LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 129
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiamieji kolegos, baigėsi pertrauka. Vakarinis posėdis. (Gongas)
Grįžtame po pertraukos prie klausimo…
Kolegos, registracija. Prašom.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 67 Seimo nariai.
15.02 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 181, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1237(3) (priėmimo tęsinys)
1-3 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1237. Žiūriu į A. Palionį. A. Palionį kviečiame į tribūną. Tęsime šio įstatymo 5 straipsnį. Prašom, gerbiamasis kolega.
M. Majauskas. Prašom, dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Žiūrėkite, mes Biudžeto ir finansų komitete buvome susirinkę, turėjome posėdį, iš naujo svarstėme šiuos abu projektus. Iš tikrųjų kelia nerimą tiek dėl ateities biudžeto patvirtintų finansinių rodiklių, tiek dėl kitų metų. Būtų toks draugiškas, kolegiškas siūlymas perbalsuoti dėl minėto pasiūlymo ir Seimui tiek išvengti, aš manau, didelės gėdos, tiek ir išvengti tolimesnių korupcinių vertinimų ir tyrimų.
Mano duomenimis ir mano kolegų duomenimis, didelė dalis Seimo narių valdo pakankamai didelius žemės plotus ir dėl šio priimto pasiūlymo dėl įstatymo gali turėti labai didelės finansinės naudos, ir nenusišalino balsuodami. Jeigu vis dėlto bus toliau svarstoma, mes būsime priversti kreiptis dėl antikorupcinio vertinimo. Toks draugiškas prašymas kolegų iš naujo balsuoti dėl minėto siūlymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašymas geras. Kaip komiteto pirmininkas? Gerbiamasis Palioni, pritariate tokiam pasiūlymui perbalsuoti?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš manau, kad Seimas turėtų apsispręsti, ar pritariame perbalsavimui, ar nepritariame, turime balsuoti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Perbalsuojame. (Balsai salėje) Gerai, nusprendžiame…
A. PALIONIS (LSDDF). Nusprendžiame, ar iš naujo balsuoti už pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai. Kas už M. Majausko pasiūlymą perbalsuoti, kas palaiko, kad reikia perbalsuoti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, netriukšmaujame, balsavimas pradėtas.
Visi vieningai balsavo už perbalsavimą, balsavo 79 Seimo nariai.
Žodį vėl suteikiu M. Puidokui. Mindaugai, dėl šio straipsnio. Pasiūlymo teikėjas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Atsiimame siūlymą.
PIRMININKAS. Atsiimate siūlymą, nereikės balsuoti. Ačiū. Viskas gerai. Einame toliau? Galime balsuoti už visą 5 straipsnį? Ačiū. Balsuojame. Kas pritaria visam 5 straipsniui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę (balsavimas pradėtas), balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje) Balsuojame už 5 straipsnį be pasiūlymų, nes teikėjai atsiėmė pasiūlymą. Viskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galima?
PIRMININKAS. Dabar negalima, vyksta balsavimas, gerbiamasis kolega.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta.
R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, ką, kolegos, vėl viskas kartojasi. Aš tik vieno niekaip nesuprantu. Kažkas prieš popietinę pertrauką kalbėjo apie kiaulių ūkį ir apie kiaulių akytes, tai dabar klausimas, kur, mielieji valstiečiai, jūsų akytės yra. Kai mes sakėme, kad tokių nesąmoningų projektų nereikia (…) ir nereikia tempti, tai jūs čia tai darote. Aš pono M. Puidoko, visažinio, noriu paklausti, ar jūs bent įsivaizdavote, prieš registruodamas šitą projektą, ką jūs atnešėte? Ar čia ką pasako R. Karbauskis, pasakė, kaip aš pasakau, taip ir visi paklūsta?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Mielieji mano, nedarykite šitoje vietoje chaoso.
PIRMININKAS. Čia gal pabaigoje dėl viso įstatymo, čia ne dėl vedimo tvarkos. Jeigu dėl vedimo tvarkos, tai prašom. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu iš tikrųjų išsakyti pagyrimo žodį kažkam Valstiečių partijoje, nežinau, kieno išmintis šiek tiek paprotino. Valstiečiai suprato, kokią jie padarytų didelę finansinę ir politinę klaidą, nes iš tikrųjų čia labai paprasta apskaičiuoti, kad R. Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“, kuris valdo apie 35 tūkst. hektarų, būtų gavęs apie 14 mln. eurų naudos. Tai šiuo atveju aš tikrai noriu pasveikinti valstiečius su protingu pertraukos išnaudojimu.
Noriu prisiimti ir sau nuopelnus, kad mes paprašėme pertraukos, žinodami, kad gali atsirasti tarp valstiečių šiek tiek proto. Kai reikės, mes tokių pertraukų ir daugiau paprašysime.
PIRMININKAS. Dar A. Maldeikienė. Prašom, kolege.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš tikiuosi, kad didieji mokslininkai, kurie niekada nėra skaitę ekonomikos knygos, vieną kartą supras, kad reikia ne tik kiaules mokytis auginti. Man pasakojo mano seneliai, kurie turėjo didelį kiaulių ūkį, kaip iš tikrųjų sunku buvo jas išauginti. Jie dėl to, kad jas augino, po to ilgai sėdėjo lageriuose, net ne tremtyje.
Bet taip pat įsivaizduokite, skaityti knygas reikia irgi mokėti. Jūs, įteikdami man kažkokius kaliošus, norite pademonstruoti, kad 40 metų prie knygos yra niekas. Išskirtina gėda yra tiems Valstiečių frakcijos nariams, kurie vadina save mokslininkais iš Šiaulių pedagoginio ir balsuoja už nesąmonę. Shame on you.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš siūlau netęsti diskusijos, gal balsuojame. Labai ačiū, kad suprantate. 6 straipsnį galime priimti bendru sutarimu?
A. PALIONIS (LSDDF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Gerai, P. Urbšys ir baigiame. Gerai?
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų ne kas kitas, o jūs darote tą gyvulių ūkį, kai kurie parodo, kad mes esame tam gyvulių ūky lygesni pagal savo išsilavinimą, kiti – pagal savo pažiūras. Bet taip, iš tikrųjų klaidą pripažinti yra žmogiška, klaidoje pasilikti yra nuodėmė. Pavyzdžiui, konservatorių atžvilgiu tai tų klaidų tiek buvo pridaryta, kai buvo sumenkintas tas žmogus ir atimta net paskutinė lazda, kurią jis turi, tai jie pagal tai vadovėlį nori rašyti. Mes vis dėlto laiku sustojome, įvertinome ir priėmėme teisingą sprendimą.
PIRMININKAS. Aš pritariu P. Urbšiui. Kolegos, visi čia… nėra čia dievų, visi gali klysti, nieko baisaus čia nėra. Ir dar trumpai, kadangi buvo minėtas, – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš visų pirma noriu paprašyti kolegų, kad bent jau Seimo posėdžių salėje susilaikytume nuo vieni kitų įžeidinėjimų, patyčių ir panašių dalykų, nes aš manau, kad esame gana kultūringi, kad gebame išsakyti savo nuomonę, argumentuotai ją pagrįsti. Galime su ja nesutikti, bet vieni kitus gėdinti, badyti pirštais, to tikrai nereiktų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Pritariu. Kolegos, einam prie 7 straipsnio. Yra Seimo narių R. Baškienės, A. Nekrošiaus. Kas pristatys? A. Nekrošius ar R. Baškienė? R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis siūlymas buvo įsiklausymas į Smulkiųjų verslininkų tarybos argumentus. Aš džiaugiuosi ir galiu antrinti, ir dėkoti kartu A. Butkevičiui, kuris jau prieš tai buvo teikęs šį siūlymą. Iš tikrųjų situacija, kuri buvo iki šiol, akivaizdžiai rodė, kad buvusieji Seimai pritardavo pozicijai, kad gyventojų pajamų mokestis smulkiajam verslui iki 2012 metų, buvęs dar tada litais 100 tūkst., buvo padidintas nuo 2012 metų iki 45 tūkst., buvo įvertinta tai, kad smulkiajam verslui, ypač regionų, yra išskirtinai sunkesnės sąlygos. Diskusijos ir įvertinimas, dirbančiųjų smulkiųjų verslininkų požiūris būtent į savo veiklą ir atsakomybę, į mokesčių mokėjimą, į nenorėjimą jų slėpti, o kaip tik skaidriai veikti, ir leidžia teikti tą pasiūlymą. Jų rizika – atsakyti už savo veiklą savo turtu, o pagrindinis siekis – kuo daugiau skaidrumo ir skatinimo surinkti mokesčius, kad verslininkai jų neslėptų. Tas pasiūlymas, kad nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. ribą paliktume 5 % ir pradėtume progresyvumą nuo 20, aš manau, kaip tik būtų teisingas, dar labiau paskatintų smulkųjį verslą veikti regionuose ir būti atsakingiems. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Gerbiamieji kolegos, ar turime 29 Seimo narius, kurie remia šią pataisą? Prašom pakelti rankas. Aš paprašysiu balsuoti už – gerai? – bus aiškiau. Prašau. Kas remiate pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote, nes labai sunku pasakyti, ar yra 29. Kas remiate pataisą, kurią pristatė R. Baškienė, balsuojate už. Komitetas nepritarė, kaip suprantu, taip, pirmininke? Yra. Prašau. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas nepritarė. Komitetas svarstymo stadijoje, svarstydamas Vyriausybės projektą, atsižvelgdamas į Seimo narių, A. Butkevičiaus pasiūlymą (tokį patį – 20 tūkst.) ir Vyriausybės pasiūlymą, kuris buvo dėl 10 tūkst. ribos, priėmė kompromisinį variantą – 15 tūkst. ribą. Kas yra su šiuo pasiūlymu? Čia ne tik apatinė riba keliama nuo 15 iki 20 tūkst. Kadangi šiuo pasiūlymu mes nekeičiame formulės, tai mes lygiai taip pat keičiame ir viršutinę ribą nuo 30 iki 35 tūkst. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasiūlymas yra tik dėl individualios veiklos, o tiems žmonėms, kurie užsiims žemės ūkio veikla, išliks nuo 15 iki 30 tūkst.
PIRMININKAS. Ačiū. Už pataisą norėtų kalbėti – taip? – P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kad būtų aiškiau Seimo nariams. Tai dabar tiems, kurie užsiima individualia veikla, smulkiuoju verslu ir uždirba iki 800 eurų, būtų taikoma 5 %. Tuo atveju pasiūlymas yra geras, skatinantis būtent smulkųjį ir vidutinį verslą ne žodžiais, o konkrečiais darbais. Kviečiu Seimo narius palaikyti R. Baškienės siūlymą, kuris būtent sutampa su buvusiu A. Butkevičiaus siūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Na, kas nors turi apginti S. Skvernelio Vyriausybę. Užmiršote, ką jie atnešė. Atnešė 10. Turbūt apskaičiavę, surinkę duomenis. Tai labai gaila, kad Ministras Pirmininkas čia, finansų ministras sėdi čia, bet tyli, nes Finansų ministerijos pasiūlymas buvo šiek tiek kitoks. Šiandien yra 25, Finansų ministerija padarė analizę, pamatė, kaip, kas, kiek gauna, tai norint visiems duoti, o priešpiet čia mes dalinome ir valstybines pensijas, ir tą, ir aną, ir nukentėjusių, reikia pinigų. Šiuo atveju tie kompromisai tai yra nepasitikėjimas Vyriausybe. Aš noriu pareikšti, kad aš šiuo atveju Vyriausybe pasitikėjau ir siūlau apginti gerą Vyriausybės ir ministro V. Šapokos vardą, nes jis nedrįsta pasakyti, kad jų siūlymas buvo visiškai kitoks.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė, balsuojame. Kas palaikote Seimo narių R. Baškienės ir A. Nekrošiaus pataisą, kuri dabar buvo pristatyta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, arba, kitaip sakant, palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 67, prieš – 14, susilaikė 14. R. Baškienės ir A. Nekrošiaus pataisai pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Po balsavimo, jeigu būtų galima, pirmininke? Aš tik noriu atkreipti, gerbiami kolegos, dėmesį, kad gydytojai, mokytojai, kultūros darbuotojai moka 45 % nuo gautų pajamų. Šioje situacijoje asmenims, kurie uždirba dvigubai didesnį atlyginimą negu vidutinis atlyginimas Lietuvoje, 1 tūkst. 600 eurų per mėnesį, mes taikome 5 % gyventojų pajamų mokestį ir iš viso apmokestinimas gali būti 15 %, ypatingais atvejais – gal iki 20 %. Tai dar kartą palyginkime su gydytojais, mokytojais, kurie uždirba 1 tūkst. eurų (ne visi) ir moka 40–50 %. Tai čia tiesiog palieku šitą dalyką, ką priėmėme, jums patiems apsvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos… Prašom, R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jeigu galima, dabar kviesčiausi komiteto atstovą paaiškinti, kad nebūtų taip, kaip prieš tai atsitiko. Ką tik mes balsavome, kas buvo prieš Vyriausybę. Praeitais metais iš individualios veiklos, jeigu aš neklystu, buvo surinkta 20 mln., 5 % turi mokėti. Dabar padarėme priešingai, tai gal gali finansų ministras paaiškinti, kokia skylė ir koks tarpas atsiranda biudžete?
A. PALIONIS (LSDDF). Apie 1 mln.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai mes dabar ką tik vėl padarėme tokį patį dalyką, tik dešimt kartų mažesnį nei prieš tai.
PIRMININKAS. Ačiū, Remigijau. Prašau. Dar norėtų komiteto?.. A. Palionis norėtų paaiškinti?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš tikslių skaičių negaliu pakomentuoti, bet galėčiau daugmaž pasakyti, kad žala būtų apie 1 mln. eurų.
PIRMININKAS. P. Urbšys sakė?
A. PALIONIS (LSDDF). Apie 1 mln.
PIRMININKAS. Povilai, prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). 1 mln.
PIRMININKAS. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, mes vis kažkaip užmirštame, kad, darydami tokius gerus darbus smulkiesiems verslininkams, mes padedame pirmiausia ir bankroto administratoriams, ir antstoliams. Aš vis dėlto noriu atkreipti jūsų domesį, kad kai tvirtinome „Sodros“ biudžetą, mes jiems padarėme lubas, mes ne investuotojus remiame nustatydami lubas, mes remiame bankroto administratorių ir antstolių verslą. Aš vis dėlto atkreipiu Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos dėmesį – šią vietą būtinai reikia pataisyti, nes išeina, kad jie dešimt kartų labiau privilegijuoti negu mokytojai ar socialiniai darbuotojai.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man tikrai keista klausyti, kai iš mažumos sklinda nepasitenkinimas. Gerbiamasis Sysas sako: na, palaukit, buvo 10 %, dabar 20 %. Aš įsivaizduoju taip, kad jeigu mes pagerinam, yra blogai. Čia yra blogybė, nes tai darome mes, to nedaro A. Sysas, to nedaro R. Žemaitaitis ar nedaro kas nors iš didžiosios opozicinės frakcijos. Aš įsivaizduoju, kad Seimas galų gale apsisprendė į smulkų vidutinį verslą pažiūrėti realiai. Ne taip, kaip jūs deklaravote tik rinkimų programos metu, o kai ateina laikas priimti sprendimus, pasirodo, jūs esate visai kitos nuomonės.
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau daugiau nediskutuoti ir labai trumpai kalbėti dėl vedimo tvarkos, o ne dėl… Prašau. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Prašau mano balsą įskaityti atvirkščią.
PIRMININKAS. Įskaitom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, ne, aš balsavau už, o prašau…
PIRMININKAS. Prieš, gerai, prieš. V. Juozapaitis – prieš. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). A. Sysas teisingai balsavo. Man keisti nereikia.
Aš norėčiau atsakyti kolegai. Aš tik pasakiau tai, ką atnešė Vyriausybė į šiuos rūmus ir ji paskaičiavo. Jūs gi pats siūlote didinti išlaidas. Tai didinant išlaidas reikia turėti pajamų. Ar mes čia galvojame, kad pinigai auga ant medžių? Na, nėra dar tokių medžių. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame, jeigu nesutariame, dėl viso 7 straipsnio. Kas palaiko su pataisa, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl viso 7 straipsnio su R. Baškienės ir A. Nekrošiaus pataisa.
Gerbiami kolegos, balsavo 97 Seimo nariai: už – 71, prieš – 6, susilaikė 20. Pritariame visam 7 straipsniui.
Primenu, jog priėmus šį straipsnį su pataisomis reikės atitinkamai redaguoti ir baigiamąsias nuostatas 16 straipsnyje. Taip, gerbiamas pranešėjau? Gerai.
Einame toliau. 8 straipsnis. Nėra. Ar galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl 9 straipsnio yra Seimo nario R. Žemaitaičio pataisa, jai komitetas nepritarė. Prašau, R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tęsiu tą gerą tradiciją, ką mes prieš tai padarėme, kad mes turime gerinti žmonių gyvenimą ir žmonių gyvenimo būklę, ir, kaip sakoma, galime nežiūrėti į tai, kas iš tikrųjų yra Vyriausybėje. Aš siūlau, tai yra senas dalykas, skirtumas yra tik 20 eurų, tai yra būtent neapmokestinamųjų pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga. Aš manau, tas dalykas pribrendo. Kai pirmą kartą buvo svarstymo stadija, tai daugelis kolegų palaikė ir daugelis kolegų pritarė. Aš drįsau jį dar kartą įregistruoti priėmimo stadijoje, nes tikiuosi, kad sulauksiu palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, komitetas nepritarė. Aš paskui suteiksiu žodį pranešėjui. Pirmiausia noriu paklausti, ar yra 29, kurie palaiko R. Žemaitaičio siūlymą? Aš kviesčiau balsuoti, nes sunku suskaičiuoti. Kas balsuoja už, palaiko pataisą, kas galvoja kitaip, gali balsuoti prieš arba susilaikyti. (Balsai salėje) Netriukšmaujame, kolegos!
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 44, prieš – 18, susilaikė 24. Pritarta. Atsiprašau, čia palaikymas. 29 yra. Pranešėjau, prašau pasakyti komiteto argumentus.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komiteto sprendimas yra nepritarti, nes NPD susiejimas su minimalia alga, nustačius ir įvertinus šalies ūkio augimą ir valstybės finansines galimybes, kainuotų 25 mln. eurų.
PIRMININKAS. Ačiū. Už nori kalbėti M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pakankamai svarbus sprendimas. Mes ne kartą tiek prieš rinkimus, tiek šiais metais kalbėjome, jog mažiausias pajamas uždirbantys turėtų būti neapmokestinami. Iš tiesų pagal anksčiau planuotus projektus, didinant minimalią mėnesinę algą iki 380, taip pat ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, taip viskas baigtųsi ir būtų gerai. Bet Vyriausybė nusprendė didinti MMA iki 400, bet palikti neapmokestinamąjį pajamų dydį 380. Jeigu mes norime paskatinti žmones, kurie dirba nekvalifikuotą darbą, nesėdėti namuose, negyventi iš pašalpų, negyventi iš valstybės paramos, o pajudinti užpakalį, eiti ir dirbti, tai mes turime iš tikrųjų mažinti apmokestinimą mažiausias pajamas gaunančių žmonių. Šis sprendimas tai ir padarytų.
Antras dalykas, kurį jis padarytų, užtikrintų, kad kiekvieną kartą mums nereikėtų to keisti. Mes vieną kartą prilyginame ir visą laiką, kai keliame minimalią mėnesinę algą, neapmokestinamasis pajamų dydis kiltų ir eitų kartu. Taigi kviečiu palaikyti šį tikrai teisingą ir racionalų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, ačiū už pasisakymą, bet siūlyčiau nevartoti tokių žodžių, kaip pajudinti vieną vietą. Na, nelabai gal tinka čia, Seimo salėje. Prieš – S. Jakeliūnas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, neapmokestinamasis pajamų dydis ir taip didinamas daugiau kaip 20 %, beveik ketvirtadaliu. Jeigu nebūtų didinama minimali alga, kuri taip nuosaikiai didėja, tačiau vis tiek didėja, nebūtų kalbos ir nebūtų prasmės diskutuoti. Ką Vyriausybė pateikė antram svarstymui patobulintą biudžeto projektą, jau yra papildomai 54 mln., jeigu mes dar 25 mln. pritarsime, mes negalėsime skirti nei tų 54, nei kitų pinigų. Todėl siūlau nepritarti, o ateityje indeksuoti galbūt minimalią algą ir tada jau galvoti apie galimą susiejimą po gilesnės mokesčių pertvarkos su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria R. Žemaitaičio pataisai, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę, taip pat ką tik išsakytą komiteto pirmininko S. Jakeliūno nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 107 Seimo nariai: už – 48, prieš – 37, susilaikė 22. Nepritarta.
Kadangi nepritarta, tai toliau kita pataisa. Ji yra susijusi, todėl mes jos nesvarstome. Yra dar viena R. Žemaitaičio pataisa, taip pat nesvarstome. Ir yra dar viena – atitinkamai išdėstyti 9 straipsnio 7 dalį. Vėl R. Žemaitaičio pataisa. Jis siūlo papildyti nauja 8 dalimi. R. Žemaitaičiui siūlau išdėstyti savo argumentus. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū kolegoms, kurie prieš tai palaikė ir parodė tą valią, kad supranta, kaip tai yra reikšminga, kad ne tik minimalią algą reikia didinti, bet reikia ir neapmokestinamųjų pajamų dydį.
Kitas mano pasiūlymas susijęs su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu žmonėms, auginantiems vaikus. Vyriausybė deklaravo ir visur nurodinėjo, kad jos pagrindinis tikslas, kad mamos, kurios augina vaikus, gautų daugiau pinigų. Čia yra ne vaiko pinigai, kalbu apie dirbančius tėvus, apie dirbančias jaunas šeimas, kurios šiandien, sakyčiau, gauna tikrai nedideles pajamas, o neapmokestinamasis pajamų dydis būtų didinamas iki 20 eurų. Tai, ko gero, nuosekliai važiuodami, darydami mes tą tikrai galėtume išspręsti. Tikrai kviečiu visus kolegas pritarti ir palaikyti tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Komitetas nepritaria. Po to suteiksiu žodį pranešėjui. Ar turime 29, kurie palaiko? Siūlau iš karto balsuoti už, kas palaiko, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Lengviau suskaičiuoti taip bus, tiesiog balsuojame. Kompiuteris geriau skaičiuoja ir nereikia balsų skaičiavimo komisijos. Balsuojame, ar palaikome Seimo nario R. Žemaitaičio pataisą. Komitetas nepritaria. (Balsai salėje) Labai daug triukšmo, kolegos! Gerbiamas profesoriau Juozapaiti, jūsų balsas labai geras, taip gerai girdėti. Ačiū.
Kolegos, balsavo 79, už – 48. Yra. Prašau komiteto nuomonę.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui. Nepritarė todėl, kad Vyriausybė siūlo dabar mokėti kiekvienam vaikui 30 eurų ir sprendžia tą problemą, kad tie tėveliai, kurie gauna mažesnius atlyginimus, tai yra 500 eurų, 450 eurų, nepasinaudoja papildomu pajamų dydžio neapmokestinimu, nes paprasčiausiai nėra nuo ko nuimti, galioja tiktai pagrindinis NPD mokestis. Todėl siekiant ir pagal Vyriausybės nuostatą šito biudžeto problemas sprendžiant didinti pajamas tų žmonių, kurie gyvena su mažesnėmis pajamomis, kad per vaiko pinigus jie gaus didesnes lėšas, komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už R. Žemaitaičio pataisą norėtų kalbėti, palaikyti A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš čia nežiūrėsiu ir neagituosiu remdamasis kokiais nors grynais skaičiais, bet vėlgi pabandysiu pasisakyti už šitą pataisą, nes, mano įsitikinimu, ji atspindi labai svarbią valstybės filosofiją, kaip valstybė žiūri į šeimas, į dirbančias šeimas. Dabar tas Vyriausybės pasiūlymas, kuriam čia komitetas pritarė, pasako, kad valstybei tai visai nerūpi, ar šeima, auginanti vaikus, yra dirbanti, ar nedirbanti, čia jokio skirtumo. Aš noriu pasakyti, kad skirtumas yra labai didelis, ir ne tiktai žmogiška prasme. Iš tikrųjų ta šeima, kuri ir dirba, ir augina vaikus, turi gal ir daugiau įvairių nepatogumų ir rūpesčių, aš pasakyčiau, kad yra net ir konstitucinis skirtumas.
Aš noriu priminti, kad Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje labai aiškiai sakoma: „Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.“ Viena iš nedaugelio lengvatų buvo labai aiški, kad jeigu yra dirbanti motina, dirbanti šeima, ji gauna tą papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Dabar to nebėra. Ar valstybės čia iš tikrųjų yra toks požiūris, kad nereikia tokioms šeimoms paramos, visi čia vienodi? Tai galėjote išlyginti tą problemą, kad kai kurie vaikai negaudavo tų vaiko pinigų, duodami tiems vaikams konkrečiai pinigus. Dabar kam reikia atimti šitą lengvatą, kurią turi dirbančios šeimos? Man logika visiškai neaiški. Todėl aš raginu pritarti tai pataisai ir baigti šitą bandymą suniveliuoti tą skirtumą, kuris realiai egzistuoja.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – S. Jakeliūnas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jeigu šitai pataisai būtų pritarta, turėtume balsuoti iš naujo dėl vaiko pinigų, nes vaiko pinigams jau šitas Seimas pritarė. Tai, kad atsiranda vaiko pinigai, kuriuos gauna ir šeimos, kurios daugiau uždirba, ir kurios mažiau uždirba, dar padidintų diskriminaciją ir socialinį neteisingumą. Kalbama neretai, ir ką tik girdėjome kalbant, kad mes skatiname nedirbančius ir diskriminuojame dirbančius. Bet tie, kurie dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, rajonuose žmonės sunkiai darbuojasi ir vos vos išgyvena iš to atlyginimo, jie laikomi nedirbančiais. Jeigu ten nėra darbo vietų, jeigu jie neturi kol kas galimybių judėti kur nors į Vilnių arba į užsienį, jie yra diskriminuojami šituo pasiūlymu. Siūlau jokiu būdu nepritarti, jau nekalbant apie tai, kad tai pareikalautų dar didžiulių pinigų iš biudžeto, kuris ir taip yra labai įtemptas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl kolegos R. Žemaitaičio pataisos, kuriai, primenu, komitetas ir pranešėjas, ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nepritaria. Kas pritaria, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 110 Seimo narių: už – 49, prieš – 34, susilaikė 27. Nepritarta.
Yra R. Žemaitaičio dar penkios pataisos, bet jos susijusios?
A. PALIONIS (LSDDF). Bet jos susijusios.
PIRMININKAS. Taigi mes jų nesvarstome, kolegos. Ar galime balsuoti dėl viso straipsnio? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria be R. Žemaitaičio pataisų šiam 9 straipsniui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš. Dėl viso straipsnio. Pataisai nepritarta.
Gerbiami kolegos, balsavo 110 Seimo narių: už – 64, prieš – 7, susilaikė 39. Pritarta 9 straipsniui.
Einame prie 10 straipsnio. Ar galėtume bendru sutarimu?
A. PALIONIS (LSDDF). Galima.
PIRMININKAS. Galima. Ačiū. Ar galėtume pritarti 11 straipsniui? Nėra pataisų. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
12 straipsnis. Vėl yra R. Žemaitaičio pataisos.
A. PALIONIS (LSDDF). Bet jos yra susijusios su…
PIRMININKAS. Gal jūs galite atsiimti? (Balsai salėje)
A. PALIONIS (LSDDF). Čia yra susiję su…
PIRMININKAS. Yra susijusios. Taip. R. Žemaitaitis atsiima. Galime 12 straipsniui pritarti? Ačiū. 13 straipsniui? Taip pat susijusios. R. Žemaitaitis atsiima. Galime pritarti bendru sutarimu?
A. PALIONIS (LSDDF). Galima.
PIRMININKAS. Ačiū. 14 straipsniui galime? Nėra pataisų. Pritarta. 15 straipsniui galime pritarti? Nėra pataisų. Pritarta. 16 straipsnis. Yra… Čia jau priėmėme, reikės redaguoti.
R. Baškienė. Įjunkite R. Baškienei. Ji nori pasakyti, kad mes turime suredaguoti su ankstesniu. Taip? Prašau. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Ačiū gerbiamam Pirmininko pavaduotojui, kad sureagavote labai teisingai. Tai ir norėjau akcentuoti. Kadangi mes priėmėme 7 straipsnį su pasiūlymu, tai tikslinga dabar bus suredaguoti ir vietoje 15 – 20. Tai viena pastaba.
Antra. Čia buvo mano ir kolegės A. Širinskienės pasiūlymai dėl 2 ir 4 dalių. Mes šituos pasiūlymus atsiimame ir neprašome dėl jų balsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs gerokai palengvinote. Mes iš esmės galime už visą straipsnį. (Balsai salėje)
A. PALIONIS (LSDDF). Dar yra Teisės departamento.
PIRMININKAS. Teisės departamento pastaboms galime pritarti bendru sutarimu?
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Gerai. Tam, ką pasakė Rima, pritariame.
Dabar einame prie Teisės departamento pastabos, kuriai nepritarė komitetas. Prašau. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Teisės departamentas nuogąstavo, kad savivaldybės nespės pasikeisti tarifų. Iš esmės komitetas mano, kad tai nėra prievolė, yra rekomendacinio pobūdžio, savivaldybių tarybos pačios turi teisę peržiūrėti savo sprendimus. Mes jų įpareigoti tikrai neturime.
PIRMININKAS. Klausiu Seimo, ar pritaria komiteto nuomonei? Galime bendru sutarimu?
Kolegos, mes apsvarstėme visas pataisas ir galime balsuoti dėl viso šito straipsnio. Balsuojame. Kas pritaria visam 16 straipsniui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Ačiū pranešėjui.
Gerbiami kolegos, balsavo 110 Seimo narių: už – 63, prieš – 9, susilaikė 38. Pritarta.
Dabar dėl viso šio įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Už – S. Jakeliūnas. Prašau. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, buvo daug peripetijų, daug emocijų, daug diskusijų, sprendimų, balsavimų. Aš manau, kad rezultatas yra tikrai gana subalansuotas, neapmokestinamasis pajamų dydis didėja. Kiti sprendimai, susiję su šio įstatymo projektu, yra tikrai tinkami ir priimtini, o ateity diskutuosime ir manau, kad sieksime dar geresnių sprendimų. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – G. Skaistė. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kai aš žiūriu į sąrašą užsiregistravusių kalbėti už ir kalbėti prieš, tai ta proporcija turbūt tokia neįkvepianti turėtų jums atrodyti, nes 2 prie 10 turbūt… 11. Atsiprašau, kažko nepastebėjau.
Išties visa politika ir visas tas biudžetas, ir visi lydimieji įstatymai iš principo parodo valdančiųjų požiūrį ir kaip turėtų keistis mokestinė politika. Tie pažadai, kurie buvo prieš rinkimus, kaip mes čia mažinsime pajamų nelygybę, tai ką galiu pasakyti, kad iš tiesų tokie sprendimai galbūt mažina skurdą tų žmonių, kurie arba uždirba minimumą, arba visai nedirba, jų gyvenimo sąlygas gal šiek tiek ir pagerina. Tačiau tai viduriniajai klasei, kuri turėtų būti mūsų valstybės pagrindas, jokių pagerėjimų čia nėra ir nebus. Iš principo kalbant apie pajamų nelygybę, kas ją turėtų mažinti? Tai turėtume mažinti atotrūkį tarp tų, kurie uždirba labai daug, tarp tų, kurie uždirba labai mažai. Bet mes šiandien pritempinėjame vidutiniokus, dirbančius vidutiniokus, prie tų, kurie uždirba labai mažai arba nedirba visai. Iš principo manau, kad pastūmėjimo ir palankaus požiūrio į dirbančiąją viduriniąją klasę, į šeimą su dviem vaikais nėra ir nematyti. Man atrodo, kad pritarti tokiam požiūriui tikrai negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – T. Tomilinas. Prašau, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už ir dar kartą pabrėžiu, kad nėra jokio skatinimo išlaikytinių arba nedirbančių žmonių, yra pagalba sunkiai dirbantiems per vaiko pinigus, per kitokius instrumentus. Šis įstatymo projektas subalansuotas, yra pasiekti kompromisai dėl mažiausiai uždirbančių, smulkaus verslo, todėl visus kviečiu balsuoti už ir judėti pirmyn. Vietoj tuščios kritikos, kad niekas nevyksta, tiesiog žiūrėti, kad vyksta ir vyksta labai daug.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Armonaitė. Prašau, kolege.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš visiškai priešingai norėčiau išdėstyti du pagrindinius argumentus, kodėl vis dėlto derėtų nepritarti šitam įstatymo projektui. Visų pirma dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms šiuo įstatymo projektu yra panaikinamas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, šitos šeimos yra pasiunčiamos biurokratiniais keliais prašyti vaiko pinigų. Aš suprantu, kad vaiko pinigai gali spręsti mažiausiai uždirbančių šeimų kai kurias finansines problemas, vis dėlto aš truputį bijau, kad šie vaiko pinigai netaptų skurdo subsidijavimu.
Antras dalykas yra tai, jog mes nesusiejome neapmokestinamojo pajamų dydžio su minimalia mėnesine alga, tai reiškia, kad jeigu valstybė toliau kels minimalią algą, tai nebus susieta su mažesniais mokesčiais mažiausiai uždirbantiems. Aš esu įsitikinusi, kad būtų buvę tikrai nuoseklu pritarti pasiūlymui, kurį svarstėme, ir būtų buvę galima palaikyti visą projektą. Dabar kiekvieną kartą, kai mes kelsime minimalią algą, mes turėsime grįžti vėl ir vėl prie neapmokestinamojo pajamų dydžio. Taigi tikrai negaliu palaikyti šito projekto. Man labai gaila, kad šitas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas nepadės vidurinei klasei, kuri dirba nuo ryto iki vakaro ir augina vaikus.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – kolega A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nenorėčiau pritarti gerbiamajai Aušrinei, kad mes čia dabar didiname biurokratinį mechanizmą. Jūs pasižiūrėkite, kaip dabar yra su papildomo NPD tvarka. Atėjęs į darbovietę, visą laiką turi rašyti prašymą ir, pakeitęs darbovietę, vėl turi rašyti prašymą, kad būtų taikomas papildomas NPD. Pagal dabartinę naują tvarką bus galima internete vieną kartą įvesti duomenis ir, kol vaikui nesueis 18 metų arba jis mokosi iki 21 metų, vaiko pinigai bus mokami, nebent jūs pasikeisite banko sąskaitos numerį ir papildysite tuos duomenis dėl kitų priežasčių.
O jeigu žiūrėtume iš esmės visą projektą ir kas yra siūloma, tai yra siūloma labai daug šituo projektu: ir pagrindinio NPD didinimas, ir minimalios algos didinimas, ir individualios veiklos apmokestinimo pakeitimas, iš principo pakeitimas, kad tie, kurie uždirba didelius pinigus, mokėtų ir didesnius mokesčius. Taip pat ir iš žemės ūkio veiklos žmonėms, gaunantiems pajamas, irgi yra didinamas apmokestinimas. Aš manau, kad tikrai yra subalansuotas projektas, ir reikia jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų čia ką kolegos minėjo dėl atsisakymo skatinti jaunas šeimas dirbti ir auginti vaikus, yra labai apmaudu. Antras dalykas, kuris vis dėlto, man atrodo, yra pakankamai svarbus, ir aš vėl ir vėl noriu jį priminti – tai Seimas apsisprendė asmenis, dirbančius pagal individualią veiklą ir uždirbančius du kartus didesnį nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje, apmokestinti 5 % gyventojų pajamų mokesčiu. Tuo tarpu žmonės, kurie uždirba 600 eurų, 400, 500 eurų, 800 eurų, – gydytojai, mokytojai, kultūros darbuotojai bus apmokestinami ir yra apmokestinami tris kartus daugiau, moka 15 %. Tai dar ir dar kartą – 1 tūkst. 600 uždirbantis mokės 5 % gyventojų pajamų mokestį, mokytojai, gydytojai, biudžetininkai, uždirbantys 600, 800, mokės 15 % gyventojų pajamų mokesčio.
Mano giliu įsitikinimu, tai yra klaidingas kelias, mes tokiu būdu niekaip neskatiname nei socialinio teisingumo, nei sumažiname socialinę atskirtį. Iš tikrųjų tokiam įstatymo projektui negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – kolega N. Puteikis. Prašau, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš išgavau iš R. Baškienės pažadą, kad bus peržiūrėtas vienas didelis neteisingumas šitame bloke, todėl aš pakeičiau nuomonę ir balsuosiu už. Koks čia dabar pažadas, pakartočiau, prisijungčiau prie gerbiamojo M. Majausko žodžių, kad, siekdami paskatinti vienus, mes nepelnytai privilegijuojame kitus. Noriu atkreipti dėmesį, kad antstoliai, kuriuos ankstesnės vyriausybės ir seimai privatizavo, vykdo valstybės funkciją, o jiems dabar taikysime štai šitą batsiuvių ir turgaus prekeivių lengvatinį režimą. Aš iš R. Baškienės išgirdau pažadą, kad mes grįšime prie šito klausimo, kaip valdančiosios koalicijos labai svarbaus asmens, kad mes grįšime prie šito klausimo ir iš šitos grupės išrankiosime tuos, kurie nepelnytai privilegijuoti, ir atkursime teisingumą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš raginčiau jokių profesijų nemenkinti – nei turgaus prekeivių, nei batsiuvių, diskutuokime be šitų nereikalingų emocijų.
Prieš – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paagituoti balsuoti prieš šitą įstatymo pasiūlymą, nes jūs, gerbiami valstiečiai, atėję į daugumą, turėjote istorinį šansą, istorinį šansą motyvuoti ketvirtadalį Lietuvos darbuotojų, kurie šiuo metu yra šešėlyje, legalizuotis. Kažkada prie G. Kirkilo, Vyriausybei sumažinus gyventojų pajamų mokestį, Mokesčių inspekcija ėjo ir viešino savo iniciatyva sakydama: jūs gausite daugiau pinigų į kišenę (su žvaigždute), bet tai galioja tik tiem, kurie turi legalų atlyginimą.
Šita Vyriausybė, nors finansų ministras stovėjo tribūnoje ir sakė, kad reikia padaryti mokesčius, kad būtų madinga mokėti, ką šita Vyriausybė kol kas darė – siuntinėjo violetinius vokelius. Užuot pirmąjį savo konkretų biudžetą ėmę ir sprendę iš esmės, kalbėję apie tai, ką G. Nausėda kalbėjo, kad kiekviena savivaldybė galėtų nustatyti atskirą minimalų atlyginimą… Savo rinkimų programoje kalbėjote, kad skirtinguose regionuose būtų skirtingi mokesčiai, kur mes tai matome? Mes nieko nematome, mes matome tiktai dar mažesnę motyvaciją dirbti, nes visiems bus padalinti pinigai. Priešingai, negu, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybės, kur šiomis savaitėmis skelbiama apie biudžetus ir kokios savivaldybės kokius taikys gyventojų pajamų mokesčius, mes išliekame centralizuota valstybė, kurioje vis dar bus chroniškai mokami atlyginimai vokeliuose. Aš nematau rimtų norų reformuoti šitą šešėlį, tikrai jūs praleidote istorinį šansą parodyti, ką iš tikrųjų žadėjote per rinkimus.
PIRMININKAS. Ačiū, Simonai, už komplimentą mano Vyriausybei. Matote, koks premjerų likimas, tik po 10 metų ačiū pasako.
V. Juozapaitis, prašau, dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš noriu atkreipti Seimo dėmesį, taip pat ir jūsų, ir perspėti, kad jus stebi mūsų etikos sargai, ir jūsų tokie metodinio ir pamokamojo pobūdžio pasisakymai gali būti traktuojami kaip pedagoginė veikla. Taigi turėkite omenyje. Ačiū. (Plojimai, juokas)
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Bet aš manau, gerbiamas profesoriau, sutiksite su tuo, na, Seimo posėdyje vis dėlto reiktų vengti kai kurių… Čia aš tiktai siūlau jums. (Šurmulys salėje)
Gerai. Kolegos, visi pasisakė, balsuojame dėl viso šio įstatymo projekto priėmimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1237(3). Kas palaikote šį įstatymą, balsuojate už, su visomis pataisomis, kurias apsvarstėme, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Prašau balsuoti be didelių emocijų, nes labai daug triukšmo. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsuota. Balsavo 112 Seimo narių: už – 70, prieš – 18, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1237(3) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – kolegė I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš repliką po balsavimo norėjau…
PIRMININKAS. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …gerbiamajam kolegai Nagliui. Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto prieš tai buvusi tvarka, kuri numatė didesnius mokesčius vadinamųjų laisvųjų profesijų atstovams, tarp jų advokatams, notarams ir antstoliams, jo pagaliau pripažinta ne tokia jau ir bloga.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Vis tiek šitą I. Šimonytės repliką aš suprantu kaip raginimą Seimui grįžti prie visų šitų laisvųjų profesijų ir labai suskirstyti, kuriuos apmokestinti kaip mokytojus, o kuriuos apmokestinti kaip žmones, dirbančius sunkų fizinį darbą lauke.
15.51 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 22, 30, 33, 461 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1239(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Siūlau padiskutuoti individualiai. Kolegos, einame prie darbotvarkės 1-4 klausimo, dėl kurio tai pat buvo padaryta pertrauka – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1239(2). Kviečiu kolegą A. Palionį, komiteto pranešėją, į tribūną.
Pastraipsniui. Kolegos, galime pritarti 1 straipsniui? Nėra pataisų. Dėl 2 straipsnio nėra pataisų. Galime? 3 straipsniui galime? Pritarta. Dėl 4 straipsnio yra pataisų, kurios prieš tai jau yra priimtos. (Balsai salėje) Tai aš tą ir sakau, jas atsiėmė. Galime visam 4 straipsniui pritarti? 5 straipsniui galime pritarti? Nėra pataisų. 6 straipsniui galime pritarti? Nėra. (Balsai salėje) Atsiprašau, prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Jis yra toks pats, kaip ir prieš tai buvusiame įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Apie kurį straipsnį kalbate?
A. PALIONIS (LSDDF). Apie 6 straipsnį.
PIRMININKAS. Taip. Taip pat atsiimame, taip? Dėl 7 straipsnio nėra. Dėl 8 straipsnio yra J. Razmos pataisa. Prašau, kolega, pristatyti. Kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, reikia atsisakyti nuostatos, kad pelno mokesčio lengvata investicijoms būtų, kaip dabar parašyta, taikoma tik naujoms priemonėms, nes ta nauja dar nereiškia, kada ji suprojektuota, padaryta, gali jau ir nebeatitikti moderniausių reikalavimų.
Kitas dalykas, kad ir šiek tiek naudota, bet gali būti visiškai neseniai įvesta į gamybą ir būtų geresnė ir naudingesnė verslininkui. Aš manau, kad kiekvienas verslas įsigyja pagal situaciją geriausią variantą ir toks apribojimas nereikalingas. Sakykim, ar nauja priemonė, gaminta Kinijoje, ar simboliškai padėvėta, gaminta Vokietijoje – mes turbūt galime turėti įvairių nuomonių, kuris variantas geresnis.
Kitas dalykas. Dabar yra nustatyta riba dėl krovininių automobilių – 300 tūkst. Aš manau, kad ją būtų galima padidinti, kad ir stambesnės įmonės galėtų pasinaudoti ta lengvata.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad komitetas nepritarė ir mums vis dėlto reikia išsiaiškinti, ar yra 29 Seimo narių parama. Balsuoja už, kas palaiko, kas nepritaria – prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Dėl 29 Seimo narių paramos J. Razmos pataisai dėl 8 straipsnio. Kas palaiko, balsuoja už. Reikalinga 29 Seimo narių parama arba ne.
Yra. Suteikiu žodį pranešėjui. Komiteto nuomonė. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Visų pirma, jeigu žiūrėtume dėl dvejų metų senumo įrangos, tai principas toks, kad lengvatos tikslas yra skatinti įmones diegti naujas technologijas, didinti našumą, ir Vyriausybė pasiryžusi remti tik tuos projektus, kai investuojama į naujas technologijas, o ne dėvėtas. O suma, kuri iki šiol galiojo – 300 tūkst., kurią norima pakeisti iki 1 mln. eurų, buvo numatyta tokia, kad šitos lengvatos tikslas buvo skatinti smulkias ir mažas įmones pirkti naujas transporto priemones, o ne didžiosioms padėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš J. Razmos pataisą norėtų pasisakyti V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, noriu tik pagarsinti, ką reiškia ši lengvata. Ši lengvata reiškia, kad stambios įmonės gali pasinaudoti ir už 300 tūkst. įsigyti priemonių, nesumokėti 15 % valstybei pelno mokesčio ir tas pačias priemones dar kartą įtraukti į atskaitymus. Vadinasi, viena įmonė gali valstybei nesumokėti 90 tūkst. eurų. O kolega J. Razma siūlo tą ribą padidinti iki milijono. Tada viena įmonė galės valstybei nesumokėti 300 tūkst. eurų.
Mieli kolegos, kai šnekame apie įvairiausius verslus, taip pat ir žemdirbius, kad jie labai blogi, tai, pone kolega Razma, štai jūsų parodymas, už ką jūs dirbate ir ko siekiate. Už stambias įmones, kurios nemoka mokesčių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas palaiko J. Razmos pataisą dėl 8 straipsnio, balsuoja už. Primenu, komitetas nepritarė. Kas palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos Žemaitaiti, kiti, Ingrida, taip gražiai sėdite, gal balsuoti norėtumėte? Nenorite. Gerai. Prašau.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 29, prieš – 33, susilaikė 37. Nepritarta.
Kolegos, galime pritarti visam 8 straipsniui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio nėra pataisų. Pritarta. Ir dėl 10 straipsnio nėra pataisų.
Dėl viso įstatymo projekto prieš – M. Majauskas. (Balsai salėje) Atsisako. Už – S. Jakeliūnas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, vėlgi šis įstatymo projektas yra pakankamai racionalus. Mes galime daug diskutuoti, ką galima būtų daryti ateityje, bet šiame etape, manau, visi efektyvūs, optimalūs Vyriausybės pasiūlyti sprendimai yra panaudoti, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – kolega J. Razma, bet jo nematau. A. Sysas? (Balsai salėje) Prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes jau daug diskutavome dėl pirmo įstatymo, ir manau, kad kai kurie sprendimai, kurie numatyti ir šiame įstatyme, neatitinka to, kas buvo deklaruojama prieš rinkimus, todėl aš pasisakysiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, balsuojame dėl Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1239. Priėmimas. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas dėl įstatymo projekto priėmimo pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 81, prieš – 2, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1239(2) priimtas. (Gongas)
Kolegos, norėčiau vieną iš esmės procedūrinį – r-6 klausimą. (Balsai salėje)
Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę. Prašom.
15.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo" projektas Nr. XIIIP-1472 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji Seimo nariai, iš tikrųjų Ekonomikos komitetas labai nusiteikęs toliau darbuotis visa apimtimi, todėl teikiu Seimo nutarimą, kad R. Sinkevičių įrašytume į šį komitetą, o A. Skardžių išbrauktume iš šio komiteto. Skaičius nepasikeičia ir mes turime gana tokį gražų, toliau nusiteikusį dirbti komitetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių paklausti. Kolegos, galime pritarti po pateikimo? Ne. Prašom balsuoti. Kas pritariate nutarimo projektui Nr. XIIIP-1473 dėl Seimo komitetų sudėties, balsuoja už. (Balsai salėje) Atsiprašau, projektas Nr. XIIIP-1472. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 78, prieš – 9, susilaikė 17. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ne. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame? Tai klausiu, ar balsuojame. Viskas buvo įjungta. (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl Seimo komitetų sudėties, nutarimo projektas Nr. XIIIP-1472. Jame yra parašyta, kad keičiame – kolegos, netriukšmaukite! – Ekonomikos komiteto sudėtį: įtraukiamas R. Sinkevičius, išbraukiamas A. Skardžius. Pritariame, gerai.
Kolegos, balsuojame iš naujo po svarstymo. Kas pritaria šitam nutarimo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, užtai ir negirdime, kad labai stipriai triukšmaujame.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 95, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. 1 straipsnis. Galime pritarti? Jis iš vieno, čia vienas straipsnis. Dėl viso nėra norinčių kalbėti, balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui… atsiprašau, nutarimo projektui Nr. XIIIP-1472 dėl komitetų sudėties pakeitimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: už – 95, prieš – 4, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1472) priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo" projektas Nr. XIIIP-1473 (pateikimas)
Darbotvarkės r-7 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1473. Vėl kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę. Seimo nutarimas dėl komitetų sudėties pakeitimo. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, išties toks buvo…
PIRMININKAS. Kolegos, vėl negirdėsite, labai triukšmaujate!
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). …Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos sprendimas. Iš Aplinkos apsaugos komiteto išbraukus gerbiamąjį R. Sinkevičių, liko laisva vieta, A. Skardžius yra siūlomas frakcijos teikimu į šį komitetą, į Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keli kolegos. Klausia Andrius… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Prašymas teisėtas. Kas pritaria pertraukai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 37. Pertrauka iki kito posėdžio.
16.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1470 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas 8 rezervinis klausimas dėl Seniūnų sueigos sudarymo. Vėl kviečiu R. Baškienę. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, išties labai trumpas pasiūlymas. V. Sinkevičius, tapęs ministru, negali būti Seniūnų sueigos nariu, o J. Jarutis, kaip jūs žinote, yra išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoju, todėl prašymas, kad jis, kaip seniūno pavaduotojas, būtų ir Seniūnų sueigos nariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių paklausti. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Vienas straipsnis, balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1470, balsuoja už dėl Seniūnų sueigos pakeitimo (vietoj V. Sinkevičiaus – kolega J. Jarutis), kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 100 Seimo narių: už – 99, susilaikė 1. Pritarta. (Gongas)
16.07 val.
Įstatymo „Dėl Ganos, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1182(2) (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie mūsų popietinės darbotvarkės. 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl Ganos, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1182. Kviečiu kolegą E. Vareikį į tribūną. Svarstymas ir priėmimas. Prašau, kolega.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki visi. Užsienio reikalų komitetas svarstė šį projektą, buvo pritarta bendru sutarimu, atskirųjų nuomonių nebuvo.
PIRMININKAS. Kolegos, kitas… Kolega A. Baura. Matau, yra. Kviečiu A. Baurą į tribūną, nes kitas komitetas – Ekonomikos komitetas. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Pone posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, spalio 31 dieną svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū.
Reikalinga ypatinga skuba. Galime pritarti ypatingai skubai? Ačiū.
Balsuojame, kad priimtume. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1182, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1182) priimtas. (Gongas)
16.09 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1183(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1183. E. Vareikis, Užsienio reikalų komitetas. Prašom, kolega.
E. VAREIKIS (LVŽSF). …šį projektą, nusprendė pritarti iniciatorių teikiamam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar galėtume pritarti ypatingai skubai? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1183 priėmimo. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, kitaip sakant, ratifikuojame. Prašau. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 98 Seimo nariai, vienbalsiai pritarta. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1183(2) priimtas. (Gongas)
16.10 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimo dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1407(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimo dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1407(2). Jau yra taikoma ypatinga skuba. Priėmimas, atsiprašau. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Niekas… sako, galime susitarti, nereikia pranešimų. Taip, ačiū. Pritarta po svarstymo. Kaip jau sakiau, taikoma ypatinga skuba.
Priėmimas. Ar galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1407, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai. Vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1407) priimtas. (Gongas)
Nematau kolegos J. Razmos. D. Kreivys. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – 2-4a, 2-4b, 2-4c, 2-4 d. 2-4e klausimai. Po vieną reikės pristatyti.
16.12 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25, 27, 29, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-406(2) (priėmimas)
Pirmasis – projektas Nr. XIIIP-406(2). Priėmimas. D. Kreivys. Prašom, kolega. Pastraipsniui.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. 1 straipsnis. Yra I. Šimonytės pataisa. Prašom, Ingrida. Komitetas nepritarė. Prašom, Ingrida.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu leistumėte pristatyti. Man tikrai labai nesuprantama ir labai neaišku…
PIRMININKAS. Pristatykite, turite teisę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …kodėl komitetas ir Seimas taip nemyli savivaldybių. Čia yra tas retas atvejis, kai tikrai Savivaldybių asociacijos pasiūlymas buvo visiškai logiškas ir visiškai natūralus, t. y. kad savivaldybės institucijoms, kai joms reikia naudotis registrų duomenimis, nereikėtų šokčioti ir tikrintis, ar čia savarankišką funkciją savivaldybė vykdo, ar valstybės priskirtą. O tiesiog būtų galimybė naudotis tais duomenimis visais atvejais, kai yra vykdomos valstybės ar savivaldybės institucijų funkcijos. Tai dabar motyvas, kuriuo komitetas atmetė tą mano pasiūlymą, kurį, beje, mes ir nuo komiteto taip pat teikėme, jis yra labai keistas, nes pritarėme Vyriausybės išvadai. Bet tai nėra pakankamas argumentas, nes tikrai savivaldybės vykdo ir tokias, ir tokias funkcijas, ir joms keisti kepures ir galvoti, ar čia aš vykdau savo funkciją ir man reikės susimokėti, ar aš čia vykdau priskirtą ir už mane sumokės Vyriausybė, tikrai yra mažų mažiausiai nelogiška. Labai siūlyčiau kolegoms palaikyti šią pataisą ir atpalaiduoti savivaldybes nuo beprasmiško darbo.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet aš dabar, kol komiteto nuomonę pasakys D. Kreivys…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami…
PIRMININKAS. Dar kol kas neskubėkite. Ar yra 29 Seimo narių palaikymas? Nes jeigu nėra, kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja, nes jeigu nėra, tai ir nebalsuojame. Ar yra 29 Seimo narių palaikymas dėl Seimo narės kolegės I. Šimonytės pataisos, prašau balsuoti. Už – kas palaiko, o kas ne – kitaip.
Yra. Tuomet suteikiu žodį D. Kreiviui, komiteto nuomonė nepritarti. Prašau, argumentai.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šį klausimą ir balsai yra pasidalinę: 4 buvo už, 5 – prieš. Argumentas buvo vienintelis, kad pareikalaus papildomų lėšų, tačiau paklausus, kiek pareikalaus papildomų lėšų, niekas to pasakyti negalėjo, tai… Aš asmeniškai balsavau už Ingridos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti… A, yra norinčių už. Z. Streikus – už I. Šimonytės pataisą. Prašom.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Be abejonės, ir komitete mes tiesiog nesužiūrėjome šito klausimo. Būtų labai logiška pritarti I. Šimonytės pasiūlymui, nes sukeltų visišką painiavą savivaldybėms, apsunkintų, jau savivaldybės iš karto reagavo į mūsų tokią padarytą klaidą. Siūlyčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas palaikote I. Šimonytės pataisą dėl 1 straipsnio, kuriai komitetas nepritarė, nors pasiskirstė balsai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Dėl kolegės I. Šimonytės pataisos.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš komitete balsavau už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 12. Pritarta. Ar galime pritarti 1 straipsniui su pataisa? Pritarta.
2 straipsnis. Pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
3 straipsnis taip pat. Čia identiška pataisa, aš taip suprantu, gerbiamas kolega Kreivy?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kaip?
PIRMININKAS. Čia identiška pataisa dėl 3 straipsnio? Nereikia balsuoti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Pritariame. 3 straipsnį su pataisa galime pritarti? Pritarta.
4 straipsnis. (Balsai salėje) Prašau? 4 straipsnis be pataisų, kol kas nėra. Galime pritarti? Pritarta.
5 straipsnis. Taip pat yra vėl ta pati pataisa. Tai mes jau jai pritarėme. 5 straipsniui su pataisa galime pritarti? Pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo narės A. Armonaitės pataisa. Prašau, Aušrine, pristatyti.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų aš siūlau pakeisti įsigaliojimo datą ir padaryti taip, kad šis įstatymas įsigaliotų ne nuo 2019 m. sausio 1 d., o nuo 2018 metų vidurio, t. y. liepos 1 dienos. Kai Vyriausybė ir prezidentūra inicijavo šituos įstatymo pakeitimus būtent šios įsigaliojimo datos ir buvo numatytos, tik vėliau Seimo komitetuose pasigirdo pasiūlymų, kad reikėtų atidėti įsigaliojimą. Aš noriu pažymėti, kad daugybė Lietuvos savivaldybių nuo Vilniaus iki Šiaulių rajono jau yra pasirengusios ir įgudusios tvarkytis su duomenų registrais, todėl aš nemanau, kad reikia kažkaip dar metus tempti gumą.
Kita vertus, tie, kurie yra nepasirengę, turės galimybę tą pusę metų iki kitų metų liepos 1 dienos pasirengti. Taigi tikrai kviečiu ambicingiau pažvelgti į šito įstatymo įgyvendinimą ir įsigaliojimą ir pritarti ankstesnei įsigaliojimo datai.
PIRMININKAS. Pasižiūrime, ar yra 29 Seimo narių parama. Kas remiate, balsuokite už, kiti galite nebalsuoti arba balsuoti prieš.
Gerbiamieji kolegos, yra. D. Kreivys – nuomonė komiteto, kuris nepritarė. Prašom, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė šiai pataisai štai dėl kokių priežasčių. Pirmiausia, kad reikia parengti poįstatyminius aktus. Kitas turbūt esminis dalykas, kuris iš esmės lėmė komiteto sprendimą, yra tai, kad reikia sukurti kompensacinį mechanizmą ir tam skirti pinigus. Tikrai tas periodas yra per trumpas. Labai aiškiai tą institucijos pasakė ir prezidentūra, kuri tą įstatymą teikia, tą visiškai supranta. Todėl aš siūlau realiai pažiūrėti į šitą situaciją.
Gerbdamas pasiūlymą aš vis dėlto manyčiau, kad mes turėtume realiai pasižiūrėti į galimybes ir ypač į pinigų skyrimą. Ar vidury metų bus galimybė tiek mechanizmą sukurti, tiek surasti tam pinigų?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu balsuoti dėl Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas palaiko kolegės Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Ekonomikos komiteto nuomonė…
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 29, prieš – 16, susilaikė 38. Nepritarta.
Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamas Dainiau Kreivy, dar yra Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas nepritarė. Techninės. Gal čia galime susitarti, ar reikės balsuoti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Teisės departamento pastabos yra techninio pobūdžio. Mes diskutavome, manome, kad jų nereikia, ir bendru sutarimu nusprendėme nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, manau, kad galime pritarti komiteto nuomonei, taip? Balsuojame už visą 6 straipsnį. Kas palaiko 6 straipsnį su pataisomis ir kitais pasiūlymais, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame už visą 6 straipsnį.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1, susilaikė 13. Pritarta.
Kolegos, dėl viso įstatymo projekto. Daugiau nėra straipsnių. Nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 su pataisomis, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai, už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-403(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4b klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių… D. Kreivys. Gerbiamas kolega Dainiau, ar galėtumėte pristatyti projektą Nr. XIIIP-403(2)?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kurį dabar?
PIRMININKAS. Dabar, kolega, čia yra taip. Mes iš principo ankstesniame įstatyme jau apsisprendėme dėl tos pataisos. Ar tikrai? Dėl I. Šimonytės, taip? Čia yra vienas straipsnis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia yra lygiai tokia pati pataisa.
PIRMININKAS. Lygiai tokia pati pataisa.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Lygiai tokia pati pataisa dėl visų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Jai automatiškai pritariame, čia yra vienas straipsnis. Ačiū. Du straipsniai, antras yra įsigaliojimas. Galime pritarti 2 straipsniui? Pritarta. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-403. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas Nr. XIIIP-403(2) priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-404(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIIP-404. Čia taip pat yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio I. Šimonytės mes jau priėmėm, galime pritarti? Priimta. Dėl 2 straipsnio A. Armonaitės nepritarėm. Galime su tuo sutikti? Galime.
A. ARMONAITĖ (LSF). Deja, galime.
PIRMININKAS. Taip. Dvi pataisos čia. Kolegos, 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritaria Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas Nr. XIIIP-404(2) priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-405(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Mažųjų bendrijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-405(2). Čia analogiška padėtis. 1 straipsnis. Pritariame I. Šimonytės pataisai, kuriai jau pritarėme anksčiau, o dėl 2 straipsnio nepritariame, deja, Aušrinės pataisai, kuriai nepritarėme anksčiau. Galime pritarti 1 straipsniui? Galime. 2 straipsniui pritariam?
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-405. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje) Netriukšmaujam, kolegos!
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-405(2) priimtas. (Gongas)
16.27 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1274(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4e klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1274. Čia analogiška situacija. Pritarėme 1 straipsniui, I. Šimonytės pataisai dėl 1 straipsnio, ir nepritarėme vėlgi su apgailestavimu A. Armonaitės. 2 straipsniui galime pritarti? Pritariame.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-1274(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai. Vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1274(2) priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-571(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-571(2). Priėmimas. Kviečiu kolegą… Sako, nereikia net kviesti. Gerai.
Yra du straipsniai. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Galime. Nėra norinčių kalbėti. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti? Pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti?
Balsuojame dėl Transporto lengvatų 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-571(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP- 571(2) priimtas. (Gongas)
16.29 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 71 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-484(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 71 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-484(3) Nr. XIIIP-484. Priėmimas. Kviečiu kolegą S. Jakeliūną. Čia yra pataisų. Prašom, kolega.
1 straipsnis. J. Razma. Nėra. Gal jūs galėtumėte, pirmininke, pasakyti esmę J. Razmos pataisos, kuriai komitetas nepritarė?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir išdėstyti jį taip, kad akcinių bendrovių ir (jo pasiūlymo pakeitimo esmė) uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei ir savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 % balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, stebėtojų tarybų, valdybų nariai ir jų šeimos nariai, vadovai ir panašiai privalėtų taip pat vykdyti turto deklaravimą.
PIRMININKAS. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia J. Razmos pataisą? Tie paspaudžia „už“, kas neremia, gali nespausti arba paspausti kitus – „prieš“ arba „susilaikė“. Nėra. Nesvarstome.
Kita yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pataisa. Taip, pirmininke? Jai komitetas pritarė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip. Vyriausybės pataisos esmė yra, kad būtų nepalaikytas siūlymas dėl visuotinio turto deklaravimo, ir išdėstyti argumentai, kad daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų turėtų privalomai teikti tą informaciją. Tai sukeltų administravimo kaštus ir, kadangi daug registruoto turto ir šiaip yra įvairiose duomenų bazėse, o kitą turtą būtų sunku patikrinti, kiek pagrįstai jis deklaruotas ar ne deklaruotas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo nepritarti visuotiniam turto deklaravimui.
PIRMININKAS. Čia yra jūsų pataisa. Ji sutampa su Vyriausybės?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Pataisa susijusi su tuo, su Vyriausybės pozicija, kad siūlome išbraukti tam tikro straipsnio nuostatą, kuri būtų reikalavusi, kad visi asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni nuolatiniai Lietuvos gyventojai, privalėtų deklaruoti turtą.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti šitai pozicijai? (Balsai salėje) Pasisakyti norite? (Balsai salėje) Sustabdykite balsavimą. Pirmiausia nutarsime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia. Balsuokite, tie, kurie remia – už, jeigu ne, tai prieš, susilaiko arba nebalsuoja. Yra pritariančių. Tai dabar už, prieš? Dar komiteto nuomonė šiuo klausimu.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš nematau konsoliduotame variante pataisų autorių…
PIRMININKAS. Bet mes čia neturime pataisų, deja, turime tiktai Vyriausybės.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Yra Vyriausybės ir yra Seimo nario siūlymas dėl to, kad būtų palaikyta Vyriausybės pozicija ir nepritarta…
PIRMININKAS. Gal anksčiau buvo, dabar nėra. Taigi vienas už. Už – S. Gentvilas. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ta diena, kurią jūs pasiūlėte, gerbiami socialdemokratai, visuotinį turto deklaravimą, buvo antradienis. Praeitą ketvirtadienį prieš tai premjeras S. Skvernelis Viešojo administravimo įstatyme įrašė frazę, kas yra biurokratizmas. Biurokratizmas yra duomenys, kuriuos valstybė jau turi apie gyventojus ir jų dar kartą prašoma. Visuotinis turto deklaravimas yra būtent tai, kas yra biurokratizmas, nes valstybė, jau vieną kartą registruose surinkusi duomenis, galėtų juos iš ten išsiimti ir tikrai pasižiūrėti, kas ką turi ir kiek turi. Neverskime mes iš tikrųjų gyventojų – ar paprasto studento, ar pagyvenusios moters, ar vyriškio – eiti du kartus į Mokesčių inspekciją ir kiekvienais metais deklaruoti tai, ko galbūt neturi. Aš labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė, finansų ministro lyderiaujama, pasakė, kad vis dėlto tai sudarytų ir milijonus eurų papildomų išlaidų. Kviečiu pritarti Vyriausybės pasiūlymui, kad vis dėlto nereikėtų visuotinio turto deklaravimo.
PIRMININKAS. Prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties norėčiau priminti konkrečiais pavyzdžiais. Pavyzdžiui, profesorius konservatorius J. Pundzius, kuris aiškiai bandė legalizuoti radęs neva po obelimi savo paliktą turtą. Gerbiamieji parlamentarai, nekiškime galvos į smėlį ir nevaidinkime to, kad mums labai svarbu, kad užkamšytume visas skyles, kad, nesant visuotinio turto deklaravimo, būtų galima sukontroliuoti visus piliečius, kad jie neturėtų bobučių, kaip J. Pundzius nerastų po obelimi, ir t. t. Pasižiūrėkite, kas darosi visuomenėje. Žaidžiama tokia kosmetinė visuotinio deklaravimo reforma, kaip šiandieną panašiai gerbiamas kolega A. Matulas žaidžia kovą su alkoholiu – 50 metrų nuo bažnyčios, 20 – nuo mokyklos, 30 – nuo aikštės, kitą kadenciją vėl iš naujo. Jeigu norime, kad iš tikrųjų būtų reforma, turime aiškiai, nedviprasmiškai įvesti visuotinį turto pajamų deklaravimą, kad neliktų tų skylių, pro kurias būtų galima 30 % nuvaryti į šešėlį. Tada didėtų ir perskirstymas per biudžetą, ir nereikėtų ieškoti po obelimi, po čiužiniu ar dar kur nors pinigučių. Kol šito nebus, bus galima įvardinti tik kosmetine reforma.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi Vyriausybė čia konkrečiai nesuformulavo savo siūlymo, mes balsuojame už kolegos S. Jakeliūno pasiūlymą. Kas palaiko jo pasiūlymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Už – už Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pasiūlymą atsisakyti visuotinio deklaravimo.
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 84, prieš – 9, susilaikė 1. Kolegos S. Jakeliūno pataisai pritarta.
Toliau dėl šio straipsnio yra dar J. Razmos pataisa, bet aš jo paties nematau. Pirmininke, galėtume trumpai pasakyti, kas čia yra?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). J. Razma siūlo pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 1 dalies 33 punktą, t. y. kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių, savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai. Komiteto nuomonė buvo nepritarti šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Dabar pasižiūrime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia J. Razmos pataisą. Bus skaičiuojami tik tie, kurie balsuoja už. Nėra. Nesvarstome.
Gerbiami kolegos, toliau pereiname prie 2 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Pereiname prie 2 straipsnio.
Toliau Seimo posėdžiui vadovaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, dėl 2 straipsnio yra Seimo nario E. Pupinio pataisa. Prašom ją pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Pataisos esmė yra tokia. Manau, kad žmonės, kurie yra sąmoningi, neprivalo kiekvienais metais pildyti tos deklaracijos, jeigu niekas nesikeičia. Galbūt jau šiuo metu dauguma pildo elektroniniu būdu, bet tą patį perrašinėti ir patvirtinti, kad niekas nepasikeitė, ypač turto deklaracijoje, nematau jokios prasmės. Kai čia buvo pasiūlymas, kad daugiau žmonių į visuotinį deklaravimą būtų įtraukta, tai išvis būtų problema. Vieną kartą žmogus deklaravo ir, jeigu niekas nepasikeitė, o daugumai žmonių tikrai daug kas nesikeičia, kodėl turime grįžti prie deklaravimo ir kiekvieną kartą kartoti ir kartoti, ir kartoti? Aš siūlau, kad jeigu vis dėlto vieną kartą deklaravai ir tau niekas nepasikeitė, iš tikrųjų pats atsakai už tai, kad deklaracijos pildymo netikslumai gula kaip tavo atsakomybė.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pataisos esmė yra pristatyta. Ar bus 29, remiantys pataisą? (Šurmulys salėje)
Deja, trūksta. Vadinasi, pataisa nėra svarstoma. Komiteto pirmininke, prašau toliau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Toliau yra Seimo nario S. Jakeliūno, tai yra mano, siūlymas, susijęs su tuo, kad būtų nustatyta tvarka kriminalinės žvalgybos subjektų… Valstybės tarnautojai, pareigūnai, kurių veiklą reglamentuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymas ir Žvalgybos įstatymas, ir jų šeimos nariai, kad jie taip pat galėtų pagal Vyriausybės nustatytą tvarką deklaruoti. Kitaip sakant, išplečiamas tų asmenų ratas: ne tik tie asmenys, kurie yra įslaptinti arba veikia pagal kriminalinės žvalgybos subjektų… bet ir jų šeimos nariai. Komiteto nuomonė buvo pritarti šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašom apsispręsti dėl pataisos rėmimo. Užtenka, dvigubai. Taigi pataisa yra svarstoma. Esmė yra pristatyta. Motyvai už, prieš. Neturime. Prašom balsuoti už šią pataisą.
Pataisai yra pritarta: už – 65, susilaikė 18, prieš nėra. Pataisa yra priimta.
2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį su S. Jakeliūno pataisa? Dėkoju.
3 straipsnis. Mes jau turėjome S. Jakeliūno. Dėl projekto 3 straipsnio, siūlymas išbraukti. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Čia yra techninė pataisa, susijusi su jau anksčiau priimtais sprendimais, kad būtų išbrauktas vienas iš straipsnių. Komitetas tam pritarė. Logiška būtų, manau, nebalsuoti dėl šito. Jeigu reikia balsuoti, prašau tą numatyti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. E. Pupinio jau nebesvarstysime, jau išsprendėme šį klausimą. 4 straipsnis. Yra Vyriausybės nuomonė. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke, dėl 4 straipsnio.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Tai susiję su J. Razmos siūlymu dėl uždarųjų akcinių bendrovių. Kiek prisimenu, nebuvo 29 Seimo narių, kurie būtų pritarę šito siūlymo svarstymui, todėl analogiškai manau, kad šitas siūlymas taip pat nesvarstytinas, nes jis technine prasme susijęs su anksčiau mūsų nesvarstytu pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Tai tada nesvarstome ir J. Razmos siūlymo, taip?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vėl yra jūsų, S. Jakeliūno, siūlymas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėl 4 straipsnio?
PIRMININKĖ. Taip, prašom pateikti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). 4 straipsnis iš tikrųjų sujungia tai, kas buvo siūlyta tiek prezidentūros, tiek Vyriausybės, kad būtų šiek tiek išplėstas deklaruojančių asmenų ratas, t. y. apimtų valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir atitinkamai kitų asmenų, taip pat ne tik Lietuvos banko valdybos pirmininko ir jo pavaduotojų, bet ir valdybos narių. Atitinkamai, dėl ko mes jau balsavimo, dėl asmenų, kurių duomenys įstatymo nustatyta tvarka yra įslaptinti, ir šeimos narių deklaravimo tvarkos. Čia yra sujungiantis straipsnis ir atitinkamai siūlau organizuoti jo balsavimą.
PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. Paskutinis jūsų siūlymas yra sujungti du straipsnius, taip?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip. Tai čia vėlgi techninis sprendimas. Remiantis tuo, ką mes ką tik nusprendėme ir prieš tai, būtų logiškas šitas siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime priimti 4 straipsnį? Dėkoju. 5 straipsnis. Įsigaliojimo data. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
Motyvai už ir prieš. Pirmoji dėl motyvų kalba I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Tikrai labai džiaugiuosi, kad Seimui užteko išminties kreiptis į Vyriausybę, o Vyriausybei užteko išminties pateikti išvadą dėl šio įstatymo projekto ir kad mes vis dėlto baigsime apsimetinėti, kad apsikloję krūvomis popierių galime pasiekti geresnį mokesčių sumokėjimo rezultatą ar geresnę finansinę drausmę.
Čia buvo nuskambėjusi vieno garsaus mediko pavardė, apie kurį aš čia konkrečiai nenoriu kalbėti, bet nė kiek neabejoju, kad tiek jis, tiek ir jo tėvai buvo deklaravę visą turtą teisės aktų nustatyta tvarka. Ir kas iš to? Vis vien tai nepadėjo išvengti skandalų ir nesusipratimų.
Todėl mums reikia ne daugiau popierių, o daugiau žmonių, analitikų, dirbančių Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, daugiau informacinių įrankių, kurie leistų tiems žmonėms susieti pajamų deklaracijose deklaruojamas sumas, išlaidų deklaracijose, kurias deklaruoja išmokas išmokantys asmenys, sumas, turto registrų informaciją. Mes turime daugybę registrų, mes investuojame didžiulius pinigus į informacines sistemas ir į tai, kad sąsajos veiktų, kad būtų galima realiu laiku gauti duomenis. Mokesčių inspekcija prieina prie finansinių institucijų duomenų dabar realiu laiku.
Išties mums reikia daugiau dėmesio skirti tiems žmonėms, kurie dirba šitą darbą, sunkų darbą. Nuo jų darbo rezultato iš tikrųjų ir priklauso sėkmė šitos analitikos ir šitų duomenų sugretinimo ir panaudojimo, o ne kloti savo galvas popieriais apie duomenis, kuriuos mes ir taip turime.
Tikrai S. Gentvilas čia labai vykusiai priminė mums tą biurokratizmo pavyzdį, ir labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė tinkamai tą įvertinto, komitetas įstatymo projektą patikslino ir dabar jį galima ramia galva priimti.
PIRMININKĖ. Dar motyvai už – V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Be abejo, reikia pritarti šiam projektui, kadangi tikrai suteiks daugiau skaidrumo valstybinių įmonių ir organizacijų įvairių vadovaujamų darbuotojų veiklai ir dėl jų turto. Aišku, galbūt jis nėra idealus, pavyzdžiui, šešėlinio verslo pasaulio magnatai, ar kaip juos pavadinti, jų turimo turto užsienyje mes nematysime, ko gero, niekur registruose didelėje dalyje šalių. Tikėkimės, kad teisėsaugos institucijos sugebės kontroliuoti ir surasti ir ten, ką jie turi. Iš esmės siūlau pritarti ir balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-484(3) yra priimtas. (Gongas)
16.50 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-780(2) (priėmimas)
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-780. Priėmimo stadija. Pasiūlymų nėra. Yra vienas straipsnis. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Motyvų išsakyti niekas nenori.
Ar galime priimti? Balsuojame. Prašau balsuoti už įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 4. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-780(2) yra priimtas. (Gongas)
16.51 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-391(2) (priėmimas)
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-391. Taip pat priėmimo stadija. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis – 10 straipsnio pakeitimas. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas yra pritaręs. Galime bendru sutarimu pritarti. 3 straipsnis. Taip pat siūlymų nėra. Teisės departamento pastabai komitetas yra pritaręs. 4 straipsnis. Siūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio tik Teisės departamento pastabos. Ir 6 straipsnis. Taip pat siūlymų nėra, taigi galime pritarti. Motyvai už – G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Aš tikrai noriu pasveikinti šio įstatymo teikėjus su drąsiu sprendimu, siūlančiu įteisinti savavaldžius automobilius, apibrėžiančiu, kaip mes juos suprantame. Tikrai tai yra ateitis. Būkime drąsūs ir atverkime duris diegiantiems inovacijas taip pat ir susisiekimo srityje. Ar tai būtų ant žemės, ar ore, svarbu, kad būtume palaikantys tokias inovatyvias idėjas, su kuriomis šiuo metu pasaulis susiduria. Tai tikai pozityvūs pokyčiai. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame dėl siūlymų dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto. Priėmimas. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-391(2) priimtas. (Gongas)
16.54 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 1, 2, 6, 13, 15, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-948(2) (priėmimas)
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 1, 2, 6, 13, 15, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-948(2). Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Yra Seimo narės A. Širinskienės siūlymas. Prašome, gerbiama Agne, pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog minėtu įstatymo projektu siekiama išspręsti teisinio reguliavimo spragą, kuri susiklostė per daugelį metų. Tikrai kviesčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Kokia spraga? Kad Visuomenės sveikatos apsaugos reglamentas yra išbraukiamas…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, tiesiog…
PIRMININKĖ. …ir įrašomas sveikatos apsaugos ministras?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog šio reglamento pagal esamą reguliavimą priimti negalima, nes higienos normos arba reglamentai tokių klausimų nereguliuoja. Iki šiol reglamentas taip ir nebuvo priimtas, tačiau sveikatos apsaugos ministras gali priimti kito pobūdžio teisės aktą, t. y. priimti įsakymą.
PIRMININKĖ. Ar remia 29 Seimo nariai? (Balsai salėje) Taip, pakanka remiančių. Komiteto nuomonė. D. Kaminskas turėtų būti tribūnoje. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Lapkričio 22 dieną komitetas svarstė šitą projektą ir jam su minėta pataisa buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima, nėra prieštaraujančių. 1 straipsniui pritarėme. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių siūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Prašom A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, palaikykime šį įstatymo projektą, nebeliko ten absurdiškų normų, kad reikia kremuoti embrioną, kurio išvis neįmanoma būtų daugeliu atvejų surasti. Dabar liko vaisius iki 22 savaičių, pataisyta ir tai, ką dabar minėjo buvusi komiteto pirmininkė. Siūlau pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame. Prašau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 83: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-948) priimtas. (Gongas)
16.58 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 3, 19, 191 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 192 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1105(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 3, 19, 191 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 192 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1105(2). Įstatymas turi viso labo penkis straipsnis. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento. Prašome.
V. SIMULIK (LVŽSF). Taip, dėkoju, pirmininke. Žmogaus teisių komitetas pritarė Teisės departamento siūlymui ir siūlo dėl viso įstatymo balsuoti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio nėra pastabų. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra siūlymų. Dėl 5 straipsnio taip pat.
Motyvų už ir prieš nėra. Balsuojame dėl Seimo kontrolierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 73, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo kontrolierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1105(2) yra priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1062(2) (priėmimas)
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1062(2). Vienas straipsnis. Balandžio 28 diena skelbiama Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Norinčių sakyti motyvus nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 76, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1062) yra priimtas. (Gongas)
17.01 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-979(2) (priėmimas)
Kitas projektas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-979(2). Taip pat tik vienas straipsnis. Esmė ta, kad liepos pirmasis sekmadienis yra skelbiamas Globėjų diena. Motyvų sakyti taip pat niekas nenori. Prašom balsuoti dėl šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-979(2) priimtas. (Gongas)
17.03 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-698(3) (svarstymas ir priėmimas)
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-698(3). Svarstymo stadija. Komiteto pirmininką kviečiame į tribūną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį projektą, balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar diskusijoje niekas nedalyvausite? Nėra. Imsimės pataisų. Yra Seimo narių E. Pupinio ir I. Šimonytės pataisa. Kuris iš jūsų pristatysite? Gerbiamoji Ingrida? Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia iš esmės yra tokio truputį kito akcento sudėliojimas, kodėl mums svarbūs mokesčių mokėtojai? Todėl, kad jie suneša, kaip bitės medų suneša tuos išteklius į biudžetą. Mūsų su kolega Edmundu siūlymas buvo labiau sieti datą su tuo momentu, kada mes svarstome biudžetą, tai yra su rudeniu negu kad su gegužės mėnesiu vien dėl elementarios logikos, kad tai yra tie žmonės, kurie moka. Tai yra tai, kad mes paskui turime ką paskirti, už tai galime šitiems žmonėms ir padėkoti. Tokia siūlymo esmė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiai nuomonei.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė, kad spalio 17 būtų pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Motyvai, prašom. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų data anksčiau buvo pasiūlyta, rodos, gegužės 9 diena, atsitiktinė. Tai iš tikrųjų komitete mes šiaip ne taip sustabdėme, kad yra ir kitos šventės tuo metu švenčiamos, ko gero, svarbesnės. O iš tikrųjų manau, kad daugiau suprantamas bus šventimas, kada pagerbsime žmones, kurie sunešė biudžetą, kurie iš tikrųjų turėtų suprasti, kad tas biudžetas nėra kažkokia vergavimo išraiška, o yra pinigai, kurie panaudojami pačių labui. Kaip tik tie pinigai sugrįžta per valstybės biudžetą, kuris yra svarstomas, iki spalio 17 dienos turi būti pateiktas. Iš tikrųjų logiškai galima spręsti, kad didžiausia pagarba būtų jiems išreiškiama tą dieną, kada mes svarstome ir galvojame, kaip kuo naudingiau tą biudžetą panaudoti patiems žmonėms. Todėl ir siūlome šią datą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Smagu, čia be grotelių, kad I. Šimonytė ir E. Pupinis iš principo palaiko šią idėją. Bet du dalykai, kodėl komitetas nepritarė, ir aš noriu paraginti kolegas balsuoti prieš šį pasiūlymą. Pirma, šis siūlymas atsirado kaip piliečių peticija ir pati visa logika sako, kad negalima Seime pritarti piliečių idėjai, iškraipant pačią idėjos sampratą. Tą mes išgirdome ir per svarstymus komitete, kai iniciatoriai buvo atvykę ir pasakė, kad išties tokios datos nustatymas iš esmės kirstųsi su jų supratimu.
Antras dalykas, sieti pagarbos mokesčių mokėtojams datą su biudžeto priėmimu yra tam tikra prasme, kaip minėjo pati Ingrida, turintis tam tikrų šizofrenijos elementų, nes štai Seimas kitą savaitę priims biudžetą, kuriuo yra didinami mokesčiai ir rodoma nepagarba mokesčių mokėtojams. Kad išvengtume tokios sankirtos, geriau pasirinkti datą, kuri metų pjūvyje rodo tam tikrą sumokėtą mokesčių dalį. Aš manau, tai būtų logiškiau. Kompromisinis variantas buvo nesieti su kitomis svarbiomis dienomis, kurios yra įtvirtintos kaip atmintinos dienos, rastas kompromisas komitete. Štai dėl to tikiuosi, kad nesupyks šios pataisos teikėjai ir projektas judės į priekį, nepritarus keisti datą iš esmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas nepritarė. Kolegos, prašom apsispręsti dėl teikiamos…
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 11, prieš – 27, susilaikė 41. Nepritarta.
Turime dar vieną Seimo nario J. Razmos siūlymą, bet jo nėra. Siūlymo esmė, kad gruodžio 31 diena būtų pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Pirmininke, prašom komiteto nuomonę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKĖ. Nepritarti. Kolegos, nuomonių, remiančių poziciją, nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti, kad nepritariame? Dėkoju.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kam pritarti?
PIRMININKĖ. Kad nepritariame. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Taigi ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Taip. Ir lieka vienas straipsnis. Niekas nekalba dėl motyvų, nenori išsakyti.
Taigi dėl Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto mes balsuotume, kad gegužės 11-oji – Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Lieka ši data. Taip, komiteto pirmininke? Taip. Kolegos, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 10. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-698(3) yra priimtas. (Gongas)
Projektas Nr. XIIIP-1263(3)… Atsiprašau, per šoninį mikrofoną repliką nori I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pirmininke, tikrai esu šiek tiek nustebusi dėl to, ką pasakė ką tik kolega Gintaras, kad lyg ir negalima keisti peticijos iniciatorių siūlymo, bet vis dėlto pasirodo, kad jeigu labai reikia, tai galima truputėlį pakeisti. Tai tiesiog tikiu, kad į šitos Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos programą bus taip pat įtrauktas ir proverbinio akmens tampymas, tokiu būdu dar labiau mokesčių mokėtojams paaiškinant, kad mokesčiai – tai yra akmuo, kurį jiems reikia tampyti, o ne nauda, kuri grįžta jiems patiems. Ačiū.
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolege, mes nepažeidėme principo, nes mano pasiūlymas dėl gegužės 11 dienos buvo suderintas su peticijos teikėju. Mes tikrai nepažeidėme ir atsižvelgėme, su jo sutikimu tai buvo padaryta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, žygiuojame toliau.
