LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 350
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
PIRMININKĖ. Gerbiami Seimo nariai, pradėsime gegužės 17 dienos (antradienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 70 Seimo narių.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. gegužės 17 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės gerbiamas J. Požela. Prašom.
J. POŽELA (LSDPF*). Gerbiama Pirmininke, kolegos, būtų prašymas frakcijos vardu įtraukti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą Nr. XIP-2502. Prieš tris savaites Sveikatos reikalų komitetas baigė svarstyti. Manau, pagal popietinę darbotvarkę būtų galima svarstyti, jeigu įmanoma. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Taip tokie rimtai įstatymai nedaromi. Turi būti iš anksto derinama. Buvo kalbėta, kad kai susitvarkysime su socialiniu modeliu, atsilaisvins darbotvarkė… Bent jau pasiruošti mes turime, nes čia yra svarstymo…
J. POŽELA (LSDPF). Jeigu galima, Pirmininke, tiesiog trumpą repliką, nes yra jūsų raštas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dėl įstatymo vilkinimo. Gal būtų galima iš tikrųjų operatyviau išspręsti? Tuo labiau kad komitete buvo priimtas sprendimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas ministre, mes labai operatyviai Seime galime išspręsti ir nereikia apeliuoti. Pirmiausia komitete viskas vyko labai ilgai dėl tam tikrų procedūrinių dalykų. Svarstymo stadija. Mes esame nepasiruošę dabar, Sekretoriatas tokiam dideliam paketui. Tikrai prašau Socialdemokratų frakcijos vadovybės atsižvelgti ir, jeigu reikia, mes galime ketvirtadienį pasiruošti, bet tada reikės išbraukti priėmimus. Ar sutinka Socialdemokratų frakcija? (Balsai salėje: „Ne, ne.“) Ne? Balsuosite? Gerai. Balsuojame.
Gerbiamas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu prašyčiau sugrąžinti, įtraukti atgal į darbotvarkę 1-3 įstatymo projektą dėl alkoholio kontrolės. Liko tik balsavimas. Visos procedūros pereitos ir pagal Statutą pataisų jau teikti negalima. Tikrai yra labai reikšmingas įstatymo projektas ir nelaukime kito nelaimingo atvejo, susijusio su alkoholikais, ir priimkime išties šitą reikšmingą įstatymo projektą. Liko balsavimas. Jokių pataisų teikti negalime.
PIRMININKĖ. Mums aiškino, kad ten yra Teisės departamento pastabų. Ne? Petras čia kažką aiškino. (Balsai salėje) Petras. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Šiuo klausimu. Man pateikė, kad yra dar pateikta pataisa. Gana gera pataisa, reikėtų ją svarstyti ir priimti, bet jeigu pagal Statutą negalima, aš manyčiau, kad būtų galima sugrąžinti šitą klausimą į darbotvarkę.
Dabar aš taip pat frakcijos vardu prašau išbraukti klausimą iš darbotvarkės – tai Miškų įstatymo projektą Nr. XIIP-3095.
PIRMININKĖ. Koks eilės numeris?
P. GRAŽULIS (TTF). 1-6.
PIRMININKĖ. Miškų? Kokių dar yra siūlymų? Gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiama Pirmininke, aš labiau techninį. Jeigu galima, 1-15 prieš 1-13 įrašykime. Ten jau prasideda pateikimai. Būtų truputį, tiktai pusvalandžiu anksčiau, po svarstymų. Pagal tvarką 1-15 pakeltume. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Visi prašymai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš argumentą dėl Miškų įstatymo. Gal kai balsuosime?
PIRMININKĖ. Po to, kai balsuosime.
Yra pirmasis prašymas Socialdemokratų frakcijos vardu. Ar tikrai Socialdemokratų frakcijos vardu? Klausiu seniūnės. Taip. Prašo įrašyti svarstymo stadijos Dirbtinio apvaisinimo įstatymą. Ten turbūt visas paketas, ar ne? (Balsai salėje)
Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 37, prieš – 17, susilaikė 29. Nepritarta.
Yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu prašymas grąžinti į darbotvarkę 1-3 – Alkoholio kontrolės įstatymo projektą.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Ko nesuprantate? Alkoholio kontrolės įstatymą Nr. XIIP-1857 grąžinti į darbotvarkę. Kas už grąžinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 53, prieš – 2, susilaikė 22. Grąžinta į darbotvarkę.
Yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas dėl Miškų įstatymo. Prašome pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, P. Gražulis siūlo išbraukti Miškų įstatymą, kad būtų panaikinta ar nepanaikinta Generalinė urėdija. Seimo sprendimas buvo gegužės 10 dieną, mes turėjome svarstyti. Komitete išdiskutavome ir su urėdais, ir su Generaline urėdija, gavome Vyriausybės neigiamą išvadą ir komitetas siūlo projektą atmesti, t. y. nenaikinti Generalinės urėdijos. Ką duos dar kartą to klausimo atidėjimas, aš nelabai suprantu, jeigu mūsų logika yra tokia kaip P. Gražulio? Na, laikome Generalinę urėdiją įtampoje, tegu jie dar sėdi keturis mėnesius ar kiek. Jau ir taip tris mėnesius sėdi žmonės, galvoja, panaikins Seimas, nepanaikins. Tai aš siūlau neišbraukti šito klausimo ir spręsti. Na, o jeigu jums netinka komiteto sprendimas, tai duokite kitam komitetui, kuris gal pasiūlys panaikinti. Mūsų išvada, kad Generalinė urėdija turi išlikti, todėl siūlau neišbraukti to klausimo iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Baigiame diskusijas, balsuojame. (Balsai salėje) Petrai, jūs prašėte, išsakėte savo motyvus.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų išbraukta pagal „Tvarkos ir teisingumo“ prašymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 24, prieš – 25, susilaikė 33. Lieka darbotvarkėje.
Ir krašto apsaugos ministras prašo pakelti pateikimą prieš 1-13. Galime bendru sutarimu sukeisti vietomis? (Balsai salėje: „Galima!“) Sukeista vietomis.
Dėl viso. Galime patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima!“) Galima. Patvirtinta bendru sutarimu.
Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš nelabai suprantu, ką gerbiamas Algimantas čia kalba. Toks buvo didelis iniciatorius, kad būtų naikinama Generalinė urėdija, ir staiga jo pozicija kažkaip pasikeitė. Ir aš manau, kad tikrai yra labai daug tarnybų – ir Miškų departamentas, ir institutas. Tiek prikurta įvairiausių tarnybų, kad tikrai mes galėtume optimizuoti šitą valdymą. Kuri nors institucija galėtų perimti Generalinės urėdijos funkcijas. Žinoma, apsispręsime mes dabar Seime, bet manau, kad reikėjo padiskutuoti šituo klausimu dar frakcijose tarpusavyje, ir jūs neturite vieningos nuomonės. Bet jau Seimas apsisprendė.
PIRMININKĖ. Gerai. Pradedame dirbti.
10.12 val.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1122(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1122. Priėmimas. Liko tik balsavimas.
Balsuojame, kas pritariate, kad būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1122(2) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1078(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1078. Priėmimo stadija. Irgi liko tik balsavimas.
Balsuojame. Kas pritariate, kad projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Apie ką čia kalbama, net pamiršau.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XP-1078(3) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia visiems ačiū, priėmėme labai reikšmingą įstatymą. Nuo lapkričio mėnesio nebus galima parduodant alkoholį taikyti jokių nuolaidų, jokių akcijų, nes, Statistikos departamento duomenimis, tokių akcijų metu daugiausia alkoholio ir išparduodama. Išties ačiū visiems, ačiū (…) autoriui P. Gražuliui ir visiems, kurie teikė ir tobulino šitą įstatymo projektą. Labai ačiū. Tai vienas reikšmingiausių šitos sesijos įstatymo projektų, mano manymu.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Irgi noriu padėkoti Seimo nariams. Galbūt norėjo pasiūlyti dar kai kurių pataisų, bet aš manau, bus galima jas siūlyti. Tik gaila, kad šitas įstatymas eilėje stovėjo gal šešerius metus, labai ilgai, kol pasiekė Seimą, ir tik dabar buvo priimtas, bet geriau vėliau, negu niekada. Dėkoju visiems Seimo nariams, kurie balsavo už šias pataisas, ir tiems, kurie tobulino šį įstatymą, taip pat ir gerbiamam A. Matului.
PIRMININKĖ. R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Mieli kolegos, mes priėmėme įstatymą, kuris prieštarauja Civiliniam kodeksui. Dabar taip išėjo, kad nebus galima nei etiketėje matyti nuolaidos. Pirkėjas sužinos apie nuolaidą tik prie kasos atėjęs.
PIRMININKĖ. Gerbiamas N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pirmą kartą seimų istorijoje trys liberalai balsuoja už alkoholio kontrolės griežtinimą. Pasveikinkime juos! Trys!
PIRMININKĖ. Gerai. Gal nepradėsime mes čia dabar skaičiuoti. Dirbame toliau.
10.17 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3869(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-3869, yra du sujungti, tai XIIP-2876 ir XIIP-3869 – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R. Popovienę.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. (Balsas salėje: „Dėl abiejų pasakykite!“) Taip pat pritarė kitiems įstatymų projektams kartu sujungti.
PIRMININKĖ. Gerai. Balsavimo rezultatai.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją M. Petrauskienę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu D. Ulicką – Aplinkos apsaugos komitetas.
D. ULICKAS (DPF). Aplinkos apsaugos komitetas pritarė teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra užsirašiusių.
Pereiname prie pataisų svarstymo. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 2 straipsnis. Yra Seimo nario S. Brundzos pasiūlymas. Kviečiu gerbiamąją R. Popovienę į tribūną.
Seimo nary, prašom pristatyti savo pataisą.
S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mes kaip tik su ponia Raminta aptarėme, kad problema yra gerokai platesnė, ypač po to, kai Jungtinių Tautų komisija padirbėjo Lietuvoje. Sutarėme, kad mes padirbėsime iš esmės daug plačiau, o dabar aš atsiimu šitą pataisą.
PIRMININKĖ. Ačiū už supratimą ir bendro sprendimo radimą. Taip pat dėl 4 straipsnio yra Seimo narių V. Simuliko ir E. Šablinsko pasiūlymas.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komitetas pasiūlymui pritarė.
PIRMININKĖ. Tegul pristato, nes reikia dešimties Seimo narių palaikymo. (Balsai salėje) Žaliai… Kas pristato? V. Simulikas? (Balsai salėje) Klausiu, kas pristato pataisą? V. Simulikas ar E. Šablinskas? Nei vieno, nei kito nėra.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Aš galiu pasakyti.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašom pristatyti trumpai.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Seimo nariai siūlo įtraukti į įstatymo projekto reglamentavimą, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pagal kompetenciją būtų įtraukta dalyvauti formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir specialiųjų poreikių nustatymo. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Dar nuomonės yra. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu aiškiau reglamentuojamos galimybės pritaikyti gyvenamąją aplinką neįgaliųjų poreikiams, yra sveikintinas dalykas, todėl visus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip tik nėra nieko aiškiau. Už politiką atsako ministerijos – tokia yra mūsų sąranga, o neįgaliųjų tarnyba yra padalinys. Mes niekada nerašome, kad atsakingi padaliniai dalyvautų politikoje. Kiekviena ministerija turi begalę departamentų, įvairiausių tarnybų, bet mes niekur šito nerašome. Jie pagal įgaliojimus tą daro. Bet negali būti du atsakingi už tą patį dalyką, o čia kaip tik ir surašoma, kad jie dalyvauja politikoje.
Palaukite, kas atsakingas: ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Konfūzas išeina. Nežinia, kur tas keliukas, grįstas gerais norais. Mums buvo pateikta šitaip komitete, kad tai daroma dėl to, kad būtų galima tokiu būdu pakelti Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos atlyginimus – 90 tūkst. taip bus galima pramušti. Tai vėlgi argumentų neišlaikantis dalykas. Mes numatome, koks biudžetas turėtų būti ministerijoje tų tarnybų, tokiu būdu nepasieks tos tarnybos atlyginimo pagerinimo, bet sumaišties, be jokios abejonės, sukelsime. Tada sakys, kodėl kitų departamentų į kitus įstatymus neįrašome? Tų departamentų mes turime be galo daug. Tai mes visus juos turėsime ir surašyti. Tikrai čia aiškumo nepridėjo formuluotė.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame dėl pataisos. Kas pritariate pataisai (komitetas pritarė), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 52, prieš – 4, susilaikė 32. Pataisai pritarta.
