DĖL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2017 METŲ UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO (PRIEDAS)

vilk_herb

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

S P R E N D I M A S

DĖL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2020 METŲ

UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2020 m. vasario 28 d. Nr. B-TS-334

Vilkaviškis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 17 straipsniu, 48 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257 „Dėl užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. A1-548 redakcija) patvirtintu Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-715 „Dėl Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti, rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti, rengimo tvarkos aprašu, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

Patvirtinti Vilkaviškio rajono savivaldybės 2020 metų užimtumo didinimo programą (pridedama).

Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Algirdas Neiberka

PATVIRTINTA

Vilkaviškio rajono savivaldybės

tarybos 2020 m. vasario 28 d. sprendimu

Nr. B-TS-334

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2020 Metų

UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA

I SKYRIUS

įvadas

1. Vilkaviškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) 2020 metų užimtumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis:

1.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 18 punktu;

1.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. A1-548 redakcija) patvirtinto Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu;

1.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-715 „Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti, rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti, rengimo tvarkos aprašu;

1.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-799 „Dėl valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams 2020 metais paskirstymo savivaldybių administracijoms patvirtinimo“.

2. Programos parengimą lėmė:

2.1. poreikis mažinti ilgalaikį nedarbą ir skurdą. Su sunkumais darbo rinkoje susiduria žemą išsilavinimą turintys asmenys, kuriems sunku darbo rinkoje rasti turimą kompetenciją atitinkantį darbą. Ypač sudėtinga į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis, nes jie ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją ar socialinius gebėjimus arba jų neturintys. Dėl ilgalaikio nedarbo bedarbiai praranda motyvaciją dirbti, tampa socialiai atskirtais nuolatiniais socialinės paramos gavėjais;

2.2. poreikis skatinti ieškančius darbo asmenis aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo bei didinti jų darbinę motyvaciją.

3. Programos tikslas – pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą, kad kiekvienas gyventojas galėtų rasti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį. Šio tikslo siekiama, nes, įvertinus tai, kad visuomenė senėja, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, emigracija mažina rajono darbo jėgos potencialą, būtina sutelkti visus darbingo amžiaus Savivaldybės gyventojus, skatinti juos aktyviai dalyvauti ekonominėje veikloje, integruotis į darbo rinką ir kuo ilgiau joje išlikti.

4. Tikslui įgyvendinti iškeltas uždavinys – laisvus darbo išteklius integruoti į darbo rinką ir joje išlaikyti.

5. Programa skirta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytoms asmenų grupėms:

5.1. rūpintiniams, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;

5.2. nėščioms moterims, vaiko motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), vaiko globėjui, rūpintojui ir asmenims, faktiškai auginantiems vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenims, prižiūrintiems sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;

5.3. grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;

5.4. piniginės socialinės paramos gavėjams;

5.5. priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigusiems psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

5.6. prekybos žmonėmis aukoms, baigusioms psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

5.7. grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams (sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;

5.8. turintiems pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ir laikinoji apsauga;

5.9. asmenims, patiriantiems socialinę riziką;

5.10. vyresniems kaip 40 metų.

6. Siekiant suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, integruojant ilgą laiką nedirbusius asmenis į darbo rinką, Savivaldybė 2020 m. įgyvendina Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims, modelį (toliau – Modelis).

7. Modelio tikslinės grupės asmenys yra atitinkantys visus šiuos kriterijus:

7.1. yra ilgą laiką nedirbęs;

7.2. priklauso Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai asmenų grupei (piniginės socialinės paramos gavėjai);

7.3. priklauso bent vienai iš Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–3, 5–10 punktuose nurodytų asmenų grupių (rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai; nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų; priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo; prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo; grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimos nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos; turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga; asmenys, patiriantys socialinę riziką; vyresni kaip 40 metų).

8. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

II SKYRIUS

BŪKLĖS ANALIZĖ

9. Pagrindiniai darbo rinkos ir asmenų užimtumo būklę apibūdinantys duomenys, bendra šalies, apskrities ir Savivaldybės socialinė ekonominė ir demografinė situacija, darbo rinkos tendencijos šalyje, Savivaldybėje ir jos seniūnijose:

Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamentas) išankstiniais duomenimis, 2020 m. pradžioje Savivaldybėje gyveno 34 660 gyventojų^{^[1]}, tai sudaro 25,36 proc. visų Marijampolės apskrityje gyvenančių gyventojų arba 1,24 proc. visų Lietuvos gyventojų (žr. 1 lentelę).

Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje Savivaldybėje gyveno 48 proc. vyrų, 52 proc. moterų, t. y. Savivaldybėje 1 000 vyrų tenka 1 100 moterų (Lietuvos rodiklis – 1 142) (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Gyventojai pagal lytį 2020 m. pradžioje, asmenys

Teritorija / Lytis	Vyrai	Moterys
Lietuva	1 304 460	1 489 869
Vilkaviškio r. sav.	16 503	18 157

Šaltinis: Statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/7096351/Nuolatiniai_gyv_sk_pagal_lyti_amz_gr_2020_isankst.xls/64e16989-1d88-424d-974f-6b21088cbed6

Daugiau nei pusė (57 proc.) Savivaldybės gyventojų gyvena kaimiškosiose rajono vietovėse (žr. 2 lentelę)

2 lentelė. Gyventojai pagal gyvenamąją vietovę 2020 m. pradžioje, asmenys

Teritorija	Miestas	Kaimas
Vilkaviškio r. sav.	14 800	19 860

Šaltinis: Statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/7096351/Nuolatiniai_gyv_sk_pagal_lyti_amz_gr_2020_isankst.xls/64e16989-1d88-424d-974f-6b21088cbed6

Pagal gyventojų skaičių 2020 m. pradžioje Savivaldybė užima antrąją vietą tarp Marijampolės apskrities savivaldybių (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Marijampolės apskrities savivaldybių gyventojai, asmenys

Rodiklis / Metai	2010	2020
Lietuva	3 141 976	2 794 329
Marijampolės sav.	63 492	53 772
Vilkaviškio r. sav.	44 128	34 660
Kazlų Rūdos sav.	13 659	11 337
Šakių r. sav.	33 486	26 698
Kalvarijos r. sav.	12 378	10 190

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/7096351/Nuolatiniai_gyv_sk_pagal_lyti_amz_gr_2020_isankst.xls/64e16989-1d88-424d-974f-6b21088cbed6

Per pastaruosius vienuolika metų Savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 21,45 proc. arba 9 468 gyventojais (vidutiniškai kasmet Savivaldybėje gyventojų skaičius mažėjo 2,38 proc.).

1 pav. Savivaldybės gyventojų skaičiaus dinamika, 2010-2020 m.^{^[2]}

Šis rodiklis, lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, yra vienas iš didžiausių (Marijampolės sav. gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo 15,30 proc., Kazlų Rūdoje – 17 proc., Kalvarijoje – 17,68 proc., Šakiuose – 20,27 proc., Lietuvoje – 11,06 proc.) (žr. 3 lentelę).

Viena iš gyventojų mažėjimo priežasčių yra neigiama natūrali kaita, t. y. mirusiųjų skaičius Savivaldybėje 2016–2019 m. laikotarpiu viršija gimusiųjų skaičių (žr. 4 lentelę).

Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, 2019 m. Savivaldybėje neigiama natūrali gyventojų kaita yra viena iš didžiausių.

4 lentelė. Natūrali gyventojų kaita Marijampolės apskrities savivaldybėse, asmenys

Savivaldybė / Metai	2016	2017	2018	2019
Marijampolės sav.	-79	-127	-131	-150
Vilkaviškio r. sav.	-120	-122	-149	-298
Kalvarijos sav.	-7	-41	-52	-82
Kazlų Rūdos sav.	-17	-53	-32	-92
Šakių r. sav.	-116	-130	-104	-237

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?hash=32b3c24a-f2b9-440e-b4ec-d6abbe552a28#/

Kita ne mažiau svarbi gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – migracija. Savivaldybėje gyventojai emigruoja ne tik į užsienio šalis, bet ir migruoja šalies viduje, t. y. išvyksta į didesnius Lietuvos miestus, kur yra daugiau galimybių (geresnis darbas, studijos ir pan.). Emigracijos metu prarandami ne tik ir ne tiek mokesčių mokėtojai, kiek piliečiai, lemiantys Lietuvos politinį likimą, – ir, galimai, aktyviausia ir savarankiškiausia jų dalis (Pilietinės visuomenės instituto tyrimas, 2005).

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, emigracija Savivaldybėje mažėja, o imigracija auga, bet emigracija vis tiek išlieka aukštame lygyje. 2019 m. iš Savivaldybės išvyko 495 asmenys, atvyko – 393 asmenys. Palyginus su 2018 m., iš Savivaldybės išvyko 76 asmenimis mažiau, o atvyko 100 asmenų daugiau (žr. 5 lentelę).

5 lentelė. Emigracijos ir imigracijos rodikliai, asmenys

Teritorija/ Metai	2015		2016		2017		2018		2019
Teritorija/ Metai	Emigracija	Imigracija	Emigracija	Imigracija	Emigracija	Imigracija	Emigracija	Imigracija	Emigracija	Imigracija
Lietuvos Respublika	44 533	22 130	50 333	20 162	47 925	20 368	32 206	28 914	29 273	40 067
Marijampolės sav.	975	374	1 269	297	1 213	360	741	545	697	666
Vilkaviškio r. sav.	571	271	833	165	893	156	571	293	495	393
Kazlų Rūdos sav.	151	91	227	68	248	58	169	58	123	106
Šakių r. sav.	327	114	422	85	513	93	309	157	233	191
Kalvarijos sav.	133	71	182	52	205	39	113	72	112	108

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ed177f45-849b-4e1e-af80-67efdc8c6045#/

Esant neigiamam natūraliajam gyventojų prieaugiui, mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė: Lietuva: 2015 m. – 74,5 m., 2016 m. – 74,8 m., 2017 m. – 75,7 m., 2018 m. – 75,9 m.; Marijampolės apskritis: 2015 m. – 73,58 m., 2016 m. – 73,44 m., 2017 m. – 74,05 m, 2018 m. – 73,93 m.^{^[3]}), didėja vyresnio amžiaus gyventojų skaičius.

2020 m. Savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojai sudaro 63,41 proc. visų rajone gyvenančių gyventojų, pensinio amžiaus gyventojai sudaro 22,28 proc., vaikai iki 15 metų – 14,31 proc.

6 lentelė. Savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, asmenys

Rodiklis / Metai	2016	2017	2018	2019	2020
Savivaldybės gyventojai	38 595	37 473	36 108	35 316	34 660
Vaikai iki 15 metų	5 582	5 372	5 541	5 388	4 960
Darbingo amžiaus gyventojai (15-64 m.)	25 168	24 214	22 750	22 162	21 977
Pensinio amžiaus gyventojai (65+ m.)	7 845	7 887	7 817	7 766	7 723
Palyginus su bendru Vilkaviškio miesto gyventojų skaičiumi, %
Vaikai iki 15 metų	14,46	14,34	15,34	15,25	14,31
Darbingo amžiaus gyventojai (15–64 m.)	65,21	64,62	63	62,75	63,41
Pensinio amžiaus gyventojai (65+ m.)	20,33	21,04	21,66	22	22,28

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento informacija: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/7096351/Nuolatiniai_gyv_sk_pagal_lyti_amz_gr_2020_isankst.xls/64e16989-1d88-424d-974f-6b21088cbed6

Savivaldybėje fiksuojama ilgalaikė gyventojų senėjimo tendencija: mažėja vaikų iki 15 metų (nuo 2016 m. jų skaičius sumažėjo 11,14 proc.), taip pat mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius (nuo 2016 m. jų skaičius sumažėjo 12,68 proc.). Gyventojų senėjimas charakterizuojamas gyventojų senėjimo rodikliu (indeksu), kuris gali būti nustatomas keliais būdais. Jungtinių Tautų Organizacija rekomenduoja gyventojų senėjimo rodikliu laikyti 65 metų ir vyresnių žmonių skaičių (proc.) tarp visų gyventojų. Pagal šį gyventojų senėjimo rodiklį Savivaldybė priskiriama prie demografiškai seno regiono, nes 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius 2020 m. pradžioje tarp visų Savivaldybės gyventojų siekė 22,28 proc. Šis rodiklis viršija Lietuvos (19,52 proc.^{^[4]}.) rodiklį.

Remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo rezultatais,^{^[5]} pagal tautinę sudėtį Savivaldybėje gyveno: 97,97 proc. lietuvių, 0,66 proc. rusų, 0,29 proc. romų, 0,09 proc. lenkų, 0,07 proc. ukrainiečių, 0,92 proc. kitų tautybių arba tautybės nenurodžiusių asmenų.

7 lentelė. Gyventojai pagal tautinę sudėtį, asmenys

Teritorija / Tautybė

Lietuviai

Rusai

Baltarusiai

Lenkai

Ukrainiečiai

Vokiečiai

Romai

Kitos / nenurodė

Vilkaviškio r. sav.

41 629

282

125

257

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-susrasyma „Gyventojai pagal tautybę savivaldybėse (XLS)“

Remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo rezultatais, pagal išsilavinimą Savivaldybėje daugiausiai, t. y. 31,57 proc., gyventojų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 32,25 proc., Lietuvos rodiklis – 30,57 proc.,), 19,47 proc. gyventojų įgiję pradinį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 17,96 proc., Lietuvos rodiklis – 14,93 proc.), 19,18 proc. gyventojų įgiję pagrindinį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 17,17 proc., Lietuvos rodiklis – 14,66 proc.), 17,17 proc. gyventojų įgiję aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 17,61 proc., Lietuvos rodiklis – 16,92 proc.), 10,56 proc. gyventojų įgiję aukštąjį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 13,09 proc., Lietuvos rodiklis – 21,24 proc.), 2,05 proc. gyventojų nebaigę mokyklos, neraštingi (Marijampolės apskrityje – 1,92 proc., Lietuvos rodiklis – 1,66 proc.^{^[6]}).

8 lentelė. Gyventojai pagal išsilavinimą, asmenys

Teritorija / Išsilavinimas	Aukštasis	Aukštesnysis ir spec. vidurinis	Vidurinis	Pagrindinis	Pradinis	Nebaigę mokyklos, neraštingi	Nenurodė
Lietuva	585 841	466 686	843 225	404 418	411 892	45 790	217
Marijampolės apskritis	19 150	25 765	47 194	25 127	26 282	2 808	-
Vilkaviškio r. sav.	4 066	6 610	12 155	7 383	7 497	791	-

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas „Gyventojai pagal išsilavinimą ir amžiaus grupes savivaldybėse (XLS)“

Darbo jėgos ir gyventojų užimtumo tyrimai yra aktualūs kiekvienam regionui, siekiant išsiaiškinti ir gerai suprasti problemas, susijusias su darbo jėga ir užimtumu, nes tik tuomet įmanoma imtis pačių tinkamiausių ir veiksmingiausių sprendimų jų atžvilgiu.

Remiantis Užimtumo tarnybos informacija, 2019 m. pabaigoje nedarbo lygis Savivaldybėje sudarė 10 proc. (Lietuvos rodiklis – 8,7 proc.). Lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, nedarbo lygis sumažėjo 0,3 proc. punkto. 2020 m. pradžioje bedarbių registruotų Užimtumo tarnyboje skaičius buvo 2 114 asmenų arba 6,1 proc. visų Savivaldybės gyventojų.

9 lentelė. Nedarbo lygis Marijampolės apskrities savivaldybėse, proc.

Rodiklis / Metai	2016-12-31	2017-12-31	2018-12-31	2019-12-31
Nedarbo lygis Lietuvoje, proc.	9,0	8,7	8,9	8,7
Nedarbo lygis Vilkaviškio r. sav., proc.	11,5	10,1	10,3	10,0
Nedarbo lygis Marijampolės sav., proc.	8,9	8,0	8,0	7,8
Nedarbo lygis Kalvarijos r. sav., proc.	15,2	14,5	14,5	10,7
Nedarbo lygis Šakių r. sav., proc.	11,3	8,4	8,4	8,4
Nedarbo lygis Kazlų Rūdos sav., proc.	11,4	11,7	11,4	11,7

Šaltinis: Marijampolės užimtumo tarnybos, Vilkaviškio skyriaus informacija

Analizuojat 2017–2019 metų laikotarpį, labiausiai bedarbių skaičius mažėjo Bartninkų seniūnijoje, mažiausiai – Klausučių seniūnijoje (žr. 10 lentelę). Bedarbių skaičius didėjo Gražiškių seniūnijoje.

10 lentelė. Bedarbių skaičius Savivaldybės seniūnijose, asmenys

Seniūnija / Laikotarpis	2017-12-31	2018-12-31	2019-12-31	Pokytis, 2017-2019 m., proc.
Vilkaviškio miesto sen.	549	453	503	-8,37
Kybartų sen.	591	547	531	-10,15
Virbalio sen.	137	129	120	-12,40
Bartninkų sen.	132	103	95	-28,03
Gižų sen.	34	32	30	-11,76
Gražiškių sen.	30	28	36	+20
Keturvalakių sen.	67	59	62	-7,46
Klausučių sen.	137	115	135	-1,45
Pajevonio sen.	70	64	62	-11,42
Pilviškių sen.	245	214	226	-7,75
Šeimenos sen.	288	263	260	-9,72
Vištyčio sen.	79	66	61	-22,78

Šaltinis: Marijampolės užimtumo tarnybos, Vilkaviškio skyriaus informacija

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis per 2017 m. Vilkaviškio skyriuje buvo užregistruotos 1814 laisvos darbo vietos, per 2018 m. – 2336, 2019 m. – 1930.

Išanalizavus pagrindinius demografinius faktorius, galima teigti, kad Savivaldybėje gyventojų skaičius mažėja, o tai sąlygoja ir potencialios darbo jėgos mažėjimą. Mažėjimo priežastys – neigiama natūrali kaita, visuomenės senėjimas, dalies darbingo amžiaus žmonių savanoriškas pasitraukimas iš rajono darbo rinkos, siekiant įsidarbinti kituose Lietuvos miestuose ar Europos šalių darbo rinkose. Tai įrodo 11 lentelėje pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog Savivaldybėje nuo 2015 m. iki 2018 m. užimtų gyventojų sumažėjo 2,5 proc. ir 2018 m. sudarė 7,8 tūkst. asmenų, kai tuo tarpu, lyginant su Lietuvos rodikliu, užimtų gyventojų skaičius padidėjo 2,2 proc., Marijampolės apskrityje užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 7,7 proc.

11 lentelė. Užimti gyventojai, tūkst., asmenys

Rodiklis / Metai	2015	2016	2017	2018
Užimtieji Lietuvoje	680,8	698,4	694,8	695,7
Užimtieji Marijampolės apskrityje	32,4	31,0	31,4	29,9
Užimtieji Marijampolės sav.	13,8	13,1	13,2	13,6
Užimtieji Vilkaviškio r. sav.	8,0	7,6	8,4	7,8
Užimtieji Šakių r. sav.	5,6	5,5	5,2	4,6
Užimtieji Kazlų Rūdos r. sav.	2,9	2,7	2,6	2,5
Užimtieji Kalvarijos r. sav.	2,1	2,2	2,0	1,4

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=14365617-7f55-4c7b-9989-b24ce3886990#/

Darbo vietų skaičius ir nedarbo lygis turi įtakos žemam darbo užmokesčio lygiui Savivaldybėje, o tai tik dar labiau skatina demografines, ekonomines ir socialines problemas.

2019 m. III ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Savivaldybėje siekė 944,80 Eur (bruto) arba buvo 372,80 Eur mažesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį. Lyginant su 2016 m., vidutinis darbo užmokestis išaugo 34,39 proc. arba 324,90 Eur.

Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, darbo užmokestis Savivaldybėje buvo žemiausias (žr. 12 lentelę).

12 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, vidutinis darbuotojų skaičius,

2019 m. III ketv.

Teritorija / Metai

Vidutinis darbo užmokestis, Eur

Vidutinis darbuotojų skaičius, asmenys

Lietuva

1 317,6

1 260 575

Marijampolės apskritis

1 082,5

37 190

Marijampolės sav.

1 123,3

20 484

Vilkaviškio r. sav.

944,8

6 127

Šakių r. sav.

1 078,2

5 936

Kazlų Rūdos r. sav.

1 182,1

2 943

Kalvarijos r. sav.

961,7

1 700

Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6968416

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, ieškančių darbo asmenų, galinčių dalyvauti Užimtumo didinimo programoje ir registruotų Užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriuje, skaičius, 2019 m. pabaigos duomenimis, buvo^{^[7]}:

- rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai – 0.

- nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra – 63;

- grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų – 1;

- piniginės socialinės paramos gavėjai – 482

- priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo – 0;

- prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo – 0;

- grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos – 0;

- turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga – 0;

- vyresni kaip 40 metų – 1 250.

III SKYRIUS

PRIEMONIŲ PLANAS

10. Programos priemonės:

10.1. laikinųjų darbų organizavimas;

10.2. užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų teikimas nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims.

11. Įgyvendinant šios Programos 10.1 punkte nurodytą priemonę organizuojami laikinieji darbai:

- valstybinėje žemėje esančių žaliųjų plotų, gėlynų, želdinių ir kitų viešųjų erdvių valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai (pakelėse esančių krūmų šalinimas, žolės šienavimas, šiukšlių rinkimas, gėlių sodinimas ir priežiūra, kt.);

- gatvių, kelių, pakelių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei kitų visuomenės paskirties rajono teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros darbai;

- valstybinėje žemėje esančių vandens telkinių pakrančių, poilsio zonų, maudyklų valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai;

- istorijos ir kultūros paveldo objektų, valstybinėje žemėje esančių neveikiančių kapinių priežiūros laikino pobūdžio darbai;

- sporto ir turizmo objektų tvarkymo pagalbiniai darbai;

- smulkūs remonto pagalbiniai darbai.

12. Programa bus vykdoma iki 2020 m. gruodžio 15 d.

13. Numatoma, jog įgyvendinant šią Programą 2020 metais laikino pobūdžio darbus atliks ne mažiau kaip 40 darbo ieškančių asmenų.

14. Vieno asmens laikinųjų darbų trukmė negali būti mažesnė kaip 2 mėn. ir didesnė kaip 6 mėn., planuojama vieno asmens vidutinė laikinųjų darbų trukmė – 4 mėn. Dalyvavimo šioje Programoje trukmė skaičiuojama nuo darbo ieškančio asmens darbo sutartyje laikino pobūdžio darbams atlikti nurodytos pirmos darbo dienos iki jo atleidimo iš darbo dienos.

15. Asmenų, dirbančių laikinuosius darbus, skaičius nustatomas atsižvelgiant į esamą šios Programos finansavimą ir darbdavių poreikį vykdyti laikinus darbus.

16. Asmenys dirbti šioje Programoje numatytus laikinuosius darbus parenkami Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1- 257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. A1-548 redakcija), 3 punkte nustatyta tvarka.

17. Darbdaviai su laikinųjų darbų darbuotojais sudaro terminuotas darbo sutartis.

18. Darbdavių, pageidaujančių dalyvauti šioje Programoje, atranką vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta nuolat veikianti Programos darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija. Darbdaviai, vykdantys veiklą Savivaldybės teritorijoje ir pageidaujantys dalyvauti šioje Programoje, pateikia paraiškas, vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintais programos nuostatais, kuriuose nurodoma darbdavių, pageidaujančių dalyvauti šioje Programoje, atrankos sąlygos ir tvarka.

19. Programą įgyvendina Savivaldybės biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, uždarosios akcinės bendrovės, kurių steigėjas yra valstybė ar Savivaldybė (toliau – Darbdaviai).

20. Apie galimybę dalyvauti šioje Programoje Savivaldybės administracija skelbia vietos spaudoje ir Savivaldybės interneto puslapyje.

21. Įgyvendinant šios Programos 10.2 punkte nurodytą priemonę nustatomi šie Modelio įgyvendinimo etapai:

21.1. pirminis asmens vertinimas:

21.1.1. savivaldybė, Užimtumo tarnybos specialistai ir (ar) NVO darbuotojai, prieš pradėdami pirminį asmens vertinimą, informuoja asmenį, kad, siekiant nustatyti jo tinkamumą dalyvauti užimtumo didinimo programoje, apie jį bus renkami duomenys iš valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų bei kitų šiems subjektams prieinamų oficialių informacijos šaltinių, nurodo šių duomenų saugojimo terminus, duomenų tvarkytoją, duomenų gavėjus ir duomenų subjekto teises, jų įgyvendinimo tvarką;

21.1.2. Savivaldybė, Užimtumo tarnybos specialistai ir (ar) NVO darbuotojai, atsižvelgdami į užimtumo didinimo programoje nustatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti asmenys, turintys teisę dalyvauti užimtumo didinimo programoje (toliau – Kriterijai), atlieka pirminį asmens vertinimą;

21.1.3. asmeniui atitikus Kriterijus, pirminį asmens vertinimą atlikęs subjektas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka nusiunčia asmenį pas nedirbančių asmenų atvejo vadybininką;

21.2. asmens poreikių ir galimybių įvertinimas, profiliavimas:

21.2.1. nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas atlieka asmens poreikių ir galimybių įvertinimą pagal:

21.2.1.1. Užimtumo tarnybos informaciją apie asmens darbo paiešką, teiktas ir teikiamas paslaugas, taikytas ir taikomas priemones bei kitą Darbo ieškančio asmens kortelėje esančią informaciją;

21.2.1.2. Savivaldybės informaciją apie asmeniui teiktą piniginę socialinę paramą ir socialines paslaugas;

21.2.1.3. informaciją apie asmens dalyvavimą NVO vykdytuose projektuose, skirtuose socialinę atskirtį patiriantiems nedirbantiems asmenims;

21.2.1.4. kitą asmens pateiktą informaciją, susijusią su galimybėmis ir kliūtimis jam integruotis į darbo rinką;

21.2.2. asmuo apibūdinamas pagal jo socialinei integracijai ir perėjimui nuo nedarbo prie užimtumo darbo rinkoje reikalingas Paslaugas;

21.3. atvejo komandos darbo organizavimas:

21.3.1. nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas, atlikęs asmens poreikių ir galimybių įvertinimą bei profiliavimą, organizuoja atvejo komandos susitikimą, kuriame apibūdina asmens situaciją (aptaria surinktą informaciją ir prieitas išvadas, atlikus pirminį asmens vertinimą, asmens poreikių ir galimybių įvertinimą bei profiliavimą);

21.3.2. atvejo komanda, išanalizavusi asmens situaciją, pateikia nedirbančių asmenų atvejo vadybininkui pasiūlymus dėl Paslaugų parinkimo, jų apimties, teikimo eiliškumo;

21.4. Susitarimo parengimas ir pasirašymas:

21.4.1. nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas, bendradarbiaudamas su asmeniu, parengia Susitarimą, kuriame nurodomi jo ir asmens teisės bei pareigos, numatomos teikti Paslaugos, jų apimtis, teikėjai, teikimo eiliškumas, tvarka;

21.4.2. Susitarime numatomos Paslaugos:

21.4.2.1. lydimoji pagalba – pagalba, teikiama asmeniui, siekiant padėti jam gauti Susitarime numatytas socialines, sveikatos, švietimo ar su įdarbinimu susijusias paslaugas, įskaitant ir palaikymą darbo vietoje, reikalingą siekiant padėti rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas;

21.4.2.2. socialinės paslaugos, nurodytos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-290 redakcija)“;

21.4.2.3. kitos paslaugos, palengvinančios asmens perėjimą nuo nedarbo prie užimtumo darbo rinkoje;

21.5. Susitarimo įgyvendinimas:

21.5.1. Susitarimo įgyvendinimą koordinuoja, su jo įgyvendinimu, asmens pasiektais rezultatais dalyvaujant užimtumo didinimo programoje susijusią informaciją renka ir atvejo komandai teikia, taip pat Susitarimo pakeitimo ir nutraukimo projektus rengia nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas;

21.5.2. pasirašius Susitarimą, nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas, iki pradedant teikti Paslaugas, suorganizuoja asmens susitikimą (-us) su vykdant Susitarimą numatytų teikti Paslaugų teikėjais;

21.5.3. nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas, nustatęs ir (ar) gavęs informaciją, kad Susitarimas nevykdomas jame nustatyta tvarka ir (ar) kad asmuo yra nepasirengęs darbo rinkai, teikia siūlymą atvejo komandai dėl Susitarimo pakeitimo ar nutraukimo;

21.6. sprendimas dėl pasirengimo darbo rinkai:

21.6.1. nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas pateikia atvejo komandai informaciją apie Susitarimo įgyvendinimą ir asmens pasiektus rezultatus dalyvaujant užimtumo didinimo programoje;

21.6.2. atvejo komanda, gavusi ir įvertinusi šios Programos 21.6.1 papunktyje nurodytą informaciją, priima sprendimus dėl asmens pasirengimo darbo rinkai ir Susitarimo pakeitimo ar nutraukimo;

21.6.3. atvejo komandai nusprendus, kad asmuo yra pasirengęs darbo rinkai:

21.6.3.1. priimamas sprendimas nutraukti Susitarimą;

21.6.3.2. Susitarimo šalims pasirašius Susitarimo nutraukimą, Užimtumo tarnyba asmeniui teikia pasiūlymą dirbti ar pradėti savarankišką veiklą;

21.6.4. atvejo komandai nusprendus, kad asmuo yra nepasirengęs darbo rinkai, įvertinamos Susitarimo nevykdymo priežastys, poreikis ir galimybė keisti pagal Susitarimą teikiamas Paslaugas, jų apimtį, teikimo eiliškumą, galimos neigiamos pasekmės nutraukus Susitarimą ir priimamas sprendimas dėl Susitarimo pakeitimo ar nutraukimo.

IV SKYRIUS

FINANSAVIMO PLANAS

22. Savivaldybė Programą finansuoja iš valstybės biudžeto Savivaldybei skirtų lėšų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 18 punktą (dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas).

23. Programos lėšų suma – 205,2 tūkst. Eur, iš jų 10.1 punkte nurodytai veiklai skiriama 121,9 tūkst. Eur, 10.2. punkte nurodytai veiklai įgyvendinti skiriama 83,3 tūkst. Eur.

24. Vidutiniškai vienam asmeniui, dirbančiam laikinuosius darbus, per mėnesį planuojama skirti iki 707,00 Eur (680,00 Eur darbo užmokesčiui ir 27,00 Eur kitoms, šios Programos 26.4 punkte nurodytoms išlaidoms).

25. Programos administravimo išlaidoms planuojama skirti ne daugiau kaip 4 proc. nuo šios Programos 23 punkte nurodytų lėšų, skirtų 10.1 punkte nurodytai veiklai įgyvendinti.

26. Iš šios Programos lėšų gali būti finansuojamos šios laikinųjų darbų išlaidos:

26.1. darbo užmokesčio už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką, apskaičiuoto pagal tą mėnesį galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį arba minimalią mėnesinę algą;

26.2. draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų nuo darbo užmokesčio;

26.3. piniginės kompensacijos už išmokėtą laikinuosius darbus dirbusiam asmeniui kompensaciją už nepanaudotas atostogas, įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą;

26.4. kitos, su laikinųjų darbų atlikimu susijusios, išlaidos:

26.4.1. bedarbių pavėžėjimo į darbo vietą;

26.4.2. laikinuosius darbus dirbančių asmenų aprūpinimo darbo priemonėmis;

26.4.3. nedarbingumo pašalpų, iš Darbdavio lėšų mokamų įdarbintam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos;

26.4.4. visos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų, jeigu tai numatyta darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančiuose teisės aktuose (pagal pateiktus šias išlaidas pateisinančius dokumentus);

26.4.5. kitos su šia Programa susijusios administravimo išlaidos (kanceliarinės prekės ir pan.).

27. Modeliui įgyvendinti planuojama skirti:

27.1. ne mažiau kaip 15,3 tūkst. eurų nedirbančių asmenų atvejo vadybininko darbo užmokesčiui;

27.2. ne daugiau kaip 68,0 tūkst. eurų nedirbančių ir socialinę paramą gaunančių asmenų užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugoms teikti.

28. Įgyvendinant Modelį planuojama suteikti iki 80 Modelio tikslinės grupės asmenų užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų, vienam asmeniui skiriant vidutiniškai ne daugiau kaip 850,00 Eur sumą.

V SKYRIUS

TĘSTINUMAS IR PROGNOZĖ

29. Prognozuojama, kad 2020 m. Programos:

29.1. 10.1 priemonėje dalyvaus ne mažiau kaip 40 Programos tikslinių grupių bedarbių;

29.2. Programos 10.2 priemonėje dalyvaus iki 80 Modelio tikslinės grupės asmenų. Įgyvendinant Modelį planuojama nuolatiniam darbui įdarbinti iki 15 proc. priemonėje dalyvavusių asmenų.

30. Programa bus tęstinė. Atsižvelgiant į ieškančių darbo užimtumo didinimo poreikius, pasibaigus Programai, 2021 m. planuojama toliau tęsti laikino pobūdžio, aukštos kvalifikacijos nereikalaujančius, laikinuosius darbus ir užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims.

31. Prognozuojama, kad laikino užimtumo priemonių taikymas leis iš dalies sumažinti registruotą nedarbą bei suteiks ne mažiau kaip 40 bedarbių pagalbą įgyjant darbo praktikos, paskatins įsitvirtinti darbo rinkoje, o iki 15 proc. Modelio tikslinės grupės asmenų įsidarbins pastoviam darbui.

VI SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

32. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo ir pasiektos pažangos vertinimą atlieka Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyrius ir Socialinės paramos skyrius. Programoje dalyvaujantys Darbdaviai teikia informaciją apie priemonės įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą.

VII SKYRIUS

VIEŠINIMAS

33. Programos viešinimas ir rezultatų sklaida vykdoma Savivaldybės interneto svetainėje www.vilkaviskis.lt, vietinėje žiniasklaidoje.

____________________

^{^[1]} Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?hash=376c6342-bd63-49d5-9960-03b0a6a7b559#/

^{^[2]} Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/7096351/Nuolatiniai_gyv_sk_pagal_lyti_amz_gr_2020_isankst.xls/64e16989-1d88-424d-974f-6b21088cbed6

^{^[3]} Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai/lietuvos-gyventojai-2019/mirtingumas/vidutine-tiketina-gyvenimo-trukme

^{^[4]} Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/7096351/Nuolatiniai_gyv_sk_pagal_lyti_amz_gr_2020_isankst.xls/64e16989-1d88-424d-974f-6b21088cbed6

^{^[5]} Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas

^{^[6]} https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas „Gyventojai pagal išsilavinimą ir amžiaus grupes savivaldybėse (XLS)“

⁷ Marijampolės užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriaus informacija