LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
El. p. [email protected]
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS PAGRINDŲ EGZAMINAVIMO
2021 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 4-01-6264
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, atsižvelgdama į informaciją apie neteisėtus veiksmus teigiamai įvertinant užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus[1] (toliau – egzaminas), pakartotinai savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. ISAK-286 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo“[2] (toliau – Įsakymas) antikorupcinį vertinimą.
Atliekant minėto teisės akto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad tebėra aktualios Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. liepos 31 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-5970[3] pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos:
1.1. Išlieka aktuali aukščiau minėtoje 2018 m. antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikta pastaba (išvados 3.1 papunktis) dėl Įsakymu patvirtinto Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 21 punkto, pagal kurį Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos (toliau – komisijos) egzaminuoja savivaldybių teritorijose gyvenančius, dirbančius, besimokančius asmenis. Aprašas nedetalizuoja, kokius dokumentus dėl atitikimo minėtame Aprašo punkte nustatytam reikalavimui asmenys turi pateikti, nenustatyta komisijai pareiga registruoti egzaminui tik tuos asmenis, kurie komisijai pateikia atitikimą minėtam reikalavimui pagrindžiančius dokumentus.
Peržiūrėjus savivaldybių ir bazinių mokyklų internetinėse svetainėse skelbiamą informaciją dėl reikalavimų asmenims, norintiems laikyti egzaminą, nustatyta, kad praktikoje nereikalaujama šiems asmenims pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad toje savivaldybių teritorijose gyvena, dirba ar mokosi[4]. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo gauta informacija, kad užsieniečiai galimai už neteisėtą atlygį tam tikros savivaldybės komisijoje išlaiko egzaminus. Nagrinėjant minėtą informaciją taip pat buvo nustatyta, kad komisija egzaminavo tam tikrus asmenis, nors šie asmenys nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos toje savivaldybės teritorijoje.
Siekdami mažinti sąlygas pasireikšti korupcijai, siūlome papildyti Aprašą, detalizuojant, kokius dokumentus dėl atitikimo Aprašo 21 punkte nustatytam reikalavimui asmenys turi pateikti, nustatyti komisijai pareigą registruoti egzaminui tik tuos asmenis, kurie komisijai pateikia atitikimą minėtam reikalavimui pagrindžiančius dokumentus.
1.2. Išlieka aktualios 2018 m. antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktos pastabos (išvados 1.1 papunktis) dėl Aprašo 11 punkto[5]. T. y. nėra aišku, kokio turinio turi būti gydytojų komisijos, mokyklos ir (ar) seniūnijos pažyma. Nereglamentuojama, kaip užtikrinamas objektyvus egzaminų organizavimas ir vykdymas tais atvejais, kai ta pati mokykla išduoda minėtas pažymas kandidatams ir po to šioje mokykloje veikianti komisija šiuos kandidatus egzaminuoja. Neatskleidžiama, kas (komisijos nariai, vienasmeniškai komisijos pirmininkas ar kitas asmuo) ir kokia apimtimi priima sprendimą pritaikyti egzamino vykdymo tvarką, formą, turinį, užduotis ar vertinimą atsižvelgiant į kandidato specialiųjų poreikių ypatumus.
Toks teisinis reglamentavimas, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, sudaro sąlygas nepagrįstai pripažinti asmenį specialiuosius poreikius turinčiu kandidatu, kartu pritaikyti jam palankesnę egzaminų vykdymo tvarką, formą, turinį, užduotis ir vertinimą. Siekdami sumažinti galimybes korupcijos rizikai atsirasti, siūlome detalizuoti pažymų apie kandidatus, turinčius specialiųjų poreikių, išdavimo ir tokių asmenų egzaminavimo tvarkas. Mūsų nuomone, šiuo atveju galėtų būti taikomos analogiškos kaip Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391, nuostatos (12, 43, 44 ir kiti aktualūs punktai).
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Pagal Įsakymu patvirtintų Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijų nuostatų (toliau – Komisijų nuostatai) 7 punkto nuostatas, komisijos pirmininku skiriamas bazinės mokyklos direktorius arba jo pavaduotojas ugdymui. Pagal Aprašo 37.2 papunkčio nuostatas, jei egzaminą laiko ne daugiau kaip 12 kandidatų, komisijos darbe turi dalyvauti ne mažiau kaip 3 asmenys (pirmininkas ir du nariai).
Peržiūrėjus savivaldybių teisės aktus dėl komisijų sudarymo, nustatyta, kad kai kuriose savivaldybėse komisijos sudarytos tik iš bazinės mokyklos darbuotojų[6], kitose savivaldybėse – dauguma komisijos narių paskirti iš bazinės mokykloje dirbančių darbuotojų[7].
Tiesioginio pavaldumo santykiai tarp komisijos pirmininko ir jos narių antikorupciniu požiūriu vertintini neigiamai, nes tai gali daryti įtaką priimamų sprendimų nešališkumui ir objektyvumui, taip pat sudaro sąlygas pasireikšti korupcijai. Antikorupciniu požiūriu neigiamai vertintinas ir labai mažas privalomas komisijos narių skaičius (pirmininkas ir du nariai), jei egzaminą laiko ne daugiau kaip 12 kandidatų.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tobulinti Aprašą ir Komisijų nuostatus, pavyzdžiui, nustatyti, kad vykdant egzaminą turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė komisijos narių, kurie yra ne bazinės mokyklos darbuotojai. Taip pat siūlome nustatyti didesnį privalomą komisijos dydį (pavyzdžiui, iki 4-5 komisijos narių) tais atvejais, jei egzaminą laiko ne daugiau kaip 12 kandidatų.
2.2. Išlieka aktuali 2018 m. antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikta pastaba (išvados 2.2 papunktis) dėl komisijų veiklos priežiūros ir egzaminų priežiūros. Pagal Aprašo 51 punktą, egzaminų priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybių administracijų švietimo padaliniai, Ugdymo plėtotės centras, Nacionalinis egzaminų centras. Komisijų nuostatų 18 punkte nustatyta, kad komisijų veiklos priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybių administracijų švietimo padaliniai, Ugdymo plėtotės centras, Nacionalinis egzaminų centras. Paminėtina, kad kai kurios aukščiau nurodytos įstaigos – Ugdymo plėtotės centras ir Nacionalinis egzaminų centras – nuo 2019 m. reorganizuoti, įsteigiant Nacionalinę švietimo agentūrą.
Teisės aktuose neatskleidžiama, kaip konkrečiai šios įstaigos vykdo komisijų veiklos ir egzaminų priežiūros funkcijas (išskyrus tai, kad nagrinėja kandidatų skundus dėl komisijų išvadų). Nedetalizavus minėtų įstaigų funkcijų, sudaromos sąlygos nepakankamai komisijų veiklos ir egzaminų priežiūrai, kas laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pakartotinai siūlome panaikinti šį teisinį neapibrėžtumą, sukonkretinant atskirai kiekvienos iš minėtų įstaigų užduotis komisijų priežiūros srityje, nustatyti šių įstaigų atstovų aktyvų dalyvavimą prižiūrint egzaminų organizavimą ir vykdymą.
2.3. Išlieka aktuali 2018 m. antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikta pastaba (išvados 3.2 papunktis) dėl pareigos pašalinti asmenį iš egzamino už šiurkštų egzamino tvarkos pažeidimą.
2.4. Išlieka aktuali 2018 m. antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikta pastaba (išvados 3.3 papunktis) dėl kandidatų gebėjimų ir darbų tikrinimo bei įvertinimo procedūros.
2.5. Išlieka aktuali 2018 m. antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikta pastaba (išvados 2.2 papunktis) dėl komisijos narių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, taip pat dėl to, kad asmuo negalėtų būti įtraukiamas į toje pačioje savivaldybėje formuojamos komisijos sudėtį daugiau kaip 2 kartus iš eilės. Papildomai siūlome Apraše nustatyti pareigą komisijos nariui nusišalinti nuo egzaminavimo tais atvejais, kada tai susiję su komisijos nario privačiais interesais, taip pat reglamentuoti komisijos nario nušalinimo procedūrą, jeigu apie interesų konfliktą sužinoma ne iš interesų konfliktą su egzamine dalyvaujančiu asmeniu patiriančio komisijos nario, o apie tai informavus kitiems asmenims, pavyzdžiui, komisijos nariams ar egzamine dalyvaujančiam asmeniui.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Įsakymu nustatytas teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, sudaro sąlygas neskaidriam, korupcijai neatspariam valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimui ir vykdymui.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti STT, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo pagal lentelę[8]).
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Andrius Kalesnykas, tel. 8 659 35075, el. p. [email protected]