Dėl viso po svarstymo. Nuomonė už – R. Popovienė. Prašom.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą, nes iš tiesų pagrindinis jo tikslas buvo būtent supaprastinti bendrojo naudojimo patalpų pritaikymo neįgaliesiems tvarką, kai atsižvelgiama į tai, kad, neturint bendrojo naudojimo patalpų daugiabučiuose namuose savininkų sutikimo pritaikyti būstą neįgaliajam, tuo atveju tą sprendimą priimti gali savivaldybės vykdomoji institucija. Iš tiesų palaikau šį projektą ir kviečiu jus visus pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Kadangi daug balsavote, siūlau ypatingą skubą. (Balsai salėje) Pritariate bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip!“) Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti su priimta Seimo nario S. Brundzos pataisa? Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Galime priimti su mūsų pritarta pataisa? Priimtas. Dėl 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pastabų nėra. Galime priimti? Pastraipsniui priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsuojame. Kas pritariate, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3869) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 321, 322, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 323 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3901(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 321, 322, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 323 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3901(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą. Įstatymo esmė yra ta, kad mūsų priimti įstatymai neatitiko perkeltos europinės direktyvos reikalavimų ir mes gavome pastabą, todėl taisome šį įstatymą. Kokių nors esminių dalykų čia nėra. Faktiškai palengvinamas išieškojimas iš kaltų asmenų dėl aplinkos pažeidimo. Komitetas pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių diskutuoti nėra. Po svarstymo kalbėti norinčių nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūlau ypatingą skubą. Ar pritariate ypatingai skubai? Pritariate bendru sutarimu.
Pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti pastraipsniui bendru sutarimu? Pritarta pastraipsniui bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už… Atsiprašau. K. Daukšys – nuomonė prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų aš norėčiau atkreipti visų kolegų dėmesį, kad šiuo įstatymu mes ne šiaip sau pataisome kokius nors neatitikimus. Šiuo įstatymu mes juridiniams asmenims įteisiname atsakomybę, kuri gali pasireikšti labai dideliais skaičiais, taip pat ir valstybinėms įmonėms, kurios yra. Todėl aš tikrai manau, kad tokiam įstatymui pritarti negalima.
PIRMININKĖ. Sako, kad ne apie tai. Ne apie tai, sako. Prašom, pirmininke. Prašom, pirmininke, prie mikrofono čia.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolegos, išties, ką kalba seniūnas, tas įstatymų blokas ateis vėliau. Čia yra kalbama tik apie europinės direktyvos perkėlimą į mūsų teisę, nes mes ilgai vilkinome šitą procesą ir gausime pažeidimą, jūs žinote, kas tai yra. O čia tik patikslinamos sąvokos, kad būtų išieškota žala, padaryta gamtai. O tai, ką kalba dėl juridinio, tai yra kitas įstatymų blokas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3901) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3698(2) (svarstymas ir priėmimas)
1-6 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3698. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją V. Mikalauską.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3698 ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gal galime po svarstymo bendru sutarimu?.. (Balsai salėje) Balsuoti kažkas prašo. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerai, visi sėdate į darbo vietas.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 66, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
Siūlau ypatingą skubą. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Jeigu norite, kad šiandien priimtume, tai prašome visus grįžti į darbo vietas. Balsuojame dėl ypatingos skubos. Kas pritariate, kad šiandien priimtume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 53, prieš nėra, susilaikė 18. Skubai pritarta.
Pastraipsniui. Tik vienas straipsnis. Galime balsuoti iš karto. Balsuojame. Kas pritariate… Atkreipiu dėmesį, kad praeitą kartą balsavo tik 71. Gerbiamieji Seimo nariai, grįžkite į darbo vietas! Visi grįžkite į darbo vietas! Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3698) priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3095 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3095. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo esmė yra ta, kad Seimo nariai siūlo panaikinti Generalinę urėdiją, jos funkcijas perduodant Miškų tarnybai. Komitetas svarstė, Vyriausybės išvada yra neigiama. Teisės departamento išvadose irgi sakoma tai, kad toks žingsnis žengtas negali būti vien tik keičiant šitą įstatymą, reikia keisti ir daugelį kitų. Todėl komitetas šešiais balsais už ir trim susilaikius siūlo projektą atmesti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau…
PIRMININKĖ. Jūs už atmetimą kalbate?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš kalbu už patį įstatymą, prieš atmetimą.
PIRMININKĖ. Jeigu pritariate komiteto nuomonei atmesti, kalbate už, jeigu ne, kalbate prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Tada negaliu kalbėti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – V. A. Matulevičius. Už atmetimą. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš nesu didelis miškų specialistas, bet vis dėlto siūlyčiau palaikyti komiteto nuomonę. Jau teko šioje salėje kalbėti apie tai, kad miškai yra ta mūsų ūkio sritis, kuri per nepriklausomybės laikus sėkmingai išgyveno visus išbandymus. Miškai yra gana gerai prižiūrimi, yra atkuriami ir valstybė iš tikrųjų turėtų tuo džiaugtis, ir jai vadovaujantys politikai. Tačiau susidaro įspūdis, kad tos nuolat vykdomos reformos iš tikrųjų vykdomos vien dėl reformų. Kaip mes jaustumės, jeigu dabar staiga Seimo paskirtis ir pavadinimas būtų nuolat kaitaliojamas? Tai atsirastų laikinumo įspūdis. Pagaliau reikia pagalvoti ir apie tuos žmones, kurie dirba šitoje valstybinėje struktūroje. Tai jeigu mes nuolat keičiame pavaldumą, keičiame pavadinimus, tai kaip tiems specialistams jaustis? Kur yra geros tarnybos vardas? Kur yra tradicijos? Kur yra pasididžiavimas savo tarnyba? Visa tai mūsų sprendimais perbraukiama ir išmetama į šiukšlių dėžę vien dėl to, kad kažkas vėl sumanė kažkokią reorganizaciją Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Aš tikrai pritariu tam, ką pasakė dabar Vytautas. Iš tikro mes visi norime stabilumo, ir tai turėtų būti gerai. Mes visai neseniai priėmėme gerą sprendimą dėl urėdijų skaičiaus, ir tai patvirtino neseniai atlikti „Spinter“ tyrimai, pagal kuriuos visuomenė palaiko šitą sprendimą, ir tai buvo gerai. Bet kita dalis – antstatas, kuris iš esmės yra virš valstybinių miškų urėdijų, nepasikeitė ir jis dabar padidėjo iki 300 žmonių, kai Miškų ūkio ministerija seniau turėjo tik 56 žmones ir sėkmingai susitvarkė.
Generalinės urėdijos tikslas yra padėti spręsti ūkinius klausimus, to mes iš jos, aišku, ir tikėjomės. Bet dėl netinkamo savo darbo stiliaus ir metodų paskutiniu metu, o gal ir stambiųjų medienos pirkėjų įtakos, viskas vyksta priešingai. Mes dabar jaučiame, kad galėtų dirbti daug geriau, ir tai, kad Seimas nustatė urėdijų skaičių, galėtų padėti joms spręsti tuos klausimus. Aš turiu omeny kelių klausimus, rezervuotų miškų grąžinimo klausimus teisėtiems savininkams arba perėjimą valstybinėms urėdijoms ir daugelį klausimų, taip pat ir medelyno, galėtų būti sprendžiami geriau. Tai aš vis dėlto manau, kad reikėtų Seimui pagalvoti ir priimti specialų miškų įstatymą, sukurti miškų urėdijų asociaciją, konsoliduoti apskaitą, atitinkamai sutvarkyti medienos patobulinimą, ir manau, kad galbūt patobulinus būtų galima pasiekti tikrai gero demokratinio valdymo ir iš viršaus, ne tik iš apačios.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Komitetas siūlo atmesti projektą, kuriame Seimo nariai siūlo naikinti urėdijas. Siūlo atmesti.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 6, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta, atmesta. Komiteto nuomonei pritarta, projektas atmestas.
10.40 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1173 (svarstymas)
1-8a klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1173. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto atstovas A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kolegos, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir siūlo įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo papildomų komitetų ir Energetikos komisijos pasiūlymus. Už balsavo aštuoni. Siūlome atmesti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Čia irgi yra atmetimas. Už atmetimą – P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Iš tiesų man sunkiai suvokiama šio įstatymo projekto logika. Aš tikrai džiaugiuosi, kad komitetas turbūt vieningai pritarė atmesti šį įstatymą, nes mes ir į Vyriausybės programą, ir į Valstybinę energetikos strategiją esame įrašę atsinaujinančių išteklių skatinimą. Tikrai galima pigiau šildytis su biokuru negu su dujomis ir panašiai. Šis įstatymas skatintų žengti žingsnį atgal, nes pirmumo teise šilumos tiekėjai nebeprivalėtų supirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Nelabai suprantu, kodėl toks įstatymas yra pateiktas.
Toliau – jeigu pačių šilumos tiekėjų turimų šilumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų atitinkamą mėnesį nepakanka vartotojų šilumos poreikiui patenkinti, tai aišku, kad šilumos tiekėjai stengsis, kad jų šilumos pajėgumų, nesvarbu, už kokią kainą, nesvarbu, iš kokių išteklių, tikrai pakaktų, ir jie niekada nebepirktų iš nepriklausomų atsinaujinančių išteklių. Taigi mes žlugdytume nepriklausomus atsinaujinančių išteklių gamintojus, ir aš tikrai siūlau pritarti komiteto nuomonei atmesti šį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta atmesti.
10.44 val.
Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1174 (svarstymas)
1-8 b klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1174. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją B. Vėsaitę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto nuomonė – įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Energetikos komisijos ir kitas pastabas.
Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame: kas pritariate komiteto nuomonei, kad projektas būtų atmestas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Projektas Nr. XIIP-1174 atmestas.
10.45 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2171 straipsniu ir 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4078(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2171 straipsniu ir 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4078(2)ES. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2171 straipsniu ir 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, pritarė patobulintam įstatymo projekto variantui. Komitetas dar siūlo, atsižvelgdamas į tai, kad Seime svarstomas ne vienas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas, kuriame yra keičiami tie patys straipsniai ar jų dalys, šį projektą iki priėmimo sujungti su kitais, kurie Seime bus apsvarstyti, ir teikti priimti vieną jungtinį projektą. Už tokį sprendimą balsavo visi komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių diskusijoje dalyvauti nėra. Nuomonės už, prieš nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 68, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta. Klausiu komiteto pirmininko, ar mes galime šiandien priiminėti? Ne. Gerai. Ačiū.
10.48 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-320(2) (svarstymas)
1-10 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-320(2). Kviečiu pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas, atsižvelgęs į įvairias pastabas, pasiūlymus, pasiginčijęs, trim balsais už, vienam – prieš, dviem susilaikius, pritarė patobulintam įstatymo projektui. Lėmė pirmininko balsas dėl to, kad vaiko teisių kontrolierių sprendimai, kurie yra rekomendacinio pobūdžio, būtų prilyginti Seimo kontrolierių sprendimams, kurie nebūtų skundžiami teismui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją L. Kazlavicką.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą. Sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, siūlydamas pagrindiniam komitetui patobulinti atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadoje pateiktą nuomonę dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Tas ir buvo padaryta. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
10.52 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2877(2) (svarstymas)
1-11a klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2877. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiame jūsų dėmesiui visiškai naują Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją. Tai yra naujai suformuluotas modelinis procesas, teismo sudėčių kitoks principas, rašytinio proceso išplėtimas, kompetencijų perskirstymas. Tai iš tiesų palengvins žmonėms, kurie kreipiasi į administracinius teismus, bylinėjimąsi, klausimų sprendimą. Komitetas šį projektą svarstė pakankamai atidžiai ir ilgai ir gegužės 11 dienos posėdyje bendru sutarimu už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją M. Petrauskienę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos advokatūros pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už, prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
10.54 val.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2878(2) (svarstymas)
1-11b klausimas – Administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP- 2878. Kviečiu S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra neatsiejamai susiję su ką tik mūsų po svarstymo pritartu projektu. Komitetas jį taip pat gegužės 11 dieną apsvarstė, tikrai iš esmės patobulino, lyginant su pirminiu variantu, ir bendru sutarimu už pritarė šiam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją M. Petrauskienę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, taip pat atsižvelgiant į šias Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas ir pasiūlymus.
