Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. BIRŽELIO 21 d. nutarimo Nr. 947 „Dėl UTENOS KOLEGIJOS PERTVARKYMO“ pakeitimo

2020 m. balandžio 1 d. Nr. 322

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1.       Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 947 „Dėl Utenos kolegijos pertvarkymo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL UTENOS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO, SAVININKĖS TEISIŲ IR PAREIGŲ ĮGYVENDINIMO IR BUVEINĖS ADRESO NUSTATYMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Utenos kolegijos statutą (pridedama).

2. Pavesti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Utenos kolegijos savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.

3. Nustatyti, kad Utenos kolegijos buveinės adresas yra Utenos m. sav., Utenos m., Maironio g. 7.“

2. Įgalioti viešosios įstaigos Utenos kolegijos direktorių pasirašyti viešosios įstaigos Utenos kolegijos statutą ir per trisdešimt dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui.

3. Šiuo nutarimu nauja redakcija išdėstyto Utenos kolegijos statuto 68 punktas galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d.

4. Šiuo nutarimu nauja redakcija išdėstyto Utenos kolegijos statuto 69 punktas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

5. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 878 „Dėl Utenos kolegijos statuto patvirtinimo“  su visais pakeitimais ir papildymais.

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                               Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 947 

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2020 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 322

redakcija)

UTENOS KOLEGIJOS STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Utenos kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos pavadinimas – Utenos kolegija.

2. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga.

3. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (kiek tai nepriklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybės išimtinei kompetencijai).

4. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams.

5. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu šalies ir Aukštaitijos regiono vystymu bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.

6. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika bei taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.

7. Kolegija ir jos akademiniai padaliniai gali turėti vėliavą, ženklus ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo tvarką nustato Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).

8. Kolegija savo veikloje vadovaujasi mokslo ir studijų principais, reglamentuotais Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

9. Kolegija yra paramos gavėja pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą.

10. Kolegijos dokumentai, vieši pranešimai ir kita informacija visuomenei skelbiami Kolegijos interneto svetainėje.

II SKYRIUS

KOLEGIJOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

11. Kolegijos veiklos tikslai:

11.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą, grindžiamas profesionalia praktika bei taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės bei ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį;

11.2. plėtoti Lietuvos valstybei ir Aukštaitijos regionui aktualius taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;

11.3. dalyvauti darniame Lietuvos valstybės ir Aukštaitijos regiono vystyme bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis;

11.4. sudaryti sąlygas asmenims mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus.

12. Kolegijos uždaviniai:

12.1. užtikrinti aukštos kokybės studijas, laiduojančias kompetentingos, kritiškos, atsakingos ir visą gyvenimą besimokančios asmenybės ugdymą;

12.2. kurti modernią, naujomis technologijomis grįstą studijų ir mokymo bazę;

12.3. atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;

12.4. dalyvauti tarptautinėse, šalies ir Aukštaitijos regiono ekonominės, socialinės, edukacinės ir kultūrinės plėtros programose;

12.5. propaguoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti tęstinio mokymosi, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sąlygas;

12.6. užtikrinti racionalų materialinių ir finansinių išteklių naudojimą.

13. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.

14. Kitos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), kurių gali imtis Kolegija:

14.1. kitų drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba, kodas – 14.19;

14.2. spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, kodas – 18;

14.3. medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba, kodas – 32.50;

14.4. mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ir prekyvietėse – 47.9;

14.5. kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas, kodas – 49.39;

14.6. apgyvendinimo veikla, kodas – 55;

14.7. maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, kodas – 56;

14.8. leidybinė veikla, kodas – 58;

14.9. kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, kodas – 62;

14.10. nekilnojamojo turto operacijos, kodas – 68;

14.11. konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla, kodas – 70.22;

14.12. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas – 72;

14.13. rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa, kodas – 73.20;

14.14. vertimo raštu ir žodžiu veikla, kodas – 74.30;

14.15. nuoma ir išperkamoji nuoma, kodas – 77;

14.16. ekskursijų organizatorių veikla, kodas – 79.12;

14.17. techninis ir profesinis vidurinis mokymas, kodas – 85.32;

14.18. aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantis mokymas baigus vidurinę mokyklą, kodas – 85.41;

14.19. kitas mokymas, kodas – 85.5;

14.20. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas – 85.6;

14.21. medicininės ir odontologinės praktikos veikla, kodas – 86.2;

14.22. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas – 86.90;

14.23. nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla, kodas – 88;

14.24. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas – 91.01;

14.25. kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla, kodas – 96.02.

