Paveikslėlis, kuriame yra eskizas, tekstas, piešimas, simbolis Automatiškai sugeneruotas aprašymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PIETINĖS DALIES PLĖTROS PROJEKTO ĮGYVENDINIMO Įstatymo PROJEKTO XVP-1597

 

2026-07-01  Nr. 108-P-31

 

Vilnius

                                                                                                                                

1.         Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas S. Bucevičius, pirmininko pavaduotoja B. Vėsaitė; nariai: A. Anušauskas, A. Bagdonas, D. Kreivys, V. Fiodorovas,  I. Gelažnikienė,  G. Paluckas, A. Norkienė, J. Rojaka, E. Sabutis, T. Sadauskis.

Komiteto biuro: vedėja R. Danė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė, vyr. specialistas J. Butė.

2.         Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministrė D. Sujetaitė, Susisiekimo ministerijos Vandens transporto grupės vadovė S. Jonuškienė,  Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas E. Jablonskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkė G. Kuznecovaitė, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos: generalinis direktorius A. Latakas, Finansų departamento direktorius M. Armonaitis, Teisės departamento direktorius L. Rudys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

1

1

 

1.         Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo pagrindus, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalis būtų laikoma šio uosto pietine dalimi, kokios šios uosto dalies teritorijos ribos ir atitinkamai, kokie konkrečiai uosto žemės sklypai patektų į šią uosto dalį, kurioje būtų įgyvendinamas pietinės uosto dalies plėtros projektas. Svarstytina, ar įstatymo projektas neturėtų būti papildytas įstatymo priedu, kuriame būtų nurodytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies planas, nurodant uosto akvatorijos dalį ir uosto žemės sklypus, skirtus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektui įgyvendinti, arba pridedamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, kuriame būtų nurodyta tikslinė uosto teritorija, kaip ji apibrėžta projekto 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje būtų įgyvendinamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektas.

Pritarti iš dalies.

Uosto pietinės dalies projektas bus įgyvendinamas pagal 2019 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės   nutarimu  Nr. 1278 patvirtintus bendrojo plano sprendinius. Uosto pietinės dalies plėtros vieta aiškiai nurodyta uosto bendrojo plano sprendiniuose (teritorijos dalyse Nr. 21, 22, 23, 24, 25, 15). Papildyti 1 straipsnio 1 dalį: ,,<...> Uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo teritorijos ribas  nustato  Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

  

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

1

1

 

2.         Pastebėtina, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kad teikiamas įstatymas reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto plėtros įgyvendinimo pagrindus, tačiau projekto 2 straipsnyje, kuriame yra apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos, nėra apibrėžiamas minėto projekto plėtros turinys, t. y. teikiamo įstatymo projektu nėra atskleidžiama, kas yra laikoma minėto projekto plėtra. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos.

Nepritarti.

Projekto plėtros turinys yra atskleistas  Projekto 1 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pietinės dalies plėtros projektu siekiama suformuoti naują sausumos plotą uosto teritorijoje ir šiame plote bei su juo susijusiame uosto žemės sklype, sukurti uosto infrastruktūrą bei suformuotu nauju sausumos plotu suteikti teisę naudotis  pagal uosto funkcinę paskirtį.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

1

1

 

3.         Projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata „siekiama suformuoti naują sausumos plotą uosto teritorijoje“ derintina su projekto 3 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pagal kurį naujas sausumos plotas būtų formuojamas ne bet kurioje uosto teritorijoje, bet tikslinėje uosto teritorijoje. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata „siekiama suformuoti naują sausumos plotą uosto teritorijoje“ nereikėtų pakeisti nuostata „siekiama suformuoti naują sausumos plotą tikslinėje uosto teritorijoje“.

Pritarti.

Patikslinti 1 straipsnio 1 dalį: ,,<...>), kuriuo siekiama tikslinėje uosto teritorijoje suformuoti naują sausumos plotą ir šiame plote ir su juo... <...>“.

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

1

1

 

4.         Projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šis įstatymas nustato „pagrindus pradėti naudoti suformuotą naują sausumos plotą ir su juo susijusį uosto žemės sklypą“, nėra aiški, nes neaišku, kuris uosto žemės sklypas būtų laikomas „susijusiu“ su formuojamu nauju sausumos plotu. Svarstytina, ar nuostata „susijusį“ nereikėtų pakeisti į nuostatą „besiribojantį“ arba atskleisti sąvokos „su nauju uosto sausumos plotu susijęs uosto žemės sklypas“ turinį.

Pritarti.

Patikslinti  Projekto 1 straipsnio 1 dalį:

,,<...> ir šiame plote ir su juo susijusiame besiribojančiame uosto žemės sklype, skirtame Projektui įgyvendinti, sukurti uosto infrastruktūrą, įgyvendinimo pagrindus, įskaitant pagrindus pradėti naudoti suformuotą naują sausumos plotą ir su juo susijusį besiribojantį uosto žemės sklypą pagal uosto funkcinę paskirtį.<...>“

5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

2

1

 

5.         Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nustatomi pagrindai pradėti naudotis suformuotu nauju sausumos plotu, nes projekto 7 straipsnyje siūloma reglamentuoti tikslinės uosto teritorijos nuomos ypatumus, tačiau pagal projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokos „tikslinė uosto teritorija“ apibrėžtį į šią teritoriją patenka tik uosto akvatorijos dalis ir uosto žemės sklypai, skirti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektui įgyvendinti, tačiau naujai suformuotas sausumos plotas į tikslinės uosto teritorijos apibrėžtį nepatenka. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų atskirai reglamentuoti naujai suformuotos uosto sausumos teritorijos pradėjimo naudoti pagrindus.

Pritarti.

Papildyti Projekto 2 straipsnio 1 dalį:

,,1. Tikslinė uosto teritorija – uosto teritorijos dalis, apimanti uosto akvatorijos dalį  ir uosto žemės sklypus, įskaitant kai  suformuotus uosto akvatorijos dalisyje, skirtus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektui įgyvendinti.“

Taip papildžius nuostatą, atskirai reglamentuoti naujai suformuotos uosto sausumos teritorijos pradėjimo naudoti pradėjimo naudoti pagrindus nėra poreikio, kadangi naujai suformuota teritorija patenka į tikslinę uosto teritoriją.

