LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 422
STENOGRAMA
2020 m. birželio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2020 m. birželio 18 d. plenarinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, vakar savo gražų gimtadienį šventė mūsų kolega A. S. Nausėda. Tad norime viso Seimo vardu jį pasveikinti. (Plojimai) Prašau Seimo Pirmininko įteikti puokštę. Linkime sėkmės, geros sveikatos, dirbkite ir toliau Lietuvos žmonių labui.
9.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėkoju. Darbotvarkės tvirtinimas. Gerbiami kolegos, ar yra pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nematau. Jeigu nėra pasiūlymų, tai turime darbotvarkę tokią, kokią turime. Prašom siūlyti. Aš neturiu jokių iniciatyvų dėl darbotvarkės, jeigu jų kas nors turite, prašom pasakyti. J. Razma. Maloniai prašome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, iki šiol posėdžio pirmininkas visada uoliai paskelbdavo Seniūnių sueigos siūlymą. Ar jūs čia taip jau norite pasidemonstruoti, kad esate už valstybines vaistines, tos misijos jau kažkaip nebenorite vykdyti?
PIRMININKĖ. Ne, ne, ne… Gerbiamas…
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia yra ne frakcijos siūlymas, o Seniūnių sueigos balsavimo išdava, prievolė balsuoti dėl Farmacijos įstatymo pataisų išbraukimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš suteikiau galimybę jums dar kartą išsakyti savo frakcijos iniciatyvą. Seniūnų sueigoje ši iniciatyva buvo aptariama, tačiau nutarėme, kad dėl jos priimsime sprendimą plenarinių posėdžių salėje.
Tad, gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės Farmacijos įstatymo svarstymą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės? Darbotvarkės 1-13 klausimas.
Užsiregistravo ir balsavo 107 Seimo nariai: už išbraukimą 52, prieš – 39, susilaikė 16. Lieka darbotvarkėje.
Taip pat primenu, kad Seniūnų sueiga įrašė ir, manau, jūs darbotvarkėje matote Seimo rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos kėsinimosi perrašyti istoriją“. Šita rezoliucija bus svarstoma darbotvarkės 1-4 klausimu.
Darbotvarkę galime tvirtinti? Tvirtiname bendru sutarimu. Dėkoju.
9.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ado Jakubausko paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-5002 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ado Jakubausko paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-5002. Jį pateikia Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, turiu misiją ir pareigą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, teikiu profesoriaus A. Jakubausko kandidatūrą skirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi penkeriems metams.
Profesorius daktaras A. Jakubauskas yra žinomas politologas, socialinių mokslų daktaras, puikiai išmanantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro savitumą. Savo profesiniame bagaže jis turi pedagoginio, vadybinio, akademinio ir viešojo sektoriaus darbo patirties.
Nuo 2003 metų jis yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas. Jo kandidatūros stiprų palaikymą jau išreiškė visuomeninės organizacijos ir akademinė bendruomenė, taip pat kolegos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje: 14 pasirašytinai, 1 pasakė, kad pasirašytų, bet jau pavėlavo, o 1 neprieštaravo kandidatūrai, tik sakė, kad tai yra Seimo Pirmininko diskrecija teikti, todėl nepasirašė.
Ši kandidatūra turi tikrai tvirtą atramą visuomenėje. Tai akivaizdžiai rodo, kad profesorius A. Jakubauskas jau yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris leis jam sutelkti tinkamus resursus, užtikrinant aukštą darbo kokybės ir skaidrumo standartą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Prašau Seimo palaikyti A. Jakubausko kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Į tribūną kviečiu A. Jakubauską. Prašom prisistatyti ir prašysime atsakyti į Seimo narių klausimus.
A. JAKUBAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Esu Adas Jakubauskas. Kaip jau Pirmininkas pristatė, man 55 metai. Esu Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto profesorius ir taip pat darbuojuosi Nacionalinėje švietimo agentūroje. Daktaro disertaciją apsigyniau Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete. Jame labai didelės politikos ir istorijos mokslų tradicijos ir šioje mokymo įstaigoje buvo labai daug Lietuvos bičiulių. Iš tiesų toks trumpas mano prisistatymas.
Visą savo sąmoningą gyvenimą esu Lietuvos patriotas. Nuo pat pirmosios Sąjūdžio dienos buvau Sąjūdžio veikloje ir labai daug pastangų ir dėmesio skyriau, kad tautinės mažumos, gyvenančios Lietuvoje, būtų įpilietintos ir kad jos taptų draugiškos Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau visų dėmesio. Dabar atsakys pretendentas į klausimus. Pirmasis klausia A. Gumuliauskas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pretendento paklausti. Sakykite, jei jūsų kandidatūra bus patvirtinta, kokias matote tyrimo centro veiklos pagrindines kryptis, kurias reikėtų sustiprinti, turint galvoje dabartinę tarptautinę situaciją ir kad Genocido ir rezistencijos tyrimo centras taptų svarbia institucija, paneigiant istorijos falsifikacijas? Ačiū.
A. JAKUBAUSKAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Iš tiesų šios institucijos misija yra labai jautri. Mano galva, tai yra Lietuvos garbės institucija ir dėl to labai svarbu, kad ji atliktų tas funkcijas, kurias jai delegavo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas.
Aš įdėmiai perskaičiau visas sritis, kurias kuruoja centras, ir turiu pasakyti, kad iš tiesų darbo apimtis yra milžiniška. Pirmiausia, visų okupacijų padarinių įvertinimas nuo 1939 metų, tai yra vokiečių okupacija, nacistinė, nacių okupacija, tai 1941–1944 metais, ir, be jokios abejonės, nuo 1944 iki 1990 metų sovietinė okupacija ir sovietų veiksmai jau Lietuvai tapus nepriklausomai. Be jokios abejonės, labai daug jautrių klausimų, dėl to manyčiau, kad centras turėtų remtis profesionalų išvadomis. Norėčiau aktyvinti istorikų bendruomenę, nes visos išvados, kurios yra priimamos, yra labai jautrios, todėl neturėtų būti spekuliuojama, turėtų būti tikrinama, perpatikrinama informacija ir tik tada pateikiama viešumai.
Galutinis vartotojas yra Lietuvos visuomenė, todėl Lietuvos visuomenę aš įtraukčiau, kad centras taptų labiau matomas, centro darbai turėtų būti labiau išeksponuoti jaunajai kartai, turėtų būti daugiau skiriama dėmesio jaunimo patriotiniam ugdymui. Be jokios abejonės, įsigilinus į centro veiklą atsiras turbūt daugiau pamąstymų, kuriuos galėsime, be jokios abejonės, išdiskutuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Primenu, kad atsakyti dvi minutės, klausti viena minutė. Ž. Pavilionis. Ruošiasi V. Bakas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai labai nuoširdžiai pritariu jūsų kandidatūrai, nes darbais, o ne žodžiais gynėte teisingumą, ir ne vieną kartą, ne vienose barikadose.
Norėjau tiesiog paklausti dar iš tos tarptautinės pusės. Labai dažnas užsienio svečias, atvykęs į Lietuvą, visų pirma domisi šio centro veikla. Norėtų susipažinti su mūsų istorija, ypač kai ta istorija bandoma perrašyti taip agresyviai mūsų kaimynių. Kaip būtų galima išplėsti tą tarptautinį matomumą, ypač užsieniečiams, ne tik Lietuvos jaunimui, bet ir jaunoms kartoms užsienyje, kurios dažnai net neatsimena to, kas buvo. Kaip padaryti tikrai matoma ir kaip Seimas jums galėtų ateityje padėti?
A. JAKUBAUSKAS. Visų pirma, aš galvočiau, kad iš tiesų centrui trūksta šiek tiek tarptautiškumo. Tarptautiškumas turėtų kaip tik išeksponuoti tuos jautrius Lietuvos laikotarpius tarptautinei visuomenei, kad nebūtų spekuliuojama ir spaudžiama Lietuva, neva ji tam tikrais laikotarpiais, juo labiau kai nebuvo Lietuvos valstybingumo, yra dėl ko nors kalta. Mano galva, čia reikalingas bendras istorikų ir teisės specialistų darbas. Nė kiek neabejoju, kad tos komunikacijos turėtų būti daugiau. Pasigendu konferencijų, tarptautinių konferencijų. Esu akademinės bendruomenės žmogus, man regis, pakvietus diskutuoti įvairias nuomones turinčius žmones, būtų galima išdiskutuoti ir rasti bendrą vardiklį, kad būtų nuimta įtampa iš bet kurios pusės. Aš manyčiau taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Ruošiasi S. Tumėnas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas pretendente, sveiki, aš čia, per vidurį. Iš tiesų malonu jus matyti, teko su jumis bendradarbiauti vadovaujant NSGK. Iš tiesų dirbdamas NSGK tam tikrais etapais, jei atvirai, pasigedau centro patarimų sprendimų priėmėjams, politikams. Buvo daug sukelta įtampos dėl kai kurių žingsnių, dėl asmenų, mūsų istorinių asmenybių, veiklos ir jos interpretacijų.
Mano klausimas būtų toks. Kaip matytumėte centro bendradarbiavimą su Seimu, kaip jūs jį… kokiomis kryptimis? Ir antra klausimo dalis. Kaip ketinate stiprinti patį centrą, kompetencijas, galbūt žmones, ar čia matytumėte kokių nors pokyčių?
A. JAKUBAUSKAS. Taip, be jokios abejonės. Bendradarbiavimą su Seimu matau labai skaidrų, rengiant apvaliojo stalo diskusijas. Turbūt sutiksite, kad būtų labai negerai, jeigu politikai pradėtų diktuoti, kaip centras turi priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Mano galva, reikalinga diskusija pasikeičiant nuomonėmis.
Ir antras dalykas. Aš matau, kad centre šiandien stokojama tokių, sakykim, visai šaliai žinomų istorikų, kurie galėtų pasakyti savo žodį, centre nėra teisininko, tarptautininko pirmiausia. Aš turiu pasakyti, kad kai kurių specialistų atlyginimai yra labai neženklūs. Prieš porą metų, kiek teko skaityti viešojoje erdvėje, buvo taip truputėlį nuogąstaujama, kad sunku į centrą prisikviesti specialistų, kadangi darbuotojas su daktaro laipsniu gaudavo 10 eurų daugiau negu minimumas. Įsivaizduokite! Bet aš dabar įsivaizduoju, kad tie reikalai pasikeitė ir atlyginimų kartelė yra pakelta. Todėl pirmiausia, ką reikėtų padaryti, tai reikėtų pasišnekėti su centro darbuotojais ir pasižiūrėti, kokią jie mato viziją. Aš norėčiau iš tiesų tam tikrų pertvarkų. Be jokios abejonės, turėtų tai įvykti, bet pasitariant su akademine bendruomene. Pirmiausia labai svarų žodį turėtų pasakyti Lietuvos istorikai. Labai norėčiau tarptautinės teisės specialistų tam tikrų procesų įvertinimo, tai labai svarbu. Ko gero, trumpai sakant, tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas profesoriau, jeigu jūs būsite patvirtintas į šias pareigas, tai vadovausitės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymu, kuris apima begalę sričių. Tai ir istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, apibrėžtų sričių tyrimai, archyvinės medžiagos rinkimas, analizavimas, viešinimas, genocido aukų atminimo įamžinimas ir begalė kitų uždavinių. Ar jums neatrodo, kad šiuo įstatymu centrui yra priskirta per daug funkcijų, ir kurias iš jų jūs strategiškai pasirinksite pirmojoje savo kadencijoje?
Antras. Koks jūsų asmeninis požiūris į liustracijos procesus Lietuvoje po 1990 metų? Ar jums neatrodo, kad ji buvo tokia nebaigta, pusinė ir net šį mėnesį Seime, girdėjote, atsiranda naujų iniciatyvų. Koks jūs asmeninis požiūris dar ne kaip naujojo vadovo? Ačiū.
A. JAKUBAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Aš labai prašau kolegų tylos salėje. Gerbiamieji! (Skambina varpeliu)
A. JAKUBAUSKAS. Centro įstatymas reglamentuoja labai daug veiklų, kurias paminėjau savo kalbos pradžioje.
Mieli kolegos, iš tiesų peržiūrėti įstatymą yra Seimo valia. Jeigu likimas lems dirbti centro vadovu, mes galime patarti, į ką labiau atkreipti dėmesį. Šiandien įstatymas yra patobulintas, priimtos pataisos. Jis suteikia centrui iš tiesų labai daug kompetencijų.
Kalbėdamas apie tai, ko jūs paklausėte dėl antrojo klausimo, tai norėčiau pasakyti, kad birželio 15 dieną jūs davėte labai gerą instrumentą priimdami naują Seimo rezoliuciją. Iš tiesų pasipriešinimas sovietų okupacijai turbūt centre buvo mažiausiai akcentuojamas. Čia matyčiau labai svarbią centro darbo tokią, sakykim, nišą, kadangi labai daug dar yra gyvų pasipriešinimo dalyvių, žmonių, nukentėjusių nuo sovietų okupacijos, agresijos, tremtinių, laisvės kovotojų, rezistentų. Iš tiesų reikėtų galutinai surinkti ir susisteminti visą medžiagą, kuri yra dar pasiekiama, kol tie žmonės yra gyvi, ir, kaip minėjau, tai įvertinti turėtų istorikų bendruomenė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Z. Jedinskis. Ruošiasi I. Degutienė.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas pretendente, Liustracijos įstatymas numato, kad visi kandidatai, kurie kandidatuoja į visus rinkimus, privalo deklaruoti, kad jie bendradarbiavo su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis. Įslaptinti buvusių kagėbistų sąrašai yra jūsų centre. 2016 metais kandidatai nebuvo tikrinami ir dabartinė direktorė ponia B. Burauskaitė NSGK yra pareiškusi, kad nėra galimybių, galbūt ir ryžto. Seimas visai neseniai priėmė įstatymą, įpareigojantį rinkimų komisijas kreiptis ir tikrinti tuos kandidatus. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę ir ar jums užteks ryžto atlikti šį darbą? Ačiū.
A. JAKUBAUSKAS. Iš tiesų domėjausi šiuo klausimu ir, turiu pasakyti, gilinausi į šį klausimą, pirmiausia domėjausi, ką yra pasakęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Iš tiesų Lietuva pati buvo iniciatorė, kad tų žmonių, bendradarbiavusių su KGB, kurie prisipažįsta, pavardės nėra viešinamos, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės pretenduoja dalyvauti politikoje. Aš galvočiau, galima viešinti tiktai tų žmonių pavardes, kurie neprisipažino. Būtų reikalinga padaryti dėl tų žmonių, kurie neprisipažino ir bandė nuslėpti, bet dėl tų žmonių, kurie prisipažino, išskyrus kandidatus į politikus, mano galva, valstybė turėtų tesėti pažadą.
Labai svarbu pasakyti, kad prisipažinę žmonės pateikė papildomos vertingos informacijos, kaip veikė KGB struktūros okupuotoje Lietuvoje. Mano galva, klausimas labai jautrus, bet tai nėra centro prerogatyva, tai yra Seimo prerogatyva. Jeigu Seimas nuspręs, kad tai turi būti padaryta, be jokios abejonės, įstatymas bus vykdomas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė klausia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, iš tikrųjų gerbiu jūsų ir asmenį, ir jūsų, kaip mokslininko, žinias. Genocido centras yra Seimui pavaldi institucija, ir mes visada valdybos posėdžiuose girdėdavome direktorės ataskaitą, ateidavo dėl tam tikrų trūkumų dėl paties valdymo, ar jums užteks administracinių gebėjimų peržiūrėti turbūt visą to centro struktūrą? Nes jūs pats kalbėdamas pasakėte, kad ir darbuotojų atlyginimai yra gana maži, nors bendras finansavimas kaip ir nėra labai mažas. Galbūt reikia struktūriškai viską peržiūrėti ir sustiprinti administracinę funkciją? Ar jūs tai pats darysite, ar turėsite žmogų, kuris bus kancleris ar kas nors panašaus? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. JAKUBAUSKAS. Iš tiesų klausimas labai sudėtingas. Aš peržiūrėjau struktūrą. Centre šiandien dirba 145 darbuotojai ir, be jokios abejonės, reikia daryti pertvarką. Bet pertvarką turbūt galima padaryti jau padedant Seimui, nes, kaip jūs minėjote, centras privalo bendradarbiauti su Seimu ir teikti kasmetines ataskaitas. Aš taip įsivaizduočiau, kad vienas iš pirmųjų darbų, o gal ir pats pirmas, būtų tą pertvarką ir padaryti, koncentruoti daugiau dėmesio į tą, sakykime, istorinę dalį, nes labai daug yra tokių pareigybių, kurios galbūt net nereikalingos centro darbe. Juo labiau kad, kaip minėjau, yra problemų mokant darbo užmokestį. Reikia motyvuoti žmones ir surinkti į centrą geriausius žmones. Iš tiesų būtų labai svarbus pirmas arba vienas pirmųjų darbų padaryti būtent tai, ką jūs dabar minėjote.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti laikas baigėsi. Dėkoju kandidatui. Galite atsisėti.
Mieli kolegos, mums reikia paskirti pagrindinį komitetą, yra siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu ir siūlome svarstyti birželio 25 dieną.
Ir, matau, kelia ranką A. Gumuliauskas. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija norėtų svarstyti taip pat. Pritariame? Pritariame. Dėkoju. Toliau susitikimai su kandidatu frakcijose ir, kaip jau minėjau, birželio 25 dieną grįšime prie šio Seimo nutarimo svarstymo.
9.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5003 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5003.
Gerbiamas Pirmininke, prašom pateikti. Maloniai prašau tylos salėje.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, kadangi pagal sausio 1 dieną įsigaliojusį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą mes skiriame naują generalinį direktorių, tai natūralu, kad turiu pateikti nutarimą „Dėl Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“. Tokį nutarimą ir teikiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. P. Saudargas. Prašom klausti. Ruošiasi A. Gumuliauskas. P. Saudargo nėra. A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš tik norėčiau paklausti Pirmininko. Sakykite, o tos visos atleidimo metu išmokos, jai priklausančios? Jai bus viskas pagal įstatymą ir ji gaus kelių mėnesių, kiek aš žinau, išeitinę. Ar galite tai patvirtinti?
V. PRANCKIETIS. Galiu patvirtinti, kad viskas bus atlikta pagal įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas. Prašom klausti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, T. B. Burauskaitė dešimt metų buvo direktore, per šį laikotarpį centras atliko daug svarbių darbų, bet kartu susidūrė su beprecedenčiu spaudimu. Aš turiu galvoje ne tik iš Lietuvos, buvo ir tarptautinių, pačių įvairiausių. Bet nebuvo to politinio palaikymo. Jūsų nuomonė vis dėlto apie centro direktorės darbą? Na, atleidžiant galėtumėte bent įvertinti.
