Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto sprendimas
|
Argumentai,
pagrindžiantys sprendimą
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
7
19
20
1 priedas
|
2
3
1
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos
taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Pažymime, kad Teisės departamentas
laikosi 2022 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. XIVP‑2066(3) pateiktos
pozicijos, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo
(toliau – ir keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje,
20 straipsnio 1 dalyje ir 1 priede numatytas teisinis reguliavimas tiek,
kiek pagal jį šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės
tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų
koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos
įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje
sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33
straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis
sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria
užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128
straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių
įsipareigojimų priima Seimas.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
preliminariai įvertino, kad projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Patobulintame projekte
nuostata iš esmės nebuvo koreguota.
Balsavimo rezultatai: Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
8
10
|
3
3
|
5
7
|
|
2. Projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies
5 punkte ir 10 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj nurodytos
„savivaldybės tarybos sekretoriaus“ pareigybės įrašytina „savivaldybės
tarybos posėdžių sekretoriaus“ pareigybė, nes tokia pareigybė nurodyta
keičiamo įstatymo 1 priede ir Vietos savivaldos įstatyme (žr. 17 straipsnio
10 dalį, 33 straipsnio 2 dalį).
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies
5 punktą išdėstyti taip:
„5) savivaldybės administracijos
direktoriaus, vicemero, savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus,
kitų savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų – savivaldybės meras, savivaldybės kontrolieriaus –
savivaldybės taryba;“
Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio
3 dalies 7 punktą išdėstyti taip:
„7) savivaldybės administracijos direktorių,
vicemerą, savivaldybės tarybos posėdžių sekretorių ir kitus
savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus –
savivaldybės meras.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
18
|
13
|
|
|
3. Siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo
įstatymo taikymo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje siūlytume
plačiau atskleisti tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų peržiūrėjimo
procedūrą. Pavyzdžiui, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kokius sprendimus
galėtų priimti rezultatus peržiūrintis asmuo. Neaišku ir tai, ar į pareigas
priimantis asmuo peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus turėtų
teisę įgalioti tik konkretų valstybės tarnautoją (tai suponuoja sąvoka
„asmuo“), ar atlikti šią procedūrą jis vis dėlto galėtų įgalioti ir nuolatinę
ar ad hoc komisiją.
|
Pritarti iš dalies
|
Argumentai:
Įgaliotas asmuo gali būti tik fizinis arba
juridinis asmuo. Komisija neturi juridinio asmens teisių, tad ji nepatenka į
asmens sąvoką.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo
įstatymo projektą Nr. XIVP‑2094(4), personalo administravimas
priskiriamas vidaus administravimui. Vidaus administravimo funkcijų valstybės
tarnautojai nevykdys. Taigi, įgaliotu asmeniu galės būti tiek valstybės
tarnautojai, tiek darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto keičiamo įstatymo
18 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Valstybės tarnautojas,
nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu,
turi teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį
asmenį ar (jo įgaliotą asmenį) prašydamas įvertinti dėl
tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų peržiūrėjimo objektyvumą ir
pagrįstumą. Jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (jo
įgaliotas asmuo) padaro išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla
įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis
vadovas atlieka pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos
vertinimą. Valstybės tarnautoją Priimančio į pareigas priimančio
asmens ar (jo įgalioto asmens) išvada dėl valstybės
tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo sprendimas
dėl vertinimo rezultatų peržiūrėjimo gali būti skundžiamas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
20
|
2
|
|
|
4. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje
prieš žodžius „bazinis dydis“ įrašytini žodžiai „pareiginės algos
(atlyginimo)“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareiginės algos koeficiento vienetas
yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio
nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės
algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama
pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
27
|
1
|
|
|
5. Siekiant teisinio aiškumo ir
atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje
nurodyta ir bendroji nuostatos dėl žalos dydžio nustatymo taikymo sąlyga, ir
jos netaikymo išlyga, šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „išskyrus šios
straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį“ siūlome įrašyti žodžius „išskyrus
atvejus, kai žala padaryta tyčia“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės tarnautojai turi atlyginti
savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms
padarytą tiesioginę materialinę žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį,
taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šios straipsnio 2 dalyje
nustatytą atvejį atvejus, kai žala padaryta tyčia.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
6.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
30
34
|
1
1
|
|
|
6. Projekte numatyta, kad juo teikiamas
įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d.
įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I‑2044
pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Asmens su negalia teisių apsaugos
pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su
negalia“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje
vietoj žodžių „neįgalų vaiką“ įrašytini žodžiai „asmenį su negalia“, o
34 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „jeigu jie pripažinti
neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais)“ įrašytini žodžiai
„jeigu jie yra asmenys su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti
neįgaliaisiais ar iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais)“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 30 straipsnio
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės tarnautojams suteikiamos 22 darbo
dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam
auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) su
negalia iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris yra
asmuo su negalia, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios
atostogos.“
Pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnio
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės tarnautojas, žuvęs
atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su
tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės
tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu
dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris
buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo,
išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas
nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės
tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio,
narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės
tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės
tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta
tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė
užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą
išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo
valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su
tarnybinių pareigų atlikimu, paramos teikimo palaikams pervežti į Lietuvą
tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba
mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės
tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka
apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui,
sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks
18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal
bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai
kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės
studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki
jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18
metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais yra asmenys su negalia
(iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar (iki 2005
m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams,
gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama
vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o
žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių
su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas
konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo
vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris
buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje,
kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto
teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės
nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki
38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines
pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu,
mokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų.
Kompensacija gali būti mokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.
Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga
įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir
fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais
atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės
ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos
asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta
žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį
dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės
tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo
užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į
kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
7.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
32
|
|
|
|
7. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo
įstatymo 6 straipsniu sudaroma galimybė valstybės tarnautojui eiti
daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, siūlytume, siekiant
teisinio aiškumo, patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir
aiškiai nustatyti, kad šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojui išeitinė išmoka nemokama, jeigu jis eina kitas
valstybės tarnautojo pareigas.
|
Pritarti
|
Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projektu
keičiamo įstatymo nuostatas tikslinga išdėstyti nuosekliai, aiškiai
išskiriant, kokio dydžio išeitinė išmoka ir kokiais terminas mokama
atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui. Visiems valstybės tarnautojams
(ne tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo), kurie atleidimo iš valstybės
tarnautojo pareigų metu eina ir kitas valstybės tarnautojo pareigas, išeitinė
išmoka neturi būti mokama.
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnį ir
jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Išeitinės išmokos ir
kompensacijos
1. Atleidžiamam iš pareigų Vvalstybės
tarnautojui, atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio
darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka šiais atvejais:
1) valstybės tarnautojas atsistatydinusiama iš pareigų
šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu dėl to,
kad negali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to,
kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną
(įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuris turi individualųjį pagalbos
poreikį; atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio
darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2) valstybės tarnautojas atleidžiamas Ššio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 arba
14 punktuose nurodytuais
pagrinduais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui
atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio
dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte
nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo
iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio
išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu
pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo iš pareigų
dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė
išmoka.
3. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio
išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į
pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės
institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės, Seimo frakcijoje –
ne mažiau kaip pusę frakcijos veiklos laikotarpio. Ši išeitinė išmoka
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus
mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos
išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas
į darbą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, valstybės ar
savivaldybės valdomoje įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra
valstybė ar savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už
laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar darbą
dienos.
24. Pagal šio įstatymo 35
straipsnio 1 dalies 10 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės
tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į valstybės
tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje
stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje
taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 14, 16 ir
17 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas):
1) iki vienų metų –
vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki 5 metų
– 2 mėnesių;
3) nuo 5 iki 10 metų – 3
mėnesių;
4) nuo 10 iki 20 metų –
4 mėnesių;
5) daugiau kaip 20 metų
– 5 mėnesių.
35. Šio straipsnio 2 4 dalyje
nustatytą išeitinę išmoką moka valstybės ar savivaldybės institucija ar
įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu
pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka
įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.
46.
