JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2024 m. rugsėjo 26 d. Nr. T2-285

Jurbarkas

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 ir 30 punktais, Socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 6 ir 9 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Jurbarko rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas Jurbarko rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T2-368 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas Jurbarko rajone tvarkos aprašo pakeitimo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje.

 

 

 

Savivaldybės meras                                              Skirmantas Mockevičius

 

PATVIRTINTA

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos

2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T2-285

 

 

MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1. Mokėjimo už socialines paslaugas Jurbarko rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojams asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas, pagalbos pinigų mokėjimą, finansinių galimybių vertinimą, pajamų ir turto apskaičiavimą, sumažinimo ar atleidimo nuo mokėjimo už šias paslaugas sąlygas ir atvejus.

2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams ir kurias planuoja ir Savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja Savivaldybės meras.

3. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Skyrius), vadovaudamasis Lietuvos  Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (toliau – Įstatymu), Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu (toliau – SADM aprašas), ir šiuo Aprašu.

4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

5. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės administracijos teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialinės globos ir socialinės priežiūros  paslaugas reglamentuojamos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo, aprūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir Savivaldybės administracijos sutartimi, patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

6. Teisės aktų nustatyta tvarka socialinių paslaugų gavėjas (globėjas, rūpintojas), aprūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai ir jeigu asmeniui (šeimai) nustatytas šių socialinių paslaugų poreikis, pasirinkęs Savivaldybės socialines paslaugas teikiančią įstaigą, kurios savininkas yra Savivaldybės taryba, socialinės paslaugos finansuojamos tiesiogiai, laikantis Aprašo 5 punkto nuostatų. 

7. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, skirtumą tarp šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos moka paslaugas gaunantis asmuo ar jo (globėjas) rūpintojas, aprūpintojas ar kitas teisėtas asmens atstovas. Asmeniui ar jo (globėjui) rūpintojui, aprūpintojui ar kitam teisėtam asmens atstovui nesutikus mokėti šio skirtumo, asmeniui negali būti pradėta teikti socialinė paslauga. Sutartis sudaroma pagal SADM aprašo 2 punkto nuostatas. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.

8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, įtraukiamos į apskaitą ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

9. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, Socialinių paslaugų kataloge.

10. Asmens, kuris yra ne Jurbarko rajono savivaldybės gyventojas ir kuriam socialinių paslaugų teikėjas paskirtas ne Jurbarko savivaldybės sprendimu, tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines globos paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos ir (arba) savivaldybės, priėmusios sprendimą dėl socialinės globos skyrimo (SP-9 forma), sutartimi, kurioje numatomas ilgalaikės arba trumpalaikės socialinės globos lėšų kompensavimas. Sutartyje turi būti nustatyti konkretūs asmens mokėjimo už socialinę globą dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimą, sąlygos. Šias sąlygas nustato savivaldybė, priėmusi sprendimą skirti socialinės globos paslaugas, arba įstaiga, teikianti socialinės globos paslaugas, asmeniui mokant visą socialinės globos kainą.

 

II SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

 

11. Prevencinės ir bendrosios socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto dotacijų Savivaldybės biudžetui arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, išskyrus bendrąsias socialines paslaugas, nurodytas Aprašo 10 punkte, teikiamos nemokamai.

12. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas (transporto organizavimas, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas) Savivaldybės gyventojai moka vadovaujantis šių paslaugų teikimą reglamentuojančiais Savivaldybės teisės aktais.

13. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.

 

III SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

 

14. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.

15. Socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba, palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

16. Jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, į jo pajamas, nustatant asmens finansines galimybes, įtraukiamos tik individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos pajamos. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus šio Aprašo 13 punkte nurodytas paslaugas, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:

16.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu socialinės priežiūros paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

16.2. neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu socialinės priežiūros paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

17. Nustatomas mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis, asmens, kurio mėnesio pajamos yra:

17.1. didesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 5 procentų asmens pajamų;

17.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 10 procentų asmens pajamų;

17.3. 4 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 15 procentų asmens pajamų.