  

6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

2

1

 

6.         Pagal projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokos „tikslinė uosto teritorija“ apibrėžtį ši sąvoka būtų suprantama kaip uosto teritorijos dalis, „apimanti uosto akvatorijos ir uosto žemės sklypus“. Atkreiptinas dėmesys, kad uosto akvatorija pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnyje pateiktą sąvokos „uosto akvatorija“ apibrėžtį uosto akvatorija yra nustatytų ribų vandens plotas. Taigi uosto akvatorija sklypais nėra dalinama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostata „apimanti uosto akvatorijos ir uosto žemės sklypus“ nereikėtų pakeisti nuostata „apimanti uosto akvatorijos dalį ir uosto žemės sklypus“.

Pritarti.

Papildyti Projekto 2 straipsnio 1 dalį:

,,1. Tikslinė uosto teritorija – uosto teritorijos dalis, apimanti uosto akvatorijos dalį  ir uosto žemės sklypus, įskaitant kai  suformuotus uosto akvatorijos dalisyje, skirtus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektui įgyvendinti.“

 

7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

3

 

7.         Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto įgyvendinimo procesą prižiūri Vyriausybės sudaryta komisija. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti, iš kurių institucijų atstovų ir kuriam terminui sudaroma komisija, kuri valstybės institucija užtikrina komisijos materialinį-techninį aprūpinimą.

Pritarti.

Pakoreguoti Projekto 3 straipsnio 3 daį ir ją išdėstyti taip:

,,3. Projekto įgyvendinimo procesą pagal kompetenciją prižiūri Projektą įgyvendinanti institucija.  Projekto priežiūros komisija. Komisijos institucinę sudėtį ir užduotis tvirtina Vyriausybė. Komisijos personalinę sudėtį tvirtinta susisiekimo ministras. Projekto įgyvendinimo procesą pagal kompetenciją vertina vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu Vyriausybės nutarimu sudaryta tarpžinybinė komisija, kuri stebi Projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su Projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Projekto veiksmų plano, Projekto įgyvendinimo administracinių procedūrų ir (ar) kitų su Projekto įgyvendinimu susijusių klausimų. Tarpžinybinės komisijos užduotis nustato ir personalinę sudėtį tvirtina Vyriausybė.“

 

8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

3

 

8.         Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos projekto įgyvendinimo proceso „priežiūros“ turinys. Šioje dalyje nurodoma, kad komisija stebi projekto įgyvendinimo eigą ir nagrinėja su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją, tačiau projekte nėra atskleidžiama, koks subjektas ir kokiais terminais yra įpareigojamas minėtą informaciją komisijai teikti ir kokiais veiksmais be pasyvios stebėsenos pasireiškia komisijos „priežiūros“ teisė. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

                   Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje nurodyta sąlyga „prireikus“ sukelia teisinį neapibrėžtumą, todėl siūlytina aiškiai nustatyti aplinkybes, kurioms esant, komisija privalo teikti Vyriausybei pasiūlymus, taip pat siūlytina apibrėžti, kokius pasiūlymus Vyriausybei teikia komisija.

Pritarti iš dalies.

Pakoreguoti Projekto 3 straipsnio 3 daį ir ją išdėstyti taip:

,,3. Projekto įgyvendinimo procesą pagal kompetenciją prižiūri Projektą įgyvendinanti institucija.  Projekto priežiūros komisija. Komisijos institucinę sudėtį ir užduotis tvirtina Vyriausybė. Komisijos personalinę sudėtį tvirtinta susisiekimo ministras. Projekto įgyvendinimo procesą pagal kompetenciją vertina vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu Vyriausybės nutarimu sudaryta tarpžinybinė komisija, kuri stebi Projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su Projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Projekto veiksmų plano, Projekto įgyvendinimo administracinių procedūrų ir (ar) kitų su Projekto įgyvendinimu susijusių klausimų. Tarpžinybinės komisijos užduotis nustato ir personalinę sudėtį tvirtina Vyriausybė.“

Pažymėtina, kad nuostata pakoreguota atsižvelgiant į analogišką teisinį reguliavimą kituose įstatymuose (pvz. SGD įstatymo), reguliuojančiuose analogiški santykiai ir kuriuose taip pat įtvirtintos nuostatos dėl valstybei svarbių projektų įgyvendinimo priežiūros.

 

9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

4

 

9.         Projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio vartojamos sąvokos „vidinė akvatorija“, „susijusi infrastruktūra“, kurių turinys nėra apibrėžtas nei teikiamame projekte, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2026 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną įstatymuose vartojamų sąvokų turinys negali būti apibrėžtas poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų atskleisti pirmiau minėtų sąvokų turinį. Be to, skliaustuose esančioje nuostatoje prieš žodį „žemė“ įrašytinas žodis „uosto“, nuostata „išorinis reidas“ keistina nuostata „uosto išorinis reidas“. Pastebėtina, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka „uosto infrastruktūra“, kuri, manytina, galėtų būti tinkama vartoti vietoje termino „susijusi infrastruktūra“.

Pritarti.

Pakoreguoti 3 straipsnio 4 dalį iki dvitaškio išdėstyti taip:

,,4. Projektą įgyvendinanti institucija ir uUosto valdytojas užtikrina, kad pagal uosto (uosto žemės, vidinės akvatorijos, uosto išorinio reido ir susijusios uosto infrastruktūros) bendrąjį planą tikslinėje uosto teritorijoje Vyriausybės nustatytais terminais būtų:“

10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

4

1

10.     Pagal projekto 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, kad įgyvendinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektą būtų suformuotas naujas sausumos plotas uosto teritorijoje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, suformavus naują sausumos plotą, būtų formuojamas naujas uosto žemės sklypas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, svarstytina, ar projekto 6 straipsnį nereikėtų papildyti, nustatant, kad toks naujas sausumos plotas (uosto žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso valstybei.

Pritarti iš dalies.

Papildyti projekto 6 str.:

,,Įgyvendinant Projektą sukurta uosto infrastruktūra nuosavybės teise priklauso uosto valdytojui, o suformuotas naujas sausumos plotas uosto teritorijoje nuosavybės teise priklauso valstybei.“

 

Be to, pažymėtina, kad Projektas yra specialusis teisės aktas LR Teritorijų planavimo įstatymo atžvilgiu. Įgyvendinant Projektą, sklypų formavime jokio specialaus reguliavimo nenumatoma, todėl specialių nuostatų įtraukti į Projektą netikslinga. 

