LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO

NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2066(5)

2023-05-24 Nr. 113-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas, Rasa Petrauskienė, pavaduojanti Kęstutį Navicką.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Seimo nariai: Kasparas Adomaitis, Andrius Kupčinskas, Jurgis Razma.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai: ministro patarėjas Darius Sadeckas, Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja Vida Žagūnienė, Biudžeto departamento Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė, Personalo valdymo skyriaus vedėjas Livijus Čižikas, Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Boguševičienė; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, Teisės ir administravimo departamento direktorė Vaida Petravičienė ir Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir Audito kokybės gerinimo ir gerosios praktikos sklaidos komiteto pirmininkė Inga Šimkūnaitė; Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Martynas Šiurkus, Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, patarėjos Vilija Mėlinienė ir Indrė Vaicekauskaitė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė Jolanta Sakalauskienė, Paramos būstui grupės vadovė Soneta Brinienė ir vyresnioji patarėja Asta Misiukienė, Pensijų grupės patarėja Inga Barauskaitė, Piniginės paramos grupės patarėja Kristina Tumienė ir vyresnioji patarėja Rima Kurlianskienė, Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas, Socialinių paslaugų grupės vyresnioji patarėja Eglė Kanopaitė-Gruodienė, Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė, Tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė ir Teisės skyriaus viršininkas Mantas Žemaitis; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič ir vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos tarybos narė Dainora Budnikienė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: ministrė Agnė Bilotaitė, viceministrai Arnoldas Abramavičius ir Sigita Ščajevienė, Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, patarėja Eglė Šarkauskaitė ir vyresnysis patarėjas Andrius Valickas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas, Jūra Ivonaitytė, patarėja Giedrė Sušinskaitė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė; Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse Rimvydas Pilibaitis, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas, Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse Julius Arlauskas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	7 19 20 1 priedas	2 3 1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymime, kad Teisės departamentas laikosi 2022 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. XIVP‑2066(3) pateiktos pozicijos, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje ir 1 priede numatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.	Nepritarti	Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Patobulintame projekte nuostata iš esmės nebuvo koreguota. Balsavimo rezultatai: Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	8 10	3 3	5 7		2. Projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 10 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj nurodytos „savivaldybės tarybos sekretoriaus“ pareigybės įrašytina „savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus“ pareigybė, nes tokia pareigybė nurodyta keičiamo įstatymo 1 priede ir Vietos savivaldos įstatyme (žr. 17 straipsnio 10 dalį, 33 straipsnio 2 dalį).	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) savivaldybės administracijos direktoriaus, vicemero, savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus, kitų savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų – savivaldybės meras, savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;“ Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) savivaldybės administracijos direktorių, vicemerą, savivaldybės tarybos posėdžių sekretorių ir kitus savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – savivaldybės meras.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	18	13			3. Siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje siūlytume plačiau atskleisti tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų peržiūrėjimo procedūrą. Pavyzdžiui, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kokius sprendimus galėtų priimti rezultatus peržiūrintis asmuo. Neaišku ir tai, ar į pareigas priimantis asmuo peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus turėtų teisę įgalioti tik konkretų valstybės tarnautoją (tai suponuoja sąvoka „asmuo“), ar atlikti šią procedūrą jis vis dėlto galėtų įgalioti ir nuolatinę ar ad hoc komisiją.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Įgaliotas asmuo gali būti tik fizinis arba juridinis asmuo. Komisija neturi juridinio asmens teisių, tad ji nepatenka į asmens sąvoką. Pagal Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP‑2094(4), personalo administravimas priskiriamas vidaus administravimui. Vidaus administravimo funkcijų valstybės tarnautojai nevykdys. Taigi, įgaliotu asmeniu galės būti tiek valstybės tarnautojai, tiek darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto keičiamo įstatymo 18 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį ar (jo įgaliotą asmenį) prašydamas įvertinti dėl tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų peržiūrėjimo objektyvumą ir pagrįstumą. Jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (jo įgaliotas asmuo) padaro išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Valstybės tarnautoją Priimančio į pareigas priimančio asmens ar (jo įgalioto asmens) išvada dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo sprendimas dėl vertinimo rezultatų peržiūrėjimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	20	2			4. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „bazinis dydis“ įrašytini žodžiai „pareiginės algos (atlyginimo)“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	27	1			5. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta ir bendroji nuostatos dėl žalos dydžio nustatymo taikymo sąlyga, ir jos netaikymo išlyga, šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „išskyrus šios straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį“ siūlome įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šios straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį atvejus, kai žala padaryta tyčia.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	30 34	1 1			6. Projekte numatyta, kad juo teikiamas įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I‑2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „neįgalų vaiką“ įrašytini žodžiai „asmenį su negalia“, o 34 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais)“ įrašytini žodžiai „jeigu jie yra asmenys su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais)“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojams suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris  yra asmuo su negalia, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.“ Pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos teikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais yra asmenys su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, mokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti mokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	32				7. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsniu sudaroma galimybė valstybės tarnautojui eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, siūlytume, siekiant teisinio aiškumo, patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir aiškiai nustatyti, kad šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išeitinė išmoka nemokama, jeigu jis eina kitas valstybės tarnautojo pareigas.	Pritarti	Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projektu keičiamo įstatymo nuostatas tikslinga išdėstyti nuosekliai, aiškiai išskiriant, kokio dydžio išeitinė išmoka ir kokiais terminas mokama atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui. Visiems valstybės tarnautojams (ne tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo), kurie atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų metu eina ir kitas valstybės tarnautojo pareigas, išeitinė išmoka neturi būti mokama. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos 1. Atleidžiamam iš pareigų Vvalstybės tarnautojui, atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka šiais atvejais: 1) valstybės tarnautojas atsistatydinusiama iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu dėl to, kad negali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuris turi individualųjį pagalbos poreikį; atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2) valstybės tarnautojas atleidžiamas Ššio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 arba 14 punktuose nurodytuais pagrinduais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.  2. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.  3. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės, Seimo frakcijoje – ne mažiau kaip pusę frakcijos veiklos laikotarpio. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, valstybės ar savivaldybės valdomoje įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar darbą dienos. 24. Pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 14, 16 ir 17 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas): 1) iki vienų metų – vieno mėnesio; 2) nuo vienų iki 5 metų – 2 mėnesių; 3) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių; 4) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių; 5) daugiau kaip 20 metų – 5 mėnesių. 35. Šio straipsnio 2 4 dalyje nustatytą išeitinę išmoką moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 46. Šio straipsnio 2 3 ir 4 dalyjese nustatytaos išeitinės išmokaos pradedamaos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išmokos nemokamos, jei atleidimo dieną valstybės tarnautojas eina kitas valstybės tarnautojo pareigas. Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 57. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais ar specialiajame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo  iš pareigų (perkėlimo) dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 3 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, ir šio straipsnio 2 4 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, nebent susitariama su valstybės tarnautoju, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų ar perkėlimo dienos. 68. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 4 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir šiam valstybės tarnautojui išmokama jo atleidimo iš pareigų dieną. 79. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, taip pat kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams, partneriams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	34	4, 5			8. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas 2024 m. sausio 1 d. jau galios, tikslintinos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos datos, t. y. vietoj datos „2024 m. sausio 1 d.“ įrašytina data „2023 m. gruodžio 31 d.“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „4. Valstybės tarnautojo, kuriam sukako 65 metai, valstybės tarnybos laikas gali būti pratęstas, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 20243 m. sausio gruodžio 31 d. – įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Valstybės tarnautojo tarnybos laiką su jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieniems metams, bendras pratęstos tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Laikinojo valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęstas tik iki jo priėmimo į pareigas termino pabaigos. 5. Į pareigas įstatymuose nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali šiuo pagrindu savo noru atsistatydinti iš pareigų arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 20243 m. sausio gruodžio 31 d. – įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	35	1	2		9. Tikslintinas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pavadinimas, nes pagal 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį ir 67 straipsnį savivaldybėse steigiamos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės kontrolierius, sSavivaldybės kontrolieriausės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	1 priedas				10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Minimalūs valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientai ar koeficientų intervalai pateikiami šio įstatymo 1 ir 2 prieduose.“ Keičiamo įstatymo 1 priede vienas iš minimalių pareiginės algos koeficientų (baziniais dydžiais) yra 0,57. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2098(4) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiginei algai (atlyginimams) nuo 2024 m. sausio 1 d. perskaičiuoti bus taikomas bazinis dydis, kuris lygus Valstybinės duomenų agentūros paskelbtam 2022 metų vidutiniam mėnesiniam šalies (su individualiomis įmonėmis) darbo užmokesčiui ir yra 1 785,4 euro. Pagal keičiamo įstatymo 1 priede nustatytus minimalius valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientus kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms apskaičiuota pareiginė alga būtų tik neženkliai didesnė už siūlomą nustatyti 2024 m. galiosiančią minimaliąją mėnesinę algą (Lietuvos banko skaičiuojamas Trišalės tarybos svarstomas minimaliosios mėnesinės algos dydis 2024 metais galėtų būti 952–954 eurai). Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalį minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, keičiamo įstatymo 1 priede nurodyti koeficientų dydžiai turėtų būti patikslinti, antraip darytina išvada, kad keičiamo įstatymo 1 priede numatyti minimalūs valstybės tarnautojų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientai nederės su konstituciniu teisingo apmokėjimo už darbą principu.	Nepritarti	Argumentai: Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 priedas numato minimalius pareiginių algų koeficientus. Šie koeficientai būtų taikomi tik tais atvejais, kai asmeniui, pretenduojančiam į  valstybės tarnautojo pareigas būtų keliami minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė didinti pareiginių algų koeficientus atsižvelgiant į darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan., t. y. užtikrinamas konstitucinio teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimas. Balsavimo rezultatai: Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	1 priedas (pastaba)				11. Tikslintina keičiamo įstatymo 1 priedo pastaboje pateikta nuoroda į šio įstatymo 1 priedo 4 punktą, nes vicemerui minimalus pareiginės algos koeficientas nustatytas šio įstatymo 1 priedo 3 punkte.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 1 priedo pastabą ir ją išdėstyti taip: „Pastaba. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, vicemerui šio įstatymo 1 priedo 4 3 punkte nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, – 5 procentais.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	2	8		P	12. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje taisytinas klaidingai nurodytas Viešojo administravimo įstatymo numeris, t. y. vietoj numerio „Nr. XIII-1234“ įrašytinas numeris „Nr. VIII-1234“. Be to, šioje dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir vidaus reikalų ministro nustatytais kriterijais“, nes kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2095(4) jau numatyta, kad pareigybių sąraše esančios valstybės tarnautojų pareigybės peržiūrimos, atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas (kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodytą teisės aktą vidaus reikalų ministras tvirtintų rekomendacijas, o ne kriterijus).	Pritarti	Pasiūlymas: Žr. pasiūlymo formuluotę prie 13 Teisės departamento pastabos. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	2	8		P	13. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies paskutiniame sakinyje siūlytume atsisakyti formuluotės „kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos“, nes tokia sąlyga ribotų darbdavio teisę nustatyti papildomas ar panašias, bet ne analogiškas funkcijas.