III SKYRIUS

STUDIJŲ IR MOKSLO PAGRINDINĖS ORGANIZAVIMO NUOSTATOS

15. Kolegijoje vykdomos studijos pagal koleginių ir trumpųjų studijų programas. Kolegija taip pat vykdo neformaliojo švietimo programas ir atskirus studijų dalykus (modulius) Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

16. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal koleginių ir trumpųjų studijų programas.

17. Asmeniui, baigusiam koleginių studijų programą, suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kvalifikacija, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti magistrantūros studijas. Kolegija suteikia kvalifikaciją, turėdama kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Kolegija išduoda profesinio bakalauro diplomą ir diplomo priedėlį.

18. Kolegijoje vykdomos trumposios studijos, skiriamos kvalifikacijoms, atitinkančioms Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktojo lygio reikalavimus, įgyti. Baigusiesiems šias studijas Kolegija išduoda studijų pažymėjimą.

19. Kolegijoje vykdomos studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus, patvirtintus švietimo, mokslo ir sporto ministro.

20. Kolegija kartu su kitomis Lietuvos ar užsienio aukštosiomis mokyklomis gali vykdyti jungtines studijų programas. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai).

21. Kolegijoje studijos yra nuolatinės ir ištęstinės studijų formos.

22. Asmenys gali kreiptis į Kolegiją dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo.

23. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų, kaip studijų programos dalies pripažinimas asmenims, norintiems tęsti studijas Kolegijoje, atliekamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

24. Kolegija atlieka neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

25. Kolegijoje klausytojai gali studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius) arba pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Klausytojo ir Kolegijos santykiai įforminami sutartimi su klausytoju Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

26. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais.

27. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, Aukštaitijos regiono plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.

28. Taikomųjų mokslinių tyrimų plėtojimo bendruosius principus, kryptis, tematiką nustato bei atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kokybę ir lygį vertina Akademinė taryba, atsižvelgdama į Kolegijos mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, Lietuvos ir tarptautinius mokslo prioritetus, mokslinių tyrimų svarbą visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, regiono plėtros prioritetus, Kolegijos dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius.

29. Kolegija skatina taikomuosius mokslinius tyrimus (taip pat ir tarpdalykinius), partnerystę ir bendradarbiavimą vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus per mokslinių tyrimų tinklus, atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.

30. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete, mokslo žurnaluose ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

31. Mokslinę veiklą Kolegijoje organizuoja fakultetai, katedros ir tyrėjų grupės. Jų atliktų tyrimų rezultatai naudojami studijų procese ir yra studijų ir mokslinės veiklos, studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei mokslinės kompetencijos tobulinimo pagrindas.

32. Kolegijoje skatinama studentų mokslinė veikla, gali veikti studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės praktinės konferencijos, seminarai, mokslo darbų konkursai.

33. Kolegija leidžia mokslinius leidinius, mokslo metodinę, mokymo, studijų ir kitokią literatūrą, rengia mokslines ir praktines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius ir metodinius renginius.

IV SKYRIUS

KOLEGIJOS VALDYMO ORGANAI, JŲ KOMPETENCIJA, SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA

34. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegijoje veikia šie kolegialūs valdymo organai: Kolegijos taryba (toliau – Taryba) ir Akademinė taryba. Vienasmenis valdymo organas yra Kolegijos direktorius (toliau – direktorius).

35. Taryba yra Kolegijos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.

36. Taryba atlieka šias funkcijas:

36.1. suderinusi su Akademine taryba, teikia Vyriausybei tvirtinti Kolegijos statuto (toliau –Statutas) pakeitimus;

36.2. įvertinusi Akademinės tarybos nuomonę, tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;

36.3. įvertinusi Akademinės tarybos nuomonę, tvirtina direktoriaus teikiamus Kolegijos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;

36.4. įvertinusi Akademinės tarybos pasiūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise bei kitu teisėtu pagrindu valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

36.5. įvertinusi Akademinės tarybos pasiūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;

36.6. renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų direktorių;

36.7. svarsto ir tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

36.8. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;

36.9. suderinusi su Akademine taryba, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Vyriausybei;

36.10. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato Kolegijos bendruomenei;

36.11. atlieka kitas Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

37. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:

37.1. vieną narį skiria ir atšaukia Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu Studentų atstovybės nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);

37.2. keturi Tarybos nariai Akademinės tarybos nustatyta tvarka renkami Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkime iš kandidatų, priklausančių Kolegijos personalui;

37.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami keturi Tarybos nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – Studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Kiti trys nariai atrenkami viešo konkurso būdu.

38. Tarybos sudėtį viešai Kolegijos interneto svetainėje skelbia Akademinės tarybos pirmininkas.

39. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Kolegijos strateginių tikslų ir įgyvendinti Kolegijos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

40. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat Kolegijos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs direktoriui, bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose Kolegija visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti Akademinės tarybos narys.

41. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.

42. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos ir kiti Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo Akademinės tarybos nustatytos formos įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas. Tarybos nario įsipareigojimą Kolegijai priima Akademinės tarybos pirmininkas.

43. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir jai atstovauja. Tarybos pirmininkui laikinai nesant, šias funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas, o jam laikinai nesant – kitas Tarybos įgaliotas Tarybos narys.

44. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai Mokslo ir studijų įstatyme ir (ar) Statute nustatytas kitoks kvorumas. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto svetainėje.

45. Direktorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

46. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statute, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pareigas arba nepasirašo Statute nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.

47. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statute nurodytą įsipareigojimą.

48. Tarybos nariams už aktyvią veiklą einant Tarybos nario pareigas gali būti atlyginama iš Kolegijos lėšų. Sprendimą dėl išmokų priima Tarybos nariai Tarybos posėdyje. Išmokų dydis priklauso nuo Kolegijos pasiektų veiklos rezultatų ir kiekvieno Tarybos nario veiklos intensyvumo. Išmokos mokamos vadovaujantis Išmokų mokėjimo tvarka, kurią tvirtina Taryba.

49. Direktorius užtikrina Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.

50. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas.

51. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:

51.1. nustato studijų tvarką;

51.2. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti;

51.3. vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kokybę ir lygį;

51.4. tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, tvirtina Kolegijos vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos vadovą;

51.5. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

51.6. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą praneša Kolegijos akademinei bendruomenei ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos interneto svetainėje;

51.7. Kolegijos fakultetų tarybų siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka, teikia garbės ir kitus vardus;

51.8. svarsto ir derina su Taryba siūlymus dėl Statuto pakeitimų;

51.9. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama ir Kolegijos misija ir vizija, ir teikia dėl jo nuomonę Tarybai;

51.10. svarsto direktoriaus teikiamus Kolegijos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų nuomonę Tarybai;

51.11. svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti direktoriaus pareigas;

51.12. svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planų;

51.13. svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise bei kitu teisėtu pagrindu valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

51.14. tvirtina studijų kainas ir nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo kokybę;

51.15. direktoriaus teikimu pritaria direktoriaus pavaduotojų ir fakultetų dekanų kandidatūroms;

51.16. fakulteto tarybos teikimu tvirtina fakulteto nuostatus ir fakulteto tarybos nuostatus;

51.17. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

52. Akademinė taryba savo sprendimus skelbia Kolegijos interneto svetainėje.

53. Akademinė taryba sudaroma 5 metams.

54. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos nariai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Akademinė taryba sudaroma iš 9 narių: 6 dėstytojai, iš kurių 2 mokslininkai, užimantys ne žemesnes kaip docento pareigas, 2 studentų atstovai, 1 narys pagal pareigas – direktorius. Dėstytojai į Akademinę tarybą renkami akademinės bendruomenės susirinkime. Studentų atstovus į Akademinę tarybą skiria Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu Studentų atstovybės nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Akademinės tarybos sudėtį tvirtina  direktorius įsakymu.