11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

4

 

11.     Projekto 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad projektą įgyvendinanti institucija ir uosto valdytojas užtikrina, kad pagal uosto bendrąjį planą tikslinėje uosto teritorijoje Vyriausybės nustatytais terminais būtų suformuotas naujas sausumos plotas uosto teritorijoje bei įrengta uosto infrastruktūra. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nurodoma, kad minėtiems rezultatams pasiekti šio įstatymo nustatyta tvarka sudaroma (-os) tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartis (sutartys). Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais.

11.1.     Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus šioje dalyje nurodytų projektą įgyvendinančios institucijos ir uosto valdytojo įsipareigojimų Vyriausybės nustatytais terminais tikslinėje uosto teritorijoje suformuoti naują sausumos sklypą ir įrengti uosto infrastruktūrą santykis su projekto 7 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tiems patiems rezultatams pasiekti – suformuoti naują sausumos plotą uosto teritorijoje ir sukurti infrastruktūrą – yra sudaroma tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartis (sutartys) ir išvardijami uosto žemės naudotojo įsipareigojimai – tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartyje yra nustatomi pradinio įnašo panaudojimo uosto infrastruktūros ir naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo darbams finansuoti tvarka ir terminai (projekto 7 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas, naudodamas pradinio įnašo lėšas, bus atsakingas už naujo sausumos ploto suformavimą ir uosto infrastruktūros sukūrimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pakoreguoti 3 straipsnio 4 dalį iki dvitaškio:

,,4. Projektą įgyvendinanti institucija ir uUosto valdytojas užtikrina, kad pagal uosto (uosto žemės, vidinės akvatorijos, uosto išorinio reido ir susijusios uosto infrastruktūros) bendrąjį planą tikslinėje uosto teritorijoje Vyriausybės nustatytais terminais būtų:“

11.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

4

 

11.2.    Sistemiškai vertinant projekto 3 straipsnio 4 dalies ir projekto 7 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra aišku, ar uosto žemės naudotojas po tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties sudarymo tikslinėje uosto teritorijoje (ir kurioje jos dalyje) galės vykdyti ūkinę veiklą, nes, viena vertus, projekto 7 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodomi reikalaujami uosto žemės naudotojo krovos ir (arba) kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai (reikalavimas ūkinei veiklai – pastaba mūsų), tačiau projekto nuostatose nėra detalizuojama, ar uosto žemės naudotojui bus perduotas nuomos sutarties laikotarpiu suformuotas naujas sausumos žemės sklypas, ar jis galės vykdyti ūkinę veiklą tik su naujai formuojamu žemės sklypu „susijusiame uosto žemės sklype“.

Nepritarti.

Projekto 7 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad  tikslinė uosto teritorija, t. y. užpilta akvatorijos dalis ir/ar susijusio (besiribojančio) žemės sklypo dalis bus nuomojama viešu konkursu. Pasibaigus konkursui, jo laimėtojui bus perduota visa jo išsinuomota tikslinė teritorija. Viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė.

 

11.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

4

 

11.3.    Projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodoma, kad projektą įgyvendinanti institucija ir uosto valdytojas užtikrina, kad naujas sausumos plotas uosto teritorijoje būtų suformuotas bei uosto infrastruktūra įrengta Vyriausybės nustatytais terminais. Pastebėtina, kad nėra aiškus minėtų „Vyriausybės nustatytų terminų“ santykis ne tik su projekto 7 straipsnio 6 dalyje nurodytu tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties maksimaliu terminu, per kurį būtų formuojamas naujas tikslinės teritorijos sausumos sklypas ir kuriama infrastruktūra, bet ir šios nuostatos santykis su teritorijų planavimą reglamentuojančiais įstatymais, kuriuose gali būti įtvirtinti kiti tam tikrų veiksmų ir procedūrų atlikimo terminai nei nustatytieji Vyriausybės.

Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslintinos, atskleidžiant projektą įgyvendinančios institucijos, uosto valdytojo ir uosto žemės naudotojo tarpusavio teisių ir pareigų santykį ir aiškiai nurodant, kiekvieno iš minėtų subjektų funkcijas ir atsakomybę įgyvendinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektą.

Pritarti iš dalies.

Pažymėtina, kad tikslinės teritorijos suformavimas ir infrastruktūros sukūrimas patenka į projekto 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą. Teritorijų planavimo procedūros yra baigtos, todėl prieštaravimų ar klausimų dėl procedūrinių terminų nėra.  

Pažymėtina, kad Įstatymo projektas yra specialus įstatymas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo atžvilgiu. Teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (toliau – Uosto įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.  Uosto įstatyme yra detaliai aprašytos uosto valdytojo ir nuomininko pareigos. Įstatymo projekte numatytos papildomos nuostatos.

Dėl pastabos dalies dėl teritorijų planavimo -  papildyti Projekto 1 straipsnio 2 dalį:

,,2. Teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (toliau – Uosto įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.“

Projektą įgyvendinanti institucija, projekto vykdytojas ir jų atsakomybės yra atskleidžiamos Projekto 3 straipsnyje, 4 straipsnio 2 d. ir 4 d. Be to, tikslinės uosto teritorijos nuomos teisiniams santykiams mutatis mutandis yra taikomos ir KVJUį nuostatos, kuriose taip pat yra įtvirtintos SM, KVJUD, uosto žemės naudotojų teisės ir pareigos.

12

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

4

2

12.     Projekto 3 straipsnio 4 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „krantosaugos statiniai“, kurios turinys nei teikiamame projekte, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme nėra apibrėžtas. Siekiant aiškumo, teikiamo projekto 2 straipsnyje reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį.

Pritarti.

Pakoreguoti Projekto 3 straipsnio 4 dalies 2) punktą:

,,2) įrengta uosto infrastruktūra (pastatyti krantosaugos statiniai bei uosto krantinės).“

 

13

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

4

2

13.     Pastebėtina, kad projekto 3 straipsnio 4 dalies 2 punkte, detalizuojančiame pareigą įrengti uosto infrastruktūrą, yra nurodyti tik krantosaugos statiniai ir uosto krantinės, tuo tarpu vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi (redakcija nuo 2026 m. liepos 1 d.) uosto infrastruktūrą be krantosaugos statinių ir uosto krantinių sudaro ir molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, navigacijos įrenginiai, keliai ir privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje. Svarstytina, ar minėta 3 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga įrengti uosto infrastruktūrą neturėtų būti papildyta minėtais infrastruktūros elementais.

