Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1934 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5330 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1934 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5356
2021 m. birželio 21 d. Nr. 488
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-90 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5330 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. 1 tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatomis, parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomą naują sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą „Mėgėjų sodų teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, kurios bendrija iš valstybės neišsiperka ir neišsinuomoja, nuo 2023 m. sausio 1 d. priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Bendrojo naudojimo žemė, esanti mėgėjų sodų teritorijoje, kurioje bendrija nėra įsteigta, laisvos valstybinės žemės fondui priskiriama nuo 2021 m. liepos 1 d.“ ir jį išdėstyti taip: „Mėgėjų sodų teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę, dėl kurios nėra priimtas bendrijos narių susirinkimo sprendimas iš valstybės išsipirkti ir (ar) išsinuomoti minėtą žemę, ar bendrojo naudojimo žemę, esančią mėgėjų sodų teritorijoje, kurioje bendrija nėra įsteigta, nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą gali įsigyti kiti asmenys Vyriausybės nustatyta tvarka.“
1.2. Siūlytina papildyti Įstatymo projektą Nr. 1 2 straipsnio 1 dalimi, nustatant, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d., bei minėto straipsnio 2 dalimi, nurodant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
1.3. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama suteikti galimybę bendrijų nepageidaujamą įsigyti ar išsinuomoti sodininkų bendrijos teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę įsigyti kitiems asmenims, siūlytina aptarti Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimą jau pradėtiems, bet nebaigtiems procesams užbaigti.
Siūlytina papildyti Įstatymo projektą Nr. 1 2 straipsnio 3 dalimi, nurodant, kad „Kai bendrijos narių susirinkimo sprendimas iš valstybės išsipirkti ir (ar) išsinuomoti mėgėjų sodų teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę priimtas iki 2024 m. sausio 1 d. ar pradėtos minėtų žemės sklypų pardavimo ar nuomos procedūros, jos užbaigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Pardavimo ar nuomos procedūra laikoma pradėta, jeigu bendrija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (2023 m. sausio 1 d.) raštu kreipėsi į sprendimus parduoti ar išnuomoti valstybinę žemę priimančias valstybės institucijas dėl skirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo ir už šį žemės sklypą Vyriausybės nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.“
2. Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5356 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. 2 tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma atsisakyti bendrijų pirmininkų ir savivaldybių pasirašomų ketinimo protokolų dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų, taip pat minėtame projekte siūloma išbraukti nuostatą, kad kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi įstatyme nustatytos prioritetų eilės, siūlytina aptarti Įstatymo projekto Nr. 2 įsigaliojimą jau pradėtiems, bet nebaigtiems procesams užbaigti.
Siūlytina Įstatymo projekto Nr. 2 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos bendrijų pirmininkų su savivaldybėmis ketinimo protokolų dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimo, perdavimo ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų pasirašymo procedūros užbaigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“
2.2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl savivaldybių perimamų kelių (gatvių) prioritetų eilės suteikia aiškumo perduodant kelius (gatves) savivaldybėms, siūlytina neatsisakyti Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomos atsisakyti minėtos nuostatos.
2.3. Siūlytina neatsisakyti Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomos atsisakyti nuostatos, kad „Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje inicijuojant naujų žemės sklypų, kurie bus naudojami keliams, formavimą, vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu“. Ši nuostata leidžia mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje vidaus keliams suformuoti naujus žemės sklypus, kurių minimalus plotis ne mažesnis kaip 4,5 metro. Atsisakius šios nuostatos, tokius žemės sklypus gali tekti formuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatas, tuomet jų plotis negalės būti mažesnis kaip 8 metrai, o tai gali pareikalauti papildomų kaštų, susijusių su teritorijų planavimu ar infrastruktūros pertvarkymu.