LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-06-28 Nr. XIVP-2357(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad pareiškėjas privalo, kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai teisingumo ministro nustatytos formos metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, o ši deklaracija turi būti pateikta iki sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytos datos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo sprendimo galiojimo laiko pabaigos dienos. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu pareiškėjas minėtos deklaraciją nepateiktų, arba aukščiau minėta deklaracija būtų pateikta vėliau, nei nurodyta sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą ar praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo sprendimo galiojimo laiko pabaigos dienos. Svarstytina, ar tokiu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimas neturėtų būti nutrauktas, papildant projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį atitinkamu antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 13 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „kai teikiama antrinė pagalba trunka ilgiau kaip metus, tarnyba, gavusi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareiškėjo deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kasmet patikrina, ar asmuo, remiantis pateikta deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, ir per šio straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus priimą naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Taigi iš šios nuostatos sektų, kad kasmet priimamas naujas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo po to, kai gavus įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareiškėjo deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti yra patikrinama, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal įstatymą. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas, kad abejose aptariamose projekto nuostatose veiksmai „deklaracijos pateikimas“ ir „sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimas“ būtų atliekami ta pačia seka.
2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Atkreipiame dėmesį, jog Advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializacija). Taigi, pagal Advokatūros įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą advokatai specializuojasi ne konkrečiose srityse, kaip yra siūloma nustatyti vertinamoje projekto nuostatoje, bet konkrečioje teisės srityje. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte dviejose vietose prieš žodį „srityse“ įrašytinas žodis „teisės“.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 punkto, projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomų keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 7 dalių, projekto 25 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (85) 239 6164, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]