Pritarti.

Pakoreguoti Projekto 3 straipsnio 4 dalies 2) punktą:

,,2) įrengta uosto infrastruktūra (pastatyti krantosaugos statiniai bei uosto krantinės).“

 

 

14

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

4

1

 

14.     Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „pasirašiusio subjekto (pasirašiusių subjektų)“ keistina nuostata „sudariusio nuomininko (sudariusių nuomininkų)“, nes sutartį pasirašo fiziniai asmenys, t. y. sutartį sudarančių subjektų vadovai ar kiti įgalioti atstovai, todėl pradinį įnašą turėtų mokėti ne sutartį pasirašę fiziniai asmenys, o nuomos sutartį sudarantis (sudarantys) subjektas (-ai).

Pritarti.

Papildyti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą:

,,1. Projekto įgyvendinimas finansuojamas:

1) tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartį (sutartis) pasirašiusio sudariusio nuomininko (pasirašiusių subjektų sudariusių nuomininkų) (toliau - nuomininkas) pradiniu įnašu, skirtu šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytiems Projekto įgyvendinimo rezultatams pasiekti (toliau – pradinis įnašas);“

 

15

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

4

1

 

15.     Projekto 4 straipsnio 1 dalyje žodis „pasirašymo“ keistinas žodžiu „sudarymo“.

Pritarti.

Papildyti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą:

,,1. Projekto įgyvendinimas finansuojamas:

1) tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartį (sutartis) pasirašiusio sudariusio nuomininko (pasirašiusių subjektų sudariusių nuomininkų) (toliau - nuomininkas) pradiniu įnašu, skirtu šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytiems Projekto įgyvendinimo rezultatams pasiekti (toliau – pradinis įnašas);“

16

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

4

3

 

16.     Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad iki „tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties (sutarčių) pasirašymo, uosto valdytojas savo lėšomis atlieka Projektui įgyvendinti reikalingą poveikio aplinkai vertinimą, studijas, geologinius tyrimus, projektavimo darbus, kad tikslinė uosto teritorija būtų parengta Projektui įgyvendinti“. Pastebėtina, kad projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „teritorija būtų parengta“ turinys, t. y. kokiems žemės sklypams (naujai formuojamiems, tikslinėje teritorijoje esantiems) ir kokie „projektavimo darbai“ turėtų būti atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamas teritorijos „parengimas“ yra būtina sąlyga nuomos sutarties (sutarčių) sudarymo proceso iniciavimui, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos, detalizuojant minėtos nuostatos turinį.

Pritarti.

Pakoreguoti Projekto 4 straipsnio 4 dalį (buvusi 3 dalis):

,,4. Iki šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytos tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties (sutarčių) pasirašymo, uosto valdytojas savo lėšomis atlieka Projektui įgyvendinti reikalingą poveikio aplinkai vertinimą, studijas, geologinius tyrimus, projektavimo darbus, kad tikslinė uosto teritorija būtų parengta Projektui įgyvendinti“.

 

17

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

3

4

2

17.     Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 4 dalies 2 punkte prie būtinos sukurti infrastruktūros yra nurodomi tik krantosaugos statiniai bei uosto krantinės, iš projekto 6 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokio subjekto – valstybės ar uosto valdytojo – nuosavybe taptų kiti sukurti uosto infrastruktūros objektai – molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, navigacijos įrenginiai, keliai ir privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje. Projekto 6 straipsnio nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti.

Pakoreguoti Projekto 3 straipsnio 4 dalies 2) punktą:

„2) įrengta uosto infrastruktūra (pastatyti krantosaugos statiniai bei uosto krantinės).“

 

Papildyti Projekto 6 straipsnį:

,,Įgyvendinant Projektą sukurta uosto infrastruktūra nuosavybės teise priklauso uosto valdytojui, o suformuotas naujas sausumos plotas uosto teritorijoje nuosavybės teise priklauso valstybei.“

 

18

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

6

 

 

18.     Siekiant suderinti projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio pavadinime išbrauktinas žodis „naujos“, nes visame projekto tekste vartojama formuluotė „uosto infrastruktūra“, o ne formuluotė „nauja uosto infrastruktūra“.

Pritarti.

Patikslinti projekto 6 straipsnio pavadinimą:

,,6 straipsnis. Sukurtos naujos uosto infrastruktūros nuosavybės teisė“.

 

19

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

6

 

 

19.     Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įgyvendinant projektą sukurta uosto infrastruktūra nuosavybės teise priklauso uosto valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektas būtų įgyvendinamas iš tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartį pasirašiusio subjekto (pasirašiusių subjektų) pradinio įnašo, kuris atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas negali būti mažesnis už 300 milijonų eurų. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatas tikslinę uosto teritoriją sudaro uosto teritorijos dalis, apimanti uosto akvatorijos ir uosto žemės sklypus, skirtus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektui įgyvendinti. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį uosto akvatorija ir uosto žemė yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Taigi, pradinis įnašas būtų mokamas pagal valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos sutartį už valstybės turto nuomą ir, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, būtų skiriamas suformuoti naują sausumos plotą uosto teritorijoje bei įrengti uosto infrastruktūrai. Pažymėtina ir tai, kad, įgyvendinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektą, pagal projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas uosto infrastruktūrai sukurti, galėtų būti naudojamos ir valstybės biudžeto lėšos. Taigi pagal projekto nuostatas už valstybės turto (tikslinės uosto teritorijos) nuomą pagal sudarytą tokio turto sutartį gautos lėšos, taip pat valstybės biudžeto lėšas sukurta uosto infrastruktūra taptų ne valstybės, bet privataus subjekto akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuosavybe. Pažymėtina, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, taip pat šio įstatymo naujos redakcijos, įsigaliosiančios 2026 m. po 1 d., 6 straipsnio 2 dalies nuostatas uosto infrastruktūra nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau išdėstyta, manytina, kad valstybės lėšomis sukurta uosto infrastruktūra turėtų būti valstybės nuosavybe arba naujai sukurtos uosto infrastruktūros verte padidinamas privataus juridinio asmens akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatinis kapitalas, išleidžiant naujas akcijas, kurios nuosavybės teise priklausytų valstybei.

Pritarti.