V. PRANCKIETIS. Jūs labai teisus dėl to, kad kiekvienas atidirbęs asmuo, ypač tokiose pareigose, labai sudėtingose, kai reikia priimti sprendimus, kurie turėtų būti teisingi visapusiškai… kaip ji pati man sakė, tai kainuoja ne tik emocinių jėgų, bet ir sveikatos. Manau, kad jos darbas turėtų būti įvertintas, galbūt pasitarsime, kokiu lygmeniu, ir padėkosime jai už tą veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tie, kurie buvo užsirašę paklausti, paklausė. Motyvai po pateikimo. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Ne tai, kad esu už atleidimą, bet iš tikrųjų dėkoju gerbiamai T. B. Burauskaitei už tikrai atsakingą, kruopštų darbą, manau, kaip ir gerbiamas Arvydas, kad derėtų tinkamai pažymėti. Tikrai ėjo šias pareigas, labai svarbias, aš manau. Šis centras yra labai svarbus Lietuvai. Tačiau istorinė atmintis nėra vien tik mums, tai nėra vien tik mokslinių tyrimų objektas. Ir čia toks kaip ir paradoksas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tarsi būtų akademinių tyrimų institucija. Iš tiesų tai yra faktinės medžiagos tokia jau saugykla, mūsų archyvas, kur mes galime kreiptis dėl tikslios, objektyvios, išsamios informacijos. Tačiau, kita vertus, labai svarbu suprasti, kad mes tą istorinę atmintį turime perduoti ateities kartoms. Čia man patiko ir pristatyto gerbiamo A. Jakubausko, būsimo naujo direktoriaus, mintis, kad mes turime galvoti apie savo jaunimą, kaip patraukliai tą tikslią, teisingą informaciją perduoti. Čia, aš manau, perduodant šias pareigas reikėtų apie tai labai stipriai pagalvoti, kaip kreipti būtent šio centro… Ir dabar centras gana neblogai užsiima ir savo darbų, tiksliau, istorijos viešinimo aspektais. Pavyzdžiui, yra muziejai, labai interaktyvūs, puikiai sutvarkyti. Tiek Vilniaus, jau nekalbu apie Genocido muziejų, tiek yra ir, pavyzdžiui, Tauragėje, Raseiniuose, kur tikrai išmaniomis technologijomis paremti muziejai. Tai jaunimui organizuoti nuvykimus, ekskursijas tikrai yra kur. Aš manau, visoje Lietuvoje tokią praktiką reikėtų tęsti, platinti. Aš džiaugiuosi, kad būsimas vadovas irgi tą aspektą puikiai supranta, kad istoriją reikia saugoti ir perduoti mūsų ateities kartoms. Tai dėkui buvusiai direktorei už darbą ir linkiu sėkmės būsimame.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų linkėjimus, bet prieš tai balsavimas po pateikimo. Tolesni veiksmai bus kituose posėdžiuose. Balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Žmogaus teisių komitetas, papildomo A. Gumuliauskas neprašo, tad vienas Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. (Balsai salėje) Taip pat papildomu komitetu – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Sutariame bendru sutarimu. Dėkoju.
9.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos kėsinimosi perrašyti istoriją ir kvestionuoti šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus“ projektas Nr. XIIIP-4995 (pateikimas svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos kėsinimosi perrašyti istoriją ir kvestionuoti šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus“ projektas Nr. XIIIP-4995. Kviečiu E. Zingerį. Prašom. Pateikimas. Gerbiami kolegos, labai triukšmingi, bet šiandien labai prašau, ir ypač klausant šią rezoliuciją, jūsų dėmesio. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, mieli bičiuliai. Patikėkite, aš būsiu labai trumpai šnekantis žmogus, bet mes ką tik paminėjome 80 metų mūsų okupacijos ir tai, kad mūsų tėvai pastatė ir sukūrė sėkmingą vakarietišką valstybę 1918–1940 metais.
1940 metais mes buvome sužlugdyti po įvykusio 1939 metų A. Hitlerio ir J. Stalino sąmokslo. 1940 m. liepos 23 d. S. Velsas, Amerikos sekretorius, pareiškė, kad niekada niekada Vakarų pasaulis nepripažins Baltijos šalių okupacijos. Mes išlaikėme mūsų ambasadą Amerikoje, išlaikėme mūsų vėliavas užsienio reikalų ministerijose daugybėje šalių. Niekas iš esmės Vakaruose nepripažino mūsų okupacijos. Tik per Sąjūdžio pradžią ir Rusijos perestroikos pradžią mums pavyko pasiekti kartu su rusų demokratais, kurių dabar, deja, nedaug beliko, kad tiesa būtų įvardyta.
Tie protokolai, gerbiama pirmininke, ir tie slaptieji susitarimai buvo atnešti į salę A. Jakovlevo komisijos, kurioje dalyvavo iš mūsų K. Motieka, Z. Šličytė, profesorius V. Landsbergis. Tie protokolai iš slaptų rūsių buvo atnešti į salę ir pasaulis pamatė, kad tai buvo sąmokslas prieš Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Lenkiją ir kažkiek Rumuniją, kad mūsų gyvenimai buvo sužaloti 50 metų ir kad mes ne tokie kaip švedai, norvegai, danai tik todėl, kad mus okupavo svetimos pajėgos ir iškraipė mūsų gyvenimo būdą. Iškraipė mūsų gyvenimo būdą. Ir mes patikėjome. Mes 1991 m. liepos 29 d. pasirašėme sutartį su Rusijos Federacija, kurioje B. Jelcinas… Aš buvau derybinėje delegacijoje, atsimenu, B. Jelcinas pakėlė taurę, jam būdingą taurę pakėlė ir pasakė: na ką gi, įrašome į tą sutartį ir jūsų nelegalią okupaciją, o mes, rusų demokratai, manome, kad tai yra nelegaliai padaryta prieš visą tarptautinę teisę ir kad jūs buvote vergais todėl, kad mūsų J. Stalino kariuomenė įžengė į Lietuvą, o po to ir A. Hitlerio.
Praėjo 30 metų ir ką mes matome? Po 30 metų aš skaitau jums Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto nutarimą: „Išnagrinėjęs A. Žuravliovo nurodytą federalinio įstatymo projektą, Tarptautinių reikalų komitetas nusprendė laikyti, kad nurodytas federalinio įstatymo projektas atitinka (atitinka!) Rusijos Federacijos Konstitucijos 104 straipsnio 3 dalį ir Valstybės Dūmos reglamento 105 straipsnį.“ Jie siūlo priimti tokį sprendimą: padaryti Tarptautinį komitetą atsakingą už šį įstatymo projektą ir kartu teikti pasiūlymus iki birželio 25 dienos, o po to liepos mėnesį jis turi pereiti į salę. Į salę.
Šį paneigimą, Rusijos demokratų paneigimą, Rusijos demokratų pasiekimų paneigimą, mūsų okupacijos nelegalumo paneigimą jie bandys svarstyti salėje liepos mėnesį. Aš girdėjau, gerbiama Rima, kad mes jau išeiname atostogų liepos mėnesį ir šioje salėje galbūt nebus pakankamo skaičiaus žmonių. Todėl šiandien siūlome jums reaguoti į šitą neregėtą, liūdną Rusijos demokratijos baigtį.
Aš užvakar kalbėjau su vienu iš žymiausių istorikų T. Snaideriu ir jis man pasakė labai įdomų sakinį. Aš, žiūrėdamas į savo bendražygius, galiu pakartoti tą sakinį. Jis pasakė taip: „Bičiuli Emanueli, tai yra daugiau apie ateitį negu apie praeitį, deja.“ Tai jeigu tai yra daugiau apie ateitį, o ne vien tik įteisinti mūsų okupaciją, tada mes turime kreiptis į NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkus ir prašyti šitą geopolitinį žingsnį, susijusį su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos geopolitine ateitimi, svarstyti visu pajėgumu. Aš manau, kad labai greitai latvių, estų ir lenkų parlamentai taip pat sureaguos kaip mes, o jeigu reikės, gerbiama pirmininke, mes Užsienio reikalų komiteto lygiu dar kartą pakartosime, jeigu kolegos iš kaimyninių broliškų šalių paprašys, dar sinchronizuotai pakartosime mūsų nuomonę kartu su jais.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Štai ir viskas. Labai ačiū jums, ačiū už jūsų kantrų dėmesį.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. A. Gumuliauskas klausia pirmasis. Ruošiasi K. Masiulis.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Šitą pavasarį iš tikrųjų yra gausu įvairių rezoliucijų, nutarimų, kuriuose kritikuojama Rusija dėl istorinės atminties politikos. Ką tik šiuo klausimu pasisakė ir Lietuvos Prezidentas, ir Seimo Pirmininkas, birželio 15 dieną buvo pranešimai – taip pat buvo pasisakyta dėl šito veiksmo. Prašom pasakyti, kaip jūs galvojate, ar nesukliudys toks dažnis, didelis mūsų reakcijų dažnis pasiekti mums norimus tikslus?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Arūnai, ačiū, bičiuli. Šiandien Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos užsienio reikalų ministerijos priima žingsnį, kurio aš negaliu paskelbti, nes jis yra classified užrašytas, slaptas. Jūs išgirsite po kelių valandų bendrą keturių valstybių žingsnį.
Gerbiamas Arūnai, aš jums turiu pasakyti, kad šis Rusijos Federacijos žingsnis yra toks unikalus, kad netgi keturių valstybių vardu šnekant apie tai, aš abejoju, ar Rusijos Federacija sureaguos. Sureaguos tada, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų Kongresas, ir ponas M. Pompeo, laišką mes jam išsiuntėme, čia laiškas Amerikos administracijai ir parlamentui, atsakys sankcijomis. Atsakys sankcijomis už tokį istorijos iškraipymą, už dešimčių milijonų žmonių galabijimą J. Stalino laikotarpiu, už Vidurio, Šiaurės Europos tautų mentaliteto iškraipymą, už jų sėkmingų ikikarinių valstybingumų nutraukimą ir įkalinimą ir dabar bandymą jau parlamento vardu meluoti. Aš manau, kad mes bent parlamento vardu į jų parlamento žingsnį turime sureaguoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi E. Gentvilas. Kolegos, prašau tylos!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš sveikinu jūsų iniciatyvą. Rusija labai stipriai veikia kitoje srityje – dezinformacijos srityje. Įvairūs trolių fabrikai bando paveikti aplinkinių valstybių, net Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų, rinkėjų nuomonę ir panašiai, formuoti sau palankias nuomones, elektoratus palankiai. Čia jau darosi vieningas frontas ir supratimas Vakaruose.
Tačiau, pasirodo, kad Rusija veikė ir kitoje srityje. Ji bando peržiūrėti istoriją, atitinkamai ją dėstyti, traktuoti mokyklose. Dabar net ir parlamentas tai stengsis padaryti ir įpareigoti tik taip žiūrėti. Gal ir čia reikėtų mums burti ir kurti vieningą frontą, ką jūs lyg ir pradėjote daryti, bet kad tai būtų tiesiog paskelbta, kad tai mūsų užsienio politikos viena iš svarbių…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …užduočių ir tai reikia daryti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš atsakysiu vienu sakiniu. Jūs visiškai teisus. Jūs matėte, jūs buvote salėje Europos Taryboje prieš pat koronavirusą, kai mes pristatėme mano iniciatyvą Europos Tarybos Asamblėjoje prieš pagrobtą demokratiją. Taip vadinosi rezoliucija. Iš jos buvo išbraukti žodžiai vokiečių socialdemokratų iniciatyva ne tik apie vieningą frontą, bet ir apie tai, kad yra trolių fabrikai Rusijoje. Ką kalbėti apie vieningą frontą, kai mes turime žlungantį solidarumą. Mūsų pagrindinis dalykas yra, kaip sucementuoti NATO vidinę… pietinį ir rytinį flangą ir turėti vieną nuomonę ne tik tarp latvių, estų, lenkų, bet kaip turėti vieningą nuomonę Europos Sąjungoje ir NATO. Ačiū Dievui, dar Jungtinės Amerikos Valstijos mus visiškai supranta, kaip jūs matote iš „Nord Stream 2“ sankcijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Emanueli, man atrodytų, kad verta imtis tokios iniciatyvos. Pavyzdžiui, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ambasados Maskvoje suburtų lietuvių, lenkų, estų, latvių tautines bendrijas, gyvenančias Maskvoje ir Rusijoje, ir tada, kai Rusijos parlamentas priims šį falsifikuojantį dokumentą, surengtų milžinišką akciją Maskvoje, kad žmonės žinotų – nuo šio pakto nukentėjusių tautų atstovai protestuoja. Tada matys ir Rusijos žmonės, kaip yra iškraipoma istorija. Kaip jūs žiūrėtumėte apie šio dokumento štai tokias jau mūsų Užsienio reikalų ministerijos pastangas vienyti mūsų diasporas Rusijoje?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš jums pasakiau, Eugenijau, kad po kelių valandų keturių šalių Užsienio reikalų ministerijos skelbs ypatingą akciją dėl šios temos. Jūs išgirsite per televizijas ir radijas. Demonstracija mūsų tautų, mūsų piliečių, gyvenančių Maskvoje, aš manau, yra būtinas dalykas, kai liepos mėnesį jie priims… Jie paskelbė savo puslapyje, kad liepos mėnesį bus priimta. Aš manau taip.
Vienas dalykas, kurį aš dar turėjau pasakyti, Eugenijau, kad mes apgailestaujame, kad tos šimtatūkstantinės demonstracijos už Lietuvos laisvę Manežnaja ploščad, kitur, aš buvau jose, mačiau šimtus tūkstančius žmonių, kurie buvo už mūsų laisvę Maskvoje 1990 metais, deja, po 30 metų pasibaigė B. Nemcovo žūtimi, nužudymu prieš Kremliaus pastatą ir pasibaigė tuo, kad mes turime mažumą rusų demokratų, kurie prieštarauja ir Konstitucijos pataisoms. Pasižiūrėkite, kokios yra liepos 1 dieną balsuojamos Rusijos Konstitucijos pataisos. Vėl apie tą patį. Vėl apie istoriją, vėl apie istorijos falsifikavimą. Dabar Konstitucijoje bus įrašyta. Jeigu pasakysi jau, kad Krymas nepriklauso Rusijai, iš karto atsidursi belangėje ir dėl rusų teritorijos integruotumo. Ir, žinoma, prezidento V. Putino terminas lieka iki 2036 metų. Mes turime Konstitucijos pataisas, kurios per referendumą dabar bus priimamos, o jau parlamento priimtos.
Aš pasakyčiau, mes turime apie tai, ką kalbėjome su ponu T. Snaideriu, apie ateitį… Deja, šis dokumentas – mūsų parlamento reakcija, gerbiamas Arūnai, yra ne per dažna, o atsakymas į jų savo demokratinio laikotarpio užbaigimą šiuo gėdingu dokumentu atšaukiant M. Gorbačiovo laikų perestroikos pasiekimą, kai buvo įvertintos mūsų tėvų nelaimės Sibire, gulaguose ir J. Stalino režimo nusikaltimai…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …kartu su A. Hitleriu. Be to, aš noriu pasakyti…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakyti laikas…
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš dar noriu pasakyti, jeigu galima, dar vieną repliką, kad ponas J. Bernatonis yra koautorius, mes Užsienio reikalų komitete ir Europos reikalų komitete, kuriame šis dokumentas irgi yra svarstytas, priėmėme sprendimą kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų komitetą, kad vokiečiai, kurie jaučia atsakomybę už istoriją, pareikštų savo nuomonę, ar tai gerai, kad A. Hitlerio ir J. Stalino pakto neigiamas įvertinimas dabar yra naikinamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ž. Pavilionis klausia paskutinis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš labai sveikinu tą rezoliuciją. Dabar susirašinėju su mūsų ambasadoriumi Vokietijoje, vokiečiai pagauna tas žinias iš Rusijos ir „Deutsche Welle“ jau pradeda sukti reportažus, kad okupacijos nebuvo. Tikrai labai laiku reakcija ir būtent šita tema, primenant ne tik Rusijai, bet ir Vokietijai, kad tos istorijos nereikėtų perrašinėti taip, kaip ją perrašo Kremlius. Tikrai labai sveikinu.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mūsų nuomonės visiškai sutampa.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Matau, dar yra laiko. A. Ažubalis. Prašom. Minutėlę, tuoj.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Kolega Emanueli, štai mes šioje rezoliucijoje visi kaltiname Rusiją istorijos revizionizmu, tačiau ką jūs galite tada pasakyti apie šitą Seimą, apie mus visus: tuo pačiu metu mes legalizavę sovietinio revizionizmo dvejopą istoriją – čia, pačioje Lietuvoje, 162 sovietiniai balvonai stovi ir liudija paprastą dalyką, kad čia viskas įvyko teisėtai. Ar neatsiduriame čia tokioje dvejopoje situacijoje, juoba kad įstatymo projektui Seimas yra pritaręs, bet jau dveji metai jis guli valdančiųjų stalčiuose. Tai čia klausimai ir ponui A. Gumuliauskui, ir visiems. Ką jūs manote apie dvejopus standartus, kaip mes atrodome tarptautinėje bendruomenėje?
PIRMININKĖ. Atsakyti beliko pusė minutės.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ukrainoje jie priėmė nutarimą paprasčiausiai panaikinti visą sovietinį paveldą menančius, kaip jūs pasakėte, balvonus, turiu galvoje F. Dzeržinskio ir kitas skulptūras, nebeliko. Ukraina prieš porą mėnesį paskelbė, kad neliko nei leninų, nei kitų nusikaltėlių, nei F. Dzeržinskio. Pas mus, aš noriu atsakyti, aš jums atsakau, kad tie žmonės, kurie nuvyko į Maskvą, gerbiama pirmininke, čia yra mano nuomonė, tie žmonės, kurie nuvyko į Maskvą prašyti, kad Lietuvos nebūtų, kokie puikūs rašytojai jie bebūtų, jie gali turėti savo muziejus, ten gali stovėti skulptūros, bet mūsų jaunajai kartai jie negali būti pavyzdžiu. Aš čia gal pasilaikysiu savo nuomonę, kaip išeinančią iš mūsų Sąjūdžio idealų. Aš nemanau, kad tai yra radikali nuomonė. Aš manau, kad tie žmonės, kurie nuvažiavo tada į Kremlių, negalėtų…
PIRMININKĖ. Laikas jau, Emanueli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …būti mums kelrodžiais. Ačiū. Jūs šiuo atžvilgiu esate teisus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties šia tema galima daug kalbėti. Ačiū, gerbiamas Emanueli. Diskusija po pateikimo. Niekas neužsirašė. Ačiū, kolegos, už supratimą. Motyvai. Ačiū, Emanueli, galite atsisėti. Įjunkite dėl motyvų.
Mieli kolegos, gal galime sutarti, kadangi visi norintys kalbėti pasisakote už, gal galime balsuoti, juo labiau kad jūs jau ir klausėte? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Galime balsuoti. Nuoširdžiai dėkoju. Prašau visų dėmesio. Balsuosime (kažkas su mūsų sistema), ar priimti rezoliuciją be pataisų. Balsuojame pagal 184 straipsnį. Minutėlę, technika kažkaip mus… Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai – 106 Seimo nariai vienbalsiai pritarė Seimo rezoliucijai „Dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos kėsinimosi perrašyti istoriją ir kvestionuoti šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus“. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš norėčiau atsakyti kolegai Audroniui, kad Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija jūsų minėtą įstatymą jau apsvarstė turbūt jau prieš pusantrų metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mieli kolegos, techninė pertrauka. 10 valandą išklausysime Respublikos Prezidento G. Nausėdos metinį pranešimą.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, liko 56 sekundės. Tęsiame posėdį.
10.00 val.
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Respublikos Prezidento G. Nausėdos metinis… (Balsai salėje) Ir drąsiau, ir garsiau. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Respublikos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda! (Plojimai)
G. NAUSĖDA. Mieli Lietuvos žmonės, gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime, prieš 30 metų bebaimiai Lietuvos sūnūs ir dukros atkūrė Nepriklausomybę. Tris dešimtmečius mūsų visų svarbiausias tikslas buvo grįžti ten, iš kur per prievartą buvome išplėšti – į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme. Tris dešimtmečius siekiame įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija niekada nepasikartotų.
Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos, tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė. Mokame įveikti istorinius iššūkius, matome savo klaidas ir žinome, kaip jas taisyti. Mokame brėžti sėkmingos ateities gaires, bet mes vis dar privalome išmokti geriau įgyvendinti tai, ką užsibrėžiame, ir veikti drauge kaip visuma.
Gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių, ji prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam. Suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, vis dar yra Lietuvos siekinys. Pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje vis dar yra Lietuvos siekinys. Žodis „susitarimas“ mums tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma. Mes vis dar mokomės gyventi kaip viena Lietuva. Asmeniniai interesai laimi prieš bendrąjį gėrį, pašaipa ir patyčios – prieš argumentuotą kritiką ir orumą, badymas pirštu – prieš padedančią ranką, tuščias triukšmo kėlimas – prieš dialogą.
Mieli Lietuvos žmonės, pavyzdį, kaip tiesti ranką vienas kitam, kaip gerbti ir būti atsakingiems už bendrą būvį, šiemet akivaizdžiai parodėte jūs koronaviruso pandemijos metu. Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė ir organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stovintiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų, jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais ir šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „Likite namuose“. Jums už tai nuoširdžiai dėkoju.
Gerbiamieji, šimtai tūkstančių žmonių buvo patikrinti, ar yra užsikrėtę koronavirusu, tačiau virusas savo ruožtu patikrino kiekvieną iš mūsų ir nustatė visuomenės ir valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas. Lietuva laikė visa apimantį testą ir dabar privalo atlikti du svarbius darbus: sąžiningai įvertinti savo būklę ir protingai nuspręsti, kokiu keliu sustiprėti. Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką.
Atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti – specialistai viruso egzaminą išlaikė demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą. Tai jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę savo darbo valandų. Pilietinė visuomenė viruso testą išlaikė – vieni organizuotumu, kiti drausmingumu. Tai jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai. Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą.
Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, o kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti reikiamą įrangą. Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be demokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol, ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi. Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis. Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 % numatytos sumos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės.
Gerbiamas Seime, kolegos politikai, gyventojų ir specialistų veiksmai pandemijos metu siunčia aiškų priminimą mums visiems. Visuomenė nėra abstrakcija. Tai yra žmonės, kuriems mes esame išrinkti tarnauti. Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius.
Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti. Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai, stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki, deja, Seimo. Dėl šių priežasčių pasisakiau prieš Seimo rinkimų kartelės mažinimą, nes žaidimo taisyklių keitimas, likus mažiau nei metams iki rinkimų, yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas. Todėl svarstant 2020 metų biudžetą inicijavau mokesčių pakeitimus, kurie padidintų mokesčių sistemos teisingumą ir sumažintų gyventojų pajamų nelygybę. Tačiau gebėjimas dalintis su stokojančiu dar liko tai, ko turėsime išmokti.
Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas. Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas. Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu. Mes visi esame atsakingi už tą politinę kultūrą, kuri šiandien viešpatauja Lietuvoje. Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisėti ir teisingi.
Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams. Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą nėra silpnumas. Politinės daugumas darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį.
Gerbiamieji, į Prezidento rinkimus ėjau vedamas gerovės valstybės idėjos. Valstybės, kuri būtų pajėgi išspręsti įsisenėjusias skurdo, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties, korupcijos ir šešėlinės ekonomikos, neracionalaus viešųjų išteklių panaudojimo problemas. Valstybės, kuri turėtų noro ir ryžto eiti priekyje, o ne sekti paskui kitus švietime, moksle, kuriant inovatyvios ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Valstybės, kuriai pagarba, teisingumas, atvirumas ir vienybė nebūtų vien skambūs žodžiai. Tokią valstybę galime sukurti tik drauge. Ir ji yra mūsų visų rankose. Partijų, startavusių Seimo rinkimų kampanijoje, valstybės ir savivaldybės institucijų, vietos bendruomenių, tautinių mažumų, verslo ir darbuotojų asociacijų, visuomenininkų, kultūrininkų, medikų, pedagogų – kiekvieno Lietuvą mylinčio žmogaus.
Negyvename sovietmečiu – nebus iš viršaus nuleisto penkmečio direktyvinio plano. Už uždarų durų gimęs sprendimas, liepiamąja nuosaka nuleistas įgyvendinti demokratinėje visuomenėje, dažnai baigiasi atmetimu. Vienintelis Lietuvai tinkantis planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu – kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus, nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą. Tokį matau valstybės raidos kelią ir jos valdymo stilių.
Gerovės valstybės samprata jau tapo bendrinė, o pirmieji žingsniai jos keliu jau žengiami. 2019 metų gruodį patvirtintas šių metų biudžetas buvo labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir atitiko fiskalinės drausmės reikalavimus. Jame įtvirtintas mažiausias pensijas gaunančių asmenų pajamų augimas ir spartesnis pensijų indeksavimas. Jį vertinau kaip pirmąjį žingsnį kryptingai mažinant socialinę atskirtį Lietuvoje, tačiau siauras grupinis interesas apsaugoti savo asmenines pajamas ir mokestines lengvatas sutrukdė plačiau žengti gerovės valstybės link.
Seimui pateikiau Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurias priėmus kasmet būtų galima sutaupyti daugiau kaip pusę milijardo eurų, nes dabar viešieji ištekliai primena kiaurą kibirą, kuris niekaip neprisipildo. Inicijavau korupcijos prevencijos sistemos pokyčius, kurių įgyvendinimas lemtų milijardinę ekonominę naudą. Esame teisingame kelyje – gerovės valstybės idėja prigijo ir leidžia šaknis. Konkrečias gerovės valstybės principų įgyvendinimo priemones, tikiuosi, matyti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų partijų rinkimų programose. Tobulinant ir įgyvendinant jas, būsiu jūsų sąjungininkas. Kviečiu mūsų ateities bendraautoriais tapti kiekvieną Lietuvos žmogų. Prezidentūra yra atvira jums ir jūsų idėjoms.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo – piliečių pasitikėjimo savo valstybe ir jos institucijomis, mūsų visų pasitikėjimo vienas kitais. Pasitikėjimas valstybe yra kuriamas daugybe mažų žingsnelių. Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko, tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus. Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas. Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos pademonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti ir trijų valstybių veiksmus. Ačiū jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo prestižą NATO sąjungininkų akyse.
Tik pasitikėdami vienas kitu galime įveikti Lietuvai kylančias išorines grėsmes. Žinome jas ir nuosekliai stipriname savo valstybės saugumą. Tačiau kartais atrodo, kad didžiausias mūsų priešas esame mes patys. Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12 metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą Europos Sąjungos kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui, tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkime su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus.
Įgalinkime ir paraginkime veikti šiuo ir kitais klausimais plačią lietuvių diasporą pasaulyje. Tai mūsų turtas, praėjusiame amžiuje reikšmingai prisidėjęs prie spaudimo pasaulio galingiesiems siekiant nepriklausomybės atkūrimo. Kviečiu pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime kuriant stipresnę valstybę. Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Pirmuoju žingsniu čia galėtų tapti elektroninio balsavimo užsienio lietuviams diegimas.
Gerbiamieji, pasitikėjimą valstybė turi užsitarnauti ne tik savo piliečių, bet ir užsienio partnerių akyse, todėl didelę svarbą teikiu ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais ir aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.
Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį. Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį. Ieškoti baltiškojo susitarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemos saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį.
Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija neperžengdami visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas.
Šiandien vykstantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims. Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms, nebūtinai vakarietiškoms.
Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį. Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo procesas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo, tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų. Sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves, siekiant bendrojo gėrio visiems.
NATO viršūnių susitikime Londone Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento D. Trampo paklaustas, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO, sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir puikiai atspindi esmę: NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esminė taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 % bendrojo vidaus produkto. Tai yra ir mano, kaip Prezidento, asmeninis įsipareigojimas.
Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių. Maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX amžiaus vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks. Pernelyg brangiai mums tai kainavo.
Gerbiamas Seime, gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo. Jo pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas. Buvau ir būsiu nepakantus teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams, tačiau to nepakanka. Ypač svarbi teismų savivaldos ir apskritai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams. Kartu užkirsiu kelią vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais. Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia Prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų.
Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo, sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga. Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus, jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą.
Gerbiamieji, gerovės valstybė neįmanoma be sąžiningumo, tai ypač svarbu dabar, kai visas pasaulis atsidūrė ant ekonominės krizės slenksčio. Turime suvokti, gerovės valstybės principai turi būti taikomi ir ekonomikai augant, ir jai smunkant. Būtent labiausiai stokojančiųjų labui priimti sprendimai užtikrinta taip būtiną valstybės ir jos žmonių empatijos jausmą, kuris nebus pamirštas sunkmečiui pasibaigus. Štai kodėl parėmiau išmokų mūsų senjorams skyrimą, štai kodėl inicijavau išmokų vaikus auginančioms šeimoms mokėjimą, pateikiau Seimui įstatymų projektus, numatančius neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą ir laikiną gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą pajamoms, kurios neviršija nustatyto lygio.
Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas, telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių ar net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį. Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšų, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms.
Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus, ir tai yra tik pradžia. Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio, neįmanoma pašalinti infekcijos.
Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos piliečiai ir pilietės, mes visi esame atsakingi už tai, kokią Lietuvą matysime po penkerių, dešimties ar penkiasdešimties metų. Esame patikrinti pandemijos, situacija mums strategiškai palanki, atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir Gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui. Artimiausius šešerius, septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti. Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas. Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI amžiaus iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam Lietuvos verslui. Mes net neįsivaizduojame, kiek daug mes galime.
Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokioje aplinkoje gyvens mūsų vaikai. Lietuva yra pasiryžusi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe ir atsisakyti pasenusio taršios ekonomikos modelio. Pradėjome žaliosios Lietuvos iniciatyvą. Jos tikslas yra sumažinti taršą, pagerinti aplinkos kokybę, stabdyti klimato kaitą, taupyti energiją, skatinti žmones įsitraukti ir ugdyti aplinkosaugos sąmoningumą.
Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokį išsilavinimą gaus mūsų vaikai. Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinio, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas, gerbiamieji, yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje, trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo.
Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokias darbo vietas turės mūsų vaikai. Tiesiame tiltus proveržiui mokslo ir inovacijų srityje, sieksiu, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingo atstovo valstybės institucijose tinklas. Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių valstybių patirtis.
Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis taps mūsų vaikai. Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje. Venecijos bienalės „Liūtas“, dieviškas A. Grigorian balsas ar atviras kino seansas oro uoste suteikia daugiau tarptautinio žinomumo ir pasididžiavimo mums savo šalimi nei brangios prekės ženklo strategijos, todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę. Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą: valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinės kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek yra daugialypė, savita ir laisva.
Šiandien mes esame atsakingi už tai, ar turėsime tolygiai augančią Lietuvą. Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas. Mes nepajudėsime iš vietos, jeigu toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių. Mano komanda nuolat mezga dialogą tarp savivaldos ir centrinės valdžios. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė savivaldybių taryboms dirbti nuotoliniu būdu, pradėta spręsti pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymo problema Utenos regione, pajudėjo pramonės parko steigimas, originalūs paveikslai grįžta į Žemaitijos dvarus, atliekamas poveikio paveldui įvertinimas saugant Senamiestį, o santykiai tarp savivaldos ir valstybės valdomų įmonių tampa konstruktyvesni.
Gerbiamieji Seimo nariai, mieli Lietuvos žmonės, pirmosios savo kadencijos metus skyriau tam, kad Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo. Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas. Ši tiesa galioja tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau ji lygiai taip pat neginčijama ir valstybės kūrimo procese. Imkime pavyzdį iš krepšinio. Lietuva niekada nebūtų pasaulio elite, jeigu negarsėtų savo komandiniu žaidimu.
Baigsiu šį pranešimą tuo, kuo pradėjau. Mano atsakymas į klausimą, apie kokią Lietuvą svajoju po 30 metų, buvo ir tebėra toks pat – žalia, inovatyvi, socialinės taikos šalis. Svajonės gali būti orinės arba realios. Ši yra reali. Kviečiu jus visus žengti į ateities Lietuvą drauge. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Respublikos Prezidentui.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas. (Plojimai)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, už poros minučių tęsime darbą.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, ar galime grįžti į savo darbo vietas? Manau, galime. Tęsiame birželio 18 dienos rytinį posėdį.
10.33 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4946(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas. Dar kartą maloniai kviečiu kolegas užimti darbo vietas. Advokatūros įstatymo 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4946(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Advokatūros įstatymo 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, komitetas apsvarstė 15 dieną įstatymo projektą, pritarė patobulintam jo variantui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu – 8 balsais už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto taip pat nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Agne Širinskiene, prašom, kolege. (Triukšmas salėje) Prašau, kolegos, dėmesio!
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog, mieli kolegos, noriu paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui suteikti galimybę šiandien daryti klausymus Vyriausybės valandos metu, nes turime prašyti Seimo leidimo, o Lobistinės veiklos įstatymą turime apsvarstyti iki penktadienio, tad prašau.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės prašymui Vyriausybės valandos metu, o tai būtų 12 val. 30 min., leisti Teisės ir teisėtvarkos komitetui vykdyti savo darbą. (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Leidžiame.
10.35 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4977(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Sporto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4977(2). Svarstymas. Ir jau, matau, pasiruošęs šaunus mūsų Švietimo ir mokslo komiteto narys E. Pupinis perskaityti išvadą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Sporto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4977, pritarė visoms Teisės departamento išvadoms ir bendru sutarimu balsavo už. Kitų pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nėra. Motyvai po svarstymo? Norinčių kalbėti taip pat nematau. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
10.36 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4570(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4570(2). Kviečiu G. Steponavičių perskaityti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Dar kartą labai prašau! Ar, pone Nausėda, negalėtumėte toliau kur nors truputėlį kalbėti? Ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tiesų Mokslo ir studijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektas susijęs su Vyriausybės pateiktais detalizavimais, kaip valstybinės aukštosios mokyklos galėtų disponuoti joms patikėtu turtu, kokiomis sąlygomis jį būtų galima investuoti. Komitetas buvo detaliai informuotas apie tai, kad Valstybės kontrolės pastabos ir įžvalgos paskatino inicijuoti tokius pakeitimus, aiškiau apibrėžiant tvarką, kada strateginiai aukštųjų mokyklų organai gali priimti sprendimus investuoti turtą. Įvertinome Teisės departamento pastabas, faktiškai į visas atsižvelgėme, ypač dėl vieno iš punktų, kuriuos teikė Vyriausybė, išbraukimo, ir atitinkamai patobulintam variantui komitetas pritarė. Tą patį siūlau padaryti ir čia, Seimo plenariniame posėdyje.
PIRMININKĖ. Maloniai dėkoju. Diskusija. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Kolegos, mums truputį užstrigo sistema. Jeigu… Jau atsigavo. Puiku, dirbame nuosekliai toliau. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų taip pat nėra.
Motyvai po svarstymo. Na, vis tiek sistema neveikia. Ar yra norinčių kalbėti po svarstymo? M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kadangi nėra kalbančių prieš, tai aš mielai atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Ačiū, Mantai. Bendru sutarimu po svarstymo pritariame? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto Nr. XIIIP-4570(2).
10.39 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 76 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4884(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4885(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 76 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4884(2). Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Svarstymas. Ir dėl lydimojo – Profesinio mokymo įstatymo 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto kartu jūs pateiksite išvadas. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, komitetas svarstė šį įstatymo projektą dėl tikslinių stipendijų. Kaip žinote, yra valstybės finansavimas, papildomų finansinių išteklių nereikia. Atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas ir pritarėme šiam pagrindiniam ir lydimajam dokumentui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu V. Juozapaitį. Ruošiasi L. Jonaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ilgai nesutrukdysiu jūsų dėmesio. Noriu tikrai atkreipti jūsų labai svarbų dėmesį, nuo kurio priklausys šito įstatymo projekto tolesnis priėmimas po svarstymo. Išties tai yra labai reikalinga priemonė, galbūt ir savalaikė, jeigu nepavėluota, bet kartais geriau vėliau negu niekad. Tikslinės stipendijos išties gali paskatinti mūsų jaunus žmones, ir dabar bebaigiančius mokyklą, ir galbūt prieš tai, prieš keletą metų, kurie dar buvo neapsisprendę stoti į aukštąsias mokyklas, pasirinkti būtent tas profesijas, kurių šiandien mums labai labai trūksta. Aš galbūt nevardinsiu to spektro, įskaitant ir ūkio subjektus, ir visur kitur, tas profesijas, kur jau šiandien nėra specialistų, tik sustosiu prie mokytojų rengimo, kas mums turėtų šviesti kaip pavojaus raudonas signalas, nes jeigu mes praleisime ir dabar šią galimybę ir nesurasime savyje valios priimti tokio įstatymo, išties mūsų laukia labai labai tamsūs tiesiogine švietimo prasme laikai.
Bet yra dar vienas momentas. Be jokios abejonės, tikslinės stipendijos gali būti labai geras jaukas prikalbinti mūsų jaunus žmones pasirinkti tam tikrų nišinių mokytojo specialybių ar profesijos studijas, kaip antai ir tiksliųjų mokslų, ir kitokių, ar kalbų, ar kokių nors socialinių mokslų, bet kad neįvyktų kitas nelabai palankus mums likimas, kai žmonės, tikrai gavę puikų išsilavinimą, paskui renkasi kitas darbo vietas. Iš tikrųjų tuomet tos tikslinės stipendijos gali tapti betikslėmis. O pavojus toks yra labai realus, nes jūs patys žinote, kad šiandien mokytojų atlyginimas tikrai atsilieka gerokai nuo mūsų visų įsipareigojimų ir nuo mūsų labai aukštai paskelbtų ir deklaruotų šūkių padaryti šią profesiją prestižinę netgi iki tam tikrų metų, rodos, 2025 metų.
Mes ir turime dabar šansą. Mes, sakau, – ir tie, kurie šiandien čia sėdi, ir tie, kurie bus, arba bus tie, kurie kiti bus, įvykdyti tą savo įsipareigojimą, tą tautos valią vis dėlto mokytojo profesiją pakelti iki tų aukštumų, kad nereikėtų mums steigti tikslinių stipendijų siekiant pritraukti žmones į tokią labai labai svarbią profesiją ir tokias studijų programas. Tai turėtų savaime būti prestižas mokytis būti mokytoju ir toliau savo žinias perduoti jaunajai kartai, nes kitu atveju mūsų ateitis bus labai labai ribota.
Taigi padarykime viską, kad šiandien mokyklose rastųsi mokytojų, kurie ne tik gauna arba gaus tikslines stipendijas, būdami studentais, bet ir gaus tą iš tikrųjų užtarnautą atlygį už darbą, kad mūsų visų vaikai, anūkai ir ateities kartos būtų mokomos tų žmonių, kurie eina į mokyklą dirbti ne iš bėdos, o iš pašaukimo. Labai skatinu ir labai prašau visų po svarstymo pritarti šiam projektui ir, be jokios abejonės, pritarti ir paskui galutiniame etape, ir nepamiršti to kito įsipareigojimo – padidinti mokytojų atlygį tiek, kad mes galėtume žiūrėti drąsiai švietimo bendruomenei į akis. Kitu atveju tikrai bus liūdna. Linkiu sėkmės ir labai jums ačiū už malonų jūsų dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, kad kolegos įdėmiai klauso ir girdi, taip pat kaip girdės ir klausys L. Jonaičio diskusijos. Prašau, kolega.
