Taryba

ŠILALĖS rajono savivaldybės

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PRITARIMO ŠILALĖS R. ŽADEIKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAI

2017 m. spalio 26 d. Nr. T1-229

Šilalė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“, 3 punktu, atsižvelgdama į Šilalės r. Žadeikių pagrindinės mokyklos 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. M2-143 „Dėl Šilalės r. Žadeikių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo programos“ Šilalės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Pritarti Šilalės r. Žadeikių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo programai (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T1-195 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupės modelio pasirinkimo Šilalės r. Žadeikių pagrindinėje mokykloje ir pritarimo ikimokyklinio ugdymo programai“.

3. Paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą vietinėje spaudoje, o visą sprendimą – Šilalės rajono savivaldybės interneto svetainėje www.silale.lt ir Teisės aktų registre.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Meras Jonas Gudauskas

PRITARTA

Šilalės rajono savivaldybės tarybos

2017 m. spalio 26 d. sprendimu

Nr. T1-229

ŠILALĖS R. ŽADEIKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švietimo teikėjas – Šilalės r. Žadeikių pagrindinė mokykla.

2. Teisinė forma – biudžetinė įstaiga, priklausomybė – Šilalės rajono savivaldybės mokykla.

3. Mokyklos grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

4. Mokyklos tipas – pagrindinė mokykla.

5. Mokyklos adresas – Šaukliškės g. 15, Žadeikių k., Žadeikių sen., 75361 Šilalės r. sav., telefonas (8 449) 41 749, el. paštas [email protected], tinklalapis – www.zadeikiai.silale.lm.lt

6. Šilalės r. Žadeikių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo programa (toliau – Ikimokyklinio ugdymo programa) reglamentuoja 2-5 m. amžiaus vaikų ugdymą mišrioje grupėje. Rengiant ikimokyklinio ugdymo programą atsižvelgta į tėvų, bendruomenės lūkesčius ir poreikius, prisiimama atsakomybė už vaikų visuminį ugdymą(-si), orientuotasi į būtiniausius vaiko poreikius: fizinį ir psichinį saugumą, judėjimą, žaidimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, pažinimą, saviraišką. Rengiant programą atsižvelgta į individualiuosius vaikų gebėjimus ir specialiuosius poreikius.

7. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo programą.

Ikimokyklinio ugdymo grupėje dirba kompetentingas, reikiamą profesinę kvalifikaciją ir išsilavinimą įgijęs, patyręs ir rūpestingas pedagogas. Paskatintas šių dienų iššūkių, pedagogas geba suvokti esminius ugdymo turinio dalykus, tirti, planuoti, numatyti ugdymo strategijas, jas įgyvendinti, sumaniai ir kūrybiškai derinti ugdymo metodus, individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą, dirbti komandoje su kitais mokyklos specialistais. Pedagogas dalyvauja renginiuose, kelia kvalifikaciją seminaruose, naujas idėjas taiko darbe. Mokykloje teikiama visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, logopedo, socialinio pedagogo pagalba.

8. Grupės savitumas.

Šilalės r. Žadeikių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupė komplektuojama iš mišraus amžiaus (2 – 5 metų) vaikų. Grupės patalpa kompaktiška, artima namų aplinkai. Grupėje dirba vienas priešmokyklinio (ikimokyklinio) ugdymo pedagogas. Puoselėjamos tradicinės vertybės, siekiant išugdyti būsimą tautos kultūros saugotoją ir kūrėją, sėkmingai plėtojama etnokultūrinė, meninė, fizinė veikla. Pagal poreikį vaikams teikiama logopedinė korekcinė pagalba.

Grupėje sudarytos geros sąlygos vaikų saviraiškai per įvairią meninę veiklą. Grupės pedagogas kartu su visos mokyklos pedagogais dalyvauja mokyklos organizuojamose tradicinėse šventėse ir renginiuose. Rengiamos tautinės, kalendorinės, šeimos šventes. Šiuolaikiniam gyvenimui diktuojant savo tempą ir vertybes šeimos tolsta nuo liaudies tradicijų, papročių, todėl siekiama supažindinti vaikus su tautosaka, papročiais.

9. Grupę lankančių vaikų ugdymo(-si) poreikiai.

Vaikai ateina iš labai įvairios socialinės aplinkos. Dalis vaikų yra gana nedrąsūs, jiems trūksta pasitikėjimo savimi, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių, savarankiškumo. Vaikų raida skirtinga, gyvenimo ritmas individualus, skirtinga asmeninė patirtis, savitas mąstymo būdas, tačiau sparčiau ar lėčiau visi žengia tuo pačiu vystymosi keliu.

Ikimokyklinio ugdymo programa orientuota į vaiko poreikių – kurti, žaisti, pažinti, eksperimentuoti, bendrauti – tenkinimą bei plėtojimą ir ikimokyklinio amžiaus tarpsniui svarbių gebėjimų nuoseklų ugdymą. Vaikų poreikiai tenkinami per vaiko kompetencijų ugdymą.

Tėvų apsisprendimą leisti vaiką ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą lemia tai, kad vaikams sudaroma galimybė bendrauti su bendraamžiais, ugdomi jų gebėjimai, puoselėjamos intelektinės, emocinės, fizinės galios, skatinamas vaiko savarankiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas ir kt. Ši ikimokyklinio ugdymo programa svarbi vaiko socialinei, kultūrinei patirčiai kaupti, ugdymo(-si) netolygumams mažinti bei sveikatai stiprinti.

10. Tėvų lūkesčiai ir bendradarbiavimas su šeima.

Visi tėvai nori matyti savo vaikus sveikus, aktyvius, judrius. Tėvai pageidauja, kad vaikai įgytų savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, atsakomybės, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių, būtų saugūs, aktyvūs, kūrybingi, įgytų žinių ir tinkamai pasiruoštų mokyklai. Kadangi vaikai yra bendruomenės dalis, įgiję pagrindinių socializacijos įgūdžių, išmokę būti kolektyve, jie aktyviai dalyvaus mokyklos bendruomenės gyvenime. Pagrindiniai tėvų lūkesčiai: vaiko saugumas ir sveikatos stiprinimas, visapusiškas vaiko ugdymas, dvasinių ir kultūrinių vertybių įgijimas, taisyklingas tarties formavimas, žodyno turtinimas.

11. Ugdymo programos ir strateginių dokumentų sąsajos.

Ikimokyklinio ugdymo(-si) programa parengta vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK – 627, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu, Ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.

Ikimokyklinio ugdymo programa grindžiama asmenybės sklaidą skatinančiu požiūriu. Žaisdami vaikai aktyviai ugdosi, nuolat sužino ką nors naujo, vystosi pagal vaikystei būdingus lygius. Ugdytiniams pagal turimas galimybes sudarius sąlygas dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos jų aplinkai, dienos ritmui, gebėjimų ugdymui(-si), vaikų vystymasis paspartėja. Kad ugdytiniai galėtų kuo geriau tenkinti socialinius poreikius, būtina gera šeimų bendradarbiavimo, pedagoginio ir psichologinio konsultavimo sistema, kad kuo aktyviau mokyklos veikloje dalyvautų tėvai.

II SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

12. Vaikų ugdymas grindžiamas šiais principais:

12.1. humaniškumo, pripažįstančio, kad vaikas yra vertybė. Siekiama, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė, kad jis jaustųsi emociškai saugus ir ramus. Pripažindami vaiko, kaip individualios asmenybės poreikius, siekiame visų įstaigos darbuotojų besąlygiškos pagarbos vaikui. Pripažįstama jo teisė būti skirtingu, sudarydaromos sąlygas vaiko individualių galių plėtojimui, harmoningam asmenybės vystymuisi;

12.2. demokratiškumo – ugdomas kritiškai mąstantis, tolerantiškas, iniciatyvus, mokantis bendrauti su kitais, žmogus. Ugdymo turinys lanksčiai pritaikomas prie skirtingo amžiaus vaikų interesų, gerbiama ugdytinio nuomonė, suteikiama teisė pačiam teisę rinktis veiklą ir veikti savaip;

12.3. sveikatingumo, laiduojančio vaikui fiziškai ir psichologiškai saugią aplinką. Vadovaujantis šiuo principu, vaikas ugdosi nuostatą savarankiškai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos, maitinimosi ritmo. Įgyjant sveikos gyvensenos įgūdžių, pratinamasi saugoti savo ir kitų fizinę bei psichinę sveikatą, švarinti aplinką, saugiai jaustis ir elgtis artimiausioje aplinkoje;

12.4. tautiškumo – gaivinti ir puoselėti tradicines vertybes. Ugdomas savo krašto kultūra besidomintis, jaučiantį ryšį su tėviškės gamta vaikas;

12.5. diferencijavimo – ugdymo procesą grįsti individualių vaiko fizinių, psichinių galių, socialinių ypatybių pažinimu, procesą organizuoti, atsižvelgiant į konkretaus vaiko ugdymo (-si) poreikius;

12.6. integralumo – siekti ugdymo visybiškumo, ugdymo tikslų, uždavinių, turinio, metodų dermės, intensyviau įterpiant etninės kultūros idėjas į visuminį – kompleksinį ugdymą; ieškoti ugdymo turinio sąsajų su socialinio-kultūrinio gyvenimo kontekstu;

12.7. interpretavimo – įtraukti vaikus į aktyvią veiklą, skatinančią interpretuoti, kurti, analizuoti ir vertinti save, leidžiančią žvelgti į pasaulį „savo akimis“.