Projektą papildyti nauja 4 straipsnio 3 dalimi, buvusią 3 dalį pernumeruojant į 4:

,,3. Tais atvejais, kai Projekto įgyvendinimui panaudojamos šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos lėšos, atitinkamai didinamas uosto valdytojo įstatinis kapitalas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.“

 

20

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

7

1

 

20.     Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad konkurenciniam dialogui vykdyti mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo III skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Viešųjų pirkimų įstatymo III skyriaus ketvirtajame skirsnyje esančiuose straipsniuose yra pateikiama nemažai blanketinių nuorodų ir į kitas Viešųjų pirkimų įstatymo struktūrines dalis, todėl svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 1 dalies formuluotė dėl išimtinai Viešųjų pirkimų įstatymo III skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatų taikymo yra pakankama. Svarstytina, ar nebūtų tikslingiau projekto 7 straipsnio dalyje teikti nuorodą į Viešųjų pirkimų įstatyme reglamentuojamą konkurencinio dialogo pirkimo būdą reglamentuojančias nuostatas jas taikant mutatis mutandis.

Pritarti.

Papildyti Projekto 7 straipsnio 1 dalį:

,,1. <...>. Konkurenciniam dialogui vykdyti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo III skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios konkurencinio dialogo pirkimo būdą. <...>“.

 

21

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

7

3

 

21.     Vadovaujantis projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, tikslinė uosto teritorija gali būti nuomojama tiek vienam subjektui, tiek ir keliems subjektams. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projektas neturėtų būti papildomas kriterijais, kuriais vadovaujantis uosto valdytojas rinktųsi, kuris iš minėtų nuomos būdų yra tikslingesnis.

Nepritarti.

Uosto valdytojas vertindamas  sandorio konsultanto  (su kuriuo šiuo metu yra pasirašyta sutartis) atliktos rinkos analizės duomenis, priims sprendimą kiek, kokio dydžio ir kokios konfigūracijos tikslinės uosto teritorijos nuomos konkursų bus skelbiama. Šiuo metu esamas reguliavimas numatytas LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme numato diskreciją uosto valdytojui spręsti kokio dydžio, kokiam terminui nuomoti uosto žemę, todėl Projekte pasiūlytas reguliavimas visiškai jį atitinka.    

22

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

7

3

 

22.     Projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu skelbiamas vienas visos tikslinės uosto teritorijos nuomos viešasis konkursas, konkurso laimėtojo pasiūlytas pradinis įnašas negali būti mažesnis kaip 300 milijonų eurų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar konkurso laimėtojas pradinį įnašą mokėtų kaip avansą už tikslinės uosto teritorijos nuomą, ar kaip mokestį už suteikiamą teisę nuomotis tikslinę uosto teritoriją, ar turimas omenyje kitas mokėjimo pagrindas. Taip pat nėra aišku, ar šis įnašas būtų grąžinamas konkurso laimėtojui, jeigu tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartis būtų nutraukiama nepasibaigus nuomos terminui. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Pritarti iš dalies.

Projektą  papildyti 7 straipsnio 7 dalimi (buvusią 7 dalį pernumeruojant į 8):

,,7. Tuo atveju, jei tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartis uosto žemės naudotojo inciatyva arba dėl jo kaltės, yra nutraukiama anksčiau nei suėjo nuomos terminas, jo sumokėtas pradinis įnašas jam nėra grąžinamas.“

Papildomai pažymėtina, kad uosto žemės naudotojas sumokėjęs pradinį įnašą taip pat turės mokėti uosto žemės nuomos mokestį, kuris nebus mažinamas sumokėtu pradiniu įnašu. Iš esmės pradinis įnašas yra papildomas mokestis prie uosto žemės nuomos mokesčio, už suteikiamą teisę nuomotis tiksline uosto teritorija.

23

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

7

5

 

23.     Projekto 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgesniam nei 50 metų laikotarpiui. Vertinamojoje projekto nuostatoje žodis „laikotarpis“ keistinas žodžiu „terminui“. Be to, tiek iš projekto nuostatų, tiek iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas konkretus nuomos terminas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte tokių kriterijų nereikėtų nustatyti.

Pritarti iš dalies.

Pakoreguoti Projekto 7 straipsnio 5 dalį:

,,5. Tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgesniam kaip 50 metų laikotarpiui terminui, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo ir mutatis mutandis Uosto įstatymo reikalavimų“.

  Papildomai pažymėtina, kad uosto valdytojas vertindamas  sandorio konsultanto  (su kuriuo šiuo metu yra pasirašyta sutartis) atliktos rinkos analizės duomenis, priims sprendimą kokiam terminui tikslinės uosto teritorijos nuomos konkursas bus skelbiamas. Šiuo metu esamas reguliavimas, numatytas LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, numato diskreciją uosto valdytojui spręsti kokio dydžio, kokiam terminui nuomoti uosto žemę, todėl Projekte pasiūlytas reguliavimas visiškai jį atitinka.    

24

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-06-08

 

 

 

24.     Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 12, 20 punktų ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

 

Pritarti.

Antikorupcinis vertinimas Projektui buvo atliktas Susisiekimo ministerijos už korupcijos prevenciją atsakingų asmenų (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/6d97cd465ff411f1b20fcb7db81bf4bd?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=590c3521-e30c-428d-877a-acd7617ee875)

Taip pat antikorupcinį vertinimą atliko ir STT, kuri pateikė Projektui 4 pastabas. SM, išnagrinėjusi pastabas, į jas atsižvelgė (į dvi esmines – atsižvelgta visiškai, į dvi – iš dalies), suderinta su STT darbo tvarka.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2026-06-23

7

 

 

1.         Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1.   Neapibrėžtos tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties keitimo ribos gali sudaryti prielaidas po konkurso iš esmės pakeisti konkurso rezultatams reikšmingus įsipareigojimus ir iškreipti viešo konkurso rezultatus

 

Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalies 9 punkte numatoma, kad tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartyje turi būti nustatyta jos keitimo tvarka, tačiau Įstatymo projekte nėra nustatyta, kokie tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties pakeitimai laikytini esminiais ir kokiais atvejais tokie pakeitimai būtų negalimi arba galimi tik išimtiniais atvejais.

Atsižvelgiant į tai, kad viešo konkurso dalyviai būtų vertinami pagal pasiūlytą pradinio įnašo dydį, krovos apyvartos mastą ir (ar) kitus veiklos rodiklius, nėra aišku, ar po konkurso galėtų būti keičiami šie įsipareigojimai, jų terminai ar apimtis.