Pirma. Kyla rimtų abejonių, ar savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų veiklos tvarką reglamentuojančių teisės normų, šiuo metu dėstomų Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose nuostatuose, mechaninis perkėlimas į įstatymą, iš esmės nepakeitus šių komisijų sudarymo, jų narių apmokėjimo už pareigų vykdymą, komisijoms padedančių vykdyti funkcijas sekretoriatų ir komisijų veiklos finansavimo nuostatų (principų), garantuos tai, ko siekia įstatymo projekto iniciatorius – skundų nagrinėjimo tvarka taps aiškesnė, ginčų nagrinėjimas bus efektyvesnis, atsiras paskatų asmenims naudotis ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka.
Antra. Tikslinga svarstyti galimybę atsisakyti savivaldybių administracinių ginčų komisijų sudarymo ir jų veiklos visuomeniniais pagrindais principo. Tokios komisijos galėtų būti sudaromos regioniniu lygiu, komisijų nariai turėtų būti skiriami nustatytai kadencijai ir jiems už pareigų vykdymą turėtų būti atlyginama arba jiems kompensuojamas negautas darbo užmokestis pagrindinėje darbovietėje. Komisijos nariai ir juos aptarnaujantys sekretoriatai turėtų būti finansuojami iš valstybės biudžeto, turėtų būti aiškiai nustatyti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir tokių komisijų santykiai.
Ir trečia. Iki bus išdiskutuotas 2 papunktyje teikiamas pasiūlymas ir, pritarus jam, parengti ir pateikti Seimui atitinkamų teisės aktų projektai, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį (keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį) ir nustatyti, kad savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų nariais negali būti skiriami valstybės tarnautojai, dirbantys savivaldybių administracijose.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Yra pataisų. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario P.Urbšio pasiūlymas. Prašom pristatyti. Įjungtas jūsų mikrofonas.
P. URBŠYS (MSNG). Aš norėčiau susipažinti dabar su…
PIRMININKĖ. Na, reikia ateiti pasiruošusiam. Prašom, pranešėjas pagelbės.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti gerbiamam kolegai Povilui. Tai yra susiję su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymu. Iš esmės tai yra susiję su savivaldybių visuomeninėmis administracinių ginčų komisijomis. Komitetas pateikė pasiūlymą Teisingumo ministerijai ir buvo visiškai suprastas.
Šiuo metu yra priimta pataisa, visas modelis Administracinių ginčų komisijų įstatymo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iš viso nelieka savivaldybių administracinių ginčų komisijų, kurios neatlieka to uždavinio, kuris turėtų būti atliekamas, ir yra įsteigiamos regionuose, t. y. ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje įsteigiami Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos padaliniai. Tai yra viena komisija, kuri reziduoja regioniniu lygmeniu, tai yra labai panašu, ką siūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Finansų ministerija pateikė savo išvadą, kad ne anksčiau kaip nuo 2018 metų. Taigi visuomeninės komisijos savivaldybėse liktų dar iki 2018 metų nieko daug nekeičiant, o nuo sausio 1 dienos jų neliktų ir atsirastų teritoriniai Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos padaliniai.
Visa tai Administracinių ginčų įstatyme jau yra. Jeigu mes jį priimsime, liks jį tik įgyvendinti. Aš manau, tai turbūt tenkina ir vieną, ir kitą siūlytoją, nes iš esmės keičiame, priartiname prie žmonių ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą, bet visai kitu lygmeniu, negu komisijos savivaldybėse, kur tarybos nariai, tarybos darbuotojai arba kokie kiti žmonės, kurių gali būti labai nedaug, labai sudėtinga suformuoti tą komisiją, ir tada jos nepriklausomumas yra labai abejotinas.
PIRMININKĖ. Taip, yra pritarta iš dalies. Ar sutinkate, teikėjau? Sutinkate. Gerai. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Daugiau pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
11.01 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4395 (pateikimas)
1-11c klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4395. Pateikimo stadija. Kviečiu J. Sabatauską pateikti projektą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia kaip tik yra tąsa tų projektų, kuriems ką tik buvo pritarta. Tai yra Administracinių bylų teisenos ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo, kuriuos svarstant iš tikrųjų buvo apsvarstyta ta problema, kad visuomeninės administracinių ginčų komisijos realiai neveikia arba jose esantys savivaldybių administracijų tarnautojai realiai daro įtaką ir ta komisija tikrai neatlieka savo tos funkcijos, be to, yra didelė problema apskritai pritraukti žmones. Ką tik pritarta tiek Administracinių bylų teisenos bei Administracinių ginčų komisijų įstatymų projektams. Ten numatyta, kad bus steigiama Lietuvos administracinių ginčų komisija. Būtent dėl to, atsiliepdami į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, mes komitete nusprendėme inicijuoti šitą įstatymo projektą, kuriuo nustatoma valstybės tarnybos apmokėjimo tvarka, kad būtų steigiama Administracinių ginčų komisija su keturiais teritoriniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje Šiauliuose ir Panevėžyje. Čia tiesiog reglamentuota jų… Kadangi pagal įstatymą komisijų narių darbas yra apmokamas, taip pat pateikiamas Valstybės tarnybos įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimas.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų niekas nenori klausti. Taigi gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Yra siūlomas pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritariame? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną.
11.04 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3071(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3591(2) (svarstymas)
1-12a klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3071. Svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Taip pat lydimasis – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3591. Svarstymo stadija. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė Teismų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei keleto netekusių galios ir iš esmės atsižvelgęs į Teisės departamento, Teisėjų tarybos, Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pastabas komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir siūlo atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas ir taip pat įstatymo Nr. XIIP-2275 6 straipsnio 1 dalis numato, kad Vyriausybė iki lapkričio 30 dienos parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su Administracinių nusižengimų kodekso įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, be jų turi būti keičiami ir tam tikri Lietuvos Respublikos teismų įstatymo straipsniai. Komitetas sprendimą priėmė bendru sutarimu, atitinkamai taip pat ir dėl kito.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Dėkojame, pirmininke. Taigi ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimojo norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Pataisų nėra? Pataisų nėra. Dėl motyvų nėra.
Balsuojame. Gal galime iš karto dėl abiejų po svarstymo? (Balsai salėje) Taip, balsuojame, kad būtų pritarta… Kas norite pritarti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo abiem įstatymų projektams yra pritarta.
11.07 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3207(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3207. Svarstymo stadija. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką P. Čimbarą.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas 2016 m. balandžio 6 d. posėdyje bendru sutarimu pritarė Žemės įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Seimo Europos teisės departamento teisininkai pastabų dėl šio techninio pobūdžio įstatymo projekto nepateikė. Priėmus šį įstatymą, bus užtikrintas teisinio reguliavimo aiškumas ir nuoseklumas, teisės normų suderinamumas, be to, bus sudarytos galimybės tinkamai įgyvendinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą. Siūlau balsuoti už šį techninį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją A. Strelčiūną. Gerbiamo A. Strelčiūno nėra. Kas? Galbūt gerbiama Milda pakeis? M. Petrauskienė pristatys komiteto nuomonę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu priimti? Po svarstymo priimta bendru sutarimu.
Siūlyčiau skubą, bet nėra Seimo narių. Gerai. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Pritarta ypatingai skubai.
Vienas straipsnis. Pabandome balsuoti. Kas pritariate, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Labai paprašyčiau Seimo narių grįžti į darbo vietas ir balsuoti! Gerbiamieji Seimo nariai! Gerbiama Birute Vėsaite, gerbiamasis Povilai Urbšy, balsuojame, galbūt užteks balsų priimti. Techninis pataisymas. (Balsai salėje)
Balsavo 60 Seimo narių. Užsiregistravo 61. Balsavimą atidedame, gal dar turėsime daugiau Seimo narių.
11.11 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3971, Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3972, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3973, Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3974, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3975, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3976 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14a klausimas – Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3971 ir lydimieji projektai Nr. XIIP-3972, Nr. XIIP-3973, Nr. XIIP-3974, Nr. XIIP-3975, Nr. XIIP-3976. Pranešėjas ministras – J. Olekas. Pateikimas.
Prašom, ministre, visus iš karto.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamais įstatymų projektais yra atliekami techniniai pakeitimai, atsižvelgiant į tai, kad juose minimas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kurio pavadinimas nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiamas ir bus Administracinių nusižengimų kodeksas. Dėl šios priežasties yra atliekami įstatymų projektų techniniai pakeitimai, žodžiai „Administracinių teisės pažeidimų kodeksas“ keičiami į žodžius „Administracinių nusižengimų kodeksas“. Žodžiai „administracinis teisės pažeidimas“ ir „administracinių teisės pažeidimų protokolas“ keičiami atitinkamai į „administracinis nusižengimas“ ir „administracinių nusižengimų protokolas“. Karo prievolės įstatymas taip pat patikslintas atsisakant nuostatų, dubliuojančių Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas. Projektuose taip pat turės būti pakeista įsigaliojimo data – vietoj 2016 m. balandžio 1 d. įrašant 2017 m. sausio 1 d., kai ir įsigalios Administracinių nusižengimų kodeksas. Prašau pritarti šiems pakeitimams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – G. Jakavonis. Prašom.
G. JAKAVONIS (DPF). Gerbiamas ministre, man labai aišku, kad čia techniškai keičiamas šitas vienas žodis, bet štai perspausdinti visus šituos dokumentus, kiek kainuos, kai keičiamas vienas žodis? Ar yra kas nors paskaičiavęs?
J. OLEKAS (LSDPF). Tikrai negaliu pasakyti. Aš manau, kad visų perspausdinti nereikės, tiesiog atspausdinsime naujus ir nauji galios ateity.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, prieš. Nėra norinčių kalbėti. Taigi siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Neprieštaraujate? (Balsai salėje) Ir siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Pritariame po pateikimo bendru sutarimu, taip? (Balsas salėje: „Taip.“) Gerai. Ačiū.
Labai mes šiandien produktyviai dirbame.
11.14 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2436, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2437, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2438 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15a klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2436. Kviečiu K. Daukšį pateikti. Ir kartu pateikti lydimuosius projektus Nr. XIIP-2437, Nr. XIIP-2438, ir viskas. Tris projektus.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Teikiu Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų numatyta, kad Kainų ir energetikos komisijai nebūtų Vyriausybės nustatomi principai, kuriais ji turi remtis reguliuodama kainą.
PIRMININKĖ. Taip, minutę! Labai greitai pristatėte, nespėjome. B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, vis dėlto…
PIRMININKĖ. Nesupratau. Tuoj, minutę! Nespėjam! Viskas, technika ne taip greit dirba, kaip mes norime. Prašom, Birute.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, tai norėčiau, kad jūs plačiau paaiškintumėte savo pasiūlymo esmę. Kam dabar būtų pavaldi Valstybinė kainų ir energetikos komisija? Ir kodėl šitą siūlote?
K. DAUKŠYS (DPF). Kaip jūs žinote, Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra niekam nepavaldi, ji yra viena iš Lietuvos Respublikos institucijų, kuri turi vykdyti rinkos priežiūrą.
Antras dalykas, kai dabar buvo Europos Audito Rūmų parengta ataskaita, ten įvardintas šitas principas, kurį mes esame priėmę, kad Vyriausybė nustato kainų reguliavimo principus, kaip pažeidimas. Iš esmės jeigu tai būtų galioję šiandien, Komisija būtų tuo rėmusis, tai jos tie darbai būtų parašyti kaip pažeidimas.
Trečias dalykas. Aš manau, mano galva, labai keista, kai pati valstybė yra savininkė didžiųjų energetikos kompanijų ir pati nustato, kokiais principais reikia jas reguliuoti. Tai čia tas pats, kaip… Tada nepriklausomo reguliatoriaus, koks jis turi būti pagal visas nustatytas normas Europoje, nelieka, tada Vyriausybė pasako reguliatoriui, kaip turi reguliuoti mano valstybines įmones. Tai nebūtinai reiškia, kad taip bus gerai vartotojams.
PIRMININKĖ. Nori paklausti P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Kęstuti, jūs kažkaip nuolat proteguojate Energetikos kainų komisiją. Jūsų įstatymų projektai tokie. Aš manau, kad niekas taip nesuinteresuotas, kad būtų mažesnės kainos energetikos sektoriuje, tiek šilumos, tiek vandens, tiek elektros, kaip Seimas. Mes išrinkti esame tautos, susitinkame su rinkėjais ir, be abejonės, mes labiausiai esame tuo suinteresuoti. Energetikos kainų komisijai kaip nepriklausomai nelabai tie dalykai rūpi. Jūs prisiminkite du atvejus, kai net pats „Gazpromas“ siūlė sumažinti dujų kainą, o Energetikos kainų komisija neleido. Prisiminkime Vilniaus atvejį, kai laimėjo teismus, kad bazinės šildymo kainos per aukštos, teismai laimėti, o Energetikos kainų komisija apskundė šitą sprendimą Vyriausiajam administraciniam teismui. Jinai šiandien atstovauja ne vartotojui, o tiesiog tiekėjui. Ar nemanytumėte, kad apskritai reikėtų keisti įstatymą, kad šita komisija būtų atskaitinga Seimui? Tik Seimui!
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas Petrai. Iš tikrųjų jūs daug kur teisus, bet šiuo atveju ne visai teisingai sakote. Pirmas dalykas, kaip jūs žinote, tos komisijos narius, kurie yra penki, Seimas ir paskiria. Tai visus paskiria Seimas, ne visai seniai paskyrėme naują narį ir komisijos pirmininką paskyrėme, ir kitus dalykus.
Antras dalykas. Jeigu jūs pažiūrėtumėte, tai per paskutinius trejus metus dėl komisijos gero darbo, sakyčiau, iš elektros gamintojų buvo išieškota beveik 600 mln. Lt ir dėl to mums sumažėjo elektros kaina, todėl kad komisija nustatė, kur jie neteisingai naudojosi tam tikrais dalykais. Jeigu jūs manote, kad žmonėms 600 mln. Lt nieko nereiškia, tada aš tikrai manau, kad jūs nesate visiškai teisus. Aišku, gali būti ir kitokių dalykų, kuriuos jūs pastebėjote, bet aš tikrai manau, kad Energetikos komisijai niekas neturi turėti, Kainų ir energetikos komisijai, niekas neturi turėti jokios didelės įtakos, kad nebūtų žaidimų. O jinai turi žiūrėti, kad būtų kuo mažiausia kaina šilumos vartotojams ir elektros vartotojams, ir visiems kitiems, ir todėl tikiuosi, kad ir jūs pritarsite, kai bus svarstymas mano įstatymo, kad būtų sumažinta turto grąža energetikos įmonėms nuo 7 % iki 2,5 %, kas irgi ženkliai sumažins kainas. Tai tikrai lauksiu jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, na, vis tiek pats esminis tikslas, kad būtų realios šilumos ar elektros energijos kainos, tai turbūt niekas čia neabejoja. Bet ar tokiu keliu eidami mes pasieksime tai, tiesą sakant, aš abejoju, nors gal ir galima būtų pasvarstyti. Nesu visai kategoriškai prieš, nes Seimo presas Kainų komisijai irgi turėtų būti jaučiamas. Taigi dar esu kupina abejonių, bet kad visai teigiamai priimčiau šitą siūlymą, taip pat nesu apsisprendusi.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 33, prieš – 2, susilaikė 33. Nepritarta. (Balsai salėje) Liko arba atmesti, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas už atmetimą? (Balsai salėje) Mes turime pabaigti procedūrą. Kas pritariate, kad įstatymas būtų grąžintas tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, už atmetimą, balsuojate prieš. Balsavimas paskelbtas.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 48, prieš – 13. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėkoju visiems, kurie balsavo už mano įstatymo pataisą. Tie, kurie balsavo prieš, nori būti atsakingi už dideles šilumos kainas, už dideles elektros kainas, ir nori, kad Vyriausybė visą laiką ten kištųsi. Tai yra komunistinių laikų atsiminimas.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Kęstuti, iš tikrųjų Vyriausybė, kaip ir Seimas, taip pat suinteresuota, kad visos kainos – dujų, elektros, vandens – būtų kuo mažesnės, nes jie per mus, per Seimą, tiesiogiai atsakingi rinkėjams, o Kainų ir energetikos komisija prieš nieką neatsako.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš irgi gerbiamajam kolegai pasakyčiau, kad jeigu jis nesutaria su koalicijos partneriais, tai patys kalti dėl šilumos kainų. Jūs gi viską galite reguliuoti. Poros balsų pritrūko, ir dabar kaltinti tuos, kurie čia įžvelgia kai kuriuos nesklandumus, būtų neetiška.
PIRMININKĖ. Ačiū. Šiandien taip sparčiai dirbame, kad dar nėra viceministrų.
11.24 val.
Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4369 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-22 klausimas, jeigu B. Pauža yra pasiruošęs. Prašom. Darbotvarkės 1-22 klausimas – Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4369. Pateikimo stadija. Kviečiu B. Paužą.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu, tiesa, ne vienas, teikiu su kolega, Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindinis klausimas yra dėl maisto tvarkymo ir klastojimo įvairių reikalų, kad būtų taikoma ne administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė.
Mes šitą klausimą nagrinėjome plačiau ir pasižiūrėjome, kad visoje Europos Sąjungoje yra labai daug problemų šiuo klausimu. Pavyzdžiui, jau penkerius metus vyksta Europos Interpolo operacija „Opson“. Labai daug randama pažeidimų, išimami nemaži kiekiai produkcijos dėl to, kad neatitinka tų reikalavimų, kokia turėtų būti, arba paprasčiausiai klastojama ta produkcija. Pavyzdžiui, Lietuvos pareigūnai šitos operacijos metu išėmė 63 tonas tokių produktų, kurie buvo utilizuoti. Dabar visiškai nesenas atvejis yra, kada sulaikyta 120 tonų neaiškios kilmės mėsos, taip pat yra utilizuota, ir panašių pavyzdžių yra daug daugiau.
Aš norėčiau paprašyti kolegų, kad pritartų po pateikimo. Aš mačiau Teisės departamento išvadas. Man atrodo, komitetuose reikėtų į jas atsižvelgti, sutvarkyti galbūt kai kuriuos klausimus ir šitą įstatymą paleisti į dienos šviesą.
Dar noriu pasakyti, kad kai kuriose Europos valstybėse panaši baudžiamoji atsakomybė jau yra priimta ir sėkmingai veikia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti net penki Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Brundza. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Prašom pasakyti, o nuo kada konkrečiai tas prasideda versliškai ar stambiu mastu? Nuo kada jau bus taikoma baudžiamoji atsakomybė – pagal kiekį, pagal svorį, pagal kokius kriterijus?
B. PAUŽA (LSDPF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad kiekis ir svoris neturės įtakos, svarbu, kad ta produkcija atitiktų visus reikalavimus, kurie yra nustatyti šiandien mūsų valstybėje. Bendrą tokį kiekį aš minėjau, kuris yra pas mus sulaikytas šiuo metu. Ir kiekvieną dieną tas sulaikymas neduoda efekto, štai kur yra pagrindinis dalykas.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi S. Bucevičius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar šis įstatymas sumažins kontrabandos mastą, kaip jūs manote? Ir kiek utilizacija, kokiu mastu, gal jūs žinote, turite duomenis… (Kęstuti, pasitrauk!) …Lietuvos valstybėje atlikta, kokiu mastu?
B. PAUŽA (LSDPF). Pristatydamas pateikiau ir aiškinamajame rašte yra numatyta.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Neaišku.
B. PAUŽA (LSDPF). Vienos mūsų operacijos metu buvo sulaikyta 63 tonos, kitos operacijos metu – 120 tonų. Tas mastas kiekvieną dieną keičiasi. Matot, kokie mastai. 120 tonų mėsos šiandien reikia nuvežti į utilizaciją ir sunaikinti. Ne toks paprastas reikalas.
Bet tai yra daroma ir vežama ta mėsa dėl to… Galbūt ne visa yra ir sulaikoma, dalis jos papuola mums, visiems vartotojams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi S. Jovaiša.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jeigu apie tokius stambius mastus kalbame, tai jau ne pagal Administracinį kodeksą turėtume spręsti, o Baudžiamojo proceso turėtų būti. Aš manau arba kiek tos informacijos turiu, tai ir įmonėms buvo pritaikyta, ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, tiems, kurie klastoja, įveža dideliais kiekiais ir taip toliau. Ar mums papildomai reikalingas dar tas Baudžiamojo kodekso straipsnis? Ar jūs šimtu procentų įsitikinęs, kad reikalingas ir negali šiandien teisėsaugos institucijos taip pat taikyti baudžiamojo proceso?
B. PAUŽA (LSDPF). Aš suprantu, galima visaip tą klausimą spręsti. Bet, man atrodo, baudžiamoji atsakomybė yra tam tikra atbaidymo priemonė. Tai svarbiausia. Štai kur yra pagrindinis… O dabar, kada vieną pagavo, kito nepagavo, administraciniu būdu nubaudė, sunaikino tą produkciją, ir viskas pasibaigė. Man atrodo, ta atbaidymo priemonė kur kas efektyvesnė turėtų būti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gal jau ačiū, atsakė. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Galime pritarti? Pritarta.
11.31 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4233ES, Darbo kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4234 (pateikimas)
Atvyko viceministras. Prašysime gerbiamąjį Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministrą G. Klimavičių pristatyti savo teikiamus projektus. Tai Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4233 ir lydimasis projektas Nr. XIIP-4234. Prašom.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimui teikiamais įstatymų projektais siekiama, patikslinant jau įgyvendintos direktyvos, kuria numatomos sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, nuostatos, nustatyti, kad rangovui, įvykdžiusiam Darbo kodekso 981 straipsnyje nurodytas pareigas, nekyla atsakomybė už baudų sumokėjimą.
Pareigos būtų tokios: pareikalauti, kad darbdavys pateiktų rangovui susipažinti su turima informacija, trečiosios šalies piliečių leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančios teisę būti ir gyventi Lietuvos teritorijoje, kopiją, ją patikrinti ir, paaiškėjus, kad dirba nelegaliai, Lietuvos Respublikoje esantis trečiosios šalies pilietis praneštų apie tai bent vienai nelegalaus darbo kontrolę vykdančiai institucijai. Taip pat nustatyti, kad rangovui, neįvykdžiusiam nurodytų pareigų, skiriama nuo 860 eurų iki 2 tūkst. 896 eurų bauda. Už pakartotiną nelegaliai Lietuvos Respublikoje esantį trečiosios šalies pilietį būtų nuo 2 tūkst. 896 iki 5 tūkst. 792 eurų.
Šitos sumos nesikeičia, jos tik perverstos litais. Truputį užbėgant į priekį apie tendencijas, nuo 2014 metų nelegalaus darbo mastas didėja. 2014 metais buvo nustatyti 62 nelegalūs piliečiai, 2015 metais – 170. Daugiausia nustatoma statybų sektoriuje, kaip jau patys turbūt žinote. Prašytume pritarti teikiamiems projektams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Brundza. Ruošiasi A. Dumbrava.
S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis prelegente, prašom pasakyti: aš nelabai įsivaizduoju, jeigu yra rangovas, kuris turi ne vieną ir ne du, ir ne penkis galbūt stambius objektus, kur yra tikrai dešimtys subrangovų. Kaip jam įmanoma viską sukontroliuoti, važinėti po darbo vietas ir, ko gero, ar nepanašu čia į mėginimą Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas ir atsakomybę perkelti rangovui? Turėtų subrangovas ir atsakyti už tuos dalykus, jeigu Valstybinė darbo inspekcija ką nors pagauna.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kalbama būtent apie pareigas, dažniausiai ir būna, kad netikriname. Bet kalbant apie mechanizmus, tai iš tikrųjų bent jau turėtų būti numatyta sutartyje, darant subrangos sutartį, kad iš tikrųjų būtent ta atsakomybė ir pareiga pateikti informaciją… Dabar išeina, kad stumdymasis nuo vieno prie kito. Tikrai tai nėra, kaip pasakyti, Darbo inspekcijos atsakomybės panaikinimas, nes Darbo inspekcija bet kokiu atveju daro tikrinimus. Ačiū, jums.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Baudų dydžiai tokie pakankamai egzotiški, 2 tūkst. 896, kodėl ne 97 litai, tarkim, arba 5 tūkst. 792, o kodėl ne iki 93 litų ir t. t.? Kas tai yra?
G. KLIMAVIČIUS. Nelygūs. Kai buvo iš litų versta į eurus, būtent tokios sumos išėjo. Jos nėra nei didintos, nei mažintos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Negirdžiu? Balsuojame. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo abiem projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 49, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Galime pritarti? Pritarta.
11.36 val.
Baudžiamojo kodekso 7, 213, 217, 218, 2241 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4358ES, Baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4359ES (pateikimas)
1-20 klausimas – Baudžiamojo kodekso 7, 213, 217, 218, 2241 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4358. Pateikimo stadija. Kviečiu teisingumo viceministrą G. Mozūraitį. Ir kartu lydimąjį projektą Nr. XIIP-4359. Prašome pateikti abu projektus.
G. MOZŪRAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybės pateiktais įstatymo projektais siekiama į nacionalinę teisę tinkamai perkleti direktyvos dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka nuostatas. Išskiriami tokie pagrindiniai įstatymų projektų siūlymai: Baudžiamojo kodekso 213 straipsnyje siūloma kriminalizuoti netikrų pinigų ir vertybinių popierių gaminimą, padirbtos ar suklastotos valiutos importą, eksportą ir gabenimą. Baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniais siūloma suderinti šiuose straipsniuose vartojamas sąvokas su galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, patikslinti šių straipsnių dispozicijas, kriminalizuojant visas jose nenumatytas nusikalstamas veikas. Baudžiamojo kodekso 2241 straipsnyje siūloma apibrėžti dideles turtinės žalos ar didelės turtinės naudos dydį ir Baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsniu siūloma teisėsaugos institucijoms numatyti aiškią ir konkrečią pareigą per kuo trumpiausią laiką Lietuvos bankui fiziškai perduoti galimai netikrus ar suklastotus pinigus (tik eurus) šių objektų ekspertiniam tyrimui atlikti ir tolesniam šių objektų saugojimui užtikrinti. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Visiems viskas aišku. Dėkoju viceministrui. Abu pateikėte? Mes turime pabaigti procedūrą. Už ir prieš. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu? Ar reikia balsuoti? Nereikia. Pritarta po pateikimo abiem projektams. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas posėdžių salėje birželio 16 dieną. Galime pritarti? Pritarta.
11.39 val.
Baudžiamojo kodekso 2504, 2505, 2521 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2506 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4360 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-21 klausimas – Baudžiamojo kodekso 2504, 2505, 2521 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2506 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4360. Pateikimo stadija. Kviečiu viceministrą G. Mozūraitį. Prašom.
G. MOZŪRAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Baudžiamojo kodekso pakeitimai parengti siekiant suderinti Baudžiamojo kodekso nuostatas su papildomo protokolo prie Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos nuostatomis ir pasirengti jį ratifikuoti. Taip pat įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178 nuostatas. Taip pat atsižvelgti į Europos Tarybos ekspertų komiteto sekretoriato dėl priemonių, nukreiptų prieš pinigų plovimą, pateiktas pastabas bei Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas.
Įstatymo projektu Baudžiamąjį kodeksą siūloma papildyti nauju 2506 straipsniu, nustatančiu baudžiamąją atsakomybę už kelionę į kitą valstybę teroristiniais tikslais. Taip pat siūloma išplėsti Baudžiamojo kodekso 2505 straipsnio apimtį ir baudžiamąją atsakomybę taikyti ne tik už teroristų rengimą, bet ir mokymąsi teroristiniais tikslais. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Už, prieš nėra kalbančių. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Yra siūlomas pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną.
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4323 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau, jei gerbiamasis A. Palionis yra pasiruošęs, tai kviečiu pristatyti projektą Nr. XIIP-4323, Lietuvos Seimo darbų programos papildymą ir projektą – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo 561 straipsniu ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4322. Pirmiausia mums reikia priimti papildymą. Prašom. Projektas Nr. XIIP-4323.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlau Seimo nariams pritarti pavasario darbų programos projekto papildymui vienu projektu – Bankų įstatymu, kuris yra susijęs su sukčiavimu bankuose, kad būtų galima prevenciškai užkardyti sukčiavimą.
Patį projektą pristatysiu projekto pristatymo metu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Svarstymas. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Nutarimo projekto priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai. Už – 52, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo darbų programa priimta, papildymas. Tuoj tvarkingai pasakysiu. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4323) priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo 561 straipsniu ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4322 (pateikimas)
Prašom pateikti projektą Nr. XIIP-4325.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sukčiavimo telefonu, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu gautų lėšų legalizavimo aktyvumo didėjimas daro didelę žalą ir valstybei, ir visuomenei, kelia nepasitikėjimą moderniomis mokėjimo priemonėmis.
Šio projekto tikslas ir uždavinys ir yra įtvirtinti teisinį reguliavimą, kurio pagrindu bankai tarpusavyje galėtų keistis informacija apie esamų arba siekiančių tapti klientais asmenų galimą bendrininkavimą, rengimąsi padaryti, padarytas ar pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas, susijusias su fizinių paslaugų teikimu, siekiant užvaldyti banko ar kitų asmenų turtą ar padaryti kitą žalą.
Noriu tik akcentuoti, kad kitose Europos valstybėse yra tokios prevencinės sistemos: Olandijoje yra finansinių institucijų įspėjimo sistema, Vengrijoje – atmestų prašymų suteikti bankines paslaugas registras, Jungtinėje Karalystėje – taip pat yra CIFAS. Pas mus, Lietuvoje, šiuo metu tokio prevencinio apibrėžimo įstatymais nėra.
Šituo įstatymu mes ir norime apibrėžti atvejus ir tvarką, kaip bankai galės perduoti jungtinę rizikos duomenų rinkmeną ir iš jos gauti duomenis apie esamų ar potencialių klientų galimas nusikalstamas veikas, susijusias su finansinių paslaugų teikimu; įtvirtinti, kad jungtinės rizikos duomenų rinkmenos valdytoju būtų banko interesams atstovaujantis juridinis asmuo, kurio teisinę formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, o jo išankstinę patikrą atliktų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija; numatyti jungtinės rizikos duomenų rinkmenos tvarkymui keliamus reikalavimus, įskaitant tvarkomų duomenų apimtis; įtvirtinti asmenų teisę būti informuotiems apie jų duomenų tvarkymą ir galimybę tokius veiksmus ginčyti. Siūlomomis nuostatomis bankams būtų sudaryta galimybė imtis prevencinių priemonių prieš fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusikalstamu būdu daro žalą banko klientams ir patiems bankams, apribojant šių asmenų galimybę daryti naujus nusikaltimus, susijusius su finansinių paslaugų teikimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nenori niekas klausti. Labai aiškiai pristatėte. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Nuomonę už dar norėjo išsakyti S. Brundza. Prašom.
S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų geriau vėliau negu niekad. Kaip kažkiek dalyvavęs darbo grupės darbe, noriu tik padėkoti A. Palioniui, kad taip atidžiai buvo išnagrinėta ir čia buvo tikrai atsižvelgta į vartotojų interesus, tam tikros papildomos pareigos yra bankams, bet, mano galva, taip bent iš dalies pavyktų užkirsti sukčiavimą elektroninėje erdvėje ir ne elektroninėje erdvėje, kad bankai galėtų greičiau ir patogiau gauti informaciją apie visus sukčius ir neteisėtus kitų klientų veiksmus. Aš kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Tuoj pažiūrėsime komitetus. Yra siūlomas, nesupratau, tik papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas? Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir siūloma svarstyti irgi birželio 16 dieną. Pritarėme visi? Ačiū.
Noriu informuoti, kad ūkio ministro nėra, viceministrai taip pat visi išvažiavę, o gerbiamosios žemės ūkio ministrės dabar irgi nėra. Todėl mes iki pietų nebeturime jokių klausimų, taigi skelbiu pertrauką iki 14 valandos.
Rytinį posėdį tęs… (Balsai salėje) Iki 15 valandos, atsiprašau. Ne, dar posėdis bus baigtas tiktai… rytinis posėdis bus baigtas, nes matote, kad mes turime procedūrą. Kaip čia yra su pertrauka? (Balsai salėje)
Sako, kad žemės ūkio viceministras atvažiuoja. (Balsai salėje) Kaip? Iki 12 valandos pertrauka, tada viceministras spės atvykti ir padarysime jų pateikimą. (Balsai salėje) Negali, jei būtų galėjęs, būtų anksčiau atėjęs, negali, derinome. Iki 12 valandos pertraukėlė.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiami kolegos, grįžtame prie rytinio posėdžio darbo ritmo. Yra atvykę visi viceministrai. Tai galbūt tada iš eilės.
12.00 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3220 (2) (pateikimas)
1-17 klausimas – Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3220. Pateikimo stadija. Kviečiu… kuris viceministras? G. S. Cironka pristatys. Prašom.
G. S. CIRONKA. Laba diena, gerbiamoji Pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Labai trumpai noriu pristatyti Veterinarijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir eliminuoti prieštaravimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nuostatų. Priėmus šį įstatymą, manytume, kad atsiras galimybė pačiam Veterinarijos tarnybos vadovui tvirtinti įstatus ir pačią struktūrą.
Taigi tokia būtų įstatymo pakeitimo esmė, kad panaikinama nuostata, pagal kurią anksčiau struktūra ir nuostatai buvo tvirtinami Vyriausybės, o dabar ta teisė pereitų Veterinarijos tarnybos vadovui.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Jau dabar trys. Pirmoji klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi K. Grybauskas. Nėra B. Vėsaitės. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Aš manau, kad šio įstatymo projektas gal ir išspręstų kai kurias problemas, kurios susijusios su Veterinarijos tarnyba, bet buvo kalbama, bent komitete, kad jūs parengsite įstatymo projektą, kad Valstybinės veterinarijos tarnybos darbuotojai galėtų teikti ir gyvulių gydymo paslaugas, kitaip sakant, sudaryti tam tikrą alternatyvą privačiam verslui. Verslas jau nebegali su tuo susitvarkyti ir kai kur katastrofiškai trūksta veterinarijos gydytojų. Kodėl nepateikėte to varianto?
G. S. CIRONKA. Dėl veterinarijos gydytojų trūkumo išties Žemės ūkio ministerija deda daug pastangų, kad ši paslauga būtų išplėtota ir atsirastų daugiau pasiūlos rajonuose, t. y. ir naujų specialistų ruošimas, ir paramos skyrimas per Kaimo plėtros programą.
O dėl privačios veterinarijos tarnybos gydytojų veiklos ir valstybinių gydytojų veiklos, kol kas šitas klausimas nėra išspręstas, į šio įstatymo pakeitimą mes to neįrašėme.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Už, prieš norinčių kalbėti nėra.
G. S. CIRONKA. Dėkui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, baluojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 41 Seimo narys: už – 34, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Pritariate? Pritarta bendru sutarimu.
12.04 val.
Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 3, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4240 (pateikimas)
Yra dar vienas Žemės ūkio ministerijos klausimas – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 3, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4240. Pateikimo stadija. Kviečiu viceministrą S. Jakimavičių.
S. JAKIMAVIČIUS. Laba diena, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, trumpai pristatysiu, kas bus keičiama.
2002 metais buvo sukurta teisinė bazė, kuri leido žemės ūkio veiklos subjektams saugoti grūdus ir kitus augalininkystės produktus licencijuotuose sandėliuose. Buvo galima sandėliavimo liudijimus įkeisti kredito įstaigoms ir iš jų gauti apyvartinėms lėšoms papildomas trumpalaikes paskolas be jokių papildomų garantijų.
Priėmus įstatymo projektą bus įgyvendinti šie tikslai: geriau reglamentuota sandėlio veiklai vykdyti licencijų ir patikslintų licencijų išdavimo, licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo tvarka; bus užtikrinta, kad sandėlių veiklos priežiūra būtų vykdoma vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka; bus supaprastinti licencijuotų sandėlių steigimo ir jų veiklos vykdymo reikalavimai, kad šiuos sandėlius galėtų lengviau įsteigti žemės ūkio veiklos subjektai, ypač ūkininkai ar jų kooperatyvai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Grybauskas. Ruošiasi M. Zasčiurinskas. Prašom.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Mes jau turime tam tikros gal ir blogos patirties su grikių įrašymu į ekologinio ūkio nuostatus, tai sukėlė nemažą sumaištį. Dabar jūs vėl kalbate apie grikius. Ar tai susiję dalykai, ar?..
S. JAKIMAVIČIUS. Nežinau, apie kokią sumaištį jūs kalbate dėl įrašymo į ekologinius, bet šiuo atveju grikiai yra įrašyti atskiru punktu, kad grikius taip pat bus galima sandėliuoti šiuose sandėliuose.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš noriu pasitikslinti. Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, noriu pasitikslinti. Tai licencijavimas lieka ar nelieka? Tai pirma.
Ir antra. Ką mes vis dėlto konkrečiai keičiame?
S. JAKIMAVIČIUS. Mes supaprastiname licencijavimo tvarką. Šiuo metu teikti tokias paslaugas galėjo tik trys įmonės: „Tauragės grūdai“, „Jonavos grūdai“ ir „Marijampolės grūdai“. Pakeitus, patobulinus šį įstatymą, galės lengviau licencijuoti ūkininkai, kooperatyvai ir priimti… Mes išplečiame ir galės lengviau priimti saugoti savo ir kitų ūkio subjektų grūdus ir kitus produktus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonė už – J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kviečiu visus kolegas palaikyti šį įstatymo projektą, nes kai bus licencijuoti sandėliai, kooperatyvai ir ūkininkai galės lengviau gauti iš bankų kreditus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Pritariame? Pritarta bendru sutarimu.
12.08 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1906(3) (pateikimas)
Dabar noriu pakviesti gerbiamą M. Bastį. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1906. Pateikimo stadija. Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiame Pelno mokesčio 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 22 straipsnio 5 dalyje, kurioje sakoma, kad „reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis ir…“ siūloma išbraukti žodelį „golfo“, toliau lieka „azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.“ Kodėl yra siūloma tokia pataisa? Kaip žinote, golfas yra įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą ir 2016 metais golfas jau bus įrašytas į olimpiados programą. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Golfas, kaip ir tenisas, žirgų sportas, reikalauja nemažai investicijų, o tiek tenisas, tiek žirgų sportas ir kitos sporto šakos nėra įtrauktos į tą sąrašą, kurį aš čia pacitavau, 22 straipsnio. Taip pat už šią iniciatyvą pasisako Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, be abejo, ir Olimpinis komitetas šiai iniciatyvai pritaria. Taigi prašyčiau ir jūsų, gerbiami kolegos, pritarimo po pateikimo šiam įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūsų nori klausti net penki Seimo nariai. Pirmoji klausia B. Vėsaitė. Nėra. M. Zasčiurinskas. Ruošiasi S. Bucevičius.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš noriu pasitikslinti. Golfas yra turtingųjų sportas.
PIRMININKĖ. Olimpinis ten.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Vargšai, kurių yra beveik 40 %, arti arba žemiau skurdo ribos, kurie sudaro didžiausią Lietuvos problemą, nepatenka į tą sporto… Prašau pasakyti, koks tikslas mažinti turtingųjų mokesčius?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų golfas yra puiki laisvalaikio praleidimo forma. Aš pats tokia laisvalaikio forma neužsiimu, esu pasirinkęs kitas laisvalaikio formas, tačiau, kiek man yra žinoma ir aš pats esu matęs, labai puikiai yra išplėtota vaikams, stovyklos organizuojamos, ir vaikai tikrai labai noriai dalyvauja tokiose stovyklose, mokosi žaisti golfą. Nemanau, kad tai yra turtingųjų. Tiesiog yra žmonių, kurie pritaria tokiai laisvalaikio formai.
Šiuo atveju mes daugiau kalbame apie reprezentacijai skiriamas lėšas. Manau, kad nėra teisinga išskirti iš kitų mano pradžioje paminėtų sporto šakų, kurios tuo labiau yra olimpinės sporto šakos (kaip jau minėjau, golfas taip pat yra įtrauktas). Šiuo principu vadovaudamasis, manau, tikslinga ir reikia golfą išbraukti iš 22 straipsnio 5 dalies.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Tik primenu, kad atsakyti – dvi minutės. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Gerbiamas Mindaugai, suprantama, dabar mes kalbame apie vieną sporto šaką – apie golfą. Kaip jūs sakėte, mes dar galime istoriškai papasakoti, kiek tai užima, kiek vaikų užimtumo dabar jis atliepia, bet aš noriu klausti dėl ko kito.
Vis tiek šis įstatymo projektas jau, jeigu nesuklysiu, atrodo, antrą kartą yra teikiamas. Matyt, nieko mes nepakeitėme, kad galėtume… arba parodyti dar kitas sporto šakas, kurios iš tikrųjų mums šiandieną taip pat kaip golfas rūpi, ir turėtų rūpėti kitos sporto šakos. Bet, jūsų manymu, ar Sporto departamento ir t. t. suinteresuoti žmonės, kai pritarė golfo išbraukimui, apie kitas sporto šakas nebuvo diskusijų, kad galėtume gauti maksimaliai didesnę naudą ir kalbėti apie vaikų užimtumą ir t. t.?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų pirma iniciatyva, kuri buvo dėl 22 straipsnio 5 dalies, buvo siūloma išbraukti viską: ir medžioklę, ir žvejybą, ir plaukiojimą jachtomis, ir azartinius lošimus, ir stovyklavimo išlaidas, taip pat ir golfą. Šiuo atveju mūsų iniciatyva yra išbraukti tik golfą. Kaip jau minėjau, vienas iš pagrindinių argumentų, kad golfas yra įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas kolega, mes čia taip įtariai žiūrime, galbūt reikėtų ne tik golfą išbraukti, nors tai irgi yra, žinoma, pripažintas pasaulyje dalykinių klausimų sprendimo būdas. Bet vis dėlto kaip reikėtų atskirti, kur tai iš tikrųjų bus reprezentacinės išlaidos, o kur galbūt bus leidžiamas laisvalaikis ir tai įrašoma į sąnaudas?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Teko diskutuoti ir su Finansų ministerijos atstovais. Iš tiesų bus nustatyti specialūs reikalavimai. Nebus taip, kad automatiškai visos išlaidos, kurios bus susijusios reprezentacijai su golfu, bus įskaitytos. Čia jau bus atskiri Mokesčių inspekcijos išaiškinimai, kuriais atvejais bus galima įtraukti į reprezentacines išlaidas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš noriu paagituoti visus palaikyti šį įstatymo projektą. Golfas yra pati seniausia sporto šaka pasaulyje. Ja užsiima daugiausia žmonių pasaulyje ir tai yra puiki rekreacinė priemonė. Tyrimais įrodyta, kad žaisdamas golfą žmogus išgyvena 12 metų ilgiau nei paprastai gyventų. (Balsai salėje) Iki 12 metų. Yra padaryti tyrimai. Tai yra puiki prevencinė priemonė širdies ir kraujagyslių sistemai reguliuoti, nes nueinama apie 12 kilometrų. Norint treniruoti širdies raumenį arba kraujagyslių sistemą, reikia vaikščioti mažiausiai 45 minutes. Tai yra puiki priemonė ir nėra amžiaus ribos, kada galima šia sporto šaka užsiimti.
Šiaip teisingai, jau tris kartus buvo… Dabar jau trečią kartą teikiamas šis įstatymo projektas, bet, mano manymu, jis visada buvo aplipinamas – išbraukta ir žvejyba, ir medžioklė, ir jachtos, ir azartiniai žaidimai. Ateidavo iš Vyriausybės pataisytas šis įstatymo projektas, likdavo ne tik golfas, bet ir kiti dalykai. Todėl buvo parlamentarų pasipiktinimas ir nebalsuodavo už šį įstatymo projektą.
Aš manau, kad šį kartą nebus padaryta klaidos, bus išbrauktas tik golfas, nes greičiausiai jau šiais metais Lietuvai atstovaus vienas iš golfo žaidėjų olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire. Tai vienintelė sporto šaka, kuri yra šiame įstatymo projekte tarp azartinių žaidimų įtraukta, ir vienintelė valstybė pasaulyje, kur mes šitaip esame… Kai žmonės kūrė įstatymo projektus, matyt, neturėjo supratimo, kas yra golfas. Dabar kalbama apie tai, kad golfas labai brangi sporto šaka, neįmanoma užsiimti, kad savininkai, kurie valdo golfo laukus, yra didžiausi milijonieriai. Ne, taip nėra.
Kiekvienais metais į kiekvieną golfo aikštyną tie žmonės, kurie valdo tą golfo aikštyną, investuoja beveik 500 tūkst. Lt – anksčiau buvo tokios sumos, tai jie turi didžiulius nuostolius. Jeigu mes priimsime šitą įstatymo projektą, nors šiek tiek palengvinsime šią situaciją ir paskatinsime pagaliau žmones judėti, sportuoti. Tai yra puiki rekreacinė priemonė. Patikėkit minimi!
Aš kviečiu visus balsuoti ir palaikyti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželį, tik ne 28 dieną, o 16 dieną, nes per paskutinį posėdį tikrai nesvarstysime. Pritariate bendru sutarimu? Pritarta.
Dabar yra atėjęs ūkio viceministras. (Balsai salėje) Sveikatos viceministras. Visi jauni, nepažįstame. Kurie čia dabar yra? Visas blokas farmacijos? Taip. Aš noriu atsiklausti Seimo, ar sutinkate dar svarstyti ir vakarinės darbotvarkės klausimus? Sutinkate. Gerai.
12.19 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 24, 25, 292, 293 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4362ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4363, Administracinių nusižengimų kodekso 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4364 (pateikimas)
Kviečiu pateikti Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 24, 25, 292, 293 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4362. Kiek suprantu, lydimieji yra susiję projektai Nr. XIIP-4363, Nr. XIIP-4364. Prašom. Viceministras… Kaip pavardė?
V. GAVRILOV. Laba diena.
PIRMININKĖ. Gavrilovas. Taip. Prašom.
V. GAVRILOV. Laba diena. Jums teikiamas Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas, kurio tikslas – sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijoms bei bandymus su gyvūnais atliekančioms įmonėms įsigyti ikiklinikiniams tyrimams vykdyti reikalingų vaistinių preparatų. Siūloma suteikti teisę mokslinius tyrimus atliekančioms įstaigoms ir įmonėms tokius vaistinius preparatus įsigyti iš didmeninių vaistinių preparatų platinimo įmonių. Tai svarbus aspektas, nes pagal šiuo metu galiojančias Farmacijos įstatymo nuostatas mokslo įstaigos ir įmonės, tarp jų, pavyzdžiui, ir universitetai, institutai, gali įsigyti tik nereceptinių vaistinių preparatų ir tik iš vaistinių, nes neturi sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licencijos, kuri suteiktų teisę pirkti vaistinius preparatus iš didmenininkų. Siūlomos nuostatos iš esmės sprendžia šią problemą, nes siūloma nustatyti, kad ikiklinikinius tyrimus (aš pabrėžiu – ikiklinikinius tyrimus) atliekantys asmenys gali įsigyti visus tokiems tyrimams reikalingus vaistinius preparatus iš didmeninio platinimo įmonių. Siūloma, kad Farmacijos įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo 2016 m. lapkričio 1 d.
Kartu su Farmacijos įstatymo pakeitimais teikiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Tai susiję su tuo, kad ATPK, numatoma, galios iki 2017 metų sausio, o nuo 2017 metų sausio jau įsigalios Administracinių nusižengimų kodeksas. Ten nustatoma atsakomybė už netinkamą tokių įsigijimų vykdymą, sankcija numatyta nuo 140 iki 580 eurų, jeigu neklystu, už pažeidimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, noriu paklausti, ar privačiai dirbantys mokslininkai irgi galės įsigyti tų medžiagų iš didmenininkų? Ar kartais yra patikrintas sąrašas pagal Prekursorių įstatymą, ar nėra kokių nors medžiagų, kurios galėtų įeiti į prekursorių sąrašą arba iš kurių būtų galima gaminti, pagaminti tam tikras narkotines medžiagas?
V. GAVRILOV. Mano žiniomis, galės įsigyti visi, kas vykdo ikiklinikinius tyrimus. Ikiklinikiniams tyrimams vykdyti reikalingi tam tikri leidimai, čia nėra, kad užsimaniau ir prašau man parduoti, nes aš noriu vykdyti ikiklininkinį tyrimą. Visi tie, kas turės tam tikrus leidimus ar tyrimams su gyvūnais, ar kitai medicinai… tai galės įsigyti iš platintojų tokių vaistinių preparatų. Dėl prekursorių ir kitų negalėčiau dabar atsakyti tiksliai, pabandysim dar papildomai pažiūrėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamas viceministre, kaip supratau iš įstatymo, tai man lieka neaišku, ar bus galima atlikti ikiklinikinį tyrimą, kada yra naudojami neregistruoti vaistiniai preparatai, kurie yra neregistruoti Lietuvoje? Ar mes naudosime tik registruotus preparatus? Kam tada ikiklininkinį tyrimą taikyti, juk universitetinėse ligoninėse visada yra atliekamas ikiklinikinis tyrimas, sudaroma sutartis, mokami mokesčiai, viskas vyksta normaliai?
V. GAVRILOV. Be abejo, ir šiuo metu atliekami ikiklinikiniai tyrimai, bet šiuo įstatymo projektu siekiama išspręsti tą situaciją, kad jeigu tyrimas atliekamas įstaigos, neturinčios gydymo ar farmacinės veiklos licencijos, tai jiems yra sunkumų įsigyjant tokius vaistinius preparatus iš platintojų. Tai čia tas sunkumas pašalinamas.
Dėl galimybės įsigyti neregistruotus vaistinius preparatus tokiems ikiklinikiniams tyrimams. Tai ji išlieka, bus tokia galimybė.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojam! Galima!“) Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Viskas ar dar?
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Ir siūlome pagrindiniam – Sveikatos reikalų komitetą, papildomam pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomam – Sveikatos reikalų komitetą ir dar vienam papildomam pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir papildomą – Sveikatos reikalų komitetą. Siūlau svarstyti ne birželio 18 dieną, bet siūlau svarstyti birželio 16 dieną. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
12.25 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4361 (pateikimas)
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4361. Pateikimas. Prašom, viceministre.
V. GAVRILOV. Jums teikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio esmė – nustatyti taisykles dėl įvairių nomenklatūros įstaigų galimybės susijungti ir tapti vienoms kitų filialais. Šiuo metu, vykdydami ketvirtojo restruktūrizavimo etapo nuostatas, gauname tam tikrų žinių iš gydymo įstaigų dėl noro jungtis. Iš tokių norų yra atvejų, kai norima jungti antrines paslaugas su pirminėmis, t. y. jungti polikliniką arba pirminės priežiūros sveikatos centrą su ligoninėmis. Mūsų nuomone, toks jungimas neatitiktų Lietuvos Respublikos interesų ir bendros mūsų sveikatos sistemos interesų, nes ir kuriant dabartinę sistemą buvo norima užtikrinti stiprią pirminę sveikatos priežiūrą, o tai neįmanoma neužtikrinant jos savarankiškumo. Leidus susijungti poliklinikai ir ligoninei, taip pat kyla rizika, kad tie patys vadovai bus suinteresuoti savo srautų sureguliavimu ir pirminės sveikatos priežiūros panaudojimu būtent ligoninių tikslams ir lėšų gavimui už paslaugų teikimą organizuoti. Todėl siūloma apriboti galimybes jungtis ir dėl tokių siūlymų ligoninėms, išskyrus palaikomąjį gydymą ir slaugos ligonines bei medicinines reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigas, nebūtų leidžiama jungtis prie kitų nomenklatūros įstaigų, o tos kitos nomenklatūros, aš tiesiog priminsiu, yra pirminės sveikatos priežiūros centrai, poliklinikos, ambulatorijos, psichikos sveikatos centrai, šeimos gydytojų kabinetai, greitosios medicinos pagalbos stotys ir skyriai ir palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės. Tai pritarus ir priėmus įstatymo projektą ligoninės ir medicinos reabilitacijos, ir sanatorinio gydymo įstaigos negalės prie savęs prijungti kitų nomenklatūros įstaigų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti net septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Grybauskas. Ruošiasi D. Jankauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Tai savivaldybės, ypač mažosios, ieško galimybių, kaip medicinos paslaugas priartinti prie to žmogaus, kuris gyvena vietoje. Jūs dabar čia dirbtinai norite drausti kai ką daryti ir gana stipriai ribojate savivaldos teises. Žmogui turbūt yra visiškai tas pats, ar gydys vaistais, o jeigu reikia, iš karto paguldo į ligoninę. Tai yra paprasta ir aišku. Ta struktūra kažkada veikė Lietuvoje, nemanau, kad ji buvo bloga, o jūs dabar tą variantą bandote dirbtinai… Ar yra koks pagrindas, kodėl jūs?.. Dėl to, kas parašyta jūsų aiškinamajame rašte, man atrodo, motyvų rimtų nėra.
V. GAVRILOV. Ačiū už klausimą. Kaip aš minėjau, mes manome, kad labai svarbu užtikrinti pirminės sveikatos priežiūros savarankiškumą. Šiuo atveju ligoninių atskyrimas, pavyzdžiui, nuo poliklinikos ar pirminės sveikatos priežiūros centrų leistų užtikrinti, kad ir pacientui bus užtikrinta galimybė pasirinkti tinkamą sveikatos priežiūros įstaigą ir bus išvengta tam tikrų piktnaudžiavimo atvejų, kurių buvo ir siekiama išvengti atskiriant šitas įstaigas į skirtingus juridinius asmenis. Prieinamumas jokiu būdu, priėmus šitas įstatymo pataisas, nėra pabloginamas, mes nieko neuždarome. Bet sakome, kad pirminės sveikatos priežiūra turi būti savarankiška ir ligoninė turi funkcionuoti kaip ligoninė, o ne jungti prie savęs pirminių sveikatos priežiūros centrų, ambulatorijų ir panašiai.
PIRMININKĖ. Klausia D. Jankauskas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, jūs keletą kartų paminėjote, pristatydamas klausimą, būtent lėšų aspektą. Iš tikrųjų sveikatos priežiūros sričiai yra skiriama nemažai lėšų įvairioms programoms, kartais netgi reformoms. Seimo Audito komitete buvo atkreiptas dėmesys, svarstant Valstybės kontrolės pastabas, kad perkeliamos net ir tokios programos, kaip dėl eilių mažinimo sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi, mano klausimas. Jūsų nuomone, teikiamas įstatymo projektas apskritai ar prisidės prie eilių mažinimo sveikatos priežiūros įstaigose ir, jeigu prisidės, tai ar sumažins tas eiles, ar liks kaip buvę? Ačiū.
V. GAVRILOV. Iš esmės šio įstatymo projekto tikslas nėra tiesiogiai susijęs su eilių mažinimu. Faktiškai yra skirtas užtikrinti savarankiškumą ir kokybiškoms paslaugoms teikti. Tačiau manome, kad bet kokia ir ta suderinta mūsų sveikatos sistema, jeigu veiktų kaip vientisas mechanizmas, neiškreipiant jo veikimo principų, tai atsilieptų tam tikra prasme, gal ir netiesiogiai, bet taip pat ir eilių susidarymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, be abejo, aš taip manau, kad mes vis dėlto pasirinkome pirminės sveikatos priežiūros modelį ir mes jį, tą šeimos gydytojo prestižą turėtume gerbti ir tęsti. Prašom pasakyti, esant ministrų kaitai, ar vėl neatsiras pirminės paslaugos sujungimo su antrine paslauga? Yra grėsmė? Yra. Kaip tų grėsmių išvengti?
V. GAVRILOV. Viena iš galimybių yra teikiamas įstatymo projektas. Kas bus nustatyta įstatymu, nebepriklausys nuo ministro valios. Be abejo, kad būtų užtikrintas stabilumas ir aiškumas, mes ir teikiame tokį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi V. V. Margevičienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, buvo tokių bandymų susijungti. Atstovauju Zarasams, tikriausiai irgi girdėjote, kad buvo toks etapas. Ką norėčiau pasakyti, kad tai ne tik pirminės grandies galbūt nužeminimas ar kaip, bet tai yra ir politinių klausimų sprendimas rajonuose, kai netinka vienas ar kitas vadovas, ir, deja, vyksta turgus šiuo klausimu. Nuo to labiausiai kenčia žmonės, pacientai. Aš manau, pataisa labai laiku ir vietoj, tačiau prašom pasakyti, galbūt į profesorės klausimą, o kaip manote, ateityje ar nepasikeis mūsų prioritetai, kad vis dėlto pirminė grandis yra svarbiausia? Ačiū.
V. GAVRILOV. Bent jau esant dabartinei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei tikrai nepasikeis, o manau, kad ir Seimas atliks savo funkciją, taip pat ir parlamentinės kontrolės, kad įstatymai būtų vykdomi ir jų būtų laikomasi.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė. Ruošiasi V. Mikalauskas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs gi žinote, kad yra nemažai gydytojų, kurie turi licencijas, jie važinėja po rajonus ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigose teikia ir antrines paslaugas, ir tretines. Tai yra specialistai, tai yra ir endokrinologai, ir urologai, ir kardiologai. Kaip čia bus? Jie taip ir važinės, kad jiems leista tai daryti? Kaip jums atrodo, kaip čia reikėtų sureguliuoti? Žinoma, gyventojams labai gerai, kai į jų gyvenamąją vietą, į ambulatoriją atvyksta toks gydytojas specialistas ir greitai pakonsultuoja. Kaip čia tada bus? Ar taip ir toliau kaip dabar, ar irgi kažkaip reguliuosite ir tvarkysite? Ačiū.
V. GAVRILOV. Aišku, čia išeina už siūlomo įstatymo projekto ribų, bet situacija žinoma, turime ir tam tikrų pliusų iš tokio važinėjimo. Tam tikrais atvejais mes netgi patys svarstome galimybę, kad specialistai galėtų atvykti arčiau pacientų į regionus. Tai vėlgi konsultaciniai autobusiukai ir panašios formos, tačiau, be jokios abejonės, irgi yra apribotas jos teikiamų paslaugų spektras, yra išduota licencija ir tų reikalavimų turi būti laikomasi. Geriausia, matyt, konsultacija aukščiausio lygio specialistų gali būti suteikta toje vietoje, kur yra sudarytos visos tam tinkamos sąlygos. Šita kryptimi irgi bus dirbama.
PIRMININKĖ. Klausia V. Mikalauskas. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Dėkoju Seimo Pirmininkei. Aš manau, kad steigėja tiek pirmo, tiek antro lygio yra savivalda. Kaip jūs manote, ar nebūtų tikslinga sudaryti galimybę kiekvienai savivaldybei pasirinkti tą modelį, kuris, jos manymu, yra pats tinkamiausias? Norėčiau paklausti, ar šis projektas buvo aptartas, derintas su Savivaldybių asociacija? Jeigu taip, kokia yra Savivaldybių asociacijos nuomonė? Ačiū.
V. GAVRILOV. Aš negalėčiau atsakyti dėl Savivaldybių asociacijos nuomonės. Galėsiu pasitikslinti, tokios informacijos dabar neturiu.
O dėl pagrindinio klausimo, dėl savivaldybių teisės pasirinkti jai priimtiniausią ir geriausią modelį, visgi ministerijoje manome, kad šis klausimas yra tokios svarbos, kad turi būti išspręstas nacionaliniu lygmeniu. Kaip buvo minėta, kartais, deja, yra ir politinių aspektų, dėl kurių įstaigos būna sujungiamos, o svarbiausias dalykas – užtikrinti pacientų teises. Tas atskyrimas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų nuo antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros paslaugų tikrai yra prasmingas ir mes manome, kad turi būti užtikrintas ir ateityje.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Man čia kyla labai daug neaiškumų. Visų pirma, kaip Lietuvoje išplitę tie susijungimai, kad mes jų čia bijome? Gerai, jeigu (…) ir ligoninės yra atskiri, savarankiški, pabrėžiu, savarankiški vienetai, tai jie gali savarankiškai ir spręsti – jiems tai aktualu ar ne. Gali būti klausimas dėl gydytojų skaičiaus, dėl darbo vietų užimtumo, specialistų trūkumo. Gali būti klausimas dėl materialinės techninės bazės. Pateiksiu Santariškių pavyzdį. Įeini per vienas duris į tą Konsultacijų polikliniką ir tu gali būti paguldytas po 2 valandų, net atlikus tyrimus ir visus kitus dalykus. Kodėl čia taip griežtai norima, kad jokių konsolidacijų nebūtų? Ačiū.
V. GAVRILOV. Tikrai nenorime, kad nebūtų jokių konsolidacijų, ir tam tikras konsolidavimas tikrai yra reikalingas. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad siūlomu įstatymo projektu ribojama galimybė ligoninėms ir reabilitacijos ar sanatorijos centrams prie savęs prijungti ar patiems įsijungti į darinius, pavyzdžiui, su poliklinikomis ar pirminės sveikatos priežiūros centrais, ar ambulatorijomis. Taip pat neužkertamas kelias ir toms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms jungtis tarpusavyje, jeigu yra toks poreikis. Toms pačioms ligoninėms jungtis tarpusavyje vėlgi yra paliekamos galimybės. Mūsų manymu, toks išskyrimas turi išlikti. Panaikinus tokią galimybę arba sudarius sąlygas sujungti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas su ligoninių teikiamomis paslaugomis, mes galėsime galbūt sukelti iškreipimus ir tam tikrą norą pasinaudoti ta aplinkybe, kad ir pirminės priežiūros gydytojas, ir ligoninė yra po tuo pačiu stogu, valdomi to paties asmens ir galima bus bandyti dėlioti tam tikra prasme tuos srautus. O tai nebūtų visiškai sąžininga.
O dėl masto. Masto, be abejo, nėra, mes bandome užbėgti įvykiams už akių, tiesiog buvo iš kelių savivaldybių gauti signalai, kad tokia galimybė yra svarstoma. Mes manome, kad toks sprendimas nebūtų teisingas, ir siūlome išspręsti šitą situaciją priimant siūlomą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Kiek mes sutaupytume, jeigu būtų viena institucija. Tai čia niekaip nei žmonės supranta, nei politikai supranta, kam ten reikėjo atskirti. Bet nuomonė už – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pirmininke, aš bandysiu paaiškinti, nes tikrai nesusipažinus konkrečiai bus labai sunku ir padarysime labai didelę klaidą, nes įstatymo projektui reikia pritarti.
Kolegos, pagrindinė reformos esmė, dėl ko visos partijos prieš 25 metus yra sutarusios – efektyviai plėtoti ambulatorinę grandį. Kitos šalys apie 80 % paslaugų suteikia ambulatorinei grandžiai. Todėl buvo atskirtos įstaigos, nes stacionarių paslaugų poreikis mažėja ir žmonės vyksta gydytis į stambesnes ligonines. Dabar iškilo problema, kad rajonuose, kurie neteko chirurginių, akušerinių paslaugų, tapo mažosiomis ligoninėmis, savivaldybės ir dėl politinių tikslų, nes nori pakeisti vadovus, kaip sakė viceministras, ir dėl to, kad išlaikytų tas mažąsias ligonines, nes ligonių paguldys vienoje vietoje, turėdami savo rankose vieną vadovą, tiek, kiek reikia. Vadinasi, mes vėlgi branginame sveikatos sistemą ir apie tai, kad ambulatoriškai reikia siekti teikti paslaugas, globos, slaugos ir visas kitas, niekas negalvos, tiesiog norės spontaniškai išlaikyti tas mažąsias ligonines. Nukentės pirminė sveikatos priežiūra.
Štai skambino man šiandien Rozalimo daktarė, šeimos gydytoja, sakė, piketuosime, rinksime parašus, nes dabar poliklinikos finansuojamos pagal gyventojų skaičių geriau. Tos mažosios ligoninės finansinė situacija labai bloga, vadinasi, bus nuo pirminės grandies perskirstomi pinigai ir tikrai, kolegos, nepadarykime klaidų. Čia esminė reformos ašis yra.
Daugiaprofilinės ligoninės jungti negalima. Kada ji liks slaugos, paliatyvios slaugos, geriatrijos profilio, tada taip, galima sujungti, bet užtikrinant stabilų, galbūt biudžetinį finansavimą. Tada galima sujungti. Bet dabar yra reformos esmė. Ir tikrai, kolegos, pritarkime po pateikimo, paskirkime ir Sveikatos, ir Savivaldybių komitetus…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir svarstome toliau.
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamasis Matulai. Laikas. Nereikia taip emocingai kalbėti, Seimo nariai kiekvienas turi savo nuomonę. Manau, kad sveikatos sistema pirmiausia turi užtikrinti, kad žmonės gautų tinkamą gydymą, o ar tame, ar kitame kabinete, čia jau yra kitas klausimas. Atsakėte į visus klausimus, nuomonės išsakytos.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 41, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Palaukite. Atsiprašau, tuojau pažiūrėsime, kur dabar tas projektas. Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti irgi iki gegužės 16 dienos. Iki birželio 16 dienos. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
12.42 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 22, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4349 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 22, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4349. Prašome, viceministre.
V. GAVRILOV. Siūlomame įstatymo projekte pateikiami patikslinimai ir siūloma patikslinti įstatymo nurodytas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo institucijų, tai yra Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių, funkcijas; atsisakyti reikalavimo rengti ir tvirtinti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybines privalomąsias ir tikslines programas, vietoje jų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones planuojant kitose strateginio planavimo dokumentuose. Siūloma suvienodinti šio įstatymo nuostatas su Visuomenės sveikatos priežiūros nuostatomis ir vietoj Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos nurodyti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros programą.
Faktiškai įstatymo projekte siūloma atsisakyti detalaus Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo srityje išdėstymo ir vietoje to nurodyti bendro pobūdžio funkciją, nes ministerijų funkcijas apibrėžia ir nuostatus tvirtina ne Lietuvos Respublikos Seimas, o Vyriausybė. Taip pat siūloma aiškiau paskirstyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo funkcijas tarp savivaldybės institucijų: savivaldybės taryba planuotų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones, administracijos direktorius koordinuotų, o savivaldybės gydytojas organizuotų šių priemonių įgyvendinimą.
Projektu siekiama atisakyti reikalavimo rengti ir tvirtinti atskiras užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybines privalomąsias tikslines programas, nes pakanka užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones įtraukti į kitus strateginio planavimo dokumentus – savivaldybių strateginės plėtros ar metinius planus, kitų institucijų strateginius planus ar veiksmų planus. Taip pat minėjau, siūloma suvienodinti nuorodas ir vietoj Visuomenės sveikatos priežiūros strategijos nurodyti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros programą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narė V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mūsų kolega L. Balsys pateikė Užkrečiamųjų ligų įstatymo pataisą dėl tuberkuliozės, kadangi tuberkuliozė iš tikrųjų plinta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete mes labai ilgai svarstėme, padarėme klausymus, susikvietėme ministerijų atstovus, susikvietėme visus, bet taip ir neradome bendros kalbos, nes vieni kalba apie tai, kad ne tik tuberkuliozę, kad reikia visas užkrečiamas ligas tvarkyti. Ir dabar jūs ateinate ir teikiate dokumentą, kad strateginius planus pavadiname programomis. Dabar vėl rašinėsime popierius, o tuberkuliozė plinta. Tai kaip? Iš tikrųjų yra rimtas mūsų kolegos įstatymas, bet mes negalime priimti, o čia žodžių žaismas. Ačiū.
V. GAVRILOV. Man sunku komentuoti dėl Seimo narių teikiamo įstatymo projekto. Kiek man žinoma, ten projektas susijęs ir su priverstinio gydymo nuo tuberkuliozės atvejais. Ministerija tikrai imasi veiksmų dėl tuberkuliozės ir savo atsakomybės bei pagal galimybes priima tam tikrus sprendimus, taip pat ir dėl Europos Sąjungos fondų lėšų investavimo į šią sritį.
O teikiamas įstatymo projektas susijęs ne vien tik su sąvokų pakeitimu, bet, kaip aš pristačiau anksčiau, tiksliau paskirsto funkcijas ir patikslina įstatymo nuostatas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū. Nuomonės už ir prieš. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu?
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat siūloma svarstyti birželio 16 dieną.
Liko dar du Seimo narių pateikimai, bet aš siūlau palikti popietiniam posėdžiui. Vis tiek reikės rinktis į popietinį posėdį, turime išskirtinę procedūrą. (Balsai salėje) Popietiniame posėdyje vis tiek turėsime būti. Sutinkate, kad A. Matulas pateiktų savo? (Balsai salėje) Minutę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos…
12.48 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3722 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Palaukite minutę, turiu paskelbti. Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3722. Patekimo stadija. Pranešėjas – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ačiū už tai, kad sutikote, kad leidote pristatyti šitą įstatymo projektą, kurį teikia tikrasis sveikatos apsaugos ministras J. Požela ir jo šešėlis A. Matulas.
Šiuo metu vaistinės prekės vaistinėse leidžiamos pardavinėti tik pagal sveikatos ministro patvirtintą sąrašą. Tai yra kasmet ministras turi nustatyti sąrašą ir įtraukti vieną ar kitą prekę, pavyzdžiui, garstyčių trauklapius ar dar ką nors, ką leidžia pardavinėti vaistinėse. O tuo tarpu daugelyje valstybių tiesiog yra įstatyme aiškiau apibrėžta, kas yra leidžiama pardavinėti, kas ne. Ir jeigu atitinka tuos reikalavimus, turi įvairius leidimus tos prekės, jas ir leidžiama pardavinėti vaistinėse. Šiandien aš paklausiau ministro, nes kai registravome šitą įstatymo projektą, jis dar nebuvo ministras, ar jo pozicija nepasikeitė. Jis sakė, kad nepasikeitė.
Išties tokiu būdu mes priartinsime tam tikras prekes prie gyventojų, ypač periferijoje, kaime gyvenančių žmonių, ir supaprastinsime tam tikras verslo sąlygas. Ministras tvirtintų tik tvarką, prekių laikymo sąlygas. Bet, sakau, kasmet sveikatos ministrui tvirtinti sąrašą, kas vis dėlto leidžiama pardavinėti, o tų naujų prekių, sveikatingumo prekių atsiranda visą laiką ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje, tiesiog yra biurokratinis dalykas, kurį mes siūlome pašalinti. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nori paklausti R. Žilinskas. Prašom.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Antanai, bet čia – ne vaistai degalinėse. Jūs mane patikinkite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, ne, čia tikrai nėra vaistai degalinėse, nes tas įstatymo projektas, kurį teikė kolegos, yra išbrauktas. O čia yra tiesiog… Ne apie vaistus kalbame, bet apie vaistines prekes, pavyzdžiui, įvairius aliejus, kurie naudojami sveikatingumui, įvairią kavą be kofeino ir t. t. Arba, kaip sakiau, garstyčių trauklapiai, kurių anksčiau nebuvo, pipiriniai trauklapiai.
PIRMININKĖ. Jūs jau minėjote tai, ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ministras turi koreguoti tuos dalykus savo įsakymu. Yra tiesiog nevisiškai civilizuota ministrui leisti nustatyti, ką pardavinėti, konkrečią prekę, ko ne. Vaistinėje. Tai yra ir korupcija, ir visokių įtarimų kyla.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas! Jūs atsakėte.
A. MATULAS (TS-LKDF). Šiuo atveju būtų aiškiai apibrėžta, kas yra galima, kokie leidimai turi būti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Antanai, laikas! Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė. B. Vėsaitė – nuomonė prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai, ko gero, kadangi degalinėse yra uždrausta pardavinėti alkoholį, tai dabar nuspręsta, kad…
PIRMININKĖ. Čia ne apie tai, ne apie degalines. Ne apie degalines. Čia tik Rokas pasitikslino. (Balsai salėje) Čia apie vaistines kalbama.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Tai jeigu vaistinėse – garstyčių lapelius, tai aš tikrai ne prieš.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Gerai, Petras sutinka nekalbėti. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai. Už – 32, prieš nėra, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti taip pat birželio 16 dieną. Bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Taigi dabar jau iš tiesų baigiame rytinį plenarinį posėdį. Skelbiu pertrauką iki 14 valandos… iki 15 valandos. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.