|
Argumentai: siekiant išvengti teisinio neaiškumo dėl to, kokią bendrą dalį
gyventojų pajamų mokesčio (procentais) gyventojai galės pervesti įvairiems
paramos gavėjams, šiuo pasiūlymu siekiama aiškiai sureguliuoti maksimalias
sumas, kurias gyventojai galės skirti paramos gavėjams nuo mokamo gyventojų
pajamų mokesčio. Taip keičiamame įstatyme bus įtvirtinti saugikliai, kurie
neleis sumuoti skirtingiems paramos gavėjams pervedamų sumų ir tokiu būdu
paskirstyti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį nei siekiama numatyti įstatyme.
Pasiūlymas:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. IX-1007 34 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018
m.
d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta
tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų
reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta
pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, iki 1 procentoą
pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o
jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos
neteikia, – iki 1 procentoą mokestį išskaičiuojančio
asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka
įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų
reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta
pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų
susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti
paramą.
Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama
pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą
pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šia dalį pervedama pajamų mokesčio suma
negali viršyti 1 procento.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šis įstatymas
taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių
laikotarpių pajamas.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti
reikalingus teisės aktus.“
|