Lietuvos gynybai.
PIRMININKAS. Prieš kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Matyt, reikėtų pasveikti konservatorius, ypač L. Kasčiūną, įgyvendinusius didžiausias ir geriausias „bebrų“ laikų svajones liberalizuoti naktinių taikiklių naudojimą. Kiek per praėjusias kadencijas būdavo stengiamasi, niekada nepavykdavo, dabar, yra panašu, pavyksta prisidengus Ukrainos karu.
Norint padėti kariuomenei arba užtikrinti civilinę gynybą, buvo galima priimti kitus sprendimus, tarkime, sandėliuoti ir paskui karo atveju dalinti tokią optiką. Manyčiau, kad daugiausia ir geriausiai iliustruoja situaciją pristatymo metu pono A. Pociaus pasakyta mintis, kad medžioklėje bus nedraudžiama turėti. Kol kas negalės tik naudoti. Manau, visi suprantame, kokia bus kontrolė, kai galės legaliai turėti, ir kas patikrins, ar tu tuo metu žiūrėjai per taikiklį, ar tu tuo metu per taikiklį nežiūrėjai.
Manyčiau, kad kalbant, kaip vienas kolega sakė, apie mirties ir gyvybės klausimus, pirmiausia reikėtų kalbėti apie gyvūnų, stirnų arba kitų gyvūnų, gyvybės ir mirties klausimus, nes būtent jiems šis klausimas pastaruoju metu ir taps aktualiausias.
PIRMININKAS. Gal… (Balsai salėje) Dar dėl vedimo tvarkos E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gal kas nors gali suprasti, kad čia ir dėl balsavimo motyvų pasisakysiu, nes nežinau, kaip kas traktuoja. Kolegos, yra tokia liga diarėja, tai yra virškinimo trakto sutrikimas, bet būna ir burnos diarėja, ji šiandien pasireiškia kolegei L. Girskienei. Aš noriu pasakyti, kad aš niekada…
PIRMININKAS. Kolegos, gal neįžeidinėkime vieni kitų.
E. GENTVILAS (LSF). …medžiotojo bilieto nesu turėjęs.
PIRMININKAS. Atsiprašau, ne dėl vedimo tvarkos kalbate. (Balsai salėje) Neįžeidinėkime vieni kitų komentuodami pasisakymus. Seimo nariai turi savo poziciją, jos yra skirtingos, kam nors galbūt viena ar kita pozicija nepatinka. Baigiame diskusiją dėl šio klausimo. Balsavimas po svarstymo nustatytu laiku. Jis visiškai priartėjo.
10.59 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1229(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1230(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1231(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1232(2), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 641 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1233(2), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 375 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1234(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1235(2) (svarstymas)
Dabar 1-9 klausimų paketas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir šeši lydimieji. Kviečiu į tribūną A. Ažubalį pateikti pagrindinio komiteto išvadą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas įstatymo projektą svarstė dviejuose posėdžiuose. Yra komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Ir dabar tikriausiai reikia eiti pastraipsniui pagal tuos pasiūlymus, kuriuos teikia kolegos.
PIRMININKAS. Dabar jūs tik bendrą išvadą pateikite dėl atskirų projektų, o čia bus kita stadija dėl pasiūlymų.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Bendra išvada yra pritarti visiems trims projektams su komiteto pataisomis. (Balsai salėje) Su tomis, kurioms pritarė komitetas svarstymo metu.
PIRMININKAS. Kolegos, susikaupkime. Paminėkite dėl visų projektų, dėl kurių buvote pagrindinis komitetas, kokios jūsų išvados.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Trims teisės aktams yra pritarta bendru sutarimu komitete.
PIRMININKAS. Jums buvo priskirti…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tai yra, aš galiu pasakyti, pagrindinio komiteto išvada yra dėl Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1231. Čia pritarta visoms pataisoms ir bendru sutarimu pritarta komiteto bendrai išvadai.
Taip pat pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1235. Taip pat pritarta bendru sutarimu.
Ir pagrindiniam – tai Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektui – pritarta po svarstymo komitete.
PIRMININKAS. Kol kas dėkui. Dėl daugelio šio paketo projektų papildomas komitetas buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kviečiu M. Lingę pateikti išvadas dėl projektų.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pagrindinį Diplomatinės tarnybos įstatymą komitetas svarstė kovo 16 dieną. Apsvarstęs įvairius pateiktus pasiūlymus, komitetas pateikė pagrindiniam komitetui siūlymus tikslinti projektą trimis punktais, tai sutvarkyti Atestacijos komisijos reglamentavimą, numatant, kad būtų teikiamos motyvuotos rekomendacijos. Taip pat buvo pasiūlyta, kad su kompetentingos institucijos išvada būtų supažindintas kandidatas, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus ir numatant saugiklius, kada to padaryti negalima. Ir buvo paskutinis komiteto pateiktas pasiūlymas, reglamentuojant išlaikytinių išlaikymą užsienio valstybėje, dėl išlaidų kompensavimo mokėjimo tvarkos patikslinimo. Komiteto siūlymas buvo pritarti pateiktam įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, jiems komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. Tam pritarta bendru sutarimu.
Komitetas buvo pagrindinis svarstant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiame pateiktame įstatyme tikslinama tik įsigaliojimo data. Siūloma, kad nuo birželio 1 dienos, – iki numatytos projektų iniciatorių terminai jau yra pasibaigę. Šiam projektui pritarta bendru sutarimu.
Komitetas buvo papildomas dėl Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo. Išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Taip pat yra pritarta bendru sutarimu.
Nekartodamas pagarsinsiu, kad analogiška kaip anksčiau minėta išvada buvo ir dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Žvalgybos įstatymo ir Prokuratūros įstatymo pakeitimų, visiems buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl dviejų projektų pagrindinis buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kviečiu L. Kasčiūną pateikti komiteto išvadas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mes svarstėme šiuos projektus ir bendru sutarimu jiems pritarėme. Jokių didelių diskusijų nebuvo, galime judėti į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir teliko išklausyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl 1-9.6 klausimo – Prokuratūros įstatymo 375 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. I. Haase pateiks išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir Teisės departamento pateiktus pasiūlymus ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Išvadas išklausėme. Dabar diskusija. Žinoma, būčiau dėkingas, jeigu kas nors iš diskusijoje užsirašiusiųjų atsisakytų žodžio, šiek tiek vėluojame pagal darbotvarkėje nustatytą laiką.
Pirmasis – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiami kolegos, su įstatymu būtų viskas kaip ir gerai, tačiau sakykite, kas čia per praktika statyti vežimą prieš arklį? Kalbu, žinoma, apie partnerystės sąvoką. Mes turime stabdyti tokią ydingą praktiką, ir paaiškinsiu kodėl.
Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo 38 straipsniu, kurį cituoja kolega Tomas Vytautas, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai, vaikai, broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Bet kad kolega Tomas Vytautas bendrai gyvenantiems, bet neįregistravusiems santuokos nori prakišti partnerių statusą, nors pats savo pasiūlyme taip detalizuoja partnerystės sampratą (cituoju): „partnerystė, kai ji įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“. Kolega, gal apsispręskite dėl partnerystės sampratos, įregistruota ji ar ne, ir neklaidinkite visuomenės. Manau, Konstitucijoje aiškiai apibrėžta, kad šeima lyčiai neutrali, o santuoka – vyro ir moters sąjunga. O kur apibrėžta partnerystė?
Jūs argumentuojate tuo, kad partnerystė jau įteisinta Civiliniame kodekse. Taip, tačiau to negana. Štai Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas daktaras V. Vaičaitis teigia, kad kyla rimtų abejonių dėl Civilinio kodekso blanketinių nuorodų į registruotą partnerystę, siejant ją su šeimos teise, konstitucingumo. Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas aiškiai išdėstė (cituoju): „Jeigu nebus įtraukti partneriai, net ir priėmus Partnerystės įstatymą tokios galimybės nebus naudotis šio įstatymo suteiktomis teisėmis ir garantijomis, arba tol, kol nepriimsime Partnerystės įstatymo, net ir įrašytos į įstatymą tos garantijos partneriams negalios.“ Ar pastebėjote, kad pristatydamas savo pasiūlymus jis jau nemini nei Civilinio kodekso, nei Baudžiamojo kodekso, nei Konstitucijos. Ir taip Partnerystės įstatyme numatyta partnerystės samprata, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, pamažu atgulė jau ir į kitus teisės aktus. Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą, Vyriausybės nutarimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir kitus.
Dar norėčiau paklausti, kodėl negirdime tautos nuomonės ir buldozeriu stumiame partnerystės tematiką? „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apie Partnerystės įstatymą ir jo svarstymą Seime Ukrainoje vykstančio karo kontekste apklausa parodė griežtą visuomenės nusiteikimą prieš. Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties šeimas, kaip buvo formuluojama klausime, nepritaria daugiau negu 70 % visuomenės. Tai liudija visuomenės apklausų duomenys.
Kolegos, na, negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui ir jus kviečiu balsuoti prieš, nes, mano supratimu, partnerystės sąvoka teisės aktuose gali būti tik po to, kai bus patvirtintas Partnerystės įstatymas ir žinosime, koks jis iš tikrųjų. O gal įstatymas apskritai nebus priimtas, tad nestatykime vežimo prieš arklį ir grąžinkime įstatymą komitetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad reikėtų pradėti nuo teisėkūros kūrimo principų. Šitas įstatymas buvo pateiktas su daug straipsnių pakeitimų, po to dar keletą straipsnių keitė, po to tuos straipsnius išbraukė. Tokiu atveju, aš manau, logiškiau yra nauja užsienio… Diplomatinės tarnybos įstatymo versija, nes tai neklaidintų žmonių, mat atsiranda vienu pavadinimu, o išeina kitu.
Reikia pasakyti, kad tikrai daromas žingsnis į priekį, ir aš džiaugiuosi, nors kartu tiek su darbo taryba, tiek su profsąjungomis, kurios egzistuoja Užsienio reikalų ministerijoje, teikėme daug pastabų ir pasiūlymų. Siūliau ne aš politiškai sugalvojęs, bet teikė patys diplomatai, kurie kasdieniame darbe susiduria su šiomis problemomis. Reikia pasidžiaugti, kad į kai ką atsižvelgė, bet dar daug ką buvo galima padaryti geriau. Kodėl reikia pakeisti Diplomatinės tarnybos įstatymą, čia nebuvo paminėta. Visi vienu balsu sako, kad reikia padaryti diplomatinę tarnybą patrauklesne darbo vieta, nes pagal visus rodiklius ji viena iš paskutinių, tad nenuostabu, kad per metus išeina virš 20 ir daugiau jaunų diplomatų iš darbo – paprasčiausiai nemato prošviesių.
Manau, kad mes, kaip įstatymų leidėjai, turime siekti, kad įstatymas būtų skaidrus, aiškus, motyvuotas ir visi kiti dalykai. Bet jeigu įstatyme nuolatos atsiranda žodžiai „gali būti“, tai aiškumo neduoda, nes gali būti, gali ir nebūti. Tokių pastabų aš teikiau ne vieną, gaila, kad buvo atmesta.
Iš viso man nesuprantama, kodėl to Seimo komiteto dauguma nuėjo prieš ministrą G. Landsbergį – jis ėjo į rinkimus su vėliava diplomatinę tarnybą depolitizuoti. Deja, komiteto nariai, tie patys konservatoriai, siūlė visiškai kitokį variantą, tai yra padaryti tą struktūrą dar labiau politinę. Labai nustebau pažiūrėjęs į įstatymo projektą ir pagrindinio komiteto išvadą, kad 281 straipsnio, už kurį buvo nubalsuota, iš viso neliko. Aš nežinau, kas čia per?.. Vėlgi svarstymo metu buvo pateikta pataisa, už ją nubalsuota, o galutiniame variante jos nėra. Man čia klausimas ir aš kreipiuosi į Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją, kad pasiaiškintų, kodėl komiteto išvadose prieš pataisas, prieš kurias pasisakė pats užsienio reikalų ministras… šiandien aš jų nematau. Aš manau, tai būtų žingsnis atgal, jeigu mes politizuotume šitą tarnybą.
Suprantu, buvo sunkūs laikai, trūko diplomatų, šiandien Lietuvoje ne viena aukštoji mokykla rengia diplomatus ir reikia, kad šioje tarnyboje dirbtų profesionalūs žmonės. Atskirų pataisų, apie kurias mes kalbėsime svarstymo metu, aš, ko gero, dabar nedetalizuosiu, bet noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu mes kalbame, kad tarnyboje daugiau aiškumo būtų patiems diplomatams, manau, labai svarbus dalykas, kad jie gautų informaciją, kad jie dalyvautų atestacinėje komisijoje. Labai gaila, kad tiek mūsų komitetas, tiek Užsienio reikalų komitetas nepritarė, tarnyboje yra ir darbo taryba, ir profesinių sąjungų. Aš manau, nuo to blogiau nebūtų, jeigu atestacinėje komisijoje būtų tiek vienos organizacijos žmonių, tiek kitos. Manau, jie turi vieną bendrą tikslą – kad tarnyba dirbtų kuo geriau ir tarnybos rezultatai būtų kuo didesni.
Norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, taip, daliai socialinės srities pataisų buvo pritarta, bet, aš manau, mes galėjome padaryti daugiau, kad ši tarnyba tikrai taptų patrauklesnė, jauni diplomatai nepaliktų tarnybos, o būtent tarnautų Lietuvai. Tikiuosi, svarstydami ir balsuodami dėl pataisų jūs atsižvelgsite į kai kurias pataisas, kurias teikiau kartu su profesinėmis sąjungomis ir darbo tarybomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis diskusijoje kalba Ž. Pavilionis. Atsisako. Puiku. Dėl gerbiamo A. Syso iškelto klausimo apie dingusį vieną straipsnį, tikiuosi, komiteto pranešėjas galės pateikti paaiškinimus. Dabar vėl kviečiu į tribūną A. Ažubalį. Svarstysime pasiūlymus pastraipsniui.