Dėl tokio teisinio reguliavimo gali susidaryti prielaidos po viešo konkurso pakeisti konkurso rezultatams reikšmingas sutarties sąlygas taip, kad galutinis sutarties turinys reikšmingai skirtųsi nuo to, dėl kurio buvo vykdomas viešas konkursas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome Įstatymo projekte nustatyti esminio tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties pakeitimo kriterijus ir aiškias sutarties keitimo ribas, panašiai kaip tai reglamentuojama Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje ir Koncesijų įstatymo 62 straipsnyje.

Pritarti.

Projektas papildytas 7 str. 10 dalimi, įtvirtinančia, kad ,,Tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartyje nustatomos šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos sąlygos negali būti keičiamos jų atsisakant arba sumažinant numatytus uosto žemės naudotojo įsipareigojimus.“

 

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2026-06-23

 

 

 

1.2. Neįtvirtinus pareigos viešinti tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartį ir jos pakeitimus, gali būti sudarytos prielaidos nepakankamam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo skaidrumui ir kontrolei

Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projektas neįtvirtina jokių minimalių viešumo reikalavimų nei sudaromai tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarčiai, nei vėlesniems jos pakeitimams. Atsižvelgiant į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto (toliau – Plėtros projektas) mastą, didelę finansinę apimtį (ne mažiau kaip 300 mln. eurų pradinis įnašas) ir strateginę reikšmę, tokios informacijos neviešinimas ženkliai sumažina visuomenės, rinkos dalyvių ir kontrolės institucijų galimybes stebėti projekto įgyvendinimą ir vertinti sprendimų pagrįstumą.

Paminėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas (86 straipsnio 9 dalis) ir Koncesijų įstatymas  (60 straipsnio 8 dalis) nustato pareigą viešinti sudarytą sutartį ir jos pakeitimus, taip užtikrinant sprendimų skaidrumą ir sudarant galimybes kontrolės institucijoms, rinkos dalyviams bei visuomenei vertinti priimtų sprendimų pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome Įstatymo projekte nustatyti pareigą viešai skelbti sudarytą tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartį, visus jos pakeitimus bei jų pagrindimą Plėtros projekto įgyvendinančios institucijos ar Plėtros projekto vykdytojo interneto svetainėje.

 

Pritarti.

Pažymėtina, kad galiojančiame KVJUĮ nėra nustatyta pareiga viešinti uosto žemės nuomos sutarčių ar jų pakeitimų uosto valdytojo ar žemės naudotojų interneto svetainėse. Atitinkamai ir šiuo Pietinės uosto plėtros įstatymo projektu nėra siūloma nustatyti kitokio reguliavimo tik vienai nuomos santykių rūšiai, nes tai galėtų sudaryti prielaidas nevienodam analogiškų teisinių santykių reguliavimui ir kelti klausimų dėl uosto žemės naudotojų lygiateisiškumo principo užtikrinimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartyse ir jų pakeitimuose gali būti numatyta informacija, sudaranti komercinę paslaptį ar kitą konfidencialią informaciją, susijusią su investicijų apimtimi, veiklos modeliu, technologiniais sprendimais ar kitais komerciškai jautriais duomenimis. Todėl tokių sutarčių viešinimas nebūtų proporcinga priemonė.

Kartu pažymėtina, kad nuomos sutartys ir jų pakeitimai yra viešinami – juos registruojant teisės aktų nustatyta tvarka viešuosiuose registruose. Registravimas užtikrina teisinį viešumą ir trečiųjų asmenų informuotumą apie sudarytus sandorius bei jų teisinį statusą, sudaro galimybę kompetentingoms institucijoms vykdyti kontrolę ir priežiūrą bei užtikrina teisinio tikrumo principą. Šiuo aspektu registravimo institutas atlieka viešinimo funkciją.

Atsižvelgiant į tai bei į tai, jog KVJUĮ 15 str.: 4 yra įtvirtinta prievolė uosto žemės nuomos sutartis įregistruoti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje per 3 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo dienos, siūlome analogiška nuostata papildyti KVJU pietinės dalies plėtros įstatymo projektą, papildant jį 9 punktu 7 straipsnyje:

,,9. Tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje per 3 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo dienos. Ši sutartis registruojama tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartį sudariusio uosto žemės naudotojo lėšomis.“

Taip pat, atsižvelgiat į Projekto svarbą, informacija apie išnuomotą tikslinę teritoriją ar jos dalį, apie sutarties (-čių) sudarymą ir / ar sutarties (-čių) keitimą Susisiekimo ministerijos įpareigojimu bus viešinama AB KVJUD interneto svetainėje.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2026-06-23

 

 

 

2.1.   Neapibrėžti komisijos įgaliojimai ir sudėtis gali sudaryti prielaidas formaliai bei nepakankamai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo priežiūrai

Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Plėtros projekto įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės sudaryta komisija, kuri stebi Plėtros projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su Plėtros projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus. Taigi Įstatymo projektas komisijai iš esmės suteikia tik stebėsenos funkciją, nesuteikiant realių priežiūros įgaliojimų. Be to, Įstatymo projekte nėra nustatyta komisijos sudėtis, taip pat nėra numatyta priemonių, užtikrinančių komisijos narių nešališkumą ir interesų konfliktų prevenciją.

Dėl tokio reguliavimo gali susidaryti prielaidos formaliai Plėtros projekto priežiūrai, neužtikrinančiai pakankamos kontrolės priimant su Plėtros projekto įgyvendinimu susijusius sprendimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome Įstatymo projekte komisijai numatyti konkrečius įgaliojimus, susijusius su Plėtros projekto įgyvendinimo priežiūra, taip pat nustatyti komisijos sudėtį, iš kokių institucijų įtraukiami atstovai į komisiją, bei numatyti komisijos narių nešališkumo užtikrinimo priemones (privačių interesų deklaravimo, nusišalinimo reikalavimus).

Pritarti iš dalies.