55. Akademinės tarybos narys, išskyrus pirmininką ir jo pavaduotoją, gali būti atšauktas:

55.1. asmeniškai prašant;

55.2. jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į šį Akademinės tarybos narį paskyrusį (išrinkusį) subjektą su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės tarybos narį ir vietoj jo skirti (išrinkti) kitą asmenį;

55.3. Akademinės tarybos narį paskyrusio (išrinkusio) subjekto sprendimu dėl Akademinės tarybos nario padaryto Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo, šiurkštaus Statuto ar Akademinės etikos kodekso pažeidimo ar kito teisės ar moralės normų pažeidimo, nederančio su Akademinės tarybos nario pareigomis. Atitinkamame Akademinės tarybos narį paskyrusio (išrinkusio) subjekto sprendime nurodomi įgaliojimų nutraukimo motyvai.

56. Akademinės tarybos nariui mirus, jo narystė Akademinėje taryboje pasibaigia. Akademinės tarybos pirmininkas turi kreiptis į šį Akademinės tarybos narį paskyrusį (išrinkusį) subjektą su prašymu vietoj jo paskirti (išrinkti) kitą asmenį.

57. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį naujos Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos sudėties patvirtinimo šaukia direktorius.

58. Akademinė taryba paprasta visų narių balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Akademinės tarybos pirmininkas vadovauja Akademinei tarybai ir jai atstovauja. Akademinės tarybos pirmininkui laikinai nesant, šias funkcijas atlieka Akademinės tarybos pirmininko pavaduotojas, o jam laikinai nesant – kitas Akademinės tarybos įgaliotas Akademinės tarybos narys. Akademinės tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas gali būti atšaukti asmeniškai prašant arba jeigu netinkamai vykdo savo pareigas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku.

59. Akademinės tarybos posėdžius šaukia Akademinės tarybos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Akademinės tarybos narių, arba direktoriaus siūlymu. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pasiūlymo įteikimo Akademinės tarybos pirmininkui.

60. Akademinės tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma., išskyrus atvejus, kai Mokslo ir studijų įstatyme ir (ar) Statute nustatytas kitoks kvorumas. Akademinės tarybos priimti sprendimai skelbiami viešai. Akademinės tarybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Akademinė taryba nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Akademinės tarybos sprendimai privalomi visiems Kolegijos akademinės bendruomenės nariams.

61. Apie Akademinės tarybos sprendimus Kolegijos bendruomenei pranešama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kolegijos interneto svetainėje ir kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais.

62. Akademinė taryba kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Kolegijos bendruomenei, pateikdama praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą Kolegijos bendruomenės susirinkime arba paskelbdama Kolegijos interneto svetainėje.

63. Direktorius yra vienasmenis valdymo organas, veikia Kolegijos vardu ir jai atstovauja.

64. Direktorius atlieka šias funkcijas:

64.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja Kolegijos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

64.2. priima ir atleidžia Kolegijos darbuotojus;

64.3. Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

64.4. teikia Akademinei tarybai pasiūlymus dėl studijų kainos;

64.5. tvirtina įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

64.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

64.7. teikia Tarybai tvirtinti Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

64.8. teikia Tarybai tvirtinti ir viešai Kolegijos interneto svetainėje skelbia Tarybos patvirtintą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio veiklos plano įgyvendinimas;

64.9. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;

64.10. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;

64.11. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles;

64.12. teikia Akademinei tarybai pritarti direktoriaus pavaduotojų ir fakultetų dekanų kandidatūroms;

64.13. nustato direktoriaus pavaduotojų, fakultetų dekanų ir kitų Kolegijos darbuotojų funkcijas;

64.14. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

65. Direktorių viešo konkurso būdu renka Taryba, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka.

66. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių.

67. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

68. Direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio darbo ir vadybinio darbo patirtį.

69. Direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, turintis ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio darbo ir vadybinio darbo patirtį asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas.

70. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

71. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita visų Tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip dviejų trečiųjų Tarybos narių balsų dauguma.

V SKYRIUS

AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS NARIŲ IR KITŲ DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

72. Kolegijos akademinę bendruomenę sudaro Kolegijos studentai, dėstytojai, tyrėjai, profesoriai emeritai ir kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys studijų ir mokslo veikloje.

73. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas rengia ir tvirtina Akademinė taryba.

74. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė apima:

74.1. minties, išraiškos laisvę;

74.2. mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

74.3. apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.

75. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

75.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme;

75.2. lygios teisės dalyvauti konkursuose;

75.3. nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

76. Studentai turi teisę:

76.1. studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

76.2. studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi Kolegijos studijų nuostatų nustatyta tvarka;

76.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;

76.4. vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

76.5. rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

76.6. siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

76.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti rezultatai;

76.8. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje ar kitoje Lietuvos arba užsienio šalies aukštojoje mokykloje rezultatai;

76.9. kreiptis į Kolegijos administraciją, Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

76.10. nutraukti ir atnaujinti studijas;

76.11. išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;

76.12. studento rašytiniu prašymu ir direktoriaus įsakymu gauti akademinę pažymą apie išlaikytus egzaminus ir įskaitas;

76.13. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

76.14. dalyvauti Kolegijos valdymo ir kituose organuose, į kuriuos deleguojami studentų atstovai Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

76.15. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai burtis į kitas asociacijas;

76.16. atlikti savanorišką praktiką ar stažuotę, kuri nėra studijų programos dalis;

76.17. gauti stipendijas Mokslo ir studijų įstatymo, Akademinės tarybos nustatyta tvarka;

76.18. gauti akademinę ir socialinę pagalbą, konsultacijas įsidarbinimo galimybių klausimais;

76.19. studentas, neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti nustatyta išnagrinėjus Studentų atstovybės pasiūlymus;

76.20. naudotis kitomis įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

77. Studentų pareigos yra šios:

77.1. siekti studijų programos aprašuose numatytų rezultatų;

77.2. laikytis Statuto, Akademinės etikos kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo, Kolegijos vidaus tvarkos taisyklių nuostatų;

77.3. vykdyti Kolegijos valdymo organų sprendimus, fakulteto dekano įsakymus, katedrų vedėjų nurodymus, teisėtus dėstytojų reikalavimus.

78. Paskatų ir nuobaudų skyrimo studentams ir klausytojams tvarką nustato Akademinė taryba, suderinusi su Studentų atstovybe. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos drausminės nuobaudos, nustatytos Kolegijos studijų nuostatuose.

79. Kolegijos darbuotojai yra dėstytojai, tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.

80. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Kolegijoje nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Mokslo ir studijų įstatymas, Statutas ir juos įgyvendinantys teisės aktai.

81. Kolegijos darbuotojai turi teisę:

81.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

81.2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

81.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

81.4. dalyvauti svarstant Statutą, jo pakeitimus ir veiklos kryptis;

81.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

81.6. dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

81.7. savarankiškai skelbti savo mokslo (meno) darbus;

81.8. turėti kitas teises, numatytas Darbo kodekse, Mokslo ir studijų įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose.

82. Kolegijos darbuotojai privalo:

82.1. laikytis Akademinės etikos kodekso;

82.2. atlikti Statute ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

83. Kolegijos darbuotojai už akademinės etikos pažeidimus atsako Akademinės etikos kodekso ir kitų Kolegijos vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

84. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius už nustatytuosius Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo, dėstytojų atestavimo tvarką nustato Kolegijos dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašas, kurį tvirtina Akademinė taryba.

85. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai, išskyrus asmenis, nurodytus Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnyje bei 72 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Konkursą skelbia direktorius. Konkursai šioms pareigoms eiti organizuojami, dėstytojai atestuojami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

86. Kandidatus dėstytojų pareigoms eiti vertina Konkurso komisija, sudaroma Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį Konkurso komisijos narių sudaro Kolegijoje nedirbantys asmenys ir ne mažiau kaip vienas Studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas. Rengiant konkursą profesoriaus pareigoms eiti, Konkurso komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

87. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Laikotarpis, kuriuo asmeniui Kolegija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas asmuo atleidžiamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

88. Visi Kolegijos darbuotojai privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją. Kvalifikacijos kėlimo reikalavimai ir tvarka nustatomi Kolegijos nustatyta tvarka.

89. Dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

90. Dėstytojai, kiti tyrėjai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

91. Kolegija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti dėstytojus, mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams skyrimo į pareigas tvarka, nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, netaikoma.

92. Asocijuotojo dėstytojo ar mokslininko statusas Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti suteikiamas Kolegijoje dirbusiam dėstytojui ar mokslininkui, palaikančiam su Kolegija mokslinius ryšius – rengiančiam su Kolegijos darbuotojais bendras mokslines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros projektus, konsultuojančiam juos mokslo ar pedagoginiais klausimais ar panašiai, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos Kolegijoje pabaigos, o asmenims, nurodytiems Statuto 87 punkte – ne ilgiau kaip 5 metus) dirbančiam kitur.

93. Kolegijos darbuotojams Akademinės tarybos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms. Profesoriams, aktyviai dirbusiems ne trumpiau kaip 5 metus mokslinį ir pedagoginį darbą Kolegijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui Akademinė taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

94. Profesoriai emeritai turi teisę dalyvauti Kolegijos mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pat tvarka kaip kiti Kolegijoje dirbantys dėstytojai. Profesoriui emeritui Akademinės tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

95. Kolegija turi turėti administraciją, būtiną Kolegijos ir Kolegijos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų Kolegijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

96. Administraciją sudaro Kolegijos darbuotojai, išskyrus Kolegijos akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų jie gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą. Kolegijos akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai, ir eksperimentinė plėtra.

97. Administracijos ir kitų Kolegijos darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato direktorius.

98. Kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami direktoriaus įsakymu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

99. Direktoriaus pavaduotojai, fakultetų dekanai priimami į darbą ir atleidžiami direktoriaus įsakymu, pritarus Akademinei tarybai.

100. Už Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ir kituose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Kolegijos darbuotojai atsako Darbo kodekso ir Kolegijos vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS, STUDIJŲ NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS

101. Į Kolegijos pirmosios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas į Kolegiją gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdama pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato Akademinė taryba ir, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus Kolegija skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą Kolegija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos. Šiame punkte nurodytas reikalavimas asmeniui būti išlaikiusiam bent vieną valstybinį brandos egzaminą netaikomas asmenims, nurodytiems Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje.

102. Į Kolegijos pirmosios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pasirinktą studijų programą gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti minimalūs rodikliai. Asmenys priimami į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas.

103. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) pasiūlymus.

104. Studijos gali būti nutraukiamos studento (klausytojo) prašymu. Prašymas pateikiamas direktoriui.

105. Nutrauktas studijas galima atnaujinti jei asmuo: yra visiškai įvykdęs Kolegijos studijų programos pirmojo semestro studijų planą bei neturi finansinių įsipareigojimų Kolegijai. Studijos atnaujinamos pateikus prašymą direktoriui iki semestro pradžios.

106. Jei asmuo buvo pašalintas iš Kolegijos už Akademinės etikos kodekso, Statuto, Kolegijos vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus, prašymą dėl studijų atnaujinimo jis gali pateikti ne anksčiau kaip praėjus vieniems metams nuo pašalinimo dienos.

107. Asmuo negali atnaujinti studijų pagal tą studijų programą, kuri išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro.

108. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos fakulteto dekano teikimu, direktoriaus įsakymu, jei nevykdo studijų sutartyje ir studijų programoje nustatytų reikalavimų, pažeidžia Akademinės etikos kodekso nuostatas, Statutą, Kolegijos vidaus tvarką reglamentuojančius teisės aktus.

VII SKYRIUS

GINČŲ TARP STUDENTŲ, ADMINISTRACIJOS IR KITŲ DARBUOTOJŲ NAGRINĖJIMAS

109. Studentas ar klausytojas, manantis, kad jo teisės arba teisėti interesai, nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme ar jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, pažeisti, gali pateikti prašymą, skundą ar pranešimą direktoriui ar jo įgaliotiems asmenims. Direktorius arba jo įgalioti asmenys privalo per 15 kalendorinių dienų nuo studento ar klausytojo prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo dienos juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

110. Studentas ar klausytojas turi teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją arba Akademinės etikos komitetą: per 15 kalendorinių dienų nuo atsakymo gavimo, kai yra nepatenkintas direktoriaus ar jo įgaliotų asmenų atsakymu į prašymą, skundą ar pranešimą; per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo dienos, jeigu negavo atsakymo iš direktoriaus ar jo įgaliotų asmenų.

111. Kolegijos Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma ir jos pirmininkas skiriamas direktoriaus įsakymu 3 metams, vadovaujantis Ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatais, kuriuos tvirtina direktorius. Ši komisija sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su studijų ir mokslo veikla. Komisija sudaroma iš 6 asmenų. Į komisiją skiriama po lygiai Kolegijos darbuotojų ir Studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgaliotų asmenų.