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mieli kolegos, iš tiesų šiandien mes svarstome svarbų tikslinės stipendijos projektą. Mes matome, kad trūksta atskirose mūsų srityse specialistų, darbininkų ir su Studijų įstatymo projekto pakeitimu taip pat eina ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas.
Be abejonės, mes pamatėme jau šiais metais, kad mokytojo profesiją yra norinčių studijuoti ir, aišku, gauti jau solidesnę stipendiją, negu studentai gaudavo anksčiau. Tačiau mums reikia pagalvoti, kad valstybė daro labai didelę investiciją į specialisto parengimą, ir galvoti, kaip užtikrinti, kad įgijęs specialybę specialistas grįžtų dirbti pagal įgytą profesiją. Aš manau, kad baigę ir gavę tikslinę stipendiją jauni žmonės gaus garantuotą darbą. Su studijuojančiaisiais reikėtų sudaryti sutartį, kad po to nebūtų gaila išmestų pinigų, kaip kolega Vytautas sakė, pasirinktų kitą darbą arba už mūsų pinigus paruoštą specialistą išvystume dirbantį užsienyje.
Taigi kviečiu jus visus palaikyti, pritarti šitam įstatymo projektui. Sėkmės!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau, pasiūlymų nėra. Motyvai po svarstymo. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai, manau, svarbus įstatymo projektas, bet tai yra tik pradžių pradžia, kuomet mes norime pakviesti į svarbias valstybei profesijas, tokias kaip pedagoginiai profiliai, kai kurios žemės ūkio ir kitos, galbūt informacinės technologijos, žmones, kurie pasiekia puikių rezultatų bendrojo lavinimo mokyklose. Tačiau čia buvo kalbėta apie tai, kaipgi juos išlaikyti tose darbo vietose, nes mes investuojame tikrai nemažus pinigus, bet pagrindas yra tai, kad jie sugrįžtų į tas profesijas, kurios šiuo metu nėra paklausios.
Manau, už tai, ypač kas yra susiję su valstybės viešosiomis paslaugomis, mes tikrai privalome prisiimti tam tikrą atsakomybę ir atkreipti dėmesį, kad vis dėlto tai išsaugos ne kokie nors susitarimai, griežtos sutartys su numatytomis sankcijomis, bet atlyginimo kėlimas, ypač mokytojo profesijos prestižo didinimas ir finansine prasme, ir iš tikrųjų kita prasme, moraline prasme. Manau, tie, kurie darbuosis Seime kitą kadenciją, turėtų prisiminti mūsų visos tautos išsakytą valią, kad pedagogo profesija turi būti prestižinė.
Taip pat neturime užmiršti ir kitų profesijų, nes ir savivaldybėse yra tam tikrų problemų, ypač kas yra susiję su žemėtvarka, su hidromelioracija. Žmonės, kurie kažkada baigė tas profesijas, traukiasi į užtarnautą poilsį ir tikrai juos reikia kažkuo pakeisti. Manau, ir į kitas sritis, ypač kurios susijusios su valstybės darbo vietų finansavimu, turėsime atkreipti dėmesį, nes priešingu atveju, kaip ir buvo minėta, mūsų investicijos, kurios dabar duodamos stipendijų pavidalu, tikrai nebus efektyviai panaudotos.
Linkiu visiems sėkmės ir atkreipti į tai dėmesį, kad vis dėlto darbo sąlygos, o ne vienkartinė parama studijuojant išspręs problemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Mano pasisakymas prieš yra daugiau tam tikro nerimo išreiškimas, mes labai daug kalbama apie tai, kad tos tikslinės stipendijos bus skiriamos pedagogams, kultūros darbuotojams, bet, kiek aš pamenu, būtent pirmiausia buvo kalbėta apie rinkos poreikius ir apie specialistų rengimą rinkai. Ir aiškiai nėra atsakyta, kiek tas rinkos poreikis dominuos, nusprendžiant, kas pelnys tas tikslines stipendijas, o kas – ne. Nes verslo dominavimas skirstant tikslines stipendijas, man atrodo, tikrai gali būti labai aktyvus. Aš nieko nesakau, viskas gerai, bet vis dėlto mes turime aiškiai nubrėžti ribą tarp ūkinių poreikių ir tarp socialinių, kultūrinių, švietėjiškų valstybės poreikių. Todėl norėtųsi, kad priimant šį įstatymą tie Seimo nariai, kurie labiau įsigilinę, vis dėlto atsakytų patys sau ir mums, Seimo nariams, ar mums verta nerimauti dėl to, kad šios tikslinės stipendijos gali būti panaudotos labiau atsiliepiant tik į rinkos poreikius, o ne, sakykim, poreikius kultūros, švietimo srityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo dėl Mokslo ir studijų įstatymo ir kartu lydimojo Profesinio mokymo įstatymo, nes kartu diskutavome, kartu buvo pateiktos išvados.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
10.51 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 9, 10, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4225(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4225(2). A. Dumbrava jau pasiruošęs perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 projektą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas papildė kai kuriais straipsnių pakeitimais, būtent kas dėl karių savanorių privalomosios karo tarnybos garantijų, papildė kai kuriais straipsniais, patobulino jį ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Pritariame bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom balsuoti, jūsų valioje išreikšti poziciją balsuojant.
Balsavo 91 Seimo narys: vienbalsiai 91 Seimo narys pritarė po svarstymo. Dėkoju.
10.53 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4766(2), Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4767(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinių įmonių įstatymo 4 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4766(2) ir kartu lydimasis Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4767(2). A. Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas apvarstė, buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos, Lietuvos socialinių įmonių asociacijos, Socialinių įmonių asociacijos pastabų, į jas irgi buvo atsižvelgta. Taip pat buvo keleto Seimo narių pasiūlymų, jiems iš dalies pritarta. Ir paskutinė redakcija, komitetas bendru sutarimu pritarė ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto kai kurioms pataisoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjui A. Sysui. Diskusija. Jūs, teisingai supratome, kartu ir dėl lydimojo įstatymo išvadą..?
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, dėl lydimojo aš turiu perskaityti irgi išvadą, nes ji yra…
PIRMININKĖ. Taip, būtinai perskaitykite ir dėl lydimojo.
A. SYSAS (LSDPF). Ji yra skirtinga. Dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4767 taip pat buvo gauta Teisės departamento pastabų, kai kurių Seimo narių siūlymų. Komitetas, atsižvelgęs į siūlymus, pateikė kai kurias savo redakcijas ir bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu R. J. Dagį. Pašom, kolega.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, komitetas tikrai siūlo tokį kompromisinį variantą, kuris iš dalies sprendžia problemas, susijusias su tokiomis specialiomis socialinėmis įmonėmis, kaip mes žinome, tai aklųjų, kurčiųjų įmonės, kurios seniai veikia, kurios turi pagal numatytą mūsų įstatymą įvykdyti tam tikras pertvarkas. Kitaip yra skaičiuojami jų finansiniai rodikliai, tam reikia pasirengti, kitaip formuojama jų darbo jėga priklausomai nuo ligų lygio. Turbūt akivaizdu, kad koronaviruso situacijoje tas visas procesas užtruko ir tos įmonės tikrai negalėjo deramai viso to atlikti, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Tai pasiūlytas variantas eliminuoti tas dienas yra kompromisinis variantas. Bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad jei norime, kad tos įmonės išliktų, nepaneigdamos pačios reformos, kurią mes pradėjome, kai ką reikės tvarkyti, nes tie koeficientai, įvairios atskaitymo formos, atskaitymas į pelną ir visa kita… matyti, kad nebuvo iki galo viskas apgalvota. Nebuvo apgalvotas dirbančių neįgaliųjų, kurie yra amžiuje, likimas. Kaip parodė iš tų įmonių pasitraukę žmonės, jie, deja, toje kitoje darbo rinkoje, būtent iš tų įmonių, neįsiintegravo. Turėsime kai ką koreguoti ir komitetas prie to sugrįš. Tikrai rudens sesijoje žadėjome pateikti tam tikrus pasiūlymus, kad reforma vyktų sklandžiai. O dėkingas komiteto nariams, kad jie įsiklausė į įmonių tokį siūlymą, ir ministerija rado sprendimus – pratęsti šį laikotarpį, leisti toms įmonėms išgyventi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip supratau iš jūsų komentarų, kad jūs kartu su J. Varkaliu pateikėte pasiūlymą dėl 2 straipsnio. Komitetas pritaria iš dalies, kad valstybės pagalba yra skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių, ir taip pat dėl įsigaliojimo, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jūs tam pasiūlymui pritariate ir sutinkame. Taip pat sutinka ir Lietuvos Respublikos Seimas.
Dėl šio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4766(2) pasiūlymo galime pritarti? Norintys kalbėti. A. Sysas – motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi norinčių kalbėti prieš nėra, gerbiami kolegos, čia buvo rastas tam tikras kompromisas dėl atskirų grupių žmonių su negalia, todėl siūliau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir dėl lydimojo teisės akto – projekto Nr. XIIIP-4067(2) taip pat yra Seimo narių pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies, Seimo nariai sutinka. Tad po svarstymo motyvai. R. J. Dagys atsisako. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Nuoširdžiai dėkoju.
10.59 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4867(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4867(2). V. Rastenis. Ačiū, jūs jau pasiruošęs, ateinate į tribūną perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Prašom.
V. RASTENIS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas šių metų birželio 10 dieną svarstė minėto įstatymo Nr. XII-1215 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4867 ir pritarė bendru sutarimu komiteto patobulintam įstatymo projektui ir jo išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų dėl šio įstatymo nebuvo, diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Balsuojame dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po svarstymo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4867(2) pritarta.
11.00 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1939. Kviečiu D. Kaminską. Sveikatos reikalų komiteto išvada. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF.) Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Viena pertrauka buvo, galimybė prašyti antrosios pertraukos yra, frakcijos vardu prašoma pertrauka. Balsuojame.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 49, prieš – 41, susilaikė 13. Pertrauka iki kito posėdžio.
11.02 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4565(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4566(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4565(2). Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją D. Kaminską. Svarstymas. Prašom perskaityti išvadą. Tikriausiai kartu perskaitysite išvadą ir dėl lydimojo Sveikatos sistemos įstatymo 11 ir 53 straipsnių įstatymo projekto Nr. XIIIP-4566(2). Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas birželio 10 dieną svarstė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4565(2) ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Galiu pasakyti, kad ir kitam patobulintam projektui Nr. XIIIP-4566(2) taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai po svarstymo – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau visus paraginti pritarti šiam projektui, nes čia yra svarstomi sveikatos įstaigų pavaldumo, steigėjo klausimai. Čia apima tik universitetines įstaigas su valstybe ir Sveikatos apsaugos ministeriją su valstybės mokslo institutais, mokslo tyrimų institutais. Šiame projekte nėra, kur būtų ministerija ir savivaldybė bendras steigėjas, nes šie projektai apimta tik universitetines ligonines. Siūlyčiau visiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojate. Balsuojame, yra pageidavimas balsuoti, tai balsuojame dėl Sveikatos priežiūros įstaigos projekto Nr. XIIIP-4565(2) ir lydimojo Sveikatos sistemos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4566(2).
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
11.05 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4503(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4503(2).
Kviečiu A. Vinkų. Sveikatos reikalų komiteto išvada.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 1, 2, 4, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4503. Birželio 10 dieną svarstė. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Diskusija. A. Kubilienė. Maloniai prašau, kolege. Jums skiriamos penkios minutės.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikriausiai nelabai daug būna pas mus tokių įstatymų projektų, kurie mus ne skaldytų, o vienytų. Drįstu manyti, kad tai yra vienas iš tų projektų, kuris mus vienija. Su kolegomis inicijavome Medicinos praktikos įstatymo pataisą tam, kad mūsų teisinė bazė nesudarytų kliūčių karitatyvinei profesinei gydytojų veiklai. Juk gydytojai iš tikrųjų yra tie žmonės, kurie renkasi savo profesiją norėdami padėti, pagelbėti sergantiems žmonėms. Iš tikrųjų ši pataisa leis gydytojams dalį savo laiko skirti neatlygintinai veiklai, tai yra darbuotis įvairiuose hospisuose ir atlikti savanorystę paliatyviosios pagalbos skyriuose ir hospisuose.
Taip pat Sveikatos reikalų komitetas šitą projektą patobulino, pateikė tokius konstruktyvius pasiūlymus, kad bus įtvirtinta anksčiau tiktai poįstatyminiuose teisės aktuose buvusi paliatyviosios slaugos samprata. Taigi, kolegos, kviečiu balsuoti už ir pritarti tam, kad gydytojai galėtų dalį savo laiko skirti savanorystei ne tiktai, kaip dabar vyksta, užsienyje, bet ir Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai po svarstymo. A. Vinkus. Prašom. Motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, šiuo projektu siūlome įtvirtinti, kad Medicinos praktikos įstatymas taikomas gydytojams, dirbantiems ir savanoriaujantiems Lietuvos Respublikoje. Taip pat tikslinama medicinos praktikos samprata, ji projekte apima atlygintinai ar neatlygintinai atliekamą sveikatos priežiūrą. Šiuo atveju pažymėtina, kad įvedant gydytojų savanorystės institutą yra siekiama išlaikyti aukščiausią sveikatos priežiūros paslaugų standartą. Įtvirtinus gydytojų profesinės savanorystės teisinius pagrindus, tikimasi socialiai jautriems medikams sudaryti sąlygas skirti dalį savo laiko neatlyginamai medicinos praktikai hospisuose. Tai ypač aktualu tiems medikams, kurie jau dabar savanoriauja šiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau dėl ribotų resursų negali jose būti įdarbinti, o dėl teisinių barjerų – gali atlikti tik nekvalifikuotas funkcijas. Pasaulinė savanorystės tendencija rodo, kad tam tikra dalis asmenų yra linkę aukoti savo laisvą nuo darbo laiką ir savanoriškai veiklai, o jų neatlygintinai atliekama darbo vertė yra reikšminga, prisideda prie įvairių socialinių problemų sprendimo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, norinčių išsakyti motyvus prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo Medicinos praktikos įstatymo projektui Nr. XIIIP-4503(2).
11.10 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3932(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3923(2). Kviečiu A. Kubilienę – Sveikatos reikalų komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir sprendimas yra pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. T. Tomilinas. Diskusija. Atsisakote. Kviečiu pranešėją A. Kubilienę, nes yra gauti pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto. Dėl 1 straipsnio yra gautas J. Liesio pasiūlymas. Nematau kolegos, tai, gerbiamoji pirmininke, jums teks pristatyti ir gerbiamojo J. Liesio pasiūlymą, ir kartu pakomentuoti ir komiteto išvadą. Nėra J. Liesio, tikrai nėra.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sunkoka pristatyti, bet pabandysiu, nes iš tikrųjų nelabai aiškus šitas pasiūlymas buvo ir mūsų komitete. Gerbiamas J. Liesys siūlo papildyti minėtą straipsnį tokiu tekstu: „Tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklama nelaikoma nereklaminio pobūdžio informacija apie šiuos gaminius, naudojimo reikalavimus, technines savybes, kuri pateikiama oficialiose šių gaminių interneto svetainėse.“ Komitetas nepritarė motyvuodamas, kad tai yra ne dėl šio straipsnio šitas pasiūlymas, ir iš tikrųjų jis yra sunkiai suprantamas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar yra norinčių kalbėti už J. Liesio pasiūlymą? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto argumentams? Pritariame komiteto nuomonei.
Dėl 2 straipsnio buvo gautas P. Gražulio pasiūlymas, tačiau matau, kad komitetas nepritarė, nes ne dėl šito straipsnio buvo pateiktas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip pat, panašiai.
PIRMININKĖ. Todėl nesvarstome. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad yra registruotas P. Gražulio pasiūlymas dėl šio įstatymo 17 dieną 16 valandą, jis keliaus į priėmimo stadiją, todėl šiandien jau jo svarstyti ir negalime. Motyvai po svarstymo. M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, priminsiu, apie ką šis įstatymo projektas. Mes šiandien turime labai aiškų draudimą pardavinėti tabako produktus internetu tam, kad jų negalėtų įsigyti nepilnamečiai. Deja, dalis chuliganiškų įmonių vis dėlto dar pardavinėja internetu ir ką daro – kiekvieną mėnesį kaip abonementinį mokestį sumoka baudas ir toliau prekiauja nikotino ir tabako produktais nuotoliniu būdu, taip sudarydami galimybes įsigyti jų nepilnamečiams. Šis įstatymo projektas suteiks platesnių ir griežtesnių priemonių Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, jis galės blokuoti tas svetaines, kurios nuotoliniu būdu pardavinės nikotino ir tabako produktus. Manau, kad svarbus projektas, ir būtų gerai, kad kuo greičiau būtų priimtas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti, išsakyti motyvus prieš daugiau nėra. Pritariame bendru sutarimu? Ne, balsuojame. Balsuojame, kolegos. Prašom. Balsuojame po svarstymo dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIIP-3923(2).
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.
11.15 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3603(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3603(2). Vėl dėl tabako gaminių. Prašom nesumaišyti: skirtingi įstatymai, skirtingi numeriai. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymas. Svarstymas. Kviečiu L. Matkevičienę perskaityti Sveikatos reikalų komiteto išvadą ir tikriausiai kartu bus jūsų, kaip Priklausomybių prevencijos komisijos, išvada.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip. Gerbiama pirmininke, parlamento nariai, Lietuvos Respublikos Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas ir birželio 17 dieną svarstė minėtą įstatymo pakeitimo projektą. Komiteto sprendimu pritarta minėtam patobulintam įstatymo projektui: už balsavo 7, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs kartu ir Priklausomybių prevencijos komisijos išvadą?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip, pritarti.
PIRMININKĖ. Komisijos išvada buvo taip pat pritarti. Ačiū. Kviečiu R. Miliūtę, kad perskaitytų Ekonomikos komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1102 išdėstytus pasiūlymus bei asociacijų ir suinteresuotų subjektų argumentus. Papildomų pasiūlymų nebuvo gauta.
Balsavimo rezultatai tokie. Kadangi vyko alternatyvus balsavimas, už pasiūlymą pritarti projektui balsavo 3, už pasiūlymą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui tobulinti – 6 komiteto nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. E. Gentvilas. Ruošiasi T. Tomilinas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, galima diskutuoti dėl to, ar tikrai daro tiesioginį poveikį eksponuojami tabako gaminiai parduotuvėse, centrinėje vietoje prie kasų. Aš turėčiau sutikti, kad, matyt, daro poveikį, ir čia yra bandymas to poveikio išvengti, mažinant eksponavimo galimybes, nustumiant tabako gaminius kur nors į salės kampą, mažiau rodant, ypač paaugliams, kurie ateina kokių saldainių nusipirkti, ir, žiūrėk, cigaretės bado akis. Tuo atveju lyg ir, atrodytų, galima palaikyti įstatymo projektą ir tikrai nesu kategoriškas.
Nerimą kelia įsigaliojimo data. Gal ji jau pakeista komitete? Aš dabar nesu tikras, nes ir Vyriausybė rekomendavo įsigaliojimą taikyti nuo 2022 metų, kad atsirastų tam tikras pereinamasis laikotarpis parduotuvėms, prekiaujančioms tabako gaminiais, pasiruošti.
