EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2009/110/EB IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2009/110/EB IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas)

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas)

Lietuvos Respublikos bankų įstatymas Nr. IX-2085 (Valstybės žinios, 2004-04-15, Nr. 54-1832) toliau – Bankų įstatymas Nr. IX-2085)

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2, 5, 8, 17, 23, 24, 25, 26, 34, 66 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-201 (Valstybės žinios, 2009-04-04, Nr. 38-1440) (toliau – Bankų įstatymas Nr. XI-201)

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 8, 25, 59, 65 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-1668 (Valstybės žinios, 2011-12-01, Nr. 145-6814) (Valstybės žinios, 2011-12-01, Nr. 145-6814) (toliau – Bankų įstatymas Nr. XI-1668)

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 3, 4, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 34, 35, 36, 40, 44, 48, 52, 53, 57, 59, 61, 64, 65, 67, 69, 70, 70¹, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 78, 81, 82, 86 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 65¹, 68¹ ir 70² straipsniais ir 6, 7, 8, 18, 26, 37, 38, 39, 43, 49, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1545 (TAR, 2015-03-31, Nr. 4828) (toliau – Bankų įstatymas Nr. XII-1545)

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 24 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2077 (TAR, 2015-12-03, Nr. 19285) (toliau – Bankų įstatymas Nr. XII-2077)

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2562 (TAR, 2016-07-13, Nr. 20316)(toliau - Lietuvos banko įstatymas Nr. XII-2562)

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2088 (TAR, 2015-12-07, Nr. 19366)(toliau - Lietuvos banko įstatymo įstatymas Nr. XII-2088)

Direktyvos perkėlimo (įgyvendinimo) lygis

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis. Objektas ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje nustatomos elektroninių pinigų leidimo taisyklės, pagal kurias valstybės narės pripažįsta šias elektroninių pinigų išleidėjų kategorijas:

a) kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 punkte, įskaitant, vadovaujantis nacionaline teise, kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialus, apibrėžtus tos direktyvos 4 straipsnio 3 punkte, įsikūrusius Bendrijoje vadovaujantis tos pačios direktyvos 38 straipsniu;

b) elektroninių pinigų įstaigos, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkte, įskaitant, vadovaujantis šios direktyvos 8 straipsniu ir nacionaline teise, elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialus, įsikūrusius Bendrijoje;

c) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, pagal nacionalinę teisę turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;

d) Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, kai jie veikia ne kaip pinigų institucija ar kitos viešosios valdžios institucijos;

e) valstybės narės ar jų regionų arba vietos valdžios institucijos, kai jos veikia kaip viešosios valdžios institucijos.

Projektas

4 straipsnis. Elektroninių pinigų leidėjai

1. Elektroninių pinigų leidėjai yra:

1) kredito įstaigos, kitos valstybės narės kredito įstaigos, jų filialai ir užsienio valstybių kredito įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;

2) elektroninių pinigų įstaigos, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;

3) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;

4) Europos Centrinis Bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis;

5) valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos leidžia elektroninius pinigus, atlikdamos savo funkcijas.

Visiškas

2. Šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatomos elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros taisyklės.

Direktyvos II antraštinės dalies nuostatos perkeliamos į Projekto 12-16, 18-30, 31-37 ir 47 straipsnius.

Visiškas

3. Valstybės narės gali atsisakyti taikyti visas šios direktyvos II antraštinės dalies nuostatas ar jų dalį Direktyvos 2006/48/EB 2 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, išskyrus tas, kurios nurodytos to straipsnio pirmoje ir antroje įtraukose.

Projektas

4 straipsnis. Elektroninių pinigų leidėjai

1. Elektroninių pinigų leidėjai yra:

3) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;

4) Europos Centrinis Bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis;

Visiškas

4. Ši direktyva netaikoma piniginei vertei, saugomai priemonėse, kurioms taikoma išimtis, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio k punkte.

5. Ši direktyva netaikoma piniginei vertei, naudojamai atlikti mokėjimo operacijoms, kurioms taikoma išimtis, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio l punkte.

Projektas

3 straipsnis. Įstatymo netaikymo sritis

Šis įstatymas netaikomas piniginei vertei, laikomai mokėjimo priemonėse, nurodytose Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 punkte, ir piniginei vertei, kuri naudojama atlikti mokėjimo operacijoms, nurodytoms Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte.

Visiškas

2 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1. elektroninių pinigų įstaiga – juridinis asmuo, kuriam pagal II antraštinę dalį išduotas leidimas leisti elektroninius pinigus;

Projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

2. Elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“).

Visiškas

2. elektroniniai pinigai – išleidėjui pateikiamu reikalavimu išreikšta, elektroninėse, įskaitant, magnetines, laikmenose saugoma piniginė vertė, kuri išleidžiama gavus lėšas, skirta mokėjimo operacijoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 5 punkte, atlikti ir priimama fizinių arba juridinių asmenų, neskaitant elektroninių pinigų išleidėjo;

Projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius:

1) yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose;

2) skirta mokėjimo operacijoms atlikti;

3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.

Visiškas

3. elektroninių pinigų išleidėjas – 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos, įstaigos, kurios naudojasi netaikymo sąlyga pagal 1 straipsnio 3 dalį, ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi netaikymo sąlyga pagal 9 straipsnį;

Projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

6. Elektroninių pinigų leidėjas – šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytas asmuo.

4 straipsnis. Elektroninių pinigų leidėjai

1. Elektroninių pinigų leidėjai yra:

1) kredito įstaigos, kitos valstybės narės kredito įstaigos, jų filialai ir užsienio valstybių kredito įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;

2) elektroninių pinigų įstaigos, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;

3) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;

4) Europos Centrinis Bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis;

5) valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos leidžia elektroninius pinigus, atlikdamos savo funkcijas.

Visiškas

4. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis – finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos kalendorinės dienos pabaigoje per ankstesnius šešis kalendorinius mėnesius išleistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kalendorinę kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną ir taikomas tam kalendoriniam mėnesiui.

Projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

12. Neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis – elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį.

Visiškas

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ STEIGIMUISI, VEIKLAI IR RIZIKĄ RIBOJANČIAI PRIEŽIŪRAI TAIKOMI REIKALAVIMAI

3 straipsnis. Bendrosios riziką ribojančios taisyklės

1. Nedarant poveikio šiai direktyvai, elektroninių pinigų įstaigoms mutatis mutandis taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/23665 straipsnis, 11–17 straipsniai, 19 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 20–31 straipsniai, įskaitant deleguotuosius aktus, priimtus pagal jos 15 straipsnio 4 dalį, 28 straipsnio 5 dalį ir 29 straipsnio 7 dalį.

(Pastaba: pakeista 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (toliau - direktyva (ES) 2015/2366)

Projektas

13 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos licencija

1. Elektroninių pinigų įstaigos licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas, kurios nustatytos priežiūros institucijos jai išduotoje licencijoje. Elektroninių pinigų įstaigos licencija galioja ir kitose valstybėse narėse.

2. Steigiamas ar veikiantis juridinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), norėdamas gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

1) įstatus (įstatų projektą);

2) veiklos programą, kurioje, be kita ko, nurodomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos numatomos teikti paslaugos ir jų teikimo vieta;

3) verslo planą, įskaitant pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektą, kuriuo įrodoma, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;

4) dokumentus, kuriais patvirtinama, kad pradinio kapitalo dydis yra ne mažesnis, negu nustatytas šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje;

5) priemonių, kurių pagal šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymą, o jeigu ketinamos teikti mokėjimo paslaugos, nesusijusios su elektroninių pinigų leidimu, – ir priemonių, kurių pagal Mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymą;

6) taikomos (numatomos taikyti) valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymą, kuriuo įrodoma, kad ta valdymo tvarka ir vidaus kontrolės sistema yra tinkamos, patikimos ir adekvačios prisiimamai rizikai;

7) vidaus kontrolės procedūrų, kurios įdiegtos (bus įdiegtos), siekiant atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas) ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL 2015 L 141, p. 1), (toliau – reglamentas (ES) Nr. 2015/847) aprašymą;

8) procedūros, pagal kurią stebimi operaciniai ir saugumo incidentai ir su saugumu susiję klientų skundai, į juos reaguojama ir imamasi tolesnių veiksmų, aprašymą, įskaitant pranešimo apie didelius operacinius ir saugumo incidentus mechanizmą, nustatytą pagal Mokėjimų įstatymo 57 straipsnio reikalavimus;

9) neskelbtinų mokėjimo duomenų registravimo, stebėjimo, fiksavimo ir prieigos prie jų ribojimo procedūros aprašymą;

10) veiklos tęstinumo procesų aprašymą, jame aiškiai nurodydamas ypatingos svarbos operacijas, veiksmingus veiklos tęstinumo planus ir reguliaraus tokių planų adekvatumo ir efektyvumo testavimo ir peržiūros procedūrą

11) principų ir sąvokų, taikomų renkant veiklos rezultatų, operacijų ir sukčiavimų statistinius duomenis, aprašymą;

12) saugumo politikos, įskaitant išsamų su vykdoma veikla susijusios rizikos vertinimo, ir saugumo kontrolės bei rizikos mažinimo priemonių, kurių imtasi siekiant tinkamai apsaugoti elektroninių pinigų turėtojus ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojus nuo nustatytos rizikos, įskaitant sukčiavimą ir neteisėtą neskelbtinų ir asmens duomenų naudojimą, aprašymą.

13) organizacinės struktūros, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ir išpirks elektroninius pinigus, ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, aprašymą, taip pat įsipareigojimo vykdyti filialų, tarpininkų patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymą;

14) duomenis, kuriais remiantis galima nustatyti asmenų, įsigyjančių (turinčių) prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją pateikusio juridinio asmens (toliau šiame straipsnyje – prašymą pateikęs juridinis asmuo) kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tapatybę ir jų įsigyjamas (turimas) įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, taip pat šių asmenų tinkamumą pagal Bankų įstatymo 25 straipsnio 8 dalies nuostatas, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą;

15) vadovų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;

16) filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą), jeigu numatoma šio įstatymo nustatyta tvarka leisti elektroninius pinigus ir (arba) teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigus filialą;

17) auditą atliekančios (atliksiančios) audito įmonės ar atestuoto auditoriaus (toliau – auditorius), kuris audito veikla verčiasi savarankiškai (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie audito įmonę ir auditorių, kuris audito veikla verčiasi savarankiškai, kartu – audito įmonė), atitinkančių Finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme (toliau – Finansinių ataskaitų audito įstatymas) nustatytus reikalavimus, duomenis;

18) dokumentus ir duomenis, kuriais patvirtinama atitiktis Mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnio reikalavimams ir pagrindžiamas draudimo, garantijos arba laidavimo sumos dydis, jeigu ketinama teikti mokėjimo inicijavimo ir (arba) sąskaitos informacijos paslaugą;

19) buveinės adresą.

3. Pateikiant šio straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 ir 13 punktuose nurodytą informaciją, turi būti pateikiamas vidaus kontrolės procedūrų ir organizacinės tvarkos aprašas, kuriame nustatyti veiksmai elektroninių pinigų turėtojų interesams apsaugoti ir elektroninių pinigų leidimo tęstinumui ir patikimumui užtikrinti.

4. Elektroninių pinigų įstaigos licencija išduodama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui, tik jeigu, jis atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, turi nustatęs visapusę, adekvačią elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir patikimą elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarką, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, ir rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą.

5. Priežiūros institucija turi teisę atlikti prašymą pateikusio juridinio asmens pasirengimo leisti elektroninius pinigus patikrinimą vietoje. Pasirengimo leisti elektroninius pinigus patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio nuostatos.

6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, jeigu:

1) kartu su prašymu pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, prašymą pateikęs juridinis asmuo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per jos nustatytą terminą, arba pateikia ne visus papildomai pareikalautus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ar jie yra neteisingi;

2) prašymą pateikęs juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, neketina vykdyti elektroninių pinigų leidimo veiklos Lietuvos Respublikoje, jo teisinė forma, vadovai, pradinis kapitalas, profesinės civilinės atsakomybės draudimas, garantija arba laidavimas neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų;

3) yra pagrindas manyti, kad asmenys, įsigyjantys (turintys) prašymą pateikusio juridinio asmens kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, neatitinka Bankų įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų;

4) prašymą pateikęs juridinis asmuo ir kitas asmuo yra susiję glaudžiu ryšiu, kuris trukdytų priežiūros institucijai veiksmingai atlikti elektroninių pinigų įstaigos priežiūrą;

5) prašymą pateikęs juridinis asmuo yra susijęs glaudžiu ryšiu su asmeniu iš tokios užsienio valstybės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, arba tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti elektroninių pinigų įstaigos priežiūrą;

6) prašymą pateikęs juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

8. Kai prašymą pateikęs juridinis asmuo ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jeigu prašymą pateikusio juridinio asmens ketinama vykdyti ar vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jo finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

9. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga įgyja kitą licenciją, suteikiančią teisę teikti tokias pačias paslaugas, kaip nurodyta elektroninių pinigų įstaigos turimoje licencijoje, ji privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinės licencijos gavimo dienos kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu dėl vienos iš licencijų galiojimo panaikinimo.

10. Elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų ir (arba) informacijos, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, pasikeitimus.

11. Detalią prašymo išduoti šiame straipsnyje nustatytą licenciją pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

15 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas ar galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas

1. Licencijos galiojimas panaikinamas Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 3–8 punktuose nustatytais atvejais. Šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju licencijos galiojimas panaikinamas priežiūros institucijos sprendimu.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, licencijos galiojimas priežiūros institucijos sprendimu taip pat gali būti panaikinamas , jeigu:

1) elektroninių pinigų įstaiga nebeatitinka šio įstatymo 13 ar 14 straipsnyje nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų arba nepraneša apie tai priežiūros institucijai;

2) elektroninių pinigų įstaiga, toliau leisdama elektroninius pinigus, keltų grėsmę mokėjimų sistemų stabilumui;

3) elektroninių pinigų įstaiga pasibaigia dėl reorganizavimo arba priimamas sprendimas ją likviduoti;

4) elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju per nustatytą terminą nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo.

3. Panaikinant licencijos galiojimą šio straipsnio 2 dalies 3 ar 4 punkte ar šio įstatymo14 straipsnio 6 dalyje arba Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytais pagrindais, priežiūros institucijos sprendime nurodomi sprendimo priėmimo motyvai ir apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešama elektroninių pinigų įstaigai. Kitais atvejais licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo 39 ir 40 straipsniuose nustatyta tvarka.

4. Licencijos galiojimas sustabdomas šio įstatymo 39 ir 40 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka.

5. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša elektroninių pinigų įstaigai, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą, per kurį elektroninių pinigų įstaiga privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti.

