ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2021–2025 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2021 m. rugsėjo 3 d. Nr. T-158

Zarasai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 ir 8 dalimis, 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 33 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. SR-5187 „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo“, Zarasų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1.  Patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrąjį planą (pridedama).

2.  Pavesti Zarasų rajono savivaldybės administracijai vykdyti Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano stebėseną ir, esant būtinybei, teikti siūlymus rajono Savivaldybės tarybai dėl jo keitimo.

Sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre.

Savivaldybės meras                                                                                                  Nikolajus Gusevas

PATVIRTINTA

Zarasų rajono savivaldybės tarybos

2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu

Nr. T-158

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2021–2025 METŲ BENDRASIS PLANAS

I SKYRIUS

ĮVADAS

Zarasų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrasis planas (toliau – Planas) – tai Savivaldybės mokyklų, teikiančių bendrąjį priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, pertvarkos strategija, kuria siekiama sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą savivaldybėje, turėti pakankamai priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų teikėjų, sudaryti kokybiškas sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis ir užtikrinti pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą. Gerai sutvarkytas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas – tai patogiai ir greitai pasiekiama, moderni ir šiuolaikiška, tinkamai aprūpinta mokymo priemonėmis mokykla, gebanti sukurti jaukią mokymosi aplinką, suburti aukštos kvalifikacijos mokytojus ir kitus darbuotojus, galinčius mokiniams padėti įgyti kokybišką išsilavinimą.

Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrasis planas yra skirtas mokymo ir mokymosi kokybei mokyklose gerinti, švietimo prieinamumui užtikrinti skirtingo amžiaus ir socialinių grupių asmenims pagal bendrojo ugdymo mokyklų ir neformaliojo švietimo programas, didinti mokyklų ekonomiškumą, laiduoti sveiką mokymosi aplinką.

Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka nuo 1999 metų buvo nuosekliai įgyvendinama. 1999 metais Zarasų rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) patvirtino Zarasų rajono bendrojo lavinimo švietimo įstaigų pertvarkymo gaires bei Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos projektą. 2005 metais iš esmės buvo įgyvendinti numatyti pertvarkymai. Siekdama aukštesnės švietimo kokybės bei veiksmingesnio išteklių paskirstymo, Taryba 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T-115 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą. Taryba 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. T–46 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą.  Taryba 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. T-105 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, kuris 2019 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimu Nr. T-120 „Dėl Zarasų rajono tarybos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. T-105 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. T-1 „Dėl Zarasų rajono tarybos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. T-105 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patikslintas Mokyklų reorganizavimo ir struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 metais planas.

Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2020 metų bendrasis planas  įvykdytas. Besikeičianti demografinė padėtis rajono savivaldybėje, šalies vidaus ir išorės migracija, ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių skaičiaus kaita, kintantys gyventojų švietimo poreikiai ir kiti veiksniai, susiję su šalies kultūrine, socialine ir ekonomine situacija, įpareigoja parengti Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrąjį planą. Mokyklų tinklo pokyčiai yra sudėtingas procesas, todėl svarbu ne tik parengti Planą, bet būtina įvertinti Plano įgyvendinimo problemas, pasekmes ir rezultatą.

Pertvarkant mokyklų tinklą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ ir įstatymų lydimųjų teisės aktų reikalavimais.

Savivaldybės formaliojo švietimo įstaigų tinklo struktūriniai pokyčiai 2021–2025 metais bus įgyvendinami pagal Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2021–2025 metų Mokyklų struktūrinių pertvarkymų 2021–2025 metais planą (sprendimo priedas).

II SKYRIUS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO 2016–2020 METŲ BENDROJO PANO ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ

Rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. T-105 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ nustatyta, kad rajono Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano strateginis tikslas – siekti visapusiško mokymo proceso dalyvių poreikių tenkinimo, optimizuojant švietimo sistemą. Mokyklų tinklo pertvarkos plano prioritetas – geresnių sąlygų sudarymas ugdymo (-si) kokybei užtikrinti ir laisvoms mokymosi vietoms mažinti, pertvarkant mažų kaimo mokyklų struktūrą, didinant ugdymo (-si) prieinamumą už savivaldybei pakeliamą kainą,

Mokyklų tinklo pertvarkos plano uždaviniai:

1. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti išsilavinimą pagal įvairias ugdymo programas.

2. Užtikrinti saugias ir šiuolaikiškas ugdymosi sąlygas bei racionalų švietimo infrastruktūros panaudojimą.

3. Siekti veiksmingesnio Mokinio krepšelio ir savivaldybės mokyklos aplinkai išlaikyti skirtų lėšų edukacinei ir materialinei bazei gerinti panaudojimo.

Strateginio tikslo siekimo ir uždavinių įgyvendinimo pamatavimui buvo nustatyti rezultatų rodikliai. Informacija apie rezultatų rodiklių įgyvendinimą pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano tikslo ir uždavinių pagrindinių

rezultatų rodikliai

Rodikliai
Rodikliai 2015 m.	Planuoti rodikliai 2020 m.	Esami rodikliai 2020 m.
84,8 proc. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį, lanko gimnazijas.	91 proc. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį, lanko gimnazijas.	100 proc. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį, lanko gimnazijas.
8 jungtinės klasės, kuriose mokosi dviejų klasių mokiniai.	8 jungtinės klasės, kuriose mokosi dviejų klasių mokiniai.	4 jungtinės klasės, kuriose mokosi dviejų klasių mokiniai. 1 jungtinė klasė, kurioje mokosi keturių klasių mokiniai.
99 proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą mokinių įgyja vidurinį išsilavinimą.	99 proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą mokinių įgyja vidurinį išsilavinimą.	98 proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą mokinių įgijo vidurinį išsilavinimą.
90 proc. išklausiusių pagrindinio ugdymo programą mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą.	95 proc. išklausiusių pagrindinio ugdymo programą mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą.	89,5 proc. išklausiusių pagrindinio ugdymo programą mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą.
87 proc. visų 6 metų vaikų ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.	Visi 6 metų amžiaus vaikai ugdomi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas.	Visi 6 metų amžiaus vaikai ugdomi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas.
54 proc. visų 1–6 metų vaikų ugdomi švietimo įstaigose.	60 proc. visų 1–6 metų vaikų ugdomi švietimo įstaigose.	39,5 proc. visų 1–6 metų vaikų ugdomi švietimo įstaigose.
Atestuota 76,5 proc. pedagogų.	Atestuota ne mažiau kaip 80 proc. pedagogų.	Atestuota 97 proc. pedagogų.
0,4 proc. mokinių lieka kartoti kurso.	0,1 proc. mokinių lieka kartoti kurso.	0,2 proc. mokinių liko kartoti kurso.
6 proc. visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą.	4 proc. visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą.	5,1 proc visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą.
5 mokyklos mokinių apskaitą tvarko elektroniniame dienyne.	Visos mokyklos mokinių apskaitą tvarko elektroniniame dienyne.	Visos mokyklos mokinių apskaitą tvarko elektroniniame dienyne.
Išlaidos mokyklose vienam mokiniui skiriasi 2,4 karto.	Išlaidos mokyklose vienam mokiniui skiriasi ne daugiau kaip 2 kartus.	Išlaidos mokyklose vienam mokiniui skiriasi 3,2 karto.
1 mokytojui tenkančių mokinių skaičius skiriasi 3 kartus.	1 mokytojui tenkančių mokinių skaičius skiriasi ne daugiau kaip 2 kartus.	1 mokytojui, dirbančiam pagal pradinio ugdymo programas, tenkančių mokinių skaičius skiriasi 3,2 karto, dirbančiam pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas – 4,1 karto.
Mokyklose dirba 1 proc. pedagogų iki 30 metų.	Mokyklose dirba 3,0 proc. pedagogų iki 30 metų.	Pedagogų iki 30 metų mokyklose nedirba.
Mokyklose dirba 8,5 proc. pensinio amžiaus pedagogų.	Mokyklose dirba 6,5 proc. pensinio amžiaus pedagogų.	Mokyklose dirba 5,7 proc. pensinio amžiaus pedagogų.
77 tuščios mokymosi vietos pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo metodiką.	Ne daugiau kaip 50 tuščių mokymosi vietų pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo metodiką.	2 tuščios mokymosi vietos pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo metodiką.
Nė viena savivaldybės mokykla nepaskelbė švietimo pažangos ataskaitos.	50 proc. savivaldybės mokyklų paskelbia švietimo pažangos ataskaitas.	Visos savivaldybės mokyklos paskelbė švietimo pažangos ataskaitas.
21 m^2 mokyklos ploto tenka 1 mokiniui.	18 m^2 mokyklos ploto tenka 1 mokiniui.	21,76 m^2 mokyklos ploto tenka 1 mokiniui.