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XVIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑2987 2 straipsnio 11 dalimi ir vidaus reikalų ministro nustatytais kriterijais, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15	2	14		P	14. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje yra nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 14 dalies nuostatą ,,įvertinta gerai arba labai gerai“, pirmiau įrašant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> įvertinta kaip atitinkanti arba viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – gerai arba labai gerai)“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Priimti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įstaigų vadovai, kuriems iki kadencijos pabaigos liko mažiau negu 2,5 metų, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka gali būti skiriami antrai kadencijai, jei jų tarnybinė veikla pirmosios kadencijos metu įvertinta kaip atitinkanti arba viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – gerai arba labai gerai).“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15				*	15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme nebelieka įstaigų skirstymo pagal grupes. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pripažinti netekusiu galios Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Jurgis Razma, 2023-05-22	10	1	2	N	Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo projekto pakeitimo 1 straipsniu išdėstomos naujos redakcijos  (toliau tekste – ir Projektas) 10 straipsnyje neliko šiuo metu galiojančios  Įstatymo 10 straipsnio nuostatos, pagal kurią Vyriausybės atstovą  į pareigas  Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau tekste –  EŽTT) priima  Lietuvos Respublikos  Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, kad šis atstovas užima itin atsakingas pareigas – jo paskirtis pirmiausia atstovauti valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei EŽTT (atskirais atvejais, kai to epizodiškai prireikia, užtikrinti veiksmingą atstovavimą valstybei kitose tarptautinėse ginčų sprendimo institucijose).  Atstovavimas nepertraukiamai vyksta  EŽTT, kur nagrinėjamos  bylos, kai  piliečių manymu, Lietuvos valstybė pažeidžia jų teises numatytas Europos žmogaus teisių konvencijoje. Iš EŽTT nagrinėtų bylų prieš Lietuvą matyti, kad šios teisės apima daugybę  Lietuvos valstybės valdymo sričių (pavyzdžiui, teisingumo, migrantų, aplinkos apsaugos, statybos, alternatyvios krašto apsaugos, karių ir socialinių pensijų, kitos valstybės paramos, mokesčių, nuosavybės apsaugos, valstybės tarnybos, žvalgybos, saugumo, sveikatos apsaugos). Vyriausybės atstovas  privalo ginti valstybės poziciją ir jo tinkamas pasirengimas laiduoja mažesnes baudas, kurias valstybė moka pralaimėtose bylose. Be to, jis turi turėti pripažinimą ir gebėjimą perteikti EŽTT teismo tendencijas ir signalizuoti laiku valstybės institucijoms, kad laiku pašalintų priežastis, kurios lemia bylų, iškeltų prieš Lietuvos valstybę, pralaimėjimą, idant būtų taupomas Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Pagal šiuo metu galiojančius Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme nuostatus jis koordinuoja ir priimtų EŽTT sprendimų vykdymą bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių, Moterų diskriminacijos panaikinimo, Neįgaliųjų teisių bei Priverstinio dingimo komitetų išvadų ir rekomendacijų, pateiktų bylose prieš Lietuvą, įgyvendinimą. Atsižvelgiant į plačią Vyriausybės atstovo EŽTT kompetenciją ir daugybę įvairių valstybės valdymo sričių, įskaitant valstybės saugumo aspektus, už kurias yra atsakingi skirtingų valdymo sričių ministrai, siūlau palikti galiojančią praktiką, kad asmuo, atstovaujantis Lietuvos valstybei būtų skiriamas Vyriausybės in corpore. Todėl Projekto 10 straipsnio 1 dalį siūlau papildyti antru punktu jame numatant, kad Vyriausybės atstovą  į pareigas  Europos Žmogaus Teisių Teisme  priima  Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 2 punktu ir visą 1 dalį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima: 1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai; 2) Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme – Vyriausybė; 3) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas.“	Nepritarti	Argumentai: Esamas atstovavimo EŽTT modelis nėra šiuolaikiškas, efektyvus, neužtikrina sisteminio požiūrio į valstybės interesų atstovavimą nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti išskirtinį statusą turinčios Vyriausybės atstovo EŽTT pareigybės. Tokia savarankiška pareigybė yra vienintelė likusi valstybės tarnyboje. Jos administravimas ir veiklos koordinavimas yra sudėtingi. Teisingumo ministerija atstovauja valstybei visuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose (pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, Tarptautiniame Teisingumo Teisme). Teisingumo ministerijos personalas, turintis reikalingas kompetencijas, užtikrina, kad Lietuvos interesai būtų tinkamai ir laiku atstovaujami EŽTT: rengia valstybės pozicijos projektus, procesinius dokumentus, atlieka teisės ir faktų tyrimus, užtikrina komunikaciją su EŽTT, vykdo EŽTT sprendimus. Atstovavimo EŽTT formalus atskyrimas yra nepagrįstas ir neefektyvus. Institucinis atskyrimas didina riziką, kad nebus tinkamai užtikrinama valstybės interesų atstovavimo sinergija, pozicijų nuoseklumas ir efektyvus atstovavimo koordinavimas. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 4, susilaikė – 8. Pasiūlymui nepritarta.
2.	Seimo narys Audrius Petrošius, 2023-05-19	19	1	3		Argumentai: Įstatymo projekte ženkliai didinami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų koeficientai, dėl ko įsigaliojus šiam įstatymui įstaigų vadovų pareiginė alga reikšmingai  padidėtų. Be to, pagal įstatymo projekto nuostatas, valstybės tarnautojams, tame tarpe ir įstaigų vadovams, būtų mokamas priedas už valstybės tarnybos stažą, dėl ko įstaigų vadovų darbo užmokestis dar labiau padidėja. Pažymėtina, kad valstybės įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams, priedo už tarnybos valstybei stažą nelieka. Todėl siekiant teisingo darbo apmokėjimo ir sisteminio požiūrio į įstaigų vadovų darbo užmokestį, siūlytina pakeisti įstatymo projektą ir nustatyti, kad įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams, priedas už tarnybos Lietuvai stažą taip pat, kaip ir valstybės įstaigų vadovams – pareigūnams, nemokamas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį  išdėstyti taip: „3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (išskyrus įstaigų vadovus);“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pasiūlymui pritarta bendru sutarimu
3.	Seimo narys Audrius Petrošius, 2023-05-19	21	3			Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją  išdėstyti taip: „3. Valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus,  priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pasiūlymui pritarta bendru sutarimu.
4.	Seimo narys Audrius Petrošius, 2023-05-19	20	1			Argumentai: Įstatymo projektu keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes. Dėl šios priežasties išplėstos keičiamo įstatymo 2 priede numatytų įstaigų vadovų pareiginių algų koeficientų intervalų ribos. Į išplėstas intervalų ribas patenka skirtingo lygio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų pareigybės. Siekiant užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principo taikymą, tikslinga įstatyme nustatyti kriterijus, kurie apibrėš konkrečiam valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui tenkančią atsakomybę (valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos veiklos teritorija, jos veiklos pobūdis, santykis su pavaldžiomis  įstaigomis ir kt.) ir pagal juos bus nustatomos konkrečios pareiginių algų koeficientų intervalų ribos. Kriterijus siūlytina nustatyti įstatyme, o jų įverčius (svorį) pavesti nustatyti Vyriausybei. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, santykį su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba kituose įstatymuose. Respublikos Prezidento priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio pareiginės algos koeficiento, savivaldybės mero priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti savivaldybės mero pareiginės algos koeficiento.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pasiūlymui pritarta bendru sutarimu.
5.	Seimo narys Audrius Petrošius, 2023-05-19	2	10		P	Argumentai: Siekiant apsaugoti esamų valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, būtina patikslinti įstatymo projekto nuostatas ir atsisakyti apvalinimo pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles, nes tokių taisyklių taikymas atskirais atvejais gali nulemti pareiginės algos sumažėjimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pasiūlymui pritarta bendru sutarimu.
6.	Seimo narys Domas Griškevičius, 2023-05-19	2	13		P	Argumentai: Pažymėtina, kad ne kartą Konstitucinis Teismas savo bylose yra pasisakęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas. Konstitucinis Teismas taip pat yra aiškiai pasisakęs, kad visų asmenų lygybės principas reiškia tai, jog visiems vienodai turi būti taikomos teisės normos. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas. Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu. Tuo tarpu įstatymo projekto normomis siekiama diferencijuoti įstaigų vadovus – valstybės tarnautojus pagal tai, koks laikotarpis jiems liko iki jų kadencijos pabaigos, t. y. jeigu iki jų kadencijos pabaigos liko mažiau nei pusė kadencijos, tuomet jiems būtų mokamas mažesnis darbo užmokestis lyginant su tais, kuriems liko daugiau kaip pusė kadencijos. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pažeidžiami Konstitucijoje įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo, visų asmenų lygybės bei teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą principai. Taigi, siūlytina atsisakyti diferencijuoti įstaigų vadovų – valstybės tarnautojų darbo užmokestį pagal tai, koks laikotarpis jiems liko iki jų kadencijos pabaigos, ir nustatyti, kad padidintas darbo užmokestis visiems nustatomas nuo įstatymo įsigaliojimo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais gali būti sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai, bet ne trumpesnei kaip 2,5 metų kadencijos daliai ir . Sudariusiems susitarimą įstaigų vadovams nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Šio susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams iki jų kadencijos pabaigos paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algos koeficientas.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 2. Pasiūlymui pritarta.