18. Nustatomas mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis, šeimos, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra:

18.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 5 procentų šeimos pajamų;

18.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 10 procentų šeimos pajamų;

18.3. 4 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 15 procentų šeimos pajamų.

19. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 16–18 punktuose, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.

20. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo (jos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis (ji) atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas 7 pirmąsias kalendorines dienas.

21. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.

22. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 VRP, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančius socialinę priežiūrą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.

23. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 VRP.

24. Mokėjimo dydžiai socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui reglamentuoti Jurbarko rajono savivaldybės laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugų teikimo ir mokėjimo už šias paslaugas tvarkos apraše.

25. Gavęs asmens (šeimos) prašymą atleisti nuo mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas arba jį sumažinti, skyriaus atsakingas specialistas teikia jį svarstyti Socialinių paslaugų skyrimo komisijai (toliau – Komisijai) ir, jai pritarus, skyriaus atsakingas specialistas perskaičiuoja mokėjimo už socialines paslaugas sumą.

26. Už papildomas pagalbos į namus paslaugas (aplinkos tvarkymas prie gyvenamojo namo, langų išvalymas, kilimų, kiliminių dangų, patiesalų išvalymas, krosnių valymas, šviestuvų išvalymas, daržovių žiemai nupirkimas, daržų, sodų priežiūra, malkų tvarkymas, vaikų priežiūra dienos metu, suaugusiųjų priežiūra nakties metu, laidojimo paslaugos) visi paslaugų gavėjai nepriklausomai nuo gaunamų pajamų moka 100 procentų paslaugos valandos kainos.

27. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.

28. Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas ir (ar) asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

 

IV SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

 

29. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

30. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas, į jo pajamas, nustatant asmens finansines galimybes, įtraukiamos tik individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos pajamos. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:

30.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu dienos socialinės globos paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

30.2. neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu dienos socialinės globos paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

31. Nustatomas mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, kurio mėnesio pajamos yra:

31.1. mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį, neviršijantį 10 procentų asmens pajamų;

31.2. 2 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį, neviršijantį 15 procentų asmens pajamų.

Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 31 punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų.

32. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.

33. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis asmeniui nustatomas proporcingai jam teikiamos dienos socialinės globos trukmei.

Jei asmuo, gaunantis dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai tiek, kiek sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

 

V SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

 

34. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir vaikui, patiriančiam socialinę riziką, teikiama nemokamai.

35. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą, išskyrus šio Aprašo 34 punkte nurodytiems paslaugų gavėjams, dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

36. Asmens mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sudaro 80 proc. jo pajamų.

37. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

38. Asmens mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sudaro 80 proc. jo pajamų.

39. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

40. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis atleidžiamas nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą iki 30 kalendorinių dienų.

41. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos į stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką, kai asmuo išvykęs, nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo išvykimo paros, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.

 

VI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

 

42. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. – ir į asmens turtą.

43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

44. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už šiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.

45. Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

46. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

47. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. 

Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.

 

VII SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ

 

48. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui:

48.1. 40 proc. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;

48.2. 60 proc. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.

49. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą, teikiamą trumpiau nei nustatyta maksimali galima laikino atokvėpio paslaugos teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamos laikino atokvėpio paslaugos trukmei.

 

VIII SKYRIUS

PAGALBOS PINIGŲ DYDŽIO NUSTATYMAS IR JŲ MOKĖJIMAS

 

50. Pagalbos pinigai skiriami Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir sąlygomis.

51. Asmeniui (šeimai) pagalbos pinigai gali būti skiriami tik tada, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių asmeniui (šeimai) suteikti bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų ir šias paslaugas asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais.

52. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinės priežiūros paslaugoms, tik su asmens (šeimos) sutikimu. Asmuo (šeima) ar asmens globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) rašytinį laisvos formos sutikimą pateikia Savivaldybės socialinių paramos skyriui ir apsvarstyti Komisijai. Sutikime nurodomos priežastys ir (ar) motyvai, dėl kurių asmuo (šeima) socialines paslaugas sutinka keisti į pagalbos pinigus.

