LIETUVOS RESPUBLIKOS

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1393 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2018 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-1800

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, pagrindinius diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, diplomatų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), tarnybos ir socialinių garantijų ypatumus.“

 

2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 79 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir (ar) šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius ir (ar) šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

 

3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 84 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

84 straipsnis. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensavimas

Diplomatui, dirbančiam diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas, taikant šio įstatymo 3 priede nurodytą koeficientą bei gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.“

 

 

4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 86 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 86 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Diplomatas, dirbantis diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Nesant galimybių apdrausti diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ar šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų jo šeimos narių, su jų asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribas nustato Vyriausybė.“

 

5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 88 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 88 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 37,24 mėnesio diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.“

2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.“

3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 88 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 9,31 iki 37,24 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu.“

4. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 88 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Užsienyje žuvusio ar mirusio diplomato, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnyje, palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.“

 

6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos. Diplomatiniam atstovui suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos – rezidencija. Suteikiant gyvenamąsias patalpas, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komunalinės ir ryšių išlaidos. Taip pat apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kai diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje (ar kitame tos pačios priimančiosios valstybės mieste) išmoka (toliau – vienkartinė įsikūrimo išmoka).

2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo, gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką ir gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų normą, persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį bei mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, kuri naudojama neatsiskaitytinai.

 

7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgdamas į šio skyriaus nuostatas, nustato užsienio reikalų ministras. Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomas funkcijų, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, sąrašas, taip pat nustatomi pareiginės algos koeficiento didinimo pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis dydžiai, detalizuojami konkretaus dydžio nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis ir panašiai), priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos.“

2. Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnį nauja 4 dalimi:

4. Darbuotojo, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiginės algos koeficientas mažinamas 1,289 karto ir apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“

3. Buvusias 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalimis.

4. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientą, kuris gali būti padidintas šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka, dauginant iš šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pareiginės algos bazinio dydžio ir iš Vyriausybės nustatyto gyvenimo lygio vietos koeficiento.“

5. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Pareiginės algos koeficiento padidinimas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 70 procentų šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio.“

6. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Darbuotojo pareiginės algos koeficientas, apskaičiuotas šio straipsnio 3–8 dalyse nustatyta tvarka, nurodomas darbo sutartyje. Šis koeficientas nustatomas iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos.“

 

8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

diplomatinės tarnybos įstatymo

3 priedas

 

SU DARBU UŽSIENYJE SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJA

 

Eil. Nr.

Diplomatai

Kiti valstybės tarnautojai

Koeficientas

1.

Ambasadorius

10,87

2.

Ambasadorius ypatingiems pavedimams

10,09

3.

Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras, generalinis konsulas

9,70

4.

Ministras patarėjas, konsulas – konsulinės įstaigos vadovas

 

Specialusis patarėjas

8,93

5.

Patarėjas

 

Specialusis atašė, specialiojo patarėjo pavaduotojas

8,15

6.

Pirmasis sekretorius, konsulas

Vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas

6,99

7.

Antrasis sekretorius, vicekonsulas

Vyresnysis specialistas

5,82

8.

Trečiasis sekretorius

Specialistas

5,05

9.

Atašė

4,27“

 

9 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:

„8. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomatui ar kitam valstybės tarnautojui nustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, jį sumažinus 1,289 karto ir suapvalinus dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę, yra didesnis negu po šio įstatymo įsigaliojimo jam taikytinas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, iki jo grąžinimo, atšaukimo iš pareigų, paskyrimo į kitą diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba darbui į specialiąją misiją dienos arba perkėlimo į kitas pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba perkėlimo dirbti į specialiąją misiją termino pabaigos taikomas jam iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, sumažintas 1,289 karto ir suapvalintas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“

2. Papildyti 3 straipsnį 9 dalimi:

9. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas terminuotas darbo sutartis dirbantiems diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ar specialiųjų misijų darbuotojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, iki jų darbo sutarčių pasibaigimo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas ir apvalinamas taip, kad darbuotojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga nemažėtų.“

3. Papildyti 3 straipsnį 10 dalimi:

10. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių mokėjimas bus vykdomas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus kompensacijas, kurioms taikomos šio straipsnio 8 ir 12 dalys, neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio pat dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“

4. Papildyti 3 straipsnį 11 dalimi:

11. Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka diplomato draudžiamųjų pajamų laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir kitų išmokų dydį diplomato draudžiamosios pajamos, buvusios tuo laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“

5. Papildyti 3 straipsnį 12 dalimi:

12. Įsigaliojus šiam įstatymui, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 12 dalyje numatytas 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis pradedamas taikyti, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį per mėnesį. Iki bus paskelbtas Lietuvos statistikos departamento 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per mėnesį, maksimaliam kompensuojamų išlaidų dydžiui nustatyti taikomas 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė