Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 148
STENOGRAMA
2022 m. kovo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos! Malonu jus visus matyti. Pradedame rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis. Tai, ko gero, paskatins jus sugrįžti į darbo vietas ir registruotis į plenarinį posėdį.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. kovo 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Matau, kad gerbiamas D. Gaižauskas per šoninį mikrofoną. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kreipiuosi į visą Seimą ir iš pradžių į jus, posėdžio pirmininke. Ir kalbėsiu arba teiksiu prašymą visų opozicinių frakcijų vardu.
Antradienį turbūt visi matėme, kaip Laisvės partijos kolega profesorius A. Žukauskas nedviprasmiškai ir tiesiogiai visą opoziciją prilygino fašistinei Vokietijai, kai kilo ginčas dėl Partnerystės įstatymo įtraukimo, kad dalis opozicijos palaiko turbūt tradicinės šeimos sampratą. Gerbiamas kolega, cituodamas A. Hitlerio lozungus, opoziciją prilygino fašistinei Vokietijai. Todėl prašome jūsų iškviesti prieš darbotvarkės tvirtinimą gerbiamą kolegą galbūt į tribūną atsiprašyti visos opozicijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Žukauskas per centrinį mikrofoną gal jums atsakys.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Iš tikrųjų aš neprilyginau visos opozicijos. Iš tikrųjų… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal truputį garsiau, jeigu galima, arčiau mikrofono.
A. ŽUKAUSKAS (LF). …aš iš tikrųjų priminiau tiems, ne tik besantiems opozicijoje, ne tik, ir ne visiems opozicijos nariams, o tiems, kurie bando vienyti tautą homofobijos ir kitų Rusijos propagandos naratyvų ir sąmokslo teorijų pagrindu, priminiau kai kuriuos dalykus. Kadangi lietuviškai daug kas nesuprato, iki tol daug kas šnekėjo, tai teko originalo kalba. Atsiprašau aš tų opozicijos narių, kurie nėra homofobiški ir nebruka šitų homofobinių ir rusų propagandos naratyvų ir sąmokslo teorijų mūsų Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi aš nuoširdžiai tikiu, kad nė vienas čia sėdintis salėje nėra homofobas ar homofobiškas, kaip ir atsiprašyta buvo tikriausiai visų. Jeigu tai netenkins, tada, matyt, yra galimas sprendimas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ar panašiai. Gerbiami kolegos, aš tikrai norėčiau tęsti mūsų darbotvarkės tvirtinimą.
Gerbiamas R. Žemaitaitis turbūt dėl darbotvarkės. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai taip. Ačiū, pirmininke. Šiaip tai dar dėl replikos prieš tai. Ir jus išvadino nacistu lygiai taip pat, nes jūs irgi pasisakėte prieš Partnerystės įstatymą, tad ne tik opozicija, pasirodo, bet ir valdantieji. Būkite pasveikintas, kad A. Žukausko dėka tapote nacistu.
Bet aš dėl darbotvarkės. Gerbiamas pirmininke, kaip suprantu, yra kažkas iš vicepirmininkų atsakingas už darbotvarkę, darbotvarkių sudarymą, bet tikrai yra labai juokinga, ką mes turime pavasario darbų programoje. Vyriausybė nesugeba užregistruoti 80 projektų iš 119, bet Seimo nariai yra užregistravę virš 200 projektų, ir kažkodėl jūs jų neįtraukiate. Šiandien posėdis numatytas faktiškai iki ketvirtos valandos. Tad ar jūs tiesiog bijote įtraukti kitų kolegų projektus, ar kaip yra? Traukite jūs tuos projektus ir leiskite pateikimą, nes birželio mėnesį, kai premjerė I. Šimonytė parengs 80 projektų, dirbsime dieną ir naktį. Niekas netrukdo…
PIRMININKAS. Remigijau, supratome. Klausimą supratome. Jeigu gerbiamas V. Bakas nesupyks, aš leisiu J. Razmai atsakyti, nes jis yra atsakingas už darbotvarkę. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pasakysiu, kad visų, kurie kreipėsi su prašymu įtraukti kokį nors projektą į darbotvarkę, visų prašymai yra patenkinti šimtu procentų. Gerbiamas Remigijau, jeigu dar kai kurie Seimo nariai nepageidauja pateikti savo projektų, jų ir nėra. Jūs man įvardinkite bent vieną, kuris kreipėsi ir buvo atsakyta neigiamai, o ne kalbėkite teoriškai.
PIRMININKAS. Gerai. R. Žemaitaitis nori atsakyti. Aš tikiuosi, kad tai jau bus jūsų dialogo finišas. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiamas Jurgi, ne pagal prašymus sudaromos darbotvarkės. Pirmininkaujantis, kuris atsakingas už darbotvarkę, ima ir įtraukia į darbotvarkę klausimus. Tai dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kurie užregistravote virš 200 projektų, J. Razma kviečia į savo kabinetą kavos, arbatos ir vandens. Išsirikiuojame kaip tarybiniais laikais prie daržovių parduotuvės…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ne, gerbiami kolegos…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …ir prašome, gerbiamas Jurgeli meistreli, ar gali įtraukti į darbotvarkę klausimą. Pabaikite tuos bajerius!
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, nebedarykime cirko iš posėdžių salės ir tikrai nekvieskime į svetimus kabinetus kavos ar arbatos. Gerbiamas Jurgis atsakys. Tai bus paskutinis pasisakymas judviejų diskusijoje. Daugiau aš nesuteiksiu žodžio. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pakomentuoju dar šituos kliedesius. Nereikia tikrai eiti į kabinetus, tiesiog parašyti elektroniniu paštu. Jeigu yra kokių nors argumentų, kodėl būtent tą dieną reikia įtraukti projektą, yra argumentų dėl skubumo, tai galima parašyti. Tikrai yra viskas daug paprasčiau, negu čia buvo komentuojama.
PIRMININKAS. Aš nuo savęs taip pat norėčiau pridėti. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra ir tokia tvarka, kaip sakė gerbiamas Jurgis. Bet mes atkreipsime dėmesį, aš linkiu mums visiems atkreipti dėmesį, kad galėtume ir pagal registracijos eilę traukti Seimo narių registruotus projektus, ypač jeigu darbotvarkė nėra labai ilga. Tai pabandykime tiesiog į tai atsižvelgti.
Gerbiamas V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš, atliepdamas Jurgio prašymą rašyti elektroniniu paštu, vis dėlto norėčiau statutine tvarka pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę Susirinkimų įstatymo projektą Nr. XIVP-819, kurį registravo keletas Seimo narių. Šiandien yra įtrauktas Susirinkimų įstatymo svarstymas 2-9 klausimu, tai kadangi taip pat yra anksčiau opozicijos registruotas, aš prašau jį taip pat įtraukti šalia to įstatymo.
PIRMININKAS. Ar siūlymas frakcijos vardu?
V. BAKAS (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Susirinkimų įstatymo numeris?
V. BAKAS (DFVL). Nr. XIVP-819.
PIRMININKAS. Gerai, Nr. XIVP-819. Apsispręsime balsuodami, gerai.
Gerbiami kolegos, dar J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tokiu atveju aš siūlyčiau, kad būtų įrašyti visi Susirinkimų įstatymo projektai, kurie šiuo momentu yra įregistruoti, ir pasipildys darbotvarkė. Tam siūlymui tada prašau pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kokį laiką siūlote?
J. RAZMA (TS-LKDF). Laikas kaip to Susirinkimų įstatymo projekto, kuris yra prie Administracinių nusižengimų kodekso. Pabaigus kodeksą, tiesiog pabaigoje, paprasčiau kalbant.
PIRMININKAS. Gerai, pačioje pabaigoje. Matome, ir taip yra pabaigoje. Tada galbūt labai mes darbotvarkės ir neišdarkysime, ir balsavimo laikai liks nepakitę.
Bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui dėl darbotvarkės? Dėkoju, pritarta. Daugiau kaip ir nebuvo pasiūlymų dėl darbotvarkės. Tada gal galėtume bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Dėkoju. Darbotvarkei pritarta.
10.08 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1421(2) (priėmimas)
Taigi 1-2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1421(2). Priėmimas. Pranešėjas – gerbiamas S. Šedbaras, bet čia nėra jokių pasiūlymų. Tada motyvai. Nematau norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Priimsime balsavimo metu. Vienas straipsnis. Galbūt 1 straipsniui galėtume pritarti? A, negalime, čia Statutas, reikės balsuoti. Tai tada balsavimo metu, gerbiami kolegos.
10.09 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 729, 7210, 7212, 7213, 7230, 7231, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152, 211, 221, 222, 401, 402, 403, 571, 651 straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-1253(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-1253(2). Pranešėjas – V. Kernagis, Kultūros komitetas. Reikėtų jūsų pagalbos tribūnoje, nes įstatymas ilgas, čia labai daug pasiūlymų. Turėsime nemažai darbo. Prašom. Aš jums padėsiu, tiesiog komiteto nuomonę pasakysite pagal išvadą. Pastraipsniui mes svarstysime. Galbūt Sekretoriatas galėtų pateikti gerbiamam Vytautui variantą pastraipsniui? Gerai. Jums suteikiame pastraipsniui.
Tada 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo pasiūlymų, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, bet komitetas pritarė, tad manau, kad bendru sutarimu šiuo atveju. Einame toliau. Buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, bet taip pat komitetas pritarė. Gal jūs trumpai pakomentuokite, jeigu norite, komiteto nuomonę.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Čia tiesiog dėl retransliavimą papildančios paslaugos sąvokos buvo, jų pasiūlymui mes pritariame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galbūt gali bendru sutarimu Seimas pritarti šiam siūlymui? Dėkoju, pritarta. Toliau 3 straipsnis. Nėra pasiūlymų, gal galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
4 straipsnis. Čia buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento, bet komitetas pritarė, Seimui čia pritarti nereikia, mes tada pagal komiteto redakciją. Galime pritarti 4 straipsniui su šia redakcija? Dėkoju, pritarta.
5 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 7 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 8 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 10 straipsnis. Kolegos, gal įvardinsiu visus straipsnius ir, jeigu pritariate, bendru sutarimu. 10 straipsnis, 11 straipsnis, 12 straipsnis, 13 straipsnis, 14 straipsnis, 15 straipsnis, 16 straipsnis, 17 straipsnis, 18 straipsnis, 19 straipsnis, 20 straipsnis, 21 straipsnis nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 22 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Gal tiesiog pakomentuokite.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Teisės departamentas sakė, kad gali būti tam tikra teisinė spraga, kai sutartys yra pasirašytos iki įsigaliojant įstatymui, bet Kultūros ministerija (ji rengė šį įstatymo projektą) mus patikino, kad projekto 20 straipsnyje visos aplinkybės yra aprašytos ir jokios teisinės spragos nebus. Todėl mes nepritariame šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 22 straipsniui su komiteto redakcija? Dėkoju, pritarta.
Dėl 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53 iki 54 straipsnių nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu išvardintiems straipsniams? Dėkoju, pritarta.
Dėl 55 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė, ir kitas buvo – iš viso trys pasiūlymai, jiems komitetas pritarė. Gal trumpai pakomentuokite.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dėl 55 straipsnio pasiūlymai yra absoliučiai techniniai, mes jiems pritariame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pagal komiteto redakciją 55 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi procedūra pastraipsniui įveikta. Dėkoju komiteto pranešėjui gerbiamam V. Kernagiui.
Dabar yra pasisakymų už. Kristijonai Bartoševičiau, prašau kalbėti už. K. Bartoševičiui įjunkite mikrofoną. Prašom.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai dabar kalbėsiu už. Kolegos, noriu paskatinti visus balsuoti už šį įstatymo projektą. Šiuo įstatymu yra perkeliamos dviejų Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvų nuostatos, taip pat šiame įstatymo projekte buvo sujungtos ir V. Kernagio iniciatyvos, kurios pagaliau rado kelią atsidurti Seimo darbotvarkėje.
Kiekvienas įstatymas, kuris padeda valstybėje apsaugoti autorius, užtikrinti jiems teisingą ir proporcingą atlygį, turi būti priimtas. Nepaisant tam tikrų pasikeitimų, autoriai šioje temoje išlieka svarbiausi ir mūsų pareiga yra juos apsaugoti suteikiant visas geriausias garantijas mūsų valstybėje. Todėl kviečiu visus Seimo narius pritarti šiam įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasisakymą. Taip pat ir gerbiamas V. Juozapaitis nori išsakyti motyvus už. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai norėčiau pagarsinti ir padėkoti mūsų visam komitetui in corpore, ypač kolegai V. Kernagiui. Jis išties meistriškai suvaldė visą tą svarstymo procesą, buvo vienas iš pranešėjų, išvadų rengėjų. Buvo surengti bent dveji klausymai, visos suinteresuotos ir iki tol suirzusios grupės buvo nuramintos ir prieita prie bendros išvados. Svarbiausia, kad mes iš esmės laiku spėjome priimti, arba jau dabar priimsime šį labai svarbų įstatymo projektą, išvengsime sankcijų, Europos Sąjungos baudų už pradelstą būtent tą procesą, nes tų pozicijų derinimas užtruko Vyriausybėje dėl objektyvių priežasčių. Mes dabar būtent Kultūros komitete padarėme tai per turbūt neįmanomai trumpą laiką, bet tai visiškai neatsispindėjo kokybei. Tikrai įstatymas yra kokybiškas.
Dar kartą ačiū visiems mūsų komiteto nariams, prisidėjusiems prie šio įstatymo svarstymo. Labai kviečiu kiekvieną Seimo narį ir narę prisidėti prie mūsų bendro darbo ir paspausti mygtuką, pažymėtą pliuso ženklu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nematau kalbančių prieš, tai, matyt, taip ir bus, visi paspaus pliuso ženklą, kai bus tam momentas.
10.16 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 2, 16, 17, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1293(2) (priėmimas)
Dabar kitas darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1293(2). Ir lydimasis… Ne, svarstysime po vieną. Pranešėjas – gerbiamas J. Jarutis. Priėmimas. Nėra pasiūlymų, tai nebūtina eiti į tribūną.
Tuomet pastraipsniui pabandykime įveikti projektą. 1 straipsnis. Nebuvo jokių siūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nebuvo jokių siūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Nebuvo jokių siūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Nebuvo jokių siūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir 6 straipsnis. Nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar yra nemažai kalbančių už. Gerbiamas K. Mažeika išsakys argumentus už. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų 103-ius metus skaičiuojanti organizacija turbūt nusipelno daugiau teisių ir pareigų. Per paskutinius trejus metus nuo pandemijos pradžios tikrai aktyviai buvo įsitraukusi tiek į pandemijos valdymą, tiek į pabėgėlių krizės valdymą. Iš tiesų išryškėjo tų trūkumų. Šiandien projektu, už jį mes tikrai, neabejoju, visi balsuosime už, bus ištaisytos tos spragos. Ši sąjunga galės toliau tęsti ir dar aktyviau prisidėti prie tikrai svarbių užduočių ir funkcijų, vykdomų kartu su kitomis valstybinėmis, sukarintomis institucijomis, pasienio tarnyba ir taip toliau. Iš tiesų džiaugiuosi, kad pavyko parengti tinkamą projektą, ir džiaugiuosi, kad artimiausiu metu šauliai, kurių gretas šiemet papildė dar beveik tiek pat narių, kiek buvo iki šiol, – tai jau beveik 10 tūkst. narių, tikrai galės išplėsti savo funkcijas, arsenalą ir prisidėti prie funkcijų visa ekipuote, visu pajėgumu, ko trūko iki šiol. Tikrai kviečiu visus palaikyti, balsuoti už ir leisti organizacijai toliau vystytis ir tobulėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus už išsakys gerbiamas J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tikrai daug nekartosiu, iš tikrųjų Šaulių sąjunga pastarųjų įvykių kontekste įrodė savo gebėjimą padėti pasienio tarnybai ir policijai vykdyti tam tikras užduotis, tik neturėjo galimybės teisėtai panaudoti specialiųjų priemonių ir ginklų. Dabar turės šią galimybę.
Taip pat noriu pabrėžti, kad ne savarankiškai, bet dirbdami kartu su policijos pareigūnais ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Tos baimės, daug kartų išsakytos, manau, yra paneigtos. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus už išsakys gerbiamas A. Valinskas. Prašom.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiais neramiais laikais šauliai puikiai įrodė, kad turi tiek valios, tiek gebėjimų pagelbėti užtikrinti valstybės saugumą, tačiau svarbu, jog šios savybės būtų papildytos ir teisėmis, leidžiančiomis būti visaverčiais šio proceso dalyviais. Besikeičiančios aplinkybės dažnai reikalauja greitos reakcijos, nepriklausomo veikimo, galimybės reaguoti į grėsmes jas atitinkančiomis priemonėmis. Visi puikiai suprantame, jog svarbu ne tik tai, kad vienokiuose ar kitokiuose veiksmuose dalyvauja tam tikras statistinis skaičius pareigūnų, tačiau ką tie pareigūnai sugeba ir turi aiškią teisę daryti. Šaulys ar bet kuris kitas pareigūnas, kuris turi itin suvaržytas galimybes, vykdydamas savo pareigas kartais kaip tik gali būti kliūtis, reikalaujanti priežiūros ir kontrolės, o ne pagalba, palengvinanti vykdyti užduotis. Šie pakeitimai kaip tik ir yra skirti, kad išvengtume tokių situacijų. Būtent todėl raginu juos palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas E. Gentvilas kalbėtų už, bet aš jo nematau salėje, taip? Tuomet nekalbės. Ir nematau kitaip manančių, tikiuosi, irgi bus pliusai.
10.21 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1294(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1294(2). Lydimasis. Pranešėjas – gerbiamas J. Jarutis. Nebuvo jokių pasiūlymų, tai, manau, ir neverta eiti į tribūną.
1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Motyvai už – gerbiamas J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Turbūt viskas išsakyta, nekartosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitaip manančių nėra. Balsavimo metu apsispręsime iš esmės.
10.22 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-785(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-785(2). Čia buvo pasiūlymų. Vis dėlto kviečiu gerbiamą J. Jarutį, neišvengsite jūs tribūnos. Prašom į tribūną ir eisime per straipsnius, dėl kurių buvo pasiūlymų.
Taigi dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių J. Jaručio ir V. Aleknos pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Reikia 29 balsų, bet, tarkime, jie yra.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gal kolega Virgilijus pristatys?
PIRMININKAS. Manau, kad yra, gal tada gerbiamas V. Alekna pristatys pasiūlymą, nes jūs tribūnoje. Tuomet kitas teikėjas. Prašom.
V. ALEKNA (LSF). Pasiūlymo esmė, kad A kategorijos ginklui leidimas galiotų dvejus metus. Mūsų pasiūlymas yra ir galvojame, kad dabar visiems pistoletams, medžiokliniams ginklams leidimai išduodami penkeriems metams, o A kategorijos ginklams būtų išduodama tik dvejiems metams. Ko gero, būtų papildoma našta žmonėms, būtent šauliams, kurie norėtų įsigyti A kategorijos ginklus ginti tėvynę.
Aš manau, kad čia vis dėlto būtų geriausias sprendimas, kad pirmą kartą išduodamas leidimas dvejiems metams, o vėliau kas penkerius metus, nes dauguma žmonių, kurie norės įsigyti šį ginklą, jau turės tam tikrus kitus ginklus, galbūt pistoletus, karabinus ir taip toliau. Manau, kad penkeri metai A kategorijos ginklui būtų gerai. Pasiūlymo esmė tokia.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Prieš norėtų kalbėti A. Skardžius. (Balsai salėje) Prieš tai komiteto nuomonę reikia išgirsti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria, o A. Skardžius mano kitaip. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami pataisų teikėjai, dabar medžiotojų arba leidimą savigynai turinčių asmenų sveikata tikrinama kas penkeri metai. Medicininė pažyma. Tačiau mes kalbame apie automatinius ginklus, A kategorijos ginklus, nevardinsiu visų, kas išvardinta prie A kategorijos ginklų, tikiuosi, kad visų negalės laikyti savo spintoje.
Tačiau žvelgiant į įvykius Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur yra laisvai prekiaujama ginklais kai kuriose valstijose, Vokietijoje man asmeniškai teko dalyvauti laidotuvių liūdname procese, kai buvo, atrodo, 17–18 nukautų bendraklasių ir mokytojų. Tokie procesai… netikrinti bent jau psichinės sveikatos asmenų, turinčių automatinius ginklus savo spintoje, būtų nusikaltimas. Dar kartą aš kartoju tiems, kas balsuosite už šią pataisą, – neduok Dieve, atsitiks kokia nors nelaimė, visa atsakomybė, tikrų tikriausia, kris ant jūsų, gerbiamieji kolegos. Tai, kad jūs labai lengvo dalyko, kurį galėtų organizuoti galbūt įvairios savanoriškos krašto apsaugos tarnybos, šauliai ir visa kita, tuos patikrinimus, bent jau psichinę sveikatą… Aš nesakau, kad reikėtų kitus parametrus tikrinti. Tikrai, laikant spintoje A kategorijos ginklus, penkerių metų laikotarpis būtų per ilgas.
Pasisakau prieš ir agituoju visus tą dalyką padaryti. Tai labai nesunku, bet saugumas būtų kur kas didesnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už nori pasisakyti gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų turbūt visi suprantame projekto esmę ir prasmę. Tik noriu šiek tiek pataisyti kolegą, jis prieš tai bandė lyg ir išgąsdinti visus, kad kažkas bus blogai, ginklai bus laikomi spintose, po lovomis, dar kažkur, kad bet kas juos galės paimti ir su jais žaisti. Iš tiesų taip nėra.
Kalbant apie tai, kas tuos ginklus galės laikyti, turbūt reikia akcentuoti, kad kalbame apie karius, apie profesionalius karius, apie karius savanorius, apie šaulius, kurie yra išėję bazinius karinio mokymo kursus. Laikyti ginklus ir elgtis su jais turbūt už juos geriau mokančių nėra, nebent kurie čia Seimo salėje labai garsiai rėkia. Tai turbūt irgi klausimas.
Iš tikrųjų, kolegos, nepasiduokime kažkokiems gąsdinimams. Komitetas svarstė ir diskutavo ir su tarnybomis, ir su policija, ir su kariškiais, ir su medikais, ir su visais. Manau, yra priimtas optimalus sprendimas, diskusijos tikrai buvo ilgos. Nors kartais galėjome girdėti, kad per ilgos diskusijos, tačiau manau, kad per tą laiką tikrai surasti optimalūs sprendimai, sudėti saugikliai ir kokių nors grėsmių, kokių nors baimių šiandien tikrai nėra. Drąsiai galime palaikyti šį siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nuomonės išsiskyrė, turbūt mes negalėsime pritarti bendru sutarimu, reikės balsuoti, o balsavimas bus balsavimo metu.
Apsvarstykime kitus straipsnius. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Tai gal su ta redakcija galėtume 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Mes iki balsavimo meto paliekame 1 straipsnį su pasiūlymu, dėl kurio reikės apsispręsti, tada bus motyvai dėl viso ir balsavimas dėl viso projekto.
10.28 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-6 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824(2). Priėmimas. Kadangi pasiūlymų nebuvo, galime eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nebuvo… P. Gražulis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš labai noriu atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Gal garsiau.
P. GRAŽULIS (LRF). Labai noriu atkreipti dėmesį svarbiu klausimu. Kaip jūs žinote, šiandien renkasi tiek G7 valstybių lyderiai, tiek Europos Sąjungos lyderiai, renkasi NATO lyderiai ir V. Zelenskis prašo, kad tauta paremtų juos, nes jie turi informacijos, kad kai kurios šalys flirtuoja su Rusija ir Ukraina gali būti išduota. Todėl, man atrodo, mums reikėtų atsiliepti į šitą kvietimą. Gal Seimo vadovybė paragintų žiniasklaidos priemones, sutartų, kelintą valandą, gal išeitų ir mūsų žmonės į kokią nors aikštę, susirinktų ir atsilieptų į V. Zelenskio raginimą. Tai yra labai svarbu. Kadangi P. Saudargas tikrai labai remia Ukrainą, aš manau, galėtų jie padaryti kokį nors pareiškimą, kreiptis į žiniasklaidą, kad paviešintų, kad žmonės išeitų į gatves. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pasiūlymą. Manau, tikrai jį apsvarstysime.
Dabar grįžtame. Procedūra pastraipsniui. 1 straipsnis. Nepamenu, ar pritarėme bendru sutarimu. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar būtų motyvai. Motyvai būtų, bet mes turėjome gerbiamo V. Pranckiečio prašymą motyvus išsakyti prieš balsavimą. Kadangi projektas svarbus, gal galime taip sutarti, kad būtent dėl šio projekto motyvai prieš balsavimą? Gerai. Tada motyvai ir balsavimas balsavimo metu, jeigu niekas neprieštarauja šiuo atveju.
10.30 val.
Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1024(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1024(2). Priėmimas. Ar buvo čia pasiūlymų? Nematau pasiūlymų, tai turbūt galime paprastuoju būdu.
Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir dėl 2 straipsnio tik dėl įsigaliojimo datos. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Lieka balsavimas.
Ne, motyvai. Motyvai už – gerbiamas A. Vinkus. Prašom, gerbiamas Antanai, jums mikrofonas įjungtas. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Taip, gerbiamas pirmininke. Šiandien siūloma priimti Darbo kodekso pakeitimą. Inicijuojantys autoriai aiškinamajame rašte išdėsto labai aiškias aplinkybes, kad įsigaliojus ankstesniam reglamentavimui prasidėjo kai kurių darbdavių piktnaudžiavimo atvejai, juos jie apibūdino labai konkrečiai ir argumentuotai.
Visai suprantama, kad praktinis teisinių santykių taikymas dažnai parodo silpnąją teisinio reglamentavimo pusę. Kad būtų išvengta minimo darbdavių piktnaudžiavimo, manau, teisinga, kad siūlomu keitimu patikslinama, kokiu pagrindu gali būti skelbiama prastova, kokias ji turi atitikti sąlygas, koks darbo užmokestis turi būti mokamas darbuotojui, kuriam buvo paskelbta prastova, ir kiti klausimai. Man atrodo, kad tie įstatymų pakeitimai, kurie daromi atsižvelgus į praktikoje atsiradusias reglamentavimo spragas, būtent yra gerai pagrįsti ir tikslingi. Kviesiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Lieka balsavimas.
10.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-894(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-894(3).
Čia mums reikės pranešėjo. Taigi gerbiama S. Lengvinienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto atstovė. Prašom į tribūną. Eisime pastraipsniui. Viskam pritarta, sakote, bus gerai.
1 straipsnis. Keliaujame prie pasiūlymų. Dėl baigiamųjų nuostatų yra nemažai pasiūlymų. Tai Seimo Teisės departamento. Čia pritaria. Kitam pasiūlymui pritaria. Trečiam pasiūlymui pritaria. Ketvirtam pritaria. Penktam pritaria. Šeštam pritaria. Septintam pritaria. Tai čia jau mes… Nieko Seimas nesprendžia, jeigu komitetas pritaria Teisės departamento pasiūlymams, tai taip ir lieka tokia redakcija. Tiesiog informuojame.
Dabar yra Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės ir A. Žukausko pasiūlymas, jam komitetas pritarė, bet vis tiek reikia apsispręsti. Prašau tada galbūt… Nėra I. Kačinskaitės, tai gerbiamas A. Žukauskas. Prašom. Įjungiu jums mikrofoną. Pristatykite pasiūlymą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Šiuo pasiūlymu siūloma leisti akademinės etikos kontrolieriui dirbti tarptautiniuose projektuose ir tiesiog, kad nebūtų toliau jokių įtarinėjimų, ta nuostata iš įstatymo tiesiogiai perkelta į nuostatus pažodžiui, taip, kaip surašyta Mokslo ir studijų įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manykime, kad 29 yra.
S. LENGVINIENĖ (LF). Ir komitete…
PIRMININKAS. Komitetas?
S. LENGVINIENĖ (LF). Pritaria šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galbūt galėtume bendru sutarimu tada pritarti? Nėra norinčių išsakyti motyvų. Dėkoju. Pritarta pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas yra Teisės departamento. Komitetas pritarė. Kitas taip pat Teisės departamento. Pritarė. Dar vienas Teisės departamento. Pritarė. Teisės departamento dar vienas. Pritarė. Dar vienas Teisės departamento. Pritarė. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas. Taip pat pritarė. Ir dar vienas Teisės departamento. Pritarė. Ir dar vienam Teisės departamento pritarta, ir dar vienam pritarta, ir dar vienam taip pat pritarta. Taigi visiems Teisės departamento siūlymams pritarta. Vadinasi, bus pagal komiteto redakciją.
Dabar yra paskutinis siūlymas dėl 2 straipsnio – nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. Matote, kokia kolizija, jis yra kaip pasiūlymas, bet jis taptų įstatymo 2 straipsniu. Tai ar galime pritarti ir pasiūlymui, ir kad tai tampa 2 straipsniu, tada 2 straipsniui bendru sutarimu, kuris yra toks mažiukas ir susijęs. Dėkoju. Ar visam 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi pastraipsniui procedūra įveikta, dėkoju pranešėjai. 2 straipsniui, kad nutarimas yra iš dviejų straipsnių, tokiai formuluotei galime pritarti? Supratome, pritariame taip, kaip siūlo Teisės departamentas. Gerai. Dabar motyvai dėl viso. Ar yra motyvų? Ne, nėra motyvų. Tai apsispręsime tada balsavimo metu dėl viso.
10.36 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1271(2) (priėmimas)
Yra 1-8.2 klausimas, lydimasis projektas – Mokslo ir studijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1271(2). Čia nebuvo jokių pasiūlymų, jis iš dviejų straipsnių.
Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai, jeigu jų būtų, bet jų greičiausiai nėra. Taip, nėra. Tada apsispręsime balsavimo metu.
10.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-1381(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-1381(2). Čia ir svarstymas, ir priėmimas Seimo nutarimo. Gerbiamas A. Žukauskas eina į tribūną.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių“ projektą, buvo pateikti Teisės departamento siūlymai, jiems buvo pritarta ir galutinai komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galima po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada priėmimo stadija. Projektas, matau, iš trijų straipsnių. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Ir 3 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi priėmimas. Yra motyvų. R. Šarknickas pasisakys už. Prašau. (Balsas salėje) Gerbiami kolegos, kiekvienas turi teisę kalbėti. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš taip pat kviečiu palaikyti šitą kandidatą, juolab kad tas kandidatas yra už tikras lietuviškas raides, ne už svetimybes, tai lietuvių kalba tikrai gali būti saugi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už taip pat nori kalbėti gerbiamas S. Tumėnas, bet jo nėra, jeigu aš gerai matau, salėje. Tada apsispręsime balsuodami.
10.38 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-517(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-517(2). Svarstymas. E. Sabutį prašau į tribūną. Pranešėjas.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas sausio 19 dieną apsvarstė šį įstatymo projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės pateiktoms pataisoms ir pasiūlymams ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam E. Sabučiui. Nėra jokių pasiūlymų ir diskusijoje kalbėti Seimo nariai taip pat nėra užsirašę. Yra motyvų už. Gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Atrodytų, toks techninis pakeitimas, bet, mano manymu, jis labai svarbus, nes įgalina savivaldybes pačias apsispręsti ir ne ekstremaliosios, ne nepaprastosios situacijos metu rengti komitetų, komisijų posėdžius lakstesniu būdu. Mano manymu, tai ir yra tikrasis savivaldos globojimas, kai nėra uždėti kažkokie stiprūs rėmai, o sudaromos galimybės ir savivalda apsisprendžia. Tikrai gal ne visos savivaldybės pereis prie tokio darbo pobūdžio, bet galimybes mes turime duoti. Tikrai ne ideologizuodamas, o pasidžiaugdamas, kad laisviname savivaldai varžtus, pritariu šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami. Nors galbūt galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nebuvo kitaip manančių visiškai. Galime pritarti projektui po svarstymo? Dėkoju, pritarta, kadangi visiškai nėra jokių oponuojančių. Tai šitą būsime apsvarstę.
10.40 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321, 33, 351, 53 straipsnių, devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3380 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-759(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-759(2). Vėlgi gerbiamas E. Sabutis – į tribūną. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Darkart, gerbiami kolegos, sausio 19 dieną Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą. Buvo pateiktos ir Savivaldybių asociacijos, ir Vyriausybės, ir Teisės departamento nuomonės. Į viską buvo atsižvelgta ir pritarta. Komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jokių pasiūlymų čia nebuvo ir nėra dalyvaujančių diskusijoje. Ir motyvų net niekas nenori išsakyti. Gerbiami kolegos, gal galime šį lydimąjį bendru sutarimu? Nors, atsiprašau, ne lydimasis, bet… Dėkoju, pritarta po svarstymo.
10.41 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-727(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Kelių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-727(2). Čia bus priėmimas, tačiau nėra jokių pasiūlymų. 1 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada motyvai dėl viso. Gerbiamas A. Petrošius. (Balsas salėje: „Nėra.“) Nėra jo. Tada gerbiamas E. Pupinis, mačiau. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai iš tikrųjų geras įstatymo projektas, susijęs su kelių tiesimu. Iš tikrųjų atsiranda tam tikrų galimybių greičiau vykdyti projektus. Tikrai pritariu, nes prieš nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Kupčinskas taip pat norėtų už kalbėti, bet, matyt, ne taip stipriai. Gerai. Tada lieka… Yra jis? Oi, atsiprašau. (Juokas salėje) Dairausi, o jūs savo vietoje sėdite, o aš dairausi, nes lyg ir vaikščiojote. Labai atsiprašau. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tikrai esu savo vietoje. Gerbiami kolegos, aš tiktai priminsiu, iš kur gimė šis įstatymo projektas. Turbūt atsimenate 2019–2020 metų situaciją, kai autostrados 55 kilometre atsirado vadinamasis Strošiūnų tuneliukas, arba vienos krypties broma. Įdomiausia tai, kad to projekto kaina išaugo nuo 2,5 mln. iki 5,5 mln. eurų ir darbai buvo papildomai priperkami.
Matome, kad tai iš tikrųjų nebuvo skaidru. Šiuo atveju, aš manau, tikrai padėtų kaštų ir naudos analizė. Kelių direkcija sako, kad tokias atlieka, tačiau jos nėra viešinamos, o gyventojai jau seniai sakė, kad tas projektas yra tikrai išaugęs ir apaugęs visokiomis legendomis, neaiškus ir jo pagrįstumas. Aš manau, tas kaštų ir naudos analizės skelbimas ir galimybė gyventojams susipažinti su to projekto priimtinumu ir svarba tikrai atvertų kelią visapusiškesnėms diskusijoms ir bendravimui su visuomene. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas vyks balsavimo metu.
10.43 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1164(2)ES (priėmimas)
Toliau 1-13 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1164(4). Čia yra pasiūlymų. Aš kviesčiau gerbiamą A. Kupčinską, komiteto pranešėją, į tribūną ir eisime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5, 6, 7 straipsniai. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 8 straipsnio buvo pasiūlymų. Tai gerbiamo Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas, siūlo papildyti nauju straipsniu. Pristatykite, jeigu galima, komiteto…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega S. Gentvilas siūlo, kad šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 gigavatvalandžių šilumos per metus, turi užtikrinti, kad bendrame kuro balanse ne mažiau kaip 30 % sudarytų biokuras, kurio gamyboje kaip žaliava būtų naudojamos miško kirtimo liekanos, paprasčiau sakant, tos prasčiausios kokybės miško liekanos. Ypač dabar ribojant importą iš Baltarusijos, tikrai pritariame, ir Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė šiam pasiūlymui. Tuo labiau kad aplinkos ministras įsipareigojo, kad urėdijoms bus duotas uždavinys ir tikslas surinkti visą medieną. Iš dalies tai spręstų ir miškų švaros klausimus, ir tuo labiau nebūtų naudojama biokurui ir šilumai gaminti vien tiktai ta prabangioji mediena. Tokiam pasiūlymui mes komitete pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau gerbiamo ministro salėje, bet gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kaip frakcijos seniūnas noriu ginti frakcijos interesus. Atkreipiu dėmesį, kad jūs pažeidėte procedūrą. Yra ne tik S. Gentvilas pasiūlymo autorius, bet ir R. Vaitkus. Jis turėjo pristatyti šitą, o dabar ponas A. Kupčinskas ir pristatė, ir palaikė, ir viską.
PIRMININKAS. Man parašyta tik S. Gentvilas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Nežinau, kaip, ar Sekretoriatas prasčiau užprotokolavo, bet aš irgi turiu tiktai šitą, nemačiau kolegos Simono, bet pritariu, kad ir R. Vaitkus yra šios idėjos ir superinio pasiūlymo autorius.
PIRMININKAS. Net komiteto išvadoje yra viena pavardė. Tai čia galbūt yra koks nors neatitikimas dokumentuose, bet toje informacijoje, kurią aš turiu, tiek išvadoje, tiek pastraipsniui, na, yra viena pavardė. Ar jūs norėtumėte ją…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dar kartą patvirtiname, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamasis R. Vaitkus norėtų pristatyti? Prašom, įjunkime mikrofoną gerbiamam R. Vaitkui, pristatys pasiūlymą. Tikrai galime sudaryti tokią galimybę. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad gerbiamas kolega Andrius tikrai puikiai pristatė. Galiu tik papildyti, kad tokių tiekėjų yra apie 12, o šiaip virš 100 gigavatvalandžių kas vartoja, būtent biokuro 30 % naudoti šildymo procese būtų tikrai logiškas sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Autorius pristatė. Komiteto pranešėjas pasakė jau ir komiteto nuomonę, ir pasiūlymą pristatė. Taigi dvigubai. 29 Seimo nariai, tikiuosi, yra. (Balsai salėje) Salėje tiek… Bet pritariančių turbūt yra, jeigu komitetas bendru sutarimu, tai ten jau komitete turbūt arti to skaičiaus yra žmonių. Nematau nieko norinčių dėl motyvų kalbėti. Ar yra prieštaraujančių? Gal tada bendru sutarimu tam pasiūlymui? (Balsai salėje) Tinka? Gerai, pritarta bendru sutarimu.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Tada, jūs matote, jis tampa 9 straipsniu.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Kitas taip pat yra Seimo nario S. Gentvilo. Nežinau, dabar jau bijau ir pasakyti, gal ir dar kas nors jį yra pasirašęs. Irgi R. Vaitkus ir kitą pasiūlymą pasirašė? Ne?
R. VAITKUS (LSF). Ne.
PIRMININKAS. Gerai, ne. Yra siūloma papildyti nauju straipsniu. Nežinau, komiteto pranešėjas tada tegul paaiškina mums situaciją, pristato straipsnį, pristato komiteto nuomonę, nes gerbiamo ministro nėra.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, jeigu dėl ankstesnio straipsnio užlindau prieš kolegą gerbiamą Romualdą. Esmė, kad, aišku, irgi būtų prekiaujama per „Baltpoolo“ biržą, vėlgi tai susiję su tomis, kaip sakyti, prasčiausios kokybės miško liekanomis, kad jos būtų naudojamos biokurui, įsigyjamos per biržą ir kad tai sudarytų ne mažiau kaip 30 % deginamo biokuro. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymas buvo pristatytas, tikime, kad 29 yra. Komitetas savo nuomonę išsakė. Niekas nenori išsakyti pasiūlymų, atsiprašau, motyvų. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Taip išeina, kad čia 10 straipsnis atsiranda.
Kitas pasiūlymas yra dėl to, kad keičiama straipsnių numeracija. Čia turbūt jau privalome pritarti šiam pasiūlymui, čia net nėra ką svarstyti. Kadangi aniems pasiūlymams pritarėme, tuomet jis tampa 11 straipsniu.
Ir dar yra kitas pasiūlymas. (Balsai salėje) Tada jau dėl 10 straipsnio. (Balsai salėje) 10 straipsnis keičiamas į 12 straipsnį. Pas mus 10 straipsnis, bet dabar jau jis tampa 12 straipsniu, nes du įterpėme. Prašom. (Balsai salėje) Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Čia nėra pasiūlymų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Formalumas.
PIRMININKAS. Formalumas. Dėkoju. Pastraipsniui projektą įveikėme. Motyvai dėl viso. Dėkojame komiteto pranešėjui, galite užimti savo vietą. Dabar vėl jūs norėtumėte kalbėti už, bet jau nebenorite. Tuomet gerbiama L. Girskienė kalbės prieš, prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Įstatymo pasiūlymuose yra parašyta: „Šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti proporcingai daugiabučio namo šilumos punkto priežiūrą.“ Aš noriu priminti, kad šilumos punktas yra šildymo sistemos dalis. Man labai keista, kodėl iki šiol nėra įgyvendintas Šilumos ūkio įstatymas, kuriame yra aiškiai parašyta, kad šilumos punkto savininkai turi būti butų savininkai, daugiabučio namo butų savininkai. Vienintelis Vilnius, mano žiniomis, dar nėra išsprendęs šio klausimo. Atrodo, visiškai nelogiška, kad gyventojai, kurie nėra bendrojo naudojimo objekto savininkai, mokėtų išlaidas, kurios priklausytų šilumos tiekėjui, nes jis yra šito bendrojo naudojimo objekto valdytojas. Todėl aš kategoriškai nepritariu, kad gyventojai būtų apkrauti papildomu mokesčiu, nes tai yra būtent šilumos tiekėjo, kuris yra šitos įrangos savininkas, pareiga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, apsispręsime balsuodami. Bet kokiu atveju tai yra priėmimas. Balsavimo metu.
Dabar 1-14 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(3). Čia yra likęs tik balsavimas, tai ir keliausime su šiuo projektu į balsavimo laiką.
10.52 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-995 (pateikimas)
Tuomet imkime galbūt… Sutaupėme šiek tiek laiko. Kokį siūlote? Darbotvarkės 2-8 klausimas. Gerbiamas P. Gražulis, mačiau, tikrai yra salėje. Ar jūs galėtumėte pristatyti? (Balsas salėje) Pavyzdžiui, projektą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Čia yra jūsų pateikimas. Mes sutaupėme šiek tiek laiko. Projektas Nr. XIVP-995. Jūsų projektas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pateikimas. Pagal Statuto 137 straipsnį čia yra įrašytas. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, kadangi čia pas mus, į Lietuvą, baisiai veržiasi ekonominiai migrantai iš kitų šalių, jie faktiškai laikomi Lietuvoje be darbo, juos reikia išlaikyti, apgyvendinti, maitinti, tai yra labai brangu mūsų šaliai, todėl mano pagrindinė mintis, kad jie turėtų būti įdarbinti privaloma tvarka, jie turi užsidirbti, ne tik būti išlaikomi. Tokia pozicija, kad jie yra išlaikomi, piktina mūsų visuomenę. Sako, mes dirbame, gauname mažus atlyginimus ir negauname jokių didelių socialinių išmokų. Todėl aš manau, kad būtina juos įdarbinti. Jeigu jie dirbs ir matys, kad čia irgi taip pat duona uždirbama prakaitu, veltui negalima gyventi, manau, dalis grįš atgal arba kiti tikrai integruosis. Todėl prašau pritarti po pateikimo mano siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet jūsų vis tiek nori paklausti trys Seimo nariai, nepabėkite. Jūsų klausia gerbiamas A. Sysas. Bet jo nėra. Klausia gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Petrai, ar jums teko girdėti tokią Konstitucijos nuostatą, kad priverstinis darbas yra draudžiamas? Tai, ką jūs siūlote, yra priverstinis darbas.
P. GRAŽULIS (LRF). Čia aš siūlau ne Lietuvos piliečiams, užsieniečiams. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų geras klausimas paklaustas, aš panašų norėjau užduoti. Bet kitas klausimas. Iš kur jūs girdėjote, kad jie nenori dirbti? Dauguma nori dirbti, tik galbūt šiek tiek trūksta darbo vietų, kol prisitaiko, nes yra įvairių profesijų, bet žmonės tiesiog veržiasi į darbą. Ačiū.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš nežinau, jūs, matyt, tikrai labai nutolęs nuo problemų. Kaip jūs žinote, šiandien Lietuvoje darbo jėgos tikrai labai trūksta, visos darbo įstaigos ir darbdaviai ieško. Jeigu norite, jūs paskaitykite įvairiausius skelbimus, šiandien faktiškai siūlančių darbą proporcija yra dešimt kartų didesnė nei ieškančių darbo. Vienu žodžiu, esate truputėlį jau atitolęs nuo realybės.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Motyvai dėl pateikto projekto. Nematau, nėra dėl motyvų. (Balsai salėje) Ar yra? Yra, man tiesiog dar nerodo, vėluoja ekranai. Tuoj įjungsime, neskubėkite, truputį užstrigo. Jūs, gerbiamas Eugenijau Gentvilai, užsiregistravote kalbėti? (Balsas salėje: „Taip.“) Bet pirmas E. Pupinis užsiregistravo kalbėti prieš. Prašom. Gerbiamas Edmundai, jūs.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai žeminantis įstatymas ir tikrai nereikėtų jo priimti, nes tie žmonės, kurie atvažiuoja, nori dirbti. Tik, savaime suprantama, turbūt nelengva įdarbinti žmones ne pagal profesiją. Nemanau, kad paprastai galima sukurti darbo vietas taip, kaip atrodo gerbiamam Petrui. Galbūt koldūnų gamyklėlėje krauti krovinius – taip, bet iš tikrųjų dauguma atvažiavusių mokytojų ieško, darbinasi mokyklose mokytojais, kai kurie pagal profesijas dirba gamyklose. Kai kurie atvažiuoja iš anksto net žinodami savo darbo vietas. Procesas veikia ir nereikia tokių žeminančių įstatymų, kad prievarta įdarbintų – tuo užsiima įdarbinimo tarnybos. Savaime suprantama, žmonės, kurie atvažiuoja, nori darbo. Tikrai jie dirbs, tik galbūt reikės perkvalifikuoti arba atitinkamai įsteigti darbo vietas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu laiku.
10.56 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 193, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201, 581, 1282 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1403, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1404, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2471 straipsniu ir Kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1405 (pateikimas)
Matau, dabar yra gerbiamas pranešėjas S. Gentvilas. Jo projektas – 2-1.1 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1403. Prašau į tribūną. Pateikimas. Ir lydimieji 2-1.2 ir 2-1.3 klausimai, jeigu galima, visą paketą – Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiame trijų įstatymų paketą: Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą, Aplinkos apsaugos įstatymo kitą pakeitimą bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą. Iš esmės projektų tikslai yra ištaisyti Orhuso konvencijos Biuro ir teismo pritaikytas sankcijas Lietuvai, pagal kurias mes buvome įpareigoti patikslinti įvairių strateginių objektų svarstymo alternatyvas, kad jos būtų pristatytos ir svarstomos strateginio poveikio aplinkai vertinimo proceso metu arba poveikio aplinkai vertinimo metu. Buvo tokia precedentinė byla, pagal kurią Lietuva buvo suklupusi, tai mes taisomės, koreguojame įstatymą, kad būtų numatyta visavertė vietos gyventojų teisė dalyvauti priimant sprendimus.
Taip pat truputį keičiamas taršos leidimų ir taršos integruotų prevencijos kontrolės leidimų reglamentavimas, numatoma daugiau teisių Aplinkos apsaugos agentūrai įpareigoti įmones ir taršos leidimų turėtojus koreguoti leidimus arba nepakoregavus naikinti leidimus. Tai leistų nepavyzdingoms ir įstatymų ir tvarkų nesilaikančioms įmonėms pašalinti taršos leidimus ir TIPK leidimus.
Kartu nustatomi griežtesni reikalavimai organinius tirpiklius naudojančių įrenginių turėtojams, kad jie veiklą vykdytų pagal PAV metu numatytas sąlygas. Taip pat perkeliama keletas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatų dėl įvairių pavojingų dažų, lakų, transporto priemonių apdailos produktų tiekimo rinkai, naudojimo ir apskaitos Lietuvoje.
Paskutinis įstatymų projektas dėl Administracinių nusižengimų kodekso numato didesnes baudas už neteisingą alyvų atliekų arba kitų pavojingų atliekų tvarkymą. Taip pat numato galimybes Maisto ir veterinarijos tarnybai griežčiau kontroliuoti ir taikyti didesnes baudas biologinių atliekų tvarkytojams, kurie nesilaiko tvarkymo reikalavimų.
Įstatymai yra pateikti Vyriausybės vardu. Derinant gautos pastabos iš suinteresuotos visuomenės aiškiai apsvarstytos. Norėtume pateikti įstatymus Seimui svarstyti ir atsakytume į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji – L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labai džiaugiuosi siūlomais pakeitimais, palaikau juos. Tačiau noriu užduoti tokį klausimą, gal nevisiškai susijusį su įstatymo projektu, ar yra rengiamasi peržiūrėti tvarką ir internetinę svetainę Aplinkos apsaugos agentūros, kurioje ieškant informacijos apie poveikio aplinkai vertinimą, apie taršos leidimus vis dar galima nusilaužti galvą? Iš tikrųjų labai didelė problema. Jeigu gerai pamenate, buvo išsakytos ir Valstybės kontrolės pastabos, kai atliko auditą. Kokie veiksmai yra planuojami šia kryptimi?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju visų pirma už įstatymų paketo palaikymą, priimu pastabą. Agentūros puslapyje poveikio aplinkai vertinimo atrankų, vertinimo išvadų informaciją tikrai sunku rasti ir specialistams, ir visuomenei, duomenų bazę tikrai turėtume patikslinti. Teisinga pastaba. Yra numatyti pinigai tiek poveikio aplinkai vertinimo informacinei sistemai sukurti, tiek interneto puslapiui atnaujinti.
Žiūrint į patį procesą viduje, labai svarbu ir patį poveikio aplinkai vertinimą padaryti kiek įmanoma objektyvesnį, su kontroliniais klausimais, kad nebūtų taip, kad dėl tos pačios veiklos – atliekų tvarkymo, vieni pateikia 10 puslapių, kiti 400 puslapių iš esmės atsakydami į tuos pačius klausimus. Čia glūdi kokybė. Priimu pastabą, dar tikrai yra kur pasitempti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Skardžius, bet… Ai, bėgate į savo vietą. Klauskite, kai pribėgsite. Įjunkime mikrofoną. Kortelės nėra? Na, matote. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, vakar svarstant klausimą Energetikos ir darnios plėtros komisijoje dėl vėjo energetikos projekto, paties didžiausio nepriklausomybės projekto, kaip nepriklausomos mūsų generacijos plėtros, iš energetikos viceministrės gavau didžiulę pastabą, kad apie jokią taršą nevalia kalbėti, ir vos neapkaltino tėvynės išdavimu, kad aš paklausiau, ar tai bus matyti, ar nebus vizualinės taršos.
Tai dabar aš tą peradresuoju jums, gerbiamas ministre. Kodėl R. Baškytė 15 metų trukdo vėjo energetikos plėtrai ir iki šiol dirba Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, ji tikrai šiandien atsiklaupusi turėtų atgailauti, kad Lietuva neturi savos vėjo elektrinių generacijos.
S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, gerbiamas V. Bukauskas, daugelis žemaičių, vakar buvo ir daugelis aukštaičių savivaldybių atstovų ministerijoje kartu su A. Matulu, su gerbiama L. Nagiene, kelia problematiką dėl vėjo energetikos išdėstymo. Mes turime suprasti, kad Lietuvoje užtenka skirti vos 1 % vėjo energetikai, kad pasigamintume visą Lietuvos energetinį poreikį. Vokietijos atveju, kuri yra kur kas tankiau apgyvendinta, reikia 2 % šalies teritorijos. Man atrodo, kad Lietuvoje mes tikrai galime surasti tą 1 %. Tai bus naudinga ir patiems ūkininkams, žemės savininkams, bus naudinga savivaldai. Tikrai mes tą procentą teritorijos surasime ir dedikuosime.
Namų darbai yra padaryti, ką tik yra patvirtintas vaizdingų kraštovaizdžių žemėlapis, vaizdingų regyklų žemėlapis. Pagal jį horizonto kampas turi atitikti ir tada nebelieka debatų – gražu ar negražu, iš kokio kampo, nes tai yra aiškiai reglamentuota aplinkos ministro įsakymu. Tas pats poveikio aplinkai vertinimas turės vykti pagal tą žemėlapį. Tai panaikina dešimtmečius vykusią aikštingą diskusiją, kur turi stovėti. Vyksta daug teismų, vis dar vyksta dėl Varnių, Tytuvėnų, Kelmės ir tai tikrai žaloja ir mūsų bendruomenes, ir savivaldą. Mes objektyvų kriterijų ir tvarką patvirtinome, man atrodo, dabar kur kas objektyviau vertinsime kraštovaizdžio apsaugą ir nebeliks tokių kaltinimų kaip prieš tai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, turėsiu tris klausimus. Pirmas, ką reiškia „laikytini mažareikšmiais“ ir kaip jūs pakomentuosite, kaip bus nustatyti mažareikšmiai pažeidimai? Antras klausimas. Per 12 mėnesių tris kartus. Jeigu aš vieną kartą susitvarkiau, tai nuo kurio atvejo jūs pradėsite skaičiuoti tuos tris kartus, ar susitvarkiusi vėl iš naujo galėsiu tris kartus daryti pažeidimus?
Dar vienas klausimas. Iš tikrųjų praktiškai man teko susidurti ne vieną kartą. 58 straipsnį papildote dėl lakiųjų, kurie neturi sertifikatų ir taip toliau, yra nesertifikuoti lakai, dažai ir visa kita, užtraukia baudą nuo 300 iki 600 eurų. Ar jums neatrodo, kad tai yra per maža bauda, nes kartais, buvo tokių atvejų, asmenys tapo visiškai neįgalūs dėl to, kad buvo apnuodyti lakiosiomis medžiagomis? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik vieną pastabą dėl vedimo tvarkos. Paprastai mes užduodame po vieną klausimą, bet jeigu jūs spėsite laiku, galite atsakyti į visus tris, tik reikėtų šiek tiek greičiau. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Prasmingi klausimai, labai techniniai, bet tiek dėl baudų dydžių, tiek dėl mažareikšmiškumo reikia paimti atvejus. Tarkim, pavyzdžiui, yra TIPK’us turinčios įmonės. Jeigu tenai pastebime grūdų kažkokių dalelių už įmonės teritorijos ribų, tai yra formaliai pažeidimas, nes tai yra kietosios dalelės, pakeliui išbyrėjusios, bet turbūt už tai nereikėtų įmonės leidimo atimti. Reikia labai žiūrėti pagal įmonės rūšį. Uosto veikloms, atvirai krovai dar K. Mažeikos ministravimo laiku buvo patvirtintas reglamentas. Statybos sektoriaus, įvairioms malimo veikloms taip pat yra numatyti atskiri tvarkos aprašai, kaip skirstyti mažareikšmiškus nusižengimus ir nemažareikšmiškus.
O dėl lakiųjų organinių junginių reikia labai žiūrėti, kas per lakieji organiniai junginiai yra. Iš esmės mes turbūt kalbame apie „Mažeikių naftą“ jūsų atveju. Ji yra didžiausia lakiųjų organinių junginių, tai yra naftos, įvairių degalų, garų, paleidėja. Aš tikiuosi, prieisime prie to po pateikimo techninėje diskusijoje komitetuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą nori užduoti gerbiamas K. Mažeika. Čia turbūt jau bus paskutinis greičiausiai klausimas. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke, kad gerbiate. Iš tikrųjų, ministre, viskas gerai, dėl tų teisės aktų perkėlimo, vadinkime, direktyvinių ar reglamentinių, šiuo atveju klausimų nėra, bet turbūt didžiausi klausimai kyla dėl to, ką turbūt jūsų kolegos ar jūs pridėjote nuo savęs. Gal galite pasakyti, kaip pasikeistų situacija Klaipėdos įmonėje, kuri tokiu garsiu pavadinimu buvo sučiupta už didelį gamtos teršimą, arba Klaipėdos RATCʼas, nes man kažkaip taip tarp tų eilučių parašyta, atrodo, kad jie turėtų tam tikrą spragą ir galėtų išvengti atsakomybės. Ar manote iš tiesų, kad čia viskas yra gerai, ir kodėl būtent suplakama perkėlimas…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). …direktyvos, o kartu sudedama su tais papildymais, kurie tikrai…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
K. MAŽEIKA (DFVL). …šiandien ne laiku?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui, gerbiamas Kęstuti. Kolegė L. Girskienė, klaipėdietė, puikiai vertina projektą, nes mato jame naudos, kaip galima sugriežtinti taršos leidimus, diferencijuoti mažareikšmius ir didelės reikšmės pažeidimus. Man atrodo, jūsų skepticizmą nugalėsime kartu su gerbiama Ligita. Projektas yra tikrai naudingas tam, kad į labiausiai rizikingus objektus galėtume reaguoti papildomai. Tikiu, atsakysime į klausimus po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui. Jau nebeliks laiko atsakyti į kitus klausimus, nes dar yra motyvai.
Už kalba gerbiama L. Girskienė. Prašom. Jūs iš vietos. Kur jūs, gerbiama kolege? Yra motyvai. Motyvai. Prašom iš vietos. Jeigu galite, prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų šiandien teikiamas Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas vienareikšmiškai reikia palaikyti. Šios pataisos sprendžia daug problemų, su kuriomis susiduria ne tik klaipėdiečiai.
Vakar mes turėjome, pavyzdžiui, ir Pagirių bendruomenės atstovus, tai yra Vilniaus rajonas, dažnu atveju susiduriančius su procedūriniais pažeidimais, kurie susiję su poveikio aplinkai vertinimu. Dažnai žmonės sužino, kad kažkas planuoja įsikurti jų pašonėje jau tada, kai vos ne traktoriai atvažiuoja į statybų aikštelę.
Taip pat kilo problemų anksčiau ir dėl birių krovinių, kurie patekdavo į aplinką. Dėl alyvos taip pat turime problemų ne tik Klaipėdoje.
Manyčiau, kad ministerija padirbėjo. Tikrai kviečiu visus palaikyti, pritarti šiems pakeitimams, kurių laukia didelė visuomenės dalis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų nesu visiškai prieš turbūt tuos aspektus, tuos punktus, kurie perkeliami iš direktyvos ir reglamento, bet tikrai kelia abejonių turbūt ministerijos vadovybės iniciatyvos, kurios, drįstu teigti, gali sudaryti galimybę ar turėti prielaidų tokioms taršioms įmonėms kaip „Grigeo“, kaip Klaipėdos RATC, dėl kurių turbūt gyventojams ir kilo daugiausia rūpesčių ir problemų iki šiol, ir žala gamtai skaičiuojama milijonais… Iš tiesų turbūt nėra toks atmestinis reiškinys. Tikrai norėčiau, kad tie mano teiginiai nepasitvirtintų, bet, kiek teko susipažinti su šiuo projektu man asmeniškai, matau, kad tam tikrų saugiklių trūksta. Jeigu bus pritarta šiam projektui, norėčiau tikėti, kad komitete ar diskutuojant su visuomene tos spragos bus ištaisytos, ir tos korupcijos arba aplinkos taršos galimybės šiuo atveju bus ištaisytos. Tikrai kviečiu tuos abejojančius susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar atkeliavome į balsavimo laiką. Galime dėl šio projekto jau ir apsispręsti balsuodami.
Gerbiami kolegos, raginu grįžti į savo darbo vietas. Balsuosime dėl ką tik pateikto darbotvarkės 2-1.1, 2-1.2, 2-1.3 klausimų paketo, jį ką tik pristatė aplinkos ministras. Balsuojame dėl jo po pateikimo. Balsuojame dėl trijų įstatymų projektų – Aplinkos apsaugos įstatymo, kito Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso, juos ką tik pristatė ministras.
Užsiregistravo 115, balsavo 113: už – 105, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 8. Po pateikimo yra pritarta. Dabar, gerbiami kolegos, dėl pirmo projekto Nr. XIVP-1403 siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Ar galime pritarti? Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Dėl darbotvarkės 2-1.2 klausimo pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Svarstymo data ta pati.
Dėl darbotvarkės 2-1.3 klausimo pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. O kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Svarstymo data yra ta pati. Viską įveikėme.
Dabar grįžtame į darbotvarkės pradžią ir balsuosime iš eilės dėl visų mūsų apsvarstytų projektų.
11.13 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1421(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-1421(2). Seimo statutas. Priėmimas.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 122: už – 121, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Priimta. Taigi Seimo statutas yra pakeistas. (Gongas)
11.14 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 729, 7210, 7212, 7213, 7230, 7231, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152, 211, 221, 222, 401, 402, 403, 571, 651 straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-1253(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas, projektas Nr. XIVP-1253(2). Balsuojame dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo. Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124 ir visi 124 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 2, 16, 17, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1293(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1293(2). Balsuojame dėl Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo priėmimo. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124 Seimo nariai, visi 124 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Labai džiaugiuosi didesniais šaulių įgaliojimais.
11.15 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1294(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau susijęs lydimasis 1-4.2 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Balsuojame. Priėmimas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-1294(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-785(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-785(2). Priėmimas. (Balsai salėje)
Teisingai, labai atsiprašau. Liko Seimo narių J. Jaručio ir V. Aleknos pasiūlymas, dėl jo nebuvo apsispręsta. Pasiūlymas buvo pristatytas, diskusija įvykusi, reikia dėl jo balsuoti. Komitetas pritarė, bet liko balsavimas. Balsuojame dėl Seimo narių J. Jaručio ir V. Aleknos pasiūlymo. Balsuojame dėl J. Jaručio ir V. Aleknos pasiūlymo dėl 1 straipsnio, jį mes apsvarstėme, liko balsavimas.
Užsiregistravo 121, balsavo 120 Seimo narių: už – 109, prieš – 1, susilaikė 10. Pasiūlymui yra pritarta. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Visiems kitiems straipsniams, primenu, mes esame pritarę bendru sutarimu.
Taigi dabar dėl motyvų dėl viso projekto. Motyvai už. J. Jarutis norėtų kalbėti, bet gal jau išsakyta?
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų daug kalbėta, diskusijos vyko ilgai. Kai kas sako, kad atveriame Pandoros skrynią, bet, manau, kaip tik neatveriame Pandoros skrynios, suteikiame trims kategorijoms žmonių, tai yra Šaulių sąjungos atstovams, kariams savanoriams ir visų rūšių profesinės karo tarnybos kariams, namuose turėti automatinių ginklų – turėti, įsigyti, treniruotis ir ginti tėvynę. Tai šitas įstatymas iš principo dar yra tam, kad tam tikra prasme išskaidytume galimas rizikas, ką mes matome labai šviežiu Ukrainos atveju, kada agresorius pirmiausia stengiasi sunaikinti kritinę infrastruktūrą, amunicijos sandėlius, ginkluotės sandėlius. Taip, šis įstatymo projektas sudarytų galimybę bent kiek sumažinti tas rizikas ir dalį ginklų ir amunicijos turėti namuose, kad mūsų visuomenė ir kariuomenės žmonės, kurie yra tam tikroje vietoje, galėtų pradėti priešintis galimai agresijai. Kviečiu palaikyti visus kolegas, o gyvenimas parodys, kaip tas įstatymas bus įgyvendinamas realybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau yra kitaip manančių. Prieš kalbės gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėl automatinių šaunamųjų ginklų, tai yra galiojančio įstatymo 3 straipsnio 2 punkto. Iš tiesų karo kontekste – viskas gerai, tegu turi tie žmonės, kurie nuolat tobulina savo įgūdžius, tiek šauliai, tiek kariai savanoriai. Tačiau klausimas, ar jūs pagrindiniame komitete ir visi kiti juokais supratote mano žodžius, kuriuos aš pateikimo stadijoje pasakiau. Jūs norite leisti laikyti namuose haubicas, visų kalibrų patrankas, minosvaidžius, granatsvaidžius? Tai yra 3 straipsnio 7 punktas, tai yra 8, 9, yra bombos ir panašiai. Ar tie žmonės turės tokius seifus, kur laikys savaeigę haubicą ir panašiai? Čia tik smulkmena.
O dar vienas juridinės technikos požiūriu – 3 straipsnio 6 punktas kalba apie duslintuvus ir naktinius taikiklius. Jūs du kartus pavartojote juos: 6 punktą įvardindami, o po to dar atskirus žodžius rašote – „duslintuvus, naktinius taikiklius“. Tai kažkoks nesusipratimas. Toks įspūdis, kad jūs visai neskaitote galiojančių įstatymų.
PIRMININKAS. Už kalbės gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, čia kažkokių aistrų labai kyla, bet, kaip aš suprantu, ir gerbiamas Julius nėra įsigilinęs į projektą ir visokių neteisingų techninių detalių įvardino. Aš tikiuosi, kad gal NSGK pirmininkas per šoninį mikrofoną patikslins tuos klausimus.
Bet aš norėčiau šiandien kalbėti vis tiek apie šio įstatymo pačią esmę. O esmė yra tokia, kad V. Putino karas Ukrainoje iš esmės parodė, kaip yra svarbu visuotinė gynyba. Kaip svarbu yra žmonės, piliečiai, kurie moka ginklu naudotis ir turi ginklų. Noriu pabrėžti, kad svarbu mokėti ginklu naudotis. Būtent Šaulių sąjunga ir yra ta organizacija, kuri gali tą padėti padaryti. Šaulių sąjungoje yra daugybė žmonių, kurie moka naudotis ginklu. Ką mes padarytume šiuo įstatymu, tai mes suteiktume jiems galimybę tuos ginklus naudoti, įsigyti ir panašiai. Tai nebus didelis žmonių ratas, tai bus žmonės, kurie pereina labai daug mokymų, kurie išmano ir taktikos, ir topografijos, ir visokius kitokius pagrindus. Tai nėra atsitiktiniai žmonės. Tai yra žmonės, kurie nuolatos dalyvauja pratybose, yra tikrinami ir panašiai. Aš kviečiu pasitikėti Šaulių sąjunga, pasitikėti Šaulių sąjungos nariais, kurie ir šiuo metu turi B kategorijos ginklus ir dėl to niekada nekyla jokių problemų. Kviečiu palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš neturėčiau kaip posėdžio pirmininkas dalyvauti diskusijoje, bet aš turiu pasakyti, kad gerbiamas kolega labai netiksliai, jeigu nepasakius daugiau, pasakė. Jokių haubicų, jokių patrankų ten nėra. Yra A kategorijos automatiniai šaunamieji ginklai, ir tiek žinių. Čia nežinau, ar gal kas nors galėtų iš diskutuojančių tą įvardinti, kad viešai buvo pasakyta netiksli informacija.
Gerbiamas K. Mažeika kalba.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Taip, aš irgi norėjau pasakyti tą patį, ką ir jūs paminėjote, kad tai tikrai nėra teisingi teiginiai, kurie buvo pasakyti. Haubicų ir prieštankinių kažkokių raketų, dar kažko, didelių pabūklų tikrai niekas nelaikys garažuose.
Bet noriu pasakyti, kad šis projektas gimė dar prieš tai, kai tikrai nebuvo kažkokio karo Ukrainoje. Kalbėjome tik apie tuos šaulius, karius savanorius, turbūt profesinės karo tarnybos karius, kurie galėtų ginklus laikyti būtent tam tikslui, kad būtų sutaupyti tikrai dideli atstumai važiuojant į pratybas, kurių tikrai vyksta daug, kad nereiktų gaišti papildomo laiko, teršti aplinkos, oro, deginti kurą ir važiuoti pasiimti ginklą ir po to vėl grįžti kažkur į pratybų vietą, į šaudyklas ir taip toliau. Tai buvo vienas iš tų motyvų.
Bet matome ir turbūt matėme pirmomis dienomis Ukrainoje, kad iš tiesų priešas visada pirmiausia taikosi į ginklų sandėlius, ginklų saugyklas, kurias, kad ir kaip kartais būna gerai užmaskuotos ir paslėptos, vis dėlto priešas tam ir dirba, kad tuos ginklų sandėlius ir šaudmenų saugyklas išaiškintų. Tokiu atveju išsklaidžius būtent ginklų saugyklas tikrai būtų bent jau pirminiam pasipriešinimui tam tikra galia ir tam tikro chaoso suvaldymas, ką ir parodė Ukrainos pavyzdys.
Taigi, kolegos, manau, kad komitetas tikrai turėjo ganėtinai daug laiko išdiskutuoti, išsiaiškinti, įrašyti saugiklius.
Tik turiu paminėti, kad turbūt istorijoje, bent aš nežinau, kiek komitete girdėjau, nebuvo atvejų, kad būtent profesinės karo tarnybos karys savanoris ar šaulys būtų netinkamai panaudojęs ginklą ir sukėlęs grėsmę aplinkiniams. Tais žmonėmis iš tiesų ne tik reikia, bet ir turime pasitikėti. Todėl kviečiu šį projektą palaikyti ir uždegti žalią šviesą jam įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, tačiau prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, J. Sabatauskas išsakė tikrai tokius gana griausmingus priekaištus, bet aš manau, kad yra išeitis. Mes tankus, haubicas laikysime tvartuose, klojimuose, šienu uždangstysime, kaip būdavo anksčiau. Nematau čia didelės problemos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis diskutuos gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Prabėgus visam mėnesiui Ukrainoje vykstančio karo, Prezidentas vakar tikriausiai pirmą kartą ištarė žodžius, kad reikia ruoštis visuotinei gynybai. Taip, Ukrainos pavyzdys aiškiai rodo tai, kad pirmomis dienomis buvo išdalinta bemaž 20 tūkst. automatų jaunuoliams, turbūt iki tol laikiusiems tik šluotos kotą savo rankose. Kad neištiktų toks likimas, manau, esant realioms grėsmėms, tikrai reikėtų apmokyti ir apginkluoti kuo didesnę visuomenės dalį. Manau, E. Zingeris tikrai patvirtins tai, kad Izraelis yra pats geriausias pavyzdys, kaip mažai valstybei galima išgyventi, kaip reikia mokėti elgtis su ginklais ir taip užtikrinti bet kurio priešo atgrasymą. Tačiau nesuprantu gerbiamų valdančiųjų ir pačios Vyriausybės kai kurių atstovų, kodėl 30 tūkst. medžiotojų, dešimtmečius turintiems medžioklės ginklų laikymo, valdymo atsakomybę, reguliariai tikrinantiems sveikatą, neleidžiama turėti pakankamai tvarkingų ginklų, kuriais būtų galima pasipriešinti, naktinio matymo taikiklių, duslintuvų ir taip toliau. Kiekvienas turbūt turi ne po vieną optinį graižtvinį ginklą, kuriuo tikrai galėtų skinti orkus ar kitus į Lietuvą įsibrovusius okupantus. Todėl, gerbiamieji, pasakę A, turime pasakyti ir B. Ir nereikia kalbėti apie kokį nors mažą skaičių, o reikia kalbėti apie visuotinę gynybą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Dar J. Razma nori per šoninį mikrofoną. Ar neužstrigsime?
J. RAZMA (TS-LKDF). Neužstrigsite. Kadangi čia nuskambėjo tokie J. Sabatausko priekaištai dėl projekto turinio, kad jį priėmę mes leisime ir haubicas, ir granatsvaidžius laikyti namuose, tai būtų gerai, kad pagrindinio komiteto pirmininkas konkrečiai atsakytų, kokie projekto teisiniai mechanizmai apsaugo nuo tokių galimybių. Kiti kalbėjusieji… Gal E. Zingeris atsakys, nors aš abejoju, geriau, kad komiteto pirmininkas paaiškintų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galiu ir aš atsakyti. Ginklų ir šaudmenų įstatyme A kategorijos ginklai yra išvardinti atskiruose straipsnio punktuose. Šiame įstatymo projekte yra įvardinti punktai, kokie ginklai galimi, kokie ne. Reikia atidžiai pažiūrėti į skaičiukus ir pamatysite, kad kalbama apie šaunamuosius ginklus, jokių haubicų, patrankų ten nėra.
Dabar gerbiamas L. Kasčiūnas gal atsakys. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu dar trumpai pasakyti? Žiūrėkite, svarstymas buvo labai sistemingas, mes dirbome su Vidaus reikalų ministerijos žmonėmis, su krašto apsaugos sistemos žmonėmis, dirbusiais prie Ginklų ir šaudmenų įstatymo daug daug metų, ir mes radome kompromisą būtent tokį, kad automatiniai ginklai. Štai ir viskas. Jeigu ponas J. Sabatauskas žino, kur nusipirkti haubicą šiandien Lietuvoje, tai jis galėtų mums pasakyti, nes mes tikrai ją nusipirktume ir atiduotume ukrainiečiams. Čia yra sveiko proto klausimas, gerbiamas Juliau. Jūsų frakcijos narė buvo klausymuose, balsavo komitete, taigi viskas čia yra gerai, nekelkite panikos, viskas yra gerai, judame į priekį. Ir šauliai, ir kariai savanoriai, ir profesionalūs kariai galės turėti A kategorijos automatinius ginklus namuose. Štai ir viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pagal eilę – gerbiamas E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Nuo 1948 metų kelių milijonų tauta, maždaug tokio pat dydžio kaip lietuviai, laikė automatinius ginklus namuose. Visa tauta. Nė vieno nestatutinio atvejo per paskutinius 80 metų. Nė vieno. Ar mes mažiau pasitikime lietuviais? Aš manau, kad esmė šiandien yra pasitikėjimas tauta ir jos brandumu. Aš siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš nelabai supratau. Taip vieningai priėmėme tuos įstatymus ir dabar tokia diskusija.
Gerbiamas J. Sabatauskas gal patikslins, ką turėjo omenyje.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taip supratau, kad ir jūs neskaitėte projekto arba neskaitėte galiojančio įstatymo. Projekto 9 dalyje rašoma, kad šaulio tarnybai (tas pats bus ir savanoriams kariams) A kategorijos…
PIRMININKAS. Jūs žiūrite seną variantą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …išvardintus…
PIRMININKAS. Gerbiamas Juliau, jūs žiūrite seną variantą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš imu dabar papildomą jūsų komiteto išvadą, joje liko tie patys punktai, kuriuos aš skelbiau ir dėl kurių atkreipiau jūsų dėmesį per pateikimo stadiją. Galiojančio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte skelbiama: „automatiniai šaunamieji ginklai“. Tvarka! Gerai. Tegul laiko dabar. Aš nieko nesakau, bet 6 punkte yra duslintuvai, naktiniai taikikliai. Po to jūs dar žodžiais prirašote. 7 punkte yra visų kalibrų patrankos, haubicos, mortyros, bet jūs paliekate tai.
PIRMININKAS. Paliekame A kategorijos…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Minosvaidžiai ir taip toliau. Daugiau kitų neskaitysiu. Aš darau išvadą arba prielaidą…
PIRMININKAS. Ne, ne, ne…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kad jūs visai neskaitote, ką siūlote, o jeigu turėjote omenyje ką kita, reikėjo tiksliai ir parašyti, nes įstatymas turi būti aiškus, nesukelti dviprasmybių. Jeigu jūs neturėjote omenyje haubicų, tai ir parašykite, išskyrus haubicas.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš išjungiu mikrofoną, nutraukiu šitą diskusiją. Jūs tikrai painiojate mus visus ir įveliate į diskusiją. (Balsas salėje) Yra komitete ne kartą svarstyta.
Paskutinė per šoninį mikrofoną A. Širinskienė. Viskas. Nebesuteiksiu daugiau niekam žodžio. Viskas. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, aš suprantu, kad haubica sandėliuke yra svarbu, bet tik noriu paprašyti, kad kai kalbate, gal užsidėkite kaukes, nes mes čia matėme porą konservatorių be kaukių. Ar P. Gražulis, ar konservatorius turėtų turėti vienodas pareigas. Jeigu jūs baubiate vienais atvejais, tai pasibaubkite dabar patys sau.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, P. Gražulis sakė – du sakinius. Aš skaičiuoju.
P. GRAŽULIS (LRF). Pas mano tėvuką tvarte ir tankas tilptų, gal truputį vamzdis būtų išlindęs, bet…
PIRMININKAS. Ačiū. Du sakiniai. Dėkoju.
Balsuojame. Labai pakilo temperatūra visiškai lygioje vietoje, gerbiami kolegos. Taigi balsuojame dėl 1-5 klausimo, tai yra dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projekto, jis tikrai ilgai svarstytas ir…
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 119, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas J. Jarutis. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas J. Razma.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, gerbiami kolegos, už tokį sprendimą. Žinoma, įstatymų turbūt nėra absoliučiai tobulų, jeigu kažkur kažkas yra praleista… Mes manome, kad sprendimai yra būtent pritaikyti A kategorijos asmeniniams automatiniams ginklams, ne haubicoms, ne mortyroms, ne minosvaidžiams – niekam, bet jeigu yra kitaip manančių, tai kiekvieno valia ir teisė yra teikti pasiūlymus ir padaryti pakeitimus. Šiandien priėmėme naują, istorinį sprendimą ir žiūrėkime, kaip jis veiks. Ačiū.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik truputėlį pajuokausiu. Gerbiamas Juliau, jūs čia iškėlėte tų abejonių, bet balsų padaugėjo, kai išgirdo, kad haubicas galės nusipirkti. Ačiū. Šaunuolis.
PIRMININKAS. Gerai. Lauksime pirmųjų Seimo narių, kurie įsigis haubicų, galės pranešti. Gerai. Ta linksma gaida tęsiame balsavimus.
11.34 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau yra darbotvarkės 1-6 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824(2). Priėmimas. (Šurmulys salėje) Ar motyvai nebuvo išsakyti? (Balsai salėje) Jeigu nebuvo, žinoma, stabdome balsavimą. Man keista, kad nebuvo, nes paprastai… (Balsas salėje: „Nebuvo. V. Pranckietis paprašė, kad motyvus leistų išsakyti balsavimo metu, todėl ir nebuvo.“) Sekretoriatas man patikslino, kad čia buvo toks keistas sprendimas – būtent tik dėl šio projekto išimtis padaryta motyvus išsakyti balsavimo metu. (Balsai salėje) Tą ir padarysime. Pirmas motyvus prieš nori sakyti V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiamas kolega, pagal Statutą pirmasis išsako motyvus už. Bet tiek to, jau paskelbėte, tai dabar neįskaitykite į laiką.
Gerbiami kolegos, aš paprašiau, kad motyvai nebūtų atskirti nuo balsavimo, nes motyvai yra balsavimo dalis, ir tai neaprašyta Statute. Kreipiausi į posėdžio pirmininką, posėdžio pirmininkas atsiklausė Seimo, Seimas pritarė, kad motyvai būtų išsakyti tuo laiku, kaip ir priklauso.
Labai gerbiu mūsų Vyriausybės norą kalbėti motyvais ir skaičiais, argumentų kalba. Šiandien ir pateiksiu keletą argumentų kalbėdamas.
Lapkričio 24 dieną Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas svarstė šį projektą ir dauguma balsų, tai yra penki prieš du, pasiūlė atmesti. Atmesti dėl ko? Pirmiausia, tas projektas buvo svarstomas išklausius daugelio dalyvaujančių asmenų, tai yra suinteresuotos visuomenės. Dalyvavo ir ministras K. Navickas, jam buvo užduotas klausimas, ką jis mano apie tokį projektą. Cituoju, ką atsakė: „Geriau, kad aptariamos funkcijos liktų Žemės ūkio ministerijos kompetencija, nes projektu siūlomas funkcijų skaidymas sukeltų tik daugiau sumaišties.“
Tai yra ir Žemės ūkio ministerijos nuostatuose. Cituoju: „Reguliavimo sritis: teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl gyvūnų priežiūros, gerovės ir apsaugos. Taip pat atlieka gyvūnų augintinių registro valdytojo funkcijas.“ Aplinkos ministerijoje tai nenumatyta. Mes svarstome apie perdavimą Aplinkos ministerijai.
Aplinkos apsaugos komiteto užsakymu buvo atliktas poveikio vertinimas ir gauti tik neigiami atsakymai, tokiam projektui taip pat nebuvo pritarta. Kaimo reikalų komitetas paprašė parlamentinių tyrimų departamento įvertinti kitų šalių patirtį. Absoliuti dauguma KRK… absoliuti dauguma atsakė, kad kitose šalyse tokios praktikos nėra, yra tik viena šalis. Ir 117 dalyvavusių socialinių partnerių pasakė, kad šitam projektui nepritaria.
PIRMININKAS. Laikas seniai!
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiamasis, laiką sugadinote pradžioje jūs. Bet man jau jo nebereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs ir taip gavote išimtį dėl šio projekto motyvus sakyti per balsavimo intervalą, todėl nereikėtų kam nors kitam priekaištauti. I. Pakarklytė – už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš priminsiu, kad mes kalbame ir projekto esmė yra kompetencijų gyvūnų augintinių gerovės srityje perdavimas iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją. Kviečiu pasižiūrėti holistiškai į šitą klausimą. Gyvūnai augintiniai nėra žemės ūkio sektoriaus dalis ir jų gerovės užtikrinimui reikalingas atskiras dėmesys ir visai kitos papildomos kompetencijos.
Atkreipiu dėmesį, kad iki šiol Žemės ūkio ministerijoje nebuvo tam skiriama dėmesio, apskritai gyvūnų gerovei, įskaitant ir ūkinius. Tebuvo 0,25 etato per visas iki šiol buvusias kadencijas.
Dar norėčiau gerbiamam V. Pranckiečiui atsakyti dėl kitų šalių, tai tos praktikos yra labai įvairios ir turbūt mes su jumis tuos pačius duomenis turime. Pavyzdžiui, Austrijoje netgi Sveikatos ministerija atsakinga už gyvūnų augintinių gerovę. Taip pat yra ir kitų šalių: Italijoje irgi Sveikatos apsaugos ministerija, Nyderlanduose netgi Ekonomikos ministerija valdo tuos pačius gyvūnų augintinių registrus. Taigi praktikų yra įvairių.
Dabar apie palaikančiųjų šį projektą ratą. Gyvūnų gerovės srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos išreiškia palaikymą tokiam funkcijų ir kompetencijų perdavimui Aplinkos ministerijai. Aš kalbu apie nevyriausybines organizacijas. Kokios nors iš žemės ūkio galbūt tam ir nepritaria, bet tai šiuo atveju yra logiška.
Kviečiu palaikyti ir pažiūrėti į šį klausimą iš esmės, pažiūrėti holistiškai, kad gyvūnai augintiniai vis dėlto nėra žemės ūkio gyvūnai. Tai nėra tas pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Idealiai spėjote per 2 minutes. K. Mažeika kalba prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų į šį klausimą siūlau žiūrėti ne holistiškai, o realistiškai, nes tai, kas čia buvo pasakyta, yra turbūt visiška nesąmonė ir yra vienintelis interesas. Na, turbūt ta organizacija, kurią mini kolegė, kuri pritaria, drįstu įvardinti, tai B. Kymantaitės organizacija. Ji pati yra liberalė ir tikisi, kad liberalas ministras S. Gentvilas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, į kurią sumoka mokesčius žvejai ir medžiotojai, na, už tuos pinigus bus kompensuojamas ženklinimas tų gyvūnų, kurių žmonės patys negalės susiženklinti.
Tai turbūt tokia trumpa schema, kaip yra tikimasi įsisavinti tuos pinigus ir kaip padėti vieni kitiems. O galiausiai gyvūnų gerovė liks pačių gyvūnų reikalas, nes turbūt kalbėti, kad Žemės ūkio ministerijoje yra per mažai etatų… Kalbėkime, kad Aplinkos ministerijoje, kuri atsakinga už laukinių gyvūnų gerovę, net šiandien tik centro pamatai yra padėti. Jis ir taip buksuoja, ten reikia didžiulių investicijų, dar didžiulio susitelkimo ir sprendimų, kurių nėra, kai iki šiol galima matyti keliuose partrenktų gyvūnų, gauti pranešimų apie besikankinančius gyvūnus keliuose ir visur kitur. Tai yra Aplinkos ministerijos kompetencija.
Na, du muštus sudėti į krūvą ir sakyti, kad bus vienas nemuštas, iš tikrųjų yra neteisinga ir nesąžininga. Jeigu, kolegos, galvojate, kad iš funkcijų išsklaidymo ir atsakomybių išsklaidymo bus kažkas gero, žinokite, prisiminkite tą patarlę: „Devynios auklės, o vaikas be galvos.“ Manau, šiuo atveju tikrai reikia įjungti stabdį ir stiprinti Žemės ūkio ministerijos kompetencijas gyvūnų gerovės srityje, o ne skaidytis, būti pasaulyje pirmiesiems ir eiti nežinia kur. Kolegos, tikrai kviečiu nepritarti tokiai nesąmonei.
PIRMININKAS. Už kalba L. Jonauskas.
P. GRAŽULIS (LRF). Linai, sakei, kad kalbėsi gerai.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kolegos, labai simboliška, kad šiais metais, kai minime Gyvūnų gerovės metus, 2022 metais, imame spręsti svarbiausius klausimus dėl gyvūnų gerovės, sakyčiau, iš esmės. Sprendimas perduoti kompetencijas Aplinkos ministerijai yra išdiskutuotas, yra nuoseklus ir logiškas.
Šiuo atveju, matydamas agrarininkų tokį nepasitenkinimą ir diskusijas, noriu labai paprastai paklausti visų. Kolegos, kur jūs buvote anksčiau, kai šiame sektoriuje, gyvūnų gerovės sektoriuje, vyravo didžiausia netvarka, kai faktiškai kiekvienoje savivaldybėje veikė ne po vieną nelegalią gyvūnų daugyklą, kai žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų pasitaikydavo kone kasdien visoje šalies teritorijoje?
Sakyčiau, kad tikrai Aplinkos ministerija turi kompetencijų, turi patirties, turi žinių ir galimybių tvarkyti šią sritį kur kas geriau, negu buvo iki šiol. Todėl siūlau šiam sprendimui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Nagienė – prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prašyčiau iš tikrųjų balsuoti prieš vien todėl, kad neišradinėtume naujai dviračio. Vėl reikės papildomai etatų, o žinome, kad aplinkos apsaugos inspektoriai tegu dirba savo darbą, kas jiems priklauso. Įkūrę vėl naują, na, perdavę atitinkamai kažkurias kompetencijas Aplinkos ministerijai, mes vėl galvosime, kaip iš valstybės biudžeto įkurti naujų etatų. Todėl skaičiuokime savo pinigus. Galų gale jau yra nusistovėjusi praktika, kad tai tikrai tvarkingai gali atlikti Veterinarijos tarnyba, pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Todėl kviečiu balsuoti prieš ir tikrai nepalaikyti šio projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Už – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pirmiausia norėčiau atsakyti į kolegos, kuris čia prieš tai kalbėjo, tam tikras insinuacijas apie norus finansuoti kažką iš aplinkos apsaugos programų. Tik noriu priminti, kad šiais metais valstybės biudžete yra visiškai suplanuotos žemės ūkio asignavimų dalyje kompensavimo sumos. Jos yra naudojamos ir bus naudojamos iki šių metų galo ir pagal įstatymą po šių metų kompensavimo kaip ir neturėtų likti. Taigi net nematyčiau kažkokio pagrindo, kuriuo galėtų Aplinkos ministerija tokias priemones vykdyti. Aišku, prevencines priemones, visokias kitokias tikrai galės vykdyti, bet ne kompensavimo mechanizmus.
Dabar kalbant apie šį konkretų įstatymą, tai turėkime omenyje, kad jis yra dalis platesnės gyvūnų gerovės politikos reformos. Reformos, kurią pradėjome praeitais metais priėmę Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, įvedę ir privalomą ženklinimą, ir kai kuriuos kitus mechanizmus, kurie šiandien labai stipriai padeda spręsti tas problemas, kurios iškyla su nelegaliu dauginimu ir panašiai. Padeda ir tai pačiai Veterinarijos tarnybai kovojant teismuose dėl tų gyvūnų, kurie buvo surasti tokiose nelegaliose daugyklose.
Aš labai prašyčiau nestabdyti šio įstatymo projekto, nes kol jis yra įstrigęs, kol jis yra stabdomas, tai negali ir ministerijos įgyvendinti tų darbų, dėl kurių priekaištus išreiškėte, nei numatyti etatų, nei stiprinti struktūrų, nei kitų dalykų. Tai priimkime ir važiuokime į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Jukna – prieš.
V. JUKNA (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Aš tikrai pritariu tam, kad nereikia griauti esamos ir veikiančios sistemos, ją reikia stiprinti. Todėl kviečiu šiandien kolegas atsakingai balsuoti ir nepalaikyti šio projekto, nes per visą svarstymo laikotarpį neišgirdau nė vienos argumentuotos nuomonės, dėl ko tai reikėtų daryti.
Kitas dalykas, kiek kartų buvo klausiama, kiek tai kainuos biudžetui, taip pat jokių atsakymų nėra. Šiandien klausyti apie tai, kad reikalingos kitos kompetencijos vertinant augintinių gerovę, tai tikrai irgi nėra teisinga. Tai kokios tos kompetencijos turi… Ar ne veterinarijos specialistas gali tai įvertinti? Žinau jų fiziologiją, poreikius ir taip toliau. Iš tiesų neatsitiktinai ir kitose Europos Sąjungos šalyse vis dėlto daugeliu atveju yra prie Žemės ūkio ministerijos, kur yra būtent reikalingos kompetencijos, kur yra žinios, kad būtų tiksliai įvertinti gyvūnų, augintinių poreikiai. Reikėtų stiprinti šį Žemės ūkio ministerijos sektorių. Tikrai pritariu tam. Bet stiprinti Žemės ūkio ministerijoje ir jokiu būdu neišbalansuoti visos veikiančios sistemos ir nesudaryti daug nesusipratimų, kurie atsiras paskirsčius tas funkcijas: dalį funkcijų perkėlus į vieną ministeriją, dalį palikus kitoje, ūkinių gyvūnų.
Gerbiamieji, ta gyvūnų gerovė, tiek ir ūkinių gyvūnų, tiek ir augintinių… Gyvūnų fiziologiniai poreikiai yra tie patys ir juos svarbu žinoti. Todėl kviečiu nepalaikyti šio įstatymo ir balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis kalba S. Gentvilas, pasiryžęs perimti augintinių globą.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Žiūrėkite, mes priimame šią funkciją su visa atsakomybe. Projektas yra teikiamas žemės ūkio ministro ir jau dabar įrašyta aiškinamojo rašto 13 pastraipoje, kad šiuo metu Žemės ūkio ministerija skiria 0,25 etato. Visoje ministerijoje šiuo metu yra tik tiek dėmesio, tai yra viena diena valstybės tarnautojo per savaitę naminių gyvūnų gerovei.
Nuo ko visa tai prasidėjo? Prisiminkime beveik politinį sutarimą prieš Seimo rinkimus dėl naminių gyvūnų veislynų kontrolės. Buvo daug pataisų dėl cirko gyvūnų, buvo pataisų dėl gyvūnų prekybos turguose, ir visas šitas pataisas inicijavo iš esmės Aplinkos apsaugos komiteto nariai. Jeigu iš esmės pažiūrėtume, iš kur kyla iniciatyva ginti gyvūnų teises, tai kyla iš aplinkosaugininkų. Na, pripažinkime sąžiningai, kolegos Virgilijau, Kęstuti, jūs esate tikrai kompetentingi veterinarai, bet Žemės ūkio ministerija kaip politikos formuotoja neišnaudojo istorinių galimybių įrodyti tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek visuomenei, kad sugeba sukontroliuoti. (Balsai salėje) Mes tai prisiimsime su didele atsakomybe, gerbiama Laima Nagiene, tikrai neprašysime papildomo finansavimo, rasime vidinių resursų. Tikrai kviečiu pritarti ir matyti, kad tai yra proveržis, o ne kažkoks žingsnis atgal.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl dabar aptarto įstatymo projekto, kurį teikė žemės ūkio ministras. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 62, prieš – 15, susilaikė 46. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Pranckietis. Na, priėmimo balsavimai po gongo, aš neprisimenu, kad tai būtų kartojama. Prašau. V. Pranckietis gali kalbėti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš neprašysiu kartoti balsavimo, aš tik pasakysiu: Dieve, atleisk mums už tai, kad mes nežinome, ką padarėme. (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, mano balsą prašome įskaityti prieš, neveikė automatika.
PIRMININKAS. Į protokolą įrašome, bet dėl to…
A. SKARDŽIUS (DPF). Ir frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Sprendimas priimtas, perbalsavimo nebus.
11.52 val.
Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1024(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1024(2). Priėmimas. Čia motyvai, kaip suprantu, buvo išsakyti ir dabar nebus tos stadijos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 121, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-894(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-894(3). Balsuojame, ar priimame šį nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 122: už – 100, prieš nėra, susilaikė 22. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1271(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1271(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 103, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-1381(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-1381(2). Svarstymą ir diskusijas perėjome, dabar tik priėmimo balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119: už – visi 119. Įstatymas, tiksliau, Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar 1-10 ir 1-11 klausimai. Kaip mane informavo, buvo sutarta, kad po svarstymo pritariama bendru sutarimu. Balsuoti nebereikia.
11.56 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-727(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar einame prie darbotvarkės 1-12 klausimo – Kelių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-727(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 121, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1164(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau kitas darbotvarkės 1-13 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1164(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 100, prieš nėra, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-14 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(3). Priėmimas.
Balsavo 66: už – 65. Plojimai nereikalingi, nes įstatymo nepriėmėme. (Balsai salėje) Balsuosime per kitus posėdžius.
A. Petrošius. Replika ar dėl vedimo tvarkos?
A. PETROŠIUS (TS--LKDF). Bus replika, kaip ir praėjusį kartą. Aš tikrai norėčiau atkreipti visuomenės dėmesį į kolegas ir dar kartą pakartoti. Iš tikrųjų šis klausimas – vadovų kadencijos ir jų ribojimas – yra pakankamai aštrus klausimas visuomenėje ir šitas kortelių žaidimas… Komitete žaidimas buvo, dabar kortelių žaidimas tik įrodo, kaip yra įtakinga. Aš norėčiau paklausti, ką jūs saugote? Jeigu mes tarnaujame žmonėms, tarnaujame visai visuomenei, tai čia turime personalą, čia turime žmones, kurių sveikata rūpinamės. Dabar susidaro toks įspūdis, kad šitie žmonės tarnauja labai siauram vadovų ratui.
PIRMININKAS. Ir I. Pakarklytė – replika.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū. Žinau, kad šį posėdį stebi daug medikų, daug jaunųjų medikų. Kai jie svarsto apie šiuolaikinę vadybą, apie gerą emocinę kultūrą sveikatos priežiūros įstaigose, jie tikrai, man atrodo, opozicijai turės ką pasakyti. Tiesiog noriu atkreipti visų dėmesį į tai, kas vilkina šias praktikas. Opozicija vieningai nepalaiko, kad mes turėtume daugiau skaidrumo sveikatos apsaugos sektoriuje.
PIRMININKAS. Kolegos, gal daugoka replikų, tuo labiau kad mes čia nieko dar nepriėmėme.
J. Džiugelis pirmas buvo prie mikrofono. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama opozicija ir gerbiami Lietuvos žmonės, kai kitą kartą kurioje nors ligoninėje, neduok Dieve, vėl iš balkono šoks medikas, norėčiau atkreipti dėmesį, kad, deja, prie šių visų procesų šiandien, kaip ir antradienį, prisideda opozicija. Man labai gaila, kad opozicija stabdo šio įstatymo, tiesiogiai koreliuojančio ilgalaikėje perspektyvoje su mobingo problemos sprendimu Lietuvoje, priėmimą. Man labai gaila, kad gerbiamas A. Veryga, jis dabar stovi prie mikrofono ir tuoj pat replikuos, dar praeitoje kadencijoje pats veidmainiškai teikė panašų įstatymo projektą, o šiandien agituoja visomis keturiomis balsuoti prieš. Man labai gaila, kad jaunieji medikai turi verkti savo darbuose dėl jūsų veiksmų, kai jūs faktiškai neleidžiate mums čia dirbti mūsų darbo, dėl ko mes prisiekėme.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi jau viršijame darbotvarkėje nustatytą laiką, aš paskutiniam žodį suteiksiu projekto autoriui A. Verygai. Toliau kitiems, nepykite, net frakcijos seniūnui E. Gentvilui replikuoti nesuteiksiu. (Balsai salėje) Baigiame, nes viršijame laiką. Žodis A. Verygai. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš norėčiau, kolegos, jums suteikti šiek tiek aiškumo. Ir kolegai, prieš tai kalbėjusiam. Medikai iššoka kažkur, vadovas, ką tik pradėjęs dirbti, kadencijos šio klausimo pirmiausia niekaip neišspręstų.
Dėl praėjusios kadencijos mano siūlymų. Kartu buvo teikiamas valdybų modelis, apie jį dabar nėra jokios kalbos. Tai buvo absoliučiai kito konteksto siūlymai.
Trečias pastebėjimas. Aš kolegėms, prieš tai kalbėjusioms, nežinau, penkis kartus ar daugiau sakiau, jūs šiais savo ne laiku įkištais siūlymais sugriausite ir tai, kur buvo galima pajudėti. Ir dabar mes nepriimame ir to, ką Seimas būtų tikrai labai plačiai palaikęs. Būtų atsiradę kadencijos ten, kur jų nebuvo, būtų atsiradę konkursai padalinių vadovams ir panašiai. Jūs šitą projektą ir sugriovėte. Prašome nekaišioti čia jaunųjų gydytojų, jie, aš tikiu, stebi, tai yra jūsų atsakomybė, jūs suknisote šitą projektą.
PIRMININKAS. Kaip sakiau, replikų daugiau nebus. Dar balsuosime, bus progų išsakyti replikas.
Dabar balsuojame toliau. Darbotvarkės 2-1.1 klausimas. (Balsas salėje) Sako, čia buvo apsispręsta. Viskas gerai.
12.04 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-995 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-995. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 17, prieš – 53, susilaikė 22. Projektui nepritarta. Toliau tradicinis apsisprendimas. Balsavimas už reiškia grąžinimą tobulinti, prieš – atmetimą.
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 23, prieš – 64. Projektas atmestas.
Dabar turėjo būti pareiškimai, bet nė vieno pareiškimo nenumatyta, niekas neužsiregistravo, tai jų ir nebus šiandien. O dabar, kol neišsiskirstėte, pasveikinkime plojimais K. Masiulį, kuriam neseniai sukako pusiau apvalus jubiliejus. (Plojimai)
Kol renkasi Vyriausybės nariai, dėl vedimo tvarkos, prašom, per šoninį mikrofoną.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, deja, bet žodis „gerbiamas“ jau nėra toks gerbiamas, nes, tiesą sakant, jūs tyčiojatės ir nesuteikiate žodžio. Eilės tvarka buvau atsistojęs, kaip ir kiti kolegos, tiesiog tiems, kas vėliau priėjo iš jūsų daugumos, buvo suteiktas žodis, kitiems, kas buvo iš opozicijos, buvo suteiktas žodis, nors prieš buvau atsistojęs. Kviečiu tokios praktikos daugiau netaikyti ir suteikti žmonėms, kurie turi Statuto nustatyta tvarka galimybę, pasisakyti. Prašom ateityje į tai labiau atkreipti dėmesį.
Kadangi nebuvo laiku suteiktas žodis, tiesiog noriu atkreipti daugumos dėmesį, kuri bandė šiek tiek moralizuoti, kaip mažuma balsuoja ar nebalsuoja, tiesiog atkreipiu dėmesį, kad jeigu dauguma yra, ji turi daugiau balsų, negu reikia priimti sprendimą. Tiesiog kviečiu susirinkti į posėdį ir priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Aš pastabų nepriimu dėl žodžio suteikimo, nes Statutas suteikia teisę man spręsti, ar suteikti, ar nesuteikti žodžio replikuoti. Taigi aš kartais pasinaudoju ta teise. Jeigu nepatinka ta Statuto norma, siūlykite Statuto pataisą, kad posėdžio pirmininkas privalėtų suteikti žodį replikuoti.
12.06 val.
Vyriausybės valanda
Dabar Vyriausybės valanda. Pirmasis klausimą Vyriausybei užduos E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamoji premjere, gerbiamoji Ingrida, jau kuris laikas Lietuvoje vyksta tam tikra pertvarka, susijusi su bendruoju ugdymu. Yra vykdoma vadinamoji tūkstantmečio mokyklų programa, kuri sukelia tam tikrą įtampą kartais. 73 Seimo nariai kreipėsi į jus su įvairiais pasiūlymais ir įžvalgomis, tikėdamiesi Vyriausybės atsakymo. Gerbiamoji premjere, gal galėtumėte mums 73 pasakyti, kada mes gausime aiškius atsakymus į mūsų kreipimesi išdėstytas pozicijas? Ačiū jums.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai tų kreipimųsi, patikėkite, gaunu ne tiek mažai. 73 Seimo narių yra labai įspūdingas kreipimasis, bet vis dėlto Vyriausybės institucijų atsakymų net ir Seimo nariams yra tam tikri terminai. Kai atsakymas tik bus paruoštas, iš karto, žinoma, jūs jo sulauksite. Jeigu jums labai nesinori laukti, visada galite susirinkti parašus ir pasikviesti mane į tribūną. Tai irgi yra būdas išgirsti atsakymus. Tiesa, nežinau, ar į klausimus, ar į klausimą, nes vienas mano buvęs kolega yra suformavęs tokią praktiką, kad jis į vieną klausimą atsakė, kai jam uždavė kelis klausimus. Būdų atsakyti yra tikrai įvairių. Aš žinau, kad atsakymas yra ruošiamas, kai tik jis bus paruoštas, aš, be abejo, jums atsakysiu raštu.
PIRMININKAS. Premjerė aiškiai pasakė, kad per nustatytus terminus bus atsakymas. (Balsai salėje) Atsakymas yra aiškus. Toliau klausia S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Norėčiau paklausti didžiai gerbiamo sveikatos ministro, bet prieš klausdamas premjerei noriu atsakyti: iš blogų pavyzdžių nesimokykite, į geresnius pavyzdžius žiūrėkite.
Gerbiamas sveikatos ministre, bet tikiuosi, kad ir premjerė atkreips dėmesį į šį klausimą. Lietuvos medicina visuomet buvo garsi unikaliais gydytojais, pasaulinio masto profesoriais, kurie darė unikalias operacijas, gelbėjo žmones. Kas šiuo metu vyksta su akademiku profesoriumi K. Strupu, netelpa į jokius logikos rėmus. Pirmiausia jis tapo teisėsaugos pseudoambicijų auka. Bet, nepaisant to, šiandien yra atimta licencija ir atimta licencija, gal jūs patvirtinsite arba paneigsite, po jūsų sprendimo, kai buvo padarytas spaudimas Akreditavimo tarnybai.
Gal galite iš tikrųjų paaiškinti šios istorijos esmę, kiek dar reikia teisėsaugai savo ambicijas tenkinti ir jūsų rankomis tą žmogų sunaikinti? Kas prisiims atsakomybę už tuos pacientus, kurie šiandien laukia šio unikalaus akademiko operacijų, jeigu jie neišgyvens arba stipriai bus pabloginta jų gyvenimo kokybė?
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Matyt, kažkokia nauja pradžia sveikatos apsaugos sistemoje. Per 30 metų Lietuvoje licencijos buvo tik dalinamos, bet niekada jų kažkodėl niekas neatėmė. (Balsai salėje) Lietuva yra teisinė valstybė, yra įstatymai, yra teismų sprendimai, yra Akreditavimo tarnyba, kuri vertindama pagal teisės aktus tai daro. Jokio spaudimo aš asmeniškai nedariau. Vadovautasi teisės aktais. O žinutė būtų tokia, kad jūs operuokite net patį popiežių, bet jeigu iš Lietuvos žmonių bus imami kyšiai, su licencijomis bus taip pat.
PIRMININKAS. Klausia G. Paluckas, ruošiasi A. Gedvilas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas finansų ministrei, matyt, ir premjerei. Turint galvoje, kad jau yra pakitusios prognozės dėl vidutinės metinės infliacijos ir makroekonominės prognozės, sakykite, ar ruošiatės ir kada ruošiatės spręsti klausimą dėl valstybės remiamų pajamų dydžio indeksavimo? Akivaizdu, kad opozicija to padaryti negali, nei užregistruoti, nei ką, nes tai teikiama su biudžeto projektu. Kada, kiek, kaip? Gal galite ką nors pakomentuoti ir mūsų žinojimą padidinti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pradėsiu, mane Gintarė papildys. Mielas kolega, jūs puikiai žinote, kad Lietuvoje prognozuojančių institucijų yra ne viena. Yra Lietuvos bankas, yra Finansų ministerija. Finansų ministerija savo atnaujintų projekcijų dar nepaskelbė. Gintarė galės pakomentuoti, kada paskelbs. Jūs puikiai žinote, kad biudžeto projektas yra rengiamas vadovaujantis ne kieno nors projekcijomis, bet būtent Finansų ministerijos. Tai Finansų ministerija savo projekcijas atnaujins. Pagal tai bus atnaujintas taip pat ir biudžeto planas.
Manau, kad dėl požiūrio į infliaciją labai didelių skirtumų turbūt nebus, nes net ir Lietuvos banko tie trys scenarijai, kur tikimybės yra nepateiktos, duoda maždaug panašų rezultatą. Manau, į kokį nors labai panašų skaičių ir galėsime orientuotis. Pagal tai bus atnaujintas ir pajamų planas, ir kitų pozicijų, sakykime, biudžeto kažkokie parodymai.
Aš ne kartą esu sakiusi, kad mes balandžio mėnesį ketiname pateikti Seimui tuos teisės aktų projektus, kurie, mūsų supratimu, spręstų tas problemas, kurių kyla dėl infliacijos. Jos lėtėjimo dabar negalime prognozuoti, kadangi dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdu, kad tos prielaidos, kurios buvo tinkamos praėjusių metų pabaigoje, dabar nėra tinkamos. Tikrai sulauksite. Sulauksite taip pat ir valstybės remiamų pajamų indeksavimo.
Gintare, gal galėtumėte?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Finansų ministerija naują, atnaujintą ekonominės raidos scenarijų pristatys kitą savaitę, jis baigiamas rengti. Kaip minėjo premjerė, didelių išsiskyrimų su Lietuvos banku dėl infliacijos prognozių nėra. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos projekcijas, bus teikiamas atnaujintas biudžeto projektas, kuriame bus numatytos ir priemonės, kurios padės amortizuoti infliacijos įtaką gyventojams.
Akivaizdu, kad mūsų ekonominės raidos scenarijų pakeitė ir pakoregavo būtent karas Ukrainoje. Dėl to energijos kainos tarptautinėse rinkose išties susvyravo labai stipriai ir reikia į tai reaguoti ir pasiūlyti papildomų priemonių. Tas ir bus padaryta. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama premjere, turbūt likimas, kad ministro nėra, todėl klausimas vėl jums. Kadangi viešojoje erdvėje prasidėjo diskusija dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo, taip pat privalomai kviečiant ir merginas, dėl to išauga lėšų poreikis nuo 450 mln. net iki 1,5 mlrd., kyla tokie klausimai: ar negalvojate apie tai, kad dėl šio klausimo reikėtų atsiklausti visuomenės? Ar pakvietus jaunas merginas 18–19 metų į kariuomenę būtų efektyviausias lėšų panaudojimas, nes, kaip teisingai pažymėjo ir mūsų šalies Prezidentas, ne šauktinių skaičiumi galima geriausiai atremti agresoriaus veiksmus?
Ir dar vienas klausimas. Gal tą 1 mlrd. eurų skirtumą, kuris matyti iš dar praeitais metais visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijos, kurioje ir numatytas būtent toks lėšų poreikis, reikėtų nukreipti tam tikroms priemonėms įsigyti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Džiaugiuosi, kad jūs susiradote kitą temą. Man atrodo, jūs puikiai žinote, kad Vyriausybė nesiūlo dabar jokio visuotinio šaukimo ir nesiūlo šaukti merginų. Apskritai tai yra labai ilgos diskusijos apie susitarimą dėl gynybos ir saugumo klausimas. Jeigu būtų toks sutarimas ir susitarimas, tokiu atveju tikrai užtruktų ne vienus metus, kol būtų paruošta infrastruktūra, kad būtų galima ženkliai plėsti šauktinių skaičių.
Man atrodo, jūs čia truputį sau įprastai bėgate prieš, tiksliau sakant, statote vagoną prieš garvežį. Jūs leiskite politikams, kurie yra partijų deleguoti, diskutuoti apie partijų susitarimą dėl gynybos iki 2030 metų. Manau, tas susitarimas bus gana išmintingas. Jo nuostatas įgyvendinsime visi kartu, nesvarbu, kokia bus Vyriausybė.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi S. Lengvinienė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, ko gero, gal ir žemės ūkio ministrui bus naujiena, jumis, premjere, aš tikrai tikiu. Sakau, keletą kartų, kiek teko viešai paklausti, tai jūs padėdavote.
Žemės ūkio ministerija rengia pažangos priemonę pagerinti valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracinių statinių būklę. Ten taisyklėse yra keletas punktų. Ministre, aš žinau, kad ten jūsų politinis biuras labai nešvarius ir negražius dalykus daro. Yra 151 punktas nustatytas, tarkime, bus skiriama 13 mln., jeigu surinks 5–7 balus tos melioracijos.
Kaip atsitiko, premjere, jūs pasidomėkite, kad tik Panevėžys, Marijampolė ir Šakiai surenka būtent šiuos punktus ir ką tai reiškia. Iki 2030 metų kiekvienais metais jiems bus skiriama po 13 mln. Kitas 15.2 punktas analogiškai vėlgi pagal kitą programą vėl toms trims savivaldybėms – Panevėžys, Šakiai, Marijampolė vėl išimtinai gauna teisę. Kitoms savivaldybėms lieka tik 1 mln., o tokios mažos savivaldybės kaip Šilalė, Kelmė, Rietavas, Plungė, įsivaizduokite, gauna tik po 15–17 tūkst. Taisyklės yra imperatyviai parengtos trims savivaldybėms. Ir tai nėra šiaip sau, tai yra po 13 mln. kiekvienais metais iki 2030 metų.
Premjere, aš tikrai į jus kreipiuosi, nes tikrai tikiu, yra jūsų patarėjų, kurie pasidomės šia informacija. Ministre, pasižiūrėkite, o ką jūsų politinis biuras, viceministrai ir jūsų vienas patarėjas išdirbinėja jums nežinant. Tai yra baisu, kas per taisyklės yra.
PIRMININKAS. Tai kas, ar ministras, ar premjerė, ar abu kažkiek?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš galiu tik pasakyti, kad pasidomėsiu. Ačiū.
K. NAVICKAS. Aš irgi. Ir atsakysiu raštu.
PIRMININKAS. Ar ministras atsakė, ar… Tik vieną žodį išgirdome kažkaip. Klausia S. Lengvinienė. Ruošiasi D. Kepenis.
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Norėjau paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministrės. Viename Švietimo ir mokslo komitete buvo pristatytas projektas apie regioninių karjeros centrų, kurie teiks profesinio orientavimo paslaugas, kūrimą. Šiuo metu švietimo įstaigos pasirašo sutartis su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Gerbiama ministre, ar tai reiškia, kad šį didžiulį projektą ir koordinuos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, o paslaugas teiks regioninių karjeros centrų specialistai? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Čia yra du projektai. Vienas yra tęstinis jau iš praėjusios struktūrinių fondų projekcijos, dėl kurios ir vyksta sutarčių pasirašymai su LMNŠC, tačiau apskritai karjeros orientavimą koordinuos ne LMNŠC, o koordinuos ESFA.
PIRMININKAS. Tada klausia D. Kepenis. Ruošiasi A. Butkevičius.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti sveikatos ministro, o galbūt ir kolegų. Pasaulinės sveikatos organizacijos priimtoje Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje, kuria iš dalies remiasi ir Seimo nutarimai dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių, yra nurodyta, jog kainos lemia vartojimo sprendimus, todėl skatinti sveikai maitintis ir daugiau fiziškai judėti galima pasitelkiant apmokestinimo, subsidijų svertus. Tokia sveikos mitybos prieinamumo taktika, kai reguliuojamos kainos, yra taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje. Turint omenyje apskritai visur kylančias kainas, prašom pateikti, kokių žingsnių ketinate imtis dėl sveiko maitinimosi ir fizinio aktyvumo prieinamumo skatinimo kainų, mokesčių, lengvatų, galbūt netgi investicijų į infrastruktūrą reguliavimo prasme? Ačiū.
A. DULKYS. Kam klausimas?
D. KEPENIS (LVŽSF). Taigi sakiau – sveikatos ministrui.
A. DULKYS. Atsiprašau. Vyriausybės programoje ir jos visuose darbuose yra ten aiškiai planuose išdėliota, ką ruošiamės daryti dėl visuomenės sveikatos. Yra atitinkami ir žingsniai, ir finansavimas. Kainų reguliavimo šitoje srityje nėra.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš galėčiau papildyti. O kodėl jūs čia iš karto apie mokesčių lengvatas kalbate? Gal jūs pasiūlykite apmokestinti įvairias žalingas maisto medžiagas ir panašius dalykus ir svarstysime?
PIRMININKAS. Kolegos, čia ne diskusijų žanras. Galbūt padiskutuosite komitete ar frakcijoje.
Toliau klausia A. Butkevičius. Ruošiasi E. Sabutis.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas, aišku, finansų ministrei. Aš jau kurį laiką kaip dirbdamas Biudžeto ir finansų komitete vis girdžiu, kad tam tikras priemonių planas dėl infliacijos augimo sustabdymo arba pabrangusių įvairių medžiagų, statybinių, metalo, medienos indeksavimo bus pateiktas priemonių planas. Palaukime, kol Lietuvos bankas makroekonominę apžvalgą padarys. Jau padarė. Dabar jau girdime, kad Finansų ministerija dar turi pristatyti.
Mielieji, aš galiu pasakyti, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių blogiausiai kovoja su augančia infliacija, nes turime didžiausią, neturi jokio priemonių plano dėl žaliavų, pabrangusių medžiagų, kaip bus indeksuojama ir kada bus indeksuojama, kada bus pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymas, kad galėtų statybininkai, kelininkai žinoti, kokia jų laukia ateitis. Jeigu mes taip toliau elgsimės, tai mes tuoj pat po 2 mėnesių turėsime ekonomikos recesiją. Gal gali Finansų ministerija pasakyti, kas yra nuveikta ir kada gal Biudžeto ir finansų komitetui bus tam tikros prognozės su tam tikrais modeliais, skaičiavimais, kas laukia mūsų ateityje statybų sektoriuje, kelininkų sektoriuje, pramonėje ir užtikrinant žmonių ekonominį saugumą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt klausimas pirmiausia čia apie žmones. Jūs klausiate ar apie jų kainų amortizavimą, ar kelininkų ir kitų? Viena norėčiau pasakyti, kad Finansų ministerija… Jeigu klausiate, malonėkite paklausyti atsakymo. Finansų ministerija, kaip visada, pateikusi ekonominės raidos scenarijų, pristato jį Biudžeto ir finansų komitete. Tai ir bus padaryta, ir galėsite užduoti klausimus, į juos bus atsakyta.
Klausimas, ką Vyriausybė padarė dėl augančios infliacijos? Mes sekame, ką daro ir kitos valstybės, tai Lietuvos pritaikytas paketas yra nė kiek ne mažesnis negu kitų valstybių. Tiesiog jie yra skirtingi dėl skirtingų aplinkybių.
Pirma. Vyriausybė pateikė valstybės biudžeto projektą, kuriame numatyta per 1 mlrd. eurų žmonių pajamų didinimui, ir žmonių pajamos turėjo augti sparčiau nei infliacija, jeigu ne karas Ukrainoje.
Taip pat buvo pateiktas pirmas energijos kainų amortizavimo paketas, kuriame numatyta, kad bus atidėtas elektros kainų liberalizavimas, taip pat išdėliotas dujų brangimas per penketą metų, dėl to įmonė „Ignitis“ užsiskolino. Taip pat pakeistas dujų pirkimo modelis įmonėms, kad būtų galima įsigyti palankesnėmis kainomis.
Reaguojant į išaugusias energijos kainas, buvo pateiktas antras amortizavimo paketas, kuriame buvo numatyta pridėtinės vertės mokesčio lengvata, 9 % kompensavimas iš valstybės biudžeto. Seimas tą įstatymą jau priėmė, jis bus taikomas nuo sausio 1 dienos. Taip pat buvo numatyta, kad bus papildomai 35 mln. eurų saulės elektrinėms įsigyti privatiems gyventojams tiek ant stogų, tiek ir nutolusių. Taip pat reaguojant į karą Ukrainoje ir išaugusias energijos kainas ir neapibrėžtumą ilguoju laikotarpiu, dėl ko išauga ir infliacijos prognozės, yra rengiamas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus.
Kadangi kainos buvo itin volatilios energijos rinkose, dabar, matant tam tikras tendencijas, galima priimti sprendimus, kurie bus taikliausi. Kitą savaitę Finansų ministerija pateiks atnaujintą ekonominės raidos scenarijų. Biudžeto ir finansų komitetas jį irgi svarstys. Kartu bus pristatytos Vyriausybės siūlomos priemonės, kurios padės ne sumažinti infliaciją, kas turbūt yra ypač sunku, būnant tokia maža valstybe ir neturint savo valiutos, bet pasiūlys priemones, kurios padės amortizuoti infliacijos įtaką žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Sabutis. Ruošiasi… (Balsai salėje) Gerai, prašom.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo. Šiuo metu noriu patikinti, kad viešųjų pirkimų reguliavimas leidžia galimybę taikyti kainos indeksavimą sutartyje numatytomis sąlygomis. Jeigu tokios sąlygos nėra numatytos, yra įmanoma perrašyti sutartis.
Mums šita problema yra žinoma. Mes kalbamės ir su statybų, ir su pramonės įmonėmis, ir su kitais rinkos dalyviais, sudarėme tokią konsultacinę grupę. Svarbu, man atrodo, turėti omenyje, kad atnešus įstatymo pakeitimus perkančiųjų organizacijų elgsena vis tiek nesikeičia. Dabartinis reguliavimas leidžia indeksuoti kainas. Ir mes, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba, esame pasiruošę konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir verslą, kad tie užsakymai vis dėlto nesustotų ir kad kainas būtų galima indeksuoti.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Sabutis. Ruošiasi A. Skardžius. (Balsai salėje) Nėra, man sako, E. Sabučio. Tuomet klausia A. Skardžius. Ruošiasi T. V. Raskevičius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Praėjusiame Vyriausybės posėdyje vidaus reikalų ministrė man pagrasino, kad nekelčiau panikos, bet, gerbiamoji ministre, Prezidentas ragina ruoštis visuotinei gynybai, ir čia ne juokas. Kai kurios savivaldybės jau sureagavo ir trikampius, žyminčius priedangas karo atveju nuo galimo oro pavojaus ar gradų, ar kitų visų dalykų, jau perkelia ant požeminių gelžbetoninių parkingų.
Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, kaip ruošiantis gynybai galima susikomplektuoti vaistus, būtinus tai galimai situacijai, tiems žmonėms, kurie turi lėtinių ligų, kaip įsigyti antibiotikų? Kodėl neprieinami asmeniškai kiekvienam piliečiui šie vaistai, kurie gali būti reikalingi karo atveju? Ačiū.
A. DULKYS. Drįsčiau teigti, kad visa sistema yra veikianti. Pradėkime pradžioje nuo valstybės rezervo. Valstybės rezervas yra suformuotas. Dalį vaistų… (Balsas salėje) Jūs išklausykite iki galo, gerai? Aš prieisiu ir prie jūsų antibiotikų. Valstybės rezervas yra suformuotas. Dalimi jo, kiek galėjome, pasidalijome su Ukraina, jis yra dabar atkuriamas.
Žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis, visokiais ūmiais ir kitais dalykais, turi galimybę (ne taip seniai yra pakeistos tvarkos), gali 6 mėnesių intervalui iš gydytojo gauti vaistų. Kai konkrečiai dėl antibiotikų, būtent šitų vaistų negalima sukaupti ir net nereikia jų kaupti, nes gydytojas dėl kiekvieno paciento priima atskirą sprendimą, nes antibiotikai yra tokie vaistai, kad jų negalima kaupti, suprantate? (Balsai salėje) Tai aš jums pasakau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, nediskutuokime. Klausia T. V. Raskevičius. Ruošiasi R. Šarknickas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū už suteiktą žodį. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrės. Lietuvoje šiuo metu yra apie 3 tūkst. žmonių, kuriems yra apribota judėjimo laisvė, jie apgyvendinti užsieniečių registracijos centruose, ir du iš šitų centrų turi tiesioginį VRM pavaldumą, tai yra Medininkai ir Kybartai. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kurį pataisėme gruodžio mėnesį, yra numatyta tokia galimybė, kad užsieniečiams, kuriems yra apribota judėjimo laisvė, gali būti sudarytos sąlygos išeiti iš tų centrų ir gauti įvairias paslaugas, pavyzdžiui, socialines, švietimo ir taip toliau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokią tvarką yra pasitvirtinusi, ji tvirtinama ministro įsakymu, ji taikoma Rukloje ir Naujininkuose. VRM tokios tvarkos kol kas neturi Kybartams ir Medininkams. Gal galėtumėte pasakyti, kodėl dar nėra ir kada planuojama ją padaryti? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Taip, mes turime 2 tūkst. 800 žmonių, tai yra neteisėtų migrantų, kurie gyvena Lietuvoje, mūsų apgyvendinimo centruose. Labai aktyviai dirbame, kad tie asmenys būtų išsiųsti. Dabar esame išsiuntę į namus daugiau negu 1 tūkst. asmenų. Tikrai visame Europos Sąjungos kontekste išsiskiriame kaip sėkmingiausia šalis, vykdanti savanorišką grąžinimą. Manau, kad čia yra labai geras dalykas.
Kalbant apie tvarkas, aš pasitikslinsiu, bet manau, kad mes tikrai vadovaujamės visais įstatymais. Žinoma, pirmiausia reikia pasakyti tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už centrus, kuriuose gyvena pažeidžiamos grupės. Žinoma, tai automatiškai yra susiję ir su tam tikromis procedūromis, ir kitais dalykais, o poreikis atsiranda būtent iš pažeidžiamų grupių. Bet atkreipsime dėmesį ir patikslinsiu informaciją.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi K. Mažeika.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Mano klausimas būtų švietimo ministrei dėl Alytaus futbolo akademijos „Dainava“ problemos, dėl formalųjį ugdymą papildančio švietimo…
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Nenumatyta.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …krepšelio Alytuje. Kaip žinote, yra betvarkė ir vaikai negauna iš savivaldybės valstybės skiriamų lėšų. Savivaldybė prieš keletą mėnesių ėmė ir panaikino tvarką, o tuos pinigus, kurie skirti kitoms organizacijoms, dabar papildomai gauna įstaigos, pavaldžios savivaldybei.
Sakykite, ar tokie dalykai, kad negautų tų pinigų, ar neatsiras prielaida ir kitoms savivaldybėms taip elgtis, nes vis dėlto ta idėja buvo remti ir tas organizacijas, kurios vykdo formalųjį ugdymą, būtent šiuo metu sportą. Ir būtent „Dainavos“ klubą vienija, tą akademiją vienija ne tik vaikai, bet ir tėvai, sirgaliai, kurių skaičius yra kone 2 tūkst. žmonių. Jie ne kartą buvo siuntę raštus, aš taip pat siunčiau, jūs įvardinote, kad ši problema jums yra žinoma, tik tiek.
Ar galėtumėte dar detaliau paaiškinti, ar tokie dalykai nebus ir kitose savivaldybėse taip daromi? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai negalėčiau dabar dar detaliau paaiškinti. Galėsime dar kartą pasikalbėti individualiai. To, ką pasakiau, tikrai daugiau pasakyti negaliu. Nežinau, tikrai negaliu atsakyti, patikslinsiu.
PIRMININKAS. Turėjo klausti K. Mažeika, jo nėra. Žodis suteikiamas toliau įrašytam tos pačios frakcijos atstovui T. Tomilinui.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, klausimas ministrei M. Navickienei. Tokiais sunkiais laikais labai pravartu demonstruoti vienybę. Kiek žinau, rudenį yra pasibaigusios derybos tarp profsąjungų ir darbdavių dėl naujo Darbo kodekso pakeitimo. Norėtųsi sužinoti, kada tie pakeitimai ateis į Seimą. Pastaruoju metu atsirado daug nusiskundimų dėl Darbo kodekso taikymo, ypač noriu atkreipti dėmesį į Vilniaus viešojo transporto problematiką. Mes matome piktnaudžiavimą iš privačių ir viešų vežėjų, atsiranda nusiskundimų iš darbuotojų, kad iš tikrųjų Darbo kodeksas taikomas nekorektiškai, didelė dalis algų išmokama nemokant mokesčių – taikant vadinamąją kilnojamojo darbo normą, nors ją, kaip suprantu, yra sutarta, kad yra metas naikinti. Streikuoti žmonės dėl nepaprastosios padėties negali, tai čia norėtųsi veiksmų. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Taip, matome tas problemas ir jas sprendžiame. Džiaugiuosi, kad Trišalėje taryboje buvo rastas sutarimas, tikrai artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje. Balandžio mėnesį, tikiuosi, jis pasieks Seimą. Jūsų minimi apribojimai dėl kilnojamojo darbo nuo 2023 metų birželio mėnesio jau neturėtų būti taikomi tokia apimtimi.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Mazuronis. Jo nėra, tai…
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiama ministre, dabar socialinių paslaugų paketas ukrainiečiams jau yra priimtas. Norėčiau paklausti, kada artimiausiu metu lėšos pasieks savivaldybes? Viena klausimo dalis.
Kita. Ar negalvojate, kad reikėtų privatiems asmenims ieškoti galimybių kompensuoti komunalinių paslaugų teikimą? Pasakysiu pavyzdį. Vakar buvau Paluknio aerodrome, kur gyvena 20 šeimų. Vieni yra įsidarbinę, bet yra motinų su kūdikiais ir vyresnio amžiaus žmonių, jie tikrai negalės uždirbti ir sumokėti už komunalines paslaugas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Patikslinkite, ar jūs kalbate apie kompensacijas Lietuvos gyventojams, ar ukrainiečiams?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ukrainiečiams.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Trumpai. Dėl savivaldybes pasieksiančių pinigų. Kaip jūs žinote ir suprantate, socialiniam paketui bus naudojamos piniginės socialinės paramos lėšos. Pagal įstatymą yra nustatyta taip: kol piniginės socialinės paramos lėšų pakanka, yra naudojamos tos lėšos, kai jų nepakanka, jos yra grąžinamos iš valstybės biudžeto. Viskas tokiu principu ir bus. Svarbiausia, kad parama pasiektų žmones kuo greičiau. Tikrai labai dėkoju visoms savivaldybėms, kurios individualiai įjungia kompensacijų mechanizmus, nelaukia, kol įsigalios valstybės siūlomas paketas ir bus suteiktas statusas. Tikrai yra bendradarbiaujama.
Dabar dėl kompensacijų. Kaip žinote, Ukrainos žmonėms taip pat bus galima gauti šildymo kompensacijas ir kompensacijas už vandenį, kai bus suteiktas statusas. O dabar šiuo laikotarpiu, kol nėra įjungta parama, turime kitų paramos mechanizmų žmonėms, priimantiems Ukrainos karo pabėgėlius į savo namus. Tas kompensacijų mechanizmas, tikiuosi, ne tik padės padengti dalį kaštų, bet ir paskatins daugiau žmonių registruoti savo turtą ir pasiūlyti jį iš Ukrainos bėgantiems karo pabėgėliams.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Vinkus. Ruošiasi A. Nekrošius.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, norėčiau atkreipti tamstos dėmesį…
PIRMININKAS. Paminėkite, į kurį ministrą kreipiatės.
A. VINKUS (LVŽSF). Į sveikatos apsaugos. Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, noriu atkreipti dėmesį. Mano nuomone, štai kas labai klaidina visuomenę. Paprastai viešai per televiziją, radiją ir kitus informacijos šaltinius skelbiami keletas šią pandemiją apibūdinančių rodiklių. Vienas iš tokių rodiklių yra po atliktų PGR tyrimų nustatytų teigiamų atvejų skaičius. Jis dažniausiai skelbiamas pasakant, kiek nustatyta užsikrėtimo atvejų, bet nepasakant, kiek buvo atlikta tyrimų. Kadangi tokių tyrimų savaitgaliais atliekame du, tris, keturis kartus mažiau, žmonės, išgirdę užsikrėtimų šeštadienį ir sekmadienį skaičių, nepagrįstai džiaugiasi. Aišku, kad pandemija baigiasi, viskas, nesilaiko tos tvarkos ir toliau vėl atsiranda židinių. O iš tikrųjų toks užsikrėtimų sumažėjimas išeina dėl to (pakartoju), kad per šeštadienį ir sekmadienį, šventinę dieną buvo atlikta daug mažiau PGR tyrimų. Todėl skelbiant užsikrėtimų skaičių kartu reikėtų skelbti ir atliktų tyrimų skaičių ar bent jau užsikrėtimų nuo atliktų tyrimų procentą.
A. DULKYS. Labai ačiū. Šiaip viskas yra skelbiama, ir tai, ką jūs sakote. Pateiksiu tokį pavyzdį iš mūsų jau dabar bendros srities. Kai vasarą ravimi daržai, tai ir poliklinikose mažiau žmonių lankosi, bet mes dėl to nemanome, kad tų ligų sumažėjo ar padaugėjo. Savaitgalį tikrai mažiau žmonių kreipiasi, mažiau atliekama testų, tai tie skaičiai, be abejo, ir sumažėja. Bet man atrodo, kad tiek Statistikos departamentas, tiek kitos institucijos, tiek analitikai, ekspertai, kurie komentuoja juos arba palydi, man atrodo, visą laiką atkreipia dėmesį, kad, žiūrėkite, neatsipalaiduokime, čia yra tik savaitgalis, gal neįtraukti visi duomenys. Man atrodo, kad galima išgirsti ir tą paaiškinimą. Bet priimu…
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi L. Nagienė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš turėčiau kreiptis į krašto apsaugos ministrą, bet kadangi jo nėra, gal premjerė galėtų atsakyti. Mano klausimas būtų apie visuotinį šaukimą. Krašto apsaugos ministerija atliko galimybių studiją, kurioje rašoma, kad visuotinį šaukimą būtų galima įgyvendinti maždaug po aštuonerių metų. Tai mano toks klausimas būtų – gal atsiradus tokiai grėsmei šalimais būtų galimybė anksčiau įgyvendinti?
Dar vienas pasiūlymas. Ką galvotumėte apie tai, gal švietimo ministrė galėtų atsakyti? Galbūt būtų galima sutrumpinti studijas universitetuose nuo ketverių metų iki trejų, kaip yra Europos šalyse, taip kompensuojant prarastą laiką? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Galbūt ir galima. Aš manau, kad studijos autoriai veikia turbūt išeidami iš tam tikrų tarpinių pozicijų, pavyzdžiui, dėl galimo finansavimo augimo ar tempo, kuriuo yra kuriama infrastruktūra. Žinote, Vyriausybė dabar yra pasiryžusi pateikti Seimui atskirą įstatymą dėl Rūdninkų poligono, jis leistų sutaupyti faktiškai dvejus metus to poligono įrengimui, lyginant su įprastomis procedūromis. Tai viskas, matyt, yra lėšų ir sprendimų priėmimo tempo klausimas, tiesiog tai nėra dalykas, kuris galėtų būti įgyvendintas rytoj ar poryt, nes vis tiek infrastruktūrą reikia kurti ir yra tam tikras objektyvus laikas, kiek tai užtrunka. Tik klausimas, kokią mes sau ambiciją užduodame ir kiek tą laiką galime realiai sutrumpinti. Sakyčiau, kad čia yra vienas iš tų klausimų, dėl kurių, kaip ir minėjau atsakydama kolegai, kai partijos diskutuos dėl naujo susitarimo dėl gynybos, galėtų ir susitarti. Jeigu matys bendrą sutarimą, kad tai yra prioritetas ir svarbu įgyvendinti kaip įmanoma greičiau, tuomet, aš manau, visiškai realu ir įgyvendinti tai greičiau, tiesiog tam reikės skirti lėšų, vietų ir sukurti infrastruktūrą.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėl trejų metų studijų. Taip, trejų metų studijų galimybę mes jau kuris laikas nagrinėjame ir šiandien iš esmės tai galima daryti. Yra labai svarbu, kiek kreditų turi būti išklausyta. Tikrai tai galima daryti. Jau šiandien kai kurios studijų programos yra trejų metų ir trejų su puse, ne ketverių.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Nagienė. Ruošiasi V. Ąžuolas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama švietimo ministre, turiu klausimą. Vykdant tinklo optimizavimą dažnai dabar supriešinamos valstybinės švietimo įstaigos ir nevalstybinės švietimo įstaigos. Jūs kalbėdama ir viceministras pasisakydamas visą laiką akcentavote, dėl ko yra išskirtinės sąlygos optimizuojant tinklą nevalstybinėms įstaigoms – dėl to, kad jos dirba pagal įvairias šiuolaikinio ugdymo filosofijas, didaktines praktikas – Valdorfo, Montesori, demokratinio ugdymo ir kitas. Nejaugi mūsų valstybinės ugdymo įstaigos irgi negali taip dirbti ir turėti atskiras programas, jeigu galėtume sulyginti lygiai tas pačias sąlygas, kaip ir nevalstybiniam sektoriui? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gal ir galėtų dirbti, kai kurios ir dirba, bet čia, matyt, reikia įvertinti, kiek valstybė, kokią sąskaitą gali mokėti už bendrąjį ugdymą. Visi suprantame, ką reiškia ugdyti vienoje klasėje tris ar keturis mokinius ir kokia tokio bendrojo ugdymo kaina. Valstybė nustato tam tikras kainų ribas kaip ir kitose srityse, šiandien jos yra tokios. Tikrai nežinau, kas būtų, jeigu sudarytume tokią galimybę, kad galėtų rastis mokyklos, kurių klasėse mokosi po keturis ar tris vaikus, visoje Lietuvoje. Įsivaizduokite, kokią mes situaciją turėtume tiek finansinę, tiek netgi ir kokybės prasme. Mes turime nustatę taisykles, ir kitos valstybės tai daro, mes lygiai tą patį darome, tai yra normalu.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi L. Girskienė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų švietimo ministrei klausimas, bet norėčiau patikslinti, kad aiškius atsakymus gautų bendruomenės.
Ankstesnio valstiečių priimto klasių finansavimo nutarime buvo sudarytos vienodos sąlygos, ar klasė yra privačioje mokykloje, ar klasė yra savivaldybės mokykloje. Vienodai klasės buvo finansuojamos nediskriminuojant ir neišskiriant. Tada savivaldybės turėjo teisę prisidėti prie klasių finansavimo. Jos turėjo tokią teisę.
Po pernai metų Vyriausybės nutarimo gruodžio mėnesį jūs pradėjote diskriminuoti: tokiai pat klasei, esančiai savivaldybės mokykloje, nebeduosite finansavimo, jeigu, pavyzdys, nepilna, o tokiai pat klasei, esančiai privačioje mokykloje, duosite. Savivaldybei uždraudėte prisidėti prie klasės finansavimo. Leidžiate prisidėti tik prie vienos klasės, bet jeigu, pavyzdys, yra dvi klasės, neleidžiate prisidėti. Tai netgi pažeidžiate savivaldos teises.
Kada šiuos diskriminacinius punktus planuojate panaikinti, nes nei viceministras Mažeikiuose nesugebėjo atsakyti. Antradienį jūsų bandžiau klausti – taip pat neatsakėte. Gal galite viešai pateikti visą lentelę, kaip anksčiau buvo finansuojamos klasės ir kaip po jūsų pakeitimų bus finansuojama. Turbūt visiems būtų aišku.
PIRMININKAS. Į mikrofoną.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). O kaip jūs panaikintumėte šiandien tokią situaciją, kai mokytojas turi galimybę dirbti tik 0,25 etato? Tai nėra diskriminacinė nuostata? Čia yra tiesioginė sąsaja, ką aš jums noriu paaiškinti. Jeigu šiandien mes turime klasių, kuriose yra mažiau negu aštuoni mokiniai, yra labai mažos mokyklos, mes negalime sudaryti nei kokybiškų ugdymo sąlygų, nes mes finansuojame pastatą ir 50 % finansuojame administraciją, nei galime sudaryti normalius atlyginimus mokytojams. Privačiose mokyklose tėvai moka. Aš jums atsakau, jūs nekilnokite rankų. Tėvai moka papildomai už vaikų mokslą.
Kitas dalykas. Lietuvoje per praėjusius dešimtmečius įvyko įvairių pokyčių. Jeigu jūs pasigilintumėte, matytumėte, kad anksčiau buvo krepšelis, teikiamas mokinio krepšelis. Tam tikra ugdymo suma sekė mokinį. Vėliau buvo, beje, valstiečių pakeitimas, jog yra finansuojama klasė. Kiekvienas mokinys Lietuvoje turi teisę gauti valstybės finansavimą ugdymui. Jis tą finansavimą ugdymui turi teisę nusinešti bet kur. Privačiose mokyklose tėvai moka visą papildomą sumą, ar būtų trys, ar keturi vaikai, ar būtų vienokia metodika, ar kitokia.
Valstybė yra nustačiusi tam tikras taisykles, pagal kurias finansuoja mokyklas ir kokybišką ugdymą. Todėl čia jokios diskriminacijos tikrai nėra. Aš siūlyčiau pasirūpinti mokytojų atlyginimais ir diskriminacija šioje srityje.
PIRMININKAS. Kolegos, visi, kas norėjo paklausti, paklausė. (Balsas salėje) Taip, atsiprašau, paskutinė, būčiau praleidęs. L. Girskienė yra paskutinė klausiančioji.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Nedidelio ūgio, nepastebėjote. Aš noriu užduoti klausimą vidaus reikalų ministrei. Iš tiesų noriu pasiteirauti, kaip sekasi statyti tvorą, nes terminas yra šių metų rugsėjo mėnuo?
Kitas klausimas. Buvome įsigiję už didelę sumą daugybę namelių pabėgėliams apgyvendinti. Kur yra tie nameliai, kas juose gyvena ir kaip planuojate spręsti ukrainiečių apgyvendinimo vietų trūkumą?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimą. Du klausimus, tiesą pasakius. Dėl fizinio barjero statybų. Tikrai procesas vyksta. Šiuo metu yra nutiesta apie 300 kilometrų koncertinos ir daugiau negu 150 kilometrų segmentinės tvoros. Taip pat kartu diegiama ir stebėjimo sistema. Noriu dar kartą pažymėti: ko nebuvo padaryta per 30 metų, bus padaryta, kaip ir suplanuota, per metus, tai yra iki rudens.
Apie namelius. Nameliuose šiuo metu, kaip jūs žinote, gyvena neteisėti migrantai. Mes tikrai neplanuojame karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinti šiuose nameliuose. Už apgyvendinimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Aš žinau, kad tokių planų tikrai nėra. Mūsų tikslas yra, kadangi tie asmenys yra pripažinti neteisėtais migrantais ir yra negavę pabėgėlio ar kitokio statuso, juos išsiųsti. Kaip jau vienam kolegai šiandien sakiau, esame išsiuntę savanoriškai daugiau negu 1 tūkst. asmenų. Šiuo metu, artimiausiu metu, planuoja vėl atvykti Irako konsulai. Tas procesas nuolat vyksta. Kaip pažymėjau, esame pirmaujanti šalis pagal savanoriškai grąžinamus asmenis. Taip ir dirbsime toliau. O kai nebeliks asmenų, tiesiog nebereikės namelių ir tikrai mes jų nelaikysime, nes taupome valstybės pinigus.
PIRMININKAS. Dabar tikrai gerbiamoji Ligita buvo paskutinė klausiančioji. Dėkoju Seimo nariams už lakoniškus klausimus, ministrams už trumpus, dalykiškus atsakymus ir čia yra tas džiugus momentas, kai visi pageidaujantieji galėjo paklausti. Nesiregistruosime, nes rezultatas nebus labai įspūdingas. Tiesiog skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.