Atkreiptinas dėmesys, jog kituose susisiekimo srities įstatymuose numatytų komisijų institucinę sudėtį bei komisijų užduotis tvirtina Vyriausybė. Pvz. LRV nutarimas Nr. 380 ,,Dėl Karinio mobilumo transporto ir karinės infrastruktūros projektų priežiūros komisijos sudarymo“  https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3fc978e4fae011edbc0bd16e3a4d3b97?jfwid=6dt3h8yqp

Taip pat analogiškas yra ir Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo teisinis reguliavimas, kur Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 4 str. 4 dalyje įtvirtinta, jog SGD terminalo projekto įgyvendinimą pagal kompetenciją prižiūri Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, o projekto įgyvendinimo procesą vertina Vyriausybės nutarimu sudaryta komisija, kuri stebi projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl projekto veiksmų plano, projekto įgyvendinimo administracinių procedūrų ir (ar) kitų su projekto įgyvendinimu susijusių klausimų; tarpžinybinės komisijos veiklos organizavimo tvarką nustato ir personalinę sudėtį tvirtina Vyriausybė.“ Įgyvendindama šią SGD įstatymo nuostatą, bei vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 15 punktu, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Vyriausybė 2011 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 543 yra patvirtinusi Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos personalinę sudėtį bei pavedusi šiai komisijai nagrinėti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl įgyvendinimo klausimų, susijusių su teritorijų planavimo procedūromis, dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu, dėl projekto veiksmų plano, dėl kitų svarbių, susijusių su projekto įgyvendinimu, klausimų[1].

Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo, užtikrinant, kad analogiški santykiai būtų reguliuojami vienodo lygmens teisės aktais, pakoreguota Projekto 3 straipsnio 3 dalis ją išdėstant taip:

,,4. Projekto įgyvendinimą pagal kompetenciją prižiūri Projektą įgyvendinanti institucija. Projekto įgyvendinimo procesą pagal kompetenciją vertina vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu Vyriausybės nutarimu sudaryta tarpžinybinė komisija, kuri stebi projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl projekto veiksmų plano, projekto įgyvendinimo administracinių procedūrų ir (ar) kitų su projekto įgyvendinimu susijusių klausimų. Tarpžinybinės komisijos užduotis ir personalinę sudėtį tvirtina Vyriausybė.“

4.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2026-06-23

 

 

 

2.2. Nesant specialios tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties formos, gali susidaryti prielaidos nepakankamai aiškiam ir diskreciniam Plėtros projekto įgyvendinimui reikšmingų sutartinių įsipareigojimų nustatymui

Pagal Įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalį, tikslinės uosto teritorijos nuomos teisiniams santykiams mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios uosto žemės nuomos santykius, tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Įstatymo projektas.

Remiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Tačiau galiojanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties forma (patvirtinta Susisiekimo ministro)[2]  yra visiškai nepritaikyta tikslinės uosto teritorijos nuomai, reglamentuojamai Įstatymo projektu: nenumatytas pradinis įnašas, naujo sausumos ploto formavimas ir infrastruktūros sukūrimas, kitų tikslinėje uosto teritorijoje planuojamų vykdyti veiklų rodiklių pasiekimas; nenumatytos sankcijos ir kontrolės mechanizmai dėl šių įsipareigojimų nevykdymo; neapibrėžta, kas atsitinka su sukurta infrastruktūra ir pradiniu įnašu po sutarties nutraukimo ir kt.

Taigi Įstatymo projekte numatytas mutatis mutandis galiojančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos taikymas tikslinės uosto teritorijos nuomai gali sukelti teisinį neapibrėžtumą ir sudaryti prielaidas diskreciniam Plėtros projekto įgyvendinimui reikšmingų sutartinių įsipareigojimų nustatymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome spręsti dėl aiškaus pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki viešo konkurso paskelbimo patvirtinti tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties formą, kurioje būtų aiškiai reglamentuoti visi specifiniai Įstatymo projektu nustatomi tikslinės uosto teritorijos nuomos elementai.

Pritarti iš dalies.

Pažymėtina, kad iki 2026 m. liepos 1 d. galiojančiame KVJUĮ uosto žemės nuomos sutarties forma buvo nustatoma Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu. Tačiau įvertinus praktinio taikymo patirtį ir poreikį užtikrinti lankstesnį bei efektyvesnį reguliavimą, nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliosiančioje naujoje KVJUĮ redakcijoje atsisakyta imperatyvaus sutarties formos tvirtinimo modelio, išlaikant įstatyme nustatytus reikalavimus dėl esminių uosto žemės nuomos sutarties sąlygų.

Analogiška reguliavimo logika pasirinkta ir Projekte dėl tikslinės uosto teritorijos nuomos – įstatymo lygmeniu nustatomi esminiai nuomos santykių elementai, o ne iš anksto tvirtinama detali sutarties forma. Kartu pažymėtina, kad Projekte įtvirtintos privalomosios tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties nuostatos savo turiniu iš esmės ir sudaro sutarties formą – jos apibrėžia privalomus sutarties elementus, šalių teises ir pareigas bei esminius projekto įgyvendinimo reikalavimus. Todėl reguliavimas nėra paliekamas diskrecijai, o esminis sutarties turinys nustatomas tiesiogiai įstatyme.

Toks teisėkūros modelis nėra išimtinis – analogiškas principas taikomas ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Vartojimo kreditų įstatyme, kuriame nėra tvirtinama atskira vartojimo kredito sutarties forma, tačiau įstatyme nustatomas privalomas sutarties turinys ir informacija, kuri turi būti įtraukta į sutartį. Tai leidžia užtikrinti teisinį aiškumą kartu išlaikant pakankamą lankstumą sutartiniams santykiams.

Be to, Projekte numatytas mutatis mutandis principas reiškia, kad taikomos tik tos nuostatos, kurios neprieštarauja specialiajam reguliavimui ir atitinka tikslinės uosto teritorijos nuomos santykių pobūdį. Todėl su Projektu susiję specifiniai elementai – pradinis įnašas, infrastruktūros sukūrimas, veiklos rodikliai, atsakomybės ir kontrolės mechanizmai – yra nustatyti Projekte ir bus įtvirtinti konkrečioje nuomos sutartyje.

Papildomos pareigos tvirtinti atskirą tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties formą nustatymas nebūtų suderinamas su naujuoju uosto žemės nuomos reguliavimo modeliu. Siekiant sistemiškai nuoseklaus reguliavimo, tapačios ar panašios teisinės situacijos turi būti reglamentuojamos vienodais principais, užtikrinant subjektų lygiateisiškumą ir teisinio reguliavimo vientisumą.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys S. Gentvilas, 2026-06-18

4

4

 

N

Argumentai:

Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti nuoseklų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto finansavimą bei sudaryti sąlygas maksimaliai panaudoti uosto valdytojo generuojamus finansinius išteklius strateginės reikšmės investicijoms. Projektas yra ypatingos valstybinės svarbos, turintis reikšmingą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui, konkurencingumui, transporto sistemos plėtrai ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui. Atsižvelgiant į didelės apimties investicijų poreikį, tikslinga nustatyti, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu uosto valdytojo nepaskirstytas pelnas būtų naudojamas projekto finansavimui ir esamos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros būklės išlaikymui, o investicijos nebūtų ribojamos dividendų politika. Tai leistų sumažinti skolintų lėšų poreikį, užtikrintų efektyvesnį nuosavų lėšų panaudojimą ir spartesnį projekto įgyvendinimą.

Pasiūlymas:

Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Iki Projekto įgyvendinimo pabaigos dividendai iš uosto valdytojo valstybei nemokami. “

Nepritarti.

Toks reguliavimas nėra būtinas Projekto finansavimo modeliui užtikrinti ir nepagrįstai apribotų akcininko diskreciją priimti sprendimus dėl dividendų politikos.

Aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad bendra Projekto įgyvendinimui reikalinga investicijų suma sudarys apie 600 mln. eurų, kuri bus finansuojama iš kelių šaltinių: ne mažiau kaip 300 mln. eurų sudarys potencialaus nuomininko (-ų) pradinis įnašas, 35,1 mln. eurų – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuosavos ir skolintos lėšos, 150 mln. eurų – papildomos skolintos lėšos, 78,9 mln. eurų – ES fondų ir (ar) valstybės biudžeto lėšos, o 36 mln. eurų – papildomas bendrovės pelnas, skirtas reinvesticijoms, taikant mažesnį dividendų dydį 2026–2028 m. bei po projekto užbaigimo ilguoju laikotarpiu priimant akcininko sprendimus dėl dividendų politikos.

Taigi Projekto finansavimo modelis nėra grindžiamas absoliučiu ir iš anksto įstatymu nustatytu dividendų nemokėjimu iki Projekto pabaigos, o numato įvairių finansavimo šaltinių derinį bei galimybę lanksčiai taikyti dividendų politiką pagal faktinį Projekto įgyvendinimo poreikį ir finansinę situaciją.

Be to, galiojantis teisinis reguliavimas jau sudaro pakankamą teisinį pagrindą priimti sprendimus dėl mažesnio dividendų dydžio ar dividendų nemokėjimo – pagal Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665, 153.1 papunktį akcininkas gali priimti sprendimą dėl mažesnių dividendų siekiant užtikrinti strategiškai svarbių investicijų finansavimą.

Todėl papildomas imperatyvus reguliavimas įstatyme nėra reikalingas.

2.

Seimo nariai I. Šimonytė, M. Lingė, 2026-06-26

 

 

 

B

Argumentai:

 Rytų-Vakarų transporto koridorius, kurių vienas pagrindinių tikslų buvo užtikrinti maksimaliai patogias prekybos sąlygas su Rusija, Vidurio Azijos šalimis, dėl radikaliai pasikeitusios saugumo aplinkos, rusijos agresijos prieš Ukrainą ir to sąlygotų prekybos, infrastruktūros vystymo ir prioritetų pokyčių, yra jau kuris laikas praradęs savo aktualumą. Dar daugiau, diskutuojama apie rusiškos geležinkelio vėžės keliamas rizikas nacionaliniam saugumui. Todėl nesuprantama, kodėl po ilgos pertraukos vėl reikalinga šį koridorių sureikšminti, nors perspektyvos civilizuotai prekybai šiuo koridoriumi dėl rusijos ir baltarusijos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra neegzistuojančios.

 Pasiūlymas:

 Išbraukti nuorodą į „Rytų-Vakarų transporto koridorių“ projekto preambulėje ir ją dėstyti taip:

 „Lietuvos Respublikos Seimas,

pripažindamas, kad skubus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos ekonomikos augimą, konkurencingumą ir nacionalinio saugumo interesus;

siekdamas didinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiksmingumo potencialą ir išlaikyti jį kaip strateginį pietryčių Baltijos  logistikos ir Rytų–Vakarų  transporto koridorių;

įgyvendindamas įsipareigojimus, susijusius su dvejopu infrastruktūros naudojimu civilinėms ir gynybos reikmėms ir priimančiosios šalies pajėgumų stiprinimu,

priima šį įstatymą.“

Pritarti.

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Jūrinių reikalų komisija, 2026-06-19

3

3

 

 

Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo įstatymo projektui Nr. XVP-1597 ir komisijos išvadoms bei pasiūlymui.

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra betarpiškai susijusi su Klaipėdos miesto teritorija ir galima plėtra bei siekiant užtikrinti bendradarbiavimą tarp miesto ir uosto ir bendrų sprendimų paiešką, siūloma į Projekto įgyvendinimo procesą prižiūrinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos komisijos sudėti įtraukti vietos savivaldos atstovus.

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Projekto įgyvendinimo procesą prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija, kuri stebi Projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su Projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos komisijos sudėti įtraukiami vietos savivaldos atstovai.“

Nepritarti.

Siūlomas reguliavimas neatitiktų pasirinkto teisinio modelio ir perteklinai detalizuotų įstatymo lygmens nuostatas. Kaip matyti iš analogiško teisinio reguliavimo, pavyzdžiui, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto, kuris taip pat yra ypatingos valstybinės svarbos projektas, įstatyme nustatomi tik pagrindiniai komisijos sudarymo ir funkcijų principai, o komisijos veiklos organizavimo tvarka bei personalinė sudėtis paliekama nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo, laikomasi analogiško požiūrio – įstatyme nenustatoma konkreti komisijos sudėtis ar atskirų institucijų atstovavimo reikalavimai, o komisijos personalinė sudėtis, įskaitant vietos savivaldos atstovų dalyvavimą, bus nustatoma Vyriausybės nutarimu. Toks reguliavimo modelis sudaro prielaidas užtikrinti tinkamą vietos savivaldos interesų atstovavimą, kartu išlaikant Vyriausybės diskreciją formuoti efektyvią ir konkretaus projekto poreikius atitinkančią komisijos sudėtį.

 

7. Komiteto pasiūlymai ir sprendimas:

7.1. Pasiūlymai: nėra.

7.2. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (12 už; 0 prieš; 0 susilaikė).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius, Andrius Bagdonas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas.

 

Komiteto pirmininkas  Saulius Bucevičius                                                                                                                  

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris 


[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.398851/asr?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=a265c6df-16ee-48cf-9dc5-2c27158f0bb4

[2] Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9FB1FDC1CA49/asr