6. Elektroninių pinigų įstaiga, pašalinusi pažeidimą (pažeidimus), dėl kurio (kurių) buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 10 darbo dienų nuo elektroninių pinigų įstaigos pranešimo apie pašalintą pažeidimą (pažeidimus) gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimo (pažeidimų) pašalinimą ir, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša elektroninių pinigų įstaigai.

7. Panaikinus ar sustabdžius licencijos galiojimą, elektroninių pinigų įstaiga neturi teisės leisti elektroninių pinigų ir teikti mokėjimo paslaugų, išskyrus atvejus, kiek tai būtina atsiskaityti su elektroninių pinigų turėtojais ir mokėjimo paslaugų vartotojais.

8. Panaikinus licencijos galiojimą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius elektroninių pinigų įstaigos organai privalo priimti sprendimą likviduoti ar reorganizuoti elektroninių pinigų įstaigą arba priimti sprendimą pakeisti veiklos rūšį ir atlikti atitinkamus įstatų, pavadinimo ir kitus reikiamus pakeitimus, susijusius su veiklos rūšies pakeitimu.

9. Apie licencijos galiojimo panaikinimą arba sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą priežiūros institucija skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia šią informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie licencijos galiojimo panaikinimą arba sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą, įskaitant licencijos galiojimo panaikinimo ar sustabdymo priežastis, priežiūros institucija taip pat informuoja Europos bankininkystės instituciją.

18 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla kitose valstybėse narėse

1. Elektroninių pinigų įstaiga turi teisę kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį.

2. Elektroninių pinigų įstaiga, siekdama kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, licencijos numerį, valstybę narę, kurioje planuoja leisti elektroninius pinigus, o jeigu ketina leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, priežiūros institucijai turi pranešti ir šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą informaciją apie veiklą kitoje valstybėje narėje, filialo organizacinės struktūros aprašymą, filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis bei įsipareigojimo vykdyti filialo patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga kitoje valstybėje narėje planuoja platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį, priežiūros institucijai taip pat turi būti nurodomas šio asmens pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (veiklos adresas), organizacinė struktūra, kontaktiniai duomenys. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui kitoje valstybėje narėje, ji apie tai šioje dalyje nustatyta tvarka informuoja priežiūros instituciją. Detalią pranešimo apie ketinimą kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus, platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šioje dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

3. Priežiūros institucija elektroninių pinigų įstaigos pateiktą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 1 mėnesį nuo visos informacijos gavimo dienos turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Elektroninių pinigų įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

4. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jos filialams toje valstybėje narėje steigti netaikoma. 5. Jeigu priežiūros institucijos atliktas elektroninių pinigų įstaigos vertinimas, atsižvelgus į kitos valstybės narės nuomonę ir pateiktą informaciją, yra neigiamas, priežiūros institucija privalo atsisakyti įtraukti elektroninių pinigų įstaigos filialą į šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytą viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą arba išbraukti iš šio sąrašo, jeigu elektroninių pinigų įstaigos filialas jau yra į jį įtrauktas.

6. Priežiūros institucija sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos filialo įtraukimo į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą ar sprendimą dėl leidimo elektroninių pinigų įstaigai leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje per fizinį ar juridinį asmenį privalo priimti ir apie jį pranešti kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir elektroninių pinigų įstaigai per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos pateiktu vertinimu dėl elektroninių pinigų įstaigos ketinimo leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigus filialą, neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį kitoje valstybėje narėje, kartu su jos sprendimu kitos valstybės narės priežiūros institucijai turi būti nurodyti nesutikimo motyvai.

7. Elektroninių pinigų įstaigos filialas turi teisę pradėti leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje po to, kai jis įtraukiamas į šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytą viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą. Apie įtraukimą į šį sąrašą priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo įtraukimo į sąrašą dienos praneša elektroninių pinigų įstaigai.

8. Elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo arba jos pasitelktas fizinis ar juridinis asmuo gali pradėti platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje nuo tos dienos, kai priežiūros institucija informuoja elektroninių pinigų įstaigą apie sprendimą leisti elektroninių pinigų įstaigai leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį kitoje valstybėje narėje.

9. Elektroninių pinigų įstaiga priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka privalo pranešti datą, kurią ji pradeda leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, o priežiūros institucija šią informaciją privalo persiųsti kitos valstybės narės priežiūros institucijai.10. Elektroninių pinigų įstaiga apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimus, taip pat apie naujus filialus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga ketina platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje, privalo nedelsdama informuoti priežiūros instituciją. Tokiu atveju taikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie tai, kad elektroninių pinigų įstaiga, leidžianti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigtas filialas, jos pasitelktas fizinis ar juridinis asmuo, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje, nesilaiko kitos valstybės narės teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą (ES) Nr. 2015/2366 ir Direktyvą Nr. 2009/110/EB, nuostatų, įvertina ją ir , siekdama užtikrinti, kad elektroninių pinigų įstaiga nebepažeistų šių teisės aktų reikalavimų, nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių. Priežiūros institucija apie šių priemonių taikymą informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją ir kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijas.

12. Priežiūros institucija kitos valstybės narės priežiūros institucijai teikia jos prašomą informaciją, ypač apie elektroninių pinigų įstaigos, leidžiančios elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo, elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo, jos pasitelkto fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje, padarytus ar įtariamus pažeidimus, o visą kitą svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie tai, ar elektroninių pinigų įstaiga turi buveinę ir vykdo elektroninių pinigų leidimo veiklą Lietuvos Respublikoje, teikia savo iniciatyva.

13. Priežiūros institucija pagal šio straipsnio, išskyrus 14 dalį, reikalavimus bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 28 straipsnio 5 dalyje, nustatyta tvarka.

14. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūrą ir taikydama poveikio priemones elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo ar platina ir išperka elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos veikla Lietuvos Respublikoje

1. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga šiame straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje gali leisti elektroninius pinigus įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį.

2. Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ketinimą leisti elektroninius pinigus neįsteigus filialo, įsteigus filialą arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje kartu su elektroninių pinigų įstaigos pateikta šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija per 1 mėnesį nuo šios informacijos gavimo įvertina ją ir kitos valstybės narės priežiūros institucijai pateikia savo nuomonę bei turimą informaciją, susijusią su kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ketinimu leisti elektroninius pinigus arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje.

3. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo arba jos pasitelktas fizinis ar juridinis asmuo gali pradėti platinti ir išpirkti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie sprendimą leisti elektroninių pinigų įstaigai leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje.

4. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialas turi teisę pradėti leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje po to, kai kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialas yra įtraukiamas į kitos valstybės narės viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.

5. Jeigu kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jos filialams steigti netaikoma.

6. Jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą ar pasitelkus fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, ji apie tai informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją.

7. Priežiūros institucija pagal šio straipsnio, išskyrus 8 dalį, reikalavimus bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 28 straipsnio 5 dalyje, nustatyta tvarka.

8. Priežiūros institucija bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija, prižiūrinčia kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigą, kuri leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo ar platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje, ir taikančia jai poveikio priemones, Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas

1. Elektroninių pinigų įstaigos, gavusios priežiūros institucijos išduotą licenciją ir įregistruotos Juridinių asmenų registre, jų filialai, veikiantys kitose valstybėse narėse, tarpininkai bei užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai yra įtraukiami į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.

2. Viešojo elektroninių pinigų įstaigų sąrašo tvarkytoja – priežiūros institucija – į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą elektroninių pinigų įstaigas ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, įtraukia per 2 darbo dienas nuo licencijos gavimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, jų tarpininkus – per 2 mėnesius nuo visų reikalaujamų dokumentų ir duomenų gavimo dienos, elektroninių pinigų įstaigų filialus, veikiančius kitose valstybėse narėse, – per 3 mėnesius nuo visų šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos ir tarpininkus, veikiančius kitose valstybėse narėse, – per 3 mėnesius nuo visų reikalaujamų dokumentų ir duomenų gavimo dienos.

3. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą įtraukiamos atskirai nuo elektroninių pinigų įstaigų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją.

4. Priežiūros institucija apie elektroninių pinigų įstaigos įtraukimą į sąrašą, jos licencijos galiojimo panaikinimą ar sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą, elektroninių pinigų įstaigos filialo, veikiančio kitoje valstybėje narėje, ir tarpininko įtraukimą į sąrašą, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo įtraukimą į sąrašą ir jo licencijos galiojimo panaikinimą, jų duomenų ar informacijos pakeitimą skelbia ir šią informaciją atnaujina priežiūros institucijos interneto svetainėje esančiame viešajame elektroninių pinigų įstaigų sąraše.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos bankininkystės institucijai.

6. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose ir Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 15 straipsnio 5 dalyje, nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Reikalavimai elektroninių pinigų įstaigai, kai jos elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymas perduodamas kitam asmeniui

1. Elektroninių pinigų įstaiga, ketinanti perduoti elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų, be kurių neįmanoma leisti elektroninių pinigų ir kurios padeda leisti elektroninius pinigus, vykdymą kitam asmeniui, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį privalo informuoti priežiūros instituciją.

2. Svarbios elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijos, įskaitant funkcijas, susijusias su informacinių technologijų sistemomis, negali būti perduotos kitam asmeniui, jei jas perdavus iš esmės pablogėtų elektroninių pinigų įstaigos vidaus kontrolės kokybė ir priežiūros institucijos galimybė stebėti, ar elektroninių pinigų įstaiga laikosi visų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir (ar) kitų jos veiklai taikomų priežiūros institucijos teisės aktų. Šiame įstatyme svarbios veiklos funkcijos – tai funkcijos, dėl kurių nevykdymo ar netinkamo vykdymo elektroninių pinigų įstaiga nebeatitiktų nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų ar kitų šio įstatymo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos veiklai taikomų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų arba būtų pakenkta elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, jos vykdomos elektroninių pinigų leidimo veiklos tęstinumui.

3. Elektroninių pinigų įstaiga, perduodama svarbias elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis tokių reikalavimų:

1) elektroninių pinigų įstaigos vadovai negali perduoti savo atsakomybės;

2) negali keistis elektroninių pinigų įstaigos santykiai su jos elektroninių pinigų turėtojais ir turi būti vykdomos šio įstatymo ir Mokėjimų įstatymo nustatytos jų pareigos;

3) elektroninių pinigų įstaigos pareiga vykdyti šio įstatymo III, IV ir V skyriuose nustatytus reikalavimus negali būti pakeista ar sušvelninta.

4. Elektroninių pinigų įstaiga privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai apie visus pasikeitimus, susijusius su perduotomis elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijomis ir asmenimis, kuriems perduotas šių funkcijų vykdymas.

5. Elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų perdavimo tvarką nustato priežiūros institucija.

27 straipsnis. Papildomos elektroninių pinigų įstaigos pareigos

1. Elektroninių pinigų leidimo veikla įsteigus filialą ir visų ar dalies svarbių elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitiems asmenims neatleidžia elektroninių pinigų įstaigos nuo šio įstatymo laikymosi.

2. Elektroninių pinigų įstaiga, kuri perduoda visų ar dalies svarbių elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymą kitiems asmenims, privalo imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas šio įstatymo reikalavimų vykdymas.

3. Elektroninių pinigų įstaiga privalo užtikrinti, kad jos vardu veikiantys filialai informuotų elektroninių pinigų turėtojus apie tai, kad elektroniniai pinigai leidžiami per elektroninių pinigų įstaigos filialą.

4. Elektroninių pinigų įstaigos paslapties apsaugai mutatis mutandis taikomas Bankų įstatymo 55 straipsnis.

28 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos apskaita, finansinės ir kitos ataskaitos ir auditas

1. Elektroninių pinigų įstaiga privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu.

2. Elektroninių pinigų įstaiga turi rengti tarpinių finansinių ataskaitų ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Elektroninių pinigų įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

3. Elektroninių pinigų įstaigos priežiūrai skirtų ataskaitų formas, ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

4. Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai yra privalomas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotomis finansinėmis ataskaitomis priežiūros institucijai turi pateikti ir auditoriaus ataskaitą, kurioje turi būti atskleista atskira apskaitos informacija apie elektroninių pinigų leidimo, mokėjimo paslaugų teikimo ir kitos vykdomos veiklos atskyrimo teisingumą ir pastebėjimai dėl elektroninių pinigų įstaigos taikomų vidaus kontrolės procedūrų, užtikrinančių šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų, jeigu elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, lėšų apsaugos reikalavimų vykdymą.

5. Reikalavimai, taikomi elektroninių pinigų įstaigos finansinių ataskaitų rinkinio audito atlikimui, auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė nustatyta Finansų įstaigų įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ir Finansinių ataskaitų audito įstatyme.

6. Elektroninių pinigų įstaiga, kuri yra finansų įmonė, privalo užtikrinti, kad būtų vykdomos vidaus audito funkcijos. Elektroninių pinigų įstaiga gali pavesti šias funkcijas atlikti kitam asmeniui. Vidaus audito funkcijų perdavimui netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio nuostatos.

29 straipsnis. Skundų (prašymų) nagrinėjimas ir informacijos saugojimas

3. Elektroninių pinigų įstaigos privalo saugoti duomenis, susijusius su šio įstatymo III, IV, V, VI ir VII skyrių nuostatų įgyvendinimu, ne mažiau kaip 5 metus, išskyrus atvejus, kai Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir kiti teisės aktai nustato ilgesnius tokių duomenų saugojimo terminus.

30 straipsnis. Priežiūros institucija

1. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių elektroninių pinigų įstaigų, įskaitant jų filialus kitose valstybėse narėse, ir šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų priežiūrą. Ši priežiūra neapima šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos veiklos priežiūros.

2. Priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu (toliau – Lietuvos banko įstatymas), šiuo įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

3. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų, pasitelktų tarpininkų, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, per kuriuos kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigos platina ir išperka elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje, priežiūra atliekama atsižvelgiant į šio įstatymo 36 straipsnio nuostatas.

32 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga

Elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų priežiūros tikslu gautos informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatos.

