LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS
PO 2020 METŲ
2017 m. gegužės 11 d. Nr. XIII-368
Vilnius
įvertinęs sudėtingą Lietuvos žemės ūkio ir kaimiškųjų vietovių padėtį ir didelius emigracijos srautus;
pažymėdamas, kad Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrojo ramsčio – kaimo plėtros lėšos svariai prisideda prie kaimiškųjų regionų gyvybingumo išlaikymo ir didinimo;
pabrėždamas, kad tiesioginių išmokų sistema turėtų užtikrinti vienodas ir sąžiningas konkurencines sąlygas visiems Europos Sąjungos žemdirbiams;
atkreipdamas dėmesį į tai, kad Rusijos Federacijos įvestas draudimas importuoti žemės ūkio ir maisto produktus atskleidė, jog šiuo metu rinkų stabilumui užtikrinti taikomos priemonės yra nepakankamos,
konstatuoja, kad konkurencijos neiškreipiantis ir Lietuvos ūkininkų bei kaimo gyventojų nediskriminuojantis tiesioginių išmokų dydis turėtų išlikti vienu iš Lietuvos derybinių prioritetų dėl būsimo 2021–2027 m. finansinio laikotarpio;
pabrėžia būtinybę užtikrinti tinkamą BŽŪP finansavimą po 2020 m., atsižvelgiant į ateities iššūkius ir žemės ūkiui bei kaimo vietovėms keliamus tikslus;
mano, kad turi būti išlaikyti šiuo metu egzistuojantys du BŽŪP ramsčiai;
siūlo stiprinti rizikų valdymo instrumentus ir tobulinti rinkos reguliavimo priemones, įvertinant trečiojo BŽŪP ramsčio, skirto rizikų valdymo priemonėms, sukūrimo galimybę kartu išlaikant į rinką orientuotą BŽŪP;
laikosi nuomonės, kad formuojant ateities BŽŪP modelį tarp svarbiausių aspektų siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo turėtų būti ūkininkų derybinių galių stiprinimas;
atkreipia dėmesį į būtinybę supaprastinti BŽŪP ir užtikrinti jos įgyvendinimo lankstumą Europos Sąjungos valstybėse narėse.