LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO KODEKSO 135 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO projektO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir Jungtinių tautų gyventojų fondas 1997 m. apibrėžė kas yra moters lytinių organų žalojimas (toliau MLOŽ) arba dar vadinama moters lytinių organų apipjaustymu. Tai yra dalinis ar visiškas išorinių moters lytinių organų pašalinimas, arba lyties organų sužalojimas dėl su medicina nesusijusių priežasčių[1].

Tokie apipjaustymo būdai praktikuojami daugiau nei 30 šalių, daugiausia Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu pasaulyje patyrė tokius apipjaustymus nuo 100 iki 140 mln. mergaičių ir moterų, kasmet apie 3 milijonams gręsia patirti šias procedūras[2]. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo ir šios institucijos publikacijoje „nulis tolerancijos moterų apipjaustymui“ skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje šiuo metu gyvena daugiau nei pusė milijono mergaičių ir moterų, kurios patyrė šias egzekucijas, o 180 tūkst. yra potencialioje rizikoje[3].

Absoliučioje daugumoje kultūrų apipjaustymas siejamas su religijos išpažinimu, socialinėmis bei kultūrinėmis reikmėmis. Tokios tradicijos, neatsižvelgiant į tai, kad žaloja moterų sveikatą, perduodamos iš kartos į kartą. Šios problemos aktualumą ne kartą pabrėžė ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Tarp potencialių aukų patenka ir Lietuvos pilietės, kurios susituokusios su iš užsienio atvykusiais svečiais jiems pareikalavus iš meilės ar baimės pasiduoda tokioms procedūroms. Šiuo metu Lietuvoje medikai su šia problema susiduria ne dažnai. Kartais tenka gydyti į Lietuvą atvykusias moteris, kurios patyrė apipjaustymą kitose (dažniausiai Afrikos, Azijos) šalyse. Tačiau augant imigrantų skaičiui iškils moterų lytinių organų apipjaustymo grėsmė. Pavyzdžiui, numatyta, kad Lietuva priims pabėgėlius iš Eritrėjos, o Eritrėjoje UNICEF duomenimis MLOŽ procedūras 15-49 metų amžiaus tarpsnyje patiria 83% moterų ir mergaičių[4] (tarp jų 98 % musulmonių, 89% katalikių ir 83% kitų krikščionių[5]).

Dėl emigracijos srautų į Europos Sąjungą didėjimo iš tų regionų, kuriose tokios procedūros atliekamos atitinkamai išauga rizika, kad jos bus dar plačiau atliekamos, tame tarpe ir Lietuvoje. Tarp į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių tikėtina bus apipjaustytų moterų ir/ar mergaičių, tačiau didžiausia grėsmė ta, kad neužkirtus kelio tikrai praktikai, gali atsirasti asmenų, kurie atlikinės MLOŽ procedūras.

Europos Sąjunga daug metų aktyviai dalyvavo tarptautiniame bendradarbiavime dėl MLOŽ atsisakymo. ES indėlis pasauliniu mastu buvo tvirtas visų šalių įsipareigojimas uždrausti MLOŽ, taikyti bausmes už jo atlikimą ir imtis tinkamų veiksmų socialinėms normoms, kuriomis jis grindžiamas, pakeisti. ES taip pat parėmė ir Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje rezoliuciją dėl MLOŽ atsisakymo[6], o 2012 m. palaikė Afrikos grupę JT Žmogaus Teisių Taryboje, dar tvirčiau užtikrindama rezoliucijos įsipareigojimų vykdymą. ES skiria ir finansinę paramą iniciatyvoms, kurios padėtų užkirsti kelią tokioms MLOŽ praktikoms.

Europos Sąjungoje specifines normas dėl baudžiamosios atsakomybės už MLOŽ yra priėmusios: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Švedija[7].

Ši Baudžiamojo Kodekso pataisa taip pat atitinka Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo Nr. COM/2013/0833 vieną iš tikslų: remti valstybių narių teisės aktų, kuriais draudžiamas MLOŽ, vykdymą[8].

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projektą inicijavo ir rengė Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė, padėjėjas-sekretorius Artūras Rudomanskis.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Civilinio kodekso 2.25 straipsnyje „Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą“ nurodoma, kad fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam – be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo negalima atlikti intervencijos į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu.

BK 135 str. numatyta nusikaltimo sudėtis saugo tokią vertybę kaip žmogaus sveikata. Įstatymas ima apsaugon žmogaus sveikatą nuo trečiųjų asmenų kėsinimosi, tačiau savęs sužalojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

BK 135 str. dispozicijoje detaliai vardijami veikos padariniai, todėl šiuo atveju net jei ir yra asmens valia išreikšta raštu dėl jos atsiradimo priežasčių religinių įsitikinimų ar socialinės, kultūrinės reikmės, kai tai nėra medicininis būtinumas, tokia procedūra būtų kvalifikuojama kaip nusikalstama.

Naujos nuostatos užkirstų kelią atlikti MLOŽ trečiosioms šalims reikalaujant ir vykdant intervencijos į kūną procedūras.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Projekto priėmimas įtvirtins aiškią nuostatą, kad MLOŽ yra neteisėtas, nusikalstamas ir baudžiamas. Todėl numanomai sumažės norinčių ir reikalaujančių tokias procedūras atlikti.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projektas nesusijęs su įtaka teisėto verslo sąlygoms ir jo plėtra.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymą, teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.

Priėmus įstatymą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant projektą buvo konsultuojamasi su specialistais iš nevyriausybinių organizacijų: Lietuvos žmogaus teisių centras, Moterų informacijos centras, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, su migrantų informavimu ir konsultavimu dirbančia Tolerantiško jaunimo asociaciją. Taip pat eksperte ne kartą susidūrusia su spręstina problema VšĮ Vilniaus gimdymo namų direktore, ginekologe doc. dr. Kornelija Mačiuliene.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Nėra.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia

Seimo narė Giedrė Purvaneckienė

[3] Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo nuo 2012 06 16 (2012/2684/RSP). Pažymima, kad ne visos šalys pateikė apytikrius duomenis, ir kad ne visi šie duomenys yra palyginami. http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/ATAG/2015/548971/EPRS_ATA(2015)548971_REV1_EN.pdf