Šio straipsnio 2 3 ir 4 dalyjese nustatytaos
išeitinės išmokaos pradedamaos mokėti
praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas
mėnesį lygiomis dalimis. Išmokos nemokamos, jei atleidimo dieną valstybės
tarnautojas eina kitas valstybės tarnautojo pareigas. Išmokos mokėjimas
nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar
priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš
valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės
įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė,
ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne
pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki
priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar
savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto,
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų
fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių
savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke
dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui
už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama
įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.
57.
Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais ar specialiajame
įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais
pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės
tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą
perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų (perkėlimo)
dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio
straipsnio 1 3 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš
pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu
pagrindu, ir šio straipsnio 2 4 dalyje nurodytą išeitinę
išmoką, nebent susitariama su valstybės tarnautoju, kad bus atsiskaityta
ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautojo atleidimo iš
pareigų ar perkėlimo dienos.
68. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
19 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui
(išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama
kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 4 dalyje
nurodyta išeitinė išmoka ir šiam valstybės tarnautojui išmokama jo atleidimo
iš pareigų dieną.
79. Valstybės
tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka
mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje
susijusių išlaidų kompensacijos, taip pat kompensacijos valstybės tarnautojų
sutuoktiniams, partneriams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį
kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
8.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
34
|
4, 5
|
|
|
8. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas
įstatymas 2024 m. sausio 1 d. jau galios, tikslintinos keičiamo įstatymo 34 straipsnio
4 ir 5 dalyse nurodytos datos, t. y. vietoj datos „2024 m. sausio 1 d.“
įrašytina data „2023 m. gruodžio 31 d.“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnio
4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„4. Valstybės tarnautojo, kuriam sukako 65 metai,
valstybės tarnybos laikas gali būti pratęstas, jeigu jo tarnybinė veikla per
paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar)
viršijanti lūkesčius (iki 20243 m. sausio gruodžio 31
d. – įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių
tarnybinių nuobaudų. Valstybės tarnautojo tarnybos laiką su jo sutikimu gali
pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Valstybės tarnautojo tarnybos laikas
gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieniems metams, bendras pratęstos
tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Laikinojo valstybės tarnautojo
tarnybos laikas gali būti pratęstas tik iki jo priėmimo į pareigas termino
pabaigos.
5. Į pareigas įstatymuose nustatytai kadencijai
priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam
kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali šiuo pagrindu savo noru
atsistatydinti iš pareigų arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis
buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo
įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 20243 m.
sausio gruodžio 31 d. – įvertinta gerai ir (ar) labai
gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
9.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
35
|
1
|
2
|
|
9. Tikslintinas keičiamo įstatymo 35
straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas savivaldybės kontrolieriaus
tarnybos pavadinimas, nes pagal 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio naujos
redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį ir 67
straipsnį savivaldybėse steigiamos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 35 straipsnio
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybės kontrolierius, sSavivaldybės
kontrolieriausės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar
savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios
savivaldybės tarybos nario pareigas;“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
10.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
1 priedas
|
|
|
|
10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad „Minimalūs valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių
grupių pareiginių algų koeficientai ar koeficientų intervalai pateikiami šio
įstatymo 1 ir 2 prieduose.“ Keičiamo įstatymo 1 priede vienas iš
minimalių pareiginės algos koeficientų (baziniais dydžiais) yra 0,57. Kartu
su šiuo įstatymo projektu teikiamo Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio
dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo
projekto Nr. XIVP-2098(4) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiginei
algai (atlyginimams) nuo 2024 m. sausio 1 d. perskaičiuoti bus taikomas
bazinis dydis, kuris lygus Valstybinės duomenų agentūros paskelbtam 2022 metų
vidutiniam mėnesiniam šalies (su individualiomis įmonėmis) darbo užmokesčiui
ir yra 1 785,4 euro. Pagal keičiamo įstatymo 1 priede nustatytus
minimalius valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių grupių
pareiginių algų koeficientus kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms
apskaičiuota pareiginė alga būtų tik neženkliai didesnė už siūlomą nustatyti
2024 m. galiosiančią minimaliąją mėnesinę algą (Lietuvos banko skaičiuojamas
Trišalės tarybos svarstomas minimaliosios mėnesinės algos dydis 2024 metais
galėtų būti 952–954 eurai). Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio
2 dalį minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar
minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą
darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio
darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti
nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų
reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, keičiamo įstatymo
1 priede nurodyti koeficientų dydžiai turėtų būti patikslinti, antraip
darytina išvada, kad keičiamo įstatymo 1 priede numatyti minimalūs valstybės
tarnautojų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientai nederės su
konstituciniu teisingo apmokėjimo už darbą principu.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 priedas
numato minimalius pareiginių algų koeficientus. Šie koeficientai būtų taikomi
tik tais atvejais, kai asmeniui, pretenduojančiam į valstybės tarnautojo
pareigas būtų keliami minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje
numatyta galimybė didinti pareiginių algų koeficientus atsižvelgiant į darbo
patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių,
svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan., t. y. užtikrinamas
konstitucinio teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimas.
Balsavimo rezultatai: Komiteto sprendimui pritarta bendru
sutarimu.
|
11.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
1 priedas (pastaba)
|
|
|
|
11. Tikslintina keičiamo įstatymo 1 priedo
pastaboje pateikta nuoroda į šio įstatymo 1 priedo 4 punktą, nes
vicemerui minimalus pareiginės algos koeficientas nustatytas šio
įstatymo 1 priedo 3 punkte.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 1 priedo pastabą
ir ją išdėstyti taip:
„Pastaba. Jeigu savivaldybės teritorijoje
yra kurortinė teritorija, vicemerui šio įstatymo 1 priedo 4 3 punkte
nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas didinamas
4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, – 5 procentais.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
12.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
2
|
8
|
|
P
|
12. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje
taisytinas klaidingai nurodytas Viešojo administravimo įstatymo numeris, t.
y. vietoj numerio „Nr. XIII-1234“ įrašytinas numeris „Nr. VIII-1234“. Be
to, šioje dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir vidaus reikalų ministro
nustatytais kriterijais“, nes kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Viešojo administravimo
įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio
pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2095(4) jau numatyta, kad pareigybių
sąraše esančios valstybės tarnautojų pareigybės peržiūrimos, atsižvelgiant į
vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas (kartu
atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodytą teisės aktą vidaus reikalų
ministras tvirtintų rekomendacijas, o ne kriterijus).
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Žr. pasiūlymo formuluotę prie 13 Teisės
departamento pastabos.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
13.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
2
|
8
|
|
P
|
13. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies
paskutiniame sakinyje siūlytume atsisakyti formuluotės „kuriai priskiriamos
analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos“, nes
tokia sąlyga ribotų darbdavio teisę nustatyti papildomas ar panašias, bet ne
analogiškas funkcijas.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio
8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir
savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XVIII-1234
pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑2987 2 straipsnio 11 dalimi ir
vidaus reikalų ministro nustatytais kriterijais, peržiūri institucijos ar
įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų
sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo
1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos
neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio
1 d. turi būti panaikintos arba vietoj
jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,
pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje
apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo
pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo
sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama
darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos
analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
14.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
2
|
14
|
|
P
|
14. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo
įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje yra nustatomi nauji tarnybinės veiklos
vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies
atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume patikslinti projekto 2
straipsnio 14 dalies nuostatą ,,įvertinta gerai arba labai gerai“, pirmiau
įrašant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose
paminint atitinkamus iki jo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo taikytus
kriterijus: „<...> įvertinta kaip atitinkanti arba viršijanti lūkesčius
(iki 2023 m. gruodžio 31 d. – gerai arba labai gerai)“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio
14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Priimti į pareigas iki šio įstatymo
įsigaliojimo dienos įstaigų vadovai, kuriems iki kadencijos pabaigos liko
mažiau negu 2,5 metų, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta
tvarka gali būti skiriami antrai kadencijai, jei jų tarnybinė veikla
pirmosios kadencijos metu įvertinta kaip atitinkanti arba viršijanti
lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – gerai arba labai gerai).“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
15.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15
|
|
|
|
*
|
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
keičiamame įstatyme nebelieka įstaigų skirstymo pagal grupes. Atsižvelgiant į
tai, reikėtų pripažinti netekusiu galios Seimo 2018 m. gruodžio 20 d.
nutarimą Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos
ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir
Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų
administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų
sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.
|
Pritarti
|
Balsavimo rezultatai: Komiteto sprendimui pritarta bendru
sutarimu.
|