2 lentelėje pateikiama, kaip buvo įvykdyta 2016–2020 metais mokyklų vidaus struktūros pertvarka.

2 lentelė

2016–2020 metais įvykdyta mokyklų struktūros pertvarka

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas	Planuota mokyklos struktūros pertvarka	Iki 2020-09-01 įvykdyta mokyklos struktūros pertvarka
1.	Zarasų „Ąžuolo” gimnazija	Be struktūrinių pokyčių	Be struktūrinių pokyčių
2.	Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, turinti ugdymo skyrių „Sartukas“	Be struktūrinių pokyčių	Be struktūrinių pokyčių
3.	Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija	Be struktūrinių pokyčių	Be struktūrinių pokyčių
4.	Zarasų „Santarvės” pradinė mokykla	Atliekamas struktūros pertvarkymas. Iki 2020-09-01 prijungiama Turmanto pagrindinė mokykla.	2020-07-01 prijungta Turmanto pagrindinė mokykla, įsteigiant Turmanto ugdymo skyrių.
5.	Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija	Atliekamas struktūros pertvarkymas. Nuo 2016-09-01 Suvieko pagrindinio ugdymo skyriuje komplektuojama viena jungtinė klasė, kurioje mokomasi pagal pradinio ugdymo programą. Iki 2019-08-31 Suvieko ugdymo skyriuje nutraukiamas ir likviduojamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos vykdymas. Iki 2020-09-01 prijungiama Salako pagrindinė mokykla.	2019-09-01 likviduotas Suvieko ugdymo skyrius. 2020-07-01 prijungta Salako pagrindinė mokykla, įsteigiant Salako ugdymo skyrių.
6.	Zarasų r. Salako pagrindinė mokykla	Atliekamas struktūros pertvarkymas. Nuo 2016-07-01 likviduojamas Degučių pradinio ugdymo skyrius. Atliekamas struktūros pertvarkymas ir reorganizacija. Nuo 2020-09-01 nutraukiamas pagrindinio ugdymo programos antros dalies vykdymas. Iki 2020-09-01 tampa Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos ugdymo skyriumi.	2016-07-01 likviduotas Degučių pradinio ugdymo skyrius. Nuo 2020-09-01 nutrauktas pagrindinio ugdymo programos antros dalies vykdymas. Nuo 2020-07-01 mokykla tapo Zarasų Pauliaus Širvio  progimnazijos ugdymo skyriumi.
7.	Zarasų r. Turmanto pagrindinė mokykla	Atliekamas struktūros pertvarkymas ir reorganizacija. Nuo 2020-09-01 d. nutraukiamas pagrindinio ugdymo programos vykdymas. Iki 2020-09-01tampa Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos ugdymo skyriumi.	Nuo 2020-09-01 nutrauktas pagrindinio ugdymo programos vykdymas. Nuo 2020-07-01 mokykla tampa Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos ugdymo skyriumi.
8.	Zarasų „Lakštingalos“ mokykla, turinti Magučių ugdymo skyrių	Be struktūrinių pokyčių	Be struktūrinių pokyčių

III SKYRIUS

ESAMOS MOKYKLŲ TINKLO BŪKLĖS ANALIZĖ

DEMOGRAFINĖ BŪKLĖ

Rajono plotas 1334,4 km2. Vidutinis gyventojų tankumas 10,9 gyventojo/1 km2 arba 6,2 gyventojo mažiau nei 2001 metais. Zarasų rajono teritorija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalyje.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2021 m. sausio 1 d. Zarasų rajone gyveno 14 635 gyventojų arba 4378 mažiau negu 2010 m. sausio 1 d., t. y. per dešimtmetį sumažėjo 23,0 proc. Gyventojų skaičiaus kitimas per pastaruosius metus pateikiamas 1 diagramoje.

1 diagrama

Gyventojų (ir mokinių) skaičiaus mažėjimui įtakos turi mažas vaikų gimstamumas, mirčių ir gimimų skaičiaus disbalansas, emigracija iš rajono savivaldybės teritorijos.

Panagrinėjus rajono Savivaldybės gyventojų skaičių pagal amžių, matyti, kad beveik 42 proc. gyventojų sudaro 35–64 metų asmenys, 7–16 metų amžiaus vaikai sudaro 8,2 % visų gyventojų skaičiaus.

3 lentelė

0–6, 7–16 ir 17–19 metų vaikų ir jaunimo skaičius bei dalis (proc.)

lyginant su bendru gyventojų skaičiumi

	2016 m.		2017 m.		2018 m.		2019 m.
Gyventojų skaičius sausio 1 d., iš jų:	skaičius	dalis	skaičius	dalis	skaičius	dalis	skaičius	dalis
	16 636	100	16 169	100	15 668	100	15 274	100
0–6 m.	926	5,6	916	5,7	922	5,9	882	5,7
7–16 m.	1459	8,8	1389	8,6	1300	8,3	1255	8,2
17–19 m.	580	3,5	565	3,5	547	3,5	517	3,4

3 lentelėje matyti, kad rajone mažėja 0–6 metų vaikų skaičius, tačiau santykinis dydis lieka beveik nepakitęs.

Per pastaruosius 5 metus rajone sumažėjo vaikų 120, kurių amžius 0–6 metai.

2 diagrama

Statistikos departamento duomenimis nuo 1992 metų rajone kasmet gimdavo mažiau negu 300 vaikų, 1994–2000 metais – 200–250 vaikų, 2001–2010 metais – 150–200 vaikų, po 2010 metų – mažiau kaip 150 vaikų, išskyrus 2012 metus (žr. 3 diagramą). Toks gimusių vaikų skaičiaus mažėjimas turės lemiamos įtakos mokinių skaičiui mokyklose, juolab, kad ne visi rajono savivaldybėje gimę vaikai pasilieka gyventi savivaldybės teritorijoje.

3 diagrama

Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pokyčiai

Mokinių skaičiaus mažėjimas lemia mokyklų skaičiaus mažėjimą (žr. 4 diagramą). Jei 2000–2001 m. m. veikė 22 mokyklos, 2010–2011 m. m. – 16 (skaičiuojant atskirai mokyklas ir jų skyrius), tai 2020–2021 m. m. – 6 atskiros bendrojo ugdymo mokyklos: 3 gimnazijos (Zarasų mieste, Dusetose ir Antazavėje), 1 progimnazija (Zarasų mieste), 1 pagrindinė, kurios pagrindinė veikla yra ikimokyklinis ugdymas (Zarasų mieste), 1 pradinė mokykla (Zarasų mieste) ir 4 ugdymo skyriai (Dusetose, Salake, Turmante, Magučiuose). Nuo 2000 m. mokyklų ir jų skyrių neliko Antalieptės, Avilių, Imbrado, Lupenkos, Šniukštų, Vajasiškio, Gudelių, Sadūnų, Smalvų, Šiaulių, Štadvilių, Degučių, Baibių ir Suvieko kaimuose.

4 diagrama

4 diagramoje nurodomas mokyklų skaičius su jų skyriais

Mokinių skaičius

2020–2021 m. m. 6 savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos vykdo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo programas, pagal kurias, 2020 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, yra ugdomi ir mokosi 1639 vaikai, iš kurių didžiąją dalį sudaro bendrojo ugdymo klasių mokiniai – 76,6 proc., ikimokyklinukai – 17,0 proc., o priešmokyklinukai – 6,4 proc. (5 diagrama).

5 diagrama

Mokinių ir ugdytinių skaičiaus kaita Zarasų rajono savivaldybėje

Mažėjant gyventojų skaičiui, per paskutinius ketverius metus savivaldybėje vyravo bendro mokinių skaičiaus mažėjimo tendencija. Duomenys rodo, kad didžiausias vaikų skaičiaus mažėjimas buvo bendrojo ugdymo klasių mokinių grupėje – 262 (17,3 proc.), tuo tarpu ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomų vaikų skaičius 2020–2021 mokslo metų pradžioje buvo 3 proc. mažesnis negu 2016–2017 mokslo metais t.y. ateityje vaikų skaičius besimokančių pagal privalomas programas mažai keisis, mažės lėčiau negu iki šiol.

2020 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Zarasų rajone iš viso ugdomi 384 1–6 metų vaikai, t.y. 53,9 proc. 1–6 metų savivaldybėje gyvenančių vaikų, iš jų pagal ikimokyklinio ugdymo programą – 279 vaikai ir pagal priešmokyklinio ugdymo programą – 105 vaikai.

Mažėjant mokinių gimstamumui, vis mažiau vaikų ateina į pirmą klasę. Jei 2016 m. rugsėjo 1-ąją į rajono mokyklas atėjo 127 pirmokai, tai 2020 m. rugsėjo 1-ąja tik 98, t.y. 22,8  proc. mažiau (žr. 6 diagramą).

6 diagrama

Kasmet mažėjant pirmų klasių vaikų skaičiui, mažėja mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programą, skaičius. Jei 2010 m. pradinėse klasėse mokėsi 636 vaikai, 2015 m. – 499 vaikai, tai 2020–2021 m. m. tik 428 vaikai (žr. 7 diagramą). Tai trečdaliu mažiau nei prieš 10 metų.

7 diagrama

Mažėjant mokinių skaičiui pradinėse klasėse, mažėja jų ir vyresnėse klasėse. Nuo 2016 m. mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, skaičius sumažėjo 12,8 proc., pagal pagrindinio ugdymo programą – 17,2 proc., pagal vidurinio ugdymo programą – 31,3 proc. (žr. 8 diagramoje). Didesnį mokinių skaičiaus mažėjimą pagal vidurinio ugdymo programą lėmė žymus vaikų gimstamumo mažėjimas 1998–2002 m., kas nulėmė mažesnį mokinių, atėjusių mokytis į pirmąsias klases, skaičių 2004–2009 m.

8 diagrama

Toliau pateikiami mokinių skaičiai pagal mokyklas (neįtraukti vaikai, kurie ugdomi pagal individualizuotas programas Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos „Sartuko ugdymo skyriuje ir Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyriuje). 2020–2021 m. m. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje mokėsi 27,4 proc. mokinių mažiau negu 2016–2017 m. m., kai Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje – 2,6 proc. mažiau. Darytina išvada, kad nusistovi vaikų, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas, skaičius.

4 lentelė

Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius

Mokykla	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Zarasų „Ažuolo“ gimnazija	299	267	243	222	217
Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija	215	221	214	220	207
Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija	160	145	124	128	129
Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija	338	326	312	324	329
Zarasų r. Salako pagrindinė mokykla^1	87	86	74	57	40
Zarasų r. Turmanto pagrindinė mokykla^2	64	57	43	38	9
Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla	338	326	318	312	294
Iš viso	1494	1408	1330	1301	1225

Pastabos. ¹ – Nuo 2021-07-01 Salako pagrindinė mokykla prijungta prie Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos.

² – Turmanto pagrindinė mokykla prijungta prie Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos.

9 diagrama

Mažėjant mokinių skaičiui klasėse bei nutraukus mokyklų ugdymo skyriuose pagrindinio ugdymo programas, mažėja ir klasių komplektų skaičius (žr. 10 diagramą).

10 diagrama

Mokinių ir klasių komplektų skaičius

10 diagramoje matyti, kad per paskutiniuosius ketverius metus mokinių skaičius sumažėjo 17,3 proc., klasių komplektų skaičius – 19,8 proc., t. y. klasių komplektų skaičius mažėja greičiau nei mokinių skaičius. Klasių komplektų skaičiaus mažėjimą lėmė tai, kad Salako ugdymo skyriuje dėl mažo vaikų skaičiaus nuo 2020-09-01 nekomplektuojamos 9 ir 10 klasės, Turmanto ugdymo skyriuje – 5–8 klasės.

Asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičiai mažai tesikeičia: 2016–2017 m. m. buvo ugdoma 15,4 % specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, 2020–2021 m. m. – 15,8 % mokinių. Bendrosiose klasėse kasmet ugdomi apie 200 specialiųjų poreikių turinčių vaikų (žr. 11 diagramą). Daugėja mokinių, turinčių ryškių elgesio ir emocijų, kitų sutrikimų. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos „Sartuko ugdymo skyriuje ir Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyriuje sukomplektuotos atskiros klasės vaikams, turintiems didelius ir labai didelius specialiuosius poreikius.

11 diagrama

Pedagogai

Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunuoliams pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia pedagogų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius, todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra pedagogų dalykinė ir profesinė kompetencija. Mokinių skaičiaus mažėjimas lemia ir mokytojų skaičiaus mažėjimą. 2016–2017 m. m. rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 188 pedagogai (mokytojai, mokyklų vadovai, pavaduotojai ugdymui, specialieji pedagogai, kiti pagalbos specialistai), 149 iš jų mokytojai, 2020–2021 m. m. – 161 pedagogas, 122 iš jų mokytojai. 85 procentai visų pedagogų – moterys. Į mokyklas neatvyksta dirbti jauni mokytojai. 2020–2021 m. m. nebuvo mokytojų jaunesnių nei 30 m. amžiaus. Beveik pusės mokytojų amžius yra tarp 50 ir 60 metų.

12 diagrama

13 diagrama

Vienam pagrindinėje darbovietėje dirbančiam mokytojui tenkančių mokinių skaičius teikia informaciją apie švietimo efektyvumą. Šiam santykiui esant mažam, vienam vaikui skiriama daugiau dėmesio ir sudaromos geresnės sąlygos individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo procesą, bet didėja ugdymo kaštai. Iš vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičiaus galima spręsti apie žmogiškuosius išteklius švietime. Mažas mokinių ir mokytojų santykis rodo, kad klasės yra mažos ir kad pedagogų krūviai nėra dideli. Mažėjant mokinių skaičiui ir įvykdžius Salako ir Turmanto pagrindinių mokyklų reorganizaciją, mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, per 3 metus išliko toks pat – 10,8 mokinio 1 mokytojui. 2020–2021 m. m. daugiausiai mokinių 1 mokytojas moko Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje, mažiausiai – Antazavės Juozo Gruodžio ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijose.

14 diagrama

Nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios įvedus mokytojų etatinį apmokėjimą tiksliau skaičiuojamas vienam mokytojo etatiniam vienetui tenkantis bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų skaičius. Daugiausiai mokinių vienam mokytojo etatui tenka Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje (išskyrus Turmanto ugdymo skyrių), ir Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje (išskyrus Salako ugdymo skyrių), mažiausiai – Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijoje. Rajone vienam mokytojo etatui tenka 10,65 mokinio arba 9 proc. daugiau nei 2019–2020 m. m. 5 lentelėje nėra duomenų apie lavinamąsias bei specialiąsias klases.

5 lentelė

	2019 m.			2020 m.
	mokytojų etatų skaičius	mokinių skaičius	1 mokytojų etatiniam vienetui tenkantis mokinių skaičius	mokytojų etatų skaičius	mokinių skaičius	1 mokytojų etatiniam vienetui tenkantis mokinių skaičius
Zarasų rajono vidurkis	x	x	9,74	x	x	10,65
Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija	21,24	222	10,45	21,07	217	10,30
Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija	19,74	220	11,44	25,54	207	8,10
Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija	17,33	128	7,39	19,08	129	6,76
Salako pagrindinė mokykla^1	12,57	57	4,53	6,92	40	5,78
Turmanto pagrindinė mokykla^2	7,94	38	4,79	1,71	9	5,26
Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija	26,64	324	12,16	23,79	329	13,82
Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla	17,6	312	17,73	16,92	294	17,38

Pastabos: ¹ – Nuo 2020-07-01 Salako pagrindinė mokykla reorganizuota prijungiant ją prie Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos.

² – Nuo 2020-07-01 Turmanto pagrindinė mokykla reorganizuota prijungiant ją prie Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos.

Mokytojų atestacija siekiama skatinti mokytojus tobulėti, didinti atsakomybę už ugdymo kokybę, skatinti materialiai. Tikėtina, kad kuo aukštesnė mokytojų kvalifikacija, tuo geresni ugdymo rezultatai.

2020–2021 m. m. duomenimis, 50 proc. savivaldybės mokytojų yra aukštos kvalifikacijos (mokytojai metodininkai ir mokytojai ekspertai).

15 diagrama

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis švietimo pagalbos specialistų, tenkančių šimtui mokinių, skaičius yra vienas didžiausių šalyje. 6 lentelėje pateiktas pedagogų skaičiaus pagal pareigybes.

6 lentelė

Pedagogų skaičius

Darbuotojų charakteristika		2018 m.	2019 m.		2020 m.
bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai (išskyrus mokyklų vadovus)	priešmokyklinio ugdymo pedagogai	7		6		6
	1-4 klasių mokytojai	32		32		28
	5-8 klasių ir gimnazijų I-IV klasių mokytojai	103		102		88
mokyklos direktoriai		7		7		6
direktoriaus pavaduotojai ugdymo reikalams		10		10		8
Iš viso (mokytojų ir vadovų):		160		154		136
logopedai		2		2		2
specialieji pedagogai		4		4		4
psichologai		3		3		3
socialiniai pedagogai		7		7		6
auklėtojai, nedėstantys mokykloje		7		9		9
Iš viso pedagogų:		183		179		160

Ugdymo kokybė

Įvertinti, kaip įgyvendinamos lygios švietimo galimybės, neįmanoma be kiekybinių rodiklių, susijusių su ugdymo rezultatais, o šiuos paprasčiausiai išreiškia mokymosi pasiekimai. Akademiniai mokinių pasiekimai vertinami pagal pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir valstybinių brandos egzaminų rezultatus.

Mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimai vertinami iš lietuvių kalbos ir matematikos.       2020 m. dėl Lietuvoje įvesto karantino pagrindinio ugdymo pasiekimai nebuvo vertinami.

7 lentelė

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai

		Balai ( procentais)
		1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	Vi-dur-kis (ba-lai)
2018 m.	Lietuva	0,41	2,07	4,78	13,42	13,35	18,76	17,95	16,87	10,12	2,28	6,26
	Zarasai	0	2,21	3,68	11,03	11,76	19,12	16,18	15,44	13,97	6,62	6,62
2019 m.	Lietuva	0,48	2,29	4,79	14,74	13,01	17,19	16,66	16,39	11,21	3,24	6,28
	Zarasai	2,36	6,3	3,94	22,05	13,39	14,96	11,81	14,17	5,51	5,51	5,72

8 lentelė

Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai

		Balai ( procentais)
		1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	Vidurkis (balai)
2018 m.	Lietuva	6,94	11,32	10,40	23,17	10,99	12,37	8,90	7,72	4,54	1,64	4,74
	Zarasai	10,37	16,30	10,37	23,70	11,85	5,93	3,70	9,63	8,15	0	4,4
2019 m.	Lietuva	1,74	8,74	10,63	23,5	13,03	12,01	10,26	9,78	6,07	4,22	5,29
	Zarasai	1,6	14,4	24,8	28,0	15,2	4,8	3,2	6,4	1,6	0	4,1

Pateiktoje lentelėje matyti, kad mokinių pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir  matematikos pasiekimai yra žemesni nei šalies vidurkis. Apie 10 proc. mokinių, išklausiusių pagrindinio ugdymo programą, neįgyja pagrindinio išsilavinimo.

9 lentelė

Besimokiusių, baigusių pagrindinio ugdymo programą, dalis (proc.)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
10 klasėse ir II gimnazijos klasėje besimokiusių skaičius	142	115	109	114
Gavusių išsilavinimo pažymėjimą skaičius	132	108	97	102
Baigusių pagrindinio ugdymo programą dalis (proc.)	93	94	89	89

Vienas iš labai svarbių visai švietimo bendruomenei, o ypač tėvams ir mokiniams, švietimo rodiklių yra brandos egzaminų rezultatai. Tai lemia daug faktorių: mokytojų darbo kokybė, vadybinis organizavimas, visų bendruomenės lygmenų atsakomybės suvokimas.

10 lentelė

Valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai (išlaikiusiųjų procentas)

Dalykas	2018 m.		2019 m.		2020 m.
	Lietuva	Zarasai	Lietuva	Zarasai	Lietuva	Zarasai
Lietuvių kalba	91,56	88,61	90,6	96,83	89,23	95,38
Matematika	87,25	83,12	82,2	85,71	67,38	69,09
Anglų kalba	99,34	100	97,91	98,48	98,95	100
Istorija	95,27	95	98,7	100	99,78	100
Biologija	98,74	100	97,56	100	97,74	90,0
Chemija	98,48	100	97,78	100	97,38	100
Fizika	97,89	100	96,75	92,31	94,73	100
Geografija	96,23	96,55	96,1	100	98,97	100
Informacinės technologijos	97,23	78,57	96,5	100	92,03	100
Rusų kalba	99,83	100	99,81	100	98,97	100

11 lentelė

Zarasų rajono mokinių VBE rezultatai pagal pasirenkamus dalykus

Dalykas	Metai	Kandidatų skaičius	Neišlaikė	16–35	36–85	86–99	100
Lietuvių kalba	2018 m.	79	9 11,39%	25 31,65%	37 46,84%	8 10,13%	0
	2019 m.	63	2 3,17%	25 39,68%	32 50,79%	4 6,35%	0
	2020 m.	65	3 4,62%	19 29,23%	32 49,23%	10 15,38%	1 1,54%
Matematika	2018 m.	77	13 16,88%	48 62,34%	16 20,78%	0	0
	2019 m.	56	8 14,29%	35 62,5%	10 17,86 %	3 5,36%	0
	2020 m.	55	17 30,91%	18 32,73%	18 32,73%	2 3,64%	0
Anglų kalba	2018 m.	73	0	5 6,85%	51 69,86%	16 21,92%	1 1,37%
	2019 m.	66	1 1,52%	6 9,09%	39 59,09%	19 28,79%	1 1,52%
	2020 m.	65	5 7,69%	29 44,62%	22 33,85%	9 13,85%	0
Istorija	2018 m.	40	2 5%	19 47,5%	18 45%	1 2,5%	0
	2019 m.	22	0	10 45,45 %	12 54,55%	0	0
	2020 m	38	0	6 15,79%	30 78,95%	2 5,26%	0
Biologija	2018 m.	36	0	12 33,33%	22 61,11%	2 5,56%	0
	2019 m.	32	0	11 34,38%	21 65,62%	0	0
	2020 m.	20	2 10%	1 5%	10 50%	7 35%	0
Chemija	2018 m.	6	0	1 16,67%	5 83,33%	0	0
	2019 m.	6	0	3 50%	3 50%	0	0
	2020 m.	3	0	0	3 100%	0	0
Fizika	2018 m.	4	0	2 50%	2 50%	0	0
	2019 m.	13	1 7,69%	8 61,54%	4 30,77%	0	0
	2020 m.	3	0	1 33,33%	1 33,33%	1 33,33%	0
Geografija	2018 m.	29	3,45%	23 79,31%	5 17,24%	0	0
	2019 m.	12	0	7 58,33%	5 41,67%	-	0
	2020 m.	5	0	2 40%	2 40%	0	1 20%
Informacinės technologijos	2018 m.	14	3 21,43%	7 50%	2 14,29%	2 14,29%	0
	2019 m.	7	0	4 57,14%	3 42,86%	0	0
	2020 m.	11	0	6 54,55%	4 36,36%	1 9,09%	0
Rusų kalba	2018 m.	5	0	0	3 60%	2 40%	0
	2019 m.	11	0	0	8 72,73%	3 27,27%	0
	2020 m.	5	0	2 40%	2 40%	0	1 20%

Pažymėtina, kad išlaikiusiųjų brandos valstybinius egzaminus dalis visų dalykų yra aukštesnė nei šalies vidurkis. Pažymėtina, kad chemijos, fizikos, geografijos valstybinius egzaminus laiko labai mažai Zarasų rajono abiturientų. Šių dalykų valstybinius egzaminus pasirenka iki 5 proc. rajono abiturientų. 2020 m. visų valstybinių egzaminų vidurkis aukštesnis nei šalies vidurkis (žr. 16 diagramą).

16 diagrama

12 lentelė

Besimokiusių, baigusių vidurinio ugdymo programą, dalis (proc.)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
IV gimnazijos klasėse besimokiusių skaičius	110	117	91	88
Gavusių brandos atestatą skaičius	108	117	87	86
Baigusių pagrindinio ugdymo programą dalis	98	100	96	98

Mokinių vežiojimas

Rajone tenkinama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostata, jog į mokyklą privalo būti vežami kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Mokiniai į mokyklas vežami visuomeniniu transportu, geltonaisiais autobusais, mokykliniais autobusais arba kitu transportu (atveža tėvai, atvažiuoja patys). Mokiniai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į bendrojo ugdymo mokyklą (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežami į mokyklą 2 mokykliniais autobusais (Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos ir Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos), pritaikytais vežti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Zarasų rajono savivaldybės mokyklos turi 8 autobusus.

Per 5 metus (2016–2020 m.) vežiojamų į mokyklą mokinių skaičius sumažėjo 16 proc. proporcingai mažėjančiam mokinių skaičiui (žr. 13 lentelę). 2020–2021 m. m. ne į artimiausią mokyklą pavežami 28 vaikai arba 5,1 proc. visų pavežamų vaikų. Pertvarkant mokyklų tinklą, mokiniams yra sudaromos sąlygos laiku pasiekti mokyklą. Dažniausiai į mokyklą mokiniai pavežami geltonaisiais ir mokykliniais autobusais. (žr. 17, 18 diagramas)

13 lentelė

Pavežami mokiniai

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Mokinių skaičius mokyklose	1628	1530	1479	1423	1360
Pavežamų mokinių skaičius	664	641	583	571	548
Pavežamų mokinių skaičius proc.	40,79	41,90	39,42	40,13	40,29

17 diagrama

18 diagrama

Mokyklų tinklo efektyvumas

Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, mokyklų patalpų užpildomumu, tuščiomis mokymosi vietomis, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis. Mokyklose, kuriose neužpildytos patalpos, neracionaliai naudojamos lėšos.

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas Bendruosiuose sveikatos saugos reikalavimuose nustatyta, kad kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti ne mažesnė kaip 1,7 kv. m. patalpos ploto, o elektronikos, tekstilės mokymo kabinetuose, gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos ar bendrajame gamtos mokslų) mokymo kabinete, kuriame atliekami tiriamieji darbai, – 2,4 kv. m., konstrukcinių medžiagų dirbtuvėse, mokomojoje virtuvėje – 3 kv. m. Šia higienos norma taip pat numatoma, kad fizinio ugdymo pamokos metu vienam mokiniui sporto salėje turi būti skirtas ne mažesnis kaip 8,5 kv. m plotas.

Vienam mokiniui tenkanti bendrojo ploto dalis parodo, kaip efektyviai naudojami bendrojo ugdymo mokyklų pastatai. Jeigu vienam mokiniui tenka ypač didelis bendrasis mokyklos plotas, vadinasi, nepakankamai pagrįstai panaudojamos bendrojo ugdymo mokykloms išlaikyti skirtos lėšos (neracionaliai panaudojamos lėšos šilumai, apšvietimui ir kitoms pastato išlaikymo reikmėms apmokėti). Siekiant į tokias mokyklas pritraukti daugiau mokinių, galima gerokai padidinti pastatų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.

Analizuojant vienam mokiniui tenkančio bendrojo lavinimo mokyklos ploto ir vienam mokiniui tenkančio klasių, mokomųjų kabinetų ir laboratorijų ploto santykį, geriausiai matyti, ar bendrojo ugdymo mokyklų pastatai naudojami efektyviai. Iš 19 diagramos matyti, kad labai didelė mokyklos bei mokomųjų kabinetų ir laboratorijų ploto dalis, tenkanti 1 mokiniui, yra Turmanto ir Salako ugdymo skyriuose. Darytina išvada, kad šių mokyklų pastatai naudojami neefektyviai ir, nepertvarkant mokyklų tinklo, nepagrįstai didės plotas, tenkantis 1 vaikui.

19 diagrama

Vienam mokiniui tenkantis klasių ir bendras mokyklos plotas

Vienam mokiniui tenkantis mokyklų bendras plotas pasiskirstęs labai netolygiai. 4 mokyklose vienam mokiniui 2020–2021 m. m. tenka 26,7–163,3 kv. m. bendrojo ploto, kai rajono vidurkis 22,4 kv. m., o šalies – 13,3 kv. m.

Kuo didesnis mokyklos plotas (tiek bendras, tiek klasių), tuo daugiau rajono Savivaldybei tenka skirti lėšų jos išlaikymui. Neefektyvus infrastruktūros panaudojimas smarkiai pakelia vienam mokiniui tenkančią sumą. Optimizavus mokyklų struktūrą, sutaupytas lėšas galima naudoti likusių mokyklų materialinės bazės gerinimui ir turtinimui bei patogesniam mokinių pavėžėjimo organizavimui.

Mokyklų finansavimas

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu nustatyta, kad mokymo lėšos (ML) ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo programų įgyvendinimui skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto, o ūkio lėšas (UL) skiria mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija savo nustatyta tvarka. Savivaldybė iš savo biudžeto mokykloms skiria lėšas, reikalingas mokyklos aplinkai ir gali skirti papildomai mokymo lėšoms, jeigu mokykloms trūksta lėšų pedagogų atlyginimams dėl mažų klasių komplektavimo. Savivaldybė kasmet didžiausią biudžeto dalį skiria švietimui (žr. 20 diagrama), tačiau skiriamų švietimui lėšų dalis, palyginus su rajono biudžetu mažėja nuo 33,72 proc. 2016 m. iki 24,15 proc. 2020 m.

20 diagrama

14 lentelė

Bendrojo ugdymo mokykloms skiriamos ūkio lėšos (tūkst. Eur)

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas	2016 m.	2017 m.	2018 m	2019 m	2020 m.
1.	Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija	176,1	169,0	187,5	199,3	211,7
2.	Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija	172,8	190,7	197,8	178,0	209,0
3.	Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija	153,0	148,0	156,9	173,5	200,3
4.	Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija	207,4	184,4	202,3	234,7	277,4
5.	Zarasų r. Salako pagrindinė mokykla	161,0	143,5	144,9	202,7	229,6
6.	Zarasų r. Turmanto pagrindinė mokykla	110,4	107,5	114,4	129,7	77,3
7.	Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla	158,4	172,6	186,1	193,5	90,0

14 lentelėje neįtrauktos mokinių pavėžėjimui skirtos lėšos. 

Lentelėse ir diagramose Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos skiriamos lėšos nurodomos be ugdymo skyriaus „Sartukas“ skiriamų lėšų.

Iki 2018 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką bendrojo ugdymo mokykloms buvo skiriamos mokinio krepšelio lėšos, kurios buvo apskaičiuojamos pagal vaikų skaičių mokykloje. Valstybė dotacijas savivaldybėms skyrė pagal principą „pinigai paskui mokinį“. 2018 m. rugsėjo mėnesį mokinio krepšelį bendrajame ugdyme pakeitė mišrus finansavimo modelis. Šis modelis – tai speciali tikslinė dotacija mokymo lėšoms padengti, bazinių ugdymo išlaidų krepšelis. Didžiausia mokyklai skiriamų lėšų dalis tenka ugdymo planui įgyvendinti. Mažesnė mokymo lėšų dalis skiriama ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, švietimo pagalbai, mokymosi pasiekimų patikrinimui, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms bei reikmėms. Savivaldybės tarybai leidus mokyklose komplektuoti mažas klases (mažiau nei 8 mokiniai), 2020 m. iš savo biudžeto papildomai šių klasių finansavimui (pedagogų atlyginimams) skyrė 65,9 tūkst. Eur.

15 lentelė

Bendrojo ugdymo mokykloms skirtos mokymo lėšos (tūkst.Eur)

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas	2016 m.	2017 m.	2018 m	2019 m	2020 m.
1.	Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija	467,1	535,6	535,7	435,6	454,3
2.	Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija	397,0	390,0	404,3	421,8	663,1
3.	Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija	325,0	326,7	314,6	347,0	379,9
4.	Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija	415,8	433,0	448,5	484,4	620,2
5.	Salako pagrindinė mokykla	221,9	215,3	195,8	195,1	159,2
6.	Turmanto pagrindinė mokykla	164,7	163,2	156,4	144,6	144,6
7.	Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla	370,6	400,8	403,2	449,7	511,5

15 lentelėje 2020 m. lėšos nurodomos su lėšomis, skirtomis skaitmeninio ugdymo plėtrai.

21 diagrama

19 diagramoje neįtrauktos lėšos, skirtos mokinių pavėžėjimui.

Svarbus mokyklų tinklo efektyvumo rodiklis yra skiriamų lėšų dydis vienam mokiniui. Šis dydis atskirose mokyklose labai skiriasi. Mažiausiai lėšų 1 mokiniui skiriama Zarasų miesto mokyklose. 2019 m. Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos mokiniui skiriama beveik trigubai mažiau lėšų nei Turmanto ar Salako pagrindinės mokyklos mokiniui (žr. 22, 23 diagramas). 2020 m. šias mokyklas prijungus prie Zarasų miesto mokyklų ir jose nutraukus kai kurių programų vykdymą, sumažėjo skiriamų lėšų 1 vaikui skirtumas tarp mokyklų.

22 diagrama

22 diagramoje neįtrauktos lėšos, skirtos mokinių pavėžėjimui. Skaičiuojant kartu su mokinių pavėžėjimo išlaidomis, lėšos, skiriamos 1 mokiniui, padidėtų apie 30 proc. 2020 m. 1 vaikui skiriamos lėšos Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje skaičiuotos kartu su Turmanto ugdymo skyriaus (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.), Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos – su Salako ugdymo skyriumi (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.), todėl skaičiuojamos skiriamos lėšos šioms mokykloms padidėjo.

23 diagrama

23 diagramoje neįtrauktos mokinių pavėžėjimui skirtos lėšos. Rajono Savivaldybės taryba kasmet skiria apie 200,0 tūkst. eurų rajono Savivaldybės administracijai mokinių pavėžėjimui.

2018 m. rugsėjo mėnesį pasikeitė mokymo lėšų finansavimo tvarka. Pagal mokymo lėšų apskaičiavimo metodiką skiriama apie 8 proc. visų lėšų mokyklos valdymui. Šios lėšos tiesiogiai neskiriamos mokyklai. Jos rajono Savivaldybės tarybos sprendimu perskirstomos tarp mokyklų. Zarasų „Ąžuolo“ ir Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoms pagal mokymo lėšų apskaičiavimo metodiką ugdymo proceso organizavimui ir valdymui lėšų nepakanka.

16 lentelė

Ugdymo proceso organizavimo ir valdymo lėšos (tūkst. Eur)

Mokykla	2019 m.		2020 m.		2021 m.
	pagal ML metodiką	skirta	pagal ML metodiką	skirta	pagal ML metodiką	planuojama skirti
Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija	34,7	33,8	33,2	42,4	42,0	49,7
Zarasų r. Dusetų K.Būgos gimnazija	31,9	37,8	37,8	38,3	49,4	51,0
Zarasų r. Antazavės J.Gruodžio gimnazija	19,1	25,2	20,2	27,0	26,6	26,6
Zarasų P. Širvio progimnazija	45,1	37,1	48,6	42,5	72,8	62,2
Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla	51,4	35,4	51,4	36,2	66,7	50,9
Zarasų r. Salako pagrindinė mokykla	11,4	15,1	9,8	14,7	-	-
Zarasų r. Turmanto pagrindinė mokykla	6,9	9,0	6,6	17,6	-	-

Rekomenduotina, kad 1 pedagoginiam administracijos vienetui (direktorius, pavaduotojas ugdymui) tektų 130 mokinių. Tuomet pakanka darbo užmokesčio lėšų pagal mokymo lėšų apskaičiavimo metodiką. 2020–2021 m. m. daugiausiai mokinių vienam administracijos vienetui tenka Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje, mažiausiai – Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje.

24 diagrama

III SKYRIUS

MOKINIŲ SKAIČIAUS PROGNOZĖS

Prognozuojant mokinių skaičių, vadovautasi 2021 m. sausio 1 d. statistikos duomenimis bei seniūnijų pateiktais 2014–2020 m. gimusių vaikų ir faktiškai gyvenančių seniūnijoje skaičiais. Dalis vaikų, gimusių seniūnijoje, yra su tėvais išvykę gyventi kitur. Pagal Švietimo įstatymą pirmąją klasę vaikas privalo pradėti lankyti, kai kalendoriniais metais jam sukanka 7 metai. Tikimasi, jog 2021–2022 m. m. į pirmą klasę ateis visi 2014 m. ir dalis 2015 m. gimę vaikai. Visi 2020–2021 m. m. pirmokai bus antrokais, antrokai – trečiokais ir t.t. Kasmet į 9 klases (gimnazines klases) ateis 25–30 mokinių mažiau, negu mokėsi 8 klasėje, nes dalis mokinių tęs mokymąsi Zarasų profesinėje mokykloje. Į III gimnazijos klases ateis 80 proc. mokinių, baigusių tais metais pagrindinę mokyklą. 25 diagramoje matyti prognozuojamas 10 proc. mokinių skaičiaus mažėjimas per penkerius metus.

25 diagrama

17 lentelė

Prognozuojamas mokinių skaičius pagal mokyklas

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija

Klasės/metai	2020–2021 m.m.	2021–2022 m.m.	2022–2023 m.m.	2023–2024 m.m.	2024–2025 m.m.	2025–2026 m.m.
I	63	68	60	67	63	62
II	55	62	67	59	66	63
III	48	44	49	54	47	52
IV	51	47	43	48	52	46
Iš viso	217	221	219	228	228	223

Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija

Klasės/metai	2020–2021 m.m.	2021–2022 m.m.	2022–2023 m.m.	2023–2024 m.m.	2024–2025 m.m.	2025–2026 m.m.
1	19	18	12	13	11	10
2	16	19	18	12	13	11
3	15	16	19	18	12	13
4	17	15	16	19	18	12
5	19	17	15	16	19	18
6	15	19	17	15	16	19
7	15	15	19	17	15	16
8	25	15	15	19	17	15
I	13	24	14	14	18	16
II	21	13	23	14	14	18
III	16	16	10	17	10	10
IV	16	16	15	9	17	10
Iš viso	207	203	193	183	180	168

Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija

Klasės/metai	2020–2021 m.m.	2021–2022 m.m.	2022–2023 m.m.	2023–2024 m.m.	2024–2025 m.m.	2025–2026 m.m.
1	8	2	8	5	5	4
2	9	8	2	8	5	5
3	11	9	8	2	8	5
4	9	11	9	8	2	8
5	7	9	11	9	8	2
6	10	7	9	11	9	8
7	13	10	7	9	11	9
8	10	13	10	7	9	11
I	10	13	10	7	9	11
II	11	10	13	10	7	9
III	13	10	12	9	11	9
IV	14	13	10	12	9	11
Iš viso	129	116	109	103	94	88

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija

Klasės/metai	2020–2021 m.m.	2021–2022 m.m.	2022–2023 m.m.	2023–2024 m.m.	2024–2025 m.m.	2025-2026 m.m.
5	83	80	95	89	64	76
6	86	81	78	64	87	64
7	76	84	80	78	64	87
8	84	74	83	78	77	64
Iš viso	329	319	306	309	292	291

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Salako ugdymo skyrius

Klasės/metai	2020–2021 m.m.	2021–2022 m.m.	2022–2023 m.m.	2023–2024 m.m.	2024–2025 m.m.	2025–2026 m.m.
1	4	5	4	5	6	5
2	2	4	5	4	5	6
3	3	2	4	5	4	5
4	5	3	2	4	5	4
5	6	5	3	2	4	5
6	7	6	5	3	2	4
7	6	7	6	5	3	2
8	7	6	7	6	5	2
Iš viso	40	38	36	34	34	34

Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla

Klasės/metai	2020–2021 m.m.	2021–2022 m.m.	2022–2023 m.m.	2023–2024 m.m.	2024–2025 m.m.	2025–2026 m.m.
1	63	79	85	80	66	60
2	89	62	77	83	78	66
3	64	88	61	77	82	78
4	78	63	87	61	76	82
Iš viso	294	292	304	295	297	286

Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos Turmanto ugdymo skyrius

Klasės/metai	2020–2021 m.m.	2021–2022 m.m.	2022–2023 m.m.	2023–2024 m.m.	2024–2025 m.m.	2025–2026 m.m.
1	3	1	3	3	2	1
2	2	3	1	3	3	2
3	2	2	3	1	3	3
4	2	2	2	3	1	3
Iš viso	9	8	9	10	9	9

26 diagrama

Per ateinančius penkerius metus Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijoje sumažės apie 32 proc. mokinių, Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje – apie 20 proc. Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse nustatytas mažiausias mokinių skaičius klasėje/jungtinėje klasėje pagal pradinio ugdymo programą (1–4 klasėse), pagal pagrindinio ugdymo programą (5–10, I–II gimnazijos klasėse) gali būti 8 mokiniai. Pagal vidurinio ugdymo programą (III–IV gimnazijos klasėse) – 12 mokinių. Taisyklėse nurodoma, kad gimnazijų III–IV klasės gali būti sudaromos, jei mokinių pagal vidurinio ugdymo programą skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 15. Tai yra. Gimnazijos III–IV klasėse bendras mokinių skaičius turi būti ne mažesnis nei 30. Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos Turmanto ugdymo skyriuje ir Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Salako ugdymo skyriuje mokinių skaičius visose klasėse bus mažesnis nei 8, todėl visos klasės bus jungtinės. Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos bendras mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse bus mažesnis nei 30, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. į III klasę ateitų tik 10 mokinių ir ji nebūtų finansuojama valstybės lėšomis (valstybė finansuoja, jei III ir IV klasėse yra ne mažiau kaip 12 mokinių). Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje nuo 2022–2023 m. m. III–IV klasėse bendras mokinių skaičius bus mažesnis nei 30 ir į III gimnazijos klasę ketina atvykti tik 10 mokinių (valstybės lėšomis klasė nebus finansuojama).

IV SKYRIUS

ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Privalumai:

1.  Įvykdytas 2016–2020 metų mokyklų tinklo pertvarkos planas.

2.  Tenkinami mokinių ugdymo(si) poreikiai. Sudarytos sąlygos ugdytis vaikams, turintiems įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, stokojantiems mokymosi motyvacijos. Didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams sudarytos geros sąlygos ugdytis Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos „Sartuko“ ir Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo(si) skyriuose.

3.  Rajono mokyklose dirbančių mokytojų kokybinė sudėtis sudaro geras prielaidas ugdymo kokybei. 50 proc. savivaldybės mokytojų yra aukštos kvalifikacijos – mokytojai metodininkai ir mokytojai ekspertai.

4.  Valstybinių brandos egzaminų rezultatai pastaraisiais metais yra stabilūs. Daugumos dalykų, o 2020 m. – visų dalykų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų balų vidurkiai aukštesni už respublikos kandidatų laikytų brandos egzaminų balų vidurkius.

5.  Mokyklos yra atviros vietos bendruomenėms.

6.  Pavežami visi mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos. Mažėja ne į artimiausią mokyklą pavežamų mokinių skaičius.

7.  Renovuoti visų bendrojo ugdymo mokyklų pastatai.

8.  Reorganizuotų mokyklų mokiniai mokymąsi tęsia didesnėse, geriau mokymo priemonėmis aprūpintose mokyklose, daugiau privalomųjų dalykų moko specialistai.

9.  Visos švietimo įstaigos turi higienos pasus.

10.  Sudarytos sąlygos dalyvauti mokiniams tarptautiniuose ir nacionaliniuose pasiekimų tyrimuose bei rajono, respublikos ir tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose.

11.  Didėja galimybė mokiniams naudotis kompiuteriais ir interneto prieiga. Ugdymo įstaigų skaityklose daugėja kompiuterių.

12.  Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa vykdoma gimnazijose.

13.  Bendrojo lavinimo mokyklose mažėja „tuščių“ mokymosi vietų skaičius.

Trūkumai:

1.  Socialinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas nėra palankus aukštai ugdymo kokybei pasiekti.

2.  Prastėja pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatai.

3.  Kasmet mažėja mokinių skaičius.

4.  Kasmet mažėjantis mokinių ir mokyklos administracijos (finansuojamos iš mokymo lėšų) bei aptarnaujančio personalo skaičiaus santykis.

5.  Kasmet mažėjant mokinių skaičiui, didėja savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamas vienam bendrojo ugdymo mokiniui tenkantis mokyklos bendras ir mokymo patalpų plotas.

6.  Didėja bendrasis ir ugdymui skirtas plotas, tenkantis vienam mokiniui. Neracionaliai užpildyti mokyklų pastatai.

7.  Dėl nepakankamo mokinių skaičiaus klasėse (mažesnis negu nustatytas Mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje) reikia skirti papildomas lėšas pedagogų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

8.  Mokyklose yra jungtinių klasių komplektų, kuriuose mokosi dviejų, keturių klasių mokiniai.

9.  Dviejose gimnazijose komplektuojamos tik po vieną klasę, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programą.

10.  Daugiau nei 8 proc. visų mokymo lėšų skiriama ugdymo proceso organizavimui ir valdymui.

11.  40 proc. mokyklų ugdymo proceso organizavimui ir valdymui skiriamos didesnės nei apskaičiuojamos pagal mokymo lėšų apskaičiavimo metodiką lėšos.

12.  1 vaikui skiriamos lėšos skiriasi 2-3 kartus, priklausomai nuo mokyklos, kurioje jis mokosi.

13.  Dalis vaikų pavežami ne į artimiausią mokyklą (2020–2021 m. m. – 5,1 proc.).

14.  Mokyklose mažėjant mokinių bei klasių komplektų skaičiui, mažėja mokytojų krūviai, daugėja mokytojų dirbančių ne visu etatu. Neužtikrinti lygių galimybių ir socialinio teisingumo principai (skiriamos lėšos 1 mokiniui pagal mokyklas skiriasi 2-3 kartus).

15.  Per mažas mokinių skaičius, tenkantis vienam pedagoginiam administracijos nariui.

IV SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI

Mokyklų tinklo kaitos procesas nėra savitikslis, t.y. vien tik mokyklų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ar likvidavimas. Tinkama tinklo pertvarka reaguojama į kintančias aplinkybes, sudarant prielaidas ir sąlygas gerinti švietimo kokybę, veiksmingiau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius. Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos tikslas – sudaryti prielaidas ir sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gaunant reikiamą pagalbą, patiriant sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose užtikrinant geresnės kokybės švietimą bei veiksmingesnį išteklių panaudojimą.

Uždaviniai:

1.    Reguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingiausiai tenkinti ugdymo(si) tikslus.

2.    Sudaryti sąlygas mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių, ugdytis kartu su bendraamžiais.

3.    Siekti efektyvesnio finansinių, ūkinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo.

4.    Gerinti mokinių ir mokytojų mokymo(si) bazę/aplinką ir pasirūpinti saugiu mokinių vežiojimu.

V SKYRIUS

PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI IR NUMATOMAS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS PER PENKERIUS METUS

Mokyklos tinklo pertvarkos pagrindinių rezultatų rodikliai yra prognozuojami 2025 m. pagal nustatytus mokyklų tinklo pertvarkos uždavinius, lyginant su 2020 m. situacija.

18 lentelė

Mokyklų tinklo plano įgyvendinimo pagrindinių rezultatų rodikliai

2020 m.	2025 m.
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų dalis – 62,6 proc.	Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų dalis – 70 proc.
2 jungtinės klasės, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą, kuriose mokosi dviejų klasių mokiniai.	Nėra jungtinių klasių, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą.
98 proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą mokinių įgyja vidurinį išsilavinimą.	99 proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą mokinių įgyja vidurinį išsilavinimą.
89 proc. išklausiusių pagrindinio ugdymo programą mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą.	95 proc. išklausiusių pagrindinio ugdymo programą mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą.
Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis 19,6 proc. (2019 m.)	Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis – 30 proc.
Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis 56,9 proc. (2019 m.)	Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis 60 proc. (2019 m.)
Mokinių skaičius, tenkantis vienam pedagoginiam administracijos nariui – 118,3	Mokinių skaičius, tenkantis vienam pedagoginiam administracijos nariui – 130
Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu patenkinimą pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis – 59,2 proc. (2019 m.)	Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu patenkinimą pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis –70 proc.
Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu patenkinimą pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis – 87,4 proc. (2019 m.)	Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu patenkinimą pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis – 89 proc.
2 klasių komplektai, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai.	Nėra klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 vaikai.
0,4 proc. mokinių lieka kartoti kurso.	0,1 proc. mokinių lieka kartoti kurso.
5,1 proc. visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą.	1 proc. visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą.
Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius mokyklose – 10,65	Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius mokyklose – 11
Išlaidos mokyklose vienam mokiniui skiriasi 2,4 karto.	Išlaidos mokyklose vienam mokiniui skiriasi ne daugiau kaip 1,5 karto.
Mokyklose nedirba pedagogai, kurių amžius iki 30 metų.	Mokyklose dirba 3,0 proc. pedagogų iki 30 metų.
40 proc. mokyklų ugdymo proceso organizavimui ir valdymui skirtų lėšų yra didesnės nei apskaičiuojamos pagal mokymo lėšų apskaičiavimo metodiką.	Visų mokyklų ugdymo proceso organizavimui ir valdymui skiriamos lėšos yra ne didesnės nei apskaičiuojamos pagal mokymo lėšų apskaičiavimo metodiką.
2 klasėse mokinių skaičius mažesnis nei LRV nustatytas minimalus klasės dydis.	Visose klasėse mokinių skaičius ne mažesnis nei LRV nustatytas klasės dydis.
Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis – 59,3 %	Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis – 68 %
21 m^2 mokyklos ploto tenka 1 mokiniui.	18 m^2 mokyklos ploto tenka 1 mokiniui.

Mokyklų tinklo plano vertinimas bus atliekamas įvertinus Mokyklų tinklo plano įgyvendinimo pagrindinių rezultatų rodiklius.

VI SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMAS

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planas pateikiamas priede „Mokyklų struktūrinių pertvarkymų 2021–2025 metais planas“. Mokyklų struktūrinių pertvarkymų 2021–2025 metais planas yra Mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano dalis.

Įgyvendinimo stadijoje rajono Savivaldybės taryba priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių mokyklų reorganizavimo ir struktūrinių pertvarkymų pagal Mokyklų struktūrinių pertvarkymų planą.

Įtvirtinimo stadijoje reorganizuotoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymo kokybės ir aukštos kultūros organizacijos kūrimo. Didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos savivaldybės ir valstybės lėšos į mokyklų materialinę bazę. Mokyklos aprūpinamos naujomis technologijomis bei šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis.

Vykdoma mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus planas tobulinamas.

Pastabos:

1.  Plano priedas „Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo“ planas nerengiamas, kadangi visi dirbantys mokytojai liks dirbti savo darbo vietose.

2.  Plano priedas „Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas“ neteikiamas, nes savivaldybėje mokinių pavėžėjimo klausimas išspręstas, visi mokiniai, gyvenantys toliau nei 3 km nuo mokyklos, yra pavežami. Mokinių pavėžėjimas organizuojamas vadovaujantis Mokinių vežimo organizavimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašu patvirtintu, Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-22 „Dėl Mokinių vežimo organizavimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

__________________________

Zarasų rajono savivaldybės  mokyklų tinklo

pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano

1 priedas

MOKYKLŲ STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ 2021–2025 METAIS PLANAS

Eil.Nr.	Mokyklos pavadinimas	Mokykloje vykdomos švietimo programos 2020–2021 m. m.	Planuojama struktūros pertvarka	Planuojamos struktūros pertvarkos pabaigos data	Mokykloje vykdomos švietimo programos po struktūros pertvarkos	Pastabos
1.	Zarasų „Ąžuolo” gimnazija	Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo	-	-	-	Be struktūrinių pokyčių
2.	Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, turinti ugdymo skyrių „Sartukas“	Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo	-	-	-	Be struktūrinių pokyčių
3.	Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija	Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo	Nuo 2021-09-01 nepriimami mokiniai į gimnazijos III klasę. Nuo 2022-09-01 nutraukiama vidurinio ugdymo vykdoma programa. Iki 2022-09-01 pakeičiamas mokyklos tipas iš gimnazijos į pagrindinę.	2022-09-01	Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir neformaliojo švietimo	Mokiniai baigę pagrindinio ugdymo programą mokslą tęsia Dusetų Kazimiero Būgos arba Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijose. Mokiniai pavežami mokykliniu autobusu ir visuomeniniu transportu.
4.	Zarasų „Santarvės” pradinė mokykla, turinti Turmanto ugdymo skyrių	Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo ir neformaliojo švietimo	Nuo 2021-09-01 Turmanto ugdymo skyriuje nutraukiama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymas. Nuo 2022-09-01 nutraukiama ugdymo veikla Turmanto ugdymo skyriuje.	2022-09-01	Priešmokyklinio, pradinio ugdymo ir neformaliojo švietimo	2021-06-09 Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-142 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-60 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiaus kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2021–2022 mokslo metams nustatymo“ 2021–2022 m. m. nenumatyta Turmanto ugdymo skyriuje komplektuoti jungtinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupę.
5.	Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija, turinti Salako ugdymo skyrių	Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo pirmoji dalis ir neformaliojo švietimo	-	-	-	Be struktūrinių pertvarkymų
6.	Zarasų „Lakštingalos“ mokykla, turinti Magučių ugdymo skyrių	Ikimokyklinio ugdymo, Individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos	-	-	-	Be struktūrinių pertvarkymų

___________________________________