Pirmiausia 3 straipsnis. Čia yra Seimo narių A. Syso ir G. Palucko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, man čia pristatyti?
PIRMININKAS. Pirmiausia, taip, jūs pristatykite ir iš karto atsakykite, ar tenkina komiteto pritarimas iš dalies, ar prašysite balsuoti dėl visos apimties pasiūlymo?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš džiaugiuosi, jog iš dalies pritaria, kad atestacijos komisijos teikia motyvuotas rekomendacijas, to nedarė iki šiol. Bet aš labai noriu paprašyti, čia buvo daugiau pasiūlymų, bet dėl pasiūlymo, kad atestacijos komisijoje būtų ne vienas darbuotojams atstovaujančios organizacijos narys, o tiek darbo tarybos, tiek profesinių sąjungų, čia yra dėl 3 straipsnio trečias pasiūlymas, dėl šito pabalsuoti. Dėl kitų dviejų siūlau nebalsuoti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Jeigu galima, pirmininke, pasakysiu taip. Čia laužiamasi pro atvirus vartus, nes komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlančiai projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kad (cituoju): „Ne mažiau kaip vienas atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.“ Vadinasi, gali būti ir daugiau, bet ne mažiau kaip vienas. Čia viskas gerai.
PIRMININKAS. Galbūt po šio patikslinimo gerbiamas Algirdas neprašys balsuoti? Įjunkite dar kartą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš suprantu, kad šiandien geras ministras, bet rytoj gali būti kitoks ministras, ne toks geras kaip šitas ministras, kuris sutinka, kad būtų. Tai yra žymiai geriau, kai įstatyme mes aiškiai parašome: yra darbo taryba ir yra profesinės sąjungos. (Balsas salėje) Daugiau jokių atstovų nėra. Po vieną atstovą iš šių organizacijų. Aišku ir suprantama. Daroma nereikalinga konkurencija tarp dviejų organizacijų arba, taip sakant, romėniškai – skaldyk ir valdyk, ir turėsi rezultatą. Bet, man atrodo, mūsų tikslas šiuo įstatymu padaryti, kad visi dirbtų kuo našiau ir geriau. Ar nukentės atestacinė komisija, jeigu joje bus tiek darbo tarybos, tiek profsąjungų atstovas? Kam mes taip įrašome? Džiaugiuosi, kad dabar ministras yra geras, bet visokių ministrų būna.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik galiu papildyti. Pone Sysai, jūs puikiai žinote…
PIRMININKAS. Gerbiamas…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …dažnai organizacijose būna dvi ar trys profsąjungos. Ką tada darysime? Todėl pataisa, sakyčiau, yra gera.
PIRMININKAS. Gerbiamas komiteto pranešėjau, mes argumentus išgirdome. Jeigu pasiūlymo autorius reikalauja balsuoti dėl tos įvardintos jo pasiūlymo dalies, tai mes turime balsuoti. Balsuosime už A. Syso įvardintą jo siūlymo dalį, jai komitetas tik iš dalies pritarė. Balsuojame, ar ją priimti visa apimtimi.
Už – 44, prieš – 26, susilaikė 66. Pasiūlymui nepritarta. Lieka dalinis komiteto pritarimas pasiūlymui taip, kaip komitetas suredagavo.
Dėl 5 straipsnio taip pat yra A. Syso ir G. Palucko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašom autorių pristatyti ir pasakyti, ar prašote balsuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Ne, šiuo atveju aš neprašau balsuoti. Aš pasitariau ir su profesinėmis sąjungomis, ir su darbo taryba, kadangi yra tam tikras pasipriešinimas, negaišinsiu laiko ir taupysiu mūsų darbo dieną.
PIRMININKAS. Tada aš ir neprašau komiteto komentaro, nes autorius atsiima pasiūlymą. Toliau yra pasiūlymas dėl 13 straipsnio vėlgi tų pačių autorių, jam komitetas pritarė iš dalies. Laukiu atsakymo iš pasiūlymo autorių, ar dalinis pritarimas tenkina, ar prašote balsuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, priminkite…
PIRMININKAS. 13 straipsnis, kur kalbama apie priedų ir priemokų sumą.
A. SYSAS (LSDPF). Nereikia, ačiū. Siūlau nebalsuoti, nes dabar pritarta dar didesnei, taip sakant, neriboti 70 %… Neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Priimame straipsnį iš dalies komiteto paremtu pasiūlymu. Dėl 14 straipsnio vėl G. Palucko ir A. Syso pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Norėčiau visgi dėl jo šiek tiek pasakyti. Situacija yra tokia, kad ne iš blogos valios teikiamas šitas pasiūlymas, nes tokia situacija egzistuoja visose įstaigose. Dėl lėšų trūkumo paprasčiausiai vertinant darbuotojus dažniausiai apsiribojama gerai, nors gali žmonės labai gerai dirbti. Pirmiausia žiūrima į darbo užmokesčio fondą, ar yra galimybė įvertinus labai gerai kaip nors atsidėkoti tiems žmonėms, o ne tik parašyti, kad labai gerai. Būtent darbuotojai ir siūlo, kad nebūtų dešimt metų iš eilės gerai, gerai, gerai…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia ne tas. Ne apie tai kalbama.
PIRMININKAS. Čia, kolega, jūs ne apie tą kalbate.
A. SYSAS (LSDPF). 14 straipsnio 4 dalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, ne.
PIRMININKAS. Čia 3 dalies 6 punktas, kur „raštu pavedus laikinai atlikti kito diplomato pareigybei nustatytas funkcijas, nustatomos pareigybės, kurios funkcijos laikinai atliekamos…“
A. SYSAS (LSDPF). Dėl šito neprašau.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Yra atsižvelgta kituose straipsniuose.
PIRMININKAS. Taip, bet čia yra nepritarta. Fiksuojame, kad šiuo atveju pasiūlymui nėra pritarta ir autorius atsiima.
Toliau yra dėl 16 straipsnio. Čia turbūt ta jūsų 4 dalis.
A. SYSAS (LSDPF). Buvo 14 straipsnis, ne 16 straipsnis.
PIRMININKAS. Dėl straipsnių mes kažkaip nesutariame. Keičiamas 41 straipsnis, patikslinu.
A. SYSAS (LSDPF). Supratau. Aš pratęsiu galbūt.
PIRMININKAS. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Kad nebūtų taip, kad darbuotojai vertinami tik gerai daug metų, siūloma, kad, jeigu iš eilės trejus metus vertinama gerai, galėtų pretenduoti ir į didesnį darbo užmokestį, ir į kitus įvertinimus, kai būna įvertinama labai gerai. Aš tą siūliau ir komitetui. Suprantu, kad tai įgyvendinti sunkiau, nes gali reikalauti papildomų finansinių lėšų, bet mūsų Seimas ne vieną kartą priėmęs tam tikras įstatymo nuostatas, kurios įgyvendinamos ne iš karto priėmus visą įstatymą, tam tikri straipsniai atidedami metams ar kitokiam laikotarpiui. Tai būtų logiškas paskatinimas žmonėms ir toliau sąžiningai, dorai, gerai dirbti ir tikėtis įvertinimo.
PIRMININKAS. Ar prašysite balsuoti dėl šio pasiūlymo?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, prašau.
PIRMININKAS. Tada komiteto pozicija.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas remiasi tokiais pačiais principais kaip ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas. Aišku, nepritariame siūlymui, kad jeigu diplomatas tris kartus iš eilės buvo įvertintas gerai, tai sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip ir įvertinimas labai gerai.
Šis pasiūlymas tikrai nėra pagrįstas, nes siūloma nuostata sudarytų sąlygas užimti aukštas diplomato pareigybes tiems diplomatams, kurie niekada nebuvo įvertinti labai gerai. Taip būtų iškreiptas tarnybinės veiklos vertinimo teisinio reguliavimo sistemiškumas ir nuoseklumas, nes neliktų esminių skirtumų tarp vertinimo gerai ir labai gerai.
Kolegos, siūlau nepritarti šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Už – 21, prieš – 30, susilaikė 68. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra tų pačių autorių net du pasiūlymai dėl 17 straipsnio. Galbūt taupydamas laiką A. Sysas pristatys abu ir pasakys, ar dėl abiejų prašo balsuoti, nes komitetas abiem pasiūlymams nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš neprašysiu balsuoti, tik noriu atkreipti dėmesį, kodėl atsirado. Sistemiškai žiūrint, ambasadoriams pratęsiama vienu laikotarpiu, o visiems kitiems diplomatams, einantiems kitas pareigas, – trumpesniu laikotarpiu. Tai ir buvo iš vidaus siūlymas sulyginti. Kadangi atsisakoma, atsisakė ir pagrindinis komitetas, todėl aš neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Tada gal nekomentuojame, nes autoriai atsiima. Toliau dėl 18 straipsniu keičiamo 43 straipsnio taip pat yra A. Syso ir G. Palucko pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies. Klausiu, ar tenkina dalinis pritarimas?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, aš džiaugiuosi, kad mūsų siūlymui pritarta visiškai, na, čia iš dalies. Bet noriu atkreipti dėmesį, nes tai yra susieta su kompetentingų įstaigų pažymomis, kai skiriamas diplomatas. Bet priimant į diplomatinę tarnybą šitie žmonės jau patikrinami. O skiriant atskirai dar kartą tikrinami. Iki šiol žmonės nebuvo supažindinami, dėl ko jie neskiriami. Tai atsiranda prievolė.
Deja, šiame straipsnyje atsiranda nauja sąvoka, kad vis tiek kompetentinga įstaiga, pirmiausia tai Valstybės saugumo departamentas, gali nuspręsti, kad tai gali pakenkti jos veiklos darbui, todėl neviešinti to. Išeina, lyg viena ranka mes leidžiame susipažinti, bet galbūt ta kompetentinga įstaiga paprasčiausiai nuspręs nesupažindinti. Straipsnyje atsiranda keista dviprasmybė, nes žmonės ir toliau nežinos, kodėl, dėl kokių priežasčių jie negali važiuoti į vieną ar kitą šalį.
PIRMININKAS. Bet, kaip supratau, jūs neprašote balsuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Neprašau.
PIRMININKAS. Straipsniui pritariame su daliniu pritarimu pasiūlymui.
Toliau 27 straipsnis, kuriuo keičiamas 61 straipsnis. Taip pat A. Syso ir G. Palucko pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė. Klausiu autorių pozicijos.
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia tas pats.
PIRMININKAS. Diplomatinių rangų suteikimo eilė.
A. SYSAS (LSDPF). Aš neprašau dėl to balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Tada lieka nepritarimas, autoriai atsiima.
62 straipsnis. Taip pat A. Syso ir G. Palucko pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad čia vienas iš tų straipsnių, kur atsiranda „gali būti“. Gerbiami kolegos, ar mes sutariame, kad atkuriame buvusiems diplomatams diplomatinį statusą, arba neatkuriame. Nes kai parašo: „gali būti atkurtas“, tai vėl atsiranda subjektyvumas. Mes ir siūlėme, kad penkerių metų laikotarpiu gali būti atkurtas, ir taškas. Jeigu šiuo atveju paliekame „gali būti atkurtas“, tai tada prasideda selekcija. Manau, kad tai neskatina žmonių vienodai traktuoti šį straipsnį ir jaustis vienodai prieš įstatymą. Todėl prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Prašom komiteto poziciją paaiškinti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu mes pritartume pono A. Syso siūlymui, kad atkuriamas, tai kitą kartą ministerijos vadovybė, ministras atsidurtų labai sudėtingoje situacijoje. Įsivaizduokite, kad žmogus, kuris prašo, kad jam būtų atkurtas diplomato statusas, gali neatitikti įstatyme nustatytos nepriekaištingos reputacijos reikalavimo arba nebeatitikti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taip pat asmuo gali pareikšti norą atkurti statusą ir būti paskirtas tik į pareigas, į kurias pagal įstatymą gali būti skiriamas tik atrankos būdu, kaip dabar yra. Pavyzdžiui, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, padalinio vadovo.
Žodžiu, čia iš tikrųjų, jeigu mes pritartume tokiam siūlymui, mes labai rizikuotume atsidurti labai nemalonioje situacijoje, kai prasidėtų teismai, aiškinimaisi. Šiuo atveju aš manau, kad visada yra sveikas protas ir gali būti atkuriamas tokiu atveju, jei žmogus iš tikrųjų po tam tikrų metų grįžta į diplomatinę tarnybą, yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisę dirbti su įslaptinta informacija ir taip toliau, ir taip toliau.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl A. Syso pasiūlymo. Jis prašo balsuoti.
Už – 29, prieš – 27, susilaikė 65. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas A. Syso ir G. Palucko pasiūlymas dėl 31 straipsniu keičiamo 65 straipsnio. Komitetas pasiūlymui taip pat nepritarė. Kreipiuosi į autorių, kaip šiuo atveju?
A. SYSAS (LSDPF). Siūlau nebalsuoti. Čia yra dėl pasų išdavimo, bet jeigu vadovybė mano, kad…
PIRMININKAS. Gerai, autorius atsiima, prašo nebalsuoti. Dėkoju.
Toliau. Toliau būtų 34 straipsnis, juo keičiamas 68 straipsnis. Taip pat A. Syso, G. Palucko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Kreipiuosi į autorius. Kaip šiuo atveju?
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi diskusijose buvo pažadėta, kad ne įstatyme, o poįstatyminiuose aktuose bus atsižvelgta į tas grėsmes diplomatinei tarnybai, jos dabar kyla tokiose šalyse kaip visai arti čia Baltarusija, Ukrainoje kaip buvo, Kinijoje, tai šis klausimas bus išspręstas. Aš siūlau nebalsuoti ir tikėsiu, kad ministerijos vadovybė ištesės savo pažadą, duotą tiek viename komitete, tiek kitame.
PIRMININKAS. Dėkui. Autoriai atsiima pasiūlymą, nebalsuojame.
Kitas tų pačių autorių pasiūlymas dėl 39 straipsniu keičiamo 85 straipsnio, jam komitetas pritarė iš dalies. Klausiu autorių pozicijos dėl pritarimo iš dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Džiaugiuosi, kad pritarta nors iš dalies, nors esmė yra tokia, kad diplomatų šeimoms leidžiama grįžti, vienąkart per metus apmokama kelionė jiems ir šeimos nariams.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia ne tas. Čia apie globojamo nario išmoką.
PIRMININKAS. Čia kur „diplomato arba kartu su juo gyvenusio sutuoktinio prašymu kompensacija gali būti mokama abiem lygiomis dalimis“.
A. SYSAS (LSDPF). Tai aš siūlyčiau balsuoti, nes tai yra problema, aš nežinau, kokia dabar galutinė redakcija, nes ne iki galo buvau komiteto posėdyje. Tai yra prašymas pačių darbuotojų, kurie susidūrė su ta problema, ir to nereikia sieti su vaiko išmokomis ar kitais įstatymais, nes Diplomatinės tarnybos įstatymas yra specifinis įstatymas ir diplomatai gali dirbti atskirose šalyse, ir visokių problemų gali kilti. Todėl siūlyčiau balsuoti ir atsižvelgti į pačių darbuotojų prašymą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Galiu pasakyti, kad siūlymui yra pritarta iš dalies pakeičiant keičiamo įstatymo 85 straipsnio 5 dalį. Cituoju: „Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro ketvirtis diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusios išlaidų kompensacijos.“ Ir dabar. „Diplomato sutuoktiniui, kuris įstatymo nustatyta tvarka yra paskirtas išlaikytinio globėju ar rūpintoju, pateikus prašymą ši kompensacija mokama sutuoktiniui.“ Tai atsižvelgta, aš sakyčiau.
PIRMININKAS. Į 2 dalį atsižvelgta, dėl 1 dalies siūlymo paaiškino. Ar prašote balsuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, neprašau, ačiū.
PIRMININKAS. Neprašote. Ačiū. Toliau yra tų pačių autorių siūlymai dėl 43 straipsnio, juo keičiamas 89 straipsnis. Čia komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Čia dėl kelionių, taip, šitas straipsnis, nes numeracija pasikeitusi, atsiprašau.
PIRMININKAS. Tai yra dėl 8 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Aš supratau. Gerbiamas pirmininke, aš pratęsiu, aš sakiau, kad pagal mūsų galiojantį įstatymą ir dabartinėje versijoje diplomato šeimai vieną kartą per metus apmokami bilietai grįžti į lokacijos vietą, taip sakant, į Lietuvą. Dabartinėje situacijoje kai kas gyvena kitose šalyse ir yra jų pačių prašymas, kad būtų apmokėta, kad nebūtų piktnaudžiavimo, nes, pavyzdžiui, iš karto sako, kad skris į Australiją ir tada brangiai kainuos, tai apsiribojama tam tikra pinigų suma, kad šeimos galėtų vykti ten, kur yra jų antroji pusė, tėvai gyvena ar dar kas nors, kad nebūtų nukreipiama tik į vieną lokacijos vietą – tik į Lietuvą, o kad galėtų pasinaudoti plačiau. Čia toks prašymas ir aš prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Prašote balsuoti. Tada klausome komiteto pozicijos, kodėl nepritarta.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, pagal įstatymą yra labai aišku, kad kompensuojama kelionė, kai diplomatas vieną kartą per metus grįžta į tėvynę. Dabar, jeigu pritartume kolegų pasiūlymui, būtų į bet kurią užsienio valstybę, kur gyvena jo šeimos nariai. Dabar įsivaizduokime, šeimos nariai gyvena kažkur Peru, vieni, pavyzdžiui, seneliai, nes šeimos yra iš įvairių valstybių, dar kažkur gyvena ir kiekvieną kartą mes turėtume skaičiuoti ir žiūrėti tas išlaidas. O galbūt tie abu sutuoktiniai susitinka kokiame nors Kankuno kurorte? Na, žinote, čia iš tikrųjų atidaromos durys įvairiems paslydimams ir visiškai, sakyčiau, diplomatų nelygybei. Tokiu atveju, jeigu mano tėvai, mano artimieji gyvena Lietuvoje, aš ir važiuosiu į Lietuvą, bet jeigu mano giminaitis gyvena kur nors toli toli, aš važinėsiu ten ir išlaidos bus tris ar keturis kartus didesnės. Todėl aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Bet autorius prašo balsuoti, tai balsuojame dėl pasiūlymo.
Už – 23, prieš – 28, susilaikė 69. Pasiūlymui nepritarta.
Ir 45 straipsnis, kuriuo keičiamas 901 straipsnis, tiksliau, įstatymo papildymas šiuo straipsniu. Taip pat yra A. Syso, G. Palucko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Patikslinkite, kuris straipsnis? 90?
PIRMININKAS. 901 straipsnis, naujas straipsnis, 1 dalis: „arba susidarius pavojingoms saugumui ar gyvybei sąlygoms“.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi tai yra kituose straipsniuose ir poįstatyminiuose aktuose buvo pažadėta atsižvelgti, tai neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, autorius atsiima, nebalsuojame.
Toliau yra tų pačių autorių pasiūlymas dėl 92 straipsnio. Dabar straipsnių numeracija, aišku, skiriasi, kaip buvo pirmoji. Yra išbraukiama „išskyrus atvejus, kai asmuo, užsienio reikalų ministro skiriamas užsienio reikalų viceministru ar Užsienio reikalų ministerijos kancleriu“ ir taip toliau. Komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tiktai gal pakomentuosiu ir po to pasakysiu, kaip tai yra. Mano klausimas ir komiteto pirmininkui, gal jis atsakys, kur dingo 281 straipsnis, kurį jie teikė? Išvadoje aš jo nematau. Tai yra vienas iš įdiplomatinimo būdų ir tai yra galimybė vėlgi apeiti karjerą, darbą Užsienio reikalų ministerijoje, todėl ir buvo siūlymas išbraukti. Girdėjau dideles diskusijas, kad tikrai tarnyba gali nukentėti, ne tiek tarnyba, kitos tarnybos – prezidentūra, Seimo Pirmininkas visada savo komandoje turi diplomatų, kurie lyg ir komandiruojami, nors iš principo tokioje dvejopoje situacijoje atsiranda ir ne diplomatai, ir valstybės tarnautojai. Galbūt aš neprašysiu balsuoti, bet gerbiamas pirmininkas turi pasakyti, kas atsitiko su 281 straipsniu. Tai yra galimybė visgi įdiplomatinti politinio pasitikėjimo žmones. Jūsų išvadoje aš jo dabar nerandu, nors komitete jūs pritarėte, aš tai stebėjau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš, kolega Sysai, noriu pasakyti, kad tai buvo pirmame komiteto posėdyje ir per pirmą balsavimą, paskui įvyko antras balsavimas. Tuoj paaiškinsiu. Pirmą kartą buvo balsuojama 4 – už, 4 – prieš ir lėmė pirmininko balsas. Paskui Teisės departamentas išaiškino, kad pirmininkaujantis nėra tas pats, kas pirmininkas, todėl buvo antrą kartą perbalsuota, kai jau dalyvavo pirmininkė, ir tada įvyko tai, kas įvyko – to straipsnio nebeliko. Taip, tiesiog jo nėra. (Balsai salėje) Todėl, kad jo nėra. Todėl, kad buvo antras balsavimas. Jūs žiūrite į senus dokumentus.
PIRMININKAS. Man atrodo, komiteto pirmininkas paaiškino aplinkybes. To straipsnio tikrai nėra. Čia nėra jokios klaidos, kaip supratote. Aš klausiu, ar prašote balsuoti už pasiūlymą?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, neprašau. Bet kaip taip gali atsitikti? Vyksta posėdis, nubalsuojama, protokoluojama, neįrašoma, po to vyksta kitas posėdis. Kito posėdžio protokole turi parašyti, kad yra perbalsuota.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip yra. Jūs ieškokite to protokolo. Jis yra komitete. Jūs žiūrite senus dokumentus.
A. SYSAS (LSDPF). Aš žiūriu tai, kas įkelta į šiandienos darbotvarkę, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Man atrodo, kolegos, komiteto atstovas paaiškino aplinkybes, kad pirmas balsavimas buvo neatitinkantis Seimo statuto, tai jie privalėjo iš naujo balsuoti, ir tada buvo rezultatas toks, kad straipsnio neliko. Pasiūlymą autoriai atsiima, neprašo balsuoti.
Dabar jau čia priedai, 51 straipsnis. Taip pat A. Syso ir G. Palucko pasiūlymas dėl priedo. Jam komitetas nepritarė. Čia pirmas priedas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pasakysiu esmę ir jūs nuspręskite. Žirklės yra labai plačios, ypač žemų pareigų. Valstybės tarnyboje vyriausiasis specialistas yra vienas, o URMʼe tokių yra net keturios pozicijos, todėl ir buvo pačių darbuotojų siūlymas, kad būtų greitesnis judėjimas į priekį, nes gali atašė būti daug ir nejudėti į priekį – po pusę koeficiento padidinamas atlyginimas, nes net dabartinėje versijoje yra nuo 6,6 iki 11, jeigu jūs padalinsite 5 iš 0,05, tai bus dešimt metų. Tai ir buvo pasiūlyta padaryti siauresnes žirkles, kad būtų judama greičiau į priekį ir žmonės gautų didesnius atlyginimus, ir matytųsi, kad jie auga ne tik žodžiais, bet ir labai konkrečiais dalykais, tai yra atlyginimu. Aš siūlau visgi balsuoti, kad mes matytume, koks požiūris į darbo užmokestį šioje tarnyboje, nes daug kalbama.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Matyt, kolega A. Sysas kaip ir praėjusį kartą žiūri į seną lentelę, jūs žiūrite į galiojančio įstatymo lentelę. Jūs nežiūrite į teikiamo įstatymo projekto lentelę, kur atlyginimų šakutės visai kitokios. Atašė buvo nuo 6,6 iki 11, dabar yra nuo 7,7 iki 13. Jūs žiūrėkite į tą naują projekto lentelę.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė, motyvų nepaminėjote. (Šurmulys salėje) Gerai, balsuojame dėl pasiūlymų. Balsavimus užbaigsiu tada, čia 10 minučių.
Už – 18, prieš – 23, susilaikė 78. Pasiūlymui nepritarta.
Ir paskutinis 53 straipsnis. Paskutinis pasiūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo. Prašom, žodis suteikiamas A. Sysui. Pristatykite savo paskutinį pasiūlymą dėl įstatymo įsigaliojimo. Ar prašysite balsuoti, ar ne?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, neprašysiu.
PIRMININKAS. Neprašysite balsuoti, tada negaištame laiko. Dabar iš paketo dar dėl vieno projekto yra pasiūlymų, dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, bet čia jau pagrindinis komitetas buvo kitas. Aš dėkoju A. Ažubaliui. Šiuo atveju jis pats jau bus su kitais kolegomis pasiūlymų autorius. Nebent galėsite iš karto pasakyti, ar tenkina dalinis pritarimas, tokiu atveju mes nebekviestume ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovo. Čia yra jūsų pasiūlymas dėl 1 straipsnio, jam komitetas pritarė iš dalies.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. Ar tenkina dalinis pritarimas, ar prašote balsuoti dėl visos apimties? (Balsai salėje) Pasakykite aiškiai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina, tada balsuoti nebereikia. Visus pasiūlymus dėl šio projektų paketo aptarėme. Dabar balsuosime po svarstymo dėl viso pateikto projekto, ne atskirai, nes projektai susiję. Gali būti išsakyti motyvai už, prieš dėl viso paketo projektų. Ž. Pavilionis – už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tiesiog džiaugiuosi, kad diplomatinė tarnyba stiprėja, puikūs siūlymai, depolitizuojama ir pirmyn. Dėkui.
PIRMININKAS. Balsuosime dabar dėl projektų, kurie darbotvarkėje įrašyti nuo 1-9.1 iki 1-9.7 klausimo – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir šeši lydimieji. Balsuojame, ar pritarime po svarstymo.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 88, prieš – 3, susilaikė 31. Projektams pritarta po svarstymo.
11.50 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-50(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame į darbotvarkės pradžią. Priėmimai. Pirmiausia – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-50(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 113, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-51(3) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Žemės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-51(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-52(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Žemės gelmių įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 120, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Geležinkelių transporto kodekso 9 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-54(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Geležinkelių transporto kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-54(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 118, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-55(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 121, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-56(3) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis – Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 121, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1239(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3 punktas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 119, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-875(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 punktas – Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 117, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Įstatymo „Dėl Belgijos Karalystės, atstovaujamos Flandrijos Vyriausybės, Belgijos prancūzų bendruomenės Vyriausybės, Belgijos vokiečių bendruomenės Vyriausybės, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Nyderlandų Karalystės sutarties dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų automatiško pripažinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1336(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo dėl Belgijos Karalystės ir kitų šalių sutarties dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų automatiško pripažinimo ratifikavimo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 117, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos Sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose protokolo, kurį pagal Europos Sąjungos Sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ratifikavimo“ Nr. IX-2007 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1243(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių ir taip toliau įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Ar pritariame po svarstymo?
Balsavo 121: už – 121, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
11.58 val.
Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503(2), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-749 1, 2, 5, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1504(2) (svarstymo tęsinys)
Dviejų projektų paketas – Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503 ir lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-1504. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Už – 118, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo paketui pritarta. Matau, premjerė I. Šimonytė kažką siūlys.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi kitą savaitę nėra posėdžių, o šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo birželio 1 dienos ir „Sodrai“ reikia padaryti perskaičiavimus, norėčiau prašyti skubos, kad ketvirtadienį būtų galima priimti.
PIRMININKAS. Taip. Yra siūlymas dėl skubos. Ar galime bendru sutarimu, nes vieningai balsavome? Matau, kad pritariame. Fiksuojame pritarimą bendru sutarimu.
11.59 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1413(2) (svarstymo tęsinys)
Ir bene daugiausiai šiandien diskusijų sukėlęs projektas. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1413(2).
Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 108: už – 93, prieš – 6, susilaikė 9. Po svarstymo projektui pritarta.
Taigi balsavimo intervalą baigėme. Toliau kviečiu pirmininkauti savo kolegą Seimo Pirmininko pavaduotoją P. Saudargą. Dabar bus nagrinėjami rytinės darbotvarkės antrosios dalies projektai.
12.00 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 501 straipsniu ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1611 (pateikimas)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Darbotvarkės 1-11 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kelių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1611. Kviečiu į tribūną gerbiamą premjerę I. Šimonytę. Pateikimas. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi finansų ministrė dar negrįžusi, mes taip sutarėme, kad aš pristatysiu šitą projektą, nes tai yra skubus projektas, dėl jo Vyriausybė prašo ypatingos skubos.
Kai prasidėjo invazija į Ukrainą ir iš Ukrainos pradėjo bėgti žmonės nuo karo, ne kartą teko sulaukti klausimo dėl pridėtinės vertės mokesčio taikymo įvairioms prekėms, kurios reikalingos pabėgėlių reikmėms, ar tai būtų maistas, ar patalynė, ar generatoriai, ar dar įvairiausia kitokia produkcija. Akivaizdu, kad pridėtinės vertės mokestis yra reglamentuotas Europos Sąjungos mastu. Europos Sąjungos direktyvos numatė tam tikras išlygas importui, tačiau nenumatė išlygų vidiniams sandoriams. Prieš porą savaičių buvo priimti reikalingi europinių dokumentų pakeitimai, kad mes galėtume tokią išlygą nustatyti ir nacionaliniame įstatyme.
Dabar toks pakeitimas ir siūlomas, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme būtų numatyta, kad toms prekėms ir paslaugoms, kurių nomenklatūra suderinama su Europos Komisija atskiru sprendimu, dėl jų Europos Komisija priims atskirą sprendimą, būtų galima taikyti nulinį tarifą. Paprastai kalbant, tai reikštų, kad nevyriausybinėms organizacijoms liktų penktadaliu didesnė jų turimų lėšų suma, todėl būtų galima suteikti daugiau paramos karo pabėgėliams.
Kadangi šitas klausimas yra gana svarbus ir skubus, nes jau dabar turime arti 50 tūkst. žmonių, kurie registruoti mūsų sistemose kaip pasitraukę iš Ukrainos dėl karo veiksmų, ir tų poreikių tikrai yra daug ir įvairių, Vyriausybė prašo Seimo šitą projektą svarstyti ir jį apsvarstyti šiandien, nes kitą savaitę nebus plenarinių posėdžių, o parama yra reikalinga ir ji yra teikiama nuolat.
Teisės departamentas pastabų dėl turinio nėra pateikęs, yra pateikęs nuorodą į Mokesčių administravimo įstatymo nuostatą dėl mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo, tačiau čia yra perkeliamas europinis reglamentavimas, kuris buvo neseniai pakeistas, todėl mes atitinkamai adaptuojame savo nacionalinius teisės aktus, kad taip pat galėtume šitas lengvatas nevyriausybinėms organizacijoms taikyti.
Tiek būtų trumpo pristatymo. Poveikį biudžetui, natūralu, įvertinti nelabai galime, nes nelabai turime tam pagrįstų duomenų. Bet čia, matyt, reikėtų vertinti iš to taško, kad jeigu esame įsipareigoję priimti nuo karo bėgančius žmones Lietuvoje, tai kiek tos paramos reikės, tiek jos ir teiksime. Čia tiesiog yra toks tarsi papildomas biudžetinis šitos paramos finansavimas pridėtinės vertės mokesčio lengvata.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Premjere, ko gero, abejonių dėl paramos nėra. Aš išgirdau jūsų pristatyme ir atsakymą dėl biudžeto, kiek tai atsilieps valstybei. Čia jau klausimo neturiu. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Fiodorovas. Prašau. Nėra. Tada gerbiamas V. Ąžuolas. Yra. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama premjere, iš tikrųjų ši PVM problema teikiant paramą jau iš anksčiau yra kilusi ir šiuo metu netgi įvairią paramą, ar tai būtų maistu, ar paslaugomis, ar prekėmis, priversti susimokėti PVM… Ar išspręs šią problemą? Ar tai bus tik išskirtinai dėl Ukrainos situacijos teikiama parama?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tai nesprendžia situacijos visais atvejais bet kokios paramos, bet, kaip aš ir minėjau, tuos klausimus reguliuoja pridėtinės vertės mokesčio direktyva. Ji buvo kažkada pakeista, kai buvo kovidas, ir lygiai taip pat buvo teikiama parama, ir buvo adaptuotas įstatymas. Dabar yra pakeista dėl karo Ukrainoje. Čia tokie du turbūt atvejai yra. Vienas atvejis, kai prekes perka nevyriausybinės organizacijos ir atitinkamai jos galės pirkti be pridėtinės vertės mokesčio, vadinasi, sunaudoti mažiau lėšų, arba kai prekes atiduoda verslo subjektai, kuriems kitomis aplinkybėmis reikėtų tą pridėtinės vertės mokestį nuo tų prekių sumokėti, net jeigu jos ir atiduotos neatlygintinai. Šį įstatymą priėmus to nereikėtų daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, aš noriu pasiteirauti apie tai, kokius mechanizmus direktyva arba Vyriausybė yra numačiusi, kad užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui? Mes žinome, kad Lietuvoje turime tam tikrų klausimų dėl PVM grobstymo ir panašiai. Šis įstatymas, kaip aš suprantu, galios ir atgaline data nuo vasario 24 dienos. Kaip būtent užtikrinti, kad būtų tikrai ta parama skirta tam, kam reikia, ir nebūtų piktnaudžiavimo atvejų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi šiuo atveju mes jau kalbėtume apie pridėtinės vertės mokesčio sugrąžinimą subjektams, kurie įsigijo prekių pagal nomenklatūrą, kuri bus suderinta, ir tai bus nomenklatūra, kuri bus suderinta Europos Komisijos sprendimu, žinoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija įvertins tų paramos gavėjų, kurie dirba šioje srityje, prašymų pagrįstumą ir tai tiesiog bus atliekama tikrinimo būdu taip, kaip ir kitais atvejais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas G. Paluckas, jeigu jis…
G. PALUCKAS (LSDPF). Ne, nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, nereikia. Atsisakė. Gerai. Tada gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama premjere, aš norėčiau patikslinti kolegės Ievos klausimą: kaip vis dėlto tas mechanizmas? Aš užeinu į parduotuvę… Aš suprantu, čia paramos teikėjo statusą turės turėti, bet aš perku ten toną kruopų ar dar ko nors. Kaip ta parduotuvė atrinks, ar aš tikrai būtent tam skiriu, nes čia tokia, manau, problema dėl piktnaudžiavimo?
Kitas dalykas, kitas klausimas: kiek tai gali tęstis? Ar čia iki karo pabaigos, ar yra numatomas koks nors laikotarpis? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, aš pradėsiu nuo antro klausimo. Dabar Europos Komisijos sprendimas galioja iki metų pabaigos, bet, aišku, jeigu būtų poreikis pratęsti, tas sprendimas būtų tiesiog atnaujintas ir pratęstas. O šiaip tokios lengvatos yra taikomos grąžinimo būdu. Tai yra jūs sumokate visą kainą su pridėtinės vertės mokesčiu ir tada jums tiesiog yra grąžinama pridėtinės vertės mokesčio suma atlikus patikrinimą. Pardavėjui nieko nereikės čia labai smarkiai… (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji premjere, palaikau išties šį siūlymą, tačiau žvelgiant į, na, sakykime, atskaitomybės nebuvimą įvairių visuomeninių fondų, kurie surenka jau dešimtis milijonų, ypač Ukrainos karo metu, perka įvairiausius automobilius tūkstančiais, perka termovizorius, jūsų minėtus generatorius ir visą kitą turbūt techniką. Ar jūs esate numačiusi kontrolės mechanizmą, kaip vis dėlto reikėtų sutvarkyti šį procesą, kad tai būtų ir aukotojams skaidru, ir valstybei nebūtų praradimų? Na, ar yra antikorupcinis vertinimas? Bet primenu, aš palaikau šį siūlymą. Turbūt paminėkite, kada jis įsigalios – nuo vasario 24 dienos? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, tos prekės, kurios buvo įsigytos nuo vasario 24 dienos, Europos Komisijai priėmus atitinkamą sprendimą dėl prekių nomenklatūros, tiesiog paramos gavėjai galės kreiptis dėl sumokėtų pridėtinės vertės mokesčio sumų grąžinimo. Tai papildys jų finansinius išteklius ir jie galės tuos išteklius naudoti naujiems pirkimams. Lygiai taip pat bus tikrinami ir visi kiti pirkimai. Juk nėra perkama… Taip sakant, nėra PVM, jeigu nėra PVM sąskaitos faktūros. Turės būti pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra, išrašyta tinkama tvarka tinkamo tiekėjo, ir taip patikrinti, kad tam išleistos lėšos, yra nesudėtinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, iš tikrųjų, manau, salėje čia nebus nė vieno, kas nepritars šitam projektui. Pirmiausia aš noriu paklausti, o kada bus ta prekių nomenklatūra, kada Europos Sąjunga pateiks? Suprantate, dar dalis žmonių ir tie verslo subjektai, aš manau, neturi net ir sąskaitų faktūrų. Galbūt jie pirko ir iš tikrųjų pagalbą teikia iš geros valios ir geros širdies. Čia irgi, kada ji bus?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Komisijos sprendimas, mano žiniomis, turėtų būti šiandien patvirtintas ir prekių sąrašas, na, taip intuityviai, matyt, nes projektą man teko matyti. Tikrai nesudėtinga atspėti, kas tai yra, tai yra poreikių, kurie yra reikalingi žmogui – pavalgyti, apsirengti, miegoti, šiltai būti… Aišku, kad tie žmonės, kurie ką nors ten, sakykim, jau yra anksčiau padarę ar pateikę, ar kaip nors kitaip nusipirkę, ar kaip nors kitaip gavę, tai to lūkesčio dėl lengvatos taikymo galbūt jie nebūtinai turėjo. Čia tiesiog taip atsitiko, kad Europos Komisija inicijavo direktyvos pakeitimą ir mes atitinkamai keičiame įstatymą, bet į priekį tai jau bus viskas gana aišku. Sakau, ta nomenklatūra turėtų būti patvirtinta šiandien, vėliausiai rytoj, nes projektą aš jau mačiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia gerbiamas A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, mano klausimas susijęs, ką ir paminėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, su įsigaliojimu. Aš sutinku, kad šitas projektas yra tikrai labai svarbus ir reikia, kad jisai galiotų, bet ar užtenka tik PVM direktyvos, kad yra perkeliamos nuostatos, nes kai mes kitas nuostatas perkeliame, visą laiką laikomės 6 mėnesių įsigaliojimo. Gal tada reikėtų kitų argumentų, kad lengviname, tai yra mes čia nedidiname ar neapmokestiname papildomais mokesčiais, o kaip tik lengviname ir mokesčių mokėtojams, ir paramos gavėjams nuostolius.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Visaip čia yra buvę. Aš norėčiau priminti, yra buvę ir vienaip, ir kitaip, bet šiuo atveju, man atrodo, mes kalbame apie išskirtinį sprendimą išskirtinėmis aplinkybėmis. Vis dėlto tai nėra ta pati intelektuali diskusija, ar reikia PVM lengvatos dešrai, ar ne, čia vis dėlto mes kalbame apie paramą, kuri reikalinga nuo karo bėgantiems žmonėms. Ir jeigu jau Europos Sąjunga priėmė skubos tvarka, ko paprastai nedaro, nes tikrai direktyvą pakeisti yra labai sudėtinga, bet jeigu šiomis aplinkybėmis jau Europos Sąjunga priėmė sprendimą pakeisti direktyvą ir tokią galimybę suteikti, tai mums neperkelti šitų nuostatų jau būtų šiek tiek nesuprantama, nes nuo naujų metų šita lengvata gali būti daug mažiau aktuali, nei jinai yra aktuali šiuo metu, kai turime 50 tūkst. žmonių, kuriems reikia padėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Labai ačiū. Dabar motyvai. Už – gerbiamas M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, abejojančių nematau, tai aš atsisakau.
PIRMININKAS. Nuostabu. Gerbiami kolegos, dabar aš norėčiau atsiklausti, bet nespręskite, kol nepasakysiu viso siūlymo. Mes galėtume ir Vyriausybė siūlytų svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jeigu mes bendru sutarimu tokiam dalykui pritartume, tada galėtume bendru sutarimu pritarti komitetui, atiduoti Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti, tada komitetas galėtų per pertrauką numatyti posėdį ir po pietų svarstytume ypatingos skubos tvarka. Jeigu mes nenorime pritarti, tai tada palauksime balsavimo lango ir balsuosime dėl ypatingos skubos. Kaip jūs norite. Dar gerbiamas Mykolas nori replikuoti. Prašom. Ar dėl vedimo tvarkos? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau atkreipti dėmesį, kad nėra poreikio iš tikrųjų skirti komitetą, nes nėra jokių esminių pastabų. Teisės departamento pastaba yra dėl Mokesčių administravimo įstatymo bendro pobūdžio ir šiuo atveju, man atrodo, tiesiog reikia laikytis terminų ir, jeigu abejojančių salėje nebūtų, man atrodo, kad čia reikėtų įjungti penktą pavarą ir eiti kuo greičiau.
PIRMININKAS. Viską supratau, vadinasi, mano klausimas galioja, tik pirmoji jo dalis. Ar mes galėtume… (Balsai salėje) Balsuos, žinoma, Seimas apsispręs dėl kiekvieno pasiūlymo. Žinoma. Gerbiami kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Gerbiama A. Širinskienė nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš nežinau, kur yra Statute parašyta, kad komitetas neskiriamas įstatymui svarstyti. Jūs gi puikiai suprantate, kad bus pasiūlymų, jeigu tokių bus.
PIRMININKAS. Taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Tai koks komitetas tada svarstys, jeigu nebus paskirtas pagrindinis?
PIRMININKAS. Gerai, aš atsakau. Išjungiu visus šoninius mikrofonus, gal jums nereikės net prieiti. Statuto 164 straipsnis „Svarstymas ypatingos skubos tvarka“. Ten paskutiniu punktu yra numatyta tiktai galimybė, kai kuriais atvejais projektui svarstyti gali būti paskirtas pagrindinis komitetas, tiktai galimybė kai kuriais atvejais. Jeigu Seimas nemato tokio reikalo, mes tiesiog einame pagal tvarką Seimo, o ne komiteto žingsniais, ir viskas.
Dar gerbiama premjerė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ir aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį. Žiūrėkite, mes tiesiog perkeliame direktyvos nuostatas dėl galimybių taikyti lengvatą tokioms prekėms. Nežinau, kokių čia pasiūlymų būtų galima dėl šito projekto pasiūlyti. Galiausiai, jeigu jų bus, tada Seimo salėje turėsime dėl tų pasiūlymų balsuoti.
PIRMININKAS. Taip.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nes komiteto išvada nieko nekeičia tokiu atveju, vis tiek balsuojama Seimo salėje.
PIRMININKAS. Gerai, padiskutavome. Aš grįžtu nuosekliai. Ar mes galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ar galėtume pritarti ypatingos skubos tvarkai? (Balsai salėje) Galime. Dėkui. Viskas, procesas juda toliau. Labai ačiū.
12.16 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1459(2), Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1460(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1459(2). Pranešėjas – gerbiamas K. Starkevičius. Prašom į tribūną. Ekonomikos komitetas. O vėliau – L. Kasčiūnas, NSGK.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar kartą laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas yra visam projektui pritaręs bendru sutarimu, o po to yra pasiūlymai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat ir lydimajam, taip? Dėkoju.
Tada NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas. Prašom į tribūną. Jis sako, kad nori būti vadinamas komiteto galva. Prašom į tribūną pristatyti išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes žinome, kad kai Vyriausybė atėjo su šiuo įstatymo projektu, rado tokį aukso vidurį, tą balansą tarp valstybės nacionalinio saugumo principų ir privačių iniciatyvų šitais klausimais. Mes tą balansą komitete visiškai išlaikėme, po svarstymo vienbalsiai pritarėme šitam įstatymo projektui, o tam tikras pataisas, kurios truputį būtų keitusios tą balansą į vieną ar kitą pusę, mes atmetėme. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs abi išvadas, dėl abiejų? Komitetai pateikė išvadas dėl 1-12.1 ir 1-12.2 klausimų, abiejų Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymų pakeitimų.
Dalyvauti diskusijoje užsirašė A. Kupčinskas. Kviečiu į tribūną dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų karas Ukrainoje pakoregavo ir mūsų visų laikyseną, ir supratimą apie vienus ar kitus svarbius valstybei dalykus. Turbūt dabar daug akivaizdžiau suprantame, kad reikia ne tik sieną saugoti, oro erdvę, bet ir valstybės informacinius išteklius.
Iki šiol, galima sakyti, valstybė ir valstybės institucijos tvirtai galvojo, kad tik mes patys, tik valstybės kontroliuojamos institucijos gali apsaugoti valstybės duomenis. Tuo tarpu tuose dviejuose esančiuose valstybės duomenų centruose visko nutikdavo, ar tai būtų su „Regitra“, ar su e. sveikata, ar su kitomis sistemomis. Ir matome, kad kopijų nebuvimas ar jų nesaugojimas kad ir debesijos paslaugose ar kitur tiesiog neapsaugodavo mums svarbių valstybės informacinių išteklių.
Todėl pernai, gerokai prieš metus, kartu su kolega L. Savicku registravome įstatymo pataisą, kad analogiškai, kaip ir elgiasi estai, lenkai, švedai, kad atsarginės duomenų kopijos galėtų būti laikomos ir NATO bei Europos Sąjungos valstybėse esančiuose duomenų centruose, pabrėšiu – kopijos. Pagrindiniai duomenys būtų laikomi mūsų valstybėje esančiuose duomenų centruose. Ir kol nenutiko karas, kol nepamatėme, kokios grėsmės ištinka valstybę, valdančią tą infrastruktūrą, tol nebuvo tuo per daug rūpinamasi ir iki to laiko nebuvo Vyriausybės išvados. Džiaugiuosi, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija pagaliau rado kompromisą ir duomenys bus rūšiuojami: ypatingos svarbos, mažesnės svarbos duomenys, kiti duomenys galės būti laikomi ir privačiuose duomenų centruose, o reikalingos kopijos būtent tik Saugiojo tinklo naudotojų sąraše, tik tenai. Man atrodo, kad šis įstatymo projektas tikrai laiku ir vietoje. Jis galėjo būti svarstomas anksčiau, bet geriau vėliau negu niekada.
Tik į dar vieną dalyką atkreipsiu dėmesį, kad, sakykime, Aplinkos ministerijoje perkeliant „Infostatybos“ duomenis, vėl nutiko nesėkmingas atvejis, kai vėl sistema užlūžo kelioms dienoms ar kelioms paroms. Todėl, net ir numatę šiemet 70 mln. ne tik į žalinimą, bet ir į skaitmeninimą, mes tikrai turėtume labiau pasirūpinti valstybėje esančiais informaciniais duomenimis, bazėmis ir juos labiau apsaugoti. Tikiuosi, tai net išplės mūsų rinką, leis investuoti ir privatiems investuotojams. Galbūt ateis ir tiesioginių užsienio investicijų. Valstybė taip sparčiai neatnaujins savo informacinės infrastruktūros, kaip tai gali padaryti privatus verslas.
Siūlau balsuoti ir palaikyti svarstymo metu šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar svarstysime pasiūlymus. Dėl pirmojo projekto 12 straipsnio buvo Seimo narių A. Armonaitės, I. Šimonytės, K. Starkevičiaus pasiūlymų. Aš net nebekviečiu komiteto atstovo, nes komitetas tiesiog pritarė. Komiteto nuomonė buvo bendru sutarimu pritarti. Gal ir mes galėtume tiesiog Seime bendru sutarimu? Dėkoju.
Tada dėl to paties straipsnio buvo Seimo narių A. Armonaitės, I. Šimonytės, K. Starkevičiaus pasiūlymų ir komitete taip pat buvo pritarta vienbalsiai. Ar galėtume mes bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 13 straipsnio taip pat buvo Seimo narių A. Armonaitės, I. Šimonytės, K. Starkevičiaus pasiūlymų ir komitete buvo pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Ir dėl lydimojo 1 straipsnio taip pat buvo Seimo narių A. Armonaitės, I. Šimonytės, K. Starkevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Čia dėl datos. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi mes perėjome pataisų svarstymą. Niekas nenori išsakyti motyvų. Balsuosime numatytu laiku dėl viso įstatymo.
12.23 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 433 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-778 (svarstymas)
Gerai. Darbotvarkės 1-13 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-778. Pranešėjas – K. Starkevičius. Vėlgi prašyčiau dėl Valstybės informacinių išteklių komiteto išvadą, jeigu galėtumėte, gerbiamas pirmininke, mums pristatyti. Prašom į tribūną tada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl viso projekto komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori diskutuoti, pasisakymų nėra. Komitetas pasiūlė tiesiog atmesti, tad mes balsuosime numatytu laiku. (Balsai salėje) Ne, pritarė išvadai atmesti. Supratome. Galite dar pagarsinti tiksliau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, taip, iš tikrųjų komitetas pritarė, kad atmestume, aš tai turėjau omenyje.
PIRMININKAS. Taip. Išvadą matome, komitetas pagarsino, balsuosime numatytu metu.
12.24 val.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627(3), Civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1285(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14.1 ir lydimasis 1-14.2 ir 1-14.3 klausimai – Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627(3), Civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1285(3) ir Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2071 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1608. Čia bus susiję kiti pranešėjai. Pranešėjas – M. Majauskas, BFK pirmininkas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas ne vieną kartą yra svarstęs šį įstatymo projektą. Priėmė sprendimą bendru sutarimu. Kadangi projektas buvo pateiktas dar 2014 metais, jaučiu pareigą išdėlioti faktus, kuo remiantis priimtas sprendimas. 2014 metais A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė pateikė šį įstatymo projektą. 2017 metais dėl šio įstatymo projekto gauta teigiama S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės išvada. 2021 metais Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė įsipareigojo Europos Komisijai priimti atitinkamus sprendimus dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo iki 2022 metų pabaigos.
Taigi visos atsakingos valstybės institucijos nuo Lietuvos banko iki Mokesčių inspekcijos palaiko ir jau seniai ragina priimti tarpusavio atsiskaitymo grynaisiais ribojimus. Dar daugiau, Europos Centrinis Bankas, teikdamas nuomonę dėl daugelyje Europos Sąjungos šalių taikomų ribojimų, pabrėžė, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės reikalavimams, jeigu šie apribojimai įvedami dėl valstybei svarbių priežasčių. Šie projektai (atkreipiu dėmesį) buvo pateikti derinti su Europos Centriniu Banku, dar 2014 metais iš esmės pritarusiu projekto nuostatoms. Tokios pat pozicijos laikosi ir Europos Komisija savo pranešimu Europos Vadovų Tarybai akcentuodama, kad (cituoju): „Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas greta kitų laikytinas viena iš rekomenduotinų nacionalinių priemonių, mažinančių šešėlinės ekonomikos dydį.“ Atitinkamai dauguma Europos Sąjungos šalių taiko apribojimus tarpusavio atsiskaitymams grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, Italijoje nuo šių metų pradžios sandoriai grynaisiais ribojami iki 1 tūkst. eurų, panašios apimties ribojimai jau yra taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje.
Atitinkamai Biudžeto ir finansų komitetas, remdamasis atsakingų valstybės institucijų rekomendacija ir Europos Sąjungos šalių praktika, siūlo Seimui nustatyti apribojimus tarpusavio atsiskaitymo sandoriams grynaisiais iki 3 tūkst. eurų. Kodėl? Biudžeto ir finansų komiteto argumentai yra tokie. Tai būtų svarbi priemonė kovoje su šešėliu ir pinigų plovimu. Šiuo įstatymu mažinamos prielaidos šešėlinei ekonomikai, didinamas mokestinės kontrolės efektyvumas ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumas, didinama įmonių finansinė drausmė, didinamas finansinių operacijų skaidrumas ir patikimumas.
Pabaigai. Biudžeto ir finansų komitetas atkreipė dėmesį, kad daugumos gyventojų siūlomi apribojimai nepalies, nes ribojimas būtų taikomas tik tiems sandoriams, kurių sumos yra reikšmingos. Lietuvos banko turimais duomenimis, net 97 % visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų ribos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nepatogumų dėl siūlomo ribojimo atsiskaityti grynaisiais pinigais neturėtų kilti, nes šiuo metu Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjai – bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų įstaigos, jų yra daugiau kaip 150, teikia momentinių mokėjimų eurais paslaugą. Ši paslauga leidžia atlikti mokėjimą į kitą sąskaitą visą parą visomis savaitės dienomis ir lėšos bus įskaitytos į gavėjo sąskaitą per kelias sekundes.
Pabaigai verta pažymėti, jog šis apribojimas galės būti netaikomas dėl objektyvių priežasčių. Tai yra tais atvejais, kai atsiskaitymas pavedimu nėra įmanomas, o sandoris turi būti atliktas nedelsiant, bus galima nesilaikyti šio įstatymo apribojimų, tačiau apie tokį sandorį per 10 dienų turės būti pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateiktos aplinkybės ir sandorio šalių identifikavimo duomenys.
Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu pasiūlyti Seimui priimti sprendimą dėl tarpusavio atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimo iki 3 tūkst. eurų, remdamasis valstybinių institucijų rekomendacijomis ir Europos Sąjungos šalių praktika. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš dabar kviečiu į tribūną gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą. Mes dabar svarstome 1-14.1 ir 1-14.2 klausimus, 1-14.3 klausimą mes vėliau atskirai apsvarstysime. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, šį projektą, tai yra Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą, kaip papildomas komitetas svarstė dar 2015 m. balandžio 15 d. Sprendimas buvo pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal komiteto pateiktas tam tikras pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 3, prieš – 2, susilaikė 1. Tada sprendimą lėmė komiteto pirmininko balsas.
Galbūt aš iš karto pristatysiu lydimojo Civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis taip pat buvo svarstomas 2015 m. gegužės 20 d. Buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tą kartą visas komitetas bendru sutarimu balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Dabar dėl darbotvarkės 1-14.2 klausimo – Civilinio kodekso projekto mums taip pat dar reikėtų Audito komiteto išvados. Gal galėtų mums gerbiamas Z. Balčytis ją pateikti?
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas balandžio 22 dieną priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išvados pateiktos. Dabar nemažai užsirašė norinčių kalbėti, bet, gerbiami kolegos, diena, laikas nėra guminis, apsiribokime 20 minučių diskusija. Gerai? Tai irgi pakankamai ilgas laiko tarpas. Manau, visi bent jau frakcijų vardu… Gal tada susitarkime, kad kalba pirmiausia frakcijų vardu, kad visos frakcijos turėtų galimybę pasisakyti. Ar galime taip? Galime. O paskui jau kiek liks. Frakcijos vardu gerbiamas M. Puidokas užsirašęs pirmas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto autoriai atviri dėl jo neigiamų pasekmių bei patys įvardina, kad gali būti sudėtinga atlikti atsiskaitymus ne grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, ne darbo dienomis nebūtų galima pervesti lėšų į kitą banką, nes tuo metu nėra vykdomi tarpbankiniai atsiskaitymai. Taigi bus ribotos galimybės atsiskaityti ne grynaisiais pinigais savaitgaliais, kai, tarkime, asmuo nori įsigyti prekę, kurios vertė viršija 3 tūkst. eurų, o šios prekės pardavėjas nori iš karto gauti pinigus. Kai kuriose kaimiškose vietovėse nėra pakankamai išplėtota infrastruktūra atsiskaitymams ne grynaisiais pinigais, tad asmenys, nesinaudojantys e. bankininkyste, neturės galimybių atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Žmonėms atsiskaitant ne grynaisiais pinigais bus patirta papildomų finansinių sąnaudų atsiskaitant už finansų mokėjimo įstaigų teikiamas paslaugas. Daugumos žmonių Lietuvoje ir čia atvykstančių užsienio valstybių piliečių turimi e. bankininkystės mokėjimų kortelių operacijų limitai nesiekia 3 tūkst. eurų sumos. Pastebėtina, kad tokie asmenys, prieš atsiskaitydami pagal sandorius, turės dar iki sandorio sudarymo su individualiu prašymu kreiptis į savo kredito įstaigą, kad jiems būtų padidinti atsiskaitymo e. bankininkystėje operacijos limitai. Tokiam padidinimui reikalingas sąlygas išpildyti gali tikrai ne visi. Problemų kils tiems užsienio valstybių piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvą ir tik vietoje nusprendžia įsigyti prekę, paslaugą, kurios vertė viršija 3 tūkst. ar 5 tūkst. eurų, tačiau nesinaudoja e. bankininkyste ar mokėjimų kortelėmis, o nori atsiskaityti pavedimu. Šiuo atveju toks asmuo turėtų išsirinkti prekę, sudaryti atitinkamą sutartį, tačiau atsiskaitymui įvykdyti turėtų grįžti į savo valstybę, ten atlikti pavedimą ir vėl grįžti į Lietuvą atsiimti prekės arba laukti, kol ji jam bus atsiųsta. Tikrai absurdiški dalykai.
Projekto autoriai patys sugriauna ir šio projekto kovos su korupcija naudą projekte teigdami, kad nesąžiningi asmenys, siekdami išvengti apribojimų atsiskaityti grynaisiais pinigais, naudosis tokiais būdais kaip sandorio sumos dirbtinis sumažinimas, esą, sandorio suma „neviršija“ 3 tūkst. eurų. Sandorio skaidymas į kelis tariamai nesusijusius sandorius bus daromas. Autoriai teigia, kad viršijant 3 tūkst. eurų sumą, taigi, privalant atsiskaityti tik ne grynaisiais pinigais, bus įforminama keletas skirtingų, esą, nesusijusių sandorių, kurių kiekvieno suma neviršys 3 tūkst. eurų, pavyzdžiui, atvykimo į įvykio vietą, situacijos įvertinimo, krovinio iškrovimo, vilkiko ištraukimo, krovinio pakrovimo, konsultacijų suteikimo ir taip toliau. Todėl pagal kiekvieną iš šių sandorių atsiskaitys grynaisiais pinigais formaliai kiekvieną kartą neviršydami 3 tūkst. eurų sumos. Taigi projektu siūlomi pakeitimai visiškai nespręs šešėlio reikalų ir neužkardys grynųjų perdavimo kitam asmeniui įvairioje taroje.
Pažymėtina, kad autoriai nutylėjo, jog daugumoje kitų šalių priimti panašūs grynųjų pinigų ribojimai galioja tik juridiniams asmenims. Lietuva nori juos taikyti ir fiziniams asmenims.
Kadangi patys projekto autoriai išvardino daugybę neigiamų pasekmių, raginu dar ryžtingiau vykdyti Pasaulio ekonomikos forume K. Švabo išvardintus didžiojo perkrovimo tikslus. Siūlau čia Lietuvai tapti lydere, rodant pavyzdį kitoms šalims, ir visai atsisakyti grynųjų pinigų. Bus lengviau kontroliuoti žmones, sutaupysite pinigų spausdinimo, transportavimo, saugojimo išlaidų ir nereikės vargti prižiūrint, įrengiant bankomatus, kurių taip stipriai trūksta Lietuvos kaimiškose vietovėse.
Nereikėtų kreipti dėmesio į papildomas neigiamas pasekmes ir nepatogumus žmonėms, nes tai bus visiškai kompensuota kilnių globalistinių tikslų įgyvendinimo lyderyste. Apie ją bus galima paskelbti tarptautinėje arenoje ir Lietuvos valdančiųjų vardas tikrai bus garsiai girdimas kaip ir ekonominio karo su Kinija atveju.
Tad jeigu palaikote Lietuvos žmonių gerovę, kviečiu nepalaikyti šio projekto, o jeigu siekiate Pasaulio ekonomikos forumo tikslų ir lyderystės, prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar frakcijos vardu kalbės A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, esu visiškai tikras, kad šiandien mūsų svarstomas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas yra ne tik ne savalaikis, bet ir ydingas, gilinantis sunkią dabartinę ir taip nepaprastą ekonominę situaciją ir bendrą žmonių padėtį. Paklauskime savęs, ar šiuo metu, kai šalia siautėja karas, kai brangsta maistas ir energija, kai į šalį plūsta pabėgėliai, kurie, be abejo, su savimi vežasi grynuosius pinigus, nes tiesiog gali neturėti galimybės atsiskaityti kortele arba pavedimu, siekis apriboti galimybes atsiskaityti grynaisiais pinigais atitinka mūsų žmonių interesus ir valstybės pasirinktą kryptį.
Pabandžiau paanalizuoti, kam būtų naudingas šis įstatymas. Deklaruojama, kad tai būtų svarbi priemonė kovoje su šešėliu ir pinigų plovimu, o įstatymas užtikrintų skaidrius mokėjimus tarp asmenų ir sąžiningą konkurenciją. Tačiau juk visi puikiai suprantame, kad tai viso labo yra fikcija. Šešėlyje vykstantys sandoriai grynaisiais pinigais kaip buvo vykdomi, taip ir bus, nepriklausomai nuo to, kokie apribojimai bus įvesti. Oficialiai vykstantys sandoriai ir taip yra įforminami atitinkamais finansiniais dokumentais, tad kokia yra įstatymo prasmė, ypač atsižvelgiant į tai, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems.
Akivaizdu, kad tai labiausiai apsunkins ne šešėlyje dirbančių verslininkų, o sąžiningai dirbančių, pinigus kaupiančių žmonių gyvenimus. Pavyzdžiui, kaimuose gyvenantys senjorai, kurie visą gyvenimą kaupė pinigus galimai automobiliui įsigyti arba brangesniam pirkiniui, bus priversti aiškintis, iš kur pas juos tokių pinigų atsirado, ir ieškoti banko skyriaus, norėdami tuos pinigus padėti į sąskaitą. Jau dabar girdime, kaip kaimo žmonės kooperuojasi į grupeles ir perduoda korteles su visais slaptažodžiais vienam iš kaimynų, kad tas nuvažiavęs į gretimą miestelį paimtų ir parvežtų grynųjų. Tokia yra reali situacija.
Dar daugiau. Bankai ir taip riboja sandorių sumas dienos, mėnesio limitais. Bankai ir taip jau turi teisę klausti, kiek žmogus uždirba. Neatsakius neleidžiama pasiimti savo uždirbtų pinigų. Net apmokestindami paslaugas bankai nesusitvarko su savalaikiu paslaugų teikimu. Dar daugiau. Bankų taikomi paslaugų įkainiai, kurių niekas kažkodėl metų metus negali sureguliuoti, atneša jiems nemažą pelną, bet užkrauna naštą jų klientams, nors, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje niekas nieko nemoka nei už kortelę, nei už pavedimą, o Lietuvoje tos paslaugos yra gana brangiai apmokamos. Todėl leiskite paklausti, kodėl žmonėms priverstinai užkraunama prievolė naudotis privačių ir ne nacionalinių finansinių struktūrų paslaugomis ir privalomai susimokėti už tas paslaugas, tuo labiau kad bankų pelnas kasdien beveik 1 mln. eurų, o įkainiai nepažabojami ir yra didžiausi Europoje. Kodėl nepaliekama galimybė rinktis, norime ar nenorime šių paslaugų, kurių įkainiams neturime jokios įtakos?
Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai įsipareigojimų, palyginti su finansiniu turtu, turi vos 23 %. O kiek įsipareigojimų, palyginti su biudžetu, turi valstybė? Kaip auga mūsų valstybės skola? Panašu, kad mūsų piliečiai moka atsakingiau elgtis su įsipareigojimais. Tai dar vienas argumentas, kodėl reikia mažiau ribojimų ir turėti daugiau pasitikėjimo mūsų piliečiais.
Siūlomas įstatymas stokoja elementarios logikos. Šiuo metu asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos valstybę narę, privalo deklaruoti gabenantis 10 tūkst. eurų viršijančią grynųjų pinigų sumą. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai atvyksta į Lietuvos Respubliką, teisėtai turėdami 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumą sandoriui sudaryti. Tačiau Lietuva nori apsunkinti jų gyvenimą, neleisdama pasinaudoti šiais pinigais.
Gerbiamieji, turėtume suprasti, kad tokiu sudėtingu laikotarpiu turėtume dėti visas pastangas, kad sudarytume kuo palankesnes sąlygas mūsų verslui vystytis ir saugiau jaustis žmonėms. Šešėlinė ekonomika yra žaizda mūsų valstybės kūne, tačiau šis įstatymas ne tik nesprendžia jos problemos, bet dar labiau ją gilina. Todėl prašau balsuoti prieš šį įstatymą, o jų autorius ieškoti efektyvesnių būdų kovoti su šešėliu, neapsunkinant mūsų Lietuvos žmonių gyvenimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar frakcijos vardu kalbėtų V. Mitalas, bet jis atsisako. Kalbėtų gerbiamas G. Paluckas, bet aš jo nematau. Tada kalbėsime iš eilės. Gerbiamas A. Mazuronis. (Balsai salėje) Atsiprašau, palaukite. Gerbiamas V. Ąžuolas. Bet jūs neužsirašęs frakcijos vardu. Gerai. Prašom. Iš eilės taip ir išeina, nes A. Mazuronio nėra, bet kokiu atveju jūs į tribūną. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šis įstatymo projektas iš esmės yra skirtas bankų pelnui didinti. Viena pagrindinė, taip sakant, taisyklė ir būtinybė. Tas pats buvo padaryta atlyginimų pavedimu, jis taip pat didina bankų pelną. Bankomatų įrengimas nugulė kažkur tarp rezoliucijų, šiandien nieko nepadaryta. Ir šis įstatymo projektas tą patį daro.
Dabar pažiūrėkime į tai, kas vyksta realiai ir kokia situacija yra šiandien. Labai daug užsieniečių Lietuvoje įsigyja tiek nekilnojamojo turto, tiek paslaugų, tiek kitų prekių. Ir jų daug yra įsigyjama už grynuosius pinigus. Kodėl jie priversti taip elgtis? Pavyzdys.
Užsienio piliečiai, norėdami būti sąžiningi ir visa kita, padaro pavedimus už tam tikras paslaugas į Lietuvos įmonių sąskaitas. Ką daro bankai? Bankai sugalvoja užblokuoti tuos pinigus, išsiųsti atgal, net normaliai nepaaiškindami dėl ko, nes neva jiems tai buvo įtartina, nors buvo apmokėta pagal sąskaitas. Vadinasi, matydami mūsų Lietuvos bankų savivalę, jie priversti tai daryti grynaisiais pinigais.
Ką jie dabar turės daryti, atvažiavę su grynaisiais pinigais? Nori įsigyti turto. Kur įmanoma užsienio piliečiui atsidaryti sąskaitą? Pabandykite nueiti į bet kurį banką ir atsidaryti sąskaitą. Tai jūs tiek privargsite, kad finale jūs nieko neatidarysite. Vadinasi, atidaryti sąskaitą ir įnešti grynuosius pinigus nėra galimybės.
Dabar kiek mūsų bankų skyrių iš viso bedirba su grynaisiais pinigais? Nuvažiuokite į Šiaulius, nuvažiuokite į kitą miestą, sužinosite skyriuje, kad su grynaisiais pinigais jie iš viso nedirba. Eik, kur nori. Tai tada, vadinasi, visi užsienio piliečiai bus priversti eiti į patį didžiausią šešėlį ir viską daryti šešėlyje. Vadinasi, toks tikslas ir yra.
O dabar situacija su ukrainiečiais. Mes labai mojuojame, sakome, jiems padedame, viską darome. Ukrainiečiui, norinčiam konvertuoti pinigus, bankas nulupa 10 % nuo sumos, tai yra apiplėšimas viduryje baltos dienos. Niekam tai nerūpi, nei bankų… nei Lietuvos bankui, nei asociacijai. Niekam tai nerūpi, nieko nejaudina, viskas gerai. Jis taip pat priverstas vežtis grynuosius pinigus ir su grynaisiais pinigais daryti savo operaciją.
Tai jeigu mes norime padidinti šešėlį, padidinti bankų pelną, tai tas klausimas labai laiku ir vietoje. Bet kur tada toliau nueisime? Vadinasi, užsieniečiai bus priversti arba nebepirkti pas mus paslaugų ir turto, arba daryti viską šešėlyje. Bet, žinoma, kas dirba šešėlyje, jiems nuo to niekas nepasikeis, jie tik džiaugsis, o skaidrus verslas nuo to tik nukentės. Nes šiandien skaidrus verslas turėjo galimybę rodyti visą sandorio sumą: atvažiuodavo net tiesiai pas notarą, tą sandorį darant, padėdavo grynuosius pinigus, įsigydavo prekes arba paslaugas ir išvažiuodavo. Na, tai toliau į šešėlį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar taip pat gerbiamas A. Mazuronis diskutuoti… Jis nenori diskutuoti. Daugiau aš nematau frakcijos vardu kas kalbėtų. G. Palucko nėra, tai aš tada iš eilės suteikiu žodį R. Žemaitaičiui, bet aš jo taip pat nematau. Tai tada I. Kačinskaitė-Urbonienė. Irgi… Ar kas nors? A. Bagdonas gal tada? Ne, nėra. K. Masiulis. Irgi kalba telefonu. L. Nagienė. Norite jūs į tribūną? Ne. Norite? Gerbiamas K. Masiulis, matyt, pagal laiką bus paskutinis kalbantis. TS-LKD dar niekas nekalbėjo. Prašau kalbėti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, pirmininke. Dėl jūsų ir dėl šito pasisakymo net ir telefonu nustojau kalbėti.
Aš čia išgirdau daug neigiamų, labai fatališkų pasisakymų, kaip čia viskas bus blogai. Graikija turi daug stipresnį apribojimą – nuo 500. Ir nesužlugo valstybė. Aš norėčiau, mielieji, šį savo pasisakymą į nūdieną įvilkti. Kas labiausiai to nenorėtų? Štai vienas žmogus, E. Masiulis, taip, gal norėtų, kad tokio įstatymo nebūtų. Jeigu toks įstatymas būtų buvęs kažkada, tai, žinot, tie visi maišeliai ir šimtatūkstantinės sumos maišeliuose sunkiai tilptų į visokius paaiškinimus. Lygiai taip pat koks nors Kelmės meras, kuris buvo nuteistas už kyšininkavimą, paėmęs 5 tūkst., labai simboliška – prie sovietiniams kariams paminklo, tebestovinčio Kelmėje, tai irgi netilptų pagal šias normas. Aš nežinau, kaip į šias normas tilptų ir čia labai karštai kalbėjęs ponas M. Puidokas, kuris buvo įvardintas kaip labai gerbiamas. STT jam kišenes plėšė, nežinau dėl ko, bet jeigu būtų buvęs uždraustas atsiskaitymas grynaisiais ir panašiai, tai gal tos kišenės būtų sveikos. Aš, mielieji, labai rimtai siūlau pagalvoti apie tai, kad jeigu mes, politikai, norime, kad Lietuvoje skaidrumo ir sąžiningumo visose srityse, ne vien šešėlyje, bet ir pas mus, čia pas mus politinėje terpėje, daugėtų, tai mes privalome šitą įstatymą priimti. Ar tokį, ar patobulintą, ar vienaip, ar kitaip, bet priimti. Aš pats būčiau linkęs taikyti visoms sritims, visiems sandoriams ir dar nuleisti kartelę žemiau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiami kolegos. Laikas diskutuoti baigėsi.
Dabar apsvarstysime vieną pasiūlymą. Na, jis šiek tiek keistas, dėl 4 straipsnio, nes dalis Seimo narių nebėra jau Seimo nariai, nes labai senas laikotarpis. Dalis dar yra. Bet tie, kurie yra, nori svarstyti, tai mes sudarysime sąlygas jiems pristatyti savo pasiūlymą. Teks apsispręsti. Bet gerbiamas komiteto pirmininkas nori per šoninį mikrofoną. Ai, į tribūną nori. Prašom ateiti. Teisingai. Visiškai pamiršau, kad jūs mums čia galite nemažai pagelbėti. Galvojau, kad ir patys apsisuksime. Dabar gerbiamas A. Mazuronis nusiteikęs pristatyti pasiūlymą, o jo bent dalies jau Seimo narių nebėra Seime. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Pasiūlymas kad ir šiek tiek senokas, prieš septynerius metus teiktas ir registruotas, tačiau vis dėlto, man atrodo, jis yra aktualus. Išklausęs kolegos K. Masiulio pasisakymus čia, tribūnoje, tik dar kartelį įsitikinau, kad jis labiau nei kad aktualus, nes argumentų, remiančių dabartinę iniciatyvą riboti iki 3 %, arba nėra, arba jie yra tokio visiškai absurdiško lygio, kokius ką tik pateikė K. Masiulis iš tribūnos. Kai jis, stovėdamas tribūnoje, pradėjo maišyti Dievo dovaną su kiaušiniene, bandydamas tokiu būdu įsiteikti, galvodamas, kad jis čia kaip nors skaidriau atrodys, tai iš tiesų absurdiška. Absurdiška, man atrodo, bandyti sulyginti kažkokią neva neskaidrią veiklą su oficialių atsiskaitymų ribojimu. Na, kai žmogus taip šneka, man atrodo, arba nesupranta, ką šneka, arba galvoja, kad kiti nesupranta, kai jo klauso.
Šito pasiūlymo esmė yra labai paprasta, ką kalbėjo ne vienas pranešėjas iš tribūnos, tai yra palikti 10 tūkst. eurų atsiskaitymo ribą tam, kad yra nesuderinamumas su dabar galiojančiomis teisinėmis normomis, tai yra įsivežti, išsivežti reikia deklaruoti virš 10 tūkst., iki 10 tūkst. tokios prievolės nėra. Aš siūlau palikti. Ir man atrodo, kad apskritai ta filosofija valstybėje, kad bet kas, kas turi nors šiek tiek grynųjų kišenėje, automatiškai yra preziumuojamas kaip nusikaltėlis, ir ne kas kitas turi įrodyti, kad jis yra nusikaltėlis, bet jis pats turėdamas grynųjų turi įrodyti, kad toks nėra, man atrodo, yra absurdiška ir teisine prasme neteisinga.
Todėl aš siūlau pritarti šitam pasiūlymui ir judėti toliau su ta logika, kad grynųjų turėjimas apskritai iš principo nepreziumuoja, kad žmogus daro kažką neteisėto. Jeigu jie yra deklaruoti, jeigu nuo jų yra sumokėti mokesčiai, man atrodo, kad čia yra normali praktika. Kai profesorius pateikė Graikijos pavyzdį su 500 eurų, tai Graikijoje iki 500 eurų, gal ir virš 500 reikia deklaruoti, bet mokesčių, kiek žinau, graikai…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. MAZURONIS (DPF) …kaip iki krizės nemokėjo, taip ir dabar nemoka.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega!
A. MAZURONIS (DPF). Tokia tvarka…
PIRMININKAS. Laikas, laikas. Jūs sugaišote daug laiko aptardamas, ką kalbėjo K. Masiulis, o ne pristatydamas savo pasiūlymą.
Dabar gerbiamas komiteto pirmininkas – komiteto nuomonę. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė E. Masiulio, Š. Gustainio, K. Glavecko, G. Steponavičiaus ir A. Mazuronio teiktą siūlymą ir jam nepritarė argumentuodamas tuo, jog Vyriausybės teiktas projektas buvo dėl 3 tūkst. eurų ribos, su Europos Centriniu Banku buvo derintas projektas ir gauta teigiama išvada būtent dėl 3 tūkst. eurų ribos. S. Skvernelio Vyriausybės pateikta išvada vėlgi buvo dėl 3 tūkst. eurų ribos, teigiama išvada.
Absoliuti dauguma atsiskaitymų yra iki 1 tūkst. 250 eurų, net 92 % visų mokėjimų, taigi toks ribojimas palies tiktai labai labai nedidelę dalį atsiskaitymų. Europos Sąjungos praktika – iki 3 tūkst. eurų. Pavyzdžiai yra Graikija – iki 500 eurų, Italija – 1 tūkst. eurų, Belgija – 3 tūkst., Ispanija – 2,5 tūkst. Ir galų gale argumentavo tuo, jog Civiliniame kodekse taip pat yra įtvirtinta nuostata, reikalaujanti privačias paskolas notarizuoti būtent nuo 3 tūkst. eurų ribos. Taigi teisės aktais jau yra įtvirtinta 3 tūkst. eurų riba.
Buvo priimtas sprendimas nepritarti gerbiamų Seimo narių E. Masiulio, G. Steponavičiaus, K. Glavecko, A. Mazuronio ir Š. Gustainio pateiktam pasiūlymui ir buvo pritarta 3 tūkst. eurų ribai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke, jūs galite užimti savo vietą. Dabar motyvai dėl šio ką tik aptarto pasiūlymo. Už kalbės gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš nežinau, kodėl dabartinė valdžia taip nepasitiki savo piliečiais, žvelgia į juos kaip į potencialius sukčius.
Gerbiamas komiteto pirmininke, jūs nepaminėjote dar vieno Seimo nario – pono A. Lydekos kaip šio projekto teikėjo. (Balsai salėje) Taip, būtent tuometis Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius, reaguodamas į Vyriausybės pateiktą projektą dėl 3 tūkst., ir teikė šią pataisą su kitais Seimo nariais. Kad plastikiniai pinigai nieko verti, jau parodė karas Ukrainoje ir ši ekstremalioji situacija. Viena iš, sakyčiau, labiausiai disciplinuotų visuomenių – Vokietijos, nepripažįsta plastikinių pinigų ir daugiausia naudoja grynuosius pinigus.
Aš nežinau, ko siekiama šiuo projektu. Mes ir tada, prieš septynerius metus, diskutavome, ar tai iniciatyva bankų, kurie nori taip pasididinti ir taip didžiausius Europoje pelnus. Kas dieną jie susišluoja po 1 mln. eurų ir turi didžiausius įkainius, kaip teigia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kalbėdamasis su bankais, kad Lietuvoje komercinių bankų įkainiai yra vieni didžiausių.
Aš manau, kad reikia grįžti prie pasitikėjimo savo piliečiais. Tuo labiau kai vienas fizinis asmuo atsiskaito su juridiniu asmeniu, juridinis, be abejo, turi apskaityti ir deklaruoti. Ir akivaizdu, niekur to sandorio nepaslėpsi, bet neieškokime problemų ten, kur jų nėra, kovokime su ofšorais, kur valstybės pinigai…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. SKARDŽIUS (DPF). …nukeliauja. Čia valstybei reikia skirti daugiau dėmesio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia pasakysiu, kad tuo teikiamu pagrindiniu projektu nėra absoliutaus draudimo atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis. Jeigu nėra galimybės atsiskaityti sąskaitomis, yra išlyga, kad galima atsiskaityti grynaisiais, tik po to per nustatytą laiką reikia informuoti Mokesčių inspekciją. Nereikėtų taip čia skleisti graudžių aimanų dėl ukrainiečių, jeigu, sakykim, jie tam tikru momentu neturi tų galimybių sąskaitomis atsiskaityti.
Dėl šio pasiūlymo, aš manau, tikrai nereikia didinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribos. Komiteto pasiūlyta riba tikrai gal net yra per aukšta, aš sakyčiau, ir atitinka mūsų Lietuvos atlyginimus, žmonių pajamas, kai lyginame su kitomis šalimis, kuriose, kaip minėjo komiteto pirmininkas, tų ribų yra ir žemesnių turtingesnėse šalyse. Žinoma, čia tam tikra simbolika, kai pasiūlymo pirmasis autorius yra E. Masiulis. Tai visų dabartinių bylų kontekste taip pat atrodo savotiškai.
PIRMININKAS. Taip, stiprūs argumentai, ypač paskutinis.
Gerbiami kolegos, dabar balsuosime dėl pasiūlymo, kurį ką tik aptarėme. (Balsai salėje) Kaip tai ne balsavimo laikas? Balsavimai nusikėlė. Kaip tik yra balsavimo laikas ir pradėsime visus balsavimus. Posėdis užtruko. Balsuojame dėl pasiūlymo, kurį ką tik aptarėme.
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 22, prieš – 44, susilaikė 40. Taigi pasiūlymui nepritarta. Daugiau pasiūlymų, dėl kurių reikėtų parlamentui apsispręsti, dėl šio projekto nėra. Taigi galėsime pereiti prie balsavimų po motyvų dėl viso projekto. Už kalba gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Matau aš tą kontekstą. Net ir kolega Jurgis kaip argumentą paminėjo E. Masiulį, tad pripažinkime, kad tame bylos kontekste būtent ir buvo iš sąvartyno ištrauktas septynerių metų senumo projektas. Natūralu, kad girdžiu ir pašaipių replikų, ir selektyviai išvardinamų pavardžių, ką padarė Mykolas. Bet tiek to – kalbėkime apie esmę, o ne apie tai, kas ką teikia. Tuo labiau kad atmestas buvusių Liberalų frakcijos narių pasiūlymas.
Šiandien nemažai nuskambėjo argumentų apie plėšikaujančius bankus, apie K. Švabą, Pasaulio ekonomikos forumą, kitas globalias baisenybes mūsų žmonėms pagąsdinti, bet mažokai kalbame apie tai, kad tikrai atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra kelias į neskaidrumą. Tikrai nenoriu sakyti, kad visi žmonės, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais ar turi grynųjų pinigų, yra kaip nors neskaidrūs, tačiau tokių atsiskaitymų grynaisiais pinigais neribojimas yra paskata turėti grynųjų pinigų. Pripažinkime, nenormalu, kai žmogaus namuose atrandama šimtai tūkstančių eurų. Man tai neatrodo civilizuotos, laisvos rinkos, liberalios demokratijos požymis.
Rusijos oligarchų namuose, aš tikiu, yra šimtai tūkstančių ir milijonai grynųjų, bet Lietuvoje mes neturime kurti tokios paskatų sistemos. Aš būčiau irgi galbūt už peržiūrėjimą tam tikros sumos, gal į didesnę pusę, tačiau yra taip, kaip yra, Seimas apsisprendė – 3 tūkst. Aš palaikau šitą projektą. Mes turime eiti tuo keliu, kad kuo labiau laipsniškai atsisakytume grynųjų pinigų, žiūrėdami į bankų pajėgumus, bankomatų tinklo plėtrą ir žmonių psichologines nuotaikas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalba prieš gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties pasiklausius kolegos Eugenijaus kalbos ir prisiminus, kad faktiškai visa Liberalų frakcija buvo susirašiusi už pataisą, jau nekalbu apie Antikorupcijos komisijos pirmininką poną V. Gailių, na, kad būtų 10 tūkst., manau, tai buvo teisingas siūlymas, nes ir daugelis kitų teisės aktų reglamentuoja.
Pasitikėjimo piliečiais klausimas, aš manau, yra labai svarbus, ypač ekstremaliomis situacijomis. Piliečiai savo ruožtu nepasitiki valstybe, matydami, kad valstybinės įmonės milijardinius sandorius atlieka per ofšorus. Ir ne per vieną ofšorą, per keletą ofšorų. Kuo didesnis sandoris, tuo pinigai kažkur keliauja neaiškiomis kryptimis – į Bermudus, į Kiprą ir biesas žino kur. Todėl, manau, nereikėtų piliečiams riboti jų gyvenimo, sąžiningiems piliečiams, visų nelaikyti sukčiais. Pagrindiniai mokesčiai valstybėje, pridėtinės vertės akcizai, yra netiesioginiai mokesčiai. Vis tiek valstybė, kad ir kaip beaugtų kainos dėl infliacijos įtakos, tą 21 % susišluoja nuo tų kainų. Čia taip pat nėra sąžiningas aspektas savo piliečių atžvilgiu, visi išgyvename tą krizę, bet nereikėtų tų papildomų milijardų iš piliečių atiminėti. Todėl aš manau, kad turi būti abipusis pasitikėjimas: tiek valstybės piliečiais, tiek piliečių valstybe.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime dėl šio projekto… iš karto dėl abiejų projektų, darbotvarkės 1-14.1 ir 1-14.2 klausimų, po svarstymo. (Balsai salėje)
Kolegos, ir taip jau vėluojame pusę valandos, balsuokime. Balsuojame dėl 1-14.1 ir 1-14.2 klausimų – Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo ir Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymų projektų. Balsuojame po svarstymo. Ką tik aptarėme šiuos projektus, tradiciškai nuo jų ir balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 60, prieš – 9, susilaikė 39. Taigi, projektams pritarta.
Gerbiami kolegos, rytinis posėdis jau formaliai baigėsi. Aš pratęsiu rytinį plenarinį posėdį, kol bus baigti apsvarstyti klausimai ir balsuota dėl jų.
A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl šio projekto, dėl kurio balsavome, kadangi buvo tik praeitos Vyriausybės išvada, po svarstymo dar būtų gerai gauti dabartinės Vyriausybės išvadą.
PIRMININKAS. Supratau. Logiškas argumentas. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Kas už, mano, kad reikia Vyriausybės išvados, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Dėl A. Vyšniausko siūlymo dėl Vyriausybės išvados dėl šių projektų. Dėl abiejų.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 107, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi, prašome Vyriausybės išvados dėl šių dviejų projektų.
Dabar grįžtame į darbotvarkę šiek tiek atgal. Darbotvarkės 1-12.1 ir 1-12.2 klausimai. (Balsai salėje) Aš minėjau, kad pratęsiu posėdį. Minėjau.
13.04 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1459(2), Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1460(2) (svarstymo tęsinys)
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo du įstatymų projektai, paketas. Balsuojame po svarstymo. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymų projektai Nr. XIVP-1459(2) ir Nr. XIVP-1460(2).
Užsiregistravo 115, balsavo 114 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymų projektams pritarta po svarstymo.
13.05 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 433 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-778 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas Nr. XIVP-778. Vėl balsuojame po svarstymo. Komitetas siūlo atmesti. Taip? (Balsas salėje: „Taip.“) Balsuosime būtent taip, balsuojame už komiteto siūlymą atmesti. Taip, kas už atmetimą, balsuojame už. Už komiteto siūlymą atmesti projektą. Balsavimas vyksta taip – už komiteto siūlymą atmesti.
Užsiregistravo 114, balsavo 113 Seimo narių: už – 76, prieš – 22, susilaikė 15. Komiteto siūlymu projektas atmestas.
13.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2071 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1608 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dabar reikia dar vieną, paskutinį, apsvarstyti labai greitai. Darbotvarkės 1-14.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-1608. Gerbiamą S. Šedbarą kviečiu į tribūną. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra grynųjų pinigų apyvartos paketo trečias projektas. 2015 metais šitas projektas buvo pavadintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa – tokio kodekso nebėra, dabar yra Administracinių nusižengimų kodekso papildymas. Taigi, tik toks pakeitimas, kitas kodekso pavadinimas, formuluotės yra panašios. Jeigu bus kažkokių per tą laiką pasikeitusių pasiūlymų, prašom, komitete įvertinsime. Prašom pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, labai paprastas projektas, apsisprendėme dėl anų, čia yra dar vienas iš paketo. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta. Darbai padaryti. Reikia komiteto. Turbūt pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Galime pritarti? Galime pritarti. Siūlo svarstyti gegužės 10 dieną. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
13.07 val.
Seimo narių pareiškimai
Lieka pareiškimai. Kviečiu į tribūną padaryti pareiškimą gerbiamą L. Girskienę. Seimo narių pareiškimai. Aš tik L. Girskienę pakviečiau, kodėl visi staiga sujudo? Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš kalbėsiu už visus, kaip sakoma. Pasistengsiu. Iš tiesų tai ne. Liaudies išmintis sako: neįėjo pro duris, įlįs pro langą, jeigu per langą nepavyks įlipti, įlįs pro rakto skylutę. Teisybę sakau, ar ne? Kalbu apie Partnerystės įstatymo iniciatorius. Vakar kai kurių Seimo narių pašto dėžutes pasiekė Lietuvos piliečių laiškas, kuriame rašoma, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius aktyviai siunčia raštus žinomiems žmonėms, nuomonių formuotojams, universitetų ir kitų švietimo įstaigų vadovams, kultūros srities atstovams prašydamas viešai išsakyti pritarimą Partnerystės įstatymui. Rinkėjai prideda Seimo nariams ir raštą, kreipimąsi į institucijas. Gerai, kad kolega aktyviai veikia spręsdamas LGBT bendruomenės klausimus, sutinku, kad tai tikrai yra svarbu ir ši visuomenės grupė neturi jaustis diskriminuojama, bet noriu priminti, kad kolega yra Seimo, kuris yra renkamas visų Lietuvos piliečių, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, o ne konkrečios bendruomenės interesams atstovaujantis komiteto pirmininkas.
Kaip žinote, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir mūsų Konstitucijoje, be daugybės kitų teisės aktų, konvencijų, deklaracijų, yra įtvirtintos pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės žmogaus teisės – daugybė įvairiausių žmogaus teisių. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje kalbama apie vaiko teises, kurios vis dar nesulaukia tinkamo ir pakankamo dėmesio. Kas apgins vaiko teisę į išlikimą, teisę į gyvybę? Kas apgins vaiko teisę augti sveikam, laimingam, saugioje ir poreikius atitinkančioje aplinkoje? Kas apgins vaiko teisę gauti nemokamą kokybišką išsilavinimą, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena: mieste ar regione?
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, aklai gindamas vienos bendruomenės teises, pamiršta žmonių teisę į orų gyvenimą, orią senatvę, susirinkimų teisę, teisę į laisvą žodį, teisę reikšti kitokią nuomonę, teisę priimti sprendimus dėl savo sveikatos, teisę gauti kokybišką medicininę pagalbą, teisę gyventi saugioje aplinkoje, galiausiai šeimai su vaiku teisę išsinuomoti butą mieste. Šiandien Vilniuje, pavyzdžiui, tai yra misija neįmanoma.
Po pastarojo žmogaus teisių padėties įvertinimo Lietuva sulaukė beveik 200 rekomendacijų. Visų pirma esame raginami gerinti vaikų padėtį, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklą, aiškiai uždrausti fizines bausmes ir rūpintis nepilnamečių savižudybių problema.
2010 metais Lietuva ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją, tačiau ji beveik neįgyvendinama. Jungtinės Tautos pabrėžia, kad mūsų šalis turėtų labiau pritaikyti aplinką neįgaliesiems, daugiau dėmesio skirti žmonėms, turintiems psichikos negalią.
Noriu paklausti gražiai besišypsančio Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, ar jis supranta, kad visos žmogaus teisės yra vienodai svarbios ir visos turi būti mūsų dėmesio centre. Susidaro įspūdis, kad nesupranta. Raginu gerbiamą kolegą T. V. Raskevičių imti spręsti visų Lietuvos Respublikos piliečių teisių įgyvendinimo problemas, o ne tik vienos visuomenės grupės. Žmogaus teisių komitetui kolega pirmininkauja jau pusantrų metų, tačiau kitų iniciatyvų, išskyrus LGBT klausimą, mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo klausimą, man neteko girdėti. Sėkmės darbe. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pirmąkart matau, kad čia dabar prie pareiškimų žanro mes diskusiją… Bet paminėta pavardė, aš suteiksiu žodį replikuoti. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Norėčiau padėkoti gerbiamai Seimo narei L. Girskienei už išsakytas mintis ir pastabas. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi kvotą Žmogaus teisių komitete. Aš labai vertinu jūsų įsitraukimą į žmogaus teisių temas ir labai kviečiu jus užimti tą Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vietą Žmogaus teisių komitete. Mes tikrai jūsų ekspertinėmis žiniomis pasinaudosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Ąžuolas į tribūną kviečiamas padaryti savo pareiškimą. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šiandien viena iš aktualiausių temų yra turbūt prievartinis brangesnio elektros tiekėjo pasirinkimas. Pasigirdo iš opozicijos socialdemokratų pasiūlymas, kad tą prievartą reikia atidėti. Išeitų taip, kad tai prievartai jie pritaria, tik ją reikia atidėti.
O kaip elgiasi patys nepriklausomi tiekėjai? Tai nuo pasityčiojimo iš klientų iki didžiulio melo skleidimo ir apgaulingai sudaromų sutarčių. Kokios yra patyčios?
Nepriklausomas tiekėjas atsiunčia vartotojui mokėjimo pranešimą, bet nenurodo sąskaitos numerio, kur sumokėti tuos pinigus. Žmogus paskambina konsultantui, prašo sąskaitos numerio. Konsultantas pasako, kad jam uždrausta pasakyti sąskaitą, kur sumokėti. Tada žmogus pavėluoja sumokėti ir gauna baudą. Vis tiek tai tęsiasi toliau. Tą žmogų priverčia eiti į kažkokius terminalus, dar kažkur ir dar sumokėti nemažą administravimo mokestį. Tokios yra patyčios.
Kaip apgaudinėjami klientai? Paskambina įvairūs konsultantai, kažką pasiūlo, kažką pasako, suvelia skaičius, po to žmogus sužino, kad žodžiu jau sudarė sutartį. Tada paskambina į tą pačią įmonę ir sako: aš noriu žodžiu nutraukti sutartį, nes buvau apgautas. Konsultantas sako: žodžiu sutartį sudaryti galima, nutraukti žodžiu negalima. Rašyk, pildyk popierius ir kitokias didžiules dokumentacijas.
Einame toliau. Žmonės, norėdami palyginti kainas, ką siūlo vieni ir kiti, paklausia, o kiek praeitą mėnesį, už kokią kainą 1 kilovatą elektros pardavė valstybė, už kiek pardavė valstybinis garantinis tiekimas 1 kilovatą, tada ir prasideda melo odisėja. Skaičiai visada būna skirtingi, o įdomiausia būna tada, kai du skirtingi konsultantai paskambina iš tos pačios įmonės ir nesusitaria, kaip meluoti, tai jie meluoja be galo ir be krašto.
Išgirdęs iš žmonių tas problemas, kreipiausi į VERT’ą: prašau pasakyti man, kokias kainas teikė valstybė ankstesniais mėnesiais? VERT’ą ištinka amnezija, jis nežino elektros kainos, už kurią yra parduodama Lietuvoje. Tada norisi paklausti: kuo VERT’as užsiima? Žinoma, jis dabar reklamuoja nepriklausomus tiekėjus, užsiima jų reklama, bet užmiršta pateikti palyginimą, už kiek valstybė parduoda, visuomeninis tiekėjas šiandien už 17 centų, ir už kokią kainą elektrą parduoda garantinis tiekėjas ESO.
Ir iš tikrųjų ką reikia daryti, kad tą melą išsklaidytų? Reikia pateikti kiekvieno mėnesio duomenis, už kiek garantinis tiekimas pardavė elektros su 25 % antkainiu, kurio labai norėjo liberalai ir konservatoriai, nesutiko jo atšaukti. Ir tada reikėtų paklausti tų skaidriųjų ir gerųjų nepriklausomų tiekėjų, tegul jie deklaruoja, kokį antkainį taiko kilovatui ir kiek jie iš to uždirbo.
Vieno pokalbio su nepriklausomo tiekėjo konsultantais metu aš uždaviau tą klausimą: kokį jūs antkainį taikote? Ir aš gavau atsakymą: 9 centai kilovatui. Praėjus keliems mėnesiams Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip kompensuos tą nepriklausomą kainą, ir toks stebuklingas sutapimas – tuos pačius 9 centus. Vadinasi, Vyriausybė ir nepriklausomi tiekėjai palaiko puikius santykius, nežinau, gal net santykiauja derindami kainą. Kaip jie tai padaro, neaišku, bet tai vyksta.
Vadinasi, užuot atšaukusi tą prievartinį tiekimą, kad žmonės galėtų elektrą pirkti po 17 centų, Vyriausybė eina tuo keliu, kad kuo daugiau mokesčių mokėtojų pinigų patektų į nepriklausomų tiekėjų sąskaitas ir kišenes. Tada gal galėtų tiekėjai ir pasakyti, kiek tų pinigų uždirba, kokį antkainį taikė, kur tie pinigai nukeliavo? Ar ir toliau leisime jiems lobti ir apgaudinėti mūsų žmones?
Tada turbūt Vyriausybė nieko nedarys. Ar bus pradėtas žurnalistinis tyrimas, ar ką nors žurnalistai darys? Taip pat nieko nedarys, nes žiniasklaida gauna labai puikią didelę reklamą apie nepriklausomus tiekėjus, apie jų skaidrias kainas ir sąžiningą verslą. Ji žurnalistinio tyrimo nedarys.
Bet vis tiek, kad ir kaip būtų slepiami tie duomenys, aš stengsiuosi tuos duomenis gauti tiek iš VERT’o, tiek iš kitų institucijų. Bet, žinoma, matant tai, ką jie daro dabar, jie nori paslėpti viską, kas nenaudinga nepriklausomiems tiekėjams.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsas salėje) Pareiškimai daromi iš tribūnos, gerbiamas kolega, kitą kartą užsirašykite ir iš vietos nešaukite. Rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.