LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2005 M. LIEPOS 14 D. ĮSAKYMO NR. D1-367/3D-342 „DĖL MĖŠLO IR SRUTŲ TVARKYMO APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. gruodžio 9 d. Nr. D1-755/3D-844
Vilnius
1. Pakeičiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MĖŠLO IR SRUTŲ TVARKYMO APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 232 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindami 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, nuostatas,
2. Nustatome, kad:
2.2. 2021 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 2 punkto redakcija:
2.3. 2021 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 5 punkto redakcija:
„5. Tirštasis mėšlas kaupiamas mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų vadovaujantis Aprašo 8 punkte nustatytais reikalavimais. Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės urbanizuotose teritorijose turi būti uždengtos (lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.). Uždengti nebūtina tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.).“;
2.4. 2021 m. lapkričio 15 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 14.4 papunkčio redakcija:
2.5. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 8 punkto redakcija:
„8. Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 SG, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.“;
2.6. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 29 punkto redakcija:
„29. Asmenys, tręšiantys ne daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas. Asmenys, tręšiantys 50 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (pvz., separavimas, srutų rūgštinimas, probiotikai, paskleistų srutų ar mėšlo greitas įterpimas (užarimas ar kultivavimas)).“;
2.7. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 29 punkto redakcija:
„29. Asmenys, tręšiantys ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas. Asmenys, tręšiantys 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (pvz., separavimas, srutų rūgštinimas, probiotikai, paskleistų srutų ar mėšlo greitas įterpimas (užarimas ar kultivavimas)).“;
2.8. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 30 punkto redakcija:
„30. Asmenys, tręšiantys ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų, turi užtikrinti, kad paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir (ar) srutos būtų įterptos į dirvožemį (užarta ar kultivuota) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo. Asmenys, tręšiantys 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, turi užtikrinti, kad paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir (ar) srutos būtų įterptos į dirvožemį (užarta ar kultivuota) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 4 valandas nuo paskleidimo, išskyrus šiuos atvejus:
30.1. kai įterpimui nėra palankių sąlygų, pvz., darbo jėgos ir įrangos naudojimas ekonomiškai nepagrįstas – įterpiama ne vėliau kaip per 12 valandų nuo paskleidimo;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro,
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2005 m. liepos 14 d. įsakymu
Nr. D1-367/3D-342
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro,
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo
Nr. D1-755/3D-844 redakcija)
MĖŠLO IR SRUTŲ TVARKYMO APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – nustatyti reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, mažinama oro tarša.
2. Aprašo nuostatos privalomos asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir (ar) laiko (kaupia), transportuoja ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti, asmenims, perimantiems mėšlą ir (ar) srutas, ir šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms. Aprašo 5–13 punktų nuostatos netaikomos asmenims, laikantiems mažiau kaip 10 sutartinių gyvulių.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. mėšlas – grynos ar apdorotos gyvulių ir (ar) paukščių išmatos ar kraiko ir gyvulių išmatų mišinys;
3.2. srutos – skystis, susidedantis iš gyvūnų šlapimo, kritulių ir kitokių iš mėšlo ištekančių ar nuo mėšlinų paviršių nutekančių nuotekų;
3.3. sutartinis gyvulys (toliau – SG) – sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis. Laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. SG atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Aprašo priede;
3.4. kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 01:2009, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602 „Dėl Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009 patvirtinimo“, Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 02:2010, patvirtintose žemės ūkio ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3D-50 „Dėl Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 02:2010 patvirtinimo“, Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 04:2012, patvirtintose žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3D-473 „Dėl Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 04:2012 patvirtinimo“, Avininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 11:2015, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3D-378 „Dėl Avininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 11:2015 patvirtinimo“, Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 13:2016, patvirtintose žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 14 įsakymu Nr. 3D-592 „Dėl Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 13:2016 patvirtinimo“, Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 03:2010, patvirtintose žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-472 „Dėl Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 03:2010 patvirtinimo“, Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“, įtvirtintas sąvokas.
II SKYRIUS
MĖŠLO IR srutų KAUPIMAS ir laikymas
4. Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša.
5. Tirštasis mėšlas kaupiamas mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų vadovaujantis Aprašo 8 punkte nustatytais reikalavimais.
6. Tirštasis mėšlas gali būti laikomas tręšiamuosiuose laukuose vadovaujantis Aprašo 14 punkte nustatytais reikalavimais.
7. Srutos ir (ar) skystasis mėšlas kaupiami srutų kauptuvuose – statiniuose ar įrenginiuose, pritaikytuose kaupti ir laikyti srutas ar skystąjį mėšlą.
8. Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.
9. Asmenys, laikantys 10 SG ar daugiau, skystojo mėšlo ir (ar) srutų kauptuvuose turi taikyti aplinkos oro taršos ir kvapų mažinimo priemones pasirinktinai: kietąsias sandarias stogo dangas, lanksčiąsias dangas (tentus), vientisas plūdriąsias dangas (plastiko lakštų ar granulių, lengvų birių medžiagų, oro pripučiamas, šiaudų, natūraliai susidarančios plutos), biologinius filtrus, skaidyti srutas aerobiniu (aeravimas) arba anaerobiniu būdu biodujų įrenginyje ir (ar) naudoti kitas aplinkos oro taršos ir kvapų mažinimo priemones (metodus), nurodytas 2017 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/302, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) išvados dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 688), Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse, paskelbtame Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Bendroji_zemes_ukio_politika/GZUP%20Kodeksas%20taisytas%20po%20AplinkosM-%20birzelis.pdf, ar taikyti kitas moksliškai pagrįstas priemones.
10. Mėšlidė, srutų kauptuvas, tirštojo mėšlo rietuvė prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos, įskaitant srutas (skysčius), susidarančias nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių. Kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti, mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažesnis.
11. Turi būti laikomasi mažiausių leistinų sanitarinių atstumų nuo tvarto ar mėšlidės iki sklype arba gretimame sklype esančių statinių, kurie nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 2 priede, ir iki vandens kaptažo įrenginių, šachtinių šulinių, versmių, kurie nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“, taip pat sanitarinės apsaugos zonų dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
12. Mėšlidės, srutų kauptuvo, tirštojo mėšlo rietuvės talpa apskaičiuojama vadovaujantis atitinkamomis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis, nurodytomis Aprašo 3.4 papunktyje, Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso 9 priede pateiktomis rekomendacijomis.
13. Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu:
13.1. gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per Aprašo 10 punkte nurodytą kaupimo laikotarpį susidarantis mėšlas ir srutos;
14. Tirštąjį mėšlą laikant laukuose, laikomasi šių reikalavimų:
14.1. vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Kai laikymo vieta įrengiama arčiau kaip 800 m iki gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų, mėšlo kaupas turi būti uždengtas Aprašo 5 punkte nurodytomis priemonėmis;
14.2. vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
14.3. ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
III SKYRIUS
TRĘŠIMAS MĖŠLU IR SRUTOMIS
16. Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui.
17. Draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.
18. Atsižvelgdama į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, gavusi iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) informaciją apie faktinę oro temperatūrą, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai pagal LHMT raštu Žemės ūkio ministerijai pateiktą informaciją 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃.
19. Draudžiama tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.
20. Draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpaja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti sutikimą teikiantį asmenį; arčiau kaip 300 m atstumu nuo urbanizuotos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpaja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti sutikimą teikiantį asmenį.
21. Draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
22. SG skaičius ir atitinkamas mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotas, reikalingas vieno SG susidarančiam mėšlui ir srutoms paskleisti, pateikti Aprašo priede arba apskaičiuojami vadovaujantis mėšlo ir (ar) srutų laboratorinių tyrimų rezultatais.
23. Asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Aprašo 24 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti. Tręšimo planas saugomas ne trumpiau kaip 2 metus nuo jo sudarymo datos.
24. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą ir teikiamas kontroliuojančiai institucijai paprašius. Tręšimo plane turi būti:
24.1. kontrolinių žemės sklypų ir laukų numeriai, nurodyti Paramos už žemės ūkio naudmenas, kitus plotus ir gyvulius paraiškoje, teikiamoje vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, jeigu laukai nedeklaruoti – laukų kadastriniai numeriai;
24.2. tręšiamųjų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių apsaugos zonomis, vandens kaptažo įrenginiais;
24.4. dirvožemio tyrimų arba monitoringo ne senesnių kaip 3 metų duomenys apie mineralinio azoto ir judriojo fosforo kiekį tręšiamojo lauko dirvožemyje;
25. Kitam asmeniui perduoti ar parduoti 100 ar daugiau tonų mėšlo ir (ar) srutų per kalendorinius metus galima tik pagal rašytinę sutartį (toliau – sutartis) ar pirkimo–pardavimo įrodymo dokumentus. Sutartys ar pirkimo–pardavimo įrodymo dokumentai teikiami kontroliuojančiai institucijai paprašius:
25.1. sutartyje ar pirkimo–pardavimo įrodymo dokumentuose nurodoma: fizinio asmens, kuriam perduotas mėšlas ir (ar) srutos, vardas ir pavardė, ryšio duomenys (adresas, telefonas) arba juridinio asmens, kuriam perduotas mėšlas ir (ar) srutos, pavadinimas, adresas, perduotas srutų ir (ar) mėšlo kiekis (tonomis) pagal ūkinio gyvūno rūšį;
25.2. sutartys ar pirkimo–pardavimo įrodymo dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 2 metus nuo jų sudarymo dienos, vėliau sunaikinami įstatymuose nustatyta tvarka. Asmens duomenys tvarkomi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatyta tvarka.
26. Asmenys Aprašo 25 punkte nurodytus dokumentus privalo pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrui.
27. Asmenys, transportuojantys mėšlą ir (ar) srutas, privalo naudoti tinkamą transportavimo techniką, imtis priemonių, kad transportavimo metu mėšlas ir (ar) srutos nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir (ar) kitų nenumatomų tręšti plotų. Skystasis mėšlas ir (ar) srutos iki tręšiamojo lauko gali būti transportuojami sandariais vamzdynais. Kai transportuojant mėšlu ir (ar) srutomis užteršiamas kelias urbanizuotoje teritorijoje, asmuo, transportuojantis mėšlą ir (ar) srutas, privalo kuo skubiau išvalyti užterštą kelią (kietąjį mėšlą surinkti, srutas nuplauti).
28. Tręšimui naudojama techniškai tvarkinga ir saugi technika. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės.
29. Tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos.
30. Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir (ar) srutos įterpiamos į dirvožemį (užariama ar kultivuojama) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.
IV skyrius
GAMYBINIUOSE PASTATUOSE SUSIDARANČIŲ NUOTEKŲ TVARKYMAS
32. Gamybiniuose pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, susidarančios buitinės ir gamybinės nuotekos surenkamos ir tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu arba šiais principais:
32.1. išvalytos buitinės ir gamybinės nuotekos gali būti kaupiamos srutų kauptuvuose ir naudojamos laukams tręšti vadovaujantis Aprašu;
V skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33. Asmenys privalo vykdyti aplinkos monitoringą Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.
Mėšlo ir srutų tvarkymo
aplinkosaugos
reikalavimų aprašo
priedas
SUTARTINIŲ GYVULIŲ SKAIČIAUS,
MĖŠLO IR SRUTŲ SKLEIDIMO PLOTO NUSTATYMAS
| Eil. Nr. |
Gyvūnai |
Gyvūnų skaičius, atitinkantis vieną sutartinį gyvulį (toliau – SG) |
SG, kurį sudaro vienas gyvūnas |
Skleidimo plotas, apskaičiuojamas 1 SG, ha |
| 1. |
Paršavedės (su paršeliais žindukliais), kuiliai |
2,9 |
0,35 |
0,21 |
| 2. |
Paršeliai nuo 7 iki 32 kg (3 mėn.) |
100 |
0,01 |
0,006 |
| 3. |
Kiaulės nuo 3 iki 8 mėn. |
10 |
0,1 |
0,06 |
| 4. |
Kiaulės nuo 8 mėn. |
9,1 |
0,11 |
0,065 |
| 5. |
Karvės, buliai |
1 |
1 |
0,59 |
| 6. |
Veršeliai iki 1 m. |
4 |
0,25 |
0,15 |
| 7. |
Galvijai (prieauglis) nuo 1 iki 2 m. |
1,4 |
0,7 |
0,41 |
| 8. |
Taurieji elniai, Dovydo elniai |
5 |
0,2 |
0,12 |
| 9. |
Danieliai, dėmėtieji elniai |
9 |
0,11 |
0,06 |
| 10. |
Bizonai, stumbrai |
1,7 |
0,6 |
0,4 |
| 11. |
Avys, ožkos |
14 |
0,07 |
0,041 |
| 12. |
Arkliai nuo 1 m. |
1 |
1 |
0,59 |
| 13. |
Kumeliukai iki 1 m. |
2,5 |
0,4 |
0,24 |
| 14. |
Vištos dedeklės |
140 |
0,007 |
0,0041 |
| 15. |
Vištų dedeklių prieauglis |
1600 |
0,00063 |
0,00037 |
| 16. |
Mėsiniai broileriai |
2500 |
0,0004 |
0,00024 |
| 17. |
Kalakutai (auginami iki 70 d. amžiaus) |
157 |
0,0064 |
0,0038 |
| 18. |
Kalakutai (auginami iki 133 d. amžiaus) |
75 |
0,0133 |
0,0078 |
| 19. |
Antys |
116 |
0,0086 |
0,0051 |
| 20. |
Žąsys |
63 |
0,016 |
0,009 |
| 21. |
Triušiai (patinai ir patelės su prieaugliu iki atjunkymo) |
40 |
0,025 |
0,015 |
| 22. |
Šinšilos |
714 |
0,0014 |
0,00083 |
| 23. |
Audinės / kiaunės (vyresnės kaip 10 mėn.) |
40 |
0,025 |
0,015 |
| 24. |
Lapės (vyresnės kaip 10 mėn.) |
15 |
0,067 |
0,039 |
| 25. |
Stručiai (suaugę gyvūnai) |
2,5 |
0,4 |
0,24 |
| 26. |
Putpelės dedeklės |
450 |
0,0022 |
0,0013 |
| 27. |
Mėsinės putpelės |
4800 |
0,000208 |
0,00012 |
____________________________