LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
DEKRETAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1868 GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2023 m. balandžio 14 d. Nr. 1K-1306
Vilnius
1 straipsnis.
G r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą Nr. XIV-1868 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
1) Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi, be kita ko, leidžiant įstatymus. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (2003 m. liepos 4 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2022 m. birželio 17 d. nutarimai). Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (2012 m. vasario 6 d., 2013 m. liepos 1 d., 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimai).
2) Seimo priimto Įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad Įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Šių tikslų įgyvendinimui Įstatymo 3 straipsnyje nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, iš kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos Federacijos, ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, o 3 iš jų – išimtinai tik Rusijos Federacijos piliečiams. Tik Rusijos Federacijos piliečiams būtų taikomos šios ribojamosios priemonės:
a) prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimo per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje sustabdymas (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis);
b) Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis);
3) Visuotinai žinomas faktas yra tai, kad karinės agresijos prieš Ukrainą vykdyme dalyvauja tiek Rusijos Federacija, tiek Baltarusijos Respublika. Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekrete Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ įvedant nepaprastąją padėtį ir Seimo 2022 m. vasario 24 d. nutarime Nr. XIV-929 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“ šį Respublikos Prezidento sprendimą patvirtinant, taip pat Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarime Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, 2022 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. XIV-1044 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, 2022 m. birželio 28 d. nutarime Nr. XIV-1244 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarime Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, 2023 m. kovo 14 d. nutarime Nr. XIV-1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ konstatuota, kad Baltarusijos Respublika aktyviai dalyvauja vykdant Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainos valstybę strategiją. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vaidmuo vykdant karinę agresiją pabrėžiamas ne tik minėtuose teisės aktuose, bet ir ne vienoje Seimo priimtoje rezoliucijoje (2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“; 2022 m. kovo 22 d. rezoliucija Nr. XIV-964 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos narystės Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje“ ir t. t.).
4) Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius sieja nuolatinis pilietybės teisinis ryšys su valstybėmis, kurių bendri veiksmai daro itin didelę žalą Ukrainos nepriklausomybei, jos gyventojų gyvybei, sveikatai, kitiems teisiniams gėriams, taip pat Europos saugumui ir tarptautine teise grįstiems pasaulio valstybių santykiams. Pabrėžtina, kad pagrindine visų ribojamųjų priemonių taikymo priežastimi laikytina būtent priklausymas karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančių valstybių pilietinėms bendruomenėms. Dėl to Įstatymo 3 straipsnis turėtų galioti visa apimtimi tiek Rusijos Federacijos, tiek Baltarusijos Respublikos piliečiams. Skirtingas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pilietybę turinčių asmenų traktavimas reguliuojant su ribojamųjų priemonių nustatymu susijusius teisinius santykius yra nesuderinamas su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu lygiateisiškumo principu ir šio principo turinį atskleidžiančia Konstitucinio Teismo oficialiąja konstitucine doktrina.
5) Nėra jokio pagrindo prielaidai, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai, prašydami išduoti leidimą laikinai gyventi ar įsigydami nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, keltų mažesnę grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams nei Rusijos Federacijos piliečiai. Seime svarstant Įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2496) taip pat nebuvo pateikta jokių įtikinamų argumentų, kodėl Baltarusijos Respublikos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją neturėtų būti taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės minėtiems Lietuvos Respublikos interesams. Priešingai – Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama Baltarusijos Respublikos atsakomybė dėl karo prieš Ukrainą, kas suponuoja lygiaverčių ribojimų įtvirtinimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams poreikį.
6) Akcentuotina, jog lygiavertis ribojamųjų priemonių taikymas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams svarbus ir tarptautinių santykių kontekste. Įgyvendindama užsienio politiką, Lietuvos Respublika laikosi principinės nuostatos, kad tiek Rusijos Federacija, tiek Baltarusijos Respublika Ukrainos atžvilgiu yra šalys agresorės ir dėl to turi būti vertinamos vienodai. Nenuoseklumas vidaus politikoje, pasireiškiantis nevienodu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių traktavimu reglamentuojant ribojamąsias priemones, galėtų neigiamai atsiliepti Lietuvos Respublikos tarptautiniam įvaizdžiui.
7) Remiantis tuo, kas nurodyta, Įstatymo 3 straipsnio 3, 4 ir 6 dalys turėtų būti išdėstytos taip, kad jose būtų nustatyti analogiški ribojimai Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos piliečiams.
8) Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 3 straipsnyje nurodytomis ribojamosiomis priemonėmis nebūtų pakankamai užtikrinamas vieno iš Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų Įstatymo tikslų – apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus – įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymą papildyti imperatyvia nuostata, jog Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais yra pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių pažeidimo, laikomi keliančiais grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Automatinis pripažinimas, kad nurodytus teisės pažeidimus padarę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai kelia grėsmę išvardintoms konstitucinėms vertybėms, pavyzdžiui, leistų supaprastinti jau išduotų nacionalinių vizų ir leidimų laikinai ar nuolat gyventi panaikinimo procedūrą, taip pat palengvinti tokių asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 54 straipsnio 1 dalies 2, 21 punktai, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pabrėžtina, kad tolimesnis nurodytus teisės pažeidimus padariusių asmenų, kurie yra valstybių agresorių piliečiai, buvimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę visai Lietuvos Respublikos pilietinei visuomenei, demokratinei konstitucinei santvarkai ir kitiems nacionalinio saugumo interesus sudarantiems elementams.
2 straipsnis.
S i ū l a u pakeisti Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1868 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Ribojamosios priemonės ir jų nesilaikymo padariniai
1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
2. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.
3. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
4. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų:
1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi;
2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą;
3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą;
4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir:
a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje);
c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos;
d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;
f) yra Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos diplomatiniai kurjeriai, ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą;
g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą;
5. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, turinčius leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.
7. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių teisė į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas.
3 straipsnis.