LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2368 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-03-04 Nr. XIVP-3504

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo rengimą paskatino Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10(1), 60, 63, 64 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3400 (toliau – Projektas Nr. XIP-3400) (įvykęs pateikimas Seimo posėdyje). Projektu teikiamas teisinis reguliavimas, pagal kurį iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų būtų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariams po pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, svarstytinas tais pat aspektais kaip ir Projektas XIVP-3400.

Pirma, galiojančios Principinės kariuomenės struktūros įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje nėra nustatytas ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius. Minėtoje dalyje yra nustatytas būtent ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius. Pažymėtina, kad toks reguliavimas susijęs su taip vadinama nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 6-1, 12, 15, 21, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 41-1 straipsnių, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu įvykdyta karo prievolės reforma, pagal kurią „parengtojo personalo rezervo kario“ sąvokos atsisakoma, o parengtojo personalo rezervo karo prievolininkai, kurių įgūdžiai periodiškai atnaujinami siekiant nedelsiant papildyti kariuomenės vienetus, priskiriami aktyviajam rezervui. Kitaip sakant, pagal galiojantį reguliavimą parengtasis kariuomenės personalo rezervas yra tiesiog informacinėje sistemoje apskaitoma karo prievolininkų, įgijusių karinį parengtumą, visuma. Tokio rezervo apskaitoje esantys karo prievolininkai kariais nelaikomi, jie neturi jokių kariui taikomų teisių ir pareigų, atitinkamų socialinių garantijų. Tai yra suprantama, nes privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai, kol jie neįtraukti į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, jokių konkrečių tarnybos užduočių, įskaitant dalyvavimą pratybose ir mokymuose, neatlieka. O tam, kad jiems aktyvios užduotys būtų paskirtos, jie yra perkeliami į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą ir įgyja aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario statusą.

Antra, priėmus siūlomą reguliavimą, būtų nereikalingai sukurta dualistinė sistema, pagal kurią tokias pačias funkcijas, teises, pareigas bei socialines garantijas turėtų ir parengtojo, ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai, nors nebūtų jokių objektyvių požymių ar kriterijų, įgalinančių atskirti tokį skirtingą statusą turinčius karius. Turėtų būti nustatytas toks reguliavimas, pagal kurį vieni parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai, siunčiami į pratybas ir mokymus, būtų perkeliami į aktyvųjį personalo rezervą, o kiti – paliekami parengtajame personalo rezerve. Tačiau jeigu siūloma nustatyti, kad ir vieniems, ir kitiems karo prievolininkams būtų taikomos tos pačios teisės, pareigos ir socialinės garantijos, lieka neaiškus pats tokio diferencijavimo tikslas.

Trečia, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekte (nauja redakcija) XIVP-3402, kurio įsigaliojimo data numatyta 2025 m. sausio 1 d., taip pat nėra numatyti nei parengtojo kariuomenės personalo rezervo kario sąvoka, nei tokį statusą turinčio karo prievolininko teisių, pareigų bei funkcijų reglamentavimas.

2. Projekto 2 straipsnio 2 dalis vertintina kaip perteklinė, nes projektu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje be kita ko, yra numatyta, kad Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos ministerija formuoja gynybos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl siūlomo reguliavimo siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]

J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]