LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1k-499 „DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. balandžio 20 d. Nr. 1K-139
Vilnius
P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:
1. Pakeičiu I skyrių „Bendrieji rezultato stebėsenos rodikliai“:
1.1. Pakeičiu rodiklio R.B.103 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.B.103 |
„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Procentai |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai ir pan.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
| R.B.103-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.
|
Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||
| R.B.103-2 |
Pokyčio rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą |
Skaičius |
Skaičiuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdami dalyvauti ir kuri buvo įgyta dėl šio dalyvavimo, arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose nesimokė ar nedirbo.
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).
Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.
Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu). |
Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
|
||||
|
|
|
|
Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).
Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas). |
|
|
|
|
|
1.2. Pakeičiu rodiklio R.B.106 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.B.106 |
„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Procentai |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai ir pan.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ilgalaikis bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
| R.B.106-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||
| R.B.106-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Skaičius |
Skaičiuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje nesimokė ar nedirbo.
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).
Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.
Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI remiamoje intervencijoje įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu).
Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. |
Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||
|
|
|
|
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).
Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas). |
|
|
|
|
|
1.3. Pakeičiu rodiklio R.B.109 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| 2. |
„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Procentai |
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).
Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaikos priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo programas ar neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
| R.B.109-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai ir pan.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
|||
| R.B.109-2 |
Pokyčio rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Skaičius |
Skaičiuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose nesimokė ar nedirbo.
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).
Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.
Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija, atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu).
Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. |
Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||
|
|
|
|
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).
Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas). |
|
|
|
|
|
2. Pakeičiu II skyrių „Specialieji rezultato stebėsenos rodikliai“:
2.1. Pakeičiu rodiklio R.S.318 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.S.318 |
„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“ |
Tūkst. tne |
Šilumos tinklas – šilumos tiekimo tinklas, kuris suprantamas kaip įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).
Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).
Transportavimo ir paskirstymo nuostoliai suprantami kaip šilumos nuostoliai, kurie apibrėžiami kaip šiluma, iš šilumos tiekimo vamzdynais tekančio šilumnešio arba karšto vandens buitinėms reikmėms patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta. (šaltinis: Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1-26 „Dėl šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-25 „Dėl Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ ir skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.“ |
2.2. Pakeičiu rodiklio R.S.338 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.S.338 |
„Žuvusiųjų TEN-T tinklo keliuose skaičius“ |
Asmenys per metus |
Žuvusysis – eismo įvykyje žuvęs žmogus.
Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).
Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas per kalendorinius metus žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose skaičius. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais (duomenys pateikiami LAKD interneto svetainės dalyje „Įskaitinių eismo įvykių statistika Lietuvoje“).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija), remdamasi LAKD pateiktais duomenimis, nustato žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose praėjusiais kalendoriniais metais skaičių.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).“ |
2.3. Pakeičiu rodiklio R.S.341 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.S.341 |
„Žuvusiųjų ne TEN-T tinklo keliuose skaičius“ |
Asmenys per metus |
Žuvusysis – eismo įvykyje žuvęs žmogus.
Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).
Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas per kalendorinius metus žuvusiųjų visuose valstybinės ir vietinės reikšmės ne TEN-T tinklo keliuose skaičius. |
Pirminiai šaltiniai: LAKD duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija), remdamasi LAKD pateiktais duomenimis, nustato žuvusiųjų visuose valstybinės ir vietinės reikšmės ne TEN-T tinklo keliuose skaičių. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).“ |
2.4. Pakeičiu rodiklio R.S.367 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.S.367 |
„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Procentai |
Skaičiuojami 55 metų ir vyresni darbingo amžiaus asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją.
Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.
Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose. Atsakinga institucija (pvz., mokymų organizatorius) turi įvertinti ir nustatyti, ar asmens mokymosi pagal bendrųjų gebėjimų mokymosi programą rezultatai atitinka jos nustatytus standartus |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgyta kvalifikacija.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai 55 metų ar vyresnis asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna pažymėjimą ir (arba) kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgyta kvalifikacija |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
| R.S.367-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę bendrųjų gebėjimų mokymuose“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.415 „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę bendrųjų gebėjimų mokymuose“ pasiekimus. |
|
|
|
||
| R.S.367-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Skaičius |
Sumuojami 55 metų ir vyresni asmenys, kurie baigę dalyvauti bendrųjų gebėjimų mokymuose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą |
|
|
|
2.5. Pakeičiu rodiklio R.S.370 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.S.370 |
„Paslaugų šeimai gavėjai, palankiai vertinantys gaunamų paslaugų kokybę“ |
Procentai |
Paslaugų šeimai gavėjai – asmenys , kurie gauna socialines paslaugas ir (ar) kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui.
Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).
Paslaugos šeimai ir vaikui apima bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge, ir paslaugas, nurodytas Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr.A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“.
Laikoma, kad paslaugos šeimai gavėjas palankiai vertina gaunamos paslaugos kokybę, jei pagal atlikto pasitenkinimo gaunamų paslaugų kokybe tyrimo metodiką respondentas gaunamų paslaugų kokybę vertina teigiamai.
|
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant paslaugų šeimai gavėjų tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią imtį veiksmų programos 8.4.1 uždavinio lygiu.
Skaičiuojama paslaugų šeimai gavėjų, kurie pagal pasitenkinimo gaunamų paslaugų kokybe tyrimo metodiką gaunamų paslaugų kokybę įvertina teigiamai, dalis (procentais) nuo bendro paslaugų šeimai gavėjų skaičiaus.
Bendras paslaugų šeimai gavėjų skaičius nustatomas pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.368 „Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos)“ pasiektą reikšmę.
|
Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais yra atliekamas tyrimas (apklausa), kurio metu paslaugų šeimai gavėjas deklaruoja, kad gaunamų paslaugų kokybę vertina teigiamai. |
Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“ |
2.6. Pakeičiu rodiklio R.S.396 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.S.396 |
„Asmenų, kurie praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje, darbe taiko įgytas žinias ir gebėjimus, dalis“ |
Procentai |
Asmuo – viešojo valdymo institucijos darbuotojas.
Viešojo valdymo institucijos darbuotojas – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje.
Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.
Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir (ar) valstybės interesams.
Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir (ar) šalinimas sudarant bei įgyvendinant tam tikrų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo (šaltinis: Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas).
Tarnybinė (profesinė) etika – visuma veiklos ir elgesio normų, kurių turi laikytis tam tikros tarnybos (profesijos) asmuo, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didindamas visuomenės pasitikėjimą tos tarnybos (profesijos) asmeniu.
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.
ESF veikla, skirta kompetencijoms korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje stiprinti, – ESF lėšomis finansuojamo projekto veikla (mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi ja skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan.), kurią vykdant įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos atliekant korupcijos prevencijos veiksmus ar taikant tarnybinės (profesinės) etikos žinias.
ESF – Europos socialinis fondas.
Asmuo pripažįstamas darbe taikęs įgytas žinias ir gebėjimus, kai jis tyrimo (apklausos) metu deklaruoja, kad per 6 mėnesių laikotarpį po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos įgytas žinias ir gebėjimus bent kartą pritaikė darbinėje veikloje.
6 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo baigė dalyvauti ESF veiklose, skirtose kompetencijoms korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje stiprinti. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai atliekant tyrimą (apklausą) naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį.
Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.
|
Pirminiai šaltiniai: Tyrimo (apklausos) ataskaitos kopija.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2017, 2021 ir 2023 metais atliekami tyrimai (apklausos), kurių metu apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą (atliekant tyrimą (apklausą)) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“ |
2.7. Pakeičiu rodiklio R.S.399 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| R.S.399 |
„Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės, dalis“ |
Procentai |
Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija – viešojo administravimo subjektas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas: 1) konsultuoti ūkio subjektus priežiūros institucijos kompetencijos klausimais ir atlikti kitus prevencinius veiksmus, skirtus užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams; 2) vykdyti ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) taikyti ūkio subjektams poveikio priemones įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažangios verslo priežiūros priemonės – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, skirtos užtikrinti, kad verslo priežiūra atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, o priežiūros institucijos taptų bendradarbiaujančios ir konsultuojančios verslą. Tai: rizikų vertinimas ir valdymas, vienodas ūkio subjektų konsultavimas, kontrolinių klausimynų taikymas atliekant patikrinimus, priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai ir pan.
Pažangios verslo priežiūros priemonės įdiegimas – pažangios verslo priežiūros priemonės įgyvendinimas ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje, dėl ko pagerėja verslo priežiūra.
Pažangios verslo priežiūros priemonės patobulinimas (atnaujinimas) – turimos pažangios verslo priežiūros priemonės galimybių praplėtimas, funkcinių galimybių pagerinimas ir (arba) naujų funkcijų įdiegimas.
Pažangi verslo priežiūros priemonė laikoma įdiegta ar patobulinta, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kolegiali ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto institucija arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtinta dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos (parengtos) ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės taikymo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje tvarka.
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: 1) projekto vykdytojo dokumentai, kuriais pagrindžiami pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimai; 2) dokumentų, kuriuose nustatyta (aprašyta) pažangios verslo priežiūros priemonės taikymo ūkio subjektų priežiūros institucijoje tvarka, kopijos.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kolegiali ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto institucija arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina pažangios verslo priežiūros priemonės, kuri įgyvendinta ar patobulinta vykdant projekto veiklas, taikymo ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje tvarką nustatantį (aprašantį) dokumentą.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
| R.S.399-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bendras ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų skaičius“ |
Skaičius |
Bendras ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų skaičius nustatomas vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų priskyrimo priežiūros grupėms sąrašu, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“. |
|||||
| R.S.399-2 |
P – pokyčio rodiklis (susietasis): „Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.418 „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“ pasiekimus. |
2.8. Pakeičiu rodiklio R.S.401 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.S.401 |
„Aukštesniųjų vadovų, dalyvaujančių pagal veiksmų programą ESF lėšomis finansuotuose aukštesniųjų vadovų bendradarbiavimo tinkluose, dalis“ |
Procentai |
Aukštesnieji vadovai suprantami kaip valstybės įstaigų vadovai, t. y. Seimo, Prezidento, Vyriausybės kanceliarijų ir ministerijų kancleriai, Vyriausybės įstaigų vadovai, įstaigų prie ministerijų vadovai (įskaitant centrinių statutinių įstaigų vadovus), įstaigų, kurios yra pavaldžios įstaigoms prie ministerijų, vadovai (išskyrus statutines įstaigas), teismų kancleriai, Generalinės prokuratūros kancleris, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, valstybės kontrolierius.
Aukštesniųjų vadovų bendradarbiavimo tinklas – viešojo valdymo institucijų ir įstaigų neformalaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo forma, kada skirtingų viešojo valdymo institucijų aukštesnieji vadovai dalinasi žiniomis ir gerąja patirtimi, taip stiprindami savo vadybines ir lyderystės kompetencijas (toliau – bendradarbiavimo tinklas).
Asmuo pripažįstamas dalyvavusiu bendradarbiavimo tinkle, kai jis bent 3 kartus per vienus kalendorinius metus dalyvauja projekto lėšomis finansuojamuose bendradarbiavimo tinklui palaikyti skirtose priemonėse (pvz. renginiuose).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: 1. Projekto vykdytojo parengta pažyma (ataskaita), kurioje pateikiama: 1) informacija apie valstybės įstaigų vadovų, dalyvavusių bendradarbiavimo tinkluose, dalies apskaičiavimą; 2) valstybės įstaigų vadovų, dalyvavusių bendradarbiavimo tinkluose per paskutinius 12 (dvylika) projekto įgyvendinimo mėnesių, sąrašas; 3) informacija apie bendradarbiavimo priemonių, kuriose dalyvavo visi valstybės įstaigų vadovai, dalyvavę bendradarbiavimo tinkluose per paskutinius 12 (dvylika) projekto įgyvendinimo mėnesių, skaičių ir pavadinimus. 2. Dokumentai, kuriais pagrindžiamas valstybės įstaigos vadovo dalyvavimo bendradarbiavimo tinklui palaikyti skirtoje priemonėje, faktas (pvz., renginių dalyvių sąrašai).
Antriniai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas.. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai baigus įgyvendinti projekto veiklas nustatoma valstybės įstaigų vadovų, kurie įgyvendinant projekto veiklas per paskutinius 12 (dvylika) projekto įgyvendinimo mėnesių dalyvavo bendradarbiavimo tinkluose, dalis (procentais).
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
| R.S.401-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bendras aukštesniųjų vadovų skaičius“ |
Skaičius |
Sumuojami Valstybės tarnautojų registre registruoti aukštesnieji vadovai, kurie projekto veiklų įgyvendinimo užbaigimo dieną eina valstybės įstaigos vadovo pareigas ne trumpiau kaip 6 mėnesius (asmenų skaičius). |
|||||
| R.S.401-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Aukštesnieji vadovai, kurie dalyvavo aukštesniųjų vadovų bendradarbiavimo tinkluose“ |
Skaičius |
Sumuojami Valstybės tarnautojų registre registruoti valstybės įstaigų vadovai, kurie eina valstybės įstaigos vadovo pareigas ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir kurie įgyvendinant projekto veiklas bent 3 kartus per paskutinius 12 projekto įgyvendinimo mėnesių dalyvavo bendradarbiavimo tinklui palaikyti skirtose priemonėse. |
2.9. Pakeičiu rodiklio R.S.403 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.S.403 |
„Asmenų, kurie praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose stiprinti strategines kompetencijas, darbe taiko įgytas žinias ir gebėjimus, dalis“ |
Procentai |
Asmuo – valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai – valstybės politikai, savivaldybių tarybų nariai, valstybės pareigūnai, įskaitant teisėjus ir prokurorus, visų pareigybių valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pagal darbo sutartis.
Skaičiuojami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai, kurie yra registruoti Valstybės tarnautojų registre.
Strateginės kompetencijos – valstybės tarnybai reikšmingos kompetencijos, kurioms stiprinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybės tarnautojų mokymo strategijoje (Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijos patvirtinimo“, ar 2018–2022 metų strategijoje) nustato atitinkamo laikotarpio prioritetinius mokymo tikslus.
Veikla, skirta strateginėms kompetencijoms stiprinti, – mokymai, atitinkantys mokymo tikslus, kurie kaip prioritetiniai nustatyti Valstybės tarnautojų mokymo strategijoje, galiojančioje: 1) mokymų projekto ir atitinkamos mokymų veiklos (poveiklės) įtraukimo į valstybės projektų sąrašą metu arba 2) susitarimo dėl projekto sutarties keitimo, kuriuo numatoma vykdyti daugiau atitinkamų mokymo veiklų (poveiklių), sudarymo metu.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai atliekant tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį.
Detali skaičiavimo metodika bus pateikta tyrimo (apklausos) ataskaitoje. |
Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaitos kopija.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai tris kartus per laikotarpį (2018 m., 2021 m., 2023 m.) atliekamo tyrimo (apklausos), metu asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose strateginėms kompetencijoms stiprinti, pabaigos, jis darbe taiko minėtose veiklose įgytas žinias ir gebėjimus.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą (apklausą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“ |
3. Pakeičiu III skyrių „Bendrieji produkto stebėsenos rodikliai“:
3.1. Pakeičiu rodiklio P.B.238 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „P.B.238 |
„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“ |
m2 |
Miestų vietovės – pagal Partnerystės sutarties, nustatančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).
Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.
Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.
Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ir (ar) atnaujintų visuomenei prieinamų, atvirame ore esančių miestų erdvių plotą (kvadratiniais metrais), išskyrus ten esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą.
|
Pirminiai šaltiniai: Nekilnojamojo turto registro duomenys, kai suformuotas sklypas, arba statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), kai sklypas nesuformuotas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3.2. Pakeičiu rodiklio P.B.239 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „P.B.239 |
„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“ |
m2 |
Viešieji ir komerciniai pastatai suprantami kaip visuomeninės paskirties statiniai, kurie apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“.
Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas). Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Atnaujinimas – veikla, kurios tikslas – rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Miestų vietovės – pagal Partnerystės sutarties, nustatančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas pastatytų ir (arba) atnaujintų viešųjų arba komercinių pastatų, patalpų ir (arba) statinių, turinčių stogą, miestų vietovėse plotą (kvadratiniais metrais).
|
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
4. Pakeičiu IV skyrių „Specialieji produkto stebėsenos rodikliai“:
4.1. Pakeičiu rodiklio P.B.329 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „P.S.329 |
„Sukurti/ pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ |
Tonos/ metai |
Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Sukurti ir (arba) pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai – naujai įsigyti ir pastatyti atskiro komunalinių atliekų surinkimo konteineriai ar kiti įrenginiai rūšiuojamajam atliekų surinkimui užtikrinti.
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įsigytų ir pastatytų konteinerių ar kitų įrenginių rūšiuojamųjų komunalinių atliekų surinkimo pajėgumus tonomis per metus.
Konteinerių pajėgumai apskaičiuojami pagal formulę: Pk=Nk*Vk*Ivid*qn, kur: Pk – konteinerių pajėgumai Nk – konteinerių skaičius; Vk – vieno konteinerio tūris; Ivid – vidutinis (3 metų vidurkis) išvežimų per metus skaičius; qn – vidutinis atliekų tankis pagal rūšis.
Vidutinis atliekų tankis pagal rūšis: - stiklinės pakuotės atliekų mišiniui – 300 kg/m3; - popieriaus/ kartono atliekų mišiniui 45 kg/m3; - plastikinės, kombinuotos ir metalo pakuotės atliekų mišiniui – 30 kg/m3; - tekstilės atliekoms – 141 kg/m3; - biologinėms atliekoms (žaliosioms ir maisto atliekoms) – 770 kg/m3; - žaliosioms atliekoms – 230 kg/m3; -maisto atliekoms – 800 kg/m3. |
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
4.2. Pakeičiu rodiklio P.S.364 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „P.S.364 |
„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“ |
Kvadratiniai metrai |
Vietovės nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).
Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.
Nauja atvira erdvė – sukurta arba atnaujinta atvira erdvė.
Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.
Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ar atnaujintų atvirų erdvių plotą (kvadratiniais metrais) vietovėse nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus), išskyrus ten esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą.
|
Pirminiai šaltiniai: Nekilnojamojo turto registro duomenys, kai suformuotas sklypas, arba statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), kai sklypas nesuformuotas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
4.3. Pakeičiu rodiklio P.S.365 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „P.S.365 |
„Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“ |
Kvadratiniai metrai |
Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Pastatas arba statinys yra pritaikytas naujai paskirčiai tuomet, kai jame pradedama vykdyti anksčiau nevykdyta veikla, priskiriama prie kitos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, parengto pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) klasifikatorių „Nomenclatures des Activities de Communite Europeene“ – NACE rev. 2 (Statistinis Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius – NACE 2 red.), klasės (4 ženklų nomenklatūra): pavyzdžiui, kultūros įstaigos pastate pradedama teikti švietimo paslauga.
Kaimo vietovės – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas kaimo vietovėse atnaujintų ir (arba) naujai paskirčiai pritaikytų viešųjų pastatų, patalpų ir (ar) statinių, turinčių stogą, plotas (kvadratiniais metrais).
|
Pirminiai šaltiniai: statinio projektas arba statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
4.4. Pakeičiu rodiklio P.S.368 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „P.S.368 |
„Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos)“ |
Skaičius |
Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).
Skaičiuojami asmenys gaunantys socialines paslaugas ir (ar) kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui.
Paslaugos šeimai ir vaikui apima bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge, ir paslaugas, nurodytas Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai2016-2020 m. veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“. Tikslinių grupių asmenys (šeimos) – asmenys, kuriems suteikiamos socialinės paslaugos ir (ar) kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai ir vaikui ir kurie priklauso tikslinei grupei, kaip ji apibrėžta projektų finansavimo sąlygų apraše. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas socialines paslaugas ir (ar) kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui gavusius tikslinių grupių asmenis (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo , gaunantis skirtingas socialines paslaugas ir (ar) kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, sąrašai ir (arba) suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmeniui suteikiama nors viena socialinė paslauga ir jis pirmą kartą yra įtraukiamas į projekto dalyvių, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, sąrašą.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
4.5. Pakeičiu rodiklio P.S.379 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „P.S.379 |
„Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė“ |
Skaičius |
Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.
Edukacinė erdvė – švietimo įstaigų ar kitų švietimo teikėjų patalpos ir kitos su ugdymu susijusios erdvės.
Atnaujinta infrastruktūra apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas uždavinio lygmeniu
Įvedamasis priemonės lygmeniu |
Sumuojamos švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose įgyvendinant projekto veiklas sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, pagal nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiekimus: P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“, P.N.722 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“, P.N.723 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos“.
Ta pati įstaiga, kurioje sukurtos ar atnaujintos švietimo erdvės, įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojama vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose priemonių lygmeniu yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.“ |
4.6. Pakeičiu rodiklio P.S.418 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| P.S.418 |
„Ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“ |
Skaičius |
Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija – viešojo administravimo subjektas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti: 1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūros institucijos kompetencijos klausimais ir kitų prevencinius veiksmus, skirtus užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams; 2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas).
Pažangios verslo priežiūros priemonės – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, skirtos užtikrinti, kad verslo priežiūra atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, o priežiūros institucijos taptų bendradarbiaujančios ir konsultuojančios verslą. Tai: rizikų vertinimas ir valdymas, vienodas ūkio subjektų konsultavimas, kontrolinių klausimynų taikymas atliekant patikrinimus, priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai ir pan.
Pažangios verslo priežiūros priemonės įdiegimas – pažangios verslo priežiūros priemonės įgyvendinimas ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje, dėl ko pagerėja verslo priežiūra.
Pažangios verslo priežiūros priemonės patobulinimas (atnaujinimas) – turimos pažangios verslo priežiūros priemonės galimybių praplėtimas, funkcinių galimybių pagerinimas ir (arba) naujų funkcijų įdiegimas.
Pažangi verslo priežiūros priemonė laikoma įdiegta ar patobulinta ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kolegiali ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto institucija arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos (parengtos) ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės taikymo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje tvarka.
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Automatiškai apskaičiuojamas
|
Skaičiuojamas sumuojant ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančias institucijas, kuriose įdiegta ar patobulinta bent viena pažangi verslo priežiūros priemonė.
Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios institucijos ir įstaigos. |
Pirminiai šaltiniai: dokumento, kuriame nustatyta (aprašyta) pažangios verslo priežiūros priemonės taikymo ūkio subjektų priežiūros institucijoje tvarka, kopija.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai vykdant projekto veiklas ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kolegiali ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto institucija arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtinta dokumentą, kuriame nustatyta (aprašyta) pažangios verslo priežiūros priemonės, kuri įgyvendinta ar patobulinta vykdant projekto veiklas, taikymo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje tvarka .
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
|