Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 264
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas. Pradedame rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai.
Kol pradėsime svarstyti pirmąjį klausimą – darbotvarkės tvirtinimą, noriu paskelbti keletą pranešimų. Prašyčiau šiek tiek susikaupti, nes, kaip žinote, savaitgalį netekome istorikės, 2008–2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo narės, liberalės, principingos politikės, kovojusios už žmogaus teises, – D. Kuodytės. D. Kuodytė viena iš pirmųjų ėmė moksliškai tyrinėti Lietuvos partizaninį judėjimą. Buvo viena iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įkūrėjų ir ilgametė jo vadovė. Ji buvo daugelio istorinę vertę turinčių leidinių, knygų, dokumentinių rinkinių, straipsnių autorė, bendraautorė, redaktorė ir leidėja. Pastaruoju metu dirbo Varėnos rajono mero patarėja, kuravo švietimo, kultūros ir socialines sritis.
Kviečiu pagerbti buvusios parlamentarės D. Kuodytės atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Pagal Referendumo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, TAR sistemoje paskelbus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą įregistruoti iniciatyvinę grupę referendumui paskelbti, Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių iniciatyvą. Taigi, kai 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsniu, 12 straipsnio… atsižvelgdama į 16 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, reiškiamą iniciatyvą privalomam referendumui paskelbti, ją jie patvirtino atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, įregistravo 16 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomam referendumui dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbti. Taigi vykdome Referendumo įstatymo prievolę.
Dar vienas pareiškimas. Jį teikia Lietuvos Respublikos Seimo Mišri Seimo narių grupė. Tai yra pareiškimas dėl darbo opozicijoje. Perskaitau pareiškimo tekstą. „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 26 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad Mišri Seimo narių grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 7 Seimo nariai, turi visas šiame statute nustatytas frakcijos teises, bei 41 straipsnio 1 dalimi, suteikiančia teisę Seimo frakcijai pasiskelbti opozicine, – Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. Informuojame, kad nuo 2023 m. balandžio 25 d. Mišri Seimo narių grupė skelbiasi opozicine. Sieksime dialogo su kitomis Seimo frakcijomis bei konstruktyviai oponuosime valdančiajai daugumai, gerbdami demokratijos, skaidrumo ir viešumo principus, remsime ir teiksime teisės aktų projektus, užtikrinančius nuoseklią Lietuvos regionų raidą, socialinę bei ekonominę valstybės piliečių gerovę.“ Štai toks pareiškimas.
Ir po tokių pranešimų dabar vienas džiugus momentas. Skelbiame, kad mūsų kolega T. Tomilinas balandžio 22 dieną šventė gražų jubiliejų – 40 metų. Visi nuoširdžiai sveikiname. (Plojimai)
10.05 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. balandžio 25 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar pradėsime svarstyti darbotvarkės projektą. Matau, kad L. Girskienė tuo klausimu nori pasisakyti.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas. Frakcijos vardu prašom išbraukti iš darbotvarkės 2-12.2(3) klausimą, kol nebus apsispręsta dėl 2-12.1 klausimo.
PIRMININKAS. 2-12 tai yra tas klausimas, kuris ateina ir iš Seniūnų sueigos, dėl kurio balsai atitinkamai pasidalino. Ten buvo kolegės A. Širinskienės dar kitas siūlymas – įrašyti Administracinių nusižengimų kodekso projektą, kurį nagrinėjo Etikos ir procedūrų komisija ir pasiūlė Seimui apsispręsti, ar nereikia grįžti į svarstymo stadiją. Seniūnų sueigoje aš gal ir nesugebėjau tinkamai paaiškinti situacijos, kodėl Administracinių nusižengimų kodekso negalima įrašyti šiandien į darbotvarkę, nepriklausomai nuo to, kaip balsuotų Seimas dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Jeigu Seimas balsuotų, kad pritaria Etikos ir procedūrų komisijos išvadai ir turi būti grįžtama į svarstymo stadiją dėl šio projekto, tai turėtų būti grįžtama į svarstymo stadiją komitete, nes mes negalime balsuoti Seime svarstymo stadijoje už ankstesnę komiteto išvadą, kuri buvo parengta svarstymo stadijai, buvusiai be ekspertinių išvadų. Tai dėl to jokiu būdu šio projekto negalime įrašyti į darbotvarkę.
O dėl Baudžiamojo kodekso išbraukimo, žinoma, gali būti sprendžiama. Čia jau yra Seimo apsisprendimo reikalas, ar šiandien mes jį paliekame, ar nepaliekame. Komitetas į Baudžiamojo kodekso projekto svarstymo stadiją buvo grąžintas prievartiniu būdu, kadangi Seimas apsisprendė, jog turi grįžti. Žodžiu, tas projektas gali būti darbotvarkėje, bet gali būti Seimo valia, kad jis gali būti ir išbrauktas.
Prašau. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Pirmininke, jeigu jūs jau sakote, kad reikia grįžti į svarstymo komitete stadiją, tai Etikos ir procedūrų komisija dėl Baudžiamojo kodekso antrojo varianto yra pasisakiusi, kad yra įvykęs pažeidimas. Vadinasi, dėl antrojo varianto turi būti grįžtama, jeigu Seimas apsispręs. Tai aš atsiprašau, tada visiškai nesuprantu logikos, kodėl šiandien darbotvarkėje turėtų būti Baudžiamojo kodekso trečiasis variantas, kuris, negana to, buvo, vėl dar kartą Seimui padarius klaidą, parengtas komitete. Nepamirškite, kad jis komitetui buvo grąžintas pagal Statuto 153 straipsnį, kuris sako, kad grąžindamas komitetui iš naujo rengti Seimas turi priimti protokolinį nutarimą ir pateikti gaires, kaip reikia komitetui parengti. Jūs paskaitykite tą Statuto 153 straipsnį. Tokių gairių nebuvo, bet, na, matyt, čia ateityje tas klausimas bus keliamas. Bet bet kuriuo atveju, aš manau, jis turėtų būti išbrauktas, nes nėra jokio pagrindo tą projektą turėti.
PIRMININKAS. Aš dar kartą paaiškinu, kad dėl Baudžiamojo kodekso pataisų projekto komitetas sugrįžo į svarstymo stadiją ir įvykdė Etikos ir procedūrų komisijos reikalavimą apsvarstyti ekspertines išvadas. Na, dėl susiklosčiusių aplinkybių komitetas veikė taip, lyg dėl šito projekto Seimas būtų pritaręs Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. Jeigu mes šiandien balsuosime, pritardami Etikos ir procedūrų komisijos išvadai dėl Baudžiamojo kodekso, gausime tą patį išvados variantą, nes jis ekspertines išvadas apsvarstė. Dėl to jis gali būti, bet yra frakcijos siūlymas išbraukti, tai dėl to balsuosime, nes išbraukti jį taip pat galime. Čia mūsų valia. Daugiau pasiūlymų nematau. Balsuosime dėl opozicinės Mišrios grupės frakcijos pasiūlymo išbraukti… (Balsai salėje) Taip, gerai, patiksliname, kad valstiečiai siūlė, bet Seniūnų sueigoje siūlė ir A. Širinskienė. Čia, matyt, yra du siūlytojai. Balsuosime, ar išbraukti iš darbotvarkės 2-12.2 klausimą – Baudžiamojo kodekso 259 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1767(3).
Už balsavo 57, prieš – 35, susilaikė 21. Vieno balso persvara projektas yra išbraukiamas.
Dabar ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę, nes daugiau pastabų nebuvo? Patvirtiname bendru sutarimu.
10.12 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 1, 2, 4, 10, 11, 14, 15, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2383(2) (priėmimas)
Pradedame svarstyti darbotvarkės 1-2 klausimą. Pirmiausia pagrindinis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2383(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną… Bet, kaip mane informavo Sekretoriatas, pastabų, pasiūlymų dėl projekto nėra, tai iš esmės komiteto atstovas ir neturėtų ką pasakyti. Sutariame, kad dėl atskirų straipsnių nebalsuojame ir apsispręsime dėl viso projekto. Pritariame, kad nebalsuojame dėl atskirų straipsnių ir spręsime dėl viso projekto.
Prieš tai išklausysime motyvus. L. Kasčiūnas – už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų esame svarbaus apsisprendimo finalinėje stadijoje. Tik dar kartą priminsiu, kad Lukašenkos pradėtą nelegalios migracijos instrumentalizavimo procesą mums pavyko pirmiausia sustabdyti pradėjus įgyvendinti apgręžimo politiką. Ši politika pasiteisino. Lukašenkai iš rankų iškrito koziriai, sumažėjo nelegalios migracijos srautai. Iš tikrųjų kalbama apie tai, statistika liudija, kad apie 20 tūkst. nelegalių migrantų buvo apgręžta. Kiek jų būtų patekę į Lietuvą, jeigu mes būtume nevykdę apgręžimo politikos, turbūt gali pasakyti tiktai geri prognozuotojai, bet tą skaičių reikėtų dauginti bent jau kelis kartus.
Diskutuojant su projekto oponentais, akivaizdus yra vienas dalykas – nėra jokios alternatyvos. Alternatyvos nesiūlo nei mūsų kolegos parlamentarai, turintys kitokią nuomonę, nei nevyriausybininkai. Taip, jie siūlo alternatyvą, bet ji yra labai paprasta – Lietuva be sienų. Tokia vizija ir tokia alternatyva būtų rojus tam pačiam Lukašenkai ir jo sėbrams, nelegaliu žmonių gabenimu užsiimantiems žmonėms ir, be abejo, visiems tiems, kuriems norisi silpninti Lietuvos saugumą. Todėl siūlau drąsiai stoti į Lietuvos valstybės pusę, į Lietuvos saugumo pusę, į Lietuvos žmonių pusę ir padaryti tai, ką turime padaryti – įtvirtinti (dabar jau taip vadinsis) atstūmimo politiką, ji yra su tam tikromis išimtimis, su tam tikrais apribojimais. Vadinu tai kompromisiniu variantu, bet neišvengiamu šiandieniniame geopolitiniame kontekste. Labai tikiuosi visų susitelkimo ir kuo daugiau balsų už šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasisakys T. Tomilinas – prieš.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, L. Kasčiūnas pasakė daug netiesos. Nėra šitoje salėje žmonių, kurie pasisako už Lietuvą be sienų, tačiau mes daugybę kartų čia, šioje salėje, įrodėme, kad L. Kasčiūnas klydo, ir balsavome prieš jo pasiūlymus.
Vienintelis dalykas, ko siekia dalis opozicijos ir dalis valdančiųjų, yra humanizuoti tas procedūras, kurios vyksta prie sienos. Šiandien akivaizdu, kad klaidų, kai dirbama su žmonėmis ekstremaliomis sąlygomis, neišvengta. Mes matėme vaikus, išmetamus į mišką žiemą, ir mes matėme daugybę sprendimų teismų, kurie pripažino, kad vienas ar kitas žmogus turi teisę į prieglobstį Lietuvoje.
Gerbiami kolegos, mes esame tarptautinės bendruomenės nariai, mes privalome laikytis visų tarptautinių konvencijų. Taip, iš Irako, iš Sirijos, iš Jemeno, iš Kubos, iš Kamerūno, iš kitur kartais atvyksta ir pabėgėlių, kurie gauna statusą. Beje, prašau pažiūrėti į balkoną, pamojuokite šitiems jauniems žmonėms. Jie irgi galėjo žūti pernai miške, bet gavo prieglobstį Lietuvos valstybėje. Ar ten matote ragus, ar matote iltis? Ne, ten yra žmonės, paprasti žmonės, kurie gavo valstybės apsaugą, nepaisant visko, ką dabar kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jūsų valdančiosios koalicijos atstovas praeitą savaitę pasakė, kas vyksta prie sienos. Realiai ten nevyksta jokios individualizuotos procedūros – tiesiog pagal odos spalvą atstumiami žmonės. Šitas klaidas reikia taisyti, todėl šis įstatymas yra netinkamas. Dėl tinkamo įstatymo galima tartis ir buvo teikiami siūlymai, bet jūs to nenorėjote. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už pasisakys A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, mūsų visų bendromis pastangomis vaizdas, kuris buvo prie Baltarusijos ir Rusijos sienos 2021 ir 2023 metais, neatpažįstamai pasikeitė. Šiandien turime vieną moderniausių sienos apsaugos sistemų visoje Europos Sąjungoje. Turime fizinį barjerą, antidroninę įrangą, NATO standartus atitinkančią ginkluotę ir turime beveik viską, ko reikia, kad būtų operatyviai reaguota į sienos pažeidimus. Trūksta tik vieno komponento – teisinės sienos, kurią iškilus didelei hibridinei grėsmei būtų galima aktyvuoti tą pačią akimirką.
Kai sprendėme dėl fizinio barjero būtinybės, visi kolegos, nepriklausomai, ar pozicija, ar opozicija, pritarė, kad alternatyvos nėra, nes gyvename šalia nenuspėjamos kaimynystės ir tikrai yra tikėtinos naujos grėsmės, režimo planuojami nauji dalykai. Šiuo metu turime informacijos apie tai, kad nuolatos vyksta derybos dėl naujų skrydžių iš Irano ir Irako. Praeitą savaitę įvyko skrydis iš Irano, Teherano, į Minską. Nežinia, kada vėl gali atsinaujinti reguliarūs skrydžiai.
Taigi, grėsmės išlieka tikrai realios. Todėl privalome turėti ne tik fizinę, bet ir teisinę sieną. Tai būtų mūsų aiškus atsakas, kad Europos Sąjungos išorės siena neteisėtai migracijai yra uždaryta. Atsakas bus dar stipresnis, jeigu mes priimsime Valstybės sienos apsaugos įstatymą, kuriame po ilgų derybų tikrai atsirado balansas tarp mūsų nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių aspektų, aiškiai apibrėžtas bendradarbiavimas su nevyriausybinio sektoriaus pasieniečiais. Taip pat siūlau palaikyti šitą sprendimą, nes šiame geopolitiniame kontekste mes neturime kitų alternatyvų. Mes privalome gintis ir tam mums reikalingi įrankiai. Estai ir suomiai jau turi priėmę savo parlamentuose tokį teisinį reglamentavimą.
PIRMININKAS. Laikas!
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Latviai rengia. Ir mes galime tą turėti ir netapti silpnąja grandimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). 2021 metų vasarą pradėtas taikyti apgręžimas buvo vidaus reikalų ministrės politinis sprendimas ir tiesioginė jos politinė atsakomybė. Šiandien ministrė nori, kad tą atsakomybę vietoj jos prisiimtų Seimas. Apgręžimo praktikos įteisinimo įstatymo aš, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, nepalaikysiu.
Visų pirma apgręžimas bet kokia savo forma ir bet kokiam teisiniam režimui, ar tai būtų ekstremalioji situacija, ar nepaprastoji padėtis, yra nesuderinamas su tarptautine teise. Visų antra, individualus vertinimas, apgręžiant žmones mūsų pasienyje, nevyko, nevyksta ir nevyks. Apgręžimo išimtis yra taikoma išimtinai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, o visi kiti, dažniausiai tai yra tamsesnės veido odos spalvos žmonės, yra išspiriami lauk. Ir vienintelis būdas šiandien kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną yra turėti arba laikinąsias EŽTT apsaugos priemones, arba nušalusias galūnes, po to jas reikia amputuoti.
Tačiau, kolegos, aš norėčiau, kad balsuodami šiandien mes susimąstytume dar apie vieną dalyką: teisinė valstybė yra grindžiama teisingo proceso principu. Kiekvienas žmogus, nesvarbu, ar jis į mūsų valstybę atvyko teisėtai, neteisėtai, ar ant skraidančio kilimo, turi teisę stoti prieš valstybės institucijas, jeigu yra reikalas – prieš teismą, ir apsiginti. Teisingas procesas reikalauja, kad visi teisiniai klausimai būtų sprendžiami pagal aiškias taisykles ir principus, o su kiekvienu žmogumi būtų elgiamasi sąžiningai. O apgręždami žmones prie sienos mes visų pirmiausia kapituliuojame kaip teisinė valstybė, nes nesuteikiame progos žmogui paprasčiausiai gintis. Ir man dėl to šiandien yra labai labai liūdna.
PIRMININKAS. Už kalbės V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien išgirdau net iš dviejų kolegų pasisakymus apie odos spalvą. Ir tai yra tikrai protu nesuvokiami pasisakymai. Kuo čia dėta odos spalva ir mūsų, Lietuvos, Europos Sąjungos, saugumas, mūsų, Lietuvos piliečių, apsauga nuo teroristinių režimų, nuo diktatoriškų režimų siekio paveikti mūsų gyvenimą, paveikti mūsų šeimų gyvenimą ir padaryti jį kiek įmanoma nestabilesnį ir nesaugesnį? Ar tai reiškia, kad mes neturime nuo to apsiginti?