112. Darbo ginčai tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėjami Darbo kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

STUDENTŲ SAVIVALDA

113. Kolegijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė. Studentų atstovybės nariais gali būti Kolegijos studentai. Studentų atstovybės valdymo organų narius – studentus – renka visuotinis Studentų atstovybės narių susirinkimas (konferencija), remdamasis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, jeigu Mokslo ir studijų įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio Studentų atstovybės narių susirinkimo (konferencijos) patvirtintais Studentų atstovybės įstatais.

114. Studentų atstovai deleguojami į Kolegijos valdymo ir kitus organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma Studentų atstovybės įstatuose ir kituose Studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Studentų atstovai dalyvauja Kolegijos valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.

115. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų ir su studijomis susijusiais klausimais.

116. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo paskelbimo raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Kolegijos valdymo organą, pareikalauti dar kartą apsvarstyti to Kolegijos valdymo organo priimtą sprendimą.

117. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Kolegijos skirtas lėšas ir jų naudojimą Studentų atstovybė atsiskaito Tarybai, Akademinei tarybai ir direktoriui, Kolegijos teisės aktų ir Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

118. Kolegija atsako už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, studijų ir kitos veiklos kokybę, kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.

119. Kolegija viešai skelbia (Kolegijos interneto svetainėje ir kitais būdais) savo veiklos kokybės rodiklius, informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdomus taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktų Kolegijos veiklos, studijų programų vertinimų rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

120. Studijų bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis, Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis, Kolegijos strateginiuose dokumentuose patvirtintomis veiklos tobulinimo gairėmis, konkrečiais būdais ir priemonėmis, savianalizės principu. Kolegijos vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema bei jos stebėsena ir kontrolė apibrėžiama Kolegijos vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos vadove.

121. Kolegijos studijų bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybė užtikrinama vykdant išorinį studijų vertinimą ir išorinį institucinį Kolegijos vertinimą ir (arba) akreditavimą.

122. Kolegijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei studijų kokybė nuolat tobulinamos atsižvelgiant į periodiškai atliekamos savianalizės ir išorinio vertinimo rezultatus.

X SKYRIUS

FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS

123. Kolegija savo veiklai užtikrinti gali steigti filialus ir atstovybes.

124. Kolegijos filialas ir atstovybė yra padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas ir atstovybė veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas ir atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo ir atstovybės prievoles, filialas ir atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.

125. Kolegijos filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Tarybos sprendimu Civilinio kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

126. Kolegija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

127. Kolegijos lėšas sudaro:

127.1. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

127.2. Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;

127.3 Mokslo ir studijų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytos lėšos;

127.4. valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

127.5. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

127.6. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;

127.7. valstybės fondų lėšos;

127.8. tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

127.9. lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

127.10. kitos teisėtai gautos lėšos.

128. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

128.1. moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;

128.2. administravimui ir ūkiui,

128.3. sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;

128.4. kitoms reikmėms.

129. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:

129.1. studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;

129.2. geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;

129.3. stipendijoms ir kitai paramai.

130. Kolegijos valdomą turtą sudaro:

130.1. valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

130.2. Kolegijai nuosavybės teise priklausantis turtas.

131. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

131.1. valstybės investuotas turtas;

131.2. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

131.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

131.4. kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

131.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir Statuto 131.2–131.4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

131.6. dovanotas turtas;

131.7. paveldėtas turtas;

131.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

131.9. pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant Statuto 131.1–131.8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus atvejus.

132. Nuosavybės teise priklausantį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, Statutu, juos įgyvendinančiais teisės aktais bei Tarybos patvirtinta Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka.

133. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja Mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

134. Kolegija naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų Kolegijai patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Kolegijos darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Kolegijos turtu Kolegijos nustatyta tvarka.

135. Pajamas ir išlaidas Kolegija tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, kurią kasmet ne vėliau kaip balandžio mėnesį viešai skelbia Kolegijos interneto svetainėje.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

136. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Vyriausybė.

137. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Taryba, Akademinė taryba ir direktorius.

138. Statuto pakeitimus Vyriausybei tvirtinti teikia Taryba, suderinusi su Akademine taryba.

139. Kolegija reorganizuojama arba likviduojama Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

140. Kolegijos veiklos klausimai, neaptarti Statute, sprendžiami Mokslo ir studijų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat reglamentuojami Tarybos, Akademinės tarybos arba direktoriaus tvirtinamais dokumentais.

______________