Dar vienas dalykas, kuris man kelia nerimą. Vakar pristačiau savo pasiūlymą Sveikatos reikalų komitete. Yra taikoma visoms parduotuvėms: ir mažutėms, ir didiesiems prekybos centrams. Didelių prekybos centrų, tinklų parduotuvės tikrai neturės problemos kur nors salės gale padėti konteinerį su tabako gaminiais, iš ten žmogus pasiims ir nebus tie tabako gaminiai demonstruojami visiems pirkėjams, perkantiems prie kasų. Tačiau ką daryti mažoms parduotuvėlėms? Tai paprastai yra kaimo parduotuvėlės. Yra parduotuvių, kurių prekybos plotas yra 25 kv. metrai.
Yra Britanijos patirtis. Kaip vakar aš išgirdau komitete, Britanija taikė pereinamąjį laikotarpį, drausdama eksponuoti. Parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra iki 280 kv. metrų, tas nebuvo taikoma. Tik po trejų metų pradėtas taikyti tas draudimas.
Mano siūlymas, kuris, manau, tikrai amortizuotų galimas neigiamas pasekmes mažoms parduotuvėms, pirmiausia kaimuose. Yra nustatyta 60 kv. metrų riba. Jeigu prekybos plotas yra iki 60 kv. metrų, tai šis draudimas netaikomas, nes tos mažos parduotuvėlės fiziškai neturi kur dėti cigarečių, kurių vis tiek kas nors pirks. Teorinė galimybė ar net grėsmė, kad tas cigaretes turės išnešti iš prekybos ploto patalpos į sandėlį ir kiekvieną kartą klientui perkant cigarečių pakelį pardavėja turi palikti kasos aparatą prie klientų, nubėgti į sandėlį parnešti cigarečių.
Vakar ponas A. Veryga pasakė, na, į kokią nors dėžę, stalčių ar už užuolaidos gali padėti, svarbu, kad nesimatytų. Atleiskite, tai nėra civilizuoti sprendimo siūlymai. Todėl aš, pasirinkęs 60 kv. metrų ribą, noriu argumentuoti, kad tai nėra atsitiktinė riba.
Įvedant taros užstato sistemos administravimą parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra iki 60 kv. metrų, nėra taikomas reikalavimas turėti taros surinkimo, supirkimo įrangą ir taikyti šią sistemą. Todėl čia vienu iš esminių dalykų, aš manyčiau, amortizuokime administracinius suvaržymus verslui, sumažinkime juos bent jau toms parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra labai mažas. Arba tai miestuose mažos privačios parduotuvėlės, arba kaimuose įvairios parduotuvės, įvairios nuosavybės formos, kurių prekybos plotas yra mažas. Tada aš matyčiau galimybę balsuoti už tą projektą, jeigu mes neprilygintume „Hyper Maximos“ ir „Akropolio“ kaimo parduotuvei su 30 kv. metrų prekybos plotu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu T. Tomiliną. Ruošiasi A. Veryga.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiandien yra, taip vaizdžiai kalbant, tabako diena Seime, nes tikrai yra nemažai įstatymų projektų, susijusių su tabako kontrole. Aš džiaugiuosi dėl to, kaip yra svarstomi šie projektai šiandien. Tikrai dominuoja sutarimas, bendradarbiavimas. Prezidento kalbos dvasioje, galima net sakyti. Tikrai yra ieškoma kompromisų, ieškoma sprendimų.
Čia šio projekto kontekste norėtųsi tiesiog prisiminti labai svarbų rodiklį, kuris Lietuvoje, deja, atrodo blogai. Mes pagal sveiko gyvenimo metus esame tarp trumpiausiai gyvenančių šalių Europos Sąjungoje. Tai yra labai blogas rodiklis ir, kaip mes visi puikiai suprantame, tabakas labai stipriai prie to prisideda, nes žmonės, artėjant pensiniam amžiui, praranda darbinius įgūdžius taip pat ir dėl sveikatos problemų.
Taigi mes turime susitelkti ir daryti viską, kad ieškodami kompromisų, surasdami iš tikrųjų geriausius sprendimus, vis dėlto išsiskirtume kaip šalis, kuri pirmauja kovoje su žalingais įpročiais. Mūsų verslas parodė, kad puikiausiai prisitaiko prie naujų žaidimo taisyklių, suranda naujų nišų, suranda naujų produktų, ir tai yra tikrai tas kelias. Todėl reklamos apribojimas yra pribrendęs dalykas ir reikia už jį balsuoti.
Taip pat aš tikiuosi labai panašios diskusijos, kai kalbėsime šiandien apie konfliktų sprendimą dėl balkonų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Veryga. Prašom, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau truputį gal paaiškinti, kokia yra ta priemonė, ir išsklaidyti kai kurias baimes, kurios čia buvo išsakytos.
Pirmiausia norėčiau priminti jums, kad prekių išdėstymas tam tikrose vietose, jeigu kas nors iki šiol galvojote, kad jis yra atsitiktinis, tikrai siūlyčiau šią idėją išmesti iš galvos, už prekių išdėstymą akių lygyje, tam tikrose vietose net ir papildomi pinigai yra mokami. Tai neatsitiktinai atsiduria žmogaus akių lygyje, atsiduria prie kasos, kad žmogui primintų, jog tokią prekę reikėtų pasiimti. Tabako gaminių nedemonstravimas ir galimybė, kad žmogus negalėtų jų pasiimti pats, tikrai nėra Lietuvos atradimas, tą praktiką taiko kitos Europos šalys. Dar daugiau, Lietuva buvo pasikvietusi Pasaulio sveikatos organizacijos misiją, kuri vertino Lietuvos tabako kontrolės politiką, ir, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų vertinimu, tai yra viena iš priemonių, kurią Lietuva dar galėtų įgyvendinti, jeigu ji siekia, kad mūsų tabako kontrolės politika būtų tinkama.
Dėl visų nuogąstavimų, susijusių su mažomis parduotuvėmis, su kaimais ir su mažais pardavėjais, ką norėčiau pasakyti. Mes dvejus metus bendravome su asocijuotomis struktūromis, jie tikrai žinojo apie tokią ruošiamą priemonę. Dar daugiau, jie buvo išsakę savo pageidavimus, ko jie nenorėtų, kad būtų šiame reguliavime. Vienas iš pagrindinių prašymų ir nuogąstavimų, kad būtų nenustatomas būdas, kaip tie tabako gaminiai ir kur jie turėtų būti padėti, kad nebūtų kažkokio specialaus reikalavimo spintelėms ar kur jas reikia nunešti. Jų ir nėra, ir pardavėjas yra laisvas apsispręsti, kokiu būdu tuos tabako gaminius jis turėtų padėti, kad pirkėjas jų nematytų ir negalėtų pats pasiimti.
Norėčiau paprieštarauti kolegai E. Gentvilui, kuris kalbėjo apie didelius pardavėjus, kurie ten neva kažkur į salę galėtų nunešti į kažkokią spintą ir panašiai. Tikrai tokios priemonės negalėtų būti pagal šitą įstatymą, nes negali pagal įstatymo nuostatą žmogus pats pasiimti tų gaminių. Todėl dideli pardavėjai negalėtų ten kažkokių spintų salių gale ar kampe niekur dėlioti, jie vis dėlto, matyt, apsispręstų kitokiais būdais šituos gaminius padaryti tiesiogiai neprieinamus.
Dėl mažų pardavėjų. Tikrai nesutikčiau, kolega, kad tabako gaminių sudėjimas į stalčių yra necivilizuotas būdas. Jūs turbūt sutiksite, kad tikrai ne visos prekės yra absoliučiai visur sudėliojamos ir eksponuojamos, kai ką vis dėlto pasideda į stalčių. Jeigu jums teko pirkti degalinėje kažkokių lempučių automobiliams, ne viską jie ten išsikabina, ne viską išsidėlioja, nes ne viską yra logika dėlioti ir naudoti ekspozicinę erdvę, kuri tikrai yra apribota. Maži pardavėjai tikrai rastų būdą, kaip tą padaryti, jiems nereikia tabako gaminių išnešti kažkur į sandėlį, kaip kartais yra sakoma, kad pardavėjas turėtų bėgioti. Ir tikrai nereikia dvejų metų ant dispenserio užklijuoti atspausdintą lipduką arba tabako pakelius įdėti į spintelę, kuri yra šalia pardavėjo. Tai yra paprasti būdai, pasaulyje žinomi, nereikia atradinėti Amerikos ir lietuviai puikiausiai galėtų tai prisitaikyti.
Dar daugiau, pavyzdys dėl 60 kv. metrų taromatų yra netinkamas, nes tarai surinkti iš tikrųjų reikia ploto, reikia vietos, reikia susidėti. Tai užima daug vietos, mažai parduotuvei tai gali tapti problema. Šiuo atveju jie vietą jau turi, jie jau kažkur laiko tabako gaminius ir tikrai jie su kokiomis nors problemomis nesusidurtų.
Kviečiu palaikyti šitą sprendimą, nes jis yra dvejus metus diskutuotas ir su tais pačiais pardavėjais, ir Lietuva yra tikrai tokiam sprendimui pribrendusi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra gauta pasiūlymų, tad kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją L. Matkevičienę. Svarstysime jūsų pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio Seimo narys R. Žemaitaitis yra pateikęs pasiūlymą. Ar yra R. Žemaitaitis? Nematau salėje. Gerbiama pranešėja, jums teks dviguba atsakomybė kartu Seimo nariams komentuoti R. Žemaitaičio pateiktą pasiūlymą ir komiteto argumentus. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Yra pateiktas Seimo nario R. Žemaitaičio gruodžio 18 dienos pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį 2 straipsnio pakeitimu: tabako gaminių parduotuvė, kurioje su tabako gaminiais susijusių prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar paruošti rūkyti, ir kiti su rūkymu, tabako gaminių vartojimu ar tabako gaminiais susiję aksesuarai sudaro pagrindinę asortimento dalį.
Kito straipsnio 46 dalis. Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai: šių įrenginių demonstravimas ir toliau skatintų įsigyti tiek patį įrenginį, tiek gaminį su šiuo įrenginiu vartoti. Laikantis nuoseklumo principo išimčių negali būti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra norinčių kalbėti dėl R. Žemaitaičio pateikto pasiūlymo? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto argumentams? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gautas R. Žemaitaičio pasiūlymas. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes komiteto argumentai tie patys.
PIRMININKĖ. Taip. Tai iš dalies ir susiję.
Gerbiami kolegos, norinčių kalbėti dėl R. Žemaitaičio antrojo pasiūlymo nėra. Galime pritarti komiteto argumentams?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame komiteto argumentams nepritarti R. Žemaitaičio pasiūlymui.
Seimo narys E. Gentvilas pateikė pasiūlymą ir jis drausmingai visada yra. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kadangi iš tribūnos jau pateikiau esmę, dabar reaguoju tik į kolegos T. Tomilino pasakymą, kad čia dialogo būdu, mes čia gražiuoju, nesipykdami galėtume įvertinti. Aš suprantu, kad dialogo reikalauja iš mūsų – iš opozicijos, bet kai mes ką nors pasiūlome ir gerai atsiliepiu apie patį įstatymą, man sako: tavo projektas, tavo pasiūlymas vis tiek yra blogas.
Vakar komitete mano pasiūlymą palaikė 6 žmonės, 4 buvo prieš, 2 susilaikė. Komiteto pirmininkės balsas nulėmė, kad nepritarta mano projektui. Bet aš vis dėlto siūlau dėl to dialogo pagalvoti apie mažąsias parduotuvėles, kurios… Gerai ponas A. Veryga sako: į stalčius sudėti tai yra civilizuota. Gerai, sutinku, bet pats ponas A. Veryga vakar sako – arba už užuolaidos kur nors. Gerbiamieji, tada reikia langines užkalti, nes iš lauko matysis tos cigaretės. Pusiau juokaudamas sakau – įvertinkite tuos mažutėlius, kuriais jūs taip mėgstate rūpintis, ir įvertinkite, kad jiems tikrai yra didesnių problemų negu didesniems prekybos centrams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai: įstatymo projekte nenumatyta, kokiu būdu parduotuvėse išdėstyti tabako gaminius, su jais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, tiesiogiai neprieinamu būdu, o manome, kad verslo subjektai į tai turėtų lanksčiau žiūrėti ir įgyvendinti šią nuostatą jiems ekonomiškai naudingiausiu būdu. Todėl nėra tikslinga nustatyti išimčių prekybos vietoms, priklausomai nuo…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už ar prieš E. Gentvilo pasiūlymą nėra. Balsuojame.
Balsavo 91 Seimo narys: už pasiūlymą – 40, prieš – 16, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 3 straipsnio R. Žemaitaičio pasiūlymas. Gerbiamoji komiteto pranešėja, prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip pat komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai – kaip ir anksčiau išdėstyti argumentai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo nėra. Galime pritarti komiteto argumentams? Pritariame. Prieštaraujančių neturime.
Dėl 4 straipsnio nebuvo. Dėl 5 straipsnio – Vyriausybė dėl įsigaliojimo datos. Dabar prašom, kolege, pasakyti: yra Vyriausybės, yra kolegės A. Armonaitės, ar surastas bendras sprendimas? Ir yra Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas dėl įsigaliojimo. Ta pati data – 2022 m. gegužės 1 d.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Dabar gal tada taip: sutarkime, kad A. Armonaitė.
Aušrine Armonaite, suteikiame jums žodį. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkui. Mes komitete iš tikrųjų priėmėme kompromisinį variantą. Jis, jeigu neklystu, yra įrašytas į įstatymo redakciją šiuo metu – nuo kitų metų lapkričio 1 dienos. Yra kompromisas, tai dėl mano pasiūlymo galima nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Rastas kompromisas ir bendras sutarimas duoda rezultatą. Pritariame. Dėkoju pranešėjai. O J. Jarutis reikalauja pateikti ir nesutinka su šiuo sutarimu. Prašom. Jūsų pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu pasakyti, kad aš esu kategoriškai prieš rūkymą ir rūkančius žmones. Bet gyvename teisinėje demokratinėje valstybėje ir kiekvienas turi teisę pasirinkti, nuodyti save ar ne. Mano pasiūlymo esmė tokia. Siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2022 m. gegužės 1 d., nes įstatymų leidėjas, įtvirtindamas naują teisinį reguliavimą, turi pareigą užtikrinti sklandų perėjimo laikotarpį. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Tokią poziciją, tai yra vėlesnį įstatymo įsigaliojimą, palaiko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019 metais pateikusi išvadą apie tai. Todėl yra siūloma atsižvelgti, pakeisti įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.“ Ir antra dalis: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2022 m. balandžio 3 d. priima šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus.“
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai. Tikslinga palikti buvusią įstatymo įsigaliojimo datą, ji buvo kompromiso metu rasta, – tai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Tam Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar 2019 metais pritarė. Taigi, nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl J. Jaručio pasiūlymo motyvai prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Kolegos, aišku, galime emocingai apie viską kalbėti, bet supraskime, kam reikia pasiruošti. Tai nėra kokia nors sudėtinga priemonė, kuriai reikėtų infrastruktūrą sukurti ar panašius dalykus. Dažnu atveju tai yra tiesiog paprasti, ūkiški, nesudėtingi sprendimai. Būkime sąžiningi, kad kiekvienas atidėjimas tai yra tiesiog galimybė ilgesnį laiką tuos gaminius eksponuoti. Tai yra ne pasiruošimo klausimas, o klausimas, kiek laiko žmonėms būtų nuolat primenama, kad reikia įsigyti tuos gaminius ir panašiai. Tikrai aš būčiau už tai, ką komitetas sutarė, ir tikrai kokio nors ilgo termino tam nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš palaikau kolegos J. Jaručio pasiūlymą, tuo labiau kad ir Vyriausybė buvo pasisakiusi dėl vėlesnio termino įsigaliojimo. Kolega J. Jarutis palaiko Vyriausybę, o štai Vyriausybės narys A. Veryga prieštarauja Vyriausybės pozicijai. Mano manymu, vis dėlto yra poreikis pasiruošti. Viską norima padaryti taip, aš suprantu, kaip su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Žiūrėkite, kad neatsitiktų taip, kaip su tuo dalyku, jau patyrusiu fiasko. Aš manau, kad racionalus terminas yra vėlyvesnis. Galima būtų diskutuoti, ar 2022 m. sausio 1 d., bet tikrai ne šių metų lapkričio 1 diena. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, o Seimas apsisprendžia. Pasiūlymai pasiūlymais. Balsuojame dėl J. Jaručio pasiūlymo. Komitetas, primenu, jam nepritarė, o Seimo valia priimti sprendimą.
Balsuojantieji už balsuoja už J. Jaručio pasiūlymą. Komitetas, kaip sakiau, nepritarė. (Šurmulys salėje)
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 65, prieš – 4, susilaikė 29. Pasiūlymui pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Liko dar priėmimo stadija. Džiaugtis reikia pabaigoje. A. Veryga – už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aišku, gaila, kad mes prioritetu vis dėlto dažnu atveju pasirenkame ne žmonių sveikatą. Ją prisimename tiktai tada, kai reikia teikti pagalbą, ir tada priekaištaujame, kad kažkas turi ilgiau laukti ar panašiai. Kai reikia priimti sprendimus dėl jos išsaugojimo – palaukime dvejus metus, tai gal ir ligų gydymo palaukime dvejus metus, kai reikės, ir nepriekaištaukime, kad reikia kažkur eilėse laukti. Aišku, mūsų sprendimas, bet siūlymas, aišku, kad ir vėlesne data, bet vis dėlto pritarti tokiai priemonei, priimkime ją. Tikrai, manau, kolegos, teiksime siūlymus priėmimo stadijoje, tą datą tikrai ne dvejų metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote kalbėti. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 23. Po svarstymo įstatymui pritarta. K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau gerbiamam ministrui A. Verygai pasakyti, kad būna taip, kad ministras tikrai yra kitos nuomonės nei Vyriausybė. Bet Vyriausybė, matyt, iš tikro, kaip ir Seimas, įsigilina ir argumentuoja labiau. Tai nereikėtų čia pamokslauti ir moralizuoti.
PIRMININKĖ. Visi mes turime teisę į nuomonę.
11.42 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 9, 92, 93, 910, 911, 14, 141, 16, 18, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4620(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, kitas įstatymo projektas. 1-18 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4620(2). Svarstymas. A. Kubilienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, perskaitys Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šitą įstatymo projektą ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas buvo Ekonomikos komitetas. Gerbiamą Z. Jedinskį kviečiu perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymą ir pasiūlė pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, tobulinti. Beje, komitetas pritarė šitoms pastaboms. Balsavimas buvo – visi už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, bet yra pasiūlymas, tad grįžtame prie darbotvarkės. Gerbiamoji pirmininke, ateikite į tribūną. Dėl šio įstatymo projekto 7 straipsnio pasiūlymą teikia P. Saudargas. Prašom, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai trumpas, paprastas pasiūlymas dėl cigarečių pakelių dydžio. Čia panašiai kaip su alkoholiu yra bambaliai – pigus ir stiprus alkoholis yra supilstomas į plastikinę didelę tarą, tai čia panašiai yra tokie cigarečių bambaliai – po 40 pigių cigarečių į vieną pakelį ir panašiai. Siūlymas buvo tiesiog palikti galimybę gamintojams dėti po 20 cigarečių į pakelį, tai yra populiari pakuotė. Dabar projekte buvo numatyta, kad ne mažiau, negalima pavieniui parduoti, pavienių cigarečių, cigarų ir cigarilių, ir panašiai. Tačiau siūlymas būtų, kad negalėtų daugiau sudėti, pavyzdžiui, 40, kaip dabar irgi yra tokia produkcija, skirta rūkantiesiems kaip garvežiai, ir man atrodo, kad žmones taip skatina daugiau rūkyti, nes, kiekvieną kartą pirkdamas pakelį, tu pagalvoji, ar tau jo tikrai reikia ir panašiai, o kai nusiperki į priekį tiek, matyt, greičiau ir surūkai, rūkymas tampa intensyvesnis. Aš manau, kad dėl žmonių sveikatos galėtume tokį siūlymą priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš neklausiu, ar yra dešimt, nes, manau, tikrai yra dešimt palaikančių, kaip ir dėl visų kitų. Dėl to nebesiginčijame. Komiteto argumentai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes iš tikrųjų suformuluota taip, kad viename pakelyje yra ne 20 vienetų. Tai reiškia, kad gali būti daugiau arba mažiau. Mes pačiai minčiai gal būtume ir pritarę, tačiau manome, kad reikėtų tikslinti ir nagrinėti šitą pasiūlymą giliau, todėl mes jam nepritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime dėl pasiūlymo, išklausę argumentus. Motyvai prieš – A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš esmės Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė įvardino pagrindinius argumentus. Tikrai pati idėja neparduoti labai didelių pakuočių, o tai pigina patį gaminį ir prieštarauja tabako kontrolės principams, kaip ir būtų teisinga, bet formuluotė yra tikrai netikusi. Kalbėjome su kolega, kad, ko gero, pasižiūrėjus į kitų šalių praktiką, tiesiog reikėtų parengti kaip atskirą pataisą. Kviečiu šiai formuluotei tiesiog nepritarti ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už nėra. Balsuojame dėl P. Saudargo pasiūlymo. Jam komitetas nepritarė.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 10, prieš – 17, susilaikė 59. Pasiūlymui nepritarta. (Triukšmas salėje) Šiandien, mieli kolegos, esate labai triukšmingi. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo pakeitimu siūloma uždrausti skelbti tabako ir tabako gaminių vartojimui skirtų įrenginių kainos sumažinimą, praplėsti draudimus, skatinančius tabako vartojimą, uždrausti parduoti tabako vartojimui skirtus įrenginius asmenims iki 18 metų. Tikėtina, kad įstatymo projektas jau sukėlė… Ne tik tikėtina, mes matome, sukėlė ir sukels pasipriešinimą kaltinant dėl naujų draudimų įvedimo (ir čia, šioje salėje, skamba) tabako ir jo gaminių reglamentavimo srityje.
Draudimų įvedimo priešininkai, noriu pabrėžti, tikėtina, argumentavo, argumentuoja ir argumentuos, kad tabako vartojimo mažinimo politiką tikslingiau įgyvendinti savimonės ugdymo, tabako keliamos žalos žmonių sveikatai ir šalies ekonomikai aiškinimų, įtikinėjimų metodu. Esu giliai įsitikinęs, kad vien aiškinamasis darbas neužtikrins siekiamo rezultato. Aiškinamasis darbas vyksta nuolat jau daugelį metų, o tabako vartojimo statistika rodo ką kita. Nekreipiant į tai dėmesio, būna insultų, infarktų ir kitokių bėdų ir taip savo noru trumpiname gyvenimą.
Draudimų taikymas neatima teisės toliau vykdyti aiškinamąjį darbą, todėl esu įsitikinęs, kad būtina taikyti abu metodus: aiškinamąjį darbą derinti su tam tikrais draudimais. Jeigu visuomenė parodys tokio lygio brandumą, atsakingumą, kad draudimai nebebus reikalingi, tada bus galima jų ir atsisakyti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių sakyti motyvus prieš nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo? Balsuojame. Prašom. Jei nėra bendro sutarimo, tada balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.
Mielieji mano kolegos, noriu pasitarti. Rytinio posėdžio darbotvarkės įstatymų projektus apsvarstėme, galime dirbti žvelgdami į rezervinius klausimus, ir iš eilės taip, kaip yra rezerviniai klausimai, juos svarstome. Ačiū. Bendru sutarimu žygiuojame į rezervinius klausimus.
11.50 val.
Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XIII-1774 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4480(2) (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4480(2). Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo pakeitimo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Kitų pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų, kaip ir minėjo pranešėjas, nėra gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
11.51 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 10, 11, 12, 14, 15, 161, 171, 21, 22, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir 162 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3903(2) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3903(2). Svarstymas. A. Kubilienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Prašom. Išvada dėl projekto Nr. XIIIP-3903(2). Perskaitykite ją visam Seimui susipažinti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė kaip pagrindinis komitetas ir išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir lyginamajam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas buvo Ekonomikos komitetas. Kviečiu Z. Jedinskį.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. A, atsiprašau. Zbignevai, žodis jums kaip Ekonomikos komiteto pranešėjui.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, noriu tik atkreipti dėmesį, kad buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymų. Į juos komitetas atsižvelgė, patobulino įstatymo projektą, tad ir mes bendru sutarimu tam pritariame. Ačiū.
Dėl viso įstatymo projekto diskusijoje niekas nenorėjo dalyvauti. Tada motyvai. S. Jovaiša. Povilai Urbšy, S. Jovaiša nori išsakyti motyvus už dėl šio įstatymo projekto.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kadangi visi už, tai aš taip pat. Nekalbėsiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Bendru sutarimu pritariame? Balsuojame. J. Razma kviečia balsuoti. Balsuokime.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 84, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
11.54 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-815(4) (svarstymas)
Rezervinis 3 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-815(4). Sveikatos reikalų komiteto pranešėjas A. Kirkutis. A. Kirkučio nėra… (Balsai salėje) Yra A. Kirkutis? Ačiū. Ateikite perskaityti. Puiku. Sveikatos reikalų komiteto išvada.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Sveikatos reikalų komiteto išvada. Sveikatos reikalų komitetas pritarė vienbalsiai šiai išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komiteto pranešėjas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip matote, šio projekto lydimoji medžiaga nemažos apimties. Vadinasi, svarstymai čia buvo tikrai atidūs ir ilgai trunkantys. Mes pasiūlėme pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į daugelį čia surašytų pastabų, jų yra net 14 puslapių.
Balsavimo rezultatai: už tą tobulinimą – 9, už siūlymą projektą atmesti buvo 2. Toks sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas buvo Žmogaus teisių komitetas. L. Talmontas. Prašau.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą – iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo nario T. Tomilino ir Seimo nario M. Puidoko siūlymus, kuriems komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam…
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Už bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. …Leonardui.
Diskusija. T. Tomilinas frakcijos vardu. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas man ypač svarbus. Aš tikrai skyriau labai daug dėmesio jo tobulinimui. Labai džiaugiuosi, kad tai yra bendras įvairių frakcijų, įvairių Seimo narių darbas.
Pradėsiu nuo to, kad pagrindiniai du svarbiausi šiuo atveju komitetai – tai Sveikatos reikalų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas, nes daugybė nuogąstavimų keletą metų buvo susijusių su tuo, kad mes balkonuose apribojame žmogaus teises. Tai Žmogaus teisių komitetas, įsigilinęs, aiškiai įsigilinęs į šios problematikos esmę, vienbalsiai konstatavo, kad, įvertinus ir priėmus pasiūlymus, problemų su žmogaus teisėmis nėra. Aš noriu tai ypač pabrėžti, nes būtent tai vienintelis rimtas argumentas nespręsti tų nuolatinių kylančių konfliktų dėl rūkymo balkonuose problemos. Kai tos problemos nebelieka, kai nėra prieštaravimo pagrindinėms žmogaus teisėms, tai vienbalsiai konstatavo mūsų Seimo komitetas, daugiau argumentų… Jau ekonominiai argumentai tikrai yra antraeiliai, kai mes kalbame apie žmogaus teisę naudotis savo namais sveikai, ta prasme – žmogaus teisę gyventi savo namuose nebūnant nuolat atakuojamam kaimynų rūkymo. Fundamentali žmogaus teisė į nuosavybę yra naudotis ta nuosavybe. Naudotis ir gyventi sveikai savo namuose.
Antra pagal svarbą, žinoma, yra teisė savo balkone daryti, ką nori. Bet jeigu mes tas teises… Kartais atsitinka tokios situacijos, kai tos teisės susikerta, mes atsiverčiame Lietuvos Respublikos Konstituciją ir joje labai aiškiai matome hierarchiją. Pirmiau yra teisė nebūti žalojamam, teisė į sveikatą ir kiek žemiau yra teisė nevaržomai naudotis savo nuosavybe. Kai tos dvi teisės susikerta, mes, politikai, privalome prisiimti atsakomybę sudaryti sąlygas žmonėms spręsti konfliktus. Šis įstatymo projektas nėra joks draudimas rūkyti balkone, kaip yra Latvijoje. Kaimyninėje Latvijoje su labai panašiais daugiabučiais, su labai panašiomis gyventojų pajamomis yra tiesiog draudimas. Pirmą kartą policija įspėja, antrą kartą yra bauda. Mes einame visiškai kitu keliu. Mes einame daug labiau į rūkantį žmogų orientuotu keliu. Mes jo prašome vieno vienintelio dalyko – susitarkite su savo kaimynais dėl to, kaip jūs rūkysite ir kaip jūs netrukdysite kitiems naudotis savo nuosavybe. Jeigu jūs susitariate, draudimo nėra. Jeigu yra situacija, kai virš jūsų gyvena šeima, kuri nuolat – dešimtmečius kenčia nuo jūsų rūkymo, o jūs nenorite nė žingsnio padaryti link tos šeimos komforto, ta šeima turės galimybę kreiptis į savivaldybę. Toji savivaldybė per protingą laiką – per 15 dienų – informuoja visus daugiabučio gyventojus apie tai, kad yra problema, kad nebegali žmogus naudotis savo nuosavybe tinkamai ir sveikai, ir tie kaimynai, kurie rūko, turi prisitaikyti prie kenčiančio žmogaus. Štai yra šių pataisų esmė. Jeigu ta situacija neatsitinka, jeigu yra susitariama kitaip, jeigu yra skirtingi, pavyzdžiui, grafikai, žmonės skirtingu metu pareina namo, parūko ir taip toliau, tų konfliktų nekyla. Tačiau mes turime įgalioti Lietuvos pilietį, suteikti jam įstatyminį įrankį kreiptis į savivaldybę ir informuoti visus gyventojus, kad šioje konkrečioje laiptinėje, šiame daugiabutyje yra problema ir mes turime matyti tą mažumą, tą vienintelį, bet žmogų, kuris kenčia nuo rūkymo.
Šis įstatymas buvo ilgai derintas su policija, iš pradžių buvo atmetimo reakcija, paskui metus mes skirtingais formatais dirbome skirtingose grupėse ir galiausiai susitarėme – buvo Vilniaus savivaldybės aktyvus direktoriaus dalyvavimas, Policijos departamento aukščiausio rango teisininkų, ir sukūrėme papildomą lydimąjį įstatymo projektą, ANK – Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios palengvins policijai darbą šioje srityje ir minimizuos policijos dalyvavimą sprendžiant šiuos konfliktus.
Absoliuti dauguma įvykių ir procesų vyks savivaldos lygmeniu, daugiabučių lygmeniu, bus gyventojų informavimas, ieškojimas kompromiso ir tiktai ribiniais atvejais, kai jau bus piktybinis nenoras atsižvelgti į savo kaimyno situaciją, bus galima kreiptis, konstatavus faktą, kreiptis į policiją, ir policija galės suteikti įspėjimą, paprašyti to žmogaus nerūkyti ir po įspėjimo galima teorinė bauda. Aš manau, kad prie to tiesiog neprieisime, netgi prie jokių baudų.
Aš asmeniškai siūlysiu metams atidėti įsigaliojimą jums visiems, jūsų visų prašysiu pasirašyti, kas tik norės. Kadangi karantinas atėmė iš mūsų aktyvios diskusijos su įvairiais socialiniais partneriais galimybę, mes tikrai galime ramiai atidėti įstatymo įsigaliojimą, duoti savivaldai pakankamai laiko prisitaikyti, bet šiandien jūs matote laviną laiškų iš žmonių, kurie tiesiog maldauja Seimo nedaryti praeito Seimo klaidos – nenusimesti atsakomybės ir prisiimti aiškią poziciją to žmogaus, kuris nori gyventi sveikai, kuris nori sveikai auginti savo vaikus. Jis prašo vienintelio dalyko – suteikti teisę apsiginti, suteikti teisę išsakyti savo nuomonę dėl kaimynų nuolatinio rūkymo, bet nedrausti taip kategoriškai. Todėl aš manau, kad tai – geras kelias.
PIRMININKĖ. Laikas! Ačiū. A. Veryga. Prašom, penkios minutės.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš pasistengsiu tikrai labai trumpai. Iš tikrųjų sena diskusija, susijusi su pasyviuoju rūkymu, ir Lietuva tikrai yra įvardijama kaip viena iš pažangesnių šalių. Mes buvome tarp tų pirmųjų šalių, kurios atsisakė rūkymo kavinėse, baruose, ir prisimenate, kiek buvo daug diskusijų tada ir pykčių, kad sužlugs ir verslai, žmonės bus nepatenkinti. Dabar matome visiškai priešingas nuomones ir nuotaikas. Žmonėms tikrai patinka, nes žmonėms gyventi sveikai nėra kokia nors našta, tai yra smagu, tai yra gerai.
Ko yra siekiama šitomis pataisomis? Kaip kolega T. Tomilinas ir minėjo, tai yra suteikti galimybę ir teisę žmonėms, kurie nori gyventi sveikai, tokią teisę apginti. Tikrai neabejoju, kad ne vienas iš jūsų gaunate ir nemažai laiškų, ir internetinių žinučių iš gyventojų, kurie tiesiog prašo tokią teisę jiems suteikti, nes tikrai neturi galimybės jaunos šeimos kažkur pabėgti, išsikraustyti, įsigiję būstą, ypač tais atvejais, kai kaimynai elgiasi piktybiškai ir tikrai neįsiklauso į kaimynus. Kitos situacijos mums jau yra įprastos – kaimynams triukšmaujant, mes žinome, kad galime apsiginti, jeigu tai yra tam netinkantis laikas. Žmonės išmoko vertinti miego kokybę, išmoko vertinti ir branginti galimybę pailsėti. Šiuo atveju tai yra panašūs dalykai. Tiesiog ginkime savo piliečių teisę į sveikatą ir pritarkime šioms pataisoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme. O dabar vėl kviečiu komiteto pranešėją, aptarsime pasiūlymus. A. Kirkutis. Prašom. Į Vyriausybės pasiūlymus komitetas sureagavo ir įvertinto. Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas dėl 1 straipsnio. A. Armonaitės nėra, bet…
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Dėl Vyriausybės išvados komiteto reakcija yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Patikslina. Nemačiau komiteto sprendimo, dabar matau. Palaukite, pone Kirkuti, mes nepabaigėme procedūros, yra ir kitų pasiūlymų. A. Armonaitė. Jos nėra. Tad prašom pristatyti, ką siūlė A. Armonaitė, kodėl komitetas nepritarė, ir Seimas tada apsispręs. Ateina A. Armonaitė, tai gal minutėlę lukterkime. Gerbiama kolege, jūs buvote pateikusi pasiūlymą dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projekto 1 straipsnio. Dabar svarstome jūsų pasiūlymą.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Prašau leisti susirasti man tą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIIIP-815. Rezervinis 3 klausimas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Pasiūlymas buvo nesudaryti nepatogumų maitinimo įstaigoms, kurios aptarnauja pirkėjus – tiesiog jos pačios galėtų nuspręsti, kur įrengti rūkymo zonas, nes yra tokių, kurios jau turi. Įstatyme to nenumatyti. Ir, man atrodo, tai yra gana svarbu, nes mes tikrai turime padėti dabar šitoms viešojo maitinimo įstaigoms, daugelis iš jų yra būtent smulkusis ir vidutinis verslas. Kam reguliuoti tai įstatymu centralizuotai? Nežinau. Aš pasitikiu, kad jie tikrai norės gero savo klientams, ir tiems, kurie rūko, ir tiems, kurie nerūko ir nenori jausti tų kvapų. Ir aš esu tarp jų. Prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komitetas argumentuoja tuo, kad Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai 2018 metais lankėsi Lietuvoje, buvo vertinamas mūsų šalies pasirengimas tabako kontrolės… ir jų atitikimui Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijai. Buvo pastebėta, kad nėra pakankamai užtikrinamas nerūkymo zonų kūrimas Lietuvoje. Savivaldybės nesusitvarko su joms deklaruotomis teisėmis šioje srityje. Todėl buvo nutarta, kad įstatymas yra laiku ir užtikrina nerūkančių žmonių ir vaikų pamatines teises gyventi sveikai ir būti sveikiems.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėl kolegės pasiūlymo norinčių kalbėti už nėra. Prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tas prieštaravimas nėra kategoriškas, tai labiau paaiškinimas. Svarstant komitete, tai buvo beveik prieš metus, iškilo daugybė klausimų, kaip bus užtikrinama, ar Vyriausybė nustatys labai aiškias ribas ir panašiai kavinėms. Ne, to nebus.
Bus tikrai pasitikima verslu. Iš esmės yra bendro pobūdžio nuostata, kad tiesiog reikia atskirti erdves. Tada, kai aiškiai iš sveikatos ministro verslas išgirdo tuos argumentus, mes pajutome tą abipusį pasitikėjimą iš esmės. Šia prasme reguliavimas yra tik tiems verslams, kurie tiesiog piktybiškai nenori tų erdvių atskirti. Bet kaip jie tai darys, visiškai nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nereguliuos, ir tai darys absoliuti dauguma (ir dabar daro) verslo. Dalis verslo tiesiog to nedaro, tai tam, kad būtų daroma, o kaip daroma, tai priklausys nuo paties verslo, ir mes čia pasitikime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl A. Armonaitės pasiūlymo. Argumentus išgirdome. Nepabėkite. Visus kitus aptarti reikės. Taip, kortelę jūs galite atsinešti ir čia arba ten balsuoti.
Atsiprašau, balsavo 82 Seimo nariai: už pasiūlymą – 17, prieš – 11, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
T. Tomilino pasiūlymas. T. Tomilinas atsisako ir pritaria komiteto argumentams nepritarti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui jūs, komitetas, pritariate iš dalies, taip? Pritariame. M. Puidoko pasiūlymas pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komitetas pritarė iš dalies. Ar M. Puidokas sutinka su komiteto pritarimu pritarti iš dalies?