7.	Seimo narys Audrius Petrošius, 2023-05-19	2	13		P	Argumentai: Pereinamajam laikotarpiui, kol įstaigų vadovams nebus taikomas naujas dydis (t. y. iki jo kadencijos pabaigos, kai įstaigų vadovų  kadencija įstatymų įsigaliojimo metu yra įpusėjusi arba iki kadencijos pabaigos liko daugiau nei pusė, tačiau jie nesudaro susitarimo dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų.), jiems turėtų būti užfiksuojamas jų šiuo metu gaunamas pareiginės algos dydis (eurais) ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pasiūlymas: „13. Su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais gali būti sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai, bet ne trumpesnei kaip 2,5 metų kadencijos daliai. Sudariusiems susitarimą įstaigų vadovams nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Šio susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams ir tiems, kurių kadencija įstatymų įsigaliojimo metu yra įpusėjusi, iki jų kadencijos pabaigos paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algaos koeficientas ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.“	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė Domo Griškevičiaus pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
8.	Seimo narys Audrius Petrošius, 2023-05-19	2	13		P	Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis nustato, kaip bus apskaičiuojamas įstaigų vadovų darbo užmokestis likusiai kadencijos daliai nuo 2024 m. sausio 1 d. Pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį teisinį reglamentavimą, pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis) bus 1785,4 euro. 2023 m. taikomas bazinis dydis yra 186 eurai. Atsižvelgiant į nuo 2024 m. sausio 1 d. taikytiną bazinį dydį, perskaičiuoti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 2 priede nustatyti pareiginės algos koeficientai (koeficientų intervalai). Perskaičiavus koeficientus (koeficientų intervalus), jų gautos vertės yra mažesnės, nes bazinis dydis, iš kurio dalinama pareiginė alga, yra beveik 10 kartų didesnis negu nustatytas 2023 metais.  Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalies paskutiniame sakinyje nustatyta, kad „susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams iki jų kadencijos pabaigos paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algos koeficientas“, tačiau neaptarta, iš kokio bazinio dydžio tas koeficientas turėtų būti dauginamas apskaičiuojant pareiginę algą. Tokia įstatymo projekto nuostata reikštų, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalies paskutiniame sakinyje minimų įstaigų vadovų pareiginė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. išaugtų beveik 10 kartų. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos įstatymo projekto nuostatos, numatant, kad susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams iki jų kadencijos pabaigos paliekama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais gali būti sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai, bet ne trumpesnei kaip 2,5 metų kadencijos daliai. Sudariusiems susitarimą įstaigų vadovams nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Šio susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams iki jų kadencijos pabaigos paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algos koeficientasa ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.“	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė Domo Griškevičiaus pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
9.	Seimo narys Audrius Petrošius, 2023-05-19	2	15		P	Argumentai: Griežtesni reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos nustatomi ne tik įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bet ir šios dalies 1 bei 2 punktuose, o 3 dalimi įstaigų vadovams keliami dar griežtesni reikalavimai. Vadovaujantis principu lex retro non agit, šios keičiamo įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę po jų įsigaliojimo. Griežtesni reikalavimai negali būti taikomi atgaline data. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalį į ją išdėstyti taip: „15. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams taikomi tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę po šio įstatymo įsigaliojimo. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis taikoma tik įstaigų vadovams, priimtiems į įstaigos vadovo pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pasiūlymui pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Ričardas Juška

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė