LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL 2021–2027 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANO „Naujos KARTOS lIETUVA“ ĮGYVENDINIMO

 

2022 m. birželio 22 d. Nr. 1K-237

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“ 1.1.1 ir 5.2.1 papunkčiais, Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“, 4.1.1 papunkčiu, Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, 110 punktu ir įgyvendindama 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas, 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013, 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės:

1.   T v i r t i n u pridedamas:

1.1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisykles;

1.2. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles;

1.3. Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles.

2. N u s t a t a u, kad, kai projektams taikytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1K-240 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

2.1. vadovaujančioji institucija ir ministerijos ar, jei yra paskirti, pažangos priemonės koordinatoriai (toliau kartu – ministerijos) pateikia 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komitetui peržiūrėti 2021–2027 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšomis finansuojamų projektų bendruosius atrankos kriterijus ir kitus kriterijus, kurie priskirti šio komiteto kompetencijai, ir pritarti jiems;

2.2. ministerijos:

2.2.1. peržiūri 2021–2027 metų ES fondų lėšomis finansuojamų projektų finansavimo sąlygas, įvertindamos, ar jos neprieštarauja šiuo įsakymu tvirtinamų 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatoms, ir prireikus patikslina šias sąlygas;

2.2.2. jeigu, atlikus šio įsakymo 2.1 ir 2.2.1 papunkčiuose nurodytas peržiūras, nustatoma projektų ir (ar) projektų finansavimo sąlygų pakeitimų, turinčių įtakos jau atrinktų projektų arba jų išlaidų tinkamumui finansuoti iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, įpareigoja administruojančiąsias institucijas pakartotinai įvertinti projekto (-ų) ir jo (-ų) išlaidų tinkamumą finansuoti iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų ir prireikus bei suderinus su projekto (-ų) vykdytoju (-ais) atlikti projekto (-ų) sutarties (-čių) pakeitimus;

2.2.3. jeigu, atlikus šio įsakymo 2.1 ir 2.2.1 papunkčiuose nurodytas peržiūras ir (ar) 2.2.2 papunktyje nurodytą vertinimą, nustatoma, kad projektas (-ai) ar jo (-jų) dalis (-ys) nėra tinkamas (-i) finansuoti 2021–2027 metų ES fondų lėšomis, užtikrina, kad apmokėtos tokių projektų netinkamos finansuoti išlaidos bus padengtos iš Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ministerijoms patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) projektų vykdytojų lėšų;

2.3. administruojančiosios institucijos, įsteigus Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinę sistemą (toliau – INVESTIS), visą su projektais susijusią informaciją pateikia INVESTIS ir užtikrina, kad projektų vykdytojai projektų įgyvendinimo planus ir kitą su projektais susijusią informaciją, kurie buvo pateikti administruojančiosioms institucijoms iki INVESTIS įsteigimo, pakartotinai pateiktų per INVESTIS.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 1K-240 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

4. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja po 5 darbo dienų nuo Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo patvirtinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, įsigaliojimo dienos.

5. P a v e d u Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Investicijų departamentui informuoti Teisės aktų registro tvarkytoją apie Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo patvirtinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, įsigaliojimo datą.

 

 

 

Finansų ministrė                                                                                                          Gintarė Skaistė

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro

2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237

 

2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ ADMINISTRAVIMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos (toliau – Investicijų programa) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, patvirtinto 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – Sprendimas dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo) (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“), administravimo tvarka. Taisyklėse nustatoma Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų finansinių priemonių (toliau – finansinės priemonės) administravimo tvarka tiek, kiek to nereglamentuojama finansų ministro tvirtinamose Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

2.    Investicijų programa ir Planas „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinami laikantis Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos Europos Komisijos 2022 m. balandžio 22 d. įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis su Lietuvos Respublika (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija (toliau – EK) pranešė dokumentu Nr. C(2022)2427) su visais pakeitimais (toliau – Partnerystės sutartis), ir Veiklos susitarimo, patvirtinto Europos Komisijos 2022 m. gegužės 5 d. įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinamas Europos Komisijos ir Lietuvos veiklos susitarimas pagal reglamentą (ES) 2021/241 (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. (2022)3472216) su visais pakeitimais (toliau – Veiklos susitarimas), nuostatų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ (toliau – funkcijų paskirstymo įsakymas) bei Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“ (toliau – Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklės).

3.    Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1.      Ataskaitiniai metaiReglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 29 dalyje nustatytas ataskaitinis laikotarpis nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 dienos iki kitų kalendorinių metų birželio 30 dienos imtinai, už kurį teikiamos mokėjimo paraiškos ir sąskaitos Europos Komisijai. Pirmieji ataskaitiniai metai prasideda 2021 m. sausio 1 d., baigiasi 2022 m. birželio 30 d. imtinai, paskutiniai ataskaitiniai metai prasideda 2029 m. liepos 1 d., baigiasi 2030 m. birželio 30 d. imtinai.

3.2.      Deklaruotinos Europos Komisijai išlaidos – įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos, įtrauktos į administruojančiosios institucijos, atliekančios 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos administruojančiųjų institucijų ir tarpinės institucijos funkcijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, 4.6 ir 4.8 papunkčiuose ir Reglamento (ES) 2021/1060 76 straipsnyje nustatytas apskaitos funkcijas, apskaitą.

3.3.      Kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus (toliau – Kvietimas) – administruojančiosios institucijos parengtas ir Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt paskelbtas siūlymas galimiems pareiškėjams teikti projektų įgyvendinimo planus jame nurodytomis sąlygomis ir tvarka.

 

3.4.      Lankstumo suma – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje nustatyta Europos Sąjungos investicijų fondų lėšų dalis, kuri sudaro 50 procentų 2026 ir 2027 metų įnašo ir kuri sulaikoma ir galutinai priskiriama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programai tik atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą ir Europos Komisijai priėmus sprendimą pagal Reglamento (ES) 2021/1060 18 straipsnį.

 

3.5.      Prašymas Europos Komisijai sumokėti finansinį įnašą – įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ administruojančiosios institucijos, atliekančios Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“, 6.13 papunktyje ir Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies c punkte ir 24 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, rengiamas ir Europos Komisijai teikiamas prašymas išmokėti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas.

3.6.      Pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos – įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą patirtos tinkamos finansuoti ir vadovaujantis finansų ministro tvirtinamomis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėmis pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai ir pagal pripažinimo datą Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje registruotos projektų išlaidos.

3.7.      Regioninės pažangos priemonės finansavimo gairės (toliau – Gairės) – ministerijos, planuojančios regioninę pažangos priemonę, rengiamas dokumentas, kuriame nurodomos finansavimo šaltinio, iš kurio finansuojamas regioninės pažangos priemonės įgyvendinimas, planavimo, įgyvendinimo ir administravimo dokumentuose reglamentuotos nuostatos, kurias privaloma taikyti planuojant ir įgyvendinant regionų plėtros planų pažangos priemones ir jas įgyvendinančius projektus.

3.8.      Projektų finansavimo sąlygų aprašas – ministerijos arba, kai įgyvendinamos finansinės priemonės, vadovaujančiosios institucijos, arba, jei yra paskirtas, plėtros programos pažangos priemonių koordinatoriaus rengiamas dokumentas, kuriame nustatomi plėtros programos pažangos priemonei ar atskiroms jos veikloms taikomi projektų atrankos ir įgyvendinimo reikalavimai.

3.9.      Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika), Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse, 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo Lietuvoje bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose funkcijų paskirstymo įsakymu, finansų ministro tvirtinamose Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse.

4.    Atlikdami Taisyklėse nustatytus veiksmus, vadovaujančioji institucija, tarpinės institucijos ir administruojančiosios institucijos, taip pat ministerijos ir, jei yra paskirti, plėtros programos pažangos priemonių (toliau – pažangos priemonė) koordinatoriai (toliau kartu – ministerijos), regionų plėtros tarybos (toliau – RPT) bei miestų vietos veiklos grupės:

4.1.      vadovaujasi rekomendacijomis ir kitais metodiniais dokumentais, kuriuos tvirtina administruojančioji institucija, atliekanti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos administruojančiųjų institucijų ir tarpinės institucijos funkcijų sąrašo, patvirtinto funkcijų paskirstymo įsakymu, 4.1.3 papunktyje nustatytas funkcijas, ir kurie skelbiami Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt (toliau – svetainė esinvesticijos.lt);

4.2.      naudojasi Kvietimų, projektų ir stebėsenos rodiklių kodavimo instrukcija, su projektais susijusių dokumentų formomis ir jų pildymo instrukcijomis, kurioms pritarė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“ (toliau – darbo grupė).

 

II SKYRIUS

TARPINIŲ INSTITUCIJŲ ATITIKTIES PASKYRIMO KRITERIJAMS STEBĖSENA

 

5.    Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskyrus Investicijų programos tarpinę instituciją Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – tarpinė institucija VRM) ir administruojančiosios institucijos funkcijas atliekančias Investicijų programos tarpinę instituciją viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA), Investicijų programos tarpinę instituciją viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą (toliau – administruojančioji institucija IA) ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančiąją instituciją viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA) (toliau kartu – administruojančiosios institucijos), vadovaujančioji institucija vykdo jų atitikties paskyrimo kriterijams stebėseną atsižvelgdama į:

5.1.      audito institucijos per Informacinę Europos Sąjungos 2021–2027 metų fondų valdymo sistemą (toliau – SFC2021) EK pateiktus 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – valdymo ir kontrolės sistema) institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams audito ir valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, EK deklaruotų išlaidų ir sąskaitų audito rezultatus;

5.2.      tarpinės institucijos VRM ir administruojančiųjų institucijų per vadovaujančiosios institucijos joms nustatytą bandomąjį laikotarpį įgyvendintų taisomųjų veiksmų, jeigu tokie veiksmai buvo pavesti, rezultatus;

5.3.      savo parengtas Investicijų programos įgyvendinimo ataskaitas ir (ar) kitą informaciją, susijusią su tarpinei institucijai VRM ir administruojančiosioms institucijoms pavestų funkcijų atlikimu.

6.    Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į tarpinės institucijos VRM ir administruojančiųjų institucijų atitikties paskyrimo kriterijams stebėsenos rezultatus, gali šioms institucijoms nustatyti bandomąjį laikotarpį.

7.    Jeigu vadovaujančioji institucija tarpinei institucijai VRM ir (ar) administruojančiosioms institucijoms nustato bandomąjį laikotarpį:

7.1. Tarpinė institucija VRM ir (ar) administruojančiosios institucijos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos apie joms nustatytą bandomąjį laikotarpį gavimo dienos sudaro taisomųjų veiksmų planą ir pateikia jį vadovaujančiajai institucijai.

7.2. Jeigu vadovaujančioji institucija nustato, kad tarpinės institucijos VRM ir (ar) administruojančiųjų institucijų taisomųjų veiksmų plane numatyti atlikti veiksmai nėra pakankami siekiant užtikrinti tarpinės institucijos VRM ir (ar) administruojančiųjų institucijų atitiktį paskyrimo kriterijams, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo taisomųjų veiksmų plano gavimo dienos pateikia tarpinei institucijai VRM ir (ar) administruojančiosioms institucijoms pastabas dėl taisomųjų veiksmų plano.

7.3. Tarpinė institucija VRM ir (ar) administruojančiosios institucijos, gavusios vadovaujančiosios institucijos pastabas dėl taisomųjų veiksmų plano, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pastabų gavimo dienos patikslina taisomųjų veiksmų planą ir pateikia jį vadovaujančiajai institucijai.

7.4. Vadovaujančiajai institucijai pritarus tarpinės institucijos VRM ir (ar) administruojančiųjų institucijų taisomųjų veiksmų planui, šios institucijos atlieka taisomuosius veiksmus taisomųjų veiksmų plane nustatytu terminu ir juos atlikusios apie tai per 5 darbo dienas informuoja vadovaujančiąją instituciją pateikdamos tai įrodančius dokumentus.

7.5. Jeigu vadovaujančioji institucija, gavusi iš tarpinės institucijos VRM ir (ar) administruojančiųjų institucijų informaciją apie atliktus taisomuosius veiksmus, nepritaria tokiam jų atlikimui, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pateikia tarpinei institucijai VRM ir (ar) administruojančiosioms institucijoms pastabas dėl taisomųjų veiksmų ir nurodo ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą trūkumams ištaisyti.

7.6. Tarpinė institucija VRM ir (ar) administruojančiosios institucijos, gavusios vadovaujančiosios institucijos pastabas dėl taisomųjų veiksmų atlikimo, ištaiso trūkumus ir apie tai informuoja vadovaujančiąją instituciją.

7.7. Jeigu vadovaujančioji institucija, gavusi iš tarpinės institucijos VRM ir (ar) administruojančiųjų institucijos informaciją apie ištaisytus trūkumus, tam pritaria (nebeturi pastabų dėl atliktų taisomųjų veiksmų), apie tai informuoja trūkumus ištaisiusias tarpinę instituciją VRM ir (ar) administruojančiąsias institucijas.

8.    Jeigu per nustatytą bandomąjį laikotarpį neįgyvendinami taisomųjų veiksmų planai (neatliekami taisomieji veiksmai), vadovaujančioji institucija kreipiasi į Vyriausybę dėl kito juridinio asmens paskyrimo atitinkamai tarpine institucija ir (ar) administruojančiąja institucija.

 

III SKYRIUS

VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS KŪRIMAS, PRIEŽIŪRA IR TOBULINIMAS. INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ ADMINISTRAVIMO TOBULINIMAS

 

Pirmasis skirsnis

VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS APRAŠYMO RENGIMAS IR ATNAUJINIMAS

 

9.    Vadovaujančioji institucija valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą rengia ir (ar) atnaujina atsižvelgdama į Reglamento (ES) 2021/1060 69 straipsnį.

10.  Vadovaujančioji institucija, rengdama ir (ar) atnaujindama valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, tarpinei institucijai VRM ir administruojančiosioms institucijoms teikia užpildyti savo parengtą klausimyno formą. Kartu su klausimyno forma vadovaujančioji institucija teikia jos pildymo instrukciją.

11.  Tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos iki vadovaujančiosios institucijos rašte nustatyto termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų, teikia vadovaujančiajai institucijai užpildytą klausimyno formą ir institucijos vidaus administracinės struktūros aprašymą.

12.  Tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos, teikdamos vadovaujančiajai institucijai užpildytą klausimyno formą, gali pateikti papildomą informaciją, reikalingą valdymo ir kontrolės sistemos aprašymui parengti ir (ar) atnaujinti.

13.  Vadovaujančioji institucija turi teisę gauti iš kitų institucijų, įstaigų ir projektų vykdytojų, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų viešųjų registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių dokumentus ir (ar) informaciją, reikalingus valdymo ir kontrolės sistemos aprašymui parengti ir (ar) atnaujinti.

14.  Vadovaujančioji institucija, apibendrinusi gautą Taisyklių 12 ir (ar) 13 punktuose nurodytą informaciją, parengia ir (ar) atnaujina valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą.

15.  Vadovaujančioji institucija teikia audito institucijai, taip pat EK jos prašymu valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą. Vadovaujančioji institucija, tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos teikia audito institucijai jos nurodytais terminais ir forma informaciją, susijusią su valdymo ir kontrolės sistemos aprašymu. Tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos audito institucijai teikiamą informaciją pateikia ir vadovaujančiajai institucijai.

16Tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos, prieš atlikdamos vidaus administracinės struktūros pakeitimus, susijusius su jų vadovaujančiosios institucijos atsakomybe atliekamomis funkcijomis (toliau – vidaus struktūros pakeitimai), privalo gauti vadovaujančiosios institucijos nuomonę (pritarimą, nepritarimą arba pritarimą iš dalies) dėl planuojamų vidaus struktūros pakeitimų.

17Tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos, planuodamos vidaus struktūros pakeitimus, vadovaujančiajai institucijai pateikia informaciją apie pakeitimų esmę ir atlikimo terminus. Vadovaujančioji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos įvertina planuojamų vidaus struktūros pakeitimų poveikį valdymo ir kontrolės sistemos veikimui bei tarpinės institucijos VRM ir administruojančiųjų institucijų vadovaujančiosios institucijos atsakomybe atliekamų funkcijų įgyvendinimui ir, įtarusi tokių pakeitimų neigiamą poveikį, apie tai informuoja tarpinę instituciją VRM ir (ar) administruojančiąsias institucijas.

18Administruojančiosios institucijos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina kita įstaiga, prieš informuodamos apie planuojamus vidaus struktūros pakeitimus vadovaujančiąją instituciją, šiuos pakeitimus turi būti suderinusios su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia įstaiga.

19Tarpinė institucija VRM ir (ar) administruojančiosios institucijos vadovaujančiajai institucijai teikia planuojamų vidaus struktūros pakeitimų aprašymą, kuriame turi būti:

19.1.    nurodytos priežastys, dėl kurių būtina juos atlikti;

19.2.    aprašytas galimas neigiamas ir (arba) teigiamas poveikis tarpinės institucijos VRM ir (ar) administruojančiųjų institucijų funkcijoms – vadovaujančiosios institucijos atsakomybe atliekamoms užduotims, pavestoms, vadovaujantis funkcijų paskirstymo įsakymu ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėmis;

19.3.    nurodyti veiksmai, kuriuos turės atlikti tarpinė institucija VRM ir (ar) administruojančiosios institucijos, jeigu bus pritarta vidaus struktūros pakeitimams;

19.4.    nurodyta konkreti lėšų suma, reikalinga vidaus struktūros pakeitimams atlikti (kai tokia suma nustatoma);

19.5.    pateikta kita informacija, kuria pagrindžiama vidaus struktūros pakeitimų būtinybė.

20Vadovaujančioji institucija savo rašte tarpinei institucijai VRM ir (ar) administruojančiosioms institucijoms nurodo, kokie vidaus struktūros pakeitimai laikytini darančiais poveikį valdymo ir kontrolės sistemos veikimui bei tarpinės institucijos VRM ir (ar) administruojančiųjų institucijų vadovaujančiosios institucijos atsakomybe atliekamų funkcijų įgyvendinimui.

21Vadovaujančioji institucija, nustačiusi planuojamų vidaus struktūros pakeitimų aprašymo trūkumų, turi teisę tarpinės institucijos ir (ar) administruojančiųjų institucijų prašyti per ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą juos ištaisyti.

22Vadovaujančioji institucija savo nuomonę (pritarimą, nepritarimą arba pritarimą iš dalies) (nepritarus arba pritarus iš dalies nurodomos priežastys) dėl planuojamų vidaus struktūros pakeitimų turi pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos. Jeigu buvo prašyta informaciją patikslinti, terminas skaičiuojamas iš naujo nuo patikslintos informacijos gavimo dienos.

23Tarpinė institucija VRM ir (ar) administruojančiosios institucijos negali atlikti planuojamų vidaus struktūros pakeitimų, kuriems vadovaujančioji institucija nepritarė. Jeigu vadovaujančioji institucija planuojamiems vidaus struktūros pakeitimams pritarė iš dalies, tarpinė institucija VRM ir (ar) administruojančiosios institucijos gali atlikti tik tuos vidaus struktūros pakeitimus, kuriems buvo pritarta.

24Tarpinė institucija VRM ir (ar) administruojančiosios institucijos, gavusios vadovaujančiosios institucijos pritarimą vidaus struktūros pakeitimams, gali juos atlikti.

 

Antrasis skirsnis

VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS PRIEŽIŪRA IR TOBULINIMAS. INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ ADMINISTRAVIMO TOBULINIMAS

 

25Vadovaujančioji institucija, tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos atsakingos už valdymo ir kontrolės sistemos veikimo trūkumų pašalinimą ir jos tobulinimą. Valdymo ir kontrolės sistema kuriama laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) nustatytų teisių ir principų: lygybės (lygybė prieš įstatymą), laisvės (asmens duomenų apsaugos), pilietinių teisių (teisė į gerą administravimą, teisė susipažinti su dokumentais), teisingumo (teisė į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nusikalstamos veiklos ir bausmės proporcingumo).

26Vadovaujančioji institucija, atlikdama valdymo ir kontrolės sistemos veikimo priežiūrą, siekdama, kad sistema veiktų be trūkumų ir ją tobulindama:

26.1.    analizuoja audito institucijos, Europos Audito Rūmų, EK ir kitų institucijų atliktų valdymo ir kontrolės sistemos auditų ataskaitas, teikia audito institucijai, Europos Audito Rūmams, EK ir kitoms institucijoms pasiūlymus dėl šiose ataskaitose pateiktų pastebėjimų ir rekomendacijų įgyvendinimo priemonių ir prižiūri, kaip šios priemonės įgyvendinamos, taip pat imasi veiksmų dėl audito institucijos, Europos Audito Rūmų ir EK atliktų valdymo ir kontrolės sistemos ir EK deklaruotų išlaidų auditų metu pateiktų pastebėjimų, rekomendacijų įgyvendinimo;

26.2.    teikia tarpinei institucijai VRM ir administruojančiosioms institucijoms valdymo ir kontrolės sistemos tobulinimo rekomendacijas.

27Tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos imasi veiksmų dėl audito institucijos, Europos Audito Rūmų ir EK atliktų valdymo ir kontrolės sistemos ir EK deklaruotų išlaidų audito metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, taip pat veiksmų dėl vadovaujančiosios institucijos joms pateiktų valdymo ir kontrolės sistemos tobulinimo rekomendacijų įgyvendinimo ir apie tokių veiksmų atlikimą informuoja vadovaujančiąją instituciją.

28Vadovaujančioji institucija, tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos teikia EK prašomą informaciją, susijusią su jų atliekamomis funkcijomis, EK nurodytais terminais ir forma. Audito institucijai jos prašoma informacija, susijusi su Investicijų programos arba Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimu, teikiama pagal vadovaujančiosios institucijos, tarpinės institucijos VRM, administruojančiųjų ir audito institucijų susitarimą dėl bendradarbiavimo (toliau – Bendradarbiavimo susitarimas), skelbiamą svetainėje esinvesticijos.lt, audito institucijos nurodytais terminais ir forma. Tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos EK teikiamą informaciją, kuri teikiama ne per vadovaujančiąją instituciją, ir audito institucijai teikiamą informaciją pateikia ir vadovaujančiajai institucijai.

29Vadovaujančioji institucija, audito institucija, tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje (toliau – INVESTIS) informaciją registruoja viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) direktoriaus nustatyta tvarka:

29.1.    Audito institucija INVESTIS registruoja informaciją apie audito institucijos atliktų valdymo ir kontrolės sistemos ir EK deklaruotų išlaidų auditų metu institucijai pateiktus pastebėjimus, rekomendacijas ir jų įgyvendinimo priemones, informaciją apie atliktus valdymo ir kontrolės sistemos ir EK deklaruotų išlaidų auditus, kuriuos atlikus neatitikimų nenustatyta ir pastebėjimai, rekomendacijos institucijai neteikiami.

29.2.    Vadovaujančioji institucija registruoja INVESTIS tarpinei institucijai VRM ir administruojančiosioms institucijoms pateiktus pastebėjimus ir rekomendacijas dėl neatitikimų, kurie nustatyti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinant rizikos valdymo priemones, nurodytas vadovaujančiosios institucijos patvirtintame rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo plane, pašalinimo, taip pat informaciją apie atliktus tarpinės institucijos VRM ir administruojančiųjų institucijų patikrinimus, vadovaujančiajai institucijai įgyvendinant rizikos valdymo priemones, nurodytas vadovaujančiosios institucijos patvirtintame rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo plane, kurių metu neatitikimų nenustatyta.

29.3.    Vadovaujančiajai institucijai arba audito institucijai užregistravus INVESTIS informaciją apie atliktus patikrinimus ir jų metu tarpinei institucijai VRM ir administruojančiosioms institucijoms pateiktus pastebėjimus ir rekomendacijas, tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos registruoja INVESTIS informaciją apie pateiktų pastebėjimų ir rekomendacijų įgyvendinimą.

29.4.    Vadovaujančioji institucija registruoja INVESTIS informaciją apie EK ir Europos Audito Rūmų atliktų auditų metu pateiktus pastebėjimus, rekomendacijas ir jų įgyvendinimo priemones, taip pat informaciją apie EK ir Europos Audito Rūmų atliktus auditus, kurių metu neatitikimų nenustatyta ir pastebėjimai, rekomendacijos institucijai neteikiami, ir registruoja INVESTIS informaciją apie pateiktų pastebėjimų ir rekomendacijų įgyvendinimą per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo institucijoje dienos.

30Vadovaujančioji institucija, siekdama ugdyti ir išsaugoti valdymo ir kontrolės sistemos institucijų, kurių atsakomybė, funkcijos ir teisės nustatytos funkcijų paskirstymo įsakyme ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse, administracinius gebėjimus, renka ir vertina informaciją apie savo ir šių institucijų administracinius gebėjimus ir jų stiprinimo poreikius, pagal šią informaciją kuria ir tobulina visų minėtų institucijų administracinių gebėjimų ugdymo ir motyvavimo skatinimo sistemą, organizuoja administraciniams gebėjimams stiprinti reikalingus mokymus. Taip pat, siekdama ugdyti partnerių, nurodytų Reglamento (ES) 2021/1060 8 straipsnio 1 dalyje, ir institucijų, kurių veikla prisideda prie Investicijų programos rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo, kompetencijas, vadovaujančioji institucija renka ir vertina informaciją apie minėtų partnerių ir institucijų kompetencijas ir jų stiprinimo poreikius, organizuoja mokymus apie Investicijų programos ir (ar) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) lėšų administravimą.

 

Trečiasis skirsnis

VADOVAUJANČIOSIOS INSTITUCIJOS, TARPINĖS INSTITUCIJOS VRM IR ADMINISTRUOJANČIŲJŲ INSTITUCIJŲ FUNKCIJŲ ATSKYRIMAS

 

31.  Vadovaujančiosios institucijos, tarpinės institucijos VRM ir administruojančiųjų institucijų funkcijų atskyrimą turi užtikrinti:

31.1.    tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos, kai jos yra projektų vykdytojos, atliekančios Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas funkcijas;

31.2.    tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos, kurios, nustatydamos institucijos vidaus sistemą, turi pasirinkti efektyvias vidaus kontrolės priemones galimoms rizikoms dėl netinkamo funkcijų atskyrimo valdyti ir užtikrinti tinkamą funkcijų atskyrimą institucijos viduje, kad:

31.2.1.      projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) vertintų ir atrinktų vienas darbuotojas, o administracinius patikrinimus (veiklos ataskaitos tikrinimas ir tvirtinimas, projektų patikros vietose, projektų vykdytojų vykdomų pirkimų priežiūra) (toliau – administraciniai patikrinimai) atliktų kitas darbuotojas arba PĮP vertinimo rezultatus tvirtintų vienas darbuotojas, o administracinių patikrinimų rezultatus tvirtintų kitas darbuotojas;

31.2.2.      būtų numatomos papildomos vidaus kontrolės priemonės (pavyzdžiui, patikros lapus tvirtina administruojančiosios institucijos kito struktūrinio padalinio vadovas arba kitas administruojančiosios institucijos vadovo įgaliotas darbuotojas, funkciškai nepavaldus administruojančiosios institucijos struktūrinio padalinio, atsakingo už PĮP vertinimą, administracinius patikrinimus ir lėšų išmokėjimą projektų vykdytojams, kai priemonės įgyvendinamos dotacijos taikant sąlygas būdu, vadovui), jeigu projektų vertinimo bei tų pačių projektų administracinių patikrinimų ir lėšų išmokėjimo projektų vykdytojams, kai priemonės įgyvendinamos dotacijos taikant sąlygas būdu, funkcijos turi būti pavedamos kitam darbuotojui.

 

Ketvirtasis skirsnis

TARPINEI INSTITUCIJAI VRM IR ADMINISTRUOJANČIOSIOMS INSTITUCIJOMS PAVESTŲ ATLIKTI FUNKCIJŲ PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

 

32Vadovaujančioji institucija užtikrina savo atsakomybe atliekamų funkcijų, funkcijų paskirstymo įsakyme ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse pavestų tarpinei institucijai VRM ir administruojančiosioms institucijoms, vykdymo priežiūrą ir kontrolę – nustato ir planuoja rizikos valdymo priemones, jas įgyvendina, atlieka rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo kontrolę ir kitus veiksmus, būtinus rizikos valdymui užtikrinti.

33Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į praėjusių metų rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatus, tarpinės institucijos VRM ir administruojančiųjų institucijų veiksmus šalinant anksčiau nustatytus neatitikimus, kompleksinį rizikos reikšmingumą, audito institucijos, Europos Audito Rūmų ir EK atliktų valdymo ir kontrolės sistemos ir EK deklaruotų išlaidų auditų metu pateiktus pastebėjimus, nustato rizikas ir jų valdymo priemones.

34Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į nustatytas rizikas ir jų valdymo priemones, sudaro ir tvirtina metinius tarpinei institucijai VRM ir administruojančiosioms institucijoms pavestų atlikti funkcijų rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo planus ir jais vadovaudamasi atlieka tarpinei institucijai VRM ir administruojančiosioms institucijoms pavestų atlikti funkcijų vykdymo patikrinimus.

35Rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo planai nuolat peržiūrimi ir atnaujinami įtraukiant naujas aktualias arba panaikinant praradusias svarbą rizikos valdymo priemones ir kitą aktualią informaciją.

36Apie atliktų patikrinimų rezultatus tarpinei institucijai VRM ir administruojančiosioms institucijoms pranešama per 2 mėnesius nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos. Tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos pagal vadovaujančiosios institucijos pateiktas rekomendacijas per vadovaujančiosios institucijos nurodytą terminą turi imtis veiksmų nustatytiems neatitikimams ištaisyti ir apie tai pranešti vadovaujančiajai institucijai.

 

IV SKYRIUS

INVESTIS NAUDOJIMAS

 

37Dokumentai ir duomenys apie kiekvieną projektą, kurių reikia Investicijų programai, Planui „Naujos kartos Lietuva“ ir projektui (-ams) administruoti, tikrinti, audituoti, stebėti ir vertinti, turi būti registruojami, kaupiami ir apdorojami INVESTIS, vadovaujantis INVESTIS naudojimo tvarka.

38Už Taisyklių 37 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų, kurie turi būti registruojami, kaupiami ir apdorojami INVESTIS, tikslumą atsako duomenis INVESTIS registravusi institucija.

39.  Jeigu INVESTIS funkcinės galimybės neįdiegtos, duomenys, nurodyti Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkte, kaupiami kitose informacinėse sistemose ir (ar) informacinėse platformose.

 

V SKYRIUS

DUOMENŲ TEIKIMAS EK

 

40Duomenų apie 2021–2027 metų ES fondų lėšų panaudojimą mainai tarp Lietuvos Respublikos ir EK atliekami per SFC2021.

41Finansų ministras nustato SFC2021 naudojimo tvarką ir, kiek tai susiję su Partnerystės sutarties ir Investicijų programos įgyvendinimu, administruoja SFC2021 Lietuvoje.

42Vadovaujančioji institucija ir administruojančiosios institucijos teikia EK informaciją per SFC2021.

43Vadovaujančioji institucija SFC2021 naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka centralizuotai priima prašymus įgyti teises naudotis SFC2021 iš Vyriausybės kanceliarijos, administruojančiųjų institucijų ir audito institucijos ir persiunčia juos EK.

44Vadovaujančioji institucija ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA teikia EK informaciją apie Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimą per FENIX.

45.  Teises naudotis FENIX prieiga tiesiogiai suteikia EK.

 

VI SKYRIUS

PARTNERYSTĖS SUTARTIES, INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ KEITIMAS

 

Pirmasis skirsnis

PARTNERYSTĖS SUTARTIES IR INVESTICIJŲ PROGRAMOS KEITIMAS

 

46Partnerystės sutartis keičiama atsižvelgiant į finansavimo laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d., vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 13 straipsnio nuostatomis.

47Investicijų programa keičiama vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 19 straipsnio 4 dalies ir 24 straipsnio nuostatomis.

48Inicijuoti Partnerystės sutarties ir (ar) Investicijų programos keitimą gali vadovaujančioji institucija, ministerijos, Vyriausybės sudaromas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komitetas (toliau – Investicijų programos stebėsenos komitetas) ir EK, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1060 19 straipsnio 1 dalimi.

49Taisyklių 48 punkte nurodytos institucijos pasiūlymus dėl Partnerystės sutarties ir (ar) Investicijų programos keitimo (toliau – pasiūlymas dėl keitimo) rengia ir teikia vadovaujančiajai institucijai, užpildydamos Taisyklių 1 priede pateiktą formą. Kai Investicijų programa keičiama vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 24 straipsnio 6 dalimi ir EK pritarimas dėl Investicijų programos keitimo nereikalingas, pasiūlymas dėl keitimo nerengiamas (Taisyklių 1 priede pateikta forma nepildoma).

50Jeigu EK inicijuoja Partnerystės sutarties ir (ar) Investicijų programos keitimą vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1060 19 straipsnio 1 dalimi, pasiūlymą dėl keitimo rengia (Taisyklių 1 priede pateiktą formą pildo) vadovaujančioji institucija arba jos prašymu atsakinga ministerija.

51Vadovaujančioji institucija:

51.1.    gavusi pasiūlymą dėl keitimo, įvertina, ar jis pagrįstas, ir teikia jį Investicijų programos stebėsenos komitetui pritarti; jeigu pasiūlymas dėl keitimo nepagrįstas, paprašo pasiūlymą dėl keitimo pateikusios institucijos jį patikslinti, nurodydama ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą;

51.2.    inicijavusi Partnerystės sutarties ir (ar) Investicijų programos keitimą, teikia pasiūlymą dėl keitimo Investicijų programos stebėsenos komitetui pritarti;

51.3.    jeigu, vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 13 ir 24 straipsnių nuostatomis, Partnerystės sutarties ir (ar) Investicijų programos keitimams turi pritarti EK, organizuoja derybas su EK, jos prašymu teikia visą Partnerystės sutarčiai ir (ar) Investicijų programai pakeisti reikalingą papildomą informaciją; jeigu prašoma papildoma informacija susijusi su Taisyklių 48 punkte nurodytų institucijų kompetencija, paprašo pasiūlymą dėl keitimo pateikusios institucijos pateikti papildomą informaciją, nurodydama ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą.

52Vadovaujančioji institucija, gavusi EK pritarimą ar nepritarimą Partnerystės sutarties ir (ar) Investicijų programos keitimui, per 10 darbo dienų apie tai praneša Investicijų programos stebėsenos komitetui.

53Kai Investicijų programa keičiama vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 24 straipsnio 6 dalimi ir EK pritarimas netaikomas, vadovaujančioji institucija per 10 darbo dienų nuo Investicijų programos keitimo dienos apie keitimą praneša EK.

 

Antrasis skirsnis

PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ KEITIMAS

 

54.  Planas „Naujos kartos Lietuva“ keičiamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsniu.

55Visos EGADP lėšomis vykdomos veiklos ar poveiklės ir įgyvendinami projektai turi atitikti Sprendimą dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo, jo priedą ir Veiklos susitarimą. Planuojant ir (arba) vykdant EGADP lėšomis finansuojamas veiklas ar poveikles ir įgyvendinant projektus Plane „Naujos kartos Lietuva“ suplanuotos veiklos ar poveiklės ir išlaidos gali keistis, jeigu jos neprieštarauja Sprendimui dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo. Visi šie pakeitimai turi atitikti Taisyklių 57.1–57.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, o bet kokie pakeitimai, darantys įtaką Taisyklių 57.1 papunkčio reikalavimams, turi būti suderinti su vadovaujančiąja institucija.

56Jeigu dėl objektyvių priežasčių dalis Sprendime dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo nustatytų tarpinės ar siektinos reikšmių stebėsenos rodikliai nebegali būti pasiekti arba jų pasiekimas gali būti efektyviau užtikrinamas vykdant kitas veiklas, kurios atitinka Taisyklių 57.1–57.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, taip pat, jeigu keičiasi kiti susitarimai, nustatyti Sprendime dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo, vadovaujančioji institucija, gavusi ministerijos prašymą ir įvertinusi jo pagrįstumą, gali kreiptis į EK dėl Sprendimo dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo pakeitimo.

57.  Plano „Naujos kartos Lietuva“ pakeitimai galimi tik tuo atveju, jeigu nepažeidžia šių reikalavimų:

57.1.    Reglamentu (ES) 2021/241 taikomo lėšų teminės koncentracijos reikalavimo skirti 37 procentus žalinimo ir 20 procentų skaitmenizavimo veikloms, skaičiuojamus pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI ir VII prieduose nustatytą metodologiją;

57.2.    vykdant visas veiklas laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/241 5 straipsnio 2 punkte;

57.3.    pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) yra netinkamos finansuoti išlaidos, taip pat netinkamos finansuoti yra einamosios išlaidos (angl. recurrent costs), išskyrus išlaidas išimtinai pagrįstais ir su EK suderintais atvejais;

57.4.    išlaidos patirtos išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, kuris yra nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.;

57.5.    kitų Reglamento (ES) 2021/241 reikalavimų.

 

VII SKYRIUS

INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR EGADP LĖŠŲ PLANAVIMAS, STEBĖSENOS RODIKLIŲ PLANAVIMAS IR JŲ PASIEKIMO STEBĖSENA, PAŽANGOS PRIEMONIŲ DERINIMAS

 

58Vadovaujančioji institucija per 3 mėnesius nuo EK sprendimo, kuriuo patvirtinama Investicijų programa, priėmimo dienos parengia ir pateikia Vyriausybei Investicijų programos priedo projektą, kuriame turi būti:

58.1.    2021–2027 metų ES fondų lėšų, nacionalinių lėšų ir lankstumo sumos paskirstymo pagal Reglamento (ES) 2021/1060 18 straipsnį Investicijų programos prioritetams įgyvendinti planas pagal ministerijas, ES investicijų fondus ir regiono kategoriją (toliau – Lėšų paskirstymo planas);

58.2.    2021–2027 metų ES fondų ir (arba) valstybės biudžeto lėšos (procentais ir (arba) suma), dėl kurių galima sudaryti projektų sutartis viršijant atitinkamos ministerijos administruojamam konkrečiam Investicijų programos prioritetui arba jo daliai finansuoti numatytą 2021–2027 metų ES fondų lėšų ir (arba) valstybės biudžeto lėšų sumą.

59Vadovaujančioji institucija gali Investicijų programos priedo projektą rengti ir pateikti Vyriausybei dalimis.

60Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į Investicijų programos įgyvendinimo rezultatus, gali inicijuoti ir atlikti Lėšų paskirstymo plano keitimus. Lėšų paskirstymo planas taip pat keičiamas pasikeitus Investicijų programoje nustatytiems Investicijų programos prioritetų finansavimo planams.

61Vadovaujančioji institucija kartu su ministerijomis parengia Stebėsenos rodiklių veiklos peržiūros planą (toliau – Peržiūros planas). Peržiūros plane turi būti nurodyti visi stebėsenos rodikliai, tarpinės ir siektinos jų reikšmės, skirtos Investicijų programos įgyvendinimo rezultatams stebėti ir vertinti. Peržiūros plano rengimas aprašytas Peržiūros plano rengimo metodikoje, kurią rengia vadovaujančioji institucija. Peržiūros planas kartu su Investicijų programa per SFC2021 teikiami EK. Peržiūros planą sudaro:

61.1.    metodologiniai dokumentai, kuriuose nurodoma:

61.1.1.      Investicijų programai nustatyti bendrieji produkto ir rezultato stebėsenos rodikliai, kurie susiję su konkrečiais tikslais, nustatytais konkretiems 20212027 metų ES fondams skirtuose reglamentuose;

61.1.2.      Investicijų programai nustatyti specialieji produkto ir rezultato stebėsenos rodikliai, kurie susiję su konkrečiais Investicijų programos tikslais, pasirinkti ministerijos, kai bendrųjų produkto ir rezultato rodiklių nepakanka siekiamam rezultatui pamatuoti, ir kurių aprašymus rengia ministerijos;

61.1.3.      Investicijų programos stebėsenos rodiklių pradinės reikšmės ir jų apskaičiavimo metodikos, kurias rengia ministerijos;

61.1.4.      Investicijų programos iki 2024 metų pabaigos siektinos produkto stebėsenos rodiklių tarpinės reikšmės ir jų apskaičiavimo metodika, kurią rengia ministerija, ir veiksniai, kurie gali daryti įtaką reikšmių pasiekimui;

61.1.5.      Investicijų programos iki 2029 metų pabaigos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių siektinos galutinės reikšmės ir jų apskaičiavimo metodika, kurią rengia ministerija, ir veiksniai, kurie gali daryti įtaką reikšmių pasiekimui.

62Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į 20212027 metų laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus, inicijuoja ir gali atlikti Peržiūros plano keitimus. Į Peržiūros planą gali būti įtraukiami nauji stebėsenos rodikliai ir (ar) naujos siektinos stebėsenos rodiklių reikšmės.

63.  Taisyklių 61.1 papunktyje nurodyti metodologiniai dokumentai skelbiami svetainėje esinvesticijos.lt.

64Vadovaujančioji institucija parengia ir pateikia Vyriausybei tvirtinti Plano „Naujos kartos Lietuva“ priedo projektą, kuriame turi būti kiekvieno komponento lėšų paskirstymo planas pagal ministerijas, reformas ir (ar) investicijas.

65Ministerijos pažangos priemonių veiklų ar poveiklių vykdymą turi planuoti taip, kad būtų pasiekta:

65.1.    Plane „Naujos kartos Lietuva“ ir Veiklos susitarime nustatyti pasiekti tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodikliai;

65.2.    Investicijų programoje nustatyta mažiausia galima planuojamų kasmet pripažinti deklaruotinomis EK lėšų suma ir Peržiūros plane nustatytos planuojamos pasiekti tarpinės (2024 metų) ir galutinės siektinos (2029 metų) stebėsenos rodiklių reikšmės konkretaus uždavinio lygiu.

66.  RPT regionų plėtros planų (toliau – RPPl) pažangos priemonių veiklų ar poveiklių vykdymą turi planuoti laikydamosi Regionų plėtros programos (toliau – RPP) finansavimo plane numatytų siektinų lėšų investavimo terminų.

67Už Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklių nepasiekimą laiku ir visa apimtimi, kai EK skiria finansines sankcijas, už tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklio pasiekimą atsakingai ministerijai gali būti sumažintas finansavimas.

68Siekdamos užtikrinti, kad Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodikliai būtų pasiekti laiku ir visa apimtimi pagal Sprendimą dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo, ministerijos:

68.1.    parengia ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančiajai institucijai CPVA teikia Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklių pasiekimų veiksmų planus (toliau – veiksmų planas);

68.2.    iki kiekvieno mėnesio 10 dienos veiksmų plane pateikia aktualią informaciją apie Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklių pasiekimo pažangą;

68.3.    per 5 darbo dienas nuo Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklio pasiekimo datos parengia tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklio pasiekimo aprašą pagal EK nustatytą formą ir teikia jį išvadoms (pastaboms ir pasiūlymams) gauti Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančiajai institucijai CPVA;

68.4.    su Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančiąja institucija CPVA suderintą tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklio pasiekimo aprašą per 5 darbo dienas pateikia Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančiajai institucijai CPVA išverstą į anglų kalbą kartu su kitais dokumentais, kuriais pagrindžiamas tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklio pasiekimas;

68.5.    Taisyklių 68.1–68.4 papunkčiuose nurodytą informaciją Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančiajai institucijai CPVA teikia per informacinę platformą „Microsoft Teams“.

69Vadovaujančioji institucija, Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA ir ministerijos visą susirašinėjimo su EK informaciją dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklių pasiekimo ir stebėsenos įkelia į informacinę platformą „Microsoft Teams“.

70Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA iki kiekvieno mėnesio 20 dienos vadovaujančiajai institucijai teikia Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklių rizikos vertinimo išvadą ir veiksmų planą dėl galimų rizikų valdymo.

71Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir spalio 1 dienos pagal Plane „Naujos kartos Lietuva“ ir Veiklos susitarime suplanuotus tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklius rengia ir vadovaujančiajai institucijai teikia pažangos ataskaitas. Plano „Naujos kartos Lietuva“ bendrųjų rodiklių pasiekimo ataskaitos rengiamos ir vadovaujančiajai institucijai teikiamos iki kiekvienų metų vasario 15 dienos ir rugpjūčio 15 dienos (iki 2027 metų vasario). Ataskaitos vadovaujančiajai institucijai teikiamos per FENIX.

72Jeigu Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodikliai pasiekiami laiku ir visa apimtimi, kaip nustatyta Sprendime dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo, o iš EGADP lėšų daroma daugiau, negu reikia stebėsenos rodikliui pasiekti, bet būtina reformai įgyvendinti, ir tam reikia daugiau laiko, išlaidas galima patirti po tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklio pasiekimo termino pabaigos.

73Ministerija pažangos priemonės aprašą ar jo keitimą (išskyrus atvejus, kai atliekami redakciniai keitimai) suderina su vadovaujančiąja institucija jos prašymu, jai nustačius, kad pažangos priemonės veikla ar poveiklė yra rizikinga (prieš teikiant pažangos priemonės aprašą vadovaujančiajai institucijai, jis turi būti derintas Strateginio valdymo metodikos 86 punkte ir Taisyklių 95 punkte nustatyta tvarka).

74Atskiros pažangos priemonės aprašo veiklos ar poveiklės atsakingos ministerijos užregistruojamos INVESTIS, jose nurodomas Investicijų programos prioriteto konkretus uždavinys, veiklos ar poveiklės finansavimo forma, projektų atrankos būdas ir (arba) atsakinga administruojančioji institucija. Ministerija į pažangos priemonės aprašą įtraukia naują veiklą ar poveikę Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka.

75Ministerija apie patvirtintą pažangos priemonės aprašą ir jo keitimus praneša vadovaujančiajai institucijai ir atitinkamų pažangos priemonių veiklų ar poveiklių administruojančiajai institucijai.

76Patvirtintas pažangos priemonės aprašas ne vėliau kaip vienas mėnuo iki Kvietimo paskelbimo dienos skelbiamas Teisės aktų registre ir svetainėje esinvesticijos.lt.

77Pažangos priemonės aprašų keitimų aktuali redakcija per 2 darbo dienas nuo jų įsigaliojimo dienos skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt.

78Taisyklių 73–77 punktų nuostatos netaikomos Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka rengiant regionines pažangos priemones.

79Pažangos priemonių ir RPPl pažangos priemonių veiklos ar poveiklės turi būti planuojamos ir vykdomos vadovaujantis šiomis nuostatomis:

79.1.    Bendras visų pagal tą pačią veiklą ar poveiklę ir regiono kategoriją finansuojamų projektų 2021–2027 metų ES fondų ir nacionalinių lėšų santykis turi neviršyti pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, – RPPl veiklai ar poveiklei ir regiono kategorijai nustatyto 2021–2027 metų ES fondų ir nacionalinių lėšų santykio, o bendra visų pagal tą pačią pažangos priemonę finansuojamų projektų 2021–2027 metų ES fondų lėšų suma ir valstybės biudžeto lėšų suma turi atitinkamai neviršyti PP pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, – RPPl pažangos priemonei įgyvendinti numatytos 2021–2027 metų ES fondų lėšų sumos ir valstybės biudžeto lėšų sumos.

79.2.    Bendras visų pagal tą patį Investicijų programos prioritetą, ES investicijų fondą ir regiono kategoriją ministerijos įgyvendinamų priemonių 2021–2027 metų ES fondų lėšų ir nacionalinių lėšų santykis, įskaitant regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti skirtas lėšas, turi neviršyti pagal 2021–2027 metų ES fondų lėšų, nacionalinių lėšų ir lankstumo sumos paskirstymą ministerijai pagal prioritetą, ES investicijų fondą ir regiono kategoriją nustatyto 2021–2027 metų ES fondų lėšų ir nacionalinių lėšų santykio, o bendra visų pagal tą patį prioritetą, ES investicijų fondą ir regiono kategoriją ministerijos įgyvendinamų priemonių 2021–2027 metų ES fondų lėšų suma ir valstybės biudžeto lėšų suma, įskaitant regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti skirtas lėšas, turi neviršyti pagal 2021–2027 metų ES fondų lėšų, nacionalinių lėšų ir lankstumo sumos paskirstymą ministerijai pagal prioritetą, ES investicijų fondą ir teritorijos kategoriją nustatytos 2021–2027 metų ES fondų lėšų sumos ir valstybės biudžeto lėšų sumos.

79.3.    Visų pagal tą pačią pažangos priemonę finansuojamų projektų vykdytojų ir (ar) partnerių nuosavas įnašas pagal šaltinius gali skirtis nuo pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, – RPPl nustatyto projektų vykdytojų ir (ar) partnerių nuosavo įnašo paskirstymo pagal šaltinius sumų, tačiau bendras projektų vykdytojų ir (ar) partnerių nuosavas įnašas turi būti ne mažesnis kaip pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, – RPPl pažangos priemonei nustatytas bendras projektų vykdytojų ir (ar) partnerių nuosavas įnašas.

79.4.    Visų pagal tą patį prioritetą, ES investicijų fondą ir regiono kategoriją ministerijos įgyvendinamų priemonių projektų vykdytojų ir (ar) partnerių, įskaitant projektus, kurie finansuojami arba iš dalies finansuojami pagal ministerijos nustatytą regioninę pažangos priemonę, nuosavas įnašas pagal šaltinius gali skirtis nuo pagal 2021–2027 metų ES fondų lėšų, nacionalinių lėšų ir lankstumo sumos paskirstymą ministerijai pagal prioritetą, ES investicijų fondą ir teritorijos kategoriją nustatyto projektų vykdytojų ir (ar) partnerių nuosavo įnašo pasiskirstymo pagal šaltinius sumų, tačiau bendras ministerijos visų pagal tą patį prioritetą, ES investicijų fondą ir regiono kategoriją įgyvendinamų priemonių nustatytas projektų vykdytojų ir (ar) partnerių, įskaitant projektus, kurie finansuojami arba iš dalies finansuojami pagal ministerijos nustatytą regioninę pažangos priemonę, nuosavas įnašas turi būti ne mažesnis kaip pagal 2021–2027 metų ES fondų lėšų, nacionalinių lėšų ir lankstumo sumos paskirstymą ministerijai pagal prioritetą, ES investicijų fondą ir regiono kategoriją nustatytas bendras projektų vykdytojų ir (ar) partnerių nuosavas įnašas.

79.5.    Valstybės biudžeto lėšos Investicijų programos priede ir pažangos priemonės aprašuose, o kai planuojamos RPPl pažangos priemonės, – RPPl turi būti planuojamos, įvertinant galimybes pritraukti projektų vykdytojų ir (ar) partnerių nuosavas lėšas, kiek įmanoma sumažinant valstybės biudžeto lėšų poreikį.

79.6.    Pažangos priemonės veikla ar poveiklė gali būti finansuojama taikant dotacijas, dotacijas taikant sąlygas, finansines priemones (nuosavas arba kvazinuosavas kapitalas, paskola, garantija ir dotacija, suteikta vykdant finansines priemones) arba apdovanojimų finansavimo formas (išskyrus RPPl pažangos priemones, kurių veiklos ir poveiklės finansuojamos tik taikant dotacijas). Atskirai veiklai ar poveiklei gali būti taikoma tik viena finansavimo forma, tik vienas projektų atrankos būdas, viena intervencinė sritis ir priskiriamas vienas regionas (Sostinės arba Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas). Pažangos priemonių veiklų ar poveiklių finansavimo formos pasirenkamos atsižvelgiant į numatomų finansuoti projekto veiklų finansinį gyvybingumą, planuojamas sutaupyti lėšas, galimybes dalį lėšų grąžinti projekto sutartyje nustatytu laikotarpiu, per kurį projekto vykdytojas, pasibaigus projekto finansavimui, privalo įvykdyti projekto sutarties reikalavimus ir teikti ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos, apyvartinių lėšų trūkumo pobūdį bei kitas aplinkybes, leidžiančias plačiau naudoti finansines priemones ir dotacijas taikant sąlygas.

79.7.    Ministerijos, rengdamos pažangos priemonių aprašus ir projektų finansavimo sąlygų aprašus, turi užtikrinti, kad šiuose dokumentuose būtų numatytos sąlygos, kurių laikantis būtų pasiekti Plane „Naujos kartos Lietuva“ nustatyti tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodikliai. Nuo Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytų tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklių pasiekimo terminų ministerija gali nukrypti tik gavusi vadovaujančiosios institucijos pritarimą.

79.8.    Ministerijos, rengdamos pažangos priemonių aprašus, projektų finansavimo sąlygų aprašus ir Gaires, turi užtikrinti, kad šiuose dokumentuose būtų numatytos sąlygos, kurių laikantis būtų pasiektos Investicijų programos stebėsenos rodiklių siektinos reikšmės (2024 ir 2029 metų) konkretaus uždavinio lygiu.

80.  Ministerijos pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, – RPT RPPl nustatydamos arba keisdamos veiklai ar poveiklei skiriamą finansavimo sumą ir (arba) stebėsenos rodiklių siektinas reikšmes, turi vadovautis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, nustatytais Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 33 straipsnyje.

81Nustatant stebėsenos rodiklius, skaičiuojant pasiektas jų reikšmes ir atsiskaitant už jų pasiekimą, turi būti vadovaujamasi finansų ministro tvirtinamame Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo apraše pateikta stebėsenos rodiklių skaičiavimo forma. Stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašus rengia ir keičia už stebėsenos rodiklį atsakingos ministerijos. Išvadas (pastabas ir pasiūlymus) dėl stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų teikia administruojančiosios institucijos. Stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų suvestinę rengia Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA.

82Informaciją apie tarpinės reikšmės stebėsenos rodiklio, kuris suplanuotas pasiekti vykdant reguliacinę veiklą, kuriai vykdyti projektas nerengiamas, pasiekimą atsakinga ministerija registruoja INVESTIS.

83Vadovaujančioji institucija, ministerijos ir administruojančiosios institucijos EGADP, 2021–2027 metų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų, o RPT – tik 2021–2027 metų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimą planuoja užtikrindamos, kad:

83.1.    2021–2027 metų ES fondų lėšos nebūtų prarastos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 105 straipsnį;

83.2.    EK būtų pateikti kuo tikslesni duomenys apie einamaisiais ir ateinančiais metais planuojamas pateikti mokėjimo paraiškas (šio papunkčio nuostatos netaikomos RPT);

83.3.    sudarant valstybės biudžetą būtų numatyta reali ir kuo tikslesnė lėšų, skiriamų projektams finansuoti, suma (šio papunkčio nuostatos netaikomos RPT).

84Ministerijos EGADP, 2021–2027 metų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų poreikį 3 ateinantiems metams planuoja vadovaudamosi valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgdamos į taikant administruojančiosios institucijos sukurtą finansinių duomenų prognozavimo priemonę sudarytas EGADP, 2021–2027 metų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų sutarčių, mokėjimų ir deklaruotinų (netaikoma, kai įgyvendinamas Planas „Naujos kartos Lietuva“) EK išlaidų prognozes (toliau – sutarčių, mokėjimų ir deklaruotinų išlaidų prognozės), RPPl administruojančiosios institucijos pateiktus poreikius.

85Ministerijos parengtą informaciją apie EGADP, 2021–2027 metų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų poreikį 3 ateinantiems metams teikia už valstybės biudžeto sudarymą atsakingai institucijai.

 

VIII SKYRIUS

PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO, REGIONŲ PLĖTROS PLANŲ, PROJEKTŲ BENDRŲJŲ ATRANKOS KRITERIJŲ IR PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ, KVIETIMŲ TEIKTI PĮP PLANO, KVIETIMO RENGIMO, KEITIMO IR DERINIMO TVARKA

 

Pirmasis skirsnis

PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO IR GAIRIŲ RENGIMAS

 

86Pažangos priemonės aprašas rengiamas vadovaujantis Strateginio valdymo metodika pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“ patvirtintą formą.

87Rengdama pažangos priemonės aprašą ministerija, vadovaudamasi Strateginio valdymo metodikos 81.6 papunkčiu ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, pažangos priemonės veikloms ar poveiklėms pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formą nustato projektų finansavimo sąlygas (išskyrus reguliacines veiklas, kurias vykdo ministerija). Jei pažangos priemonės apraše nustatyti reikalavimai neatitinka Taisyklių nuostatų, taikomos Taisyklių nuostatos.

88Pagal pažangos priemonės veiklą ar poveiklę turi būti parengtas ir patvirtintas bent vienas projektų finansavimo sąlygų aprašas, kuris yra pažangos priemonės aprašo priedas (išskyrus priemones, pagal kurias finansuojami projektai, apimantys finansines priemones). Ministerijos gali taikyti vieną projektų finansavimo sąlygų aprašą keliems Kvietimams tai pačiai pažangos priemonės veiklai ar poveiklei arba kelioms pažangos priemonės veikloms ar poveiklėms, jeigu pagal jas planuojamuose Kvietimuose taikomos vienodos projektų finansavimo sąlygos (projektų atrankos būdas, finansavimo forma, galimi pareiškėjai ir pan.). Jei pagal pažangos priemonės veiklą ar poveiklę planuojami Kvietimai, kuriuose numatomos skirtingos projektų finansavimo sąlygos, kiekvienam Kvietimui turi būti rengiami atskiri projektų finansavimo sąlygų aprašai.

89.  Projektams gali arba turi būti (kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu) nustatyti papildomi (t. y. į projektų bendruosius atrankos kriterijus neįtraukti) reikalavimai – projektų specialieji ir (ar) prioritetiniai atrankos kriterijai pagal Taisyklių VIII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytą tvarką.

90Ministerija projektų finansavimo sąlygų apraše gali detalizuoti reikalavimus, susijusius su projektų atitiktimi Taisyklių 120 punkte nurodytiems projektų bendriesiems atrankos kriterijams ir projektų atrankos kriterijams, kuriems yra pritaręs Investicijų programos stebėsenos komitetas. Šiais detalizuotais reikalavimais patikslinamas atitinkamų projektų bendrųjų atrankos kriterijų ir projektų atrankos kriterijų taikymas.

91.  Pareiškėjais, projektų vykdytojais ir partneriais gali būti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo Lietuvoje bendrųjų nuostatų, patvirtintų funkcijų paskirstymo įsakymu, 2.11 ir 2.15 papunkčiuose ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklių 2.5 ir 2.7 papunkčiuose nurodyti asmenys. Jungtiniam projektui įgyvendinti partneriai nepasitelkiami.

92Jungtinio projekto projektų pareiškėjais ir vykdytojais gali būti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 3.15 ir 3.16 papunkčiuose nurodyti asmenys.

93.  Ministerija gali nustatyti papildomus reikalavimus projektams ir pareiškėjams tiek, kiek jie neprieštarauja Taisyklėms.

94.  Ministerija, norėdama dalyvauti projekto vystymo veikloje, reikalavimą dėl projekto išvystymo ir suderinimo su ministerija, o kai rengiamas jungtinis kvietimas, – su planuojant jungtinį kvietimą dalyvaujančiomis ministerijomis (toliau – dalyvaujančios ministerijos) pažymi projektų finansavimo sąlygų apraše.

95.  Projektų finansavimo sąlygų aprašo ar jo keitimo projektus, kai keičiamos esminės nuostatos (tai yra kai keičiamos projektų finansavimo sąlygos ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, turinčios įtakos PĮP vertinimo rezultatams, pavyzdžiui, kai keičiamos remtinos veiklos, projektų atrankos kriterijai, reikalavimai, susiję su stebėsenos rodikliais, tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir (ar) kiti pareiškėjams ir (ar) projektams taikomi reikalavimai), ministerija rengia atsižvelgdama į Strateginio valymo metodikos 87 punktą ir teikia išvadoms (pastaboms ir pasiūlymams) gauti:

95.1.    atsakingai administruojančiajai institucijai;

95.2.    kitoms ministerijoms, kai įgyvendinami Investicijų programos ir (arba) Plano „Naujos kartos Lietuva“ uždaviniai, už kuriuos atsakingos kelios ministerijos, taip pat kai pagal pažangos priemones finansuojamos veiklos ar poveiklės gali sutapti su kitų ministerijų veiklomis ar poveiklėmis ir yra tų veiklų ar poveiklių dubliavimosi rizika arba kai planuojama skelbti jungtinį kvietimą pagal kelių ministerijų pažangos priemones;

95.3.    vadovaujančiosios institucijos prašymu, jai nustačius, kad priemonė (-ės) ar jos (jų) dalis yra rizikinga (-os) (vadovaujančiajai institucijai ministerija pateikia projektų finansavimo sąlygų aprašo ar jo keitimo projektą suderinusi su suinteresuotomis šalimis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, nurodytais Reglamento (ES) 2021/1060 8 straipsnio 1 dalyje (toliau – socialiniai ir ekonominiai partneriai), ir suderinusi su atsakinga administruojančiąja institucija);

95.4.    vadovaujančiajai institucijai, kai atsakinga administruojančioji institucija arba kitos Taisyklių 95.2 papunktyje nurodytos institucijos nepritaria projektų finansavimo sąlygų aprašo ar jo keitimo projektui, taip pat su vadovaujančiąja institucija turi būti suderintos projektų finansavimo sąlygų aprašo ar jo keitimo projekto nuostatos, dėl kurių iš atsakingos administruojančiosios institucijos arba kitų Taisyklių 95.2 papunktyje nurodytų institucijų gauta pastabų, išskyrus redakcines pastabas ir pastabas dėl Investicijų programos stebėsenos komiteto patvirtintų projektų atrankos kriterijų bei su vadovaujančiąja institucija suderintų pažangos priemonės aprašo nuostatų, į kurias ministerija neatsižvelgia.

96.     Atsiradus poreikiui keisti patvirtinto pažangos priemonės aprašo informaciją (įskaitant projektų finansavimo sąlygų aprašą), ministerija parengia pažangos priemonės aprašo keitimo projektą, suderinusi su visomis suinteresuotomis šalimis, jį priima ir apie tai informuoja atsakingą administruojančiąją instituciją. Ministerija pažangos priemonės aprašą keičia (išskyrus atvejus, kai pažangos priemonės aprašas keičiamas į jį perkeliant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas) Strateginio valdymo metodikos 87 punkte nustatyta tvarka.

97 Ministerija savo vidaus procedūrų aprašuose nustato projektų finansavimo sąlygų aprašų ar jų keitimo projektų derinimo su Taisyklių 95.1–95.4 papunkčiuose nurodytomis suinteresuotomis šalimis tvarką.

98.  Projektų finansavimo sąlygų apraše turi būti detalizuotos Investicijų programos arba Plano „Naujos kartos Lietuva“ nuostatos ir pateikta visa informacija, reikalinga PĮP parengti ir projektui įgyvendinti. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyti reikalavimai į projektų finansavimo sąlygų aprašą neperkeliami, o pateikiama nuoroda į juos.

99.  Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatomi papildomi reikalavimai:

99.1.    Nustatomi konkretūs reikalavimai dėl horizontaliųjų principų (darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bei inovatyvumo (kūrybingumo)) ir atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi. Rengiant projektų finansavimo sąlygų aprašą, turi būti įvertinta planuojamų finansuoti projektų atitiktis horizontaliesiems principams ir atitinkamoms Chartijos nuostatoms, jie negali būti pažeisti:

99.1.1. Turi būti siekiama, kad, atsižvelgiant į projektų pobūdį, būtų tiesiogiai laikomasi horizontaliųjų principų ir atitinkamų Chartijos nuostatų, t. y. nustatomi konkretūs projekto tikslai, konkreti tikslinė grupė, finansuojamos projekto veiklos, projekto vykdytojai, stebėsenos rodikliai, siekiami rezultatai, tinkamos finansuoti išlaidos ir pan.

99.1.2. Projekto atitiktis Chartijai vertinama pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimo – Rekomendacijos, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.

99.1.3. Projekto atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui vertinama vadovaujantis 2021 m. vasario 18 d. Europos Komisijos pranešimu – Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninėmis gairėmis (2021/C 58/01), pagal kurias atliekamas vertinimas neatleidžia nuo savarankiškos pareigos laikytis taikytinų ES ir nacionalinės aplinkosaugos teisės aktų. Pagal šias gaires:

99.1.3.1.   atliekamas projektų, kurie nedaro numatomo poveikio nė vienam arba keliems iš 6 aplinkos tikslų arba kurių numatomas poveikis yra nereikšmingas (pvz., mokymai, konsultacijos, išskyrus finansinį tarpininkavimą, ir pan.), supaprastintas vertinimas (trumpai apibūdinamas poveikis visiems 6 aplinkos tikslams);

99.1.3.2.   atliekamas projektų, susijusių su transporto priemonių ar įrangos įsigijimu, infrastruktūra, statiniais, energetika, atliekų tvarkymu, ekonominės veiklos vykdymu ir pan., išsamus vertinimas.

99.1.4. Projektų, finansuojamų pagal Planą „Naujos kartos Lietuva“, atitikčiai reikšmingos žalos nedarymo principui įvertinti vadovaujamasi patvirtinto Plano „Naujos kartos Lietuva“ priedais, o kai įgyvendinama Investicijų programa, ministerija pildo reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimo anketą, kurios forma pateikta Taisyklių 3 priede. Ministerija, su atitinkama administruojančiąja institucija derindama projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, vadovaujasi ministerijos parengtu Projekto (įskaitant jungtinį projektą) atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašu, kurio forma pateikta Taisyklių 4 priede.

99.1.5. Siekdama aktyvesnio horizontaliųjų principų laikymosi, ministerija gali nustatyti projektų tinkamumo finansuoti sąlygas, viršijančias Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytus minimalius reikalavimus, kad daugiau dėmesio būtų skiriama darnaus vystymosi, lygių galimybių, nediskriminavimo, inovatyvumo (kūrybingumo) principams įgyvendinti ir finansuojamos tvaresnės investicijos.

99.1.6. Siekdamos užtikrinti horizontaliųjų principų ir atitinkamų Chartijos nuostatų laikymąsi, administruojančiosios institucijos:

99.1.6.1.   atlikdamos projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, tikrina, ar įgyvendinant projektą nebus pažeisti horizontalieji principai ir atitinkamos Chartijos nuostatos, ar, kai aktualu, projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytais atvejais bus skatinamas ar nustatytas privalomas tiesioginis jų įgyvendinimas;

99.1.6.2.   vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, prižiūri, ar skirtos lėšos naudojamos tinkamai ir laikantis horizontaliųjų principų bei atitinkamų Chartijos nuostatų, nustatytų projekto sutartyje.

99.1.7. Dėl horizontaliųjų principų laikymosi ekspertinę pagalbą nacionaliniu lygmeniu teikia paskirti horizontaliųjų principų koordinatoriai (darnaus vystymosi principo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, inovatyvumo (kūrybingumo) principo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

99.2.    Jeigu taikomi, nustatomi reikalavimai prisidėti prie bent vieno 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo įgyvendinimo pagal bent vieną Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytą politinę sritį, horizontalųjį veiksmą ar įgyvendinimo pavyzdį.

99.3.    Nustatoma didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma projektui įgyvendinti.

99.4.    Nustatomi atvejai, kuriems esant gali būti nustatyti ilgesni PĮP vertinimo terminai ir (ar), kai projektai atrenkami planavimo būdu, nustatomi atvejai, kuriems esant administruojančiosios institucijos gali priimti PĮP, pateiktus po Kvietime nustatyto PĮP pateikimo termino pabaigos.

99.5.    Kai, vykdant Investicijų programos pažangos priemonės veiklas ar poveikles, skiriamos dotacijos taikant sąlygas, turi būti nurodytos dotacijos taikant sąlygas grąžinimo sąlygos (dydis, grąžinimo terminai ir, jeigu taikoma, išimtys dėl dotacijos taikant sąlygas grąžinimo, kitos projektų finansavimo sąlygos).

99.6.    Nurodoma, ar bus sudaromas projekto priežiūros komitetas (išskyrus priemones, pagal kurias finansuojami projektai, apimantys finansines priemones). Į projekto priežiūros komiteto sudėtį gali būti įtraukiami kitų institucijų ar įstaigų atstovai ir socialiniai ir ekonominiai partneriai.

99.7.    Nurodoma, ar pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą teikiama valstybės pagalba. Ministerija, siekdama įsitikinti, ar ketinamoms finansuoti veikloms arba daliai veiklų turi būti taikomos valstybės pagalbos arba de minimis pagalbos taisyklės, užpildo nustatytos formos patikros lapus, vadovaudamasi Taisyklių 2 priedo 5 punktu. Kai įgyvendinamos finansinės priemonės, ministerija patikros lapą dėl valstybės pagalbos arba de minimis pagalbos buvimo ar nebuvimo vadovaujančiajai institucijai pateikia kartu su suderintais ir patvirtintais projektų, apimančių finansines priemones, specialiaisiais atrankos kriterijais.

99.8.    Kai pagal pažangos priemonę numatoma įgyvendinti strateginės svarbos projektą arba projektą, kurio vertė viršija 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, projektų finansavimo sąlygų apraše įtraukiamas reikalavimas projekto vykdytojui surengti komunikacinį renginį ar veiklą laiku įtraukiant EK ir vadovaujančiąją instituciją.

99.9.    Nustatomi kiti PĮP parengimui ir projekto įgyvendinimui svarbūs reikalavimai.

100. Visi projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyti reikalavimai turi būti skaidrūs, atitikti horizontaliuosius principus ir atitinkamas Chartijos nuostatas, taikomus ES reikalavimus dėl valstybės pagalbos ir kitus projektų atrankos, įgyvendinimo ir tęstinumo reikalavimus.

101. Apie projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimą informuojama atsakinga administruojančioji institucija, o kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra – ir miestų veiklos grupės.

102. Regioninėms pažangos priemonėms projektų finansavimo sąlygų aprašas nerengiamas. Vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos nuostatomis suplanavus regioninę pažangos priemonę, pagal Taisyklių 5 priede nustatytą formą parengiamos Gairės.

103.   Gairių ar jų keitimo projektus ministerija teikia tarpinei institucijai VRM ir projektų, kuriais įgyvendinami RPPl, administruojančiajai institucijai (toliau – RPPl administruojančioji institucija) išvadoms (pastaboms ir pasiūlymams) gauti.

104.   Ministerija savo vidaus procedūrų aprašuose nustato Gairių ar jų keitimo projektų derinimo su tarpine institucija VRM ir RPPl administruojančiąja institucija tvarką.

105.   Gaires suderinus su tarpine institucija VRM ir RPPl administruojančiąja institucija, ministerija jas tvirtina ministro įsakymu ir apie patvirtintas Gaires informuoja RPPl administruojančiąją instituciją ir RPT. Patvirtintos Gairės skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

 

Antrasis skirsnis

REGIONŲ PLĖTROS PLANŲ PAŽANGOS PRIEMONIŲ RENGIMUI IR ĮGYVENDINIMUI TAIKOMI PAPILDOMI REIKALAVIMAI

 

106.   RPT RPPl rengia ir (arba) keičia Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka, pildydama Strateginio valdymo metodikos 6 priede pateiktą formą.

107.   Kai RPPl planuojamas pažangos priemones numatoma finansuoti 2021–2027 metų ES fondų lėšomis, rengiant ir (arba) keičiant RPPl, vadovaujamasi Strateginio valdymo įstatymu, Regioninės plėtros įstatymu, Strateginio valdymo metodika, Taisyklėmis, Investicijų programa, ministerijų parengtomis Gairėmis.

108.   RPPl keitimo projektus, kai keičiamos nustatytos projektų finansavimo sąlygos ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, turinčios įtakos PĮP vertinimo rezultatams, pavyzdžiui, reikalavimai, susiję su stebėsenos rodikliais, tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir (ar) kiti pareiškėjams ir (ar) projektams taikomi reikalavimai, RPT derina su RPPl administruojančiąja institucija (išskyrus atvejus, kai nurodytos nuostatos keičiamos pasikeitus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatoms).

109.   RPT RPPl administruojančiajai institucijai praneša apie patvirtintą RPPl ir jo keitimus.

110.   Atskiros RPPl pažangos priemonės veiklos ar poveiklės RPPl administruojančiosios institucijos užregistruojamos INVESTIS, nurodomas Investicijų programos prioriteto konkretus uždavinys, priemonės finansavimo forma, projektų atrankos būdas. RPT naują RPPl pažangos priemonės veiklą ar poveiklę į RPPl įtraukia Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka.

111.   Patvirtintas RPPl ne vėliau nei vienas mėnuo iki Kvietimo paskelbimo skelbiamas Teisės aktų registre ir svetainėje esinvesticijos.lt.

112.   RPPl aktualios redakcijos per 2 darbo dienas nuo jų įsigaliojimo dienos skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

113.     RPT turi teisę arba privalo (kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu) projektams nustatyti papildomus (t. y. į projektų bendruosius atrankos kriterijus neįtrauktus) reikalavimus – projektų specialiuosius ir (ar) prioritetinius atrankos kriterijus pagal Taisyklių VIII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytą tvarką.

114.   RPT RPPl gali detalizuoti reikalavimus, susijusius su projektų atitiktimi Taisyklių 120 punkte nurodytiems projektų bendriesiems atrankos kriterijams ir projektų atrankos kriterijams, kuriems yra pritaręs Investicijų programos stebėsenos komitetas. Šiais detalizuotais reikalavimais patikslinamas atitinkamų projektų bendrųjų atrankos kriterijų ir projektų atrankos kriterijų taikymas.

115.   Įgyvendinamų projektų pareiškėjus, projektų vykdytojus ir partnerius RPT nustato vadovaudamasi 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo Lietuvoje bendrųjų nuostatų, patvirtintų funkcijų paskirstymo įsakymu, 2.11 ir 2.15 papunkčiais.

116.   RPT RPPl gali nustatyti papildomus reikalavimus pareiškėjams tiek, kiek tie reikalavimai neprieštarauja Taisyklėms ir ministerijų parengtoms Gairėms.

117.   RPT, norėdamos dalyvauti vystant projektą, reikalavimą dėl projekto išvystymo ir suderinimo su RPT nurodo RPPl.

118.   RPPl nustatomi papildomi reikalavimai:

118.1Atsižvelgiant į projektų pobūdį, gali būti detalizuojami arba papildomi Gairėse nustatyti konkretūs reikalavimai projektams dėl horizontaliųjų principų (darnaus vystymosi, lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bei inovatyvumo (kūrybingumo)) ir atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi. Rengiant RPPl, turi būti įvertinta planuojamų finansuoti projektų atitiktis horizontaliesiems principams ir atitinkamoms Chartijos nuostatoms, jie negali būti pažeisti:

118.1.1. Turi būti siekiama, kad, atsižvelgiant į projektų pobūdį, būtų tiesiogiai laikomasi horizontaliųjų principų ir atitinkamų Chartijos nuostatų, t. y. nustatomi konkretūs projekto tikslai, konkreti tikslinė grupė, finansuojamos projekto veiklos, projekto vykdytojai, stebėsenos rodikliai, siekiami rezultatai, tinkamos finansuoti išlaidos ir pan.

118.1.2.    Projekto atitiktis Chartijai vertinama pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimo – Rekomendacijos, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.

118.1.3. Siekdamos aktyvesnio horizontaliųjų principų laikymosi, RPT gali nustatyti projektų tinkamumo finansuoti sąlygas, viršijančias Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Gairėse nustatytus reikalavimus, kad daugiau dėmesio būtų skiriama darnaus vystymosi, lygių galimybių, nediskriminavimo, inovatyvumo (kūrybingumo) principų įgyvendinimui ir finansuojamos tvaresnės investicijos.

118.2.  Nustatoma didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma projektui įgyvendinti.

118.3.  RPT sprendimu nustatomi atvejai, kuriems esant gali būti nustatyti ilgesni PĮP vertinimo terminai ir (ar) RPPl administruojančioji institucija gali priimti planavimo būdu atrenkamų projektų PĮP, pateiktus po Kvietime nustatyto PĮP pateikimo termino pabaigos.

119.     Visi RPPl nustatyti reikalavimai turi būti skaidrūs, atitikti horizontaliuosius principus ir atitinkamas Chartijos nuostatas, taikomus ES reikalavimus dėl valstybės pagalbos ir kitus projektų atrankos, įgyvendinimo ir tęstinumo reikalavimus.

 

Trečiasis skirsnis

PROJEKTŲ BENDRŲJŲ ATRANKOS KRITERIJŲ IR PROJEKTŲ SPECIALIŲJŲ IR PRIORITETINIŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMAS IR KEITIMAS

 

120.     Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP), Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ tikslus, Strateginio valdymo metodikos ir Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatas, rengia projektų bendruosius atrankos kriterijus, kuriuos nustato Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir kuriuos, kai įgyvendinama Investicijų programa, tvirtina Investicijų programos stebėsenos komitetas vadovaujančiosios institucijos teikimu.

121.     Ministerijos, atsižvelgdamos į strateginio lygmens ir nacionalinių programavimo lygmens planavimo dokumentų tam tikriems ūkio sektoriams nustatytus tikslus ir uždavinius, konkretaus Investicijų programos prioriteto įgyvendinimui taikomus ir Plane „Naujos kartos Lietuva“ nustatytus reikalavimus, pareiškėjams ir (arba) partneriams bei finansuojamoms veikloms, o kai atrenkami projektai, apimantys finansines priemones, – galutiniams gavėjams ir (arba) finansuojamoms veikloms turi teisę arba privalo (kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu) nustatyti papildomus (t. y. į projektų bendruosius atrankos kriterijus neįtrauktus) reikalavimus – projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, kaip nustatyta Strateginio valdymo metodikos 81.6 papunktyje.

122.     RPT, rengdamos RPPl, atsižvelgdamos į RPP nustatytus NPP pažangos uždavinius, kuriems RPP nustatytos regioninės pažangos priemonės, ir Gairėse nurodytus Investicijų programos prioriteto įgyvendinimui taikomus reikalavimus, pareiškėjams ir (arba) partneriams bei finansuojamoms veikloms turi teisę arba privalo (kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu) nustatyti papildomus (t. y. į projektų bendruosius atrankos kriterijus neįtrauktus) reikalavimus – projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, kaip nustatyta Strateginio valdymo metodikos 81.6 papunktyje.

123.     Ministerija ar RPT užtikrina, kad visi jos nustatomi projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai sudarytų sąlygas atrinkti projektus, kuriais geriausiai prisidedama prie Taisyklių 121 ar 122 punkte nurodytų aktualių skirtingo planavimo lygmens ir finansavimo šaltinio programavimo dokumentų tikslų pasiekimo ir uždavinių įvykdymo, neprieštarautų bendriesiems atrankos kriterijams ir kitiems projektų atrankos, įgyvendinimo, tęstinumo reikalavimams bei derėtų su išankstinėmis sąlygomis (kai taikoma).

124.     Ministerija ar RPT projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus nustato prieš tai juos (jų pakeitimus) aptarusios su suinteresuotomis šalimis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, kaip nustatyta Strateginio valdymo metodikos 11–14 punktuose, bei suderinusios su atsakinga administruojančiąja institucija ir vadovaujančiąja institucija arba (kai rengiama RPPl pažangos priemonė) su tarpine institucija VRM ir regioninės pažangos priemonės, pagal kurią planuojama skirti finansavimą RPPl pažangos priemonei įgyvendinti, asignavimų valdytoju. Kai įgyvendinami jungtiniai projektai, projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, taikomus jungtinių projektų projektų atrankai, ministerija derina ir su numatomu jungtinio projekto vykdytoju. O kai finansavimo šaltinis 2021–2027 metų ES fondai ir įgyvendinami jungtinių projektų projektai arba projektai atrenkami konkurso ar tęstinės atrankos būdu, kriterijams papildomai pritaria Investicijų programos stebėsenos komitetas vadovaujančiosios institucijos arba tarpinės institucijos VRM (kai rengiami RPPl) teikimu.

125.     Ministerija ar RPT per 10 darbo dienų nuo konsultacijos su suinteresuotomis šalimis ir socialiniais ir ekonominiais partneriais pabaigos parengia ir savo interneto svetainėje paskelbia konsultacijų pažymą, kurioje nurodo konsultacijų metu gautas pastabas ir (ar) pasiūlymus, pažymi, į kurias pastabas ir (ar) pasiūlymus atsižvelgta, o prie pastabų ir (ar) pasiūlymų, į kuriuos neatsižvelgta, pateikia paaiškinimus. Ministerija ar RPT šią informaciją taip pat pateikia atsakingai administruojančiajai institucijai, o ši informaciją paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

126.     Projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų derinimas su institucijomis vyksta pagal projektų atrankos kriterijų nustatymo ir (arba) keitimo bei vertinimo metodikos formą, nustatytą Taisyklių 6 priede (toliau – PAK forma).

127.     Ministerija ar RPT su socialiniais ir ekonominiais partneriais aptartą ir pagal PAK formą parengtą projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų nustatymo (keitimo) projektą kartu su konsultacijų pažyma pirmiausia išvadoms (pastaboms ir pasiūlymams) teikia atsakingai administruojančiajai institucijai (arba, kai taikoma, jungtinių projektų vykdytojui), o suderinus – vadovaujančiajai institucijai arba (kai rengiami RPPl) atitinkamam regioninės pažangos priemonės asignavimų valdytojui ir tarpinei institucijai VRM:

127.1.  Atsakinga administruojančioji institucija vertina projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų vertinimo metodą ir taikymą:

127.2Vadovaujančioji institucija vertina projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų atitiktį Taisyklių 123 punkte nurodytiems reikalavimams.

127.3Tarpinė institucija VRM vertina projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų atitiktį Taisyklių 123 punkte nurodytiems reikalavimams, išskyrus dėl finansavimo šaltinio programavimo dokumentų tikslų pasiekimo ir uždavinių įvykdymo.

127.4Regioninės pažangos priemonės asignavimų valdytojas vertina projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų atitiktį finansavimo šaltinio programavimo dokumentų tikslų pasiekimui ir uždavinių įvykdymui.

128.     Atsakinga administruojančioji institucija, vadovaujančioji institucija, tarpinė institucija VRM ir regioninės pažangos priemonės asignavimų valdytojas projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų nustatymo (keitimo) projektą įvertina per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, nustatę neatitikimų, prašo juos tikslinti, nurodydami ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą.

129.     Projektų atrankos kriterijai gali būti keičiami siekiant efektyvesnio Investicijų programos ir (arba) Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo ir atsižvelgiant į:

129.1.    Partnerystės sutarties keitimus;

129.2.    Investicijų programos keitimus;

129.3.    strateginio planavimo dokumentų keitimus;

129.4.    Plano „Naujos kartos Lietuva“ komponentų keitimus;

129.5.    kitas aplinkybes, kurioms esant nustatoma, kad jau nustatytais projektų atrankos kriterijais neprisidedama prie efektyvaus NPP, Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo.

130.       Inicijuoti projektų, kurie finansuojami 2021–2027 metų ES fondų lėšomis, bendrųjų atrankos kriterijų keitimą gali vadovaujančioji institucija ir Investicijų programos stebėsenos komitetas, o projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų keitimą – ministerija ar RPT.

131.     Keičiant projektų bendruosius atrankos kriterijus ir projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus turi būti užtikrintas vienodų sąlygų taikymo principas – pagal tam tikrą Kvietimą visoms paraiškoms turi būti taikomi vienodi projektų bendrieji atrankos kriterijai ir projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai, vienodi projektų bendrųjų atrankos kriterijų ir projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų vertinimo principai.

132.       Projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai pagal Taisyklių 123 punkte nustatytus reikalavimus turi būti aptarti ir suderinti Taisyklių 127 punkte nustatyta tvarka iki atitinkamo finansuojamų projektų finansavimo sąlygų aprašo, o kai įgyvendinami RPPl įgyvendinimo projektai (toliau – RPPl projektai), – RPPl patvirtinimo arba pakeitimo dienos.

133.       Projektų, apimančių finansines priemones, specialieji atrankos kriterijai turi būti patvirtinti iki projektų finansavimo sąlygų aprašo išsiuntimo potencialiam projekto vykdytojui dienos, kai steigiamas naujas kontroliuojantysis fondas arba specialusis fondas (kai kontroliuojantysis fondas nesteigiamas) ir pasirašoma projekto sutartis, arba iki priežiūros komiteto (įsteigto fondų fondo arba skatinamosios finansinės priemonės, kai fondų fondas nesteigiamas, kurių projekto sutartį planuojama keisti, įgyvendinimo priežiūrai atlikti) nustatyto termino, kai keičiama jau veikiančio fondų fondo ar skatinamosios finansinės priemonės, kai fondų fondas nesteigiamas, projekto sutartis, papildant ją naujam finansavimo šaltiniui taikomais įgyvendinimo ir finansavimo reikalavimais.

 

Ketvirtasis skirsnis

KVIETIMŲ TEIKTI PĮP PLANO, KVIETIMO RENGIMAS, KVIETIMO IR (ARBA) JO PRIEDŲ INFORMACIJOS KEITIMAS

 

134.       Patvirtinusi pažangos priemonės aprašą ministerija rengia ir su atsakinga administruojančiąja institucija suderina kvietimų teikti PĮP planą (toliau – kvietimų planas) pagal Taisyklių 7 priede pateiktą formą. Patvirtinus RPPl, kvietimų planą pagal RPPl ir Gairėse pateiktą informaciją ir Taisyklių 7 priede pateiktą formą rengia RPPl administruojančioji institucija. Kvietimų planas rengiamas 3 metams ir turi būti nuolat atnaujinamas papildant naujais planuojamais Kvietimais bei patikslinant planuojamas šių Kvietimų datas, bet ne rečiau kaip 3 kartus per metus.

135.       Kvietimas gali būti rengiamas pagal konkrečią ministerijos pažangos priemonės veiklą ir (ar) poveiklę arba RPPl pažangos priemonės veiklą ir (ar) poveiklę. Viename Kvietime gali būti sujungiamos kelios tos pačios pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės arba kelios RPPl pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės. Taip pat gali būti rengiamas jungtinis kvietimas, kuriame gali būti sujungiamos skirtingų tos pačios ministerijos pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės arba skirtingų ministerijų pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės.

136.       Jeigu pagal konkretų Kvietimą planuojama projektus finansuoti iš skirtingų Plėtros programų valdytojų ir (ar) pažangos priemonių koordinatorių asignavimų, kvietimų plane esanti informacija apie jungtinį kvietimą turi būti suderinta su visomis dalyvaujančiomis ministerijomis.

137.       Kvietimų plane, pagal kurį bus skelbiami Kvietimai RPPl projektams, esanti informacija turi būti suderinta su RPT ir visais asignavimų valdytojais, iš kurių asignavimų bus finansuojami RPPl projektai.

138.       Atsakinga administruojančioji institucija informaciją apie planuojamus skelbti Kvietimus skelbia svetainėje esinvesticijos.lt. Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros kvietimų planai papildomai skelbiami svetainėje miestobendruomene.lt, o RPPl projektų kvietimų planus RPT skelbia ir RPT interneto svetainėse.

139.       Jei planavimo būdu atrenkami pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nurodyti projektai, vykdomas konkursas arba tęstinė projektų atranka, atsakinga administruojančioji institucija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija, iš ministerijos (kai rengiamas jungtinis kvietimas, – iš visų dalyvaujančių ministerijų, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – iš RPT) gavusi informacijos apie patvirtintą projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir atsižvelgdama į kvietimų plane pateiktą informaciją, pagal darbo grupės nustatytą formą rengia Kvietimą ir jį paskelbia Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių III skyriaus pirmojo skirsnio nustatyta tvarka. Kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, miestų vietos veiklos grupės likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki kvietimo plane nustatyto termino Investicijų programos administruojančiajai institucijai CPVA teikia užpildytą Kvietimo formą.

140.       Kvietimas rengiamas vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatomis ir kvietimų plane esančia informacija, taip pat neturi prieštarauti pažangos priemonės aprašo nuostatoms. Kai įgyvendinami RPPl projektai, Kvietimas rengiamas vadovaujantis RPPl, Gairėmis ir kvietimų plane esančia informacija. Kvietime pateikiama visa informacija, reikalinga PĮP parengti ir projektui įgyvendinti.

141.       Kvietime atsakinga administruojančioji institucija gali nustatyti papildomus reikalavimus tiek, kiek jie neprieštarauja Taisyklėms, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėms ir projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir Gairėse nustatytiems reikalavimams.

142.       Kvietime nustatytas PĮP pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų nuo Kvietimo paskelbimo svetainėje esinvesticijos.lt dienos, išskyrus atvejus, kai ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT suderinus su planavimo būdu atrenkamo projekto pareiškėju, PĮP su priedais, parengtas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo formą, gali būti pateiktas per trumpesnį terminą.

143.       Jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nurodytas reikalavimas dėl projekto išvystymo ir suderinimo su ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – su RPT, atsakinga administruojančioji institucija Kvietime nurodo reikalavimą pateikti atsakingai administruojančiajai institucijai su ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – su RPT (pagal jungtinį kvietimą – su dalyvaujančiomis ministerijomis) suderintą PĮP.

144.       Jeigu paskelbus Kvietimą keičiama Kvietimo ir (ar) jo priedų informacija, atsakinga administruojančioji institucija atlieka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių III skyriaus pirmajame skirsnyje nurodytus veiksmus.

 

Penktasis skirsnis

PĮP VERTINIMAS, PĮP VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMAS, TEIKIMAS, SPRENDIMO DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO PRIĖMIMAS, PROJEKTO SUTARTIES SUDARYMAS

 

145.       Administruojančiosios institucijos, atlikusios PĮP vertinimą Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių III skyriaus trečiajame–penktajame skirsniuose nustatyta tvarka, pagal darbo grupės nustatytą formą Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių III skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka parengia PĮP vertinimo ataskaitą ir ją pateikia ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, parengia PĮP vertinimo ataskaitą.

146.       Kai projektams, surinkusiems vienodą galutinį balų skaičių, nepakanka pagal Kvietimą skirtos finansavimo lėšų sumos, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytą prioritetinį atrankos kriterijų, o jei projektai vienodai įvertinti pagal šį prioritetinį atrankos kriterijų, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą prioritetinį kriterijų. Jei pagal visus projektų prioritetinius atrankos kriterijus tokie projektai įvertinti vienodai, administruojančiosios institucijos juos nurodo PĮP vertinimo ataskaitos sąraše „Projektai, kuriems rekomenduojama skirti finansavimą“ pagal PĮP pateikimo laiką.

147.       Ministerija pagal Taisyklių 8 priede pateiktą formą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija pagal Taisyklių 9 priede pateiktą formą Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių III skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka priima sprendimą dėl projekto finansavimo. Kai projektai atrenkami konkurso būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka, ministerija (kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija, suderinusi su RPT), priimdama sprendimą dėl projekto finansavimo, gali sudaryti rezervinių projektų sąrašą.

148.       Ministerija, priėmusi sprendimą dėl projekto finansavimo, apie priimtą sprendimą turi informuoti atsakingą administruojančiąją instituciją. Pasikeitus sprendime dėl projekto finansavimo nurodytai informacijai, ministerija apie pasikeitimus privalo informuoti atsakingą administruojančiąją instituciją. RPPl administruojančioji institucija, priėmusi sprendimą dėl RPPl projekto finansavimo, apie priimtą sprendimą turi informuoti RPT ir ministerijas, iš kurių asignavimų projektas bus finansuojamas. Pasikeitus sprendime dėl RPPl projekto finansavimo nurodytai informacijai, RPPl administruojančioji institucija apie pasikeitimus privalo informuoti RPT ir ministerijas, iš kurių asignavimų projektas bus finansuojamas.

149.       Kai jungtinį kvietimą rengia 2 ar daugiau ministerijų, sprendimas dėl projektų finansavimo priimamas bendru dalyvaujančių ministerijų ministrų įsakymu.

150.       Administruojančiosios institucijos su pareiškėju, kurio įgyvendinamam projektui skirtas finansavimas, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių IV skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka sudaro projekto sutartį. Kai įgyvendinami RPPl projektai, informaciją apie sudarytas projektų sutartis RPPl administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto sutarties pasirašymo dienos turi pateikti RPT.

151.       Kai vadovaujančioji institucija atrenka strateginės svarbos projektą, ji per vieną mėnesį apie tai informuoja EK ir jai pateikia visą informaciją apie tą projektą.

152.       Ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių III–IV skyriuose nustatytais atvejais turi priimti naują, pakeisti arba pripažinti netekusiu galios sprendimą dėl projekto finansavimo.

 

IX SKYRIUS

ADMINISTRUOJANČIOSIOS INSTITUCIJOS PASIRINKIMAS VEIKLĄ AR POVEIKLĘ VYKDANT DOTACIJŲ TAIKANT SĄLYGAS BŪDU

 

153.       Ministerija, rengdama pažangos priemonės aprašą ir vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1060 57 straipsnio nuostatomis, gali nustatyti, kad įgyvendinant projektus, finansuojamus 2021–2027 metų ES fondų lėšomis, bus teikiamos dotacijos taikant sąlygas, kai tikslinga susigrąžinti projektui skiriamas finansavimo lėšas arba jų dalį po projekto finansavimo pabaigos.

154.       Dotacijos taikant sąlygas grąžinamos laikantis sąlygų, nustatytų projektų finansavimo sąlygų apraše, grąžinamų lėšų dydį apskaičiuojant nuo projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

155.       Grąžintinos dotacijų taikant sąlygas lėšos susigrąžinamos iš projekto vykdytojo ir pervedamos į valstybės iždo sąskaitą Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių IV skyriaus devintajame ir VI skyriaus pirmajame skirsniuose nustatyta tvarka. Į valstybės iždo sąskaitą sugrąžintos dotacijų taikant sąlygas lėšos laikomos atskirose sąskaitose arba atskiriamos apskaitoje pagal atitinkamus apskaitos kodus.

156.       Sugrąžintos dotacijų taikant sąlygas lėšos pakartotinai turi būti panaudotos ne vėliau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d. tuo pačiu Investicijų programos tikslu, t. y. tos pačios pažangos priemonės veiklos ar poveiklės kitiems projektams finansuoti, vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašu, kaip dotacijos taikant sąlygas arba kaip finansinė priemonė, arba kaip kita paramos forma. Tokie projektai negali būti bendrai finansuojami iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, taip pat išlaidos, patirtos juos įgyvendinant, negali būti pripažintos deklaruotinomis EK. Grąžintos sumos ir informacija apie jų pakartotinį panaudojimą įtraukiamos į galutinę veiklos rezultatų ataskaitą (toliau – galutinė ataskaita).

 

X SKYRIUS

SUPAPRASTINTAI APMOKAMŲ IŠLAIDŲ DYDŽIAI

 

Pirmasis skirsnis

SUPAPRASTINTAI APMOKAMŲ IŠLAIDŲ BENDRIEJI PRINCIPAI

 

157.       Supaprastintai apmokamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei galimybė jas apmokėti supaprastintai iš anksto (iki projekto sutarties sudarymo) yra nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse, aiškiai nurodant supaprastintai apmokamų išlaidų taikymo sritį, sąlygas (įskaitant galimybę jas keisti sudarius projekto sutartį) arba pateikiant nuorodą į supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašus, skelbiamus svetainėje esinvesticijos.lt. Ministerija, rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gaires, gali nurodyti tik tuos supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, kurie yra įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą, skelbiamą svetainėje esinvesticijos.lt.

158.       Galimybė taikyti konkretų supaprastintai apmokamų išlaidų dydį gali būti nurodyta projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse, jau sudarius projekto sutartį, tačiau turi būti atskiriamas naujai nustatyto supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio taikymo laikotarpis, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo.

159.       Kai su Investicijų programa konkrečiai veiklai vykdyti nustatyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, jie privalo būti nurodyti ir projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse, jeigu jose yra planuojamos finansuoti minėtos veiklos.

160.       Kai supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nėra nustatyti Investicijų programoje ir ministerija juos įtraukia į projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – į Gaires, ministerija yra atsakinga už supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo tyrimų kokybę (veiklų pagrindimą, argumentų objektyvumą, skaičiavimų tikslumą), nepriklausomai nuo to, kas atliko šiuos tyrimus.

161.       Ministerija, planuodama pažangos priemones ir numatydama joms taikyti naujus į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą neįtrauktus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius arba keisdama į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą jau įtrauktus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, turi gauti Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centro (toliau – ESFA MPC) išvadą, kad numatomi taikyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nustatyti vadovaujantis ES investicijų fondų administravimą reglamentuojančių ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimais ir teisės aktų, pagal kuriuos jie nustatyti, nuostatomis, laikantis patikimo finansų valdymo principo ir įtrauktos išlaidos yra tinkamos finansuoti:

161.1.    Jei ministerija supaprastintai apmokamų išlaidų dydį nustato arba keičia pati, ji ESFA MPC pateikia išvadai gauti su administruojančiosiomis institucijomis suderintą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą, jo priedus ir kitą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiui nustatyti svarbią informaciją.

161.2.    Jei administruojančiosios institucijos supaprastintai apmokamų išlaidų dydį nustato arba keičia pačios, jos ESFA MPC pateikia išvadai gauti su ministerija suderintą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą, jo priedus ir kitą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiui nustatyti svarbią informaciją;

161.3.    Jei ministerijos, RPT arba vadovaujančiosios institucijos prašymu supaprastintai apmokamų išlaidų dydį nustato arba keičia ESFA MPC, jis turi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą suderinti su ministerija, RPT ar vadovaujančiąja institucija ir administruojančiosiomis institucijomis.

162.       Apskaičiavus ir suderinus su suinteresuotomis institucijomis naujus arba pakeitus jau esamus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, ESFA MPC supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą ir jo priedus pateikia audito institucijai vertinti, išskyrus Taisyklių 164 punkte nurodytus atvejus.

163.       Kai supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai skirti veikloms ar poveiklėms, finansuojamoms iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, vadovaujančioji institucija supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius su Investicijų programa ar jos keitimu teikia EK vertinti tik gavusi teigiamą audito institucijos išvadą.

164.       Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašas neteikiamas audito institucijai vertinti, kai jis yra suderintas su ESFA MPC ar vadovaujančiąja institucija ir jame nustatytais supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiais, teiktais EK, buvo remtasi tvirtinant Planą „Naujos kartos Lietuva“.

165.       Kai ESFA MPC gauna audito institucijos išvadą arba kai supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai patvirtinami su Investicijų programa ir EK pritaria Investicijų programai ar jos keitimui, arba kai supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, teikti EK, yra suderinti su ESFA MPC ar vadovaujančiąja institucija ir jais buvo remtasi tvirtinant Planą „Naujos kartos Lietuva“, ESFA MPC nustatytus arba pakeistus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius įtraukia į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą.

 

Antrasis skirsnis

FIKSUOTŲJŲ PROJEKTO IŠLAIDŲ VIENETO ĮKAINIŲ, FIKSUOTŲJŲ PROJEKTO IŠLAIDŲ SUMŲ IR FIKSUOTŲJŲ PROJEKTO IŠLAIDŲ NORMŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

 

166.       Pagal fiksuotuosius projekto išlaidų vieneto įkainius (toliau – fiksuotieji įkainiai), fiksuotąsias projekto išlaidų sumas (toliau – fiksuotosios sumos) ir fiksuotąsias projekto išlaidų normas (toliau – fiksuotosios normos) apmokamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ir fiksuotosios normos nustatyti vadovaujantis bent vienu iš šių būdų:

166.1.    sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, kai naudojami statistiniai duomenys, vidutinės rinkos kainos, patikrinti ankstesni paramos gavėjų duomenys, įprasta konkrečių paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika, kita objektyvi informacija ar atliekamas ekspertų vertinimas;

166.2.    biudžetų projektais, kai fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ar fiksuotosios normos nustatomi kiekvienam projektui atskirai pagal paraiškos vertinimo metu pareiškėjo pateiktą informaciją apie planuojamas patirti išlaidas, kurios būtinos projektui įgyvendinti;

166.3.    Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktuose arba kituose dokumentuose skelbiamais supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiais, jeigu jie bus taikomi panašaus pobūdžio veikloms.

167.       Fiksuotųjų įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų dydžiai nustatomi taip, kad:

167.1.    juos taikant išlaidas būtų galima apmokėti tik tada, kai atliekamas konkretus darbas ir (arba) pasiekiamas konkretus rezultatas, kuriems yra nustatyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai;

167.2.    jie neapimtų netinkamų finansuoti išlaidų;

167.3.    būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

168.       Dėl nustatytų fiksuotųjų įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų dydžių neturi būti pranašumo vieniems pareiškėjams ar projektų vykdytojams arba jų vykdomoms veikloms prieš kitus, jei projektai įgyvendinami tokiomis pačiomis sąlygomis ir toje pačioje teritorijoje.

169.       Jei įgyvendinant vieną projektą taikoma daugiau nei viena supaprastinto išlaidų apmokėjimo schema (pavyzdžiui, išlaidos apmokamos pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąją sumą arba pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąją normą), būtina užtikrinti, kad toms pačioms išlaidoms nebūtų skiriamas finansavimas daugiau nei vieną kartą pagal skirtingas schemas.

170.       Kai iš 2021–2027 metų ES fondų („Europos socialinio fondo +“ ar Europos regioninės plėtros fondo) lėšų finansuojamo projekto visos išlaidos neviršija 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) eurų, visos projekto išlaidos turi būti apmokamos supaprastintai. Šis punktas netaikomas, kai įgyvendinant projektą teikiama valstybės pagalba arba kai taikoma Taisyklių 172.1 arba 172.3 papunktyje nustatyta fiksuotoji norma.

171.       Mokslinių tyrimų ir inovacijų srities projektams gali būti netaikomi Taisyklių 170 punkte nustatyti reikalavimai, jei Investicijų programos stebėsenos komitetas iš anksto pritaria tokiai išimčiai.

 

Trečiasis skirsnis

FIKSUOTŲJŲ ĮKAINIŲ, FIKSUOTŲJŲ SUMŲ IR FIKSUOTŲJŲ NORMŲ TAIKYMAS

 

172.       Fiksuotoji norma netiesioginėms projekto išlaidoms gali būti nustatyta ir taikoma apmokant:

172.1.    7 procentus tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų arba

172.2.    15 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų, arba

172.3.    40 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų ir skirta likusioms tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms padengti (kai tinkamas finansuoti projekto išlaidas sudaro tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šiame papunktyje nustatytą fiksuotąją normą). Projektų, planuojamų bendrai finansuoti iš „Europos socialinio fondo +“, Europos regioninės plėtros fondo, Teisingos pertvarkos fondo, EGADP lėšų, dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą.

173.       Kai įgyvendinami RPPl projektai, netiesioginėms projekto išlaidoms apmokėti gali būti nustatyta tik Taisyklių 172.1 papunktyje nurodyta fiksuotoji norma.

174.       Kai projektas atrenkamas finansuoti planavimo būdu ir jo vertė yra didesnė nei 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, ministerija, rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą ir įvertinusi projekto specifiką ar kitas, jos nuomone, svarbias aplinkybes, gali nurodyti mažesnį fiksuotosios normos dydį, nei nurodyta Taisyklių 172.1–172.3 papunkčiuose.

175.       Fiksuotoji norma taip pat gali būti nustatyta ir taikoma apmokant:

175.1.    tiesiogines projekto išlaidas, kai fiksuotoji norma nustatoma Taisyklių 166 punkte nurodytais būdais;

175.2.    projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidas, kai fiksuotoji norma sudaro iki 20 procentų visų kitų tiesioginių išlaidų, užtikrinant lygiateisiškumo principą. Į kitas tiesiogines išlaidas negali būti įtraukiamos darbų įsigijimo taikant viešąjį pirkimą išlaidos, kaip tai numatyta Reglamento 2021/1060 55 straipsnio 1 dalyje.

176.       Fiksuotoji norma, nurodyta Taisyklių 172.3 papunktyje, negali būti taikoma kartu su fiksuotąja norma, nurodyta Taisyklių 175.2 papunktyje.

177.       Projektą vykdančio personalo išlaidų valandinį fiksuotąjį įkainį taip pat galima apskaičiuoti pagal per paskutinius 12 mėnesių patirtas darbo užmokesčio išlaidas dalijant iš 1 720 valandų visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams arba iš atitinkamo 1 720 valandų proporcingo skaičiaus ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams. Taikant šiuo būdu apskaičiuotą valandinį įkainį, bendras deklaruotų valandų skaičius vienam asmeniui per metus turi neviršyti valandų skaičiaus, naudojamo tam valandiniam įkainiui apskaičiuoti. Kai nėra duomenų apie per paskutinius 12 mėnesių patirtas darbo užmokesčio išlaidas, skaičiuojama remiantis turimomis į apskaitą įtrauktomis bendrosiomis darbo užmokesčio išlaidomis, darbo sutartimis arba kolektyvinėmis sutartimis, tinkamai pakoregavus tas išlaidas 12 mėnesių laikotarpiui.

 

Ketvirtasis skirsnis

SU IŠLAIDOMIS NESIEJAMO PROJEKTO FINANSAVIMO NUSTATYMAS IR TAIKYMAS

 

178.       Kai taikomas su išlaidomis nesiejamas projekto finansavimas, kuris nustatomas Investicijų programoje konkrečiai veiklai ar poveiklei arba projektų finansavimo sąlygų apraše Plano „Naujos kartos Lietuva“ veiklai ar poveiklei, jis taikomas visam projektui.

179.       Nustatant su išlaidomis nesiejamo projekto finansavimo dydžius turi būti laikomasi šių principų:

179.1.    pagrįstumo – kaupiama pakankama ir pagrįsta informacija projekto išlaidoms pagrįsti (pvz., rangovų, prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų pasiūlymai, teisės aktai, istoriniai, statistiniai duomenys, ekspertinės įžvalgos ir pan.);

179.2.    proporcingumo – numatomų bendrų išlaidų suma turi būti ekonomiškai efektyvi ir racionaliai suplanuota;

179.3.    tikėtinumo – numatomų bendrų išlaidų suma atitinka numatomų investicijų pobūdį ir tipą.

180.       Su išlaidomis nesiejamo projekto finansavimo dydžiai nustatomi aprašant sąlygas, kurias reikia įvykdyti, arba rezultatus, kuriuos reikia pasiekti. Rezultatų pasiekimui ir išlaidų apmokėjimui fiksuoti sudaromas atsiskaitymo tvarkaraštis, kuriame nurodomos tarpinių rezultatų reikšmės, įvykdymo sąlygos ir planuojamos išmokėti sumos, pasiekus tarpinius rezultatus.

181.       Su išlaidomis nesiejamo projekto finansavimo sumos išmokamos griežtai laikantis atsiskaitymo tvarkaraščio ir jame nustatytų sąlygų, t. y. pasiekus nustatytas tarpinių rezultatų reikšmes ir įvykdžius jiems nustatytas sąlygas.

 

XI SKYRIUS

INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ PROJEKTŲ VALDYMAS

 

182.       Administruojančiosios institucijos, atlikdamos išlaidų patikrinimus, pirkimų patikrinimus, jungtinių projektų projektų tinkamumo finansuoti tikrinimus ir patikras vietose, gali taikyti rizika grįstas atrankines metodikas, suderintas su vadovaujančiąja institucija.

183.       Administruojančiosios institucijos, atlikdamos PĮP vertinimą, sudarydamos, keisdamos ar nutraukdamos projekto sutartis, atlikdamos veiklos ataskaitos tikrinimą, pirkimų vertinimą ir patikras vietose, pildo patikros lapus, kurių formoms pritarė darbo grupė.

 

Pirmasis skirsnis

PIRKIMŲ PRIEŽIŪRA

 

184.       Pirkimų vykdymo tvarka nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse.

185.       Pareiškėjų, projektų vykdytojų planuojami pirkimai išankstinei pirkimų patikrai atlikti atrenkami pagal nustatytas pirkimų atrankos patikrai sąlygas, kurioms pritarė darbo grupė ir kurių aprašą administruojančiosios institucijos, suderinusios su vadovaujančiąja institucija, savo nustatyta tvarka gali patikslinti ar papildyti.

186.       Administruojančiosios institucijos gali netikrinti Viešųjų pirkimų tarnybos ar kitos administruojančiosios institucijos patikrinto pirkimo, kai pirkimo patikros apimtis sutampa.

187.       Vykdydamos pirkimų priežiūrą, administruojančiosios institucijos atlieka perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – perkančioji organizacija) arba perkančiojo subjekto pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (toliau perkantysis subjektas) vadovų, pirkimų komisijų narių, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse, perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatorių privačių interesų deklaracijų, teikiamų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyta tvarka, tikrinimą ir įsitikina, ar vykdant pirkimą nebuvo interesų konflikto. Kilus ginčui tarp perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto ir administruojančiosios institucijos dėl galimo interesų konflikto, administruojančiosios institucijos gali kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Kilus įtarimui dėl galimo interesų konflikto ne perkančiosios organizacijos vykdomuose pirkimuose, administruojančiosios institucijos gali inicijuoti pažeidimo tyrimą Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių IV skyriaus aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.

 

Antrasis skirsnis

MOKĖJIMŲ PROJEKTŲ VYKDYTOJAMS TVARKA

 

188.       Mokėjimų projektų vykdytojams tvarka nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

189.       Už veiklos ataskaitos tikrinimą, išlaidų pagrindimo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakingos administruojančiosios institucijos, kurios tikrindamos ir tvirtindamos veiklos ataskaitą vadovaujasi patikimo finansų valdymo principu ir pildo darbo grupės nustatytos formos veiklos ataskaitos patikros lapus. Administruojančiosios institucijos, tikrindamos veiklos ataskaitą, tikrina dokumentus, kuriais pagrindžiama projekto veiklų pažanga, projekto išlaidas ir rezultato, už kurio pasiekimą taikomas tam tikras supaprastintai apmokamų išlaidų dydis, pasiekimo įrodymo pirminius dokumentus.

190.       Įgaliotiems administruojančiųjų institucijų darbuotojams patvirtinus veiklos ataskaitą, kurioje deklaruojamos išlaidos, ir per INVESTIS pateikus mokėjimo duomenis į Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą (toliau – VBAMS), apie tai informuojamas projekto vykdytojas. Pranešime projekto vykdytojui nurodoma ši informacija (jeigu ji turima):

190.1.    tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta veiklos ataskaitos mokėjimo prašymo dalyje nurodytų išlaidų suma;

190.2.    tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta veiklos ataskaitos mokėjimo prašymo dalyje nurodytų išlaidų suma, nurodant nepripažinimo priežastis;

190.3.    informacija apie tai, ar tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintą sumą, ištaisius nurodytus trūkumus, galima įtraukti į kitą veiklos ataskaitą;

190.4.    grąžintinų lėšų, t. y. lėšų, dėl kurių grąžinimo atsakinga administruojančioji institucija priėmė sprendimą (toliau – grąžintinos lėšos), suma, išskaičiuota iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą veiklos ataskaitą;

190.5.    avansu išmokėtų lėšų ar jų dalies suma, kuria mažinama pagal patvirtintą veiklos ataskaitą mokėtina suma;

190.6.    faktiškai apmokėtų veiklos ataskaitos mokėjimo prašymo dalyje nurodytų finansavimo sumų ir pagal projekto finansuojamąją dalį apskaičiuotų viso projekto turėjusių būti išmokėtų sumų nuokrypio, įvertinto pagal INVESTIS naudojimo tvarką, suma;

190.7.    pagal patvirtintą veiklos ataskaitą nustatyta mokėtina skirtų finansavimo lėšų suma;

190.8.    administruojančiųjų institucijų sprendimų dėl tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintų išlaidų apskundimo tvarka.

191.       Projekto sutartyje numatomas avansas projektams finansuoti (projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti), jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip. Kai įgyvendinami RPPl projektai, projekto sutartyje avansas projektams finansuoti numatomas visais atvejais.

192.       Vadovaujančioji institucija, projektų vykdytojui pateikus veiklos ataskaitą, kurioje deklaruojamos išlaidos, užtikrina, kad tinkamų finansuoti išlaidų suma jam bus pervesta laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų terminų.

193.       Kai projekto finansavimo lėšos negali būti išmokėtos projekto vykdytojui dėl to, kad ministerijų programų sąmatose numatytos asignavimų sumos yra nepakankamos, ministerija turi atlikti reikalingus programų sąmatų pakeitimus ir apie juos ne vėliau kaip per vieną dieną nuo pakeitimo dienos informuoti atsakingą administruojančiąją instituciją.

194.       Kai projekto finansavimo lėšos negali būti išmokėtos projekto vykdytojui dėl neteisingai nurodytų mokėjimo duomenų, atsakinga administruojančioji institucija, gavusi iš INVESTIS pranešimą apie atmestas VBAMS mokėjimo paraiškas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pranešimo gavimo dienos, o jei duomenims tikslinti reikia informacijos iš kitų subjektų, – nuo informacijos gavimo dienos turi patikslinti mokėjimo duomenis, juos patvirtinti ir pakartotinai perduoti į VBAMS.

195.       Administruojančiosioms institucijoms patvirtinus mokėjimo duomenis ir perdavus juos į VBAMS, Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka VBAMS rengiama mokėjimo paraiška Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui (toliau – Valstybės iždo departamentas), pagal kurią projekto vykdytojui išmokamos projekto finansavimo lėšos.

196.       Informacija apie Valstybės iždo departamento atliktus mokėjimus iš VBAMS perduodama į INVESTIS.

197.       Pagal jungtinius kvietimus mokėjimai atliekami iš visų dalyvaujančių ministerijų asignavimų.

198.       Atlikus mokėjimus, administruojančiosios institucijos apie tai informuoja projekto vykdytojus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.

 

Trečiasis skirsnis

PATIKRŲ VIETOSE ATLIKIMAS

 

199.       Patikras vietose administruojančiosios institucijos atlieka Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

200.       Patikras vietose administruojančiosios institucijos taip pat privalo atlikti esant įtarimui, kad projekto vykdytojo teikiama informacija yra netiksli, neišsami arba klaidinanti, bei kitais administruojančiųjų institucijų nustatytais atvejais.

201.       Patikrų vietose metu privaloma tikrinti tik tas projekto veiklas ar poveikles arba jų rezultatus, kuriuos fiziškai (faktiškai) galima patikrinti patikrų vietose metu ir (ar) kurių atsakinga administruojančioji institucija negalėjo patikrinti veiklos ataskaitos vertinimo metu.

202.       Patikros vietoje neprivaloma atlikti, jeigu visos projekto veiklos ar jų rezultatai yra susiję su parengta dokumentacija, straipsnių publikavimu, laidų ir (ar) interneto puslapio sukūrimu ir pan., ir administruojančiosios institucijos gali įsitikinti faktiškai įvykdžius visas projekto veiklas ar pasiekus jų rezultatus veiklos ataskaitos tikrinimo metu.

203.       Jeigu atsakinga administruojančioji institucija neatliko projekto patikros vietoje, projekto vykdytojui negali būti išmokėtos projekto finansavimo lėšos pagal veiklos ataskaitą, su kuria deklaruojamos galutinės projekto išlaidos, išskyrus, kai patikra neprivalo būti atlikta vadovaujantis Taisyklių 182 ir 202 punktų nuostatomis.

204.       Patikrą vietoje turi atlikti ne mažiau kaip 2 atsakingos administruojančiosios institucijos atstovai.

205.       Administruojančiosios institucijos, gavusios visuomenės atstovo skundą, įvertina skunde nurodytas aplinkybes ir esant pagrįstam pagrindui, vadovaudamosi savo nustatyta tvarka, atlieka patikrą vietoje ir sudaro galimybę skundą pateikusiam visuomenės atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti patikroje vietoje, išskyrus atvejus, kai administruojančiosios institucijos patikrą vietoje atlieka prieš tai iš anksto neinformavusios projekto vykdytojo.

 

XII SKYRIUS

INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ FINANSINIS VALDYMAS

 

Pirmasis skirsnis

INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR EGADP LĖŠŲ NAUDOJIMO PRIEŽIŪRA

 

206.       Administruojančiosios institucijos, siekdamos užtikrinti efektyvią 2021–2027 metų ES fondų ir EGADP lėšų skyrimo ir panaudojimo kontrolę ir sumažinti dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo riziką, prireikus teikia kitoms 2021–2027 metų ES fondų ir EGADP lėšas administruojančioms ir kontroliuojančioms institucijoms informaciją apie pareiškėją, projekto vykdytojus, partnerius ir rangovus, prekių tiekėjus, paslaugų teikėjus ir projekto įgyvendinimą.

207.       Ministerijos spartesniam 2021–2027 metų ES fondų ir EGADP lėšų, o RPT – 2021–2027 metų ES fondų lėšų panaudojimui užtikrinti privalo laiku imtis šių priemonių:

207.1.    peržiūrėti kvietimų plane planuojamas Kvietimo pradžios datas;

207.2.    perskirstyti lėšas tarp savo pažangos priemonių ir (ar) vykdomų uždavinių;

207.3.    teikti vadovaujančiajai institucijai pasiūlymus dėl 2021–2027 metų ES fondų lėšų perskirstymo tarp Investicijų programos prioritetų (šio papunkčio nuostatos netaikomos RPT);

207.4.    užtikrinti, kad programų sąmatose numatytos asignavimų sumos būtų pakankamos veiklos ataskaitose nurodytoms išlaidoms apmokėti (šio papunkčio nuostatos netaikomos RPT);

207.5.    imtis kitų priemonių.

208.       Administruojančiosios institucijos privalo laiku imtis priemonių spartesniam 2021–2027 metų ES fondų ir EGADP lėšų panaudojimui užtikrinti:

208.1.    aktyviai bendradarbiauti su projektų vykdytojais, sprendžiant su projektų įgyvendinimu susijusias problemas;

208.2.    informuoti ministerijas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, apie 2021–2027 metų ES fondų lėšų naudojimo problemas ir teikti pasiūlymus, kaip jas spręsti;

208.3.    imtis kitų priemonių.

209.       Jeigu ministerijos, RPT ir administruojančiosios institucijos nesilaiko Taisyklių 207 ir 208 punktų nuostatų ir (arba) jeigu nukrypstama nuo Peržiūros plano, Plano „Naujos kartos Lietuva“, Veiklos susitarimo arba (ir) jeigu kyla rizika nepanaudoti 2021–2027 metų ES fondų arba (ir) EGADP, arba (ir) valstybės biudžeto lėšų, numatytų išmokėti skirstant metinius valstybės biudžeto asignavimus, arba (ir) iš parengtų RPPl pažangos priemonių ar projektų paaiškėja, kad RPPl poreikiai, siekiant spręsti nustatytas regionų plėtros problemas, neatitinka regioninių pažangos priemonių, vadovaujančioji institucija turi imtis bent vieno iš šių veiksmų:

209.1.    teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl 2021–2027 metų ES fondų, EGADP, valstybės biudžeto lėšų einamųjų metų mokėjimams atlikti perskirstymo tarp asignavimų valdytojų;

209.2.    teikti Vyriausybei pasiūlymus apriboti teisę tam tikrai ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančiajai institucijai pagal tam tikrą ūkio sektorių prisiimti naujus įsipareigojimus sudaryti projektų sutartis ar finansavimo sutartis;

209.3.    teikti Vyriausybei ir Investicijų programos stebėsenos komitetui pasiūlymus dėl 2021–2027 metų ES fondų lėšų perskirstymo tarp Investicijų programos prioritetų ir (arba) to paties Investicijų programos prioriteto pagal atskiras ministerijas (kai įgyvendinama Investicijų programa);

209.4.    teikti Vyriausybei ir EK pasiūlymus dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ keitimo (kai įgyvendinamas Planas „Naujos kartos Lietuva“);

209.5.    inicijuoti vertinimus, skirtus investicijų įgyvendinimui tobulinti;

209.6.    imtis kitų veiksmų.

210.       Administruojančiosios institucijos kasmet ne vėliau kaip iki sausio 31 dienos, balandžio 30 dienos, liepos 31 dienos, rugsėjo 30 dienos ir lapkričio 30 dienos teikia vadovaujančiajai institucijai informaciją apie Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimą ir sutarčių, mokėjimų ir, suderinusios su ministerijomis, deklaruotinų išlaidų prognozes.

 

Antrasis skirsnis

LANKSTUMO SUMOS PASKIRSTYMAS (KAI ĮGYVENDINAMA INVESTICIJŲ PROGRAMA)

 

211.       Įsipareigojimai pasirašant projektų sutartis dėl Investicijų programos prioriteto lėšų dalies, kuri sudaro lankstumo sumą, negali būti prisiimami ir lankstumo sumos lėšos projektams įgyvendinti išmokamos iki 2025 metų Investicijų programos laikotarpio vidurio peržiūros ir EK peržiūrėtos programos patvirtinimo.

212.       Vadovaujančioji institucija, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1060 18 straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais, iki 2025 m. kovo 31 d. atlieka Investicijų programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir EK pateikia programos vertinimo išvadą ir lankstumo sumos galutinio paskyrimo pasiūlymą.

213.       Investicijų programa keičiama, jei atlikusi vertinimą vadovaujančioji institucija siūlo Investicijų programos dalinį keitimą arba EK paprašo pateikti iš dalies pakeistą Investicijų programą.

214.       Kai EK pritaria Investicijų programos pakeitimui, nurodytam Taisyklių 212 punkte, vadovaujančioji institucija parengia ir teikia Vyriausybei Investicijų programos priedo pakeitimo projektą, kuriuo, atsižvelgiant į patvirtintą Investicijų programą, perskirstomos lankstumo sumos lėšos.

 

Trečiasis skirsnis

2021–2027 METŲ ES FONDŲ IŠLAIDŲ DEKLARAVIMAS EK IR PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ PRAŠYMŲ EK RENGIMAS IR TEIKIMAS

 

INVESTIS naudojimas

 

215.       Šiame skirsnyje nustatyti veiksmai atliekami, duomenys ir informacija teikiami ir gaunami per INVESTIS INVESTIS naudojimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

 

Išlaidų pripažinimas deklaruotinomis EK

 

216.       Visos projekto tinkamos finansuoti išlaidos, kurios buvo finansuotos iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, turi būti pripažintos deklaruotinomis EK ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d. Kai įgyvendinami Investicijų programos projektai, apimantys finansines priemones, projektų tinkamos finansuoti išlaidos, kurios buvo finansuotos iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, turi būti pripažintos deklaruotinomis EK ne vėliau kaip iki 2030 m. vasario 28 d.

217.       Kai skiriamos dotacijos taikant sąlygas ir nėra nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų, projektų finansavimo sąlygų apraše ir projekto sutartyje nustatyta tvarka projekto vykdytojo grąžinamos lėšos, kurios buvo finansuotos iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ išlaidos nėra deklaruojamos EK.

218.       Projekto vykdytojui avansu iš 2021–2027 metų ES fondų išmokėtos lėšos pripažįstamos deklaruotinomis EK, kai avansu išmokėtų lėšų suma ar jų dalimi sumažinta pagal patvirtintą veiklos ataskaitą mokėtina suma išmokama projekto vykdytojui. Jeigu avansu iš 2021–2027 metų ES fondų projekto vykdytojui išmokėtų lėšų suma ar jų dalimi administruojančiosios institucijos sumažina visą mokėtiną sumą pagal pateiktą veiklos ataskaitą, tinkamos finansuoti išlaidos pripažįstamos deklaruotinomis EK tą dieną, kurią atsakinga administruojančioji institucija patvirtina projekto vykdytojo pateiktoje veiklos ataskaitoje nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti.

219.       Tinkamos finansuoti išlaidos, finansuotos iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, pripažįstamos deklaruotinomis EK tą dieną, kai Valstybės iždo departamentas perveda projekto vykdytojui lėšas (taikoma ir atitinkamai projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų daliai). Jeigu pagal vieną mokėjimo duomenų formą lėšos pervedamos ne vienu metu, taikoma vėliausio mokėjimo data.

220.       Kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones, projektų išlaidos, finansuotos iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, pripažįstamos deklaruotinomis EK tą dieną, kurią vadovaudamasis Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis Valstybės iždo departamentas perveda lėšas projekto vykdytojui. Administruojančioji institucija pagal išlaidų pripažinimo deklaruotinomis EK datą pripažintas deklaruotinomis EK išlaidas, įskaitant nacionalines viešąsias ir (ar) privačias lėšas, jeigu pagal finansavimo sutartį tokias nacionalines viešąsias ir (ar) privačias lėšas numatyta deklaruoti EK, įtraukia į Išlaidų deklaravimo ir prašymų Europos Komisijai rengimo ir teikimo tvarkos aprašo, kuris pateiktas Taisyklių 10 priede (toliau – Deklaravimo EK tvarkos aprašas), 5 punkte nurodytą atitinkamo ataskaitinio laikotarpio mokėjimo prašymą Europos Komisijai kaip deklaruotinas EK, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1060 92 straipsniu ir Deklaravimo EK tvarkos aprašo reikalavimais.

221.       Pripažintos deklaruotinomis EK išlaidos registruojamos pagal išlaidų pripažinimo deklaruotinomis EK datą. Avansu iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų išmokėtos lėšos nėra deklaruotinos EK išlaidos.

 

2021–2027 metų ES fondų mokėjimo paraiškų ir sąskaitų EK rengimas ir teikimas

 

222.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA rengia mokėjimo paraišką EK vadovaudamasi Deklaravimo EK tvarkos aprašu.

223.       Administruojančiosios institucijos užtikrina, kad duomenys, reikalingi mokėjimo paraiškoms EK parengti, o ministerijos – duomenys, susiję su grąžintinomis ir grąžintomis lėšomis, būtų nuolat ir nedelsiant registruojami INVESTIS.

224.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA duomenis ir informaciją, reikalingus mokėjimo paraiškai EK parengti, iš administruojančiųjų institucijų ir vadovaujančiosios institucijos gauna Deklaravimo EK tvarkos apraše nustatyta tvarka.

225.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA, vadovaudamasi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Deklaravimo EK tvarkos aprašu, atsižvelgia į užregistruotą informaciją apie įtariamus, nustatytus ir neištaisytus pažeidimus, savo, atsakingų administruojančiųjų, vadovaujančiosios ir audito institucijų, Europos Audito Rūmų, EK ir (ar) kitų institucijų atliktų patikrinimų ir (ar) auditų rezultatus ir (ar) kitą turimą informaciją apie (galimai) netinkamas finansuoti ir (ar) deklaruoti EK išlaidas ir į rengiamą mokėjimo paraišką EK neįtraukia susijusių naujų atsakingų administruojančiųjų institucijų pripažintų deklaruotinomis EK išlaidų.

226.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1060 91 ir 92 straipsniais ir Deklaravimo EK tvarkos aprašu, parengia ataskaitinių metų mokėjimo paraiškas EK ir pateikia jas EK per SFC2021 Deklaravimo EK tvarkos apraše nustatytais terminais. Paskutinė ataskaitinių metų, pasibaigusių 1 metų birželio 30 dieną, mokėjimo paraiška EK pateikiama ne vėliau kaip n + 1 metų liepos 31 dieną. Jeigu SFC2021 funkcinės galimybės nepakankamos ar laikinai neužtikrinamos, ši informacija teikiama raštu.

227.       Siekiant, kad 2021–2027 metų ES fondų lėšos nebūtų prarastos, Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA, suderinusi su vadovaujančiąja institucija, gali:

227.1.    paprašyti, kad Taisyklių 223 ir 224 punktuose nurodytos institucijos informaciją parengtų už kitus, ne Deklaravimo EK tvarkos apraše nustatytus, ataskaitinius laikotarpius ir pateiktų šią informaciją Investicijų programos administruojančiajai institucijai CPVA kitais, ne Deklaravimo EK tvarkos apraše nustatytais, terminais;

227.2.    parengti ir pateikti per SFC2021 mokėjimo paraišką EK kitais, ne Deklaravimo EK tvarkos apraše nustatytais, terminais (išskyrus n + 1 metų liepos 31 dienos terminą).

228.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA rengia ataskaitinių metų, dėl kurių pateiktos Taisyklių 226 ir 227 punktuose nurodytos mokėjimo paraiškos EK, sąskaitas EK, vadovaudamasi Deklaravimo EK tvarkos aprašu.

229.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA Deklaravimo EK tvarkos apraše nustatyta tvarka per INVESTIS, kai taikoma, gauna informaciją, susijusią su Taisyklių 228 punkte nurodytais sąskaitų EK ir (ar) valdymo pareiškimo projektais:

229.1.    iš atsakingų administruojančiųjų institucijų informaciją apie administruojančiųjų institucijų atliktus sąskaitų EK duomenų patikslinimus ir (ar) patvirtinimą dėl deklaruotų EK išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, duomenų tikslumo ir jų užregistravimo INVESTIS;

229.2.    iš vadovaujančiosios institucijos Deklaravimo EK tvarkos aprašo 20.2 papunktyje nurodytą informaciją ir patvirtinimą.

230.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1060 98 straipsniu, Deklaravimo EK tvarkos aprašu, Bendradarbiavimo susitarimu, Taisyklių 229 punkte nurodyta informacija ir atsižvelgdama į INVESTIS užregistruotą informaciją apie (galimai) netinkamas finansuoti ir (ar) deklaruoti EK išlaidas, grąžintinas lėšas, įtariamus ir (ar) nustatytus ir neištaisytus pažeidimus, susijusius su ataskaitinių metų mokėjimo paraiškose EK deklaruotomis išlaidomis, savo, atsakingų administruojančiųjų, vadovaujančiosios ir audito institucijų, Europos Audito Rūmų, EK ir (ar) kitų institucijų atliktų patikrinimų ir (ar) auditų rezultatus ir (ar) kitą turimą informaciją, taip pat atsižvelgdama į iš audito institucijos ir (arba) vadovaujančiosios institucijos gautą informaciją apie (ekstrapoliuotą) finansinę pataisą (kuria siekiama sumažinti likutinį bendrą klaidos dažnį iki 2 procentų) ir atlikdama deklaruotų EK išlaidų mažinimo veiksmus, rengia ir (ar) tvirtina sąskaitas EK Deklaravimo EK tvarkos aprašo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.

231.       Paaiškėjus, kad į ataskaitinių metų sąskaitas EK neįtrauktos atitinkamų ataskaitinių metų išlaidos yra tinkamos finansuoti ir deklaruoti EK, jos vadovaujantis Deklaravimo EK tvarkos aprašu įtraukiamos į kitų ataskaitinių laikotarpių mokėjimo paraiškas EK.

 

Plano „Naujos kartos Lietuva“ prašymo EK rengimas ir teikimas

 

232.       Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA rengia prašymą EK sumokėti finansinį įnašą ir kartu su šiuo prašymu kiekvienų metų I ir III ketvirčiais (ne dažniau kaip 2 kartus per metus) teikia EK per FENIX Reglamento 2021/241 22 straipsnio 2 dalies c punkto i ir ii papunkčiuose nurodytus dokumentus – vadovaujančiosios institucijos parengtą valdymo deklaraciją ir audito institucijos parengtą atliktų auditų santrauką, vadovaudamasi Deklaravimo EK tvarkos aprašu.

233.       Jeigu nepasiekiami Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodikliai, kurių pasiekimo terminai numatyti Sprendime dėl Plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo, vadovaujančioji institucija gali:

233.1.    nurodyti administruojančiajai institucijai teikti prašymą EK sumokėti finansinį įnašą, jeigu Plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklius planuojama pasiekti per 6 mėnesius nuo prašymo EK sumokėti finansinį įnašą pateikimo dienos;

233.2.    nustatyti kitus prašymo EK sumokėti finansinį įnašą teikimo terminus;

233.3.    teikti prašymą EK pakeisti Planą „Naujos kartos Lietuva“.

 

Ketvirtasis skirsnis

2021–2027 METŲ ES FONDŲ, EGADP IR VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ GRĄŽINIMAS IR APSKAITA

 

234.       2021–2027 metų ES fondų, EGADP ir valstybės biudžeto lėšos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, tarptautines sutartis ir (ar) projektų sutartis, ir (ar) kitos pagal ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, tarptautines sutartis ir (ar) projektų sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos susigrąžinamos iš projektų vykdytojų ir administruojamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

235.       Taisyklių 234 punkte nurodytos 2021–2027 metų ES fondų grąžintinos ir (ar) grąžintos lėšos išskaičiuojamos iš mokėjimo paraiškų ir sąskaitų EK arba grąžinamos į ES biudžetą tokia tvarka:

235.1.    Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA, rengdama mokėjimo paraiškas ir sąskaitas EK, atima iš deklaruotinų EK išlaidų vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis nustatytas deklaruotinas EK grąžintinas ir grąžintas lėšas.

235.2.    Po paskutinių ataskaitinių metų sąskaitų EK pateikimo dienos vadovaujančioji institucija, prieš tai suderinusi su Investicijų programos administruojančiąja institucija CPVA, grąžina EK grąžintinas ir grąžintas lėšas, jeigu jos turi būti grąžintos pagal EK vykdomąjį raštą. Lėšos pervedamos į EK nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki vykdomajame rašte nurodytos datos.

235.3.    Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA informuoja EK apie po paskutinių ataskaitinių metų sąskaitų EK pateikimo dienos vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis nustatytas deklaruotinas EK grąžintinas ir grąžintas lėšas.

236.       Taisyklių 235.1–235.3 papunkčių nuostatos netaikomos:

236.1.    įgyvendinant finansines priemones, kai netaikomos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės;

236.2.    skyrus pagal Investicijų programos veiklas ar poveikles dotacijas taikant sąlygas, kai projekto vykdytojas, nenustačius netinkamų finansuoti išlaidų, grąžina lėšas projektų finansavimo sąlygų apraše ir projekto sutartyje nustatyta tvarka.

237.       Taisyklių 234 punkte nurodytos EGADP grąžintinos ir (ar) grąžintos lėšos į ES biudžetą grąžinamos pagal EK vykdomąjį raštą. Vadovaujančioji institucija, prieš tai suderinusi su Investicijų programos administruojančiąja institucija CPVA, perveda EK grąžintinų lėšų sumą į EK nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki vykdomajame rašte nurodytos datos.

238.       Vadovaujančioji institucija apie Taisyklių 235.2 papunktyje ir 237 punkte nustatyta tvarka atliktą lėšų grąžinimą į ES biudžetą per 3 darbo dienas informuoja Investicijų programos administruojančiąją instituciją CPVA.

239.       Informaciją apie į ES biudžetą grąžintas sumas, įskaitant tuos atvejus, kai grąžintinas sumas EK susigrąžina atlikdama užskaitą su pagal pateiktas mokėjimo paraiškas EK mokėtinomis sumomis, Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA registruoja INVESTIS pagal CPVA direktoriaus nustatytą tvarką.

 

XIII SKYRIUS

SUKČIAVIMO PREVENCIJA

 

240.       Vadovaujančioji, tarpinė ir administruojančiosios institucijos, atlikdamos funkcijų paskirstymo įsakyme ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse joms pavestas funkcijas dėl sukčiavimo prevencijos priemonių taikymo, vadovaujasi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių korupcijos ir sukčiavimo prevenciją, viešųjų ir privačių interesų derinimą, nuostatomis, Taisyklėmis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, vadovaujančiosios ir tarpinių institucijų vidaus procedūrų aprašais.

241.       Vadovaujančioji institucija, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatomis, atsižvelgdama į EK parengtas Rekomendacijas dėl sukčiavimo rizikos vertinimo ir efektyvių bei proporcingų kovos su sukčiavimu priemonių ir bendradarbiaudama su tarpine ir administruojančiosiomis institucijomis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, kasmet atlieka sukčiavimo rizikos vertinimą ir, atsižvelgdama į vertinimo metu nustatytas sukčiavimo rizikas, numato sukčiavimo prevencijos priemones ir koordinuoja jų įgyvendinimą.

242.       Vadovaujančioji, tarpinė ir administruojančiosios institucijos pagal kompetenciją atsako už sukčiavimo prevencijos priemonių planavimą ir įgyvendinimą.

 

XIV SKYRIUS

PAŽEIDIMŲ ADMINISTRAVIMAS

 

243.       Pažeidimo, įskaitant sukčiavimą, tyrimo atlikimo, pažeidimo ištaisymo ir sprendimo dėl pažeidimo priėmimo bei atitinkamų institucijų (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir kt.) informavimo apie įtariamą pažeidimą arba priimtą sprendimą dėl pažeidimo procedūros nustatytos Taisyklėse, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones.

244.       Informaciją apie įtariamus pažeidimus vertina, pažeidimų tyrimus atlieka, pažeidimus ištaiso ir sprendimus dėl pažeidimo priima administruojančiosios institucijos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

245.       Ministerija, RPT, vadovaujančioji institucija, tarpinė institucija VRM, administruojančiosios institucijos ir audito institucija, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informaciją apie įtariamus pažeidimus iš EK, Europos Audito Rūmų, audito institucijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, kitų institucijų ir (ar) trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia atsakingai administruojančiajai institucijai arba vadovaujančiajai institucijai, kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones.

246.       Ministerija, RPT, tarpinė institucija VRM, administruojančiosios institucijos ir (ar) audito institucija, įtarusios nusikalstamą veiką, susijusią su 2021–2027 metų ES fondų ir EGADP lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (toliau – nusikalstama veika), apie tai nedelsdamos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, atsakingai administruojančiajai institucijai ir vadovaujančiajai institucijai, o įtarusios korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su 2021–2027 metų ES fondų ir EGADP lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (toliau – korupcinio pobūdžio nusikalstama veika), apie tai nedelsdamos praneša Specialiųjų tyrimų tarnybai, atsakingai administruojančiajai institucijai ir vadovaujančiajai institucijai.

247.       Vadovaujančioji institucija:

247.1.    įtarusi nusikalstamą veiką, apie tai nedelsdama praneša:

247.1.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir atsakingai administruojančiajai institucijai (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones);

247.1.2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones;

247.2.    įtarusi korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, apie tai nedelsdama praneša:

247.2.1. Specialiųjų tyrimų tarnybai ir atsakingai administruojančiajai institucijai (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones);

247.2.2. Specialiųjų tyrimų tarnybai, kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones.

248.       Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, pradėjusi ir baigusi ikiteisminį tyrimą dėl įgyvendinant projektą įtariamų nusikalstamų veikų, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka informaciją teikia vadovaujančiajai institucijai ir atsakingai administruojančiajai institucijai arba vadovaujančiajai institucijai, kai įgyvendinami finansines priemones apimantys projektai.

249.       Specialiųjų tyrimų tarnyba, pradėjusi ir baigusi ikiteisminį tyrimą dėl įgyvendinant projektą įtariamų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo nustatyta tvarka informaciją teikia vadovaujančiajai institucijai ir atsakingai administruojančiajai institucijai arba vadovaujančiajai institucijai, kai įgyvendinami finansines priemones apimantys projektai.

250.       Administruojančiosios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo paskiria pažeidimų kontrolierių (-ius), kuris (-ie) atlieka jam (jiems) pavestas funkcijas.

251.       Dalis pažeidimų kontrolieriaus funkcijų, vadovaujantis institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens pavedimu ar įsakymu tvirtinamu dokumentu, gali būti priskiriamos ir kitiems institucijos darbuotojams.

252.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos peržiūri INVESTIS užregistruotą informaciją apie nustatytus pažeidimus ir informaciją apie tuos pažeidimus, apie kuriuos turi būti informuota EK, ir, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2021/1060 XII priedo 1 ir 2 skirsnių nuostatomis, užtikrina, kad reikiama informacija EK būtų pateikta. Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA apie EK perduotą informaciją apie pažeidimus informuoja audito ir vadovaujančiąją institucijas bei atsakingas ministerijas.

253.       Pažeidimų tyrimo, taisymo ir prevencijos klausimams nagrinėti ir su pažeidimų tyrimu, taisymu ir prevencija susijusiai veiklai koordinuoti vadovaujančioji institucija iš pažeidimų kontrolierių sudaro pažeidimų kontrolierių darbo grupę. Šios grupės personalinę sudėtį nustato finansų ministras.

 

XV SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE SKUNDŲ NAGRINĖJIMĄ TEIKIMAS

 

254.       Tarpinė institucija VRM ir administruojančiosios institucijos vadovaujančiosios institucijos prašymu teikia jai informaciją apie dalyvavimą Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir teismuose nagrinėjamose bylose dėl tarpinės institucijos VRM ir administruojančiųjų institucijų sprendimų.

255.       Vadovaujančioji institucija, gavusi EK prašymą išnagrinėti EK pateiktą skundą, organizuoja šio skundo nagrinėjimą ir teikia informaciją apie nagrinėjimo rezultatus EK savo nustatyta tvarka.

 

XVI SKYRIUS

INVESTICIJŲ PROGRAMOS VERTINIMAS

 

256.       Investicijų programos vertinimas atliekamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 44 straipsniu.

257.       Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 44 straipsnio 5 dalimi sudaromas Investicijų programos vertinimo planas (toliau – Vertinimo planas).

258.       Vertinimo planas sudaromas taip:

258.1.    Vadovaujančioji institucija parengia Vertinimo plano projektą ir aptaria finansų ministro sudarytoje Vertinimo koordinavimo grupėje.

258.2.    Vertinimo koordinavimo grupėje aptartą Vertinimo plano projektą vadovaujančioji institucija teikia ministerijoms išvadoms (pastaboms ir pasiūlymams) gauti.

258.3.    Suderintas Vertinimo plano projektas teikiamas svarstyti ir tvirtinti Investicijų programos stebėsenos komitetui ne vėliau kaip per vienus metus nuo Investicijų programos patvirtinimo dienos.

259.       Vadovaujančioji institucija prireikus teikia Investicijų programos stebėsenos komitetui pasiūlymus dėl Vertinimo plano keitimo, kuriuos Investicijų programos stebėsenos komitetas turi apsvarstyti ir patvirtinti arba atmesti.

260.       Vadovaujančioji institucija pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, informuoja Investicijų programos stebėsenos komitetą apie Vertinimo plano įgyvendinimo pažangą, pateikdama atliktų vertinimų santraukas ir informaciją apie veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į vertinimų išvadas.

261.       Vertinimo veiklai koordinuoti finansų ministro įsakymu sudaroma Vertinimo koordinavimo grupė iš Vyriausybės kanceliarijos, viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centro, ministerijų, vadovaujančiosios ir administruojančiųjų institucijų atstovų. Pagal poreikį gali būti kviečiami ekspertai, socialinių ir ekonominių partnerių ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

262.       Vertinimo plane numatytus vertinimus atlieka vadovaujančioji institucija.

263.       Investicijų programos vertinimo ataskaitos skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

 

XVII SKYRIUS

INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA IR MATOMUMAS

 

264.       Apie Investicijų programą informuojama ir komunikuojama vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 46–50 straipsnių ir IX priedo nuostatomis, o apie Planą „Naujos kartos Lietuva“ informuojama ir komunikuojama vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnio nuostatomis, Plano „Naujos kartos Lietuva“ finansinio susitarimo tarp Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos 10 straipsnio 6 punktu ir finansų ministro tvirtinamomis Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ komunikacijos strateginėmis gairėmis (toliau – Komunikacijos strateginės gairės), kurios derinamos ir aptariamos su ministerijomis, administruojančiosiomis institucijomis, tarpine institucija VRM, socialiniais ir ekonominiais partneriais.

265.       Komunikacijos strateginės gairės turi būti patvirtintos ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Investicijų programos patvirtinimo dienos.

266.       Prireikus Komunikacijos strateginės gairės gali būti keičiamos. Inicijuoti Komunikacijos strateginių gairių pakeitimus gali vadovaujančioji institucija, tarpinė institucija VRM, ministerijos ir administruojančiosios institucijos. Informaciją apie siūlomus Komunikacijos strateginių gairių pakeitimus tarpinė institucija VRM, ministerijos ir administruojančiosios institucijos teikia vadovaujančiajai institucijai, o ši siūlomus pakeitimus įvertina ir teikia svarstyti finansų ministro sudarytai Investicijų komunikacijos grupei (toliau – IKG). Kai IKG pritaria siūlomiems pakeitimams, vadovaujančioji institucija Komunikacijos strateginių gairių pakeitimus teikia finansų ministrui tvirtinti.

267.       Vadovaujančioji institucija Investicijų programos stebėsenos komitetą bent vieną kartą per metus informuoja apie komunikacijos įgyvendinimo pažangą.

268.       Vadovaujančioji institucija paskiria už Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ komunikaciją atsakingą kontaktinį asmenį, kuris koordinuoja informavimo ir komunikacijos priemonių įgyvendinimą, koordinuoja IKG veiklą ir pirmininkauja IKG posėdžiams.

269.       IKG sudaroma iš vadovaujančiosios institucijos, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, tarpinės institucijos VRM ir administruojančiųjų institucijų atstovų, atsakingų už informavimą ir komunikaciją, į jos veiklą gali būti kviečiami partneriai (regionų, vietos, miesto ir kitų viešojo sektoriaus institucijų atstovai, socialiniai ir ekonominiai partneriai, nevyriausybinių organizacijų ir subjektų, atsakingų už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą atstovai, EK atstovybės ir Europos Parlamento ryšių biuro atstovai, „Europe Direct“ informacijos centrų, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijų atstovai, ekspertai, paslaugų teikėjai ir pan.).

270.       Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA atlieka IKG sekretoriato funkcijas.

271.       Projekto, kuris strateginės svarbos projektu atrenkamas po projekto sutarties pasirašymo, komunikacijos priemonę dėl komunikacinio renginio surengimo ar kitos komunikacijos veiklos įgyvendinimo organizuoja administruojančiosios institucijos.

272.       Informavimo ir komunikacijos priemonės įgyvendinamos vadovaujantis Komunikacijos strateginėmis gairėmis ir finansų ministro tvirtinamais metiniais komunikacijos planais.

273.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA atsakingos už ateinančių metų metinio komunikacijos plano projekto parengimą:

273.1.    Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA kasmet iki einamųjų metų birželio 1 dienos su vadovaujančiąja institucija suderina metinio komunikacijos plano formą ir ją iki einamųjų metų liepos 1 dienos pateikia IKG pildyti.

273.2.    Iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos IKG, atsižvelgdama į Komunikacijos strategines gaires, informavimo, komunikacijos ir matomumo bei skaidrumo didinimo poreikius ir pažangos priemonių aprašuose numatytas įgyvendinti Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ komunikacines veiklas, Investicijų programos administruojančiajai institucijai CPVA arba Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančiajai institucijai CPVA pateikia informaciją, reikalingą metiniam komunikacijos plano projektui parengti.

273.3.    Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA iki einamųjų metų spalio 1 dienos parengia kitų metų komunikacijos plano projektą ir teikia jį IKG pritarti. Jeigu IKG nepritaria kitų metų komunikacijos plano projektui, Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA jį patikslina pagal IKG pateiktas pastabas ir (ar) pasiūlymus ir patikslintą komunikacijos plano projektą teikia pakartotinai IKG pritarti.

273.4.    Metinį komunikacijos planą IKG pritarimu tvirtina finansų ministras kasmet iki gruodžio 1 dienos.

273.5.    Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA per 5 darbo dienas nuo metinio komunikacijos plano patvirtinimo dienos paskelbia jį svetainėje esinvesticijos.lt ir apie tai informuoja IKG.

273.6.    Administruojančiosios institucijos iki einamųjų metų vasario 15 dienos teikia vadovaujančiajai institucijai informaciją apie praėjusių metų komunikacijos plane nurodytų veiklų įgyvendinimo rodiklių pasiekimą ir efektyvumo matavimo priemones šiems rodikliams įvertinti. Vadovaujančioji institucija apibendrintą informaciją pristato IKG posėdyje.

274.       Prireikus metinis komunikacijos planas gali būti keičiamas. Informaciją apie siūlomus pakeitimus IKG raštu teikia Investicijų programos administruojančiajai institucijai CPVA arba Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančiajai institucijai CPVA, o ši siūlomus pakeitimus įvertina ir teikia svarstyti IKG.

275.       Kai IKG pritaria siūlomiems pakeitimams, Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA metinį komunikacijos plano pakeitimą teikia finansų ministrui tvirtinti.

276.       Informavimas ir komunikacija vykdomi svetainėje esinvesticijos.lt taip:

276.1.    Vadovaujančioji institucija koordinuoja svetainės esinvesticijos.lt kūrimą ir plėtrą ir užtikrina, kad ji pradėtų veikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius po Investicijų programos patvirtinimo dienos, Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA kuria ir plėtoja svetainę esinvesticijos.lt, užtikrina reikalingos techninės ir programinės įrangos suteikimą ir jos priežiūrą, klaidų ištaisymą, turinio valdymo optimizavimą.

276.2.    Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA rengia Rekomendacijas dėl Europos Sąjungos investicijų svetainės administravimo, kuriose nustato, kas, kokią informaciją ir kokiais terminais skelbia svetainėje esinvesticijos.lt, taip pat užtikrina, kad svetainėje esinvesticijos.lt duomenys būtų patikimi ir skelbiami laiku, konsultuoja naudotojus ir prireikus organizuoja mokymus svetainės esinvesticijos.lt funkcinių galimybių klausimais, įvertina institucijų teikiamų pasiūlymų dėl šios svetainės funkcinių galimybių plėtros pagrįstumą, organizuoja jų įgyvendinimą, nagrinėja registruojamas svetainės esinvesticijos.lt klaidas ir organizuoja jų ištaisymą.

276.3.    Administruojančiosios institucijos ir tarpinė institucija VRM administruoja svetainę esinvesticijos.lt, rengia, skelbia ir reguliariai atnaujina joje informaciją, skirtą galimiems ir (ar) esamiems pareiškėjams, projektų vykdytojams ir visuomenei, o ministerijoms ir RPT prireikus jos gali teiki atsakingai administruojančiajai institucijai ar tarpinei institucijai VRM aktualią skelbti informaciją, kurią gavusi atsakinga administruojančioji institucija ar tarpinė institucija VRM įvertina ir paskelbia.

276.4.    Administruojančiosios institucijos užtikrina reguliarų naujienų, informacijos apie sėkmingai įgyvendinamus projektus ar kitos aktualios informacijos, susijusios su Investicijų programa ir Planu „Naujos kartos Lietuva“, rengimą ir (ar) skelbimą svetainėje esinvesticijos.lt. Tarpinė institucija VRM užtikrina reguliarų naujienų, informacijos apie sėkmingai įgyvendinamus regionų ir bendruomenių inicijuotos vietos plėtros projektus ar kitos aktualios informacijos, susijusios su Investicijų programa, rengimą ir (ar) skelbimą svetainėje esinvesticijos.lt.

276.5.    Administruojančiosios institucijos užtikrina, kad būtų paskelbta numatomų kvietimų planų informacija, kuri turėtų būti atnaujinama bent 3 kartus per metus skelbiant Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

276.6.    Administruojančiosios institucijos užtikrina, kad būtų paskelbtas finansuojamų projektų sąrašas kiekvienam projektui suteikiant unikalų kodą ir užtikrinant, kad projektų sąrašas būtų atnaujinamas ne rečiau kaip kas 4 mėnesius skelbiant Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją. Jei finansuojamo projekto subjektas yra fizinis asmuo, jo vardas ir pavardė pašalinami praėjus 2 metams nuo pirminio paskelbimo dienos.

276.7.    Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA užtikrina, kad Taisyklių 276.5 ir 276.6 papunkčiuose nurodyti duomenys būtų skelbiami atviraisiais kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti.

276.8.    Administruojančiosios institucijos užtikrina, kad prieš paskelbiant Taisyklių 276.5 ir 276.6 papunkčiuose nurodytus duomenis, projektų vykdytojai būtų informuojami, kad duomenys bus skelbiami viešai.

276.9.    Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA užtikrina, kad būtų skelbiamos Investicijų programos stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklės ir šiame komitete skelbiami dokumentai ir informacija.

276.10.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų skelbiamos galutinės Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo ataskaitos.

276.11.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų skelbiamos visos su Investicijų programa ir Planu „Naujos kartos Lietuva“ susijusios galutinės vertinimo ataskaitos ir išvados.

276.12.  Vadovaujančioji institucija svetainėje esinvesticijos.lt užtikrina informacijos, susijusios su audito institucijos, Europos Audito Rūmų, EK ir kitų institucijų atliktų valdymo ir kontrolės sistemos ir EK deklaruotų išlaidų auditų ir (ar) kitų institucijų atliktų patikrinimų rezultatais, paskelbimą. Informacija, susijusi su audito institucijos atliktų valdymo ir kontrolės sistemos ir EK deklaruotų išlaidų auditų rezultatais, skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt po to, kai ši informacija paviešinama audito institucijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija, susijusi su Europos Audito Rūmų, EK atliktų valdymo ir kontrolės sistemos ir EK deklaruotų išlaidų auditų rezultatais, skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt, jeigu nenurodyta, kad informacija negali būti viešinama.

277.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administruojančioji institucija CPVA projektų vykdytojams rengia ES investicijų komunikacijos gaires, kuriose paaiškina, kaip įgyvendinti komunikacijos ir matomumo reikalavimus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse. Vadovaujančioji institucija ir administruojančioji institucija IA dalyvauja rengiant ES investicijų komunikacijos gaires projektų vykdytojams ir jų pakeitimus.

278.       Administruojančiosios institucijos užtikrina, kad ES institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų prašymu jiems būtų suteikta galimybė susipažinti su komunikacijos ir matomumo medžiaga, įskaitant informaciją lėšų gavėjų lygmeniu, ir kad ES būtų suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir visas su ja susijusias ankstesnes teises pagal Reglamento (ES) 2021/1060 IX priedą. Dėl to nei lėšų gavėjai, nei administruojančiosios institucijos neturi patirti didelių papildomų išlaidų ar didelės administracinės naštos.

 

XVIII SKYRIUS

INVESTICIJŲ PROGRAMOS DUOMENŲ EK TEIKIMAS, GALUTINĖ ATASKAITA IR PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ PAŽANGOS ATASKAITŲ TEIKIMAS EK

 

279.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA duomenis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 42 straipsnyje, EK teikia ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 dienos, balandžio 30 dienos, liepos 31 dienos, rugsėjo 30 dienos ir lapkričio 30 dienos, išskyrus duomenis, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 42 straipsnio 2 dalies b punktą ir 3 dalį, – jie turi būti teikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 dieną ir liepos 31 dieną.

280.       Duomenis, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 42 straipsnio 2 dalies b punktą ir 3 dalį, vadovaujančioji institucija suveda į SFC2021 ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 dienos ir liepos 31 dienos.

281.       Investicijų programos administruojančioji institucija CPVA sumos, kurią numatyta nurodyti einamųjų ir ateinančių kalendorinių metų mokėjimo paraiškose, prognozes, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 69 straipsnio 10 dalyje, EK teikia ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 dienos ir liepos 31 dienos.

282.       Vadovaujančioji institucija ir administruojančioji institucija CPVA EK pateiktus duomenis skelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

283.            Siekiant išnagrinėti Investicijų programos veiklos rezultatus, kartą per metus rengiami EK ir Lietuvos Respublikos peržiūros posėdžiai. Peržiūros posėdžiuose dalyvauja vadovaujančioji institucija. Metines veiklos rezultatų ataskaitas tvirtina Investicijų programos stebėsenos komitetas.

284.       Galutinė ataskaita, vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 43 straipsnio nuostatomis, rengiama ir teikiama EK tokia tvarka:

284.1.    Ministerijos, bendradarbiaudamos su administruojančiomis institucijomis ir projektų, apimančių finansines priemones, vykdytojais, iki 2030 m. rugsėjo 1 d. pagal vadovaujančiosios institucijos pateiktus galutinės ataskaitos rengimo paaiškinimus parengia ir pateikia vadovaujančiajai institucijai informaciją, reikalingą galutinei ataskaitai parengti.

284.2.    Vadovaujančioji institucija, gavusi Taisyklių 284.1 papunktyje nurodytą informaciją, apibendrina ją, parengia galutinės ataskaitos projektą ir ne vėliau kaip iki 2030 m. spalio 1 d. elektronine forma pateikia jį ministerijoms susipažinti.

284.3.    Ministerijos, gavusios vadovaujančiosios institucijos parengtą galutinės ataskaitos projektą, bendradarbiaudamos su administruojančiomis institucijomis, išnagrinėja jį ir ne vėliau kaip iki 2030 m. lapkričio 1 d. vadovaujančiajai institucijai pateikia išvadas (pastabas ir (ar) pasiūlymus).

284.4.    Vadovaujančioji institucija pataisytą galutinės ataskaitos projektą pateikia Investicijų programos stebėsenos komitetui ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki artimiausio Investicijų programos stebėsenos komiteto posėdžio, kuriame turi būti svarstomas ir tvirtinamas galutinės ataskaitos projektas, dienos. Artimiausias posėdis organizuojamas Investicijų programos stebėsenos komiteto darbo reglamente nustatyta tvarka ne anksčiau kaip 2030 m. gruodžio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2031 m. vasario 1 d.

284.5.    Investicijų programos stebėsenos komitetui patvirtinus galutinę ataskaitą, vadovaujančioji institucija ne vėliau kaip iki 2031 m. vasario 15 d. pateikia ją EK.

284.6.    EK pateikus pastabų dėl galutinės ataskaitos, vadovaujančioji institucija prireikus organizuoja papildomos informacijos parengimą, tikslina galutinę ataskaitą atsižvelgdama į EK pastabas ir pakartotinai pateikia ją EK.

284.7.    EK patvirtinus galutinę ataskaitą, vadovaujančioji institucija galutinę ataskaitą ir jos santrauką skelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

285.       EK pateikus itin svarbių pastabų dėl Investicijų programos įgyvendinimo, vadovaujančioji institucija pateikia EK visą reikalingą su gautomis pastabomis susijusią informaciją ir prireikus per 3 mėnesius praneša EK, kokių priemonių imtasi.

286.       Plano „Naujos kartos Lietuva“ vadovaujančioji institucija pagal Plane „Naujos kartos Lietuva“ ir Veiklos susitarime suplanuotus tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklius EK teikia pažangos ataskaitas iki kiekvienų metų balandžio 30 dienos ir spalio 15 dienos. Ataskaita apie Plano „Naujos kartos Lietuva“ bendruosius rodiklius EK teikiama kiekvienų metų vasario 28 dieną ir rugpjūčio 31 dieną (iki 2027 metų vasario). Ataskaitos EK teikiamos per FENIX.

 

XIX SKYRIUS

INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ UŽBAIGIMAS

 

287.       Už Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ užbaigimo koordinavimą atsakinga vadovaujančioji institucija. Užbaigiant Investicijos programą ir Planą „Naujos kartos Lietuva“ dalyvauja visi subjektai, nurodyti funkcijų paskirstymo įsakyme ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse.

288.       Vadovaujančioji institucija iki 2030 m. liepos 31 d. pateikia EK paskutinių Investicijų programos ataskaitinių metų dokumentus ir galutinio mokėjimo paraišką, o iki 2031 m. vasario 15 d. – galutinę ataskaitą, sąskaitas EK, valdymo pareiškimą, metinio audito nuomonę ir metinę kontrolės ataskaitą.

289.       Vadovaujančioji institucija paskutinę Plano „Naujos kartos Lietuva“ bendrųjų rodiklių pasiekimo ataskaitą teikia EK 2027 metų vasarį.

 

XX SKYRIUS

DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

 

290.       Subjektai, nurodyti funkcijų paskirstymo įsakyme ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse, visų su Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą ir tvarkymą organizuoja vadovaudamosi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

291.       Asmens duomenys tvarkomi nepažeidžiant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų.

292.       Jeigu vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 65 straipsniu turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas, subjektai, nurodyti funkcijų paskirstymo įsakyme ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse, visų su Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą organizuoja užtikrindami, kad su Investicijų programos įgyvendinimu susiję dokumentai būtų saugomi 5 metus po metų, kuriais projekto vykdytojui atliktas paskutinis mokėjimas, gruodžio 31 dienos arba valstybės pagalbos taisyklėse, jeigu jos taikomos, nustatytą laiką. 5 metų terminas gali būti sutrumpinamas iki 3 metų, jeigu vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 65 straipsniu projektų finansavimo sąlygų apraše nustatoma, kad turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas 3 metus nuo projekto finansavimo pabaigos.

293.       Dokumentų originalai arba patvirtintos dokumentų originalų kopijos saugomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose, įskaitant elektronine forma saugomus dokumentus.

294.       Dokumentai saugomi tokia forma, kad būtų galima nustatyti duomenų subjektus, bet ne ilgiau, nei būtina tiems tikslams, kuriems tie duomenys buvo renkami.

295.       Subjektai, nurodyti funkcijų paskirstymo įsakyme ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse, privalo užtikrinti su Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimu susijusių dokumentų saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios institucijos ir audito institucijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, EK, Europos prokuratūros, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir Europos Audito Rūmų atstovams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims.

 

XXI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

296.       Subjektai, nurodyti funkcijų paskirstymo įsakyme ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse, parengia ir patvirtina vidaus procedūrų, susijusių su šiuose teisės aktuose pavestų funkcijų atlikimu, aprašus.

297.       Subjektai, nurodyti funkcijų paskirstymo įsakyme ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ funkcijų paskirstymo taisyklėse, ministerijos, RPT, atlikdami Taisyklėse nustatytus veiksmus, turi užtikrinti nešališkumo ir skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų derinimo, objektyvumo, lygiateisiškumo, profesionalumo ir efektyvumo, konfidencialumo, nediskriminavimo, darnaus vystymosi principų įgyvendinimą ir proporcingumo principų laikymąsi.

298.       Skundų nagrinėjimo ir pažeidimų tyrimo procesas organizuojamas laikantis Chartijoje nustatytų teisių ir principų: lygybės (lygybė prieš įstatymą), laisvės (asmens duomenų apsaugos), pilietinių teisių (teisė į gerą administravimą, teisė susipažinti su dokumentais), teisingumo (teisė į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nusikalstamos veiklos ir bausmės proporcingumo).

 

––––––––––––––––––––

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237

 

PROJEKTŲ ADMINISTRAVIMO IR FINANSAVIMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšų ir (ar) iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) lėšų, ir (ar) iš dalies iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kuriomis prisidedama prie ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo, finansuojamų pavienių ir jungtinių projektų (toliau kartu – projektas), įgyvendinamų pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą (toliau – Investicijų programa) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, patvirtintą 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“), atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarka.

2Finansinėms priemonėms, finansuojamoms iš 2021–2027 metų ES fondų ir EGADP lėšų, Taisyklės taikomos tiek, kiek tai numatyta finansų ministro tvirtinamose Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

3.    Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo regionas – viena iš dviejų 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo teritorijų – Sostinės regionas arba Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas, kai projektai įgyvendinami iš Europos regioninės plėtros fondo arba „Europos socialinio fondo +“ lėšų.

3.2. Apdovanojimas – projekto finansavimo forma – piniginė ar kita dovana, skiriama konkurso būdu atrinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui arba atstovybei už veiklos, kuria buvo siekiama projekto ir (ar) plėtros programos pažangos priemonės tikslų, rezultatus.

3.3. Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektas Reglamento (ES) 2021/1060 32 straipsnyje aprašytą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją įgyvendinantis projektas arba projektas, skirtas tokiai strategijai administruoti.

3.4. Dotacija – projekto finansavimo forma – projektui skiriamos finansavimo lėšos, kurių projekto vykdytojui nereikia grąžinti.

3.5. Dotacija taikant sąlygas – Reglamento (ES) 2021/1060 57 straipsnyje nustatyta projekto finansavimo forma, kai, įgyvendinus projektą, iš projekto vykdytojo susigrąžinamos projektui įgyvendinti skirtos finansavimo lėšos ar jų dalis projektų finansavimo sąlygų apraše ir projekto sutartyje nustatyta tvarka.

3.6. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – finansavimo šaltinis, nustatytas Reglamente (ES) 2021/241.

3.7. Fiksuotasis projekto išlaidų vieneto įkainis (toliau – fiksuotasis įkainis) – iš anksto nustatytas projekto išlaidų vieneto įkainis, taikomas apskaičiuojant projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir jas apmokant pagal pateiktus dokumentus, įrodančius pasiektą tam tikrą rezultatą, už kurio pasiekimą nustatytas šis įkainis.

3.8. Fiksuotoji projekto išlaidų norma (toliau – fiksuotoji norma) – iš anksto nustatyta išlaidų norma (išreikšta procentais nuo visų ar dalies projekto tinkamų finansuoti išlaidų), taikoma apmokant dalį projekto išlaidų, kai neteikiami išlaidų pagrindimo dokumentai.

3.9. Fiksuotoji projekto išlaidų suma (toliau – fiksuotoji suma) – iš anksto nustatyta bendra projekto ar jo dalies išlaidų suma, taikoma apskaičiuojant projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir jas apmokant remiantis pateiktais dokumentais, įrodančiais projekto veiklos vykdymą ir (arba) pasiektą rezultatą.

3.10.    Finansuojamoji dalis – projektui skirtos finansavimo sumos santykis su projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma.

3.11.    Investicijų tęstinumasReglamento (ES) 2021/1060 65 straipsnyje nustatyta investicijų išlaikymo prievolė, kurią projekto vykdytojas privalo įvykdyti po projekto finansavimo pabaigos.

3.12.    Iš „Europos socialinio fondo +“ arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų finansuojamo projekto dalyvis (toliau – ESF+ arba EGADP projekto dalyvis) – tiesioginėse iš „Europos socialinio fondo +“ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti, ir kurio duomenys įtraukiami į 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos ir (arba) nacionalinius stebėsenos rodiklius, nustatytus projekto sutartyje.

3.13.    Išlaidų pagrindimo dokumentai – rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros, perdavimo aktai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kelionių ir (ar) kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos, ir banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir (ar) kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad buvo atliktas mokėjimas, ar jiems lygiaverčiai įrodomieji dokumentai, kuriais patvirtinamas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumas, taip pat dokumentai, kuriais įrodomas pasiektas tam tikras rezultatas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius projekto išlaidų vieneto įkainius, ar projekto veiklos vykdymas ir (arba) rezultato pasiekimas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją projekto išlaidų sumą arba su išlaidomis nesiejamą projekto finansavimą.

3.14.    Jungtinio projekto projektas (toliau – JP projektas) – jungtinio projekto vykdytojo atrinktas projektas, kuriuo siekiama jungtinio projekto tikslo.

3.15.    Jungtinio projekto projekto pareiškėjas (toliau – JP projekto pareiškėjas) – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, kita organizacija ar jos padalinys, taip pat fizinis asmuo, teikiantys paraišką finansuoti jungtinio projekto projektą.

3.16.    Jungtinio projekto projekto vykdytojas (toliau – JP projekto vykdytojas) – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, kita organizacija ar jos padalinys, taip pat fizinis asmuo, atsakingi už jungtinio projekto projekto įgyvendinimą.

3.17.    Jungtinis projektas (toliau – JP) – grupę projektų, kuriais siekiama bendro tikslo ir kuriuos sujungus į grupę būtų pasiektas geriausias rezultatas ir investicijų kokybė, jungiantis projektas, už kurio inicijavimą ir įgyvendinimą arba tik įgyvendinimą atsakingas šio jungiančio projekto vykdytojas.

3.18.    Mišrusis pridėtinės vertės mokestis (toliau – mišrusis PVM)pridėtinės vertės mokestis, kai įgyvendinant projektą numatytos įsigyti prekės, paslaugos, darbai skirti ne tik pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamai veiklai vykdyti ir negalima tiksliai nustatyti, kurios projekto pridėtinės vertės mokesčio dalies nėra galimybės įtraukti į atskaitą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VII skyriuje nustatyta tvarka.

3.19.    Nepiniginis įnašas – turtas ar veikla, kuriais projekto vykdytojas ar partneris prisideda prie projekto įgyvendinimo ir už kuriuos nėra sumokama iš projektui skiriamų finansavimo lėšų. Nepiniginis įnašas projekto biudžete išreiškiamas pinigine verte.

3.20.    Netiesioginės projekto išlaidos – išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms vykdyti, tačiau yra būtinos projektui administruoti.

3.21.    Nuosavas įnašas – lėšų suma, kuria projekto vykdytojas, partneris (-iai) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojas (-ai) prisideda prie projekto įgyvendinimo ir kurią gali sudaryti nacionalinės viešosios lėšos ir privačios lėšos.

3.22.    Paraiška finansuoti jungtinio projekto projektą – dokumentas, kurį teikia jungtinio projekto projekto pareiškėjas jungtinio projekto vykdytojui, siekdamas gauti lėšų jungtinio projekto projektui finansuoti.

3.23.    Patikimo finansų valdymo principas ekonomiškumu, veiksmingumu, orientacija į veiklos rezultatus ir veiksminga biudžeto vykdymo vidaus kontrole grindžiamas finansų valdymo principas, reglamentuojamas Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 33–36 straipsniuose.

3.24.    Patirtos išlaidos – išlaidos, nurodytos sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame įrodomajame dokumente arba išankstinio mokėjimo dokumente prekėms, paslaugoms, darbams apmokėti, išlaidos, apskaičiuotos kaip darbo užmokestis ar kitos išmokos, taip pat kitos pagal projekto vykdytojo, partnerio ar jungtinio projekto projekto vykdytojo įsipareigojimą mokėti dar neapmokėtos išlaidos.

3.25.    Pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir (ar) nacionalinės teisės įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetą būtų padaroma žala Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetui.

3.26.    Pirkimas – siekiant vykdyti projekto veiklas pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą arba kurie yra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas arba kuriam minėti įstatymai netaikomi šiuose įstatymuose nustatytais atvejais, arba pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar perkantieji subjektai pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas.

3.27.    Pirminis dokumentas dokumentas, kuriame pirmiausia pateikiama informacija apie tam tikrą įvykusį faktą ir kurio duomenys įtraukiami į kitus suvestinius dokumentus.

3.28.    Poprojektinis laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis, per kurį projekto vykdytojas, pasibaigus projekto finansavimui, privalo įvykdyti projekto sutarties reikalavimus, įskaitant įsipareigojimą teikti ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos.

3.29.    Pro rata principas – principas, pagal kurį projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms proporcingai priskiriama tik dalis patirtų ar planuojamų patirti tam tikro tipo išlaidų.

3.30.    Projektą vykdantis personalas – projekto tiesiogines veiklas vykdantys fiziniai asmenys, su projekto vykdytoju, partneriu arba jungtinio projekto projekto vykdytoju susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais arba teikiantys paslaugas projekto vykdytojui, partneriui arba jungtinio projekto projekto vykdytojui pagal paslaugų (civilines), įskaitant autorines, sutartis ar įgyvendinant projektą, įskaitant jungtinio projekto projektą, veikiantys pagal savanoriškos veiklos sutartis.

3.31.    Projekto finansavimo pabaiga – galutinėje veiklos ataskaitoje deklaruojamų išlaidų apmokėjimo projekto vykdytojui data arba galutinės veiklos ataskaitos patvirtinimo data, jei su galutine veiklos ataskaita išlaidos nėra deklaruojamos.

3.32.    Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis nuo projekto veiklų vykdymo pradžios (nepažeidžiant valstybės pagalbos taisyklių nuostatų dėl veiklų vykdymo pradžios) iki galutinės veiklos ataskaitos pateikimo termino, per kurį turi būti patirtos ir apmokėtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos.

3.33.    Projekto įgyvendinimo trukmė – projekto įgyvendinimo laikotarpis nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki jo veiklų vykdymo pabaigos.

3.34.    Projekto tinkamų finansuoti išlaidų finansavimo šaltiniai – lėšų šaltiniai, iš kurių finansuojamos projekto tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. projektui skiriamos finansavimo lėšos ir projekto vykdytojo, partnerio (-ių) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojo (-ų) nuosavas įnašas.

3.35.    Projekto veiklų vykdymo pabaiga – projekto sutartyje nustatyta projekto veiklų vykdymo pabaigos data.

3.36.    Projekto veiklų vykdymo pradžia – projekto sutartyje nustatyta anksčiausiai pradedamos vykdyti projekto veiklos pradžios data.

3.37.    Projektui skiriamos finansavimo lėšos – finansavimo lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų, kuriose numatytos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (ar) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, kuriomis prisidedama prie Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo (bendrojo finansavimo lėšos, valstybės biudžeto lėšos, skirtos Europos Sąjungos fondų lėšomis netinkamam finansuoti pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti, kitos valstybės biudžeto lėšos, skirtos projektams, įgyvendinamiems iš Europos Sąjungos lėšų, bendrai finansuoti).

3.38.    Su išlaidomis nesiejamas projekto finansavimas – projekto finansavimas, kuris nustatomas iš anksto įvertinus galimas patirti projekto išlaidas ir kurį taikant projekto vykdytojui išmokamos atsiskaitymo tvarkaraštyje nustatytos sumos, susijusios su tam tikrų sąlygų įvykdymo ir rezultatų pasiekimo pažanga ir nesiejamos su realiai patirtomis išlaidomis.

3.39.    Supaprastintas išlaidų apmokėjimas – projekto tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimas, kai taikomi fiksuotieji projekto išlaidų vieneto įkainiai, fiksuotosios projekto išlaidų sumos, fiksuotosios projekto išlaidų normos ar su išlaidomis nesiejamas projekto finansavimas.

3.40.    Tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektas – iš „Europos socialinio fondo +“ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, lėšų bendrai finansuojamas projektas, kurį finansuoti paraiška buvo pateikta pagal bendrą dviejų ar daugiau šalių kvietimą teikti paraiškas , vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1057 15 straipsniu.

3.41.    Tiesioginės projekto išlaidos – tiesiogiai projekto veikloms vykdyti būtinos išlaidos, kai tiesioginį projekto veiklų ir jų išlaidų ryšį įmanoma aiškiai parodyti.

3.42.    Trečioji šalis – fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra projekto sutarties šalis, įskaitant partnerius ir jungtinio projekto projekto vykdytojus, ar projekto sutarties šalies darbuotojas, ar projektą vykdančiam personalui priskiriamas fizinis asmuo.

3.43.    Valstybės pagalbos taisyklės – valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimą reglamentuojantys Europos Sąjungos reglamentai, komunikatai, sprendimai, schemos ar Europos Komisijos ad hoc sprendimai dėl valstybės pagalbos suderinamumo.

3.44.    Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ar vartojamos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika), Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“, 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos įgyvendinimo Lietuvoje bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, finansų ministro tvirtinamose 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėse (toliau – Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės).

4Ministerijos ar, jei yra paskirti, plėtros programos pažangos priemonės koordinatoriai (toliau kartu – ministerija), regionų plėtros tarybos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kaip Investicijų programos tarpinė institucija, administruojančiosios institucijos, miestų vietos veiklos grupės, pareiškėjai ir projektų vykdytojai, JP projektų pareiškėjai ir vykdytojai, atlikdami Taisyklėse nustatytus veiksmus, turi:

4.1. vadovautis administruojančiosios institucijos viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) parengtomis ir ES investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt (toliau – svetainė esinvesticijos.lt) paskelbtomis rekomendacijomis dėl projektų įgyvendinimo planų (toliau – PĮP) rengimo ir teikimo, taip pat dėl projektų įgyvendinimo klausimų;

4.2. naudoti Kvietimų, projektų ir stebėsenos rodiklių kodavimo instrukciją, su projektais susijusių dokumentų formas ir jų pildymo instrukcijas, kurioms yra pritarusi tarpinstitucinė darbo grupė 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų administravimo procesams kurti, sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“ (toliau – darbo grupė), (toliau – darbo grupės forma).

5Administruojančiosios institucijos, o kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – ir miesto vietos veiklos grupės, vertindamos PĮP ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, ministerijos ir projektų, kuriais įgyvendinami regionų plėtros planai (toliau – RPPl), administruojančioji institucija (toliau – RPPl administruojančioji institucija), priimdamos sprendimus dėl projekto finansavimo ir papildomo įgyvendinamo projekto finansavimo, turi užtikrinti, kad bus laikomasi šių principų:

5.1.    lygiateisiškumo – visiems tam tikro kvietimo teikti PĮP (toliau – kvietimas) PĮP ir (ar) projektams turi būti taikomi vienodi planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principai;

5.2.    nešališkumo ir skaidrumo:

5.2.1. 2021–2027 metų ES fondų ir EGADP lėšas administruojančioms ir kontroliuojančioms institucijoms turi būti sudaromos sąlygos nustatyti vertinimą ar tikrinimą atlikusius ar sprendimą priėmusius asmenis;

5.2.2. visi vertintojai, tikrinimus atliekantys ir Taisyklėse nurodytus sprendimus priimantys darbuotojai privalo deklaruoti galimą interesų konfliktą ir būti supažindinti su savo funkcijomis, pareigomis ir teisėmis;

5.2.3. priimant sprendimus, susijusius su PĮP vertinimu, projektų atranka, projektų sutarčių sudarymu ir keitimu, veiklos ataskaitų ir su jomis teikiamų mokėjimo prašymų dalių tvirtinimu, išlaidų apmokėjimu, patikrų projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietose (toliau – patikra vietoje) atlikimu ir rezultatų tvirtinimu, pažeidimų nustatymu ir išmokėtų projektams įgyvendinti skirtų finansavimo lėšų grąžinimu, turi dalyvauti ne mažiau kaip 2 asmenys;

5.2.4. apie vertinimo ir tikrinimo rezultatus, priimtus sprendimus turi būti informuojama Taisyklių nustatyta tvarka;

5.3.    profesionalumo ir efektyvumo:

5.3.1. vertinimui ar tikrinimui atlikti, sprendimams priimti turi būti pasitelkiami kompetentingi specialistai;

5.3.2. vertinimas, tikrinimas, sprendimų priėmimas turi būti organizuojami taip, kad iš pareiškėjo ir (ar) projekto vykdytojo tos pačios informacijos ir (ar) dokumentų neturi būti prašoma daugiau nei vieną kartą;

5.4.    konfidencialumo – turi būti užtikrintas PĮP ir projekto sutartyje pateiktos informacijos naudojimas tik vertinimo, tikrinimo ar projekto įgyvendinimo priežiūros tikslais ir informacijos apie projektą neskleidimas, išskyrus Taisyklėse ir aukštesnės teisinės galios teisės aktuose, reglamentuojančiuose tokios informacijos privalomą atskleidimą, nustatytus atvejus.

 

II SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMAS IR PRIEMONĖS INFORMACIJAI TEIKTI BEI DUOMENIMS RINKTI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS INVESTICIJŲ ADMINISTRAVIMO INFORMACINĖS SISTEMOS IR DUOMENŲ MAINŲ SVETAINĖS NAUDOJIMAS

 

6.    Atlikdamos Taisyklėse nustatytus veiksmus vadovaujančioji institucija, administruojančiosios institucijos ir ministerijos naudojasi Europos Sąjungos investicijų administravimo informacine sistema (toliau – INVESTIS), kurios naudojimo tvarką nustato CPVA direktorius (toliau – INVESTIS naudojimo tvarka).

7.    Mokėjimai projekto vykdytojams atliekami ir atliktų mokėjimų, grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaita tvarkoma INVESTIS ir Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje (toliau – VBAMS). INVESTIS taip pat registruojama informacija, susijusi su pažeidimais ir patikromis, taip pat informacija, reikalinga ataskaitoms Europos Komisijai (toliau – EK) pateikti.

8.    Pareiškėjai, teikdami PĮP ir su jais susijusią informaciją, ir projektų vykdytojai, teikdami projektų dokumentus projektų įgyvendinimo metu ir poprojektiniu laikotarpiu, taip pat administruojančiosios institucijos privalo naudotis (išskyrus pagal INVESTIS naudojimo tvarką nustatytas išimtis) INVESTIS duomenų mainų svetaine, skirta INVESTIS elektroninėms paslaugoms teikti (toliau – DMS), kurios naudojimo tvarką nustato CPVA direktorius (toliau – DMS naudojimo tvarka).

9.    Kai įgyvendinamas JP, JP projektų atrankai ir JP projektų įgyvendinimui administruoti (kvietimui teikti paraiškas finansuoti JP projektą (toliau – kvietimas teikti paraiškas) rengti, paraiškoms finansuoti JP projektą rengti ir teikti, paraiškų finansuoti JP projektus rezultatams tvirtinti, informacijai apie JP projektų atrankos rezultatus, JP projekto dalyvius teikti, JP projekto mokėjimo prašymams teikti ir kt.) turi būti naudojamasi DMS, vadovaujantis DMS naudojimo tvarka, išskyrus Taisyklių II skyriaus antrajame skirsnyje nurodytus atvejus.

10Duomenų ar informacijos pateikimas per INVESTIS ar DMS prilyginamas pasirašytam duomenų ar informacijos pateikimui dokumente.

11.  Informaciją apie INVESTIS ir DMS funkcinių galimybių nepakankamumą ar laikiną neužtikrinimą CPVA skelbia savo interneto svetainėje cpva.lt ir pagal galimybes INVESTIS ir (ar) DMS naudotojus informuoja elektroniniu paštu. DMS naudotojai apie laikiną DMS funkcinių galimybių neužtikrinimą informuojami ir per DMS.

12Jeigu INVESTIS funkcinės galimybės nepakankamos ar laikinai neužtikrinamos ir dėl to neįmanoma atlikti veiksmų naudojant INVESTIS, vadovaujančioji institucija, administruojančiosios institucijos ir ministerijos teikia ar kaupia (analogiška forma) reikalingą pasirašytą informaciją.

13.  Jeigu DMS funkcinės galimybės nepakankamos ar laikinai neužtikrinamos, reikalingą informaciją ir dokumentus, susijusius su PĮP ar projekto įgyvendinimu, pareiškėjas ar projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai ir administruojančioji institucija pareiškėjui ar projekto vykdytojui teikia pasirašytus raštu (kvalifikuotu elektroniniu parašu).

14.  Kai dėl DMS funkcinių galimybių nepakankamo ar laikino neužtikrinimo pareiškėjai negali pateikti PĮP ar kitų kvietime nurodytų dokumentų paskutinę PĮP pateikimo termino dieną, administruojančioji institucija PĮP pateikimo terminą pratęsia 5 darbo dienoms ir (arba) sudaro galimybę PĮP ar kitus kvietime nurodytus dokumentus pateikti pasirašytus raštu (kvalifikuotu elektroniniu parašu).

15Išnykus aplinkybėms, dėl kurių veiksmai negalėjo būti atliekami naudojant INVESTIS arba DMS, visa reikalinga informacija, taip pat ta, kuri buvo teikiama ir (ar) kaupiama kitomis priemonėmis, administruojančiųjų institucijų registruojama INVESTIS ne vėliau nei per 5 darbo dienas.

16.  Kai PĮP, susitarimai dėl projekto sutarties keitimo, ataskaitos ir kiti dokumentai teikiami per DMS ir prie jų turi būti pridedami dokumentai, kurių negalima pateikti per DMS, pridedami dokumentai turi būti teikiami su pasirašytu (kvalifikuotu elektroniniu parašu) lydraščiu, kuriame turi būti nurodyti teikiamų dokumentų pavadinimai, datos ir numeriai.

17Kartu su PĮP ir projekto sutartimi papildomi dokumentai teikiami tokiu pat būdu, kaip PĮP ir projekto sutartis, išskyrus Taisyklių 16 punkte nustatytas išimtis.

18.  Pareiškėjo ar projekto vykdytojo neturi būti prašoma pateikti informacijos ir (ar) dokumentų, jeigu tam tikrą informaciją ir (ar) dokumentus pareiškėjas ar projekto vykdytojas jau yra pateikęs administruojančiajai institucijai, siekdamas gauti ES lėšų (pareiškėjas turi nurodyti, kada, kam, kokią informaciją yra pateikęs), taip pat kitos informacijos ir (ar) dokumentų, kurie valdomi administruojančiosioms institucijoms prieinamuose Lietuvos Respublikos valstybės institucijų viešuose registruose ir informacinėse sistemose.

19Vadovaujančioji institucija, administruojančiosios institucijos ir ministerijos pagal kompetenciją turi teisę rinkti, kaupti ir apdoroti informaciją ir duomenis, nurodytus INVESTIS nuostatuose ir būtinus PĮP vertinimui atlikti, sprendimams dėl projekto finansavimo priimti ir kitiems tikslams, susijusiems su projekto įgyvendinimo priežiūra, kontrole, ES ir EGADP lėšų panaudojimo vertinimu, taip pat informaciją apie projekto dalyvius.

20.  Vadovaujančioji institucija neatsakinga už tai, kad dėl telekomunikacijos tinklų ar kitų ne vadovaujančiosios institucijos sistemų gedimų DMS naudotojas negali prisijungti prie DMS ir laiku pateikti dokumentų arba kad dėl tokių gedimų prarandami ar iškraipomi dokumentų duomenys.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KITŲ INFORMACINIŲ SISTEMŲ NAUDOJIMAS INFORMACIJAI PATEIKTI

 

21.  JP vykdytojai turi teisę paraiškoms finansuoti JP projektą iš JP projektų pareiškėjų surinkti, JP projektų įgyvendinimui administruoti naudoti kitą informacinę sistemą, jeigu ji atitinka šias sąlygas:

 

21.1. įsteigta ir į Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrą įregistruota ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d.;

 

21.2. įdiegtos funkcinės galimybės leidžia JP projekto pareiškėjams pateikti paraiškas finansuoti JP projektą ir kitus su projekto įgyvendinimu susijusius duomenis ir informaciją elektroniniu būdu, tiesiogiai internetu užpildant formas;

 

21.3. užtikrinamas pateiktos informacijos ir dokumentų saugojimas Taisyklių VIII skyriaus penktajame, šeštajame skirsniuose, taip pat kitos informacinės sistemos nuostatuose ir jos valdytojo patvirtintuose asmens duomenų tvarkymo ir saugos reikalavimų procedūrų aprašuose;

 

21.4. užtikrinamas teisingų surinktų projektų duomenų, kurie numatyti pagal INVESTIS naudojimo tvarką ir DMS naudojimo tvarką, suvedimas į DMS laiku:

 

21.4.1.   pritaikyta projektų duomenims, privalomiems rinkti INVESTIS vadovaujantis Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų administravimo procesais, kuriems pritarė darbo grupė, rinkti;

 

21.4.2.   patvirtinti informacinės sistemos procesų aprašai, formos, diagramos, sąsajos su valstybės registrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, iš kurių gaunami juridinių ir fizinių asmenų duomenys, naudojimo instrukcijos suderinti su vadovaujančiąja institucija ir CPVA, atliekančia INVESTIS tvarkytojo funkcijas;

 

21.4.3.   renkami atitinkamą finansavimo šaltinį nustatančiuose reglamentuose nurodyti privalomi rinkti duomenys;

 

21.4.4.   suteikiama prieiga prie su JP projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų (įskaitant elektroninius dokumentus, pateiktus informacinių technologijų priemonėmis ar elektroninėse laikmenose) vadovaujančiosios institucijos, atitinkamos ministerijos, administruojančiosios institucijos, audito institucijos ir (ar) jų įgaliotiems asmenims audito arba Investicijų programos ar EGADP administravimo tikslams, užtikrinamas šių dokumentų saugumas ir prieinamumas;

 

21.4.5.   visa reikiama informacija registruojama DMS.

 

22.  JP vykdytojai, prieš pradėdami naudotis kita informacine sistema, privalo apie tai informuoti vadovaujančiąją instituciją ir CPVA, atliekančią INVESTIS tvarkytojo funkcijas, pagrįsdami informacinės sistemos atitiktį šiame Taisyklių skirsnyje nurodytoms sąlygoms.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

INFORMACIJOS SKELBIMAS SVETAINĖJE ESINVESTICIJOS.LT

 

23Informacija apie teikiamą Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ finansavimą, šio finansavimo prašymo ir gavimo tvarką, projektų įgyvendinimo reikalavimus, įgyvendinamus ir baigtus įgyvendinti projektus, renginius, taip pat naujienos, teisės aktai, reglamentuojantys ES investicijų administravimą, metodiniai nurodymai ir rekomendacijos bei kita informacija skelbiami svetainėje esinvesticijos.lt CPVA parengtų Rekomendacijų dėl Europos Sąjungos investicijų svetainės administravimo, kurios skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt, nustatyta tvarka.

24Jei Taisyklių 23 punkte ar kituose punktuose nurodyta skelbtina informacija neregistruojama INVESTIS, už atitinkamus veiksmus ir (ar) sprendimus atsakingos institucijos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų veiksmų užbaigimo ir (ar) sprendimų priėmimo dienos tokią informaciją turi pateikti atitinkamai administruojančiajai institucijai, o ši ją paskelbia  svetainėje esinvesticijos.lt.

25Į svetainėje esinvesticijos.lt pateiktus klausimus paklausėjo nurodytu elektroninio pašto adresu pateikiamas administruojančiosios institucijos atsakymas. Tuos klausimus, kurie priklauso ne administruojančiosios institucijos kompetencijai, administruojančioji institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos persiunčia, informuodama apie tai paklausėją, kompetentingam subjektui, vadovaudamasi Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“. Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus pagal kompetenciją administruojančioji institucija skelbia svetainėje esinvesticijos.lt

26Projekto įgyvendinimo metu sukurti produktai (parengtos metodikos, leidiniai, galimybių studijos, atlikti tyrimai ir kita) ir (ar) informacija apie juos skelbiami svetainėje esinvesticijos.lt, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas nurodo, kad šios informacijos skelbimas prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Už produktų ir informacijos apie juos skelbimą šioje svetainėje atsakinga administruojančioji institucija, o už jų turinį atsako projekto vykdytojas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIŠKĖJŲ IR PROJEKTŲ VYKDYTOJŲ KONSULTAVIMAS

 

27Administruojančioji institucija savo nustatyta tvarka:

27.1.    konsultuoja galimus pareiškėjus, organizuoja informacinius susitikimus ir mokymus dėl projektų atrankos tvarkos ir projektų finansavimo sąlygų;

27.2.    siekdama užtikrinti veiksmingą ir tinkamą projekto įgyvendinimą, teikia projektų vykdytojams reikalingą informaciją, organizuoja mokymus, rengia kitas informavimo ir mokymo priemones.

28Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų pareiškėjus projektų atitikties vietos plėtros strategijų nuostatoms klausimais konsultuoja miestų vietos veiklos grupės.

29Informacija apie informacinius susitikimus ir mokymus skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt.

 

III SKYRIUS

PROJEKTŲ ATRANKA

 

30.  Projektų atranką sudaro šie etapai:

30.1kvietimo skelbimas, PĮP teikimas ir registravimas;

30.2.  PĮP vertinimas;

30.3.  sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimas.

31.  Projektai atrenkami planavimo, konkurso arba tęstinės projektų atrankos būdu Strateginio valdymo metodikos 119.1–119.3 papunkčiuose nustatytais atvejais.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KVIETIMO SKELBIMAS, KVIETIMO IR (AR) JO PRIEDŲ INFORMACIJOS KEITIMAS

 

32.  Administruojančioji institucija informaciją apie planuojamus skelbti kvietimus skelbia svetainėje esinvesticijos.lt. Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros kvietimų planai taip pat skelbiami interneto svetainėje miestobendruomene.lt. Kai įgyvendinami RPPl įgyvendinimo projektai (toliau – RPPl projektai), informaciją apie planuojamus skelbti kvietimus atitinkamo regiono plėtros taryba (toliau – RPT) skelbia ir RPT interneto svetainėje.

33.  Finansuojamos veiklos ir joms keliami reikalavimai, reikalavimai projektams, PĮP rengimo ir teikimo tvarka, baigtinis dokumentų, kuriuos turi pateikti pareiškėjas, sąrašas nurodomi kvietime, kurį administruojančioji institucija skelbia svetainėje esinvesticijos.lt, o kai planavimo būdu atrenkami pažangos priemonės apraše nurodyti valstybės projektai (toliau – valstybės projektai) ar RPPl projektai, administruojančioji institucija apie paskelbtą kvietimą papildomai informuoja kvietimų plane nurodytus galimus pareiškėjus. Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros kvietimai taip pat skelbiami interneto svetainėje miestobendruomene.lt.

34.  Administruojančioji institucija gali pasirinkti papildomus kvietimo skelbimo būdus ir priemones, atsižvelgdama į tai, kokiomis iš jų efektyviausiai būtų informuojamos tikslinės pareiškėjų grupės pagal kiekvieną kvietimą, ir užtikrindama lygių galimybių visiems ir nediskriminavimo principo laikymąsi.

 

Kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos keitimas

 

35.  Administruojančioji institucija atlieka šiuos veiksmus, jeigu paskelbusi kvietimą gauna iš ministerijos arba, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – iš miesto vietos veiklos grupės, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – iš ministerijos ar RPT informacijos, kad keičiama esminė kvietimo ir (ar) jo priedų informacija: keičiamos projektų finansavimo sąlygos ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, turinčios įtakos PĮP vertinimo rezultatams (išskyrus PĮP pateikimo termino pratęsimą), keičiamos finansuojamos projektų veiklos, projektų atrankos kriterijai, reikalavimai, susiję su stebėsenos rodikliais, tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir (ar) kiti pareiškėjams ir (ar) projektams taikomi reikalavimai:

35.1.    Jeigu nėra pasibaigęs kvietime nurodytas PĮP pateikimo terminas, administruojančioji institucija sustabdo PĮP teikimą, apie tai informuoja ministeriją arba, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – ir miesto vietos veiklos grupę, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT ir nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo PĮP teikimo sustabdymo dienos, informaciją apie tai paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt, o planavimo būdu atrenkamų projektų pareiškėjus apie tai papildomai informuoja raštu.

 

35.2.    Jeigu yra pasibaigęs kvietime nurodytas PĮP pateikimo terminas ir pagal kvietimą pateikti PĮP, administruojančioji institucija arba, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – miestų vietos veiklos grupės sustabdo PĮP vertinimą, apie tai informuoja ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, taip pat pareiškėjus, pateikusius PĮP pagal stabdomą kvietimą, ir nedelsdamos, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo PĮP vertinimo sustabdymo dienos, informaciją apie tai paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

 

36.  PĮP teikimas ir (arba) vertinimas gali būti nestabdomi tų planavimo būdu atrenkamų projektų, kuriems numatomi kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos pakeitimai nebus taikomi arba jų PĮP teikimo terminas vėlesnis kaip 20 darbo dienų po planuojamo kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos pakeitimo įsigaliojimo dienos.

37.  Administruojančioji institucija arba, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – ir miestų vietos veiklos grupės ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie keičiamus duomenis gavimo dienos atnaujina kvietimo ir (ar) jo priedų informaciją, nustato kitą galutinį PĮP teikimo terminą, suderintą su ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – su RPT (netaikoma, kai vykdoma tęstinė projektų atranka), kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų nuo atnaujintos kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos paskelbimo svetainėje esinvesticijos.lt dienos, išskyrus atvejus, kai ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT, suderinus su planavimo būdu atrenkamo projekto pareiškėju, PĮP gali būti pateiktas per trumpesnį laikotarpį, ir paskelbia atnaujintą kvietimo ir (ar) jo priedų informaciją svetainėje esinvesticijos.lt.

38.  Jeigu paskelbusi kvietimą administruojančioji institucija gauna iš ministerijos arba, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – iš miestų vietos veiklos grupės, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – iš ministerijos ar RPT informacijos, kad keičiama neesminė kvietimo ir (ar) jo priedų informacija (t. y. nekeičiamos projektų finansavimo ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, ši informacija neturi įtakos PĮP vertinimo rezultatams), jos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie keičiamus duomenis gavimo dienos atnaujina kvietimo ir (ar) priedų informaciją ir ją paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

39.  Administruojančioji institucija arba, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – ir miestų vietos veiklos grupės apie atnaujintą kvietimo ir (ar) jo priedų informaciją ir (arba), jeigu PĮP teikimas ir (arba) vertinimas buvo sustabdyti, PĮP teikimo ir (arba) vertinimo atnaujinimą informuoja pareiškėjus, pateikusius PĮP iki kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos pakeitimo dienos, ir prireikus paprašo per Taisyklių 37 punkte nustatytą pratęstą terminą (kai keičiama esminė informacija) arba per 10 darbo dienų (kai keičiama neesminė informacija) nuo informavimo dienos apie atnaujintą kvietimo ir (ar) jo priedų informaciją dienos pateikti su kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos atnaujinimu susijusią papildomą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) patikslinti PĮP. Planavimo būdu atrenkamų projektų pareiškėjus, kurie dar nėra pateikę PĮP, administruojančioji institucija apie atnaujintą kvietimo teikti PĮP ir (ar) jo priedų informaciją informuoja papildomai raštu.

40Jeigu projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) regioninės pažangos priemonės finansavimo gairės (toliau – Gairės) keičiami jau atrinkus projektus, šie pakeitimai, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, taikomi ir įgyvendinamiems projektams, jei tokie pakeitimai nepablogina projektų finansavimo sąlygų ir jei projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) Gairės keičiami dėl to, kad:

40.1. paaiškėja nuo projekto vykdytojo nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių projektai negali būti įgyvendinti tinkamai, ir (arba)

40.2. projektų finansavimo sąlygos keičiamos atsižvelgiant į numatomą projektams skirti papildomą finansavimą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PĮP TEIKIMAS, REGISTRAVIMAS

 

41.  PĮP su priedais, parengti pagal Taisyklių 1 priede pateiktą formą, teikiami administruojančiajai institucijai iki kvietime nustatyto PĮP pateikimo termino Taisyklių II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kitais būdais išsiųsti ar pristatyti arba po kvietime nustatyto termino pateikti PĮP atmetami, išskyrus Taisyklių 42 punkte nurodytą atvejį.

42.  Kai projektai atrenkami planavimo būdu, administruojančioji institucija gali pratęsti kvietime nustatytą PĮP pateikimo terminą su ministerija (kai įgyvendinami RPPl projektai, – su RPT) suderintam terminui, jei pareiškėjas dėl projektų finansavimo sąlygų apraše (kai įgyvendinami RPPl projektai, – dėl RPPl) nustatytų priežasčių laiku nepateikia PĮP. Priėmusi sprendimą pakeisti kvietime nustatytą PĮP pateikimo terminą, administruojančioji institucija pakeičia kvietimo informaciją, ją paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt ir apie pakeistą kvietimo informaciją ir PĮP teikimo atnaujinimą informuoja pareiškėjus, kurie laiku nepateikia PĮP, ir ministeriją (kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT).

43.  Kvietime nustatytas PĮP pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų nuo kvietimo paskelbimo svetainėje esinvesticijos.lt dienos, išskyrus atvejus, kai ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT, suderinus su planavimo būdu atrenkamo projekto pareiškėju, PĮP su priedais gali būti pateiktas per trumpesnį laikotarpį.

44Vykdant tęstinę projektų atranką, PĮP teikiami nuolat iki kvietime nustatyto termino. Galutinis PĮP pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos. Kai projektai atrenkami tęstinės atrankos būdu, PĮP priėmimas baigiamas anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktus PĮP galima paskirstyti visą kvietimui skirtą finansavimo lėšų sumą. Administruojančioji institucija, baigusi PĮP priėmimą anksčiau negu kvietime nustatytas terminas, pakeičia kvietimo informaciją, sutrumpina PĮP teikimo terminą ir pakeistą kvietimą paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

45.  Administruojančioji institucija užregistruoja pateiktą PĮP ir, vadovaudamasi kvietimų, projektų ir stebėsenos rodiklių kodavimo instrukcija, kuriai pritarė darbo grupė ir kuri skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt, PĮP suteikia unikalų projekto kodą (toliau – projekto kodas).

46.  PĮP pateikęs pareiškėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP užregistravimo dienos informuojamas apie užregistruotą PĮP ir jam suteiktą projekto kodą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PĮP VERTINIMAS

 

47Kiekvienas projektas turi atitikti projektų atrankos kriterijus:

47.1. projektų bendruosius atrankos kriterijus, išdėstytus Taisyklių 2 priede;

47.2. projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, jei tokie kriterijai buvo nustatyti patvirtintame projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl.

48.    Visą projekto įgyvendinimo laikotarpį projektas turi atitikti projektų bendruosius atrankos kriterijus, išskyrus Taisyklių 2 priede nustatytas išimtis, taip pat projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytus projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, išskyrus projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytas išimtis dėl projektų atrankos kriterijų taikymo projektų įgyvendinimo laikotarpiu.

49.    Projektų atitiktis projektų atrankos kriterijams tikrinama atliekant PĮP vertinimą. PĮP vertinimą atlieka administruojančioji institucija.

50.    PĮP vertinimą sudaro šie etapai:

50.1. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas, taikomas visiems projektams, kai projektai atrenkami planavimo būdu, konkurso būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka;

50.2.  projekto naudos ir kokybės vertinimas, atliekamas tik tuo atveju, kai projektai atrenkami konkurso būdu.

51.  Kai projektai atrenkami konkurso būdu, atrenkami tinkami finansuoti, geriausiai atrankos kriterijus atitinkantys projektai, kurie naudos ir kokybės vertinimo etape surinko projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytą ne mažesnę nei minimalią balų sumą ir kuriems įgyvendinti pagal administruojančiosios institucijos nustatytą didžiausią galimą skirti finansavimo lėšų sumą projektui įgyvendinti užtenka kvietime nurodytos pagal konkretų kvietimą skirtos finansavimo lėšų sumos.

52.  Administruojančioji institucija, vadovaudamasi savo nustatyta vidaus tvarka, gali pasirinkti, kurį PĮP vertinimo etapą vykdyti anksčiau, arba šiuos vertinimus atlikti vienu metu. Kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka kvietimą paskelbusios miesto vietos veiklos grupės nustatyti vertintojai, vadovaudamiesi miesto vietos veiklos grupės nustatyta PĮP vertinimo ir atrankos vidaus tvarka. Miesto vietos veiklos grupė, baigusi projektų naudos ir kokybės vertinimą, parengia siūlomų finansuoti vietos plėtros PĮP sąrašą ir jį kartu su į sąrašą įtrauktų projektų PĮP pateikia administruojančiajai institucijai projektų tinkamumo finansuoti vertinimui atlikti.

53Jei pirmas atliekamas projektų naudos ir kokybės vertinimas, projektų tinkamumo finansuoti vertinimas pradedamas nuo projektų, surinkusių daugiausia balų naudos ir kokybės vertinimo metu, ir atliekamas tol, kol pagal įvertintus projektus paskirstoma visa kvietimui arba regionui skirta finansavimo lėšų suma, atsižvelgiant į nustatytą didžiausią galimą skirti finansavimo lėšų sumą projektui įgyvendinti (likusių PĮP projektų tinkamumo finansuoti vertinimas neatliekamas, nebent ministerija iš anksto informuoja administruojančiąją instituciją apie galimybę sudaryti rezervinį projektų sąrašą). Jeigu projektai naudos ir kokybės vertinimo etape surinko vienodą galutinį balų skaičių, tokie projektai suskirstomi Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių 146 punkte nustatyta tvarka. Atlikusi projektų tinkamumo finansuoti vertinimą, administruojančioji institucija turi patikrinti, ar projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytos aplinkybės neturi įtakos naudos ir kokybės vertinimo rezultatams, ir prireikus patikslinti naudos ir kokybės vertinimo rezultatus. Jeigu dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytų aplinkybių patikslinus naudos ir kokybės vertinimo rezultatus atsirado papildomai vertinamų PĮP, administruojančioji institucija turi atlikti naudos ir kokybės vertinimą Taisyklių III skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, ši nuostata netaikoma.

54Vykdant tęstinę projektų atranką pateikti PĮP vertinami ir sprendimai dėl projektų finansavimo priimami pagal PĮP pateikimo eilę, išskyrus šiuos atvejus:

54.1.  Sprendimai dėl PĮP atmetimo gali būti priimami ne pagal PĮP pateikimo eilės tvarką.

54.2Pateikti PĮP gali būti vertinami ir sprendimai dėl projektų finansavimo priimami ne pagal PĮP pateikimo eilę, jei užtikrinama, kad tai neturės įtakos sprendimams dėl anksčiau pateiktų PĮP finansavimo (pavyzdžiui, kai visiems pagal kvietimą pateiktiems PĮP užtenka kvietimui skirtos finansavimo lėšų sumos arba prašoma skirti finansavimo lėšų suma pagal pateiktus PĮP yra mažesnė negu kvietimui skirta finansavimo lėšų suma).

55.  Jeigu PĮP vertinimo metu nustatoma trūkumų (nepateikti visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, pateikta neišsami ir (ar) netiksli informacija), administruojančioji institucija, o kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – naudos ir kokybės vertinimą atliekanti miesto vietos veiklos grupė gali paprašyti pareiškėjo per jos nustatytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus. Pirmą kartą nustačius trūkumų, jiems pašalinti nustatomas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas, kurį administruojančioji institucija gali pratęsti, jei pareiškėjas, norėdamas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją, turi kreiptis į kitą (-as) instituciją (-as) arba esant objektyvioms pareiškėjo nurodytoms priežastims, dėl kurių pareiškėjas negali pašalinti trūkumų per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą. Gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti terminą administruojančioji institucija privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos, atsakyti, ar terminas pratęsiamas. Pareiškėjui pirmą kartą nepateikus visų prašomų dokumentų ir (ar) informacijos administruojančioji institucija gali pakartotinai kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti prašomus dokumentus ir (ar) informaciją. Jeigu pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą nepateikia prašomų dokumentų ir (ar) informacijos arba pateikia juos ne visus, administruojančioji institucija atlieka PĮP vertinimą vadovaudamasi ta informacijos ir (ar) dokumentų dalimi, kuri yra pateikta. Administruojančioji institucija gali pati taisyti tik akivaizdžias PĮP korektūros klaidas, kai tokią informaciją galima patikrinti pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, apie atliktus taisymus informuodama pareiškėją. Jeigu pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą trūkumų neištaiso, administruojančioji institucija turi teisę priimti sprendimą atmesti PĮP.

56.  Administruojančioji institucija neprašo tikslinti PĮP ir jį vertina tokios apimties, kokios jis buvo pateiktas, jei PĮP atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytus atvejus, kada PĮP atmetamas neprašius pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų ir (ar) informacijos, papildyti ar patikslinti PĮP pateiktos informacijos.

57.  PĮP vertinimui atlikti arba prireikus papildomos informacijos administruojančioji institucija turi teisę kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėją ir (ar) PĮP, susijusią su projekto atitikties projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams atrankos kriterijams vertinimu, ir, vertindama pareiškėjo pateiktus duomenis ir informaciją, naudotis kitais informacijos šaltiniais.

58.  Kai atliekant projekto tinkamumo finansuoti vertinimą ir (ar) projekto naudos ir kokybės vertinimą administruojančiajai institucijai, o kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – miesto vietos veiklos grupei prireikia papildomų specialiųjų žinių tam tikroje srityje tikrinant projekto atitiktį konkretiems projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams projektų atrankos kriterijams, ji gali pasitelkti tinkamos kompetencijos (t. y. turinčius vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje srityje), nešališkus (t. y. ne mažiau kaip vienus metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturinčius darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju ar partneriu, taip pat neturinčius interesų konflikto pareiškėjo ar partnerio atžvilgiu priimant sprendimą, susijusį su projekto atitikties projektų bendriesiems ir (arba) specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams projektų atrankos kriterijams vertinimu) specialistus, turinčius specialiųjų žinių tam tikroje srityje.

59Administruojančioji institucija savo nustatyta vidaus tvarka gali atlikti PĮP pateiktos informacijos pagrįstumo patikrinimą – kviesti pareiškėją pokalbio arba apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. Pokalbyje su pareiškėju dalyvauti arba apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje turi ne mažiau kaip 2 administruojančiosios institucijos atstovai.

60Administruojančioji institucija, o kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – ir miesto vietos veiklos grupė turi užtikrinti, kad:

60.1planavimo būdu atrenkamų PĮP vertinimas truktų ne ilgiau kaip 45 darbo dienas (išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytas ilgesnis terminas) nuo PĮP gavimo dienos, o kai įgyvendinama analitinė veikla, – ne ilgiau kaip 25 darbo dienas nuo PĮP gavimo dienos;

60.2.  konkurso būdu atrenkamų PĮP vertinimas truktų ne ilgiau kaip 70 darbo dienų (išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytas ilgesnis terminas) nuo kvietime nurodytos paskutinės PĮP pateikimo dienos. Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų atrankos metu miesto vietos veiklos grupė turi užtikrinti, kad projektų naudos ir kokybės vertinimas kartu su parengtu siūlomų finansuoti vietos plėtros PĮP sąrašu ir į sąrašą įtrauktų PĮP pateikimu administruojančiajai institucijai truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas, o administruojančioji institucija turi užtikrinti, kad projektų tinkamumo finansuoti vertinimas truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas;

60.3.  tęstinės projektų atrankos būdu atrenkamų PĮP vertinimas truktų ne ilgiau kaip 45 darbo dienas nuo PĮP gavimo dienos arba atsižvelgiant į kvietimų plane nustatytą PĮP vertinimo periodiškumą.

61Nepavykus PĮP įvertinti per nustatytą terminą (jeigu PĮP vertinimo metu reikia gauti papildomos informacijos iš kitų įstaigų ir (ar) organizacijų ir (arba) atlikti PĮP pateiktos informacijos pagrįstumo patikrinimą planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje, taip pat jeigu buvo gauta PĮP už didesnę sumą, nei kvietimui skirta finansavimo lėšų suma, kai projektai atrenkami konkurso būdu), vertinimo terminas gali būti pratęstas administruojančiosios institucijos arba miesto vietos veiklos grupės sprendimu. Apie naują PĮP vertinimo terminą administruojančioji institucija, o kai vykdoma bendruomenės inicijuotos vietos plėtra, – miesto vietos veiklos grupė turi informuoti pareiškėjus ir ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, nurodydamos termino pratęsimo priežastis.

62.  Administruojančioji institucija gali priimti sprendimą baigti PĮP vertinimą su sąlyga, kad reikiami dokumentai ir (ar) informacija bus pateikti iki projekto sutarties sudarymo dienos arba kito projekto sutartyje nustatyto termino. Sprendimas baigti PĮP vertinimą su sąlyga gali būti priimtas, kai projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu pareiškėjas, norėdamas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją, turi kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas.

63Administruojančioji institucija, o kai vykdoma bendruomenės inicijuotos vietos plėtra, – miesto vietos veiklos grupė priima sprendimą atmesti PĮP, jeigu PĮP vertinimo metu nustatoma, kad pareiškėjas ir su pareiškėju susiję subjektai, nurodyti Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 187 straipsnio 1 dalyje, siekė gauti konfidencialios informacijos, kuri PĮP vertinimo metu jam suteiktų nepagrįstą pranašumą, arba bandė daryti įtaką PĮP vertinimo rezultatams ar vertintojams.

64.  Administruojančioji institucija, o kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – miesto vietos veiklos grupė apie priimtą sprendimą atmesti PĮP ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, pateikdamos jiems šį sprendimą, kuriame nurodo PĮP atmetimo priežastis, PĮP atmetimo teisinį pagrindą ir sprendimo apskundimo tvarką.

65Jei baigusi PĮP vertinimą arba ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančiajai institucijai priėmus sprendimą dėl projekto finansavimo iki projekto sutarties sudarymo dienos administruojančioji institucija arba, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – naudos ir kokybės vertinimą atlikusi miesto vietos veiklos grupė gauna informacijos, kuri gali turėti įtakos PĮP vertinimo rezultatams, ji atlieka pakartotinį PĮP vertinimą, apie tai informuodama ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, ir pareiškėją. Sprendimai dėl projekto finansavimo prireikus keičiami arba nekeičiami atsižvelgiant į pakartotinio PĮP vertinimo rezultatus.

66Jei administruojančioji institucija turi atlikti pakartotinį PĮP vertinimą, jis atliekamas vadovaujantis Taisyklių III skyriaus trečiajame–penktajame skirsniuose nustatyta tvarka.

67Pareiškėjas turi teisę atsiimti PĮP bet kuriame jo vertinimo etape, administruojančiajai institucijai pateikdamas prašymą. Administruojančioji institucija, pritarusi PĮP atsiėmimui, apie tai informuoja pareiškėją ir ministeriją, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – ir miesto vietos veiklos grupę, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMAS

 

68.  Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu administruojančioji institucija:

68.1.    įvertina projekto atitiktį projektų bendriesiems atrankos kriterijams (įskaitant projekto atitiktį projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir Gairėse nustatytiems reikalavimams) ir specialiesiems atrankos kriterijams, jei tokie kriterijai buvo nustatyti projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl;

68.2.    nustato didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, didžiausią tinkamų deklaruoti EK išlaidų sumą (projektų, finansuojamų EGADP lėšomis, nustatoma didžiausia deklaruotiniems EK rodikliams pasiekti reikalinga išlaidų suma) ir didžiausią galimą skirti finansavimo lėšų sumą projektui įgyvendinti.

69.  Jeigu administruojančioji institucija projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu priima sprendimą, kuriame nustatyta didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma projektui įgyvendinti yra mažesnės už PĮP nurodytą bendrą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir prašomą projektui skirti finansavimo lėšų sumą, ir (arba) nustato PĮP vertinimo sąlygas, apie tokį sprendimą administruojančioji institucija turi informuoti pareiškėją. Pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą turi informuoti administruojančiąją instituciją, ar sutinka, kad PĮP toliau būtų baigiamas vertinti pagal priimtą sprendimą. Jeigu pareiškėjas sutinka, kad PĮP toliau būtų baigiamas vertinti pagal priimtą sprendimą, PĮP vertinimas baigiamas, tačiau pareiškėjas turi teisę ginčyti administruojančiosios institucijos sprendimą sumažinti projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią galimą skirti finansavimo lėšų sumą projektui įgyvendinti ir (arba) PĮP vertinimo metu nustatytas sąlygas, apskųsdamas jį Taisyklių VIII skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėjas nesutinka su administruojančiosios institucijos sprendimu ir (arba) su administruojančiosios institucijos nustatytomis PĮP vertinimo sąlygomis, administruojančioji institucija priima sprendimą atmesti PĮP.

70.  Jeigu projektas neatitinka bent vieno pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ar Gairėse nustatyto reikalavimo, projektų bendrojo ir (arba) specialiojo atrankos kriterijų, administruojančioji institucija priima sprendimą atmesti PĮP.

71.  Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kuri nepadengiama projektui skiriamomis finansavimo lėšomis, turi būti finansuojama iš nuosavo įnašo lėšų. 

72.  PĮP vertinimo metu administruojančioji institucija atlikto (-ų) pirkimo (-ų) tinkamumo nevertina.

73.  Jei projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatomi išlaidų tipų dydžio apribojimai nuo projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos (išskyrus fiksuotąją normą ir Taisyklių 299 punkte nustatytus išlaidų apribojimus), jie taikomi tik PĮP vertinimo metu, jei projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nenustatyta kitaip.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

 

74Kai projektai atrenkami konkurso būdu, atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą projektai vertinami pagal projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nurodytus projektų prioritetinius atrankos kriterijus, o kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – pagal miesto vietos veiklos grupės kvietime nustatytus projektų atrankos kriterijus. Prie kiekvieno kriterijaus nurodomas galimas surinkti didžiausias balų skaičius. Didžiausia projektui galima skirti balų suma – 100 balų. Privalomą surinkti minimalią balų sumą ministerija turi nurodyti projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, RPT turi nurodyti RPPl. Projektai, kurie naudos ir kokybės vertinimo etape nesurenka nustatytos minimalios balų sumos, nėra tinkami finansuoti ir PĮP atmetami.

75Projekto naudos ir kokybės vertinimui atlikti skiriami 2 vertintojai, išskyrus atvejus, kai projekto naudos ir kokybės vertinimą atlieka Taisyklių 58 punkte nurodytų specialistų, turinčių specialiųjų žinių, ekspertinė grupė (toliau – ekspertinė grupė) arba projekto naudos ir kokybės vertinimas atliekamas pagal kiekybinius duomenis (pavyzdžiui, kai vertinamas pareiškėjų pajamų mažėjimas ir kt.).

76Kai projekto naudos ir kokybės vertinimą atlieka ekspertinė grupė, šios grupės funkcijos, sprendimų priėmimo, nešališkumo ir konfidencialumo užtikrinimo tvarka turi būti nustatytos ekspertinės grupės darbo reglamente, kurį administruojančioji institucija skelbia savo interneto svetainėje.

77.  Vertintojams atlikus visų projektų, pateiktų pagal kvietimą, naudos ir kokybės vertinimą, administruojančioji institucija organizuoja vertinimo komisijos (jeigu tokios komisijos sudarymas buvo numatytas projektų finansavimo sąlygų apraše arba, kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl) susitikimą (-us), kuriame (-iuose) aptariami kiekvieno vertintojo tam tikram projektui skirti balai ir jų suteikimo argumentai. Vertintojai turi teisę patikslinti individualaus PĮP vertinimo metu projektui skirtus balus. Jeigu skirtingų vertintojų projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 10 balų, administruojančioji institucija paskiria papildomą vertintoją (ar vertintojų grupę). Administruojančioji institucija pagal projekto naudos ir kokybės vertinimo patikros lapo (-ų) duomenis apskaičiuoja bendrą projektui suteikiamą balą, kuris yra 2 didžiausius balus suteikusių vertintojų balų vidurkis. Šiame punkte nurodytas balų vidurkis neskaičiuojamas, jei projekto naudos ir kokybės vertinimą atlieka ekspertinė grupė. Ekspertinės grupės vertinimas, įrašytas ekspertinės grupės posėdžio protokole, pasirašytame administruojančiosios institucijos paskirto ekspertinės grupės vadovo, laikomas bendru balu. Administruojančioji institucija sudeda projekto bendrą balą su papildomu prioritetiniu balu, jeigu papildomi prioritetiniai balai nustatyti projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl, ir apskaičiuoja projektui suteikiamą galutinį balą.

78Projekto naudos ir kokybės vertinimą atlikusi po projekto tinkamumo finansuoti vertinimo pabaigos, administruojančioji institucija gali pakartotinai atlikti projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, patikslindama nustatytą didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, didžiausią tinkamų deklaruoti EK išlaidų sumą (projektų, finansuojamų EGADP lėšomis, – didžiausią deklaruotiniems EK rodikliams pasiekti reikalingų išlaidų sumą) ir didžiausią galimą skirti finansavimo lėšų sumą projektui įgyvendinti. Pakartotinis projekto tinkamumo finansuoti vertinimas gali būti atliekamas dėl atliekant projekto naudos ir kokybės vertinimą priimtų sprendimų, susijusių su projekto veiklų optimizavimu (pavyzdžiui, pagrįstai siūloma atsisakyti dalies projekto veiklų ar jas pakeisti kitomis). Apie pakartotinai atlikto projekto tinkamumo finansuoti vertinimo rezultatus administruojančioji institucija informuoja pareiškėją ir Taisyklių 69 punkte nustatyta tvarka suderina su juo patikslintą didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią galimą skirti finansavimo lėšų sumą projektui įgyvendinti.

79Jei projektai atrenkami konkurso būdu ir atliekant PĮP vertinimą paaiškėja, kad numatytos projekto veiklos iš esmės sutampa su suplanuotomis ir (ar) įgyvendinamomis kitų projektų veiklomis, dėl kurių finansavimo ir (ar) įgyvendinimo jau yra priimti sprendimai, administruojančioji institucija arba, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – naudos ir kokybės vertinimą atlikusi miesto vietos veiklos grupė, pagrindusi, kad tokių veiklų pakartotinis finansavimas yra netikslingas, ir suderinusi su ministerija, priima sprendimą laikyti tokias veiklas netinkamomis finansuoti ir atitinkamai patikslina PĮP vertinimo rezultatus (t. y. prireikus pakartoja projekto tinkamumo finansuoti vertinimą ir (arba) projekto naudos ir kokybės vertinimą). Jeigu kelių tam pačiam konkursui pateiktų projektų PĮP nurodytos veiklos sutampa, administruojančioji institucija, pagrindusi, kad tokių sutampančių veiklų finansavimas netikslingas, ir suderinusi su ministerija, priima sprendimą tinkama finansuoti laikyti tik projekto, kuris atlikus projekto naudos ir kokybės vertinimą buvo geriausiai įvertintas, veiklą ir atitinkamai patikslina PĮP vertinimo rezultatus.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SPRENDIMAS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO

 

80Administruojančioji institucija, atlikusi planavimo būdu ar tęstinės projektų atrankos būdu gautų PĮP vertinimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo patikros lapo patvirtinimo dienos pagal darbo grupės formą parengia PĮP vertinimo ataskaitą ir ją pateikia ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, parengia PĮP vertinimo ataskaitą.

81Kai vertinami projektų konkurso būdu gauti PĮP, administruojančioji institucija, baigusi visų pagal vieną kvietimą pateiktų PĮP vertinimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paskutinio PĮP vertinimo patikros lapo patvirtinimo dienos pagal darbo grupės formą parengia PĮP vertinimo ataskaitą ir ją pateikia ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, parengia PĮP vertinimo ataskaitą. Jeigu visų pagal vieną kvietimą pateiktų PĮP prašoma bendra lėšų suma neviršija šiam kvietimui skirtos finansavimo lėšų sumos ir pagal atskirus regionus prašoma lėšų suma neviršija kiekvienam regionui skirtos šio kvietimo finansavimo lėšų sumos, administruojančioji institucija PĮP vertinimo ataskaitą gali rengti ir teikti dalimis, laikydamasi Taisyklių 5 punkte išdėstytų principų.

82Administruojančioji institucija, pateikusi PĮP vertinimo ataskaitą ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, parengusi PĮP vertinimo ataskaitą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos pateikimo dienos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – nuo PĮP vertinimo ataskaitos parengimo dienos informuoja pareiškėją apie PĮP vertinimo pabaigą.

83Ministerija, nustačiusi, kad jai pateikta PĮP vertinimo ataskaita parengta netinkamai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos gavimo dienos turi apie tai informuoti administruojančiąją instituciją ir nustatyti ne ilgesnį kaip 3 darbo dienų terminą, per kurį administruojančioji institucija turi ją pataisyti.

84Ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos gavimo dienos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – nuo PĮP vertinimo ataskaitos parengimo dienos, vadovaudamosi PĮP vertinimo rezultatais, priima sprendimą dėl projekto finansavimo.

85Kai projektai atrenkami konkurso būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka, ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija, priimdamos sprendimą dėl projekto finansavimo, gali sudaryti rezervinių projektų sąrašą, jei, įvertinusios pagal kvietimą skirtos bendros ir pagal kiekvieną regioną finansavimo lėšų sumos likutį ir teigiamai įvertintuose PĮP, kuriems finansuoti neužteko lėšų, prašomą skirti finansavimo lėšų sumą, nusprendžia, kad ateityje bus galimybių šiam kvietimui skirti papildomų lėšų. Į rezervinių projektų sąrašą projektai įrašomi ta pačia eile, kaip jie buvo išdėstyti PĮP vertinimo ataskaitos sąraše „PĮP, kurie nebuvo atmesti projekto tinkamumo finansuoti bei naudos ir kokybės vertinimo etape, tačiau jiems finansuoti nepakanka kvietimui teikti PĮP skirtų lėšų“ (vykdant tęstinę projektų atranką – pagal PĮP pateikimo eilę). Ministerija (kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija, RPT priėmus sprendimą skirti papildomų lėšų kvietimui) gali priimti sprendimą finansuoti projektus iš rezervinių projektų sąrašo nustatyta projektų eilės tvarka. Jei ministerija (kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT) nusprendžia papildomų lėšų kvietimui neskirti arba skirti jų mažiau, nei reikia į rezervinių projektų sąrašą įrašytiems projektams finansuoti, ji (kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija) turi priimti sprendimą nefinansuoti tų projektų, kuriems neužteko kvietimui skirtos finansavimo lėšų sumos ar skiriamų papildomų lėšų. Jeigu skiriamų papildomų lėšų neužtenka visiems pagal projektų prioritetinius atrankos kriterijus vienodai įvertintiems projektams, nefinansuojamas nė vienas iš tų projektų.

86Jei yra aplinkybių, darančių įtaką sprendimui dėl projekto finansavimo, prieš priimdama sprendimą dėl projekto, įtraukto į rezervinį projektų sąrašą, finansavimo ministerija turi kreiptis į administruojančiąją instituciją, kad ji patikrintų, o kai įgyvendinami RPPl projektai, RPPl administruojančioji institucija turi įsitikinti, ar nepasikeitė projekto įgyvendinimo sąlygos, dėl kurių šio projekto nebūtų galima įgyvendinti visa apimtimi. Administruojančioji institucija gali (jei nuo sprendimo įtraukti projektą į rezervinių projektų sąrašą praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, – turi) iš naujo atlikti šio projekto tinkamumo finansuoti vertinimą.

87Ministerija, priėmusi sprendimą dėl projektų finansavimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikia jį administruojančiajai institucijai. Administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo ministerijos sprendimo dėl projekto finansavimo gavimo dienos apie priimtą sprendimą informuoja sprendime dėl projekto finansavimo nurodytus pareiškėjus. Kai įgyvendinami RPPl projektai, administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo RPPl administruojančiosios institucijos sprendimo dėl projektų finansavimo priėmimo dienos apie priimtą sprendimą informuoja sprendime dėl projekto finansavimo nurodytus pareiškėjus.

88Jei dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas ar projekto vykdytojas prašo leidimo perleisti projekto vykdytojo teises ir pareigas kitam juridiniam asmeniui, administruojančioji institucija, įvertinusi priežastis ir teisių perėmėjo tinkamumą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus, apie tai informuoja ministeriją, o ministerija pakeičia sprendimą dėl projekto finansavimo, skirdama projekto finansavimo lėšas pareiškėjo ar projekto vykdytojo teises ir pareigas perėmusiam juridiniam asmeniui. Kai įgyvendinami RPPl projektai, administruojančioji institucija įvertina priežastis ir teisių perėmėjo tinkamumą pagal RPPl ir Gairėse nustatytus reikalavimus, o RPPl administruojančioji institucija pakeičia sprendimą dėl projekto finansavimo.

 

IV SKYRIUS

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PROJEKTO SUTARTIES SUDARYMAS

 

89Su pareiškėju, kurio įgyvendinamam projektui skiriamas finansavimas, administruojančioji institucija sudaro projekto sutartį. Projekto sutartis sudaroma su pareiškėju, pateikusiu PĮP, išskyrus Taisyklių 88 punkte nurodytą atvejį. Su pareiškėju sudarius projekto sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju.

90Jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriu (-iais), projekto vykdytojas atstovauja partneriui (-iams) projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais, atsako už projekto įgyvendinimo sutarties sąlygų įvykdymą. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad partneris (-iai) būtų tinkamai informuotas (-i) apie jo (-jų) pareigas, susijusias su projekto sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto sutartyje ir Taisyklėse.

91.  Projekto vykdytojas privalo įvykdyti visus įsipareigojimus pagal projekto sutartį, įskaitant projekto tęstinumo reikalavimus.

92Projektų, finansuojamų iš 2021–2027 metų ES fondų, sutartys gali būti sudaromos iki 2026 m. gruodžio 31 d. Projektų, finansuojamų iš Teisingos pertvarkos fondo (toliau – TPF) lėšų pagal Reglamento (ES) 2021/1056 4 straipsnį, sutartys gali būti sudaromos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Projektų, finansuojamų iš EGADP lėšų, sutartys gali būti sudaromos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

93Projekto sutartis rengiama pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą, pritaikant ją tam tikram projektui pagal atitinkamos plėtros programos pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir Gairėse, Taisyklėse ir juose nurodytuose ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

94Gavusi ministerijos sprendimą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, RPPl administruojančiajai institucijai priėmus sprendimą dėl projekto finansavimo, administruojančioji institucija, prieš sudarydama projekto sutartį su pareiškėju, turi įsitikinti, ar pareiškėjas iki projekto sutarties sudarymo įvykdė PĮP vertinimo metu nustatytas sąlygas, jeigu tokios sąlygos buvo nustatytos. Administruojančioji institucija turi teisę kreiptis į pareiškėją papildomos informacijos dėl sąlygų įvykdymo. Pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą turi pateikti jai prašomą informaciją ir, jei reikia, papildomus paaiškinimus ir (ar) dokumentus dėl sąlygų įvykdymo.

95.  Administruojančioji institucija, įsitikinusi, kad pareiškėjas iki projekto sutarties sudarymo įvykdė PĮP vertinimo metu nustatytas sąlygas arba, jei PĮP vertinimo metu nebuvo nustatyta jokių sąlygų, kurias pareiškėjas turėjo įvykdyti iki projekto sutarties sudarymo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ministerijos sprendimo dėl projekto finansavimo gavimo dienos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo RPPl administruojančiosios institucijos sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo dienos parengia projekto sutarties projektą ir pateikia jį pareiškėjui, kad būtų nurodyta projekto sutartyje trūkstama informacija. Pareiškėjas, gavęs projekto sutarties projektą, per administruojančiosios institucijos nustatytą ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą, kuris projekto vykdytojo prašymu gali būti pratęstas 2 darbo dienomis, turi jį papildyti trūkstama informacija ir projekto sutarties projektą pateikti administruojančiajai institucijai.

96.  Gavusi pareiškėjo papildytą projekto sutarties projektą, administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašo projekto sutartį ir išsiunčia pareiškėjui pasirašyti, nurodydama pasiūlymo pasirašyti projekto sutartį 5 darbo dienų galiojimo terminą. Pareiškėjui per administruojančiosios institucijos nustatytą pasiūlymo galiojimo terminą nepasirašius projekto sutarties, pasiūlymas pasirašyti projekto sutartį netenka galios. Apie tai administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pasiūlymo pasirašyti projekto sutartį galiojimo termino pabaigos turi informuoti pareiškėją.

97Pareiškėjas turi teisę kreiptis į administruojančiąją instituciją su prašymu pratęsti projekto sutarties pasirašymo terminą. Administruojančioji institucija, gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti projekto sutarties pasirašymo terminą, įvertina jame išdėstytas aplinkybes ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoja pareiškėją. Projekto sutarties pasirašymo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 5 darbo dienų laikotarpiui.

98Pareiškėjas, gavęs administruojančiosios institucijos pasirašytą projekto sutartį, ją pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pasirašytą projekto sutartį pateikia administruojančiajai institucijai. Administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto sutarties pasirašymo dienos informaciją apie pasirašytą projekto sutartį bei Taisyklių 339 punkte nurodytą informaciją paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

99Projekto sutartis nesudaroma, jeigu:

99.1.    pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą nepateikia jai prašomos informacijos ir (arba) dokumentų dėl PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų įvykdymo iki projekto sutarties sudarymo;

99.2pareiškėjas iki projekto sutarties sudarymo dienos neįvykdo PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų;

99.3.    pareiškėjas atsisako pasirašyti projekto sutartį;

99.4.    pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą nepasirašo projekto sutarties.

100.   Apie priimtą sprendimą nesudaryti projekto sutarties administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi informuoti pareiškėją ir ministeriją, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – ir miesto vietos veiklos grupę, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PROJEKTO SUTARTIES KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS

 

101.   Projekto vykdytojas privalo informuoti administruojančiąją instituciją apie įvykusius arba numatomus projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimus, dėl kurių keičiasi projekto apimtis, projekto veiklos, pratęsiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis ar kitaip keičiasi projektas ar projekto sutartyje nustatyti projekto vykdytojo įsipareigojimai.

102.   Administruojančioji institucija, gavusi iš projekto vykdytojo ar kitų šaltinių informaciją apie įvykusius arba numatomus projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimus, turi įvertinti, ar nurodyti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo yra galimi, ar dėl šių nukrypimų turi būti keičiama projekto sutartis. Jeigu nurodyti projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimai negalimi, administruojančioji institucija apie tai turi informuoti projekto vykdytoją, įpareigodama imtis priemonių nukrypimams ištaisyti. Jeigu nurodyti projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimai yra galimi ir dėl jų reikia keisti projekto sutartį, projekto vykdytojo arba administruojančiosios institucijos iniciatyva keičiama projekto sutartis.

103.   Jeigu projekto sutartis keičiama administruojančiosios institucijos iniciatyva, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto sutarties keitimo projekto (toliau – sutarties keitimo projektas) gavimo dienos turi informuoti administruojančiąją instituciją apie pritarimą, dalinį pritarimą arba nepritarimą pateiktam sutarties keitimo projektui. Jeigu projekto vykdytojas per nustatytą terminą nepritaria administruojančiosios institucijos pateiktam sutarties keitimo projektui, laikoma, kad jis nesutiko su pasiūlytu sutarties keitimu.

104.   Jeigu projekto sutartis keičiama projekto vykdytojo iniciatyva, administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties keitimo projekto iš projekto vykdytojo gavimo dienos turi priimti sprendimą dėl sutarties keitimo, t. y. pritarti, iš dalies pritarti arba nepritarti sutarties keitimui. Apie priimtą sprendimą administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi informuoti projekto vykdytoją.

105.   Jeigu administruojančiajai institucijai priimant sprendimą dėl sutarties keitimo reikia kreiptis į kitas institucijas, terminas, per kurį administruojančioji institucija turi priimti sprendimą dėl projekto sutarties keitimo, gali būti pratęstas, apie tai informuojant projekto vykdytoją.

106.   Administruojančioji institucija, priimdama sprendimą dėl sutarties keitimo, atsižvelgia į šias aplinkybes:

106.1.  nukrypimų įtaką projektui skirtų bendrų ir pagal regionus finansavimo lėšų sumai, projekto tinkamumui finansuoti ir projekto atitikčiai Taisyklių 48 punkte nustatytiems projekto atrankos kriterijams;

106.2ar pakeitus projekto sutartį bus pasiektas projekto tikslas;

106.3.  ar pakeitus projekto sutartį bus pasiektos pažangos priemonės, finansuojamos iš EGADP lėšų, tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodikliai pagal nustatytą siektinų reikšmių tvarkaraštį numatyta apimtimi;

106.4ar pakeitus projekto sutartį bus pasiektos pažangos priemonės, finansuojamos iš 2021–2027 metų ES fondų, stebėsenos rodiklių tarpinės (2024 metų) ir siektinos (2029 metų) reikšmės;

106.5.  ar dar neįvykdžius projekto veiklų projekto sutartyje nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė mažinama dėl mažesnės projekto veiklos (-ų) apimties (-čių) arba dėl veiksnių, kurių įtakos projekto vykdytojas negali sumažinti (tokiu atveju projekto sutartis gali būti keičiama; projekto sutartis nekeičiama, jei dar neįvykdžius projekto veiklų projekto sutartyje nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė mažinama dėl veiksnių, kurių įtaką projekto vykdytojas dar gali sumažinti, arba dar nėra galimybės nustatyti, kad įvykdžius visas projekto veiklas ir (arba) stebėsenos rodiklio pasiekimo momentu nebus pasiekta projekto sutartyje nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė);

106.6ar įvykdžius projekto veiklas galutinėje veiklos ataskaitoje arba ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos nurodyta, kad projekto sutartyje nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta (tokiais atvejais projekto sutartis nekeičiama).

107.     Jei projekto veiklos finansuojamos skirtingų fondų lėšomis arba įgyvendinamos skirtinguose regionuose, lėšos tarp projekto veiklų negali būti perskirstomos.

108.     Administruojančioji institucija, nustačiusi, kad projektui turi būti skirta mažiau projekto finansavimo lėšų, nei numatyta projekto sutartyje, gali tai įtraukti į sutarties keitimo projektą arba vienašaliu sprendimu pakeisti projekto sutartį.

109.     Jei administruojančioji institucija nustato, kad yra nukrypimų nuo planuoto projekto įgyvendinimo, dėl kurių didėja bendra projekto vertė ir projekto vykdytojas turi prisidėti didesniu nuosavu įnašu, nei numatyta projekto sutartyje, administruojančioji institucija gali tai įtraukti į sutarties keitimo projektą.

110.     Projekto sutarties šalys viena kitai turi pateikti visą projekto sutarčiai pakeisti reikalingą informaciją ir (arba) dokumentus. Jeigu projekto vykdytojas per administruojančiosios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepateikia prašomos informacijos ir (arba) dokumentų, administruojančioji institucija sutarties keitimo projektą išnagrinėja vadovaudamasi turima informacija ir dokumentais.

111.     Jei projekto vykdytojas neįvykdo PĮP vertinimo metu nustatytos (-ų) sąlygos (-ų) iki projekto sutartyje nustatyto termino, administruojančioji institucija, atsižvelgdama į sąlygos (-ų) įtaką projekto įgyvendinimui, turi teisę inicijuoti projekto sutarties keitimą arba projekto sutarties nutraukimą ir apie tai informuoti projekto vykdytoją.  

112.     Jeigu projekto sutartyje keičiama projekto vykdytojo, partnerio kontaktinė informacija (t. y. telefono numeris, elektroninio pašto adresas), su kontaktiniu asmeniu susijusi informacija, administruojančiosios institucijos pavadinimas, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas arba taisomos techninės klaidos, projekto šalims užtenka apie tai informuoti vienai kitą. 

113.     Projekto sutarties pakeitimo nuostatos taikomos iki projekto sutarties pakeitimo atsiradusiems šalių santykiams, jei projekto sutarties keitimo nuostatos nenustato kitaip.

114.     Administruojančioji institucija turi teisę vienašaliu sprendimu pakeisti projekto sutartį, kai:

114.1.  mažėja projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir (arba) didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma projektui įgyvendinti Taisyklių 108, 136, 225, 315 ir 316 punktuose nurodytais atvejais ir dėl to reikia sumažinti projekto sutartyje nurodytą projektui skirtų finansavimo lėšų sumą;

114.2.  keičiasi Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktai, dėl kurių reikia keisti projekto sutartį (įskaitant projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) Gaires, kai keitimai atliekami Taisyklių 40 punkte nustatytais atvejais ir kai keičiant projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) Gairese nurodoma, kad pakeitimai taikomi įgyvendinamiems projektams).

115.   Administruojančioji institucija vienašaliu sprendimu keisdama projekto sutartį prireikus gali inicijuoti išmokėtų projektui skirtų finansavimo lėšų ar jų dalies grąžinimą. Administruojančioji institucija, vienašaliu sprendimu pakeitusi projekto sutartį, apie tai turi informuoti projekto vykdytoją, Taisyklių 114.1 papunktyje nustatytais atvejais – ir ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.

116.   Projekto sutartis:

116.1.  gali būti nutraukiama, administruojančiajai institucijai priėmus sprendimą dėl pažeidimo, projekto vykdytojui nevykdant projekto sutarties sąlygų administruojančiajai institucijai vienašaliu sprendimu pakeitus projekto sutartį;

116.2gali būti nutraukiama kitais atvejais, kai projekto vykdytojas nevykdo projekto sutarties sąlygų;

116.3.  nutraukiama neatliekant pažeidimo tyrimo, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos projekto vykdytojui iškėlimo (išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojo teisės ir pareigos perleidžiamos kitam juridiniam asmeniui Taisyklių 88 punkte nustatyta tvarka), jeigu iki sutarties nutraukimo nebuvo pradėto pažeidimo tyrimo dėl kitų aplinkybių ir (arba) bankrotas nebuvo tyčinis;

116.4.  negali būti nutraukta, jeigu Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ar Vilniaus apygardos administraciniame teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjamas projekto vykdytojo skundas dėl administruojančiosios institucijos atlikto vienašalio projekto sutarties pakeitimo.

117. Administruojančioji institucija, pradėjusi projekto sutarties nutraukimo procedūrą, informuoja projekto vykdytoją apie pradėtą projekto sutarties nutraukimo procedūrą ir nustato 10 darbo dienų terminą, per kurį projekto vykdytojas gali pateikti motyvuotus paaiškinimus. Jeigu administruojančioji institucija, išnagrinėjusi pateiktus paaiškinimus, nusprendžia, kad sprendimui dėl projekto sutarties nutraukimo priimti reikia papildomos informacijos, ji gali paprašyti projekto vykdytojo per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti papildomą informaciją. Jeigu projekto vykdytojas nepateikia motyvuotų paaiškinimų, papildomos informacijos (jeigu ji buvo prašoma) per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą, administruojančioji institucija priima sprendimą dėl projekto sutarties nutraukimo atsižvelgdama į turimą informaciją. Administruojančioji institucija, išnagrinėjusi gautus motyvuotus paaiškinimus ir papildomą informaciją (jeigu buvo prašoma), gali nuspręsti nenutraukti projekto sutarties. Nepaaiškėjus naujoms aplinkybėms, administruojančioji institucija priima sprendimą nutraukti projekto sutartį. Sprendimas dėl projekto sutarties nutraukimo (nenutraukimo) gali būti priimtas ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo projekto vykdytojo informavimo apie pradėtą projekto sutarties nutraukimo procedūrą dienos. Apie priimtą sprendimą dėl projekto sutarties nutraukimo (nenutraukimo) administruojančioji institucija turi informuoti projekto vykdytoją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Priimdama sprendimą nutraukti projekto sutartį, administruojančioji institucija inicijuoja išmokėtų projektui skirtų finansavimo lėšų grąžinimą, vadovaudamasi Taisyklių IV skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis.

118.   Projekto vykdytojas turi teisę atsisakyti vykdyti projekto sutartį apie atsisakymo vykdyti sutartį priežastis informuodamas administruojančiąją instituciją. Jeigu projekto vykdytojui buvo išmokėta projektui skirtų finansavimo lėšų, projekto sutartis gali būti nutraukta tik po to, kai išmokėtos projektui skirtos finansavimo lėšos susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Sprendimą nutraukti projekto sutartį administruojančioji institucija priima per 20 darbo dienų (jei grąžinamos išmokėtos projektui skirtos finansavimo lėšos) ir informuoja projekto vykdytoją, kad projekto sutartis nustojo galioti.

119.   Administruojančioji institucija apie nutrauktą projekto sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto sutarties nutraukimo dienos turi informuoti ministeriją, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – ir miesto vietos veiklos grupę, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.

120.   Projekto sutartis gali būti keičiama ir nutraukiama nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki visų projekto sutartį pasirašiusių šalių įsipareigojimų pagal projekto sutartį įvykdymo dienos, t. y. projekto įgyvendinimo laikotarpiu, poprojektiniu laikotarpiu.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PAPILDOMAS ĮGYVENDINAMO PROJEKTO FINANSAVIMAS IR SUTAUPYTŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS

 

121.   Vadovaujantis Taisyklių 5 punkte nurodytais principais, įgyvendinami projektai gali būti papildomai finansuojami, kai:

121.1.  planavimo būdu atrinktą projektą numatoma įgyvendinti didesnės apimties: pasiekti daugiau kiekybinių rezultatų ir (ar) įgyvendinti daugiau projekto veiklų, jeigu dėl didesnės apimties projektas duotų daugiau socialinės ir (ar) ekonominės naudos ir (ar) geriau prisidėtų prie Investicijų programos tikslų įgyvendinimo;

121.2.  dėl objektyvių priežasčių, kurios atsirado planavimo būdu atrinkto ar bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją įgyvendinančio projekto įgyvendinimo metu ir kurių nebuvo įmanoma numatyti PĮP rengimo, vertinimo, sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo metu, padidėja projekto sutartyje numatytoms veikloms vykdyti nustatytų projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma;

121.3.  didinama planavimo būdu atrinkto projekto finansuojamoji dalis, kai projekto veiklų tinkamų finansuoti išlaidų suma nesikeičia;

121.4.  projekto įgyvendinimo metu atsiranda išlaidų dėl ministerijos ir (arba) administruojančiosios institucijos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir (arba) dėl RPT keliamų papildomų su projekto įgyvendinimu susijusių reikalavimų (pavyzdžiui, kai prašoma pateikti pažymas, turto vertinimo ataskaitą ar kt.), kurie nebuvo keliami PĮP teikimo metu.

122.   Taisyklių 121 punkte nurodytais atvejais papildomas finansavimas projektui gali būti skiriamas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

122.1projekto vykdytojas, vadovaudamasis ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, ėmėsi priemonių, galinčių sumažinti papildomas išlaidas;

122.2projekto vykdytojui nėra apmokėtos su galutine veiklos ataskaita deklaruojamos išlaidos;

122.3skyrus papildomą finansavimą nebus viršyta didžiausia galima skirti bendra ir pagal regionus finansavimo lėšų suma projektui įgyvendinti;

122.4papildomas finansavimas skiriamas finansuoti toms projekto veiklos išlaidoms, kurios nebuvo pripažintos netinkamomis finansuoti nustačius pažeidimą, vadovaujantis Taisyklių IV skyriaus aštuntuoju skirsniu;

122.5papildomas finansavimas skiriamas finansuoti toms projekto veiklos išlaidoms, kurios atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) Gairėse nustatytus reikalavimus;

122.6papildomas finansavimas skiriamas neviršijant plėtros programos pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl atitinkamai pažangos priemonės veiklai (poveiklei) numatyto finansavimo, išskyrus atvejus, kai ministerijai Investicijų programos priede suteikta teisė prisiimant įsipareigojimus pagal sudarytas projektų sutartis viršyti plėtros programos pažangos priemonės apraše pažangos priemonės veiklai (poveiklei) nustatytą finansavimą;

122.7projekto vykdytojas įsipareigoja įgyvendinti papildomas projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemones, jeigu skyrus papildomą finansavimą pasikeičia privalomoms projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms taikomi reikalavimai, nustatyti Taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje;

122.8papildomas finansavimas skiriamas, jeigu nebus pažeistos valstybės pagalbos taisyklių nuostatos dėl skatinamojo valstybės pagalbos poveikio.

123.   Papildomas finansavimas neskiriamas projektui, kuris finansuojamas iš EGADP lėšų, jeigu pasiekti projekto sutartyje nustatyti tarpinės ir siektinos reikšmės stebėsenos rodikliai pagal nustatytą siektinų reikšmių tvarkaraštį numatyta apimtimi.

124.   Projekto vykdytojas, siekdamas gauti papildomą finansavimą, raštu kreipiasi į ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – į RPPl administruojančiąją instituciją. Ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija, gavusios projekto vykdytojo prašymą skirti papildomą finansavimą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT pritarimą, išnagrinėjusios jį ir įvertinusios esamas galimybes skirti papildomą finansavimą projektui, ar papildomas finansavimas atitiktų Taisyklių 122.3 ir 122.6 papunkčiuose nurodytas sąlygas, priima preliminarų pritarimą dėl papildomo finansavimo skyrimo arba informuoja projekto vykdytoją, kad nėra galimybių projektui skirti papildomo finansavimo.

125.   Jeigu iki Taisyklių 124 punkte nurodyto preliminaraus pritarimo dėl papildomo finansavimo skyrimo priėmimo dienos ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija gauna daugiau prašymų skirti papildomą finansavimą ir bendra prašoma papildomo finansavimo lėšų suma viršija faktiškai turimą papildomo finansavimo lėšų sumą, ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija vertina prašymus kartu ir, jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nenustatyta kitaip, suderinusi su RPT, priima preliminarius pritarimus dėl papildomo finansavimo skyrimo prioritetine tvarka. Jeigu prašymų skirti papildomą finansavimą eilė susidaro dėl Taisyklių 121.4 papunktyje nustatyto atvejo, papildomo finansavimo lėšos projektų vykdytojams paskirstomos proporcingai papildomai reikalingai tinkamų finansuoti išlaidų sumai.

126.   Projekto vykdytojas, gavęs preliminarų pritarimą dėl papildomo finansavimo skyrimo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (ministerija šį terminą gali pratęsti, jei reikia parengti investicijų projektą) nuo preliminaraus pritarimo dėl papildomo finansavimo skyrimo gavimo dienos administruojančiajai institucijai pateikia sutarties keitimo projektą, pridėdamas preliminarų pritarimą dėl papildomo finansavimo skyrimo, atsižvelgiant į Investicijų projekto rengimo ir tikslinimo, siekiant gauti papildomą finansavimą, tvarkos aprašą (4 priedas), patikslintą arba parengtą projekto investicijų projektą, kai dėl papildomo finansavimo kreipiamasi Taisyklių 121.1 papunktyje nurodytu atveju ir yra tenkinamos sąlygos, nurodytos Strateginio valdymo metodikos 120.5 papunktyje, bei kitus dokumentus, kuriais pagrindžiama, kad tenkinamos papildomo finansavimo skyrimo sąlygos, nustatytos Taisyklių 121 ir 122 punktuose, arba paaiškinimus ir (ar) kitą informaciją, kurie, jo manymu, yra svarbūs sprendimui dėl papildomo finansavimo skyrimo priimti.

127.   Administruojančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo pateiktą sutarties keitimo projektą, vadovaudamasi Taisyklių III skyriaus trečiuoju, ketvirtuoju ir šeštuoju skirsniais, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, atlieka papildomo finansavimo skyrimo vertinimą, t. y. patikrina, ar tenkinamos projektų finansavimo sąlygos Taisyklių 128 punkte nurodytais atvejais, įvertina projekto papildomų išlaidų tinkamumą finansuoti ir įgyvendinant projektą sutaupytas lėšas (kaip nurodyta Taisyklių 132 punkte) (jeigu tokių lėšų yra), kuriomis būtų galima apmokėti sutarties keitimo projekte nurodytas papildomas išlaidas ar jų dalį. Taisyklių 121.1 papunktyje nustatytu atveju ir, kai yra tenkinamos sąlygos, nurodytos Strateginio valdymo metodikos 120.5 papunktyje, projekto vykdytojui pateikus, atsižvelgiant į Investicijų projekto rengimo ir tikslinimo, siekiant gauti papildomą finansavimą, tvarkos aprašą (4 priedas), parengtą arba patikslintą projekto investicijų projektą, administruojančioji institucija turi įvertinti jį ir įsitikinti, kad skyrus papildomą finansavimą projektas duos daugiau socialinės ir (ar) ekonominės naudos.

128.   Administruojančioji institucija patikrina, ar tenkinamos projektų finansavimo sąlygos pagal Taisyklių 2 priede nustatytą projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašą ir jų vertinimo metodiką, t. y. Taisyklių 121.1 papunktyje nurodytu atveju patikrina atitiktį pagal visus projektų bendrųjų atrankos kriterijų vertinimo aspektus, Taisyklių 121.2 ir 121.4 papunkčiuose nurodytais atvejais patikrina atitiktį pagal projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašo 4.2, 4.6, 4.7, 5.2, 6.4, 6.5 papunkčiuose ir 7 punkte nurodytus vertinimo aspektus, Taisyklių 121.3 papunktyje nurodytu atveju patikrina atitiktį pagal projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašo 4.2 papunktyje ir 7 punkte nurodytus vertinimo aspektus. 

129.   Administruojančioji institucija per 20 darbo dienų (Taisyklių 121.3 papunktyje nurodytu atveju – per 10 darbo dienų) nuo sutarties keitimo projekto iš projekto vykdytojo gavimo dienos nustato projektui galimą skirti papildomų lėšų sumą, parengia papildomo finansavimo vertinimo išvadą ir ją pateikia ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – parengia papildomo finansavimo vertinimo išvadą.

130.   Ministerija, atsižvelgdama į administruojančiosios institucijos papildomo finansavimo vertinimo išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo papildomo finansavimo vertinimo išvados gavimo dienos priima sprendimą skirti projektui papildomą finansavimą, pakeisdama Taisyklių III skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo, arba neskirti papildomo finansavimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikia šį sprendimą administruojančiajai institucijai. Kai įgyvendinami RPPl projektai, remdamasi administruojančiosios institucijos papildomo finansavimo išvada, sprendimą dėl papildomo finansavimo skyrimo, suderinusi su RPT, priima RPPl administruojančioji institucija.

131.   Administruojančioji institucija, atsižvelgdama į ministerijos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – į RPPl administruojančiosios institucijos sprendimą dėl papildomo finansavimo skyrimo, priima sprendimą dėl projekto sutarties keitimo ir apie priimtą sprendimą dėl projekto sutarties keitimo informuoja projekto vykdytoją.

132.   Jei projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, sutaupo lėšų (t. y. kai, įvykdžius visus ar pagrindinius numatytus projekto pirkimus, paaiškėja, kad projektui įgyvendinti reikia mažiau lėšų, nei numatyta projekto sutartyje, arba atsisakoma įvykdyti tam tikras projekto sutartyje numatytas projekto veiklas (nepakeičiant jų kitomis veiklomis, kuriomis taip pat ar geriau būtų prisidedama prie projekto tikslų ir (arba) stebėsenos rodiklių reikšmių pasiekimo), arba sumažinami fiksuotieji įkainiai, fiksuotoji suma ar fiksuotoji norma, arba sutaupoma darbo užmokesčio išlaidų), jis gali kreiptis į administruojančiąją instituciją dėl sutaupytų lėšų panaudojimo įgyvendinant projektą. Ši nuostata netaikoma, kai taikomas su išlaidomis nesiejamas projekto finansavimas.

133.   Jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nenustatyta kitaip, administruojančioji institucija gali leisti įgyvendinant projektą sutaupytas lėšas panaudoti šiais atvejais:

133.1.  jeigu numatoma projektą įgyvendinti didesnės apimties: pasiekti daugiau kiekybinių rezultatų ir (ar) įvykdyti daugiau projekto veiklų, jeigu dėl didesnės apimties projektu būtų geriau prisidedama prie Investicijų programos tikslų pasiekimo;

133.2.  jeigu reikia padidinti planavimo būdu atrenkamo projekto finansuojamąją dalį, neviršijant projekto sutartyje nurodytos projektui skirtos finansavimo lėšų sumos;

133.3.  jeigu reikia apmokėti išlaidas, kurios susidaro projekto įgyvendinimo metu dėl ministerijos ir (ar) administruojančiosios institucijos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir (ar) dėl RPT keliamų papildomų su projekto įgyvendinimu susijusių reikalavimų (pavyzdžiui, kai prašoma pateikti pažymas, turto vertinimo ataskaitą ar kt.), kurie nebuvo keliami PĮP teikimo metu;

133.4.  jeigu reikia apmokėti išlaidas, kurios yra tinkamos finansuoti ir kurių dėl objektyvių priežasčių nebuvo įmanoma numatyti PĮP rengimo, vertinimo, sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo metu, neviršijant projekto sutartyje projektui skirtos finansavimo sumos.

134.   Projekto įgyvendinimo metu sutaupytos lėšos gali būti panaudojamos, jei leidžiant jas panaudoti vadovaujamasi Taisyklių 5 punkte nurodytais principais ir laikomasi Taisyklių 122.1, 122.3, 122.5, 122.6 papunkčiuose nustatytų sąlygų ir pažangos priemonės aprašo, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir Gairių nuostatų.

135.   Projekto įgyvendinimo metu sutaupytos lėšos negali būti panaudotos įgyvendinti projektui, kuris finansuojamas iš EGADP lėšų, jeigu yra pasiekti projekto sutartyje nustatyti tarpinės ir siektinos reikšmės stebėsenos rodikliai pagal nustatytą siektinų reikšmių tvarkaraštį numatyta apimtimi.

136.   Jei projekto vykdytojas neprašo ir nenumato prašyti įgyvendinant projektą sutaupytų lėšų arba ministerija projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT RPPl nepritaria šių lėšų panaudojimui įgyvendinant projektus, administruojančioji institucija gali sumažinti projekto sutartyje nurodytą didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią galimą skirti finansavimo lėšų sumą projektui įgyvendinti nelaukdama projekto finansavimo pabaigos.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR MOKĖJIMAI PROJEKTO VYKDYTOJUI

 

137.   Projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai teikia veiklos ataskaitas. Veiklos ataskaita ir jos dalys rengiamos pagal darbo grupės formas, kurios skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

138.   Pirmąją veiklos ataskaitą projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto sutarties pasirašymo dienos.

139.   Kitas veiklos ataskaitas projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai teikia ne vėliau kaip po 70 darbo dienų nuo ankstesnės veiklos ataskaitos pateikimo dienos, jei administruojančioji institucija, atsižvelgdama į projekto specifiką, projekto sutartyje nenustato kitaip.

140.   Už veiklos ataskaitos tikrinimą, išlaidų pagrindimo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga administruojančioji institucija.

141.   Administruojančioji institucija, tikrindama veiklos ataskaitą, tikrina projekto veiklų pažangos pagrindimo dokumentus, projekto išlaidas ir rezultato, už kurio pasiekimą taikomas tam tikras supaprastintai apmokamų išlaidų dydis, pasiekimo įrodymo pirminius dokumentus.

142.   Administruojančioji institucija per 20 darbo dienų (jei kartu su veiklos ataskaita prašoma išmokėti avansą, – per 10 darbo dienų) nuo veiklos ataskaitos gavimo dienos patikrina ir patvirtina veiklos ataskaitą ir apie tai informuoja projekto vykdytoją.

143.   Jeigu administruojančioji institucija, patikrinusi pateiktą veiklos ataskaitą, nustato, kad ji užpildyta netinkamai ir (ar) nepridėti reikalingi dokumentai, apie tai informuoja projekto vykdytoją ir nurodo terminą, per kurį turi būti pateikta patikslinta veiklos ataskaita ir (ar) pateikti reikalingi dokumentai. Šis terminas neturi būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos ir ilgesnis kaip 5 darbo dienos, jeigu administruojančioji institucija ir projekto vykdytojas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip. Jeigu kartu su veiklos ataskaita deklaruojamos išlaidos ir administruojančioji institucija negali įvertinti išlaidų tinkamumo finansuoti dėl pateiktos ne visos informacijos, administruojančioji institucija patvirtina tik tinkamų finansuoti išlaidų dalį.

144.   Taisyklių 142 punkte nurodytas terminas netaikomas, kai administruojančioji institucija veiklos ataskaitos tikrinimo metu nustato, kad reikia keisti projekto sutartį, atlikti projekto patikrą vietoje, turi gauti kitų institucijų ar ekspertų išvadas dėl projekto įgyvendinimo metu sukurtų produktų ir (ar) pasiektų rezultatų kokybės patvirtinimo, arba kai kartu su veiklos ataskaita vertinti pateikiami pirkimo sutarčių pakeitimo dokumentai, kurie susiję su deklaruojamomis išlaidomis. Tokiais atvejais veiklos ataskaitos tikrinimo ir tvirtinimo terminas stabdomas reikalingiems veiksmams atlikti. Jei kartu su veiklos ataskaita deklaruojamos išlaidos, administruojančioji institucija šiame punkte nurodytais atvejais mokėjimų duomenis rengia, tvirtina ir perduoda juos į VBAMS ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo veiklos ataskaitos gavimo dienos.

145.   Taisyklių 142 ir 144 punktuose nurodyti terminai netaikomi, kai administruojančioji institucija galutinės veiklos ataskaitos tikrinimo metu įtarusi, kad yra projekto sutarties pažeidimų, Taisyklių IV skyriaus aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą ir kai yra sustabdytas lėšų išmokėjimas Taisyklių 217 punkte nustatyta tvarka. Tokiu atveju administruojančioji institucija privalo informuoti projekto vykdytoją apie pateiktos veiklos ataskaitos tikrinimo termino pratęsimą ir mokėjimo duomenis rengia, tvirtina ir perduoda juos į VBAMS ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pažeidimo priėmimo arba nuo lėšų išmokėjimo atnaujinimo dienos.

146.   Administruojančiajai institucijai patvirtinus veiklos ataskaitą, kurioje deklaruojamos išlaidos, ir VBAMS pateikus mokėjimo duomenis, reikalingus išlaidoms apmokėti, apie tai informuojamas projekto vykdytojas. Pranešime projekto vykdytojui nurodoma tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta išlaidų suma, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta išlaidų suma, administruojančiosios institucijos sprendimo dėl tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintų išlaidų apskundimo tvarka ir kita aktuali informacija, susijusi su veiklos ataskaitos tvirtinimu ar išlaidų projekto vykdytojui apmokėjimu.

 

Atsiskaitymo už patirtas išlaidas tvarka

 

147.   Administruojančioji institucija, įvertinusi projekto specifiką, gali nustatyti sąrašą išlaidų pagrindimo dokumentų, kuriuos projekto vykdytojas turi pateikti su veiklos ataskaita, jei deklaruojamos išlaidos.

148.   Projekto vykdytojas kartu su veiklos ataskaita, kurioje deklaruojamos išlaidos, teikia šiuos išlaidų pagrindimo dokumentus:

148.1. kai išlaidos apmokamos pagal faktinį jų patyrimą, – išlaidų pagrindimo dokumentų kopijas;

148.2. kai išlaidos apmokamos supaprastintai:

148.2.1. neteikia jokių dokumentų, jei išlaidos apmokamos pagal fiksuotąją normą;

148.2.2. teikia dokumentus, kuriais įrodomas tam tikras pasiektas rezultatas, už kurio pasiekimą taikomas nustatytas fiksuotasis įkainis;

148.2.3. teikia dokumentus, kuriais įrodomas numatytų fiksuotosios sumos sąlygų įvykdymas;

148.2.4. teikia dokumentus, kuriais įrodomas su išlaidomis nesiejamo projekto finansavimo numatytų tarpinių rezultatų ir sąlygų įvykdymo pasiekimas.

149.   Patirtos išlaidos administruojančiajai institucijai gali būti deklaruojamos nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki:

149.1.  2029 m. spalio 1 d., kai projektas finansuojamas įgyvendinant Investicijų programą;

149.2.  2026 m. spalio 1 d., kai projektas finansuojamas TPF lėšomis pagal Reglamento (ES) 2021/1056 4 straipsnį;

149.3.  2026 m. birželio 1 d., kai projektas finansuojamas EGADP lėšomis.

150.   Projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaruojant patirtas ir apmokėtas išlaidas, supaprastintai apmokamas išlaidas arba kartu derinant šias abi apmokėjimo formas.

151.   Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu privalo užtikrinti tinkamą projekto finansinės apskaitos atskyrimą nuo bendros projekto vykdytojo finansinės apskaitos. Su projektu susiję finansinės apskaitos įrašai turi būti lengvai atskiriami nuo kitų projekto vykdytojo operacijų arba kitų projekto vykdytojo vykdomų projektų operacijų. Šis reikalavimas taikomas ir projekto partneriams, išskyrus, kai partneris yra užsienio subjektas. Projekto operacijų apskaitai tvarkyti rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitaip jas atskirti, pavyzdžiui, nurodant požymius. Šiame punkte nurodyti reikalavimai netaikomi supaprastintai apmokamoms išlaidoms.

152.   Jei projektui ar JP projektui finansuoti numatoma išmokėti avansą, prieš sudarant projekto sutartį, projekto vykdytojas, JP projekto vykdytojas ir partneris turi turėti kredito įstaigoje specialiai tam projektui arba JP projektui atidarytą sąskaitą. Kai projekto vykdytojas, JP projekto vykdytojas arba partneris yra biudžetinė įstaiga, ji gali vienoje kredito įstaigos sąskaitoje laikyti keliems projektams, finansuojamiems pagal Taisykles, skiriamas finansavimo lėšas, užtikrindama atskirų projektų arba JP projektų lėšų apskaitos atskyrimą.

 

Avanso mokėjimo sąlygos

 

153.   Projekto sutartyje gali būti numatytas avansas projektams finansuoti (projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti), jei tenkinamos Taisyklių 154 ir 155 punktuose nustatytos sąlygos.

154.   Projektui finansuoti išmokėtas avansas laikinai gali būti panaudotas netinkamoms deklaruoti EK išlaidoms apmokėti, kai vadovaujantis projekto sutartimi jos turi būti apmokėtos projekto vykdytojui iš projektui skirtų finansavimo lėšų ir gali būti kompensuojamos finansų ministro nustatyta tvarka.

155.   Didžiausia galima projekto vykdytojui išmokėta ir neįvertinta avanso suma – 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, išskyrus Taisyklių 156 punkte nurodytą atvejį.

156.   Išmokamo avanso dydį pagal projekto vykdytojo užpildytą veiklos ataskaitos avanso mokėjimo prašymo dalį administruojančioji institucija nustato įvertinusi, ar nėra rizikos, kad avansas gali būti neįskaitytas laiku (pavyzdžiui, įvertinusi projekto veiklų vykdymo laikotarpį, įvykdytus pirkimus (jei vykdomi), planuojamas patirti išlaidas per artimiausius 6 mėnesius ir pan.). Jei įvertinusi minėtą informaciją administruojančioji institucija nustato, kad avanso poreikis yra didesnis nei 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, toks avansas gali būti išmokamas, tačiau avanso dalis, kuri viršija 30 procentų, turi būti įskaitoma ne vėliau kaip per 60 darbo dienų.

157.   Prašydami išmokėti avansą projektų vykdytojai turi pateikti avanso draudimo dokumentą – Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją, laidavimo raštą arba laidavimo draudimo raštą dėl avanso dalies, kuri viršija 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) eurų. Reikalavimas pateikti avanso draudimo dokumentą netaikomas biudžetinėms įstaigoms, taip pat viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė, valstybės valdomoms įmonėms ir labdaros ir paramos fondams, kurių vienintelė dalininkė yra valstybės valdoma bendrovė. Avanso draudimo dokumente nurodytas naudos gavėjas turi būti sprendimą dėl projekto finansavimo priėmusi institucija, o draudėjas – projekto vykdytojas. Avanso draudimo dokumente turi būti nurodyta avanso draudimo suma ir galiojimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei veiklos ataskaitos, su kuria galutinai įvertinamas turimas avansas, pateikimo data.

158.   Jeigu per 120 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos projekto vykdytojas nepradeda vykdyti projekto veiklų, avansu išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos.

159.   Jeigu tikrindama veiklos ataskaitą administruojančioji institucija nustato, kad vykdant projekto veiklas neužtikrinamas efektyvus avanso panaudojimas, ji įvertina avanso poreikio sumažėjimą ir avansu išmokėtų lėšų suma ar jos dalimi sumažina pagal patvirtintą veiklos ataskaitą mokėtiną sumą arba inicijuoja avansu išmokėtų projekto finansavimo lėšų arba jų dalies susigrąžinimą.

 

Projekto išlaidų apmokėjimas

 

160.   Projekto vykdytojui apmokamos administruojančiosios institucijos nustatytos tinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos, apskaičiuotos pagal projekto finansuojamąją dalį.

161.   Projektui skirtos finansavimo lėšos pervedamos į projekto sutartyje nurodytą projekto sąskaitą.

162.   Jeigu pasikeičia projekto sutartyje nurodytos projekto sąskaitos duomenys, projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų pasikeitimo dienos apie tai pranešti administruojančiajai institucijai. Jeigu projekto vykdytojas neįvykdo šios pareigos arba projekto sąskaitos duomenys pasikeičia po to, kai administruojančioji institucija patvirtina veiklos ataskaitą, ir projekto finansavimo lėšos pervedamos į ankstesnę projekto sąskaitą, toks projekto finansavimo lėšų pervedimas laikomas tinkamu ir visa atsakomybė dėl projekto finansavimo lėšų pervedimo tenka projekto vykdytojui.

163.   Atlikus mokėjimus, administruojančioji institucija apie tai informuoja projekto vykdytoją.

 

Galutinės veiklos ataskaitos teikimas

 

164.   Įvykdęs visas projekto veiklas, projekto vykdytojas iki projekto sutartyje nurodyto termino, kuris negali būti ankstesnis kaip 20 darbo dienų po projekto veiklų vykdymo pabaigos, administruojančiajai institucijai turi pateikti nustatytos formos veiklos ataskaitą su užpildyta galutinės projekto įgyvendinimo informacijos dalimi.

165.   Jei projekto vykdytojui buvo išmokėtas avansas, projekto vykdytojas galutinėje veiklos ataskaitoje privalo administruojančiajai institucijai pateikti informaciją apie palūkanas, sukauptas projekto sąskaitoje, kuri nurodyta projekto sutartyje, arba apie tai, kad palūkanos nebuvo skaičiuojamos. Projekto sąskaitoje sukauptos palūkanos turi būti grąžinamos vadovaujantis Taisyklių 234 punktu (šis punktas netaikomas, kai projekto vykdytojas yra biudžetinė įstaiga).

166.   Kai sukauptų palūkanų suma mažesnė nei 15 (penkiolika) eurų arba lygi šiai sumai ir mokėtinos pagal su galutine veiklos ataskaita projektui skirto finansavimo iš bendrojo finansavimo lėšų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, skirtų projektams, įgyvendinamiems iš ES lėšų, bendrai finansuoti, dalies nepakanka sukauptų palūkanų sumai ar jos daliai įskaityti su projekto vykdytojo pateikta galutine veiklos ataskaita, likusi neįskaityta palūkanų suma arba visos sukauptos palūkanos neturi būti grąžinamos.

167.   Kai projekto vykdytojas yra biudžetinė įstaiga, projekto (-ų) sąskaitoje sukauptas palūkanas ji perveda į valstybės biudžetą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 30 punkte nustatyta tvarka.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

STEBĖSENOS RODIKLIAI

 

168.   Nustatant stebėsenos rodiklius, skaičiuojant pasiektas jų reikšmes ir atsiskaitant už juos turi būti vadovaujamasi stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašais, kurie rengiami pagal finansų ministro tvirtinamame Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo apraše nustatytą tvarką, formą ir jos pildymo instrukciją ir skelbiami svetainėje esinvesticijos.lt.

169.   Vadovaudamasis plėtros programos pažangos priemonės apraše veiklai (poveiklei), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl veiklai (poveiklei) nustatytais stebėsenos rodikliais, pareiškėjas, rengdamas PĮP, pasirenka projektui taikomus stebėsenos rodiklius, kurių reikšmes įsipareigoja pasiekti iki stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše nurodyto pasiekimo momento, bet ne vėliau kaip iki poprojektinio laikotarpio pabaigos. Jei PĮP nurodyti stebėsenos rodikliai atitinka plėtros programos pažangos priemonės apraše veiklai (poveiklei), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl veiklai (poveiklei) nustatytus stebėsenos rodiklius ir stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašuose nustatytus reikalavimus, jie perkeliami į projekto sutartį.

170.   Už projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas veiklos ataskaitas ir (arba) ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos.

171.   Jeigu stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašuose nurodytu pasiekimo momentu projekto vykdytojas yra nepasiekęs projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių, administruojančioji institucija, įvertinusi stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekimo priežastis ir projektui skirto finansavimo pagrįstumą, vadovaudamasi Taisyklių 172–178 punktuose nurodytais principais, suderinusi su atsakinga ministerija, sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą (nekeisdama projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydžio, t. y. atitinkama suma didindama projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalį). Jei nėra numatyto projekto vykdytojo nuosavo indėlio projektui įgyvendinti, vadovaudamasi Taisyklių 172–178 punktuose nurodytais principais, administruojančioji institucija, suderinusi su atsakinga ministerija, sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą. Jeigu administruojančioji institucija nustato, kad nepasiekus stebėsenos rodiklių reikšmių taip pat nėra pasiektas projekto tikslas, vadovaudamasi Taisyklių 116 punktu, ji inicijuoja projekto sutarties nutraukimą ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą.

172.   Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimas susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu ir projekto vykdytojas nepagrindžia patirtų projekto išlaidų, atsižvelgdamas į nepasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, mažinama projektui skirto finansavimo dalis apskaičiuojama proporcingai pagal neįvykdytų projekto veiklų apimtis ir (arba) yra lygi nepagrįstai patirtoms projekto išlaidoms.

173.   Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimas nesusijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet atsiradęs dėl veiksnių, kurių įtaką stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti (stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas gali būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamų Investicijų programos veiklų specifiką, Plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų (reformų) specifiką suderinus su ministerija), mažinama projektui skirto finansavimo dalis apskaičiuojama taip:

173.1Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) nuo 10 iki 25 procentų (įskaitytinai), projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 3 iki 5 procentų su nepasiekta rodiklio reikšme susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

173.2Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) nuo 25 iki 40 procentų (įskaitytinai), projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 6 iki 10 procentų su nepasiekta rodiklio reikšme susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

173.3Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) nuo 40 iki 50 procentų (įskaitytinai), projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 11 iki 15 procentų su nepasiekta rodiklio reikšme susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

173.4Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 50 procentų, projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 16 iki 20 procentų su nepasiekta stebėsenos rodiklio reikšme susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

173.5Jeigu negali būti apskaičiuota konkretaus stebėsenos rodiklio tinkama finansuoti išlaidų suma, administruojančioji instucija projektui skirtą finansavimą mažina Taisyklių 174 punkte nustatyta tvarka.

174.   Mažinama projektui skirto finansavimo sumos dalis nustatoma vadovaujantis proporcingumo principu ir įvertinus projekto stebėsenos rodiklio pobūdį (vertinama, ar stebėsenos rodiklis, kurio reikšmė nepasiekta, buvo privalomas pagal plėtros programos pažangos priemonės aprašą veiklai (poveiklei), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – pagal RPPl veiklai (poveiklei), ar pasiekta minimali plėtros programos pažangos priemonės apraše veiklai (poveiklei), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl veiklai (poveiklei) nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė, ar už nepasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę PĮP vertinimo metu buvo skirta papildomų balų ir ar tai buvo esminis veiksnys, nulėmęs finansavimo skyrimą projektui), projekto stebėsenos rodiklių skaičių ir stebėsenos rodiklio reikšmių nepasiekimo aplinkybes (kokių veiksmų ėmėsi projekto vykdytojas rodiklio reikšmei pasiekti, projekto vykdytojo veiksmai (neveikimas), dėl kurių nebuvo pasiekta rodiklio reikšmė).

Jei daugiau nei vieno stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta daugiau kaip 10 procentų, projektui skirto finansavimo suma negali būti mažinama daugiau kaip 20 procentų visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

175.   Kai už skirtingų stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekimą turi būti mažinamas projektui skirtas finansavimas, projektui skirtas finansavimas turi būti mažinamas tik viena (didžiausia) projektui skirta finansavimo suma, apskaičiuota pagal Taisyklių 172 ar 173 punkte nustatytą tvarką.

176.   Jei už stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekimą projektui skirtas finansavimas jau buvo vieną kartą sumažintas 20 procentų, projektui skirtas finansavimas vėliau nebegali būti papildomai mažinamas.

177.   Jei pagal Taisykles už stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekimą projektui skirtas finansavimas buvo sumažintas mažiau nei 20 procentų, projektui skirtas finansavimas vėliau gali būti papildomai sumažintas, bet kartu ne daugiau kaip 20 procentų.

178.   Projektui skirtas finansavimas negali būti mažinamas, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

178.1stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta dėl konkrečios projekto veiklos vykdymo mažesne apimtimi, tačiau projekto vykdytojas pagrindžia siekiant šio stebėsenos rodiklio reikšmės patirtas projekto išlaidas;

178.2projekto veiklos įvykdytos projekto sutartyje nustatyta apimtimi, o stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (stebėsenos rodiklio reikšmių nepasiekimo pagrįstumas gali būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamų Investicijų programos veiklų specifiką, Plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų ar reformų specifiką suderinus su ministerija), ir projekto vykdytojas kartu su galutine veiklos ataskaita arba ataskaita po projekto finansavimo pabaigos pateikia pagrįstus paaiškinimus, kodėl nepasiekė stebėsenos rodiklio reikšmės.

179.   Administruojančioji institucija, sumažinusi projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą, išmokėtas lėšas susigrąžina.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

INFORMACIJA APIE ESF+ ARBA EGADP PROJEKTŲ DALYVIUS

 

180.     Iš „Europos socialinio fondo +“ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas (toliau – ESF+), arba EGADP lėšų finansuojamo projekto vykdytojas kartu su veiklos ataskaitomis, kuriose deklaruojamos su ESF+ arba EGADP projekto dalyviais susijusios išlaidos arba pasiektos stebėsenos rodiklių reikšmės, teikia administruojančiajai institucijai informaciją apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvius, pradėjusius dalyvauti projekto veiklose iki veiklos ataskaitos ataskaitinio laikotarpio pabaigos (jei tokių dalyvių esama), pagal dalyvio apklausos anketos formą, dalyvių mokymų lankomumo suvestinės formą, kurioms pritarė darbo grupė ir kurios skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt. Kai įgyvendinami JP, informaciją apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvius JP projekto vykdytojas pateikia JP vykdytojui. Su ESF+ arba EGADP projekto dalyviais susijusios deklaruojamos išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti, jei nepateikiama informacijos apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvius, pradėjusius dalyvauti projekto veiklose, arba pateikiama neteisinga ar netiksli informacija ir projekto vykdytojas jos neištaiso iki administruojančiosios institucijos nurodyto termino. Ištaisius nurodytus trūkumus, projekto vykdytojas gali išlaidas, susijusias su ESF+ arba EGADP projekto dalyviais, įtraukti į veiklos ataskaitą.

181.   ESF+ arba EGADP projekto dalyviai turi priklausyti tikslinei grupei, nurodytai konkrečiame projektų finansavimo sąlygų apraše ir projekto sutartyje, ir atitikti tos grupės nariams keliamus reikalavimus.

182.   Projekto veiklose dalyvaujantys asmenys, gaunantys netiesioginės naudos iš projekto, priskiriami netiesioginei projekto tikslinei grupei, todėl nelaikomi ESF+ arba EGADP projekto dalyviais ir apie juos informacija kartu su veiklos ataskaita neteikiama. Asmenimis, priklausančiais netiesioginei projekto tikslinei grupei, laikomi, pavyzdžiui, ESF+ projekto dalyvių mokomi asmenys, kai jų mokymo ir kitos su tuo susijusios išlaidos nenumatytos projekto biudžete.

183.   Informacija apie kiekvieną ESF+ arba EGADP projekto dalyvį renkama pirmą jo dalyvavimo tiesioginėse projekto veiklose dieną vieną kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį. ESF+ arba EGADP projekto dalyviui pateikiama užpildyti dalyvio anketos forma, kuriai pritarė darbo grupė, kuri skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt ir kurioje reikia nurodyti bendrą informaciją apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvį (vardas, pavardė, gimimo data ir kontaktinė informacija), informaciją apie jo dalyvavimo projekto veiklose pradžią, taip pat informaciją apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvio lytį, statusą darbo rinkoje, išsilavinimą, priklausymą pažeidžiamoms grupėms (jeigu taikoma) ir atitiktį kitiems projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytiems kriterijams.

184.   ESF+ arba EGADP projekto dalyviui atsisakius užpildyti dalyvio anketos formą ir (ar) projekto vykdytojui negalint pateikti informacijos apie dalyvį, šio dalyvio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti. Jei ESF+ arba EGADP projekto dalyvis yra mažametis arba dėl negalios negali užpildyti dalyvio anketos formos ir (arba) projekto vykdytojas turi prieigą prie viešuose registruose arba valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose esančios informacijos apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvius arba turi informaciją apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvius (ir gali pagrįsti jos teisingumą projekto dalyvio ar teisėto atstovo sutikimu), tokiu atveju dalyvio anketoje nustatytą informaciją apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvį administruojančiajai institucijai pateikia projekto vykdytojas, o iš ESF+ arba EGADP projekto dalyvio nereikalaujama užpildyti dalyvio anketos formos.

185.   ESF+ arba EGADP projekto dalyvis pasirašo užpildytą dalyvio anketą, taip užtikrindamas pateiktos informacijos teisingumą. Jeigu dalyvio anketos forma nepildoma, pateiktos informacijos apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvį teisingumą užtikrina projekto vykdytojas.

186.   Projekto vykdytojas arba JP projekto vykdytojas turi ESF+ arba EGADP projekto dalyviui paaiškinti, kaip teisingai turi būti pildoma dalyvio anketos forma, ir įsitikinti, kad projekto dalyvis suprato ir teisingai užpildė dalyvio anketos formą.

187.   Projekto vykdytojas arba JP projekto vykdytojas privalo dalyvio anketoje pateiktus ESF+ arba EGADP projekto dalyvio duomenis tvarkyti vadovaudamasis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

188.   Projekto vykdytojas arba JP projekto vykdytojas, vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 13 straipsniu, privalo informuoti ESF+ arba EGADP projekto dalyvį, kokiu tikslu renkami ir tvarkomi jo asmens duomenys, bei nurodyti tokio dalyvio teises, nustatytas Reglamento (ES) 2016/679 V skyriuje.

189.   Projekto vykdytojas arba JP projekto vykdytojas saugo dalyvių anketas.

190.   Projekto vykdytojas arba JP projekto vykdytojas privalo teikti informaciją apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvio dalyvavimo projekto veiklose pradžios bei pabaigos datas ir rezultatus, pasiektus per 20 darbo dienų nuo jo dalyvavimo projekto veiklose pabaigos, pagal vadovaujančiosios institucijos parengtą Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukciją, skelbiamą svetainėje esinvesticijos.lt. Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcijoje nurodytais atvejais informacija apie EGADP projekto dalyvių pasiektus rezultatus gali būti neteikiama arba nustatomas kitas rezultatų pasiekimo terminas. Su veiklos ataskaita deklaruojamos išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ir projektas yra nebaigtas įgyvendinti, jei nepateikiama informacija apie ESF+ arba EGADP projekto dalyvio dalyvavimo projekto veiklose pradžios bei pabaigos datas ir rezultatus arba pateikiama neteisinga ar netiksli informacija ir ji neištaisoma iki administruojančiosios institucijos nurodyto termino. Ištaisęs nurodytus trūkumus, projekto vykdytojas gali išlaidas įtraukti į kitą veiklos ataskaitą.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PATIKRA VIETOJE

 

191.   Administruojančioji institucija, vadovaudamasi Taisyklėse ir savo nustatyta tvarka, atlieka patikrą vietoje.

192.   Administruojančioji institucija patikrą vietoje gali atlikti iš karto visa apimtimi arba organizuoti kelias patikras vietose, kiekvieną kartą atlikdama dalinę patikrą.

193.   Patikra vietoje atliekama vykstant į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą arba nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (pavyzdžiui, „Zoom“, „Teams“ ir pan.), tikrinant dokumentus, vaizdo, garso įrašus ir (ar) kitus įrodymus.

194.   Projekto vykdytojas, taip pat partneris ir JP projekto vykdytojas privalo administruojančiajai institucijai sudaryti sąlygas vykdyti projekto patikrą vietoje, įskaitant atvejus, kai projekto įgyvendinimo vieta yra projekto vykdytojo, partnerio, JP projekto vykdytojo gyvenamoji vieta.

195.   Patikros vietose gali būti atliekamos projekto įgyvendinimo metu ir (ar) poprojektiniu laikotarpiu.

196.   Administruojančioji institucija gali tikrinti projekto vykdytojo, JP projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) ūkinę veiklą tik tiek, kiek ji susijusi su tikrinamo projekto įgyvendinimu. Administruojančioji institucija turi teisę susipažinti su kitais projekto vykdytojo, JP projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) iš kitų finansavimo šaltinių įgyvendinamais (-tais) projektais ir juos įgyvendinant sukurtais rezultatais, kitais projekto vykdytojo, JP projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) dokumentais, kiek tai būtina dvigubo tos pačios veiklos tų pačių išlaidų finansavimo prevencijai ir projekto vykdytojo pateiktose veiklos ataskaitose deklaruotų išlaidų tinkamumui finansuoti užtikrinti.

197.   Administruojančioji institucija turi informuoti projekto vykdytoją apie patikrą vietoje likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki patikros vietoje atlikimo dienos. Jeigu išankstinis projekto vykdytojo informavimas apie planuojamą patikrą vietoje gali turėti neigiamą įtaką patikros vietoje rezultatams, administruojančioji institucija patikrą vietoje gali atlikti prieš tai iš anksto neinformavusi projekto vykdytojo.

198.   Kai apie projekto patikrą vietoje administruojančioji institucija informuoja projekto vykdytoją iš anksto, projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto vykdytojo vadovo ar jo įgalioto asmens ir kitų už projekto įgyvendinimą atsakingų asmenų dalyvavimą patikroje. Jei neįmanoma sudaryti sąlygų atlikti patikrą administruojančiosios institucijos nurodytu metu ir (ar) joje negali dalyvauti pranešime dėl patikros įvardyti asmenys, projekto vykdytojas turi nedelsdamas informuoti administruojančiąją instituciją, nurodydamas to priežastis. Kita patikros vietoje data nustatoma administruojančiosios institucijos nustatyta tvarka ir patikra turi būti atlikta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo projekto vykdytojo pranešimo apie netinkamą patikros vietoje datą gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas, jeigu patikros negalima atlikti dėl nuo projekto vykdytojo ir (ar) administruojančiosios institucijos nepriklausančių aplinkybių.

199.   Atlikusi patikrą vietoje, administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po patikros vietoje dienos parengia patikros vietoje ataskaitą ir ją pateikia projekto vykdytojui.

200.   Patikros vietoje ataskaitoje nurodoma patikros vietoje apimtis ir rezultatai, išvados ir rekomendacijos arba privalomi nurodymai projekto vykdytojui dėl projekto įgyvendinimo (toliau kartu šiame skirsnyje – rekomendacijos), nustatomas terminas, per kurį rekomendacijos turi būti įgyvendintos. Administruojančioji institucija turi užtikrinti patikros vietoje ataskaitoje nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo priežiūrą ir įsitikinti, ar rekomendacijos įgyvendintos.

201.   Įtarusi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties pažeidimų, administruojančioji institucija atlieka Taisyklių IV skyriaus aštuntajame skirsnyje nustatytus veiksmus.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PAŽEIDIMŲ TYRIMAS

 

202.   Pažeidimus gali įtarti kiekvienas 2021–2027 metų ES fondus ir (ar) EGADP lėšas administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą arba kontrolę, gavęs informacijos iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.

203.   Ministerija, RPT, vadovaujančioji ar audito institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, EK, Europos Audito Rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir (ar) trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia administruojančiajai institucijai.

204.   Administruojančioji institucija, gavusi Taisyklių 203 punkte nurodytą informaciją, per 5 darbo dienas įvertina, ar gauta informacija gali atitikti pažeidimo požymius, nurodytus Taisyklių 3.25 papunktyje, ir nustačiusi, kad informacija gali atitikti pažeidimo požymius, užregistruoja įtariamą pažeidimą, o nustačiusi, kad minėta informacija neturi pažeidimo požymių, pateikia atsakymą informaciją pateikusiam subjektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

205.   Administruojančioji institucija, nustačiusi, kad įtariamas pažeidimas atitinka pažeidimo požymius, nurodytus Taisyklių 3.25 papunktyje, bet nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu, arba korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (toliau kartu – nusikalstama veika), ir (ar) nėra susijęs su sisteminiu pažeidimu, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 33 punkte, įvertina, ar įtariamas pažeidimas gali būti ištaisytas:

205.1.  atliekant pirkimą iš naujo, jei įtariamas pažeidimas susijęs su pirkimo sutartimi, kurią sudarant ar vykdant nesilaikyta teisės aktų, reglamentuojančių pirkimų vykdymą, nuostatų, ir, jei reikia, susigrąžinant lėšas;

205.2.  kitų įtariamų pažeidimų atvejais, kai su įtariamu pažeidimu susijusios lėšos nebuvo išmokėtos, – administruojančiajai institucijai patvirtinus tik tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir (ar) projekto vykdytojui atlikus įgyvendinančiosios institucijos nurodytus veiksmus.

206.   Jeigu įtariamas pažeidimas gali būti ištaisytas, administruojančioji institucija nuo veiksmų, nurodytų Taisyklių 205 punkte, atlikimo dienos raštu nurodo projekto vykdytojui įtariamo pažeidimo ištaisymo būdą ir terminą, per kurį įtariamas pažeidimas turi būti ištaisytas ir kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių aplinkybių įtariamas pažeidimas negali būti ištaisytas per 20 darbo dienų.

207.   Jeigu įtariamas pažeidimas negali būti ištaisytas arba projekto vykdytojas per nustatytą terminą įtariamo pažeidimo neištaiso, administruojančioji institucija atlieka pažeidimo tyrimą savo nustatyta tvarka.

208.   Administruojančioji institucija, tirdama įtariamą pažeidimą, vertina projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktą informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, taip pat gali atlikti patikrą vietoje, prašyti projekto vykdytojo paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes, kreiptis į kitas institucijas ar įstaigas su prašymu pagal kompetenciją pateikti informaciją, reikalingą pažeidimo tyrimui atlikti, ir (ar) atlikti kitus veiksmus, siekdama ištirti įtariamą pažeidimą.

209.   Administruojančioji institucija pažeidimo tyrimą turi atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įtariamo pažeidimo užregistravimo dienos. Kai reikia kreiptis į kitas institucijas, įstaigas ir (ar) projekto vykdytoją dėl papildomos informacijos, pažeidimo tyrimas baigiamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

210.   Kai pažeidimo tyrimas yra susijęs su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu ar teisminiu procesu dėl nusikalstamos veikos, administruojančioji institucija atlieka pažeidimo tyrimą ir priima sprendimą dėl pažeidimo (ne)nustatymo, nelaukdama ikiteisminio tyrimo pabaigos ir (ar) teismo nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos. Jei administruojančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi visas su įtariamu pažeidimu susijusias aplinkybes, neturi pagrindo nustatyti pažeidimo, pažeidimo tyrimas baigiamas ir pažeidimas nėra nustatomas. Pažeidimo tyrimas atnaujinamas, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo patvirtinama nusikalstama veika.

211.   Administruojančioji institucija apie pradėtą pažeidimo tyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įtariamo pažeidimo užregistravimo dienos informuoja projekto vykdytoją, išskyrus, kai toks informavimas galėtų turėti neigiamą įtaką pažeidimo tyrimui.

212.   Administruojančioji institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį:

212.1.  su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti;

212.2.  su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama Taisyklių 213 ir 214 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti.

213.   Nustačius, kad projekto vykdytojas pažeidė investicijų tęstinumo reikalavimus, netinkamų finansuoti išlaidų dydis apskaičiuojamas Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodikos, pateiktos Taisyklių 5 priede, 2 punkte nustatyta tvarka. 

214.   Kai įtariamas pažeidimas susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius viešuosius pirkimus, arba tokio pirkimo pagrindu sudarytos sutarties vykdymu, su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydis apskaičiuojamas Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodikos 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka.

215.   Kai įtariamas pažeidimas susijęs su nustatyta nusikalstama veika dėl projekto vykdytojo ir (ar) dalyvaujančių subjektų darbuotojų, administruojančių 2021–2027 metų ES fondus ir (ar) EGADP, neteisėtų veiksmų, dėl kurių projektui įgyvendinti buvo neteisėtai skirta ir (arba) išmokėta lėšų suma, netinkamomis finansuoti pripažįstamos visos su nusikalstama veika susijusios projekto išlaidos, o kai įtariamas pažeidimas susijęs su nustatyta nusikalstama veika, padaryta vykdant tam tikras projekto veiklas, netinkamomis finansuoti pripažįstamos su šiomis projekto veiklomis susijusios išlaidos. Jeigu nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dalies neįmanoma, netinkamomis finansuoti turi būti pripažintos visos projekto išlaidos.

216.   Nustačius, kad projekto vykdytojas nesilaikė nustatyto draudimo be administruojančiosios institucijos sutikimo perleisti, parduoti, įkeisti turtą ar kitokiu būdu suvaržyti intelektines ar daiktines teises į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos projekto lėšos, netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis pripažįstamos suvaržyto turto įsigijimo išlaidos, įvertinus turto nusidėvėjimą, išskyrus atvejus, kai tokiam intelektinių ar daiktinių teisių į turtą suvaržymui administruojančioji institucija būtų pritarusi.

217.   Su įtariamu pažeidimu susijusių lėšų išmokėjimas ar išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti laikinai sustabdomas, kol bus baigtas pažeidimo tyrimas ir priimtas atitinkamas (-i) sprendimas (-ai) dėl pažeidimo, taip pat tais atvejais, kai administruojančioji institucija gauna informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su projektu, ir mano, kad lėšų išmokėjimas ar išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti gali padaryti žalą ES ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetams (-ui) arba turės neigiamą įtaką dėl nustatyto pažeidimo pripažintų netinkamomis finansuoti projekto išlaidų grąžinimui:

217.1.  Jei su įtariamu pažeidimu ar ikiteisminiu tyrimu susijusios lėšos projekto vykdytojui buvo pripažintos tinkamomis finansuoti, bet dar neišmokėtos, gali būti laikinai stabdomas projektui skirtų lėšų dalies išmokėjimas.

217.2.  Jei su įtariamu pažeidimu ar ikiteisminiu tyrimu susijusios lėšos projekto vykdytojui dar nebuvo pripažintos tinkamomis finansuoti, gali būti laikinai stabdomas išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti.

218.   Dėl Taisyklių 217 punkte nustatytų veiksmų administruojančioji institucija sprendžia atsižvelgdama į galimą pažeidimo finansinį poveikį ES ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetams (-ui), projekto įgyvendinimo etapą ir kitas svarbias aplinkybes bei turimą informaciją apie projektą ar projekto vykdytoją ir apie sprendimą informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją.

219.   Administruojančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą, priima vieną iš šių sprendimų:

219.1.  pažeidimas nenustatytas;

219.2.  pažeidimas nustatytas, bet gali būti ištaisytas;

219.3pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ir:

219.3.1. nutraukiama projekto sutartis ir (arba)

219.3.2. šios išlaidos susigrąžinamos (jei jos buvo apmokėtos projekto vykdytojui), ir (arba);

219.3.3. šios išlaidos išskaičiuotinos iš projekto vykdytojo teikiamose veiklos ataskaitose nurodytos sumos (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateikta ar teikiama veiklos ataskaita bus tvirtinama).

220.   Administruojančioji institucija apie priimtą sprendimą dėl pažeidimo (ne)nustatymo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją.

221.   Administruojančioji institucija, įtarusi įgyvendinant 2021–2027 m. ES fondų lėšomis ir (ar) EGADP lėšomis, ir (ar) iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis, kuriomis prisidedama prie ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo, finansuojamus projektus įvykdytą nusikalstamą veiką, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pažeidimo priėmimo dienos, praneša įstaigoms, atsakingoms už nusikalstamų veikų tyrimus, o įtarusi, kad įgyvendinant minėtus projektus buvo padaryta kitų pažeidimų, kuriuos tirti pavesta kitoms įstaigoms (pavyzdžiui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, Žmogaus teisių biurui), praneša atitinkamoms įstaigoms.

222.   Kai atlikus pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta taikytinų teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetams (-ui), pažeidimas nėra nustatomas.

223.   Esant poreikiui (t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos atliekant pažeidimo tyrimą, nustačius, kad netinkamai apskaičiuota netinkamų finansuoti išlaidų suma, ir kitais atvejais) pažeidimo tyrimas gali būti atnaujinamas ir, atsižvelgiant į jo rezultatus, atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo (ne)nustatymo. Jeigu atnaujinus pažeidimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl pažeidimo sumažėja projekto vykdytojui nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų suma, administruojančioji institucija apie tai raštu informuoja vadovaujančiąją instituciją.

224.   Pažeidimo tyrimo, nustatymo ir ištaisymo procedūros baigiamos, kai baigiami visi su lėšų grąžinimu susiję veiksmai, taip pat baigiamos kitos administracinės ir (ar) teisminės procedūros, susijusios su pažeidimo nustatymu ir ištaisymu, ir su pažeidimu susijusios lėšos grąžinamos.

225.   Administruojančioji institucija, atsižvelgdama į pažangos priemonės ir (ar) projekto specifiką ir suderinusi su vadovaujančiąja institucija, gali nustatyti projekto sutartyje nustatyto projektui skirto finansavimo mažinimo tvarką, kai projekto vykdytojas nesilaiko projekto sutartyje nustatytų sąlygų šiame skirsnyje nenurodytais atvejais ir kai toks nesilaikymas neturi Taisyklių 3.25 papunktyje nustatytų pažeidimo požymių. Tokios tvarkos taikymo galimybė turi būti numatyta projekto sutartyje. Prireikus gali būti priimtas sprendimas dėl lėšų grąžinimo.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

PROJEKTŲ GRĄŽINTINŲ IR GRĄŽINTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS

 

Sprendimas dėl lėšų grąžinimo

 

226.   Iš projektų vykdytojų susigrąžinamos visos su nustatytomis netinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios anksčiau jau buvo pripažintos tinkamomis finansuoti ir apmokėtos, susijusios ir (ar) kitos pagal Taisykles, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos.

227.   Pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba jam išmokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos priimtas sprendimas dėl lėšų grąžinimo arba kitas Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklės), nurodytas pagrindas. Jei projekto vykdytojas yra valstybės biudžetinė įstaiga, sprendimas dėl lėšų grąžinimo priimamas tik dėl lėšų, išmokėtų iš ES fondų ir (ar) EGADP, ir dėl išmokėtų bendrojo finansavimo lėšų.

228.   Administruojančioji institucija, atlikdama mutatis mutandis Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11 ir 12 punktuose nustatytus veiksmus, per 3 darbo dienas nuo netinkamų finansuoti išlaidų ir (ar) kitų pagal Taisykles, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) projekto sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų nustatymo ir (ar) informacijos dėl grąžintinų lėšų gavimo dienos priima sprendimą dėl lėšų grąžinimo ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos pateikia projekto vykdytojui pranešimą, kuris parengtas pagal darbo grupės formą, ir priimtą sprendimą ir apie tai informuoja ministeriją (kai rengiamas jungtinis kvietimas, – visas jungtiniame kvietime dalyvaujančias ministerijas), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.

229.   Sprendimu dėl lėšų grąžinimo laikoma administruojančiosios institucijos patvirtinta informacija apie grąžintinas lėšas, kuri rengiama pagal darbo grupės formą ir kurioje nurodoma Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11 punkte nustatyta informacija, arba sprendimas dėl pažeidimo, kai kartu tvirtinama ir informacija apie grąžintinas lėšas. Informacija apie gražintinas lėšas teikiama vadovaujantis Grąžintinų lėšų formos pildymo instrukcija. Sprendimas dėl lėšų grąžinimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus.

230.   Grąžintinų lėšų deklaruotinumo EK data yra sprendimo dėl lėšų grąžinimo įsigaliojimo diena. Kai susigrąžinamos lėšos dėl investicijų tęstinumo reikalavimų nevykdymo, deklaruotinumo EK data laikoma lėšų įskaitymo į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą diena. Nuostatos dėl deklaruotinumo EK datos suteikimo netaikomos, kai grąžinamos EGADP lėšos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti pridėtinės vertės mokesčiui (toliau – PVM) apmokėti, ir kitos valstybės biudžeto lėšos, skirtos projektams, įgyvendinamiems iš ES lėšų, bendrai finansuoti, taip pat kai Taisyklių VI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka grąžinamos tinkamai panaudotos dotacijų taikant sąlygas lėšos.

231.   Projekto vykdytojas, gavęs sprendimą dėl lėšų grąžinimo, gali likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki sprendime nurodyto termino, per kurį lėšos turi būti grąžintos, administruojančiajai institucijai pateikti prašymą atidėti terminą, per kurį lėšos turi būti grąžintos, ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui arba leisti grąžintiną sumą grąžinti dalimis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo įsigaliojimo dienos pabaigos, o administruojančioji institucija, išnagrinėjusi projekto vykdytojo prašymą, gali priimti sprendimą grąžintinų lėšų sumą grąžinti dalimis arba atidėti grąžinimo terminą (išskyrus, kai teikiama neteisėta ar netinkamai taikoma valstybės pagalba, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles), mutatis mutandis atlikdami Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11.7 papunktyje ir 13 ir 14 punktuose nustatytus veiksmus. Administruojančioji institucija apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą arba grąžintiną sumą grąžinti dalimis įsigaliojimo dienos informuoja projekto vykdytoją, pateikdama jam pranešimą ir sprendimą, užpildydama formas, kurioms pritarė darbo grupė, ir ministeriją (-as). Kai įgyvendinami RPPl projektai, apie priimtą sprendimą informuojama ir RPT. Jeigu administruojančioji institucija priima sprendimą neleisti atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo termino arba grąžintinos sumos grąžinti dalimis, ne vėliau kaip per 18 darbo dienų nuo projekto vykdytojo prašymo gavimo dienos ji informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją (-as), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, nurodydama tokio sprendimo priežastis. Sprendimas neleisti atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo termino arba grąžintinos sumos grąžinti dalimis turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus.

232.   Nustačius, kad sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytos grąžintinos lėšos ar jų dalis yra tinkamos finansuoti ir neturi ar neturėjo būti grąžintos, administruojančioji institucija per 3 darbo dienas nuo fakto nustatymo dienos pakeičia priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo pakeitimo dienos informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją (-as), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.

 

Lėšų grąžinimo administravimas

 

233.   Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos ir (ar) kitos pagal Taisykles, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos tampa grąžintinomis lėšomis, kai administruojančioji institucija priima sprendimą dėl lėšų grąžinimo. Projekto vykdytojas grąžintinas lėšas turi grąžinti ne vėliau kaip iki sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodyto termino pabaigos.

234.   Grąžintinos lėšos gali būti grąžinamos administruojančiajai institucijai išskaičiuojant jas iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ir (arba) kitą (-as) teikiamą (-as) veiklos ataskaitą (-as), arba projekto vykdytojui pervedant jas į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.

235.   Kai lėšos susigrąžinamos grąžintinų lėšų sumą išskaičiuojant iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ir (ar) kitą (-as) teikiamą (-as) veiklos ataskaitą (-as), administruojančioji institucija, patvirtinusi veiklos ataskaitą ir Taisyklių IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka teikdama į VBAMS mokėjimo duomenis, įvertina nustatytas grąžintinas lėšas pagal jų susidarymo eiliškumą, kaip nurodyta Taisyklių 240 punkte, išskyrus nedeklaruojamas EK palūkanas, kurios susikaupusios projekto vykdytojo kredito įstaigos sąskaitoje ir kurios įvertinamos vėliausiai, neatsižvelgiant į sprendimo dėl palūkanų grąžinimo priėmimo datą.

236.   Kai projekto vykdytojas grąžina lėšas į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą, ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas registruoja INVESTIS informaciją apie projekto vykdytojo grąžintas lėšas ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas projekto vykdytojo grąžintas lėšas perveda į Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą, iš kurios šios lėšos buvo išmokėtos, mokėjimo pavedime nurodydama projekto vykdytojo pavadinimą, projekto kodą, lėšoms priskirtą įmokos kodą pagal Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitų valstybės biudžetui priskirtų lėšų, tiesiogiai pervedamų į valstybės iždą, įmokų kodų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-429 „Dėl Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitų valstybės biudžetui priskirtų lėšų tiesioginio pervedimo į valstybės iždą taisyklių ir įmokų kodų sąrašo patvirtinimo“, detalius lėšų kodus pagal valstybės funkcijų ir išlaidų ekonominę klasifikaciją, programos, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinį ir programos kodą, nurodytus mokėjimo valstybės iždui paraiškoje. Ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto vykdytojo grąžintų lėšų pervedimo į valstybės iždo sąskaitą dienos registruoja šią informaciją INVESTIS.

237.   Grąžintinos lėšos tampa grąžintomis, kai pagal sprendimą dėl lėšų grąžinimo jos įskaitomos į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą arba išskaičiuojamos iš sumos, mokėtinos projekto vykdytojui pagal jo pateiktą (-as) veiklos ataskaitą (-as): kai pagal mokėjimo paraišką, kuri parengta pagal administruojančiosios institucijos patvirtintus mokėjimo duomenis, pateiktus įvertinus grąžintinas lėšas, Valstybės iždo departamentas perveda lėšas projekto vykdytojui arba kai pagal mokėjimo duomenis, pateiktus įvertinus grąžintinas lėšas, mokėtina suma yra lygi nuliui ir administruojančioji institucija patvirtina, kad veiklos ataskaitoje nurodytos išlaidos apmokėtos.

238.   Administruojančioji institucija savo nustatyta tvarka tikrina, ar visos grąžintinos lėšos yra grąžintos, seka nustatytus lėšų grąžinimo terminus ir likus 15 darbo dienų iki sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodyto grąžinimo termino pabaigos siunčia projekto vykdytojui pranešimą apie grąžintinų lėšų grąžinimo termino pabaigą ir informaciją apie delspinigius, jei jie taikomi pagal Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisykles ir skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną. Kai yra priimtas sprendimas atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą, delspinigiai pradedami skaičiuoti pasibaigus sprendime atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą nurodytam terminui.

239.   Administruojančioji institucija turi užtikrinti, kad projekto vykdytojui nebūtų išmokamos projektui skiriamos finansavimo lėšos, iki visos grąžintinos lėšos bus grąžintos, išskyrus atvejus, kai yra priimtas sprendimas atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą, kol sprendime atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą nurodytas terminas dar nėra pasibaigęs, ir kai grąžintinos lėšos turi būti grąžintos tik lėšų pervedimo būdu, t. y. projekto vykdytojui pervedant jas į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą. Kai sprendimas dėl lėšų grąžinimo priimamas iki projekto vykdytojui pateikiant ar pateikus galutinę veiklos ataskaitą, su kuria deklaruojamos išlaidos, administruojančioji institucija privalo užtikrinti, kad šios grąžintinos lėšos būtų išskaičiuotos iš galutinėje veiklos ataskaitoje nurodytos mokėtinos sumos ir pagal teikiamą galutinę veiklos ataskaitą nebūtų apmokėtos projekto išlaidos, jei grąžinta ne visa grąžintinų lėšų suma. Jei pagal galutinę veiklos ataskaitą, su kuria deklaruojamos išlaidos, mokėtinos sumos nepakanka, likusią grąžintinų lėšų sumą projekto vykdytojas turi pervesti į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.

240.   Iš grąžintų lėšų dalies pirmiausia dengiamos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą (pirmiausia dengiamos anksčiau nustatytos grąžintinos lėšos, iš jų pirmiausia – ES fondų ir EGADP lėšos), o tik tada – palūkanos (jeigu sprendime nurodyta jas mokėti). Visa dalimis grąžinama grąžintina suma turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo įsigaliojimo dienos.

241.   Projekto vykdytojui negrąžinus grąžintinų lėšų per sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos (kai teikiama neteisėta ar netinkamai taikoma valstybės pagalba, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2015/1589, arba kai administruojančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustato, kad valstybės pagalba buvo suteikta ir (ar) naudojama netinkamai), mutatis mutandis taikant Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11.5 ir 11.6 papunkčiuose nustatytas procedūras.

242.   Jei projekto vykdytojas nevykdo sprendimo dėl lėšų grąžinimo ir per nustatytą terminą negrąžina skolos – visų arba dalies grąžintinų lėšų arba nepakanka lėšų sumos, išskaičiuotos iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ar kitą teikiamą veiklos ataskaitą (toliau – skola), skola administruojama mutatis mutandis atliekant Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 15–40 punktuose nustatytas procedūras, administruojančiajai institucijai veikiant kaip įgyvendinančiajai institucijai, o ministerijai – kaip administruojančiajai institucijai (neprilyginamai įgyvendinančiajai institucijai). Administruojančioji institucija per 5 darbo dienas nuo sprendime dėl lėšų grąžinimo arba sprendime atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą nustatyto termino pabaigos pateikia ministerijai (-oms) informaciją apie projekto vykdytojo skolą ir iki numatomo skolos perdavimo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (kai skolos perdavimas taikomas) dienos apskaičiuotus Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11.5 papunktyje nustatytus delspinigius, kurie vadovaujantis Taisyklių 229 punktu turi būti nurodyti sprendime dėl lėšų grąžinimo (kai toks sprendimas priimamas). Jei skolos administravimo metu projekto vykdytojas grąžina skolą ar jos dalį arba administruojančiajai institucijai pateikia veiklos ataskaitą, su kuria deklaruojamos išlaidos ir iš kurioje nurodytos sumos išskaičiuojama skola ar jos dalis, delspinigiai (kai taikoma) perskaičiuojami atsižvelgiant į likusią projekto vykdytojo skolos dalį.

243.   Administruojančioji institucija ir ministerija administruoja grąžintinas lėšas tol, kol grąžintinos lėšos grąžinamos arba 2021–2027 metų ES fondų arba EGADP lėšų skola padengiama einamaisiais metais valstybės biudžeto lėšomis iš asignavimų valdytojo bendros patvirtintų asignavimų išlaidoms ekonomijos arba valstybės biudžeto lėšomis ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kuriomis prisidedama prie ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo, ir kitų reikalaujamų pagal teisės aktus ir (ar) projekto sutartis grąžinti lėšų skola nurašoma vadovaujantis Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklėmis.

244.   Asignavimų valdytojui (-ams) atlikus Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 30 punkte nustatytus veiksmus arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus ministerijos siūlymui dėl projekto vykdytojo ES fondų arba EGADP lėšų skolos padengimo valstybės biudžeto lėšomis ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kuriomis prisidedama prie ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo, ir kitų reikalaujamų pagal teisės aktus ir (ar) projekto sutartis grąžinti lėšų skolos nurašymo, grąžintinos lėšos tampa nesusigrąžintinomis lėšomis.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

INVESTICIJŲ TĘSTINUMAS

 

245.     Projekto vykdytojas (partneris, JP projekto vykdytojas) projekto įgyvendinimo metu, taip pat poprojektiniu laikotarpiu (jei nustatyta prievolė užtikrinti investicijų tęstinumą pagal Taisyklių 246–248 punktus) be administruojančiosios institucijos sutikimo ir be kitų atsakingų institucijų sutikimo (jei to reikalaujama pagal teisės aktus) negali perleisti, parduoti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti intelektinių ar daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos projekto finansavimo lėšos. Priimdama sprendimą dėl sutikimo įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, administruojančioji institucija vadovaujasi CPVA direktoriaus tvirtinamomis Rekomendacijomis dėl sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą, įsigytą ar sukurtą iš Europos Sąjungos fondų lėšų, kurios skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

246.     Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas, t. y. iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), Sanglaudos fondo, TPF (išskyrus, kai finansuojami projektai pagal Reglamento (ES) 2021/1056 8 straipsnio 2 dalies k, l ir m punktų reikalavimus) lėšų finansuojamų projektų, kurių veiklos susijusios su investicijomis į infrastruktūrą arba gamybą (prekių ar paslaugų kūrimą), vykdytojai (partneriai, JP projektų vykdytojai) per 5 metus nuo projekto finansavimo pabaigos arba projektų, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, vykdytojai (partneriai, JP projektų vykdytojai) per valstybės pagalbos taisyklėse nustatytą laikotarpį negali:

246.1.  nutraukti gamybinės veiklos arba perkelti jos už konkretaus Investicijų programos regiono ribų, taip pat už Lietuvos ribų;

246.2pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą;

246.3iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirta investicijų, pobūdžio, tikslų arba vykdymo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams.

247.   Kai investuojama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklą ar jų kuriamas darbo vietas, Taisyklių 246 punkte nustatytas terminas gali būti sutrumpinamas iki 3 metų, jei tai nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl.

248.     Kai projektai finansuojami iš EGADP lėšų arba kitų valstybės biudžeto lėšų, skirtų projektams, įgyvendinamiems iš ES lėšų, bendrai finansuoti:

248.1.  Projektui, kuriam taikomos valstybės pagalbos taisyklės, investicijų tęstinumo reikalavimai taikomi ta apimtimi, kokia nustatyta valstybės pagalbos taisyklėse.

248.2.  Kitais atvejais, nenurodytais Taisyklių 248.1 papunktyje, kai investuojama į infrastruktūrą, 5 metus po projekto finansavimo pabaigos projektų vykdytojams (partneriams, JP projektų vykdytojams) taikomi Taisyklių 246.2 ir 246.3 papunkčiuose nustatyti reikalavimai. Infrastruktūros objekto nuosavybės teisės arba veiklos, kuriai vykdyti buvo skirta investicijų, pobūdis, tikslai arba vykdymo sąlygos nesibaigus investicijų tęstinumo laikotarpiui gali būti keičiamos nesilaikant Taisyklių 246.2 ir 246.3 papunkčių reikalavimų tik esant administruojančiosios institucijos sutikimui ir už pažangos priemonę atsakingos ministerijos sutikimui raštu.

249.   Jeigu projekto vykdytojas (partneris, JP projekto vykdytojas) nesilaiko investicijų tęstinumo reikalavimų, nustatytų Taisyklių 246–248 punktuose, jis turi grąžinti projektui finansuoti išmokėtų lėšų sumą, proporcingą reikalavimo nesilaikymo laikotarpiui, vadovaudamasis Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodika (5 priedas).

250.   Taisyklių 246 punkte nustatyti investicijų tęstinumo reikalavimai netaikomi iš ESF+, TPF (kai finansuojami projektai pagal Reglamento (ES) 2021/1056 8 straipsnio 2 dalies k, l ir m punktų reikalavimus) ir iš ERPF, Sanglaudos fondo arba TPF lėšų finansuojamiems projektams, kuriems skiriamos lėšos nėra susijusios su investicijomis į infrastruktūrą ar gamybą, nebent tokia prievolė išlaikyti investiciją nustatyta valstybės pagalbos taisyklėse (kai jos taikomos projektui).

251.   Taisyklių 246–249 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi projektams, kai su projektu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.

252.   Griežtesni, negu nustatyta šiame Taisyklių skirsnyje, investicijų tęstinumo reikalavimai gali būti nustatomi projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl.

253.   Projekto vykdytojas, atsiskaitydamas už 5 metų po projekto finansavimo pabaigos ar kitą vadovaujantis Taisyklių 254 punktu projekto sutartyje nustatytą poprojektinį laikotarpį, privalo per DMS teikti administruojančiajai institucijai ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos pagal darbo grupės formą, kuri skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt. Ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos turi būti teikiamos vienu iš projekto sutartyje nustatytų terminų:

253.1.  ne vėliau kaip per 20 darbo dienų praėjus kiekvieniems metams po projekto finansavimo pabaigos;

253.2.  kasmet, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kalendorinių metų pabaigos;

253.3.  kitu, atsižvelgiant į Taisyklių 254 punkto reikalavimus, administruojančiosios institucijos nustatytu periodiškumu.

254.   Nepažeidžiant Taisyklių 246–248 ir 250 punktuose nustatytų reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į po projekto finansavimo pabaigos sutartyje numatytas pasiekti stebėsenos rodiklių reikšmes, projekto sutartyje gali būti nustatomas trumpesnis nei 5 metų ataskaitų po projekto finansavimo pabaigos teikimo laikotarpis.

255.   Administruojančioji institucija gali paprašyti projekto vykdytojo ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos patikslinti ir (ar) atlikti patikrą vietoje. Administruojančioji institucija ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos patvirtina arba paprašo patikslinti ir informuoja apie tai projekto vykdytoją, nurodydama patikslinimo priežastis, o kai ji atlieka patikrą vietoje ar pradeda pažeidimo tyrimą, apie ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos patvirtinimą arba patikslinimą informuoja projekto vykdytoją per 10 darbo dienų atlikusi patikrą vietoje ar baigusi pažeidimo tyrimą.

256.   Jeigu projekto vykdytojas laiku nepateikia ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos, administruojančioji institucija turi jam apie tai priminti ir nustatyti terminą, per kurį ataskaita po projekto finansavimo pabaigos turi būti pateikta. Jeigu projekto vykdytojas ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos laiku nepateikia po priminimo ir (ar) ataskaitoje pateikiami klaidinantys duomenys, administruojančioji institucija inicijuoja pažeidimo tyrimą, o nustačiusi pažeidimą ir priėmusi sprendimą dėl lėšų grąžinimo inicijuoja išmokėtų projekto finansavimo lėšų arba jų dalies susigrąžinimą.

257.   Pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos projekto vykdytojo įsipareigojimams projekto tęstinumo laikotarpiu, projekto vykdytojas apie tai turi informuoti administruojančiąją instituciją. Įvertinus nukrypimų įtaką nustatytiems projekto poprojektinio laikotarpio reikalavimams, administruojančioji institucija gali atlikti patikrą vietoje ir (ar) inicijuoti projekto sutarties pakeitimą ir (ar) įtariamo pažeidimo tyrimą.

 

V SKYRIUS

JP PROJEKTŲ ATRANKA, ADMINISTRAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

258.   Valstybės projektas įgyvendinamas kaip JP, kai:

258.1.    įgyvendinant JP numatomos finansuoti tiesioginės projekto veiklos išlaidos (išskyrus projekto matomumo ir informavimo apie projektą išlaidas) yra vienarūšės pasikartojančios ir apmokamos taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą;

258.2.    JP, finansuojamam iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų, nėra teikiama valstybės pagalba (išskyrus de minimis pagalbą), o JP, finansuojamam iš EGADP lėšų, netaikomi ribojimai dėl valstybės pagalbos.

259.   JP ir JP projektams taikoma finansavimo forma – dotacija.

260.   JP įgyvendinti partneriai nepasitelkiami.

261.   JP vykdytojas, laikydamasis lygiateisiškumo, nešališkumo, skaidrumo, profesionalumo, efektyvumo, konfidencialumo principų, inicijuoja JP, prižiūri ir užtikrina tinkamą JP įgyvendinimą.

262.   JP vykdytojas turi teisę gauti iš JP projektų pareiškėjų ir JP projektų vykdytojų informaciją, reikalingą JP tinkamai įgyvendinti, ir įsitikinti šios informacijos pagrįstumu.

263.   Kiekvienas JP projektas turi atitikti Taisyklių 47 ir 48 punktuose nustatytus reikalavimus dėl projektų atitikties projektų atrankos kriterijams.

264.   JP vykdytojas turi atlikti skaidrią ir viešą JP projektų atranką ir užtikrinti, kad būtų atrinkti JP projektai, atitinkantys projektų atrankos kriterijus.

265.   JP vykdytojas turi užtikrinti JP projektų atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms.

266.   Administruojančiajai institucijai ir JP vykdytojui sudarius projekto sutartį, administruojančioji institucija, vadovaudamasi JP vykdytojo veiklos ataskaitos informacija, pagal darbo grupės formą, kuri skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt, parengia kvietimų teikti paraiškas finansuoti JP projektus planą (toliau – kvietimų teikti paraiškas planas) ir jį paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt. Jeigu JP sudaro kelios veiklos (poveiklės), kiekvienai JP veiklos poveiklei vykdyti turi būti planuojamas ir skelbiamas atskiras kvietimas teikti paraiškas.

267.   JP vykdytojas likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki kvietimų teikti paraiškas plane suplanuoto konkretaus kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dienos, vadovaudamasis projektų finansavimo sąlygų aprašu, kvietimų teikti paraiškas planu, pagal darbo grupės formą, kuri skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt, parengia kvietimą teikti paraiškas. Kvietimas teikti paraiškas paskelbiamas svetainėje esinvesticijos.lt.

268.   Paraiškos finansuoti JP projektus (toliau šiame skyriuje – paraiška) teikiamos vadovaujantis kvietime teikti paraiškas nustatyta tvarka. Paraiškos pildomos pagal Taisyklių 6 priede nustatytą formą. Gautai paraiškai suteikiamas unikalus JP projekto kodas vadovaujantis Kvietimų, projektų ir stebėsenos rodiklių kodavimo instrukcija, kuriai pritarė darbo grupė ir kuri skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt.

269.   JP vykdytojas atlieka JP projektų atranką ir apie atrankos rezultatus informuoja JP projektų pareiškėjus.

270.   JP projekto vykdytojas privalo, įgyvendindamas JP projektą, pasiekti numatytus JP projekto rezultatus ir laikytis Taisyklėse, kvietime teikti paraiškas JP projektui ir JP projekto vykdytojui nustatytų reikalavimų.

271.   JP projekto vykdytojas turi užtikrinti su JP projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų ir informacijos prieinamumą JP vykdytojui ir sudaryti sąlygas JP vykdytojui įsitikinti šios informacijos pagrįstumu.

272.   JP projektų vykdytojams taikomi reikalavimai, nustatyti Taisyklių 4, 152, 194, 323, 325, 326, 339, 340 punktuose, 341.1, 341.2 papunkčiuose, 342 punkte, IV skyriaus šeštajame, dešimtajame skirsniuose, VII skyriaus pirmajame–ketvirtajame skirsniuose, VIII skyriaus antrajame ir šeštajame skirsniuose.

273.   JP projekto vykdytojas už patirtas išlaidas ir pasiektus rezultatus atsiskaito JP vykdytojui. JP vykdytojo nurodymu JP projekto vykdytojas, teikdamas informaciją apie JP projekto dalyvius ir rengdamas JP projekto mokėjimo prašymus, naudoja formas, kurioms pritarė darbo grupė ir kurios skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

274.   JP vykdytojas su veiklos ataskaita administruojančiajai institucijai pateikia atrinktų JP projektų vykdytojų sąrašą. Administruojančioji institucija įvertina JP projektų tinkamumą finansuoti. Administruojančioji institucija, patvirtinusi veiklos ataskaitą su pateiktu JP projektų vykdytojų sąrašu, informaciją apie atrinktus JP projektus ir duomenis, nurodytus Taisyklių 339 punkte, paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.

275.   JP vykdytojai turi teisę paraiškoms iš JP projektų pareiškėjų surinkti ir atrinktų JP projektų įgyvendinimui administruoti naudoti nuosavą informacinę sistemą, jeigu ji atitinka Taisyklių II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju JP vykdytojas neprivalo taikyti Taisyklių 6 priede nustatytos paraiškos formos (išskyrus JP projekto pareiškėjo deklaraciją) ir JP projekto mokėjimo prašymo formos, kuriai pritarė darbo grupė.

 

VI SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL PROJEKTŲ FINANSAVIMO FORMŲ

 

PIRMASIS SKIRSNIS

DOTACIJA TAIKANT SĄLYGAS

 

276.   Dotacijomis taikant sąlygas gali būti finansuojami projektai, atrinkti Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. RPPl projektams dotacijos taikant sąlygas finansavimo forma netaikoma.

277.   Dotacijos taikant sąlygas atrinktų projektų vykdytojams skiriamos, ministerijai Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka priimant sprendimą dėl projekto finansavimo. Sprendime dėl projekto finansavimo nurodoma, kad skirtos finansavimo lėšos arba jų dalis turi būti grąžintos projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytomis sąlygomis.

278.   Projekto vykdytojo grąžinamų lėšų dydis skaičiuojamas nuo tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

279.   Jei projekto vykdytojas projekto veiklas vykdo projekto sutartyje nustatyta apimtimi, o projekto sutartyje nustatytų rezultatų nepasiekia dėl veiksnių, kurių įtakos jų nepasiekimui jis negalėjo sumažinti, ir kartu su galutine veiklos ataskaita arba ataskaita po projekto finansavimo pabaigos pateikia pagrįstus paaiškinimus (projekto sutartyje nustatytų rezultatų nepasiekimo pagrįstumas gali būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamų Investicijos programos veiklų specifiką su ministerija suderinta tvarka), grąžinamų lėšų dydis apskaičiuojamas taip, kaip nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše.

280.   Projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatos, susijusios su projektui skirtų finansavimo lėšų grąžinamos dalies grąžinimu, turi būti perkeltos į projekto sutartį.

281.   Projekto vykdytojui pateikus galutinę veiklos ataskaitą, kurioje deklaruojamos išlaidos, atsižvelgiant į projekto sutarties nuostatas ir projekto vykdytojo pasiektus rezultatus, patvirtinamas projekto sutarties priedas – laisvos formos grąžinamų projekto finansavimo lėšų grafikas (toliau – grąžinamų lėšų grafikas), kuriame nurodoma gauta dotacijos taikant sąlygas lėšų suma, grąžintina dotacijos taikant sąlygas dalis (procentais), grąžintina lėšų suma ir jos grąžinimo dalimis terminai (grąžinama suma ir terminas, iki kurio ši suma turi būti grąžinta). Grąžinamų lėšų grafikas gali būti tikslinamas keičiant projekto sutartį po projekto finansavimo pabaigos, jeigu toks grąžinamų lėšų grafiko patikslinimas neprieštarauja projektų finansavimo sąlygų aprašui.

282.   Likus 60 darbo dienų iki grąžinamų lėšų grafike nustatyto termino projekto vykdytojui grąžinti dotacijos taikant sąlygas grąžinamas lėšas ar jų dalį, administruojančioji institucija priima sprendimą dėl lėšų grąžinimo, užpildydama ir patvirtindama grąžintinų lėšų formą, ir apie tai informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją. Sprendime dėl lėšų grąžinimo turi būti nurodytas grąžinamų lėšų grafike nustatytas lėšų grąžinimo terminas. Jei po sprendimo dėl lėšų grąžinimo priėmimo tikslinamas grąžinamų lėšų grafikas, administruojančioji institucija per 5 darbo dienas nuo grąžinamų lėšų grafiko patikslinimo dienos pakeičia priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo ir apie šį keitimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo pakeitimo dienos informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją. Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11.5 papunktyje nustatyti delspinigiai, kurie vadovaujantis Taisyklių 229 punktu turi būti nurodyti sprendime dėl lėšų grąžinimo, neskaičiuojami, kai sprendimas keičiamas dėl grąžinamų lėšų grafiko tikslinimo.

283.   Projekto vykdytojas grąžina grąžinamų lėšų grafike nustatytas projekto finansavimo lėšas, pervesdamas jas į administruojančiosios institucijos sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.

284.   Projekto vykdytojo grąžintinos ir grąžintos lėšos administruojamos Taisyklių 282 ir 283 punktuose ir IV skyriaus devintajame skirsnyje, išskyrus Taisyklių 231 punktą, nustatyta tvarka. Taisyklių 231 punkto nuostatos dėl dotacijų taikant sąlygas grąžintinų lėšų grąžinimo, kai lėšos turi būti grąžintos šio skirsnio nustatyta tvarka, termino atidėjimo ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui arba grąžintinos sumos grąžinimui dalimis ne vėliau kaip per 12 mėnesių netaikomos.

285.   Projektai, dėl kurių priimamas sprendimas finansuoti iš sugrąžintų dotacijos taikant sąlygas lėšų, turi būti atrinkti, finansuojami ir įgyvendinami vadovaujantis Taisyklėmis. Tokie projektai negali būti finansuojami iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

APDOVANOJIMAI

 

286.   Apdovanojimai gali būti taikomi tais atvejais, kai šia finansavimo forma geriau nei kitomis finansavimo formomis galima pasiekti projekto ir (ar) plėtros programos pažangos priemonės tikslų. Vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 206 ir 207 straipsniais, apdovanojimas (-ai) projekto tikslų pasiekimui skatinti turi būti skiriamas (-i) tik konkurso būdu, vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais. Apdovanojimą (-us), jei jis (jie) numatytas (-i) projektų finansavimo sąlygų apraše ir projekto sutartyje, gali skirti projekto vykdytojas. Jei numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, apdovanojimą (-us) projekto vykdytojui (-ams) taip pat gali skirti ministerija (projektus atrinkdama konkurso būdu, kaip nustatyta Taisyklių 31 punkte). Kai įgyvendinami JP arba RPPl projektai, apdovanojimai neskiriami.

287.   Apdovanojimas (-ai) turi būti skiriamas (-i) pagal iš anksto paskelbtas konkurso taisykles. Konkurso taisyklėse turi būti nustatytos dalyvavimo konkurse nuostatos: apdovanojimo (-ų) skyrimo kriterijai, ekspertų komisijos sudarymo tvarka, apdovanojimo (-ų) dydis ir jo (jų) išmokėjimo (įteikimo) nuostatos, paraiškų pateikimo tvarka ir galutinė data, konkurso dalyvių draudimo dalyvauti konkurse ir pašalinimo iš konkurso kriterijai. Galimi konkurso dalyvių draudimo dalyvauti konkurse ir pašalinimo iš konkurso kriterijai nustatyti Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 136 ir 141 straipsniuose. Konkurso taisyklėse gali būti nustatytos konkurso atšaukimo sąlygos.

288.   Kai apdovanojimą (-us) skiria projekto vykdytojas, pagrindinės konkurso nuostatos (įskaitant apdovanojimo (-ų) dydį) turi būti nustatytos projekto sutartyje, o konkurso taisyklės, prieš jas paskelbiant, suderintos su administruojančiąja institucija. Projekto vykdytojas konkurso taisykles skelbia svetainėje esinvesticijos.lt ir kitais projekto sutartyje nustatytais būdais ir priemonėmis, kuriais gali būti geriausiai informuojamos tikslinės grupės. Kai apdovanojimas (-ai) skiriamas (-i) projekto vykdytojui (-ams), konkurso taisyklės turi būti nustatytos projektų finansavimo sąlygų apraše ir skelbiamos kartu su kvietimo teikti paraiškas finansuoti projektą skelbimu.

289.   Apdovanojimo (-ų) dydis, neviršijantis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 206 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos, turi būti nustatytas vadovaujantis teisės aktais arba pagrįstas analogiškuose konkursuose taikomais apdovanojimo (-ų) dydžiais. Apdovanojimo (-ų) dydis neturi būti susijęs su konkurso laimėtojo (-ų) patiriamomis išlaidomis.

290.   Konkurso dalyvius vertina ir laimėtoją (-us) nustato ekspertų komisija, vadovaudamasi paskelbtomis konkurso taisyklėmis. Ekspertų komisiją iš ekspertų, kuriems taikomi Taisyklių 58 punkte nustatyti reikalavimai, sudaro projekto vykdytojas (administruojančioji institucija, kai apdovanojimas (-ai) skiriamas (-i) projektų vykdytojams) arba kita konkurso taisyklėse nustatyta kompetentinga institucija. Ekspertai, atsižvelgdami į vertinamos veiklos kokybę, turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar apdovanojimas (-ai) turi būti skiriamas (-i).

291.   Sprendimą dėl apdovanojimo (-ų) išmokėjimo priima projektą įgyvendinančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į ekspertų komisijos vertinimo išvadą. Asmenys, nesutinkantys su sprendimu dėl apdovanojimo (-ų) išmokėjimo, gali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto vykdytojui (-ams) apdovanojimas (-ai) skiriamas (-i) priimant sprendimą dėl projekto finansavimo Taisyklėse nustatyta tvarka (projektus atrinkus konkurso būdu, kaip nustatyta Taisyklių 31 punkte).

292.   Apie apdovanojimų gavėjus turi būti viešai informuojama ne rečiau kaip kartą per metus, laikantis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 38 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių reikalavimų. Apie apdovanojimų gavėjus turi būti paskelbta svetainėje esinvesticijos.lt, o kai apdovanojimą skiria projekto vykdytojas, – taip pat kitais projekto sutartyje nustatytais būdais ir priemonėmis.

 

VII SKYRIUS

PROJEKTŲ IŠLAIDŲ REIKALAVIMAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

 

293.   Projektų išlaidų atitiktį išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimams vertina ir nustato administruojančioji institucija, vertindama pareiškėjų PĮP, tikrindama projektų vykdytojų teikiamas veiklos ataskaitas ir atlikdama kitus priežiūros ir kontrolės veiksmus. Vertindama ir nustatydama projektų išlaidų atitiktį jų tinkamumo finansuoti reikalavimams, administruojančioji institucija vadovaujasi Taisyklėmis ir CPVA parengtomis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos fondų reikalavimams, kurios skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

294.   Tinkamos finansuoti projekto išlaidos privalo atitikti bendruosius išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus:

294.1.  Projekto išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y. jomis turi būti prisidedama prie projekto tikslų ir rezultatų pasiekimo, jos turi atitikti patikimo finansų valdymo principą ir turi būti numatytos projekto sutartyje.

294.2.  Projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos tinkamu finansuoti laikotarpiu:

294.2.1.      Kai projektai finansuojami įgyvendinant Investicijų programą:

294.2.1.1.   Projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. (kai veiklos finansuojamos pagal Reglamento (ES) 2021/1056 4 straipsnį, – iki 2026 m. gruodžio 31 d.) su sąlyga, kad visos projekto veiklos nėra baigtos iki pareiškėjui pateikiant PĮP.

294.2.1.2.   Veiklos, kurių išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba su išlaidomis nesiejamą projekto finansavimą, gali būti vykdomos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. (kai veiklos finansuojamos pagal Reglamento (ES) 2021/1056 4 straipsnį, – iki 2026 m. gruodžio 31 d.).

294.2.1.3.   Išlaidos, kurios tampa tinkamos finansuoti keičiant Investicijų programą, laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus nuo tos dienos, kurią EK pateikiamas prašymas peržiūrėti Investicijų programą, jeigu EK pritaria Investicijų programos pakeitimui. Ši nuostata taikoma ERPF, Sanglaudos fondo ir TPF investicijoms, kai į Investicijų programą įtraukiamas Reglamento (ES) 2021/1060 I priedo 1 lentelėje nurodytas naujas intervencijų kodas. Kai Investicijų programa keičiama siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes, Investicijų programoje gali būti nustatyta, kad su tokiu pakeitimu susijusių išlaidų tinkamumas finansuoti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai įvyksta gaivalinė nelaimė.

294.2.2.    Kai projektai finansuojami EGADP lėšomis, veiklos gali būti vykdomos nuo 2020 m. vasario 1 d. ir turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., pasiekiant 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – Sprendimas dėl EGADP) nustatytas reformų ir investicijų galutines tarpines ir siektinas reikšmes, o projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos šiame papunktyje nurodytu laikotarpiu.

294.2.3.    Kiekvienam projektui taikomas projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis nustatomas projekto sutartyje, nepažeidžiant valstybės pagalbos taisyklių nuostatų dėl veiklų vykdymo pradžios.

294.3Išlaidos turi būti patirtos projekto vykdytojų, partnerių ir (ar) JP projektų vykdytojų, išskyrus trečiųjų šalių projekto veiklose dalyvaujančių asmenų naudai išmokėtas išmokas ar atlyginimus ir, kai projektai finansuojami EGADP lėšomis ir (arba) kitomis valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis projektams, įgyvendinamiems iš ES lėšų, bendrai finansuoti, trečiųjų šalių išlaidas, kuriomis prisidedama prie projekto įgyvendinimo. Kai projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, privataus sektoriaus partnerio, su kuriuo sudaryta viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis, patirtos ir apmokėtos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

294.4.  Išlaidos turi būti faktiškai patirtos arba pagal Taisykles apskaičiuotos supaprastintai apmokamos išlaidos, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, apdovanojimai ar nepiniginis įnašas. Faktiškai patirtos išlaidos yra:

294.4.1.      skirtos už patiektas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus sumokėti ar apskaičiuotų palūkanų subsidijoms, apskaičiuotam darbo užmokesčiui ir kitoms teisės aktuose nustatytoms išmokoms (pavyzdžiui, dienpinigiams, stipendijoms) išmokėti;

294.4.2.      skirtos iš anksto sumokėti rangovui, prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui pagal su juo sudarytą sutartį ir vadovaujantis pateiktomis išankstinio apmokėjimo sąskaitomis (arba sutartimi, jeigu joje nustatyta išankstinio mokėjimo galimybė, didžiausias išankstinio mokėjimo dydis ir išmokėjimo terminai);

294.4.3.      skirtos teisės aktuose nustatytoms išankstinėms išmokoms (įskaitant trečiųjų šalių išmokas pagal Taisyklių 294.3 papunktį) mokėti, taip pat skirtos iš anksto sumokėti už paslaugas, už kurias negali būti mokama po to, kai paslauga suteikiama (pavyzdžiui, įsigyjant licencijas, prenumeratą, leidimus ar pan.).

294.5.  Išlaidos turi būti tinkamai dokumentuotos, t. y. visos įgyvendinant projektą patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo dokumentais, kurių atsekamumas turi būti užtikrintas. Patirtos išlaidos turi būti įtrauktos į projekto vykdytojo, partnerio, JP projekto vykdytojo arba trečiųjų šalių (jei jų yra vadovaujantis Taisyklių 294.3 papunkčiu) finansinę apskaitą vadovaujantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

294.6.  Patiriant ir apmokant išlaidas turi būti laikomasi Taisyklėse nurodytų ES teisės aktų, Taisyklių, projektų finansavimo sąlygų aprašo, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir Gairių, kitų projektams taikomų nacionalinių teisės aktų reikalavimų, reikalavimų dėl valstybės pagalbos, pirkimų, aplinkos apsaugos, laikomasi horizontaliųjų principų ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatų.

294.7.  Projektų išlaidos turi atitikti tam tikro ES fondo finansavimo sritis, nurodytas konkrečiam fondui taikomuose Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose, Investicijų programoje arba Sprendime dėl EGADP, ir tam tikros valstybės veiklos srities plėtros programos pažangos priemonę, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl pažangos priemonę. Jei veiklos finansuojamos iš kitų valstybės biudžeto lėšų, skirtų projektams, įgyvendinamiems iš ES lėšų, bendrai finansuoti, išlaidos turi atitikti tam tikros valstybės veiklos srities plėtros programos pažangos priemonę, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl pažangos priemonę. Iš ESF+ arba ERPF lėšų finansuojamų projektų veiklos gali būti papildomai finansuojamos taikant kryžminį finansavimą, jeigu šios veiklos yra tiesiogiai susijusios su projektu ir būtinos tinkamai jam įgyvendinti bei nustatytos projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) Gairėse ir kryžminis finansavimas neviršija 15 procentų kiekvieno Investicijų programos prioriteto atitinkamo ES fondo lėšų limito. Kryžminis finansavimas netaikomas, kai projektas finansuojamas iš abiejų fondų (ESF+ ir ERPF) lėšų.

295.   Projekto veiklos vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat gali būti vykdomos ne Lietuvos Respublikoje (ir ne ES valstybių narių teritorijoje, išskyrus Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką), jei jas vykdant siekiama Investicijų programos arba Sprendime dėl EGADP nurodytų tikslų. Investicijos į turtą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje iš kitų valstybės biudžeto lėšų, skirtų projektams, įgyvendinamiems iš ES lėšų, bendrai finansuoti, yra tinkamos finansuoti tik tais atvejais, jei kuriamas turtas yra valstybės nuosavybė ir skirtas valstybės funkcijoms atlikti.

296.   Iš ERPF, ESF+ ir TPF lėšų finansuojamų projektų išlaidos priskiriamos vienam arba dviem Investicijų programos įgyvendinimo regionams (toliau – Investicijų programos regionai) arba atitinkamai apskričiai:

296.1Kai iš ERPF lėšų finansuojamas projektas įgyvendinamas dviejuose Investicijų programos regionuose, jo išlaidos priskiriamos konkretiems regionams atsižvelgiant į tai, kiek kuriam regionui tenka naudos iš investicijų.

296.2Iš ESF+ lėšų finansuojamo projekto išlaidos gali būti priskirtos bet kuriam Investicijų programos regionui, jeigu projektu padedama siekti konkrečių Investicijų programos uždavinių (netaikoma Taisyklių 296.4 papunktyje nurodytu atveju).

296.3Iš TPF lėšų finansuojamo projekto išlaidos priskiriamos atitinkamai apskričiai, nurodytai Teritoriniame teisingos pertvarkos plane.

296.4Kai projektui teikiama valstybės pagalba vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl regioninės pagalbos teikimo pagal Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapį, taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.“, projekto išlaidos priskiriamos konkrečiam (-tiems) Investicijų programos regionui (-ams) atsižvelgiant į tai, kiek kuriam regionui tenka naudos iš investicijų.

297.   Griežtesni, negu nustatyta Taisyklėse, projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų atitikties ribojimai, nepažeidžiant Taisyklių, gali būti nustatomi projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl. Projektų išlaidos, kurioms Taisyklėse ir projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nenustatyti papildomi ribojimai, laikomos atitinkančiomis projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SPECIALIEJI PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

 

298.   Įgyvendinant projektą naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos atitinka finansavimo reikalavimus, kai:

298.1.  šiam turtui įsigyti nebuvo naudojamos viešųjų lėšų subsidijos (įskaitant kitų valstybių viešųjų lėšų subsidijas) (netaikoma valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų iš valstybės arba savivaldybės biudžete asignavimų valdytojui numatytų lėšų įsigytam turtui, jeigu, deklaruojant tokio turto nusidėvėjimo sąnaudas, nepažeidžiamas Taisyklių 308.7 papunktyje nustatytas reikalavimas). Valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų patirtos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti tik kaip projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo nuosavas įnašas;

298.2.  nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuotos pagal projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo patvirtintus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, parengtus vadovaujantis projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo veiklai taikomais teisės aktais;

298.3nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dydis pagrindžiamas apskaičiuotos nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos patvirtinimo dokumentais;

298.4.  nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos patirtos projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, nurodytu Taisyklių 294.2 papunktyje.

299.   Iš ERPF, Sanglaudos fondo ir TPF lėšų finansuojamų projektų žemės pirkimo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu jos nesudaro daugiau kaip 10 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (apleistose ir ankstesnės pramoninės paskirties vietovėse perkant žemę, kurioje yra pastatų, – 15 proc.). Žemės pirkimo procentinis apribojimas netaikomas, kai žemės pirkimas susijęs su aplinkos apsauga.

300.   Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos projektą vykdančio personalo ir (ar) projekto veiklose dalyvaujančių asmenų komandiruočių ir kelionių išlaidos, jei jos atitinka joms taikomus nacionalinius teisės aktus ir šias sąlygas:

300.1Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes asmenims visais atvejais negali viršyti maksimalių dienpinigių dydžių ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidų normų, apskaičiuotų vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.

300.2Jeigu projektą vykdantiems asmenims, vykstantiems į komandiruotes, dienpinigiai nemokami, šių asmenų maitinimo renginių metu išlaidos (jei tokios išlaidos numatytos ir kitiems renginio dalyviams) gali būti laikomos tinkamomis finansuoti.

300.3.  Jeigu asmuo nėra siunčiamas į komandiruotę, jam gali būti apmokamos (kompensuojamos) kelionių, gyvenamojo ploto nuomos, vykstančiųjų į užsienį draudimo, dalyvavimo renginiuose ir panašios išlaidos.

301.   Projektą vykdančio personalo ir projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

301.1Darbo užmokesčio išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei jų dydis atitinka įprastą projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo darbo užmokesčio praktiką atitinkamos kategorijos pareigoms arba pagal taikomą nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar oficialią statistiką.

301.2.  Darbo užmokesčio išlaidos apima apskaičiuotą darbo užmokestį ir privalomus darbo užmokesčio mokesčius ir yra tinkamos finansuoti, jeigu yra išmokėtos už atliktą darbą, įgyvendinant projektą, arba už dalyvavimo projekto veiklose laiką.

301.3.  Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis taip pat laikomos iš individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos imamos individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams skirtos lėšos, kurios deklaruojamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (neviršijant Lietuvos statistikos departamento apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio (ketvirtiniai duomenys), kuris oficialiosios statistikos portale yra skelbiamas paskutinę kvietimo dieną, ir susiję privalomi darbo užmokesčio mokesčiai. Darbo užmokesčio išlaidoms gali būti priskiriamos vykdant projekto veiklas patirtos išlaidos pagal paslaugų (civilines) sutartis su projektą ar jo veiklas vykdančių mažųjų bendrijų vadovais ir nariais.

301.4.  Valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų darbuotojų, kurių pareigybių skaičius patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (arba kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų) nustatyta tvarka, darbo užmokesčio išlaidos:

301.4.1.    gali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti, tačiau turi būti apmokamos iš projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo nuosavo įnašo (jeigu už projekto veiklų vykdymą valstybės tarnautojui apmokama pagal Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, tinkama finansuoti pripažįstamos darbo užmokesčio dalies valandinis įkainis negali viršyti konkretaus valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio valandinio įkainio);

301.4.2.    gali būti apmokamos iš projektui įgyvendinti skirtų lėšų, jeigu už projekto veiklų vykdymą valstybės tarnautojui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą įstaigos vadovo įsakymu ir (ar) vadovaujantis institucijos darbo apmokėjimo sistema skiriama priemoka (iš projekto lėšų apmokama proporcingai apskaičiuota darbo užmokesčio dalis (įvertinus priemokos dydį, palyginti su visa darbo užmokesčio suma);

301.4.3.    yra netinkamos finansuoti EGADP lėšomis, išskyrus atvejus, kai tokios išlaidos numatytos Plane „Naujos kartos Lietuva“ arba suderintos su EK.

301.5.  Darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti pagrįstų, tikslinių ir trumpalaikių projektą vykdančio personalo mokymų metu.

302.   Netinkamomis finansuoti projektą vykdančio personalo ir projekto dalyvių su darbo santykiais susijusiomis išlaidomis laikoma:

302.1.  piniginės išmokos, jeigu jos nėra skirtos už atliktą darbą;

302.2.  išlaidos, skirtos tikslinėms atostogoms, pašalpoms (išskyrus darbdavio mokamą ligos pašalpą už pirmas 2 ligos dienas), įmokoms į pensijų ir kitus fondus (išskyrus privalomas pensijų įmokas ir pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį darbuotojo į pensijos sąskaitą mokamą pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką);

302.3.  darbdavio – projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo – darbuotojui suteikiama nauda natūra (įvertinta piniginiu ekvivalentu) ir susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos.

303.   Projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos už dalyvavimo projekto veiklose laiką yra tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo, partnerio ir (arba) JP projekto vykdytojo nuosavas įnašas, išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatyta kitaip. Netinkamos finansuoti projekto dalyvių su darbo santykiais susijusios išlaidos, be Taisyklių 302 punkte nurodytų išlaidų, taip pat yra išlaidos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį (išskyrus, jeigu darbas poilsio ir švenčių dienomis, taip pat naktį vyksta pagal asmeniui nustatytą individualų darbo laiko grafiką ir (arba) taikoma suminė darbo laiko apskaita (slenkantis grafikas), išlaidos savarankiškai besimokančių projekto veiklose dalyvaujančių asmenų darbo užmokesčiui, projekto veiklose dalyvaujančių asmenų darbo užmokesčiui už viršvalandinį darbą, kasmetines atostogas, išlaidos kompensacijoms už nepanaudotas atostogas, išeitinėms išmokoms, jeigu ES ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktuose (pavyzdžiui, valstybės pagalbos schemoje, projektų finansavimo sąlygų apraše, kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ar pan.) nenustatyta kitaip.

304.            Nepiniginis projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo įnašas laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis, jeigu gali būti patikrinta ir patvirtinta, kad jo vertė nėra didesnė už rinkos vertę, ir jeigu tai:

304.1.  žemė arba kitas nekilnojamasis turtas, kurio rinkos vertę patvirtina turto vertintojas arba nepriklausoma turto vertinimo įmonė, atlikę nepriklausomą vertinimą, ir kuris įtrauktas į projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo apskaitą, o jam pirkti, statyti ar rekonstruoti per pastaruosius 10 metų nebuvo skirta ES struktūrinių fondų ar kitų ES finansinių priemonių lėšų. Žemės vertė negali viršyti Taisyklių 299 punkte nustatytos ribos;

304.2.  savanoriška veikla, jei galima įrodyti veiklai skirtą laiką, o įnašas apskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį arba nustatytą fiksuotąjį įkainį ir laikantis Taisyklių 301 ir 302 punktuose nustatytų reikalavimų;

304.3.  į projekto vykdytojo, partnerio ir (arba) JP projekto vykdytojo finansines ataskaitas įtrauktas nematerialusis turtas, kuris sukurtas ar įsigytas nepažeidžiant Taisyklių 308.7 papunktyje nustatytų reikalavimų.

305.   Tiesioginėms projekto išlaidoms negali būti priskiriamos šios išlaidos:

305.1.  projekto administravimo išlaidos:

305.1.1.    projekto vykdytojo, partnerio ir (arba) JP projekto vykdytojo darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos už laiką, dirbtą administruojant projektą;

305.1.2.    projektą administruojančių asmenų mokymų projekto administravimo klausimais išlaidos;

305.1.3.    su projekto administravimo reikmėmis susijusių prekių įsigijimo išlaidos;

305.1.4.    su projekto administravimo reikmėmis susijusių patalpų nuomos išlaidos;

305.1.5.    įrangos, transporto priemonių, kai jos susijusios su projekto administravimu, nuomos išlaidos;

305.1.6.    projekto administravimo paslaugų, teisinių ir kitų konsultacijų, bylinėjimosi išlaidos;

305.1.7.    projekto administravimo reikmėms būtinų komunalinių ir ryšio paslaugų išlaidos ir įsigyto ir (arba) nuomojamo turto eksploatavimo išlaidos;

305.1.8.    kitos su projekto administravimu susijusios išlaidos;

305.2.  projekto lėšų panaudojimo patikrinimo faktinių pastebėjimų ataskaitos ir (arba) išvadų dėl skirtų lėšų panaudojimo parengimo paslaugų (audito) pirkimo išlaidos;

305.3.  finansinių paslaugų pirkimo išlaidos (avanso draudimo išlaidos, kredito įstaigos mokesčiai ir kitos finansinių paslaugų pirkimo išlaidos);

305.4.  turto draudimo išlaidos.

306.   JP vykdytojo veiklos JP projektų vykdytojams atrinkti ir JP projektų įgyvendinimui prižiūrėti išlaidos laikomos projekto administravimo išlaidomis.

307.   Projekto lėšomis nelaikomos netesybos, baudos ar kitos projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo dėl sutarčių nevykdymo ar kitų priežasčių iš trečiųjų šalių gautos lėšos.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS

 

308.   Įgyvendinant projektus, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikoma:

308.1.  skolos palūkanos, išskyrus atvejus, kai teikiamos palūkanų ar garantinio mokesčio subsidijos;

308.2.  naudoto turto įsigijimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai perkamas nekilnojamasis turtas ar kultūros vertybės, kai mokymo(si) tikslais perkama įranga ar kitas turtas, kurie bus naudojami ne pagal pirminę savo paskirtį, ar kai dėl paveldosaugos reikalavimų teisės aktuose nustatytais atvejais negalima naudoti naujų medžiagų, taip pat kai naudoto turto įsigijimo išlaidos numatytos projektų finansavimo sąlygų apraše;

308.3.  baudos, nuobaudos;

308.4.  išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nesukurdamos pridėtinės vertės;

308.5.  PĮP, taip pat paraiškos finansuoti JP projektą rengimo išlaidos (išskyrus investicijų projekto ar kitų su PĮP privalomų teikti dokumentų rengimo išlaidas);

308.6.  išlaidos, patirtos iš projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus;

308.7.  išlaidos, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir (arba) deklaruotos (arba pripažintos deklaruotinomis) EK arba kitai tarptautinei institucijai ir kurioms apmokėti skyrus ES fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos, ir (arba) deklaruotos EK arba kitai tarptautinei institucijai daugiau nei vieną kartą;

308.8.  teikiant valstybės pagalbą – išlaidos sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su visais pakeitimais 2 straipsnio 18 punkte (išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal de minimis pagalbos taisykles arba laikinosios valstybės pagalbos taisykles, nustatytas siekiant reaguoti į išskirtines aplinkybes);

308.9.  išlaidos veiklai, kuriai teikiant valstybės pagalbą (įskaitant de minimis pagalbą) tapati veikla arba jos dalis ar panaši veikla yra perkeliama, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 61a punkte ir 14 straipsnio 16 dalyje. Šis reikalavimas netaikomas, kai projektai finansuojami EGADP lėšomis arba kitomis valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis projektams, įgyvendinamiems iš ES lėšų, bendrai finansuoti, išskyrus atvejus, kai toks reikalavimas nustatytas valstybės pagalbos taisyklėse.

309.   Be Taisyklių 308 punkte nurodytų išlaidų, ESF+ finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis taip pat laikomos:

309.1.  infrastruktūros, žemės ir kito nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos;

309.2.  baldų, įrangos (įrenginių) ar transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai tokie pirkiniai būtini projekto tikslui pasiekti arba kai baigiantis projektui tie daiktai visiškai nusidėvi, arba kai tų daiktų pirkimas yra labiausiai ekonomiškai pagrįsta alternatyva;

309.3pastatų, kitų statinių ir patalpų statybos, rekonstravimo, remonto ir panašios išlaidos.

310.   Be Taisyklių 308 punkte nurodytų išlaidų, Sanglaudos fondo ir ERPF finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis taip pat laikomos išlaidos, nurodytos Reglamento (ES) 2021/1058 7 straipsnyje.

311.   Be Taisyklių 308 punkte nurodytų išlaidų, TPF finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis taip pat laikomos išlaidos, nurodytos Reglamento (ES) 2021/1056 9 straipsnyje.

312.   Be Taisyklių 308 punkte nurodytų išlaidų, EGADP lėšos negali būti naudojamos periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti, išskyrus atvejus, kai tokios išlaidos numatytos Plane „Naujos kartos Lietuva“ arba suderintos su EK.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PVM

 

313.   Projekto PVM yra netinkamas finansuoti:

313.1.  kai projekto išlaidos finansuojamos kitomis valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis projektams, įgyvendinamiems iš ES lėšų, bendrai finansuoti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus projekto PVM galima įtraukti į PVM atskaitą, net jeigu toks PVM į atskaitą įtrauktas nebuvo. Jeigu administruojančioji institucija valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybinių mokslo ir studijų institucijų bei viešųjų įstaigų, kurių viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, įgyvendinamo projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustato mišrųjį PVM, toks PVM yra tinkamas finansuoti;

313.2.  kai projekto išlaidos finansuojamos 2021–2027 metų ES fondų lėšomis, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus projekto PVM galima įtraukti į PVM atskaitą, net jeigu toks PVM į atskaitą įtrauktas nebuvo. Ši nuostata netaikoma projektams, kurių bendra vertė kartu su PVM yra iki 5 000 000 (penkių milijonų) eurų, jei iš projekto lėšų apmokėtas PVM neįtraukiamas į PVM atskaitą;

313.3.  kai projekto išlaidos finansuojamos EGADP lėšomis;

313.4.  kai PVM sumoka užsienio apmokestinamasis asmuo, kaip jis apibrėžtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme;

313.5.  kai ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT, pagal priemonės specifiką ir finansuojamų veiklų pobūdį įvertinusios galimų pareiškėjų teisę projektų PVM įtraukti į atskaitą, projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatė, kad PVM yra netinkamos finansuoti išlaidos.

314.   Valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių, savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinių mokslo ir studijų institucijų bei viešųjų įstaigų, kurių viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, įgyvendinamų projektų mišrusis PVM, kuris tenka projektui skiriamo finansavimo lėšų daliai ir kurį administruojančioji institucija pripažįsta netinkamu finansuoti 2021–2027 metų ES fondų lėšomis, taip pat projektų, finansuojamų EGADP lėšomis, mišrusis PVM ir PVM, kurio pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negalima įtraukti į PVM atskaitą, apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti PVM apmokėti.

315.   Jei projekto vykdytojas, partneris, JP projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įgyja teisę į PVM atskaitą ir turi galimybę susigrąžinti iš projekto lėšų sumokėtą PVM, net jei tokia galimybe nepasinaudoja, iš projekto lėšų sumokėtas PVM pripažįstamas netinkamu finansuoti, išskyrus atvejus, kai iš projekto lėšų buvo apmokėtas mišrusis PVM arba PVM buvo apmokėtas taikant Taisyklių 313.2 papunktyje nustatytą išimtį.

316.   Jei projekto vykdytojas, partneris, JP projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu arba po projekto pabaigos įtraukia projekto lėšomis apmokėtą PVM į PVM atskaitą, toks projekto lėšomis apmokėtas PVM pripažįstamas netinkamu finansuoti.

317.   Projekto įgyvendinimo metu arba pasibaigus projektui iš projekto lėšų projekto vykdytojo, partnerio, JP projekto vykdytojo užsienyje sumokėtas Lietuvos Respublikos apmokestinamojo asmens PVM, kurį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo susigrąžina naudodamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Elektroninių prašymų priėmimo sistema (toliau – EPRIS), pripažįstamas netinkamu finansuoti.

318.   Apie Taisyklių 315–317 punktuose nustatytas aplinkybes projekto vykdytojas privalo informuoti administruojančiąją instituciją ir sugrąžinti netinkamu finansuoti pripažintą projekto PVM.

319.   Administruojančioji institucija, atlikdama projekto patikrą vietoje, atrankos būdu patikrina, ar projekto vykdytojas, partneris, JP projekto vykdytojas neįgijo teisės į PVM atskaitą, jeigu projekto PVM jam buvo apmokėtas dėl to, kad jis neturėjo teisės įtraukti PVM į PVM atskaitą.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

SUPAPRASTINTAS IŠLAIDŲ APMOKĖJIMAS

 

320.   Supaprastintas išlaidų apmokėjimas taikomas, jei toks apmokėjimas iš anksto (iki projekto sutarties sudarymo) buvo nustatytas projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse, nurodant supaprastintai apmokamų išlaidų taikymo sritį. Kai galimybė taikyti konkretų supaprastintai apmokamų išlaidų dydį – fiksuotąjį įkainį, fiksuotąją sumą ar fiksuotąją normą – nustatoma projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse, sudarius projekto sutartį, toks apmokėjimas gali būti taikomas jau įgyvendinamam projektui, tačiau turi būti nurodytas naujai nustatyto supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio taikymo laikotarpis, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo.

321.   Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, jų taikymo sąlygos (įskaitant galimybę juos keisti sudarius projekto sutartį) nustatomi projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse arba supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašuose, kurie skelbiami svetainėje esinvesticijos.lt.

322.   Vadovaujančiajai arba audito institucijoms nustačius, kad supaprastintai apmokamų išlaidų dydis ar jo taikymo sąlygos buvo netinkamai nustatyti (kai dydis turėjo būti mažesnis arba kitaip taikomas), patikslintas supaprastintai apmokamų išlaidų dydis ar jo taikymo sąlygos turi būti taikomi jau įgyvendinamų projektų veiklų, vykdomų nuo supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio ar jo taikymo sąlygų patikslinimo įsigaliojimo dienos, išlaidoms apmokėti.

323.   Jeigu projekto išlaidoms ar jų daliai taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas šių išlaidų finansinę apskaitą tvarko vadovaudamiesi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, tačiau veiklos ataskaitoje, deklaruodami išlaidas, nurodomą tinkamų finansuoti išlaidų sumą apskaičiuoja pagal projekto sutartyje nustatytus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius.

324.   Projekto vykdytojo iniciatyva gali būti grąžinamos lėšos (ar jų dalis), kurios buvo gautos taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą.

325.   Jeigu projekto vykdytojo, partnerio ar JP projekto vykdytojo faktiškai patirtos išlaidos (įsigytos prekės ar paslaugos, apskaičiuotas darbo užmokestis, kitos išmokos ir pan.) yra didesnės už išlaidas, apskaičiuotas taikant nustatytus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, skirtumas atitinkamai apmokamas iš projekto vykdytojo, partnerio ar JP projekto vykdytojo nuosavų lėšų.

326.   Kai išlaidos apmokamos supaprastintai, o informacija apie patirtas išlaidas reikalinga rengiant ar atnaujinant Supaprastintai apmokamų išlaidų nustatymo aprašus, projekto vykdytojas, partneris ar JP projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu ir po projekto finansavimo pabaigos per projekto sutartyje nurodytą projekto dokumentų saugojimo laikotarpį ministerijos, vadovaujančiosios ar administruojančiosios institucijų prašymu privalo pateikti šią informaciją.

327.   Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nustatomi vadovaujantis Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėse nurodytais principais.

328.   Kai iš 2021–2027 metų ES fondų (ESF+ ar ERPF) lėšų finansuojamo projekto visos išlaidos neviršija 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) eurų, visos projekto išlaidos apmokamos supaprastintai. Šis punktas netaikomas, kai įgyvendinant projektą teikiama valstybės pagalba arba kai taikoma Taisyklių 332.1 arba 332.3 papunktyje nustatyta fiksuotoji norma.

329.   Išlaidos pagal fiksuotuosius įkainius pripažįstamos tinkamomis finansuoti, kai yra pasiekti tam tikri rezultatai, už kurių pasiekimą nustatyti konkretūs fiksuotieji įkainiai.

330.   Išlaidos pagal fiksuotąją sumą yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei yra įvykdytos numatytos fiksuotosios sumos sąlygos. Jei numatytos fiksuotosios sumos sąlygos nėra įvykdytos, visos išlaidos pagal fiksuotąją sumą nėra tinkamos finansuoti.

331.   Kai taikomas su išlaidomis nesiejamas projekto finansavimas, išlaidos yra tinkamos finansuoti, kai pasiekiami tam tikri numatyti tarpiniai rezultatai ir įvykdomos nustatytos sąlygos.

332.   Jei projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse nustatoma netiesiogines projekto išlaidas apmokėti taikant:

332.17 procentų fiksuotąją normą, ji apmokama nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų;

332.215 procentų fiksuotąją normą, ji apmokama nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų;

332.340 procentų fiksuotąją normą, ji apmokama nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų ir skirta likusioms tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms padengti (kai tinkamas finansuoti projekto išlaidas sudaro tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šiame papunktyje nustatytą fiksuotąją normą). Projektų, planuojamų bendrai finansuoti iš ESF+, ERPF, TPF, EGADP lėšų, dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą.

333.   Kai projektas atrenkamas finansuoti planavimo būdu ir jo vertė yra didesnė nei 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, ministerija, rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą ir įvertinusi projekto specifiką ar kitas, jos nuomone, svarbias aplinkybes, gali nurodyti mažesnį fiksuotosios normos dydį, nei nurodyta Taisyklių 332.1–332.3 papunkčiuose.

334.   Jei projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse numatoma projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidas apmokėti taikant fiksuotąją normą, kuri sudaro iki 20 procentų, ji apmokama nuo visų kitų tiesioginių išlaidų. Į kitas tiesiogines išlaidas negali būti įtraukiamos darbų įsigijimo taikant viešąjį pirkimą išlaidos, kaip tai numatyta Reglamento 2021/1060 55 straipsnio 1 dalyje.

335.   Fiksuotoji norma taikoma taip, kaip nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse.

336.   Projekto sutartyje nustatyta netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma projekto įgyvendinimo metu negali būti keičiama.

337.   Išlaidos pagal fiksuotąją normą apmokamos taikant projekto sutartyje nustatytą fiksuotosios normos dydį proporcingai veiklos ataskaitos mokėjimo prašymo dalyse patvirtintoms tinkamoms finansuoti išlaidoms, nuo kurių jos apskaičiuojamos. Kai administruojančioji institucija nustato netinkamas finansuoti projekto išlaidas, nuo jų pagal fiksuotąją normą apskaičiuotos išlaidos taip pat pripažįstamos netinkamomis finansuoti.

338.   Kai projekto išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją normą, nustatytą Taisyklių 332.3 papunktyje, deklaruojant projektą vykdančio personalo išlaidas pagal paslaugų (civilines), įskaitant autorines, sutartis tokios personalo darbo užmokesčio išlaidos turi būti aiškiai atskirtos nuo pelno dalies.

 

VIII SKYRIUS

KITI PROJEKTŲ REIKALAVIMAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

INFORMAVIMAS APIE PROJEKTĄ IR KOMUNIKACIJA

 

339.   Projekto vykdytojas, partneris, taip pat JP projekto vykdytojas turi užtikrinti galimybę ES institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų prašymu susipažinti su komunikacijos ir matomumo medžiaga, taip pat užtikrinti, kad ES būtų suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir visas su ja susijusias ankstesnes teises pagal Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 6 dalį ir IX priedą ir pagal EGADP finansinio susitarimo tarp Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos (toliau – finansinis susitarimas) 10 straipsnio 6 punktą. Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 ir 5 dalis ir finansinio susitarimo 10 straipsnio 2 dalies c punktą svetainėje esinvesticijos.lt, Finansų ministerijos interneto svetainėje finmin.lrv.lt, EK interneto svetainėje kohesio.eu ir kitose su ES investicijomis susijusiose interneto svetainėse bei komunikacijos, matomumo priemonėse bus skelbiama:

339.1.  projekto vykdytojo, partnerio ir JP projekto vykdytojo pavadinimas, fizinio asmens vardas ir pavardė (vardas ir pavardė skelbiami 2 metus nuo šios informacijos paskelbimo dienos), jeigu JP projekto vykdytojas yra fizinis asmuo;

339.2.  projekto pavadinimas, projekto tikslas ir rezultatai, projekto pradžios ir pabaigos data, bendra projekto vertė, ES lėšų šaltinio (fondo) pavadinimas ir ES lėšų šaltinio (fondo) finansavimo dydis, projekto veiklų įgyvendinimo regionas ir regionui skirto finansavimo dydis, su projektu susijusi intervencinės priemonės sritis, projekto šalies ir vietos nuoroda arba geografinė padėtis;

339.3.  paraiškos finansuoti JP projektą įvertinimo patvirtinimo data, bendra JP projektui skiriama finansavimo lėšų suma, JP projekto veiklų vykdymo vieta;

339.4.  informacija apie projekto lėšomis visa apimtimi ar iš dalies finansuojamus viešuosius pirkimus ir ne perkančiųjų organizacijų pirkimus (toliau – pirkimai): rangovo ir subrangovo, prekių tiekėjo ir subteikėjo, paslaugų teikėjo ir subteikėjo pavadinimas;

339.5kita informacija apie projektą ir JP projektą, kurios viešinimas neprieštarauja teisės aktams dėl su ES investicijomis susijusių duomenų viešinimo.

340.   Projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas, įgyvendindami informavimo apie projektą veiklą ar kitas komunikacijos veiklas, susijusias su ES finansavimu, visuomenei, žiniasklaidai ir kitoms tikslinėms auditorijoms turi pranešti apie ES finansavimą taip, kaip nurodyta EK leidinyje „ES emblemos naudojimas vykdant 2021–2027 m. ES programas“ (leidinys skelbiamas adresu ec.europa.eu/info/sites/default/files/eu-emblem-rules_lt.pdf), t. y. privalomai panaudodamas:

 

340.1.  ES emblemą;

340.2teiginį šalia ES emblemos:

340.2.1. „Finansuoja Europos Sąjunga“, kai projektas 100 procentų finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų lėšomis;

340.2.2. „Bendrai finansuoja Europos Sąjunga“, kai projektas ne 100 procentų finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų lėšomis;

340.2.3. „Finansuoja Europos Sąjunga – NextGenerationEU“, kai projektas finansuojamas EGADP lėšomis arba kai projektas finansuojamas EGADP lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų lėšomis.

341.   Be Taisyklių 340 punkte nurodytų prievolių, projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas (partneriui ir JP projekto vykdytojui, išskyrus fizinius asmenis, taikomas Taisyklių 340 punktas, 341.1 ir 341.2 papunkčiai) apie suteiktą ES finansavimą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 50 straipsnio 1 dalyje, aiškiai ir matomai informuoja tikslinę auditoriją tokiomis priemonėmis:

341.1Projekto vykdytojo ir partnerio pagrindinėje interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir socialiniuose tinkluose per 20 darbo dienų nuo projekto sutarties pasirašymo dienos paskelbiamas trumpas projekto aprašymas, kuriame pristatomos visos įgyvendinant projektą suplanuotos veiklos, poveiklės, nurodomi projekto tikslai bei rezultatai ir informuojama apie gautą ES finansavimą. Jeigu partneris į projekto įgyvendinimą įtraukiamas atliekant projekto sutarties keitimą, minėta informacija partnerio pagrindinėje interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir socialiniuose tinkluose paskelbiama per 20 darbo dienų nuo projekto sutarties pakeitimo, kuriuo partneris buvo įtrauktas į projektą, dienos. Taip pat JP projekto vykdytojo pagrindinėje interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir socialiniuose tinkluose per 20 darbo dienų nuo informacijos dėl paraiškos finansuoti JP projektą patvirtinimo gavimo dienos paskelbiamas trumpas JP projekto aprašymas, kuriame pristatomos įgyvendinant JP projektą suplanuotos veiklos ir rezultatai ir informuojama apie gautą ES finansavimą. Projekto ir JP projekto aprašymas interneto svetainėje turi būti lengvai randamas ir aiškiai matomas bent iki projekto pabaigos (ilgalaikiam matomumui užtikrinti naujienų rubrika nenaudojama).

341.2.  Visuomenei ar projekto dalyviams skirtuose dokumentuose, susijusiuose su projekto įgyvendinimu, aiškiai pateikiama informacija apie gautą ES finansavimą, o komunikacijos medžiagoje, susijusioje su ES investicijų viešinimu, aiškiai pateikiama informacija apie ES indėlį ir naudą. Šis reikalavimas taikomas visiems projektams.

341.3Kai projektas, susijęs su fizinėmis investicijomis, pradedamas įgyvendinti arba nupirkta įranga sumontuojama visuomenei gerai matomoje vietoje (pavyzdžiui, prie pagrindinio įėjimo į pastatą ar organizacijos vestibiulyje), viešai pakabinama ar pastatoma nuolatinė informacinė lentelė arba stendas. Šią priemonę įgyvendinti būtina, kai:

341.3.1. ERPF, Sanglaudos fondo ar EGADP lėšomis finansuojamas projektas, kurio visos išlaidos viršija 500 000 (penkis šimtus tūkstančių) eurų;

341.3.2. ESF+ lėšomis finansuojamas projektas, kurio visos išlaidos viršija 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) eurų.

341.4.  Kai projekto vykdytojas įgyvendina projektą, kuriam netaikomas Taisyklių 341.3 papunktis, per 20 darbo dienų nuo projekto sutarties pasirašymo dienos visuomenei gerai matomoje vietoje (pavyzdžiui, prie pagrindinio įėjimo į pastatą ar organizacijos vestibiulyje) viešai iškabinamas bent vienas spausdintas ar rodomas elektroninis ne mažesnis nei A3 formato pranešimas (plakatas), kuriame pateikiama informacija apie projektą ir paskelbiama apie gautą ES finansavimą. Šis reikalavimas netaikomas ESF+ lėšomis finansuojamiems projektams, kai jais siekiama konkretaus ESF+ tikslo – mažinti materialinį nepriteklių, pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis gyvenantiems asmenims teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, įskaitant papildomas priemones.

341.5.  Kai įgyvendinamas strateginės svarbos projektas pagal Investicijų programą (strateginės svarbos projektų sąrašą sudaro vadovaujančioji institucija) arba projektas, kurio bendra vertė viršija 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, surengiamas komunikacinis renginys ar įgyvendinama kita komunikacijos veikla laiku pakviečiant ar įtraukiant EK ir vadovaujančiosios institucijos atstovus.

341.6Taisyklių 341.1–341.4 papunkčiuose nurodytoms projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms įgyvendinti būtinos išlaidos projekto vykdytojui apmokamos supaprastintai taikant fiksuotąją sumą, kurią ministerija nurodo rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gaires (netaikoma partneriui ir JP projekto vykdytojui).

342.   ES investicijų komunikacija neturi būti naudojama politinei reklamai, t. y. už užmokestį žiniasklaidos priemonėse (televizijoje, radijuje, internete, spaudoje ar kt.) skleidžiama informacija apie valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario ar politinės kampanijos dalyvio veiklą arba jų vardu.

343.   Jei projekto vykdytojas nevykdo Taisyklių 340 ir 341 punktuose nustatytų projekto matomumo, informavimo apie projektą ir kitų komunikacijos įsipareigojimų ir tinkamai jų neištaiso arba toks taisymas negalimas, jam taikoma finansinė iki 3 procentų nuo atitinkamam projektui skirto finansavimo sumos pataisa. Konkretus finansinės pataisos dydis nustatomas atsižvelgiant į proporcingumo principą, įvertinus visas su reikalavimų nesilaikymu susijusias aplinkybes (netaikoma partneriui ir JP projekto vykdytojui).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

HORIZONTALIŲJŲ PRINCIPŲ IR ATITINKAMŲ CHARTIJOS NUOSTATŲ LAIKYMOSI REIKALAVIMAI

 

344.   Įgyvendinant projektus ir JP projektus (toliau kartu šiame skirsnyje – projektas) turi būti laikomasi horizontaliųjų principų ir atitinkamų Chartijos nuostatų. Visais atvejais projekto įgyvendinimo metu negali būti pažeisti nustatyti horizontalieji principai ir atitinkamos Chartijos nuostatos. Pagal projektų pobūdį turi būti siekiama tiesiogiai prisidėti prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo, t. y. nustatomi konkretūs projekto tikslai, konkreti tikslinė grupė, finansuojamos projekto veiklos, projekto vykdytojai, stebėsenos rodikliai, siekiami rezultatai, tinkamos finansuoti išlaidos ir pan. Horizontalieji principai:

344.1. darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą;

344.2. lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kitų aspektų), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumas ir pan.);

344.3 inovatyvumo (kūrybingumo) (įgyvendinant veiklas vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.).

345.   Taisyklėse nustatyti minimalūs projektų reikalavimai taikomi atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2021/241 28, 32 konstatuojamąsias dalis, 5 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 4 dalį (taikoma EGADP), Reglamento (ES) 2021/1056 6 ir 15 konstatuojamąsias dalis (taikoma TPF), Reglamento (ES) 2021/1057 6 ir 28 straipsnius (taikoma ESF+), Reglamento (ES) 2021/1058 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis (taikoma ERPF ir Sanglaudos fondui) ir Reglamento (ES) 2021/1060 6 konstatuojamąją dalį ir 9 straipsnį (taikoma ERPF, TPF, Sanglaudos fondui ir ESF+).

346.   Laikantis darnaus vystymosi horizontaliojo principo remiami aplinkos atžvilgiu tvarūs projektai, kuriuos įgyvendinant laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą, šiose srityse:    

346.1Aplinkosaugos srityje remiami reikšmingos žalos nedarymo principą atitinkantys projektai, t. y. jie turi būti tvarūs aplinkos atžvilgiu ir įgyvendinami visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Atitiktis šiam principui turi būti užtikrinta viso projekto įgyvendinimo metu. Turi būti vertinamas projekto poveikis 6 aplinkos tikslams: klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo. Jokia projekto veikla neturi būti daroma reikšmingos žalos aplinkos tikslams, nustatytiems Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

346.2Socialinėje srityje remiami projektai, kuriais sprendžiamos užimtumo, skurdo ir socialinės atskirties, visuomenės sveikatos, švietimo ir mokslo, kultūros savitumo išsaugojimo, tausojančio vartojimo problemos.

346.3Ekonomikos srityje remiami projektai, kuriais skatinamas darnus pagrindinių ūkio šakų ir regionų vystymas.

346.4Teritorijų vystymo srityje remiami projektai, kuriais skatinamas aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas.

347.   Projektams keliami reikalavimai, susiję su lygių galimybių ir nediskriminavimo horizontaliuoju principu:      

347.1Projektais turėtų būti siekiama panaikinti vyrų ir moterų nelygybę ir (arba) skatinti vyrų ir moterų lygybę, kad daugiau moterų dalyvautų darbo rinkoje ir būtų geriau derinamas profesinis ir asmeninis gyvenimas, kovojama su skurdo feminizacija ir lyčių diskriminacija darbo rinkoje ir švietimo bei mokymo sistemose.

347.2Užtikrinant prieinamumo visiems reikalavimą, įgyvendinant projektus, turi būti laikomasi universalaus produktų (gaminių, paslaugų, transporto, fizinės ar e. aplinkos, infrastruktūros), kuriais gali naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, dizaino, neatsižvelgiant į šių produktų funkcijas. Ypač turi būti atsižvelgiama į prieinamumo (įskaitant informacines ir ryšių technologijas) užtikrinimą negalią turintiems asmenims Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nurodytomis priemonėmis.

348.   Konkretūs projektų atitikties horizontaliesiems principams ir atitinkamoms Chartijos nuostatoms ir šių principų bei atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimai nustatomi projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse ir RPPl.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KONKURENCIJOS POLITIKA

 

349.   Administruojančioji institucija, užtikrindama valstybės pagalbos teikimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį sąlygų laikymąsi:

349.1.  projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustato, ar pagal atitinkamo finansavimo šaltinio priemonę finansuoti pateiktam projektui taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir, jeigu taip, ar tokios valstybės pagalbos priemonės suderinamos arba gali būti suderinamos su ES bendrąja rinka pagal patvirtintą projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gaires arba kitą vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais ES teisės aktais priimtą dokumentą, kuriame nustatomi valstybės pagalbos priemonėms taikomi reikalavimai (EK sprendimuose nurodytos valstybės pagalbos teikimo sąlygos (reikalavimai) dėl projekto įgyvendinimo turi būti įtrauktos į projekto sutartį);

349.2.  vertina, ar projekto finansavimas, kuris projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu buvo pripažintas ne valstybės pagalba, projekto įgyvendinimo metu, atliekant sutarties pakeitimus, netaps valstybės pagalba;

349.3.  vertina, ar projekto finansavimas, kuris projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu buvo pripažintas suderinamu su ES bendrąja rinka, projekto įgyvendinimo metu, atliekant sutarties pakeitimus ar skiriant papildomai lėšų, nepažeis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies ir netaps neteisėta ar netinkamai taikoma pagalba, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2015/1589;

349.4.  prireikus kreipiasi į valstybės ir kitas institucijas bei įstaigas, kitus subjektus, kurie gali turėti reikiamos informacijos apie pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio gautą ir gaunamą valstybės pagalbą ir nereikšmingą (de minimis) pagalbą;

349.5.  bendradarbiauja su Konkurencijos taryba ir valstybės pagalbos bei nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikėjais;

349.6.  kontroliuoja, kad EK nustačius, kad suteikta neteisėta valstybės pagalba arba kad valstybės pagalba buvo taikoma netinkamai, taip pat administruojančiajai institucijai, atliekant projektų įgyvendinimo priežiūrą, nustačius, kad valstybės pagalba buvo suteikta ir (ar) naudojama netinkamai, lėšos projektui finansuoti būtų grąžinamos kartu su palūkanomis, apskaičiuotomis vadovaujantis EK patvirtintomis palūkanų normomis.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PIRKIMŲ VYKDYMAS IR VERTINIMAS

 

350.   Pirkimų vykdymo ir vertinimo tvarka nustatyta Taisyklių 7 priede „Pirkimų taisyklės“.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI

 

351.   Asmens duomenys renkami ir tvarkomi vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktų nuostatomis, kitais Taisyklių ir ES fondus administruojančių institucijų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose nurodyti konkretūs renkami asmens duomenys bei šių duomenų rinkimo tikslai.

352.   Galutinių naudos gavėjų tikrųjų savininkų duomenys renkami Reglamento (ES) 2021/1060 XVII priede ir Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio d dalyje nurodyta apimtimi.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

 

353.     Projektams taikomi šie dokumentų saugojimo reikalavimai:

353.1.  Projekto vykdytojas, JP projekto vykdytojas ir partneris su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti 5 metus po metų, kuriais projekto vykdytojui atliktas paskutinis mokėjimas, gruodžio 31 dienos.

353.2.  Kai projektui valstybės pagalba skirta atsižvelgiant į EK sprendimų arba ES reglamentų, pagal kuriuos teikiama valstybės pagalba, nuostatas, projekto vykdytojas ir JP projekto vykdytojas dokumentus turi saugoti EK sprendimuose arba ES reglamentuose nurodytais terminais, taip pat iki projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, bet ne trumpiau kaip iki Taisyklių 353.1 papunktyje nurodyto termino.

353.3.  Projekto vykdytojas, JP projekto vykdytojas ir partneris privalo saugoti dokumentus ilgiau, nei nustatyta Taisyklių 353.1 ir 353.2 papunkčiuose, jei tokia prievolė nustatyta toliau šiame punkte nurodytuose dokumentuose. Projekto vykdytojas, JP projekto vykdytojas ir partneris visų su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą organizuoja vadovaudamiesi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Dokumentų saugojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-157 „Dėl Dokumentų saugojimo taisyklių patvirtinimo“, Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-152 „Dėl Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

353.4.    Projekto dokumentų saugojimo terminai gali būti pratęsti dėl administracinių ir (ar) teisminių procedūrų arba pareikalavus EK. Administruojančioji institucija informuoja projekto vykdytoją apie pratęstą dokumentų saugojimo terminą ir inicijuoja projekto sutarties keitimą.

353.5.    Projekto vykdytojas ir partneris (kai dokumentai susiję su partnerio įgyvendintomis veiklomis) privalo saugoti šiuos dokumentus:

353.5.1. PĮP ir pridedamus dokumentus bei kitus su projekto ar JP projekto atranka susijusius dokumentus;

353.5.2. projekto įgyvendinimo sutarties ir visų papildomų susitarimų ar raštų dėl projekto sutarties pakeitimo originalus;

353.5.3. išlaidų ir pasiektų stebėsenos rodiklių reikšmių pagrindimo dokumentų originalus, projekto dalyvių anketas;

353.5.4. susirašinėjimo su administruojančiąja institucija dokumentų kopijas;

353.5.5. pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas;

353.5.6. įgyvendintų informavimo apie projektą priemonių įrodymo dokumentus.

353.6.    JP projekto vykdytojas privalo saugoti šiuos dokumentus:

353.6.1. susirašinėjimo su administruojančiąja institucija ir (ar) JP vykdytoju dokumentų kopijas;

353.6.2. rezultato, kuriam taikomas supaprastintai apmokamų išlaidų dydis, pasiekimo įrodymo dokumentus.

354.   Projekto vykdytojas, JP projekto vykdytojas ir partneris privalo projekto įgyvendinimo metu ir po projekto finansavimo pabaigos projekto dokumentų saugojimo laikotarpiu, nustatytu vadovaujantis Taisyklių 353.1, 353.2 ir 353.4 papunkčiais:

354.1.    užtikrinti su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų (įskaitant elektroninius dokumentus, pateiktus informacinių technologijų priemonėmis ar elektroninėse laikmenose) saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios institucijos, administruojančiosios institucijos, audito institucijos, kuriai pavesta atlikti Investicijų programos ir EGADP audito institucijos funkcijas, ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, EK ir Europos Audito Rūmų atstovams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims;

354.2.    sudaryti Taisyklių 354.1 papunktyje nurodytoms institucijoms ir įstaigoms galimybę patikrinti projekto rezultatus projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

 

355.   Pareiškėjai, projektų vykdytojai ir tretieji suinteresuoti asmenys (kurių teisėms ar pareigoms administruojančiosios institucijos sprendimas turi įtakos) administruojančiosios institucijos sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

 

_______________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237

 

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama projektų, kaip jie apibrėžti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo Lietuvoje bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ (toliau – Bendrieji nuostatai), ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, patvirtinto 2021 m. liepos 28 d. Tarybos sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“), projektų, apimančių finansines priemones (toliau kartu – projektas), vertinimo, finansavimo ir įgyvendinimo tvarka.

2.    Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2021/1060, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos fondų lėšas“, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika), Bendruosiuose nuostatuose, finansų ministro tvirtinamose 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėse (toliau – Administravimo taisyklės), finansų ministro tvirtinamose Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse.

3.    Plano „Naujos kartos Lietuva“ projektams taikomi Taisyklių II, IV, VII–XX skyriai.

4.    Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų planuojamas finansuoti kontroliuojantysis fondas arba specialusis fondas, jei kontroliuojantysis fondas nesteigiamas, steigiamas Skatinamųjų finansinių priemonių, finansuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės), II skyriuje nustatyta tvarka. Jei kontroliuojantysis fondas steigiamas iš Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų ir kitų šaltinių lėšų, steigiant ir įgyvendinant tokį fondą turi būti vadovaujamasi Taisyklėmis. Ši nuostata netaikoma Inovacijų skatinimo fondui, kai įgyvendinamas Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymas.

5.    Kai Taisyklėse nurodoma vadovautis Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis, fondų fondo valdytojas prilyginamas kontroliuojančiojo fondo valdytojui arba specialiojo fondo, jei kontroliuojantysis fondas nesteigiamas, valdytojui, skatinamoji finansinė priemonė – finansinei priemonei, kaip ji apibrėžta Bendruosiuose nuostatuose, ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ skatinamajai finansinei priemonei (toliau kartu – finansinė priemonė), Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos – ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšoms (priklausomai nuo to, iš kokių lėšų planuojamas finansuoti arba finansuojamas projektas), Lietuvos Respublikos finansų ministerija – vadovaujančiajai institucijai, finansavimo sutartis – projekto sutarčiai.

6.    Kai Taisyklėse nurodoma vadovautis Nacionalinės plėtros įstaigos skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo tvarkos aprašas), skatinamojo finansavimo poreikio vertinimas prilyginamas išankstiniam finansinių priemonių vertinimui (angl. ex ante assessment) (toliau – išankstinis vertinimas).

 

II SKYRIUS

INFORMACINIŲ SISTEMŲ NAUDOJIMAS

 

7.    Projektams administruoti naudojama Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinė sistema (toliau – INVESTIS), kurios naudojimo tvarką nustato viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) direktorius.

8.    Mokėjimai projektų vykdytojams atliekami ir atliktų mokėjimų apskaita tvarkoma INVESTIS ir Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje (toliau – VBAMS), vadovaujantis finansų ministro tvirtinamais Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos nuostatais, išskyrus Taisyklių 9 punkte nustatytas išimtis. INVESTIS taip pat registruojama informacija, susijusi su pažeidimais ir patikromis, ir informacija, reikalinga ataskaitoms Europos Komisijai teikti.

9.  Kai Taisyklėse nustatyti veiksmai turi būti atliekami naudojant INVESTIS, bet INVESTIS funkcinės galimybės nepakankamos ar laikinai neužtikrinamos, atitinkami veiksmai gali būti atlikti reikalingą informaciją (analogiška forma) teikiant ir (ar) kaupiant bet kokia atkuriama forma.

10.  Vadovaujančioji institucija ir administruojančioji institucija turi teisę rinkti, kaupti ir apdoroti informaciją ir duomenis apie projekto vykdytojus, kaip jie apibrėžti Bendruosiuose nuostatuose, arba Plano „Naujos kartos Lietuva“ projekto vykdytojus (toliau kartu – projekto vykdytojas), finansų tarpininkus, galutinius gavėjus, kurie gauna finansavimą iš projekto lėšų (toliau – galutinis gavėjas), ir jų veiklą, būtinus projektų vertinimui atlikti ir kitiems tikslams, susijusiems su projekto įgyvendinimo priežiūra, kontrole ir projektui skiriamų finansavimo lėšų, kaip jos apibrėžtos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, panaudojimo vertinimu.

11.  Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu privalo (išskyrus Taisyklių 13 punkte nustatytas išimtis) naudotis INVESTIS duomenų mainų svetaine, skirta INVESTIS elektroninėms paslaugoms teikti (toliau – DMS), vadovaudamasis DMS naudojimo tvarka, nustatyta CPVA direktoriaus.

12Duomenų ar informacijos pateikimas per INVESTIS ar DMS prilyginamas duomenų ar informacijos pateikimui pasirašytu dokumentu.

13.  Vadovaujančioji institucija neatsakinga už tai, kad dėl telekomunikacijos tinklų ar kitų ne vadovaujančiosios institucijos sistemų gedimų DMS naudotojas negali prisijungti prie DMS ir laiku pateikti dokumentų arba kad dėl tokių gedimų prarandami ar iškraipomi elektroniniu būdu teikiamų dokumentų duomenys, taip pat už tai, kad dėl tokių gedimų DMS naudotojas nėra tinkamai informuotas apie jo dokumento (rinkmenos) sutvarkymą. Jeigu DMS funkcinės galimybės nepakankamos ar laikinai neužtikrinamos, reikalingą informaciją, susijusią su projekto įgyvendinimu, projekto vykdytojas vadovaujančiajai institucijai arba administruojančiajai institucijai ir vadovaujančioji institucija arba administruojančioji institucija projekto vykdytojui teikia pasirašytą rašytiniu parašu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu.

14Informaciją apie INVESTIS ir DMS funkcinių galimybių nepakankamumą ar laikiną neužtikrinimą CPVA skelbia savo interneto svetainėje cpva.lt ir INVESTIS ir (ar) jos DMS naudotojus informuoja jų nurodytais elektroninio pašto adresais. DMS naudotojai apie laikiną DMS funkcinių galimybių neužtikrinimą informuojami ir per DMS. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių veiksmai negalėjo būti atliekami naudojant INVESTIS arba DMS, visa reikalinga informacija, taip pat ta, kuri buvo teikiama ir (ar) kaupiama kitomis priemonėmis, administruojančiosios institucijos registruojama INVESTIS ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

15Pagal Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių 5 punkte nustatytus reikalavimus rengiama investavimo strategija (toliau – investavimo strategija), projekto sutartis ar Plano „Naujos kartos Lietuva“ projekto sutartis (toliau kartu – projekto sutartis) ir susitarimai dėl projekto sutarties pakeitimo teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kai mokėjimo prašymai, ataskaitos ir kiti dokumentai turi būti teikiami per DMS ir prie jų pridedami dokumentai, kurių negalima pateikti per DMS, jie gali būti teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu elektroninėse laikmenose su lydraščiu, kuriame nurodomi dokumentų pavadinimai, datos ir numeriai. Pridedami dokumentai taip pat gali būti teikiami pasirašyti rašytiniu parašu, jeigu tai numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše arba to prašo administruojančioji institucija.

16.  Potencialaus projekto vykdytojo ar projekto vykdytojo neturi būti prašoma pateikti informacijos ir (ar) dokumentų, kurie valdomi Lietuvos Respublikos valstybės institucijų viešuose registruose ir informacinėse sistemose.

 

III SKYRIUS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO LYGMENYS, BŪDAI IR PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI

 

17.  Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 2 dalyje, finansinės priemonės skirtos finansiškai gyvybingoms investicijoms ar jų daliai finansuoti – pajamų ir (ar) pelno duodančioms veikloms, taip pat veikloms, kurios sudaro sąlygas ateityje mažinti išlaidas, tačiau rinkos sąlygomis negali pritraukti pakankamai išorinių finansinių išteklių.

18.  Finansinės priemonės gali būti įgyvendinamos nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu arba tarpvalstybiniu lygmeniu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 1 dalyje.

19.  Finansinės priemonės gali būti įgyvendinamos dviem būdais – kaip investicijos į juridinio asmens kapitalą arba kaip atskiri finansų ar patikos sąskaitų blokai, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 2 dalyje.

20.  Projektai gali būti įgyvendinami steigiant specialųjį fondą arba kontroliuojantįjį fondą, kuris apima vieną ar kelis specialiuosius fondus (kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį), arba keičiant jau veikiančio fondų fondo ar finansinės priemonės, jei fondų fondas nesteigiamas, finansavimo sutartį (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį) (toliau – finansavimo sutartis). Projektų atranką (kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį) vykdo vadovaujančioji institucija Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka.

21.  Projektai įgyvendinami laikantis, be kita ko, ir valstybės pagalbos taisyklių, horizontaliųjų (darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo, inovatyvumo) principų. Viso projekto įgyvendinimo metu projektai turi atitikti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos (toliau – Investicijų programa) arba Plano „Naujos kartos Lietuva“ finansavimo sritis ir projekto sutarties reikalavimus.

22.  Projektui skiriamos finansavimo lėšos skiriamos taip, kaip nurodyta plėtros programos pažangos priemonės (-ių) (toliau – pažangos priemonė) apraše (-uose) arba Regiono plėtros plane, kurie rengiami Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka. Nacionalinio viešojo ir privataus bendrojo finansavimo lėšos (toliau – bendrojo finansavimo lėšos) projektams finansuoti gali būti skiriamos kontroliuojančiojo fondo, specialiojo fondo ar galutinio gavėjo lygmeniu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 8 dalyje.

 

IV SKYRIUS

IŠANKSTINIS VERTINIMAS

 

23Finansinės priemonės įgyvendinimas grindžiamas išankstiniu vertinimu, kuris turi būti atliktas iki projektų finansavimo sąlygų aprašo išsiuntimo potencialiam projekto vykdytojui dienos (kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį) arba iki priežiūros komiteto, įsteigto fondų fondo ar finansinės priemonės, jei fondų fondas nesteigiamas, kurių finansavimo sutartį planuojama keisti, vykdymo priežiūrai atlikti (toliau – priežiūros komitetas), rekomendacijos dėl finansavimo sutarties pakeitimo priėmimo dienos (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį). Išankstinis vertinimas gali apimti dalį Lietuvos teritorijos arba ją visą, yra atliekamas, taip pat gali būti peržiūrimas ir atnaujinamas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 3 dalyje ir Skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo tvarkos aprašo 3 punkte. Finansinės priemonės įgyvendinimas gali būti pagrįstas vadovaujantis ES teisės aktais ar Skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo tvarkos aprašu jau atliktu išankstiniu vertinimu, pagal poreikį jį atnaujinus.

24Išankstinis vertinimas atliekamas vadovaujantis Skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir, kiek taikoma, atsižvelgiant į papildomus reikalavimus, kurie tam tikroms finansinėms priemonėms nustatyti valstybės pagalbos taisyklėse.

25Už išankstinio vertinimo atlikimą ar atnaujinimą atsakinga vadovaujančioji institucija.

26.  Vadovaujančioji institucija pateikia išankstinio vertinimo ataskaitą ar jos atnaujinimus susipažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaromam 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komitetui.

27Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po išankstinio vertinimo atlikimo ar atnaujinimo dienos vadovaujančioji institucija išankstinio vertinimo ataskaitą paskelbia Europos Sąjungos fondų investicijų programos interneto svetainėje esinvesticijos.lt (toliau – svetainė esinvesticijos.lt).

 

V SKYRIUS

PROJEKTŲ VERTINIMAS IR ATRANKA

 

28.  Siekiant įgyvendinti projektą, gali būti:

28.1.  keičiama jau veikiančio fondų fondo ar finansinės priemonės, jei fondų fondas nesteigiamas, finansavimo sutartis, papildant ją naujam finansavimo šaltiniui taikomais įgyvendinimo ir finansavimo reikalavimais, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 68 straipsnio 2 dalyje;

28.2.  steigiamas naujas kontroliuojantysis fondas arba specialusis fondas, jei kontroliuojantysis fondas nesteigiamas, ir pasirašoma projekto sutartis.

29.  Rekomendaciją dėl finansavimo sutarties pakeitimo (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį) ministerijai, atsakingai už Nacionalinio pažangos plano uždavinių įgyvendinimą konkrečioje valstybės veiklos srityje (toliau – ministerija), pateikia jau veikiančio fondų fondo ar finansinės priemonės, jei fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinimo priežiūrai atlikti sudarytas priežiūros komitetas.

30.  Įgyvendinant projektą (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį) projekto vertinimas ir atranka nevykdomi. Kai priežiūros komitetas pateikia rekomendaciją dėl finansavimo sutarties pakeitimo, ministerija kreipiasi į projekto vykdytoją ir prašo pateikti atnaujintą investavimo strategiją iki nustatyto termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai (išskyrus atvejus, kai, vadovaujančiajai institucijai suderinus su potencialiu projekto vykdytoju ir jam sutikus, tinkamai parengta investavimo strategija gali būti pateikta per trumpesnį laikotarpį), pabaigos. Projekto vykdytojas atnaujintą investavimo strategiją pateikia finansavimo sutarties šalims. Finansavimo sutartis keičiama Taisyklių VII skyriuje nustatyta tvarka. Finansavimo sutarties keitimo metu vadovaujančioji institucija patikrina, ar investavimo strategija atitinka Taisyklių 32 punkte nustatytus kriterijus.

31. Planuojant įgyvendinti projektą (kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį):

31.1.  Projektas vertinamas ir atrenkamas vadovaujantis Taisyklėmis ir atsižvelgiant į ES ir nacionalinių teisės aktų, įskaitant valstybės pagalbos taisykles, pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu ir mokestiniu sukčiavimu, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo sričių teisės aktus, taip pat nepažeidžiant pirkimų teisės aktų.

31.2.  Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į išankstinio vertinimo rezultatus, pažangos priemonės aprašą, Regionų plėtros planų rengimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706 „Dėl Regionų plėtros planų rengimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą regiono plėtros planą, Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka nustatomus projektų specialiuosius atrankos kriterijus, rengia projektų finansavimo sąlygų aprašą. Šį aprašą vadovaujančioji institucija suderina su ministerijomis ir išsiunčia potencialiam projekto vykdytojui, kartu apie siunčiamą projektų finansavimo sąlygų aprašą informuodama ministerijas ir kviesdama potencialų projekto vykdytoją pateikti investavimo strategiją iki nustatyto termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai (išskyrus atvejus, kai, vadovaujančiajai institucijai suderinus su potencialiu projekto vykdytoju ir jam sutikus, tinkamai parengta investavimo strategija gali būti pateikta per trumpesnį laikotarpį), pabaigos, ir per 5 darbo dienas nuo projektų finansavimo sąlygų aprašo išsiuntimo dienos jį ar pakeistą aprašą Taisyklių 31.4 papunktyje nurodytais atvejais paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt. Projektų finansavimo sąlygų apraše turi būti nurodoma Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių 4 punkte nurodyta informacija ir projektų bendrieji ir, jei taikomi, specialieji atrankos kriterijai.

31.3.  Vadovaujančioji institucija, pasirinkdama potencialų projekto vykdytoją, vadovaujasi Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 3 dalies a–d punktais. Jei vadovaujamasi Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 3 dalies c punktu, vadovaujančioji institucija pasirenka iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 1046 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą“ nurodytų nacionalinių plėtros įstaigų (toliau – NPĮ), atsižvelgdama į tai, kokioje srityje NPĮ pavesta vykdyti veiklą.

31.4Jeigu, išsiuntus projektų finansavimo sąlygų aprašą potencialiam projekto vykdytojui, paaiškėja nuo jo nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių projektai negalėtų būti įgyvendinti tinkamai, keičiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas (keičiamos finansuotinos veiklos, projektų atrankos kriterijai, reikalavimai, susiję su stebėsenos rodikliais, tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir (ar) kiti projektams taikomi reikalavimai). Tokiu atveju investavimo strategijos pateikimo terminas pratęsiamas ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Apie pratęstą terminą ir pakeistą projektų finansavimo sąlygų aprašą vadovaujančioji institucija informuoja potencialų projekto vykdytoją.

31.5.  Vadovaujančioji institucija sudaro projektų atrankos komitetą, kurio institucinė sudėtis nustatoma finansų ministro įsakymu. Vadovaujančioji institucija į projektų atrankos komiteto sudėtį įtraukia ministerijos deleguotus atstovus. Vadovaujančioji institucija atlieka potencialaus projekto vykdytojo per nustatytą terminą pateiktos investavimo strategijos vertinimą, atsižvelgdama į kriterijus, nustatytus Taisyklių 32 punkte. Įvertinta investavimo strategija teikiama svarstyti projektų atrankos komitetui. Projektų atrankos komitetas, atsižvelgdamas į šio vertinimo rezultatus, priima rekomendaciją pasirašyti projekto sutartį ar jos nepasirašyti arba teikia potencialiam projekto vykdytojui pastabas ir pasiūlymus dėl atlikto investavimo strategijos vertinimo.

32.  Investavimo strategija turi atitikti:

32.1projektų bendruosius atrankos kriterijus, nurodytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 ir 28.2 papunkčius);

32.2projektų specialiuosius atrankos kriterijus, jei jie buvo nustatyti (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 ir 28.2 papunkčius);

32.3.  projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatas (kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį).

33Projekto vykdytojo pateiktoje atnaujintoje investavimo strategijoje (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį) arba potencialaus projekto vykdytojo pateiktoje investavimo strategijoje (kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį) turi būti nurodoma informacija pagal Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių 5 punkte nurodytus reikalavimus.

34Jei investavimo strategija neatitinka Taisyklių 32 ir 33 punktuose nustatytų reikalavimų, su potencialiu projekto vykdytoju projekto sutartis nesudaroma (kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį) arba finansavimo sutartis nekeičiama (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį).

 

VI SKYRIUS

PROJEKTŲ IŠLAIDŲ PRISKYRIMAS INVESTICIJŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REGIONUI

 

35Projekto ar jo dalies (veiklos) išlaidos priskiriamos Investicijų programos įgyvendinimo regionui (toliau – IP regionas) pagal konkrečią projekto veiklą, atitinkančią finansinę priemonę, net jei kelios projekto veiklos įgyvendinamos pagal vieną projekto sutartį. Jei projektas įgyvendinamas abiejuose IP regionuose – Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos, – projekto sutartyje turi būti atskirta, kokios veiklos kuriame IP regione vykdomos.

36Kai galutiniams gavėjams teikiama valstybės pagalba vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl regioninės pagalbos teikimo pagal Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapį, taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.“, projekto ar jo dalies (veiklos) išlaidas priskiriant atitinkamam IP regionui atsižvelgiama į finansavimo dydžius, nustatytus šiame nutarime.

37.  Projektų finansavimo sąlygų apraše (kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį) arba ministerijos rašte, kuriuo prašoma projekto vykdytojo atnaujinti investavimo strategiją (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį), nurodoma, kuriam IP regionui gali būti priskirtos projekto ar jo dalies (veiklos) išlaidos.

38.  Projekto ar jo dalies (veiklos) išlaidų priskyrimas IP regionui (-ams) nustatomas projekto sutartyje. Jei projekto sutartyje nustatytas požymis, kad projektas arba jo dalis (veikla) įgyvendinami Sostinės ir (arba) Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, visos projekto ar jo dalies (veiklos) išlaidos priskiriamos atitinkamam IP regionui. Visi tokio projekto ar jo dalies (veiklos) rodiklių pasiekimai priskiriami atitinkamam IP regionui.

39.  Kontroliuojančiojo fondo valdytojas arba specialiojo fondo valdytojas, įvertinęs, kuriam IP regionui tenka nauda iš investicijų, užtikrina, kad galutinių gavėjų patirtos išlaidos būtų priskirtos atitinkamai projekto veiklai pagal IP regioną.

 

VII SKYRIUS

PROJEKTŲ SUTARČIŲ SUDARYMAS IR KEITIMAS

 

40Kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį, projektų atrankos komitetui rekomendavus pasirašyti projekto sutartį, vadovaujančioji institucija parengia projekto sutarties projektą pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 3 priede pateiktą formą ir jį išsiunčia kitoms projekto sutarties šalims derinti. Projektui įgyvendinti, kai kontroliuojantysis fondas arba specialusis fondas, jei kontroliuojantysis fondas nesteigiamas, finansuojamas naudojant vieno asignavimų valdytojo lėšas, su projekto vykdytoju sudaroma trišalė projekto sutartis tarp vadovaujančiosios institucijos, ministerijos ir projekto vykdytojo, o kai kontroliuojantysis fondas arba specialusis fondas, jei kontroliuojantysis fondas nesteigiamas, finansuojamas kelių asignavimų valdytojų lėšomis, – viena daugiašalė projekto sutartis tarp vadovaujančiosios institucijos, ministerijų ir projekto vykdytojo.

41Kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 arba 28.2 papunktį, vadovaujančioji institucija užtikrina, kad su projekto vykdytoju sudaroma projekto sutartis arba keičiama finansavimo sutartis atitiktų Reglamente (ES) 2021/1060 ir Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Į projekto sutartį turi būti įtrauktos nuostatos, nurodytos Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių 11 punkte, taip pat Reglamento (ES) 2021/1060 X priedo nuostatos.

42.  Finansavimo sutarties keitimą, kai ji keičiama veikiant pagal Taisyklių 28.1 papunktį, inicijuoja vadovaujančioji institucija.

43.  Projekto sutarties keitimą, kai sutartis keičiama projekto įgyvendinimo metu, gali inicijuoti bet kuri projekto sutarties šalis.

44.  Informaciją apie pasirašytą projekto sutartį ar susitarimą dėl projekto sutarties pakeitimo vadovaujančioji institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto sutarties ar susitarimo dėl projekto sutarties pakeitimo pasirašymo dienos pateikia administruojančiajai institucijai, kuri projekto sutartį ar susitarimą dėl projekto sutarties pakeitimo užregistruoja INVESTIS ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos.

45Kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį, pasirašius projekto sutartį, sudaromas priežiūros komitetas iš ministerijos ir vadovaujančiosios institucijos atstovų. Į priežiūros komitetą stebėtojo teisėmis įtraukiami ir kitų institucijų atstovai, kviečiami socialinių ir ekonominių partnerių atstovai ir ekspertai. Priežiūros komiteto funkcijos nurodytos Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių IV skyriuje.

46.  Kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį, naujas priežiūros komitetas nesudaromas.

 

VIII SKYRIUS

FINANSŲ TARPININKŲ, JEI KONTROLIUOJANTYSIS FONDAS STEIGIAMAS, ATRANKA IR SUTARČIŲ SU FINANSŲ TARPININKAIS SUDARYMO TVARKA

 

47.  Jei kontroliuojantysis fondas steigiamas, kontroliuojančiojo fondo valdytojas atrenka finansų tarpininkus ir, nepažeisdamas pirkimų teisės aktų, pasirašo su jais dvišales projektų sutartis Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai investavimo strategijoje nurodyta, kad kontroliuojančiojo fondo valdytojas pats įgyvendina finansines priemones. Vieša finansų tarpininkų atranka nevykdoma, kai projekto vykdytojas valdo specialųjį fondą kartu su savo patronuojamąja bendrove.

48.  Kontroliuojančiojo fondo valdytojas turi viešai paskelbti finansų tarpininkų atrankos sąlygų sąvadą (kai jis rengiamas) projekto vykdytojo interneto svetainėje ir svetainėje esinvesticijos.lt. Kai tas pats subjektas yra kontroliuojančiojo fondo valdytojas ir specialiojo fondo valdytojas arba kai finansų tarpininkas yra tarptautinė finansų įstaiga, kontroliuojančiojo fondo valdytojas vietoj finansų tarpininkų atrankos sąlygų sąvado rengia finansinės priemonės aprašymą, jeigu jis nėra įtrauktas į investavimo strategiją, ir skelbia projekto vykdytojo interneto svetainėje ir svetainėje esinvesticijos.lt.

 

IX SKYRIUS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ DERINIMAS SU DOTACIJOMIS IR (AR) DOTACIJOMIS TAIKANT SĄLYGAS

 

49Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 5 dalimi, finansinė priemonė gali būti derinama su dotacijomis ir (ar) dotacijomis taikant sąlygas, įgyvendinant vieną projektą pagal vieną projekto sutartį, kai dotacija ir (ar) dotacija taikant sąlygas yra tiesiogiai susijusios su finansine priemone ir būtinos finansinei priemonei įgyvendinti bei neviršija finansiniu produktu remiamų investicijų vertės.

50.  Kai vienas projektas apima kelias finansavimo formas, kaip nustatyta Taisyklių 49 punkte, visoms finansavimo formoms taikomi Taisyklėse nustatyti reikalavimai. Projekto dalies, kuri įgyvendinama skiriant dotaciją ir (ar) dotaciją taikant sąlygas, įgyvendinimo tvarka nustatoma projektų finansavimo sąlygų apraše, jeigu jis rengiamas (kai veikiama pagal Taisyklių 28.2 papunktį), taip pat projekto sutartyje.

51.  Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 4 dalimi, toms pačioms išlaidoms finansuoti lėšos galutiniams gavėjams gali būti skirtos iš ES fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ar kitų ES finansavimo šaltinių. Tokiu atveju tos pačios išlaidos ar jų dalis neturi būti deklaruojamos Europos Komisijai kelis kartus.

52Įgyvendinant projektus Taisyklių 49 ir 51 punktuose nustatyta tvarka, turi būti užtikrinamas kiekvieno paramos šaltinio atskyrimas apskaitoje, vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 6 dalimi.

53Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 7 dalimi, kartu sudėjus visas finansavimo formas, konkrečioms išlaidoms finansuoti negali būti skirta daugiau kaip 100 procentų šių išlaidų dydžio sumos. Galutiniai gavėjai gali gauti dotaciją, dotaciją taikant sąlygas ar finansavimą iš kitų šaltinių, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 4 dalyje, tačiau dotacija ir (ar) dotacija taikant sąlygas negali būti naudojamos įsipareigojimams, prisiimtiems gavus finansavimą pagal finansines priemones, padengti, o finansinių priemonių finansavimo lėšos negali būti naudojamos išlaidoms, kurioms skiriama dotacija ir (ar) dotacija taikant sąlygas, apmokėti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 7 dalyje.

54.  Taisyklių 49, 51–53 punktuose nurodytų reikalavimų laikymąsi užtikrina projekto vykdytojas.

 

X SKYRIUS

PROJEKTO VYKDYTOJO TEIKIAMA INFORMACIJA APIE PROJEKTO ĮGYVENDINIMĄ

 

55.  Projekto vykdytojas planuoja projektui skiriamų finansavimo lėšų panaudojimą siekdamas, kad projektui skiriamos finansavimo lėšos būtų tinkamai panaudotos projekto sutartyje nurodytais terminais.

56.  Projekto vykdytojas per 15 darbo dienų nuo kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigos, jeigu projekto sutartyje nenustatyta kitaip, priežiūros komiteto nariams teikia duomenis apie projekto įgyvendinimo pažangą projekto sutartyje nustatyta tvarka.

57.  Projekto vykdytojas ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po ataskaitinių metų, kovo 31 dienos teikia ministerijai ir vadovaujančiajai institucijai metinę projekto ataskaitą pagal projekto sutartyje nustatytą formą.

58.  Kiti informacijos apie atitinkamo projekto įgyvendinimą teikimo reikalavimai, kuriuos nustato ir su ministerija bei projekto vykdytoju suderina vadovaujančioji institucija, gali būti nustatomi projekto sutartyje.

59Kontroliuojančiojo fondo valdytojas turi užtikrinti, kad finansų tarpininkai laiku ir tinkamai pateiktų informaciją, reikalingą projekto ataskaitoms ir kitai informacijai apie projekto įgyvendinimą parengti.

60.  Projekto vykdytojas projekto sutartyje nustatytu periodiškumu administruojančiajai institucijai Taisyklių 62 punkte nustatyta tvarka teikia veiklos ataskaitas, kurios rengiamos ir tikrinamos Bendruosiuose nuostatuose nustatyta apimtimi pagal CPVA priskirtas funkcijas bei tvirtinamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka, išskyrus veiklos ataskaitos tikrinimo ir tvirtinimo terminus, nustatytus Taisyklių 63 punkte. Veiklos ataskaita ir jos dalys rengiamos pagal tarpinstitucinės darbo grupės 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų administravimo procesams kurti, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, patvirtintas formas, kurios skelbiamos svetainėje esinvesticijos.lt.

61.  Kartu su veiklos ataskaita, teikiama Taisyklių 62 ir 63 punktuose nustatyta tvarka, gali būti teikiama informacija apie prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas ir (arba) galutinių gavėjų sąrašas.

62.  Projekto vykdytojas, DMS užpildęs veiklos ataskaitos formą arba iš DMS parsisiuntęs iš dalies užpildytą veiklos ataskaitos formą ir ją papildęs, teikia veiklos ataskaitą administruojančiajai institucijai per DMS.

63.  Administruojančioji institucija veiklos ataskaitą be mokėjimo prašymo dalies patikrina ir patvirtina bei apie tai informuoja projekto vykdytoją per DMS ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, veiklos ataskaitą su avanso mokėjimo prašymo, kuriuo prašo išmokėti projekto sutartyje nustatyto dydžio avansą, dalimi (toliau – avanso mokėjimo prašymas)ne vėliau kaip per 10 darbo dienų ir veiklos ataskaitą su finansinės priemonės tarpinio mokėjimo prašymo, kuriuo prašoma apmokėti projekto išlaidas ir (arba) deklaruoja tinkamas finansuoti išlaidas, kaip nustatyta Taisyklių 69 punkte, dalimi (toliau – tarpinio mokėjimo prašymas) – ne vėliau kaip per 50 darbo dienų nuo veiklos ataskaitos gavimo dienos. Jei administruojančioji institucija, patikrinusi pateiktą veiklos ataskaitą, nustato, kad ji parengta netinkamai ir (ar) nepridėti reikalingi dokumentai, apie tai informuoja projekto vykdytoją per DMS ir nurodo ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą, per kurį turi būti pateikta patikslinta veiklos ataskaita, jeigu administruojančioji institucija ir projekto vykdytojas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip.

 

XI SKYRIUS

MOKĖJIMAI PROJEKTO VYKDYTOJUI

 

64Projektui skiriamos finansavimo lėšos projekto vykdytojui išmokamos dalimis pagal projekto sutartyje nurodytus finansavimo šaltinius.

65.  Projekto vykdytojas kartu su pirma veiklos ataskaita po projekto sutarties pasirašymo arba finansavimo sutarties pakeitimo teikia avanso mokėjimo prašymą.

66Kiekvieno mokėjimo prašymo, kuriuo prašoma išmokėti projektui skiriamų finansavimo lėšų, suma negali būti didesnė kaip 30 procentų projekto sutarties sumos, o, kai vadovaujamasi Taisyklių 28.1 papunkčiu, – programos įnašo, kaip jis apibrėžtas Reglamento 2021/1060 2 straipsnio 19 punkte (toliau – įnašas), dalies, kuria papildoma finansavimo sutarties suma.

67.  Projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas, jei tai numatyta projekto sutartyje, prireikus gali teikti papildomus avanso mokėjimo prašymus, kurių bendra suma kartu su Taisyklių 65 punkte nustatytu pirmu avanso mokėjimo prašymu negali viršyti 60 procentų projekto sutarties sumos.

68.  Projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai teikia tarpinio mokėjimo prašymus tik kartu su veiklos ataskaita.

69.  Teikdamas tarpinio mokėjimo prašymą projekto vykdytojas gali tik deklaruoti tinkamas finansuoti išlaidas arba deklaruoti tinkamas finansuoti išlaidas ir prašyti išmokėti lėšas.

70.  Tarpinio mokėjimo prašymus projekto vykdytojas gali teikti pagal projekto sutartyje nustatytas sąlygas, kai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų suma yra ne mažesnė kaip 60 procentų prieš tai išmokėtos mokėjimo prašymo (-ų) sumos.

71.  Projekto vykdytojas su tarpinio mokėjimo prašymais teikia informaciją apie prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas, įskaitant informaciją apie projekto vykdytojo ir specialiojo fondo valdytojo (jei taikoma) patirtas valdymo išlaidas arba valdymo mokesčius ir auditorių vadovaujantis tarptautiniais audito standartais parengtas išvadas pagal projekto sutartyje nurodytus reikalavimus, kuriose pateikiami faktiniai pastebėjimai (toliau – auditorių išvados), jei projekto sutartyje nurodyta, kad auditorių išvados turi būti teikiamos. Jei pagal projekto sutartį auditorių išvados neturi būti teikiamos, administruojančioji institucija tikrina projekto išlaidas ir tvirtina išlaidų tinkamumą finansuoti, atlikdama atrankinę išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų patikrą, arba tikrina visus projekto vykdytojo pateiktus dokumentus ir duomenis administruojančiosios institucijos nustatyta vidaus tvarka. Jei administruojančioji institucija atlieka atrankinę išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų patikrą, išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentai turi būti teikiami administruojančiajai institucijai tik administruojančiajai institucijai atlikus tikrintinos imties atranką. Jei pagal projekto sutartį auditorių išvados turi būti teikiamos, administruojančioji institucija netikrina auditorių audituotų projekto išlaidų.

72.  Jei projekto vykdytojas pastebi riziką, kad dalis projektui skiriamų finansavimo lėšų nebus panaudota, jis turi ne vėliau kaip per vieną mėnesį paaiškėjus tokiai rizikai informuoti vadovaujančiąją instituciją ir ministeriją apie būtinybę tam tikra dalimi mažinti projektui skiriamų finansavimo lėšų sumą arba imtis kitų priemonių šiai rizikai sumažinti. Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į gautą informaciją iš projekto vykdytojo, prireikus inicijuoja projekto sutarties keitimą.

73.  Jei projekto vykdytojas nepanaudoja visų ar dalies pagal mokėjimo prašymą gautų projektui skiriamų finansavimo lėšų per projekto sutartyje nustatytą laikotarpį, administruojančiajai institucijai inicijavus projektui skiriamų finansavimo lėšų susigrąžinimo procedūras, projekto vykdytojo gautos lėšos ar jų dalis grąžinamos ministerijai. Sprendimai dėl lėšų susigrąžinimo iš projekto vykdytojo priimami ir vykdomi vadovaujantis Taisyklių XVIII skyriaus nuostatomis.

74.  Administruojančioji institucija, patikrinusi projekto vykdytojo pateiktus dokumentus ir duomenis, kaip panaudotos projektui skiriamos finansavimo lėšos, nustato išlaidų tinkamumą finansuoti ir projekto vykdytojui pagal pateiktą veiklos ataskaitą su mokėjimo prašymu pervestinų projektui skiriamų finansavimo lėšų sumą. Administruojančioji institucija, prieš patvirtindama veiklos ataskaitas su mokėjimo prašymo dalimi, atlieka jų tikrinimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus atvejus, nurodytus Reglamento (ES) 2021/1060 81 straipsnio 2 dalyje, ir tas projekto lėšas, dėl kurių pagal projekto sutartį turi būti teikiamos auditorių išvados, kaip nustatyta Taisyklių 71 punkte. Išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus administruojančioji institucija gali tikrinti projekto įgyvendinimo vietoje.

75.  Atlikusi Taisyklių 74 punkte nurodytą veiklos ataskaitos su mokėjimo prašymo dalimi patikrinimą, administruojančioji institucija, nepažeisdama Taisyklių 63 punkte nustatyto termino, parengia paraiškos asignavimų valdytojui duomenis, juos patvirtina ir perduoda į VBAMS. Paraiškos asignavimų valdytojui duomenis tvirtina administruojančiosios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Administruojančiajai institucijai patvirtinus paraiškos asignavimų valdytojui duomenis ir perdavus juos į VBAMS Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka VBAMS rengiama mokėjimo paraiška Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui (toliau – Valstybės iždo departamentas), pagal kurią projekto vykdytojui išmokamos projektui skiriamos finansavimo lėšos.

76.  Kai projektui skiriamos finansavimo lėšos negali būti išmokėtos projekto vykdytojui dėl neteisingai nurodytų paraiškos asignavimų valdytojui duomenų, administruojančioji institucija, gavusi informaciją apie atmestas VBAMS mokėjimo paraiškas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną turi patikslinti paraiškos asignavimų valdytojui duomenis, juos patvirtinti ir perduoti į VBAMS Taisyklių 75 punkte nustatyta tvarka.

77.  Projektui skiriamos finansavimo lėšos pervedamos į projekto sutartyje nurodytą sąskaitą. Jei pasikeičia projekto sutartyje nurodytos sąskaitos duomenys, projekto vykdytojas privalo per 2 darbo dienas nuo sąskaitos duomenų pasikeitimo dienos per DMS apie tai pranešti administruojančiajai institucijai. Jei projekto vykdytojas neįvykdo šios pareigos arba sąskaitos duomenys pasikeičia po to, kai administruojančioji institucija patvirtina mokėjimo prašymą, ir projektui skiriamos finansavimo lėšos pervedamos į ankstesnę sąskaitą, toks lėšų pervedimas laikomas tinkamu ir visa atsakomybė dėl tokio lėšų pervedimo tenka projekto vykdytojui.

78.  Informacija apie Valstybės iždo departamento atliktus mokėjimus VBAMS siunčiama į INVESTIS. Projekto vykdytojas apie atliktus mokėjimus informuojamas per DMS.

79.  Administruojančioji institucija registruoja informaciją, susijusią su projekto išlaidų pripažinimu tinkamomis finansuoti išlaidomis.

80.  Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 68 straipsnio 6 dalimi, bendra projekto pripažintų tinkamomis finansuoti išlaidų, atitinkančių Taisyklių 85 punkte nurodytas išlaidas, jei nepažeidžiami kiti Taisyklėse nurodyti projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms taikomi reikalavimai, suma negali viršyti:

80.1.  pagal mokėjimo prašymus projekto vykdytojui pervestos ES fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų sumos ir

80.2.  atitinkamos bendrojo finansavimo lėšų, skirtų atsižvelgiant į Taisyklių 22 punktą, sumos.

81.  Administruojančioji institucija projektų išlaidas pripažįsta deklaruotinomis Europos Komisijai, vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis. Projektų išlaidos Europos Komisijai deklaruojamos Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

 

XII SKYRIUS

PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

 

82Kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos:

82.1turi atitikti projekto sutarties ir, kai taikoma, – dvišalės sutarties, sudarytos Taisyklių VIII skyriuje nustatyta tvarka kontroliuojančiojo fondo valdytojo su finansų tarpininku, reikalavimus;

82.2.  turi būti patirtos ir apmokėtos išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, t. y.:

82.2.1.    kai projektai finansuojami įgyvendinant Investicijų programą:

82.2.1.1.   projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d., jeigu visos projekto veiklos nėra baigtos iki potencialiam projekto vykdytojui pateikiant investavimo strategiją;

82.2.1.2.   išlaidos, kurios tampa tinkamos finansuoti keičiant Investicijų programą, laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus nuo tos dienos, kurią Europos Komisijai pateiktas prašymas peržiūrėti Investicijų programą, jeigu Europos Komisija pritarė Investicijų programos pakeitimui. Ši nuostata taikoma Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijoms, kai į Investicijų programą įtraukiamas Reglamento (ES) 2021/1060 I priedo 1 lentelėje nurodytas naujas intervencijų kodas. Kai Investicijų programa keičiama siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes, Investicijų programoje gali būti numatyta, kad su tokiu pakeitimu susijusių išlaidų tinkamumas finansuoti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai įvyksta gaivalinė nelaimė;

82.2.2.   veiklos, kurių išlaidos apmokamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, vykdytos nuo 2020 m. vasario 1 d. ir užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., pasiekiant Plane „Naujos kartos Lietuva“ nustatytas reformų ir investicijų galutines ir tarpines siektinas reikšmes, o projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos šiame papunktyje nurodytu laikotarpiu;

82.3.  turi būti tinkamai dokumentuotos, t. y. pagrįstos projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentais, kurių atsekamumas turi būti užtikrintas;

82.4.  turi atitikti Taisyklių, projektų finansavimo sąlygų apraše, kai jis rengiamas, ir kituose valstybės pagalbą, pirkimus, aplinkos apsaugą, horizontaliuosius principus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

82.5turi atitikti tam tikro ES fondo finansavimo sritis, nurodytas konkrečiam fondui taikomuose Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose, Investicijų programoje arba Plane „Naujos kartos Lietuva“, ir atitinkamos ministerijos veiklos srities (-čių) pažangos priemonę (-es).

83Kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 2 dalyje, finansavimas galutiniam gavėjui gali apimti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat apyvartinį kapitalą, neviršijant taikytinose valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų ribų.

84Projekto veiklos gali būti vykdomos ne Lietuvos Respublikoje (ir ne ES valstybių narių teritorijoje), jei jas vykdant siekiama Investicijų programos arba Plano „Naujos kartos Lietuva“ tikslų.

85Kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 68 straipsnio 1 dalyje, finansinės priemonės tinkamos finansuoti išlaidos yra visa ES fondų ir atitinkamo bendrojo finansavimo lėšų suma, sumokėta finansinei priemonei arba, kai teikiamos garantijos, atidėta sandoriams pagal suteiktas garantijas pagal finansinę priemonę išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, jei ta suma atitinka: