LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2000 M. GEGUŽĖS 31 D. ĮSAKYMO NR. 301 „DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE“ PAKEITIMO
2026 m. vasario 10 d. Nr. V-127
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“:
1.1. Pakeičiu 1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.3. Pakeičiu 1.9 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.5. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšis ir apmokėjimo tvarką (1 priedas) ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).
1.6. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtinto Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (3 priedas) 1 priedo 5.1.11 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.7. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (7 priedas):
1.7.1. Pakeičiu 2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„2.2. Transporto priemonių vairuotojai skirstomi į dvi grupes:
2.2.1. 1 grupei priskiriami šių kategorijų transporto priemonių vairuotojai:
2.2.1.2. A1 – motociklų, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračių, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW;
2.2.1.3. A2 – motociklų, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės;
2.2.1.6. B – automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“;
2.2.2. 2 grupei priskiriami šių kategorijų transporto priemonių vairuotojai:
2.2.2.1. C1 – automobilių, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
2.2.2.2. C1E – C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginių, taip pat junginių, sudarytų iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg;
2.2.2.3. C – automobilių, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
2.2.2.4. CE – C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginių;
2.2.2.5. D1 – automobilių, kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip šešiolika keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurie ne ilgesni kaip 8 metrai; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
2.2.2.6. D1E – D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginių;
2.2.2.7. D – automobilių, skirtų ir suprojektuotų vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
2.2.2.8. DE – D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginių;
1.7.2. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Atlikus profilaktinį tikrinimą, ESPBI IS užpildoma elektroninės statistinės apskaitos forma Nr. E083-1 „Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“ (toliau – F Nr. E083-1) arba išduodama forma Nr. 083-1/a „Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau – F Nr. 083-1/a). Jeigu pacientui buvo atliktas Aprašo 1 lentelės 1 punkte nustatytas sveikatos patikrinimas, F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a) turi būti nurodytos visos 1 grupei priskiriamos transporto priemonių kategorijos, kurias pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti pacientas. Jeigu pacientui buvo atliktas Aprašo 1 lentelės 2 punkte nustatytas sveikatos patikrinimas, F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a) turi būti nurodytos visos transporto priemonių kategorijos (1, 2 grupės ir kitos), kurias pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti pacientas. Esant ESPBI IS arba SPĮ vidinių informacinės sistemos veikimo sutrikimų, F Nr. E083-1 užpildoma atkūrus sistemos / sistemų veiklą. F Nr. 083-1/a gali būti išduodama tik asmens kodo neturintiems trečiųjų šalių piliečiams, neketinantiems įsigyti ar keisti vairuotojo pažymėjimo, kuriems nėra galimybių ESPB IS užpildyti F Nr. E083-1. Jeigu sveikatos tikrinimo metu nustatoma, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti nė vienos kategorijos transporto priemonės, F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a) nėra išduodama.“
1.7.4. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
1.7.5. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:
„26. Bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą apie asmenis, kurie dėl sveikatos būklės negali vairuoti traktorių ir (arba) savaeigių mašinų, o apie asmenis, kurie dėl sveikatos būklės negali vairuoti kitų transporto priemonių – akcinę bendrovę „Regitra“. Informacija, kad asmuo dėl sveikatos būklės negali vairuoti, pateikiama nurodant tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką.“
1.8. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimo tvarką (9 priedas) ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).
1.9. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (13 priedas):
1.9.1. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4 papunktyje, pacientui praneša apie su juo asmeniškai susijusius jo profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus, taip pat informuoja ir pataria, koks sveikatos tikrinimas reikalingas jam, pasibaigus kenksmingo rizikos veiksnio poveikiui, informuoja apie galimybę dalyvauti Lietuvoje vykdomose ligų prevencijos programose, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Gydytojas įrašo į formą Nr. E025, kad suteikė pacientui informaciją, ir nurodo, kokią.“
1.9.2. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, asmenų su negalia, privalomi sveikatos tikrinimai:
19.1. tikrinant asmenų iki 18 metų amžiaus sveikatą, vadovaujamasi Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“;
19.2. tikrinant nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų sveikatą, vadovaujamasi Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 469 „Dėl Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašo patvirtinimo“;
19.3. tikrinant asmenų su negalia sveikatą, dėl asmens galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia Aprašo 10.4 papunktyje nurodytas gydytojas, atsižvelgdamas į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, tais atvejais, kai asmens su negalia prašymu toks sprendimas buvo išduotas ir pateiktas gydytojui prieš sveikatos patikrinimą.“
1.9.3. Pakeičiu 2 lentelės 4.3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.3.2. Padidėjusi akių raumenų įtampa dirbant su videoterminalais |
Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.) |
1 kartą per 4 metus (asmenims iki 40 metų, kuriems nėra diagnozuota ligų, dėl kurių jų regėjimo patikrinimas gydytojo sprendimu turi būti atliekamas dažniau)
1 kartą per 2 metus (asmenims nuo 40 metų) |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas |
Regėjimo aštrumo, refrakcijos, akių dugno ištyrimas, akispūdžio nustatymas –vyresniems nei 40 m. |
1. Regėjimas su korekcija ne mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi. 2. Lėtinės akių ligos H15–H45. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 3. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 4. Glaukoma H40–H42. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.“ |
2. N u s t a t a u, kad Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų ar įmonių teikiamoms mokamų profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugoms, atitinkančioms iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusiame Profilaktinių sveikatos tikrinimų, už kuriuos moka pats darbuotojas, darbdavys ar kiti asmenys, kainų sąraše (18 priedas), patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – 18 priedas), nurodytas profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugas, kol naujos šių paslaugų kainos bus suderintos ir patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. birželio 30 d., taikomos 2025 m. birželio 30 d. galiojusios kainos, nurodytos 18 priede ir indeksuotos tuo metu galiojusios Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu
Nr. 301
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2026 m. vasario 10 d.
įsakymo Nr. V-127
redakcija)
1 priedas
PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠIŲ IR APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS
1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.7. fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus (atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 „Dėl Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo“);
1.10. įsidarbinančių asmenų (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir darbuotojų (darbo metu ar kai veikla tęsiama) periodiniai profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.10.2. licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų ir keleivių salono įgulos narių (10 priedas);
1.10.3. jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių (11 priedas);
1.10.4. traukinio mašinistų ir darbuotojų, atliekančių eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis (12 priedas);
1.10.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (veikiant sveikatai kenksmingiems veiksniams ar pavojingus darbus) (13 priedas);
1.10.6. darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“);
1.11. ambulatorinių slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugų šeimoms gavėjų (19 priedas);
1.12. asmenų, kurių sveikatos patikrinimai pagal nustatytą tvarką privalo būti atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose valstybės, kaip Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
II SKYRIUS
PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA
2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1–1.5 papunkčiuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos (šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto, teikiančio šeimos gydytojo paslaugas) apmokamos pagal nustatytą metinę vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinę kainą, antrinės sveikatos priežiūros paslaugos (gydytojų specialistų konsultacijos) – pagal gydytojų specialistų profilaktinio tikrinimo bazinę kainą, nurodytą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus aktyviojo gydymo), apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1630 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo bei su šiomis paslaugomis susijusių priedų, mokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašų patvirtinimo“ (toliau – gydytojų specialistų profilaktinio tikrinimo bazinė kaina). 1.4 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų, atliekamų Lietuvos sporto centro Sporto medicinos departamente, išlaidos apmokamos lėšomis, skirtomis šiam departamentui išlaikyti. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.11 papunktyje, apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 35 punkte nustatyta tvarka.
3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.12 papunktyje, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose valstybės, kaip LNSS įstaigos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti. Jeigu prieš sveikatos patikrinimą šiose įstaigose reikia pateikti formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų ir privalomų elektroninių medicinos dokumentų duomenų rinkinių aprašų patvirtinimo“ (toliau – forma Nr. 027/a), išduotą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka, formos Nr. 027/a parengimo išlaidos yra apmokamos paties paciento arba kitų fizinių ar juridinių asmenų, vadovaujantis Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-506 „Dėl Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir paciento teisės susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose įgyvendinimo“, nustatyta tvarka.
4. Profilaktinių sveikatos tikrinimų, nurodytų 1.6–1.9 papunkčiuose, išlaidas apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.
5. 1.10 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų, atliekamų prieš pradedant darbą, išlaidas apmoka pats įsidarbinantis asmuo arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, darbuotojų periodinių sveikatos tikrinimų išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.
6. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.6–1.10 papunkčiuose, kainos yra apskaičiuojamos vadovaujantis Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika).
7. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų kainas, apskaičiuotas vadovaujantis Metodika.
8. Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių mokamų profilaktinių sveikatos tikrinimų, tai mokama tik už vieną, daugiau kainuojantį, sveikatos tikrinimą, išskyrus atvejus, kai kartu yra atliekamas 1.10.6 papunktyje nurodytas sveikatos tikrinimas, kurio metu pacientui turi būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma. Jeigu krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas nėra kito brangiau kainuojančio sveikatos tikrinimo sudėtinė dalis, už jos atlikimą mokama pagal kainą, apskaičiuotą vadovaujantis Metodika.
9. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems šio tvarkos aprašo numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų kainas, apskaičiuotas vadovaujantis Metodika. Pirminės sveikatos priežiūros profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“.
10. Pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitus gydytojus specialistus (nenurodytus šio įsakymo prieduose), jei profilaktinio sveikatos tikrinimo metu nustatoma medicininių indikacijų. Šios konsultacijos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal gydytojų specialistų profilaktinio tikrinimo bazinę kainą.
III SKYRIUS
MEDICINOS DOKUMENTŲ PILDYMAS ATLIKUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS TIKRINIMUS
11. Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į elektroninį dokumentą E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ (toliau – forma Nr. E025), nurodytą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu
Nr. 301
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2026 m. vasario 10 d.
įsakymo Nr. V-127
redakcija)
9 priedas
VYKSTANČIŲJŲ Į UŽSIENĮ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS
1. Sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti ir įvertinti asmens, vykstančio į užsienį, sveikatos būklę.
2. Asmenų, vykstančių į užsienį dirbti ar mokytis, sveikata tikrinama atsižvelgiant į šalies, į kurią išvykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus. Vykstantieji gyventi ar turistiniais tikslais sveikatą tikrinasi, jeigu to reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar kelionės organizatoriai.
3. Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimas (toliau – sveikatos tikrinimas) atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
4. Sveikatos tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas ar vaikų ligų gydytojas). Pacientas siunčiamas pas gydytojus specialistus esant medicininių indikacijų arba jeigu to reikalauja užsienio šalis, į kurią vykstama.
5. Prieš sveikatos tikrinimą pacientas turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą).
6. Pacientas gydytojui gali pateikti dokumentus, gautus iš užsienio šalies institucijų ar išvykos organizatorių, į kuriuos reikia įrašyti duomenis apie jo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir skiepijimus. Tais atvejais, kai yra reikalingas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą ar kitas užsienio kalbas, už vertimo paslaugų organizavimą yra atsakingas pacientas.
7. Tikrinant sveikatą gali būti atliekami tyrimai, imunoprofilaktikos ir kitos sveikatinimo priemonės, nurodyti priede, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, keliamus reikalavimus ir medicinines indikacijas arba darbą, kurį rengiamasi dirbti.
8. Sveikatos tikrinimą atliekantis gydytojas turi teisę gauti informaciją apie tikrinamojo asmens sveikatos būklę iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios privalo tokią informaciją teikti Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir asmens sveikatos paslapties kriterijų nustatymo“, nustatyta tvarka.
9. Prireikus vadovaujamasi vairuotojų, traukinio mašinistų, darbuotojų, atliekančių eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, jūrininkų, vidaus vandenų transporto specialistų ir kitų profesijų darbuotojų sveikatos tikrinimus reglamentuojančiais teisės aktais.
10. Sveikatos tikrinimo duomenys įrašomi paciento elektroniniame dokumente E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, nurodytame Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede.
11. Jeigu pacientas nėra pateikęs užsienio šalies institucijų ar išvykos organizatorių nustatytos formos dokumentų, kuriuose gydytojai turi įrašyti informaciją apie jo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir (ar) skiepus, atlikus sveikatos tikrinimą yra išduodama Vykstančiojo į užsienį medicininė pažyma (forma Nr. 082/a), nurodyta Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše ir saugojimo terminuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau – pažyma). Įvertinęs visų atliktų tyrimų ir konsultavusių gydytojų specialistų išvadas (jeigu jos buvo reikalingos), pažymą užpildo ir galutinę išvadą įrašo šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas (išskyrus 17 punkte nustatytus atvejus). Išduotos pažymos registruojamos.
12. Jeigu pacientas vyksta į epidemiologiškai pavojingas šalis, kuriose reikalingas Tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas, jis pildomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V-1032 „Dėl Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo pildymo ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje buvo paskiepytas pacientas.
Informacija vykstantiems į užsienį apie skiepus ar kitas profilaktines priemones, parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, skelbiama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
13. Jeigu vykstama į užsienio šalis, reikalaujančias turėti atskirą ŽIV antikūnų tyrimo sertifikatą, jis išduodamas tyrimą atlikusioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
14. Išduotą pažymą, sertifikatą ar kitą dokumentą, kuriame pateikti duomenys apie išvykstančiojo sveikatos būklę (diagnozuotas ligas, atliktus tyrimus ir skiepijimus), gydytojas tvirtina asmeniniu spaudu, parašu ir gydymo įstaigos antspaudu.
15. Pažymos (sertifikato) galiojimo terminas priklauso nuo šalies, į kurią išvykstama, reikalavimų.
Pažymos konsuliniam jų legalizavimui, išduodamos asmenims, vykstantiems į užsienį, privalo būti patvirtintos žodžiu „tvirtinu“, įgalioto asmens parašu ir įstaigos antspaudu tvirtinamojo dokumento apatiniame kairiajame kampe (kiekvienas pažymos lapas tvirtinamas atskirai).
16. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės pagal nurodytą specialybę dirbti negalima, pažyma neišduodama.
17. Sudėtingus ir neaiškius sveikatos tikrinimo klausimus sprendžia bei galutinę išvadą konfliktinių situacijų atveju pateikia asmens sveikatos įstaigos gydytojų konsultacinė komisija.
Vykstančiųjų į užsienį sveikatos
tikrinimo tvarkos aprašo
priedas
SVEIKATOS TIKRINIMAS VYKSTANT Į UŽSIENĮ
| Sveikatos tikrintojas |
Tyrimai |
|
| Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
|
| Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, gydytojas psichiatras – esant indikacijų |
Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas |
Bendras (klinikinis) kraujo tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus bei pagal medicinines indikacijas. Kraujo tyrimas dėl ŽIV infekcijos (žmogaus imunodeficito viruso), kai to reikalauja šalis, į kurią vykstama (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos). Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, jei reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar išvykos organizatoriai. Kraujo tyrimas dėl sifilio, kai to reikalauja šalis, į kurią vykstama (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos). Šlapimo tyrimas, jei reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar išvykos organizatoriai. Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus ar medicinines indikacijas. EKG pagal medicinines indikacijas. |
__________________________