Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 163
STENOGRAMA
2022 m. balandžio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas! Gerbiami kolegos, pradedame balandžio 28 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu užimti vietas ir registruotis.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, šiandien mūsų kolega K. Mažeika švenčia labai gražų 40 metų jubiliejų. Norėčiau pakviesti jį ir pasveikinti. (Plojimai) Taip pat šiandien gimtadienį švenčia ir V. Ąžuolas. Sveikiname! (Plojimai) Bet ne jubiliejus.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. balandžio 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pereiname prie dalykinės posėdžio dalies. Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra norinčių pasisakyti dėl darbotvarkės? Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Kolegos, dar vienas prašymas. Mes turime iš opozicinės dalies du klausimus, jie nėra įtraukti į pavasario darbų programą, tai yra 2-2 klausimas, projektas Nr. XIVP-1607, ir 2-4 klausimas, projektas Nr. XIVP-784. Jie nėra įrašyti į Seimo pavasario sesijos darbų programą. Taip pat 2-10 klausimas. Ar galime pritarti jų svarstymui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.03 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1569(2) (svarstymas)
Kadangi pagal darbotvarkę kitas klausimas yra mūsų šiandienos posėdžio svečio Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininko kreipimasis ir turime šiek tiek laiko, aš siūlyčiau apsvarstyti klausimą iš rezervo. Dabar jau yra perkeltas į pagrindinę, tai yra 1-10 klausimas – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIVP-1569. Svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti S. Šedbarą, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, tai buvo toks nedidelis, bet ir kartu svarbus pataisymas, kad apdovanojimas gali būti įteikiamas kitu metu ir kitoje vietoje. Iš pradžių buvo suprantama, kad tai yra parlamentinis apdovanojimas – parlamente, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kurie galbūt svarbūs asmenys, kurie gauna apdovanojimą, gali būti kitoje vietoje ir negali atvykti, toks pataisymas ir buvo, kad būtų galima lanksčiau tą apdovanojimą įteikti.
Komitetas šį projektą svarstė balandžio 27 dieną, pritarė jam. Už tai balsavo visi šeši posėdyje dalyvavę komiteto nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar yra kolegų, užsirašiusių dėl motyvų? Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi siūlau dėl šio klausimo apsispręsti balsuoti numatytu laiku. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Nematau prieštaraujančių. Kolegos, taigi pritarta šiam klausimui bendru sutarimu. Dėkoju.
10.05 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1576 (pateikimas)
Kadangi dar turime porą minučių, aš siūlau rezervinį 2 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1576. Pateikimas. Kviečiu į tribūną A. Matulą pradėti pateikimą. Esant poreikiui, padarysime pateikimo pertrauką. Prašom, gerbiamas Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, faktiškai visas Sveikatos reikalų komitetas teikia labai reikalingą įstatymo projektą. Ženkliai sumažėtų krūvis ligonių kasoms ir iš esmės nebūtų terorizuojami pacientai, gaunantys paslaugas. Dabar yra taip: baigus mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, 1 mėnesį dar galioja teisė gauti paslaugas. Jeigu tos paslaugos suteikiamos, įstatymas dabar numato, kad turi būti išieškota žala. Tuo tarpu „Sodra“, surenkanti mokesčius, vis tiek išieško už tą mėnesį mokestį. Išeina, kad dvigubai žmogus sumoka ir nesupranta. Teismų praktikoje buvo, kad tas žalas atlygina, bet dabar Klaipėdoje yra atvejis, kai iš esmės pasakyta, kad žala neturėtų būti atlyginama, jeigu išieškomas mokestis. Mes, suderinę su Ligonių kasa, Sveikatos apsaugos ministerija, siūlome: tos nuostatos įstatyme, kad turi būti išieškoma žala, nereikia. Ženkliai sumažėtų krūvis ligonių kasoms, kaip sakiau, nebūtų terorizuojami žmonės, tuo labiau kad „Sodra“, dar kartą pakartoju, išieško tą žalą. Labai prašyčiau pritarti po pateikimo. Čia visas Sveikatos reikalų komitetas teikia šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Klausimų jums nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime dėl šio klausimo. (Balsai salėje) Vėl siūloma bendru sutarimu. Gerbiami kolegos, ar galime po pateikimo šiam klausimui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, taigi pritarta bendru sutarimu. Šiam klausimui svarstyti kaip pagrindinis yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, liko pora minučių iki mūsų svečio, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininko, numatyto kreipimosi į mus. (Balsai salėje) Jau jis yra? (Balsai salėje)
10.07 val.
Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininko Roberto Spano kalba
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininko R. Spano pasisakymas. Mielai kviečiu jus į tribūną. Prašom. (Plojimai)
R. SPANO. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, visų pirma man, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkui, šiandien didelė garbė kreiptis į jus, kreiptis į auditoriją, turinčią tokią didelę įtaką savo šalyje. Mano vizitas buvo planuotas dar 2020 metų rugsėjo mėnesį, tačiau dėl pandemijos atvykti negalėjau. Tad po 18 mėnesių lankytis čia man dar maloniau. Norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti Seimo Pirmininkei už kvietimą. Tvirtai tikiu dialogo ir bendradarbiavimo su vietos institucijomis, ypač su nacionaliniais parlamentais, pagrindiniais Europos Žmogaus Teisių konvencijos sistemos partneriais, svarba. Tai yra mano pagrindinė žinia šiandien. Šiandien noriu pakalbėti apie nacionalinių parlamentų vaidmenį kuriant žmogaus teisių kultūrą šalies lygmeniu.
Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į jūsų, kaip parlamento narių, pareigas ir galimybes ginti ir įgyvendinti žmogaus teises. Jos yra jūsų įsipareigojimo demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybėms dalis. Tačiau prieš pradėdamas kalbėti pagrindine savo pranešimo tema norėčiau priminti, kad šiandien Europoje išgyvename istorinį lūžį, kai santykinę taiką ir saugumą, kuriuos galbūt laikome savaime suprantamu dalyku mūsų žemyne, sugriovė Rusijos pradėtas karas ir žiaurumai Ukrainoje.
2020 metais šventėme Europos žmogaus teisių konvencijos 70-metį. Pabrėžėme, kad konvencija yra vienas didžiausių taikos projektų žmonijos istorijoje. Iš tiesų šios konvencijos preambulėje žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės apibrėžiamos kaip teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas. Europos Tarybos darbas ir jos teisminės kontrolės mechanizmas, Europos Žmogaus Teisių Teismas iki šiol prisidėjo prie stabilumo, saugumo ir taikos Europoje. Tačiau, žinoma, galime suabejoti, ar mums pavyko įgyvendinti mūsų misiją, kai matome, kaip buvusi Europos Tarybos valstybė narė pradėjo karą prieš esamą valstybę narę. Bet šis klausimas skirtas ne mums. Galbūt mes išgyvename didžiulę katastrofą, bet mums svarbu tęsti savo darbą ir toliau tikėti Europos Tarybos idėjomis, tikėti, kad net ir katastrofos metu mes turime galimybių, tikėti, kad parama ir stiprybė, kurią mes rodome tiek šalyje, tiek tarptautiniu mastu tiems, kurie nukentėjo nuo karo, negali būti pamiršta. Vis dar manau, kad Europos Taryba atlieka ir toliau atliks esminį vaidmenį ginant žmogaus teises ir pagrindines laisves, kad vėl atvertų kelią taikai.
Visų pirma Europos Žmogaus Teisių Teismas užtikrina pliuralistinės demokratijos išlaikymą, užtikrindamas pagarbą pagrindiniams demokratijos principams tokiose srityse kaip dalyvavimas laisvuose rinkimuose (šis dalykas yra svarbus jums visiems), saviraiškos laisvė, tikėjimo, asociacijų ir susirinkimų laisvė, nediskriminavimas. Jis remia teisinės valstybės principą, kuris yra esminis veiksmingos politinės demokratijos plėtojimo pagrindas. Ką gi mes matėme, ponios ir ponai, per pastaruosius 2 mėnesius? Kai šios laisvės sugriaunamos, kai matome demokratijos griūtį, kai opozicija yra sutriuškinama ir gniuždoma teisė į saviraišką, atsiranda katastrofiškos nežaboto totalitarizmo pasekmės ir galiausiai smurtas. Žmogaus teisės skirtos ne tik geriems laikams, žmogaus teisės yra labai svarbios net ir tuomet, kai mes nesutariame.
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nustato teisingumo vykdymo, kiekvieno asmens asmeninės laisvės ir saugumo bei kitų apsaugos priemonių, kurios apsaugo asmenį nuo savivalės, neteisingumo ir piktnaudžiavimo valdžia, teisinius standartus. Teismas sustiprina pagarbą žmogaus orumui užtikrindamas, kad būtų laikomasi pagrindinių garantijų, kaip antai teisės į gyvybę, draudimo netinkamai elgtis su žmonėmis, asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugos ir diskriminacijos draudimo. Neseniai turėjau galimybę tai pabrėžti dviejose konferencijose smurto dėl lyties ir moterų diskriminacijos tema. Tai itin svarbi tema, kurią Teismas gali nagrinėti remdamasis Europos žmogaus teisių konvencija ir pačios Europos Tarybos priimta Stambulo konvencija. Jų svarba nuolat auga.
Įvairių grėsmių akivaizdoje tebėra labai svarbu ginti taiką, skatinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, o Teismo misija paversti Europą taikos žemynu yra kaip niekad svarbi.
Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į nacionalinių parlamentų vaidmenį žmogaus teisių apsaugos srityje konvencijos sistemos kontekste, tai yra jūsų vaidmuo mano atstovaujamoje sistemoje. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja aktyviausiai ragina parlamento narius vykdyti savo įsipareigojimą skatinti žmogaus teisių įgyvendinimą.
Norėčiau paminėti labai naudingą prieš keletą metų Europos Tarybos paskelbtą vadovą „Nacionalinių parlamentų vaidmuo užtikrinant žmogaus teises Europoje“, su juo rekomenduočiau susipažinti.
Kodėl vartoju tokius terminus kaip parlamentarų pareigos ir galimybės? Pareigos reiškia, kad pagal subsidiarumo principą valstybės narės visų pirma yra atsakingos už veiksmingą tarptautinių žmogaus teisių normų, kurioms savanoriškai pritarė, įgyvendinimą. Pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 1 straipsnį valstybės, šios konvencijos šalys, įsipareigoja garantuoti visiems jų jurisdikcijai priklausantiems asmenims konvencijoje įtvirtintas teises ir laisves. Ši pareiga privaloma visoms valdžios šakoms: vykdomajai valdžiai, teisminėms institucijoms ir jums, įstatymų leidėjams.
Galimybės reiškia, kad, mano manymu, šiuo atžvilgiu parlamentai vis dar turi daug galimybių imtis naudingesnio ir aktyvesnio vaidmens. Kaip jau esu rašęs, galima pagilinti bendradarbiavimo sistemą. Aukšto lygio konferencijoje „Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas – mūsų bendra atsakomybė“, surengtoje 2015 metais Briuselyje konvencijos sistemos reformos proceso kontekste, 47 šalių vyriausybės aiškiai pripažino parlamentų dalyvavimo vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus vertę. Tačiau šiandien norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad iš tikrųjų jūsų vaidmuo yra daug platesnis. Vykdote savo pareigą ginti žmogaus teises, priimdami teisės aktus, įskaitant teisės aktų projektų tikrinimą, ratifikuodami tarptautines žmogaus teisių sutartis, užtikrindami vykdomosios valdžios atskaitomybę, palaikydami ryšius su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis ir skatindami plačiai paplitusios žmogaus teisių kultūros kūrimą.
Leiskite sustoti. Ką turiu omenyje kalbėdamas apie žmogaus teisių kultūros skatinimą ir kūrimą? Tai reiškia užtikrinti, kaip parlamentarai dalyvauja nacionalinėse diskusijose. Užtikrinti demokratinio valdymo principus. Tai taip pat apima kitų valdžios šakų pagarbą. Taip pat tai apima pagarbą teisėkūrai.
Mes visi vaidiname savo vaidmenis efektyvioje demokratijoje, kuri paremta valdžių padalinimu. Valdžios neturi kištis viena į kitą. Parlamentarai, ministrai, vykdomoji valdžia neturėtų kištis į teismų procesus. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kur jūs galite tęsti savo įtaką ir pagalbą kuriant efektyvią žmogaus teisių kultūrą savo šalyje.
Leiskite pateikti kitą pavyzdį. Teismui priėmus sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti dėl kalinių iki gyvos galvos, Seimas pakeitė atitinkamus teisės aktus. O tolesnėje byloje Dardanskis ir kiti Teismas pripažino, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos procedūra ir jos reikalavimai buvo pakeisti panaikinant 3 straipsnio pažeidimą ir atitinkamai bei pakankamai patenkinant skundo reikalavimus. Būtent toks yra dialogas, aktyvus nacionalinių parlamentų dalyvavimas žmogaus teisių sistemoje sukuria teigiamus rezultatus.
Kai kurie politikai gali manyti, kad tarptautiniai teisėjai, tokie kaip aš, tariamai primetantys savo valią Europos šalims, kelią grėsmę jų demokratiniams įgaliojimams. Todėl jie mano, kad svarbūs socialinės ir ekonominės politikos elementai nustatomi neatsižvelgiant į nacionalinius demokratinius ar teisminius procesus. Ši diskusija vyksta keliose Europos valstybėse ir su ja susidūriau keliose pastarosiose savo, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininko, kelionėse. Vis dėlto tai yra rimta diskusija. Mums nepavyks apginti žmogaus teisių, jeigu mes negerbsime vieni kitų vaidmens ir neužtikrinsime pusiausvyros. Vis dėlto tvirtai tikiu, kad šis požiūris į Europos žmogaus teisių sistemą yra klaidingas, jį reikia teisingai aiškinti. Konvencija nėra sistema iš viršaus į apačią, bet ši sistema grindžiama strategija iš apačios į viršų, ja siekiama suteikti nacionalinės teisės turėtojams ir sprendimus priimantiems asmenims įgaliojimus imtis iniciatyvos užtikrinti žmogaus teises.
Ką tai reiškia? Mes norime, kad nacionaliniai parlamentai aktyviai spręstų žmogaus teisių klausimus, ir jie tai daro, kai aktyviai svarsto teisės aktų apribojimus arba teisės aktų galimybes paskatinti žmogaus teises. Vadinasi, mūsų darbas nacionalinių parlamentų lygmeniu yra atliktas. Teismo Strasbūre vaidmuo čia yra labai svarbus prižiūrint, kaip tai daroma. Buvo priimtas šešioliktasis konvencijos protokolas ir tas nacionalinių valdžios institucijų ir Teismo Strasbūre dialogas sustiprėjo. Šis protokolas svarbus ir Lietuvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl galiojančių teisės aktų, dėl apkaltos pasekmių yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą prašydamas pateikti patariamąją nuomonę ir Teismas tai padarė. Atkreipiu dėmesį į neseniai priimtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisą šiuo opiu klausimu, ja Seimas prisidėjo derindamas Lietuvos konstitucinę teisę su Europos konvencija. Būtent toks ir yra dialogas, galiausiai sukuriantis tvarią bendrųjų žmogaus teisių garantijų sistemą. Nacionaliniai parlamentai turi visas galimybes atlikti žmogaus teisių apsaugos vaidmenį, nes vykdo atstovavimo, teisėkūros ir priežiūros funkcijas. Paklausite kodėl?
Pirma, jums, kaip išrinktiems atstovams, suteiktas demokratinis legitimumas. Antra, kaip įstatymų leidėjai galite užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių, siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, ir nacionalinių teisių gynimo priemonių, jei tokie pažeidimai buvo padaryti. Trečia, prižiūrite vykdomąją valdžią, o tai reiškia, kad prižiūrite, kaip Vyriausybė laikosi konvencijos, įskaitant ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą. Kaip jau minėjau, ir noriu pabrėžti, nes tai yra labai svarbu, Europos Žmogaus Teisių Teismas vis daugiau dėmesio skiria nacionalinės teisėkūros procesui. Mūsų kolegos yra ne tik teisėjai, bet ir jūs esate mūsų kolegos. Nagrinėdami žmogaus teisių apsaugą, mes žiūrime į jus kaip į savo pagalbininkus. Labai garsi byla Animal Defenders International, čia pareiškėja buvo nevyriausybinė organizacija, ji apskundė nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą mokamos politinės reklamos draudimą. Kilo ginčas dėl to, ar toks kišimasis (cituoju) „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Šis reikalavimas – būtinybė, demokratinėje visuomenėje kištis yra būtinybė, taip vyksta ir čia pirmą kartą. Būtent šioje salėje Lietuvos įstatymai yra kuriami, nustatomi ir vėliau nagrinėjami. Taigi šiuo atveju mes neradome jokių pažeidimų, mes supratome, kad įstatymus labai atidžiai peržiūrėjo Jungtinės Karalystės parlamentas ir tam įstatymui pritarė visos partijos, taip pat nacionaliniai teismai išsamiai išnagrinėjo jo suderinamumą su konvencija. Šioje byloje Teismas nurodė, kad šiuo atžvilgiu ypač svarbi parlamentinių ir teisminių priemonių būtinumo kontrolė, įskaitant atitinkamą veiksmų laisvę. Kitaip tariant, kiek aktyviai jūs svarstote žmogaus teises, yra labai svarbu išsamiai konvencijos klausimų analizei. Kai buvęs Teismo pirmininkas seras N. Braca susitiko su Jungtinės Karalystės parlamento Jungtiniu žmogaus teisių komitetu, jis pripažino, kad nors nacionaliniai teisėjai yra tikri Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų partneriai, reikia skatinti dialogą su panašiais nacionalinių parlamentų žmogaus teisių komitetais. Aš pats neseniai pateikiau įrodymą Jungtinės Karalystės parlamento Jungtiniam žmogaus teisių komitetui dėl vyriausybės planų peržiūrėti Jungtinės Karalystės nacionalinius teisės aktus žmogaus teisių srityje.
Dabar norėčiau grįžti prie kitos temos. Norėčiau grįžti prie klausimo, kurį paminėjau pradžioje, nes labai svarbu tai svarstyti matant, kas vyksta Europoje. Tai yra pliuralizmo, tolerancijos ir plačių pažiūrų, kaip demokratinės visuomenės požymių, svarba. Teismas laikosi nuomonės, kad nors asmeniniai interesai kartais turi būti pavaldūs grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada laimi. Viešoji nuomonė nėra koziris. Yra puikus pasakymas. Tai buvo pasakyta vieno iš buvusių teisėjų ir verta jį dar kartą paminėti: demokratija vertina visus vienodai, net jeigu to nedaro dauguma. Demokratija vertina visus vienodai, net jei dauguma to nedaro. Demokratija nėra mažoritarizmas. Demokratijos sąvoka yra įtrauki, ji įtraukia visus žmones, į visus juos atsižvelgiama. Tai yra pagrindinis Europos Žmogaus Teisių Teismo akcentas kalbant apie pliuralizmą. Siekiant socialinės sanglaudos, būtina darni skirtingą tapatybę turinčių asmenų ir grupių sąveika.
Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į teigiamą valstybių pareigą užtikrinti veiksmingą naudojimąsi konvencijoje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis. Ši teigiama pareiga yra ypač svarbi atžvilgiu tų asmenų, kurie laikosi nepopuliarių pažiūrų arba priklauso mažumoms, pavyzdžiui, seksualinėms ar religinėms mažumoms, nes tokie žmonės yra labiau viktimizuojami. Mūsų demokratijos kokybė vertinama pagal tai, kaip mes gerbiame tuos, kurie yra pažeidžiamiausi. Demokratija reiškia pagarbą visiems, ne tik stipriausiems. Būtent šiame kontekste ir vadovaudamasis tokiu požiūriu Teismas nagrinėja skundus dėl diskriminacinio požiūrio.
Konvencijos 14 straipsnis užtikrina lygybę prieš įstatymą. Tai yra pagrindinis Lietuvos konstitucinės teisės principas, kaip ir kitose šalyse, bet tai turi būti įgyvendinta praktiškai. Pavyzdžiui, Teismas yra nustatęs, kad skirtingas požiūris dėl lyties ar seksualinės orientacijos turi būti grindžiamas ypač rimtomis priežastimis. Skirtingas požiūris, grindžiamas tik seksualinės orientacijos sumetimais, pagal konvenciją yra nepriimtinas. Taip yra pasakęs Teismas. Iš tiesų per pastaruosius kelis dešimtmečius Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo pradininku aiškindamas konvenciją LGBT asmenų atžvilgiu. Teismas tapo kitų nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudencijos šaltiniu.
Norėčiau paminėti svarbią bylą P. Beizaras ir M. Levickas prieš Lietuvą, tai yra 2020 metų byla. Joje nagrinėjami neapykantos nusikaltimai internete. Šiais laikais tai yra ypač paplitęs dalykas. Mes visada galvojame, kad internetas bus didžiulė laisvė mums išreikšti savo mintis, bet, deja, tai tampa sudėtinga vieta, kur vyksta nusikaltimai. Čia buvo pažeistas konvencijos 14 straipsnis ir 8 straipsnis, Teismas nustatė, jog ieškovai patyrė diskriminaciją dėl savo seksualinės orientacijos. Be kita ko, pabrėžė, kad ieškovų seksualinė orientacija turėjo įtakos tam, kaip su jais elgėsi valdžios institucijos, o tai, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo akivaizdi nepritarimo jų homoseksualumui išraiška.
Kita byla, kurią norėčiau paminėti, taip pat svarbi byla, tai yra „Romuva“ prieš Lietuvą. Ši byla buvo iškelta dėl to, kad šis parlamentas atsisakė suteikti pareiškėjai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Konstatavęs, kad buvo pažeistas 14 straipsnis kartu su 9 straipsniu – tikėjimo laisve, Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad atsisakydamos pripažinti pareiškėją religine bendrija valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl pareiškėja traktuojama kitaip nei kitos panašios religinės bendrijos.
Svarbu pakartoti ir pacituoti tai, ką pasakė Teismas šioje byloje: „Tikras religinis pliuralizmas yra gyvybiškai svarbus demokratinės visuomenės išlikimui. Valdžios institucijų užduotis yra ne pašalinti įtampos priežastis, panaikinant pliuralizmą, bet užtikrinti, kad konkuruojančios grupės būtų pakančios viena kitai.“ Kaip suprantu, šis sprendimas dar turi būti įgyvendintas, tikiuosi, kad tai bus padaryta ateityje.
Ponios ir ponai, baigdamas norėčiau pasakyti, kad man, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkui, ir jums, (…), didžiulė garbė kreiptis į jus, į tokius garbingus asmenis, dirbančius tokį svarbų darbą savo šaliai. Pastaraisiais metais jūs pademonstravote norą plėtoti platesnę ir labiau į parlamentą orientuotą subsidiarumo koncepciją. Sustiprindamas subsidiarumo sąvoką Teismas skatina valstybes nares geriau vykdyti savo įgaliojimus pagal konvencijos 1 straipsnį, tai yra garantuoti visiems jurisdikcijai priklausantiems asmenims žmogaus teises ir laisves.
Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų mes nebuvome tokioje situacijoje, kokią išgyvename dabar. Dabar mes visi, dirbantys teisės viršenybės skatinimo srityje, demokratijos skatinimo srityje, turime stengtis tęsti savo tradiciją, kuri buvo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Tarybos evoliucijos pagrindas. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamam Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkui už jo pasisakymą.
10.34 val.
2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 preambulės, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 21 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1499 (pirmasis svarstymas)
Gerbiami kolegos, kviečiu grįžti prie šios dienos darbotvarkės. Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1499. Tai yra pirmasis svarstymas ir kviečiu diskutuoti. Diskutuoti užsirašė… Atsiprašau, pirmiausia, žinoma, komitetų pranešėjai. Pirmiausia turėtų komiteto išvadą pristatyti M. Majauskas – Biudžeto ir finansų komiteto bei Europos reikalų komiteto. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas išsamiai diskutavo, ne vieną kartą buvo susirinkęs formaliai ir neformaliai, kalbėjosi apie tai, kokios yra reikalingos priemonės, siekiant suvaldyti infliaciją, kokios yra reikalingos priemonės, siekiant amortizuoti, tai yra sušvelninti, infliacijos padarinius. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šis biudžeto paketas ir yra sudarytas būtent iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – didinamos pajamos mažiausiai uždirbantiems ir labiausiai pažeidžiamiems. Pajamų didinimo tempas yra toks, koks yra ir kainų augimo tempas. Kainos auga vidutiniškai 15 %, atitinkamai tiek vidutiniškai auga ir pensijos, bazinė socialinė išmoka, neapmokestinamasis pajamų dydis, mažiausiai uždirbančių asmenų pajamos, siekiant užtikrinti, kad nesumažėtų perkamoji galia. Tai reikia daryti todėl, jog infliacija skaudžiausiai kerta būtent tiems, kurie gauna mažiausias pajamas. Jie turi ribotus resursus, jie neturi santaupų, todėl neretai turi apriboti būtiniausius poreikius, įskaitant ir maistą, komunalines paslaugas ar higienos priemones. Todėl pagrindinis dėmesys ir turi būti labiausiai pažeidžiamiems. Būtent tai atliepia šis biudžeto tikslinimas.
Antroji dalis yra susijusi su subsidija gyventojams, siekiant sumažinti elektros ir dujų kainų augimą buitiniams vartotojams ir verslui. Šiuo sprendimu yra mažinama infliacija. Verta atkreipti dėmesį, jog pasiūlymų tobulinti biudžetą iš Seimo narių ir komitetų beveik negauta, todėl reikia manyti, jog ir abejojančių, ar pritarti šiam biudžeto tikslinimui, bus nedaug.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, jog jau netrukus bus pradėtas rengti ateinančių metų, 2023 metų, biudžetas, kur mūsų laukia lygiai tie patys iššūkiai. Sparčiai augančios kainos darys spaudimą toliau reikšmingai didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus bei socialines išmokas. Jeigu pažiūrėtume, viešajame sektoriuje yra apie 367 tūkst. darbuotojų, vidutiniškai gaunančių 1 tūkst. 500 eurų atlyginimą. Jeigu būtų siekiama išlaikyti jų perkamąją galią nesumažėjusią, tam reikėtų mažų mažiausiai dar papildomai 600 mln. eurų prie esamų įsipareigojimų ateinančių metų biudžete. Pridėkime kompensacijas, bazinę socialinę išmoką, valstybės remiamas pajamas, minimaliosios mėnesinės algos didinimą. Kiekvienais metais dabar jau didiname ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Turėsime dar vieną – bent jau 1 mlrd. apimties poreikį užtikrinti, jog infliacijos padariniai būtų švelninami ir ateinančiais metais. Tame kontekste mes girdime Europos Centrinio Banko sprendimą didinti palūkanas. Klausimas yra: ne ar, o kada tai bus padaryta? Tai vėsins ekonomiką, lėtins investicijų augimą ir pristabdys naujų darbo vietų kūrimą.
Todėl apibendrindamas norėčiau pasakyti, jog iš tiesų mūsų laukia akmenuotas kelias ir tam turime ruoštis. Todėl galvojant apie ateitį bus ypač svarbu investuoti ne tik į gynybą ir socialinės atskirties mažinimą, bet ir į švietimą. Tai didintų ekonomikos konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms, nes pinigai eina paskui idėjas ir žmogų, o ne atvirkščiai. Todėl norėdami pritraukti investicijų ir užtikrinti naujų darbo vietų kūrimą turime galvoti apie investicijas į švietimą ir kompetencijas, rengdami ateinančių metų biudžetą.
Labai ačiū. Balsavimas buvo toks. Išdiskutavęs Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą pritarti šiam įstatymo projektui. Rezultatai buvo: 8 komiteto nariai balsavo už, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ar galėtumėte taip pat pristatyti Europos reikalų komiteto išvadą?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas taip pat išsamiai diskutavo, dalyvavo nemažai Vyriausybės atstovų. Buvo pristatytos Finansų ministerijos, Susisiekimo ministerijos pozicijos. Taip pat dalyvavo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai. Šiam projektui taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komitetų išvadas. Dabar norėčiau pakviesti R. Budbergytę, kad pristatytų Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Audito komitetas balandžio 25 dieną posėdyje svarstė projektą Nr. XIVP-1499 ir, atsižvelgdamas į būtinybę nedelsiant reaguoti ir imtis skubių priemonių Rusijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltos geopolitinės krizės sąlygotiems neigiamiems socialiniams ir ekonominiams padariniams sušvelninti, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
Tačiau komitetas savo išvadoje taip pat pabrėžė, kad, pirma, siekiant didinti šalies fiskalinį tvarumą ir vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti besitęsiantį reikšmingą struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ir skolos augimą, kurį šuo metu didele dalimi sąlygoja įvairūs dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą padidėjusio geopolitinio neapibrėžtumo, taip pat nestabilios pasaulinės epidemiologinės padėties susidarę veiksniai, raginti Vyriausybę neatidėlioti ir kuo anksčiau parengti detalų planą, kuriame būtų numatyti išaugusiems valstybės finansiniams įsipareigojimams dengti būtini papildomi ilgalaikiai pajamų šaltiniai, leisiantys ilgalaikėje perspektyvoje subalansuoti viešuosius finansus, ir pradėti šį planą įgyvendinti.
Antra, atkreipti Seimo, ypač Biudžeto ir finansų komiteto, dėmesį, kad formuojama praktika, kai Vyriausybės pateikti patikslintų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektai Seime yra svarstomi nesulaukus atsakingų institucijų, tai yra Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko, išvadų, kurių pateikimo Seimui per 15 darbo dienų terminas nustatytas Seimo statute, Valstybės kontrolės įstatyme, taip pat Biudžeto sandaros įstatyme. Ši praktika yra ydinga, nes sprendimų priėmėjams nesudaromos sąlygos susipažinti su šių institucijų atliekamais planuojamų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių ir galimų rizikų vertinimais. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nė vienas, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai pranešėjai. Kviečiu K. Starkevičių pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Gerbiamą K. Starkevičių kviečiu pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas išnagrinėjo, apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Pranckietį pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir pateikė išvadą. Sprendimas yra toks: pritarti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1499 pagal Kaimo reikalų komiteto kuruojamas sritis ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą. O Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas yra toks: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 143 tūkst. eurų, perskirstant Žemės ūkio ministerijos asignavimus, kurie buvo skirti gyvūnų augintinių ženklinimui. Pasiūlymas yra susijęs su introdukuotais, įvežtais iš Ukrainos gyvūnais. Komitetas balsavo dėl viso biudžeto ir vienbalsiai pritarė šiam biudžeto projektui: už – 7.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą.
Kviečiu M. Lingę, kad pristatytų Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas balandžio 20 dieną apsvarstė pateiktą projektą ir bendru sutarimu pritarė, kad būtų pritarta iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal galėtų G. Surplys pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą?
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė ir projektui, ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Jušką, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Gerbiamas Ričardai, gal galėtumėte pristatyti komiteto išvadą?
R. JUŠKA (LSF). Komitetas balandžio 20 dieną apsvarstė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimus. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos ir komiteto pasiūlymus.
Komiteto siūlymų esmė. Pirma. Atskira eilute išskirti VRK skiriamas papildomas lėšas politinėms partijoms finansuoti pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį. Pagrindinis komitetas pritarė. Taip pat skirti papildomą finansavimą VTEK likusią šių metų dalį naujoms pareigybėms, iš esmės skirtoms analitinėms funkcijoms vykdyti, finansuoti. Pagrindinis komitetas nutarė svarstyti Vyriausybėje. Trečia. Atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą, kad būtų užtikrintas teisingas pajamų kompensavimas savivaldybėms dėl prognozuojamų GPM netekčių. Pagrindinis komitetas siūlo svarstyti Vyriausybėje. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, komitetų išvados yra pristatytos. Pereiname prie diskusijos. Frakcijų vardu užsirašė kalbėti daug Seimo narių. Pirmoji frakcijos vardu kalbės R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas yra parengtas siekiant sušvelninti tuos neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius dėl kainų augimo, kurį sukėlė tiek geopolitinė krizė, tiek pandemija. Vyriausybė su pasiūlymais neabejotinai vėluoja, nes jau dabar dalis žmonių jaučia nepriteklių – tiek energetinį, tiek ir nepakankamos perkamosios galios. Kainos auga kaip ant mielių. Vyriausybė taip pat forsuoja ir jo priėmimą, tai yra formuojasi, kaip pabrėžė Audito komitetas, ydinga praktika, kai biudžeto projektas svarstomas komitetuose, nesulaukus atsakingų institucijų išvadų, pagal Seimo statutą, per 15 darbo dienų.
Ačiū Dievui, kad institucijų atstovai pasidalino išankstinėmis savo įžvalgomis. Jos yra labai iškalbingos ir, sakyčiau, iš dalies keliančios nerimą. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad dalis teikiamų antiinfliacinių priemonių yra socialiai neteisingos, nes dalis pinigų, skolintų, nukeliaus verslo įmonėms ir gyventojams, kurių pajamos nėra mažos.
Siūloma elektros ir dujų kainų dalies kompensavimo schema nėra taikli, kaip pastebi Lietuvos bankas, yra labai brangi, nes tai yra 570 mln. žmonėms ir 120 mln. įmonėms. Lietuvos bankas pasiūlė, kaip būtų galima šias lėšas suprojektuoti racionaliai, atkreipdamas dėmesį į tai, kad komunalinių išlaidų dalis visose išlaidose reikšmingai mažėja didėjant namų ūkio pajamoms. Jeigu priemonę Vyriausybė sutaiklintų, tai sutaupytų išlaidų ir jas būtų galima skirti žmonių perkamajai galiai didinti, pavyzdžiui, NPD didinant arba įvedant PVM lengvatą būtiniausiems maisto produktams.
Socialdemokratai galvoja, kad laikas NPD susieti su minimaliąja mėnesine alga, jos dydžiu, tuomet NPD didėtų automatiškai, o dabartinis valdžios priemonių repertuaras – išmokos ir kitos išmaldos – yra ne tik per didelė našta viešiesiems finansams, bet taip pat kartais būna ir socialiai neteisingas. Taip pat į tai atkreipia dėmesį ir Lietuvos bankas. Socialdemokratai projektą dėl NPD susiejimo su minimaliąja mėnesine alga yra senokai įregistravę.
Noriu atkreipti, kolegos, jūsų dėmesį į tai, kad teikiami rodiklių įstatymo pakeitimai neparodo tikro ir teisingo viešųjų finansų vaizdo. Planuojamas 2 mlrd. 377 mln. deficitas, bet dalis asignavimų yra paslėpta keičiant pateikto projekto 9 straipsnį kaip išlaidos iš skolintų lėšų. Vadinasi, Vyriausybės nuožiūrai paliksime 600 mln. Gal tai yra dėl noro parodyti mažesnį deficitą, koks yra dabar rodomas? Bet kas galėtų paneigti, kad tai tiesiog patogus rezervas, kurį naudodama Vyriausybė prieš savivaldos rinkimus galės daryti įspūdį rinkėjams. Taigi, jei žinome skolinimosi tikslus, kodėl nežinome asignavimų valdytojų? VK taikliai apie tai pasisako, o Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Vyriausybei nesuteikiama galių pačiai pakeisti biudžetą. Taigi apeidama Seimą Vyriausybė disponuos savo nuožiūra didelėmis lėšomis.
Taip pat labai noriu atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol neturime tvarių pajamų didinimo šaltinių ir viskas eina, visi mūsų gana ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, iš skolintų lėšų. Tų mokestinių pakeitimų mes nesulaukėme, nes visą laiką tam yra ne laikas. Taigi šiuo metu vyksta svarstymas ir iš tiesų manau, kad galėtų Vyriausybė išgirsti, ką pasiūlė Lietuvos bankas, kaip būtų galima suprojektuoti, padaryti taiklesnę tą priemonę dėl elektros ir dujų kainos dalies kompensavimo. Iš tiesų tikimės, kad išgirs ir mūsų visų Seimo narių siūlymus apie tai, kaip iš tiesų mes socialiai teisingai galime padidinti žmonių perkamąją galią, kad iš tiesų galėtų atlaikyti tą infliaciją, kuri dar ir neparodė tikriausiai savo tikrojo veido, ir iš tiesų padaryti taip, kad galėtume išgyventi šitą laiką iš tiesų racionaliai ir teisingai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kalbės A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, kalbėsiu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos vardu. Norėčiau paliesti keletą svarbių akcentų, kurie, aš manau, yra labai svarbūs visiems Lietuvos žmonėms.
Pirmiausia tai, kad Lietuva jau beveik pusę metų pirmauja Europos Sąjungoje pagal infliacijos lygį. Infliacijos lygį šalyje lemia ne vien tik pasaulinės energetinių išteklių kainos, taip pat ir mažmeninės nacionalinėje valstybėje, manau. 2022 metų kovo mėnesį infliacija Lietuvoje buvo 15,7 %. Atkreipkite, mielieji, dėmesį, Europos Sąjungoje tik 6,2 %, euro zonos šalyse tik 5,9 %, o kaimyninėse šalyse – Suomijoje ir Švedijoje tik 4,4 %. Aš nematau Finansų ministerijos, nei Vyriausybės, nei valdančiosios daugumos išsamios analitinės medžiagos, kuri galėtų būti paremta Europos Sąjungos šalių patirties studijomis kovojant su infliacija.
Dabar konkrečiai norėčiau pereiti prie Vyriausybės siūlomo paketo priemonių kovai su infliacija. Pirma. Manau, netikslinga į vieną priemonių paketą suplakti antiinfliacines energetinės nepriklausomybės stiprinimo ir socialinių išmokų indeksavimo priemones.
Antra. Antiinfliacinių priemonių pagrindinis bruožas yra taiklumas ir priemonių diferenciacija. Išaugusios infliacijos pasekmes mažinančios priemonės Europos Sąjungos valstybėse narėse jau buvo pateiktos 2022 metų vasario mėnesio pradžioje, tačiau mūsų Vyriausybės siūlomų priemonių pakete į Europos Sąjungos šalių patirtį visiškai neatsižvelgiama ir net, galima sakyti, daroma priešingai – siūloma taikyti universalius kompensavimo mechanizmus. Energijos kainų augimo kompensavimas visiems gyventojams pagal realias išlaidas, manau, finansiškai yra neatsakingas ir socialiai žalingas, nes labai didina valstybės išlaidas ir didina, noriu pabrėžti, nelygybę ir socialinį neteisingumą. Jeigu yra būtinumas tokio pobūdžio pagalbą taikyti visiems, tai beveik nėra taikoma jokioje Europos Sąjungos šalyje, būtina nustatyti tam tikrą ribą, orientuotą į vidutinio Lietuvos namų ūkio vartojimo lygį.
Galėčiau pateikti kelių Europos Sąjungos šalių pavyzdį. Pavyzdžiui, Estija, Čekija. Matome, kad yra nustatyta kaina, pavyzdžiui, 12 centų už kilovatvalandę. Valstybė kompensuoja sąskaitą už elektrą, jeigu bus suvartota daugiau kaip 650 kilovatvalandžių. Analogiškas yra ir numatytas kompensavimas už dujas, jis siekia 65 eurus už megavatvalandę, kai dujų yra suvartojama iki tam tikro lygio. Analogiška situacija yra Čekijoje, kur numatytos kompensavimo išimtys senjorams, šeimoms, auginančioms du vaikus, vienišoms motinoms ir taip toliau. Aš norėjau tą akcentą pabrėžti.
Taip pat numatytas dujų kainų augimo kompensavimas verslui, bet būtina, aš manau, numatyti mechanizmus ir užtikrinti, kad elektros ir dujų pabrangimas nebūtų įkalkuliuojamas į prekių ir paslaugų kainą, jeigu tu verslui gavai valstybės paramą. Dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio pritarčiau. Manau, ateityje galėtų būti taip, kad NPD būtų lygus minimaliajai mėnesinei algai.
Dabar norėčiau pakalbėti apie didėjančias valstybės biudžeto išlaidas ir augantį fiskalinį deficitą, jis yra numatytas 4,9 % nuo bendrojo vidaus produkto. Kad nebūtų sakoma, kad tai yra opozicijos kritika, remsiuosi tik Lietuvos banko, Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos komunikato pateikta medžiaga.
Dar praeitais metais, svarstant 2022 metų valstybės biudžeto įstatymo projektą, tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija komunikate pabrėžė, kad perteklinis einamųjų išlaidų augimas Lietuvoje yra didžiausias euro zonoje ir Europos Sąjungos šalyse. Kokią situaciją turime šiuo metu? Viešuosiuose valstybės finansuose valdžios sektoriaus pajamos auga sparčiausiai tarp euro zonos valstybių ir Europos Sąjungos valstybių, tačiau, mielieji, čia turime suprasti, kad dalis tų pajamų yra infliacinės pajamos ir trumpalaikio pobūdžio, o valdžios sektoriaus ilgalaikės išlaidos toliau auga. Neto reiškia, kad valstybės sektoriaus išlaidų augimas viršija tvaraus augimo ribas ir valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykio augimas laikinas, susijęs su netvariomis augančiomis sektoriaus išlaidomis. Grįžus prie fiskalinės drausmės taisyklių taikymo, išlaidų augimas privalės būti reikšmingai apribotas, todėl pajamų ir BVP santykis grįš prie daugiametės tendencijos (kiek mačiau, Vyriausybė planuoja, kad kitais metais fiskalinis deficitas bus 2,4 %), struktūriniam deficitui valdyti bus reikalingos papildomos pajamų priemonės.
Baigdamas noriu pasakyti ir priminti, ypač valdžios atstovams, tokį paprastą dalyką. Netgi kolegijose studijuojantiems ekonomiką aiškinama, kaip elgtis su viešaisiais finansais. Yra auksinė viešųjų finansų valdymo taisyklė, kad racionalus išlaidų planavimas visada turi būti pagrįstas tvariomis ilgalaikėmis pajamomis.
Pasakysiu dar vieną pastabą. Kai kurių komitetų pirmininkų buvo pasakyta, kad rezervo lėšos nebus naudojamos šiais metais. Bet matau, kad papildomai iš skolintų lėšų bus panaudota 607,2 mln. eurų, iš Rezervo fondo bus panaudota 132,6 mln. eurų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu kalbės R. Žemaitaitis. O toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pavaduotojau, gerbiami kolegos, per mano Seimo darbo praktiką matau antrą kartą tokį, sakyčiau, netgi makabriškai gudrų planą, kaip prastumti biudžetą. Kai tuo metu buvo mūsų valdančioji dauguma, vadovaujama S. Skvernelio, mes tokį labai nedidelį pakeitimą bandėme daryti dėl Krašto apsaugos ministerijos. Tada padarėme pažeidimą, nesulaukėme nei Valstybės kontrolės, nei Lietuvos banko pastabų, nurijome gurkšnį, viskas gerai. Bet kad šitaip chamiškai stumtų mūsų Vinco Kudirkos aikštės vadovė, aš dar nesu matęs. Nėra Valstybės kontrolės išvados, nėra Lietuvos banko. Seimo statute yra labai aiškiai pasakyta: jeigu procedūros neišlaikomos, laikoma, kad norminis teisės aktas yra priimtas neteisėtai. Tokiu atveju bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir šitas aktas bus pripažintas kaip antikonstitucinis.
Mielieji konservatoriai, tie, kaip aš sakau, grabo gamintojai, kurie kritikavo S. Skvernelį ir tada kreipėsi dėl S. Skvernelio (dėl Vyriausybės, ar jis neturėjo iš naujo eiti su Vyriausybės programa, ir buvo pripažinta, kad buvo pažeidimas, ir turėjo vis dėlto eiti iš naujo), jūs lygiai tą patį padarysite. Praėjusią savaitę Vinco Kudirkos aikštės Eltonas Džonas šaukė ir siūlė man pažiūrėti į veidrodį, ir sakė: čia žviegia. Aš siūlyčiau dabartinei vadovei pažiūrėti, kas žviegia, o kas iš tikrųjų ką veikia. Nes praėjo lygiai ketveri metai, jūs lygiai tą patį darote.
Jeigu kalbama apie biudžetą, kad čia kažką padeda, mieli gyventojai, jums yra rodoma didelė špyga. O špyga rodoma todėl, kad lygiai prieš metus, dar kalbėdamas iš šitos tribūnos, gruodžio 13 dieną aš kalbėjau apie nepritekliaus biudžetą ir apie lengvatas, kurios bus taškomos. Ogi galime suskaičiuoti, vien lengvata viešbučiams, restoranams ir visoms kavinėms mums kainavo 90 mln. Dar negana to, matau praeitą savaitę užregistruotą pasiūlymą pratęsti restoranams, viešbučiams, kavinėms iki 2023 m. gruodžio 1 d. Keista, kad tai daro valdančioji dauguma. Ne opozicijos, bet valdančiosios daugumos atstovas. Ar jie turi tarybą, ar neturi tarybos – klausimas.
Kitas dalykas, lygiai prieš du su puse mėnesio iš šitos tribūnos kritikavau 9 % PVM lengvatą šildymui. Praėjo 2 mėnesiai, tas pats vadovas iš Vinco Kudirkos aikštės pabudo iš letargo miego ir sako: jo, padarėme didelę klaidą, reikia pataisyti. Prisimenu E. Gentvilo pasakymą, irgi čia iš tribūnos, kai sakė, taip, mes, Liberalų sąjūdis, nepritariame, nebalsuosime už PVM lengvatą šildymui, nes tai neatitinka realybės, iškraipo situaciją ir panašiai. Bet jūs kažkodėl balsavote. Ir niekaip nesuprantame, kaip tie Lietuvos žmonės yra tokie kvaili ir tiki šitais jų pasakojimais.
Dar įdomesnis dalykas, dabar kalbame apie biudžetą ir čia giriasi, kad didės pajamos. Paskaičiuokime, protingi kurmiai. Šiandien valstybės… Teisingai Algirdas replikuoja pastabą. Mes šiandien sakome: padidiname pensiją, neva ją indeksuojame. Mielieji mano, planuojama šių metų infliacija bus 14,7–15,2 %. Ar mes tiek pensiją indeksuojame? Ne. Dabar mes sakome, indeksuojame, NPD padidės 60 eurų, nes neva tiek ir įvyks infliacija. 60 eurų, mano skaičiavimais, nežinau, gal aš klystu, gal finansų ministrė turi kitokių skaičiavimų, lygiai 4,7 % padengia infliaciją.
Dabar kitas įdomesnis dalykas – valstybės tarnyba. Ar jūs matėte kada nors, kad didinamas valstybės tarnyboje bazinis atlyginimas? 200 tūkst. realiai dirbančių šitame sektoriuje žmonių parodoma špyga ir sakoma: jūs kvailiukai, jūs dar palaukite. Dar negana to, lygiai prieš 4 savaites vėlgi iš šitos tribūnos energetikos viceministrė pristatė Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą. Aš klausiu, kaip jūs planuojate suvaldyti brangstantį šildymą ir kitus panašius dalykus? Bet ką tuo metu daro Energetikos ministerija? Sėkmingai leidžia visus maistinius grūdus šiandien parduoti arba leisti naudoti kaip biokurą ir taip didina išlaidas, ir taip didina įkainius ir energetikos kainas.
Dabar yra kitas dalykas. Mes šiandien Lietuvoje turime pasirašę viešųjų pirkimų sutarčių už beveik 2 mlrd. Aš klausiu jūsų, konservatoriai, vienmandatininkai, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos atstovai, kaip jūs grįšite į savo rajonus ir kaip pažiūrėsite savo merams į akis? Mano žiniomis, šiandien statybininkai masiškai nutraukinėja sutartis, nes jūs net nesiruošiate indeksuoti tų sutarčių. Kelio tiesimo darbai buvo pasirašyti 2021 metais ir tai yra tęstinis dvejų metų projektas, o šiandien statybinės medžiagos, kaštai, darbuotojų atlyginimai ir panašiai pakilo 37 %. Jūs ką galvojate, surasite tokį idiotą verslininką, kuris bankrutuos šiandien savo noru, kad išgelbėtų jus? Ne. Aš atsakysiu, kas bus: prasidės viskio dėžutės, kurios buvo įprastos Liberalų sąjūdžiui. Ir kaip tai bus? Ateis verslininkas pas draugą merą, ateis verslininkas pas draugą administracijos direktorių, Vytautas teisingai sako, tęsis, jų partijoje, matyt, ir tęsiasi toliau. Ir kas atsitiks? Sakys: ar girdi, būk geras, susitariame tyliai, prie sutarties pasirašome priedą ir dabar mes čia padidiname. Mielieji, ką reikėjo daryti? Reikėjo automatiškai visoms, kurios yra su valstybinėmis pasirašiusios sutartį, automatiškai indeksuoti ne mažiau kaip 8 %.
O ką jūs darysite sveikatos sektoriuje? Šiandien sveikatos sektoriuje įmonės, laimėjusios gydymo įstaigose teikti paslaugas, ar maitinimą, ar patalpų valymą, ar šilumos tiekimą, ar komunalinių, ar panašiai… sutartys buvo pasirašytos šį mėnesį. O kas nors iš jūsų pažiūrėjo, kokias sutartis ligonių kasos pasirašė? Aš turėjau progą 2 savaites studijuoti ligonių kasose sutartis. Jos yra pasirašytos su dar 2020 metų įkainiais, kainomis ir tarifais. Sutartys yra pasirašomos dvejiems metams, metams į priekį. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip čia gyvensime?
Ir kitas, dar vienas yra lygiai toks pat dalykas, sakyčiau, pasityčiojimas iš žmonių, jeigu taip ūkiškai mes pasakysime, tai yra gelbėjimo paketas. Susipykstame su visais kaimynais ir sėkmingai kaimynų biznį leidžiame kelti. Prieš 10 dienų šioje plenarinių posėdžių salėje aš parodžiau, kaip iš Lenkijos galima užsisakyti prekes. Užsisakiau internetu prekes, sąmata išėjo beveik 890 eurų. Tos pačios prekės Lietuvoje, nes tai yra PVM lengvatinės prekės ir akcizinės prekės, man būtų kainavusios 1 tūkst. 600 eurų. Pristatymas į namus man kainavo lygiai 80 eurų. Dabar aš jums galiu pasakyti, kiek valstybė prarado ir kiek išlošė.
O baisiausia – kiek tolimųjų reisų, fūrų vairuotojai šiandien sumoka į Lenkijos biudžetą akcizo. Viena fūra palieka 290 eurų Lenkijos biudžete. Ar čia jūsų laimėjimas? Bet ne, ką pasako mūsų Vyriausybės Eltonas Džonas? Labai paprastą dalyką. Sako, gerbiamieji, Lietuva nėra juodadarbių darbas ar juodadarbių įdarbinimo šalis. Mes kursime aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus. Gerbiamieji, šiandien mums kaip niekad reikalingi fūrų vairuotojai, reikalingi statybų sektoriaus darbuotojai. Jeigu jūs galvojate, kad neišduodami leidimų ir tyčia dirbtinai stabdydami kažką laimėsite, tai jūsų dabartinis deficitinis biudžetas bus ne 2,4, bet 5 mlrd.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš tik tiek noriu pasakyti. Sustokite šiandien, kol galite, valdantieji, paimkite pertrauką ir sulaukite Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvadų.
PIRMININKAS. Pastebėsiu, kad tos preliminarios išvados yra. (Balsas salėje) Audito komitete mes tikrai jas turėjome, pasidomėkite.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Pirmininke, nemeluokite, išvadų nėra, yra tik jų įžvalgos. O įžvalgos nėra išvados. Puikiai, pirmininke, žinote, daug metų dirbate Seime, pagal Seimo statutą, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė privalo pateikti išvadas. Mieli Lietuvos gyventojai, dabar salėje vyksta melas, nes išvados nėra pateiktos. Ką aš daryčiau jūsų protu: paimkite pertrauką kuo greičiau ir nesiūbuokite šito laivo, nes aš pats asmeniškai kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą. Statute yra aiškiai parašyta – išvada.
PIRMININKAS. Jeigu jūs norite, kad žmonės negautų tų padidintų pensijų ir kitų išmokų, tai galite kreiptis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Žmonės negauna jau seniai, nuo praeitų metų, nei padidintų pensijų, nei nieko. Ką padarė jūsų 9 % šilumos lengvata, VRP iki 141 euro pakėlė.
PIRMININKAS. Norite, kad ir toliau negautų, tai sveikinu su tokiais sumanymais. V. Ąžuolas dabar jau iš tribūnos frakcijos vardu.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritariu prieš tai buvusiems, pasisakiusiems kolegoms, bet išeina tokia situacija: blogam šokėjui ir batai trukdo. Dėl išvadų, dėl visų kitų dalykų, pasirodo, čia kažkas kaltas, kažkas kažko nepadarė. Biudžeto ir finansų komitete svarstome, nėra išvadų. Laba diena. Situacija tai tokia. Bet kai tu jautiesi nebaudžiamas, jeigu tu gali pažeidinėti žmonių konstitucines teises, tai ar sudėtinga pažeidinėti Statutą ir kitus įstatymus? Nesudėtinga. Viską galima paslėpti kaip reikia. Jeigu dar turi didžiosios žiniasklaidos stogą, tai išvis gali daryti ką nori. Realybė mūsų Lietuvos yra tokia.
Bet klausimas, kiek kainuoja valdžios nesugebėjimas prognozuoti, išvis nenuspėjama politika? Net jau yra posakiai: kai konservatoriai, liberalai valdžioje, tai biudžetas per metus vieną kartą bus atidaromas, galbūt ir du kartus bus atidaromas. Tai jau tapo tradicija ir įprasta.
Antiinfliaciniai paketai. Kitos valstybės jau antrą, trečią paketą teikia, mes dar tik apie vieną pradėjome galvoti. Gerai, jeigu nėra fantazijos, kaip tai padaryti, pasiklauskime estų, pasiklauskime kitų valstybių, kaip tai daro. Turbūt būtų paprasčiau. Bet šiuo atveju irgi turbūt logikos ieškoti nereikia. (Balsas salėje) Gerai, kad atidarė, bet esmė, kad buvo galima tai padaryti anksčiau. Kažkodėl nepadarė. (Balsas salėje) Ne, aš esu galbūt tas senamadiškas vyras, gerbiu moteris, gerbiu finansų ministrę moterį, bet aš puikiai suprantu, kad daug dalykų priklauso ne nuo jos sprendimų. Kad ir ką ji norėtų padaryti, bet kaip premjerė pasakys, taip ir turės būti. Deja, taip jau būna. Bet iš tikrųjų kiek kainuoja tie valdžios veiksmai mums patiems. Netgi palyginkime ankstesnę Vyriausybę ir dabartinę Vyriausybę. Ankstesnė Vyriausybė sugebėjo skolintis už 0,2 %, dabar jau skolinasi už 2 %, vadinasi, dešimt kartų daugiau. Tai turi pasekmių. Ką verslai sako? Lietuva yra neprognozuojama politinė valstybė, geriau čia neinvestuoti, palaukti, kol ateis kiti rinkimai. Pasekmės bus didžiulės.
Dabar žiūrime į kompensacijas elektros ir energetikos kainų. Atrodo, gražu, kompensuojame. Bet kur šiuo atveju logika? Liberalkonservatoriai liepia valstybinėms įmonėms padidinti elektros kainą 25 %, prievarta padidinti, kad žmonės mokėtų daugiau, o po to sako, mokėsime kažkokią dalį kompensacijos. Tada visus vartotojus prievarta išvaro mokėti dvigubai daugiau ir mes sakome, žinokite, valdžia bus labai gera, jus išgelbės, jūs ne 100 % daugiau mokėsite, o tik 50 % daugiau mokėsite. Tai gal reikėjo viską atšaukti, neišvaryti ir viskas būtų buvę paprasčiau? Dabar žiūrime į visą tą paketą. Na, suprantama, kad reikia pateikti gražius skaičius – virš 2 mlrd., na, bet jeigu išmeti renovaciją, saulės energetiką ir kitus dalykus, tai belieka tik pusė sumos. Susidaro toks vaizdas, jeigu nebūtų biudžeto persvarstymo, tai Lietuvoje nebūtų renovacijos, nebūtų saulės energetikos ir nebūtų kitų dalykų. Taip išeina, nes pernai nesugebėjo to suplanuoti. Ir galime daug tų dalykų sakyti.