12.8. bendradarbiavimo – dalintis, keistis patirtimi, bendrauti ir bendradarbiauti visuose lygmenyse – su kitomis institucijomis, šeimomis bei jų nariais, įstaigos bendruomene;

12.9. palaipsniškumo – aktyvinti vaiko kūrybines galias, skatinti jį labiau pasitikėti savo jėgomis bei įgyti patirties tyrinėjimo srityje, einant nuo paprasto prie sudėtingesnio, nuo žinomo prie nežinomo, nuo artimo prie tolimo;

12.10. spontaniškumo – skatinti ir palaikyti vaiką kūrybinėje ir kitoje veikloje, leidžiant laisvai, drąsiai ir netrikdomai reikštis saviraiškos srityje.

III SKYRIUS

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

13. Tikslas – atsižvelgiant į pažangias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias tenkinti vaikų prigimtinius, kultūros, etninius, socialinius ir pažintinius poreikius.

14. Uždaviniai:

14.1. garantuoti vaikui saugius, turiningus, džiugius, žaismingus ir kūrybiškus ikimokyklinius metus, brandinti vaiką mokyklai;

14.2. organizuoti vaikų veiklą, padedančią formuoti kultūrinius, intelektinius, fizinius gebėjimus;

14.3. formuoti ugdymo turinį, padedantį atskleisti etninės kultūros pagrindinius aspektus;

14.4. organizuoti veiklą panaudojant turtingą ir gražų vietos kraštovaizdį bei intelektualinius išteklius;

14.5. sudaryti tinkamas higienines, materialines sąlygas, užtikrinant vaiko saugumą ir fizinį pasirengimą;

14.6. orientuoti ugdymą į individualius vaiko gebėjimus bei individualių poreikių tenkinimą;

14.7. kartu su tėvais, pedagogais ir bendruomene kurti aplinką, skatinančią vaiko saviraišką, kūrybiškumą, vaizduotę, savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, norą pažinti, tyrinėti.

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

15. Programos turinys siejamas su programos tikslu ir uždaviniais, apibrėžiančiais pagrindinius įstaigos siekius. Kiekvienas vaikas augdamas nori pažinti save ir pasaulį, tyrinėti ir atspindėti visa tai kūrybiniame saviraiškos procese. Tam reikalingos sąlygos – plačios ugdymosi galimybės, kad vaikui ne tik perteiktume informaciją ir žinias, bet jis gebėtų visu tuo pasinaudoti, laisvai išreikšdamas save ir kartu spręsdamas problemas. Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka pedagogui, kad vaikas, turėdamas pakankamai patirties įvairiose srityse, išreikštų save veikdamas.

16. Humanistinė ugdymo kryptis leidžia turiningiau ir efektyviau organizuoti ugdymo(si) procesą, nes žmogus kūrybos galių semiasi tik iš to, ką turi savyje. Įgyvendinant programos turinį, vadovaujamasi pagrindiniais ugdymo(si) metodais:

16.1. žaidybinis metodas. Žaidimas išlieka pagrindine vaiko veikla tiek pažinimo, tiek vaiko asmeninių savybių – kompetencijų ugdyme;

16.2. vaizdinis metodas – nukreiptas į vaizdinių formavimą apie įvairius gyvenimo objektus ir reiškinius;

16.3. praktinis metodas. Juo vaikams padedama per veiklą pažinti ir suprasti aplinką;

16.4. žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) suteikia galimybę perduoti informaciją;

16.5. kūrybinis metodas sudaro sąlygas vaikams kelti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų.

17. Metodai nėra statiški, jie papildomi, atnaujinami, atsižvelgiant į vaikų norus, pedagogo sumanymus, vietos sąlygas, šeimos rekomendacijas, pedagogų gerąją patirtį.

18. Ugdymo priemonės:

18.1. pažinimo kompetencijai: gaublys, žemėlapiai, įvairios enciklopedijos, gyvūnų ir augalų nuotraukos, žmonių buities, profesijų, bendruomenės gyvenimo vaizdai, atributai, simboliai, įvairi gamtinė medžiaga, didinamieji stiklai, veidrodėliai, kompasas, termometras, piltuvėliai, puodeliai su padalomis, kempinės, kamščiai, viela, virvelės darbeliams ir eksperimentams, skaičių kortelės, trafaretai, skaičiavimo pagaliukai, metras, liniuotė, skirtingų dydžių ir spalvų sagos, internetas ir kt;

18.2. komunikavimo kompetencijai: įvairūs stalo žaidimai – loto, pasakų, vaikiškų dainelių, liaudies muzikos įrašai, vaikiški žurnalai, savo kūrybos knygelės, vaikiškos enciklopedijos, fotoalbumai, pasakų ir poezijos knygelės, paukščių ir kitų gamtos garsų įrašai, paveikslai ir kt;

18.3. meninei kompetencijai: įvairūs dažai, pieštukai, flomasteriai, kreidelės, spaudukai, akmenukai, įvairūs siūlai, spalvotas ir baltas popierius, seni laikraščiai, žurnalai, gamtinė medžiaga, teptukai, žirklės, antrinės buitinės žaliavos (plastikinė tara, pakuotės), plastilinas, muzikos grotuvas, barškučiai, muzikos instrumentai, savos gamybos instrumentai;

18.4. sveikatos saugojimo kompetencijai: kamuoliai, kėgliai, virvutės, šokdynės, lankai, sienelė, čiužiniai ir kt;

18.5. socialinei kompetencijai: stalo žaidimai, žaislai, knygelės ir kt;

18.6. universalių žaidimų priemonės: mozaikos, žaidimai su kauliukais, šaškės, domino, loto, techniniai žaidimai, medinė, plastmasinė statybinė medžiaga, lėlės ir kiti žaislai.

19. Ugdymo turinys – tai tik orientyras, leidžiantis pedagogui kūrybiškai, nevaržomai organizuoti veiklą, ją koreguoti, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, jo patirtį, individualumą. Kadangi ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į atskiras kompetencijas: sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninę bei socialinę, tai įgalina ugdyti visas vertybines nuostatas, lavinti ir tobulinti vaiko gebėjimus ir įgūdžius, turtinti patirtį skirtinguose amžiaus tarpsniuose. Pedagogas, modeliuodamas, keisdamas, turtindamas aplinką, orientuojasi į vaiko amžių, jo poreikius, galimybes, ugdymo(-si) tikslus bei uždavinius. Aplinka – viena iš svarbiausių ugdytojų.

V SKYRIUS

UGDYMO (SI) KOMPETENCIJOS

20. Ugdymo turinio procesas planuojamas ir organizuojamas, laisvai ir kūrybiškai pasirenkant temas pagal metų laikų tėkmę, pagal problemines grupės gyvenimo situacijas, pagal grupės, mokyklos, bendruomenės tradicijas, per kompetencijų ugdymą:

20.1. socialinės kompetencijos ugdymą;

20.2. komunikacijos kompetencijos ugdymą;

20.3. sveikatos kompetencijos ugdymą;

20.4. pažinimo kompetencijos ugdymą;

20.5. meninės kompetencijos ugdymą.

21. Socialinės kompetencijos ugdymas.Uždaviniai:

21.1. skatinti bendrauti su bendraamžiais, kito amžiaus vaikais ir suaugusiais;

21.2. ugdyti gebėjimą suvokti save ir kitus, skatinti pasitikėjimą savimi ir artimaisiais;

21.3. formuoti atsakingumą ir pareigos supratimą.

22. Ugdomos socialinės kompetencijos/vaikų veiksenos:

Vaikų amžius	Ugdomos kompetencijos/vaikų veiksenos
	Žino asmeninę informaciją ir geba pasakyti ją kitiems
2-3 m.	Pasakyti savo vardą, atsiliepti pašaukus vardu, vadinti vardais kitus vaikus, pasakyti kelių draugų vardus. Būti. žaisti šalia kitų vaikų. Vartoti įvardžius savo asmens ir kitų asmenų nurodymui: mano-tavo, man- tau.
4-5 m.	Pasitikėti savimi ir savo gebėjimais, skatinti susidraugauti. Suvokti, kad tą patį vardą gali turėti keli žmonės. Vardinti, kokiu garsu prasideda vardai. Kopijuoti savo vardą, jį puošti. Suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Žinoti, jog vardą turi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Analizuoti, iš kelių garsų susideda vardas. Pasakyti savo amžių, lytį.
	Adaptuojasi naujoje aplinkoje
2-3 m.	Susipažinti su jį supančia aplinka, suprasti žodžius „galima“, „negalima“. Atlikti suaugusiųjų prašymus, kreiptis pagalbos. Prisitaikyti prie naujos aplinkos. Orientuotis aplinkoje tarp daiktų. Suvokti, kad visi daiktai turi savo vietą.
4-5 m.	Susipažinti su žmonių gyvensenos ypatumais. Vertinti savo ir žmonių pastangas tenkinti poreikius. Stebėti, tyrinėti, komentuoti savo santykius su grupės vaikais, suaugusiais. Paprašyti, pasiūlyti, išklausyti, pasidžiaugti. Suvokti savo vietą tarp suaugusiųjų ir bendraamžių, suprasti kad ne visada galima pasitikėti svetimu. Rodyti iniciatyvą, užmegzti naujus socialinius ryšius.
	Susipažįsta su grupės aplinka, draugais, suaugusiais, diskutuoja, stebi aplinką
2-3 m.	Skirti savo ir bendrus daiktus, žaislus, juos tvarkyti, bendrauti su suaugusiais ir vaikais. Jaustis saugiam, mylimam, svarbiam, pasitikėti jį globojančiais suaugusiais.
4-5 m.	Žinoti, į ką kreiptis pagalbos, pasisakyti iškilus sunkumams. Reikšti savo mintis, norus, teises.
	Kalba, diskutuoja, dalyvauja pokalbiuose, stebi nuotaikų paveikslėlius, aptaria
2-3 m.	Domėtis aplinka, pastebėti ne tik savo, bet ir kitų poreikius. Nusiraminti, laukti savo eilės. Suvokti jausmus ir išreikšti juos žodžiais: liūdnas, linksmas, juokingas, meilus ir kt. Atrasti elgesio formas, padedančias laisvai bendrauti pažįstamų grupėje.
4-5 m.	Atpažinti ir įvardyti savo jausmus. Susidraugauti ir palaikyti gerus santykius, ieškoti abipusio supratimo. Papasakoti apie savo jausmus: myliu, laimingas, liūdnas ir kt. Parodyti iniciatyvą užmezgant naujus socialinius ryšius su vaikais, auklėtoja ir kt. suaugusiais.
	Žaidžia kūrybinius žaidimus („telefonas“, „teatre“, „autobuse“...), stebi paveikslėlius, aptaria blogus ir gerus poelgius
2-3 m.	Paprašytas pasidalinti žaislu, daiktu su kitu vaiku. Priminus sakyti „ačiū“, „prašau“. Žaidžiant reikšti palankumą, pasitenkinimą. Išgirsti ir suvokti auklėtojos kalbą, įsiklausyti. Domėtis kitu, jo darbais, daiktais, žaislais, sumanymais, jausmais, nuomone. Suvokti galimus rizikingo elgesio padarinius.
4-5 m.	Išreikšti savo požiūrį svarstomus dalykus, bandyti juos vertinti. Susitarti, prisitaikyti prie draugo, vertinti situacijas, jas aiškintis. Apriboti norus, iškelti sau tam tikrus reikalavimus.Vertinti poelgius, savarankiškai aiškintis santykius, spręsti problemas. Laikytis žaidimo taisyklių, tartis dėl žaidimo temos ir tikslų.
	Geba orientuotis grupės ir kitoje įprastinėje aplinkoje
2-3 m.	Vaikščioti po grupę, ją aktyviai tyrinėti. Atsargiai atsisėsti ant kėdutės, lipti laiptais. Tyrinėti aplinką, įvertinti, kurios vietos yra nesaugios. Kalbėti apie pavojus, aptarti, kaip jų išvengti. Laikytis taisyklių.
4-5 m.	Vartyti knygeles, ieškoti paveikslėlių, kur pavaizduoti tykantys pavojai. Grupuoti, rūšiuoti daiktus pagal saugumą. Suvokti, kad juo rūpinasi suaugusieji. Ugdyti(s) atsakomybę ir darbštumą. Rūpintis augalais: augančiais grupėje, darže. Savarankiškai žaisti.
	Moko ir globoja jaunesnius, stebi ir aptaria paveikslėlius ir kt. didaktinę medžiagą
2-3 m.	Pastebėti ir priimti kitų vaikų dėmesį, palankumą, pačiam rodyti palankumo ženklus, dėmesį, pagarbų požiūrį.
4-5 m.	Bendradarbiaujant siekti numatyto tikslo. Tvirtai laikytis nuomonės, taisyklės, susitarimo, ieškoti išeičių, kai nesutampa poreikiai, interesai žaidžiant.
	Supranta apie šeimą, jos svarbą
2-3 m.	Žiūrinėti knygeles, nuotraukas, įvardinti šeimos narius. Iš žaislų sudaryti šeimos variantus. Lyginti šeimos narius pagal dydį. Kalbėti apie šeimos narių pareigas. Išreikšti meilę šeimos nariams. Kalbėti apie bendravimą šeimoje, pagarbą šeimos nariams.
4-5 m.	Vertinti suaugusiųjų pastangas rūpintis šeimos nariais. Stebėti ir lyginti žmonių ir gyvūnų šeimas. Pratintis laikytis šeimos ir bendruomenės narių susitarimų, tvarkos. Mokytis padėti suaugusiems ir šeimos nariams.
	Plėtoja supratimą apie draugus ir draugystę.
2-3 m.	Suvokti, kad žaisti kartu smagiau. Įvardinti artimiausius draugus, pratintis žaisti kartu. Domėtis kitu, jo darbais, daiktais, žaislais, sumanymais, jausmais, nuomone. Mokytis susitarti, prisitaikyti prie draugo. Kartu su kitais vaikais kurti grupės taisykles, tradicijas, priimti kitų požiūrį, įsitikinimus, poreikius. Įsitraukti į bendrą veiklą, pats organizuoti, kviesti pagalbą. Dirbti grupelėse, kurti bendrus darbus, projektus, išklausyti, priimti kito poziciją, ieškoti bendro susitarimo.
4-5 m.	Aiškintis sąvoką „draugas“. Plėsti draugų ratą, žaisti apsijungus didesnėmis grupėmis. Vertinti poelgius, patiems bandyti aiškintis santykius, spręsti problemas. Laikytis žaidimo sąlygų, tartis dėl žaidimo temos ir tikslų. Suvokti taisyklių prasmę, jų laikytis.
	Formuojasi tautiškumas
2-3 m.	Domėtis savo namais, supančia aplinka, mokykla, grupėje dirbančiais žmonėmis. Aiškintis, kad „namelius“ turi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Suvokti, kad savo namus reikia tvarkyti. Kalbėtis apie savo gimtą kaimą.
4-5 m.	Domėtis savo gimtine,Tėvyne, žinoti, kas yra gimtinė, įvardinti gyvenamąją vietą (kaimas, rajonas, gatvė). Domėtis savo krašto istorija. Branginti, didžiuotis savo gimtine, jos grožiu, žmonėmis, kalba, gerbti prosenelių palikimą, tautinius simbolius – vėliavą, herbą, himną.

23. Komunikavimo kompetencija. Uždaviniai:

23.1. ugdyti taisyklingą garsų ir žodžių tarimą;

23.2. sudaryti sąlygas klausytis ir girdėti įvairius aplinkos garsus, sakytinius pasakojimus, skaitomus grožinės bei pažintinės literatūros kūrinius;

23.3. sužadinti vaiko domėjimąsi knyga, poreikį skaityti, padėti jam pamilti knygą;

23.4. plėsti vaikų pažintinius ir kultūrinius interesus.

24. Ugdomos komunikavimo kompetencijos/vaikų veiksenos:

Vaikų amžius	Ugdomos kompetencijos/vaikų veiksenos
	Mandagiai pasisveikina ir atsisveikina, kultūringai bendrauja su bendraamžiais ir suaugusiais, tinkamai vartoja visus mandagumo žodžius
2-3 m.	Mokytis mandagumo žodžių. Vartoti pasisveikinimo ir atsisveikinimo žodelius. Mokytis bendrauti su draugais ir suaugusiais.
4-5 m.	Paisyti mandagaus ir kultūringo elgesio taisyklių. Palaikyti dialogus, išlaikant palankią, draugišką pokalbio nuotaiką.
	Kalba, inscenizuoja
2-3 m.	Pavadinti artimiausioje aplinkoje esančius daiktus, kalbėti kelių žodžių sakiniais, mėgdžioti garsus, balso intonacijas. Suvokti kalbos taisyklingumą, įvertinti savo ir draugų netikslų atskirų garsų tarimą ir siekti kalbėti taisyklingai.
4-5 m.	Taisyklingai tarti beveik visus garsus. Įsitvirtinti taisyklingą visų kalbos garsų tarimą, savarankiškai atlikti kai kurias kalbines ir kalbos aparato lavinimo užduotis.
	Kalba, pasakoja, žiūri paveikslėlius, komentuoja, bendrauja
2-3 m.	Plėsti žodyną, vartyti knygeles. Žaisdamas su žaislais spontaniškai atkartoja girdėtus garsus, žodelių junginius. Skatinti pastebėti daugiau daiktų požymių ir parinkti daiktavardžiams įvairesnių būdvardžių. Pagal analogiją sudaryti daugiau panašios darybos žodžių ir juos tinkamai pavartoti kalboje.
4-5 m.	Aktyviajame žodyne vartoti daugiau kalbos dalių: skaitvardžių, dalyvių, įvairesnių būdvardžių ir kt. Skirti pagrindines gramatines sąvokas „garsas“, „žodis“, „sakinys“, domėtis raidėmis, mokėti užrašyti savo vardą spausdintinėmis raidėmis.
	Dalyvauja diskusijose, pokalbiuose, sudarinėja sakinius
2-3 m.	Bando klausti ir atsakyti, mėgdžioti ir kartoti suaugusiųjų ir draugų žodžius. Klausytis, girdėti ir suvokti auklėtojos kalbą, atsakyti į pateiktus klausimus.
4-5 m.	Domėtis kitais žmonėmis, išklausyti šalia esančių žmonių kalbą, dalyvauti pokalbyje. Gebėti ką nors pranešti, papasakoti didelei vaikų grupei. Parinkti duotiems žodžiams sinonimus ir antonimus, vartoti vaizdingus žodžius, bandyti rimuoti.
	Supranta ir gerbia kitą
2-3 m.	Žaidžiant aptarti, kad reikia paisyti draugų nuomonės. Siekti geranoriškumo, pagarbos, pagalbos. Pratintis savo nuomonę derinti su suaugusiais. Siekti pažiūrų bendrumo. Bendrauti neskubant, maloniai, ramiai. Suvokti bendravimo, elgesio taisykles.
4-5 m.	Tartis dėl bendros veiklos, svarstyti, aiškintis. Pratinasi prieiti vieningos nuomonės su bendraamžiais veikloje. Suvokti demokratines ir žmoniškąsias vertybes, dorovines normas. Apibendrinti ir įvertinti žmonių poelgius. Inicijuoti veiklą jaunesniems grupės draugams ir su jais tinkamai bendrauti.
	Žaidžia didaktinius žaidimus, imituoja
2-3 m.	Žaisti su žaislais, daiktais, suvokti žodžius, reiškiančius erdvinius santykius: „čia“, „ten“ ir pan. Mokytis žaidimų, bandyti imituoti juose minimus veiksmus, veikėjus.
4-5 m.	Atpasakojant ar atkuriant girdėtą tekstą, nuosekliai laikytis siužeto. Deklamuoti aiškiai, neskubant, suvokiant jų prasmę, emocingai ir pakankamai raiškiai. Taisyklingai intonuoti sakinius, mokėti juos emociškai nuspalvinti, keičiant balsą, kalbos garsumą, ritmą.
	Stebi įvairius daiktus, skirsto juos į įvairias grupes
2-3 m.	Vardinti aplinkoje esančius daiktus, žaislus. Žinoti keletą apibendrinančių žodžių (indai, žaislai). Įvardyti artimiausios aplinkos daiktus pagal paveikslėlius ir klausimus.
4-5 m.	Klasifikuoti artimiausios aplinkos daiktus į atitinkamas grupes. Apibūdinti įvairias profesijas, skirti ir apibendrinti įvairių daiktų grupes.
	Domisi knygomis, ugdosi poreikį skaityti
2-3 m.	Mokytis versti lapus, atsargiai elgtis su knyga. Klausyti trumpų skaitomų, sekamų, dainuojamų liaudies kūrybos kūrinių. Vartyti ir žiūrinėti knygutes, jas „skaityti“. Žiūrinėti paveikslėlius, iliustracijas, dalintis knygutėmis su draugais. Vartant iliustruotas knygeles, pagal piešinius atpažinti girdėtus tautosakos, grožinės literatūros kūrinius. Atsakyti į girdėto teksto klausimus.
4-5 m.	Domėtis literatūros kūriniais. Išklausyti ir tinkamai reaguoti į skaityto kūrinio siužetą. Atsakyti į klausimus, palyginti veikėjus, įvertinti jų poelgius. Žinoti savo mėgiamas knygas. Atkreipti dėmesį į lengviausiai suvokiamas kalbos menines priemones: jos vaizdingumą, ritmą, pakartojimus ir kt. Atpasakojant ar atkuriant girdėtą tekstą, nuosekliai laikytis siužeto. Klausydamas kūrinių, bando pajusti rašytinės ir sakytinės kalbos stiliaus skirtingumą, suprasti samprotavimus, ginčą, komentavimą, pranešimą. Dėlioti paveikslėlius su užrašytomis raidėmis. Rašyti savo, mamos, tėvelio vardo pirmąją raidę.

25. Sveikatos saugojimo kompetencija. Uždaviniai:

25.1. sudaryti saugią ir sveiką žaidimo ir judėjimo aplinką;

25.2. skatinti pažinti savo kūną, jo sandarą, augimą ir vystymąsi, kūno dalių paskirtį ir funkcijas;

25.3. supažindinti su asmens higienos taisyklėmis ir skatinti jų laikytis;

25.4. tenkinti vaiko judėjimo poreikį, skatinti įvaldyti vis naujus judėjimo būdus, palaikyti fizinį aktyvumą, judėjimo svarbos suvokimą;

25.5. padėti susiformuoti teisingus mitybos įgūdžius ir įpročius.

26. Ugdomos sveikatos saugojimo kompetencijos/vaikų veiksenos:

Vaikų amžius	Ugdomos kompetencijos/vaikų veiksenos
	Domisi savo kūnu, plečia suvokimą apie kūno dalis
2-3 m.	Tyrinėti savo kūną, įvardinti pagrindines kūno dalis. Aiškintis, kaip atskiros kūno dalys juda. Suvokti kūno dalių paskirtį. Tyrinėti kūno dalių judesius, jų derinius, koordinaciją. Pajausti savo kūno fizinę jėgą ir stiprumą. Suvokti savo fizinės būklės pokyčius ir kūno poreikių tenkinimą.
4-5 m.	Lyginti žmones pagal išvaizdą, ūgį, svorį, jėgą. Suvokti, kad žmonės skiriasi ne tik fizine ištverme, greitumu, kūno išvaizda, gabumais, bet ir charakteriu, temperamentu Apibūdinti panašumus ir skirtumus.
	Perima sveikatą stiprinančias nuostatas, laikosi higienos, sveikai maitinasi
2-3 m.	Gebėti laikytis higienos taisyklių, mitybos ir kultūros įpročių: plauti rankas, pasiprašyti į tualetą ir t.t. Susipažinti su asmens higienos reikmenimis: nosinaite, servetėle, muilu, rankšluosčiu, bandyti jais naudotis. Prižiūrėti savo kūną, suvokti asmens higienos svarbą Pratinasi laikytis sveikos gyvensenos įgūdžių. Suvokti sveikos ir saugios gyvensenos nuostatas, žinoti ir įvertinti grupėje ir už jos ribų esančias pavojingas zonas (laiptus, duris ir kt.).
4-5 m.	Mokėti savarankiškai laikytis asmens higienos. Laikytis mitybos ir higienos įgūdžių (taisyklingai sėdėti valgant, piešiant ir t.t.) Suvokti savo fizinę ir psichinę sveikatą, prisiimti atsakomybę už savo kasdieninį elgesį.
	Pagal galimybę suvokia ir rūpinasi savo bei kitų žmonių sveikata
2-3 m.	Savarankiškai ar skatinant saugiai elgtis namie ir grupėje, mokytis eismo taisyklių. Neišeiti iš kiemo, iš žaidimų aikštelės. Pratintis netrukdyti kitiems. Mokytis saugiai žaisti, sportuoti, saugoti kitus. Žinoti elementarias taisykles apie saugų elgesį grupėje, salėje, koridoriuje, aikštėje. Suvokti elgesio su ugnimi taisykles. Ugdytis savisaugos įpročius, geba papasakoti apie būdus, kaip jų išvengti. Žinoti, kaip būti atsargiam, kaip išvengti pavojų.
4-5 m.	Apginti skriaudžiamą, susilaikyti nuo rizikingo elgesio, žinoti, į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai. Žinoti saugaus elgesio taisykles gamtoje ir prie vandens telkinių, suvokti gamtos poveikį žmogaus sveikatai (saulės, vandens, vėjo, griaustinio). Gebėti saugiai elgtis lauke. Suvokti gamtoje egzistuojančius pavojingus ir sveikatai kenksmingus veiksnius (nuodingus grybus, augalus ir pan.).
	Geba suvokti mitybos poveikį žmogaus sveikatai
2-3 m.	Suvokti, kad daržoves ir vaisius naudingiau valgyti nei saldumynus, pratintis valgyti sveiką maistą. Mokytis kultūringo elgesio prie stalo, pratintis naudotis stalo įrankiais. Aiškintis pagrindinius sveikos mitybos principus, laikytis valgymo kultūros. Skirstyti, grupuoti maisto produktus pagal jų reikšmingumą.
4-5 m.	Kalbėti apie organizmui naudingus maisto produktus, aptarti maisto gaminimo higieną. Mokytis stalo serviravimo, pratintis mandagiai bendrauti prie stalo. Mokytis naudotis stalo įrankiais, jais saugiai elgtis.
	Jaučia ir valdo kūną aktyviai judėdamas, žaisdamas
2-3 m.	Ugdytis norą būti aktyviam: bėgioti, žaisti judrius žaidimus. Pratintis derinti rankų, kojų judesius. Bandyti orientuotis erdvėje, reaguoti į girdimuosius ir regimuosius ženklus. Ugdytis poreikį mankštintis, sportuoti, lavinti atskirų kūno dalių koordinaciją. Mokėti žaisti judrius žaidimus, veikti ir elgtis pagal atitinkamą taisyklę, nesąmoningai, susidomėjus pavyzdžiu, pamėgdžiojant.
4-6 m.	Gebėti įvaldyti vis naujus judėjimo būdus, pereinant nuo atsitiktinio, netikslaus veiksmo ar judesio iki koordinuoto, valingo judėjimo. Suvokti, kaip galima ir būtina elgtis, judėti, kokius veiksmus atlikti žaidžiant judrius žaidimus. Suvokti judrių žaidimų taisyklių nustatytą tvarką, priimti taisyklę ne kaip išorinį, primestą reikalavimą, o kaip susitarimo rezultatą.
	Įsitraukia ir aktyviai dalyvauja sveikatingumo valandėlėse
2-3 m.	Atlikti grūdinimosi, mankštos, kvėpavimo, taisyklingos laikysenos pratimus. Praktiškai išbandyti žinomus ligų profilaktikos būdus: skalauja burną, mokosi prižiūrėti dantukus, geria arbatėles. Sveikatingumo valandėles sieti su žaidybiniais elementais, saviraiška. Diskutuoti apie veiksnius, galinčius pakenkti sveikatai, mokytis atlikti mankštos, kvėpavimo, taisyklingos laikysenos pratimus. Kalbėtis apie gydomųjų augalų galias, jų poveikį. Kurti siužetus kvėpavimo pratimams atlikti, įtraukiant pasakų personažus.
4-5 m.	Suvokti kvapų terapijos poveikį savijautai, bandyti pajausti, įsitikinti. Įgyti poreikį atlikti mankštą, kvėpavimo pratimus, taikyti kitus profilaktinius būdus. Aktyviai dalyvauti organizuojamuose sveikatinimo projektuose, akcijose, kituose renginiuose. Siekti bendros veiklos su tėveliais.

27. Pažinimo kompetencija. Uždaviniai:

27.1. palaikyti ir skatinti natūralų vaiko domėjimąsi artimiausia aplinka, žmonėmis;

27.2. skatinti domėtis savo Tėvynės ir kitų šalių papročiais, šventėmis, etnokultūra;

27.3. padėti vaikui suvokti, jog jis – gamtos dalis, mokyti pajusti žmogaus, jo veiklos ir gamtos ryšį;

27.4. paskatinti vaikus smalsauti, klausinėti, dalintis įspūdžiais.

28. ugdomos pažinimo kompetencijos/vaikų veiksenos:

Vaikų amžius	Ugdomos kompetencijos/vaikų veiksenos
	Domisi savimi, savo šeima, suaugusiais ir geba perimti kai kuriuos gyvenimo ypatumus bei vertybines nuostatas
2-3 m.	Domėtis šalia esančiais bendraamžiais, savimi ir kitais žmonėmis. Suvokti žmonių panašumus ir skirtumus, jų išvaizdą, jausmus, kad jame yra daug paslapčių. Suvokti ir jausti kad yra mylimas. Domėtis žmonių gyvenimu, darbais, kūryba. Suvokti savo lytį, pagal tai modeliuoti savo elgesį. Jausti poreikį būti savarankiškiems.
4-5 m.	Susipažinti su bendruomenės gyvenimu, tradicijomis, tyrinėti, pažinti buitį. Ieškoti informacijos apie gamtą knygelėse, leidiniuose. Kaupti ir sisteminti informaciją apie žmones, įvairias profesijas, tarnybas. Atlikti lavinamąsias užduotis, logines, rašymo pradmenų, spalvinimo pratybas gamtos tematika.
	Susipažįsta su supančia aplinka, įvardina daiktus ir reiškinius
2-3 m.	Pratintis orientuotis grupėje, įstaigos aplinkoje. Aiškintis, suvokti daiktų padėtį ir paskirtį. Orientuotis savo grupės kambaryje: žinoti, kur laikomi daiktai, žaislai, knygos ir kt. Stebėti, tyrinėti supančią aplinką. Įvardinti daiktų pavadinimus, bandyti juos naudoti pagal paskirtį.Tenkinti smalsumą tyrinėjant techninius atradimus: žaidžiant su techniniais žaislais, magnetais. Žaisti didaktinius, judrius žaidimus ekologine tema, dalyvauti gamtosaugos projektuose. Keliauti, iškylauti netoli mokyklos esančiose poilsio vietovėse.
4-5 m.	Tyrinėti senovinius daiktus, juos įvardinti. Domėtis namų apyvokos daiktais, jų kilme, paskirtimi. Sužinoti apie senovės amatus, domisi žemaičių tautodailininkų darbais. Aktyviai dalyvauti šventėse, konkursuose, akcijose.
	Geba tyrinėti ir pažinti artimiausią aplinką
2-3 m.	Įvardinti daiktus, nusakyti jų dydį, formą, pastebėti daiktų grupei būdingus požymius. Stebėdami, imdami suprasti supančių daiktų požymius. Vartoja matematines sąveikas, lygina daiktus pagal požymius, savybes, ieško aplinkoje realių daiktų ir jų atvaizdų. Pastebėti išorinius daiktų pokyčius, juos lyginti, klasifikuoti, tyrinėti, skaičiuoti. Aiškintis daiktų paskirtį, suvokti juos lytėjimu, regėjimu. Stebėti, klausinėti apie aplinkos daiktus, reiškinius.
4-5m.	Klausinėti apie gamtą, stebėti, analizuoti, eksperimentuoti būnant gamtoje. Sužinoti apie ryšį tarp metų laikų, žemės ūkio darbų, švenčių, papročių ir tradicijų. Susipažinti su skaitmenimis, suvokti tarpusavio ryšius, skaičiavimo įgūdžius taikyti savo veikloje.
	Geba orientuotis erdvėje, nusako erdvinę padėtį
2-3 m.	Laisvai judėti, veikti, tyrinėti artimiausią supančią erdvę. Nusakyti, įvardinti daiktų erdvinę padėtį. Pratintis orientuotis naujoje aplinkoje. Žodžiais nusakyti erdvinę daikto padėtį. Bandyti orientuotis popieriaus lape. Nusakyti daiktų panašumus ir skirtumus, nusakyti daiktų padėtį vienas kito atžvilgiu.
4-5 m.	Matuoti daiktus įvairiais sąlyginiais matais. Įvardinti daiktų eilę. Suvokti svorio, ploto, masės pastovumą. Suvokti judėjimo kryptį pagal žodinį nurodymą arba simbolinį jo žymėjimą.
	Domisi naminiais gyvūnais, gyvenančiais artimiausioje aplinkoje
2-3 m.	Susipažinti su naminiais gyvūnais, jų globa. Mėgdžioti jų judesius, balsus. Tyrinėti kūno dalis, jas įvardinti. Suvokti gyvūnų pavadinimus. Skirti naminius ir laukinius gyvūnus, suvokti jų panašumus ir skirtumus, kalbėti apie jų mitybą. Aiškintis naminių bei laukinių gyvūnų elgseną ir ypatumus. Aptarti naminių ir laukinių gyvūnų prisitaikymą prie aplinkos.
4-5 m.	Aiškintis apie gyvūnų jauniklių kilmę, prigimtį. Stebėti, tyrinėti gyvūnus ir aiškintis jų gyvenimo būdus. Aptarti gyvūnų naudą žmogui. Vartyti, žiūrinėti knygeles apie gyvūnus, atkreipti dėmesį į tautosakoje minimus gyvūnus.
	Domisi augalais, juos tyrinėja aplinkoje
2-3 m.	Stebėti augalus, aptarti jų dalis. Stebėti, tyrinėti bei aiškintis apie augalų augimą, gyvybines funkcijas. Klausytis pasakojimų apie augalus, aptarti augalų vystymąsi. Žaisti judrius, kūrybinius žaidimus gamtoje. Aiškintis kurie augalai žmones maitina, rengia, gydo, puošia, džiugina. Rūpintis augalais, mokytis juos prižiūrėti, įvardinti jų pavadinimus. Suvokti jog augalai suteikia žmogui estetinį pasigėrėjimą.
4-5 m.	Klasifikuoti augalus pagal požymius, nusakyti augalų panašumus ir skirtumus. Tyrinėti augalų vystymosi stadijas. Aptarti augalų naudą žmogui ir aplinkai. Pratintis saugiai elgtis gamtoje, pajausti bendrumą su gamta.
	Geba pajusti laiko tėkmę
2-3 m.	Pratintis pastebėti gamtoje vykstančius pokyčius. Klausytis skaitomų kūrinių apie gamtą, jos reiškinius. Skirti sąvokas „diena“, „naktis“. Skirti ir pavadinti paros dalis: diena, naktis, rytas, vakaras. Šias sąvokas taisyklingai vartoti kalboje. Aiškintis, kad kiekvienas metų laikas įtakoja žmones keisti aprangą. Stebėti įvairių augalų augimą, suvokti metų laiko tėkmę. Tyrinėti, domėtis apie augalų ir gyvūnų prisitaikymą prie gamtos pokyčių.. Kurti gamtos kalendorių, knygeles apie gamtą.
4-5 m.	Skirti paros dalis, teisingai vartoti sąvokas vakar, šiandien, rytoj. Žinoti, kad laikas matuojamas paromis, savaitėmis, mėnesiais. Pasakyti savaitės dienų pavadinimus iš eilės bei įvardinti šią dieną, kuri diena buvo vakar ir t.t. Žinoti metų laikus, jų seką, atskirų laiko atkarpų trukmę. Suvokti, kad laikas matuojamas minutėmis, valandomis. Aptarti gamtos reiškinius, metų laikus, aiškintis, kaip oro sąlygos veikia gamtą, gyvūniją. Sekti metų laikų kaitą pagal pokyčius gamtoje, tradicinių darbų pobūdį.
	Suvokia dangaus kūnų poveikį žmogui, gamtai
2-3 m.	Knygose, paveikslėliuose ieškoti dangaus kūnų, įvardinti, teisingai pavadinti. Suvokti paros kaitą. Gamtos reiškinius vaizduoti piešiniuose, kituose savo kūrybos darbeliuose. Aiškintis dangaus kūnų ir laiko priežastinius ryšius. Tyrinėti bei pratintis jausti savo asmeninę ir bendrą erdvę. Piešti, konstruoti, modeliuoti dangaus kūnus.
4-5 m.	Žavėtis dangaus kūnų didybe. Žiūrinėti nuotraukas, žemėlapius, enciklopedijas. Susipažinti su dangaus kūnais, kurie aprašyti lietuvių liaudies tautosakoje, taip pat su jų įtaka aplinkai. Aiškintis, kaip besikeičiančios oro sąlygos įtakoja gamtą, žmonių elgseną.

29. Meninė kompetencija. Uždaviniai:

29.1. padėti vaikams atrasti meninės raiškos būdus, padedančius pažinti pasaulį, dalintis patirtimi;

29.2. suteikti galimybę eksperimentuoti su įvairiomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, padėti atskleisti dailės įgūdžių pradmenis;

29.3. skatinti improvizuoti, suteikti galimybę saviraiškai;

29.4. tobulinti kūno laikyseną, judesių koordinaciją;

29.5. domėtis ir jausti pagarbą savo krašto etninei kultūrai, istorijai.

30. Ugdomos meninės kompetencijos/ vaikų veiksenos:

Vaikų amžius	Ugdomos kompetencijos/vaikų veiksenos
	Vaidindami, improvizuodami geba išreikšti save, išgyventi kūrybos jausmą
2-3 m.	Mėgdžioti, imituoti pasakų personažus. Pratintis ritmiškai vaikščioti, bėgioti pagal lėtesnį ar greitesnį muzikos tempą. Stebėti vyresnių vaikų pramogas, kartu ploti džiaugtis. Bandyti laisvai, spontaniškai išreikšti įspūdžius iš patirties. Stebėti vaidybinę veiklą, vertinti veikėjus, juos mėgdžioti. Išgyventi kūrybinį džiaugsmą, pasitenkinimą, stiprinti teigiamą savęs vertinimą, patenkinti savirealizacijos poreikį reikšdamas save meninės raiškos priemonėmis.
4-5 m.	Mėgdžioti veikėjų eiseną, judesius, kalbos manieras, patirti atradimo jausmą saviraiškos procese. Sekti pasakas, išraiškingai deklamuoti eilėraščius, plėtoti kūrybiškumą ir fantazijas. Šokant, vaidinant, muzikuojant, kuriant dailės darbelius pažinti ir reikšti save. Interpretuoti, dalintis įspūdžiais apie savo ir kitų vaidmenis. Vaidybinių improvizacijų metu simbolizuoti pasirinktą veikėją, modeliuoti tarpusavio santykius. Kurti siužetus, skirstytis vaidmenimis, gaminti lėles, tradicines, netradicines kaukes, jas naudoti vaidindami, plėtoti lėlių ir dramos teatro vaidybines improvizacijas.
	Tyrinėja, eksperimentuoja su įvairiomis medžiagomis, susipažįsta su dailės technikomis ir panaudoja jas savo kūryboje
2-3 m.	Susipažinti su piešimo priemonėmis, mokytis jas laikyti, orientuotis piešimo lape. Pratintis dažyti viena, vėliau keliomis spalvomis, bandyti piešti piršteliu, keverzoti. Pastebėti ir atrasti spalvų pasaulį, naudotis įvairiomis dailės priemonėmis. Stebėti, džiaugtis dailės kūriniais, kitų vaikų darbeliais. Minkyti nedidelį molio, modelino gabalą, sujungti atskiras detales, kočioti tarp delnų. Susipažinti su meninės raiškos priemonėmis. Vaizduoti nesudėtingos formos daiktus, reiškinius, konstruoti, modeliuoti nesudėtingus statinius. Atrandant, bandant, tyrinėjant siekti meninės raiškos priemonių įvairovės.
4-5 m.	Suvokti gamtos, aplinkos grožį ir siekti jį kurti, atrandant vis naujus raiškos būdus. Linijomis išreikšti literatūros, muzikos kūrinio ar kitokius meninius įspūdžius. Pažinti ir pavadinti pagrindines spalvas, jas maišant išgauti kitas spalvas ir atspalvius. Minkyti, ištempti, spausti savo pirštukais plastiliną, molį, tešlą, lipdyti iš vieno gabalo, iš atskirų dalių, grupinius darbelius remiantis literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių įspūdžiais. Komponuoti, vaizduoti objektus visoje lapo plokštumoje, taikyti ornamentinį vaizdavimą, derinti figūrų ir fonų atspalvius. Jausti ir suvokti linijų, spalvų, formų išdėstymo darną, regint ir kalbant apie tautodailę, taikomąją dekoratyvinę dailę, dizainą, architektūrą. Pamatyti linijų, spalvų, formų, objektų paviršiaus įvairovę gamtoje, vaikų darbuose, dailės kūriniuose, žmogaus padarytuose daiktuose.
	Dainuodami, šokdami, žaisdami, interpretuodami geba išreikšti savo jausmus, nuotaikas, išgyvenimus
2-3 m.	Klausytis muzikos kūrinių, perteikiant juos judesiais. Bandyti atlikti balsą lavinančius pratimus. Mokytis barškinti barškučiais, mušti būgnelį. Dainuoti su instrumentiniu pritarimu nesudėtingas, siauro diapazono daineles, lopšines, kupletus. Lyginti ir nusakyti muzikos kūrinėlius pagal tembrą, dinamiką, tempą. Instrumentinę muziką atliepti raiškiais judesiais, patrepsėjimais, pritūpimais, sukiniais. Žaidžiant žaidimus vis daugiau panaudoti vaidybinių elementų: žodines ir judesių išraiškas.
4-5 m.	Įsiklausyti bei atskirti natūralią ir autentiškais instrumentais atliekamą muziką, suvokti įvairaus pobūdžio muzikos kūrinius. Atpažinti girdėtus kūrinius. Jausti malonumą dainuojant įvairiuose situacijose. Lavinti taisyklingą laikyseną, kvėpavimą, artikuliavimą. Dainuoti taisyklingai, ritmiškai, išraiškingai ir emocingai. Mokytis dainuoti visi kartu ir po vieną Tyrinėti aplinkos daiktų ritmo išgavimo būdus. Ritmiškai atlikti pratimus, pritarti savo dainavimui, išmėginti ritmo galimybes kūnui Improvizuojant judesiais, perteikti ratelių, šokių muziką (trepsėti, pliauškėti per kelius, spragsėti pirštais, caksėti liežuviu). Ritmingai atlikti judesius ir šokio elementus: šuoliukus, pritūpimus, sukinius, dvigubą žingsnelį, grakščiai atlikti elementarius šokių judesius, laisvai judant sudaryti įvairias figūras, orientuotis erdvėje. Pratintis pajausti šalia esantį, judėti kryptingai, koordinuotai. Žaisti garsais, improvizuoti, kurti.

VI SKYRIUS

UGDYMO(SI) PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

31.Vertinimo sampratos pamatas – atskleisti, ką vaikas žino ir gali, kokie jo pasiekimai. Nuolat stebint vaiką, stengiamasi išsiaiškinti, ką jis labiausiai mėgsta veikti, kokius žaidžia žaidimus, kas jam kelia baimę, kas nepatinka, kokia dažniausia būna jo nuotaika, kaip jis bendrauja su suaugusiaisiais, kaip reiškia džiaugsmą bei pyktį, kas būdinga jo raidai ir pasaulio pažinimo būdui, kokie jo pomėgiai, poreikiai, elgesio ypatumai, ar jis moka klausytis, ar girdi, kas jam sakoma.

32. Ugdymo(si) pasiekimų vertinimas yra visuminis: vertinami atskirų kompetencijų pasiekimai. Vertinimą vykdys grupės pedagogas, tėvai, mokyklos vadovai. Vaikas taip pat yra aktyvus pasiekimų vertinimo dalyvis: vaikui suprantama forma apibūdinamas pasiekimų vertinimo tikslas, įsiklausoma į jo nuomonę dėl vertinimo būdų, procedūrų, su vaiku aptariami jo pasiekimai, būtinai pabrėžiant sėkmę.

33. Vaikų pasiekimų lygį bei išsivystymą vertiname kasmet, mokslo metų pradžioje (1 priedas) ir pabaigoje (2 priedas), kad būtų galima tinkamai planuoti, koreguoti mokslo metų veiklą. Įvertinama vaiko veikla pagal visas kompetencijas, duomenis užrašant. Ugdymo(si) problemų turintiems vaikams atliekamas tarpinis vaiko pasiekimų vertinimas. Rengiamas tarpinis vaiko aprašas (3 priedas).

34. Pirminio pasiekimų vertinimo tikslas – atsižvelgiant į realius vaiko gebėjimus bei patirtį numatyti jo tolesnio ugdymo(si) gaires, sudaryti individualią programą, koreguoti ugdymo procesą. Pakartotinio vertinimo tikslas – nustatyti individualią kiekvieno vaiko pažangą, įžvelgti vaiko ugdymosi pokyčius ir informuoti apie tai tėvus.

35. Vaikų pasiekimai vertinami, taikant šiuos metodus: stebėjimą, vaiko veiklos analizę, pokalbius, tyrimus.

36. Vaiko individualūs pasiekimai fiksuojami ir kaupiami vaiko vertinimo aplanke. Šis aplankas – tai vaiko darbelių, atliktų užduočių rinkinys, sukurtos knygelės, vaiko klausimai, pasakojimai, samprotavimai, žodinė kūryba, išsakytos idėjos, vaiko rašytinės kalbos pavyzdžiai, įvairios vaiko veiklos stebėjimo užrašai, pedagogo refleksija apie vaiko pasiekimų lygį, daromą pažangą ir ugdymo perspektyvą.

37. Apibendrinta informacija pateikiama tėvams, aptariama mokytojų tarybos posėdyje, Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, parengiamas vaiko Pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašas. Jame glaustai apibūdinami vaiko ugdymosi ypatumai, įvairių gebėjimų lygis. Vertinimo rezultatai panaudojami planuojant ugdymo procesą, siekiant įgyvendinti įstaigos ugdymo tikslus ir uždavinius, tobulinant pedagogo kompetenciją.

38. Vertinant vaiko pasiekimus laikomasi vertinimo ir jų pateikimo etikos reikalavimų, užtikrinamas jų laikymo saugumas. Informacija apie vaiko individualius pasiekimus neviešinama. Viso vertinimo paskirtis – padėti vaikui tobulėti. Visuminio vertinimo duomenys kaupiami vaikų asmens bylose, kurios išvykus vaikui, perduodamos į archyvą ir saugomos vadovaujantis raštvedybos ir dokumentų archyvavimo reikalavimais. Ikimokyklinio amžiaus (2 – 5 metų vaikams) pasiekimų bei pažangos vertinimo gairių aprašas pildomas ketverius metus (arba tiek laiko, kiek vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo grupę). Vaikų pasiekimų vertinimų aplankai turi būti baigti pildyti iki lapkričio 1 d. (pirmas vertinimas) ir iki birželio 1 d. (antras vertinimas).

VII SKYRIUS

KOMPETENCIJŲ NUMATOMI PASIEKIMAI IR PAŽANGOS POŽYMIAI

39. Socialinės kompetencijos numatomi pasiekimai ir pažangos požymiai:

Iki 3 m.	Iki 4 m.	Iki 5 m.
Orientuojasi aplinkoje, žino svarbią asmeninę informaciją
 Žino savo vardą, atpažįsta save ir šeimos narius nuotraukose.  Žino jam aktualias grupės patalpas (valgykla, med. kabinetas).	 Žino savo vardą, pavardę, amžių.  Orientuotai elgiasi mokyklos pastate ir teritorijoje.	 Žino savo ir šeimos narių vardus savo pavardę, adresą.  Orientuojasi įprastoje aplinkoje ir dažnai lankomose vietose (muziejuje, bažnyčioje).
 Žino daiktų ir žaislų vietas grupėje.	 Įvardija netoli darželio esančius objektus.		 Apibūdina su šeima lankomas vietas.
Įgyja socialinio bendravimo įgūdžių
 Kreipiasi į suaugusius, kai reikia pagalbos.  Skiria savo ir kitų daiktus.  Pradeda žaisti su kitais (1- 2 draugais).  Laikosi žaidimo taisyklių, kada žaidimui vadovauja suaugęs.  Pradeda dalyvauti bendruose žaidimuose.	 Supranta, kad kitam reikalinga pagalba (paguodžia, užjaučia).  Dalijasi bendrais ir asmeniniai žaislais bei daiktais.  Žaidžia su keliais vaikais, dalyvauja bendruose žaidimuose.  Konflikto atveju kreipiasi į suaugusį.		 Prireikus kreipiasi pagalbos į draugus ir suaugusius.  Geba suteikti pagalbą draugams.  Prašo leidimo naudotis ne savo daiktais.  Geba veikti grupelėse, organizuoti bendrus žaidimus.
Pasitiki savimi ir savo sugebėjimais
 Nori ir sugeba atlikti vaidmenis žaidimuose.  Laisvai veikia įprastoje aplinkoje, savarankiškai tvarkosi žaidimo ir veiklos vietas.	 Siūlo žaidimus, veiklą, plėtoja žaidimo siužetą.  Savarankiškai randa ir pritaiko daiktus pasirinktam vaidmeniui.		 Laisvai interpretuoja veikdamas, žaisdamas, atlikdamas įvairius darbus.  Organizuoja žaidimus, siūlo idėjas, išreiškia savo poziciją.

40. Komunikavimo kompetencijos numatomi pasiekimai ir pažangos požymiai:

Iki 3 m.

Iki 4 m.

Iki 5 m.

Geba paaiškinti, informuoti, pasakoti

Vartoja apibendrinamąsias sąvokas (katės, namai).

 Paaiškina daiktų paskirtį.

 Nuosekliai dėsto mintis,

taria visus garsus.

 Atpasakoja trumpą įvykį.

 Vartoja sudėtinius sakinius, jungtukus „nes“, „todėl“,

„kad“.

 Atpasakoja teksto turinį (kartais sumaišo faktus).

 Rišliai pasakoja ką mato

iliustracijose.

Vartoja vaizdingus žodžius,

palyginimus.

Pasakoja ir apibūdina grožinės literatūros kūrinius.

 Fantazuoja, kuria savus

žodžius.

 Pasakoja apie savo

 Klausinėja, ką reiškia nežinomi žodžiai.

 Pradeda sekti pasakas,

išgalvotas istorijas.

Išgyvenimus.

Sukaupia dėmesį kalbant, bendraujant

 Išklauso, kai į jį kreipiasi.

 Įsimena trumpus eilėraštukus, daineles,

deklamuoja mintinai.

Su suaugusio pagalba pasakoja dažnai girdėtas pasakas.

 Kartoja eilėraščius, kelis moka mintinai.

 Susikaupęs klausosi

literatūrinių kūrinėlių.

 Pats pradeda pokalbį su vaikais ir suaugusiais.

 Nuosekliai atpasakoja 1 – 2

įvykius.

 Dėmesingai klauso kalbančio.

 Laisvai bendrauja su

nepažįstamais.

Domisi skaitymu ir rašymu

 Taisyklingai laiko rašymo priemonę.

 Pažįsta kelias raides, jomis

domisi.

 Atpažįsta raides jas kopijuoja,

užrašo.

 Spalvina pagal orientacinę liniją.

 Imituoja rašymą, bandydamas kopijuoti raides.

 Varto knygutes, pats sau jas komentuoja.

 Domisi tekstu, knygomis, varto jas, komentuoja kitiems.

 Kuria raidžių elementus, bando kopijuoti raides, žodžius.

 Rašo vardą ir jam

reikšmingus žodžius (mama,

sesė ir kt.).

 Suranda savo vardo raides

tekste.

 Domisi raidžių sujungimu į

žodį.

41. Sveikatos saugojimo kompetencijos numatomi pasiekimai ir pažangos požymiai:

Iki 3 m.		Iki 4 m.	Iki 5 m.
Turi savarankiškumo ir sveikos gyvensenos įgūdžių
 Savarankiškai rengiasi, priminus tvarkingai pasideda rūbelius.  Priminus ir padedant suaugusiam laikosi asmens higienos.  Pradeda pastebėti netvarką savo aprangoje ar išvaizdoje.		 Stengiasi save apsitarnauti savarankiškai: valosi nosį, rengiasi, tvarkosi rūbelius.  Laikosi asmens higienos (kartais reikia priminti).  Pastebi ir bando ištaisyti netvarką savo išvaizdoje.  Rengiantis orientuojasi į oro sąlygas.  Pradeda suprasti, kad yra sveikatai naudingi ir žalingi produktai.		 Stengiasi savarankiškai laikytis asmens higienos.  Pats save apsitarnauja (rengiasi,rūpinasi savo išvaizda).  Savo iniciatyva pastebi ir sutvarko netvarką aplinkoje.  Suvokia naudingų ir žalingų maisto produktų įtaką sveikatai.
Rūpinasi savo ir kitų sveikata ir saugumu
 Atlieka jo amžiaus tarpsniui skirtus pratimus.  Mėgsta aktyvią fizinę veiklą.  Saugiai (atsargiai) lipa laiptais.  Stengiasi atsargiai elgtis su aštriais ir dūžtančiais daiktais.  Ištikus bėdai kreipiasi į suaugusį.	 Atlieka šio amžiaus tarpsniui skirtus pratimus, mėgsta aktyvią fizinę veiklą.  Stengiasi nesukelti trauminių situacijų (nemėto žaislų, nesistumdo ir kt.)  Atsitikus nelaimei bando pat padėti arba kviečia suaugusį.				 Atlieka jo amžiaus tarpsniui skirtus pratimus, mėgsta aktyvią fizinę veiklą.  Skiria kelis eismo ženklus, žino asmeniniam saugumui svarbiausių kelio ženklų reikšmę.  Saugiai naudojasi stalo įrankiais ir aštriais daiktais.  Kontroliuoja savo veiksmus ir neigiamas emocijas.
 Netrikdo kitų ramybės, poilsio (priminus suaugusiam).