17.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos katalikių moterų sąjungos metais“ projektas Nr. XIIIP-1263(3) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos katalikių moterų sąjungos metais“ projektas Nr. XIIIP-1263(3). Svarstymo stadija. Kalbančių nėra. Išvadą prašom pirma, atsiprašau. A. Gumuliauskas pateikia išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Buvo Valstybės istorinės atminties komisijos pastaba, kuriai komitetas pritarė. Faktiškai buvo tik korektūra, terminų pakeitimas. Už balsavo 5, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijoje kalbėti užsirašiusių neturime. Dėl motyvų taip pat neturime. Ar galime pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu. Dėkoju.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Taigi eisime. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Dėkoju. Pradėsime priėmimo procedūrą. Nutarimas turi du straipsnius.
1 straipsnis skelbia 2018 metus Lietuvos katalikių moterų sąjungos metais. Ar galime pritarti? Dėkoju.
2 straipsnis, kad metų programa bus parengta ir bus finansuojama. Dėl motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Prašom balsuoti dėl viso nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 11. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1263(3) priimtas. (Gongas)
Projektas Nr. XIIIP-521(3) – Seimo nutarimo dėl… Atsiprašau, būčiau praleidus vieną. Grįšime aukščiau.
17.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos šaulių metais“ projektas Nr. XIIIP-1043(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos šaulių metais“ projektas Nr. XIIIP-1043(2). Svarstymo stadija. Kviečiame A. Gumuliauską pateikti išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Šį projektą svarstė pirmiausia Valstybės istorinės atminties komisija, ji pateikė penkias pastabas. Švietimo ir mokslo komitetas visoms joms pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Čia jūs pateikėte komiteto išvadą? O komisijos? Būkite malonus.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Pritarti bendru sutarimu. Taigi niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje per svarstymą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ar galime pritarti ypatingai skubai, kurią siūlo Seimo Pirmininkas? Dėkoju.
Imsimės nutarimo priėmimo, kad 2019 metai būtų paskelbti Šaulių metais.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ir 2 straipsnis. Taip pat galime priimti bendru sutarimu? Prašom balsuoti dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 71, prieš nėra, susilaikiusių taip pat. Seimo nutarimas „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos šaulių metais“ priimtas. (Gongas)
17.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Jėzuitų misijos Lietuvoje metais“ projektas Nr. XIIIP-521(3) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Jėzuitų misijos Lietuvoje metais“ projektas Nr. XIIIP-521(3). Vėl kviečiame į tribūną A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Valstybės istorinės atminties komisija pritarė projektui bendru sutarimu. Tą patį padarė ir Švietimo ir mokslo komitetas. Buvo pasiūlymas redakcinio pobūdžio, kuriam tiek komisija, tiek komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Diskutuoti užsirašiusių neturime. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Seimo Pirmininkas taip pat siūlo ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
Pradėsime priėmimo procedūrą. 1 straipsnis. Ar galime pritarti? Dėkoju. Ir 2 straipsnis. Galime pritarti? Dėkoju. Prašom balsuoti dėl viso nutarimo projekto, kad 2019 metai būtų paskelbti Jėzuitų misijos Lietuvoje metais. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas Nr. XIIIP-521(3) priimtas. (Gongas)
17.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“ projektas Nr. XIIIP-681(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“ projektas Nr. XIIIP-681(2). Prašom, Arūnai Gumuliauskai, į tribūną pristatyti komiteto ir komisijos išvadas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Šitą klausimą apsvarstė Istorinės atminties komisija, ji pakoregavo pradinį pateikimą. Komisijos posėdyje dalyvavo ekspertai: profesoriai A. Eidintas, A. Kulakauskas ir R. Miknys. Jiems pasiūlius, komisija pakoregavo patį metų pavadinimą, taip atsirado Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento A. Smetonos metai. Čia kaip tik visas dėmesys buvo sufokusuotas į A. Smetonos veiklą jo pirmojo prezidentavimo laikotarpiu ir vadovaujant Valstybės Tarybai. Buvo pateikti septyni pasiūlymai ir tam dokumentui buvo pritarta bendru sutarimu Valstybės istorinės atminties komisijoje. Visiems šios komisijos pasiūlymams Švietimo ir mokslo komitete buvo pritarta. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose užsirašė kalbėti A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija balandžio 28 dieną savo posėdyje priėmė sprendimą, kad pateiktume jums, jūsų sprendimui 2019 metus paskelbti Prezidento A. Smetonos metais. Atsižvelgiant į tai, kad A. Smetona 1917 metais dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės Tarybos pirmininku, 2018 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, redagavo įvairius leidinius „Viltį“, „Vairą“, „Lietuvos sąjūdį“ ir kitus, Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką, buvo Lietuvos universiteto docentas ir Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, atsižvelgiant, kaip sakė ponas A. Gumuliauskas, į istorinės atminties susitikimo asmenų nuomonę, pagrindinis siūlymas – skelbti Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento A. Smetonos metus. Tas siūlymas buvo priimtas remiantis įvairių istorikų nuomone ir siekimu akcentuoti ne išimtinai A. Smetonos asmenį, kuris yra nevienareikšmiškas kai kurių žmonių galvosenoje, bet to laikotarpio įvykius, Lietuvos Tarybos veiklą, A. Smetoną akcentuoti kaip Lietuvos Tarybos Pirmininką ir pirmąjį Lietuvos Valstybės Prezidentą.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos vardu kreipiuosi, gerbiami kolegos, į jus, kad palaikytumėt šį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Seimo Pirmininkas siūlo priimti šį nutarimą. Ar pritariate ypatingai skubai? Dėkoju.
1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju. Ir 2 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Išsakyti motyvus dėl viso nutarimo norinčių nėra. Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-681(3) priimtas. (Gongas)
Projektas Nr. XIIIP-1210(2). (Balsai salėje) Atsiprašau. Repliką per centrinį mikrofoną nori pasakyti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Įvyko klaida, mano balsą laikykit prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju, protokoluosime.
17.26 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1210(2)ES (svarstymas)
Projektas Nr. XIIIP-1210(2). Čia ES įstatymo projektas – Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Prašom Z. Jedinskį pristatyt komiteto išvadą.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pakeitimo projekto buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų. Visiems pasiūlymams komitetas pritarė, išskyrus vieną, kur Teisės departamentas siūlo juridiniam asmeniui, kuris nori gauti įvertinimą ir patikrą, draustis tam tikra nustatyta suma. Komitetas siūlo atsisakyti šio pasiūlymo, nes mano, kad žala, padaryta patikros metu, gali skirtis nuo labai mažos iki labai didelės. Todėl šitas susitarimas turi būti tarp… arba suteikta prerogatyva draudimo įmonei. Įstatymo pakeitimo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose užsirašiusių kalbėti nėra. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritariame bendru sutarimu.
17.27 val.
Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1139 (svarstymas)
Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1139. Į tribūną kviečiame R. Karbauskį. Prašom, komiteto išvada.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komiteto išvada – grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento ir Teisingumo ministerijos pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi yra komiteto siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti, prašome vienas už, vienas prieš. Nėra kalbančių. (Balsai salėje) Ar galime pritarti komiteto siūlymui? Galima bendru sutarimu. Dėkoju.
17.29 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-794(2) (svarstymas)
Visuomenės informavimo įstatymo 2, 31, 33, 341, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-794(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiame V. Kernagį.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose norinčių dalyvauti taip pat neturime. Ar galime po svarstymo pritarti? Dėkoju, pritariame po svarstymo.
Čia buvo su lydimuoju, gerbiami kolegos, Administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-795. Taip pat svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom, Stasy Šedbarai, pristatyti komiteto poziciją.
17.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-795 (svarstymas)
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atsižvelgdamas į Teisės departamento, taip pat į Vyriausybės neigiamą išvadą dėl šio klausimo, čia yra siūloma koreguoti ir sankcijų dydį, o dydis pasikeistų tiktai 13 eurų, būtų išbalansuotos sankcijos, todėl komitetas, atsižvelgdamas, kaip minėjau, labiausiai į Vyriausybės neigiamą nuomonę, priėmė sprendimą atmesti šį įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakyti nei už, nei prieš dėl komiteto siūlymų nėra norinčių. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ar galime pritarti komiteto nuomonei, kad įstatymo projektas būtų atmestas? Suprantu, kad pritariame. Taigi yra pritarta.
17.31 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1411 (pateikimas)
Konkurencijos įstatymo 3, 8, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1411. Pateikimas. Kviečiame ūkio ministrą V. Sinkevičių pristatyti įstatymo projektą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, Vyriausybė teikia Ūkio ministerijos kartu su Konkurencijos taryba parengtą Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektą. Įstatymo projektas išsamiai aptartas, suderintas su suinteresuotomis institucijomis, verslo atstovais ir, žinoma, rengtas kartu su Konkurencijos taryba.
Įstatymo tikslas – iš tiesų gerinti verslo sąlygas mažinant administracinę naštą verslui. Nors nežymiai, bet skaičiuojame, kad administracinė našta verslui sumažėtų apie 60 tūkst. Įstatymas taip pat yra parengtas atsižvelgiant į tarptautines praktikas, ypač Europos Sąjungos valstybių.
Trumpai pristatysiu pagrindines teikiamo įstatymo projekto nuostatas.
Įstatymo projektu didinamos pajamų ribos, nuo kada kyla pareiga pranešti apie sandorį Konkurencijos tarybai. Šiandien riba yra nuo 1,45 mln. eurų, o ji didinama iki 2 mln. eurų. Suminių bendrųjų pajamų… Viršutinė riba didinama nuo 14,5 mln. eurų iki 20 mln. eurų. Siūlomos didinti ribos yra maksimaliai saugios, kad nebūtų rizikos monopolijoms kurtis ir (arba) nepagrįstai būtų apribojama konkurencija.
Verslui palankia linkme keičiama bendrųjų pajamų skaičiavimo tvarka, keičiama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka, kontrolės prezumpcija didinama nuo trečdalio iki pusės ir daugiau akcijų turto ar balsavimo teisės turėjimo. Siūloma įtvirtinti, kad vertinant bendrąsias pajamas bus vertinamos tik Lietuvoje paskutiniais prieš koncentraciją veiklos metais gautos pajamos.
Gal dar labai trumpai paaiškinsiu šio įstatymo esmę. Iš tiesų įstatymo projektu didinamos ribos, nuo kada kyla pareiga pranešti apie sandorį Konkurencijos tarybai. Šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatytos mažesnės ribos lemia tai, kad privaloma koncentracijos priežiūros procedūra taikoma gana ženkliam skaičiui koncentracijų, kurios nesukelia priežiūros konkurencijos ribojimo. Remiantis praktika, tai, kas buvo pamatyta išanalizavus duomenis Konkurencijos tarybos per paskutinius trejus metus, matoma, kad yra saugu didinti tą ribą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už gražų pristatymą. Aš noriu paklausti, kaip šito įstatymo pakeitimai – didėjimas, kada reikia pranešti, koreliuojasi su tuo ateinančiu įstatymu dėl nacionalinio saugumo įmonių, kur mes?.. Iš tikrųjų, man atrodo, čia truputį priešingomis kryptimis. Galbūt čia ir nebūtinai turi būti tie patys vienodi skaičiai, bet kaip tai jums atrodo? Ačiū už atsakymą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia kaip ir du turbūt nesusiję įstatymai, bet aš pakomentuosiu. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis įstatymas yra daugiau susijęs būtent su valstybės strateginėmis įmonėmis ir strateginiais objektais. Ten yra įtrauktos trys įmonės, kurios yra privačios. Taip jau susiklostė. Jos nebuvo įtrauktos šią kadenciją ar praeitą, jos yra įtrauktos nuo devyniasdešimt kažkelintų metų.
Kadangi jos valdo strateginę infrastruktūrą, yra strategiškai svarbios įmonės, buvo siūlymas tikrinti jų sudaromus sandorius, ar kad akcininkai nepasikeistų, kai yra sudaromas didelis sandoris, kuris gali turėti įtakos tos įmonės veiklai.
Įstatymas, pateiktas Seime, buvo gana padrikas. Iš tiesų jis ilgą laiką dabar buvo taisomas Ekonomikos komitete ieškant turbūt optimaliausio sprendimo, kaip vis dėlto nenuskriausti tų įmonių, ypač privačių, bet kartu atsižvelgti į mūsų valstybės interesą, t. y. nacionalinį saugumą, dėl kurio visi mes čia sutarėme. Nustatyta 10 % nuo įmonės vertės sandorio riba, kai įmonė turi notifikuoti komisiją apie tokį sudaromą sandorį, nes tai sandoris, kuris greičiausiai įtrauks arba infrastruktūros pasikeitimus, arba strateginę reikšmę turinčios komunikacijos… ir panašiai, rimtus pasikeitimus įmonėje. Per 10 dienų komisija privalo arba duoti leidimą, arba pradėti tyrimą. Jeigu komisija nesureaguoja, sandoris laikomas įgyvendintu. Aš manau, kad toms trims įmonėms šiuo atveju tai nebūtų labai didelė našta.
O mes dabar kalbame, įstatymas, kurį aš pateikiau, žinoma, apie konkurenciją, bet tikiuosi, kad išsamiai atsakiau apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Komitetas dar iki šiol svarsto ir bando surasti balansą tarp saugumo ir verslo. Mano širdis, aišku, toje pusėje, kad reikia išbraukti trečios kategorijos įmones, bet nacionalinis saugumas taip pat yra mūsų prioritetas.
PIRMININKĖ. Klausia B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (MSNG). Gerbiamas ministre, pristatydamas jūs paminėjote, kad našta verslui sumažės 80 tūkst., bet nepasakėte, ko. Ar 80 tūkst. kiaušinių, ar kilometrų, ar metrų? Kokį vienetą turėjote galvoje?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, kolega. Tai 60 tūkst. eurų sumažės. Turbūt daugiau nedetalizuosiu.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, išsklaidykite abejones dėl konfidencialumo principo. Jeigu įmonė, sudarydama sutartį, turėtų deklaruoti savo kainą, kitos įmonės ta žinia turbūt maloniai pasinaudotų. Kaip jūs manote?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš bijau, kad gerbiamas J. Olekas pakreipė diskusiją prie visai kito įstatymo. Jeigu mes kalbame apie šį Konkurencijos įstatymą, įmonės ir dabar praneša. Šio įstatymo tikslas – iš tiesų pakeisti, kad tų pranešančių įmonių skaičius sumažėtų, ir būtent yra keičiamos ribos. Jeigu anksčiau reikėjo pranešti nuo 1,5 mln. ribos, dabar jau reikės nuo 2. Sumažės įmonių skaičius. Lygiai taip pat ir viršutinė riba keliama, jeigu kalbėtume apie šį įstatymą.
Jeigu apie Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, tai tame įstatyme taip pat, tai yra Saugumo tarybai teikiami duomenys ir jie yra konfidencialūs. Mes puikiai suprantame, kad valstybė taip pat nenori turėti ieškinių su verslu, ir visi duomenys yra teikiami žmonėms, kurie turi leidimą dirbti su visiškai slapta informacija. Mes žinome, kad už tokios informacijos atskleidimą gresia Baudžiamojo kodekso…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus.
Gerbiami kolegos, motyvų sakyti niekas nepageidauja. Taigi prašom apsispręsti, ar pritariate po pateikimo Konkurencijos įstatymo daugelio straipsnių…
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju, pritariame. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – gruodžio 19 diena.
17.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1429 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Imsimės kompleksinio klausimo. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1429. Prašom V. Baką pateikti siūlymus.
V. BAKAS (LVŽSF). Šio pakeitimo esmė: prašome įtraukti į Seimo darbų programą Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą ir lydimąjį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsas salėje: „Galima!“) Dėkoju.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Dėkoju.
Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo, kad papildytume sesijos darbų programą, priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1429) yra priimtas. (Gongas)
17.42 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1270(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1271 (pateikimas)
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1270. Pateikimo stadija. Prašom, Vytautai. Taip pat ir lydimasis – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1271. Abu šiuos projektus pristato V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, tiesiog pristatydamas šitą įstatymą noriu priminti, kad šeštadienį yra pasaulinė Antikorupcijos diena. Kaip tik šiandien labai simboliškai diskutuojame, kaip mes galėtume sumažinti korupcijos rizikos daromą žalą, kaip galėtume įveikti šią problemą, todėl teikiu įstatymą. Iš tiesų šį įstatymą pasirašė visi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai – tiek pozicija, tiek opozicija.
Įstatymu iš esmės numatome spręsti tris problemas. Pirma, suteikti papildomus šį laiką atitinkančius įrankius Specialiųjų tyrimų tarnybai, t. y. įtvirtinti tokį veiklos metodą kaip analitinė žvalgyba. Antra, spręsti žmogiškojo kapitalo, žmogiškojo potencialo problemas, nes iš tikrųjų Specialiųjų tyrimų tarnyba yra ta institucija, išskirtinė institucija, kuri susiduria su didžiausiais iššūkiais teisėsaugoje, t. y. stambiausia korupcija. Į šitą tarnybą, kad galima būtų duoti tinkamą atsaką dėl šios problemos, svarbu pritraukti ir išlaikyti geriausius, aukščiausią kvalifikaciją turinčius pareigūnus. Trečias aspektas, kurį galbūt išskirčiau įstatyme, tai mes numatome ir siūlome tokias papildomas parlamentinės kontrolės priemones – kad tarnyba galėtų būti atskaitinga parlamentui, numatome tam tikras atskaitingumo formas.
Iš tikrųjų tik norėčiau svarstant šį biudžetą priminti. Štai mes iš pradžių kalbėjome apie tai, kad visų pateiktų pasiūlymų vertė, kurie buvo pasiūlyti dėl šio biudžeto projekto, yra 700 mln. eurų. Dėl korupcijos rizikos patiriama žala kasmet Lietuvoje yra 4,5 mlrd. eurų. Paprastas pavyzdys: jeigu mums pavyktų pasiekti pagal „Transparency“ reitingus bent Estijos, Lenkijos lygį, t. y. kaimynų, tapti skaidriausia regiono valstybe, o tą padaryti mes galime, pavyzdžiui, jeigu mes šiandien turėtume tokį korupcijos rizikos indekso lygį, kaip Estija, mes galėtume kalbėti apie maždaug 1,3 mlrd. eurų didesnį biudžetą, nei svarstome šiandien. Tai yra visi pasiūlymai galėtų būti patenkinti. Čia yra toks paprastas pavyzdys, jis yra galbūt daugiau tokio teorinio pobūdžio, bet jis grįstas Europoje naujai atliekamais tyrimais.
Aš prašyčiau jūsų pritarti šiam projektui (kaip minėjau, jį teikia tiek pozicija, tiek opozicija), diskutuoti dėl jo ir padaryti dar vieną žingsnį į priekį. Juo labiau kad parlamentas, tvirtindamas šios sesijos darbotvarkę, iškėlė labai didžiulius uždavinius ir lūkesčius mūsų specialiosioms tarnyboms, nustatė vieną iš trijų prioritetų, tai yra kovą prieš korupciją. Tam, kad ji būtų ne tik popierinė ir deklaratyvi, mes turime progą, ko gero, svarbu padaryti ir tam tikrus praktinius žingsnius tobulinant šios tarnybos, svarbiausios mūsų tarnybos, teisinį reguliavimą. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, tikrai nuoširdžiai tikiu, ką jūs pasakėte, tikrai nuoširdžiai tikiu, kad atsiras finansavimas būtent tam jūsų pateiktam klausimui, rodos, 2,3 mln. eurų. Nuoširdžiai tikiu, kad taip pat atsiras finansavimas ir prokurorams, kurie neseniai lankėsi pas mus komitete, 5,5 mln. Bet mūsų komitete lankėsi… Kaip jūs sakote, jūsų komitetas pritarė vienbalsiai, mūsų komitetas vienbalsiai pritarė, kad būtų padidinti atlyginimai ugniagesiams gelbėtojams, tiems žmonėms, kurie populiariausi Lietuvoje, kurie dirba sunkų darbą, tačiau kol nuėjo iki Biudžeto ir finansų komiteto, jau tų pinigėlių nebeliko – 3 mln. eurų.
Prašau pasakyti, gal jie ne ten kreipėsi? Kur jiems reikėtų kreiptis, kad vis dėlto atsirastų tie pinigėliai? Gal yra kokia burtų lazdelė, kad tikrai mes galėtume padėti ir šitiems žmonėms, kurie tikrai labai sunkiai dirba? Šiandien, beje, avarija – vaikų autobusas apvirto, o pirmiausiai buvę prie tų vaikų buvo ugniagesiai gelbėtojai. Čia kaip pavyzdys. Labai ačiū.
V. BAKAS (LVŽSF). Klausimas labai geras. Gal čia klausimas daugiau Vyriausybei, bet sprendimus dėl biudžeto priimame mes čia, Seime. Mano žiniomis, ugniagesiams gelbėtojams yra numatyti papildomi asignavimai, jie yra išgirsti. Dėl galutinio biudžeto projekto mes, matyt, apsispręsime antradienį.
Reaguodamas į jūsų klausimą galiu pasakyti savo nuomonę. Spręsti ugniagesių, mokytojų, gydytojų, vaikų problemas, mažinti vadinamąją ekonominę atskirtį, matyt, galime tokiais dviem būdais: arba didinti mokesčius ir perskirstymą, arba vis dėlto pasiimti daugiau nei 12 % BVP, t. y. daugiau nei dešimtadalį ekonomikos, kurią mes visi sukuriame sunkiai dirbdami, bet kurią pasisavina labai siaura žmonių grupė ir pelnosi iš jos. Tai, kas vadinama iš esmės, kai savo veiklą grindžia korupciniais metodais. Štai Lietuvoje, STT duomenimis, yra daugiau nei 12 % ekonomikos šešėlyje arba prarandama dėl korupcijos. Štai aš siūlau išbandyti būtent šį būdą, nes turime rezervų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš, matyt, pritarsiu jūsų siūlymui, tik aš norėjau pasakyti, kad jūs sakėte, jog visi pasirašė. Aš bandau žiūrėti, kažkaip nerandu savo parašo. Ar čia taip sugebėjot pateikti, kad nebūtų, nes lyg iš tikrųjų tarėmės visi. Mano klausimas iš dviejų dalių.
Pirmoji dalis. Kaip jūs prognozuojate po šio įstatymo priėmimo, kad ne 12 % liks, o 10 %? Kada tai atsitiks, kiek laiko reikės pasikeitusiai STT tarnybai efektyviai veikti, kad iš tikrųjų mes turėtume ne 12, bet 10? Aš galvoju, kad taip šeštadaliu pajudėjus tai būtų apie 500 mln., kurie irgi iš dalies dengtų.
Antroji dalis. Ar sutiktumėte, kad Vyriausybė pateiktų išvadą, kad taip pat būtų atsižvelgta ir į kitų specialiųjų tyrimų tarnybų, kaip sakyti, Antrojo departamento žmones, kad nebūtų žirklių tarp vienos ir kitos tarnybos? Labai ačiū.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, man atrodo, pirmą variantą jūs pasirašėte, antro tiesiog nespėjote pasirašyti galbūt, bet jūs bent jau jam pritariate.
Dabar dėl tų 10 %. Žinote, tai, kad Lietuva galėtų tapti skaidriausia valstybe Vidurio ir Rytų Europoje, galėtų būti idėja Lietuvai, kaip dabar mėgstama. Ta idėja Lietuvai priklauso nuo mūsų visų partijų sutarimo. Vien STT šitas įstatymas galbūt nesumažins iki 10 %, tam reikia peržiūrėti Lobistinės veiklos įstatymą, tam reikia truputį motyvuoti, ar tai VRK dėl partijų finansavimo, tam reikia stiprinti analitinę arba tiriamąją žurnalistiką. Iš tikrųjų reikia padaryti kai kuriuos darbus. Bet jeigu mes susitartume ir kitoje Seimo sesijoje, sakysim, kova su korupcija arba prieš korupciją būtų vienas iš prioritetų, mes, ko gero, tą rodiklį galėtume pasiekti, nes jis yra labai realus, nes mums viso labo reikia pasivyti Estiją ir Lenkiją.
Dabar antras klausimas dėl kitų tarnybų. Kiek aš žinau, Vyriausybėje yra šiuo metu projektai. AOTD tikrai ten bus peržiūrėtas, jų darbo užmokestis, nes jie yra KAMʼo dalis, VSD projektai taip pat yra Vyriausybėje. Į specialiąsias tarnybas šiuo atveju žiūrima kompleksiškai. (Balsai salėje) Paraginkime, pritariu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Nėra abejonės, kad su šešėliu, su korupcija reikia kovoti, ir visiškai pritariu. Tačiau, iš kitos pusės žiūrint, mes vis daugiau stipriname jėgos struktūras, kartu didiname jų įtaką valstybės gyvenime, suteikiame daugiau galių joms. Galvojant taip iš šalies, galbūt ir iš kitų valstybių, ir visuomeninių organizacijų pusės, ar tai, na, demokratinės valstybės požymis, visiškai demokratinės? Ar tai neturi šiek tiek krypties į tokią valdžią, sakykim, tvirtos rankos valdžią?
Iš kitos pusės, aišku, gerai, kad STT turėtų daugiau įtakos ir atlyginimai didesni, ir taip toliau, bet ar jūs garantuojate, kad jie bus visiškai apsaugoti nuo pašalinės įtakos ir jų veikla bus visiškai skaidri? Visokių kartais girdime kalbų ir t. t., yra gandų ir t. t., bet tai yra labai svarbu, jeigu mes šiandien iš tikrųjų norime kovoti ir pasiekti tą tikslą, kurio ir siekiame, tai jų veikla turbūt turi būti absoliučiai skaidri ir turi pasitikėti jais visuomenė, tada gal ir rezultatų pasieksime geresnių.
Jau buvo klausimų, lyginant su kitomis jėgos struktūromis. Ar jie turės išskirtines teises, ar bus panašus ir finansavimas ir visos kitos socialinės garantijos ir taip toliau?
V. BAKAS (LVŽSF). Tuoj aš atsakysiu į jūsų klausimą. Taip, dabar kalbant apie pasitikėjimą. Iš tikrųjų pastaraisiais metais, lyginant nuo 2014 metų, pasitikėjimas Specialiųjų tyrimų tarnyba didėjo 11 % – nuo 41 % iki 52 % šiemet. Tai rodo, kad visuomenė pasitiki teisėsauga. Kitas dalykas, man atrodo, kad stipri teisėsauga yra vienas iš demokratinės valstybės garantų. Stipri valstybės tarnyba, skaidri. Mes galime pasižiūrėti kitaip, štai neseniai Antikorupcijos komisija atliko e. sveikatos tyrimą ir mes matome, kas atsitiko, kai teisėsauga buvo silpna, kai prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą 2008 metais ir dėl to valstybė patyrė dešimtis milijonų eurų žalos. Dėl to, kad laiku nereagavo arba buvo neatsparus, arba tiesiog negebantis pamatyti riziką. Aš manyčiau, kad jeigu mes turime problemą ir mums tai nepatinka, kad per 10 % ekonomikos yra šešėlyje, turime padaryti kažkokius rimtesnius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju jūs atsakėte į visų norinčių klausti Seimo narių klausimus.
Gerbiamieji kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarėme abiem projektams. Kaip pagrindinis komitetas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimo projekto yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – gruodžio 19 diena.
O dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet pageidauja ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Seimas turės apsispręsti. (Balsai salėje) Ir papildomas nenumatytas. (Balsai salėje) Prašome per šoninį mikrofoną. V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Kadangi lydimasis įstatymas yra sudėtinė dalis, aš siūlyčiau kaip pagrindinį skirti taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Juo labiau kad mes šiandien apsitarėme su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke, o kaip papildomą – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. (Balsai salėje) Tai yra lydimasis dokumentas.
Dabar dėl biudžeto. Iš tikrųjų Specialiųjų tyrimų tarnybai papildomai bus skirta, rodos, 350 tūkst. eurų. Taip pat tas projektas suderintas su Vyriausybe.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar pritariate siūlymui? Ne. Prašome balsuoti, tada apsispręsime. (Balsai salėje) Anksčiau už jus, gerbiamasis Andriau, stovi gerbiamasis J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, aš tik primenu, kad lyg ir pirmininkas sutiko, kad Vyriausybės išvada būtų, nes mes norime palyginti visų žvalgybų struktūrų, kaip jiems atrodo tie atlyginimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, turėsime omenyje. Ir per šoninį mikrofoną – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės pagal Statutą jau ir pagrindinis komitetas turėtų būti ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet pritarėme tam siūlymui. Nedarykime precedento. Darbo užmokestį pagal Statutą kuruojantis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip ir paliekame.
PIRMININKĖ. Taigi A. Palionis siūlo pagrindinį Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o V. Bakas nori, kad dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projekto pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kolegos, balsuojame. Prašau balsuoti ir apsispręsime. (Balsai salėje) Tas, kas už Socialinių reikalų ir darbo komitetą, balsuoja už, kas už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje)
Balsavo 68 Seimo nariai: už Socialinių reikalų ir darbo komitetą balsavo 41, už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą 27. Dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projekto kaip pagrindinis skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymo data – gruodžio 19 diena. Taip pat pritariame, kad bus prašoma Vyriausybės išvados.
18.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1458 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1458. Prašom Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę pateikti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog reikia papildyti darbotvarkę, nes, priėmus Vaikų išlaikymo fondo įstatymo naująją redakciją, dar pastebėti tam tikri netikslumai, kuriuos reikia pataisyti pateikiant šitą įstatymą. Šis įstatymas turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti niekas nenori. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Per svarstymą taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti?
Priėmimas. Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo priėmimo. Užstrigo. Kantrybės. Mūsų kompiuteris truputį sutriko bešokinėdamas per stadijas – mes greičiau, negu jis reaguojame.
Kolegos, akivaizdžiai prieštaraujančių nėra. Gal mes galime, kol sutvarkysime, eiti prie fondo pateikimo, paskui balsuosime už vieną ir už kitą.
18.04 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1426 (pateikimas)
Kviečiame R. Baškienę, kad pristatytų Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1426. Prašom pateikti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties labai apmaudi situacija, gal neapmaudi, bet tiesiog visada reikia siekti tobulumo. Nebuvo numatyta galimybė nurašyti skolos, jeigu jos išieškojimas yra neįmanomas. Taip atsitiko pagal naują redakciją, todėl siūloma įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti dviem punktais. Pirmas, kai delspinigių skolos sumokėjimo prievolė pasibaigia. Ir kita pozicija – įstatymo projektu siūloma papildyti 3 straipsnį: „Iš skolininko išieškotos ar jo grąžintos išmokėtos išmokos ir apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, taip pat iš pareiškėjo išieškotos ar jo grąžintos neteisėtai gautos išmokos pervedamos į valstybės biudžetą.“ Nes, kaip jūs žinote, Vaikų išlaikymo fondas anksčiau buvo kaip atskiras, o dabar jo pozicija perduodama Socialinio draudimo fondui. Todėl tuos pataisymus reikia padaryti iki įsigalios pagrindinis įstatymas, tai yra iki sausio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašęs klausti A. Sysas, bet jo salėje nematau. Daugiau norinčių paklausti nėra.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dabar balsuokime ir dėl nutarimo, ir dėl pateikimo. Jeigu jau veikia, tai pirma balsuokime dėl nutarimo priėmimo. Deja, mūsų technika neveikia.
Kolegos, lieka balsavimai. Visos procedūros yra pabaigtos, tik nebalsuota dėl Seimo nutarimo ir dėl pateikimo. Lieka tik paskelbti, jog dėl Vaikų išlaikymo fondo projekto pagrindiniu komitetu yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstymo data – gruodžio 19 diena. Pritarėme bendru sutarimu, bet dėl nutarimo vis tiek reikia balsuoti.
18.07 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1445 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1445. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, čia senas klausimas, kasmet jis buvo vis pratęsiamas. Yra pasiūlymas toks. Kadangi dar paties įstatymo nepateikėme, jis dar svarstomas komitetuose dėl Seimo narių pareigų ir teisių, šia pataisa siūloma, kad liktų vienas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvienam mėnesiui. Anksčiau buvo trys VMDU, pakeisti į vieną VMDU, bet ne terminuotai, o tiesiog palikti tokį. Paskui tai jau įdėti į pagrindinį įstatymą. (Balsai salėje) Buvo nustatyta, tokia pataisa dabar galioja iki gruodžio 31 dienos. Kitaip sakant, jeigu mes nepratęstume, tai atsistatytų tas didelis, trys VMDU, mums tada pritrūktų biudžete arba, kitaip sakant, turėtume daugiau turėti, 1 mln. 100 tūkst. eurų. Kviečiu palaikyti tokį nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, man šiek tiek keista, aš tikrai esu tas politikas ir tas žmogus, kuris viešai ir pasakiau, kad tokie dalykai negalėtų būti daromi, viešieji ryšiai ant Seimo narių… ir negalėtų, taip sakant, daryti politikos. Seimo nariai yra dirbantys žmonės, susitinkantys su rinkėjais, ir kanceliarinės išlaidos išties yra gyvybiškai reikalingos ir būtinos.
Kaip jūs manote, gerbiamasis Pirmininke, kadangi šiandieną bazinį dydį mes padidinome, tiksliau, nepadidinome, o iš dalies bandome grąžinti į 2009 metų lygį, ar neverta iš tikrųjų įvykdyti tą teisingumą, ir Seimo nariai, kurie išties dirba savo apygardose, kur apygardos yra didelės, kur išlaidos, kaštai padidėja, pradedant kuru, laikraščiu, ir visais kitais dalykais? Aš manau, kad vieningai visi pritartų, kad gal ne 1 VDU, bet 1,2 ar 1,4 galėtų būti, ir taip iš dalies mes galėtume kilti iki to 2009 metų lygio.
V. PRANCKIETIS. Tai yra ne Seimo Pirmininko prerogatyva, gali kiekvienas teikti savo pasiūlymus, bet šiuokart aš teikiu tą pasiūlymą, koks buvo ir praeitais metais, – palikti vieną vidutinį darbo užmokestį. O palygindamas pasakysiu, kad prieš 10 metų, po krizės tai buvo maždaug 600 eurų, dabar tai yra 850 eurų, tai didėjant VMDU, taip pat didėja ir Seimo narių išlaidos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS. Po krizės buvo 600 eurų. Tada dar ne eurai buvo, litais.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu… (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS. Aš jums sakau faktais, kokia buvo…
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu tik patikslinti Seimo Pirmininką, nes Seimo Pirmininkas pristatė tik klausimą, susijusį su Seimo Pirmininko reprezentacinėm išlaidom, šiame projekte yra ir vicepirmininkų reprezentacinės išlaidos, ir Seimo narių parlamentinės išlaidos, ir akcentuoti tai, kad mes paliekame tą patį lygį, kuris jau yra ir šiemet, ir pernai buvo. Tas pačias nuostatas. Tik tiek matau pagal projektą, kad jau jos nebebus kasmet pratęsiamos, o jūs keičiate Statutą visam laikui tokiais dydžiais.
V. PRANCKIETIS. Kad nebežadintume aistrų vėliau ar anksčiau. Tas dydis… Aš kalbėjau apie Seimo nario, bet kadangi visada priekyje įrašyta Seimo Pirmininko reprezentacinės, galima pakalbėti ir apie jas, ir apie vicepirmininkų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Prašom motyvus. Ar yra norinčių? Už nori kalbėti A. Matulas. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Kažkaip mane dar įjungė, man duoda kalbėti. (Balsai salėje) Antanai, ateik pas mane.
PIRMININKĖ. Prašom per šoninį mikrofoną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties galima pritarti galbūt tokiam siūlymui, kad nereiktų kasmet keisti, bet aš noriu pasakyti, akcentuoti dar vieną problemą, apie kurią dabar mes nekalbame. Seimo nariai lyg ir turėtų būti lygūs, bet šiuo atveju mes nesame lygūs vien dėl to, kad kai kurių vienmandatės apygardos yra Klaipėdoje, Biržuose ir panašiai. Tai išlaidos kurui yra visiškai neadekvačios… su tais žmonėmis, kurie išrinkti daugiamandatėje ir gyvena Vilniuje. Aš net turiu tam tikrą statistiką. Kai kurie daugiamandatėje dirbantys žmonės susitinka su savo rinkėjais kituose miestuose du, tris kartus per metus. Mano apygarda yra dviejuose rajonuose, iš viso 100 bendruomenių. 100 bendruomenių! Neįmanoma fiziškai suspėti nuvažiuoti. Kai kurie Seimo nariai atstovauja trims rajonams, jų apygarda yra. Tai yra nesąžininga.
Aš manau, gerbiamas Pirmininke, galėtumėte inicijuoti, kad jau jeigu atstumas yra 100 ir daugiau, bent jau kažkiek galėtų būti indeksuojama. Jeigu 200 ir daugiau – vėl kažkiek, nors 0,01 galėtų būti indeksuojama. O ką daryti Seimo nariams, atstovaujantiems Skuodui, Akmenei ir panašiai? Tai yra tikrai nesąžininga. Ir kaip tik dabar nėra lygios galimybės. Tai būtų labai gerai, kad atsižvelgtumėte ir bent kažkiek sudarytumėte vienodas sąlygas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsispręsime, o paskui gausite, Pirmininke. Bandykime balsuoti po pateikimo dėl Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo. (Balsai salėje) Prašom įdėti korteles iš naujo.
Balsavo 62: už – 46, prieš nėra, susilaikė 16. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną prašom, Seimo Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Labai palaikyčiau jūsų nuomonę, jeigu būtų įmanoma, bet Konstitucinio Teismo išaiškinimas buvo toks, kad visi Seimo nariai yra lygūs. Galbūt ateityje mums reikėtų galvoti diferencijuoti išlaidų galimybes priklausomai nuo apygardos atstumo. Pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nėra siūlomas. Svarstymo data – gruodžio 21 diena.
18.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1458 (priėmimo tęsinys)
Taip pat, kolegos, prašyčiau balsuoti dėl mūsų jau visas procedūras perėjusio Seimo nutarimo „Dėl Seimo (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57: už – 46, prieš – 1, susilaikė 10. Taigi mes priėmėm, tai yra priėmimo procedūra, Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ (projektas Nr. XIIIP-1458). (Gongas)
Ir pritarėme Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1426 po pateikimo. Abu šie projektai dėl sesijos darbų programos pakeitimo bus sujungti į vieną.
A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad mes prieš tai buvusio projekto svarstymo datą nustatėme gruodžio 21 dieną, o jis turi įsigalioti sausio 1 dieną. Tai tiesiog datą reikėtų paankstinti.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, Vaikų išlaikymo fondo svarstymo data yra gruodžio 19 diena.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes dėl Seimo Pirmininko pristatyto projekto.
PIRMININKĖ. O Seimo rudens sesija baigiasi gruodžio 23 dieną. Jeigu 21 dieną svarstymo data yra siūloma, įvyks svarstymas ir priėmimą galima. O kokią datą siūlote tada? (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gal bent jau 19 dieną galėtume paankstinti ar 14 dieną?
PIRMININKĖ. Kolegos, gruodžio 19 diena tinka? (Balsai salėje: „Jau balsavome už 21 dieną…“) Mes balsavome tik po pateikimo. O dėl datos net nekilo klausimas. Jam iškilus, yra siūloma dėl viso pikto, kad tikrai įvyktų svarstymas laiku, nepasibaigus rudens sesijai, A. Širinskienė siūlo, kad svarstymas įvyktų gruodžio 19 dieną. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritariam.
18.18 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 591 ir 206 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1363, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1364, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1365 (pateikimas)
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 591 ir 206 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1363. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Ir jo lydimasis – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1364 ir Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1365. Prašom pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis Statuto pataisų projektas bei dviejų lydimųjų įstatymų pataisų projektai teikiami todėl, kad 2015 m. gruodžio 30 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Seimo statuto šio straipsnio nuostatas ir todėl reikia jas taisyti. Jis pasakė, kad nepaisant to, kad yra Seimui atskaitinga institucija, kai ji teikia Seimui savo ataskaitas, dėl jų negali būti balsuojama, dėl pritarimo ar nepritarimo, todėl reikia keisti Seimo statutą. Atitinkamai jums teikiamas dviejų Seimui atskaitingų institucijų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kur yra atitinkama institucija, atskaitinga Seimui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų niekas nenori paklausti. Kolegos, bendru sutarimu galime pritarti teikiamiems įstatymų projektams? Dėkoju. Pritarėme po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Dėl Seimo statuto pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Visuomenės informavimo įstatymų kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų nenumatoma. Svarstymo data – gruodžio 21 diena.
18.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 485, 491, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4841 straipsniu įstatymo Nr. XIII-731 3, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1434 (pateikimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 485, 491, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4841 straipsniu įstatymo 3, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1434. Pateikimo stadija. Pranešėja – A. Širinskienė. Kviečiame į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, teikiamo įstatymo projektu siekiama suderinti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIII-731 ir kodekso pakeitimo įstatymo projektą, pažymėtą 753 numeriu. Taip jau įvyko, kad pirmasis mano paminėtas projektas įsigalios kitų metų sausio 1 dieną, o antrasis jau įsigaliojo gruodžio 1 dieną. Pagal įstatymą Nr. XIII-731, kuriuo buvo keičiamas Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris įsigalios sausio 1 dieną, yra keičiamas 484 straipsnis ir jo redakcijoje yra tik trys dalys. O tame įstatymo tekste, kuris įsigaliojo nuo gruodžio 1 dienos, mes turime keturias dalis.
Taigi gali įvykti taip, jeigu mes šiuo atveju nespėtume priimti siūlomo įstatymo pakeitimo projekto, kad nuo sausio 1 dienos nelieka Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 4 dalies. Teikiamu projektu siekiama šią spragą tiesiog užpildyti ir kartu spręsti įsigaliojimo problemą nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti Seimo narys S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama teikėja, labai daug paragrafų, labai daug įstatymų ir straipsnių išvardinote. O kas bus, jeigu nebus priimtas realiai, kokia administracinė atsakomybė neįsiteisės?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju neliktų mano minėto 484 straipsnio 4 dalies, kurios įstatymo leidėjas neketino naikinti bent jau anksčiau teiktų įstatymo projektų tekstuose, aiškinamuosiuose raštuose. Šiuo atveju neliktų dalies administracinės atsakomybės dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymo viešose vietose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Motyvų sakyti niekas neužsiregistravo. Kolegos, po pateikimo galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data – gruodžio 14 diena.
18.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1428 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1428. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašom į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programą 140 punktu – Odontologijos praktikos įstatymo Nr.1-1246 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1421. Tikslas yra gydytojo odontologo rezidento darbo apmokėjimo sąlygas nustatyti įstatymo lygiu ir nustatyti gydytojo odontologo rezidento bazinius darbo užmokesčio koeficientus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausti niekas nenori. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Svarstymas. Pritariame. Ir priėmimas. Prašome balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-1428 – dėl Seimo nutarimo dėl rudens sesijos darbų programos papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 ir visi balsavusieji pritarė nutarimo (projektas Nr. XIIIP-1428) priėmimui. (Gongas)
Jį prijungsime prie jau anksčiau priimto nutarimo dėl sesijos darbų programos pakeitimo.
18.27 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1421 (pateikimas)
Odontologijos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1421. Prašom pristatyti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 511, tiek, kiek juo reguliuojamos esminės biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, taip pat prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės valdžių pasidalijimo principams. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d.
Atsižvelgiant į tai, gydytojų odontologų rezidentų baziniai darbo užmokesčiai, mėnesinės algos koeficientai, kaip esminė gydytojo odontologo rezidento darbo apmokėjimo sąlyga, turi būti nustatyti Odontologijos praktikos įstatyme. Siekiant bendros viešojo sektoriaus atlyginimų sistemos ir vienodo valstybės biudžeto lėšų naudojimo, projektu siūloma gydytojo odontologo rezidento bazinio darbo užmokesčio dydį susieti su valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų piniginių fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos baziniu dydžiu.
Projektu siūloma nustatyti šiuos darbo užmokesčio mėnesinės algos koeficientus, taikomus skaičiuojant gydytojo rezidento bazinio darbo užmokesčio dydį: jaunesniojo rezidento – 3,5, vyresniojo rezidento – 4. Jaunesniojo rezidento bazinis darbo užmokestis būtų apie 460 eurų, vyresniojo rezidento – apie 530. Mėnesinės algos dydis jaunesniajam rezidentui padidėtų apie 70, daugiau kaip 70 eurų, o vyresniajam rezidentui – 33 eurais.
Projekte taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, lėšos iš biudžeto asignavimų Sveikatos apsaugos ministerijai yra skiriamos ir kokiam koeficiento lygiui šiuo metu yra pagrįstos finansinės galimybės biudžete?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ilgus metus nebuvo didinamas rezidentų darbo užmokestis. Vyriausybė surado 1,4 mln. Atsižvelgus į tai, ir buvo nustatyti šitie koeficientai, darbo užmokestis rezidentams didėja apie 12 %.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, mes neseniai komitete pritarėme Medicininės praktikos įstatymui, kuriuo komitetas siūlo šiek tiek didinti koeficientus – 4 ir 4,95. Jūs matėte, kokia buvo jaunųjų gydytojų reakcija. Tryško džiaugsmu ir džiaugėsi, kad galbūt pagaliau valstybė duoda viltį jiems, kad ir į juos bus atsižvelgta. Matyt, tai sumažins jaunųjų medikų rezidentų emigraciją. Ar jūs sutiktumėte, kad vis dėlto ta suma, kurios reikėtų, kad tie koeficientai būtų šiek tiek didesni, nes tas augimas, kaip jūs minėjote, 33 eurai, yra juokingas? Ar jūs sutiktumėte, kad tuos gydytojų odontologų rezidentų koeficientus reikėtų sulyginti su kitų medikų rezidentų koeficientais? Jiems mes, kaip sakiau, komitete pritarėme.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Galima galvoti ir iš tikrųjų tikriausiai būtų teisinga daug daugiau didinti rezidentų darbo užmokestį, tačiau dar kartą noriu pakartoti, kad ilgus metus nebuvo keliamas rezidentų darbo užmokestis. Reikia tiktai pasidžiaugti, kad buvo surasta lėšų ir buvo paskirta tikrai nemaža suma, 12 % didėja darbo užmokestis. Jeigu jūs kalbate apie tuos koeficientus, apie kuriuos mes kalbėjome komitete, tai kol kas aš nematau jokių praktinių galimybių, kad šitie koeficientai galėtų būti pritaikyti. Manau, kad bus balsavimas plenariniame posėdyje ir tikriausiai balsuosime taip, kokios yra galimybės.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už pristatymą. Aš noriu pasiteirauti, nes rezidentų atlyginimas susideda iš dviejų dalių: iš atlyginimo ir stipendijos. Tai gydomosios medicinos beveik visi gauna stipendiją, odontologijos srityje tos stipendijos yra labai maža dalis. Kokia dalis dabar šiek tiek pajus, o kokia dalis ir liks be tos antros dalies? Čia mes turėsime šiek tiek daugiau negu minimalų atlyginimą, o su stipendija jis beveik padvigubėja. Tai kokiai daliai mes čia pagerinsime ir kokia dalis vis dėlto liks su tuo per pusę mažesniu atlyginimu, negu gauna kiti rezidentai?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų ta odontologų dalis, kuri gauna tą stipendiją, nėra labai didelė, bet tiksliai jums atsakyti į tą klausimą negalėčiau. Bet tai nėra didelė dalis, jūs teisus.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, norėčiau paklausti, ar… Čia, aišku, taikoma turbūt valstybinėms gydymo įstaigoms, tiems, kurie reziduoja būtent valstybės finansuojamose įstaigose. Bet rezidentai odontologai turi teisę, kaip yra praktikoje, privačiai jie praktikuoja ir gali papildomai užsidirbti?
Antra klausimo dalis. Kieno čia yra siūlymas ir ar yra suderinta, pavyzdžiui, su Odontologų rūmais? Ar juos tenkintų būtent toks jūsų siūlymas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Rezidentai yra sudarę darbo sutartis ir visi rezidentai gaus vienodai. Su Odontologų rūmais mes nederinome, bet mes iš tikrųjų esame kalbėję su jaunaisiais gydytojais, su Jaunųjų gydytojų sąjunga. Žinoma, jie vienareikšmiškai norėtų didesnių atlyginimų, bet yra tokios galimybės, kokios yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, siūlydamas pritarti įstatymo keitimui, noriu atkreipti dėmesį, kad koeficientai yra susieti su dirbančiųjų pagal darbo sutartis pareigybinės algos baziniu dydžiu. Atlyginimai kiltų kylant pareigybinės algos baziniam dydžiui. Tai yra teigiamas aspektas. Siūloma įstatymo lygiu įtvirtinti gydytojų odontologų rezidentų darbo apmokėjimo tvarką. Iš tikrųjų tai yra teigiami poslinkiai ir siūlyčiau pritarti būtent šitam įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš ne tiek prieš turbūt. Kiekvienas euriukas vis dėlto yra gerai, kai jų didėja, bet dėl sisteminio požiūrio, manau, kad turėtų glaudžiau dirbti Švietimo ir mokslo ir Sveikatos apsaugos ministerijos, nes mes dabar kalbame tiktai apie tą dalį, kuri yra mokama iš sveikatos sistemos, t. y. atlyginimo dalį, ir nieko nekalbame apie stipendijos dalį, kurią ypač iš odontologų specialybės, kaip ir teigė pranešėja, gauna tiktai nedidelė dalis. Kai augimas yra toks nedidelis, nemaža dalis odontologų studentų įsiskolina, kad padengtų savo studijų kaštus, ir dažniausiai, baigę studijas, pakelia sparnus iš Lietuvos. Būtų protinga, jeigu mes norime išlaikyti šituos jaunus žmones, kurie gerai išmoksta savo specialybės Lietuvos aukštosiose mokyklose, mūsų klinikose ir galėtų nemažai prisidėti prie Lietuvos žmonių burnos sveikatos pagerinimo… Ilgi studijų metai pareikalauja nemažai lėšų, po to jie turi kažkaip tas lėšas grąžinti, užsidirbti ir lengviausias turbūt kelias – palikti Lietuvą. Aš iš dalies sveikinu tuos pirmus žingsnius, kad bandoma kelti, bet manau, kad to nepakanka ir yra tik iš dalies. Todėl kviesčiau Sveikatos reikalų komitetą galbūt surengti bendrą posėdį su Švietimo ir mokslo komitetu, nes čia įtraukta, kaip sakiau, ir kita žinyba, kad bendromis pastangomis būtų galima padaryti taip, kad studentai mielai pasiliktų Lietuvoje, šiuo atveju – rezidentai, o vėliau – jauni gydytojai, ir padėtų Lietuvos žmonėms gyventi sveikesnį gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, apsisprendžiame dėl pritarimo Odontologijos praktikos įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 60 Seimo narių ir visi pritarė Odontologijos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data – gruodžio 14 diena.
Taip pat Sveikatos reikalų komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti Sveikatos reikalų komiteto siūlymui? Dėkoju. Pritarta, kad bus svarstoma skubos tvarka.
18.38 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1437 (pateikimas)
Švietimo įstatymo 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1437. Pranešėjas – E. Jovaiša. Prašom. Pateikimo stadija.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, mūsų Vyriausybės programoje yra numatyta, kad mes ankstinsime amžių, kai mūsų moksleiviai žengia į mokyklas. Šiandien aš teikiu jums įstatymo projektą, kuris būtų tas pirmasis žingsnis ankstinti. Pats ankstinimas, kad mūsų vaikai galėtų į privalomąją parengiamąją klasę eiti nuo 5 metų, į privalomosios mokyklos pirmąją klasę galėtų eiti nuo 6 metų, yra sudėtingas procesas. Mes jam rengiamės ir reikės tų parengiamųjų metų, nes reikia ir turinį sužiūrėti, ir mokytojus mokyti, ir vadovėlius parengti, ir infrastruktūrą parengti. Tam reikia nemažai pinigų, paskaičiuota apie 11 mln. Todėl tai bus procesas, kuris geriausiu atveju bus vainikuotas ir šešiamečių pradėjimu eiti į mokyklą 2020 metais. Šiandien teikiu jums įstatymo projektą, kuris, sakyčiau taip, atveria pirmąsias galimybes eiti nuo šešerių metų į mokyklą.
Kaip žinote, dabartiniame Švietimo įstatyme yra nuostata, kad parengiamoji klasė prasideda nuo šešerių metų, o privalomas pradinis ugdymas nuo septynerių metų. Bet yra išlyga, kuri sako, kad tėvai, kurie mano, kad jų vaikai gali eiti nuo šešerių metų, tarkime, į mokyklą, turi juos patikrinti vadinamojoje Vaiko brandumo mokytis komisijoje ir, jeigu ta komisija jiems leidžia, tuomet jie gali eiti į paankstintą pirmą klasę šešiamečiai. Bet praktika yra tokia, kad maždaug kasmet būna tokių vaikų apie tūkstantis, apie tūkstantis tų vaikučių, o, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, yra apie 300 skundų dėl šitos Vaiko brandumo mokytis komisijos veiklos, tos vadinamosios psichologinės pagalbos, ne pagalbos, o kaip čia, komisijos greičiau.
Teikiu pasiūlymą, kad tėvai arba globėjai patys nuspręstų, ar jų vaikas gali eiti į pradinį ugdymą, t. y. parengiamąjį nuo penkerių metų, ar į pradžios mokyklą nuo šešerių metų. Vadinasi, ta psichologinė tarnyba, Vaiko brandumo tarnyba išlieka, bet jinai atlieka konsultacinę funkciją ir tėvams, ir vaikams, jos sprendimas nėra privalomas tėvams apsisprendžiant, o mokyklai priimant arba nepriimant vaiką. Trumpai tariant, yra štai tokia pasiūlymo esmė ir tokiu būdu tas šliuzo atidarymas neatidarymas palengvintų ir vėliau laipsnišką penkerių, šešerių metų įvedimą. Trumpai tariant, šito įstatymo projekto esmė yra štai tokia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tai įstatymo pakeitimą lėmė besiskundžiantys tėvai ar ta praktika, kurią jūs minėjote, nes, man atrodo, jeigu vaikas nepasirengęs eiti į mokyklą ir tą nustato ekspertai ir profesionalai, tai, matyt, ir tėvams reiktų atsižvelgti į tas nuostatas ir nekankinti vaiko pernelyg ankstyvu leidimu į pirmą klasę. Man atrodo, jeigu šiandien mes turime laisvę pasirinkti, ar nuo septynerių, ar nuo šešerių vaikas gali eiti į mokyklą, ir plius yra tas vadinamasis brandos patikrinimas, tai kokios čia tos papildomos problemos? Iš tikrųjų kai kurie tėvai yra sunerimę ir kelia klausimą, ar čia nebus jau tokio privalomumo vaiką išleisti nuo šešerių metų į mokyklą. Tai tokie du dalykai.
Ar iš tikrųjų čia yra tokia didelė problematika? Tada kyla klausimų, gal čia slypi kokie nors dalykai už tokių pasiūlymų?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pirmiausia už to niekas neslypi, kadangi nėra prievartos, tai yra tėvų, globėjų apsisprendimas. Antras dalykas, šita psichologinė tarnyba ir toliau tarnauja tėvams. Tėvai gali kreiptis, jeigu jie abejoja, kad, sakykime, na, jūs suprantate, ką aš turiu omenyje, jie gali kreiptis ir ta tarnyba privalės jiems duoti kvalifikuotą pagalbą. Bet jeigu tėvai, globėjai yra drąsūs, jie labai daug dirba su savo vaikučiais ir yra nusprendę, jog jie gali, tai jie ir gali, ir mokykla tada gali priimti. Suprantamas dalykas, ir čia bus tokių dalykų – paskubėjusių tėvų, neįvertinusių savo sugebėjimų, visaip bus.
Bet atsakydamas į jūsų klausimo pradžią, aš manau, čia visko yra – ir noras palengvinti patį procesą, ir noras vengti tų nuolatinių kivirčų tarp tėvų ir tos tarnybos. Toks yra mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas akademike, man praeitais metais teko dalyvauti Gegabrastos kaime, Pasvalio rajone, vienoje šeimoje, kai vaikai keliasi prieš 6 valandą, penki vaikai ėjo į mokyklą. Tiesiog mama prašė pažiūrėti, kaip tai atrodo, tai buvo susiję su laiku, kada laikas buvo pakeistas į žiemos laiką. Tai yra tragedija, autobusiukas atvažiuoja, jis važiuoja apie 20 kilometrų žiedu, iš kelių kaimų surenka vaikus, ir tas vaikas turi išvažiuoti kažkiek po šešių, kad iki 8 valandos suspėtų į mokyklą. Į tą mažametį pirmoką septynerių metų, na, tiesiog gaila žiūrėti į tą vaiką. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto fiziškai… Mieste galbūt tą ir galima daryti, bet fiziškai kaime, ir juo labiau 2020 metais tų mokyklų dar mažės, tiesiog yra vaikų kamavimas.
Dabar jūs keičiate principą. Tas, kuris nori leisti, kreipiasi, tai dabar jūs keičiate principą, kad tie, kurie nenorės leisti, atvirkščiai – jie turės kreiptis, kad būtų patvirtinta. Ar tikrai būtina vienu metu visiems taikyti tą amžiaus paankstinimą? Daugelyje kaimų tai bus didžiulė didžiulė problema penkiamečiams, šešiamečiams.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, labai suprantu ir pritariu tam, ką jūs šnekate. Bet aš pabrėžiu. Čia nėra jokios prievartos, čia nėra jokios prievartos, jeigu jie, tėvai arba globėjai, nori, jeigu jie patys nori, jeigu jie patys mato, kad jų vaikas įgalės šitą dalyką padaryti. Jeigu jiems yra nepatogu ir per sunku kaime, jie neprivalo savo vaiko vesti anksčiau, čia nėra tas įvedimas. Čia yra tai, kad geranoriškai, tėvų valia. Čia nėra jokios prievartos šitoje vietoje, čia yra tėvų pasirinkimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvus už nori išsakyti L. Staniuvienė. Prašom.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji, siūlau pritarti šiam įstatymui po pateikimo. Iš tikrųjų seniai laukiame, kada bus paankstintas vaikų amžius į mokyklą. Tėvams yra suteikiama teisė rinktis. Jau ir dabar vaikai yra renkami iš kaimų, vežami į darželius, į mokyklas, į darželius netgi ketverių metų veža. Aš nematau čia jokio blogumo, kad vaikams, tėvams bus sunku. Siūlau pritarti šitam po pateikimo.
PIRMININKĖ. Kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo Švietimo įstatymo 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymo data – gruodžio 19 diena.
Kolegos, pagrindinę darbotvarkę mes esame šiandien įveikę. Bet planuotas posėdžio laikas nėra pasibaigęs, todėl pradėsime rezervinius klausimus.
18.50 val.
Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1384, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 8, 23, 24, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1385, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1386, Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1387 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1384 ir lydimieji du įstatymų projektai – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2, 8, 23, 24, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1385 bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1386. Ir dar vienas, atsiprašau, – Policijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1387.
Pranešėjas dėl visų šitų teikiamų įstatymų projektų S. Gentvilas jau tribūnoje. Prašome pateikti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šiais keturiais įstatymais paliečiu labai svarbią kažkada funkciją turėjusią valstybinę įstaigą – Lietuvos ginklų fondą, kuris buvo įkurtas 1991 metais. Tada jauna, nepriklausoma Lietuvos valstybė neturėjo galimybės įsigyti ginklų, todėl buvo įsteigtas Ginklų fondas tam, kad rinktų iš gyventojų šaunamuosius ginklus, kurie galėtų prisidėti prie valstybės gynimo. Taip pat valstybė pradėjo įsigyti ginklus iš užsienio, taigi reikėjo atskiros institucijos, kuri turėtų galimybę pirkti ginklus. 1992 metais Ginklų fondas tapo strategine įmone, jos buvo ir strateginės užduotys, net nuostatai buvo neskelbiami. Tačiau vėliau, 1996 metais, Ginklų fondas pamažu pradėjo prarasti funkcijas, jo veikla buvo išviešinta ir kardinaliai pasikeitė.
Šiandien Ginklų fondas yra biudžetinė įstaiga, turinti 23 darbuotojus, atliekanti tik trupinėlį tų funkcijų, kurias atliko 1991 metais. Nemažai funkcijų buvo perduoda Policijos departamentui, pavyzdžiui, sprogmenų ir ginklų gamyba, jos licencijavimas buvo perduotas Policijos departamentui. Šiuo metu Ginklų fondas atlieka Ginklų registro, ginklų sertifikavimo veiklą, (…) prekiauja nemažai ginklų kategorijų. Taip pat Ginklų fondas atlieka tarpininko funkciją įsigyjant ginklus ir šaudmenis kai kurioms valstybinėmis institucijoms, tokioms kaip policija, operatyvinės tarnybos ar valstybinę aplinkosaugos kontrolę atliekančios įstaigos.
Šiais keturiais įstatymų projektais mes siūlome iš esmės panaikinti šitą instituciją ir Ginklų registrą perduoti Informatikos ir ryšių departamentui, nes dalį duomenų, susijusių su ginklais, ši įstaiga tvarko jau dabar. Sertifikatų išdavimą ir registraciją mes siūlome perduoti policijai, kuri ir šiandien išduoda ginklų prekybos ir gamybos veiklos licencijas. Ginklų utilizavimą siūlome perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Tuo tarpu B, C kategorijos ginklais, kurie turi mažą šaunamąją galią, mažą smogiamąją galią, siūlome leisti prekiauti licencijuotoms ginklų parduotuvėms.
Šiuo metu (informacijai) Lietuvoje yra įregistruota maždaug 70 tūkst. medžioklinių ginklų, 30 tūkst. savigynai išduotų ginklų. Jeigu žiūrėtume nusikalstamumo statistiką, tai legaliai įsigytais ginklais nusikalstamų veiklų yra padaroma labai mažai, dažniau tai yra suicidiniai nusikaltimai, prieš save. Didžiausi nusikaltimai vis dėlto įvykdomi šaltaisiais ginklais, tai yra iš esmės peiliais. Šiuo įstatymu niekaip neliečiamas arba nekeičiamas ginklų įsigijimo reglamentavimas, niekaip nekeičiami principai, kaip turėtų būti įsigyjami ir kokie kriterijai taikomi gyventojams, kurie norėtų įsigyti ginklą.
Įstatymų pristatymo pabaigoje tiesiog noriu padėkoti Ginklų fondo steigėjams, puoselėtojams ir darbuotojams. Iš tikrųjų įstaiga turėjo labai reikšmingą istoriją, bet keičiantis valstybei, perimant dalį funkcijų kitoms institucijoms – policijai, Informatikos ir ryšių departamentui, Krašto apsaugos ministerijai – tampa akivaizdu, kad tokios institucijos turbūt jau atėjo laikas valstybei atsisakyti.
Mielai padiskutuočiau ir atsakyčiau į galimus klausimus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, tai išties puiki iniciatyva, tikrai reikėjo pokyčių tame veiklos bare. Noriu paklausti, gal teko jums asmeniškai susidurti su ta procedūra, kaip įsigyjamas ginklas, nes turbūt ir jums rengiant šį projektą teko girdėti įvairių gandų, kaip tenai vyksta ta prekyba ginklais, įsigijimas arba pardavimas. Galbūt dėl tų istorijų ir gimė jums tas projektas?
S. GENTVILAS (LSF). Tiesą sakant, aš ne per tą prizmę susidomėjau, nes pats šaunamojo ginklo neturiu, bet elementariai klaipėdiečiai rinkėjai paklausė manęs: kodėl aš dėl savigynai ginklo, kurį galiu įsigyti už 100 eurų, turiu važiuoti tik į Vilniuje esančią parduotuvę, dirbančią tik darbo dienomis, tik darbo metu? Sako, ar to tikrai negalėtų atlikti kitos licencijuotos prekybos įstaigos? Pažvelgus giliau pamatyta, kad kariuomenė tiesiogiai ginklus nusiperka, kitos tarnybos taip pat turi pakankamai kompetencijos, kad įsigytų ginklus sau. Ši institucija, atliekanti tarpininko vaidmenį, kartais pristabdo operatyvų ginklų įsigijimą. Taigi funkcijas išskaidžius galima sumažinti administracinę naštą ir šiek tiek biurokratinį aparatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti Seimo narių klausimus. Motyvus už nori išsakyti V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Pritariu kolegai, kad pribrendęs klausimas tiek dėl pačios Ginklų fondo veiklos, tiek galbūt peržiūrėti ginklų įsigijimo klausimus. Labai svarbus klausimas įvairiais aspektais, ir nacionalinio saugumo. Todėl aš siūlau pritarti šiam projektui ir po pateikimo diskutuoti toliau komitetuose, kaip papildomą įtraukti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Siūlomas kaip pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas nenumatytas. Svarstyti numatoma Seimo pavasario sesijoje. Bet, kolegos, turiu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento išvada teigia, kad tai pareikalaus papildomų biudžeto lėšų. Galbūt turėtume paprašyti Vyriausybės išvados? Ar pritariate bendru sutarimu? Dėkoju.
18.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1297(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1297(2). Svarstymo stadija. Kviečiame pirmininką Arūną. Vis dėlto E. Jovaiša pateiks išvadą. Prašom. Komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatus ir pritarė jiems bendru sutarimu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Vinkus nori kalbėti. Ar būtinai? Jeigu norite būtinai, tai reikia eiti į tribūną. (Balsai salėje)
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, buvo pateiktos kelios pastabos, kitos daugiau tokios redakcinės. Labai gražiai vakar Švietimo ir mokslo komitete buvo viskas aptarta ir, kaip primininkas pasakė, pritarimas yra. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją sudaro 20 narių: 10 yra Seimo narių ir 10 Pasaulio lietuvių bendruomenės. Komisija turi du pirmininkus, vienas pirmininkas turi būti Seimo narys, antras – Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas. Mano kolega ir komisijos kopirmininkas R. Baltaduonis yra jaunas, talentingas žmogus iš Vašingtono ir gražiausiai sutariam.
Tačiau antroji pastaba yra tokia, kad komisijos pirmininkai ir pavaduotojai būtų renkami posėdžio metu, kada suvažiuoja visi komisijos nariai. Žinant, kad komisijos nariai savo atostogų metu, savo lėšomis atvyksta iš tolimiausių pasaulio kampelių ir sprendžia nepaprastai svarbius klausimus, kviesti visus suvažiuoti iš tokių tolybių, kad būtų išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai, manau, per daug brangi kaina ir nereikalinga kaina. Todėl prašau jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgti į mūsų komisijos specifiką ir palikti tokią, jau 25 metus galiojančią nuostatą, ką patvirtino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarėme. Dėkoju.
Seimo Pirmininkas siūlo nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariame? Pritariame. Dėkoju.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. Motyvų niekas nenori išsakyti. Prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 45 Seimo nariai: visi pritarė projektui Nr. XIIIP-1297(2), jis yra priimtas. (Gongas)
19.02 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1150 (pateikimas)
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1150. Pateikimo stadija. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašom pateikti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, nuo sausio 1 dienos įsigalios valstybinių miškų pertvarka ir pradės veikti viena įmonė – Valstybinė miškų urėdija, valdysianti valstybinės reikšmės miškus patikėjimo teise. Šios pataisos, teikiamos mano kartu su kolega S. Skverneliu, pagrindinis tikslas – suteikti šiai įmonei strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių statusą. Svarbu pabrėžti tai, kad šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybinės įmonės gali būti pertvarkytos į kitas bendroves ar reorganizuojamos tik Seimui priėmus atitinkamą įstatymą, todėl siūloma pataisa apsaugotų Valstybinių miškų urėdiją nuo bet kokių iniciatyvų ją privatizuoti.
Gerbiamieji kolegos, vertinant miškų, kaip vienintelio gamtinio ištekliaus, išskirtinę reikšmę mūsų šalies ekonomikai, aplinkosaugai, bioįvairovei, rekreacijai, kraštovaizdžiui, valstybinė įmonė turi būti vertinama kaip išskirtinė ir turinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, todėl nuosavybės teise privalo priklausyti tik valstybei. Tą suponuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių nuostatos, įtvirtindamos valstybinių miškų išskirtine nuosavybės teise priklausymą tik valstybei ir prievolę valstybei rūpintis natūralios gamtos aplinkos išsaugojimu, saikingu jos naudojimu bei atkūrimo priežiūra.
Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, konstatavusi, jog miškai yra vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių išteklių, teikiančių įvairiapusę naudą valstybei ir visuomenei, todėl valstybė privalo užtikrinti, kad jie būtų išsaugoti ateities kartoms, ir mažiausiai 50 % turi išlikti valstybės nuosavybės.
Yra svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu įgyvendinant EBPO rekomendacijas ir Miškų įstatymo nuostatas, pagal kurias 42 miškų urėdijų teisė ir pareigos yra perduodamos Valstybinei miškų urėdijai, ji, savaime suprantama, patikėjimo teise valdys ir valstybinius miškus, esančius šalies karinio mokymo teritorijose, taip pat nenukirstą mišką ir iš jo pagamintą medieną Lietuvos kariuomenės karinių poligonų teritorijose esančiuose miškuose. Tai svarbi prielaida vertinant įmonę kaip išskirtinę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę, todėl kviečiu palaikyti šią pataisą ir suteikti įmonei strateginę reikšmę turinčių įmonių statusą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V. Rinkevičius. Deja, nėra. Yra. Prašom, Viktorai.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Miškai, aš suprantu, nacionaliniam saugumui turi didelę įtaką dėl to, kad kovotojai už laisvę, visi partizanai, kurie kovojo ir pokario metais, daugiausia buvo miškuose. Galbūt dėl to ir norite įtraukti miškus į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš jau paminėjau, kad čia kartu bus valdomi miškai, priklausantys kariniams poligonams. Tai viena iš prielaidų. O kita tai, kad miškai – išskirtinis mūsų išteklius, jie tikrai išskirtinai svarbūs apskritai valstybei ir visuomenei kaip ir rekreacinė funkcija, kaip kraštovaizdžio funkcija, todėl jie tikrai turėtų priklausyti tik valstybei. Šios pataisos tikslas, kad jie būtų apsaugoti nuo bet kokios iniciatyvos privatizuoti, todėl ir įtraukiami į išskirtinai nacionalinę reikšmę turinčių įmonių sąrašą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo motyvus nori išsakyti K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tiesiog labai trumpai, kad pašalinčiau įtampą visuomenėje dėl nuogąstavimų, kad lyg ir bus privatizuojama ar dar kažkas daroma su Lietuvos miškais. Tikrai siūlau palaikyti. Tai tikrai turėtų padėti ir mums visiems atsakyti į tuos klausimus, kuriais lyg ir bandoma spekuliuoti. Kviečiu palaikyti ir dirbti toliau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom balsuoti po pateikimo dėl Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 46 Seimo nariai, visi pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-1050. Siūlomi komitetai: papildomas ir turbūt pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Tai tiek. Ne pagrindinis? (Balsai salėje) O kas pagrindinis dėl įmonių? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ar Ekonomikos komitetas? Prašom, per šoninį mikrofoną – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pagrindiniu komitetu galima Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, jie to nori patys. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Pagrindiniu komitetu skiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas.
19.09 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 12, 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 471, 472 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1315, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 9, 21 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1316 (pateikimas)
Užimtumo įstatymo 2, 12, 48 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 471, 472 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1315 ir lydimasis – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2, 9, 21 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1316. Pranešėjas – G. Vasiliauskas. Prašom pateikti.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mielieji kolegos, pateikiami Užimtumo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymų projektai parengti siekiant pagerinti ilgalaikių bedarbių ir asmenų, kurie tam tikrą laiką dėl kitokių priežasčių neturėjo darbo santykių, integraciją į darbo rinką. Pagrindinis projektų tikslas – vadovaujantis tarptautine teisine baze ir praktika sukurti nacionalinį teisinį reguliavimą, kuris numatytų priemones, konkrečiai profesinę reabilitaciją, padėsiančią ne tik neįgaliesiems, tačiau ir asmenims, ilgą laiką nedalyvavusiems darbo santykiuose, integruotis į darbo rinką.
Vadovaujantis profesinės reabilitacijos įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais, profesinės reabilitacijos paslaugos yra teikiamos tik tiems asmenims, kurių darbingumo lygis yra nuo nulio iki 45 %, t. y. šios paslaugos gali būti teikiamos tik neįgaliems asmenims. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis ir Europos Sąjungos šalių patirtimi taikant profesinės reabilitacijos paslaugas, būtina įstatymuose numatyti profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimo ir didinimo būtinybę ne tik neįgaliesiems, bet ir kitoms socialiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, sunkiau į darbo rinką galintiems integruotis asmenims, priklausantiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis aukoms ir grįžusiesiems iš įkalinimo įstaigų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis ilgesnis kaip 6 mėnesiai.
Minėtiems asmenims integravimasis į visuomeninį ir profesinį gyvenimą bei socialinių įgūdžių atkūrimas yra labai svarbūs faktoriai, siekiant tvaraus šių asmenų užimtumo ir integravimosi į visuomenę bei siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Šioms grupėms priklausantys asmenys, negaudami būtinos psichologinės, socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugas sudarančios kompleksinės pagalbos, teikiamos atsižvelgiant į konkretaus asmens patirtį ir poreikius, atsiduria gyvenimo užribyje. (Balsai salėje: „Pritariame.“)
Vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymu, neįgaliesiems, kitoms jau minėtoms socialiai pažeidžiamos tikslinėms grupėms, sunkiau darbo rinkoje galintiems integruotis asmenims, priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis aukoms ir grįžusiems iš įkalinimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, asmenims, kaip turėjusiems papildomai remiamo asmens darbo rinkoje požymį, galėjo būti taikomos šiame įstatyme numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymui minėti asmenys nebelaikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems gali būti rengiamos tik užimtumo didinimo programos. Siūloma profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo reglamentavimą numatyti Užimtumo įstatyme, kartu atitinkamai koreguojant Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, t. y. visų asmenų profesinę reabilitaciją reglamentuojant viename Užimtumo įstatyme.
Įstatymo projekte siūloma neįgaliesiems, kitoms socialiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms numatyti galimybę teikti profesinės reabilitacijos paslaugas.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 730 patvirtintame Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos apraše numatytas pareigūnų ir karių integracijos į darbo vietų rinką priemones bei vadovaujantis Jungtinių Amerikos Valstijų patirtimi, įstatymo projektais taip pat siūloma numatyti galimybę teikti profesinės reabilitacijos paslaugas ir tarnybą baigusiems pareigūnams bei kariams.
Profesinę reabilitaciją sudaro keli ciklai: pirma, profesinių gebėjimų nustatymas ir įvertinimas; antra, profesinio orientavimo pagalbos pasirenkant profesiją; trečia, profesinių gebėjimų atkūrimas ir naujų ugdymas; ketvirta, pagalba įsidarbinant, surandama darbo vieta; ir penkta, palaikymas darbo vietoje, pagalba išlikti darbo vietoje.
Projekto tikslas – motyvuoti ir tinkamai integruoti į darbo rinką visas socialiai pažeidžiamas tikslines grupes ir užtikrinti jų išlikimą darbo rinkoje. Projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų niekas nenori paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Siūlomas kaip pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – pavasario sesijoje.
Rezervinio 5 klausimo, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, negalime pateikti, nes nėra pranešėjo.
19.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1460 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir liko Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1460. Prašom, Mindaugai Puidokai, pristatyti.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai stengsiuosi kuo trumpiau gaišinti kolegas. Siūloma papildyti šios dienos rudens sesijos darbų programą 141 punktu – dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tikslas yra įpareigoti mūsų šalies Vyriausybę pradėti konsultaciją su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Mindaugai, jūs taip pat jaunas politikas, kaip ir aš, bet turbūt prisimenate tokią konservatorę, kuri po to dėl to, kad greičiau įstotume į Europos Sąjungą, pakeitė net ir laiko zonas. Ar tokiu siūlymu negalvojate padaryti revoliuciją visoje Europos Sąjungoje ir ar tikrai reikėtų tuo užsiimti, kaip mažai šaliai, kad nebūtų staiga palaikyta, kad čia M. Puidoko laiko zona būtų?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Tikrai neketiname keisti pačių laiko zonų. Tiesiog manome, kad būtų tikslinga leisti šalims narėms pačioms pasirinkti vieną iš laiko zonų, tai yra arba žiemos, arba vasaros tam, kad nereikėtų kaitalioti laiko, atsižvelgiant į poveikį sveikatai.
Tikrai tarėmės tiek su Vyriausybe, tiek su Užsienio reikalų ministerija tam, kad pasirinktume pačią geriausią ir tinkamiausią taktiką visą šitą pasiūlymą pateikti, ir galvojame, kad būtent Europos Komisijoje ir Parlamente tikrai nuostata nėra šiuo klausimu neigiama. Daugiau negu pusėje Europos Sąjungos šalių yra padaryti tyrimai ir visuomenės apklausa rodo, kad visur žmonės tikrai pasisako už tai, kad laikas kaitaliojamas nebūtų. Akivaizdu, kad ir naujausi Nobelio premijos laureatų tyrimai taip pat rodo, kad jautresnę sveikatą turintiems žmonėms ir ypač vaikams tikrai daro neigiamą bent jau trumpalaikį poveikį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Po pateikimo ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuoti norite. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo po pateikimo.
Balsavo 44: už – 39, prieš – 3, susilaikė 2. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš tik dėl prieš tai buvusio, kada ponas G. Vasiliauskas taip gražiai pristatė dėl užimtumo ir neįgaliųjų integracijos. Neveikė mano kortelė. Mano balsas už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Bus fiksuota protokole, kad jūs balsavote už.
Kolegos, Seimo nutarimo svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Priėmimas. Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo. Priėmimo stadija. Dėl Seimo nutarimo dėl Seimo rudens sesijos darbų programos papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 43, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1460) priimtas.
19.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas Nr. XIIIP-1288(3) (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas Nr. XIIIP-1288(3). Pranešėjas – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Nežinau, kiek dar turėčiau jus trukdyti. Galiu pasakyti tik tiek, kad šiandieną atlikta 40 skirtingų tyrimų dėl poveikio ūkiui. Taigi neigiamo poveikio ūkinei veiklai arba ekonomikai dėl nustojimo sukioti laiką tikrai nėra nustatyta. Nėra nustatyta teigiamo poveikio dėl to, kad laikas nėra sukiojamas. Tokį dalyką patvirtina tik vienas tyrimas. Šiandien Suomijoje ir Lenkijoje taip pat yra noras tokį sprendimą priimti ir kreiptis į Europos Komisiją dėl laiko sukiojimo nutraukimo. Tiek trumpai būtų.
PIRMININKĖ. Iš užsiregistravusių klausti yra likęs vienintelis S. Gentvilas. Prašom klausti. Atsisakote. Klausimų pranešėjui nėra. Kolegos, po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Oi, dėl motyvų yra! Atsiprašau, atsiprašau. Taigi motyvus už nori išsakyti K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mieli kolegos, žiūrint į mūsų kolegų konservatorių pusę, matyti, kad tam būtinai reikia pritarti, nes kolegoms tas laiko sukinėjimas, matyt, duoda daug žalos. Aš tikrai raginu palaikyti ir pritarti šiai puikiai iniciatyvai, gal tada ir kolegas matysime dažniau salėje. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Didžiosios Britanijos konservatorius D. Kameronas per klaidą išvedė pačią Britaniją iš Europos Sąjungos, bet pirmieji, kurie pradėjo taikyti vasaros laiką po Pirmojo pasaulinio karo, buvo būtent britai, užkrėtę visą Europą laikytis šito. Mes kažkaip iš šio konteksto išsišokome, nes britai tada mąstė apie tai, kad žmonės gautų daugiau šviesos, sudegintų mažiau kuro, nes per Pirmąjį pasaulinį karą buvo didelis kuro resursų poreikis, norėjo, kad žmonės gyventų ir dirbtų tuo metu, kai yra saulė. Mes savo sprendimais turbūt prisidėsime prie kitų. Interpretacijos aš… Aišku, bandykime imtis to, bet, man atrodo, yra svarbesnių darbų.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kolegos, prašom balsuoti dėl pateikto Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projekto.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 42, prieš – 2 ir susilaikė 2. Taigi projektui Nr. XIIIP-1288(3) po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, svarstymo data – Seimo pavasario sesija.
Kolegos, darbotvarkę baigėme. (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną repliką nori pareikšti S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kalbėčiau frakcijos vardu, bet neturiu teisės, tai prašau Pirmininko skubos. Mes vis tiek suprantame, kad labai paprastas klausimas ir galime greitai (…).
PIRMININKĖ. Seimo Pirmininkas – taip pat per šoninį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS. Gal skubos nereikia, bet tikrai ne pavasario sesijoje. Reikėtų šioje sesijoje šį klausimą ir pabaigti, nes turime savo kolegas lenkus kaimynystėje, jie irgi yra pateikę tokį patį įstatymo projektą sustabdyti laiką ir palikti vasaros laiką. Tai būtų labai gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Supratome, kad siūlote svarstyti šią sesiją, o datą – kaip išeis komitetui, kad Sveikatos reikalų komitetas apsvarstytų iki sesijos pabaigos. (Balsai salėje)
19.25 val.
Seimo savaitės (2017-12-11–2017-12-15) – 2017 m. gruodžio 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiame Seimo Pirmininką pristatyti savaitės darbų programą. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos Seimo nariai, svečiai, darbuotojai, labai dėkoju visiems už pareigingumą, ypač vieninteliam Tėvynės sąjungos atstovui S. Jovaišai… (Plojimai) Tai yra pavyzdys mūsų darbo, bendro darbo. Dėkoju visiems, kurie iškentėte iki dabar. Paklausykite dar kelias minutes, kokiai kitos savaitės programai yra pritarusi Seniūnų sueiga.
Pirmiausia antradienio posėdyje bus pateikiamas biudžetas ir daug lydimųjų įstatymų projektų, bus priėmimas, tai yra labai svarbu. Kviečiu neaktyviai dalyvauti opozicijos frakcijas ir aktyviai dalyvauti pozicijos frakcijas.
Toliau eina Pakuočių įstatymas, Atliekų įstatymas. Tarptautinių operacijų, pratybų įstatymas yra labai svarbus, gana skubiai turėtume jį priimti, pateiks ministras R. Karoblis. Labai svarbus, šiuo metu atsiradęs ir aktualus yra Vilniaus Lukiškių aikštės įstatymo projektas, turėsime progą svarstyti.
Ketvirtadienį bus priimami įstatymai dėl profesinio mokymo, dėl odontologijos praktikos, bus svarstomas Seimo nutarimo „Dėl A. Šenavičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas, manau, kad iki to laiko frakcijos turės galimybę susitikti, susipažinti ir turėti nuomonę dėl šio kandidato. Po pietų bus opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė. Kiekvienam iš šių frakcijų atstovų galėčiau pasakyti apie jų programos klausimus atskirai, bet, tikiuosi, kadangi frakcijos nėra, tai frakcijai ir nepristatysime, sužinos. Tiek naujienų apie kitą savaitę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo Pirmininke, jums klausimų nėra. Pritariame bendru sutarimu kitos Seimo savaitės darbotvarkei.
19.28 val.
Seimo narių pareiškimai
Liko Seimo narių pareiškimai. Turime užsiregistravusį vieną Seimo narį N. Puteikį. Prašom, jūsų pareiškimas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Trys sakiniai, bet linksmi. Atsimenate tokį „Leo LT“ architektą D. Nedzinską, kurį, atsiprašau, Vilniaus liberalai pasiėmė kaip neva nepriklausomą ir patyrusį vadybininką į „Vilniaus vandenis“? Tas D. Nedzinskas, kaip aš jums jau pasakojau, sugebėjo atsivesti savo komandą. Ta komanda „Vilniaus vandenų“ pastatą senamiestyje greituoju būdu vienam pirkėjui pardavė, iš vakaro kiti pirkėjai atsisakė dalyvauti aukcione. Visi suprantame, ką tai reiškia. To pastato palėpė nebuvo įtraukta į kvadratinius metrus.
Kas dabar atsitiko su tuo D. Nedzinsku? Su juo tai nieko neatsitiko. Pasirodo, STT išmetė darbuotoją, kuris su D. Nedzinsku leisdavo laiką restoranuose, nes D. Nedzinskas buvo parašęs skundą dėl Trakų nacionalinio parko direktoriaus G. Abaravičiaus. Tas skundas pateko pas Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėją, Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjas su D. Nedzinsku leisdavo vakarus restoranuose. Ačiū Specialiųjų tyrimų tarnybai, kad sugebėjo susekti savo agentą, kuris, užuot dirbęs valstybei, dirbo D. Nedzinskui. Skyrė jam drausminę nuobaudą ir išgrūdo iš darbo. Tai pasidžiaukime, STT stiprėja, o D. Nedzinskui kasdien vis sunkiau taikyti „Leo LT“ schemas ir tokius chaltūrinius pastatų pardavimus už pigią kainą. Pasidžiaukime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau pareikšimų neturime. Gerbiami kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai.
Šį popietinį Seimo posėdį mes baigėme. Gero vakaro ir gero savaitgalio.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.