Pasidžiaukime didėjančiomis pensijomis. Žinoma, pensininkai džiaugiasi, priemokos prie kompensuojamųjų vaistų išaugo kartais ir tie dvidešimt keli eurai to nepadengia. Valdantieji, atsimenu, kai dar buvo opozicijoje praeitoje kadencijoje, kritikavo vaiko pinigus, kad jie nereikalingi. Dabar jau sako, gerai, mes juos padidinsime. Bet iš tikrųjų mes einame į didžiulę duobę ir prarają.
Dar pernai, dar prieš daugiau kaip metus, Savivaldybių asociacija kreipėsi į Vyriausybę – ką darysite, auga statybų kainos, savivaldybės neturi iš ko prisidėti, nebus panaudota virš 500 mln. ES įvairių projektų. Ką atsakė finansų viceministras Biudžeto ir finansų komitete? Mes šiuo metu nematome reikalo kažką daryti. Pasirodo, statybos ne visos brango, o tik dalis brango, pasirodo, savivaldybės gali gyventi iš savo resursų arba reikia užkamšyti skyles iš padidėjusio biudžeto. Pavyzdys – Akmenės rajonas. Biudžetas padidės 400 tūkst. eurų, o skylė 7 mln. Na, pabandykite užkišti tą skylę. Neįmanoma. Ką sako… Aš pritariu iš tikrųjų Remigijui, statybininkai pasakė tiesiai šviesiai – arba nutraukiame sutartis ir viską sustabdome… Savivaldybės jau atsisako skelbti naujus konkursus, nes paskelbus konkursą 40–50 % didesnė kaina, viskas, nebeįmanoma to daryti.
Bet ką reiškia, jeigu visą tą ekonomikos traukinį mes sustabdome? Mes ateiname į didžiulę griūtį ir tada nepapasakos valdantieji, kad mes nieko negalėjome, mes nieko nemokėjome, mes nieko nepadarėme. Jie turi visas galimybes, bet nieko nedaro. Pavyzdys. Prie Finansų ministerijos yra VIPA, ji priklauso Finansų ministerijai. Finansų ministrė nustato tvarką, kaip ta agentūra skolins savivaldybėms, ji gali nustatyti įvairią tvarką. Į tą agentūrą (VIPA) galima įdėti 100 mln., 200 mln. ES lėšų – kiek reikia – ir naudoti finansų inžinerijai. Kitos Europos valstybės tai daro ir supranta, kad tai reikia daryti skubiai. Taip būtų išgelbėta apie 500–600 mln. ES projektų, bet Finansų ministerija sako, nematome reikalo kažką daryti. Tai gerai, jeigu griūname, tai griūkime visiškai. Tai iš tikrųjų asocijuojasi su vienu labai geru posakiu – nieko neturėsite ir būsite laimingi. Na, žinoma, iš K. Švabo Vyriausybė vėl turbūt gaus pagyrimą, kad labai gerai dirba, tik ar nuo to mums bus lengviau, ar nuo to mes gyvensime kitaip? Turbūt ne, bet, kaip gerai pasakė premjerė, pakentėkite iki kitų rinkimų, o ką jau sugriausime, tą sugriausime, kiti turės atstatinėti. Tai sėkmingai į šviesų rytojų.
PIRMININKAS. Diskusijoje pasisakys V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, vienintelis iš valdančiųjų čia diskusijoje, tai norisi apginti biudžeto projektą, pasakyti, kad geras biudžeto projektas, tokio ir reikėjo. Jeigu nebūtų tie iššūkiai atsitikę, kurie atsitiko (mes puikiai žinome, kokie atsitiko), to biudžeto patikslinimo ir nereikėtų daryti. Viskas būtų daug lengviau, jei ir karas Ukrainoje nebūtų prasidėjęs, ir naujų iššūkių nacionaliniam saugumui nebūtų iškilę, žaliavų grandinės nebūtų sutrūkinėjusios ir infliacijos nagai būtų mažiau aštrūs. Tikrai būtų geriau apskritai valstybės biudžetui ir šito patikslinimo tikrai nereikėtų, galėtume užsiimti kitais darbais. Bet reikia, nes tai įvyko ir čia tas biudžetas atliepia pagrindinius iššūkius, kuriuos paminėjau.
Aišku, niekam nėra smagu žiūrėti į biudžetą, kuriame šiais metais numatomas 4,9 % deficitas, ir nežinoti tiksliai, tik spėliojant apie Lietuvos ekonomikos būklę, kada mes galėsime tuos deficitus įveikti, pradėti mažinti valstybės skolą ir negyventi ateities kartų sąskaita. Bet čia tik norisi priminti, kad šis iššūkis, jei kalbėtume apie deficitą, kalbėtume apie valstybės išlaidas, gula ne tiek ant šios Vyriausybės pečių, bet jis gula apskritai ant valstybės vykdytos politikos nuo pat kovido krizės pradžios pečių, nes mes buvome ta valstybė, kuri būtent ekonomikai skatinti metė didžiausias lėšas Europoje.
Nevertinu, ar tai buvo gerai, ar blogai, išgyvenome iki šios dienos. Visi suprantame, kad visko buvo, buvo visokių tarpinių išvadų iš skirtingų institucijų, bet ir visos Europos šalys, taip pat ir nemažai Vakarų pasaulio šalių ne tik Europoje būtent tokią politiką darė. Man atrodo, kad mes galėsime tik per tam tikrą laiko distanciją iki galo sudėlioti taškus ant i ir įvertinti, kas buvo gerai, kas iš tikro buvo taisytina.
Gerai, kad mes didžiausią energijos dalį šiaip nukreipėme, jei kalbėtume apie šį biudžetą ir apie šį laikmetį, ne išmokoms dalinti į kairę ir į dešinę iš sraigtasparnio ar, pavyzdžiui, tų pačių degalų akcizui mažinti, buvo tokia idėja. Visa tai, mano galva, yra populizmas, kuris skamba išdidžiai (kaip antiinfliacinis skydas Lenkijoje), bet iš tikrųjų niekuo prie antiinfliacinių priemonių arba prie tvarios fiskalinės politikos neprisideda.
Gerai, kad daug energijos investuosime šiuo metu, galvodami ir diskutuodami, kas iš tikro gali apsaugoti Lietuvą nuo energetikos kainų augimo. Ta atsinaujinančios energetikos plėtra, ne tik finansinės, bet ir dereguliavimo priemonės, biurokratijos karpymas šioje srityje, man atrodo, yra ta linija, kuri gali išjudinti ne tik žaliosios, ne tik vietinės ir patikimos, bet ir apskritai pigesnės energetikos proveržį.
Gerai, kad NPD didinimas yra biudžeto projekte. Mes visada buvome už neapmokestinamųjų pajamų didinimą, nes tai yra akstinas žmonėms eiti dirbti, patiems savo uždirbtą duoną namo parsinešti, o ne laukti valstybės paramos ar ištiestos rankos.
Aišku, Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad energetinių išteklių kompensavimo priemonės, kaip ir buvo jau anksčiau pasakyta iš šios tribūnos, yra galbūt per plačios, gal per horizontalios ir valstybės biudžetui galėtų viskas kainuoti pigiau, jeigu jos būtų šiek tiek modifikuotos. Bet apskritai, sakykim, ši linija – valstybės išlaidų peržiūrėjimas, man atrodo, yra ta kryptis, prie kurios bet kokiu atveju reikės neišvengiamai grįžti, nes kalbėjimas apie papildomus pajamų šaltinius tikrai niekur nenuves.
Kodėl sakau, kad nenuves? Todėl, kad jau anksčiau spėliojant apie ateitį po kovido labai aiškiai matėsi, kad konkurencija, pavyzdžiui, dėl darbo jėgos tik dar labiau užvirs tarp Vakarų Europos valstybių ir viso pasaulio valstybių. Matome didžiulę vidinę migraciją Jungtinėse Amerikos Valstijose, matome tam tikrus migracijos pokovidinius ženklus ir Europoje. Vis didesnė žmonių dalis gali dirbti iš bet kur, tiesiog prie kompiuterio, ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti vieta kur nors po palme Tenerifėje.
Kas tada gali lemti, kad būtent ne ten, o čia jie sumokėtų savo mokesčius? Aš matau, kad tie saitai, kurie verčia, sakykim, mokėti mokesčius čia, gali mažėti, jeigu mes savo mokestinę aplinką nuspręsime bloginti. Ne tik kovido situacija, bet ir saugumo situacija to galvos skausmo nemažina. Neturime palmių, neturime 12 mėnesių gero oro, bet mes sukūrėme konkurencingą ekonomiką, ji eina kartu su gana geru ir gerėjančiu reguliavimu, ir mes sukūrėme gana patrauklią mokesčių sistemą. Jei ją bloginsime, išsimušime esminį ramstį, kuris dabar traukia Lietuvą į priekį, ir tada svajonė sukurti aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, neužstrigti vidutinių pajamų spąstuose, netapti tokia ramia pakraščio Europos provincija išnyks kaip dūmas, neblaškomas vėjo. Šio biudžeto kontekste kviečiu taip pat apie tai pamąstyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu paskutinis kalbės Darbo partijos frakcijos vadovas V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pradėsiu nuo to, kad jeigu kyla klausimų opozicijai, nereikėtų valdantiesiems sakyti, kad opozicija nori kažką stabdyti, opozicija nenori, kad pajamos augtų. Priešingai, jeigu kyla klausimų, tai mes turime ir norime į juos atsakymų.
Kalbant apie biudžetą, tai milžiniškas pažadų burbulas, taip galime jį pavadinti, nes tas planas, koks yra parengtas, greičiausiai neatitiks gyventojų lūkesčių. Jau nekalbu, kad visi tie sprendimai, kurie šiandien yra atnešti, tikrai smarkiai vėluoja. Didžioji dalis šiame plane numatytų priemonių neturi nieko bendro su infliacijos mažinimu arba labai mažai turi ką bendro, priešingai, gali dar labiau išauginti ir taip jau sparčiausiai Europos Sąjungoje augančias kainas. Akivaizdu, kad numatytas gyventojų pajamų didėjimas bus nepakankamas. Tas 16 ar 20 eurų mažiausias pajamas gaunantiems asmenims pajamų augimas tikrai neprisidės prie jų finansinio stabilumo. Ypač šiuo atveju, kai vėluojant sprendimams energetikos kainų burbulas tikrai tiems žmonėms šoktels bent jau 50 %, iki 50 %.
Darbo partijos frakcija yra nusivylusi Vyriausybės pateiktais skaičiavimais ir planu, nes gyventojams tenkanti našta tikrai nebus kompensuota arba bent jau ženkliai sumažinta, o kur dar premjerės rudeniniai pareiškimai iš šios tribūnos, bent jau toks planas buvo, kad šiems metams tas pajamų augimas, kokį mes patvirtinome rudenį pagal Vyriausybės pateiktą planą, turėjo augti tiek, kiek augs kainos šiais metais. Neatspėjo, nepataikė, bet argi tai būtų pirmas kartas, kai nepataiko. Gaila, kad valdantieji negirdi Lietuvos banko, jis pritaria Darbo partijos siūlymui, kitų, opozicinių frakcijų siūlymui, kad NPD turėtų būti lygus minimaliam atlyginimui, o juk sunkumų jau patiria ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantys asmenys. Finansų ministrės teiginiai, kaip ji pati teigia, kad daugiau nei 70 % dirbančiųjų pajus NDP padidėjimą, tačiau labai tyliai kalba, kad tas padidėjimas bus vos kelių eurų dydžio. Tad galbūt laikas baigti tą vaidybą ir pripažinti, kad mūsų siūlymai mažinti tą patį PVM būtiniausiems maisto produktams tikrai nebuvo veltui, o jūs atmetėte juos veltui.
Po pietų šiandien kalbėsime apie akcizo kurui mažinimą. Aš tikiuosi, kad užteks drąsos ir valios valdantiesiems iš principo jo neatmesti vien tik dėl to, kad teikia opozicija, nes, žinote, viskam yra arba visada, kaip teigia valdantieji, arba tai, kas yra teikiama opozicijos, tiems klausimams nėra laiko, ne laikas ir ne vieta tą dalyką daryti, nebent tai daro konservatoriai, o tada galima ir skubėti, kaip ir šiuo atveju.
Dar viena kylanti problema, apie kurią valdantieji tikrai nekalba biudžete arba kalba labai mažai, kad priemonės yra numatytos tiktai vidaus rinkai ir nieko nekalbame apie užsienio rinkas. O su jomis tikrai mes, su tomis problemomis, kurios ateis iš užsienio, susidursime. Vėl apie tai kalba Lietuvos bankas, tačiau Seimas ir Vyriausybė kažkodėl negirdi.
Kalbant apie Lietuvos apsirūpinimą maistu, darbo vietomis regionuose, apie tuos pačius mokesčius į biudžetą, mūsų frakcijos kolega V. Jukna, kiti kolegos užregistravo pasiūlymą, kuris paliestų visus labiausiai nukentėjusius žemės ūkio sektorius. Tikiuosi, kad valdantieji tikrai išgirs ir palaikys tą pasiūlymą. Dar kartą Seime registruosime svarbiausius savo projektus ir pasiūlymus, nors suprantame, kad valdantieji ir toliau sistemingai blokuos juos, tačiau dėsime visas pastangas ir derinsime opozicijos veiksmus, kad būtų imtasi tikrai adekvačių veiksmų šioje sunkioje Lietuvai situacijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems dalyvavusiems diskusijoje. Žinoma, finansų ministrė turi turėti teisę atsakyti į tą opozicinę kritikos laviną. Aš kviesčiau į centrinę tribūną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Išties įdėmiai klausiau visų pasisakančiųjų, gal norėčiau reaguoti į keletą pastabų. Pirmoji iš jų tikriausiai yra ta, kad dalis žmonių, dalis opozicijos teigia, kad paketas yra pavėluotas, ir manoma, vienos ar kitos šalys pateikė ankstesnius biudžeto pakeitimus. Tik noriu priminti, kad rengiant šių metų valstybės biudžetą buvo prognozuota ir buvo aišku, kad infliacijos lygis bus gana aukštas, todėl buvo numatytas ganėtinai didelis žmonių pajamų augimas – buvo didinama ir minimalioji mėnesinė alga 13,5 %, ir NPD buvo didinamas 15 %, pensijos buvo didinamos apie 10–12 %.
Tačiau kadangi įvyko kitas dalykas, jo prognozuoti turbūt buvo neįmanoma, tai yra karas, invazija į Ukrainą, vasario 24 dieną įvykus invazijai ir sulaukus naujų ekonominių prognozių, buvo parengtas naujas biudžeto atnaujinimas, kuris yra teikiamas dabar, jame reaguojama būtent į karo situaciją ir jos padarinius mūsų ekonomikai. Padariniai yra tokie, kad infliacijos lygis išties bus didesnis šiais metais, išaugusios energijos kainos išsilaikys ilgiau, ir dėl to yra siūlomi pakeitimai, kurie yra susiję su infliacijos pasekmių sušvelninimu, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimu, Ukrainos karo pabėgėlių išlaikymu ir su tuo, kad dėl sankcijų poveikio sumažėja „Lietuvos geležinkelių“ pajamos ir reikia išlaikyti kritinę infrastruktūrą. Tai su tuo yra susiję biudžeto pakeitimai.
Kitas kritikos elementas yra turbūt susijęs su tuo, kad sudedamos visos priemonės, kurios yra siūlomos biudžete, ir jos svarstomos kaip lygiavertės ir vienodos. Visgi norėčiau atkreipti dėmesį, kad jos nėra nei lygiavertės, nei vienodos. Tos priemonės, kurios yra susijusios su mokesčių pakeitimais ir ilgalaikiu žmonių pajamų didinimu, yra tvarios, ilgalaikės ir tęstinės. Tai reiškia, kad poveikis bus ir kitiems metams, todėl bet kokie papildomi mokestiniai pakeitimai turės poveikį ne tik šiais metais, bet ir kitais, ir dar kitais metais. Tuo tarpu didžioji dalis šio biudžeto pakeitimo, šio paketo, yra vienkartinės išlaidos, kurios yra būtent šiais metais. Tai yra energijos kainų kompensavimas, Ukrainos karo pabėgėlių išlaikymas bei sankcijų pasekmių mažinimas. Tuo tarpu tų priemonių, kurios yra tęstinės, poveikis yra apie 0,5 % bendrojo vidaus produkto.
Taip pat diskutuojant su Tarptautiniu valiutos fondu, ką rekomenduoja daryti tarptautinės institucijos, išanalizavusios visų šalių patirtis ir idėjas, kaip reikėtų švelninti infliacijos pasekmes, vis dėlto Tarptautinis valiutos fondas nesiūlo taikyti mokestinių priemonių, nes jos yra, kaip minėjau, ilgalaikės ir turinčios poveikį daugelio metų biudžetams į priekį. Todėl tai, kas yra siūloma, vis dėlto yra labiau susiję su momentinėmis pasekmėmis, tai yra vienkartinėmis išlaidomis.
Klausimas dėl to, ar priemonės ne pernelyg plačios, kodėl jos yra horizontalios ir nenukreiptos tik į pažeidžiamas grupes. Diskutuodami su kitomis šalimis matome, kad priemonės yra horizontalios, nes energijos kainų šokas yra ypač didelis. Nieko nedarant kainos išaugtų 2–2,5 karto ir tai išties ženkliai paliestų visų Lietuvos gyventojų kišenes, ne tik mažai uždirbančių, ne tik pensininkų, bet visų Lietuvos gyventojų, nes šokas, kainų augimas yra pernelyg didelis. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu ar žmonės, ar verslai norėtų pereiti prie tvaresnių energijos šaltinių, ne dujų ar kitaip pirkti elektrą, tam taip pat reikia laiko ir pinigų. Tuos pinigus, kuriuos sutaupys, užuot sumokėję už energiją, jie galės investuoti į energijos transformaciją ir pasikeisti savo turimas dabartines priemones.
Trečias dalykas, jį taip pat norėčiau paminėti. Kai yra lyginamas dabartinis šiame biudžete pasiūlytas pajamų augimas, jis kažkodėl lyginamas su metiniu infliacijos dydžiu. Tuo tarpu pajamų didinimas yra imamas tik šių metų pradžią lyginant su šių metų antra puse. Jeigu mes lyginame metinius dalykus, tai lyginkime metinius dalykus. Jeigu dabartinė infliacija, ne vidutinė metinė, bet metinė yra apie 15 %, tai taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad, lyginant su praėjusiais metais, po šių pakeitimų pensijos bus didesnės 15,5–16,5 %, minimalioji mėnesinė alga gaunantiems ją į kišenę dėl NPD didinimo ir dėl MMA didinimo bus didesnė apie 17,3 %, tai yra tikrai daugiau negu infliacija. Visos išmokos yra didinamos tiek, kad jos būtų didesnės bent 15 %, lyginant su praėjusiais metais. Akivaizdu, kad šie sprendimai padės išsaugoti žmonių perkamąją galią.
Taip pat buvo paminėti kiti aspektai, kad numatytas didelis skolinimosi limitas, neva taip manipuliuojant deficito rodikliais. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kadangi tai yra didelės rizikos išlaidos, skolinimasis tiems paminėtiems dalykams yra įtrauktas į valdžios sektoriaus deficitą.
