Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2019 M. RUGSĖJO 4 D. NUTARIMO NR. 924 „DĖL ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO ĮGYVENDINANT LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMĄ“ PAKEITIMO

 

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, 23 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 36 straipsnio 4 dalimi, 77 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 124 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 125 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 131 straipsnio 5 dalimi, 132 straipsnio 2 dalimi ir 133 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Paskirti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) priežiūros institucija, vykdančia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas funkcijas.

2. Patvirtinti pridedamus:

2.1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašą;

2.2. bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius;

2.3. kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus procentinius dydžius;

2.4. Nemokumo administratorių atrankos taisykles.

3. Įgalioti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją patvirtinti:

3.1. Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisykles;

3.2. Nemokumo priežiūros komiteto nuostatus.

4. Įgalioti Tarnybą nustatyti:

4.1. teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo tvarką;

4.2. kitos valstybės narės asmenų, turinčių teisę administruoti nemokumo procesus toje valstybėje narėje, nemokumo procesų administravimo Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais tvarką.

5. Pavesti Tarnybai užtikrinti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimą ir nustatyti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties Nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės sistemą.

6. Nustatyti, kad:

6.1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašas, patvirtintas šiuo nutarimu, taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai sudaromoms profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims.

6.2. Nemokumo administratorių atrankos programoje veiklos rezultatų reikšmėms skaičiuoti naudojami po Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo dienos prasidėjusių bankroto procesų duomenys.

6.3. Ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia šiam nutarimui įsigaliojus, jiems pasibaigus įtraukiami skaičiuojant nemokumo administratoriaus darbo patirties reikšmę.

6.4. Ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia šiam nutarimui įsigaliojus, nėra įtraukiami skaičiuojant nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę.

6.5. Bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia šiam nutarimui įsigaliojus ir kurie pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“, 311 punktą neįskaičiuojami į nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę, nėra įtraukiami skaičiuojant nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę.

6.6. Bankroto procesų, kurie pradėti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., nemokumo administratoriaus atranka vykdoma vadovaujantis šio nutarimo 6.5 papunktyje nurodytomis taisyklėmis.

6.7. Bankroto procesų, kurie tebesitęsia po 2021 m. sausio 1 d., nemokumo administratoriaus atranka vykdoma vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis šiuo nutarimu.

7. Pripažinti netekusiais galios:

7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą“;

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

8. Šio nutarimo 2.1–2.3 papunkčiai ir 7 punktas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

9. Šio nutarimo 2.4 papunktis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

 

 

 

Finansų ministras                                                                            Vilius Šapoka           

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299 redakcija)

 

NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO

TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama nemokumo administratoriaus (toliau – administratorius) profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – draudimas) objektas, draudžiamasis įvykis, nedraudžiamasis įvykis, draudimo suma ir draudimo įmoka, draudimo sutarties sudarymas ir terminas, draudimo rizikos pasikeitimas, draudėjo – draudimo sutartį sudariusio administratoriaus – pareigos įvykus draudžiamajam įvykiui, žalos dydžio nustatymas ir draudimo išmokos išmokėjimas, draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimas, draudimo sutarties pakeitimas ir nutraukimas ir kitos draudimo sutarties sąlygos.

2. Sudarius draudimo sutartį, Apraše nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme.

 

II SKYRIUS

DRAUDIMO OBJEKTAS

 

4. Draudimo objektas nustatytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje.

 

III SKYRIUS

DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

 

5. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus administruojant nemokumo procesus atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas atsirasti administratoriaus civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas:

5.1. pateiktas asmens, kuris Apraše nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam draudėjo neteisėtais veiksmais administruojant nemokumo procesus padarytos žalos;

5.2. pateiktas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl draudėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pateikimas teismui);

5.3. pateiktas dėl žalos, kuri padaryta draudėjo neteisėta veika administruojant nemokumo procesus draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui;

5.4. pateiktas dėl draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), administruojant nemokumo procesus;

5.5. pateiktas draudimo sutarties galiojimu laikotarpiu ir (ar) per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieni metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.

6. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais administruojant nemokumo procesus padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmokos nepakanka žalai visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims visiškai atlyginti, draudimo išmoka dalijama proporcingai kiekvienam jų padarytos žalos dydžiui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pateiktas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.

7. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) administruojant nemokumo procesus padaryta žala padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė Aprašo 5 punkte nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis.

 

IV SKYRIUS

NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

 

8. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas dėl:

8.1. draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

8.2. žalos, padarytos nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) gyvybei;

8.3. tyčinių draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita);

8.4. žalos, padarytos draudėjo ir (ar) jo darbuotojo artimiesiems giminaičiams;

8.5. veikos, kuria padaryta žala, užtraukianti draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę;

8.6. veikos, kuria padaryta žala, užtraukianti draudėjo ir (ar) draudėjo darbuotojo administracinę atsakomybę;

8.7. draudėjo ir (ar) jo darbuotojo veiksmų, kuriais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką;

8.8. žalą sukėlusių draudėjo ir (ar) jo darbuotojų veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

8.9. žalos, atsiradusios dėl verslo liudijimo, juridinio asmens pavadinimo, pramoninio dizaino, prekių ženklų naudojimo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

8.10. bet kokio draudėjo prisiimto įsipareigojimo ar garantijos pagal sutartį;

8.11 informacijos apie asmenį, jo privatų gyvenimą, įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą viešo paskelbimo ir (ar) panaudojimo savanaudiškais tikslais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, OL 2016 L 119, p. 1) pažeidimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

8.12. žalos, padarytos dėl programinės įrangos ir visų rūšių mikroprocesorių ir tokius mikroprocesorius turinčių sistemų, įskaitant kompiuterius, sutrikimų, atsiradusių ne dėl draudėjo ir (ar) jo darbuotojų kaltės, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

 

V SKYRIUS

DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA

 

9. Minimali administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nustatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 2 dalyje.

10. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime. Rizikos laipsnį lemiantys kriterijai gali būti šie:

10.1. ar administratorius yra fizinis asmuo ar juridinis asmuo;

10.2. administratoriaus patirtis;

10.3. administratoriaus darbuotojų, įgijusių teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje, skaičius;

10.4. išmokėta draudimo išmoka (išmokos);

10.5. kitos draudimo rizikai turinčios reikšmės aplinkybės, išskyrus veiksnius, į kuriuos pagal Draudimo įstatymą draudikas neturi teisės atsižvelgti.

11. Draudimo sutartyje šalių susitarimu turi būti nustatyta, kaip mokama draudimo įmoka – visa iš karto ar periodiškai (dalimis).

12. Jeigu įsigaliojus draudimo sutarčiai draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies, nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar draudimo sutartyje šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu ir nurodyti, kad per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmokos dalį. Jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta tuo metu, kai draudimo apsauga sustabdyta, draudikas draudimo išmokos nemoka.

13. Neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), dėl kurių atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.

 

VI SKYRIUS

DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR TERMINAS

 

14. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai.

15. Administratorius, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, pateikia draudikui užpildytą prašymą (anketą), kurio (kurios) turinį ir formą nustato draudikas.

16. Sudarant draudimo sutartį, administratorius privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti prašyme (anketoje) (jame (joje) nurodomi draudimo rizikos vertinimo kriterijai) arba dėl kurios jis papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.

17. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai administratorius nepateikia draudikui Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.

18. Jeigu administratorius nepateikia Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos ir draudikas, neatsižvelgdamas į tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad draudėjas nepateikė jam Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos.

19. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, ne anksčiau, nei draudėjas sumoka draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, kai šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.

20. Draudimo liudijimas draudėjui išduodamas tik tada, kai sudaryta draudimo sutartis.

21. Draudimo sutartis sudaroma vieniems metams, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip.

22. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga (kalendorinė data) nurodoma draudimo liudijime.

 

VII SKYRIUS

DRAUDIMO RIZIKOS PASIKEITIMAS

 

23. Jeigu draudimo rizika, apie kurią draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą per 5 darbo dienas po to, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.

24. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį, draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su šia tvarka susipažino.

25. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.

 

VIII SKYRIUS

DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI

 

26. Draudėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka Aprašo 5 punkte nurodytas sąlygas.

27. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimo atlyginti žalą.

28. Jeigu draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis privalo informuoti apie tai draudiką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikti teismui atsiliepimus į pareikštą ieškinį gavimo dienos.

 

IX SKYRIUS

ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMAS IR DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS

 

29. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.

30. Draudimo išmokos dydį pagal sutarties sąlygas nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas.

31. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.

32. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.

33. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.

34. Būtinos išlaidos, draudėjo turėtos mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, atlyginamos Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI

 

35. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:

35.1. draudėjo užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;

35.2. dokumentus, patvirtinančius asmenį (-is), dėl kurio (-ių) veiksmų atsirado žala;

35.3. dokumentus, kuriuose pagrindžiamos žalos atsiradimo aplinkybės, veiksmų pasekmės, pateikiami duomenys apie žalos dydį;

35.4. nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą kartu su draudėjui pateiktais dokumentais.

36. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

37. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.

38. Jeigu draudimo išmoka neišmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį gavimo dienos, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją ir nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.

39. Jei draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka gali būti išmokėta suma, lygi šalių neginčijamai draudimo išmokai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ

 

40. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, jis privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:

40.1. reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;

40.2. dokumentus apie draudėjo administruojant nemokumo procesus neteisėtus veiksmus (veikimą, neveikimą), dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius.

41. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.

42. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise, Aprašo IX skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos išlieka.

 

X SKYRIUS

DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS

 

43. Draudikas Civilinio kodekso 6.1008 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui.

44. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį Aprašo XI skyriuje nustatyta tvarka.

 

XI SKYRIUS

DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS

 

45. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

46. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, draudimo įmokos dalį, proporcingą iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktai draudimo apsaugai.

 

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

47. Visi Apraše nurodyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.

48. Apraše nenustatytas draudimo sutarties sąlygas reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas.

_________________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299

redakcija)

BAZINIO ATLYGIO UŽ BANKROTO PROCESO ADMINISTRAVIMĄ DYDŽIAI

I dalis.  Juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų vertinimas

Juridinį asmenį apibūdinantys kriterijai[1]

Turto ir kreditorių reikalavimų vertės koeficientai

pagal kriterijų reikšmes

Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą (toliau  – bazinis atlygis) dydžio dedamųjų

skaičiavimas

 

 

 

Eil. Nr.