42. Pažinimo kompetencijos numatomi pasiekimai ir pažangos požymiai:

Iki 3 m.	Iki 4 m.	Iki 5 m.
Įgyja skaičiavimo gebėjimų
 Skiria lygybę ir nelygybę (tiek pat, daugiau, mažiau).  Pasako kiek jam metų.  Atpažįsta skaitmenis iki 3.  Skaičiuoja daiktus iki 3.	 Supranta daiktų kiekio ir skaičiaus tapatumą.  Atskaičiuoja nurodytą daiktų kiekį.  Pažįsta skaitmenis iki 5.  Skaičiuoja iki 5 pirmyn ir atgal.		 Skaičiuoja iki 10 pirmyn ir atgal.  Atpažįsta skaitmenis nuo 0 iki10.  Sąmoningai sudaro skaičių eilę, įsimena skaičių seką.
Klasifikuoja daiktus, skiria jų ypatybes
 Skiria daiktų ilgį, aukštį, dydį.  Skiria ir įvardija 3 geometrines figūras (skritulys, trikampis, kvadratas).  Klasifikuoja daiktus pagal 1 požymį.  Skiria 4 – 6 pagrindines spalvas.	 Suvokia dydžio pastovumą, vartoja dydžio sąvokas.  Regos ir lytos pojūčiais atpažįsta geometrines formas, jas įvardija.  Klasifikuoja daiktus pagal 2 požymius.  Pavadina pagrindines spalvas, kai kuriuos atspalvius.		 Vartoja daiktų dydžio laipsniavimo sąvokas (trumpas- trumpesnis-trumpiausias).  Skiria ir pavadina kai kurias erdvines ir plokštumines geometrines figūras.  Skiria įvairių spalvų atspalvius.  Skiria šiltas, šaltas spalvas.
Domisi savimi ir aplinka
 Parodo 10 žmogaus kūno dalių.  Atpažįsta save ir šeimos narius nuotraukose.  Žino 4 – 5 naminius gyvūnus ir jų naudą žmogui.  Pradeda orientuotis erdvėje ir laike, vartoja sąvokas: „diena“,“ naktis“, „viršus“, “ apačia“.	 Įvardija kūno dalis, skiria kairę ir dešinę savo kūno puses.  Supranta augalų ir gyvūnų naudą žmogui.  Supranta sąvoką „para“.  Supranta sąvokas: „ant“, „už“, “ po“ „,šalia“.  Gamtos požymių pasikeitimus priskiria konkrečiam metų laikui.		 Supranta ir įvardija kūno dalių ir kai kurių vidaus organų funkcijas.  Pavadina naminių gyvūnų jauniklius.  Apibūdina daiktų padėtį erdvėje, naudodami tai išreškiančias sąvokas (viduje, išorėje).  Išvardija savaitės dienas, paros dalis.

43. Meninės kompetencijos numatomi pasiekimai ir pažangos požymiai:

Iki 3 m.	Iki 4 m.	Iki 5 m.
Geba naudotis ir kurti meninės raiškos priemonėmis
 Taisyklingai laiko priemones (pieštuką, teptuką ir kt.).  Pagal amžių kuria plokštumoje ir erdvėje: piešia, lipdo, konstruoja, aplikuoja, plėšo, štampuoja.  Kerpa žirklėmis pagal nubrėžtą liniją.	 Piešia naudoja jo amžiaus tarpsniui tinkamas technikas.  Pagal savo amžių kuria plokštumoje, erdvėje: aplikuoja, konstruoja, piešia, lipdo, plėšo, tapo, štampuoja.  Kerpa žirklėmis figūrines linijas.		 Naudoja mišrias technikas.  Pagal amžių kuria plokštumoje, erdvėje: piešia, lipdo,konstruoja, aplikuoja, plėšo, štampuoja.  Kerpa žirklėmis geometrines, netaisyklingų kontūrų linijas.
Geba muzikuoti
 Balsu atkartoja melodijas.  Dainuoja jo amžiaus tarpsniui skirtas daineles, dalyvauja muzikiniuose žaidimuose.  Pradeda skirti muzikos tempą , dinamiką (lėtai-greitai, tyliai- garsiai).  Pradeda atkartoti ritmą judesiais.	 Dainuoja jo amžiaus tarpsniui skirtas daineles, tikslingai pagal muziką atlieka judesius muzikinių žaidimų ir ratelių metu.  Skiria muzikos nuotaiką, tembrą (linksma – liūdna, storai- plonai)		 Dainuoja jo amžiaus tarpsniui skirtas daineles, žaidžia muzikinius ratelius, žaidimus.  Skiria muzikos instrumentų garsus (smuikas, varpelis, dūdelė ir t. t.).  Išgauna ritmus, keičiant tempą, dinamiką, judesio kryptį.
Vaidina parengtuose ir laisvai improvizuotose scenelėse
Pradeda kurti siužetinius žaidimus, atlikti vaidmens elementus.  Įsijungia į trumpas improvizacijas kartoja personažo judesį, balsą.	 Kuria ir pradeda organizuoti siužetinius žaidimus, plėtoja žaidimo siužetą.  Vaidina pats ir su lėlėmis, imituoja personažo intonaciją, judesius.		 Kuria siužetinius žaidimus, išreiškia savo patirtį interpretuodamas, fantazuodamas drauge su kitais.  Savarankiškai kuria ir naudoja „vaidinimo“ komponentus: siužetą, veiksmą, dainas.

VIII SKYRIUS

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Dodge D.T., Colker L.J., Heroman C. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. - Vilnius. 2007.

2. Grinevičienė N. Vaikų žaidimai darželyje ir namie. - Kaunas. 2006.

3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. – Vilnius, 2014;

4. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centras, 2015;

5. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti, Vilnius, 2006;

6. Jonaitienė I. Noriu augti sveikas. - Vilnius. 2005.

7. Neifachas S.. Vaikų ugdymas darželyje: dabartis ir ateities perspektyva. - Vilnius, 2008.

8. Saviščevienė S., Vaitkevičius J. V. Vaiko sveikata ir saugumas. - Šiauliai, 2000.

_________________________

SUDERINTA

Šilalės r. Žadeikių pagrindinės mokyklos

tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d.

posėdžio protokolas Nr. V6 – 5

Šilalės r. Žadeikių pagrindinės mokyklos

ikimokyklinio ugdymo programos

1 priedas

ŠILALĖS R. ŽADEIKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

IKIMOKYKLINĖS GRUPĖS

PIRMINIS VAIKO GEBĖJIMŲ APRAŠAS

VARDAS, PAVARDĖ.................................................................................DATA.............................

GIMIMO DATA.........................................................................................AMŽIUS..........................

UGDYTINŲ KOMPETENCIJŲ LYGIS

(esamos vaiko žinios, gebėjimai, įgūdžiai, patirtis)

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA........................................................................................................................

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA............................................................................................................

................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA............................................................................

PAŽINIMO KOMPETENCIJA............................................................................................

MENINĖ KOMPETENCIJA..................................................................................................

IŠVADOS

................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

NUMATOMOS TOLIMESNIO UGDYMO(SI) KRYPTYS IR UŽDAVINIAI

................................................................................................................................................................

----------------------------- ---------------------(mokytojo vardas, pavardė) (parašas)

Šilalės r. Žadeikių pagrindinės mokyklos

ikimokyklinio ugdymo programos

2 priedas

ŠILALĖS R. ŽADEIKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

IKIMOKYKLINĖS GRUPĖS

VAIKO PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ APRAŠAS

VARDAS, PAVARDĖ.................................................................................DATA.............................

GIMIMO DATA.........................................................................................AMŽIUS..........................

UGDYTINŲ KOMPETENCIJŲ LYGIS

(esamos vaiko žinios, gebėjimai, įgūdžiai, patirtis)

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA......................................................................................................

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA............................................................................................

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA.............................................................................

................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................PAŽINIMO KOMPETENCIJA.......................................................................................................

MENINĖ KOMPETENCIJA.............................................................................................................

VAIKO UGDYMO(SI) POKYČIAI, IŠVADOS

................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

------------------------------- ---------------------

(mokytojo vardas, pavardė) (parašas)

Šilalės r. Žadeikių pagrindinės mokyklos

ikimokyklinio ugdymo programos

3 priedas

ŠILALĖS R. ŽADEIKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

IKIMOKYKLINĖS GRUPĖS

TARPINIS VAIKO APRAŠAS

VARDAS, PAVARDĖ.................................................................................DATA.............................

GIMIMO DATA.........................................................................................AMŽIUS..........................

UGDYTINŲ KOMPETENCIJŲ LYGIS

(esamos vaiko žinios, gebėjimai, įgūdžiai, patirtis)

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA.......................................................................................................

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA...........................................................................................

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA.............................................................................

PAŽINIMO KOMPETENCIJA.........................................................................................................

MENINĖ KOMPETENCIJA.............................................................................................................

IŠVADOS

................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................NUMATOMOS TOLIMESNIO UGDYMO(SI) KRYPTYS IR UŽDAVINIAI

..............................................................................................................................................................

------------------------------- ---------------------

(mokytojo vardas, pavardė) (parašas)