Kitas aspektas, kad tai nedarys poveikio infliacijai. Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad mažinant energijos sąnaudas, tai yra numatant sprendinius, kurie kompensuos energijos kainų augimą, taip pat yra grąžinami įsiskolinimai, kuriuos gyventojai jau turi už praėjusius laikotarpius. Tokiu atveju tiesiog yra mažinama infliacija ateinantiems laikotarpiams, nes energijos kainos kitais laikotarpiais dėl šio priimto sprendimo bus mažesnės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už paaiškinimus. Dabar pagal Seimo statutą dėl biudžeto projekto mes nieko spręsti neturime šioje stadijoje. Tiesiog Vyriausybė gaus visus pasiūlymus, kuriuos sukaupė komitetai. Gegužės 10 dieną mes turėsime galbūt kiek nors patikslintą biudžeto projektą ir bus antrasis svarstymas.
11.30 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1500(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. XIV-746 „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1502(2) (svarstymas)
Toliau. Čia buvo du lydimieji projektai – Biudžeto sandaros įstatymo ir Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektai. Svarstymo stadija. Diskutuoti dėl šių projektų niekas neužsirašė, tik išklausysime komiteto pranešėją, pagrindinio komiteto pirmininką M. Majauską. Prašom. Iškart dėl abiejų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, yra dar du lydimieji projektai, Biudžeto ir finansų komitetas juos abu apsvarstė. Tai yra Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas, bus sudaromos lankstesnės galimybės Vyriausybei naudoti rezervą. Ir taip pat dėl konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių, čia mes šiek tiek aptariame, kaip atrodys ateities deficitas, kaip keisis, kokios bus reikalingos priemonės, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus finansų balansą, kad jis būtų subalansuotas. Artimiausius kelerius metus mes planuojame, kad deficitas išliks. Jeigu bus toliau didinamos išlaidos, turėtų būti numatytos ir tam tikros struktūrinį deficitą mažinančios priemonės. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas pritarė abiem projektams bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų nori kalbėti K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Aš pasisakysiu dėl abiejų projektų. Iš tiesų mes priimame tikrai labai svarbius projektus, didelį finansavimą kovojant su energetikos kainų kilimu. Čia kažkas norėjo daugiau paketų, sakė, kad kitos šalys jau antrą, trečią, ketvirtą ir penktą priėmė paketą, o mes tik pirmą, tad iš tiesų juokingas argumentas, nes turėtume vertinti tų paketų apimtį.
Apimtis biudžeto, kiek mes skyrėme energetikos kainoms suvaldyti ir kitiems dalykams, yra didžiulė. Galime lyginti su mūsų kariniu biudžetu, su mūsų gynybos biudžetu, su kitais ir pamatysime, kad jau tai beveik susilygina. Iš tiesų tai yra didžiulis krūvis tiek biudžetui, tiek Vyriausybei apskritai.
Ką aš dar norėčiau akcentuoti, labai pakviesti Vyriausybę pamąstyti ta linkme, kad su infliacija ir su kainų kilimu galima kovoti dviem būdais: arba didinant žmonių pajamas, arba ieškant, kaip padėti sutaupyti. Tai mažosios renovacijos procesai, kurie yra paprasti, greiti ir įgyvendinami per savaitę atskiruose daugiabučiuose, arba, kalbant apie šildymo kainas, investicijos į dabartines biokuro katilines, padedant joms naujausiomis technologijomis efektyviau panaudoti biokurą, tai irgi didelis energijos sutaupymas. Aš vis dėlto siūlyčiau dėmesį skirti ne vien tik pajamų didinimui, bet ir kaip mes galime mažinti išlaidas.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime nustatytu laiku, jis, akivaizdu, bus vėlesnis, negu nurodyta darbotvarkėje. Tikrai ne anksčiau kaip 12 valandą. (Balsai salėje) Sakau, ne anksčiau kaip 12 valandą.
11.34 val.
Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503(2) (priėmimas)
Toliau 1-4.1 ir 1-4.2 klausimai – Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503(2). Be abejo, po vieną projektą nagrinėjame, nes tai yra priėmimo stadija. Jokių pastabų ir pasiūlymų dėl atskirų straipsnių čia negauta. Tokiu atveju pagal Statutą dėl atskirų straipsnių mes balsuoti neprivalome, nebent kuris nors Seimo narys to reikalautų. Bet reikalaujančių nematau, tai balsavimo dėl straipsnių nereikia.
Dėl motyvų yra daug užsirašiusių už. Būtų gerai, kad bent dalis taupytų laiką ir išsibrauktų, bet aš pats to negaliu padaryti.
R. Baškienė kalba už.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Kalbėsiu trumpai, bet esmę vis tiek noriu pasakyti. Pensijų indeksavimas, beje, pradėtas jau ankstesnėse kadencijose, ir teisingas sprendimas, ir džiugu, kad yra tęstinis. Šiandien priimame papildomą pensijų indeksavimą prie mūsų jau buvusio, nustatyto nuo šių metų sausio 1 dienos. Aišku, visa esmė, koks procentas, kokiu procentu indeksuosime pensijas. Visada, aišku, galima teigti, kad tokios yra galimybės, tačiau taip pat turėtume atkreipti dėmesį ir į Lietuvos banko, ir į kitų ekspertų išvadas. Čia parašyta, kad šio pensijų indeksavimo nepakaks infliaciniam spaudimui amortizuoti. Aišku, papildomo indeksavimo ženkli suma – 120 mln. iš valstybės biudžeto ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Ar vis dėlto buvo galima skirti daugiau? Bandžiau šitą klausimą klausti, dėl šio klausimo aiškintis ir komitete. Ar įvertinome infliacijos augimą? Ar įvertinome visas galimybes amortizuoti visa tai? Ar pagalvojome apie žmones, kuriems išgyventi esant mažoms pensijoms to augimo reikia čia ir dabar?
Aiškinamajame rašte vėlgi rašoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos 2022 metais bus didesnės 145 mln. eurų. Lyg ir suformuojama mintis, kad galbūt buvo galima tikrai daugiau ir didesniu procentu indeksuoti. Pritardama vis dėlto šiam įstatymo projektui, kad tai papildomas finansavimas, kad taip daromas teisingas žingsnis, aš vis tiek viliuosi, kad mums dar pavyks sugrįžti prie pensijų didinimo ir kad tai galėsime padaryti ženkliau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Toliau – M. Lingė. Už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dar Valstybės kontrolė labai šviežioje savo ataskaitoje, vertindama ekonominės raidos tvarumą, tvirtumą, pastebėjo, kad infliacija labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią. Nepriėmus jokių sprendimų, be abejo, augtų skurdo rodikliai, atsirastų papildomos socialinės paramos poreikis, tai yra galbūt iš kitos kišenės, bet tų išlaidų turbūt būtų neišvengta. Kaip buvo paminėta, išmaldos epitetai buvo vartojami šioje salėje, šis sprendimas, pensijų indeksavimas, kaip tik kuria tvaresnį stabilumą žmonėms gauti periodines išmokas, stabilias išmokas, atitinkančias valstybės galimybes, neiškraipančias „Sodros“ biudžeto šių metų balanso. Tai nėra koks nors vienkartinis pabarstymas, kuris gal ir galėtų prilygti išmaldos apibūdinimui, kaip jau irgi buvo siūloma įvairių svarstytojų ir politikos dalyvių. Vieni sako, kad priemonės išties pavėluotos, pasiklausę dalies ekonomistų girdime, kad per ankstyvos dėl nežinomybės ir neapibrėžtumo, kur valstybė yra. Matyt, bendra išvada, kad priemonės yra pasiūlytos pačiu laiku, jos yra subalansuotos, atitinka dabartines galimybes.
Ar galėtų būti daugiau? Turbūt vėl išlieka ta nežinomybė, į kurią valstybė yra patekusi. Tai yra tikrai didelis klausimas, neatsakytas klausimas. Pernelyg didelis išlaidavimas taip pat būtų neatsakingas. Ši priemonė padeda, pasiveja pensijų indeksavimo didinimą šiems metams, padarytą nuo metų pradžios, tai yra papildomas, daugiau ar mažiau atitinkantis ir infliacijos lygį.
PIRMININKAS. Ir paskutinis – Seimo narys L. Kukuraitis. Už. Nėra. Labai gerai, taupome laiką. Pasisakė, kas norėjo. Dėl projekto balsuosime nustatytu laiku. Kaip minėjau, tai bus po 12 valandos.
11.39 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-749 1, 2, 5, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1504(2) (priėmimas)
Antras paketo projektas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1504(2). Taip pat priėmimas. Jokių pataisų neturime ir, manau, niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Taip ir yra. Dėl motyvų vėl turime du pasisakančius. L. Kukuraičio nėra. K. Masiulio taip pat nėra. Lieka tik teoriniai kalbėtojai. Baigiame aptarti šį projektą. Priėmimas vėlgi minėtu nustatytu laiku.
11.40 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1322(2)ES (priėmimas)
Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat priėmimas. Niekas neužsirašė kalbėti. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių, tai nebalsuojame. Balsavimas dėl priėmimo bus nustatytu laiku.
11.41 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 5, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1323(2)ES (priėmimas)
Lydimasis Sveikatos sistemos įstatymo pataisų projektas.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Manau, kad bendru sutarimu galime pritarti šiam straipsniui su komiteto priimta Teisės departamento pastaba. Priimame bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas nekalba. Balsuosime nustatytu laiku.
11.41 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1324(2)ES (priėmimas)
Toliau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1324(2). Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Pataisų nėra. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Tuo baigiame aptarimą, o dėl viso projekto balsuosime nustatytu laiku.
11.42 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1325(2)ES (priėmimas)
Toliau Reklamos įstatymo 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1325(2). Dėl motyvų niekas neužsirašė. Pasiūlymų neturime. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Tuo baigiame aptarimą. Dėl viso projekto balsuosime nustatytu laiku.
11.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1326(2)ES (priėmimas)
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1326(2). Priėmimas. Dėl motyvų niekas nekalba. Pastabų, pasiūlymų negauta. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Tuo baigiame aptarimą. Balsuosime nustatytu laiku dėl šio projekto po priėmimo.
11.42 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 11, 12, 20, 21, 22, 241, 242 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1327(2)ES (priėmimas)
Ir paskutinis lydimasis – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1327(2). Priėmimas. Dėl motyvų nėra, tai neišklausysime. Pasiūlymų, pastabų nėra. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Priėmimas bus paskelbtu nustatytu laiku.
11.43 val.
Baudžiamojo kodekso 60, 129, 135, 138, 169, 170, 1701 ir 1702 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-871(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-871(2). Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Pažiūrėsime, ar pastabų ir pasiūlymų nėra. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Viso projekto priėmimas – paskelbtu nustatytu laiku.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Statybos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia jau situacija kiek kitokia. Yra gautas pasiūlymas. Jau aš turiu kviesti į tribūną komiteto atstovą K. Starkevičių. Prašau pasiūlymą pateikti jo autorių S. Gentvilą. Ar yra S. Gentvilas? Tada mums teks apsiriboti komiteto pozicijos išklausymu, bet… (Balsai salėje) Galbūt šį projektą nukelsime į galą, nes tikimės, kad atsiras ir pataisos autorius, ir komiteto pirmininkas.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau jums priminti, kad mes jau vėluojame. Mes iš tikrųjų turėtume balsuoti 11 val. 40 min. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, aš skelbiau, kad vėlavimas yra neišvengiamas, turime svarbių projektų, ir skelbiau, kad balsavimo intervalas bus ne anksčiau kaip 12 valandą. (Balsai salėje) Tokia realybė. Kai turime opozicinę darbotvarkę, deja, mes negalime nukelti projektų į popietinį laiką. Toliau. Tada kol kas praleidžiame 1-7 klausimą, prie jo grįšime.
11.45 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1363(2) (priėmimas)
Ir 1-8.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1363(2). Priėmimas. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Priėmimas bus nustatytu laiku.
11.46 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1364(2) (priėmimas)
Lydimasis Energijos išteklių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1364(2). Priėmimas. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Pasiūlymų negauta. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Tuo baigiame aptarimą. Priėmimas – nustatytu laiku.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Tomo Davulio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-1498 (svarstymas ir priėmimas)
Dabar matau, kad kandidatas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus ir teikėja yra. Tai dabar darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Tomo Davulio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-1498. Svarstymo stadija. Išklausysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Ją pateiks I. Haase. Ruošiasi Europos reikalų komiteto atstovas.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 27 dieną komiteto posėdyje…
PIRMININKAS. Per mikrofoną kalbėkite, nuleiskite žemiau, kad…
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, balandžio 27 dieną komiteto posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Tomo Davulio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektą. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Tomo Davulio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Klausčiau, kas pateiks Europos reikalų komiteto išvadą. A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, Europos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Tomo Davulio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektą. Buvo gautos dvi Teisės departamento išvados, joms komitetas pritarė.
Iš tiesų komiteto nariai pabrėžė itin aukštą kvalifikaciją, gerą įspūdį, kurį pavyko susidaryti iš susitikimo su kandidatu. Ne tik komitete, bet ir frakcijose atskirai svarstant kandidatūrą buvo iškelti tik du tokie klausimai. Vienas. Ar pavyks rasti tinkamą pakaitalą čia liekančioms pozicijoms? Tai nepaprastai svarbu padaryti. Ir antras klausimas buvo iškilęs Vyriausybei – paraginti Vyriausybę kaip galima greičiau ieškoti kandidato ir į Europos Audito Rūmus, kur irgi yra laisva Lietuvos Respublikos pareigybė, niekas nedeleguotas.
O minėtam nutarimo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu. Už balsavo 20, niekas nebalsavo prieš ir niekas nesusilaikė.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas nebuvo užsirašęs. Dėl motyvų kalbės A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš irgi noriu patvirtinti, kad palaikau šią kandidatūrą į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus dėl jo aukštos kompetencijos, dalykinių klausimų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo savybių, dėl aukšto intelekto ir asmeninės kultūros. Gerbiamas T. Davulis turi didelę teisinio darbo patirtį. Visa jo darbinė karjera susijusi su darbais teisės srityje, užėmė atsakingas pareigas: dirbo Vilniaus universiteto Teisės katedros vedėju, Teisės fakulteto prodekanu, dekanu, Darbo teisės instituto vadovu. Lietuvos, tarptautiniuose leidiniuose yra paskelbęs daugiau kaip 70 publikacijų, apgynęs daktaro disertaciją. Jeigu Seimo nariai palaikys šią kandidatūrą, giliai tikiu, kad šis žmogus labai kompetentingai ir atsakingai vykdys jam pavestas pareigas ir gėdos tėvynei Lietuvai tikrai nepadarys.
PIRMININKAS. Turėjo galimybę pasisakyti ir kandidatas, jeigu būtų pageidavęs, bet nepageidauja, nes kritikos lyg ir nebuvo. Tai svarstymo stadijoje… Mane patikslina, kad mes jau buvome pasiekę priėmimą, nes motyvai jau buvo priėmimo stadijoje. Dabar balsuosime nustatytu laiku.
11.51 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 24 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-53(3) (priėmimas)
Mums liko iš rytinės darbotvarkės du klausimai. Grįžtame prie Statybos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Į tribūną kviečiu komiteto pirmininką K. Starkevičių. Žodį suteikiu pataisos autoriui – Seimo nariui S. Gentvilui. Gerbiamąjį K. Starkevičių kviečiame į tribūną, teks pasakyti komiteto poziciją dėl pasiūlymo.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami Seimo nariai, teikiame šiokią tokią korekciją, susijusią su nepaprastąja padėtimi. Kadangi valstybė turi greitai reaguoti į nepaprastąją padėtį, tai Vyriausybei suteikiama diskrecija nurodyti projektus ir statinius, kurių statyba gali būti pradėta be statybą leidžiančio dokumento, kai tai susiję su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis.
PIRMININKAS. Išklausysime komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pirmajam S. Gentvilo pasiūlymui pritarė iš dalies. Esmė – papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: Statybos įstatymas, numeris toks, papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu. Tai yra padaryta. Ir kaip pristatė pataisos teikėjas, iš tikrųjų šioje situacijoje yra tokių svarbių objektų, būtina pradėti jų statybas, jie susiję su dabartine karo padėtimi, kad nebūtų jokių trukdžių dėl ypatingos situacijos. Esmė yra tokia.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų dėl šio pasiūlymo. Prieš kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausau ir netikiu savo ausimis – statyti ypatingus statinius, statyti statinius be statybos leidimo. Tai, palaukite, galbūt ir be projekto, be techninio projekto? Tai ką mes statysime? Nežinau, nebent kokią daržinę, ir tai pavojinga. Nebent inkiliuką galima be leidimo daryti. Aš vis dėlto suprantu ypatingą situaciją, galbūt reikėtų tas procedūras pagreitinti. Bet statyti statinius, kaip minėjo komiteto pirmininkas, ypatingus, galbūt karinius, slėptuves ar dar kažką, be statybos leidimo, aš, turintis inžinieriaus išsilavinimą, nesuvokiu, kad toks dalykas apskritai galimas.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo, laikydami, kad yra 29 Seimo nariai, kurie leidžia balsuoti dėl šio pasiūlymo. Taupome laiką, netikrinsime. Balsavimas bus nustatytu laiku. Turime šioje vietoje stabtelti, nes buvo pasisakančių prieš, akivaizdu, kad bendru sutarimu negalime pasiūlymo priimti ir taip judėti. Su šiuo projektu keliamės į balsavimo intervalą.
11.55 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 192 ir 193 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1615, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1616, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1617 (pateikimas)
Dabar liko vienintelis neapsvarstytas paketas, tai yra darbotvarkės 1-11 klausimas – Energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir dar du lydimieji projektai.
Kviečiu į tribūną viceministrę I. Žilienę, tikėdamasis, kad ji, kaip politikė, susiorientuos, kad labai vėluojame, ir neskaitys ilgų aiškinamųjų raštų, o dviem, trim sakiniais pristatys projektų esmę.
I. ŽILIENĖ. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien mes pristatome antrą paketą, susijusį su infliacijos pasekmių švelninimu, tai yra būtent aukštų elektros energijos ir gamtinių dujų kainų mažinimu, skiriant valstybės biudžeto lėšų dalį. Mes siekiame sudaryti galimybes sumažinti elektros ir dujų kainas visiems elektros energijos vartotojams, tai yra ir tiems, kurie gauna reguliuojamą tarifą, ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, taip pat ir vartotojams, kurie yra pasirinkę šiandien garantinį tiekimą.
Taip pat yra siūloma sumažinti gamtinių dujų kainas visiems buitiniams vartotojams ir numatoma tam tikra procedūra, kaip reikėtų kompensuoti aukštas elektros ir gamtinių dujų kainas verslui. Taip pat yra numatoma, kad Vyriausybė turės numatyti administravimo ir kompensavimo detalią tvarką. Tai tokie yra pakeitimai.
Labai prašome Seimą, esant galimybei, šiuos projektus svarstyti skubos tvarka, nes reguliuojami tarifai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos turi būti priimti ne vėliau kaip šių metų gegužės 31 dieną, kad būtų galima pritaikyti subsidijas nuo šių metų liepos 1 dienos. Tiek trumpai. Labai ačiū. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, premjerė minėjo, kad bananų kainos nereguliuos, bet štai praėjo tik keletas mėnesių nuo lapkričio mėnesio, tie pasiskolinti 400 mln. išgaravo kaip dūmas. Dabar bus skiriama 700 mln. būtent kompensuoti kainoms. Bet reguliavimas vis dėlto išlieka. Įstatyme kalbama, kad tiekėjui draudžiami sutarčių pakeitimai, tiekėjas privalo sąžiningai konkuruoti elektros energijos rinkoje, taryba prižiūri. Tai atsirado tas reguliavimas. Pasirodo, valstybė gali reguliuoti ir nepriklausomus tiekėjus. Kodėl jūs nestabdote būtent liberalizacijos, ypač elektros rinkoje? Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Ačiū už klausimą. Liberalizacijos proceso stabdymas arba jo nukėlimas nespręstų situacijos. VERTʼui suskaičiavus ir įtraukus ir elektros reguliuojamo tarifo visas būtinas sąnaudas, tarifas būtų 49 centai už kilovatvalandę, tai yra tris kartus didesnis tarifas, negu šiandien yra galiojantis. Taigi, jeigu mes atidėtume liberalizavimo procesą dar kuriam laikotarpiui, tiesiog tie visi kaštai, kurie šiandien nėra padengiami reguliuotojų, būtų įskaičiuoti visiems elektros energijos vartotojams per papildomą dedamąją, tai yra nuo sausio 1 dienos tarifai dar labiau augtų visiems elektros vartotojams.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jūsų šitą modelį, kurį taikėte, žinote, Harvardo universiteto matematikai, Stanfordo universiteto psichologai pavadintų taip: Lietuvos žmonių ateities pardavimas vardan trumpalaikės ekonominės naudos. Nes yra tokia programa, ji yra platesnė.
Bet aš noriu paklausti, ar jūs dabar turite paskaičiavę? Tie atidėjimai, kada bus vėl skaičiuojama žmonėms susimokėti per penkerius metus, kiek maždaug žmogus gaus sąskaitoje papildomų įrašytų pinigų, kuriuos turės apmokėti? Pavyzdžiui, jeigu jis sunaudoja 150 kilovatvalandžių.
I. ŽILIENĖ. Jeigu nebūtų pritaikyta subsidija, ar teisingai supratau? Aš galiu įvardinti sumas. Suma būtų apie 360 mln. eurų, ją reikėtų įtraukti į tarifą nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tai toks dydis. Šiandien, šią minutę neturiu skaičiavimo dėl 150 kilovatvalandžių, bet mielai jums atsakysiu po posėdžio.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, norėčiau paklausti. Čia yra administratoriaus sąnaudos numatytos: kokio dydžio jūs planuojate tas administratoriaus sąnaudas ir kas jas nustatys? Kokia dabar apatinė kaina galimai gali būti, elektros kaina, kokia gali būti apatinė, kurią paskui kompensuosite? Kas vykdys kontrolę ir kokie saugikliai, kad nebūtų piktnaudžiavimo, kaip numatyta? Ar neplanavote kitaip kompensuoti, nuo atitinkamo sunaudoto kiekio, kas yra iki tam tikro kiekio kompensuojama, o kita dalis nekompensuojama, jeigu sunaudojama daugiau? Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Dėl administratoriaus. Šiandien yra numatyta, kad administravimą atliks „Energijos skirstymo operatorius“, nes jie turi visą vartotojų duomenų bazę pagal atskirus objektus ir vartojimo kiekį. Sąnaudos bus minimalios, nes realiai jie gali padengti savo sąnaudas šiandien iš reguliuojamo tarifo, tačiau mes manome, kad sąnaudos tikrai nebus ženklios.
Dabar norėčiau atsakyti į klausimą dėl minimalios ribos. Pasiūlymą ir skaičiavimus turėtų pateikti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vyriausybei, bet, labai preliminariais skaičiavimais, tai galėtų būti apie 23 centai už kilovatvalandę. Tokiu atveju tarifas, palyginti su iki šios dienos nustatyta visuomenine kaina, augtų apie 40 %, lyginant su šios dienos kaina.
Dabar apie kiekį. Svarstėme tokią galimybę, kad būtų galima apriboti galbūt ir suvartojamą kiekį, tačiau mes matome, kad tie vartotojai, kurie sunaudoja daugiau elektros energijos per mėnesį, dažniausiai yra šildymui elektros energiją naudojantys vartotojai, tai yra turintys šilumos siurblius, turintys geoterminį šildymą. Mes manome, kad tokiu atveju tie gyventojai, kurie pasirinko atsinaujinančią energetiką ir perėjo prie to žalinimo Lietuvos energetikos srityje, nukentėtų negaudami šitos subsidijos. Todėl ir siūlomas toks variantas, kad būtų kompensuojama visiems gyventojams.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Turiu tokį klausimą. Žmonės pastaruoju metu turi labai daug klausimų, susijusių su elektros energijos rinkos liberalizavimu. Klausimas būtų toks: kokią vertę visuomenei, jūsų nuomone, gali sukurti ar sukurs tie elektros energijos tarpininkai prekybos grandinėje, be to, kad paims kažkokią dalį maržos sau, kokia vertė ir kokia tos konkurencijos prasmė, jeigu elektros energijos rinka yra gana sekli, jeigu taip galima pasakyti, ir visi iš esmės perka iš to paties šaltinio, iš biržos? Kokia vertė tų tarpininkų, kur čia yra rinka, kur čia yra konkurencija ir kur čia yra privalumas visuomenei, kad atsiranda dar daugiau tarpininkų?
I. ŽILIENĖ. Labai ačiū už klausimą, šis klausimas užduodamas labai dažnai. Ką mes matome šiandien? Konkurencingi tarifai šiandien yra siūlomi nuo 22 centų už kilovatvalandę iki 40 centų už kilovatvalandę, tad greičiausiai yra kur konkuruoti.
Dabar kokių galimybių turi nepriklausomi tiekėjai ir ką jie naudoja? Jie naudoja draudimo priemones, apsidraudžia elektros energijos kainą ilgam laikotarpiui, taip pat jie gali sudaryti ir sudaro sutartis tiesiogiai su gamintojais, tai yra atsinaujinančios energijos gamintojais. Yra tokia situacija, kai įmonių grupė, valdanti didžiulius vėjo ar saulės parkus ir taip pat tiekianti elektros energiją, gali pasiūlyti reikšmingai mažesnius tarifus gyventojams. Tai mes šiandien matome.
Kaip aš minėjau, reguliuojamas tarifas šiandien bus apie 49 centai, jeigu bus visi kaštai įtraukti, o pagal viešai paskelbtą nepriklausomų tiekėjų siūlomų kainų informaciją tos kainos varijuoja nuo 22 iki maždaug 40 centų.
Dar vienas labai svarbus dalykas, dėl ko ir Seimas pritaria, yra žaliosios energetikos, energetikos įstatymų paketas, kur yra numatytos galimybės gyventojams keistis elektros energija, prekiauti elektros energija tarpusavyje, jei pagamina perteklinės elektros energijos. Yra daug galimybių. Taip pat papildomai yra tos vadinamosios lankstumo paslaugos. Jeigu mes turime reguliuojamą tarifą, šių priemonių neįmanoma įgyvendinti. Mes sakome, tai yra tiesiog tąsa to, dėl ko Seimas jau apsisprendė pritardamas žaliosios energetikos paketui praėjusios sesijos metu.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, klausimas iš esmės už 700 mln. eurų. Visą naudą, mano akimis, gaus tarpininkai. Tai yra nepriklausomi, visuomeniniai ir garantiniai tiekėjai.
Mano klausimas. Kaip metodiškai šie pinigai bus paskirstomi tiems tiekėjams? Šiame įstatyme parašyta taip labai aptakiai, kad ministerija spręs ir taip toliau. Mano klausimas konkretus: kaip tie 700 mln. eurų bus paskirstomi tiems tiekėjams?
I. ŽILIENĖ. Ačiū už klausimą. Kaip aš prieš tai minėjau, lėšų administratorius bus „Energijos skirstymo operatorius“. Jis turi visą informaciją apie kiekvieno vartotojo suvartotą kiekį, taip pat žino, kokį nepriklausomą tiekėją yra pasirinkęs vartotojas. Ta informacija yra. Tokiu atveju pinigus gautų „Energijos skirstymo operatorius“ ir pagal konkrečius duomenis, pagal visų vartotojų suvartojimą tos lėšos būtų pervedamos tiekėjams. Visos tos subsidijos turėtų atsispindėti sąskaitose. Mes esame numatę, kad kiekvienas nepriklausomas tiekėjas turėtų siūlyti vartotojams, privalės siūlyti vartotojams visą savo kainą be subsidijos, tik vėliau sąskaitoje gyventojas pamatys ir subsidijos dydį. Mūsų manymu, turi būti viešai vartotojui atskleista sąskaitose, kiek vis dėlto valstybė prisideda prie kainų mažinimo. Taip jie irgi galėtų kontroliuoti nepriklausomų tiekėjų taikomą kainodarą.
Taip pat esame numatę ir tam tikrus reguliacinius įrankius Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Taip pat jau esame kalbėję su visais nepriklausomais tiekėjais dėl kainodaros. Taip pat mes planuojame pasirašyti supratimo memorandumą su kiekvienu nepriklausomu tiekėju būtent dėl kainodaros skaidrumo ir užtikrinimo, kad tos subsidijos tiesiogiai pasiektų gyventojus. Mes manome, kad kontrolės įrankių tikrai yra daug, jie padės užtikrinti, kad subsidijos pasiektų gyventojus ir konkurencija vyktų skaidriai.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte, viceministre, į visus klausimus. Galite grįžti į savo vietą.
Dabar motyvai. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš pritariu savalaikiam projektui, kuriuo mažinamos elektros ir dujų sąskaitos gyventojams, ir noriu atkreipti dėmesį, kad mes labai dažnai kritiškai atsiliepiame apie įvairias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas nereguliuojamose rinkose. Pavyzdžiui, apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maisto produktams. Suprantame, jog didžioji dalis naudos atiteks tarpininkui ir tiekėjui. Todėl šiuo atveju yra labai svarbu sutarti ir įtvirtinti labai konkrečias priemones, kuriomis bus užtikrinama, kad subsidija nepriklausomam elektros tiekėjui, kai rinka ir kaina yra visiškai nereguliuojama, visa apimtimi atiteks vartotojui. Gerbiama viceministrė kalbėjo apie galimą memorandumo pasirašymą, apie galimybę skųsti nustatytą kainą, apie kainų viešinimą. Taigi, mano supratimu, visos tos priemonės yra labai svarbios. Aš manau, kad turime skirti ypatingą dėmesį aiškiai sutarti, jog iš tiesų turi būti labai aiškus arsenalas sprendimų valstybinėms institucijoms užtikrinti, kad subsidijos visa nauda atitektų vartotojams, o ne tiekėjui. Mes dažnai esame įpratę matyti nereguliuojamose rinkose, kur yra nereguliuojama kaina, ar tai būtų kuro, ar tai būtų maisto kaina, ar tai būtų dar tam tikrų produktų kainos, mes labai kritiškai atsiliepiame apie įvairias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Todėl dar ir dar kartą – čia pagrindinis uždavinys, jog visa nauda atitektų vartotojui.
Trumpai. Užtikrindami naudą vartotojui mes kalbame apie subsidiją tiems, kurie gamina maistą gamtinėmis dujomis, subsidija yra apie 12 eurų per mėnesį. Tiems, kurie šildo namą, butą gamtinėmis dujomis, subsidija – apie 280 eurų per mėnesį, elektros subsidija butui – apie 41 eurą per mėnesį, namui – apie 99 eurus per mėnesį, kiekvieną mėnesį pusę metų. Taigi, tai yra reikšminga priemonė, sumažinanti kainų augimą.
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų kyla toks klausimas, kiek reikia uždegti žvakių, kad numirėliui būtų ir šviesu, ir šilta? Ta subsidija, apie kurią kalbame, yra turbūt trumpalaikis, momentinis dalykas ir tikrai nekelia pasitikėjimo. Toks sprendimas turbūt artimiausiu metu gal kam nors padės išgyventi vieną vasarą ar vieną žiemą, bet pats Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas visada kalbėdavo, kad žmogui reikia duoti ne žuvį, o reikia duoti meškerę. Šiuo atveju tai, kas čia buvo pristatyta projekte… Aš suprasčiau, jeigu būtų pristatyti siūlymai, priemonės, kaip įsirengti žmonėms už maksimaliai leidžiamą subsidiją saulės elementus, elektrines pasistatyti, kad jie patys taptų gaminančiais vartotojais, kad jie galėtų sau, galbūt ir savo artimiesiems arba valstybei pagaminti tos energijos daugiau, kiek jos reikia, arba kalbama apie tai, kad iš dabar jau esančių gaminančių vartotojų nebūtų lupikaujama ir plėšiama, kai beveik pusę pagamintos energijos turi atiduoti už pasaugojimą, tai, manau, būtų sąžininga. Iš tiesų tos priemonės stabdo galimybes ir galbūt kai kurių žmonių norą iš paskutinių resursų įsirengti tas elektrines.
Tai, kas yra siūloma, tikrai labai laikina ir tikrai nekelia pasitikėjimo. Ir tie atsakymai, kad galbūt, gal, matysime, nežinome, tikrai nėra užtikrinti ir trūksta ekonominio pagrindimo ir argumentų, kad ta priemonė tikrai duos siekiamą efektyvų rezultatą. Iš tiesų manau, kad šiuo atveju tai yra davimas žuvies, o ta žuvis yra tam tikro kvapo, jos, manau, kartais geriau net nevartoti. Iš tiesų, kolegos, galvokime apie meškerę, o ne apie pašvinkusią žuvį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, apie meškeres, kaip žinome, svarstoma kitame energetikos ministro pakete, o dabar galų gale pasiekėme balsavimo intervalą ir galėsime pirmiausia apsispręsti dėl šio paketo. (Balsai salėje)
Darbotvarkės 1-11.1, 1-11.2, 1-11.3 klausimai, projektai nuo Energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-1615 iki projekto Nr. XIVP-1617. Na, kai neturime laiko, labai nesinori dėl vedimo tvarkos.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš nematau, ar kaip papildomas Biudžeto ir finansų komitetas yra įrašytas, ar ne?
PIRMININKAS. Kol kas mes nepritarėme po pateikimo, jokių komitetų dar nefiksavome. Jūs užbėgote į priekį. (Balsai salėje)
Dabar balsuosime dėl šių trijų projektų, ar pritariame jiems po pateikimo.
Balsavo 119: už – 85, prieš – 10, susilaikė 24. Po pateikimo projektams pritarta.
Dabar yra siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Matau, kad yra norinčių kažką siūlyti. Prašom, gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi šio klausimo vertė, kaip buvo įvardinta, beveik 700 mln. eurų ir Vyriausybė, teikusi šitą projektą, negalėjo atsakyti į kolegų klausimus, kaip tie pinigai, kurie bus papildomai gauti, bus paskirstyti, tai frakcijos vardu prašome antikorupcinio vertinimo dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Gerai. Fiksuojame siūlymą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ir Lietuvos banko išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Posėdžio pirmininke, prašom įskaityti balsą už dėl protokolo.
PIRMININKAS. A. Gedvilo balsas už. Siūlymai baigėsi. Papildomus komitetus patvirtiname, papildomą ir pagrindinį komitetą – bendru sutarimu. Nematau, kad kas prieštarautų. Svarstymo data… (Balsai salėje) V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininke, ar būtų galima paprašyti, kad BFK, jeigu nėra, būtų kaip papildomas.
PIRMININKAS. BFK yra kaip papildomas.
V. GAPŠYS (DPF). Labai gerai. Dar būtų gerai, kad Energetikos komisija pasižiūrėtų.
PIRMININKAS. Siūloma papildomo komiteto teisėmis Energetikos komisija. Turbūt dėl to galime sutarti. Pakartoju, matyt, ne visi išgirsta, kad kaip pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas bei Energetikos komisija.
Dabar buvo siūlymas prašyti antikorupcinės išvados. Dėl to turime balsuoti. Balsuojame, ar prašysime Antikorupcijos komisijos išvados.
Už – 58, prieš – 38, susilaikė 25. Siūlymui dėl šios išvados nepritarta.
Dar kartą J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Mano siūlymas kartu dar buvo dėl Lietuvos banko ekspertinės išvados. O šis balsavimas, manau, yra gėdingas. Bijoti įvertinti tokią pinigų sumą antikorupciniu vertinimu… Tai daug ką pasako.
PIRMININKAS. Kolegos, niekas čia nieko nebijo, bet yra svarbu priimti projektus kartu su biudžeto priėmimu. Turbūt tie, kurie balsuoja kitaip, tiesiog siekia, kad projektai būtų nestabdomi. Prašom, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra ta suma, kuri numatyta biudžeto projekte, ir tai jau buvo pristatyta Seime pristatant biudžetą. Jokios čia paslapties nėra. Jeigu jūs, kolegos, nenorite, kad VERT’as galėtų patvirtinti mažesnį kainų augimą nuo liepos 1 dienos, tai prašykite nors viso pasaulio išvadų. Lietuvos banko išvados gali paprašyti bet kuris komitetas, ir manau, kad bankas tikrai tą išvadą mielai pateiks.
PIRMININKAS. Dar, matau, labai nori replikuoti. Prašom. Gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Prašom įskaityti mano balsą už. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėl protokolo fiksuojame – balsas už. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš atkreipiu dėmesį dėl nenoro aiškintis, kaip efektyviai panaudoti 700 mln. Dėkodamas Vyriausybei už dosnumą tik galiu, žvelgdamas į dabartines kainas, paminėti, kad už 700 mln. galima 700 megavatų saulės… pastatyti ir nemokamai išdalinti vartotojams.
PIRMININKAS. Replikos nebus leidžiamos, labai vėluojame. V. Ąžuolas. Jeigu replika, sakau, iš karto nutrauksiu.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Replika po balsavimo galima turbūt. Šis projektas turėjo ateiti kartu su biudžetu ir būtume spėję laiku ir viską padaryti. Jeigu bijome skaidrumo, tai taip ir sakykime, bet tas ryšys, vadinasi, tarp nepriklausomų tiekėjų ir Vyriausybės yra labai glaudus.
PIRMININKAS. Gerai, išklausėme įvairių replikų. Kaip buvo pastebėta… M. Majauskas dar nori kažką sakyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs – kaip lenktyninis žirgas, žvelgiate tiesiai. Atkreipsiu dėmesį, kad Biudžeto ir finansų komitetas yra diskutavęs su Lietuvos banku ir gavęs Lietuvos banko išvadą. Ji yra kritiška, bet tokia išvada jau yra gauta. Tai papildomos išvados poreikio aš nematau.