Kriterijai

Kriterijaus reikšmės žymėjimas

Kriterijų reikšmių ribos[2] (Eur)

T1

arba

K1

T2

arba

K2

T3

arba

K3

T4

arba

K4

T5

arba

K5

T6

arba

K6

iki

100 000

nuo

100 001

iki

300 000

nuo

300 001

iki

600 000

nuo

600 001

iki

3 000 000

nuo

3 000 001

iki

15 000 000

nuo

15 000 001

ir
daugiau

Vertės koeficientai (%)[3]

k1

k2

k3

k4

k5

k6

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1.

Turtas:

T

0,325

0,28

0,23

0,20

0,17

0,14

BT = T1 x k1 + T2 x k2 + T3 x k3 + T4 x k4 + T5 x k5 + T6 x k6

1.1.

nekilnojamasis

Tnek

0,5

0,43

0,36

0,31

0,26

0,22

BTnek = Tnek1 x k1 + Tnek2 x k2 + Tnek3 x k3 + Tnek4 x k4 + Tnek5 x k5 + Tnek6 x k6

1.2.

kilnojamasis

Tk

0,3

0,26

0,22

0,18

0,16

0,14

BTk = Tk1 x k1 + Tk2 x k2 + Tk3 x k3 + Tk4 x k4 + Tk5 x k5 + Tk6 x k6

1.3.

gautinos sumos

Tgs

0,4

0,34

0,29

0,25

0,21

0,18

BTgs = Tgs1 x k1 + Tgs2 x k2 + Tgs3 x k3 + Tgs4 x k4 + Tgs5 x k5 + Tgs6 x k6

1.4.

nematerialusis

Tnem

0,1

0,09

0,07

0,06

0,05

0,04

BTnem = Tnem1 x k1 + Tnem2 x k2 + Tnem3 x k3 + Tnem4 x k4 + Tnem5 x k5 + Tnem6 x k6

1.5.

kitas turtas[4]

Tkitas

k1

k2

k3

k4

k5

k6

BTkitas = Tkitas1 x k1+Tkitas2 x k2 + Tkitas3 x k3 + Tkitas4 x k4 + Tkitas5 x k5 + Tkitas6 x k6

2.

Kreditorių reikalavimų dydis

Kr

0,2

0,17

0,14

0,12

0,10

0,09

BKr = Kr1 x k1 + Kr2 x k2 + Kr3 x k3 + Kr4 x k4 + Kr5 x k5 + Kr 6 x k6

 

 

 

Kreditorių skaičiaus ir jurisdikcijos vertinimas

 

3.

Kreditorių[5] skaičius

Ksk

ksk= 50 Eur

BKsk = Ksk x ksk

4.

Taikoma jurisdikcija[6]:

JUR

kJUR = kJUR_TER arba kJUR_TAR

BJUR = (BI arba BII, arba BIII) x kJUR

4.1.

teritorinė

JUR_TER

kJUR_TER = 1,0

 

4.2.

tarptautinė

JUR_TAR

kJUR_TAR = 1,15

 

II dalis. Bazinio atlygio skaičiavimas

 

Eil. Nr.

Bazinis atlygis

Bazinio atlygio skaičiavimo formulės

Bazinio atlygio skaičiavimo pavyzdžiai

1

2

3

4

1.

BI - kai žinoma viso turto reikšmė ir visos turto dedamųjų reikšmės

BI = (BTnek + BTk + BTgs + BTnem + BTkitas + BKr + BKsk) x kJUR

Viso turto vertė T = 500 000 Eur, Tnek = 250 000 Eur, Tk = 80 000 Eur, Tgs= 120 000 Eur,  Tnem = 30 000 Eur,

Tkitas = 500 000 – (250 000 + 80 000 + 120 000 + 30 000) = 20 000 Eur;

kreditorių reikalavimų dydis – 700 000 Eur, kreditorių skaičius – 25, jurisdikcija tarptautinė.

 

Tnek1 = 100 000, Tnek2 = 250 000 – 100 000 = 150 000 Eur

BTnek = 100 000 x 0,5 % + 150 000 x 0,43 % = 500 + 645 = 1 145 Eur

Tk1 = 80 000 Eur

BTk = 80 000 x 0,3% = 240 Eur

Tgs1 = 100 000, T gs2 = 120 000 – 100 000 = 20 000 Eur

BTgs = 100 000 x 0,4 % + 20 000 x 0,34 % = 400 + 68 = 468 Eur

Tnem1 = 30 000 Eur

BTnem = 30 000 x 0,1 % = 30 Eur

Tkitas1 = 20 000 Eur

BTkitas = 20 000 x 0,325 % = 65 Eur

 

Kr1 = 100 000, Kr2 = 200 000, Kr3= 300 000; Kr4= 700 000 – (100 000 + 200 000 + 300 000) = 100 000 Eur BKr = 100 000 x 0,2 % + 200 000 x 0,17 % + 300 000 x 0,14 % + 100 000 x 0,12 % = 1 080 Eur

 

BKsk = 25 x 50 = 1 250 Eur

 

BI = (1 145+ 240 + 468 + 30 + 65 + 1 080 + 1 250) x 1,15 = 4 919,7 Eur

2.

BII kai žinoma viso turto reikšmė ir kai kurios (bent viena) turto dedamosios reikšmės

BII = (BTnek arba BTk, arba BTd, arba BTnem + BTkitas + BKr + BKsk) x kJUR

Viso turto vertė T = 500 000 Eur, Tnek = 250 000 Eur, Tgs= 120 000 Eur, Tkitas = 500 000 – (250 000 + 120 000) = 130 000 Eur;

kreditorių reikalavimų dydis – 700 000 Eur, kreditorių skaičius – 25, jurisdikcija tarptautinė.

 

Tnek1 = 100 000, Tnek2 = 250 000 – 100 000 = 150 000 Eur

BTnek = 100 000 x 0,5 % + 150 000 x 0,43 % = 500 + 645 = 1 145 Eur

Tgs1 = 100 000, T gs2 = 120 000 – 100 000 = 20 000 Eur

BTgs = 100 000 x 0,4% + 20 000 x 0,34% = 400 + 68 = 468 Eur

Tkitas1 = 100 000, Tkitas2= 130 000 – 100 000 = 30 000 Eur

BTkitas = 100 000 x ((0,3 + 0,1):2) % + 30 000 x ((0,26 + 0,09):2) % = 200 + 52,5 = 252,5 Eur

 

Kr1 = 100 000, Kr2 = 200 000, Kr3= 300 000; Kr4= 700 000 – (100 000 + 200 000 + 300 000) = 100 000 Eur

BKr = 100 000 x 0,2 % + 200 000 x 0,17 % + 300 000 x 0,14 % + 100 000 x 0,12 = 1 080 Eur

 

BKsk = 25 x 50 = 1 250 Eur

 

BII = (1 145 + 468+252,5+1 080+1 250 ) x 1,15 = 4 824,83 Eur 

3.

BIII kai žinoma tik viso turto (bendra) reikšmė

BIII = (BT + BKr + BKsk) x kJUR

 

Viso turto vertė – 500 000 Eur;

kreditorių reikalavimų dydis – 700 000 Eur, kreditorių skaičius – 25, jurisdikcija tarptautinė.

 

T1 = 100 000, T2 = 200 000; T3 = 500 000 – (100 000 + 200 000) = 200 000 Eur

BT = 100 000 x 0,325 % + 200 000 x 0,28 % + 200 000 x 0,23 % = 1 345 Eur

 

Kr1 = 100 000, Kr2 = 200 000, Kr3= 300 000; Kr4= 700 000 – (100 000 + 200 000 + 300 000) = 100 000 Eur

BKr = 100 000 x 0,2 % + 200 000 x 0,17 % + 300 000 x 0,14 % + 100 000 x 0,12 = 1 080 Eur

 

BKsk = 25 x 50 = 1 250 Eur

 

BIII = (1 345+ 1 080 + 1 250) x 1,15 = 3 675 x 1,15 = 4 226,25 Eur

Bazinio atlygio ribos:   5 MMA[7] ≤ BI,  BII, BIII  ≤ 50 MMA

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299

redakcija)

 

KINTAMOJO ATLYGIO UŽ BANKROTO PROCESO ADMINISTRAVIMO REZULTATUS PROCENTINIAI DYDŽIAI

Eil. Nr.

Bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas[8] (eurai)

Kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus procentinis dydis[9]

Nuo (įskaitytinai)

Iki (įskaitytinai)

(procentai)

1

2

3

4

1.

1

10 000

20,00

2.

10 001

100 000

15,00

3.

100 001

1 000 000

5,00

4.

1 000 001

10 000 000

0,50

5.

10 000 001

100 000 000

0,05

6.

100 000 001

ir daugiau

0,01

__________________________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299

redakcija)

 

NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ ATRANKOS

TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama nemokumo administratoriaus atrankos kriterijų reikšmės, nemokumo administratoriaus atranka, informavimas apie galimybę administruoti juridinio asmens bankroto procesą (toliau – bankroto procesas) prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, sutikimo-deklaracijos pateikimas ir nemokumo administratoriaus skyrimas teismo tvarka vykdomam bankroto procesui administruoti, naudojantis Nemokumo administratorių atrankos programa (toliau – atrankos programa).

2. Atrankos programa yra integruota Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos (toliau – AVNIS) dalis, kuri per internetinę sąveiką susieta su Lietuvos teismų informacine sistema.

3. Atrankos programoje naudojami AVNIS duomenys.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – Įstatymas).

 

Ii SKYRIUS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS ATRANKOS KRITERIJŲ REIKŠMĖS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

JURIDINĮ ASMENĮ APIBŪDINANČIŲ KRITERIJŲ REIKŠMĖS

 

5. Juridinį asmenį, kuriam keliama nemokumo byla arba kurio bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka (toliau – juridinis asmuo), apibūdinančių kriterijų reikšmės yra šios:

5.1. juridinio asmens turtas:

5.1.1. mažas – turto vertė neviršija 30 tūkstančių eurų;

5.1.2. vidutinis – turto vertė didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, bet neviršija 300 tūkstančių eurų;

5.1.3. didelis – turto vertė didesnė kaip 300 tūkstančių eurų;

5.2. juridinio asmens kreditorių skaičius:

5.2.1. mažas – iki 40 kreditorių;

5.2.2. vidutinis – nuo 41 iki 80 kreditorių;

5.2.3. didelis – 81 kreditorius ir daugiau;

5.3. juridinio asmens kreditorių reikalavimų dydis:

5.3.1. mažas – kreditorių reikalavimų suma neviršija 30 tūkstančių eurų;

5.3.2. vidutinis – kreditorių reikalavimų suma didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, bet neviršija 300 tūkstančių eurų;

5.3.3. didelis – kreditorių reikalavimų suma didesnė kaip 300 tūkstančių eurų;

5.4. taikoma jurisdikcija:

5.4.1. teritorinė;

5.4.2. tarptautinė.