Manau, kad turime teisę apsiginti. Lietuva yra tikrai valstybė be sienų demokratinėms valstybėms ir toms valstybėms, kurios pasisako už laisvą gyvenimą, už demokratinę santvarką, tačiau ne toms, kurios manipuliuoja kitais žmonėmis, naudoja juos kaip šovinius, kaip įrankius. Lietuva turėtų tuos šovinius neva čia priimti, globoti ir rūpintis jais. Tam yra atskiri punktai, kur gali ateiti prieglobsčio ieškantys asmenys ir parašyti tokį prašymą, tačiau jie eina karpyti mūsų sienos, pastatytos už mokesčių mokėtojų pinigus, lipa per tvoras, stumiami per tvoras. Aš manau, kad šis įstatymas yra laiku ir vietoje, todėl kviečiu besąlygiškai palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Pirmiausia noriu sureaguoti į opozicijos pasiūlymus. Vien dėl šio įstatymo buvo mažiausiai šeši pasiūlymai. Taip pat ir dėl ankstesnio įstatymo, kur buvo įtvirtintas neteisėtas įkalinimas. Taip pat buvo siūloma, jūs paskaitykite žmogaus teisių organizacijų, Seimo kontrolieriaus, Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro biuro pasiūlymus. Tai yra aš tiek pasiūlymų, tiesą sakant, retai kur esu matęs dėl kurio nors įstatymo.
Bet tie pasiūlymai susiję su tuo, kas nepatinka ir ministrei, ir Laurynui, tai yra su siekiu apsaugoti žmogaus teisių sistemą. Šiandien ministrė, vėl kalbėdama apie teisinę sieną, net nesupranta, kokią sieną ji stato. Gal kada nors supras. Iš tikrųjų ji stato sieną, kuri yra tarp Lietuvos ir tarptautinės žmogaus teisių sistemos. Deja, kai mes nubalsuosime, jeigu nubalsuosime už šį projektą, Lietuva atsidurs kitoje sienos pusėje, negu yra tarptautinė žmogaus teisių sistema. Tokią sieną A. Bilotaitė siūlo pastatyti, atriboti po kelių dešimčių nepriklausomybės metų, nubraukti visas mūsų visuomenės pastangas kurti ir integruotis į tarptautinę žmogaus teisių sistemą. Čia yra didžiausia žala. Ponui V. Semeškai galiu pasakyti, kad didžiausias nestabilumas yra tada, kai viršenybę paima teisinis nihilizmas, kai nelieka taisyklių, kai taisyklės griaunamos. Tuos vaikus, moteris, bėgančius nuo karo, nuo persekiojimo, pavadinti šoviniais, tai yra mažų mažiausiai ciniška.
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš siūlau nestatyti sienos nuo tarptautinių žmogaus teisių sistemos ir nepalaikyti šio projekto. Mes esame pakankamai stiprūs, mūsų demokratija stipri, kad galėtume atlaikyti šį migracijos iššūkį, laikydamiesi teisės viršenybės.
PIRMININKAS. R. Baškienė kalbės už.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Aš, kaip demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, iš tiesų išsakau pagarbą visų tautų žmonėms ir jų teisėms. Tačiau mes negalime neįvertinti šitos situacijos, kurioje esame, negalime neįvertinti tų grėsmių ir to pavojaus, kuris neseniai mūsų buvo jaučiamas, ir savo valstybės sienos gynyba yra kiekvieno mūsų taip pat ir garbės reikalas. Tad tenka priminti visiems apie veikiančius priėmimo punktus, apie teisinius dalykus, kurie egzistuoja, ir labai tvarkingai padėti tiems žmonėms, kurie prašosi pagalbos. Bet bent koks stūmimas, invazija ar politiniais interesais siekis mūsų valstybės sieną pažeisti iš tikrųjų yra neteisėti dalykai. Todėl aš balsuosiu už šį įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis kalbės prieš.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš gal ir nekalbėčiau prieš, jeigu ne praeitą savaitę ir užpraeitą savaitę gerbiama vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė nebūtų pažadėjusi pateikti suderintą tekstą su Europos Sąjungos institucijomis. Praėjusią savaitę, kai buvo svarstymo stadija, aš vėl pasisakiau prieš ir sakiau, kad ministerija ir ministerijos pozicija, buvo viešai pasakyta, pabrėšiu, viešai buvo pasakyta, kad bus suderinta ar bus pateikta informacija, kaip vertina tokį įstatymo projektą Europos Sąjungos institucijos, bet to mes taip ir nesulaukėme. Keista. Gal iš tiesų ir nėra ką rodyti. O antras variantas, gal tas atsakymas yra neigiamas ir apie tai, ką šiandien žmonės kalba užsirašę prieš, apie tai, ko gero, ir kalba.
Kitas įdomus iš tiesų dalykas yra tas, kad visiškai nereikšmingas dalykas yra perkeliamas į įstatymą. Tai yra vykdymas perkeliamas į įstatymą, kai pačiai ministrei užtektų savo įsakymo, jeigu jau norėtų, galėtų Vyriausybės nutarimu tą padaryti ir suteikti tuos įgaliojimus. Bet, deja, visa politinė atsakomybė bus užkrauta ant visų Seimo narių ir kolektyviškai mes visi atsakysime.
Trečias įdomus dalykas, tai yra teisinis dalykas, tai galimos baudos, ko Lietuva gali sulaukti. Kažkodėl ministerija, nė viena institucija, kuri atsakinga už to įstatymo įgyvendinimą, nekalba, o kas bus, jeigu bus pritaikytos Lietuvai sankcijos ir kas bus įpareigotas grąžinti. Įdomu yra tai, kad S. Gentvilas, kalbėdamas „Žinių radijui“ kalbėjo, kad jeigu mes nepadidinsime akcizų, tai Europos Sąjungoje nuo 2025 metų Lietuvai gresia pusės milijardo bauda. Bet kad grės už šį įstatymo projektą mums bauda, apie tai nė vienas ministras nekalba. Todėl tikrai kviečiu balsuoti prieš ir Seimo nariai neturėtų prisiimti atsakomybės už vienos ministrės darbą. Čia iš tikrųjų keista, kad įstatymo lygmeniu mes tokius dalykus bandome daryti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tiesiog pamiršau užakcentuoti. Gerbiami kolegos, mes dažnai priimame sprendimus…
PIRMININKAS. Kolega, ne dėl motyvų nekalbama per centrinį mikrofoną. Labai atsiprašau. Laikykimės tvarkos.
10.29 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2384(2) (priėmimas)
Dabar lydimieji projektai. Pirmasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavo juo įstatymo pataisų projektas, čia du straipsniai. Dėl jų jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių, pritariame jiems bendru sutarimu. Dėl viso projekto niekas neužsirašė, balsuosime per numatytą intervalą. Šį paketą apsvarstėme.
10.29 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2420(2)ES (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-3 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2420(2). Priėmimas. Vėl jokių pastabų ir pasiūlymų negauta.
Yra keturi straipsniai. Niekas nereikalauja dėl atskirų straipsnių balsuoti. Pritariame jiems bendru sutarimu. Dėl motyvų pažiūrėsime, ar kas nors pageidauja. Nėra užsirašiusių.
10.30 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2421(2) (priėmimas)
Lydimasis – Finansų įstaigų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2421(2). Taip pat nėra jokių pastabų ir pasiūlymų. Vienas straipsnis. Pritariame jam bendru sutarimu ir balsuosime dėl viso projekto per numatytą intervalą.
10.30 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 3, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2422(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Mokėjimų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2422(2). Taip pat priėmimas. Keturi straipsniai. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Pritariame jiems bendru sutarimu. Dėl viso projekto balsuosime per numatytą intervalą.
10.31 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 1, 2, 5, 58, 59, 63 straipsnių ir 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2392(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2392(2)ES. Taip pat priėmimas. Yra devyni straipsniai. Nėra jokių pastabų nei pasiūlymų, niekas nereikalauja dėl atskirų straipsnių balsuoti. Pritariame jiems bendru sutarimu. Balsuosime per numatytą intervalą.
10.31 val.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2377(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2377(2), taip pat priėmimas. Vienas straipsnis. Nėra jokių pastabų nei pasiūlymų. Pritariame jam bendru sutarimu ir balsuosime per numatytą balsavimo intervalą. Dėl motyvų niekas nebuvo užsirašęs.
10.32 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 2, 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442(2)ES. Priėmimo stadija. Gerbiamas V. Kanopa atstovauja komitetui.
Dėl 1 ir 2 straipsnių nėra jokių pastabų ir pasiūlymų. Pritariame jiems bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komiteto atstovas pakomentuos ją ir komiteto sprendimą.
V. KANOPA (LSDPF). Buvo pateikta teisininkų pastabėlė, kuriai komitetas, 6 balsavus už, pritarė. Balsavo vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkui. Pritariame 3 straipsniui su komiteto integruota Teisės departamento pastaba. Taigi pritarėme visiems straipsniams. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuosime per numatytą intervalą.
10.33 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2237(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2237(2). Priėmimo stadija. Vėl kviečiu į tribūną pranešėją J. Gudauską. Nematome. Gerbiamas V. Kanopa vėl talkins.
1 straipsnis. Čia buvo Teisės departamento pastaba.
V. KANOPA (LSDPF). Komiteto nuomonė buvo pritarti. Už – 7, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Bendru sutarimu pritariame 1 straipsniui su integruota Teisės departamento pastaba. Taip pat bendru sutarimu pritariame 2 straipsniui.
Dėl viso projekto už pageidauja kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai tikrai šaunus pasiūlymas, kurio teikėjas buvo kolega J. Gudauskas. Iš tikrųjų daug reformos klausimų išspręsta, tarkime, visi žemės ūkio paskirties sklypai naudojami pagal paskirtį. Turbūt džiaugiamės, kad ir tie tarp žemės sklypų įsiterpę sklypai yra sąžiningai atiduodami tiems, kurie dirba žemę, o ne kažkam, kurie galbūt spekuliuoja žeme. Taip pat likęs dar vienas variantas, kai ne tarp sklypų, o tarp valstybinės žemės arba valstybės objektų įsiterpę sklypai, neturintys atskirų privažiavimų. Iš tikrųjų tikrai geras reformos žingsnis, jis dar labiau turbūt pagal paskirtį privers žeme naudotis ir turbūt investuoti į ją, nes bus tam tikras užtikrinimas – kai žmogus, vis dėlto įsigijęs žemės ūkio paskirties žemę, ją kaip nuosavą prižiūri ir tvarko, rezultatai visada išeina geresni. Pritariu tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Taip pat dar du Seimo nariai nori agituoti už, nors čia niekas neagituoja prieš. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Taip, iš tiesų aš daug nekalbėsiu ir neakcentuosiu to, ką kolega E. Pupinis ką tik pasakė. Tai yra atskirų žmonių problemos, bet jų išsprendimas padėtų kartu išspręsti ir tikslingesnį, nuoseklesnį, geresnį žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, ir jos apsaugą, ir bendrą veikimą. Mes padėtume žmonėms. Jeigu šitas įstatymas yra skirtas padėti išspręsti problemas, tikrai reikia už jį balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir K. Mažeika – taip pat už.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Taip, komitete daug diskutavome su Nacionalinės žemės tarnybos specialistais, ūkininkų asociacijomis. Viena, tai yra tai, ką kalbėjo kolegos – padėti išspręsti jau dabar esančias problemas, bet kitas dalykas – tai būtų įrankis išvengti ateities problemų, nes jau dabar matome atvejų ir girdime pavyzdžius, kai iš tiesų valstybinės žemės sklypelį, kurio atsisako vienas ūkininkas dėl įvairių priežasčių, nesvarbu, ir, užuot būtų išnuomota tam žmogui, kuris dirba šalia, tame pačiame plote tą žemę, tiesiog atsiranda gudresnių, kurie išsinuomoja tą sklypą ir taip iš tiesų kenkia tam ūkininkui, tam kitam žemės savininkui, kurio plote yra tas įsiterpęs sklypelis.
Atsiranda daugybė ir teisinių ginčų, ir reikalavimų suteikti privažiavimą. Tai iš tiesų turbūt kelia sumaištį, kurios paprasčiausiai priėmus šį įstatymą būtų galima išvengti. Iš tiesų kviečiu kolegas palaikyti ir padėti tašką būtent tokių problemų atsiradimui ateityje. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasisakymai baigti. Balsuosime per numatytą intervalą.
10.37 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297(2) (priėmimas)
Tada pradedame kito Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2297(2) svarstymą. Priėmimas. Pranešėjo nekviečiu, nes jokių pasiūlymų ir pastabų negauta. Du straipsniai. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų prieš nori kalbėti R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, aš ne tiek prieš, bet noriu pabrėžti, kad vis dėlto mokslo ir studijų, ir kitos institucijos, viešosios įstaigos 30 metų miegojo ir neatliko reikiamų veiksmų, kad suformuotų jų veiklai būtinus sklypus ir taip teisėtai disponuotų ta žeme. Dabar, kai dar vis tęsiasi žemės grąžinimas, ypač jis nėra baigtas miestuose, įstaigos, tokios kaip Baltojoje Vokėje esanti Sėklininkystės ir agrarinė institucija, nusprendžia, kad jiems reikia suformuoti sklypus. Aš iš tikrųjų manau, kad pirmiausia reikėtų atsiskaityti su piliečiais, jiems grąžinti.
Antras momentas: kadangi jau įstatymas šiandien bus priimtas, kad tos institucijos realiai įvertintų joms būtiną žemės poreikį. Sakykim, žemės ūkio veiklos mokslinei institucijai būti Vilniaus mieste, mano vertinimu, tikrai yra didelė prabanga, kai mes turime Kaune Žemės ūkio akademiją, taip pat ūkininkų, kurie nori priimti selekcininkus ir sėklininkystės mokslininkus į savo ūkius, tad ne visai racionalus tas disponavimas žeme. Bet kadangi yra bendras toks pritarimas ir tokia valstybės pozicija, vis dėlto linkėčiau, kad tos institucijos įvertintų realų disponuojamos žemės poreikį, o visa kita atitektų piliečiams, kurie laukia žemės grąžinimo natūra miestuose. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Pupinis – už projektą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aišku, gaila, kad tos pilnos restitucijos taip ir nepavyko padaryti. Tai turbūt neįmanoma, nes istorinis laikmetis padarė savo: kai kur kūrėsi įstaigos, institucijos, kai kur objektai išaugo. Nepaisant to, čia dar ir tas dabar siūlomas įstatymas tam tikroms valstybinėms institucijoms, įstaigoms, kontroliuojamoms valstybės, suteikti žemės sklypus. Na, jos yra būtinos, nes priešingu atveju tas institucijas reikėtų perkelti. Savaime suprantama, atsiradus arba grąžinus į privačias rankas tam tikras teritorijas, naudojamas arba mokslo tikslais, arba kokiai nors eksperimentinei plėtrai ir taip toliau, jos gali būti perparduotos kitais tikslais. Šiuo atveju yra vienintelė problema, kad galbūt ir būtų galima grąžinti, bet iš tikrųjų rinkoje valstybei atpirkti sklypus, esančius arti institucijų, būtų labai sudėtinga. Manyčiau, vis dėlto yra priimta ir kitų teisės aktų, būtų galima dabar vėlgi pasinaudoti nuosavybės atkūrimo įstatymais, dabar patobulintais, ir žemės sklypus gauti kai kuriose kitose teritorijose, ne pirmos kategorijos, bet tam tikrais miškais. Sprendimai yra priimami. Šiuo atveju tie piliečiai, kurie dabar susidurtų su ta situacija dėl šio įstatymo, nebūtų kokie nors vieninteliai, yra tikrai daug žmonių. Bet šiuo atveju mes vis dėlto turėtume žiūrėti valstybės interesų. Aš pritariu šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Taigi motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl projektų per numatytą balsavimo intervalą.
10.41 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400(2) (priėmimas)
Dabar apsispręsime dėl kito projekto – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2400(2). Priėmimas. Kviesčiau į tribūną… (Balsas salėje) Komiteto atstovas vis tiek būtų reikalingas, bet pirmiausia suteiksiu žodį pagrindinei pasiūlymų teikėjai I. Pakarklytei. Jos pasiūlymams, kaip matau, komitetas nepritarė. Ar reikalausite dėl jų balsuoti? Nuo to…
I. PAKARKLYTĖ (LF). Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu buvo rastas toks kompromisinis susitarimas, kad Aplinkos ministerija kartu su Savivaldybių asociacija suderins tas visas pataisas plačiau ir šios sesijos metu sugrįš prie to klausimo. Mes aiškiai atsakysime ir suderinsime pasikeitusį Vietos savivaldos įstatymą su Gyvūnų gerovės įstatymu: kas kur atsakingas, kada meras, kada administracija, kada savivaldybės taryba. Ministerijos pažadas yra, tikiuosi, bus įgyvendintas. O dabar dėl motyvų…
PIRMININKAS. Jūs atsiimate visus pasiūlymus?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip, atsiimu.
PIRMININKAS. Tuomet mes galime nebekviesti komiteto atstovės į tribūną, nes daugiau pasiūlymų negauta. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Keturi straipsniai. Dėl jų apsisprendžiame pritardami bendru sutarimu.
Dėl motyvų. Yra pasisakančių už. Pirmasis – R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitete svarstėme šį projektą, buvo plačios diskusijos. Turime visi suvokti, kad taip pat turime užtikrinti gyvūnų teisę į tinkamą gyvenimą. Gyvūnų gerovės įstatymas pasaulyje mena bemaž 50 metų. Įvairios konvencijos užtikrina, įpareigoja tai daryti. Kelerių metų statistika rodo, kad didžioji dalis globojamų gyvūnų yra paukščiai. Beveik 60 % laukinių gyvūnų, kuriems reikia pagalbos, yra užmigdomi. Šiuo metu nėra gebančių suteikti geras, kvalifikuotas, kokybiškas ir greitas paslaugas paimtiems įvairių grupių laukiniams gyvūnams, tai ropliams, paukščiams, žinduoliams. Iš gamtos paimtų beveik 60 % ir daugiau laukinių gyvūnų dėl įvairių priežasčių yra užmigdomi. Stinga infrastruktūros, specialistų ir, žinoma, finansavimo. Sudėtingesniais gyvūnų globos klausimais tenka kreiptis pagalbos ir į užsienio specialistus. Pagal įvairią statistiką, bemaž 2013 ir 2018 metais 48,4 % paimtų gyvūnų buvo nugaišinti. Taigi tikrai Gyvūnų globos centro įsteigimas ir jo būsimoji veikla su profesionalių specialistų, veterinarų suteikiamomis paslaugomis bus derama centro veikla. Tikrai, kolegos, prašau palaikyti ir balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Pakarklytė taip pat pasisako už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Akivaizdu, kad pastaraisiais metais stipriai auga dėmesys gyvūnų gerovei, tiek laukinių, tiek naminių, tiek gyvūnų augintinių, ūkinių gyvūnų. Ryškiausiai tai matoma gyvūnų augintinių srityje. Atėjo ir laukinių gyvūnų eilė dėl šio projekto. Tai svarbu ir tikrai džiaugiuosi, kad bus stiprinama laukinių gyvūnų, iš gamtos paimtų gyvūnų ar konfiskuotų gyvūnų, laikina priežiūra. Tikiuosi, kad šis projektas yra tik pradžia, nes laukinių gyvūnų srityje, rūšių išsaugojimo srityje mes turime dar labai daug ką nuveikti, nėra aiškios strategijos, yra nepakankamas saugomų teritorijų tinklas, nėra numatytų migracijos koridorių gyvūnams. Taigi tų temų, kurios susijusios su laukinės gyvūnijos išsaugojimo sritimi, yra labai daug. Šio centro įsteigimas yra vienas iš tokių žingsnių.
Kitas momentas, kurį norisi paminėti, tai yra kad centrui būtų užtikrinami finansai ir toliau, kad nebūtų, kad įsteigiama įstaiga lieka su nepakankamu finansavimu, nepakankamu specialistų skaičiumi. Šį projektą palaikysiu, bet tai yra tik vienas iš tų pirmų žingsnių. Tikrai raginčiau juo neapsiriboti, o toliau turėti sisteminį ir strateginį požiūrį į laukinės gyvūnijos išsaugojimą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Atsirado prieš – V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kiek aš suprantu, vėl reikės lėšų laukinių gyvūnų gerovei visur. Užmirštama žmonių gerovė, vadinasi, atimsime iš pensininkų, ilginsime pensinį amžių, nedidinsime pensijų, nes lėšos bus nukreipiamos visai kita linkme. Aš manau, kad yra subalansuotas žmogaus ir gyvūno santykis, tą ir turime palikti, o kai pinigų neturime, neišsigalvoti, kad dar reikia perskirstyti iš biudžeto. Čia galbūt kas nors suinteresuotas, vėl kuriamos visokios organizacijos, tai pavadinant lėšų, pinigų įsisavinimu, nors iš tiesų tai yra lėšų, kaip čia pasakyti, atėmimas. Netikslingas atėmimas, kurį galbūt daugeliu atvejų galima sulyginti su nusikalstama veika. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar tikrai jau visi pasisakė. Dėl projektų balsuosime netrukus.
10.48 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2184(2) (priėmimas)
Ir dabar Kelių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2184(2). Priėmimo stadija.
Aš gal pats trumpai pasakysiu komiteto apsisprendimą dėl Teisės departamento pastabos. Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai dėl 2 straipsnio ir atitinkamai pakoregavo. Dėl 1 straipsnio pastabų nebuvo. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui su integruota Teisės departamento pastaba taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso projekto pageidauja kalbėti kol kas trys Seimo nariai, visi už. Pats projekto autorius G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų šiuo įstatymu bus leista urbanizuoti teritorijas, dėl užstatymo ar kitų priežasčių nustatant siauresnes kelių ar jų ruožų kelio juostas. Dėl to bus sudarytos sąlygos ir galimybės galų gale užregistruoti tuos kelius registre, ko dešimtmečiais dėl natūralių priežasčių, o daugiausia dėl užstatymo, nepavyko padaryti. Tai jau leis šiuos kelius projektuoti, įrengti įvairias priemones ar įrenginius, tai yra bus sudarytos galimybės efektyviau juos valdyti. Tiesiog kviečiu palaikyti. Dėkoju ir Ekonomikos komitetui už idėjos palaikymą ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip pat L. Nagienė – už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Keliai, tikriausiai, pirmininke, yra svarbiausi. Šiandien jei mes esame susitikime su bendruomenėmis ir panašiai, tai dažniausiai mes kalbame apie kelius. Iš tikrųjų Lietuvoje gal ne tiek daug yra kelių, kurie neatitinka reikalavimų. Tikrai labai gera išimties atveju padaryta įstatymo pataisa, todėl tikrai kviečiu palaikyti, kad kuo mažiau būtų diskusijų, kad žmonės nekentėtų būtent dėl to, kad jie nėra prižiūrimi, tie keliai neįregistruoti, teisiškai nesutvarkyti. Tikrai palaikykime šį projektą. Labai teisinga buvo Teisės departamento pastaba, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų parengta kuo greičiau, iki birželio 30 dienos. Tikrai palaikome šį įstatymą ir, manau, visi supranta, kad kelias ir gatvė yra labai svarbūs.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasiekėme balsavimo intervalo laiką, tai galime dabar iš karto ir balsuoti, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 115, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar sugrįšime į darbotvarkės pradžią, prie jau aptartų projektų, ir balsuosime paeiliui dėl jų priėmimo. Turbūt neprieštarausite, kad balsuosime greituoju būdu? Visi susikaupę. Ne iš karto, po vieną, deja.
10.52 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 1, 2, 4, 10, 11, 14, 15, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2383(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisų projekto Nr. XIVP-2383(2) priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 86, prieš – 8, susilaikė 20. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2384(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2384(2). Priėmimas. (Balsai salėje: „Per greitai!“) Niekas neprieštaravo, kad greituoju būdu balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 104, prieš nėra, susilaikė 11. Viskas gerai čia vyksta. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2420(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2420(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 124, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2421(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Finansų įstaigų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2421(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 124, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 3, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2422(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis paketo projektas – Mokėjimų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2422(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 127, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 1, 2, 5, 58, 59, 63 straipsnių ir 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2392(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2392(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 118, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2377(2) (priėmimo tęsinys)
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2377(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 125, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 2, 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442(2)ES (priėmimo tęsinys)
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 90, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2237(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2237(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 123, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297(2) (priėmimo tęsinys)
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 87, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400(2) (priėmimo tęsinys)
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 120, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2404(2) (priėmimas)
Dabar pradėsime nagrinėti projektus, kurių nebuvome aptarę. Darbotvarkės 1-11.1 ir 1-11.2 klausimai.
Pirmiausia Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2404(2). Priėmimas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Vienas straipsnis. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Dėl jo apsisprendžiame bendru sutarimu ir balsuojame, ar priimame įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2405(2) (priėmimas)
Lydimasis – Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2405(2). Vienas straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl viso projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 119, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3)ES (priėmimas)
Dabar jau ne taip skubiai balsuosime. Tai yra Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių ir pavadinimo pakeitimo ir taip toliau įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3). Priėmimo stadija. Čia jau reikalinga komiteto atstovė tribūnoje. Kviečiu I. Haase.
1 straipsnis. Dėl jo yra A. Petrošiaus pasiūlymas. Jeigu autorius jo neatsisako, tada suteikiame galimybę pasisakyti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Šio teisės akto projekto 141 straipsnyje yra apibrėžiama, kas yra laikoma šeimos nariais pagal Baudžiamąjį kodeksą nusikalstamose veikose. Mano nuomone, ta apibrėžtis yra nepakankama. Šeimos nariais yra laikomi nusikalstamą veiką padariusio asmens tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai, seserys ir jų sutuoktiniai bei partneriai. Manyčiau, kad tokia pat grandinė turėtų būti iš abiejų pusių abiejų sutuoktinių atžvilgiu, kad būtų išvengta tokių situacijų, kai, sakykime, antroji santuoka, kartu gyvena pilnametis vaikas ir prieš jį smurtaujant ar padarius kitą nusikalstamą veiką būtų netaikoma griežtesnė atsakomybė, nors pagal Baudžiamąjį kodeksą savo esme ta atsakomybė turėtų būti taikoma.
Teisės ir teisėtvarkos komitete argumentacija nukrypo į partnerystės institutą. Žinoma, kad partnerystės institutas Lietuvoje šiandien negalioja, tai pagal analogiją geriausiu atveju sugyventiniams ši nuostata galėtų būti taikoma. Šiandien tikrai kalbame tik apie sutuoktinius iš esmės ir apie tas situacijas, kurias apibrėžiame. Tai tikrai yra kvalifikuojamoji norma. Tuomet, kai nusikalstama veika yra padaroma prieš šeimos narį ar artimą giminaitį, įprastai yra taikoma griežtesnė atsakomybė. Baudžiamajame kodekse taip pat yra nuostatų, kai už nepranešimą ta atsakomybė gali būti netaikoma lygiai taip pat, kaip ir šeimos nariams. Šiuo atveju ta šeimos narių grandinė turėtų būti iš abiejų sutuoktinių pusės taikoma iki tos pačios linijos.
PIRMININKAS. Patikrinsime, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys pasiūlymą. Taip, yra net 70 Seimo narių.
Dabar išklausome komiteto išvadą dėl šio pasiūlymo.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė nurodytą A. Petrošiaus pasiūlymą ir pasiūlymui vienbalsiai buvo nepritarta: 7 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pagrindiniai motyvai yra, kad šiam įstatymui suderinti vyko keturi klausymų posėdžiai. Būtent tų posėdžių metu, dalyvaujant kompetentingų institucijų atstovams, ir Teisingumo ministerijos, teismų, Generalinės prokuratūros, teisėsaugos institucijų, mokslo įstaigų, akademinės bendruomenės, ši sąvoka ir buvo papildyta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pasiūlymu, kad šios sąvokos, pabrėžiu, turėtų galioti visam kodeksui, o ne tik vienam skirsniui, apie kurį kalba ir pats pranešėjas.
Dar norėčiau pabrėžti, kad pasiūlymas yra praplėstas tais subjektais, kurie visiškai negyvena su galimai daromos nusikalstamos veikos asmeniu. Taigi jau taikant praktikoje susidarytų labai negraži, negera ir neteisinga situacija. Todėl komitetas nepritarė ir prašau taip pat kolegų nepritarti nurodytam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Projekto autoriui, deja, dėl motyvų kalbėti neleidžiama. Daugiau Seimo narių, užsirašiusių dėl motyvų, nėra. Iš karto balsuosime dėl pasiūlymo.
Balsavo 106: už – 59, prieš – 12, susilaikė 35. Pasiūlymui yra pritarta.
Dabar klausiu pranešėjos, ar tai yra pasiūlymas, kuris ką nors iš esmės keičia projekte ir ar jūs naudojatės teise imti pertrauką, grąžinti į komitetą, ar galime tęsti?
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, aš pasinaudosiu ta teise grąžinti į komitetą ir svarstyti komitete dar kartą šitą pasiūlymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tuoj pasitikslinsime dar dėl Statuto. (Balsai salėje) Tik sutarsime, ar pagal 1 dalį, ar pagal 3 dalį jūs imate pertrauką. 3 dalis sako, kad jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principų… tai šiuo atveju to nėra, nes…
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal…
PIRMININKAS. Tuomet pagal 1 dalį. (Balsai salėje) Prašom, ministrė dėl vedimo tvarkos.
E. DOBROWOLSKA (LF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitas pasiūlymas yra išimtinai dėl vieno straipsnio, jis niekaip nekeičia esmės. Jis nėra susijęs su kitais straipsniais, tikrai mes galime eiti į priėmimo stadiją, tai yra išimtinai dėl vieno straipsnio, nėra horizontalus ir keičiantis. Tai gal TTK pirmininkė galėtų…
PIRMININKAS. Jūs apeliuojate į pranešėją, kad ji atsisakytų tos galimybės ir kad dirbtume toliau. Dar leisime pasisakyti R. Tamašunienei.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Man atrodo, pranešėja yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė ir nereikia į ją apeliuoti. Kolegė ponia Irena tikrai priėmė teisingą sprendimą: pritarus tam pasiūlymui reikėtų grįžti į komitetą, nes komitetas tam pasiūlymui nebuvo pritaręs. Aš labai kviesčiau kolegas įvertinti, kad labai teisingai pranešėja pasielgė. Tas įstatymo projektas su priimta pataisa turėtų grįžti į komitetą.
PIRMININKAS. Kolegos, iš tikrųjų čia tas grįžimas į komitetą yra neilgas. 1 dalyje yra pasakyta, kad ne ilgiau kaip iki artimiausio Seimo posėdžio dienos, tai čia būtų grįžimas į komitetą rytoj ir ketvirtadienį projekto priėmimas būtų tęsiamas, jeigu pasinaudotume ta pertraukos galimybe. Balsuoti čia nereikia. Jeigu pranešėja ima pertrauką, Seimas čia nieko negali spręsti. Pasitikslinu, pranešėja neatsisako pertraukos, kaip suprantu? (Balsai salėje)
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, neatsisakau.
PIRMININKAS. Neišgirdome.
I. HAASE (TS-LKDF). Neatsisakau.
PIRMININKAS. Gerai. Viskas – pagal 158 straipsnio 1 dalį skelbiama pertrauka. Grįšime prie šio projekto ketvirtadienį. (Šurmulys salėje) Akivaizdu, kad praleidžiame ir lydimuosius projektus.
11.08 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2355(2)ES (priėmimo tęsinys)
Dabar nagrinėjame, tiksliau, nėra ką nagrinėti, iš karto balsuojame dėl darbotvarkės 1-13 klausimo – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių priėmimo. Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-2355(2). Dėl šio projekto buvo atidėtas balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 85, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2356(2) (priėmimo tęsinys)
Ir lydimasis – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2356(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 101, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41, 411, 46, 50 straipsnių ir 1, 2, 3 priedų pakeitimo, Įstatymo papildymo 191 ir 412 straipsniais ir III skyriaus papildymo vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2401(2)ES (svarstymas)
Dabar dar balsavimo intervalas ir balsuosime dėl projektų, kurie dar tilps į šį intervalą, iš karto. Tęsiame pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 1-15 klausimas – Aviacijos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2401(2). Svarstymo stadija. Taikoma skubos tvarka. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Išklausysime komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, komitetas svarstė skubos tvarka. Paskutiniame posėdyje priėmė tam tikrus pakeitimus ir bendru sutarimu palaimino projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Pasiūlymų taip pat nėra. Dėl motyvų? Nėra užsirašiusių. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.
Balsavo 115: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
11.11 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372(2) (svarstymas)
Kitas – Aviacijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372(2). Svarstymo stadija. A. Kupčinskas turėtų pateikti išvadą ir dėl šio projekto. Atsiprašau, A. Bagdonas, suklydau. A. Kupčinskas yra projekto autorius.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį klausimą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui.
Balsavo 115: už visi 115, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
11.13 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 46, 47 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2616(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2616(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas K. Starkevičius turėtų pateikti komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti yra užsirašęs A. Skardžius, bet atsisako. Dėl motyvų – E. Pupinis už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi gerbiamas A. Skardžius užsirašė prieš, tai aš užsirašiau už, nes tikrai socialiai jautrus įstatymo projektas, nors susijęs su energetika. Žmonės turėtų žinoti, kad vis dėlto tie, kurie neprieina, galbūt neturi prisijungimo prie savo nepriklausomų tiekėjų, iš tikrųjų jie neturi dabar galimybės operatyviai keisti sutartį, nors mes turbūt visi gauname į savo kompiuterius tam tikrus pranešimus, kad pasirašytume sutartis. Deja, ne visi žmonės turi tas galimybes.
Šiuo įstatymu išsprendžiama tai, kad atsiranda galimybė be kokių nors papildomų suderinimų su paslaugos tiekėju, tai yra elektros energijos pirkėjais, tas kainas mažinti. Tai iš tikrųjų šaunus įstatymo projektas. Ir ačiū komitetui, kad vis dėlto socialiai jautriai žiūri į didelę dalį mūsų vartotojų.
PIRMININKAS. A. Skardžius pasisakys prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Kaip galima sutikti su tokiu siūlymu? Pasižiūrėkime, ką pasiūlė ministerija ir autoriai: 12, 24 mėnesiams ar ilgesniam terminui fiksuotas sutartis numato šis teikimas, taip pat numato tai, kad operatorius galės… nepriklausomas tiekėjas sumažinti kainą vartotojui. Mes kalbame apie rinkos liberalizavimo pasekmes. Nevykusio rinkos liberalizavimo pasekmes. Panašiai kaip tas Mozė – 40 metų išvedęs tautą iš Egipto klajoja ir ieško tikslo. O tikslo taip ir ten neras.
Laisvoji rinka nebus sukurta tokiomis priemonėmis. Vienam monopolininkui reikėjo pasididinti elektros energijos tiekimo kainą, kuri buvo 0,15 euro cento, kai jis buvo visuomeniniu tiekėju. Dabar niekas nesuskaičiuos, kiek tiekimo dedamoji centais išaugo. Visa ta našta krenta vartotojui. O mažinant konkurenciją monopolininkas galės kryžmiškai subsidijuoti savo dempingą. Čia yra dempingas ir ne kas kitas prieš dar likusius du „laisvosios rinkos“ (sakau – kabutėse) dalyvius, tai yra prieš „Enefitą“ ir „Elektrumą“. Visi kiti jau bankrutavo. Mes neturime laisvosios rinkos. O dar sudarome galimybes monopolininkui dempinguoti ir atimti tuos likusius 15 %, kurie priklauso dar dviem tokiems sąlyginai nepriklausomiems tiekėjams. Aš pasisakau prieš tokius metodus laisvojoje rinkoje.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame projektui po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos? Ar tikrai? Gerai, prašom dėl vedimo tvarkos.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu patikslinti, kad nebūtų klaidinama. Ten numatyta intervalai, kaip jūs sakėte, bet yra numatyta, kad sutartyse gali būti ir kitos sąlygos. Tik tie intervalai numatyti dėl to, kad vartotojai geriau matytų ir būtų pateiktos vienodos sąlygos. Tai aš tą patikslinu.
PIRMININKAS. Gerai, patikslinote. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 117: už – 113, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo projektui yra pritarta.
P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu kreiptis į Ekonomikos komitetą. Kadangi esu registravęs dėl šio įstatymo pataisą, kad ne tik buitiniai vartotojai turėtų teisę nutraukti sutartis, kai ženkliai keičiamos kainos, bet kad ir juridiniai galėtų nutraukti sutartis. Nes kai buvo pikas, aukščiausios kainos, sudarė sutartį penkeriems, aštuoneriems, ketveriems metams ir dabar juridiniai asmenys negali nutraukti sutarčių ir turi mokėti pagal tas aukščiausias kainas. Todėl aš manau, kad K. Starkevičius, komiteto pirmininkas, atsižvelgs į mano pasiūlymą ir šią pataisą panagrinės.
PIRMININKAS. Spręsime visi priėmimo stadijoje dėl jūsų pataisos, ne vienas K. Starkevičius. Bet tai bus jau kitą dieną, šį ketvirtadienį.
11.19 val.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2588(2) (svarstymas)
Kitas projektas – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2588(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas E. Pupinis pateiks Švietimo ir mokslo komiteto…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą, gavo daug pasiūlymų, apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė šiam Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Papildomi komitetai. K. Starkevičius pateiks Ekonomikos komiteto išvadą. Nėra. Ai, prašom, yra K. Starkevičius. Jeigu dar ruošiasi, tai galbūt V. Aleknaitė-Abramikienė pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė šiam įstatymui, 7 balsavus už, 2 susilaikius.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Ekonomikos komiteto išvada. Ar sulauksime K. Starkevičiaus šioje tribūnoje? Kaip suprantu, V. Fiodorovas pateiks Ekonomikos komiteto išvadą. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasikeitėme su K. Starkevičiumi. Ekonomikos komitete įstatymo projektas buvo svarstytas. Nuspręsta pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, kartu pažymint, kad dabartinėje siūlomoje įstatymo redakcijoje trūksta nuostatų dėl aiškių darbdavių ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių, skirtų neformaliajam suaugusiųjų mokymui ir integracijai. Sprendimui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Du Seimo nariai yra užsirašę. Pirmoji yra V. Targamadzė. Kviečiu į tribūną.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vieno langelio principas yra gerai, 58 mln. taip pat gerai, tai, kad trys ministerijos – Socialinių reikalų ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto sujungia pajėgas, taip pat yra gerai. Bet kelia nerimą du aspektai. Pirmas – tai kokybė. Jeigu yra trys ministerijos, o individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, čia reikėtų suderinti, taip būti negalėtų. Ir taip pat yra finansavimas. Susidaro įspūdis, kad bus dvi tvarkos. Jeigu žiūrėsime 91 straipsnio 3 dalį, tai finansavimo tvarką bei konkurso organizavimo tvarką tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru bei ekonomikos bei inovacijų ministru. Tačiau yra ir kitas punktas, jame rašoma, kad suaugusiųjų, kurie mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, mokymąsi finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintą finansavimo metodiką. Taigi reikia suderinti, turi būti labai vieninga sistema, nes vis dėlto trys ministerijos jungia pajėgas. Aš tikrai siūlau patobulinti projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. E. Pupinis taip pat pasisakys diskusijoje.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų komitetas tikrai labai atsakingai žiūrėjo į šį įstatymo projektą. Savaime suprantama, kad tas projektas atsirado ne šiaip sau, dėl kokių nors neaiškių pamąstymų, bet iš tikrųjų daug kartų buvo gauta tam tikrų pastabų iš Valstybės kontrolės, taip pat pastabų iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kad mūsų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistema gana padrika. Ačiū ministerijai, kad vis dėlto ryžosi parengti įstatymo projektą. Anksčiau tai deklaravome kaip vieno langelio principą, dabar tai turi pavadinimą – individualios mokymosi paskyros. Visas mokymosi procesas bus koncentruotas į vieną duomenų bazę, kuri bus vystoma LAMA BPO pagrindu. Aišku, laukia nemažas darbas. Vėlgi yra reikalavimų iš vadinamojo RRF’o, Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo. Tam skirtas finansavimas. Bet finansavimas skiriamas su tam tikra sąlyga, kad sistema vis dėlto dirbtų efektyviai ir būtų gana aiškiai prieinama piliečiams. Tai struktūra taip pat gana aiški. Individualių mokymosi paskyrų valdytoja bus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tačiau visą šį procesą koordinuos Vyriausybė. Savaime suprantama, kad turbūt mokymasis taip pat turi būti atitinkamai reglamentuotas – numatyta, kad jis vis dėlto atlieptų mūsų rinkos poreikius. Turbūt visi tikimės, kad, priėmus mūsų strateginius tikslus vystyti aukštesniąsias technologijas, aišku, turbūt ir tie tikslai, kurie bus suformuluoti, taip pat bus daugiau orientuoti į aukštesnes technologijas ir aukštesnes pridėtines vertes.
Taip pat džiugu pasakyti (čia buvo nemažai diskusijų), kad atsižvelgta ir į mūsų senjorų tam tikrus poreikius. Buvo tam tikrų baimių, kad vis dėlto bus per daug reglamentuota ta dalis, tai yra tokių projektų, daugiau susijusių su socializacija, kuo šiuo metu užsiima trečiojo amžiaus universitetai. Vėlgi atsiranda tokios dvi sritys mokyti senjorus. Jeigu jie norės tobulėti profesionalioje srityje, galės dirbti ir naudoti šią sistemą, tačiau šalia paliekama ir kita galimybė – tam tikros Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir savivaldybių nustatytos tvarkos, kai galbūt ir konkurso būdu, galbūt ir taip, jeigu nebus konkurencijos trečiojo amžiaus universitetui, bus vykdomos socializacijos programos, kur senjorai vykdys tas veiklas, kurias ir vykdo dabar, ir papildomai bus skiriamas finansavimas ne tik iš savivaldybių, kurios dabar vykdo tokią savarankišką funkciją, bet ir iš valstybės biudžeto. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Diskusija baigta. Dabar apsispręsime dėl pasiūlymų. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovą. Pirmiausia Ekonomikos komiteto pasiūlymas dėl 6 straipsnio. Prašau. Kas iš Ekonomikos komiteto pristatys pasiūlymą? Signalizuokite, kas yra… V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Komitetas iš dalies šiam pasiūlymui pritarė. Viskas ten gerai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, pirmam komitetas pritarė iš dalies, tai iš tikrųjų atsispindi 1 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ar tenkina pritarimas iš dalies? Tenkina, tada čia balsuoti nereikia.
Dėl 2 dalies yra kitas Ekonomikos komiteto pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašau dabar dėl šio pasiūlymo – ar jūs teikiate, ar atsiimate?
V. FIODOROVAS (DPF). Teikiame, teikiame pasiūlymą. Komitete buvo apsispręsta, kaip ir minėjau, bendru sutarimu. Čia buvo esmė ta, kad pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė savo pristatymo metu skaidres naudodama visur minėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos indėlį į įstatymą ir įstatymo vykdymą, bet tame įstatyme Ekonomikos ir inovacijų ministerijos indėlio mes taip ir neįžvelgėme. Norėjosi, kad atsirastų aiškios, konkrečios nuostatos dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir darbdavių. Ekonomikos komitetas manė, kad tai yra teisingas pasiūlymas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Iš tiesų, kaip ir minėjau, yra formuojamas vieno langelio principas. Pagal šį pasiūlymą iš tikrųjų Ekonomikos komitetas turi turėti viename langelyje savo langeliuką. Komitetas nesutinka, kad tai būtų priimta, nes iš esmės, kaip ir minėjau, turi būti viena sistema. Pritarus šiam siūlymui, kaip tik būtų išvengta to tikslo, kad reikalai su kitomis ministerijomis nebūtų derinami. Iš tikrųjų Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų savo atskirąją nuomonę.
Galiu pasakyti tiktai viena, kad iš tikrųjų Ekonomikos ir inovacijų ministerija tokiems tikslams turės ir kitas programas, kurios bus visai nepriklausomos nuo individualių mokymosi paskyrų. Manau, čia turėtų būti viena sistema, todėl nepritariame šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo dėl motyvų niekas nenori pasisakyti. Ekonomikos komitetui teikiant pasiūlymą, turime balsuoti, ar pritariame aptartam Ekonomikos komiteto pasiūlymui.
Balsavo 105: už – 26, prieš – 32, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta. Ir yra Seimo narių V. Mitalo ir A. Armonaitės pasiūlymas dėl 12 straipsnio. Prašau autorių pasisakyti.
V. MITALAS (LF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tas pasiūlymas buvo iš tikrųjų apie tai, kad būtų galima turėti įstatyme įsipareigojimą tęsti ir vystyti kvalifikacijos tobulinimo kofinansavimą darbdavio lėšomis, bet aš suprantu, kad čia buvo daug diskusijų, tai neprašau balsuoti ir atsiimu pasiūlymą.
PIRMININKAS. Autoriai pasiūlymą atsiima. Pasiūlymus aptarėme, dabar galime apsispręsti dėl viso projekto. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Galų gale priėjome prie neformalaus suaugusiųjų švietimo. Mes žinome, kad net ir Valstybės kontrolės yra labai daug pastabų ir kad neįgyvendinome, jau vėluoja teisės aktai. Faktiškai būtų galima skirti jau ir dabar pinigų, bet jeigu nebus pakeistas įstatymas, vėl bus chaosas ir faktiškai neturėsime vieningos sistemos. Mūsų tikslas yra, kad, kaip sako, pirmu smuiku grotų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ji ir sukuria tą vieną langelį, individualias paskyras kiekvienam suaugusiajam, kuris nori įgyti kitas kompetencijas, įgyti daugiau žinių. Jis galės prisijungęs prie to langelio, jeigu atitiks programas (jos lygiai taip pat bus konkursinės), pasirinkti vieną ar kitą programą, pagal kurią galės gilinti savo žinias. Todėl tikrai kviečiu šiam projektui pritarti.
Vienas dalykas, nepamirškime, praėjusiais metais mes trečiojo amžiaus universitetams neskyrėme nė vieno euro. Tiek, kiek savivaldybės pačios prisidėdavo, buvo gerai, todėl čia yra numatytas finansavimas ir trečiojo amžiaus universitetams, kurie lygiai taip pat pagal kai kurias programas galės dirbti. Kviečiu palaikyti. Jeigu ir bus spragų po to įstatymo, galėsime vieną ar kitą klaidą pamatę galbūt ir atitaisyti. Tikrai nenubraukime, manau, kad vieningai mes galime šitam projektui pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dar yra balsavimo intervalas ir galime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 113: už – 110, prieš – nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo vicepirmininkas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sveiki, ko dar nemačiau. Kadangi balsuoti liko 1 minutė, tai, manau, jau baigėsi. Per tą laiką mes nebespėsime nieko apsvarstyti ir balsuoti. Tada balsuosime jau per kitą balsavimo langą, jis prasidės 12 val. 20 min.
11.34 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 8, 9, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2341(2)VK (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-19.1 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2341(2). Svarstymas. Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatys gerbiamas A. Matulas. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke, į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė jūsų paminėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą sujungti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (trumpinu, straipsnių neskaitysiu) projektą Nr. XIVP-865 ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2341 ir teikti Seimui svarstyti patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2341(2), pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2341(2) ir komiteto išvadai. Už tokį sprendimą komitetas balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar kviečiu gerbiamą M. Maldeikį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Ne, gerbiamas komiteto pirmininkas M. Lingė pagarsins išvadą. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas svarstė Sveikatos draudimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą praėjusių metų lapkričio 23 dieną ir priėmė sprendimą (bendru sutarimu jam buvo pritarta) iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui projektą patobulinti, atsižvelgiant į Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, ir projekto nuostatas suderinti su Seime svarstomo Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir jo nuostatomis. Kaip minėjau, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam komiteto pirmininkui. Dabar svarstysime pasiūlymus, jeigu mums pavyks be balsavimo juos apsvarstyti, o taip gali pavykti. Aš tuoj pagarsinsiu, kad dėl 7 straipsnio yra Seimo narės J. Sejonienės pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė, bet lyg ir Seimo narė indikavo, kad ji atsiima pasiūlymą. Įjunkite mikrofoną, pasakykite savo nuomonę, gerbiama Jurgita Sejoniene. Tuoj, sekundę. Bandome, technika stringa. Tuoj. Dabar prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jūs viską teisingai įvardinote, aš atsiimu savo pasiūlymą ir nereikia dėl jo balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Tada mes galime eiti toliau, labai ačiū.
Dėl to paties 7 straipsnio buvo gerbiamojo Seimo nario A. Matulo pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina toks?..
A. MATULAS (TS-LKDF). Mane tenkina.
PIRMININKAS. Gerai. Tai irgi nereikia balsuoti. Labai gerai. Žiūriu, ar dar buvo pasiūlymų. Kol kas nematau. Daugiau pasiūlymų nebuvo, ar ne? Taip, komiteto pirmininke, teisingai sakau? Jeigu pasiūlymų nebuvo, tada galime pereiti prie diskusijos. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų dėl viso įstatymo taip pat nematau norinčių kalbėti. Vadinasi, viską apsvarstėme, lieka tik balsavimas. Jį atliksime numatytu laiku.
11.38 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2576(2) (svarstymas)
Toliau lydimasis 1-19.2 klausimas – Farmacijos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2576(2). Sveikatos reikalų komiteto pranešėjas gerbiamas Z. Streikus galbūt galėtų išvadą pateikti. Jo nėra. Tada komiteto pirmininkas gerbiamas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir paskyrė pranešėju gerbiamąjį Z. Streikų, bet, kaip visada, kolegos nori, bet kartais pamiršta, todėl pristatau aš, kad komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2576(2) ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio projekto pasiūlymų nebuvo. Diskutuoti taip pat niekas nenori. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Vadinasi, balsuosime tam numatytu laiku.
11.39 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1185(2)ES NKL (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-20 klausimas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1185(2). Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė. Galbūt kviesčiau gerbiamą Mindaugą. Gerbiami kolegos, ar galite atkreipti M. Lingės dėmesį, kad jis galėtų mums pateikti išvadą dėl Akcizų įstatymo. Mačiau, kad jus užkalbino. Akcizų įstatymo projektas. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas balandžio 19 dieną apsvarstė Akcizų įstatymo pateiktą projektą, rengė prieš tai klausymus. Buvo išklausytos įvairios suinteresuotos pusės. Buvo gauta keletas Seimo narių pasiūlymų, dėl jų, atrodo, pavyko rasti kompromisus ir dalinius pritarimus. Apie juos atskirai kalbėsime. Bet bendra išvada: komitetas nutarė pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam Akcizų įstatymo keleto straipsnių, skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Teisės departamento pateiktas pastabas, bei komiteto pasiūlymams, jiems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar diskusija. Gerbiamas V. Gapšys pirmasis frakcijos vardu kviečiamas diskutuoti. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiami kolegos Seimo nariai. Manau, kad šis klausimas yra vienas iš tų, kurie tikrai jautriai veiks ir mūsų visuomenę, ir mūsų ekonomiką. Todėl mes turėtume į tą diskusiją leistis įsigilinę į duomenis ir skaičius. Ne tik emociškai sakydami, kad mes turime išspręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo klausimą, bet ir pasirinkti teisingas priemones tai pasiekti. Niekas neabejoja, kad klimato kaita yra svarbus veiksnys, į kurį mes turime atsižvelgti ir turime mažinti taršą. Tačiau pasižiūrėkime, ar tos priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė, padės tai išspręsti.
Aš noriu atkreipti dėmesį į šio Akcizų įstatymo, kuris buvo pateiktas dar 2021 metų pabaigoje, aiškinamąjį raštą tam, kad pažiūrėtume, ką sako skaičiai ir ką surašė pati Vyriausybė. Taigi, vienas iš punktų skelbia, kad atliktoje studijoje „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“ (skamba tikrai sudėtingai) rekomenduojama įtraukti papildomus mokesčius degalams. Dėl rekomendacijos atlikta gyventojų ir pavežėjų apklausa atskleidė, kad lūžio taškas, kai gyventojai pradėtų aktyviai svarstyti taršių automobilių atsisakymą, būtų, kai degalų kaina už litrą siektų 1,50–1,80 euro. Degalų kainai pakilus iki 2 eurų už litrą, 33,2 % gyventojų svarstytų alternatyvius keliavimo ir susisiekimo būdus. Čia tokius skaičius įrašė pati Vyriausybė, Aplinkos ministerija, atlikusi studiją.
Tačiau neilgai trukus mes turėjome periodą, sunkų mums ekonomiškai ir jautrų visuomenei periodą, kai degalų kaina faktiškai visus 2022 metus, Energetikos agentūros duomenimis, ir išsilaikė šiuose rėžiuose, tai yra tarp 1,50–1,80 euro, o kai kuriais atvejais buvo pakilusi daugiau negu 2 eurai už litrą benzino ar dyzelino.
Ką tai… Mes klausėme, opozicijos atstovai, aš pats asmeniškai klausiau: kaip tai pakeitė mūsų vartotojų požiūrį? Ar pasikeitė, ar sumažėjo, ar mes pakeitėme taršius automobilius į mažiau taršius? Deja, atsakymai, tiesą sakant, taip ir liko nepateikti, tiksli statistika galbūt ir nesuskaičiuota, tačiau pasižiūrėję į automobilių registracijas matome, kad mes užregistravome dyzelinių automobilių daugiau per 2022 metus, negu elektrinių iš viso yra užregistruota. Vien elektra varomų elektrinių automobilių yra apie 8 tūkst. lengvųjų automobilių užregistruota, o dyzelinių automobilių buvo užregistruota daugiau per vienus metus, negu elektrinių yra iš viso užregistruota.
Mes turime pasižiūrėti į tuos dalykus atidžiau. Šiuo atveju mes, man atrodo, paskubomis tiesiog priimame sprendimus. Apkrausime gyventojus mokesčiais ir užkelsime tą naštą. Taip, pasakysite, kad teršėjas moka, bet sumokės visi per pakilusias kainas, padidėjusią infliaciją, nes būtent pavežėjų paslaugos tai atspindės. Kaina tiesiog kils. Persikels ta kaina visur: ir į maisto produktus, ir į kitus produktus. Todėl mokėsime mes visi – teršiame ar neteršiame. Šiuo atveju mes turėtume būti žymiai atidesni ir įsigilinti į tą problemą.
Dar daugiau. Taip iki galo ir neaišku, kaip mes skatinsime kitus transporto būdus, rūšis, kad mes galėtume sumažinti tą taršą ir pasiekti tuos tikslus, nes galiausiai į klausimą taip ir nėra atsakyta. Ar mes esame įsitikinę, kad mes pasieksime tuos sumažinimus, kuriuos esame įsipareigoję, nes šiandien didelė tikimybė yra ta, kad gal ir sumažės tarša, bet galiausiai mes vis tiek turėsime mokėti europines baudas už rodiklių nepasiekimą. Ką tai reiškia? Galbūt priemonės yra pasirinktos neteisingos. Todėl mes, kaip frakcija, diskutavome apie tai, mes suprantame aplinkos taršos klausimo svarbą, mes esame pasiruošę atviroms ir gilioms diskusijoms, tačiau tikrai nepasiruošę palaikyti neišdiskutuotų, neįvertintų ir pačios Vyriausybės pateiktų prieštaringų projektų, kai aiškinamajame rašte rašo, kad jau turėjo įvykti tas pokytis, kad turėjo taršių automobilių imti staiga atsisakinėti, tačiau 2022 metų rezultatai rodo kitus dalykus. Todėl neįvertinus… Manau, kad tai Vyriausybės nepasiruošimas, nepasirengimas tokiai svarbiai temai ir, deja, galiausiai bus taip, kad mes iš visų gyventojų per akcizą paimsime mokestį, kurį skirsime baudoms sumokėti, nes Vyriausybė tiesiog pasirinko blogas priemones aktualiai problemai spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas A. Butkevičius kviečiamas diskutuoti. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš galbūt pratęsiu Vytauto kai kurias išsakytas mintis dėl to, kad dirbame tame pačiame Biudžeto ir finansų komitete. Gal pradėsiu nuo to, kad mums, komiteto nariams, nuolat buvo kalbama, kad 2021 metais bus baigta rengti visa mokestinė reforma ir bus sisteminis požiūris įvertinus ir koks bus poveikis ekonominei ir socialinei situacijai mūsų Lietuvoje, jeigu toks paketas būtų priimtas. Tačiau yra 2023 metai, kol kas mes matome iš konteksto, kad iš mokestinės reformos yra išimtas vienas įstatymo projektas, tai yra Akcizų įstatymas. Kyla klausimas, kodėl taip elgiamasi ir kodėl yra skubama, nors šitas įstatymo projektas yra užregistruotas, kaip žinote, jau 2021 metais. Atsakymas yra labai paprastas, nes Europos Komisija pareikalavo Lietuvos, kad konkrečiai būtų pateiktas ir Seime pradėtas svarstyti įstatymo projektas, kuris yra susietas su klimato kaita arba žaliosios transformacijos numatytais pokyčiais.
Manau, kad gilindamiesi į šitą įstatymo projektą mes matome pastaruoju metu labai aktyvų aplinkos ministrą, aš tikrai sveikinu jį kaip vieną, manau, iš aktyviausių Vyriausybės kabineto ministrų, kuris tiesiog pristato šitą įstatymo projektą, bet, mano manymu, tai yra fiskalinės politikos klausimas ir šitą klausimą turėtų pristatyti Finansų ministerija, nes šiame įstatymo projekte kalbama apie CO2 kaip dedamosios dalies įvedimą į bendrąjį akcizų tarifą tik nuo 2025 metų, o kol kas ten, kas buvo suplanuota didinti nuo 2023 metų, apie CO2 dedamąją jokios kalbos nebuvo. Aišku, Biudžeto ir finansų komitete buvo nutarta, kad apie 2023 metus mes jau nekalbame, perstumiame arba perslenkame į 2024 metus šį įstatymo projektą ir 2024 metais akcizų didinimo dedamoji dalis… tik yra kalbama apie tarifų didinimą gazoliui, arba vadinamajam raudonajam kurui, nuo 20 iki 60 eurų, be jokios CO2 dedamosios dalies. Todėl aš tokią išvadą ir darau, kad vis dėlto turėtų Finansų ministerijos atstovai aiškiai pasakyti, kokią įtaką toks akcizo didinimas turės apskritai mūsų šalies ekonomikai, nes Lietuva yra tranzitinė šalis. Kaip Biudžeto ir finansų komitete buvo pasakyta, kad mažiausioje Kalvarijos savivaldybėje dyzelino yra maždaug parduodama, lyginant su bendru pardavimu Lietuvoje, beveik 8 %. Tai rodo, kad tranzitiniai automobiliai, kurie vyksta į Vidurio ir Vakarų Europą per Lietuvą, dyzelino prisipila Kalvarijoje. Mes šitų automobilių srautų tikrai nesumažinsime. Tai verčia mus pačius užduoti klausimą sau patiems, kaip elgsis Lenkija su akcizų tarifų politika, nuo 2024 metų taip pat ir Latvija.
Mes puikiai žinome, kad Lenkija buvo tam tikram laikotarpiui akcizo tarifą sumažinusi labiau, negu leidžia Europos Sąjunga. „Via Baltica“ degalinėse dyzelino suvartojimas, arba prisipylimas, paprastai pasakius, buvo sumažėjęs 20 %. Mums, aš manau, irgi yra svarbu, kad per mūsų teritoriją vykstančios transporto priemonės vis dėlto paliktų dalį lėšų mūsų valstybėje. Tokią praktiką anksčiau buvo bandoma taikyti derinant, kaip sakiau, ir mokesčių tarifų dydžius.
Dabar kalbant apie žaliąją transformaciją, vis dėlto reikia pripažinti, kad Aplinkos ministerija yra parengusi Klimato kaitos priemonių plane tam tikrą paramą žmonėms, kurie atsisakys vadinamojo raudonojo kuro, pereis prie šilumos siurblių arba saulės energijos. Aišku, šita parama galėtų būti didesnė, nes, atlikus skaičiavimus, ji sudaro maždaug apie 30 %. Bet man kyla klausimas, kur kitos, horizontaliai žiūrint iš Vyriausybės pozicijos, ministerijos, tai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, taip pat ir Energetikos ministerija? Jeigu kai kurie lankysitės, man po Velykų teko būti Strasbūre, tai RRF’o lėšos yra labai puikiai pritaikomos netgi nacionalinėje, pavyzdžiui, Prancūzijos žemės ūkio programoje tam tikroms priemonėms taikant, pereinant prie naujų technologijų ir taip toliau.
Girdėjome, Biudžeto ir finansų komitete buvo kalbama, kad Energetikos ministerija artimiausiu metu pateiks, bet tos kalbos vyksta faktiškai jau nuo 2022 metų pradžios. Tada būtų daug lengviau politikams diskutuoti ir su verslo organizacijomis, ir su visuomene, kad jūs imkite ir naudokite lėšas, kurios yra numatytos ir susietos ir su mokesčių tam tikrų tarifų didinimu, bet ir su parama verslui, žmonėms gaunant tas lėšas ir mažinant veiklos sąnaudas, įsigyjant tam tikras priemones, suteikiant valstybės finansinę paramą. Bet kol kas lygiagrečiai mes tokių paketų, tokių priemonių šiandien neturime. Todėl, aš manau, ir aplinkos ministrui, kuris pateikė kai kuriuos pasiūlymus, tikriausiai į rankas buvo įduotas įstatymo projektas, kad būtų pristatomas tiek politikams, tiek ir kitoms suinteresuotoms grupėms įtikinti, kad toks įstatymas būtų priimtas.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šitam įstatymo projektui nepritars dėl mano anksčiau paminėtų argumentų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu kitą diskutantą į tribūną – gerbiamą M. Lingę. Prašom išsakyti savo nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš čia noriu kviesti labai toli nenutolti nuo esmės. Tarša nėra vien aplinkosaugos rūpestis. Ne Briuselio grasinimai turėtų, matyt, būti mums esminis botagas ir skatinimas, ne RRF’o praradimai turi būti lemiamas veiksnys, tai vis dėlto bendra mūsų atsakomybė. Sunkiai įsivaizduotina, kad, pavyzdžiui, šiandieną Sveikatos reikalų komiteto narius, balsuojančius už paskatas nieko nekeisti, ypač žinant faktą, kad visoje Europos Sąjungoje dėl prastos oro kokybės per anksti miršta daugiau nei 300 tūkst. žmonių per metus… Rūpestis gyventojų sveikata būtų veidmainiškas, jei domina tik pasekmės, o ne priežastys. Šiandienos siūlymai yra dėl priežasčių šalinimo.
Taip pat sunkiai įsivaizduoti galima ir Švietimo ir mokslo komiteto narius, balsuojančius už didesnę taršą. Šiandieninis prieš reikštų vien politinę aritmetiką, kartu ir apsimetinėjimą, kad sveikata, atsakomybės ugdymas – tai yra tik kalbos ir tai tik tuščios deklaracijos.
Europos reikalų komitete mandatavome ne vieną poziciją, remiančią šiltnamio efekto sukeliančių dujų mažinimą, nuoseklumo ir valios reikia ir dėl konkrečių sprendimų. Apeliuojant į Ateities komitetą tokios apeliacijos išvis nėra poreikio, nes šis komitetas demonstravo pavyzdį ir kone daugiausia iš kitų skyrė dėmesio žaliojo kurso pertvarkos klausimų nagrinėjimui. Taigi, ko siekiame pakeitimais. Pirmiausia – teisingumo. Vieni sektoriai, kuriems šiuo metu yra taikomi apyvartiniai taršos leidimai, privalomai moka už taršą ir išmetamą CO2. Kiti, nors ir teršia, bet tebėra dar privilegijuoti. Transporto sektorius sudaro 43 %, žemės ūkio sektorius – 30 % visų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Antra. Daugiau teršiantys turi mokėti daugiau arba keisti elgesį. Europos Sąjungos lygiu esame įsipareigoję iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 21 %, palyginti su 2005 metais. Įsipareigojimo nepasiekimas bus sankcionuojamas – beveik 700 mln., o tai reikštų, jeigu mes šiandien nepriimtume siūlomų sprendimų ir nieko nedarytume, tas mažėjimas tebūtų tiktai 9 %. Pokyčiai yra ne tik apie naštą, bet ir apie galimybes. Tikslams pasiekti yra numatyta virš 9 mlrd. eurų subsidijų iš įvairių fondų atsinaujinančios energetikos vystymui (matome jau ir dabar didelį proveržį): katilų keitimui gaunantiems šildymo paramą net iki 85 % yra kompensuojama, renovacija 100 % dengiama šilumos kompensacijas gaunantiems gyventojams, elektromobilių įsigijimo skatinimo priemonės, ir taip būtų galima vardinti dar daugiau smulkesnių, bet tos suplanuotos iniciatyvos ir tikrai tai yra paskata mažinti taršą ir keisti mūsų didžiausių teršėjų elgesį.
Socialinio klimato fondo galimybės – 87 mlrd. Europos Sąjungos naujas susitarimas, principai labai aiškūs. Daugiau lėšų grįš per fondą, mažiau teks įmokėti, jeigu patys rodysime geresnius taršos mažinimo rezultatus. Kompromisai dėl žemdirbių geriau atspindi regionines tendencijas ir gerins konkurencinę aplinką. Tuos kompromisus pavyko pasiekti Biudžeto ir finansų komitete reaguojant į komiteto narių A. Palionio ir kolegos J. Pinskaus pateiktą pasiūlymą. Apskritai žiūrint, naudojimo tendencijos neleidžia nieko nedaryti. Šildymui skirto dyzelinio kuro per 2004–2020 metus pardavimas išaugo daugiau negu tris kartus. Suprantame, kad transformacijai reikia laiko ir paskatų, finansinės pagalbos ir finansinio spaudimo, todėl džiugu, kad pasiektas sutarimas, kad šildymui skirto dyzelino, kuris atitiktų dabar Latvijos ir Lenkijos tendencijas, be abejonės, būtų suvienodintas ir su žemės ūkio paskirčiai naudojamo dyzelino akcizo tarifais.
Svarbu, kad siekdami žaliojo kurso išsaugotume konkurencingumą. Buvo skaičiuotas iniciatorių poveikis infliacijai. Lietuvos banko duomenimis, akcizų įtaka turėtų 0,1 %, o su CO2 dedamąja – 0,3 %. Iš tikrųjų nebeatidėliokime sprendimų, CO2 dedamoji įsigalios tiktai nuo 2025 metų, tačiau laikas eina, todėl yra išdėstyti pasiūlymai, kad tai būtų laipsniškai, neturėtų kokio nors labai staigaus efekto ir būtų einama nuosekliai po truputį.
Iš tikrųjų paskutinis, mano finalinis kvietimas yra lygiuotis į Vakarus. Šiuo atveju ar Lenkija turi CO2 mokestį? Taip, ji turi nuo 1990 metų. Kartu su Suomija buvo pirmosios Europoje. Estija turi nuo 2000 metų, Latvija nuo 2004 metų. Ar tokį mokestį turi Baltarusija ar Kaliningradas? Ne. Ar mums jos yra pavyzdys? Būkime kaip Lenkija, Latvija, Estija ar visa Skandinavija. Todėl kviečiu eiti ir judėti į priekį ir priimti Vyriausybės siūlytus sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskutuoti kviečiu S. Gentvilą. Manau, kad tai jau paskutinis, nes laikas baigėsi, čia mes ir taip gerokai užtempsime. Bet dar frakcijos vardu paskutinis pakalbės, kaip tik bus visi pakalbėję frakcijos vardu. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, vidutinis lietuvio amžius šiandien, jeigu imsime medianą 50 % į viršų, 50 % žemyn, yra 36 metai. Tai vidutinis lietuvis vyras bylos dar iki savo darbinės patirties pabaigos, kad mes gyvensime klimatui neutraliame žemyne. Ir tai yra ne tolima ateitis, o mūsų dar darbinė patirtis. Savo pasisakymą vis dėlto norėčiau grįsti pavyzdžiais iš Žemaitijos. Jeigu šiandien nuvažiuosite į Tauragę, aplankysite vieną didžiausių Tauragės darbdavių „Jupiter Bach“, suvoksite, kad atsinaujinanti energetika kuria šimtus, tūkstančius Lietuvos darbo vietų. Mažoje Tauragės gamykloje gaminami vėjo energetikos bokštų cilindrai, nosys. Ten dirba beveik 300 tauragiškių.
Nuvažiuokite į Plungę, paklauskite neseniai atsidariusio „Oginski hotel“ savininkų, kas yra pagrindiniai jų lankytojai. Atrodo, regioninis miestas, puikus viešbutis. Vėjo energetikai, inžinieriai, kurie instaliuoja vėjo ar saulės energetiką, gyvena. Per pastaruosius ketverius metus Aplinkos apsaugos agentūra išdavė teigiamų poveikio aplinkai vertinimo paraiškų už 4 gigavatus. Tai sudaro apie 5 mlrd. suplanuotų investicijų. Lietuva tikrai negyvens ir nesukurs savo gerovės, kaip mes kalbame, iš prekybos Kalvarijos degalinėje, Lietuva kurs gerovę žengdama atsinaujinančios energetikos keliu. Mūsų įmonės taps pasaulio lygiu konkurencingos. Mes galime byloti šitokią transformaciją biokuro sektoriuje. Per 15 metų vos iš 10 % biokuro mes sugebėjome transformuotis ir naudoti beveik 90 % biokuro, šiandien konsultuoti ir savo technologijas pardavinėti kitoms Rytų ir Vakarų Europos valstybėms. Mes bylojame sėkmės istoriją ištiso sektoriaus, kurį sukūrėme čia, Lietuvoje, atsisakydami gamtinių dujų. Šiandien yra žingsnis su šiuo paketu eiti nuosekliai pirmyn, iki 2030 metų atsisakant iškastinio kuro. Vyriausybės vardu Finansų ministerijos ir Aplinkos ministerijos pateiktas projektas būtent tai daro – sukuria investicinę aplinką mūsų ekonomikai transformuotis.
Bet čia noriu pabrėžti ir labai atsakingai pasakyti. Įstatymas jau pusantrų metų yra Seime. Visos paramos schemos yra paleistos: tiek teisingos pertvarkos gyventojų atžvilgiu, tiek teisingos įmonių ir biudžetinio sektoriaus pertvarkos. Tai, kas Europos Sąjungos mastu vadinama just transition, Lietuvoje turėtų vadintis teisinga pertvarka. Mes jai esame pasiruošę. Gyventojams jau yra išdalinti 46 mln. eurų paramos pakeisti taršius šildymo katilus, kas tai bebūtų, ar raudonojo dyzelino, ar anglies, ar kitokie katilai, gamtinių dujų. Gyventojams yra išdalinta milijardinė parama pastatams renovuoti. Netrukus startuoja eilinė valstybės parama, 40 mln., saulės jėgainėms ant pastatų stogų įsigyti. Ir tai yra nuosekli, teisinga pertvarka, kai mes remiame gyventojų ir verslo persiorientavimą.
Šitas paketas nebus Lietuvos deindustrializacijos projektu. Dažnai yra grasinama, kad mes savo pramonę įterpsime ir padarysime ją nekonkurencingą. Per šiuos pusantrų metų mes kartu su Europos Sąjungos aplinkos ir finansų ministrais priėmėme teisės aktus, kurie garantuos, kad Lietuvos pramonė nebus iškonkuruota, tokia kaip „Akmenės cementas“, „Orlen Lietuva“ ar trąšų gamyklos. Prieš dvi savaites Europos Parlamente galutinai nubalsuota už pasienio anglies apskaitymo mechanizmus, carbon border adjustment mechanizmus, leidžiančius Lietuvos pramonei apsisaugoti nuo konkurencijos iš išorės, iš trečiųjų šalių, iš šalių, kuriose produkcija pagaminama žymiai taršiau, nemokant aplinkosaugos mokesčių ir naudojant pigų iškastinį kurą.
Lietuva yra padariusi namų darbus ir sukūrusi paramos schemas ir pramonei transformuotis. Šiandien klausimas, ar mes esame pasiruošę žengti ateities perspektyva, padaryti tai, ką padarė islandai 1970 metais? Šimtu procentų priklausė nuo iškastinio kuro importo. 1971–1972 metais, kilus naftos krizei, suvokė, kokį turtą laiko pas save, ir pradėjo transformuotis. Šiandien Islandija yra ne tik du megaaliuminio fabrikus turinti valstybė, bet ir povandeniniais kabeliais į Škotiją ir Norvegiją elektrą eksportuojanti šalis. Lietuva lygiai tą patį padarys 2028 metais, kai pradės eksportuoti atsinaujinančią energetiką į kitas šalis. Mes iš to uždirbsime pinigų, o ne eksportuosime… ne mokėsime beveik 6 mlrd. eurų kas metus už iškastinį kurą, importuojamą į Lietuvą. Šie projektai, galiu drąsiai teigti, yra suderinti su Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija ir yra palaikomi šimtų Lietuvos įmonių, kurios laukia tos konkurencinės aplinkos, leisiančios joms suklestėti čia, Lietuvoje, eksportuoti, kad kas tai būtų, ar autobusai, ar elektriniai autobusai, ar įkrovimo stotelės, ar galų gale biokuro technologijos, į kitas valstybes, kurios seks mūsų pavyzdžiu.
Kviečiu paremti tai, projektas tikrai suderintas. Gerbiami kolegos, tiek Vytautai Gapšy, tiek Algirdai Butkevičiau, jūsų pasisakymai, kad nėra pasirengta, nėra teisingi, nes tiek paramos schemos yra parengtos, tiek buvo suteikta galimybė pusantrų metų diskutuoti. Kviečiu pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijos ir šiaip klausimo svarstymo laikas jau gerokai išseko. Taigi dabar pereisime prie pasiūlymų. Ar mums pavyks be balsavimo juos apsvarstyti, nes čia yra siūloma pritarti iš dalies? Jeigu autoriai sutiks, tai gal mums pavyks apsvarstyti.
Dabar dėl 7 straipsnio buvo Seimo narių A. Palionio ir J. Pinskaus pasiūlymas, jam komitetas iš dalies… Nežinau, kuris, gal gerbiamas A. Palionis pasakytų savo nuomonę, mes žinotume, ar mes galime judėti į priekį, ar čia reikės pasiūlymus…
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes visiškai dėl savo pasiūlymo, kur komitetas pritarė iš dalies, sutinkame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada galėsime be balsavimo judėti į priekį taip, kaip komitetas pritarė iš dalies. Atsimenu, taip pat buvo dar vienas jūsų pasiūlymas.
A. PALIONIS (MSNG). Tai su tuo pasiūlymu, aš ir sakau, visiškai sutinkame.
PIRMININKAS. Susijęs, taip. Dėkui. Tada labai dėkoju. Ir buvo dar didelės, labai didelės, grupės Seimo narių, iš jų pirmasis pasirašė gerbiamas A. Gedvilas, jam komitetas taip pat iš dalies pritarė. Ar jus tenkina toks, nes čia ne vienas pasirašęs sėdi salėje? Nežinau, ar kas nors galėtų čia ir?.. Ir A. Skardžius, mačiau, ir V. Jukna, ir V. Gapšys, ir daugelis pasirašė. Kas galėtų tada – gal pakelkite ranką? – iš teikėjų? Čia 20 Seimo narių teikė. Ir I. Kačinskaitė-Urbonienė, ir V. Giraitytė-Juškevičienė, V. Fiodorovas, J. Jarutis, M. Puidokas. Čia labai daug dėl įsigaliojimo. Tai dabar… (Balsai salėje) Bet ar?.. Komitetas pritarė iš dalies. Jeigu tenkina, tai mes būtume įveikę iš esmės tada pasiūlymus, nes čia pats paskutinis pasiūlymas pačioje pabaigoje dėl 19 straipsnio, čia dėl įsigaliojimo. Gerai, komitetas pritarė iš dalies. Dabar komiteto… I. Kačinskaitė ir A. Skardžius sako, kad pritaria. Taip, tai susiorientavome pagaliau visi. Dėkoju. Tada visi pasiūlymai apsvarstyti ir galėtume išsakyti motyvus, jeigu būtų norinčių. Greičiausiai bus.
Taip, gerbiamas K. Adomaitis kalbės už. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, iš tiesų pritariu daugeliui išsakytų argumentų. Visų pirma, kad iškastinis kuras negali būti pigus, nes tai yra grėsmė mūsų pramonei. Biometanas, pagamintas Lietuvoje, elektra, pagaminta Lietuvoje, turi būti patrauklus alternatyvus kuras. To nebus, jeigu mes negalėsime įtvirtinti, kad šio kuro yra kur kas patrauklesnė kaina negu iškastinio kuro, kurį turime importuoti. Jeigu mes neįtvirtinsime laipsniškai atsirandančios CO2 dedamosios, o ji ilgąjį laikotarpį užtikrins, kad elektra ir biometanas, ir kitas alternatyvus kuras taps vis patrauklesni…
Antra, pigus iškastinis kuras padaro mus pažeidžiamus ir dėl energetinės nepriklausomybės. Mes, visų pirma, esame priklausomi nuo OPEC valstybių, nuo tokių kaip Saudo Arabija ar nuo tokių kaip Rusija, kuri žaidžia prie OPEC galinių durų, jos manipuliuoja tam tikrais kainų šuoliais, o juos mes esame priversti mokėti. Kaip čia minėjo V. Gapšys, karo metu ta kaina užkilo ir mes tikrai negalėjome greitai persiorientuoti. Esame priklausomi nuo tokių manipuliatorių kaip OPEC ar Rusija, bet eidami ir palaipsniui brangindami, palaipsniui žaliąjį mokestį įvesdami mes tikrai galime paskatinti visus persiorientuoti prie kitokio kuro naudojimo.
Ir, galiausiai, aišku, neignoruokime klimato kaitos ir laukiančio Europos Sąjungos taršos mokesčio, laukiančio Europos Sąjungos sprendimo. Mes kaip valstybė tikrai sulauksime laiko, kai turėsime pirkti tuos taršos leidimus, ir jeigu mes nesiimsime veiksmų jau dabar, tikrai turėsime didelius debatus, iš kur tuos pinigus paimti. Kviečiu labai nesigąsdinti, kad didės kuro kainos. Akcizas ir CO2 dedamoji yra fiksuotos kainos mokesčiai. Palyginus su infliacija, palyginus su natūraliu atlyginimų augimu, tai nebus didelės sumos ir galbūt netgi nelabai pasijus.
PIRMININKAS. Laikas.
K. ADOMAITIS (LF). Pagrindinis šio sprendimo motyvas yra kainų asignavimas…
PIRMININKAS. Laikas.
K. ADOMAITIS (LF). …kad visą laiką iškastinis kuras turi būti brangesnis negu žaliosios alternatyvos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, tikrai argumentai tie, kuriuos išsakė ponas Kasparas, nesigąsdinkite, kad didės kainos, manęs neįtikino. Turbūt kaip ir neįtikino daugelio čia sėdinčių atstovų, taip pat neįtikino nei mūsų transporto pramonės, nei kitų atstovų. Ką reiškia, kad didės kaina? Vadinasi, kuro kaina didės, tai didės ir bulkutės kaina, ir pieno kaina, ir dešros kaina, ir bet ko kito kaina didės. Ar Lietuva bus konkurencinga su tomis kainomis? Aišku, kad ne, jau nekalbant apie paties kuro kainą. Vis dėlto mes gyvename ne kažkur beorėje erdvėje, mes esame susieti, susaistyti su kaimynais latviais, lenkais, kur betarpiškai kurą pilsis transporto įmonės ir paliks mokesčius ten, o terš čia, Lietuvoje. Aš manau, kad nėra geras variantas.
Gerbiamas ministras, na, tarsi fokusininkas iš skrybėlės ištraukia, iš mokestinės skrybėlės ištraukia vieną triušiuką ir sako: va, štai, svarstykite, kolegos. Na, taip negerai, mes norėtume turėti bendrą mokestinę reformą, bendrą vaizdą. Finansų ministrė sako, kad tai nebus mokestinis įstatymas, ministras sako, kad tai žalieji tikslai, atėjęs į tribūną, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako: nebijokime. Galbūt reikėtų pakartoti jo buvusios viršininkės žodžius „nedrebinkime kinkų prieš Briuselį“ – taip sakė D. Grybauskaitė kažkada. Vis dėlto mes turime žiūrėti savo pramonės, savo verslo ir savo žmonių, mes esame konkurentai visiems ten Europos Sąjungoje esantiems ir mums reikia sisteminio požiūrio į apsirūpinimą energetiniais ištekliais – ne sėdėti ant dujų adatos, mums reikia turėti savo prioritetus elektros energijos, šilumos ir transporto sektoriuose. Nuo to ir pradėkime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime jau visai netrukus per tam numatytą laiką. Dabar jau darome pauzę dėl šio klausimo.
Rytinės darbotvarkės klausimai jau yra įvykdyti. Tai gal tada rezervinius pasvarstykime. Gerbiamas J. Razma yra, galėtų mums pristatyti, kaip visada, keletą rezervinių.
Turbūt tada rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo dėl pirmalaikių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą projektas Nr. XIVP-2659. Ar ne, ne? Ne šitą. Kuriuos tada norite? Rezervinius 4.1, 4.2 klausimus, taip? (Balsai salėje) Kaip jūs norite, prašom, kurį spėsite, tą ir siūlykite, jūsų visi rezerviniai.
12.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2670, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2669, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2668, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2671, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2676 (pateikimas ir svarstymas)
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi opozicijos šventa teisė kuo greičiau turėti savo atstovų pakeitimus komitetuose, komisijose ir delegacijose…
PIRMININKAS. Tai rezervinis 4 klausimas, taip?
J. RAZMA (TS-LKDF). Rezervinis 4 klausimas, kompleksinis.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia penki projektai, jie visi susiję su tuo, kad A. Nekrošius atsisakė Seimo nario mandato ir, kaip žinome, tapo meru. Dėl to Valstiečių ir žaliųjų frakcija siūlo kai kuriuos pakeitimus. Kai kur tiesiog išbraukėme jo pavardę.
Pirmiausia iš Ekonomikos komiteto išbraukiama jo pavardė. Frakcija nieko naujo nesiūlo. Pastebėsiu, kad dabar susitvarko ir balansas tame komitete – po lygiai bus valdančiųjų ir opozicijos atstovų. Ekonomikos komitete G. Burokienė pakeis pasitraukusį Seimo narį. Atitinkamai keičiasi minėto Ekonomikos komiteto narių skaičius: vienu mažiau – vietoj 13 – 12.
Komisijose taip pat daromi pakeitimai. Iš Energetikos ir darnios plėtros komisijos išbraukus A. Nekrošių čia įrašomas V. Ąžuolas. Delegacijose taip pat pakeitimai. Kadangi A. Nekrošius buvo Seimo delegacijoje su Lenkijos Seimo ir Senato narių atitinkama delegacija toje asamblėjoje, vietoj A. Nekrošiaus įrašomas G. Surplys.
Taip pat keičiamas, šiek tiek koreguojamas Seimo komitetų narių pavaduotojų sąrašas. Čia ne tik Valstiečių ir žaliųjų frakcijos, bet ir Darbo partijos frakcijos pateiktos kai kurios korekcijos. Paprastai mes nekvestionuojame frakcijų pasirinkimo dėl pavaduotojų. Siūlau visus tuos pakeitimus patvirtinti.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galbūt mes galime visiems keturiems susijusiems projektams po pateikimo pritarti bendru sutarimu vienu kartu, tai yra rezerviniams 4.1, 4.2, 4.3 ir 4.4 klausimams? Gerai. Dėkoju, pritarta.
Dabar svarstymas. Svarstymo stadijoje niekas neužsirašęs diskutuoti. Galėtume tada po svarstymo pritarti visiems keturiems rezerviniams 4.1, 4.2, 4.3, 4.4 klausimams? Atsiprašau, ir rezerviniam 4.5 klausimui. Jis pabėgęs į kitą lapą. Taip, rezervinis 4.5 klausimas. Taigi labai atsiprašau, patikslinu – penkiems po svarstymo pritariame bendru sutarimu. O priėmimus jau darysime atskirai, nes reikia balsuoti. Tvarkingai balsuosime, bet liko dar pusantros minutės.
12.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2670 (priėmimas)
Dabar svarstome rezervinį 1.4 klausimą. Motyvai. Niekas nenori kalbėti. Čia vienas straipsnis yra.
12.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2669 (priėmimas)
Dabar kitas yra rezervinis 4.2 klausimas. Niekas nenori dėl motyvų kalbėti. Čia yra iš dviejų straipsnių. Ar galime 1 ir 2 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2668 (priėmimas)
Dabar rezervinis 4.3 klausimas. Irgi vienas straipsnis yra. Bendru sutarimu galime pritarti? Niekas motyvų nenori sakyti.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2671 (priėmimas)
Rezervinis 4.4 klausimas. Taip pat dėl motyvų niekas neužsirašęs. Yra vienas straipsnis. Ar galime straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2676 (priėmimas)
Ir rezervinis 4.5 klausimas. Taip pat dėl motyvų niekas nenori kalbėti, tačiau yra aštuoni straipsniai. Pasiūlymų nebuvo. Ar galime 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniams bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dabar liko pusė minutės iki balsavimo lango pradžios. Gal galime pradėti dėl rezervinių balsuoti, jeigu visas Seimas sutinka? Čia, man atrodo, per tą pusę minutės ir apsisuksime su rezerviniais.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2670 (priėmimo tęsinys)
Taigi rezervinis 4.1 klausimas. Jau atėjo balsavimo laikas, tai pradedame balsuoti. Trumpuoju būdu balsuojame. Gerai? Rezervinis 4.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ projektas Nr. XIVP-2670.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 98: už – 93, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2669 (priėmimo tęsinys)
Dabar rezervinis 4.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2669. Balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 101, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2668 (priėmimo tęsinys)
Dabar rezervinis 4.3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2668. Taip pat priėmimas. Likęs tik balsavimas. Viską apsvarstėme.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 109, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2671 (priėmimo tęsinys)
Dabar rezervinis 4.4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2671. Taip pat priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 112, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2676 (priėmimo tęsinys)
Dabar rezervinis 4.5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2676. Taip pat priėmimas. Balsuojame, priėmimo stadija, dėl rezervinio 4.5 klausimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113, visi 113 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.22 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 8, 9, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2341(2)VK (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės 1-19 klausimo. Taip pat likęs balsavimas. Darbotvarkės 1-19.1 klausimas, projektas Nr. XIVP-2341. Balsuojame po svarstymo. Sveikatos draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2341. Sveikatos draudimo įstatymas. Po svarstymo.
Užsiregistravo 120, balsavo 115: už – 113, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
12.23 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2576(2) (svarstymo tęsinys)
Ir lydimasis darbotvarkės 1-19.2 klausimas – Farmacijos įstatymo projektas Nr. XIVP-2576(2). Taip pat balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 119, balsavo 117: už – 113, prieš nėra, susilaikė 4. Taip pat po svarstymo yra pritarta.
12.23 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1185(2)ES NKL (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-20 klausimas – Akcizų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1185.
Užsiregistravo 116, balsavo 114: už – 69, prieš – 20, susilaikė 25. Taigi po svarstymo taip pat yra pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, dar iki pareiškimų tikrai yra laiko ir dar yra balsavimo langas, reikėtų dar tada iš eilės toliau svarstyti, bet yra prašymas, ministras turi išvykti į užsienį.
12.24 val.
Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2644 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas, jeigu aš neklystu, Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo ir taip toliau įstatymo projektas Nr. XIVP-2644. A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projekto tikslas – patikslinti teisinį reguliavimą, kai nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais tvarkomi asmens duomenys perduodami trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, tvarkant ir perduodant asmens duomenis bendrų karinių pratybų ar kitų bendradarbiavimo renginių atvejais. Projektu taip pat išplečiama kompetentingos institucijos sąvoka, nes asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais gali tvarkyti ne tik valstybės institucijos, bet ir kiti subjektai, pavyzdžiui, savivaldybės institucija ar įstaiga, sudarydama civilinį mobilizacinį personalo rezervą pagal Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos yra redakcinio pobūdžio, tai projekto esmės nekeičia.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Dabar, jeigu niekas neužsirašė dėl motyvų, tada balsuokime, esame pasiekę balsavimo langą. Gal bendru sutarimu po pateikimo? Gerai, pritariame bendru sutarimu po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Šį klausimą apsvarstėme.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2659 (pateikimas)
Dabar aš siūlyčiau rezervinius paimti. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2659. Gerbiamas J. Razma turbūt galėtų pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėl grįžtame prie buvusio mūsų kolegos A. Nekrošiaus. Šį kartą dėl jo apsisprendimo mes turime laisvą apygardą, kurioje šiuo metu neišrinktas Seimo narys, tai Raseinių–Kėdainių rinkimų apygarda. Siūloma ten skelbti rinkimus. Seimo Pirmininkė pasiūlė gana ankstyvą datą – liepos 30 dieną. Bet jau galiu prognozuoti, kad, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, akivaizdu, kad pagrindiniame komitete teks tą datą šiek tiek nutolinti, nes, matyt, būtų problemų pagal naują Rinkimų kodeksą tvarkingai organizuoti visas procedūras. Ta data galėtų keistis, kaip jau komitetas nuspręs. Bet iš principo svarbu šiandien priimti sprendimą, pritarti po pateikimo, kad naujų rinkimų organizavimo procesas būtų pradėtas.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Gerbiama V. Giraitytė-Juškevičienė pirma. Prašom. Jos nėra. Tada D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Pranešėjas jau kaip ir užsiminė, kad teikiama data turbūt nesuderinama su dabar galiojančia įstatymine baze. Bet tada klausimas, kaip mums, Seimo nariams, dabar, matant vieną projektą, žinote, jūsų pamąstymas, kad galbūt data skirsis, kaip balsuoti, nes vis dėlto šiuo metu mes matome datą, kuriai tikrai būtų sunku pritarti, nes matome ir Teisės departamento išvadas. Galbūt tada verta pakoreguoti ir tada grįžti į posėdžių salę jau su pakoreguota data?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, tai būtų toks beprasmis laiko gaišinimas du kartus man stovėti tribūnoje. Aš jau iš karto pasakau, kad pagrindinis komitetas, kaip norės, tą datą pakoreguos. Aš manau, kad pakoreguos išmintingai, kad viskas derėtų su naujuoju Rinkimų kodeksu. Aš ir kviečiu balsuoti iš principo, kad nauji rinkimai Raseinių–Kėdainių apygardoje rengiami. O datą parinks komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš dalies jūs ir atsakėte į mano kolegos klausimą. Bet vis dėlto, teikdami tokį įstatymo projektą, manau, rengėjai bent jau turėjo sužiūrėti tas datas ir terminus, kada jau galima anksčiausiai rengti tuos Seimo nario rinkimus. Aišku, tikime, kad komitetas pataisys, kaip reikia, bet, kaip kolega sako, šiandien balsuoti yra problemiška, matant skaičius. Tai galbūt aš irgi pritarčiau. Bet, aišku, čia mano ne klausimas, pasisakymas, kad galbūt reikia atnešti tikslų projektą į Seimą. Nesunku čia, gerbiamas Jurgi, pastovėti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man visiškai nesunku, bet vis dėlto, taip sakant, jus gaišinti dar kartą su ta pačia idėja gal nebūtų labai racionalu. Ir vis tiek, jeigu aš įrašysiu kitą datą, komitetas ją gali pakeisti, kaip nori. Tai aš tos kitos datos, teisingesnės, niekaip negalėsiu užfiksuoti. Jeigu galėčiau, jeigu būtų kokia nors mano pirminė galia, tada reikėtų naudotis. Tiesiog, man atrodo, spręskime iš principo, o datą komitetas parinks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą nori užduoti gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano irgi buvo panašus klausimas. Irgi keista, kad toks projektas buvo registruotas neįvertinus nei Rinkimų kodekso nustatytų reikalavimų, sudarant tam tikras rinkimų komisijas, be to, neįvertinus praeitos kadencijos patirties, kai buvo išrinkti 3 Seimo nariai: 2 – merais ir 1 – Europarlamento nariu ir tose apygardose buvo paskelbti nauji rinkimai rugsėjo mėnesį. Tada tam naujai išrinktam Seimo nariui, jeigu, tarkime, jį išrinktų liepos 30 dieną ar rugpjūčio viduryje, nereiktų laukti visą mėnesį, kada prisiekti artimiausiame posėdyje, tik rudens sesijoje. Tai keista, kodėl tai nebuvo įvertinta ir pagalvota.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo atveju buvo pasižiūrėta į kitas nuostatas, net dėl tokių rinkimų kaip dabar vienoje apygardoje. Jeigu apskritai yra neeiliniai rinkimai ar Prezidento nauji rinkimai, tai yra pasakyta, kad jie rengiami ne vėliau kaip po trijų mėnesių. Ten, aišku, yra kita motyvacija, bet atrodė, kad gali būti ir čia per tris mėnesius surengti. Bet dabar, susipažinus su Teisės departamento pastabomis, akivaizdu, kad reikia šiek tiek vėlinti tą datą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, vicepirmininke, aš noriu paklausti, juk tai ne pirmas atvejis. Jūs dabar konstatuojate faktą, kad lyg ir buvo tokių atvejų, ir žinojote, ir teikėte tokią datą, kuri visiškai prieštarauja mūsų įstatymui, kuris buvo priimtas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tą prieštaravimą mums atskleidė Teisės departamentas. Kaip minėjau, į šitą aplinkybę mes nebuvome atkreipę dėmesio. Tiesiog buvo siekis, kad tie rinkimai vyktų kuo greičiau, kad tos apygardos piliečiai turėtų savo atstovą kuo greičiau. Kaip minėjau, buvo remtasi analogija su kitais atvejais, kai yra pasakoma, kai rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius. Aš neatmetu, kad ateityje, jeigu mes tobulinsime Rinkimų kodeksą, tas vietas mums reikės dar pažiūrėti, kad tokie rinkimai galėtų būti surengiami ir greičiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlau nelaužyti iečių ir pritarti šiandien šitam projektui, suprantant Teisės departamento išvadas, kurios prives prie kitos datos. Tačiau, gerbiamas Jurgi, jūs sakote, čia yra Seimo Pirmininkės pasiūlyta data, bet jūs irgi esate vienas iš teikėjų, tai komitetas, matyt, su jumis asmeniškai derins tą galimą rinkimų datą. Kokią datą jūs pats matytumėte, nes komitete jūs turbūt atstovausite projekto teikėjams? Kaip jūs įsivaizduojate tą galimą datą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Paminėjau Seimo Pirmininkę, nes iš tikrųjų aš tą antrą parašą uždėjau, kai Seimo Pirmininkės parašas ir data jau buvo. Čia viskas yra teisingai.
O kokia data galėtų būti, tai galėtų būti bent porą savaičių vėlyvesnė, aš taip įsivaizduoju, kad būtų galima tilpti į tuos terminus, kuriuos akcentavo Teisės departamentas. Kaip aš minėjau, laikausi pozicijos, kad rinkimai būtų kuo greičiau, bet kaip komitetas nuspręs. Jis gali nuspręsti ir gerokai vėlesnę datą įrašyti. Tai čia jau ne mano valioje, čia viskas komiteto valioje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinį klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, gal galite pasakyti, dėl kokių konservatorių kandidatų taip skubinate rinkimus? Gal bijote, kad jis išsižadės konservatorių, ar kokios kitos priežastys, nes šiaip pagal visus įstatymus ir tvarkas, rinkimai turėtų vykti vėliau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, su savo Raseinių skyriaus atstovais mes ilgokai čia aiškinomės, manau, viską išsiaiškinome ir gal jūsų skelbiamų pavojų dėl perbėgimo dabar nematome. Nesijaudinkite, viskas bus gerai su tais mūsų kandidatais. Ar anksčiau, ar vėliau jie startuos, kaip priklauso.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar motyvai už – V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, gerbiami kolegos, tikrai siūlau pritarti po pateikimo ir komitete bus galima, betarpiškai kalbantis su Vyriausiąja rinkimų komisija, surasti tinkamą datą, kuri atitinka ir Rinkimų kodeksą. Čia, manyčiau, net nėra ginčo, kad į laisvą Seimo nario vietą turi būti išrinktas kitas asmuo. Manyčiau, kad komitete tikrai šią problemą išspręsime. Kviečiu palaikyti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų prieš kalbu ne todėl, kad nereikia tų rinkimų, bet todėl, kad taip nemokšiškai parengtas projektas – neįvertintas Rinkimų kodeksas, kuris ką tik neseniai šviežiai įsigaliojo. Kita vertus, neįvertinti, ar čia buvo tyčia taip daroma – liepos 30 dieną rengti rinkimus, per patį piliečių atostogų įkarštį, kad rinkimuose dalyvautų geriausiu atveju koks 20 % rinkėjų? Koks čia atstovavimas tada, kai 9 % ar 10 % rinkėjų išrinks savo atstovą į Seimą.
Aš manyčiau, kad komitete turėtų būti… Iš kitos pusės, rudens sesijoje tik priesaika tam žmogui galėtų būti, tad komitete turėtų būti ne ankstesnė kaip rugsėjo mėnesio data, kad būtų įvertinti visi ir teisės kriterijai, ir protingumo kriterijus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai yra išsakyti. Dabar balsuosime po pateikimo dėl pirmalaikių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 68, prieš – 28, susilaikė 25. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Dabar gerbiamas A. Vyšniauskas – per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, projekte nurodyta, kad pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bet kalbėjome su komiteto pirmininku, kad galbūt galėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes Rinkimų kodeksas yra ten. Matome, kad diskusijoje greičiausiai galėsime dar išjudėti ir į Rinkimų kodekso pataisymus dėl datų, nes ruošiame didelį paketą, artimiausiu metu pristatysime ir Seimui. Jeigu leistumėte Teisės ir teisėtvarkos komitetui būti pagrindiniam, būtų labai šaunu, mes rytoj viską išspręstume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš tiesų argumentai logiški. Ar Seimas galėtų bendru pritarimu? Ne, norite balsuoti. Gerai. Tai yra, kaip suprantu, dvi alternatyvos – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip? Norite balsuoti. Apsispręskime tada alternatyviai balsuodami. Kas už, tai už pasiūlymą, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kas prieš, tada – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Balsuojame alternatyviai. Kitų pasiūlymų nebuvo, vadinasi, už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieš – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 68, prieš – 52. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis komitetas.
Siūloma svarstyti balandžio 27 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi šį klausimą įveikėme.
12.40 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1916 (svarstymas)
Gal spėsime dar rezervinį 2 pasvarstyti iki pranešimų. Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1916. Čia pranešėja būtų gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto… Svarstymas. Čia bus greičiausiai atmesti. Čia trumpai. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gal ne visai trumpai. Aš tiesiog paaiškinsiu, kad vienas mūsų kolega pasiūlė įrašyti į Jaunimo politikos pagrindų įstatymą pakeitimą, kad jaunimu būtų laikomi asmenys ne iki 29 metų, bet iki 35 metų. Komitetas svarstė šį pasiūlymą ir padarė išvadą, kad jokios konkrečios pridėtinės vertės šis pakeitimas neatneštų. Tie įstatymai, kurie reglamentuoja pirmojo būsto įsigijimą ar kitų lengvatų gavimo galimybę, yra atskiri. Juose numatytas didesnis amžius, ypač, sakykim, dėl būsto įsigijimo – iki 36 metų. O mūsų įstatyme numatytas 29 metų amžius tiesiog atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Turint omenyje šio įstatymo vykdymo specifiką, kad tai susiję su jaunimo centrais, kur ir taip asmenys yra nuo paauglių iki 29 metų, amplitudė yra gana didelė. Kažin ar būtų prasminga dar matyti tuose centruose ir asmenis, kurie jau patys turi vaikų, gal net ir paauglių kai kuriais atvejais? Todėl komitetas nusprendė, kad šį įstatymo projektą reikia atmesti. Atmesti manė 7, būtų linkę pritarti – 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai. Bet jūs užsirašėte už, prieš turbūt dėl projekto. Iš esmės balsuosime dėl komiteto siūlymo atmesti. Na, nesvarbu. Išsakykite savo argumentus. Svarbu, kad vienas būtų vienoje pusėje, kitas kitoje.
Už kalbės gerbiamas A. Bagdonas. Turbūt už projektą, bet prieš siūlymą. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Dažnai mes vadiname jaunimą Lietuvos ateitimi. Tačiau ne, jie gyvena dabar čia, tarp mūsų, ir jie yra Lietuvos dabartis. Europinė patirtis numato, kad apatinė jaunimo apibrėžimo riba yra nuo 12 metų iki 16 metų, viršutinė riba yra nuo 24 metų iki 35 metų. Lietuva, kaip ir komiteto atstovė paminėjo, yra pasirinkusi tiesiog vidurkį. Man atrodo, jeigu kalbėtume apie jaunas šeimas, kurioms yra suteikta galimybė įsigyti pirmąjį būstą su tam tikra parama, yra numatyta 35 metų viršutinė riba. Tas suvienodinimas tikrai būtų prasmingas. Tuo labiau kad jauni žmonės, 30–32 metų, tuomet galėtų gauti tam tikrą subsidiją arba lengvatą, tiksliau, subsidiją verslo pradžiai. Tie, kurie nespėjo sėkmingai integruotis į gyvenimą.
Pačiai pabaigai. Tokios valstybės kaip Graikija, Rumunija, Kipras, galų gale ta pati Ukraina, šiuo metu kovojanti dėl savo nepriklausomybės, yra pasirinkusi 35 metų viršutinę ribą. Taip neatima iš tų jaunų žmonių gauti tam tikras lengvatas, stažuotis Europos Sąjungoje.
Aš visgi kviečiu nepalaikyti komiteto siūlymo, o dar padiskutuoti šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prieš kalbės gerbiamas D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Kaip ir gerai pastebėjo posėdžio pirmininkas, pasisakau už patį projektą. Kviečiu palaikyti komiteto išvadą ir nepritarti teikiamam sprendimo projektui pirmiausia dėl kelių priežasčių. Sprendimo autorius mini, kad išplečia jaunimo galimybes pailgindamas amžių, tačiau nekalba apie iš tikro galimas pasekmes. Tai yra tai, kad finansavimas (pavadinkime taip) jaunimo eilutėms vargu bau ar didėja. Tai reiškia, kad realiai tas tikrasis jaunimas, kurį mes šiandien suvokiame taip, kaip suvokiame jau nemažai metų, yra nusistovėjusios ribos, iš esmės turės mažiau galimybių gauti paramą būtent ar tam pirmajam būstui, ar kitoms priemonėms. Manau, kad tai realiai blogina jaunimo padėtį, todėl tikrai pritarti tam negalima.
Kitas ne mažiau svarbus dalykas. Ne viena jaunimo organizacija, tiek politinė, tiek nepolitinė, jau pasisakė dėl šio sprendimo projekto, išreiškė savo nuomonę. Jaunimo organizacijos tokiam projektui nepritarė. Kviečiu Seimo narius išgirsti jaunimo organizacijų nuomonę ir nepritarti šio sprendimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiami kolegos, balsuosime dėl komiteto siūlymo atmesti projektą. Kas balsuoja už, balsuoja už komiteto siūlymą atmesti. Rezervinis 2 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1916. Balsuojama dėl komiteto siūlymo atmesti. Kas balsuoja už, palaiko komitetą, kas balsuoja kitaip, matyt, palaiko projektą.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 85, prieš – 12, susilaikė 15. Projektas yra atmestas.
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XI-1249 „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2580(2) (svarstymas)
Toliau dar spėsime apsvarstyti rezervinį 3 klausimą, kol dar balsuoti galime, – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XI-1249 „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2580(2). Gerbiamas V. Juozapaitis, Kultūros komiteto pirmininkas, tribūnoje. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, toks formalus šis pakeitimas. Kaip minėjau pristatymo metu, reikia pakeisti nuostatus, nes pasikeitė pavadinimai komitetų, tiksliau, atsirado Kultūros komitetas, kuris dabar nėra įrašytas, yra senas pavadinimas. Čia formalumas. Mūsų komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui… nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra norinčių pasisakyti, išsakyti motyvus svarstymo stadijoje? Lyg ir nebuvo. Ne, nėra. Dėkoju. Galime tada balsuoti. Dar spėjame. (Balsai salėje) Bendru sutarimu siūlote? (Balsai salėje) Ne, girdžiu, kažkas reikalauja balsuoti. Balsuojame, tikrai spėsime balsuoti. Naudojamės balsavimo langu, todėl galime naudotis šia išskirtine galimybe paspausti mygtukus. Manau, kad tai paskutinis balsavimas iki pertraukos.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: visi 107 balsavo už. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
12.47 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar, gerbiami kolegos, nieko nebespėsime apsvarstyti, pareiškimai. Seimo narių pareiškimai iki pertraukos buvo keturi, tai gal šiek tiek užimsime ir pertraukos laiko, bet turime išklausyti Seimo narius. Prašom. Kas čia buvo pirmas? Dabar mums irgi lėtai technika veikia. A. Gedvilas. Prašom gerbiamą A. Gedvilą į tribūną. Pareiškimas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, šių metų balandžio 7 dieną gavau Seimo Etikos ir procedūrų komisijos raštą, kuriuo esu raginamas korektiškai reikšti savo mintis ir vengti tam tikrų frazių ar žodžių. O kad būčiau tikslus, turiu pacituoti: „Komisija 2023 m. balandžio 5 d. posėdyje, įvertinusi gautą informaciją, ragina jus korektiškai reikšti savo mintis ir vengti frazių ar žodžių, kurie visuomenėje gali būti suprantami kaip menkinantys, stigmatizuojantys ar diskriminuojantys asmenis, sergančius psichikos ligomis, turinčius psichikos ar fizinę negalią, ir gali prisidėti prie nekorektiškų stereotipų visuomeninėje platinimo.“ Kaip jūs greičiausia žinote, taip komisija reagavo į mano frazę, kuria turėjau apsiginti nuo neadekvačiai besielgiančio žmogaus išpuolio, įvykusio čia, Seime, kovo 14 dieną.
Atsižvelgdamas į tai, kad pati Seimo Etikos ir procedūrų komisija pasielgė neetiškai, retransliuodama vaizdo įrašą su įžeidimais Seimo narių atžvilgiu vartojant necenzūrinę leksiką ir neapykantos kalbą, taip didindama jos sklaidą bei peržiūrų skaičių, o pati nesiėmė kokių nors veiksmų, išskyrus politinį susidorojimą su manimi, pamačiusi tokią filmuotą medžiagą; atkreipdamas dėmesį į tai, kad didžioji dalis komisijos darbo yra įslaptinta, ypač svarbiausia komisijos darbo dalis, komisijos išvadų svarstymas, nors esu tikras, kad būtent Etikos ir procedūrų komisija turi demonstruoti aukščiausią skaidrumo, objektyvumo ir viešumo standartą; pabrėždamas, kad pati Etikos ir procedūrų komisija nematė reikalo imtis kokių nors veiksmų, kad apgintų Lietuvos Respublikos Seimo narius ir pačią Seimo instituciją nuo panašių išpuolių ateityje, o visą atsakomybę numetė Seimo kanceliarijai, taip pat komisija nesiėmė jokių veiksmų dėl tų Seimo narių, kurie išrašė leidimą apsilankyti Seimo rūmuose minėtam neadekvačiai besielgiančiam asmeniui ir taip prisidėjo prie išpuolio prieš kitus Seimo narius organizavimo, o atsakomybę taip pat permetė Seimo kanceliarijai; akcentuodamas, jog ne pirmą kartą esame liudininkai to, kad, užuot atlikdama savo tiesiogines funkcijas, numatytas Seimo statute, faktiškai komisija tapo represiniu įrankiu susidoroti su neįtikusiais Seimo nariais, o pačių komisijos narių kompetencijos kelia rimtų abejonių dėl sugebėjimo atlikti jiems patikėtas funkcijas; laikydamas nelogišku ir nepagrįstu komisijos įvertinimą ir raginimą, kad galėjau pažeisti Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus, vienas iš kurių – teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ir kitų skirtumų; galiausiai, pabrėždamas, kad pati Etikos ir procedūrų komisija dirba galimai pažeisdama Seimo statutą, kuriame yra numatyta, kad komisiją sudaro 11 Seimo narių, tačiau šiuo metu komisijoje dirba tik 10 Seimo narių, pareiškiu, kad minėtą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos raginimą man laikau nepagrįstu ir neteisėtu. Todėl neketinu jo vykdyti ir pasilieku sau teisę bendrauti su tais žmonėmis, su kuriais noriu bendrauti, ir su tais žmonėmis, kurie man bus priimtini, ir tik tokia forma, kokia yra tinkama susiklosčiusioje situacijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau pareiškimą perskaityti kviečiu gerbiamą D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, nepasakysiu nieko naujo. Kasmet Lietuvos gyventojų sveikata vis labiau prastėja ir teikiamos priemonės neduoda jokio efekto. Seimo nutarimas „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių“ visiškai nevykdomas, lygiai taip pat kaip nevykdoma ir rezoliucija „Dėl gyventojų imuniteto stiprinimo“. Štai kelios iliustracijos. Kasmet nuo širdies ligų miršta beveik 22 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai yra daugiau negu pusė… Širdies ligos tapo pagrindine Lietuvos ir pasaulio gyventojų mirties priežastimi. Praėjusiais metais daugiau nei pusė visų mirčių, 52 %, Lietuvoje įvyko dėl širdies ir kraujagyslių ligų. 2021 metais beveik 21 % darbingo amžiaus vyrų ir beveik 14 % moterų mirė nuo išeminių širdies ligų ir insulto, vadinasi, darbingi žmonės. Dar daugiau, 2020 metais nuo šių ligų mirė 22 tūkst. 835 žmonės, o emigravo 23 tūkst. 103. Tad nuo širdies ligų miršta beveik tiek pat gyventojų, kiek emigruoja iš Lietuvos.
Ši kraupi statistika vis auga. Verta pabrėžti, kad nutukimas dėl genetinių ir kitų ligų pasitaiko vos 1–2 % visų atvejų, visa kita – netinkamos gyvensenos pasekmė. Dažnai tokį žmonių gyvensenos pasirinkimą lemia švietimo, sveikos gyvensenos įgūdžių trūkumas, netinkama pačios valstybės ligų prevencijos politika. Drąsiai galima teigti, jog netinkama gyvensena, netinkama mityba, kurios smaigalyje atsiduria cukraus prisotinti produktai, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ilguoju laikotarpiu Lietuva praranda vis daugiau žmonių.
Ar mes lauksime, kad būtų kaip Amerikoje, kurioje praėjusiais metais karinei tarnybai netiko 77 % jaunimo? Priminsiu, Lietuvoje daugiau negu pusė jau netinka. Dėl ko? Dėl nutukimo, narkotinių medžiagų vartojimo ir psichologinių problemų. Dauguma jaunuolių netiko kariuomenei dėl visų šitų trijų priežasčių kartu sudėjus. Ši kraupi statistika JAV per penkerius metus padidėjo net 6 % ir nėra priežasčių jai mažėti.
Štai mes ir toliau norime dar daugiau laisvių, dar mažiau atsakomybių. Tuo keliu mes ir patraukėme. Ir čia mūsų lyderiai yra neoliberalai, laisviečiai, kurių priešakyje ministrė A. Armonaitė. Daugiau narkotikų, daugiau galimybių nusipirkti pasenusį maistą. Užtai mes keliausime į kosmosą. Su kuo? Kaip? Dėl svorio ir promilių negalėsime net patekti į tą kosminį laivą. Šią situaciją reikia stabdyti nedelsiant. Ko gi mes laukiame?
Todėl rytoj, trečiadienį, balandžio 26 dieną, 13 valandą, organizuoju spaudos konferenciją. Į ją pakviečiau medicinos, mitybos, sveikos gyvensenos specialistus, kurie pasidalins savo įžvalgomis apie tai, kaip reikia stabdyti vis labiau didėjantį cukraus ir jo gaminių prieinamumą ir kaip formuoti tolesnę Lietuvos sveikatos politiką.
Mielieji, apie baltąją mirtį kalbėsiu nuolat. Jūs kiekvieną savaitę kabinetuose priimate cukraus, alkoholio, narkotikų, alkoholio barų kultūros lobistus. Tą matau kiekvieną dieną. Kodėl nepriimami sveikatos lobistai? Jie čia nelaukiami. Ne ligų, o sveikatos! Nes jums dar nežinomas V. Storosta – Vydūnas, Lietuvos genijus, sakė: „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti, nei ligas gydyti.“ Tai va tuo keliu mes vis ruošiamės, ruošiamės, bet dar nepatraukėme. Tai gal pats laikas pradėti? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kviečiu gerbiamą V. Ąžuolą į tribūną perskaityti pareiškimą. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gyvename tokiu įdomiu laikotarpiu, kai valdžioje esantys valdantieji politikai – liberalkonservatoriai kartu su laisve – uoliai naikina valstybės pagrindą į tradicinės šeimos institutą įvesdami genderizmo sąvokas, kitus dalykus, kurie tai griauna. Bet jie netgi nesustoja. Jie eina toliau.
Ką tik sužinojome, kad kai politikas ištaria priesaiką ir žodžius „Lietuvos Respublika“, tai priesaika tampa iš karto negaliojanti. Vadinasi, net valstybingumą – Lietuvos Respubliką taip pat reikia ir iš politikų priesaikos ištrinti. Ir kas tai padarė? Tai padarė politikai, šiandien esantys valdžioje. Jie nesustoja, eina toliau. Bet, žinoma, kaip galima pasitikėti politikais, kurie nuolat meluoja ir nuolat viena sako, kita daro.
Prisimename praeitus metus, energetikos sritį, kuri labai skaudžiai paveikė žmones, nes už energetiką teko labai daug mokėti. Negana to, kad prievarta žmones išvarė sudaryti brangias sutartis, prievarta jie ten buvo sustumti, kokios mantros buvo kartojamos, kai nuolat užduodavau klausimą energetikos ministrui, premjerei, kiek Lietuva turi elektros gamybos pajėgumų, ar Lietuva gali apsirūpinti elektra pati savo turimais pajėgumais? Ir premjerė, ir energetikos ministras nuolat kartojo: ne, pajėgumai sunaikinti, prarasti, mes tų pajėgumų nebeturime, todėl kai rinkoje labai šoka kainos, mes nieko negalime padaryti.
Na va, visai neseniai sužinojome, kad Lietuva pabandė veikti energetinės salos pagrindu – įjungė visus savo pajėgumus, ką turi, ir pasirodo, kad tų gamybos pajėgumų užtenka Lietuvai. Ir net įjungus tuos visus pajėgumus kaina buvo simbolinė faktiškai. Štai ir atsakymas visiems tiems, kurie dabar labai brangiai mokate už elektrą visuomeninio tiekimo – 28 centus (ji gali būti po 12–14 centų), kuriuos privertė brangias sutartis pasirašyti – po 30–50, virš 50 centų, bet visa tai yra tik šių valdančiųjų atstovų – liberalkonservatorių veiksmų pasekmės.
Vadinasi, kai pernai mes turėjome labai brangią elektrą, galėjome įjungti savo energetinius pajėgumus ir ta kaina būtų nukritusi. Mums nereikėtų brangiai mokėti. Bet vietoj to buvo padaryta viskas atvirkščiai: kaina tyčia sukelta, mūsų elektros energetikos pajėgumai buvo neįjungti ir po to dar skirta šimtai milijonų kompensacijoms. Bet pasekmės viso to, kad tos kompensacijos mokamos iš visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų ir kažkam leido susikrauti šimtamilijoninius pelnus. Ir nieko.
Kiekvienoje srityje bus tas pats. Niekas nesustos, eis toliau, kad tik tam tikra šaika, tam tikra bendruomenė, kuri prieina prie valdžios, galėtų uždirbti tik daugiau. Tai ką, žiūrime tą gražų filmą, kaip eisime toliau, kas bus toliau, bet už viską teks sumokėti visiems žmonėms. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas V. Valkiūnas. Galite iš tribūnos viską išsakyti, ką galvojate. Prašom, pareiškimas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Sunku viską išsakyti per 5 minutes. Iš pirmo žvilgsnio Seime ir Vyriausybėje surinkti rimti vyrai ir moterys, tačiau praktika rodo, kaip pasakius, kad ir keistų įvykių. Noriu pakalbėti ir pareikšti savo pastabas dėl žaliojo kurso.
Klimato kaita Lietuvai geras dalykas ar ne? Ūkininkai galbūt pasakys, kad taip, nes pradėjo apdirbti žemes jau balandžio mėnesį, o ne gegužės ar birželio. Tai ką, mes turime kenkti savo valstybei? Man keistai atrodo aplinkos apsaugos ministro elgesys, kai stumiami ir akcizo, ir kiti mokesčiai, įsipareigojimai dėl CO2 sumažinimo. Jau buvo kiti ministrai įsipareigoję iki 2020 metų sumažinti išmetimus 20 %. Praėjo 2020 metai, vėl jau nespėjo ateiti – kai 40 %.
Iš kur tos iniciatyvos, kas atsakys už galimai debiliškus įsipareigojimus, kokia nauda mūsų žmonėms? Jie sako – Europos Komisija pareikalavo. Kokia teise? Ar mes pavaldūs Europos kažkokiai komisijai? Mes, ką, kolonija kažkokios mistinės organizacijos? Ką, mes, Seimo nariai, pavaldūs Briuselio komisarams, kurių jokia tauta nerinko? Kaip mes užkoduoti, kaip mes kalbame – prašysime, paverksime, prašysime pasigailėjimo, ministrai ir kiti kalba, kad nebaustų. Mes ką, lupeta, į kurią galima kojas nusivalyti? Kalbama, kad mes prarasime lėšas, kad atnaujintume energetiką. Nauda, ne nauda, matote, milijardai, reikia tarp savų pasidalinti, galbūt mafijozinių struktūrų, kurios tvirtėja ir tvirtėja.
Kalbame apie biokurą. Biokurą pirkome iš Latvijos, iš Baltarusijos, dabar niokojami miškai, ir Latvijoje, ir Lietuvoje viską iškertame, matosi, kaip padidėjo, nes reikia biokuro, iš kitur negausime, bet išlaikyti tą procentą reikia.
Užterštumas. Sako, užteršia automobiliai. Ir aštuntame, ir devintame dešimtmetyje Japonijoje tankumas automobilių ir gyventojų buvo didžiausias pasaulyje, bet kažkodėl ir gyvenimo lygis, ir ilgiausius gyvenimo metus gyveno Japonijoje. Vadinasi, kažkas ne visai tiesa.
Aš pagal save žinau, atrodo, jau švino benzine būdavo, maudydavomės tose švino ir benzino jūrose ir, kaip sakant, turėjome persismelkti. Pasitikrinau, ne, viskas norma, už metų dar pasitikrinau, dar sumažėjo. Taigi daug melo visose šiose kalbose.
Ministras sako, Lietuvos deindustrializacija. Tai reiškia naikinti pramonę. Kai aplinkos ministras kalba, kad reikia naikinti pramonę, ir niekas neoponuoja jam, tai kur mes ridenamės? Kai yra sintetiniai degalai, ekologiški bus, tai kodėl Lietuva nori, kad bėgtų nuo gerovės valstybės? Kur mes norime pabėgti su šita doktrina? Todėl aš kviečiu pabusti. Aišku, kaip kolega D. Kepenis sako, sveikas gyvenimo būdas, bet tai priklauso nuo maisto, mitybos, diagnostikos, medicina ne taip išsivysčiusi, bet tai nereiškia, kad mes turime aukoti lėšas iš biudžeto visokioms, taip sakant, fantazijoms, kurias prifantazavo tie vadinami žalieji. Kai aš buvau Biržų meras, tie žalieji irgi lakstė su visokiais projektais, tai aš jiems greitai parodydavau duris, nes matėsi, ko jie nori. Jie nori praturtėti, norėjo ir nori, išnaudodami Lietuvos lėšas visai tai struktūrai. Todėl nepasiduokime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi šia džiugia gaida ir baikime savo rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.