33 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:

1) priimti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų elektroninių pinigų įstaigų veiklos ir priežiūros;

2) priežiūros tikslais pareikalauti, kad prižiūrima elektroninių pinigų įstaiga per priežiūros institucijos nustatytus terminus pateiktų visą informaciją, įskaitant asmens duomenis, ir dokumentus, susijusius su elektroninių pinigų įstaigos steigimu, akcininkais, vadovais, valdymu, veikla, rizikos ribojimu, finansine būkle, elektroninių pinigų įstaigos filialais, tarpininkais, fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitais asmenimis, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, skolininkais, ir juos gauti;

3) atlikti elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, tarpininko ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, patikrinimą;

4) duoti elektroninių pinigų įstaigai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, kuriuos elektroninių pinigų įstaiga privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;

5) jeigu elektroninių pinigų įstaigos organų priimti sprendimai kelia pavojų elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad tokie sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais;

6) jeigu elektroninių pinigų įstaigos vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką elektroninių pinigų įstaigos finansiniam patikimumui ar galimybei stebėti, kaip elektroninių pinigų įstaiga vykdo visus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, reikalauti, kad būtų įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti;

7) sudaryti sutartis su audito įmonėmis ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl elektroninių pinigų įstaigos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta elektroninių pinigų įstaigos turto vertė, elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti elektroninių pinigų įstaigos veiklos klausimai. Jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kad elektroninių pinigų įstaiga priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatoma kitų padarytų teisės aktų pažeidimų, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas atlygina elektroninių pinigų įstaiga. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

8) reikalauti, kad būtų pakeista audito įmonė, atliekanti elektroninių pinigų įstaigos finansinių ataskaitų auditą, jei audito įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.

2. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijai, pažeidimų, elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumų, taip pat jei kyla grėsmė elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) elektroninių pinigų turėtojų interesams, turi teisę elektroninių pinigų įstaigai duoti tokius privalomus nurodymus:

1) priežiūros institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijai, pažeidimus ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti jų mastą, įskaitant veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sandorius;

3) priežiūros institucijos nustatytu terminu atlikti savo tarpinių finansinių ataskaitų auditą;

4) priežiūros institucijos nustatytais terminais parengti ir įgyvendinti jai priimtiną elektroninių pinigų įstaigos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, stebėtojų tarybos ar valdybos, jei jos sudarytos, posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;

6) elektroninių pinigų įstaigos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie tokį nurodymą gali paskelbti viešai;

7) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;

8) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;

9) viešai atskleisti papildomą informaciją;

10) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti pažeidimai ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumai arba kad elektroninių pinigų įstaigos veikla būtų stabili ir patikima.

3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimų ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumų arba kad kyla grėsmė elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai elektroninių pinigų įstaigai nustatyti individualius ar papildomus rizikos ribojimo reikalavimus. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis. Elektroninių pinigų įstaigos priežiūros institucijos nustatytais terminais privalo įvykdyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus privalomus nurodymus ir nedelsdamos apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka jos tarnautojai turi teisę dalyvauti elektroninių pinigų įstaigos organų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti elektroninių pinigų įstaigos veiklą.

6. Šiame straipsnyje nustatytas teises priežiūros institucija turi ir dėl šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo.

34 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Skundo padavimas teismui iki jo išnagrinėjimo nesustabdo skundžiamo priežiūros institucijos sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas, ar priežiūros institucijos veiksmo vykdymo.

35 straipsnis. Priežiūros institucijos rengiami patikrinimai

2. Elektroninių pinigų įstaigų, jų filialų, tarpininkų, fizinių ar juridinių asmenų, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitų asmenų, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitus asmenis, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, patikrinimą atlieka priežiūros institucijos tarnautojai. Priežiūros institucija, tikrindama elektroninių pinigų įstaigą, jos filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ar kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ar kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, gali pasitelkti ir kitų asmenų.

7. Kitos valstybės narės priežiūros institucijos pavedimu priežiūros institucija, prieš tai informavusi kitos valstybės narės priežiūros instituciją, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, turi teisę patikrinti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą,tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje. Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi informuoti priežiūros instituciją apie ketinimą atlikti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialo,tarpininko, fizinio ar juridinio asmens, per kurį kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, patikrinimą Lietuvos Respublikoje.

8. Vykdydama savo funkcijas, susijusias su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir reglamento (ES) Nr. 2015/847 nuostatų taikymu, ir vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva patikrinti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą,tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, Lietuvos Respublikoje.

9. Priežiūros institucija turi informuoti kitos valstybės narės priežiūros instituciją apie ketinimą atlikti elektroninių pinigų įstaigos filialo, fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir tarpininko patikrinimą kitoje valstybėje narėje. Priežiūros institucija gali pavesti kitos valstybės narės priežiūros institucijai patikrinti elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką ir fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, kitoje valstybėje narėje.

36 straipsnis. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūra

1. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje ir kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų ir pasitelktų tarpininkų priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija, tačiau tai neriboja priežiūros institucijos teisės atlikti jų priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas.

2. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, kuri leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje, ar kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas, pasitelktas tarpininkas nesilaiko šio įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir jų įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatų, priežiūros institucija nedelsdama apie tai informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją.

3. Susidarius kritinei situacijai, kai siekiant pašalinti rimtą grėsmę kolektyviniams mokėjimo paslaugų vartotojų ir (ar) elektroninių pinigų turėtojų interesams Lietuvos Respublikoje būtina imtis veiksmų nedelsiant, priežiūros institucija, vykstant priežiūros institucijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, gali imtis prevencinių priemonių, kol kitos valstybės narės priežiūros institucija imsis reikiamų poveikio priemonių.

4. Prevencinės priemonės pagal šio straipsnio 3 dalį turi būti tinkamos ir proporcingos jų tikslui apsaugoti nuo rimtos grėsmės kolektyviniams kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų turėtojų ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojų interesams Lietuvos Respublikoje, tačiau jos neturi suteikti pranašumo kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų turėtojams ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojams Lietuvos Respublikoje daugiau negu kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų turėtojams ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojams kitose valstybėse narėse. Prevencinės priemonės yra laikinos ir nutraukiamos, kai pašalinamos nustatytos rimtos grėsmės, be kita ko, padedant kitos valstybės narės priežiūros institucijoms ar su jomis bendradarbiaujant arba padedant Europos bankininkystės institucijai ar su ja bendradarbiaujant, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje.

5. Kai įmanoma, atsižvelgdama į susidariusios kritinės situacijos pobūdį, priežiūros institucija iš anksto informuoja apie kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai numatomas taikyti prevencines priemones arba nedelsdama informuoja apie jau pritaikytas prevencines priemones, kurių imamasi pagal šio straipsnio 3 dalį, ir apie šių priemonių taikymo pagrįstumą kitos valstybės narės ir visų kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijas, Europos Komisiją ir Europos bankininkystės instituciją.

6. Jeigu kitos valstybės narės priežiūros institucija nesiima veiksmų arba, Lietuvos priežiūros institucijos nuomone, veiksmai yra nepakankami, kad būtų užtikrintas šio įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir jų įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų vykdymas, ar, nepaisydama kitos valstybės narės priežiūros institucijos veiksmų, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje, ar kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas ar pasitelktas tarpininkas toliau nevykdo šio įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir jų įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų, , priežiūros institucija, iš anksto apie tai informavusi kitos valstybės narės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti šio įstatymo nustatytas poveikio priemones.

7. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas.

8. Siekdama stebėti, kaip laikomasi Mokėjimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatų, taip pat informavimo ir (ar) statistikos tikslais, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, įsteigusi filialą ar teikianti mokėjimo paslaugas per tarpininką Lietuvos Respublikoje, periodiškai teiktų priežiūros institucijai ataskaitas apie Lietuvos Respublikoje filialo ir tarpininko vykdomą mokėjimo paslaugų teikimo veiklą. Tokios informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatos. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos Komisijos priimtą deleguotąjį teisės aktą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustato ataskaitų sudėtį, formas, ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką.

9. Esant Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 29 straipsnio 5 dalyje, nustatytoms sąlygoms, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, kuri, naudodamasi įsisteigimo teise, Lietuvos Respublikoje teikia mokėjimo paslaugas per tarpininką, paskirtų kontaktinį punktą Lietuvos Respublikoje, kad būtų užtikrintas tinkamas ryšių palaikymas, informacijos apie tai, kaip laikomasi Mokėjimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatų, teikimas bei sudarytos palankesnės sąlygos priežiūros institucijai ir kitos valstybės narės priežiūros institucijoms vykdyti kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, teikiančių mokėjimo paslaugas per tarpininkus, priežiūrą, taip pat pateikti priežiūros institucijų prašomus dokumentus ir kitą informaciją.

37 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Centriniu Banku, Europos Komisija, Europos bankininkystės institucija, kitų valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis

1. Priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, Europos Centriniu Banku, Europos bankininkystės institucija ir kitų valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais, kitų elektroninių pinigų leidėjų priežiūros institucijomis.

2. Priežiūros institucija kiekvienais metais iki liepos 1 dienos praneša Europos Komisijai užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialams išduotų licencijų skaičių ir elektroninių pinigų įstaigų, kurioms išduotos elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos, skaičių, jų neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkį praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 dienos duomenimis.

38 straipsnis. Atskirų valstybių narių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

1. Jeigu priežiūros institucijos nuomone kitos valstybės narės priežiūros institucijos nebendradarbiauja šio įstatymo 18, 19, 35, 36 ir 37 straipsniuose nurodytais atvejais laikydamasi tuose straipsniuose nustatytų sąlygų, ji gali perduoti tą klausimą svarstyti Europos bankininkystės institucijai ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį.

2. Priežiūros institucija atideda savo sprendimo priėmimą, kol nesutarimas bus išspręstas pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį.

39 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones:

1) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo;

2) skiria šio įstatymo nustatytas baudas;

3) laikinai uždraudžia leisti elektroninius pinigus ir (ar) teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas;

4) laikinai ar visam laikui uždraudžia vieno ar kelių elektroninių pinigų įstaigos filialų, tarpininkų arba fizinių ar juridinių asmenų, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, veiklą. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą laikinai uždrausti filialo, tarpininko arba fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, veiklą, filialas neturi teisės leisti elektroninių pinigų ir (ar) teikti mokėjimo paslaugų, tarpininkas – teikti mokėjimo paslaugų, fizinis ar juridinis asmuo, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, – platinti ir išpirkti elektroninių pinigų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo, tarpininko arba fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, veiklą, filialas ar tarpininkas yra išbraukiamas iš viešojo elektroninių pinigų įstaigų sąrašo, o elektroninių pinigų įstaiga privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo, tarpininko, fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, veiklą;

5) laikinai nušalina elektroninių pinigų įstaigos, jos tarpininko ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalina elektroninių pinigų įstaigos, jos tarpininko ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauja, kad jis (jie) būtų atšauktas iš pareigų ir (ar) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis (sutartys) ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai;

6) laikinai sustabdo (apriboja) elektroninių pinigų įstaigos akcininko balsavimo teisę;

7) paskiria laikinąjį atstovą elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos priežiūrai (toliau – atstovas veiklos priežiūrai);

8) laikinai apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu;

9) panaikina licencijos galiojimą ar laikinai sustabdo jos galiojimą.

2. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas neįsteigusi filialo, arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį Lietuvos Respublikoje, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą ar teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininką, priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:

1) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo;

2) kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos įsteigtam filialui ar pasitelktam tarpininkui apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu;

3) laikinai ar visam laikui uždraudžia leisti elektroninius pinigus ir (ar) teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje;

4) skiria šio įstatymo nustatytas baudas.

3. Priežiūros institucija turi priimti sprendimą taikyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas poveikio priemones kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį Lietuvos Respublikoje, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą ar teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininką, jeigu to prašo tos valstybės narės priežiūros institucija.

4. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

Visiškas

2. Elektroninių pinigų įstaigos iš anksto informuoja kompetentingas institucijas apie visus esminius pokyčius, susijusius su priemonėmis, kurių imtasi siekiant apsaugoti lėšas, gautas mainais už išleistus elektroninius pinigus.

3. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris nusprendė tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar perleisti elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, nurodytą Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 11 punkte, arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti ar sumažinti šią kvalifikuotąją akcijų paketo dalį taip, kad turimo kapitalo ar suteiktų balsavimo teisių dalis pasiektų, viršytų arba būtų mažiau negu 20 %, 30 % ar 50 % arba elektroninių pinigų įstaiga taptų ar nustotų buvusi jo dukterine įmone, iš anksto informuoja kompetentingas institucijas apie savo ketinimus įsigyti, perleisti, padidinti ar sumažinti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.

Potencialus įgyjantysis asmuo kompetentingai institucijai pateikia informaciją nurodydamas numatomą dalies sumą bei atitinkamą informaciją, nurodytą Direktyvos 2006/48/EB 19a straipsnio 4 dalyje.

Kompetentingos institucijos išreiškia prieštaravimą arba imasi kitų reikiamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jei manoma, jog antroje pastraipoje nurodyti asmenys daro neigiamą įtaką įstaigos riziką ribojančiam ir patikimam valdymui. Tokios priemonės gali apimti uždraudimus, sankcijų taikymą direktoriams ar valdytojams arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia aptariamų akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymą.

Panašios priemonės taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nevykdo įsipareigojimo teikti išankstinę informaciją, kaip nurodytą šioje dalyje.

Jeigu akcijų paketas įsigyjamas nepaisant kompetentingų institucijų prieštaravimo, jos, neatsižvelgdamos į jokias kitas taikytinas poveikio priemones, nurodo, kad įgijėjo balsavimo teisės būtų sustabdytos, atiduoti balsai būtų laikomi negaliojančiais, arba būtų galima tuos balsus anuliuoti.

Valstybės narės gali nesilaikyti arba leisti jų kompetentingoms institucijoms nesilaikyti visų arba dalies šioje dalyje nurodytų pareigų, susijusių su elektroninių pinigų įstaigomis, kurios vykdo vieną arba kelias 6 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytų veiklų.

Projektas

13 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos licencija

25 straipsnis. Lėšų, gautų iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus, apsaugos reikalavimai

4. Elektroninių pinigų įstaiga prieš 1 mėnesį privalo informuoti priežiūros instituciją apie šiame straipsnyje nustatytų apsaugos reikalavimų, taikomų iš elektroninių pinigų turėtojų už išleistus elektroninius pinigus gautoms lėšoms, esminius pasikeitimus.

17 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis

Elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui ir netekimui, įsigyjančio asmens turimų balsavimo teisių praradimui, siūlomo įsigijimo vertinimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 24 ir 25 straipsnių nuostatos.

Bankų įstatymas Nr. IX-2085

24 straipsnis. Banko kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis

1. Asmuo arba kartu veikiantys asmenys (toliau – įsigyjantis asmuo), nusprendę įsigyti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją padidinti tiek, kad turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis pasiektų arba viršytų 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų, arba tiek, kad bankas taptų kontroliuojamas (toliau – siūlomas įsigijimas), privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamos įsigyti banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, taip pat pateikti dokumentus ir duomenis, nustatytus šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše. Reikalavimo gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio, tačiau dėl šio reikalavimo nesilaikymo atsiranda šio straipsnio 4 dalyje ir šio Įstatymo 72 ir 73 straipsniuose nustatytos pasekmės.

(Bankų įstatymas Nr. XII-1545)

2. Asmuo, nusprendęs perleisti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją sumažinti tiek, kad turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis sudarytų mažiau kaip 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų, arba tiek, kad bankas nustotų būti jo kontroliuojamas, privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamos perleisti ar sumažinti banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.

3. Šiame straipsnyje ir šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytais tikslais nustatant kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, atsižvelgiama į Vertybinių popierių įstatyme nustatytą pareigą pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarką. Be to, nustatant banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir (arba) platinimo įsipareigojant jas išplatinti paslaugos, jei šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienus metus po įsigijimo.

(Bankų įstatymas Nr. XII-2077)

4. Jei banko kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyta ar padidinta apie tai nepranešus priežiūros institucijai pagal šio straipsnio 1 dalį arba nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui gautas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), arba esant priežiūros institucijos prieštaravimui siūlomam įsigijimui, taip pat priežiūros institucijai pritaikius šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą poveikio priemonę, visa įsigyjančio asmens turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis banko visuotiniame akcininkų susirinkime praranda balsavimo teisę. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią yra gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jei priežiūros institucija nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, arba kai šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta poveikio priemonė nustoja galioti šio Įstatymo 72 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.

(Bankų įstatymas Nr. XII-1545)

Bankų įstatymas Nr. XI-201

25 straipsnis. Įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimas

1. Įsigyjantis asmuo pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, pateikia šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra reikalingi įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

3. Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 6 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, nedelsdama, per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą įsigyjančiam asmeniui.

4. Priežiūros institucija įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimą atlieka ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi dokumentai ir duomenys, būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti (toliau – vertinimo laikotarpis). Patvirtindama pranešimo apie siūlomą įsigijimą ir visų dokumentų bei duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, gavimą ar pagal šio straipsnio 6 dalį pateikiamų papildomų dokumentų ir duomenų gavimą, priežiūros institucija įsigyjančiam asmeniui praneša datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

5. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti įsigyjantį asmenį pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, reikalingų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui užbaigti. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokius papildomus dokumentus ir duomenis reikia pateikti.

6. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas tą dieną, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomus dokumentus ir duomenis, reikalingus vertinimui užbaigti, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į priežiūros institucijos prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Priežiūros institucija savo nuožiūra gali pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

7. Priežiūros institucija gali pratęsti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų, jei įsigyjantis asmuo yra:

1) įsisteigęs arba jo veikla reglamentuojama ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, arba

2) asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, finansų maklerio įmonių ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą.

8. Nagrinėdama pateiktą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat gautus papildomus dokumentus ir duomenis, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį banko, dėl kurio siūlomas įsigijimas, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį bankui, vertina įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją (šio Įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalys);

2) asmens, kuris vadovaus bankui po siūlomo įsigijimo, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį (šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalis);

3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal banko, dėl kurio siūlomas įsigijimas, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšį;

4) ar bankas įgyvendinus siūlomą įsigijimą galės nuolat laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, visų pirma, ar grupės, kurios dalimi bankas taps, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5) ar yra tinkamas pagrindas įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti tokių veiksmų pavojų.

9. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik tuo atveju, kai, remiantis šio straipsnio 8 dalyje nustatytais kriterijais, tam yra tinkamas pagrindas arba kai įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.

10. Priežiūros institucija negali nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomos įsigyti banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydžio ir nagrinėti siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

11. Priežiūros institucija, dėl to paties banko gavusi daugiau kaip vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą, visus gautus pranešimus nagrinėja tokia pat tvarka, nediskriminuodama įsigyjančių asmenų.

12. Jei priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus. Be to, sprendime nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 15 ir 16 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės ar išlygos. Priežiūros institucija įsigyjančio asmens prašymu ar savo iniciatyva informaciją apie sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui priėmimo motyvus turi teisę paskelbti viešai.

13. Jei priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jei priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas privalo raštu pranešti įsigyjančiam asmeniui.

14. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, turi teisę nustatyti maksimalų terminą siūlomam įsigijimui įgyvendinti. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas.

15. Priežiūros institucija konsultuojasi su atitinkamomis kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra:

1) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė arba

2) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, finansų maklerio įmonės ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės patronuojanti įmonė, arba

3) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą užsienio banką, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, finansų maklerio įmonę ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonę kontroliuojantis asmuo.

16. Priežiūros institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 15 dalį, kitų atitinkamų priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumo ir siūlomo įsigijimo finansinio patikimumo vertinimui svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.

17. Kilus įtarimui, kad siūlomo įsigijimo metu gali būti vykdoma ar yra įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti to pavojų, priežiūros institucija kreipiasi į valstybės institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, prašydama jas pateikti turimus duomenis ir išvadas. Už pinigų plovimą ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos valstybės institucijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie įsigyjantį asmenį, jo dalyvius, vadovus, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas, kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti.

(Bankų įstatymas Nr. XI-1668)

Projektas

39 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones:

6) laikinai sustabdo (apriboja) elektroninių pinigų įstaigos akcininko balsavimo teisę;

Visiškas

4. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms platinti ir išpirkti elektroninius pinigus tarpininkaujant fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie veikia jų vardu. Kai elektroninių pinigų įstaiga platina elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje naudodamasi tokio fizinio ar juridinio asmens paslaugomis, tokioms elektroninių pinigų įstaigoms mutatis mutandis taikomi Direktyvos (ES) 2015/2366 27–31 straipsniai, išskyrus 29 straipsnio 4 ir 5 dalis, įskaitant deleguotuosius aktus, priimtus pagal jos 28 straipsnio 5 dalį ir 29 straipsnio 7 dalį.

Pakeista direktyva (ES) 2015/2366

Projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

5. Elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, teikiantis mokėjimo paslaugas elektroninių pinigų įstaigos vardu.

12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla

6. Elektroninių pinigų įstaiga gali platinti ir išpirkti, bet negali leisti elektroninių pinigų per elektroninių pinigų įstaigos vardu veikiantį tarpininką arba kitą fizinį ar juridinį asmenį.

18 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla kitose valstybėse narėse

19 straipsnis. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos veikla Lietuvos Respublikoje

5. Jeigu kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jos filialams steigti netaikoma.

36 straipsnis. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūra

7. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas.

35 straipsnis. Priežiūros institucijos rengiami patikrinimai

7. Kitos valstybės narės priežiūros institucijos pavedimu priežiūros institucija, prieš tai informavusi kitos valstybės narės priežiūros instituciją ir vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, turi teisę patikrinti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje. Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi informuoti priežiūros instituciją apie ketinimą atlikti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialo, tarpininko, fizinio ar juridinio asmens, per kurį kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, patikrinimą Lietuvos Respublikoje.

8. Vykdydama savo funkcijas, susijusias su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir reglamento (ES) Nr. 2015/847 nuostatų taikymu, ir vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva patikrinti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, Lietuvos Respublikoje.

39 straipsnis. Poveikio priemonės

1) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo;

3) laikinai ar visam laikui uždraudžia leisti elektroninius pinigus ir (ar) teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje;

4) skiria šio įstatymo nustatytas baudas.

45 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones

1. Sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, atšaukimo ar neatšaukimo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis, išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės (priemonių) skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai.

40 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

9. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, teisės akto pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas.

Visiškas

5. Nepaisant šio straipsnio 4 dalies, elektroninių pinigų įstaigos neleidžia elektroninių pinigų tarpininkaujant agentams. Elektroninių pinigų įstaigoms leidžiama teikti mokėjimo paslaugas, nurodytas šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punkte, tarpininkaujant agentams jei įvykdytos Direktyvos (ES) 2015/2366 19 straipsnyje nustatytos sąlygos.

(Pastaba: Pakeista direktyva (ES) 2015/2366)

Projektas

12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla

11 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, buveinė. Elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojantys teisės aktai

5. Elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi Mokėjimo įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 11, 17, 18, 19, 20, 21, 23 ir 40 straipsnių reikalavimai, o priežiūros institucija mutatis mutandis turi Mokėjimo įstaigų įstatymo 11, 18, 19, 20, 23 ir 40 straipsniuose priežiūros institucijai nustatytas teises ir pareigas.

6. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, mutatis mutandis taikomas Mokėjimo įstaigų įstatymo 12 straipsnis, o priežiūros institucija mutatis mutandis turi Mokėjimo įstaigų įstatymo 12 straipsnyje priežiūros institucijai nustatytas teises ir pareigas.

Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas

18 straipsnis. Reikalavimai mokėjimo įstaigai, kai mokėjimo paslaugos teikiamos per tarpininką ir tarpininko įtraukimas į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą

1. Tais atvejais, kai mokėjimo įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas per tarpininką, ji priežiūros institucijai privalo pateikti prašymą įtraukti tarpininką į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą, įsipareigojimų vykdyti tarpininko patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą ir šią informaciją apie tarpininką:

1) tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, pavadinimą, adresą ir kodą; kai tarpininkas yra fizinis asmuo,– jo vardą, pavardę ir veiklos vietos adresą;

2) vidaus kontrolės procedūrų, kurias tarpininkas naudos, kad užtikrintų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (jei tarpininkas registruotas Lietuvos Respublikoje), kitos valstybės narės įstatymuose, įgyvendinančiuose 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015, L141, p. 73), ir reglamente (ES) Nr. 2015/847 numatytų reikalavimų vykdymą, aprašymą;

3) tarpininko vadovų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą), o tais atvejais, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad tarpininko vadovai atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus;

4) mokėjimo paslaugas, kurias teikti yra įgaliotas tarpininkas.

2. Jeigu mokėjimo paslaugas ketinama teikti per tarpininką, kuris yra fizinis asmuo, šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis.

3. Priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos privalo priimti sprendimą ir informuoti mokėjimo įstaigą apie tai, ar jos tarpininkas yra įtrauktas į šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Tarpininkas turi teisę pradėti teikti mokėjimo paslaugas nuo įtraukimo į sąrašą dienos.

4. Jeigu priežiūros institucija mano, kad apie tarpininką pateikta informacija yra neteisinga arba nepakankama, ji turi teisę imtis veiksmų, numatytų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, ir prašyti papildomos informacijos, kaip tai numatyta šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje.

5. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako įtraukti tarpininką į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą, jeigu:

1) kartu su prašymu pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, prašymą pateikusi mokėjimo įstaiga nepateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ar patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per jos nustatytą terminą, arba pateikia ne visus papildomai pareikalautus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ar jie yra neteisingi;

2) tarpininko vadovai neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų;

3) jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad pasitelkus tarpininką bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba padidės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika.

6. Tais atvejais, kai mokėjimo įstaiga nebeketina teikti mokėjimo paslaugų per tarpininką, ji priežiūros institucijai privalo pateikti prašymą išbraukti šį tarpininką iš viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo. Priežiūros institucija privalo išbraukti tarpininką iš viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo per 5 darbo dienas nuo mokėjimo įstaigos prašymo gavimo dienos.

7. Priežiūros institucija turi teisę išbraukti tarpininką iš viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo, jeigu tarpininkas neatitinka šio straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų arba sprendimas įtraukti tarpininką į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą buvo priimtas remiantis pateikta neteisinga informacija. Priežiūros institucija turi nedelsdama pranešti mokėjimo įstaigai apie tai, kad jos tarpininkas yra išbrauktas iš viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo.

8. Mokėjimo įstaiga privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai apie duomenų ir (arba) informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, pasikeitimus. Kai mokėjimo įstaigos tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, pasikeitus mokėjimo įstaigos tarpininkų vadovams, mokėjimo įstaiga privalo nurodyti jų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir patvirtinti, kad jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus.

9. Detalią šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Projektas

16 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ir jos tarpininkų vadovai

9. Kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, elektroninių pinigų įstaiga privalo užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad jos vardu veikiančių tarpininkų vadovai atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus.

Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas

21 straipsnis. Papildomos mokėjimo įstaigos pareigos

3. Mokėjimo įstaiga privalo užtikrinti, kad jos vardu veikiantys filialai ir tarpininkai informuotų mokėjimo paslaugų vartotojus apie tai, kad mokėjimo paslaugos yra teikiamos per mokėjimo įstaigos filialą ar tarpininką.

Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas

11 straipsnis. Mokėjimo įstaigos teisė teikti mokėjimo paslaugas kitose valstybėse narėse

1. Mokėjimo įstaiga turi teisę šio straipsnio nustatyta tvarka teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, per tarpininką ar neįsteigusi filialo.

2. Mokėjimo įstaiga, siekdama teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, licencijos numerį, valstybę narę, kurioje planuoja teikti mokėjimo paslaugas, ir numatomas teikti mokėjimo paslaugas, o jeigu ketina teikti mokėjimo paslaugas įsteigusi filialą kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucijai turi pranešti ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą informaciją apie veiklą kitoje valstybėje narėje, filialo organizacinės struktūros aprašymą, filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis bei įsipareigojimo vykdyti filialo patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą. Jeigu mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje planuojama teikti per tarpininką, priežiūros institucijai taip pat turi būti pateikiama šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Kai mokėjimo įstaiga ketina veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui kitoje valstybėje narėje, ji apie tai šioje dalyje nustatyta tvarka informuoja priežiūros instituciją. Detalią pranešimo apie ketinimą teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šioje dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

3. Priežiūros institucija mokėjimo įstaigos pateiktą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 1 mėnesį nuo visos informacijos gavimo dienos turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Mokėjimo įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

4. Jeigu mokėjimo įstaiga jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jos filialams toje valstybėje narėje steigti netaikoma.

5. Jeigu priežiūros institucijos atliktas mokėjimo įstaigos vertinimas, atsižvelgus į kitos valstybės narės nuomonę ir pateiktą informaciją, yra neigiamas, priežiūros institucija privalo atsisakyti įtraukti mokėjimo įstaigos filialą ar tarpininką į šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą arba išbraukti iš šio sąrašo, jeigu mokėjimo įstaigos filialas ar tarpininkas jau yra įtraukti į jį.

6. Priežiūros institucija sprendimą dėl mokėjimo įstaigos filialo ar tarpininko įtraukimo į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą ar sprendimą dėl leidimo mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo privalo priimti ir apie jį pranešti kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir mokėjimo įstaigai per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos pateiktu vertinimu dėl mokėjimo įstaigos ketinimo teikti mokėjimo paslaugas įsteigus filialą, per tarpininką ar neįsteigus filialo kitoje valstybėje narėje, kartu su jos sprendimu kitos valstybės narės priežiūros institucijai turi būti nurodyti nesutikimo motyvai.

7. Mokėjimo įstaigos filialas, tarpininkas turi teisę pradėti teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje po to, kai jie įtraukiami į šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Apie įtraukimą į šį sąrašą priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo įtraukimo į sąrašą dienos praneša mokėjimo įstaigai.

8. Mokėjimo įstaiga gali pradėti teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo nuo tos dienos, kai priežiūros institucija informuoja mokėjimo įstaigą apie sprendimą leisti mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje.

9. Mokėjimo įstaiga privalo pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka datą, kurią ji pradeda teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą ar per tarpininką , o priežiūros institucija šią informaciją privalo persiųsti kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

10. Mokėjimo įstaiga apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimus, taip pat apie naujus tarpininkus, filialus ar kitus asmenis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas kitoje valstybėje narėje, privalo nedelsdama informuoti priežiūros instituciją. Tokiu atveju taikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie tai, kad mokėjimo įstaiga, teikianti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, per įsteigtą filialą ar pasitelktą tarpininką, nesilaiko kitos valstybės narės teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą (ES) Nr. 2015/2366, nuostatų, įvertina ją ir, siekdama užtikrinti, kad mokėjimo įstaiga nebepažeistų šių teisės aktų reikalavimų, nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių. Priežiūros institucija apie šių priemonių taikymą informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją ir kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijas.

12. Priežiūros institucija kitos valstybės narės priežiūros institucijai teikia jos prašomą informaciją, ypač apie mokėjimo įstaigos, teikiančios mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo, mokėjimo įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo, jos pasitelkto tarpininko padarytus ar įtariamus pažeidimus, o visą kitą svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie tai, ar mokėjimo įstaiga turi buveinę ir vykdo mokėjimo paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje, teikia savo iniciatyva.

14. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūrą ir taikydama poveikio priemones mokėjimo įstaigai, teikiančiai mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigus filialą, per tarpininką ar neįsteigus filialo, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.

Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas

12 straipsnis. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos teisė teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga šiame straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje gali teikti mokėjimo paslaugas įsteigusi filialą, per tarpininką ar neįsteigusi filialo.

2. Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos ketinimą teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą, per tarpininką arba neįsteigus filialo kartu su mokėjimo įstaigos pateikta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, per 1 mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos įvertina ją ir kitos valstybės narės priežiūros institucijai pateikia savo nuomonę bei turimą informaciją, susijusią su kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos ketinimu teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga gali pradėti teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie sprendimą leisti kitos valstybės narės mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

4. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos filialas, tarpininkas turi teisę pradėti teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje po to, kai jie įtraukiami į kitos valstybės narės viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą.

5. Jeigu kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, kitiems jos filialams steigti netaikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitos valstybės narės mokėjimo įstaigai Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą ar pasitelkus tarpininką buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba įsteigus filialą ar pasitelkus tarpininką padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, ji apie tai informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją.

8. Priežiūros institucija bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija, prižiūrinčia kitos valstybės narės mokėjimo įstaigą, teikiančią mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą, per tarpininką ar neįsteigus filialo, ir taikančia jai poveikio priemones, Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.

Visiškas

4 straipsnis. Pradinis kapitalas

Valstybės narės reikalauja, kad leidimo išdavimo metu elektroninių pinigų įstaigos turėtų pradinį kapitalą, sudarytą iš Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytų pozicijų, kurio vertė būtų ne mažesnė kaip 350 000 EUR.

Projektas

22 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos pradinis kapitalas

1. Elektroninių pinigų įstaigos pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma.

2. Elektroninių pinigų įstaiga turi turėti pradinį kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų.

Visiškas

5 straipsnis. Nuosavos lėšos

1. Elektroninių pinigų įstaigų nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 57–61, 63, 64 ir 66 straipsniuose, negali būti mažesnės už didžiausią sumą, iš reikalaujamų pagal šios direktyvos šio straipsnio 2–5 dalis arba 4 straipsnį.

2. Vykdant veiklą, nurodytą 6 straipsnio 1 dalies a punkte, kuri nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu, reikalaujamos elektroninių pinigų įstaigos nuosavos lėšos skaičiuojamos pagal vieną iš trijų metodų (A, B arba C), nustatytų Direktyvos 2007/64/EB 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tinkamą metodą nustato kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės aktus.

Kiek nuosavų lėšų turi turėti elektroninių pinigų leidimo veiklą vykdanti elektroninių pinigų įstaiga, apskaičiuojama pagal D metodą, nustatytą 3 dalyje.

Elektroninių pinigų įstaigos visada turi turėti nuosavų lėšų, kurios didesnės arba lygios pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų reikalaujamų lėšų sumai.

3. D metodas: elektroninių pinigų įstaigos nuosavos lėšos, skirtos elektroniniams pinigams leisti, turi sudaryti bent 2 % neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio.

4. Kai elektroninių pinigų įstaiga vykdo kurią nors 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą, kuri nėra susijusi su elektroninių pinigų leidimu, arba kurią nors 6 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytą veiklą ir neapmokėtų elektroninių pinigų suma iš anksto nežinoma, kompetentingos institucijos leidžia tai elektroninių pinigų įstaigai apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus ir vadovautis tipine dalimi, paprastai naudojama išleidžiant elektroninius pinigus, jei šią tipinę dalį galima pagrįstai nustatyti pagal istorinius duomenis ir nustatyti pakankamai tinkamai, kompetentingų institucijų nuomone. Kai elektroninių pinigų įstaiga vykdė veiklą nepakankamą laikotarpį, jos nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami remiantis numatyta neapmokėtų elektroninių pinigų suma, pagrįsta verslo planu, kuris kompetentingų institucijų reikalavimu gali būtu tikslinamas.

5. Kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos valdymo procesų, su rizika susijusių nuostolių duomenų bazių ir vidinių kontrolės mechanizmų įvertinimu, gali reikalauti, kad elektroninių pinigų įstaiga turėtų nuosavų lėšų sumą, kuri yra iki 20 % didesnė negu suma, kuri būtų gauta pagal 2 dalį taikant atitinkamą metodą, arba gali leisti, kad elektroninių pinigų įstaiga turėtų nuosavų lėšų sumą, kuri yra iki 20 % mažesnė negu suma, kuri būtų gauta pagal 2 dalį taikant atitinkamą metodą.

6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią nuosavų lėšų skaičiavimui taikytinų elementų kartotiniam naudojimui:

a) jei elektroninių pinigų įstaiga priklauso tai pačiai grupei kaip ir kita elektroninių pinigų įstaiga, kredito įstaiga, mokėjimo įstaiga, investicinė įmonė, turto valdymo bendrovė ar draudimo arba perdraudimo įmonė; b) kai elektroninių pinigų įstaiga vykdo kitą veiklą nei elektroninių pinigų leidimas.

7. Jei laikomasi Direktyvos 2006/48/EB 69 straipsnyje nustatytų sąlygų, valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio 2 ir 3 dalies elektroninių pinigų įstaigoms, kurioms taikoma konsoliduota patronuojančių kredito įstaigų priežiūra pagal Direktyvą 2006/48/EB.

Projektas

24 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas

1. Elektroninių pinigų įstaigos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 50 straipsnyje, turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentus 1 lygio kapitalo.

2. Elektroninių pinigų įstaigos 2 lygio kapitalas turi būti ne didesnis nei vienas trečdalis 1 lygio kapitalo.

3. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas turi nuolat būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių:

1) šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą pradinį kapitalą;

2) priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.

4. Elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavam kapitalui apskaičiuoti taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jei ji priklauso tai pačiai įmonių grupei kaip ir kita elektroninių pinigų įstaiga, kredito įstaiga, mokėjimo įstaiga, finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė. Ši nuostata taip pat taikoma, jeigu elektroninių pinigų įstaiga vykdo ir kitą negu elektroninių pinigų leidimo veiklą.

5. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo dydžio, jo apskaičiavimo ir taikymo tvarką nustato priežiūros institucija.

6. Priežiūros institucija, remdamasi rizikos valdymo proceso, duomenų apie su rizika susijusius nuostolius rinkimo kokybės ir vidaus kontrolės sistemos vertinimu, gali elektroninių pinigų įstaigai nustatyti individualų nuosavo kapitalo dydį – iki 20 procentų mažesnį arba didesnį už priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.

Pastaba: Straipsnis bus visiškai perkeltas Lietuvos bankui pakeitus nutarimą „Dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių“

Dalinis

6 straipsnis. Veikla

1. Be elektroninių pinigų leidimo, elektroninių pinigų įstaigos turi teisę užsiimti šia veikla:

a) Direktyvos 2007/64/EB priede išvardintų mokėjimo paslaugų teikimas;

b) paskolų teikimas, susijęs su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Direktyvos 2007/64/EB priedo 4, 5 arba 7 punktuose, kai tenkinamos tos direktyvos 16 straipsnio 3 ir 5 dalyse išdėstytos sąlygos;

c) veiklos paslaugų ir glaudžiai susijusių su elektroninių pinigų išleidimu ir su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis (a) punkte, papildomų paslaugų teikimas;

d) mokėjimo sistemų valdymas, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 6 punkte, nepažeidžiant tos direktyvos 28 straipsnio;

e) veikla, kuri nėra elektroninių pinigų leidimas, atsižvelgiant į taikomus Bendrijos ir nacionalinės teisės aktus. Pirmos pastraipos b punkte nurodytos paskolos neteikiamos iš lėšų, gautų mainais už elektroninius pinigus ir laikomų pagal 7 straipsnio 1 dalį.

Projektas

12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla

1. Be elektroninių pinigų leidimo ir mokėjimo paslaugų teikimo, kaip nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ar 14 straipsnio 1 dalyje, elektroninių pinigų įstaiga turi teisę:

1) teikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte, susijusią paskolą, laikydamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų;

2) teikti glaudžiai su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusias papildomas paslaugas, tokias kaip valiutos keitimas, lėšų saugojimo veikla, duomenų kaupimas ir tvarkymas;

3) valdyti mokėjimo sistemas, laikydamasi Mokėjimų įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

4) vykdyti kitą veiklą, kuri nėra elektroninių pinigų leidimo veikla, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 10 dalyje nustatytus atvejus.

5) keisti valiutą (grynaisiais pinigais).

2. Elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis.

3. Elektroninių pinigų įstaiga, teikdama mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, šioms paslaugoms teikti gali turėti tik mokėjimo sąskaitas.

4. Elektroninių pinigų įstaiga gali suteikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte, susijusią paskolą, tik, jeigu laikomasi šių sąlygų:

1) lėšos skolinamos tik kaip papildoma priemonė mokėjimo operacijai įvykdyti;

2) mokėjimo operacijai įvykdyti paskolintos lėšos, teikiant mokėjimo paslaugas pagal šio įstatymo 18 straipsnį, turi būti grąžintos per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį;

3) elektroninių pinigų įstaiga negali skolinti už elektroninius pinigus ar mokėjimo operacijai įvykdyti gautų ir laikomų lėšų;

4) elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas bet kuriuo metu atitinka šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas.

5. Elektroninių pinigų įstaiga negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių.

13 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos licencija

14 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija

1. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, kurios nustatytos priežiūros institucijos jai išduotoje licencijoje. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje ir nesuteikia teisės kitose valstybėse narėse leisti elektroninių pinigų ir teikti mokėjimo paslaugų. Elektroninių pinigų įstaigos, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jeigu veikla nevykdoma, – verslo plane planuojamas vidurkis) neturi viršyti 900 000 eurų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Elektroninių pinigų įstaigai, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, netaikomos šio įstatymo 17, 22 ir 24 straipsnių nuostatos.

Visiškas

2. Elektroninių pinigų įstaigoms neleidžiama iš visuomenės priimti indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 5 straipsnyje.

Projektas

12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla

5. Elektroninių pinigų įstaiga negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių.

Visiškas

3. Bet kokios lėšos, elektroninių pinigų įstaigų gautos iš elektroninių pinigų turėtojų, nedelsiant iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos nėra iš visuomenės priimtas indėlis ar kitos grąžintinos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 5 straipsnyje.

4. Direktyvos 2007/64/EB 16 straipsnio 2 ir 4 dalys taikomos lėšoms, gautoms vykdant šio straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytą veiklą, kuri nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu.

Projektas

12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla

3. Elektroninių pinigų įstaiga, teikdama mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, šioms paslaugoms teikti gali turėti tik mokėjimo sąskaitas.

Visiškas

7 straipsnis. Apsaugos reikalavimai

1. Valstybės narės reikalauja, kad elektroninių pinigų įstaiga apsaugotų lėšas, gautas mainais už išleistus elektroninius pinigus, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 9 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Lėšos, kurios mokėjimo forma patenka į mokėjimo priemones, neturi būti apsaugotos iki tol, kol jos įskaitomos į elektroninių pinigų įstaigos mokėjimo sąskaitą ar, jei taikoma, kitaip pateikiamos elektroninių pinigų įstaigai laikantis Direktyvoje 2007/64/EB nustatytų įvykdymo trukmės reikalavimų. Bet kuriuo atveju tokios lėšos po elektroninių pinigų išleidimo turi būti apsaugotos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, kaip nurodyta minėtosios direktyvos 4 straipsnio 27 punkte.

2. Taikant 1 dalį, saugus, mažos rizikos turtas yra turto pozicijos, įeinančios į kurią nors iš 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo ( 1 ) I priedo 14 punkto 1 lentelės kategorijų, kurių specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas yra ne didesnis negu 1,6 %, tačiau neįeina kitos pripažįstamos pozicijos, kaip apibrėžta minėtojo priedo 15 punkte.

Taikant 1 dalį, saugus, mažos rizikos turtas taip pat yra kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekto (KIPVPS), investuojančio tik į pirmoje pastraipoje nurodytą turtą, vienetai.

Išskirtinėmis aplinkybėmis ir deramai pagrindusios, kompetentingos institucijos, įvertinusios pirmoje ir antroje pastraipoje nurodyto turto saugumą, įvykdymo terminus, vertę ir kitą riziką, gali nustatyti, kuris turtas, taikant 1 dalį, nėra saugus, mažos rizikos turtas.

3. Direktyvos 2007/64/EB 9 straipsnis taikomas elektroninių pinigų įstaigoms vykdant šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą, kuri nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu.

4. Taikant 1 ir 3 dalį, valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionalinės teisės aktais, gali nustatyti, kokį metodą turi naudoti elektroninių pinigų įstaigos, kad apsaugotų lėšas.