6. Juridinis asmuo atrankos programoje pagal Taisyklių 5.1–5.3 papunkčiuose nustatytas juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų reikšmes yra priskiriamas šioms juridinių asmenų grupėms:

6.1. mažas juridinis asmuo, kai atitinka ne mažiau kaip du mažos reikšmės kriterijus;

6.2. vidutinis juridinis asmuo, kai atitinka ne mažiau kaip du vidutinės reikšmės kriterijus;

6.3. didelis juridinis asmuo, kai atitinka ne mažiau kaip du didelės reikšmės kriterijus.

7. Jeigu juridinis asmuo neatitinka bent dviejų tos pačios reikšmės juridinio asmens grupei taikomų kriterijų, jis priskiriamas atitinkamai juridinio asmens grupei tik pagal turto kriterijaus reikšmę.

8. Jeigu bankroto bylai taikoma tarptautinė jurisdikcija, pagal Taisyklių 6 punktą mažo juridinio asmens grupei priskirtas juridinis asmuo priskiriamas vidutinio juridinio asmens grupei, o vidutinio ir didelio juridinio asmens grupėms priskirtas juridinis asmuo priskiriamas didelio juridinio asmens grupei.

9. Teismas, nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu surinkęs informaciją apie juridinį asmenį (taip pat skatinama surinkti informaciją ir iš valstybės institucijų tvarkomų registrų ir informacinių sistemų, kuriuose kaupiama informacija apie juridinių asmenų turtą ir įsipareigojimus), nustato ir atrankos programoje nurodo juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų reikšmes kartu su jas pagrindžiančiais duomenimis.

10. Teismas patikslina juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų reikšmes, kai pirmą kartą patvirtinami kreditorių reikalavimai ir pagal galutinės bankroto ataskaitos duomenis iki sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo dienos.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS VEIKLĄ APIBŪDINANČIŲ KRITERIJŲ REIKŠMĖS

 

11. Darbo krūvis – nemokumo administratoriaus administruojamų bankroto procesų (vykdomų teismo ir ne teismo tvarka), išreikštų sąlyginiais bankroto procesais, skaičius:

11.1. nemokumo administratoriaus fizinio asmens darbo krūvis – visų bankroto procesų, kuriuos jis administruoja kaip nemokumo administratorius fizinis asmuo, arba bankroto procesų, kuriuos jis administruoja kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojas ir (ar) vadovas, suma;

11.2. nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbo krūvis – nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovo ir darbuotojų nemokumo administratorių darbo krūvių, apskaičiuotų šio punkto 11.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojų (ir vadovo) nemokumo administratorių, nurodytų priežiūros institucijai kaip vykdančių bent vieną bankroto procesą tame juridiniame asmenyje, skaičiaus. Jeigu nemokumo administratoriaus juridinio asmens nė vienas darbuotojas nemokumo administratorius (ir vadovas) nėra nurodytas priežiūros institucijai kaip vykdantis bent vieną bankroto procesą, tokio nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbo krūvis lygus 0.

12. Darbo patirtis – nemokumo administratoriaus administruotų bankroto procesų, išreikštų sąlyginiais bankroto procesais, suma:

12.1. pradėtų ir baigtų bankroto procesų, išreikštų sąlyginiais bankroto procesais, skaičius;

12.2. nebaigtų bankroto procesų, išreikštų sąlyginiais bankroto procesais, skaičius, padalytas iš dviejų.

13. Nebaigti bankroto procesai yra:

13.1. vykdyti arba vykdomi bankroto procesai (neatsižvelgiant į tai, ar bankroto procesas administruojamas nuo jo pradžios), jeigu bankroto proceso administravimo metu juridinis asmuo įgijo likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą;

13.2. baigti bankroto procesai, pradėti administruoti po bankroto bylos iškėlimo, jeigu bankroto proceso administravimo metu juridinis asmuo buvo išregistruotas.

14. Atsižvelgiant į darbo patirties reikšmes, nustatomos šios nemokumo administratorių grupės:

14.1. A grupė, kai darbo patirtis sudaro nuo 0 iki 10 sąlyginių bankroto procesų;

14.2. B grupė, kai darbo patirtis sudaro nuo 10,5 iki 100 sąlyginių bankroto procesų;

14.3. C grupė, kai darbo patirtis sudaro 100,5 ir daugiau sąlyginių bankroto procesų.

15. Atrankos programoje nemokumo administratorių patirčiai ir darbo krūviui įvertinti naudojamas išvestinis vienetas – sąlyginis bankroto procesas.

16. Sąlyginių bankroto procesų dydžiai išreiškiami taip:

16.1. mažo juridinio asmens bankroto procesas prilyginamas 1 sąlyginiam bankroto procesui;

16.2. vidutinio juridinio asmens bankroto procesas prilyginamas 2 sąlyginiams bankroto procesams;

16.3. didelio juridinio asmens bankroto procesas prilyginamas 4 sąlyginiams bankroto procesams.

17. Galiojančios poveikio priemonės – Įstatymo nustatyta tvarka nemokumo administratoriui, nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui arba darbuotojui skirto įspėjimo – reikšmė nemokumo administratoriaus atrankoje nustatyta Taisyklių 27.1 papunktyje.

18. Nemokumo administratorius, kuriam Įstatymo nustatyta tvarka apribota teisė būti paskirtam nemokumo administratoriumi naujiems bankroto procesams administruoti, nemokumo administratoriaus atrankoje nedalyvauja poveikio priemonės galiojimo laikotarpiu.

19. Veiklos rezultatų kriterijaus reikšmės yra:

19.1. nemokumo administratoriaus administruotų bankroto procesų vidutinė trukmė metais;

19.2. juridinio asmens turimo ir gauto bankroto proceso metu turto ir patenkintų kreditorių reikalavimų santykis.

20. Vertinant bankroto procesų vidutinę trukmę neįtraukiama bankroto procesų, kuriems taikomi juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti bankroto proceso ypatumai arba kurie pripažinti tyčiniais, trukmė. Vertinant juridinio asmens turimo ir gauto bankroto proceso metu turto ir patenkintų kreditorių reikalavimų santykį neįtraukiami bankroto procesų, vykdomų nemokumo administratoriui prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, duomenys.

21. Kiekvienam nemokumo administratoriui nustatomas leistinas darbo krūvis, kuris priklauso nuo jo priskyrimo atitinkamai nemokumo administratorių grupei ir parodo didžiausią leistinų administruoti bankroto procesų skaičių (toliau – leistinas darbo krūvis):

21.1. A grupėje – 40 sąlyginių bankroto procesų;

21.2. B grupėje – 60 sąlyginių bankroto procesų;

21.3. C grupėje – 80 sąlyginių bankroto procesų.

22. Kai nemokumo administratorių grupėje 70 procentų nemokumo administratorių pasiekia atitinkamos grupės leistino darbo krūvio ribą, tos nemokumo administratorių grupės leistino darbo krūvio ribą atrankos programa didina:

22.1. A grupės nemokumo administratoriams – 1 sąlyginiu bankroto procesu;

22.2. B grupės nemokumo administratoriams – 2 sąlyginiais bankroto procesais;

22.3. C grupės nemokumo administratoriams – 4 sąlyginiais bankroto procesais.

 

III SKYRIUS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS ATRANKA

 

23. Nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvauja visi bet kurios grupės nemokumo administratoriai, pateikę Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) nustatytos formos sutikimus-deklaracijas.

24. Atrankos programa atrenka nemokumo administratorių, kurio atrankos koeficiento reikšmė yra didžiausia, pagal nemokumo administratorių grupėms nustatytą eiliškumą.

25. Atrankos koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

 

Atrankos koeficientas = Leistinas darbo krūvis – Darbo krūvis

 

26. Nemokumo administratoriai, turintys didžiausią atrankos koeficientą, atrankos programoje parenkami šiuo eiliškumu:

26.1. dideliam juridiniam asmeniui:

26.1.1. C grupės nemokumo administratorius, turintis teigiamą atrankos koeficientą;

26.1.2. jeigu nėra teigiamą atrankos koeficientą turinčio C grupės nemokumo administratoriaus, – B grupės nemokumo administratorius, turintis teigiamą atrankos koeficientą;

26.1.3. jeigu nėra teigiamą atrankos koeficientą turinčio B grupės nemokumo administratoriaus, – A grupės nemokumo administratorius, turintis teigiamą atrankos koeficientą;

26.1.4. jeigu nėra nė vieno teigiamą atrankos koeficientą turinčio nemokumo administratoriaus, – neigiamą atrankos koeficientą turintys administratoriai pagal Taisyklių 26.1.1–26.1.3 papunkčiuose nustatytą eiliškumą;

26.2. vidutiniam juridiniam asmeniui:

26.2.1. B, C grupių nemokumo administratoriai (taikoma B grupės leistino darbo krūvio riba), turintys teigiamą atrankos koeficientą;

26.2.2. jeigu nėra teigiamą atrankos koeficientą turinčių B, C grupių nemokumo administratorių, – A grupės nemokumo administratorius, turintis teigiamą atrankos koeficientą;

26.2.3. jeigu nėra nė vieno teigiamą atrankos koeficientą turinčio nemokumo administratoriaus, – neigiamą atrankos koeficientą turintys administratoriai pagal Taisyklių 26.2.1–26.2.2 papunkčiuose nustatytą eiliškumą;

26.3. mažam juridiniam asmeniui:

26.3.1. A, B, C grupių nemokumo administratoriai (taikoma A grupės leistino darbo krūvio riba), turintys teigiamą atrankos koeficientą;

26.3.2. jeigu nėra nė vieno teigiamą atrankos koeficientą turinčio nemokumo administratoriaus, – neigiamą atrankos koeficientą turintys administratoriai pagal Taisyklių 26.3.1 papunktį.

27. Jeigu Taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka įvertinus atrankos koeficientų reikšmes daugiau nei vienas nemokumo administratorius turi vienodas atrankos koeficiento reikšmes, nemokumo administratorius atrenkamas tokiu eiliškumu:

27.1 jis ir jo sutikime-deklaracijoje nurodytas darbuotojas nemokumo administratorius neturi galiojančio įspėjimo;

27.2. jo baigtų administruoti bankroto procesų trukmės vidurkis yra mažiausias;

27.3. jo baigtų administruoti bankroto procesų juridinio asmens turto ir patenkintų kreditorių reikalavimų santykių sumos vidurkis yra mažiausias;

27.4. jam paskutinis administruoti paskirtas bankroto procesas buvo paskirtas anksčiausiai.

28. Nemokumo administratorius juridinis asmuo gali būti atrinktas bankroto procesui administruoti, tik jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

28.1. jo sutikime-deklaracijoje nurodyto darbuotojo nemokumo administratoriaus kaip nemokumo administratoriaus fizinio asmens darbo krūvis neviršija jo (kaip nemokumo administratoriaus fizinio asmens) leistino darbo krūvio ribos;

28.2. jo sutikime-deklaracijoje nurodytas darbuotojas nemokumo administratorius (kaip nemokumo administratorius fizinis asmuo) yra ne mažesnės grupės, negu numatoma skirti nemokumo administratorių juridinį asmenį pagal Taisyklių 26 punkte nustatytą eiliškumą.

 

IV SKYRIUS

SUTIKIMO-DEKLARACIJOS PATEIKIMAS IR NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS SKYRIMAS

 

29. Atrankos programoje teismas pateikia šią informaciją apie juridinį asmenį:

29.1. juridinio asmens kodas, pavadinimas, adresas (buveinė);

29.2. teismas, kuriame keliama arba iškelta bankroto byla, bankroto bylos numeris ir teisėjas, nagrinėjantis prašymą iškelti nemokumo bylą arba nagrinėjantis bankroto bylą;

29.3. bankroto proceso stadija, kada parenkamas nemokumo administratorius:

29.3.1. bankroto proceso pradžia;

29.3.2. juridinis asmuo yra bankrutuojantis;

29.3.3. juridinis asmuo yra likviduojamas dėl bankroto;

29.4. juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų duomenys;

29.5. nemokumo administratoriui numatomas bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą;

29.6. žyma, jei juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir bankroto procesas būtų vykdomas prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką.

30. Kitą darbo dieną po Taisyklių 29 punkte nurodytos informacijos pateikimo dienos nemokumo administratoriai gali teikti sutikimus-deklaracijas.

31. Vadovaudamasis Įstatymo 129 straipsnio 2 dalimi, nemokumo administratorius fizinis asmuo gali teikti sutikimą-deklaraciją tik kaip fizinis asmuo nemokumo administratorius, besiverčiantis individualia veikla, arba tik kaip juridinio asmens nemokumo administratoriaus darbuotojas.

32. Nemokumo administratorius, pageidaujantis administruoti bankroto procesą, per 14 dienų nuo Taisyklių 30 punkte nustatytos datos pateikia sutikimą-deklaraciją per AVNIS.

33. Jeigu juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, nemokumo administratorius sutikimą-deklaraciją gali pateikti per 30 dienų nuo Taisyklių 30 punkte nustatytos datos.

34. Jeigu pasibaigus Taisyklių 33 punkte nustatytam terminui nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo-deklaracijos dėl bankroto proceso administravimo prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

35. Nemokumo administratorius gali teikti sutikimą-deklaraciją administruoti juridinio asmens, pateikusio prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą, bankroto procesą, jeigu teismas priimtų nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Informacijos apie šiame punkte nurodytus juridinius asmenis ir nemokumo administratorių sutikimų-deklaracijų pateikimui mutatis mutandis taikomi Taisyklių 29–32 punktai.

36. Nemokumo administratorius juridinis asmuo sutikime-deklaracijoje turi nurodyti darbuotoją nemokumo administratorių, kuris bus paskirtas bankroto procesui administruoti.

37. Nemokumo administratorius per AVNIS gali atsiimti pateiktą sutikimą-deklaraciją iki sutikimo-deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

38. Nemokumo administratoriaus atrankoje neturi teisės dalyvauti bankroto procesą, kuriam administruoti renkamas nemokumo administratorius, administravę ir atstatydinti nemokumo administratoriai.

39. Nemokumo administratorių atrenka ir skiria bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, o jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija, – teisėjų kolegijos pirmininkas.

40. Teismas vykdo nemokumo administratoriaus atranką, kai įsitikina, kad bus keliama juridinio asmens bankroto byla.

41. Prieš paskirdamas atrankos programos atrinktą nemokumo administratorių teismas vertina, ar nėra Įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių atrinktas nemokumo administratorius negalėtų būti paskirtas.

42. Jeigu teismas nustato, kad yra Įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių nemokumo administratorius negali būti paskirtas, tuomet paskiria kitą įvykusioje nemokumo administratoriaus atrankoje atrinktą nemokumo administratorių pagal Taisyklių 26 ir 27 punktuose nustatytą eiliškumą.

43. Teismas veiksmus, nustatytus Taisyklių 40–42 punktuose, vykdo tą pačią dieną.

44. Jeigu apskundus teismo nutartį iškelti bankroto bylą ir paskirti nemokumo administratorių nemokumo bylos iškėlimo klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, nauja nemokumo administratoriaus atranka nevykdoma.

45. Įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju skiriamas nemokumo administratorius turi pakartotinai pateikti sutikimą-deklaraciją.

46. Jeigu nemokumo administratorius juridinis asmuo pasibaigia dėl reorganizavimo, jo darbo krūvio ir darbo patirties reikšmių perėmimas negalimas. Tokiu atveju teismas vykdo naują nemokumo administratoriaus atranką.

47. Jeigu bankroto proceso administravimo laikotarpiu juridinio asmens grupė pasikeičia, bankroto proceso administravimą tęsia paskirtas nemokumo administratorius, nepriklausomai nuo jo grupės.

 

V SKYRIUS

ATRANKOS PROGRAMOS DUOMENŲ ATSKLEIDIMAS

 

48. Tarnyba užtikrina, kad:

48.1. nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvaujantys nemokumo administratoriai nuo sutikimo-deklaracijos pateikimo dienos iki sutikimo-deklaracijos pateikimo termino pabaigos gali susipažinti su nemokumo administratorių atrankų, kuriose jie dalyvauja, toje pačioje nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvaujančių nemokumo administratorių darbo krūvio, darbo patirties, leistino darbo krūvio ir veiklos rezultatų kriterijaus reikšmėmis;

48.2. nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvavę nemokumo administratoriai suformuotame nemokumo administratoriaus atrankos protokole, kuris formuojamas teismui patvirtinus nemokumo administratoriaus atrankos rezultatą, gali matyti toje atrankoje dalyvavusių ir atrinkto nemokumo administratorių Nemokumo administratorių sąrašo eilės numerius, darbo krūvio, darbo patirties, leistino darbo krūvio ir veiklos rezultatų kriterijaus reikšmes.

49. Nemokumo administratoriai AVNIS gali matyti šiuos 6 mėnesių duomenis:

49.1. juridinių asmenų, kurių bankroto procesas yra vykdomas, grupes, išreikštas sąlyginiais bankroto procesais;

49.2. juridinių asmenų, kurių bankroto procesas yra baigtas, grupes, išreikštas sąlyginiais bankroto procesais;

49.3. nemokumo administratorių Nemokumo administratorių sąrašo eilės numerius, darbo krūvio, darbo patirties, leistino darbo krūvio ir veiklos rezultatų kriterijaus reikšmes;

49.4. nemokumo administratorių grupių leistino darbo krūvio ribas.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

50. Tarnyba turi užtikrinti, kad atrankos programa veiktų nepertraukiamai ir AVNIS tvarkomi duomenys, pagal kuriuos nustatomos juridinius asmenis ir nemokumo administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės, būtų tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinami.

__________________

 



[1] Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti kriterijai.

[2] Kriterijų reikšmių ribos taikomos turto (T), jo dedamųjų (Tnek, Tk, Tgs , Tnem, Tkitas)  ir kreditorių reikalavimų dydžio kriterijams vertinti.

[3] Turto ir kreditorių vertės koeficientai k1–k6 parenkami iš lentelės I dalies 4–9 skiltyse nurodytų koeficientų kiekvienai turto ar kreditorių reikalavimų daliai pagal nurodytas kriterijų reikšmių ribas.

[4] Kitas turtas – turto dedamoji, skaičiuojama tais atvejais, kai turto (T), nurodyto lentelės I dalies 1 punkte, vertė yra didesnė nei lentelės I dalies 1.1–1.4 papunkčiuose nurodytų turto dedamųjų suma ir (arba) yra žinoma bent viena iš turto dedamųjų, nurodytų lentelės I dalies 1.1–1.4 papunkčiuose.

Tkitas = T – (Tnek + Tk + Tgs + Tnem), kai žinomos visos turto dedamosios. Šiuo atveju kito turto (Tkitas) vertės koeficientai (k1–k6) apskaičiuojami bendro turto (T) vertės koeficiento ir žinomų turto dedamųjų vertės koeficientų sumos skirtumą dalijant iš nežinomų turto dedamųjų skaičiaus, t. y. nustatomas nežinomų turto dedamųjų vidutinis vertės koeficientas.

[5] Skaičiuojami tik kreditoriai, kuriems įmonės įsiskolinimai susidarė iki bankroto bylos iškėlimo. Už kiekvieną kreditorių, kurio reikalavimai susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, prie atlygio bankroto administratoriui pridedama 50 Eur.

[6] Jurisdikciją nustato teismas. Kai jurisdikcija yra tarptautinė, taikomas jurisdikcijos koeficientas kJUR_TAR = 1,15.

[7] Pagal teisės aktų reikalavimus nustatyta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), buvusi bankroto bylos iškėlimo dieną. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Kai pagal bazinio atlygio formulę apskaičiuota bazinio atlygio suma mažesnė už 5 MMA, nustatomas 5 MMA dydžio atlygis, o kai didesnė už 50 MMA – 50 MMA dydžio atlygis.

[8] Bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 77 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis.

[9] Kintamasis atlygis (toliau – KA) skaičiuojamas kaip KA dydžių, apskaičiuotų pagal atitinkamus procentinius dydžius, taikomus kiekvienam pajamų ir išlaidų skirtumo intervalui (nuo–iki), suma.

Pavyzdžiui:

1) bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas 8 600 eurų,

KA = 8 600 x 20 % = 1 720 Eur;

2) bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas 40 000 eurų,
KA
= 10 000 x 20 % + 30 000 x 15 % = 6 500 Eur;

3) bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas 350 000 eurų,

KA = 10 000 x 20 % + (100 000 – 10 000) x 15 % + (350 000 – (10 000 + (100000 – 10 000)) x 5 % = 10 000 x 20 % + 90 000 x 15 % + 250 000 x 5 % = 28 000 Eur.