PIRMININKAS. Gerai. Kad vis dėlto kas nors nepradėtų skelbti, jog buvo kokių nors procedūrinių pažeidimų, kadangi iš J. Jaručio nuskambėjo oficialus siūlymas prašyti Lietuvos banko išvados, aš apsidrausdamas pasiūlysiu dėl to balsuoti.
Už – 51, prieš – 38, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Čia dar buvo Vyriausybės siūlymas taikyti skubą, aš siūlau bendru sutarimu šį siūlymą atmesti, nes nėra jokios būtinybės. Gegužės 12 dieną numatomas svarstymas, tai galėtume fiksuoti, gegužės 17 dieną priėmimas su biudžetu, tam nereikia jokios skubos. Bendru sutarimu skubai nepritariame.
12.20 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1500(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. XIV-746 „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1502(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame į darbotvarkės pradžią. Bus balsavimo maratonas. Pirmiausia dėl biudžeto lydimųjų projektų, 1-3.2 ir 1-3.3 klausimų – projektai Nr. XIVP-1500(2) ir Nr. XIVP-1502(2). Balsuosime, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 120: už – 79, prieš – 3, susilaikė 38. Po svarstymo projektams pritarta.
12.21 val.
Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 119, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.22 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-749 1, 2, 5, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1504(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1504(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 118, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.23 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1322(2)ES (priėmimo tęsinys)
Dabar bus priėmimas sveikatos srities projektų bloko. Pirmasis yra Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1322(2)ES. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – visi 119, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.24 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 5, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1323(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau – Sveikatos sistemos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1323(2)ES. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 120, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.25 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1324(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 118, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.25 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1325(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Reklamos įstatymo 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 115, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1326(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau kitas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 114, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.27 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 11, 12, 20, 21, 22, 241, 242 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1327(2)ES (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis paketo projektas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pataisų projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 113, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.27 val.
Baudžiamojo kodekso 60, 129, 135, 138, 169, 170, 1701 ir 1702 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-871(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 109, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.28 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 24 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-53(3) (priėmimo tęsinys)
Na, šiek tiek ilgiau teks stabtelti prie Statybos įstatymo projekto, bet nieko nepadarysi. S. Gentvilo pasiūlymas buvo pristatytas. Aš klausčiau, ar tenkina komiteto pritarimas iš dalies? Mes balsuosime dėl to komiteto iš dalies pritarto varianto, ne dėl pirminio Seimo nario pasiūlymo. Kas pritariate pasiūlymui ta apimtimi, kiek yra pritaręs komitetas?
Balsavo 108: už – 92, prieš nėra, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta.
Dabar balsuosime dėl 1 straipsnio, nes čia viskas susiję su pasiūlymais. 1 straipsnis. (Balsai salėje) Kažkaip aš pagal nutylėjimą nieko nesakiau. Gal galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu?
Dabar 2 straipsnis su čia dabar ką tik aptartu pasiūlymu. Kadangi dėl pasiūlymų įvairiai balsavome, balsuojame dėl viso 2 straipsnio taip pat.
Balsavo 105: už – 101, prieš nėra, susilaikė 4. Naujai atsirandantis 2 straipsnis priimtas.
Dabar dėl buvusio 2 straipsnio, o po šio priėmimo – dėl 3 straipsnio Teisės departamento pastaba buvo pateikta, jai komitetas pritarė. Priimame 3 straipsnį dabar pagal naują numeravimą su šia pastaba bendru sutarimu? Pritarta. Ir buvęs 3-ias, dabar 4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Čia buvo S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Autorius nereikalauja balsuoti. Buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime tada priimti šį dabar 4 straipsnį su Teisės departamento priimta pastaba bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl viso dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 105, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1363(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-8.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1363(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1364(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Energijos išteklių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1364(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 107, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Tomo Davulio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-1498 (priėmimo tęsinys)
Dabar Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Tomo Davulio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Sveikiname kandidatą. Kviestume arčiau tribūnos. Manau, kad jį norės pasveikinti teikėja Ministrė Pirmininkė, ją turėtų džiuginti tokie balsavimo rezultatai. (Plojimai) Ir mums liko Seimo apdovanojimo… Tiesa, tam projektui buvo pritarta bendru sutarimu. Pareiškimai po Vyriausybės valandos, tiksliau, pusvalandžio.
12.35 val.
Vyriausybės valanda
Dabar kviečiu į tribūną premjerę ir ministrus. Pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Klausinės tik Seimo mažumos atstovai. Matau, ministrai jau iš esmės savo vietose. Pirmam klausti suteikiu žodį S. Tumėnui.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu kreiptis į ministrą S. Kairį. Gerbiamas ministre, jūsų įsakymu, o ne įstatymu duota žinia valstybės institucijoms, kaip elgtis su paminkliniais objektais, įprasminančiais Antrojo pasaulinio karo veiksmus, sovietmečio agresiją ir panašiais. Tokių vietų paminėjote 160. Daugiausia tai yra regioninio lygmens. Jų likimas faktiškai perduotas savivaldybėms arba vietinėms vertinimo taryboms. Bet KPD vadovas V. Bezaras pasakė, kad dar yra 200 objektų, nesutvarkytų, neaprašytų. Ar jums neatrodo, kad per daug drąsu pasitikėti savivaldybėmis ir viską perduoti joms? Ar nereikėtų vieningesnių valstybės veiksmų, kad nebūtų interpretacijų, nesusipratimų? Ir dabar girdisi informacijos iš regionų, kad, pavyzdžiui, prie kokio kaimo stovintis tankas yra tikra tiesa, vietos bendruomenė nenori jo nuversti. Ar nereikėtų vis dėlto valstybės lygmeniu kokių nors griežtesnių bendrų taisyklių visai Lietuvai, o ne palikti vien tiktai savivaldybėms? Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Keli labai svarbūs akcentai. Vis dėlto tokių jūsų minimų kapinių yra 160. Apie 60 atvejų, kai tokiuose objektuose yra paveldo saugomos skulptūros ar kiti monumentai, dėl jų vertinimo tarybos dabar galės priimti sprendimus. Čia labai norėtųsi pabrėžti ne tik valstybę ar savivaldybes, bet ir ekspertų nuomones. Šitų kriterijų pakeitimas iš esmės padaro tiesiog labai paprastą dalyką. Ir dabar vertinimo tarybų ekspertai gali priimti sprendimus dėl vienokių ar kitokių paveldo objektų išbraukimo, įrašymo į paveldo registrus. Tiesiog anksčiau visa, kas buvo susiję su kapinėmis, būdavo išimtis, absoliučiai jie to dalyko svarstyti negalėdavo. Dabar tie patys ekspertai tiesiog galės priimti labai aiškus sprendimus pagal kriterijus, kas kur kaip atrodo ir kaip vieną ar kitą objektą vertinti. Aš visgi manyčiau, labai gerai, kad kaip tik savivaldybės geriausiai žino savo vietos nuotaikas, turi geriausią kontaktą su bendruomenėmis. Galų gale ir savivaldybėse yra skirtingos situacijos. Vienur, tarkime, Vilniuje, rusakalbių dalis yra žymiai didesnė nei, pavyzdžiui, kokiuose Raseiniuose. Savivaldos įtraukimas, mano galva, tikrai yra esminis dalykas. Komentuoti KPD direktoriaus, vadovo minčių ar pamąstymų, ar čia bus sunku, nesunku, ar dar jis kokių nors objektų mato, aš jau nelabai matau prasmės. Yra tikrai labai aiški situacija, aiškus mechanizmas, ekspertinis vertinimas, įstatymai, procedūros, Ženevos konvencija ir visa tai turi derėti tarpusavyje priimant sprendimus. Čia tikrai yra ne laikas kažkokioms lenktynėms, kas pirmas, kas daugiausia kažko nuvers, o visa esmė yra tikrai civilizuotas, pasvertas ir įstatymais paremtas procesas.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Bakas. Ruošiasi K. Vilkauskas.
V. BAKAS (DFVL). Klausimas vidaus reikalų ministrei. Ministre, prieš pusantrų metų buvote paskirta vidaus reikalų ministre. Vakar paaiškėjo, kad civilinės saugos srityje nepadaryta iš esmės jokių darbų. Trumpai pasirodžiusi Seime kartojote du teiginius – 30 metų niekas nieko nedarė, o aš dirbu be švenčių ir išeiginių, 24 valandas. Antras – privalome investuoti ne į rūsius, o į krašto gynybą, nes karo atveju mes ginsimės, o ne slėpsimės. Ministre, noriu paklausti, kur jūs ir kuo dirbate tas 24 valandas, nes per pusantrų metų jūsų nemačiau nė karto Žmogaus teisių komitete, kolegos iš NSGK jūsų nematė, Vyriausybės valandoje už jus dažniausiai kalba premjerė. Tai kur jūs dirbate ir ką dirbate?
Antra, kodėl jūs supriešinate civilinę saugą su krašto gynimu? Kariai, pareigūnai, savanoriai dalyvautų gynyboje, tačiau, pavyzdžiui, civiliams, gynėjų šeimoms, jų šeimų nariams reikėtų slėptuvių. Ar tikrai tikite, kad tinkamų slėptuvių, rūsių Lietuvos žmonėms nereikia? Mano klausimas, kokius darbus esate numačiusi, kada konkrečiai ir kiek tai kainuos, kalbant apie civilinę saugą ir slėptuves? Ir kur jūs dirbate, ar tikrai manote…
PIRMININKAS. Kolega, gerokai viršijate laiką.
V. BAKAS (DFVL). …kad slėptuvių Lietuvos žmonėms nereikia?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už tokį didžiulį dėmesį. Pirmiausia pradėsiu nuo situacijos, ką dirbu. Man atrodo, čia nereikia kalbėti, mano pačios veikla tai turėtų parodyti. Pirmiausia, ką darė Vidaus reikalų ministerija, yra susiję su kovido ribojimų užtikrinimu, tai yra viena krizė. Antra – nelegali migracija ir ta krizė, kurią reikėjo suvaldyti ir imtis veiksmų, nes nebuvo pasiruošta. Ir klausimas jums, o ką jūs padarėte, kad mes būtume tinkamai pasiruošę? Ir trečias dalykas – tai, kas susiję su humanitarine krize ir ukrainiečiais. Mes labai operatyviai suorganizavome, įrengėme ir įsteigėme registracijos centrus, juose yra tikrai sklandžiai užtikrinamos ir migracijos procedūros bei savanorių veikla. Galėčiau vardinti, bet, nepaisant to, kad net trys krizės, mes dirbame ir prie tų klausimų, kurie susiję su valstybės tarnybos pokyčiais, dirbame su viešojo saugumo stiprinimu.
Klausimą apie slėptuves, matyt, aš turiu suprasti, kad klausimas yra toks – kodėl A. Bilotaitė nepastatė ir dabar nestato kažkokių slėptuvių? Aš taip suprantu tą klausimą. Klausimas yra jums, jūsų kolegoms. O ką jūs padarėte, kad civilinė sauga turėtų tinkamą dėmesį? Kalbant apie mūsų dėmesį civilinei saugai, nuo kadencijos pradžios tikrai ėmiausi veiksmų. Pirmiausia, klausimai, susiję su Astravo galima avarija. Yra parengtas priemonių planas penkeriems metams su konkrečiomis priemonėmis ir numatytu finansavimu, tai yra 90 mln. eurų. Šiuo metu mes jį adaptuojame, pritaikome prie naujų aplinkybių, susijusių su karo grėsmėmis. Šiuo metu yra rengiama ilgalaikė strategija civilinei saugai sustiprinti, yra vykdomi skaičiavimai, dėliojami scenarijai ir artimiausiu metu ateisime su jais.
Antras dalykas yra pratybos. Šiuo metu jau vyksta pratybų ciklas, susijęs su Astravo galima avarija, bet mano sprendimu yra priimtas sprendimas, kad bus organizuojamos civilinės saugos institucijų ir mobilizacijos institucijų sąveikos pratybos. Aš galėčiau jums pateikti ir detalesnę informaciją, jeigu tik bus noras.
PIRMININKAS. Gerbiamas Vytautai Bakai, jokios replikos Vyriausybės valandos metu nenumatytos. Premjerei aš suteiksiu žodį, kad kažkaip atsakytų į jūsų šiurkštų išpuolį prieš ministrę. (Balsai salėje) Prašom, premjere, papildyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai nematau reikalo, manau, kad ministrė viską išsamiai atsakė. Jeigu kolega būtų bent šiek tiek klausęs, užuot šokinėjęs prie mikrofono, gal būtų ką ir išgirdęs. Bet aš manau, kad ministrė viską raštu surašys.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Gedvilas. Nėra. Tada klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Šiandien turiu porą klausimų aplinkos ministrui. Leiskite paklausti, kas per dvejopi standartai pastaruoju metu? Dėl oro taršos mažinimo buvote pasirengęs persodinti vairuotojus į elektromobilius ar kitas mažiau taršias priemones įvesdamas taršos mokestį. O štai verslininkams, kurie verčiasi kiaulininkyste, lengvinate sąlygas įregistruodami pataisas tik siektinais paversti vos prieš trejus metus įtvirtintus paros taršos matavimus, kuriuos specialistai įvardija kaip objektyviausius.
Ir prašau trumpo vertinimo dėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmų ir pozicijos, kai ši ignoruoja atliktus STT tyrimus ir nesutinka vykdyti rekomendacijų bei nurodymų. Ar normalu, kad Žemės tarnyba turi atlikti Miškų tarnybos darbus, grąžindama miškus visuomenės poreikiams? Labai ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, Aidai. Abi žiniasklaidos iškeltos aktualijos tikrai komentuotos ir mūsų tarnybų. Bet apie pirmąją, apie amoniako normatyvines ribas, aš tik pasakysiu viena, kad Lenkijoje normatyvas yra dešimt kartų didesnis negu Lietuvoje. Lenkijoje leidžiama per parą išmesti tiek, kiek Lietuvoje per vieną valandą.
Lietuvoje yra iš esmės labai aukštos vertės ir dėl to mes turime diskusiją. Aš ir žiniasklaidai, ir jums galiu paviešinti. Konkrečiai Danija ir Švedija net nenustato amoniako verčių, o mes jas tiek esame numažinę, kad jos nuotekų valykloms stabdo įsiteisinimo veiklą, kiaulininkystės ūkiams, sąvartynams ir taip toliau.
Čia ne tik kiaulininkystės ūkiams yra keičiamas šis reglamentavimas. Tikiu įrodymais ir lyginamąja analize mes įrodysime, kad nėra čia kas nors išskirtinio, mes esame griežčiausiai reglamentavę. Suvalkuose yra dešimt kartų žemesnės ribos negu Lietuvoje.
Kas dėl Gulbinų gyvenvietės, tai ten yra rekreacinės paskirties sklypai, o rekreacinės paskirties sklypuose miškai nėra įvedami į kadastrą, tai daroma arba miško paskirties žemėje, arba žemės ūkio paskirties žemėje. Tie faktai irgi yra pateikti žiniasklaidos priemonėms. Įsivertinome STT išvadas, į jas atsižvelgėme. Manau, kad vidinį tyrimą patikrinę neradome jokių pažeidimų.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Dumbrava.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Susisiekimo ministro nėra, tai premjerei klausimas. Premjere, praeitą savaitę jūs viešai spaudoje komentavote, kad reikia mažinti valstybės išlaidas, atsisakyti tam tikrų valstybinių pirkinių, kurie neturi pirmo būtinumo. Analizuodami CPO pirkimo… radome tokį stebuklingą pirkimą. Klaipėdos valstybinis uostas perka atliekų surinkimo laivą, kai tuo momentu, pasiteiravome, užklausėme ir pačios Susisiekimo ministerijos, ir paties Klaipėdos uosto, šiandien kuo puikiausiai dirbančios įmonės aptarnauja tą dalyką, paslaugos yra suteikiamos ir panašiai.
Dabar yra klausimas. Ar valstybė tokia turtinga, kad gali išleisti 4 mln. pirkti laivui šiuo metu, kai paslauga yra nupirkta dar 2021 metais. Ir ar jums tai yra žinoma? Kiek šnekėjau su uostininkais ir Susisiekimo ministerijos specialistais, jie išvis atmeta bet kokį reikalavimą, bet sako, deja, mes esame įpareigoti tokį dalyką pirkti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Aš žinau, kad jūs labai uoliai sekate mano interviu. Būtų gerai, kad surastumėte šį mano interviu ir pabrauktumėte sakinį, nes neprisimenu, kad ką nors būčiau sakiusi pastarąją savaitę. Bet S. Gentvilas atsakys į šį klausimą.
S. GENTVILAS (LSF). Gal susisiekimo ministras komentuotų labiau, bet, gerbiamas Remigijau, jeigu jūs atsiversite lapkričio mėnesio naujienas, tai buvo korupcinis skandalas, į kurį buvo įtraukta uosto direkcija, Aplinkos apsaugos departamentas Klaipėdoje dėl atliekų sutarties, kur uosto direkcija buvo nupirkusi atliekų surinkimo iš laivų sutartį. Vienas iš vieno. Buvo milijoninės sumos, ir tos nuotekos iš laivų buvo nelegaliai išpilamos ar į Klaipėdos vandenis, ar į gamtą. Lapkričio mėnesį buvo didelis skandalas, tikrai tarnybos pareigūnus suėmė. Aš manau, to padarinys, kad uosto direkcija įsivertino, jog geriau nepirkti iš tokio neatsakingo tiekėjo, o turėti savo laivą.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Baškienė.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti užsienio reikalų ministrui. Gerbiamas ministre, jūsų nuomonė apie Jungtines Tautas karo Ukrainoje kontekste, ar jūs nesate nusivylęs ta Jungtinių Tautų veikla? Kiekviena šalis moka mokesčius, gana nemažus, kiek žinau, mokesčius, tačiau naudos, ką mes dabar pastebime, tikrai nėra. Vargšas žmogus važinėja, nuvažiuoja pas V. Putiną, paskui atvažiuoja į Ukrainą, na, galų gale nieko neišsprendžia. Ką jūs manote, ar nebando Baltijos šalys inicijuoti kokių nors tos veiklos pakeitimų? Laikas diktuoja jau kažkaip kitaip Jungtinėms Tautoms pradėti veikti. Ar jums taip neatrodo? Labai ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Turbūt pagrindinis klausimas yra dėl Saugumo Tarybos efektyvumo. Taryba, kuri turėtų ar turėjo jos sukūrimo metu garantuoti, kad padės išvengti ateities karų, nenumatė vieno esminio dalyko, kad pati Saugumo Tarybos narė, nuolatinė Tarybos narė gali būti karo iniciatorė. Dabar esame tokioje situacijoje, kur bet kokį veiksmą, humanitarinio koridoriaus inicijavimą, neskraidymo zonos užtikrinimą ar bet kokį kitą veiksmą norint patvirtinti Jungtinėse Tautose reikalingas Saugumo Tarybos sprendimas ir jis visą laiką yra vetuojamas Rusijos. Dabar yra inicijuoti persvarstymai, vakar, beje, buvo balsavimas Niujorke, Generalinėje Asamblėjoje, skatinantys, nes Generalinė Asamblėja gali tik skatinti Saugumo Tarybos narius, vetuojančius sprendimą, paaiškinti savo veto motyvus, nes dabar jie net to neturi daryti, tiesiog veto ir viskas, ir jie sprendimus užsitikrina. Kalbant apie ateitį, manau, Jungtinės Tautos atsiduria tokioje kryžkelėje, kai norėdami užtikrinti pasitikėjimą organizacija ateityje, kokį nors, nes bus kitų konfliktų, kur reikės Saugumo Tarybos sprendimo ir taip toliau, turėsime kliautis ta pačia Rusija ar Saugumo Tarybos sprendimu, kad čia dabar jau bus sąžiningi sprendimai, tokioje kryžkelėje: jeigu ji nori užtikrinti, kad ja bus pasitikima, reforma yra būtina. Esu pasakęs ir viešai, kad iš tikrųjų kelia nerimą neefektyvumas ir negebėjimas veikti, ir jeigu sprendimai nebus priimti, gali būti, kad bus ieškoma kažkokių kitokių, radikalesnių, išeičių, naujos organizacijos, naujos institucijos galbūt, paraleliniai dalykai gali būti, gali ir atsirasti, nes Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės grąžina mus į laikus, kuriuos mes matėme turbūt tik per Antrąjį pasaulinį karą.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi O. Leiputė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Nematau ministro D. Kreivio, gal galiu kreiptis į premjerę. Dėl elektros rinkos liberalizavimo mes, Seimo nariai, gauname išties labai daug gyventojų skundų, prašymų, klausimų ir nusistebėjimo, kad tiekėjų vienas ar kitas pasirinkimo siūlymas, jų kainų siūlymas, tarifų siūlymas išties yra ženkliai didesnis, negu kad dabar gyventojai turi tarifus. Apie 800 tūkst. žmonių dar nepasirinko, girdime, kad Vyriausybė neplanuoja pratęsti termino. Tačiau žmonės išsako dar ir kitą problemą, kad yra nepakankamai informuojami, kad jiems nepakanka informacijos šituo klausimu. Prašom pasakyti, kokie galėtų būti priimami Vyriausybės atitinkami sprendimai, kad liberalizuojant elektros rinką tarifai taip ženkliai nedidėtų ir tą nerimą būtų galima sumažinti, ir tą rūpestį žmonėms? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Rima. Išties praėjusių metų pabaigoje mes patys ir pasiūlėme tą liberalizavimo etapą atidėti, nes buvome radę gana greitą sprendimą, kaip spręsti reguliuojamų kainų augimą, tačiau toje sumaištyje dar perkelti didelį būrį žmonių nereguliuojamam tiekėjui, nutarėme, kad yra saugiau atidėti. Tačiau dabar tame pakete, kuriam Seimas ką tik pritarė su didele emocijų jūra ir, taip sakant, panašiais kitais dalykais, yra numatyta kompensacija, tiksliau sakant, kainos subsidijavimas ne tik tiems žmonėms, kurie priklauso reguliuojamam vartojimui, bet taip pat ir tiems, kurie turės nepriklausomą tiekėją. Tai reiškia, kad realiai nebus to kainų augimo tokio, koks galbūt dabar tuose pasiūlymuose atrodo. Kadangi aš taip pat priklausau tai grupei žmonių ir tų pasiūlymų ne vieną gaunu turbūt kiekvieną dieną į pašto dėžutę, tai, mano nuomone, ta informacija yra gana korektiška, yra galimybė palyginti skirtingus pasiūlymus. Suprantu, kad galbūt žmonės turėjo lūkestį, kad dar kartą bus atidėta, kaip Lietuvoje neretai pasitaiko, bet vis dėlto mes pasiūlėme eiti kitu keliu. Čia kolegos dėl to kelia emocijas, kad nepriklausomiems tiekėjams taip pat bus mokamos tos subsidijos, kad nepriklausomų tiekėjų kainos būtų vartotojams atitinkamai mažesnės. Mes manome, kad šitas kelias yra teisingesnis, negu nuolat tą skardinę spardyti tolyn ir vis atidėlioti tą laikotarpį. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi A. Skardžius.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Bet pirmiausia aš norėčiau, ministre, jums padėkoti už tai, kad jūs niekada sau neleidžiate demonstruoti nepasitenkinimo, susierzinimo dėl užduodamo klausimo. Lygiai taip pat ir nereplikuojate, ir netrukdote kolegoms atsakyti. Gali tikti, netikti atsakymas, bet kantriai atsakinėjate. Aš už tai labai dėkoju, nes aš manau, kad politinės kultūros klausimas yra aktualus tiek valdantiesiems, tiek opozicijai.
Mano klausimas būtų toks. Pristatant Sveikatos reikalų komitete pavėžėjimo planą buvo kalbama, kad konkretus planas bus parengtas 2023 metų antrąjį ketvirtį, bet jau dabar žinome, Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad nesumokės už tam tikras paslaugas, nes neatitinka kriterijų, arba savivaldybės yra priėmusios sprendimus uždaryti tam tikrus skyrius. Bet tų paslaugų teikimui reikalingas pavėžėjimas į kitą savivaldybę ar, tarkim, kažkur iš rajono pakraščio į centrą. Ar diskutuojate apie tai ministerijoje ir ar siūlote tiems metams kokius nors sprendimus savivaldybėms?
A. DULKYS. Labai ačiū už klausimą. Kaip tik praėjusią ar užpraėjusią Vyriausybės valandą manęs klausėte dėl to, kam būtų taikomas pavėžėjimas. Mes dabar jau esame padirbėję daugiau. Vakar ministrų kabinetui buvo pristatyta jau detalesnė informacija, kokios grupės būtų pavėžėjamos, kokie ištekliai būtų skiriami ir nuo kada mes ką galėtume daryti.
Esame sutarę ir jau numatėme, kad planuojame skirti iki 9 mln. eurų pradžioje iš Sveikatos apsaugos ministerijos asignavimų tokiems, sakykim, tam tikrose apskrityse kaip bandomiesiems dalykams, ir norėtume, kad jau nuo 2023 m. sausio 1 d. realiai gyvenime tai vyktų. O su kabinetu vakar apsitarėme, kokius teisės aktus turėtume pakeisti, papildyti. Manau, kad Sveikatos reikalų komitete irgi galėsime jau detaliai pasakyti. Pasižadėjome ministrų kabinetui, kad Sveikatos apsaugos ministerija parengs tam tikrus įstatymų pakeitimus, kad tą paslaugą… Dabar tokia paslauga kaip ir neegzistuoja mūsų sveikatos srityje. Tikiuosi, artimu metu pateiksime tuos įstatymų projektus ir judėsime į priekį.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi B. Petkevič.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamos vidaus reikalų ministrės. Tikrai neklausiu jūsų, ką jūs dirbate, žinodamas jūsų užimtumą. Aš paklausiu, ką jūs galvojate, kaip reikėtų pradėti civilinės saugos sistemos kūrimą? Kokius esate numačiusi veiksmus ir kokį planuojate biudžetą?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, jūs teisingai pasakėte, jeigu kalbėtume apie mūsų civilinės saugos sistemą, tai jinai iki šiol tiesiog nebuvo gavusi tinkamo dėmesio. Matyt, nebuvo aktualu. Šiandien jinai tampa tikrai labai aktualiu klausimu, todėl yra sudėlioti du planai – vienas trumpalaikei perspektyvai ir kitas ilgalaikei. Trumpalaikė – tai, ką mes jau dabar darome ir ką galime padaryti greituoju metu. Tai pirmiausia gyventojų įspėjimo sistemos modernizavimas, tai jau vyksta.
Antras labai svarbus momentas – tai informacijos pateikimas visuomenei, tai yra švietimas ir informacinė kampanija, kuri turėtų startuoti kitą mėnesį, kad žmonės Lietuvoje žinotų, kaip turi būti pasiruošę, ką turi daryti.
Trečias momentas yra pratybos, kurias aš jau buvau paminėjusi, civilinės saugos institucijų ir mobilizacijos. Aišku, būtų galima detaliau kalbėti, kas tai yra įspėjimo sistemos modernizavimas, bet galbūt asmeniškai jums papasakosiu.
Apie ilgalaikę perspektyvą. Yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia ir skaičiuoja, ir žiūri scenarijus. Kai jinai pabaigs savo darbą, šitą rezultatą mes pristatysime.
Taip pat noriu paminėti, kad pavasario sesijoje mes planuojame ateiti su nauju krizių valdymo modelio įstatymų paketu, kuriame taip pat atsispindės kai kurie dalykai, susiję su civilinės saugos stiprinimu. Pirmas dalykas, Krizių valdymo centras, taip pat su Aplinkos ministerija šiuo metu deriname sprendimus, susijusius su papildomu reikalavimu naujiems statomiems objektams dėl papildomų patalpų, kurios būtų tinkamos apsisaugoti nuo galimų pavojų.
Žinoma, ką jau esame padarę, kartu su savivaldybėmis esame padarę visų civilinės saugos objektų inventorizaciją ir šiuo metu analizuojame, nes mano tikslas yra nešvaistyti valstybės pinigų. Akivaizdu, kad finansavimo trūksta, bet turime labai aiškiai susiskaičiuoti, kiek specialistų, kokių specialistų mums reikia. Kažkada turėjome 1 tūkst., dabar turime 100, bet tik suskaičiavus ir aiškiai susidėliojus scenarijus aš galėsiu pasakyti, koks yra etatų poreikis ir ką darysime dėl slėptuvių.
Iš tikrųjų laikausi pozicijos, kad pirmiausia turime investuoti į mūsų krašto gynybą, į su krašto apsauga susijusią sistemos sustiprinimo galimybę, bet sutinku, kad turime stiprinti ir turėti aiškius sprendimus, aiškius planus, ką darysime su mūsų priedangos objektais ir kitais civilinės saugos objektais.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau truputį papildyti, nes dabar atrodo iš klausimų, kurie yra užduodami, kad visa civilinė sauga susijusi tiktai su slėptuvėmis ir su kažkokiais oro antskrydžiais ir apšaudymais.
Civilinė sauga yra labai platus dalykas ir iki karo turbūt kaip pagrindinė civilinės saugos grėsmė buvo vertinama Astravo atominė elektrinė. Kolega, kuris čia labai primygtinai ir griežtai klausinėja, ką ministrė A. Bilotaitė daro, turbūt pamiršta, kad per visą laiką net tai civilinei problemai, civilinės saugos problemai, nebuvo tinkamai pasiruošta. Realiai jau yra patvirtintas ir net biudžete su realiais pinigais suplanuotas civilinės saugos planas, būtent branduolinės avarijos atveju, to iki to laiko nebuvo, nors mes puikiai žinojome, kad ta elektrinė yra pastatyta ir veikianti.
Dabar kažkaip labai daug dėmesio yra skiriama tik vienai civilinės saugos daliai, bet reikia nepamiršti, nėra taip, kad dabar mes atradome civilinę saugą, tą civilinę saugą atradome gerokai anksčiau.
PIRMININKAS. Toliau turėjo klausti B. Petkevič. Jos nėra. Paminėsiu, kad pratęsiu posėdį 10 minučių, nes Vyriausybės valanda prasidėjo kiek vėliau, 6 minutėmis vėliau. Dar vienas pareiškimas turi būti. Dabar klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti sveikatos ministro. Daug metų Europos Sąjunga nurodydavo, kad Lietuvos sveikatos sistema yra labai prastos būklės. Kai buvęs Europos sveikatos ir maisto komisaras V. P. Andriukaitis grįžo į Lietuvą, jis pranešė, kad mūsų sveikatos sistema yra paskutinėje vietoje Europoje. Kažin kaip dabar atrodome ir kaip ji keičiasi, kokie rodikliai lemia šitą prastą mūsų būklę, kaip jie keičiasi, kokie patys aktualiausi rodikliai ir problemos lieka šiandien Lietuvos sveikatos sistemoje, kad mes taip prastai atrodome Europoje? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Matyt, mūsų rodikliai iš tikrųjų stebina ir Europos Komisiją, ir EBPO ekspertus, nes vienoje balanso pusėje mes turime labai daug stacionarinio gydymo, daug ligoninių, didžiulį vaistinių tinklą, vieną didžiausių mes turime, mūsų gyventojai lankosi gydymo įstaigose bene dažniausiai. Mūsų skaičiai, kiek mes suteikiame konsultacijų savo pacientams, savo žmonėms, taip pat yra vieni didžiausių. Tačiau kai jau vertinami išvengiamo mirtingumo (ar prevencinėmis priemonėmis, ar gydymo priemonėmis) rezultatai, deja, šitie rezultatai yra mūsų arba Europos Sąjungos šalių dugne, arba žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Medikamentų vartojame taip pat kur kas daugiau.
Būtent pastarosios mūsų reformos kryptys, apie kurias mes čia dažnai kalbame ir Sveikatos reikalų komitete, ir man čia salėje ne kartą teko kalbėti, visas reformų paketas būtent skirtas tam, kad mes Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, didintume ambulatorinių paslaugų skaičių. Čia turiu minty… mane jau įspėjo, sako, tu nevartok žodžio „ambulatorinės“, nes visi galvoja, kad tai yra ambulatorija su anglių krūva kur nors kaime. Mes kalbame apie paslaugas žmonėms, apie 80 % pagrindinių paslaugų, kad jos sugrįžtų į mažas savivaldybes, būtų teikiamos dienos metu, mažėtų būtent to pagulėjimo, mažėtų naktinių postų ir kitų dalykų. Bet aš čia save jau stabdau, nes jaučiu, kad šioje salėje apie tai ne kartą esu kalbėjęs. Būtent išvengiamo mirtingumo rodikliai yra patys skaudžiausi, tai yra pats svarbiausias rodiklis.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano toks žemiškas klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Ar jums yra žinoma tokia informacija, ją gavau iš Suvalkijos transportininkų, statybininkų, kad Lenkija iš trečiųjų šalių įveža darbo jėgą ir paskui kaip įdarbinimo biurai Lietuvai siūlo dirbti nuomos sutarčių pagrindu. Ir tikrai tokių darbuotojų jau yra nemažai. Už juos yra mokami ir socialinio draudimo mokesčiai, ir gyventojų pajamų mokesčiai Lenkijai, bet ne Lietuvai.
Klausimas: ar jums žinoma tokia informacija ir ar ruošiate kokių nors veiksmų dėl pritraukimo iš trečiųjų šalių? Net ir iš Baltarusijos įdarbina Lenkija tokius žmones. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia nesibaigianti diskusija apie darbuotojus iš trečiųjų šalių dėl laikino įmonių įdarbinimo. Šita schema žinoma, tačiau, man atrodo, mes turime nenukrypti nuo pagrindinio savo tikslo balansuoti darbo rinkos situaciją. Dabar mes turime nustatytas kvotas, jos dar nėra išnaudotos darbuotojams, galintiems atvykti ir užimti tas pozicijas tiek statybų sektoriuje, tiek transporto sektoriuje. Jeigu tos kvotos būtų išnaudotos, tai ieškotume sprendimų. Bet šiuo atveju ir dabar, pastaruoju metu, turime tikrai nemažai žmonių, kurie ieškosi darbo. Turime ieškoti to balanso, apie ką kalbėjome ir diskusijose su socialiniais partneriais, kad būtų užtikrintas užimtumas ir tiems žmonėms, kurie šiandien Lietuvoje neturi darbo, kad turėtų galimybes dirbti šiuose sektoriuose, ir tuomet, kai yra poreikis mums užtikrinti galimybę atsivežti papildomų darbuotojų. Kaip ir minėjau, kol kas kvotos nėra išnaudotos, diskusijas tęsiame, o apie schemas dėl laikino įdarbinimo įmonių mes taip pat esame informuoti.
PIRMININKAS. Šiuo atsakymu baigiame Vyriausybės valandą. Dėkoju ministrams ir premjerei.
13.07 val.
Seimo narių pareiškimai
Lieka paskutinis rytinės darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Čia mes matome V. Valkiūno pavardę. Kviečiame į tribūną.
V. VALKIŪNAS (LRF). Jurgis truputį apgavo, tai yra Razma, nes Seimo narių pareiškimai turėjo būti prieš Vyriausybės valandą. Tačiau šiandien išklausęs Europos Sąjungos pasiuntinio, ristūno R. Spano kalbą, nusprendžiau išreikšti savo nuomonę, nors iš anksto nebuvau planavęs. Nejaučiu demokratijos Lietuvoje. Tik psichologinis smurtas, paniekinimas, NLP, asmens orumo siekių ignoravimas, mafijos organizacijų plėtra ir stiprinimas.
Robertas sako: pareigos, įsipareigojimai pagal subsidiarumo principą. Tai diktatas, psichologinė prievarta, mano nuomone. Primetimas iš Europos Sąjungos hibridinės demokratijos.
Robertas sako: žmogaus teisių kultūros kūrimas, skatinimas. Mes žinome, kokią Europos Sąjunga skatina kultūrą. Homoseksualų, narkomanų ir kitų deformacijų, nukrypimų, iškrypimų kultūra yra skatinama.
Robertas sako: užtikrinti, kaip parlamentarai dalyvauja diskusijose. Neleidžiami viešai diskutuoti oponentai, čia nėra ko kalbėti. Strategija iš apačios į viršų. Tai žinoma sukčiavimo schema per visuomenines organizacijas kaip LGBT. Tos iniciatyvos lyg ir eina, gražiai jos yra įgyvendinamos.
Robertas sako: derinti Lietuvos teisę su Europos konvencija. Nacionalinę teisę reguliuoja manipuliatoriai. Derinti su manipuliatoriais reikia.
Europos Sąjungos funkcionieriai kišasi, būk tai savarankiškų valstybių gyvenimo modelis keičia struktūrą ir sistemą. Robertas sako: čia reikia žmogaus teisių komitetus… Tai galimai užangažuotos mafiozinės struktūros.
Asmeniniai interesai pavaldūs grupėms, sako R. Spano. Tai demokratija… Vėl galimai toms pačioms mafiozinėms struktūroms pavaldūs asmeniniai interesai ir per prievartą diegiami žmonėms.
Robertas sako: demokratija, pagarba visiems. Bet, kaip rodo gyvenimas, iš esmės saviems. Religinis pliuralizmas, sako. Mano nuomone, yra devalvuotas, iškreipiamas ir diskriminuotas.
Robertas sako: konkuruojančios grupės turi būti pakančios viena kitai. Teisės viršenybės skatinimas. Kaip minėjau, kieno valdžia, to ir teisės viršenybė. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Taip, sužinosime, kiek čia buvo išklausiusių. Registracija.
Užsiregistravo net šeši Seimo nariai. Šia žinia rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.