ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2015 M. SPALIO 29 D. SPRENDIMO NR. T1-257 „DĖL ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ, APRAŠŲ, SUSIJUSIŲ SU KAPINIŲ TVARKYMU, PRIEŽIŪRA IR LAIDOJIMU JOSE, PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. balandžio 25 d. Nr. T1-97
Šilalė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 18 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 143 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimo“, Šilalės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a :
1. Pakeisti Šilalės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T1-257 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų, susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo“ 1.1 papunkčiu:
1.1. Pakeisti Taisyklių 13 ir 14 punktus ir juos išdėstyti taip:
„13. Rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą formą išduoda Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą.
14. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą (šių taisyklių 2 priedas) ir medicininį mirties liudijimą. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė neatlygintinai arba niša kolumbariume (jeigu jis yra), arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8 x 2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.“
1.2. Pakeisti Taisyklių 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17. Naujas kapas esamoje kapavietėje formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti ar neleisti pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
1.3. Pakeisti Taisyklių 20 ir 21 punktus ir juos išdėstyti taip:
„20. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir Savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
21. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.“
1.4. Pakeisti Taisyklių 23 ir 24 punktus ir juos išdėstyti taip:
„23. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja Savivaldybės administracijos direktorių ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės administracija, gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius, posėdyje balsų dauguma, jeigu Komisija nustatė ne mažiau nei dvi iš šių aplinkybių:
23.2. kapavietės statiniai (paminklai, antkapiai, tvorelės ir pan.) yra suirę, apleisti arba jų visiškai nėra;
23.3 kapavietė apaugusi žolėmis, netvarkoma.
Savivaldybės administracija pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikia kapinių prižiūrėtojui ir paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje, nurodydama duomenų paskelbimo datą.
24. Šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja seniūnijos seniūnas, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje raštu kreipiasi atitinkamai į Savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse, – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Atitinkamai Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie ta formuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių taisyklių 20 punktą. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas joje.“
1.5. Pakeisti Taisyklių 34 ir 35 punktus ir juos išdėstyti taip:
„34. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
35. Apie savivaldybės direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos priimtą sprendimą savivaldybės administracija per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse savivaldybės administracija papildomai raštu informuoja atitinkamą religinę bendruomenę ar bendriją; jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, – Kultūros paveldo departamentą.“
1.6. Pakeisti Taisyklių 38 punktą ir jį išdėstyti taip:
„38. Šių taisyklių reikalavimų laikymąsi ir vykdymą kontroliuoja Administracijos direktorius ir jo įgalioti asmenys. Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi šiomis Taisyklėmis, kitais teisės aktais reglamentuojančiais žmonių palaikų laidojimą, organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojo darbą.“
2. Pakeisti Šilalės rajono savivaldybės leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T1-257 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų, susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo“ 1.2 papunkčiu, 2, 3, 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2. Šiame apraše vartojama sąvoka „neprižiūrima kapavietė“ – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir Šilalės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.
Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir Šilalės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklėse).
3. Rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse išduoda Savivaldybės administracijos filialų - seniūnijų seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą. Leidimas laidoti išduodamas pagal Kapinių tvarkymo taisyklių priede nustatytą formą.
4. Asmuo, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikia Seniūnijos seniūnui medicininį mirties liudijimą ir rašytinį prašymą išduoti leidimą laidoti. Prašyme pažymima, kuriose kapinėse esančioje pripažintoje neprižiūrima kapavietėje pageidaujama gauti leidimą laidoti, ir nurodomas savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens sprendimas, konfesinėse kapinėse – religinės bendruomenės ar bendrijos sprendimas, suteikęs teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti ir praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos.
3. Pripažinti netekusiu galios Šilalės rajono savivaldybės leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T1-257 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų, susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo“ 1.2 papunkčiu, 6 punktą.
4. Pakeisti Šilalės rajono savivaldybės kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašo, patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T1-257 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų, susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo“ 1.4 papunkčiu, priedo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo lentelė 6 stulpelio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
5. Paskelbti informaciją apie šį sprendimą vietinėje spaudoje o visą sprendimą - Šilalės rajono savivaldybės interneto svetainėje www.silale.lt ir Teisės aktų registre.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.