Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-212

 

2023 m. kovo 29 d. Nr. 209

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. SV-S-104 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-212 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1.         Įstatymo projektu teikiamas siūlymas dalį pelno mokesčio įskaityti į savivaldybės, kurioje vykdoma apmokestinamojo vieneto veikla, biudžetą negali būti įgyvendintas, nes nėra aiškaus apmokestinamųjų vienetų vykdomos veiklos vietos nustatymo proceso. Apmokestinamųjų vienetų veikla, ypač skaitmenėjančios ekonomikos sąlygomis, paprastai neapsiriboja vienos savivaldybės ar vienos valstybės teritorija, o kartais, kai veikla vykdoma nuotoliniu būdu, iš viso neturi apibrėžtos veiklos vietos. Šiuo metu pelno mokestis apskaičiuojamas nuo bendrų apmokestinamojo vieneto pajamų ir sąnaudų toms pajamoms uždirbti, remiantis finansinių ataskaitų, kuriose, be kitos informacijos, pateikiama informacija apie bendrą visos apmokestinamojo vieneto veiklos rezultatą, duomenimis. Pelno mokesčio skaidymas pagal veiklos vykdymo vietą reikalautų papildomų duomenų registravimo, kas didintų administracinę naštą tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui.

2.         Įvertinus 2023 metais iš pelno mokesčio planuojamas gauti pajamas, priėmus Įstatymo projektą valstybės biudžeto pajamos sumažėtų daugiau kaip 333 mln. eurų, o tvarių pajamų (šiuo atveju – iš pelno mokesčio) šaltinių mažinimas neigiamai paveiktų jau prisiimtus valstybės įsipareigojimus, įskaitant išlaidas dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti, išlaidas pagalbos priemonėms, skirtoms dėl aukštų energijos kainų nukentėjusiam verslui, apmokėti, išlaidas, susijusias su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse iniciatyvose, skirtose pagalbai Ukrainai, ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikimu, apmokėti, taip pat išlaidas krašto apsaugos sistemai finansuoti – Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti.

3.         Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „dabartinė savivaldybių biudžetų nustatymo tvarka nemotyvuoja savivaldybių skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas ar imtis investicijų pritraukimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą savivaldybių verslo plėtros sąlygoms gerinti skiriama valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija – priemonėms ir (ar) paskatoms, gerinančioms konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką, sukurti ir (ar) pritaikyti. Šios dotacijos dydis – 0,5 procento nuo valstybės biudžetui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio sumos.

 

 

 

Ministrė Pirmininkė                                                                               Ingrida Šimonytė

 

 

 

Finansų ministrė                                                                                        Gintarė Skaistė