LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL TERITORIJŲ PLANAVIMO NORMŲ PATVIRTINIMO

 

2014 m. sausio 2 d. Nr. D1-7

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2013, Nr. 76-3824) 7 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

tvirtinu Teritorijų planavimo normas (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Valentinas Mazuronis


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr.D1-7

 

TERITORIJŲ PLANAVIMO NORMOS

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Teritorijų planavimo normos (toliau – Normos) nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

2. Normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ir detaliuosius planus), taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, jeigu šiuose dokumentuose reglamentuojama ar kitaip įtakojama šių vietovių fizinė ir funkcinė struktūra.

3. Normų reikalavimai privalomi visiems teritorijų planavimo dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos principus teritorijų planavimo srityje nustato Teritorijų planavimo įstatymas, jeigu nenurodyta, kad jie yra rekomendaciniai. Rekomendaciniai reikalavimai, apibendrinus teritorijų planavimo praktiką, nurodo orientacinius parametrus, kurie padeda suformuoti efektyvias ir gyvybingas urbanistines struktūras. Šie parametrai gali būti modifikuojami, atsižvelgiant į specifines konkrečios planuojamos teritorijos savybes.

4. Normose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2013, Nr. 76-3824), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr.28-868), Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 60-1183), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme (Žin., 2004, Nr. 4-40), Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215), Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr.123-5507) bei kituose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose apibrėžtas ar nustatytas sąvokas.

 

II SKYRIUS. TERITORIJŲ NAUDOJIMO FUNKCINIŲ STUKTŪRŲ FORMAVIMO PRINCIPAI

 

5. Teritorijų naudojimo funkcinė struktūra, vadovaujantis darnios (subalansuotos) plėtros principais, formuojama rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus kaip vieninga integruota sistema, motyvuota socialiniu, ekonominiu, demografiniu, aplinkosaugos, paveldosaugos, valstybės ir viešojo saugumo, visuomenės sveikatos saugos ir kitais požiūriais.

6. Teritorijų planavimo lygmenį atitinkanti planuojamos teritorijos funkcinė struktūra formuojama Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka ir seka rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

7. Rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosius planus bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje:

7.1. išskiriamos neurbanizuojamos teritorijos, kurioms priskirtinos miškai ir miškingos teritorijos, vandenys, žemės ūkio veiklai naudojamos teritorijos ir kitos kompaktiškai neužstatytos ar neužstatomos teritorijos;

7.2. išskiriamos urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos, apimančios kompaktiškai pastatais užstatytas ir numatomas užstatyti teritorijas su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose;

7.3. nurodomos urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros kryptys.

8. Rengiant bendruosius planus (išskyrus vietovės lygmens bendruosius planus, rengiamus masteliu M 1:2 000), sprendinių konkretizavimo stadijoje, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, planuojama teritorija suskirstoma į funkcines zonas, nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus.

9. Rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000 ir detaliuosius planus, sprendinių konkretizavimo stadijoje nustatomi teritorijos naudojimo tipai, kuriais nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Šioje teritorijų planavimo dokumentų rengimo stadijoje kartu su teritorijų naudojimo tipais nustatomi didžiausi užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai.

 

iii SKYRIUS. PAGRINDINIAI Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros krypčių vystymo režimai

 

10. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos vystomos pagal teritorijų plėtros kryptis, kurias apibūdina šie teritorijų vystymo režimai:

10.1. saugojimas;

10. 2. modernizavimas;

10.3. konversija (pertvarkymas);

10.4. nauja plėtra;

10.5. rezervavimas;

10.6. be esminių pokyčių (status guo);

10.7. kiti, jeigu specifinės urbanizuotos teritorijos plėtros krypties negalima apibūdinti 10.1–10.6 punktuose nurodytais teritorijų vystymo režimais.

11. Saugojimas nustatomas įvairų statusą turinčioms saugomoms teritorijoms ir teritorijoms, kurių vertingąsias savybes būtina išsaugoti jų nekeičiant. Šiose teritorijose numatoma statyba gali būti vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka atliekant tvarkybos darbus: konservavimą, restauravimą, atkūrimą ar pritaikymą.

12. Modernizavimas – urbanizuotų teritorijų fizinės ir (ar) funkcinės struktūros atnaujinimas, kai plėtra vykdoma išnaudojant vidinius teritorijos resursus iš esmės nekeičiant šios teritorijos naudojimo funkcinės struktūros ir fizinių parametrų:

12.1. modernizavimo režimas skirtas urbanizuotoms teritorijoms, kai būtinas kompleksinis užstatymo ir infrastruktūros, fizinės ir socialinės aplinkos atnaujinimas;

12.2. modernizuojamoje teritorijoje, įvertinus esamą socialinę, inžinerinę, susisiekimo infrastruktūrą, gyventojų ir darbo vietų skaičiaus santykį, nustatomi šios teritorijos funkcinės ir fizinės struktūros atnaujinimo ir vystymo principai;

12.3. modernizuojant urbanizuotas teritorijas nauja statyba gali būti numatoma:

12.3.1. pagal tai teritorijai būdingus užstatymo principus baigiant formuoti nebaigtas urbanistines struktūras, ypač miestų centruose;

12.3.2. specializuotuose centruose pritraukiant naujas funkcijas ar plečiant juose teikiamų paslaugų apimtis;

12.3.3. gyvenamosios aplinkos centruose plėtojant socialinę, paslaugų ir kitą infrastruktūrą;

12.3.4. naujai kuriamuose miestų centruose vystant ir tobulinant jų polifunkcinę struktūrą ir formuojant jų reikšmę mieste atitinkantį užstatymą;

12.3.5. rekonstruojant pastatus pagal tai teritorijai būdingą erdvinę urbanistinę struktūrą;

12.3.6. į monofunkcines gyvenamųjų vietovių dalis pritraukiat naujas funkcijas, nesukeliančias neigiamo poveikio aplinkai;

12.3.7. 1940–1990 metų statybos gyvenamuosiuose rajonuose, jeigu numatoma statyba yra motyvuota esamos visų rūšių infrastruktūros išvystymo lygiu ir esamos būklės analizė rodo, kad rajono urbanistinė struktūra, užstatymo ir erdvių sistemos gali būti toliau vystomos ir papildomos naujais urbanistiniais elementais;

12.4. galimi modernizavimo būdai:

12.4.1. atgaivinimas (revitalizacija) – gyvybingumo grąžinimas degraduojančioms miesto struktūrinėms dalims, fizinės aplinkos kokybės, ekonominio aktyvumo, socialinės integracijos skatinimas. Revitalizacija – naujų funkcijų atsiradimas, senųjų skatinimas su atitinkamais statybos darbais, kurie pagyvina socialinę ir ekonominę veiklą, suteikia naujas funkcines, estetines savybes, padidina teritorijos patrauklumą, pritraukia į ją naujus, įvairesnių socialinių sluoksnių gyventojus;

12.4.2. humanizavimas (rehabilitacija) – miesto funkcionavimo neigiamo poveikio veikiamų teritorijų grąžinimas gyventojams, transporto srautų iškėlimas, pėsčiųjų zonų įrengimas ir panašiai;

12.4.3. atnaujinimas (renovacija) – pastatų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas ar pagerinimas, energetinio efektyvumo padidinimas, architektūrinės išraiškos atnaujinimas. Kompleksinė renovacija – kompleksinis gyvenamosios aplinkos ir inžinerinės įrangos atnaujinimas. Kompleksinė renovacija taip pat gali numatyti ir gyvenamosios aplinkos perplanavimą, dalinį pastatų griovimą ir naują statybą.

13. Konversija (pertvarkymas) – neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų (miestų centuose ir jų prieigose esančios taršios ar neefektyvios pramonės) naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai:

13.1. konversijos tikslai – didinti miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių funkcinės ir fizinės struktūros integralumą, sudaryti sąlygas taršos mažinimui, kurti palankią investicijoms aplinką, tolygiau išdėstyti gyvenamąsias teritorijas ir darbo vietas, sukurti sąlygas aplinkos, užstatymo, susisiekimo sistemos ir inžinerinės įrangos atnaujinimui urbanizuotoje gyvenamosios vietovės dalyje;

13.2. pertvarkomose teritorijose, kuriose buvo vykdoma tarši ūkinė veikla, turi būti atlikti gruntų tyrimai ir tęsiamas monitoringas dėl galimo grunto užterštumo cheminėmis medžiagomis;

13.3. atskiras konversijos atvejis – sodininkų bendrijų teritorijų konversija į gyvenamąsias teritorijas. Kompleksiškai perplanuojant šias teritorijas siekiama išvystyti susisiekimo, inžinerinę infrastruktūrą, sukurti būtiną socialinę ir aptarnavimo infrastruktūrą.

14. Nauja plėtra – neužstatytų teritorijų urbanizavimas:

14.1. urbanizuojamos teritorijos turi būti struktūrizuojamos (suskirstytos) į hierarchinius urbanistinius vienetus. Rekomenduojamas minimalus gyvenamojo kvartalo dydis nustatomas 300 gyventojų;

14.2. numatant plėtrą neužstatytose teritorijose būtina užtikrinti automagistralių, miesto greito eismo gatvių eismo nepertraukiamumą (jungtys su gretimo užstatymo gatvėmis galimos tik per kelių lygių sankryžas);

14.3. rekomenduojama, kad nauja plėtra sudarytų iki 20% viso plėtros poreikio. Likusį poreikį rekomenduojama tenkinti efektyviau naudojant kitus teritorijų vystymo režimus: modernizavimą, konversiją;

14.4. naujos plėtros teritorijų vystymo eiliškumas nustatomas išskiriant prioritetinės plėtros teritorijas, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastuktūrą. Rekomenduojama nustatant prioritetines veiklos teritorijas atsižvelgti į atstumus iki inžinerinių tinklų sistemos, funkcionuojančios gatvės ir viešojo transporto. Atskirai vystomos naujos plėtros teritorijos neturėtų būti toliau nuo inžinerinių tinklų sistemos ir funkcionuojančios gatvės kaip 200 metrų miestuose ir 100 m kaimo gyvenamosiose vietovėse. Nuo viešojo transporto stotelės atskirai vystomos teritorijos galėtų būti nutolusios ne daugiau kaip 800 metrų (gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra veikianti visuomeninio transporto sistema);

14.5. rekomenduojamas didžiausias atstumas nuo didžiųjų miestų kompaktiškai užstatytos teritorijos iki naujai formuojamos gyvenamosios vietovės – 15 km, minimalus – 3 km.

15. Rezervavimas nustatomas teritorijoms, kurios reikalingos visuomenės poreikiams.

16. Be esminių pokyčių (status quo) teritorijos, kuriose paliekama esama padėtis. Esminiai pokyčiai teritorijų funkcinėje ir fizinėje struktūroje nenumatomi.

17. Atsižvelgiant į skirtingą gyvenamųjų vietovių atskirų dalių svarbą ir būtinybę koncentruoti ribotus resursus, gali būti numatomas prioritetinio vystymo režimas, papildantis šiame skyriuje nurodytus teritorijų vystymo režimus.

18. Rekomenduojamas vystomo gyvenamojo kvartalo ar rajono gyventojų tankis (nurodytoje teritorijoje gyvenančių žmonių skaičiaus santykis su tos teritorijos plotu):

18.1. minimalus – 30 gyventojų/ha;

18.2. maksimalus didmiesčiuose – 150 gyventojų /ha;

18.3. maksimalus vidutiniuose miestuose – 100 gyventojų /ha;

18.4. maksimalus mažuose miestuose –50 gyventojų /ha.

 

IV SKYRIUS. TERITORIJOS FUNKCINės ZONos ir jų turinys

 

19. Teritorijų planavimo lygmenis atitinkančios funkcinės zonos skirstomos į:

19.1. apibendrintas (M 1: 20 000–M 1: 50 000);

19.2. detalizuotas (nuo M 1: 2 000–M 1: 10 000).

20. Neurbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos:

20.1. miškų ir miškingų teritorijų zona. Apibendrinta funkcinė zona, kurioje dominuoja Miškų įstatymo 3 straipsnyje nurodyti visų grupių miškai. Detalizuotos funkcinės zonos, kuriose dominuoja miškai, nustatomos pagal miškų ūkio paskirties žemės naudojimo būdus, nurodytus Žemės įstatymo 26 straipsnyje, ir skirstomos į:

20.1.1. ekosistemų apsaugos miškų zoną;

20.1.2. rekreacinių miškų zoną;

20.1.3. apsaugos miškų zoną;

20.1.4. ūkinių miškų zoną;

20.2. žemės ūkio teritorijų zona. Apibendrinta funkcinė zona, kurioje dominuoja žemės ūkio paskirties žemė. Detalizuotos funkcinės zonos, kuriose dominuoja žemės ūkio veiklai skirtos teritorijos, formuojamos atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdus, nurodytus Žemės įstatymo 25 straipsnyje, ir skirstomos į:

20.2.1. specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorijų zoną, kurioje dominuoja neužstatoma žemės ūkio paskirties žemė su pavieniais žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai reikalingais statiniais (jų grupėmis) ir pavienėmis ūkininkų sodybomis;

20.2.2. rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorijų zoną, skirtą kaimo turizmo veiklai plėtoti;

20.3. vandenų zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja Žemės įstatymo 27 straipsnyje nurodyta vandens ūkio paskirties žemė;

20.4. konservacinės teritorijos zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja Žemės įstatymo 28 straipsnyje nurodyta konservacinės paskirties žemė.

21. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos:

21.1. gyvenamoji zona. Visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Gyvenamosios teritorijos skirstomos pagal teritorijos užstatymo intensyvumą ir gali būti nustatomos šios detalizuotos funkcinės zonos:

21.1.1. ekstensyvaus užstatymo gyvenamoji zona;

21.1.2. mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona;

21.1.3. vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona;

21.1.4. intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona;

21.2. centrų zona. Didmiesčiuose ir vidutiniuose miestuose išskiriamos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamoji aplinka, administravimo, paslaugų, prekybos ir kitos taršos nesukeliančios ūkinės veiklos kartu su šių veiklų aptarnavimui reikalinga socialine, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis. Didmiesčių centrų teritorijų funkcinę zoną rekomenduojama diferencijuoti pagal teritorijos užstatymo intensyvumą ir galimas papildomas veiklas, išskiriant:

21.2.1. pagrindinio centro zoną;

21.2.2. miesto dalių centrų zonas;

21.3. specializuotų kompleksų zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja kompaktiškai užstatytos teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, specializuotai socialinei, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (parodų, sporto, turizmo, pramogų, rekreacijos, mokslo, sveikatos apsaugos, religinei). Ši zona taip pat skirta krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms;

21.4. sodininkų bendrijų zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja teritorijos, skirtos mėgėjų sodininkystei. Veiklą jose reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas;

21.5. pramonės ir sandėliavimo zona. Teritorijos, kuriose dominuoja gamybinė ar kita panaši ūkinė veikla su šių veiklų aptarnavimui reikalinga susisiekimo, inžinerine, paslaugų ir kita infrastruktūra;

21.6. inžinerinės infrastuktūros zona. Funkcinė zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams, aplinkos kokybei gerinti reikalingiems objektams. Ši zona taip pat skirta sąvartynams su jų funkcionavimui reikalinga infrastuktūra;

21.7. inžinerinės infrastuktūros koridorių zona. Neužstatyta funkcinė zona, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės;

21.8. bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona. Neužstatyta funkcinė zona, kuria išskiriamos urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės ir bendram naudojimui pritaikytų atskirųjų želdynų teritorijos, taip pat kapinių teritorijos. Ši funkcinė zona pagal želdynų naudojimo rekreacijai intensyvumą gali būti skirstoma į:

21.8.1. intensyviai naudojamų želdynų zoną;

21.8.2. ekstensyviai naudojamų želdynų zoną.

22. Teritorijų planavimo dokumentuose gali būti nustatytos ir kitos, nenurodytos šio skyriaus 20 ir 21 punktuose, specifinės funkcinės zonos, reglamentuojant galimas veiklas jose.

23. Visose šio skyriaus 20 ir 21 punktuose nurodytose apibendrintose ir detalizuotose funkcinėse zonose gali būti nustatytos ir kitos pagrindinę veiklą papildančios veiklos.

 

V SKYRIUS. TERITORIJOS NAUDOJIMO TIPAI IR jų turinys

 

24. Neurbanizuojamos teritorijos naudojimo tipai:

24.1. miškai ir miškinga teritorija (miškų ūkio paskirties žemė). Ekosistemų apsaugai ir stabilizacijai, reljefo, vandenų, visų gamtinių vertybių apsaugai ir gyventojų poilsiui skirtų miškų teritorijos. Gali būti diferencijuojama pagal miškų ūkio paskirties žemės naudojimo būdus;

24.2. vandenys (vandens ūkio paskirties žemė). Vandens telkiniai ir jų eksploatavimui reikalinga teritorija. Gali būti diferencijuojama pagal vandens ūkio paskirties žemės naudojimo būdus;

24.3. žemės ūkio ir specializuotų ūkių teritorija (žemės ūkio paskirties žemė). Teritorija, kurioje dominuoja neužstatoma žemės ūkio paskirties žemė su pavieniais žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai reikalingais statiniais ir pavienėmis ūkininkų sodybomis;

24.4. rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija (žemės ūkio paskirties žemė). Teritorija skirta kaimo turizmo veiklai.

25. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo tipai:

25.1. sodininkų bendrijų teritorija (žemės ūkio paskirties žemė). Teritorijos, skirtos mėgėjų sodininkystei. Veiklą jose reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas;

25.2. vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė). Ekstensyviai užstatyta teritorija, skirta vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais;

25.3. gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta visų tipų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais;

25.4. mišri gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta visų tipų gyvenamosios paskirties pastatams ir prekybos, paslaugų, maitinimo, viešbučių, kultūros, mokslo, sporto ir administracinės paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai, taip pat rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis;

25.5. mišri centro teritorija (kitos paskirties žemė). Didelio užstatymo tankio ir intensyvumo teritorija, kurioje koncentruojami centrinėms funkcijoms vykdyti reikalingi administracinės, kultūros, mokslo paskirties pastatai kartu su gyvenamąja aplinka, taip pat kiti negyvenamosios (prekybos, paslaugų, maitinimo) paskirties pastatai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesukelia neigiamo poveikio aplinkai, ir bendram naudojimui skirtos viešosios erdvės;

25.6. paslaugų teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta viso miesto ar jo rajono gyventojų aptarnavimui reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesusijusi su taršia gamyba;

25.7. socialinės infrastruktūros teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta bendruomenės poreikiams reikalingiems kultūros, švietimo, visuomenės sveikatos saugos, sporto ir sveikatingumo, rekreacijos ir turizmo, religinės paskirties ir kitiems viešojo naudojimo objektams;

25.8. specializuotų kompleksų teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta ligoninių, sanatorijų, aukštųjų mokyklų, krašto apsaugos, visuomenės saugos kompleksams ir kitiems specializuotiems kompleksams, nurodant jų tikslinę paskirtį;

25.9. pramonės ir sandėliavimo teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta gamybai, sandėliavimui, logistikai, atliekų perdirbimui;

25.10. inžinerinės infrastruktūros teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, komunalinėms įmonėms;

25.11. inžinerinės infrastruktūros koridorius (kitos paskirties žemė). Linijinė neužstatyta teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams;

25.12. bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija (kitos paskirties žemė). Gamtinių kraštovaizdžio struktūros elementų dominuojamos urbanizuotų teritorijų neužstatytos viešosios erdvės – skverai, parkai ir kitos gamtinės teritorijos skirtos rekreacijai, lankymui ir pažinimui, gyvenamosiose vietovėse esančių gamtinio karkaso elementų apsaugai, taip pat kapinės, botanikos ir zoologijos sodai;

25.13. aikštė (kitos paskirties žemė). Neužstatyta ir neapželdinta medžiais (atvira) viešoji erdvė – urbanistinės struktūros funkcinis ir erdvinis centras;

25.14. vandenvietė (kitos paskirties žemė). Griežto režimo vandenviečių apsaugos juostos neužstatyta teritorija;

25.15. naudingųjų iškasenų teritorija (kitos paskirties žemė). Neužstatyta teritorija, skirta naudingosioms iškasenoms eksploatuoti.

26. Teritorijos naudojimo tipų turinys (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys) nurodytas 1 lentelėje.

 

 

1 lentelė

Pagrindinės plėtros kryptys

 

 

Teritorijos naudojimo tipai

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis

Galimi žemės naudojimo būdai*

Galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys**

 

Neurbanizuojamos teritorijos

Miškai ir miškinga teritorija

Miškų ūkio

Ekosistemų apsaugos miškų sklypai

Rekreacinių miškų sklypai

Apsauginių miškų sklypai

Ūkinių miškų sklypai

 

Medienos sandėliai ir kiti miško eksploatavimui reikalingi įrenginiai.

Vandenys

Vandens ūkio

Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai

Rekreaciniai vandens telkiniai

Ekosistemas saugantys vandens telkiniai

Bendrojo naudojimo vandens telkiniai

 

Vandens kelių ir vandens telkinių eksploatavimui reikalingi statiniai (įrenginiai).

Specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija

Žemės ūkio

 

 

 

 

 

Specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai

Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai

Negyvenamieji žemės ūkio veiklai reikalingi ir žemės ūkio produkcijos sandėliavimui, gamybai, apdorojimui, perdirbimui skirti ūkiniai statiniai;

alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai;

ūkininkų sodybos (sklypo dydis – ne mažesnis kaip 0,5 ha)

Rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija

Rekreacinio naudojimo žemės sklypai

Negyvenamieji poilsio paskirties pastatai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti.

 

 

 

Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užstatoma

Sodininkų bendrijų teritorija

Mėgėjų sodo žemės sklypai

Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai

 

Negyvenamieji kitos (sodų) paskirties pastatai;

sodininkų bendrijoms priklausantys bendrojo naudojimo statiniai;

vieno buto gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jei žemės sklypas didesnis kaip 0,04 ha.

 

Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija

Kita

Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos

Komercinės paskirties objektų teritorijos

Visuomeninės paskirties teritorijos

Rekreacinės teritorijos

Bendrojo naudojimo teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

 

Vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais;

gyventojų kasdieninių poreikių aptarnavimui skirti prekybos, paslaugų (išskyrus autoservisus, plovyklas, laidojimo namus, krematoriumus), maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai.

Gyvenamoji teritorija

Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos

Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos

Komercinės paskirties objektų teritorijos

Visuomeninės paskirties teritorijos

Rekreacinės teritorijos

Bendrojo naudojimo teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

 

 

 

 

 

 

Visų tipų gyvenamosios paskirties pastatai;

gyventojų kasdieninių poreikių aptarnavimui skirti prekybos, paslaugų (išskyrus autoservisus, plovyklas, laidojimo namus, krematoriumus), maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai;

gali būti negyvenamieji administracinės ,viešbučių, poilsio paskirties pastatai.

 

Mišri gyvenamoji teritorija

Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos

Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos

Komercinės paskirties objektų teritorijos

Visuomeninės paskirties teritorijos

Rekreacinės teritorijos

Bendrojo naudojimo teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

 

 

Visų tipų gyvenamosios paskirties pastatai ir negyvenamieji administracinės, viešbučių, poilsio paskirties pastatai;

gyventojų kasdieninių ir periodinių poreikių aptarnavimui skirti prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai.

 

 

 

 

 

 

 

Mišri centro teritorija

Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos

Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos

Komercinės paskirties objektų teritorijos

Visuomeninės paskirties teritorijos

Rekreacinės teritorijos

Bendrojo naudojimo teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

 

Visų tipų gyvenamosios paskirties pastatai ir negyvenamieji administracinės, viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, poilsio, religinės paskirties pastatai;

gali būti transporto, garažų ir kiti negyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio esamai ar planuojamai aplinkai.

Paslaugų teritorija

Komercinės paskirties objektų teritorijos

Visuomeninės paskirties teritorijos

Rekreacinės teritorijos

Bendrojo naudojimo teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

 

 

Negyvenamieji viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės, poilsio paskirties pastatai;

gali būti negyvenamieji transporto, garažų paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio esamai ar planuojamai aplinkai.

Socialinės infrastruktūros teritorija

Visuomeninės paskirties teritorijos

Bendrojo naudojimo teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

 

Negyvenamieji kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės paskirties pastatai

Specializuotų kompleksų teritorija

Visuomeninės paskirties teritorijos

Komercinės paskirties objektų teritorijos

Rekreacinės teritorijos

Teritorijos krašto apsaugos tikslams

Teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams

Bendrojo naudojimo teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

 

Negyvenamieji mokslo, gydymo, sporto, religinės, kultūros, poilsio, specialiosios paskirties pastatai.

Pramonės ir sandėliavimo teritorija

Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos

Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

Komercinės paskirties objektų teritorijos

Bendrojo naudojimo teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

 

Negyvenamieji transporto, garažų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo, specialiosios paskirties pastatai;

pagrindinės ūkinės veiklos aptarnavimui skirti negyvenamieji prekybos, paslaugų, maitinimo paskirties pastatai.

Inžinerinės infrastruktūros teritorija

Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos

Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

Bendrojo naudojimo teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

Negyvenamieji transporto, garažų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties pastatai, elektroninių ryšių infrastruktūros ir inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių statiniai;

pagrindinės ūkinės veiklos aptarnavimui skirti negyvenamieji prekybos, paslaugų, maitinimo paskirties pastatai.

Neužstatoma

Inžinerinės infrastruktūros koridorius

Kita

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

 

 

Bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija

Bendrojo naudojimo teritorijos

Atskirųjų želdynų teritorijos

Visuomeninės paskirties teritorijos

Rekreacinės teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

 

 

Aikštė

Bendrojo naudojimo teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

 

 

 

Vandenvietė

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

 

 

Naudingųjų iškasenų teritorija

Naudingųjų iškasenų teritorijos

 

 

 

 

Pastabos: * –    žemės naudojimo būdų turinys nustatytas Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920 (Žin., 2005, Nr. 14-450; 2013, Nr.128-6536);

**– statinių paskirtys atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611), nustatytas pastatų naudojimo paskirtis.

 

 

 

VI SKYRIUS. siSteminis TERITORIJOS NAUDOJIMO TIPŲ ryšys su funkcinėmis zonomis

 

27. Funkcinių zonų ir jose galimų teritorijos naudojimo tipų sisteminis ryšys nurodytas 2 lentelėje.

2 lentelė

Savivaldybės ir vietovės lygmens bendrieji planai, išskyrus rengiamus masteliu M 1:2 000

Vietovės lygmens bendrieji planai (mastelis M1:2000) ir detalieji planai

Pagrindinės plėtros kryptys

 

 

Funkcinės zonos

 

Teritorijų naudojimo tipai

 

Neurbanizuojamos teritorijos

 

Miškų ir miškingų teritorijų zona

 

Miškai ir miškinga teritorija:

Ekosistemų apsaugos miškai

Rekreaciniai miškai

Apsauginiai miškai

Ūkiniai miškai

Žemės ūkio teritorijų zona

 

 

Specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija

Rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija

Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos

 

Užstatoma

Sodininkų bendrijų zona

Sodininkų bendrijų teritorija

Gyvenamoji teritorija

Socialinės infrastruktūros teritorija

Gyvenamoji zona

 

Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija

Gyvenamoji teritorija

Mišri gyvenamoji teritorija

Paslaugų teritorija

Socialinės infrastruktūros teritorija

Centrų zona

 

Mišri centro teritorija

Mišri gyvenamoji teritorija

Paslaugų teritorija

Socialinės infrastruktūros teritorija

Specializuotų kompleksų zona

Specializuotų kompleksų teritorija

Socialinės infrastruktūros teritorija

Pramonės ir sandėliavimo zona

 

Pramonės ir sandėliavimo teritorija

Inžinerinės infrastruktūros teritorija

Paslaugų teritorija

Inžinerinės infrastruktūros zona

Inžinerinės infrastruktūros teritorija

Neužstatoma

Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona

 

Inžinerinės infrastruktūros koridorius

Vandenvietė

Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona

Bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija

Aikštė

Socialinės infrastruktūros teritorija

 

Neurbanizuojam. teritorijos

 

 

Naudingųjų iškasenų teritorija

 

Vandenų zona

Vandenys:

Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai

Rekreaciniai vandens telkiniai

Ekosistemas saugantys vandens telkiniai

Bendrojo naudojimo vandens telkiniai

 

 

28. Visose funkcinėse zonose galimi inžinerinės infrastruktūros koridorių; bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo tipai, taip pat ir kiti teritorijos naudojimo tipai, jeigu juose nustatyta veikla nesukelia neigiamo poveikio pagrindinės (dominuojančios) veiklos aplinkai.

 

VII SKYRIUS. UŽSTATYMO INTENSYVUMO IR UŽSTATYMO TANKIO rodikliai

 

29. Užstatymo intensyvumo (toliau – UI) ir užstatymo tankio (toliau – UT) rodikliai priklauso nuo teritorijos naudojimo tipo, taip pat nuo planuojamos teritorijos ir jos gretimybių užstatymo principų ir erdvinės struktūros.

30. Rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000 ir detaliuosius planus, sprendinių konkretizavimo stadijoje rekomenduojama sklypų užstatymo UI ir UT parametrus nustatyti atsižvelgiant į teritorijos naudojimo tipą ir planuojamos teritorijos ir jos gretimybių esamą ar planuojamą užstatymo tipą.

 

I SKIRSNIS. UŽSTATYMO TIPAI

 

31. Užstatymo tipai:

31.1. sodybinis užstatymas – ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais;

31.2. vienbutis blokuotas užstatymas – gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų sublokuoti trys ir daugiau vienbučiai gyvenamieji pastatai statomi atskiruose žemės sklypuose ar viename žemės sklype, išskiriant (arba ne) bendro naudojimo sklypo dalį;

31.3. perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę. Perimetrinis kvartalų užstatymas suformuoja uždaras ar iš dalies uždaras kiemų, gatvių, aikščių ir kitas kvartalo erdves;

31.4. laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių. Šis užstatymo tipas buvo plačiai taikomas 1940–1990 metų miestų planavime;

31.5. aukštybinis užstatymas – užstatymas formuojamas aukštais (pastatų aukštis – didesnis kaip 30 m) bokštiniais pastatais;

31.6. atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) – užstatymas atskirai (laisvai) bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais (rotušė ir panašiai);

31.7. pramonės ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas – gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis, pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas, kuriame dominuoja didelio tūrio pastatai;

31.8. galimi ir kiti teritorijų užstatymo tipai.

 

 

II SKIRSNIS. UŽSTATYMO INTENSYVUMO IR UŽSTATYMO TANKIO rodikliŲ REIKŠMĖS

 

32. Rekomenduojamos didžiausios leistinos žemės sklypų UI ir UT rodiklių reikšmės priklausomai nuo teritorijos naudojimo tipo, užstatymo aukštų skaičiaus ir vyraujančio užstatymo tipo nurodytos 3 lentelėje.

3 lentelė

 

 

 

Teritorijos naudojimo tipas

Pastatų aukštų skaičius (vnt.)

Didžiausias leistinas žemės sklypų

UT

(%)

Didžiausias leistinas žemės sklypų

UI

pagal užstatymo tipus

Perimetrinis ar laisvo planavimo

užstatymas

atskirai stovintys pastatai

Gyvenamoji teritorija

1–3

40

1,0

-

4

40

1,1

-

≥5

40

1,2

-

Mišri gyvenamoji teritorija

1–3

60

1,4

-

4

60

1,5

-

≥5

60

1,6

-

Mišri centro teritorija

1–3

80

2,0

2.5

4

80

2,5

3

≥5

80

3,0

3*

Paslaugų teritorija

1–3

80

2,0

2.5

4

80

2,5

3

≥5

80

3,0

3*

Socialinės infrastruktūros teritorija

1-3

60

1,4

2.5

4

60

1,5

3

>5

60

1,6

3*

Specializuotų kompleksų teritorija

1-3

80

1,4

2.5

4

80

1,5

3

≥5

80

1,6

3*

Pramonės ir sandėliavimo teritorija

 

80

2,5

(nepriklausomai nuo užstatymo tipo)

Inžinerinės infrastruktūros teritorija

 

80

2,5

(nepriklausomai nuo užstatymo tipo)

 

Pastabos: * –    ypatingos urbanistinės situacijos atveju, jeigu nepavyksta pasiekti aplinkiniam užstatymui būdingų parametrų, reikalingų užbaigti urbanistinę struktūrą, UI galima didinti iki 5;

–   formuojant aukštybinį užstatymą bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose nustatytose teritorijose UI gali būti didesnis nei nurodyta lentelėje.

33. Planuojant sodybinio ir vienbučio blokuoto užstatymo teritorijas, didžiausios leistinos žemės sklypų UT ir UI rodiklių reikšmės nustatomos atsižvelgiant į statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464).

34. Sodininkų bendrijų teritorijose taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti Sodininkų bendrijų įstatyme.

35. UI ir UT rodikliai didinami:

35.1. pagrindiniuose didžiųjų miestų centruose ar istorinio užstatymo aplinkoje pagal esamus parametrus atkuriant pažeistas arba baigiant formuoti užstatymo struktūras, jeigu 3 lentelėje nurodyti rodikliai neleidžia suformuoti aplinkinio užstatymo charakteristikų atitinkančios išbaigtos užstatymo erdvinės struktūros;

35.2. aukštybinio užstatymo teritorijose UI ir UT rodiklius diktuoja kompoziciniai motyvai ir esamos ar kuriamos inžinerinės infrastruktūros pajėgumai;

35.3. pagal istorinių ir natūrinių tyrimų duomenis atkuriant vertingą buvusią urbanistinę struktūrą.

36. Atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės dydį (gyventojų skaičių) nurodyti šio skyriaus 3 lentelėje UI ir UT rodikliai rekomenduojami mažinti, taikant pataisos koeficientą, nurodytą 4 lentelėje.

4 lentelė

Gyvenamosios vietovės

 

Gyventojų skaičius

 

UI ir UT rodiklių pataisos koeficientai

Miesto gyvenamosios vietovės

 

Miestai

Didmiesčiai

daugiau kaip 100 tūkst.

1

Vidutiniai miestai

10–100 tūkst.

0,9

Maži miestai

3–10 tūkst.

0,7

Kaimo gyvenamosios vietovės

Miesteliai

0,5–3 tūkst.

0,6

Kaimai ir viensėdžiai

iki 0,5 tūkst.

0,4

 

––––––––––––––––