Administracinė byla Nr. eR-9-821/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00010-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 5.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),
sekretoriaujant S. M.,
dalyvaujant pareiškėjui P. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui L. R.,
atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovei I. B.,
trečiojo suinteresuoto asmens Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) atstovui N. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) priedo dalyje Nr. 459 dėl Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (kodas 195725380) (toliau – Partija) keliamo kandidato P. G. į Vilniaus miesto savivaldybės merus Vilniaus miesto Nr. 57 vienmandatinėje rinkimų apygardoje; 2) įpareigoti atsakovą VRK informuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) (kodas 195725380) atstovą rinkimams dėl nustatytų trūkumų Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) keliamo kandidato P. G. pareiškiniuose dokumentuose per 3 dienas nuo teismo sprendimo; 3) įpareigoti atsakovą VRK nustatyti trečiajam suinteresuotam asmeniui Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) (kodas 195725380) terminą trūkumams pašalinti ne vėliau, kaip iki 2023 m. vasario 2 d.
2. Pareiškėjas paaiškina, kad 2023 m. sausio 17 d. atsakovas VRK priėmė Sprendimą, kuriuo iš rinkimų sąrašų buvo išbrauktas P. G., kaip nepateikęs Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų pareiškinių dokumentų (nesumokėto rinkimų užstato už nesuderinamas pareigas ir biografijos).
3. Pareiškėjo teigimu, skundžiamą Sprendimą priėmė neteisėtos sudėties VRK. Pareiškėjas, vadovaudamasis Rinkimų kodekso 44 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad visi VRK nariai dalyvavo 2023 m. sausio 17 d. posėdyje (dalyvavo rengiant, svarstant ir balsuojant). Pareiškėjas teigia, kad rengime, svarstyme ir balsavime negalėjo dalyvauti dalis VRK narių.
4. Sprendimas prieštarauja Rinkimų kodekso 10 straipsnio 3, 4, 5 dalims ir 11 straipsnio 1 daliai, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjui kelia abejones Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalies dėl nustatyto 65 dienų termino atitiktis teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai
5. Atsižvelgęs į Rinkimų kodekso 81 straipsnio 1 dalį ir 80 straipsnio 5 dalį, pareiškėjas teigia, jog atsakovas, turėdamas prievolę pagal Rinkimų kodeksą 80 straipsnio 5 dalį nustačius trūkumus Partijos pareiškiniuose dokumentuose, apie tai nedelsiant pranešti Partijos atstovui rinkimams ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti, turi įstatyme nustatytą galimybę tai atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino dėl kandidatų registravimo paskutinės datos.
6. Pareiškėjas nurodo, jog Partija sumokėjo privalomą užstatą 2022 m. gruodžio 25 d. ir tai patvirtina bankinio pavedimo kopija, be to, pareiškėjas taip pat yra pateikęs savo biografiją kartu su kitais pareiškiniais dokumentais.
9. Atsakovas, vadovaudamasis Rinkimų kodekso 88 straipsniu ir 172 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nurodo, kad už pareiškėją papildomai turėjo būti sumokėtas 3196 Eur dydžio rinkimų užstatas. Dėl pareiškėjo nurodyto Partijos 2023 m. sausio 14 d. rašto atsakovas pažymi, kad jame nurodytas skaičiavimas yra klaidingas. Prie Vilniaus miesto (kuriame kandidatu į merus keltas pareiškėjas) nurodyta suma – 3196 Eur yra neteisinga, nes dar papildomai turi būti 1598 Eur už kandidatų sąrašą Vilniaus m. savivaldybėje. Iš pateikto pareiškėjo el. susirašinėjimo su VRK matyti, kad kandidatai kelti 28 savivaldybėse.
10. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, jog jis pateikė biografiją. Iš pateiktos biografijos aiškiai matyti, kad biografijos pareiškėjas nepateikė, o tai yra tik pateikta VRK patvirtintos biografijos forma, kurioje pareiškėjas neužpildė nei vienos eilutės, t. y. iš viso jos nepildė, o įrašytas vardas, pavardė, gimimo metai yra automatiškai sugeneruoti sistemos.
11. VRK paaiškina, kad VRK 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. Sp-113 “Dėl Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašo ir pareiškinių dokumentų formų patvirtinimo” patvirtino biografijos formą. Minėtu sprendimu taip pat patvirtintas „Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašas” (toliau - Aprašas).
12. VRK, vadovaudamasis Aprašo 3 ir 10 punktais, pažymi, kad kandidatui nepateikus biografijos (neužpildžius biografijos formoje nurodytų duomenų), VRK negali įgyvendinti Rinkimų kodekse jai įgaliotos funkcijos VRK svetainėje neterminuotai skelbti šią informaciją - „kandidato biografiją, kurioje nurodoma kandidato gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti“ (Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokios informacijos nepateikimas taip pat yra nesuderinamas su rinkėjų informavimo procesų skaidrumu ir demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimu, kandidatų sąžininga konkurencija (Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punktas).
13. VRK, atsižvelgusi į Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nurodo, kad VRK, priimdama Sprendimą, tinkamai atliko savo pareigas, tinkamai taikė Rinkimų kodekso nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
14. Dėl termino trūkumams pašalinti atsakovas, vadovaudamasis Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 ir 6 dalimis, 80 straipsnio 5 dalimi, 86 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad pareiškiniai dokumentai pagal Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalį turėjo būti teikiami iki 2022 m. gruodžio 30 d. Pagal 80 straipsnio 5 dalį, 86 straipsnio 1 dalį, trūkumai gali būti šalinami tik 65 dienos iki rinkimų, t. y. iki 2022 m. gruodžio 30 d., t. y. minėtą terminą trūkumų šalinimui - iki 2022 m. gruodžio 30 d. - gali nurodyti ir VRK, jei pateikti ne visi Rinkimų kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų. Nagrinėjamu atveju VRK Sprendimu išbraukto pareiškėjo pareiškiniai dokumentai pagal portalo “Rinkėjo puslapis” sistemos duomenis buvo pateikti paskutinę pareiškinių dokumentų pateikimo dieną – 2022 m. gruodžio 30 d. 16:46 val. (ginčo dėl to nėra), todėl VRK objektyviai jokio papildomo termino nurodyti nebegalėjo. Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalyje numatytas pareiškinių dokumentų pateikimo terminas yra naikinamasis. Pareiškėjas, teikdamas pareiškinius dokumentus paskutinę galimą dieną pagal Rinkimų kodeksą, prisiėmė riziką, jog trūkumų šalinimo nebebus ir turėjo elgtis itin apdairiai ir rūpestingai.
15. Visi 2023 m. sausio 17 d. posėdyje dalyvavę VRK nariai, įskaitant skirtus nuo partijų, balsvo už sprendimus, kurie nebuvo siejami su tos partijos kandidatų neregistravimu. VRK nariai, kuriuos į šią komisiją pasiūlė politinė partija, nedalyvavo priimant sprendimus dėl šiai partijai priklausančių kandidatų neregistravimo ir nusišalino (tai patvirtina VRK 2023 m. sausio 17 d. posėdžio protokolas Nr. P-3).
16. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalis prieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, o ginčijamo Sprendimo dalis prieštarauja Rinkimų kodekso 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims bei 11 straipsnio 1 daliai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalies prieštaravimo Konstitucijai nepateikė. Aplinkybė, kad partija ar kandidatas dokumentus teikia paskutinę nustatytą Rinkimų kodekse šių dokumentų pateikimo dieną, kai nebelieka laiko trūkumų šalinimui, nėra argumentas dėl Rinkimų kodekso nuostatos prieštaravimo Konstitucijai.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tautos ir teisingumo sąjunga atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog pareiškinai dokumentai buvo pateikti dėl 25 kandidatų sąrašų, todėl mokamas užstatas turėjo būti 39 950 eurų. Už iškeltus 25 kandidatų sąrašus ir du kandidatus, kuriems turi būti sumokėtas dvigubas užstatas viso turėjo būti sumokėta 43 146 eurai, o Partija sumokėjo bankiniu pavedimu 44 744 eurus. Vieno dydžio užstatas (1 598 eurai) buvo perteklinis.
20. Sprendimo dalis pažeidžia pareiškėjo subjektines teises nustatytas Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje ir Rinkimų kodekso 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei 11 straipsnio 1 dalyje būti kandidatu savivaldybių merų rinkimuose bei Partijos subjektines materialias teises nustatytas Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje teisę dalyvauti savivaldybių tarybų, merų rinkimuose keliant kandidatus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
II.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos Sprendimo dalies, kuria nuspręsta neregistruoti Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) keliamo kandidato P. G. į Vilniaus miesto savivaldybės merus Vilniaus miesto Nr. 57 vienmandatinėje rinkimų apygardoje, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti VRK nustatyti terminą pareiškėjo pateiktų kandidatų pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti pagrįstumo. VRK Sprendimu neregistravo pareiškėjo dėl nepateiktų Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų pareiškinių dokumentų (nesumokėto rinkimų užstato už nesuderinamas pareigas ir biografijos).
22. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo biografija buvo įkelta į sistemą kartu su kitais pareiškiniais dokumentais, o bankinio pavedimo kopija patvirtina, kad Partija sumokėjo privalomą užstatą. Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad VRK turėjo pareigą pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalį nedelsiant informuoti partijos atstovą apie pareiškinių dokumentų trūkumus ir nustatyti terminą jiems pašalinti, tačiau šios pareigos nevykdė. Sprendimu nepagrįstai apribota kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus pasyvioji rinkimų teisė, be to, Sprendimą priėmė neteisėtos sudėties VRK.
23. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Taigi, pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai (Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami inter alia rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (inter alia 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Šios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytinos ir kandidatams į savivaldybių tarybų narius (merus).
24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).
25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VRK 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. Sp-160 nusprendė įregistruoti Tautos ir teisingumo sąjungą dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose 28 savivaldybėse.
26. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo pareiškiniai dokumentai pagal portalo “Rinkėjo puslapis” sistemos duomenis buvo pateikti paskutinę pareiškinių dokumentų pateikimo dieną – 2022 m. gruodžio 30 d. 16:46 val. Partija 2023 m. sausio 14 d. raštu informavo VRK, kad yra įvykdę reikalavimą dėl dvigubo užstato.
27. VRK ginčijama 2023 m. sausio 17 d. Sprendimo dalimi nusprendė neregistruoti Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) keliamo kandidato P. G. į Vilniaus miesto savivaldybės merus Vilniaus miesto Nr. 57 vienmandatinėje rinkimų apygardoje nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų pareiškinių dokumentų (dėl nesumokėto rinkimų užstato už nesuderinamas pareigas ir nepateiktos biografijos). VRK 2023 m. sausio 17 d. posėdžio protokole Nr. P-3, be kita ko, nurodyta, kad Partija rinkimų užstatą (44 744 Eur) sumokėjo už kandidatų sąrašą 28 savivaldybėse, o atskiro dokumento, patvirtinančio apie dvigubo rinkimų užstato už P. G., kaip kandidatuojantį į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius ir merus, sumokėjimą, VRK nėra gavusi.
28. Bylai aktualus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas Rinkimų kodekse, kurio 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje pareiškiniais dokumentais yra : 1) kandidato anketa; 2) metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas; 3) metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas; 4) privačių interesų deklaracija; 5) pasižadėjimas laikytis draudimo papirkti rinkėjus; 6) sutikimas būti politinės partijos ar politinio komiteto iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje; 7) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas; 8) pasirašytas įsipareigojimas, jeigu asmuo bus išrinktas, nutraukti darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, mero pareigomis; 9) kandidato nuotrauka, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografija; 10) vienmandatėje rinkimų apygardoje keliamo kandidato trumpa rinkimų programa, parengta pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus. Kandidato biografijoje pateikiama informacija apie gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį (Rinkimų kodekso 76 straipsnio 4 dalis). Rinkimų kodekso 84 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kandidatus, jų pareiškinius dokumentus.
29. Rinkimų užstato dydį reglamentuoja Rinkimų kodekso 88 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtina, kad rinkimų užstatas vienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje keliant vieną kandidatą į merus, tik keliamam kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į merus įregistruoti yra lygus vienam rinkimuose taikomam VMDU dydžiui. To paties straipsnio 6 dalis numato, jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai.
30. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms iki rinkimų dienos. Politinė partija savo pareiškinius dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 70 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 3 dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos (Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalis). Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, VRK nustato, ar kandidatas atitinka Rinkimų kodekso nustatytus reikalavimus ( Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalis). Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti (Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalis). Rinkimų kodekso 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą registruoti kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą arba jų neregistruoti priima likus ne mažiau kaip 31 dienai iki rinkimų dienos.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, jog VRK turėjo pareigą nustatyti terminą pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti, pažymi, kad VRK būdama nuolatine aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija (Rinkimų kodekso (2022 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. XIV-1381 redakcija) 30 str. 1 d.), įgyvendindama jai nustatytus uždavinius, vykdydama jai pavestas funkcijas, įtvirtintas teises ir pareigas, privalo laikytis viešojo administravimo principų, kuriais grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-23-556/2021, joje nurodytą 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012; kt.). Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015).
32. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir bylos šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo, Partijos keliamo kandidatu į Vilniaus miesto savivaldybės merus Vilniaus miesto Nr. 57 vienmandatėje rinkimų apygardoje, pareiškiniai dokumentai per Rinkimų informacinę sistemą buvo pateikti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Taip pat nustatyta, kad pareiškiniai dokumentai buvo pateikti su trūkumais, t.y. pateikta VRK patvirtinta biografijos forma, tačiau ji neužpildyta. Be to, išsiskiria proceso šalių pozicija dėl užstato sumokėjimo. Pareiškėjas ir partija nurodo, jog visas užstatas buvo sumokėtas 2022 m. gruodžio 25 d. mokėjimo nurodymu, nes Partijos sąrašai buvo keliami 25 savivaldybėse, o VRK 2023 m. sausio 17 d. posėdžio metu pažymėjo, jog nėra gavusi atskiro dokumento, patvirtinančio apie rinkimų užstato už pareiškėją, einantį pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sumokėjimą. VRK priėmė ginčijamo sprendimo dalį, kuria nusprendė neregistruoti pareiškėjo kandidatu į kandidatu į Vilniaus miesto savivaldybės merus, nes nesumokėtas nesumokėto rinkimų užstatas už nesuderinamas pareigas ir nepateikta biografija.
33. Byloje taip pat nustatyta, kad VRK neatliko savo imperatyvios pareigos, nustatytos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, t. y. nustačiusi, kad pateikti ne visi Rinkimų kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų (nesumokėtas reikiamo dydžio ar netinkama forma sumokėtas rinkimų užstatas už nesuderinamas pareigas) apie tai nepranešė Partijos atstovui rinkimams ir nenustatė termino trūkumams pašalinti.
34. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, jos Partijos dokumentai buvo pateikti paskutinę pareiškinių dokumentų pateikimo dieną ir valandą, teisėjų kolegija pažymi, jog sistemiškai vertinant Rinkimų kodekso normas, pripažintina, jog tais atvejais, kai politinės partijos, politiniai komitetai ir kandidatai teisėtai ir sąžiningai pateikia pareiškinius dokumentus paskutinėmis Rinkimų kodekse nustatytų terminų dienomis ir valandomis, VRK gali nepakakti laiko nustatyti pareiškinių dokumentų trūkumus, apie juos pranešti ir nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti, kuris atitiktų nurodytą Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje. Tačiau šis teisinio reguliavimo trūkumas negali iš viso eliminuoti VRK pareigos informuoti kandidatus apie nustatytus pareiškinių dokumentų trūkumus ir suteikti kandidatams laiko tokius trūkumus ištaisyti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, be kita ko, įvertindama tai, kad įstatymų leidėjas atsakovui suteikia ilgesnį nei trisdešimties dienų laikotarpį kandidatų pateiktai informacijai tikrinti, kreiptis su prašymais pateikti informaciją į kitas institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis (Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalis).
35. Teisėjų kolegija, nustatytas bylos aplinkybes įvertinusi paminėto teisinio reglamentavimo kontekste, sprendžia, kad VRK, priimdama ginčijamo VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria dėl nesumokėto rinkimų užstato už nesuderinamas pareigas ir nepateiktos biografija neregistravo pareiškėjo Partijos keliamu kandidatu, nepagrįstai nesilaikė Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareiškinių dokumentų tikrinimo procedūros reikalavimų, pagal kuriuos nustačius, kad pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, nedelsiant pranešama atstovui rinkimams ir nustatomas ne vėlesnis kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminas trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu VRK pažeidė gero administravimo principą ir nepagrįstai apribojo keliamo kandidatu pareiškėjo pasyviąją rinkimų teisę.
36. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad VRK sprendimo dalis dėl Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) keliamo kandidato P. G. neregistravimo neteisėta (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl naikintina. Atsižvelgus į tai, kad skundžiama VRK Sprendimo dalis naikinama dėl to, kad ji priimta nesilaikant Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytų procedūrinių reikalavimų, tenkintini ir išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai ir VRK įpareigojama nustatyti terminą Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) keliamo kandidato P. G. pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti.
37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konstatavus nustatytą skundžiamos VRK Sprendimo dalies panaikinimo pagrindą, atskirai nepasisakytina dėl likusių pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų (aplinkybių), nes jų vertinimas teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės nebeturi.
38. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas prašo priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidų (120 Eur už skundo parengimą ir 160 Eur už atstovavimą administracinėje byloje), kurias grindžia 2023 m. sausio 20 d. sąskaita faktūra Nr. 006/23, 2023 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra Nr. 008/23 bei 2023 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymų kopijomis. Byloje yra pateikta teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir advokato padėjėjo, išrašas.
39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir koeficientas). Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
40. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Pareiškėjo prašoma priteisti 120 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio ir yra priteistina pareiškėjui.
41. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus įkainis yra 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Bylos nagrinėjimas teisme truko 1,5 val, todėl pareiškėjo prašoma priteisti 160 Eur suma už atstovavimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio ir yra priteistina pareiškėjui.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pareiškėjui priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 120 Eur už skundo parengimą ir 160 Eur už atstovavimą teisme, viso – 280 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo P. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalį (priedo Nr.459), kuria neregistruotas Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) kandidatas P. G..
Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją nustatyti terminą Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) pateikto kandidato P. G. pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti.
Priteisti pareiškėjui P. G. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 280 eurų (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Jolanta Malijauskienė
Iveta Pelienė