M. PUIDOKAS (MSNG). Sutinku su komiteto pritarimu.
PIRMININKĖ. Toliau pasiūlymas buvo T. Tomilino ir A. Kubilienės. Pritarta iš dalies. Ar, kolegos, sutinkate? Ir dėl visų kitų jūsų pasiūlymų jūs taip pat sutinkate, kad pritarta iš dalies? Gerai, ačiū. Komiteto tada argumentų nebereikia. Pritarta, nes Seimo nariai, kurie teikė pasiūlymus, pritarė iš dalies.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo A. Vinkus – motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, ilgas kelias iki šios dienos ir noriu pasakyti – neagitavome vieno ar kito balsuoti taip ar kitaip. Čia yra jūsų sąžinės, jūsų vaikų, jūsų tėvų, jūsų aplinkinių sveikatos klausimas. Ir neatsitiktinai nuolat daugėja gyventojų prašymų padėti šeimoms, moterims, vaikams, kurie nebegali naudotis savo nuosavybe dėl nuolat iš kaimynų sklindančių tabako kvapų. Noriu tik du trumpus laiškelius. Sausio mėnesį rašo J. Biržiškis iš Kauno. „Labai prašau kuo greičiau priimti šį įstatymą, nes mūsų atveju tai yra labai aktualu ir tiesiog nebepakeliama. Turiu du mažamečius vaikus – dvejų ir šešerių metų, ir jeigu tik kaimynas nuo pavasario iki rudens, kai atidaryti balkonai, gyvenantis viršuje mūsų, užsirūko, visas butas iš karto prasmirsta rūkalų dūmais ir panašiai.“ Kita šeima iš Vilniaus rašo: „Jeigu rūkaliai nesirūpina savo sveikata, tai jūsų, kaip Seimo narių, pareiga pasirūpinti mūsų pasyviai rūkančiais vaikais.“
Kai kas kelia klausimą: galimai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Noriu pasakyti, nereikia pamiršti, kad negali būti toleruojamos vieno gyventojo teisės, kai yra pažeidžiamos kito gyventojo teisės – teisės kvėpuoti švariu oru. Teisinėje valstybėje galioja tam tikra teisių hierarchija. Jeigu atsiranda konfliktas tarp teisės nevaržomai naudotis savo balkonu ir teisės kvėpuoti neužterštu tabako dūmais oru savo privačiame bute, akivaizdu, kad žmogaus teisė į sveikatą turi prioritetą prieš teisę rūkyti. Tavo žmogaus teisės baigiasi ties kito žmogaus teisių pažeidimu. Be to, žmogaus teisių konvencijos visų pirma gina žmogaus teisę į sveikatą, teisę nebūti kankinamam, šios teisės yra svarbesnės už visas kitas.
Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris pripažino, kad tabako dūmų tarša ir kvapai pažeidžia…
PIRMININKĖ. Dėkoju, bet jau laikas!
A. VINKUS (LSDDF). …teisę į buto neliečiamybę, užkerta kelią netrukdomai naudotis privačios nuosavybės patogumais. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių išsakyti motyvus prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Balsuojame. Labai garsiai reikalauja balsuoti mūsų mielas K. Glaveckas, tai mes paklūstame jo valiai – balsuojame.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
T. Tomilinas – replika po balsavimo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš labai norėjau padėkoti Seimui už šitą sprendimą. Tiesiog žmogiškas ačiū.
PIRMININKĖ. Laukime dar priėmimo. Ačiū. K. Glaveckas. Maloniai prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš irgi noriu padėkoti, bet noriu pasakyti, kad mes iš tikro sėkmingai bandome statyti tvoras prieš rūkymą, dūmus ir rūkalius, bet kad ir kokią tvorą pastatytume, ji vis tiek bus nesuprasta ir įveikta. Aš manau, kad vis dėlto geriausias būdas būtų kalbėti apie rūkančiųjų plaučius ir pinigines.
Bet dar yra vienas svarbus dalykas, kurį mes praleidome, būdami nuoseklūs sveikatos puoselėtojai, tai yra žmonių noras ir gebėjimas spjaudytis. Daugelyje pasaulio valstybių spjaudymasis yra uždraustas ir baudžiamas – Singapūre, Honkonge ir kitur. Pažiūrėkite, kaip atrodo mūsų gatvės, kur žmonės spjaudosi. Tai gal vertėtų mums irgi įvesti tvarką, kad negalima spjaudytis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Na ir M. Puidokas – replika po balsavimo.
M. PUIDOKAS (MSNG). Noriu padėkoti kolegoms, kurie balsavo už šį įstatymo projektą, nes iš tiesų visiškai pritariu prieš tai pasisakiusiems, kad kiekvieno žmogaus laisvė prasideda ir baigiasi ties ta vieta, kai tu savo laisve apriboji kito žmogaus galimybę būti sveikam. Tol, kol tu nekenki kitam, taip, tu esi laisvas savo veiksmais, tu gali priimti sprendimą kenkti savo sveikatai, savo asmeninei sveikatai. Bet jeigu tavo veiksmai jau ima kenkti kitam žmogui, tada natūralu, kad toks elgesys neturėtų būti toleruojamas, ir mūsų, kaip parlamentarų, pareiga saugoti visuomenės narius, kurie nuo tokio elgesio negali apsiginti patys. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius – paskutinis, kuris replikuoja.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Na, parlamentas, aš manau, turėtų būti nuoseklus. Uždrausdamas rūkyti kaimyno balkone, turėtų drausti rūkyti ir žuvis. Vakar Aplinkos apsaugos komitetas vos ne vienbalsiai priėmė sprendimą, kad leidžia rūkyti didelius žuvų kiekius prie kaimyno langų ir kaimyno tvoros.
PIRMININKĖ. Įdomios replikos, bet grįžtame prie darbotvarkės.
12.18 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 12, 16, 181, 34 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3698(2) (svarstymas)
Rezervinis 4 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3698(2). (Balsai salėje) Mieli kolegos, labai prašau dėmesio. Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto pranešėjas gerbiamasis A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų sausio 22 dieną Ekonomikos komitetas svarstė minimą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra, pasiūlymų nėra, motyvų niekas nenori sakyti. Bendru sutarimu pritariame. Ačiū.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5006 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5.1 klausimas – Seimo nutarimo papildyti sesijos darbų programą projektas Nr. XIIIP-5066. Atsiprašau, Nr. XIIIP-5006. R. Šalaševičiūtė teikia Seimo nutarimą ir tikriausiai dėl abiejų įstatymų projektų.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip. Gerbiami kolegos, prašau leisti papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos. Ji yra papildyta 150 punktu ir 151 punktu. 150 punktas būtų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4980 – Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, o 151 punktas būtų Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4981.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama kolege, aš manau, K. Glaveckas ne dėl papildymo klausia, o dėl pačių įstatymų. Dėl papildymo? Po pateikimo galime pritarti? Galime.
Svarstymas. Po svarstymo galime pritarti? Galime.
Priėmimas. Galime priimti? Balsuojame. Du straipsniai. Kad papildytume įstatymų projektais Nr. XIIIP-4980 ir Nr. XIIIP-4981 mūsų sesijos darbų programą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. (Gongas)
12.21 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4980 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, liko devynios minutės iki Vyriausybės pusvalandžio. Manau, kad pagal eilę Motorinių transporto priemonių registracijos, dėl ko ką tik priėmėme Seimo nutarimą, 3 straipsnio pakeitimas, projektas Nr. XIIIP-4980. Kai bus 12 val. 30 min., deja, tada pateikimą nutrauksime, todėl prašom operatyviai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, mes priėmėme įstatymą ir nustatėme, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. už kiekvieną Lietuvoje įregistruojamą motorinę transporto priemonę, kuri teršia aplinką, reikia mokėti taršos mokestį. Išimtis numatyta tik senovinių automobilių valdytojams. Siūlomu įstatymo projektu siekiama apsaugoti negalią turinčių asmenų interesus. Tai yra įstatyme siūloma numatyti išimtį dėl specialių motorinių transporto priemonių, kurių registracijos liudijime yra žyma SV arba SH, techniškai pritaikytų negalią turinčių asmenų vairavimui. SV yra automobiliai, kurie vairuojami rankiniu būdu, SH yra pritaikyti specialiuose vežimėliuose vežti negalią turinčius asmenis.
Automobilis yra vienas iš būdų negalią turintiems žmonėms judėti laisviau. Todėl ir prašoma, kad jie nebūtų apmokestinami taršos mokesčiu. „Regitros“ duomenimis, 2019 metais pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų techniškai pritaikytų motorinių transporto priemonių su rankinio valdymu, žyma SV, buvo 22, o su SH žyma neįgaliųjų vežimėliui pritaikytų transporto priemonių buvo 15. Apskaičiavus, kiek iš viso yra negalią turinčių asmenų… tokiems asmenims pritaikytų automobilių registruota, buvo suskaičiuota, kiek galimai nepatektų į biudžetą pinigų. Maksimali suma – 20 tūkst. eurų per metus.
Aš manau, kad iš tiesų mes turime pasirūpinti neįgaliaisiais, nes jų gaunamos neįgalumo pensijos tikrai nėra didelės. Tie pinigai, kuriuos mes skiriame automobilių pritaikymui neįgaliesiems iš biudžeto, taip pat suma, na, dabar mes padidinome, bet ir tai yra virš 2 tūkst., ir susimokėti seno automobilio taršos mokestį, kuris natūraliai bus nemažas, jiems tikrai yra sudėtinga. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vakarų Europoje, žinau, visi vis tiek vienodai moka tą taršos mokestį, nepaisant vienokio ar kitokio asmens, žmogaus. Tai viena.
Kitas dalykas. Yra du klausimai. Kiek turi turėti senovinis automobilis metų, kad vadintųsi senovinis, ir kiek tokių žmonių galėtų pasinaudoti šiuo projektu? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega Robertai, šį klausimą ne mes pristatėme ir mes jau esame nubalsavę už senovinius automobilius, tokią išimtį Seime padarę. Aš manau, neįgaliajam dėmesys tikrai turi būti didesnis negu asmenims, kurie turi senovinius, ypatingus automobilius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame. Liko tik penkios minutės, deja, šiam įstatymui pateikti. Jis svarbus, bet laiko liko per mažai, nebent mes galime peticijas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetus…
PIRMININKĖ. Taip, mes būtinai paskirsime komitetus. Po pateikimo pritariame. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti dar šioje sesijoje. Sutariame bendru sutarimu.
12.25 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Agnės Jurgaitytės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-93) priėmimas
O dabar Peticijų komisijos pirmininkas P. Čimbaras nori pateikti rezervinį 10 klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Agnės Jurgaitytės ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektą. Prašom.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Komisija birželio 10 dieną iš esmės išnagrinėjo A. Jurgaitytės ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą reikalavimą į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnį ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą prie nediskriminavimo pagrindų įtraukti terminus „lytinė tapatybė“ ir „lyties raiška“.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijų nuomones. Todėl, atsižvelgus į visa tai, prašoma pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu galime atmesti peticiją? Ačiū.
12.26 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Algimanto Jurgausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-94) priėmimas
Rezervinis 11 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Algimanto Jurgausko peticijos“. Prašome, gerbiamasis Peticijų komisijos pirmininke.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū. Birželio 10 dienos posėdyje taip pat išnagrinėjo A. Jurgausko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Baudžiamojo kodekso 245 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių sąrašą, įtraukiant ir laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat komisija atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, kad šiuo metu baudžiamajame įstatyme įtvirtinta baudžiamosios atsakomybės už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą forma vertintina kaip pakankama priemonė.
Atsižvelgę į visa tai, prašytume pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu atmesti šią peticiją? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
12.27 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-95) priėmimas
Ir rezervinis 12 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“.
P. ČIMBARAS (MSNG). Peticijų komisija birželio 10 dienos posėdyje taip pat iš esmės išnagrinėjo V. Jurgaičio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, kuris nustato, kad „tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
Taip pat komisija atsižvelgė į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, kad tai netenkina, todėl, atsižvelgę į visa tai, prašytume pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam Peticijų komisijos pirmininkui P. Čimbarui, o jūsų klausiu, ar galime pritarti bendru sutarimu, nes norinčių kalbėti nėra, kad atmetame ir šią peticiją? Ačiū. Pritariame bendru sutarimu.
Iki Vyriausybės valandos liko minutė ir 30 sekundžių. Atsipūskite. Už 30 sekundžių bus galima pradėti. Informuoju kolegas Seimo narius, kadangi liko pusantros minutės, tai rezervinius klausimus, kurie nėra apsvarstyti, kurių nepavyko apsvarstyti dabar, tikiuosi, kad mes sėkmingai apsvarstysime po opozicinės Tėvynės sąjungos darbotvarkės, ir manome, kad sulauksime jų tokio pritarimo, nes tai svarbūs įstatymai, kuriuos reikia dar pateikti. Jų liko labai nedaug: Valstybinių pensijų, Atliekų tvarkymo, Darbo kodekso ir antrasis Darbo kodekso, L. Kasčiūno.
12.30 val.
Vyriausybės valanda
Na štai, gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės pusvalandį. Vyriausybės nariai visi prieš jus dalyvauja. Pusvalandis. Klausia opozicija ir Mišri Seimo narių grupė. Pirmasis klausia opozicijos lyderis G. Landsbergis. Maloniai prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke, už padovanotas 30 sekundžių. Du klausimai premjerui. Pirmasis.
PIRMININKĖ. Pirmasis klausimas, taip.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmasis klausimas apie žiniasklaidą. Nežinau, gerbiamas premjere, ar jums tenka skaityti tokį laikraštį kaip „Verslo žinios“, kartas nuo karto gal perverčiate arba gal kas nors jums referuoja jį, jie dabar turi tokią rubriką, vadinasi „Labas rytas, premjere“. Šį rytą buvo trečiasis kreipimasis, trečiasis pasveikinimas jums. Pirmas, ar skaitėte?
Antras klausimas, tolesnis klausimas, būtų susijęs su tuo, ką konkrečiai jie parašė. Redakcijos skiltyje yra abejojama, ar iš tikrųjų jūsų ambicingas ekonomikos DNR planas, 6 mlrd. eurų, yra realistiškas, turint galvoje, kad kol kas nepavyksta susidoroti netgi su šešis kartus mažesniu uždaviniu, tai už 1 mlrd. padėti Lietuvos verslui, kai pavyko tų pinigų skirti, perskirstyti, ko gero, turbūt net 10 % neskiriant. Bet norėčiau, kad atsakytų premjeras, nes kreipimasis buvo į jus.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena, neskaičiau.
PIRMININKĖ. Antrasis jūsų klausimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad bus proga paskaityti. Klausimas buvo platesnis ir jūsų vertinimas taip pat būtų buvęs įdomus. Matyt, jūs pritariate redakcijos nuomonei, kad vis dėlto, ko gero, sugebėjimų gal ir neatsiras.
Antrasis mano klausimas, gerbiamas premjere, yra jums gal šiek tiek lengvesnis (žinau, kad nemėgstate nemalonių klausimų), apie šiandien vyksiančią diskusiją. Šiandien opozicinė darbotvarkė yra sudaryta iš diskusijos, kurios metu bus skirtas dėmesys Lietuvos santykiams su Azija. Ir pirmąjį kartą iš tribūnos savo mintimis dalinsis Taipėjaus atstovybės vadovas, kitaip tariant, Taivano ambasadorius, akredituotas ir Lietuvai. Jūsų ministras ponas L. A. Linkevičius prieš kiek laiko buvo paraginęs PSO pakviesti Taivaną į Generalinę asamblėją, kuri vyko prieš mėnesį. Premjere, ar jūs matote kelią vis dėlto Lietuvai lyderiauti, galbūt kreiptis į PSO, kad Taivanas būtų priimtas visateisiu nariu šioje organizacijoje? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal užsienio reikalų ministras paaiškins, aš nematau kelio.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Jeigu galima, iš tiesų šiuo atveju yra keletas aspektų. Vienoje šioje istorijoje mes pripažįstame vienos Kinijos politiką ir tuo viskas pasakyta. Su Taivanu mes taip pat nematome problemų megzti kultūrinius ir kitokius – prekybinius santykius. Tai irgi visiškai aišku. Pasaulio sveikatos organizacijoje, mūsų manymu, buvo tikrai tikslinga, kad Taivano delegacija dalyvautų, noriu pabrėžti, kad kaip stebėtoja, nes negali būti kaip narė. Juo labiau kad buvo tikimasi, kad bus diskutuojama apie pandemijos pasekmes. Taivanas kaip tik neblogai susidorojo, galbūt jų įžvalgos būtų naudingos. Čia, jeigu kalbėtume apie narystę būti tikrąja nare, bet kurioje organizacijoje ją reikia pripažinti kaip valstybę. Šito, kaip žinote, šiuo metu nėra. Todėl tuo viskas ir pasakyta.
Mes žiūrime labai pragmatiškai, korektiškai, manau, gerbdami tarptautinę teisę ir visus tuos principus. Tad tikrai nesišaliname ir manau, kad tas pavyzdys, kurį jūs pateikėte, rodo, kad tikrai nesame šiuo atveju tik stebėtojai. Mes tikrai savo nuomonės nebijome pasakyti ir ją pasakome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi S. Gentvilas, jeigu jo nebus – G. Vaičekauskas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Tikiuosi, kad kultūros ministras skaito Seimo narių pranešimus, žiniasklaidos pranešimus. Šiandien vienas Seimo narys išplatino apie norą ir jau prasidėjusį procesą Alytaus miesto teatrą paversti valstybiniu ir sako, kad turbūt tai jau proceso pradžia. Aš tik noriu paklausti, ar tai ministerijai žinoma, ar ministerija pritaria? Galbūt ir kiti miestai galėtų dabar nešti savo paraiškas – Utenoje sėdi kolega E. Pupinis, norėtų Utenoje įsteigti valstybinį dramos teatrą. Marijampolė turi puikias sąlygas dramos teatrui, Molėtai kelia ranką. Lietuva išties yra… O. Koršunovas turbūt irgi būtų nieko prieš, jeigu jo teatras taptų valstybinis. Ar tokie pareiškiamai apskritai galėtų būti be Kultūros ministerijos žinios, ar tai yra tiesiog tokie triukai, kurie…
PIRMININKĖ. Laikas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …eina į orą? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Ministerija turi patvirtiną procedūrą, kaip vertinama įstaigų veikla, jų meninio profesionalumo lygis per keletą metų. Ir jeigu kyla tokių iniciatyvų, jeigu kyla tokių klausimų, ministerija profesionaliai vertina tokias iniciatyvas. Be abejo, jų kyla įvairių, vienokių ir kitokių, ir iš savivaldybių į valstybines, ir į atvirkščią statusą. Yra numatytos procedūros, kaip tai įvertinti, jeigu tokia iniciatyva kils ar iš Alytaus, ar iš kitų savivaldybių, tokiu keliu mes ir eisime. Vertinsime pagal galimybes ir pagal kultūros politiką regionuose. Aišku, kad reikia vertinti ir platesniu mastu, kas tame regione yra, kokios įstaigos veikia, kokio jų statuso tenai reikėtų ar nereikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Sysas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, miela pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas susisiekimo ministre, klausimas jums nepatiks, bet atliepdamas į šios dienos metinį Prezidento pranešimą, kuriame taip pat buvo užsiminta apie politinę kultūrą, paklausiu. Esate turtingas žmogus, turite namą ant Trakų ežero kranto, turite butą Vilniaus centre. Prašau pasakyti, kam jums dar buvo reikalingas Seimo bendrabučio kambarys? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Nustebinsiu jus. Man patinka jūsų klausimai. Jeigu toliau jų bus dar daugiau, tai dar labiau patiks. Taigi mano atsakymas būtų toks. Man patinka jūsų klausimas. Ačiū už jį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Neatsakyta, tai neatsakyta. Yra atsakyta taip, kaip atsakyta. A. Sysas klausia. P. Čimbaras ruošiasi.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai norėčiau rimtesnio atsakymo, jeigu aš klausiu, nes laukia ir visas pulkas žmonių, kurie dirba. Gerbiamo energetikos ministro ir Ministro Pirmininko norėčiau atkreipti dėmesį.
Jus čia praeitą savaitę, na, galima sakyti, paskutiniu metu, liaudiškai tariant, taip tarkuoja dėl atominės elektrinės ir Baltijos šalių sutarties dėl elektros energijos pirkimo. Bet aš noriu priminti, kad Lietuvoje yra savas atominis objektas, atominė elektrinė. Aš prieš mėnesį jūsų klausiau, jūs pasakėte, pasidomėsite. Noriu priminti, kad pagal stojimą į ES Lietuva prisiima įsipareigojimus saugiai uždaryti elektrinę, ir ten yra atskiras klausimas apie personalą. Noriu priminti, jeigu užmiršote klausimą. Kaip tie žmonės turi patekti į atominę elektrinę, jei gali naudotis tik dviračiu ir savo transportu? Jūs žadėjote, kad ir įmonės vadovas tuo pasidomės. Todėl mano klausimas šiandien, ar jūs toliau domitės, kada žmonės…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). …į šį objektą galės patekti normaliu transportu?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Patvirtinsiu ir paneigsiu galbūt tam tikrą mitą. Niekada Ignalinos atominė elektrinė neatsakė ir neturėjo susitarimų vežti darbuotojus į darbą. Tokio susitarimo nebuvo. Privačios kompanijos iniciatyva buvo vežami, buvo duota įmonės teritorijoje stotelė, kur galėjo autobusas sustoti.
Yra du sprendimo būdai. Vienas, kas yra kalbama su savivaldybe, jeigu būtų sprendimas kartu su kitų įmonių darbuotojais vežti šiuos darbuotojus. Vienas variantas.
Antras variantas yra šių darbuotojų vežimą subsidijuoti darbo užmokesčio lėšomis. Toks variantas taip pat profsąjungos netenkina, todėl ir ieškoma, ar vienas, ar kitas variantas bus priimtinas. Bet dar kartą noriu pabrėžti. Įvertinkime situaciją, kaip tada su kitomis įmonėmis? Kitų įmonių darbuotojai taip pat turi būti vežami šiame regione?
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Adomėnas – dėl vedimo tvarkos.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Noriu atkreipti gerbiamos posėdžio pirmininkės dėmesį, kad Ministras Pirmininkas ir susisiekimo ministras, atsisakydami atsakinėti į klausimus, pažeidžia Seimo statutą ir rodo panieką Seimui.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų kritiką, bet atsakoma taip, kaip atsakoma. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi E. Pupinis.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus gerbiamam susisiekimo ministrui. Mano klausimas tikrai bus korektiškas. Prieš tris savaites aš jūsų klausiau dėl kelio Vilnius–Utena. Jūs minėjote, kad Kelių direkcija… Čia aš, ministre, čia! Jūs minėjote, kad paraiškos nepateikė Kelių direkcija. Tai aš norėčiau pasitikslinti, ar tai tiesa, kad Kelių direkcija nepateikė paraiškos? Nematau, manau, perspektyvos kad šis kelias bus kuo greičiau renovuojamas. Aš norėčiau pasitikslinti, ar tai tiesa? Ar nenumatoma iš tų pasiskolintų keleto milijardų keletą procentėlių skirti tam avaringam kelio ruožui užbaigti? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Šitam keliui yra skirta suma, aš dabar nenorėčiau pameluoti, bet nemaža suma, už kurią bus atliekami kito ruožo darbai. Kitaip kalbant, šitas kelias nustatyta tvarka nėra užmirštas, o būtent nustatyta tvarka yra tvarkomas ir tam lėšos skiriamos nemažos.
Kita klausimo dalis – ar pateikė, ar nepateikė tiems 150 mln. realizuoti. Šita programa yra skirta kitoms veikoms, jų yra šešios, ir šiais metais reikia atlikti darbus pagal šitas skirtas lėšas. Jeigu mes kalbame apie jūsų minimą kelią, kadangi ten sumos reikalingos didesnės ir turi būti atlikti stambesni pirkimai, tai šiais metais tų pirkimų atlikimo procedūros, jau nekalbu apie techninį pasiruošimą, būtų neįmanomos. Tačiau dar kartą pakartoju – gal prieš kokią savaitę, nenorėčiau dabar klysti, yra skirtos nemažos lėšos, kokios, aš galėčiau jums konkretizuoti, nenorėčiau klysti, bet tikrai ne milijonas, ne du, o daugiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Ruošiasi R. Juška.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi premjerui labai linksmas klausimas apie Utenos kelią, iš tikrųjų jis smagiai šypsosi, kai mes klausiame apie tą kelią, tai norėčiau dar vis dėlto paklausti ministro S. Skvernelio, ne S. Skvernelio, čia galbūt labiau tiktų susisiekimo ministrui, kuris prieš porą gal savaičių pamatė bendrąjį planą. Tame plane jis nustebo pamatęs, kad pagal antrąjį variantą keliai Kaunas–Sankt Peterburgas, tas traktas buvęs, Utena–Vilnius tampa ne nacionalinės reikšmės, o regioninės reikšmės. Tai galbūt jums pavyko išsiaiškinti, kas ten įvyko ir ar iš tikrųjų tapimas regioninės reikšmės keliais neturės pasekmių tolesnei tų kelių renovacijai? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Taip, situacija yra tokia, kad šitas planas buvo ruošiamas ne vieną savaitę, ne dvi savaites, o keletą metų. Jūs galėjote dalyvauti rengiant šį planą ir teikti savo įžvalgas tam tikru laiku. Taigi ten jau buvo šitų jūsų labai tokių esminių įžvalgų rezultatas. Paminėsiu tik tiek, kad ten numatytas ne kelių statuso apibūdinimas, o kelių reikšmė, kam būtų skirtos atitinkamos lėšos ir dėmesys. Šitai teritorijai dėmesys, kaip aš prieš tai minėjau, yra skiriamas ir kelias yra renovuojamas, ir toliau bus renovuojamas, ir skiriamos lėšos netgi greičiau, negu buvo iki šiol numatytos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Juška. Ruošiasi A. Skardžius.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju. Klausimas sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, kovo 27 dieną viena įmonė, neminėsiu, nereklamuosiu pavadinimo, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gavo užsakymą sukurti programėlę „Karantinas“, skirtą karantinuotų asmenų stebėjimui. Balandžio 2 dieną raštu suderino 108 tūkst. biudžetą programėlei „Karantinas“, o balandžio 7 dieną programėlė jau pristatyta Vyriausybei, viešinta žiniasklaidoje. Balandžio 15 dieną Vyriausybės nutarimu Nr. 374 skirti 3,5 mln. eurų, tarp jų programėlei „Karantinas“ įsigyti. Gegužės 6 dieną įmonė gavo kvietimą iš…
PIRMININKĖ. Laikas klausti.
R. JUŠKA (LSF). …Nacionalinio visuomenės sveikatos centro programėlei įsigyti, po paros pirkimo procedūros nutrauktos. Kur pinigai ir kur programėlė?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Mes irgi tų klausimų tam tikrų sulaukiame, iš diegėjų esame paprašę, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centras pateiktų visas detales, kurios yra susijusios su programėlės įsigijimu, nes ten, matyt, yra ir daugiau klausimų. Kiekviena pusė turi savo versiją. Kai sulauksime atsakymų, galėsiu jums ką nors detaliau pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamam finansų ministrui ponui V. Šapokai. Vakar Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė patobulinti Seimo nutarimą dėl Nacionalinio plėtros banko ir jį siūlo pripažinti valstybinės svarbos objektu, tačiau Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas ir jūs, gerbiamas ministre, kažkodėl priešinatės, nors net valstybės Prezidentas pritaria tokiam projektui. Pagrindinis V. Vasiliausko girdimas motyvas yra 1 mlrd. eurų. Mes 2 mlrd. permokėjome už praėjusios Vyriausybės, A. Kubiliaus Vyriausybės, skolinimąsi, vien palūkanų permokėjome. 1 mlrd. iki 2044 metų permokėsime už „Independence“ laivo nuomą.
Ar čia esmė pinigai, ar čia tiesiog yra spaudimas iš bankų? Galbūt jūs išdėstytumėte motyvus, dėl ko jūs nenorite, kad toks bankas būtų?
V. ŠAPOKA. Visų pirma apsibrėžkime, kokią problemą turime išspręsti. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse problema yra labai panaši, tai yra finansavimo trūkumas jaunoms, inovatyvioms įmonėms, smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ta problema tikrai egzistuoja. Tam yra steigiamos nacionalinės plėtros įstaigos. Kiekviena Europos Sąjungos šalis turi ir Lietuva turi net tris: tai yra Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, „Invega“ ir agentūra VIPA. Kadangi iš tikrųjų yra sudėtinga vystyti tokias kompetencijas jas išskaidant, manau, išmintingiausias sprendimas būtų tos struktūros konsolidavimas.
Ar tai galima vadinti banku? Jeigu patogiau ir solidžiau vadinti banku, galime vadinti banku, bet čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokiai struktūrai bankinė licencija nėra reikalinga. Steigti plėtros bankus buvo būtina po Antrojo pasaulinio karo. Dabar daugelyje šalių tiesiog steigiamos finansinės institucijos ir jos yra plėtojamos. Tos institucijos, nekonkuruodamos su finansų rinka, užpildo finansavimo spragas.
Kalbant apie mažmeninę bankininkystę, tokiu atveju tai tikrai būtų ir rizikinga, ir brangu. Lietuvoje turime tų patirčių visokių. Todėl nei aš priešinuosi, nei kas nors mane spaudžia priešintis, o jei ir spaustų, tai tikrai nepavyktų. Manau, tikrai prasmingas žingsnis būtų sukurti stiprią nacionalinę plėtros instituciją, kuri užpildytų finansines spragas ir tam naudotų ne tik viešuosius finansus, bet kartu pritrauktų ir privačių institucijų, investuotojų lėšų, kaip yra ir kitose šalyse, remiantis pačia geriausia praktika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi K. Glaveckas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiesiog premjero norėčiau žmogiškai paklausti. Jūs, aišku, matote mūsų visas šitas Astravo kovas ir politikavimus, kaip kai kas vadina, bet iš tikrųjų situacija yra dramatiška. Netrukus bus paleistas blokas. Sprendimų mes taip ir nesuradome. Vieni padarė klaidų, kiti padarė klaidų. Bet ar jums neatrodo, kad atėjo laikas iš tikrųjų sutelkti mus visus galbūt kokioje nors uždaresnėje erdvėje ir pabandyti su visais geriausiais protais, su visa geriausia patirtimi surasti Lietuvai naudingiausią sprendimą, kad apsigintume nuo to įvarčio, kuris bus įvarytas ir kuris gali liūdnai baigtis?
Šiuo metu žmonės, mūsų draugai, susodinti į kalėjimus. Šiandien krikščionis demokratas P. Severinecas persipjovė venas. Ten iš tikrųjų yra drama, kas vyksta. Gal užteks to futbolo, užteks to, kas vyksta aplinkui? Tai, ką Prezidentas pasakė šiandien, nemanau, kad yra labai gerai, bet gal vis dėlto suraskime išminties susitelkti ir surasti Lietuvai naudingus variantus A, B, C, ir išvengti to įvarčio, kuris bus?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų jūs teisingai apibūdinote situacijos rimtumą. Gaila, aišku, kad tai vyksta tuomet, kai jūs bandote tuos įvarčius mušti, spardyti į savus vartus. Dabar jau yra kita retorika. Aš tikrai esu už tai, kadangi tai yra visos Lietuvos reikalas, kad surastume pačius išmintingiausius sprendimus ir tų sprendimų paieškai išnaudotume visas galimybes, tiek ir politines, tiek ir politikų asmenines galimybes, kurios taip pat yra įvairios, bet gana didelės. Tai tikrai sveikintina iniciatyva ir jeigu toks noras yra nuoširdus, mes tikrai pasirengę dar kartą pabandyti be… nors emocijų turi būti, aišku, bet, kaip sakote, tame uždaresniame rate tiesiog ieškoti racionalių sprendimų, kurie tikrai galėtų duoti rezultatą, kokio mes visi norime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Armonaitė.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas bus finansų ministrui. Sakykite, gerbiamas ministre, esant tokiai iš tikrųjų pinigų ir Centrinio Banko politikai, apskritai globalinei ir Europos Sąjungos politikai, kai pinigų spausdinimo mašinos veikia faktiškai visu pajėgumu ir tų pinigų jau Amerika prispausdino, taip jau švelniai tariant, apie 7 trln., Europa stengiasi apie 3 trln. pateikti gelbėti situacijai, daugelis pasaulio ekonomistų, ir gana garsių, sako, kad atsiranda ir labai didelė hipotetinė tikimybė, kad gali įvykti ir prasidėti hiperinfliacija. Sakykite, mes to dar nepastebime Europos Sąjungoje, ir aš manau, kad tai valdomi procesai, Centrinis Bankas valdo tą kainų dinamiką, bet, esant tokiai didelei pinigų prieigai ir pripylimui, ar toks pavojus egzistuoja?
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). Nes Lietuvoje irgi matome, kad šiek tiek kainos didėja, ir gana greitai. Tai būkite geras, papasakokite.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai tas klausimas aktualus. Pasižiūrėkime iš tarptautinės prekybos pusės, nes, žinoma, pinigų spausdinimas turi poveikį ir realiems valiutų kursams. Šiuo atveju gana lygiagretus procesas vyksta tiek tarp JAV, tiek svarbios prekybos partnerės Europos Sąjungos, taip sakant, tas bendras pinigų emisijos didinimas abejuose žemynuose išlaiko daugiau mažiau tą paritetą. Žinoma, kad Kinija laikosi kitokios valiutos kurso politikos, ir galime kalbėti, kiek tai yra valdomas procesas, todėl panašu, kad vis dėlto tas paritetas bus daugiau mažiau išlaikytas.
O kalbant apie infliaciją, kalbant ypač apie vartojimo kainas, šiuo metu tokia rizika nėra didelė vien dėl to, kad mes turime tiek paklausos, tiek pasiūlos šoką. Ir tai, jog yra tiek prispausdinama pinigų, dar ne faktas, kad jie efektyviai ar pinigų politikos kanalais pasiekia realųjį sektorių, nes matome, jog tai yra tiesiog užpildomos spragos iš fiskalinės politikos, kadangi tos fiskalinės politikos, bendros ES mastu, iš esmės nėra. Natūralu, Europos Centrinis Bankas imasi, orientuodamasis į ganėtinai trumpą laikotarpį, imtis gana efektyvių priemonių. Tačiau ilgainiui viskas priklausys, kaip šalys, kurios turi fiskalinę erdvę, kaip jos išnaudos tam, kad vykdytų anticiklinę politiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ir jeigu liks laiko, manau, spės paklausti M. Majauskas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Premjere, mane šiek tiek nustebino jūsų trumpas atsakymas dėl Taivano atstovavimo Pasaulio sveikatos organizacijoje. Jūs sakote, nematote galimybių palaikyti siekį būti atstovaujamai tenai, tačiau mūsų partnerė Jungtinės Amerikos Valstijos labai aktyviai palaiko Taivano narystę ir atstovavimą tarptautinėse organizacijose. Akivaizdu, jog per pandemiją ir koronavirusą tai tapo ypač aktualu, nes Taivanas skambino pavojaus varpais daug anksčiau, negu kas nors į tai atkreipė dėmesį. Be abejo, yra dar kitų bendražmogiškų dalykų, kaip palaikymas demokratinių idėjų, žmogaus teisių idėjų ir taip toliau. Sakykite, ar čia išsiskiria jūsų Vyriausybės požiūris nuo mūsų partnerių JAV požiūrio, gal galėtumėte vis dėlto labiau pakomentuoti šitą atsakymą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai išsamiai pakomentavo užsienio reikalų ministras. Noriu tik pabrėžti, kad Lietuvos Respublika ir jos Vyriausybė turi savo požiūrį į mūsų visų gyvenimo svarbiausius klausimus, taip pat ir į užsienio politiką. Mes nesame nei satelitas, nei vasalas jokių valstybių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėjau paklausti gerbiamo finansų ministro. Statistikos departamento duomenys rodo, kad įgyvendinus milijardo milijonui vadinamąją reformą, viena vertus, didėjo atlyginimas į rankas, bet kartu sulėtėjo ir darbo sąnaudų augimas, o kai kur net ir sumažėjo. Kitais žodžiais, nauda buvo ne tik darbuotojams, bet šia galimybe nedidinti atlyginimų, o kai kur net ir sumažinti sąnaudas pasinaudojo darbdaviai. Pavyzdžiui, statybose net buvo mažesnės darbo sąnaudos 2019 metais, lyginant su 2018 metais. Matyt, su statybomis čia dar yra papildomi emigracijos elementai. Bet apskritai versle darbo sąnaudų augimas reikšmingai sumažėjo, kai kurių buvo neigiamas. Ar vertinote šiuos aspektus ir ar skaičiavote, čia galbūt ir akademiniu požiūriu būtų įdomu, kaip reaguoja verslas sumažinus mokesčius ir kokią dalį tų sumažintų mokesčių pasiima verslas ir kokia dalis…
PIRMININKĖ. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …atitenka gyventojams?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tie vertinimai tikrai buvo atliekami. Į ką aš noriu atkreipti dėmesį, tai labiausiai ir didžiausią poveikį turėjo nedidelį atlyginimą gaunantiems gyventojams, nes iš esmės visos reformos esmė buvo ta, kad būtų galima lanksčiai ir sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Kadangi Lietuvoje ilgą laiką buvo per daug apmokestinamas darbas, ypač tų kategorijų, kur yra uždirbami nedideli atlyginimai, tai ilgą laiką turėjo neigiamą įtaką ir užimtumo rodikliams taip pat. Dėl to tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek Europos Komisija teigiamai įvertino šitą žingsnį. Į ką buvo atkreiptas dėmesys, kad daugiau turėtų būti kompensuojama turto mokesčiu, mažinant su darbo santykiais susijusią apmokestinimo naštą reikėtų daugiau didinti apmokestinamojo turto. Vyriausybė tuos visus pasiūlymus buvo pateikusi. Kompromisai rasti dėl mažesnio, nei kad siūlė Vyriausybė. Tačiau grįžtant prie jūsų klausimo, ar pati reforma lėmė tai, kad tos lėšos nenukeliavo dirbantiesiems, o pasiliko įmonėse, tai iš tikrųjų statistika rodo ką kita. Realių pajamų augimas būtent tose kategorijose, į kur buvo orientuota, siekia po keliolika procentų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Susisiekimo ministras J. Narkevičius norėjo pasakyti dėl klausimo, kurį uždavė kolegos. Gerbiamas ministre.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš norėčiau tiktai gerbiamajam kolegai, matau, gerbiamas E. Pupinis išėjo, patikslinti dėl kelio Vilnius – Utena. Gegužės 22 dieną šiam keliui skirta 31 mln. 400 eurų, būtent šito kelio rekonstrukcijai. Būtent rekonstruojamas ruožas nuo 16 iki 21,5 kilometro. Taigi šitas kelias nėra užmirštas. 31 mln. 500 tūkst. skirta šiais metais darbams, kurie bus atliekami nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šia gera žinia baigiame Vyriausybės pusvalandį. Dėkojame visai mūsų garbiai Vyriausybei. Atėjo visi ministrai, premjeras.
Linkime sėkmingų darbų ir daugiau gerų žinių mūsų Lietuvos žmonėms.
Mielieji kolegos, baigiame rytinį posėdį. (Balsai salėje) Prašau.
Dėkoju. Mielieji kolegos, rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Ačiū, dirbome puikiai, atsakingai ir daug.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.