Projektas

25 straipsnis. Lėšų, gautų iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus, apsaugos reikalavimai

1. Elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas vienu iš šių būdų:

1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jeigu gavus lėšas kitos dienos darbo pabaigoje jas vis dar turi elektroninių pinigų įstaiga, šios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje), kitos valstybės narės kredito įstaigoje, Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke ar investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu ji yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas;

2) apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama dėl jų garantiją, ar laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip elektroninių pinigų įstaiga įmonių grupei, tokiai elektroninių pinigų įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų dėl išmokamos sumos, kuri turėtų būti atskirta, jei būtų taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas būdas.

2. Kai elektroninių pinigų įstaigos gautų iš elektroninių pinigų turėtojų lėšų dalis bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba lėšų dalis bus naudojama būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, o likusi suma – kitoms paslaugoms teikti, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir tai lėšų daliai, kuri bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, arba būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti gautai lėšų daliai. Kai ši dalis nėra pastovi arba jos dydis nėra žinomas iš anksto, elektroninių pinigų įstaiga gali ją apskaičiuoti remdamasi pavyzdine dalimi, kuri, elektroninių pinigų įstaigos nuomone, bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, jei tokia pavyzdinė dalis gali būti pagrįstai nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis, tenkinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

3. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, kurios į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą patenka mokėjimo operaciją atlikus bet kuria mokėjimo priemone, turi būti apsaugotos nuo momento, kai jos įskaitomos į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą ar kitaip pateikiamos elektroninių pinigų įstaigai laikantis Mokėjimų įstatyme nustatytų įvykdymo trukmės reikalavimų. Bet kuriuo atveju tokios lėšos po elektroninių pinigų leidimo turi būti apsaugotos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

5. Detalius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektroninių pinigų turėtojų lėšų apsaugos būdų vykdymo reikalavimus nustato priežiūros institucija.

11 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, buveinė. Elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojantys teisės aktai

Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas

17 straipsnis. Mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos reikalavimai

1. Mokėjimo įstaiga, kuri teikia Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, privalo apsaugoti tiesiogiai iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti vienu iš šių būdų:

1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra mokėjimo paslaugų vartotojai, lėšų. Jeigu gavus lėšas kitos dienos darbo pabaigoje jas vis dar turi mokėjimo įstaiga ir jos nėra perduotos gavėjui ar pervestos kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, šios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje), kitos valstybės narės kredito įstaigoje, Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke ar investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Mokėjimo įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama mokėjimo paslaugų vartotojų tiesiogiai arba iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti, privalo imtis priemonių, užtikrinančių mokėjimo paslaugų vartotojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu ji yra nemoki. Mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos, perduotos mokėjimo įstaigai mokėjimo paslaugoms vykdyti, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal mokėjimo įstaigos skolas;

2) apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama dėl jų garantiją ar laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip mokėjimo įstaiga įmonių grupei, tokiai mokėjimo įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų dėl išmokamos sumos, kuri turėtų būti atskirta, jei būtų taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas būdas.

2. Kai mokėjimo įstaigos gautų iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo lėšų dalis bus naudojama būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, o likusi suma – paslaugoms, kurios nėra mokėjimo paslaugos, teikti, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti gautai lėšų daliai. Kai ši dalis nėra pastovi arba jos dydis nėra žinomas iš anksto, mokėjimo įstaiga gali ją apskaičiuoti remdamasi pavyzdine dalimi, kuri, mokėjimo įstaigos nuomone, bus naudojama mokėjimo paslaugoms teikti, jei tokia pavyzdinė dalis gali būti pagrįstai nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis, tenkinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

Visiškas

8 straipsnis. Santykiai su trečiosiomis šalimis

1. Elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams, pradedantiems savo veiklą arba besiverčiantiems ja, valstybės narės netaiko nuostatų, jiems sukuriančių palankesnes sąlygas, negu elektroninių pinigų įstaigoms, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje, sudaromos sąlygos.

Projektas

20 straipsnis. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialų veikla Lietuvos Respublikoje

1. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas gali pradėti leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, susijusias su elektroninių pinigų leidimu Lietuvos Respublikoje, tik gavęs užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licenciją.

2. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje ir nesuteikia teisės kitose valstybėse narėse leisti elektroninių pinigų, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse teikti mokėjimo paslaugų, nesusijusių su elektroninių pinigų leidimu.

3. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijos išdavimo ir keitimo tvarka nustatyta šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose.

4. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklai, priežiūrai ir pabaigai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir elektroninių pinigų įstaigoms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus bei į šiame įstatyme nustatytas išimtis ir jų taikymo tvarką reglamentuojančius priežiūros institucijos teisės aktus.

5. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialams, jų veiklai ir pabaigai netaikomi šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 13, 14, 17, 18, 19, 22, 23, 24 ir 47 straipsniuose elektroninių pinigų įstaigoms nustatyti reikalavimai.

6. Jeigu užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos bent vienam filialui Lietuvos Respublikoje jau yra išduota licencija, kitiems jos Lietuvos Respublikoje steigiamiems filialams netaikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka . Tokiu atveju užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga privalo nurodyti vieną filialą, kuris priežiūros institucijai teiktų šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją apie visus Lietuvos Respublikoje įsteigtus filialus.

7. Licencijai gauti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

1) užsienio valstybės, kurioje įsteigta elektroninių pinigų įstaiga, registro išduotą pažymėjimą, licenciją ar kitus dokumentus, kuriais patvirtinami užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos tapatybės duomenys ir teisė leisti elektroninius pinigus;

2) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos įstatus ir užsienio valstybėje vykdomos veiklos aprašymą;

3) duomenis apie užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos valdymo ir priežiūros organų narius, jos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turinčius asmenis ir asmenis, su kuriais užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga yra susijusi glaudžiu ryšiu;

4) paskutinių 3 metų užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos finansines ataskaitas kartu su auditoriaus išvada;

5) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje ir paskirti filialo vadovus;

6) rašytinį dokumentą, kuriuo patvirtinima, kad užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje, ir šios priežiūros institucijos informaciją apie užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos ir jos filialų užsienio valstybėse priežiūros atlikimo toje valstybėje tvarką bei reikalavimus elektroninių pinigų įstaigoms, taip pat įsipareigojimą atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo priežiūrą ir teikti informaciją priežiūros institucijai;

7) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucijos rašytinę informaciją, susijusią su licencijos prašančios užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos finansine būkle, ir informaciją apie paskutinius 3 metus jai taikytas poveikio priemones;

8) filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;

9) su filialo veikla susijusius šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 7 ir 13 punktuose nustatytus dokumentus ir duomenis;

10) buveinės adresą.

8. Licencija užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui išduodama, tik jeigu jis, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo valdymą, turi nustatęs patikimą elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, ir rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą. Ši tvarka, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos turi būti visapusės ir adekvačios užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vykdomos elektroninių pinigų leidimo veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

9. Priežiūros institucija turi teisę atlikti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo, prašančio išduoti licenciją leisti elektroninius pinigus, pasirengimo patikrinimą vietoje. Pasirengimo patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio nuostatos.

10. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti licenciją užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui, jeigu:

1) kartu su prašymu pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga nepateikia šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per jos nustatytą terminą, arba pateikia ne visus papildomai pareikalautus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ar jie yra neteisingi;

2) yra pagrindas manyti, kad filialą steigianti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga nesugebės užtikrinti patikimos ir riziką ribojančiais principais grindžiamos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo veiklos;

3) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovai neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ar3 dalyje nustatytų reikalavimų;

4) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucija prieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje arba dėl užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos priežiūros atlikimo tvarkos toje valstybėje ir reikalavimų elektroninių pinigų įstaigoms nepakankamai užtikrinama saugi ir patikima filialo veikla arba tai gali trukdyti priežiūros institucijai atlikti savo funkcijas;

5) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucija neįsipareigoja prižiūrėti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje veiklos ir teikti informaciją priežiūros institucijai jai priimtinomis sąlygomis;

6) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.

12. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas, turintis priežiūros institucijos išduotą licenciją, visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus licencijos išdavimo reikalavimus. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas šio įstatymo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų ir (arba) informacijos, kurie buvo pateikti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijai gauti, pasikeitimus.

13. Be šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų pagrindų, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui išduotos licencijos galiojimas taip pat panaikinamas, kai panaikinamas filialą įsteigusios užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos licencijos galiojimas arba priimamas sprendimas likviduoti filialą įsteigusią užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigą ar jai iškeliama bankroto byla.

Visiškas

2. Kompetentingos institucijos praneša Komisijai apie visus leidimus, suteiktus elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams.

Projektas

Visiškas

3. Nepažeisdama 1 dalies nuostatų, Bendrija gali, sudarydama sutartis su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, susitarti taikyti nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams visoje Bendrijos būtų taikomos vienodos sąlygos.

Nereikalauja perkėlimo, nes nuostatos skirtos Bendrijai

9 straipsnis. Pasirinktinos išimtys

1. Išskyrus Direktyvos 2007/64/EB 20, 22, 23 ir 24 straipsnius, valstybės narės gali netaikyti arba leisti jų kompetentingoms institucijoms netaikyti visų arba dalies procedūrų ir sąlygų, išdėstytų šios direktyvos 3, 4, 5 ir 7 straipsniuose, ir leisti įtraukti juridinius asmenis į elektroninių pinigų įstaigų registrą, jei tenkinami abu šie reikalavimai:

a) iš visų veiklos rūšių susidaręs neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis neviršija valstybės narės nustatyto limito ir bet kokiu atveju yra ne didesnis nei 5 000 000 EUR; ir

b) nei vienas iš fizinių asmenų, atsakingų už veiklos valdymą ar vykdymą, nebuvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, arba kitus finansinius nusikaltimus.

Kai elektroninių pinigų įstaiga vykdo kurią nors 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą, kuri nėra susijusi su elektroninių pinigų leidimu, arba kurią nors 6 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytą veiklą ir neapmokėtų elektroninių pinigų suma iš anksto nežinoma, kompetentingos institucijos leidžia tai elektroninių pinigų įstaigai taikyti pirmos pastraipos a punktą ir vadovautis tipine dalimi, paprastai naudojama išleidžiant elektroninius pinigus, jei šią tipinę dalį galima pagrįstai nustatyti pagal istorinius duomenis ir nustatyti pakankamai tinkamai, kompetentingų institucijų nuomone. Jei elektroninių pinigų įstaiga vykdė veiklą nepakankamą laikotarpį, minėtasis reikalavimas vertinamas remiantis numatyta neapmokėtų elektroninių pinigų suma, pagrįsta verslo planu, kuris kompetentingos institucijos reikalavimu gali būtu tikslinamas.

Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad pasirinktinos išimtys pagal šį straipsnį būtų suteikiamos įvykdžius papildomą reikalavimą dėl didžiausios saugomos sumos, nurodytos mokėjimo priemonėje arba vartotojo mokėjimo sąskaitoje, kurioje saugomi elektroniniai pinigai.

Pagal šią dalį registruotas juridinis asmuo gali teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroniniais pinigais, išleistais pagal šį straipsnį, tik tuomet, jei įvykdomos Direktyvos 2007/64/EB 26 straipsnyje nustatytos sąlygos.

2. Pagal 1 dalį registruotas juridinis asmuo pagrindinę buveinę turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis faktiškai vykdo veiklą.

3. Pagal 1 dalį įregistruotas juridinis asmuo laikomas elektroninių pinigų įstaiga. Tačiau Direktyvos 2007/64/EB 10 straipsnio 9 dalis ir 25 straipsnis jiems netaikomi.

4. Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį registruotas juridinis asmuo gali vykdyti tik tam tikrų 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą.

5. 1 dalyje nurodytas juridinis asmuo:

a) praneša kompetentingoms institucijoms apie visus jo padėties, susijusios su 1 dalyje nurodytomis sąlygomis, pokyčius; ir

b) bent kartą per metus kompetentingų institucijų nustatytą dieną praneša apie neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkį.

6. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad tuo atveju, kai nebetenkinamos 1, 2 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos, tas juridinis asmuo per 30 kalendorinių dienų kreipiasi dėl leidimo, kaip numatyta 3 straipsnyje. Visiems šiems asmenims, kurie šiuo laikotarpiu nesikreipė dėl leidimo, pagal 10 straipsnį draudžiama leisti elektroninius pinigus.

7. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos turėtų pakankamus įgaliojimus ir galėtų tikrinti, ar nuolat laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

8. Šis straipsnis netaikomas Direktyvos 2005/60/EB nuostatoms ar nacionalinėms pinigų plovimo prevencijos nuostatoms.

9. Jei valstybė narė pasinaudoja 1 dalyje numatyta išimtimi, ji apie tai atitinkamai informuoja Komisiją ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 30 d. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie bet kuriuos vėlesnius pokyčius. Be to, valstybė narė praneša Komisijai atitinkamų juridinių asmenų skaičių ir kasmet – apie visą išleistų neapmokėtų elektroninių pinigų sumą pagal kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 d. duomenis, kaip nurodyta 1 dalyje.

Projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

14 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija

2. Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija ir kuri ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroniniais pinigais, taip pat turi atitikti Mokėjimo įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3. Steigiamas ar veikiantis juridinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), norėdamas gauti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, turi priežiūros institucijai pateikti prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

1) įstatus (įstatų projektą);

2) verslo planą, kuriame pateikiamas pirmųjų finansinių metų biudžeto projektas, kuriuo įrodoma, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;

3) dokumentus, kuriais įrodoma, kad elektroninių pinigų įstaigos neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jeigu veikla nevykdoma, – verslo plane planuojamas vidurkis) neviršija (neviršys) 900 000 eurų, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, – ir dokumentus, nurodytus Mokėjimo įstaigų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte;

4) priemonių, kurių pagal šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymą, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, – priemonių, kurių pagal Mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymą;5) vidaus kontrolės procedūrų, kurios įdiegtos (bus įdiegtos), siekiant atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir reglamentą (ES) Nr. 2015/847, aprašymą;

6) organizacinės struktūros, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ir išpirks elektroninius pinigus, ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, aprašymą, taip pat įsipareigojimo vykdyti filialų, tarpininkų patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymą;

7) vadovų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus;

8) filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą);

9) buveinės adresą.

4. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija išduodama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui, tik jeigu jis, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, turi nustatęs visapusę, adekvačią elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir patikimą elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarką, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, ir vidaus kontrolės sistemą, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos metodus.

5. Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka teikti informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą.

6. Paaiškėjus, kad elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje ir (arba) Mokėjimo įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ji privalo per 30 dienų kreiptis į priežiūros instituciją dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu per nurodytą terminą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo nesikreipta arba priežiūros institucija per šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytus terminus elektroninių pinigų įstaigos licencijos neišduoda, elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos galiojimas elektroninių pinigų įstaigai panaikinamas.

7. Priežiūros institucija turi teisę atlikti prašymą pateikusio juridinio asmens pasirengimo leisti elektroninius pinigus patikrinimą vietoje. Pasirengimo leisti elektroninius pinigus patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio nuostatos.

8. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalį.

9. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, jeigu:

1) kartu su prašymu pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, prašymą pateikęs juridinis asmuo nepateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per jos nustatytą terminą, arba pateikia ne visus papildomai pareikalautus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ar jie yra neteisingi;

2) prašymą pateikęs juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, jo teisinė forma, vadovai neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų;

3) prašymą pateikęs juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

10. Kai prašymą pateikęs juridinis asmuo ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jeigu elektroninių pinigų įstaigos vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jos finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

11. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų ir (arba) informacijos, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijai gauti, pasikeitimus.

12. Detalią prašymo išduoti šiame straipsnyje nustatytą licenciją pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šio straipsnio 3 dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

30 straipsnis. Priežiūros institucija

32 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga

34 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

15 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas ar galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, licencijos galiojimas priežiūros institucijos sprendimu taip pat gali būti panaikinamas , jeigu:

1) elektroninių pinigų įstaiga nebeatitinka šio įstatymo 13 ar 14 straipsnyje nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų arba nepraneša apie tai priežiūros institucijai;

40 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Priežiūros institucija taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

5) nebetenkinami elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijai išduoti nustatyti reikalavimai;

39 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones:

9) panaikina licencijos galiojimą ar laikinai sustabdo jos galiojimą.

16 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ir jos tarpininkų vadovai

4. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovu negali būti asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo;

2) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;

3) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

5. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, administracijos vadovas, asmuo, atsakingas už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, ir asmuo, atsakingas už mokėjimo paslaugų teikimą, jei elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, turi būti įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės studijų krypčių grupės arba verslo ir vadybos studijų krypčių grupės ar ekonomikos krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) arba būti ne mažiau kaip 1 metus per paskutinius 5 metus finansines paslaugas teikiančioje įmonėje dirbęs darbą, tiesiogiai susijusį su finansinių paslaugų teikimu, arba tokiam darbui lygiavertį darbą kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba dirbęs revizoriumi, auditoriumi, auditoriaus padėjėju, teisininku, finansininku (buhalteriu), juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio vadovu. Jeigu elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, yra sudaryti kolegialūs organai, šiuos reikalavimus taip pat turi atitikti bent vienas kolegialaus organo narys.

Visiškas

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ELEKTRONINIŲ PINIGŲ EMISIJA IR SUSIGRĄŽINIMO GALIMYBĖ

10 straipsnis. Draudimas leisti elektroninius pinigus

Nedarant poveikio 18 straipsnio nuostatoms, valstybės narės draudžia fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra elektroninių pinigų išleidėjai, leisti elektroninius pinigus.

Projektas

5 straipsnis. Draudimas leisti elektroninius pinigus

Fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai, draudžiama leisti elektroninius pinigus.

Visiškas

11 straipsnis. Išleidimas ir susigrąžinimo galimybė

1. Valstybės narės užtikrina, kad elektroninių pinigų išleidėjai leidžia nominalios vertės elektroninius pinigus, kai gaunamos lėšos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad, elektroninių pinigų turėtojui paprašius, elektroninių pinigų išleidėjai bet kuriuo metu nominalia pinigine verte grąžintų turimus elektroninius pinigus.

3. Elektroninių pinigų išleidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sutartyje aiškiai ir detaliai nustatomos susigrąžinimo sąlygos ir visi su tuo susiję mokesčiai, o elektroninių pinigų turėtojas informuojamas apie tas sąlygas prieš jam įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą.

4. Už sugrąžinimą gali būti imamas mokestis tik tuomet, jei tai numatyta 3 dalyje nurodytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais:

a) sugrąžinti prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui;

b) sutartyje nurodyta galiojimo pabaigos data, o elektroninių pinigų turėtojas nutraukia sutartį prieš tą datą;

c) sugrąžinti prašoma praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai pasibaigia sutarties galiojimo terminas.

Bet koks mokestis turi būti proporcingas ir atitikti faktines elektroninių pinigų išleidėjo patirtas išlaidas.

5. Kai sugrąžinti prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, elektroninių pinigų turėtojas gali prašyti sugrąžinti dalį arba visą elektroninių pinigų piniginę vertę.

6. Jei elektroninių pinigų turėtojas prašo sugrąžinti pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, tai:

a) grąžinant padengiama visa turimų elektroninių pinigų piniginė vertė; arba

b) jei elektroninių pinigų įstaiga vykdo 6 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytų vienos ar daugiau rūšių veiklą ir nėra iš anksto žinoma, kokia dalis lėšų bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, elektroninių pinigų įstaiga grąžina visas elektroninių pinigų turėtojo prašomas lėšas.

7. Neatsižvelgiant į 4, 5 ir 6 dalis, asmenų, (išskyrus vartotojus), kurie priima elektroninius pinigus, susigrąžinimo teisės nustatomos elektroninių pinigų išleidėjų ir tų asmenų sudaromose sutartyse.

Projektas

6 straipsnis. Elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygos

1. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų, išleidžia elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte.

2. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę elektroninių pinigų turėtojų prašymą, privalo išpirkti jų turimus elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte.

3. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, laikotarpis ir visos su tuo susijusios papildomo atlygio sumos turi būti numatytos elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos išdėstomos lietuvių arba kita šalių sutarta kalba, lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir vidutiniam vartotojui suprantama forma. Apie šios sutarties sąlygas elektroninių pinigų turėtojas turi būti informuotas prieš įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą.

4. Už elektroninių pinigų išpirkimą papildomas atlygis gali būti imamas tik tada, kai tai numatyta elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais:

1) išpirkti elektroninius pinigus prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui;

2) elektroninių pinigų turėtojas nutraukia sutartį nepasibaigus sutartyje nurodytam jos galiojimo terminui;

3) išpirkti elektroninius pinigus prašoma praėjus daugiau negu vieniems metams po to, kai pasibaigia sutarties galiojimo terminas.

5. Už elektroninių pinigų išpirkimą imamas papildomas atlygis turi atitikti faktiškai patirtas elektroninių pinigų leidėjo išlaidas.

6. Elektroninių pinigų turėtojas nepasibaigus sutarties galiojimo terminui gali prašyti išpirkti dalį arba visą elektroninių pinigų vertę.

7. Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau negu vieniems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, išperkama visa elektroninių pinigų turėtojo turimų elektroninių pinigų piniginė vertė.

8. Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau negu vieniems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, o elektroninių pinigų įstaiga vykdo vieną ar daugiau šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų veiklų ir nėra iš anksto žinoma, kokia dalis lėšų bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, išperkamos visos elektroninių pinigų turėtojo prašomos lėšos.

9. Asmenų (išskyrus vartotojus), priimančių elektroninius pinigus, ir elektroninių pinigų leidėjų sudaromose sutartyse gali būti nustatytos kitokios elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, negu nustatyta šio straipsnio 4–8 dalyse.

Visiškas

12 straipsnis. Draudimas teikti palūkanas

Valstybės narės draudžia teikti palūkanas arba kitokią naudą, susijusią su laikotarpio, kurį elektroninių pinigų turėtojas laiko elektroninius pinigus, trukme.

Projektas

7 straipsnis. Draudimas mokėti palūkanas

Elektroninių pinigų leidėjams draudžiama mokėti palūkanas arba teikti kitokią naudą, susijusią su laikotarpio, kurį elektroninių pinigų turėtojas laiko elektroninius pinigus, trukme.

Visiškas

13 straipsnis. Neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūros

Nedarant poveikio šiai direktyvai, Direktyvos 2007/64/EB IV antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos elektroninių pinigų išleidėjų įsipareigojimams, numatytiems pagal šią antraštinę dalį.

Projektas

9 straipsnis. Kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas

Elektroninių pinigų turėtojas, manydamas, kad elektroninių pinigų leidėjas pažeidė šio įstatymo saugomas jo teises ar interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba, jeigu elektroninių pinigų turėtojas yra vartotojas, į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką – Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Atsakomybė už šiame skyriuje numatytų sąlygų nevykdymą

Už šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pažeidimus mutatis mutandis taikomos Mokėjimų įstatymo X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios Mokėjimų įstatymo vykdymo priežiūrą ir atsakomybę už jo pažeidimus.

Lietuvos banko įstatymo įstatymas Nr. XII-2088

47 straipsnis. Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka

1. Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų (toliau – vartotojai) ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi. Lietuvos bankas taip pat nagrinėja vartotojų – Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų dalyvių ginčus su šių subjektų ar fondų valdytojais, kylančius iš dalyvavimo atitinkamame subjekte ar fonde santykių, taip pat investuotojų ir emitentų, savo jėgomis vykdančių pirminę vertybinių popierių emisiją, ginčus, kylančius iš vertybinių popierių platinimo santykių. Šioje dalyje nurodytoms paslaugoms apibūdinti toliau šiame straipsnyje vartojama sąvoka „finansinės paslaugos“, o šių paslaugų teikėjams – „finansų rinkos dalyviai“.

(Lietuvos banko įstatymas Nr. XII-2562)

2. Šiame straipsnyje vartotojas yra fizinis asmuo:

1) sudarantis su finansų rinkos dalyviu finansinių paslaugų sutartį, išskyrus profesionaliuosius klientus, asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti;

2) apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ar kitas asmuo, jeigu finansinės paslaugos yra skirtos jų asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, o finansų rinkos dalyvis, sudarydamas sutartį, žinojo ar privalėjo žinoti apie finansinių paslaugų paskirtį;

3) kurio teisės ir pareigos finansų rinkos dalyvio atžvilgiu susijusios su finansinių paslaugų sutartimi, nepaisant to, kad jis nėra finansinių paslaugų sutarties šalis, jeigu esant santykių su finansų rinkos dalyviu toks asmuo nesiekia tikslų, susijusių su verslu ar profesine veikla.

3. Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių ar su jais susijusių santykių, turi teisę kreiptis į teismą arba į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką. Vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.

4. Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių ar su jais susijusių santykių, ir ketinantis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo kreiptis į Lietuvos banką, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Finansų rinkos dalyviai vartotojų kreipimusis nagrinėja neatlygintinai.

5. Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie finansų rinkos dalyvius, nevykdančius Lietuvos banko sprendimų.

6. Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir Lietuvos banko patvirtintos vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklės.

Visiškas

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

14 straipsnis Įgyvendinimo priemonės

1. Komisija gali patvirtinti priemones, reikalingas šios direktyvos nuostatoms pakoreguoti, siekiant atsižvelgti į infliaciją arba į technologijų ir rinkos plėtrą. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2. Komisija tvirtina priemones siekiant užtikrinti suderintą 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų išimčių taikymą. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos, nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Nereikalauja perkėlimo, nes nuostatos skirtos Europos Komisijai

15 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Mokėjimų komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2007/64/EB 85 straipsnį.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Nereikalauja perkėlimo, nes nuostatos skirtos Europos Komisijai

16 straipsnis Visiškas suderinimas

1. Nedarant poveikio 1 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 3 dalies šeštos pastraipos, 5 straipsnio 7 dalies, 7 straipsnio 4 dalies, 9 straipsnio ir 18 straipsnio 2 dalies taikymui ir kiek ši direktyva numato suderinimą, valstybės narės toliau netaiko arba nepriima kitų nuostatų, nei nustatytos šioje direktyvoje.

Siekiant užtikrinti šios direktyvinės dalies reikalavimus, nieko papildomai daryti nereikės.

2. Valstybės narės užtikrina, kad elektroninių pinigų išleidėjai nenukryptų elektroninių pinigų turėtojų nenaudai nuo šios direktyvos nuostatas įgyvendinančių arba jas atitinkančių nacionalinės teisės aktų nuostatų, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai nustatyta šioje direktyvoje.

Projektas

30 straipsnis. Priežiūros institucija

33 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:

1) priimti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų elektroninių pinigų įstaigų veiklos ir priežiūros;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti jų mastą, įskaitant veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sandorius;

3) priežiūros institucijos nustatytu terminu atlikti savo tarpinių finansinių ataskaitų auditą;

5) sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, stebėtojų tarybos ar valdybos, jei jos sudarytos, posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;

6) elektroninių pinigų įstaigos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie tokį nurodymą gali paskelbti viešai;

7) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;

8) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;

9) viešai atskleisti papildomą informaciją;

34 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

35 straipsnis. Priežiūros institucijos rengiami patikrinimai

1. Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai.

3. Elektroninių pinigų įstaiga, jos filialas, tarpininkas, fizinis ar juridinis asmuo, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitas asmuo, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, privalo sudaryti šias sąlygas atlikti patikrinimą:

1) pateikti patikrinimą atliekantiems asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;

2) suteikti galimybę patikrinimą atliekantiems asmenims naudotis elektroninių pinigų įstaigos informacinių sistemų duomenimis.

4. Patikrinimą atliekantys asmenys turi teisę:

1) tikrinamos elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, tarpininko, fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitus asmenis, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, darbo metu nekliudomai įeiti į elektroninių pinigų įstaigos, jos padalinių, filialų, tarpininkų, fizinių ar juridinių asmenų, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitų asmenų, kuriems perduotasveiklos funkcijų vykdymas, patalpas;

2) reikalauti ir gauti patikrinimui atlikti reikalingą informaciją, taip pat asmens duomenis ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų nuorašus), elektroninių pinigų įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas (arba patys juos kopijuoti elektroninių pinigų įstaigos lėšomis);

4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.

5. Atlikus patikrinimą, jo rezultatai raštu pateikiami elektroninių pinigų įstaigai. Elektroninių pinigų įstaigos administracijos vadovas ir valdybos nariai (jei valdyba sudaryta) privalo pasirašytinai susipažinti su patikrinimo rezultatais.

6. Patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką nustato priežiūros institucija.

39 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones:

1) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo;

2) skiria šio įstatymo nustatytas baudas;

3) laikinai uždraudžia leisti elektroninius pinigus ir (ar) teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas;

6) laikinai sustabdo (apriboja) elektroninių pinigų įstaigos akcininko balsavimo teisę;

7) paskiria laikinąjį atstovą elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos priežiūrai (toliau – atstovas veiklos priežiūrai);

8) laikinai apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu;

9) panaikina licencijos galiojimą ar laikinai sustabdo jos galiojimą.

1) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo;

3) laikinai ar visam laikui uždraudžia leisti elektroninius pinigus ir (ar) teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje;

4) skiria šio įstatymo nustatytas baudas.

4. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

40 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Priežiūros institucija taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla, jei neturima tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba ši teisė apribota pagal šį įstatymą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;

2) elektroninių pinigų įstaiga licenciją ar kitą šiame įstatyme nustatytą leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją arba pasinaudodama kitomis neteisėtomis priemonėmis;

3) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme arba kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;

4) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalis duoti privalomi nurodymai;

5) nebetenkinami elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijai išduoti nustatyti reikalavimai;

6) elektroninių pinigų įstaigos, jos tarpininko ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovu (vadovais) paskiriamas arba elektroninių pinigų įstaigos, jos tarpininko ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovo (vadovų) pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šiame įstatyme nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimų;

7) trukdoma priežiūros institucijos tarnautojams arba kitiems jos pasitelktiems asmenims atlikti patikrinimus;

8) padaromi kiti šio įstatymo arba kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės, mokėjimo paslaugų vartotojų ir (arba) elektroninių pinigų turėtojų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų sistemos funkcionavimas.

2. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę (priemones), raštu praneša asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pateikdama informaciją apie galimai pažeistas šio įstatymo ir (arba) kito teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, ir paaiškinimams pateikti nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti priimti paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nustatytam paaiškinimų pateikimo terminui, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo pateikti savo paaiškinimus dėl pateiktų įrodymų. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą laiką ar pavėluotas pateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo.

3. Apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pranešama ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo įgaliotas atstovas (įgalioti atstovai) turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, ar jo įgalioto atstovo (įgaliotų atstovų) neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo, jeigu asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Tinkamu pranešimu apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, taip pat pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.

4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia operatyviai reaguoti dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonių taikymo, neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Priežiūros institucija per 30 dienų nuo šių paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo.

5. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Poveikio priemonių taikymo proceso metu fiziniams asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija ir (ar) duomenys, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, nežinomas, o įslaptinta informacija ir (ar) duomenys, negali būti išslaptinti, poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymas turi būti nutrauktas gavus asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, prašymą nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą.

6. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų)dydį, atsižvelgia į:

1) nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumą ir trukmę;

2) dėl teisės aktų pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;

3) juridinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltę; fizinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltės formą, rūšį;

4) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, finansinį pajėgumą;

5) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;

6) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 7 dalyje, ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;

7) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

7. Atsakomybę lengvinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, savo noru užkerta kelią neigiamoms teisės akto pažeidimo pasekmėms arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

8. Atsakomybę sunkinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, , trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

10. Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti nė vienos šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytos poveikio priemonės, jeigu teisės akto pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų saugomiems interesams arba jeigu yra pagrindas manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

11. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja nuo jo priėmimo, jeigu sprendime nenustatyta kitaip, ir taikomas ne anksčiau, negu nuo sprendimo asmeniui įteikimo. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, taikoma iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą.

12. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.

13. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nurodytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos.

14. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos.

41 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija skiria:

1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų dydžio baudą.

2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

3. Jeigu dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų arba kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.

5. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

6. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio įstatymo 40 straipsnio 6–8 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrame etape, jeigu yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičiųir reikšmingumą. Trečiame etape ankstesniuose etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir kitas reikšmingas, tačiau pirmame ir antrame etapuose nevertintas, aplinkybes.

7. Priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui buvo įteiktas priežiūros institucijos sprendimas neatšaukti sprendimo dėl baudos skyrimo. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo teismui, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

42 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų

1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų pateikimo elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo pateikimo elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui dienos jo (jų) priimti sprendimai yra negaliojantys.

2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jis (jie) būtų atšauktas iš pareigų ir (ar) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai, elektroninių pinigų įstaigos organas, kuriam suteiktos tokios teisės, ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialą įsteigusi užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį (asmenis) iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo (jais) sudarytą sutartį arba panaikinti jo (jų) įgaliojimus.

3. Apie priimtą sprendimą nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialą įsteigusiai užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos tarpininko vadovo nušalinimui nuo pareigų.

43 straipsnis. Atstovas veiklos priežiūrai

1. Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklai, siekdama apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, perduotas elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui, priežiūros institucija turi teisę paskirti atstovą veiklos priežiūrai.

2. Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai. Jeigu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas ir jo padėjėjas. Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos tarnautojas .

3. Elektroninių pinigų įstaigos valdyba ir vadovai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovai turi gauti atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veikla susijusio sprendimo. Visi be atstovo veiklos priežiūrai sutikimo elektroninių pinigų įstaigos valdybos ir vadovų ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.

4. Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su elektroninių pinigų įstaigos valdybos ir vadovų ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovų sprendimais, jei jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.

5. Apie priimtą sprendimą paskirti atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialą įsteigusiai užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigai ir Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

6. Atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad elektroninių pinigų įstaiga ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas gali stabiliai ir patikimai veikti, ar, priežiūros institucijos nuomone, tokios priemonės taikymas nebetikslingas dėl kitų priežasčių;

2) panaikinamas elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui išduotos licencijos galiojimas.

44 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

1. Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas poveikio priemones, asmuo, kuriam pritaikyta poveikio priemonė, neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu priežiūros institucijos sprendime nurodytu turtu.

2. Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas Turto arešto aktų registre. Tokiame sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti Turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas Turto arešto aktų registre laikinai.

45 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones

2. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio juridinio asmens pavadinimą ir kitus duomenis arba fizinio asmens vardą ir pavardę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę (priemones) informuojamas asmuo, kuriam ji (jos) pritaikyta (pritaikytos). Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas turėtų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas iki tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos.

Visiškas

17 straipsnis Peržiūra

Ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 1 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir poveikio, ypač riziką ribojančių reikalavimų taikymo elektroninių pinigų įstaigoms, ataskaitą kartu, jei to reikia, su pasiūlymu dėl jos peržiūros.

Nereikalauja perkėlimo

18 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios pradėjo veiklą prieš 2011 m. balandžio 30 d., kaip numatyta Direktyvą 2000/46/EB perkeliančioje nacionalinėje teisėje, valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė, tęsti tą veiklą toje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, kaip nurodyta Direktyvoje 2000/46/EB numatytuose abipusio pripažinimo susitarimuose, be šios direktyvos 3 straipsnyje numatyto leidimo ir nereikalaujant, kad šios įstaigos atitiktų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytas kitas nuostatas.

Valstybės narės reikalauja, kad tokios elektroninių pinigų įstaigos pateiktų kompetentingoms institucijoms visą reikalingą informaciją, kad šios galėtų ne vėliau kaip 2011 m. spalio 30 d. įvertinti, ar elektroninių pinigų įstaigos laikosi šios direktyvos reikalavimų, ir jeigu ne, kokių priemonių turi būti imtasi siekiant užtikrinti jų laikymąsi arba ar yra pagrindas panaikinti leidimą.

Reikalavimus atitinkančioms elektroninių pinigų įstaigoms išduodamas leidimas, jos įtraukiamos į registrą ir reikalaujama, kad jos atitiktų II antraštinėje dalyje nurodytus reikalavimus. Jei elektroninių pinigų įstaigos ne vėliau kaip 2011 m. spalio 30 d. neatitinka šia direktyva nustatytų reikalavimų, joms draudžiama leisti elektroninius pinigus.

2. Valstybės narės gali numatyti, kad elektroninių pinigų įstaigoms leidimas išduodamas automatiškai ir jos įtraukiamos į registrą pagal 3 straipsnį, jei kompetentingoms institucijoms jau įrodyta, kad atitinkama elektroninių pinigų institucija tenkina 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Prieš išduodamos leidimus atitinkamoms elektroninių pinigų įstaigoms, kompetentingos institucijos jas apie tai informuoja.

3. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios pradėjo veiklą prieš 2011 m. balandžio 30 d. pagal nacionalinę teisę, perkeliančią Direktyvos 2000/46/EB 8 straipsnį, tęsti tą veiklą atitinkamoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2000/46/EB nuostatas iki 2012 m. balandžio 30 d. be šios direktyvos 3 straipsnyje numatyto leidimo ir nereikalaujant, kad jos atitiktų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytas ar minimas nuostatas. Elektroninių pinigų įstaigoms, kurios tuo laikotarpiu neturėjo leidimo ir kurioms nebuvo pritaikyta išimtis, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, draudžiama leisti elektroninius pinigus.

Nereikalauja perkėlimo (nėra reguliuotinų subjektų)

4. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios anksčiau nei 2018 m. sausio 13 d. pradėjo veiklą pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2007/64/EB valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė, tęsti tą veiklą toje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje iki 2018 m. liepos 13 d. nereikalaujant prašyti suteikti leidimą pagal šios direktyvos 3 straipsnį ar nereikalaujant laikytis kitų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytų ar minimų reikalavimų.

Valstybės narės reikalauja, kad pirmoje pastraipoje nurodytos elektroninių pinigų įstaigos pateiktų kompetentingoms institucijoms visą reikalingą informaciją, kad šios galėtų ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. įvertinti, ar tos elektroninių pinigų įstaigos laikosi šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų, ir jeigu ne, kokių priemonių turi būti imtasi siekiant užtikrinti jų laikymąsi arba ar yra tikslinga panaikinti leidimą.

Pirmoje pastraipoje nurodytoms elektroninių pinigų įstaigoms, kurios laikosi II antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų (kompetentingoms institucijoms tai patikrinus), suteikiamas leidimas ir jie įtraukiami į registrą. Jei tos elektroninių pinigų įstaigos ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. nepradeda laikytis II antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų, jiems draudžiama leisti elektroninius pinigus.

Pastaba: Papildyta direktyva (ES) 2015/2366

Projektas

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

6. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos banko išduotą mokėjimo įstaigos licenciją, privalo ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 1 d. kreiptis į priežiūros instituciją ir pateikti dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, kuriais patvirtinama, kad jos laikosi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, išskyrus atvejus, kai minėti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija jau yra pateikti Lietuvos bankui ir nėra pasikeitę.

7. Jeigu iki 2018 m. kovo 1 d. elektroninių pinigų įstaiga nepateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos ir (arba) iki 2018 m. liepos 13 d. neužtikrina šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi, Lietuvos bankas turi teisę taikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme nustatytas poveikio priemones.

8. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir iki šio įstatymo įsigaliojimo teikusios paslaugą, atitinkančią Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateiktą mokėjimo inicijavimo paslaugos sąvoką, įsigaliojus šiam įstatymui turi teisę teikti mokėjimo inicijavimo paslaugą, jeigu

per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikia Lietuvos bankui šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, išskyrus atvejus, kai minėti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija jau yra pateikti Lietuvos bankui ir nėra pasikeitę, o Lietuvos bankas per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos pateikimo dienos pakeičia elektroninių pinigų įstaigos licenciją, suteikdamas teisę teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 7 punkte nurodytas paslaugas. Pakeitęs turimą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, Lietuvos bankas per šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą įvertina pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, atsižvelgdamas į šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nustatęs, kad elektroninių pinigų įstaiga, kurios licencija buvo pakeista, neatitinka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, Lietuvos bankas turi teisę pakeisti licenciją, panaikindamas teisę teikti mokėjimo inicijavimo paslaugą.

9. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir iki šio įstatymo įsigaliojimo teikusios paslaugą, atitinkančią Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pateiktą sąskaitos informacijos paslaugos sąvoką, įsigaliojus šiam įstatymui turi teisę teikti sąskaitos informacijos paslaugą, jeigu

per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikia Lietuvos bankui šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, išskyrus atvejus, kai minėti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija jau yra pateikti Lietuvos bankui ir nėra pasikeitę, o Lietuvos bankas per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos pateikimo dienos pakeičia elektroninių pinigų įstaigos licenciją, suteikdamas teisę teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 8 punkte nurodytą paslaugą. Pakeitęs turimą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, Lietuvos bankas per šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą įvertina pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, atsižvelgdamas į šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nustatęs, kad elektroninių pinigų įstaiga, kurios licencija buvo pakeista, neatitinka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, Lietuvos bankas turi teisę pakeisti licenciją, panaikindamas teisę teikti sąskaitos informacijos paslaugą.

Visiškas

19 straipsnis. Direktyvos 2005/60/EB pakeitimas

Direktyva 2005/60/EB iš dalies keičiama taip:

1. 3 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) įmonė, kuri nėra kredito įstaiga ir kuri verčiasi vienos ar kelių rūšių, išvardytų Direktyvos 2006/48/EB I priedo 2–12 punktuose ir 14–15 punktuose, veikla įskaitant valiutos keityklų (bureaux de change) veiklą;“;

Pastaba: 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau - direktyva (ES) 2015/849) panaikinta Direktyva 2005/60/EB

Nereikalauja perkėlimo

Visiškas

2. 11 straipsnio 5 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) elektroninių pinigų, kaip jie apibrėžti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (*) 2 straipsnio 2 punkte, atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia elektroninėse laikmenose saugoma suma neviršija 250 EUR, arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai per kalendorinius metus įvykdytų operacijų vertei taikoma 2500 EUR riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu jam susigrąžinama 1000 EUR ar didesnė suma, kaip nurodyta Direktyvos 2009/110/EB 11 straipsnyje. Nacionalinių mokėjimo operacijų atvejais valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos gali šiame punkte nurodytą 250 EUR sumą padidinti iki 500 EUR.

Pastaba:

Direktyva (ES) 2015/849) panaikinta Direktyva 2005/60/EB

Nereikalauja perkėlimo

Visiškas

20 straipsnis. Direktyvos 2006/48/EB pakeitimas

Direktyva 2006/48/EB iš dalies keičiama taip:

1. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 punktas pakeičiamas taip: „1. „kredito įstaiga“ – įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita;“;

b) 5 punktas pakeičiamas taip: „5. „finansų įstaiga“ – įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, bet kurios pagrindinė veikla yra įsigyti akcijų arba verstis viena ar keliomis veiklos rūšimis, išvardytomis I priedo 2–12 ir 15 punktuose.“

2. I priedas papildomas tokiu punktu: „15. Elektroninių pinigų leidimas.“

Pastaba:

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB panaikintas Direktyvos 2006/48/EB galiojimas.

Nereikalauja perkėlimo

Visiškas

21 straipsnis. Panaikinimas

Direktyva 2000/46/EB panaikinama nuo 2011 m. balandžio 30 d., nedarant poveikio šios direktyvos 18 straipsnio 1 ir 3 dalims.

Visos nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

Nereikalauja perkėlimo

22 straipsnis. Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tokių priemonių tekstus.

Tas priemones jos taiko nuo 2011 m. balandžio 30 d.

Valstybės narės, patvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo būdus nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

Projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir

elektroninių pinigų įstaigų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 (OL 2015 L 337, p. 35).“

Visiškas

23 straipsnis. Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Nereikalauja perkėlimo

24 straipsnis. Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Nereikalauja perkėlimo

________________