53. Pagalbos pinigų tikslingą naudojimą prižiūri asmens gyvenamosios vietos seniūnija (toliau – Seniūnija). Pagalbos pinigus gaunantis asmuo kiekvieno mėnesio paskutinę dieną seniūnijos socialiniam darbuotojui pateikia laisvos formos informaciją apie jam suteiktą pagalbą, jos trukmę ir kainą.

54. Suaugusiam asmeniui su negalia ir senyvo amžiaus asmeniui (šeimai) pagalbos pinigai susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką pagalbos į namus paslaugai, Komisijos siūlymu, gali būti skiriami kai paslaugų gavėjas gyvena atokioje savivaldybės vietovėje.

55. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas, kainą.

56. Pagalbos pinigų dydis už pagalbos į namus paslaugas per mėnesį – 50 procentų pagalbos į namus paslaugos kainos.

57. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens įsakymu, Komisijos teikimu pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, pakeičiant jį bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.

58. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinės priežiūros paslaugoms, naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Savivaldybės administracija ir Seniūnija. Nustačiusi, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, Savivaldybės administracija turi nutraukti jų mokėjimą. Nutraukusi pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai), Savivaldybės administracija turi teikti bendrąsias socialines paslaugas ar socialinės priežiūros paslaugas.

59. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas ne vėliau kaip sekančią darbo dieną nuo paaiškėjusio fakto dėl pinigų naudojimo ne pagal paskirtį Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus sprendimu dėl pagalbos pinigų mokėjimo nutraukimo. Neteisėtai išmokėtus pagalbos pinigus asmuo (šeima) privalo grąžinti už visą laikotarpį, kurį jie buvo naudojami ne pagal paskirtį, per 30 kalendorinių dienų į Savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą. Negrąžinta pagalbos pinigų suma išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

60. Pagalbos pinigai skiriami iš Savivaldybės lėšų.

61. Pagalbos pinigai nėra mokami, jeigu asmeniui yra nustatyta individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensacija).

62. Vaikus prižiūrinčiai ar globojančiai (rūpinančiai) šeimai, šeimynai, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui pagalbos pinigų skyrimas ir mokėjimas reglamentuojamas atskirais Savivaldybės tarybos sprendimais.

 

IX SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

 

63. Asmens (šeimos) finansinės galimybės negali turėti įtakos jo (jos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis jam (jai) nustatytas.

64. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, nurodytas Įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie  turtą, nurodytą Įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę), Skyriui tais atvejais, jei asmuo nesutinka, kad Skyrius šiuos duomenis gautų iš valstybės registrų, prie kurių turi prieigą.

65. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pateikė neteisingus duomenis apie asmens (šeimos) turimas pajamas ir asmens turtą, Skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą, ir (ar) patikrinti šiuos duomenis registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose.

66. Asmens (šeimos) finansines galimybes ir turto vertinimą, vadovaudamasis šiuo Aprašu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, atlieka Skyriaus atsakingas specialistas.

67. Asmens (šeimos), kuriam (-iai) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

Pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms (jų rūšiai, dydžiui ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pardavus, padovanojus, įsigijus turtą ir kt.), asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.

Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimą, bet ne vėliau kaip likus 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.

68. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Skyrius turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (jai) skiriamos socialinės paslaugos.

69. Jei asmens finansinių galimybių vertinimas apima ir jo turto vertinimą ir jei šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui skaičiuojamas ir už socialines paslaugas, suteiktas iki turto vertinimo dienos.

70. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, jei asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.

71. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų, aprūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu (nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, ryšys su asmeniu, dėl kurio kreipiamasi, ar juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens gaunamas pajamas (pajamų sumos) ir (ar) turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas) per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas ir (ar) turtą.

72. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos Skyriaus prašymu (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir duomenų apimtis) turi parengti ir pateikti informaciją, susijusią su asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimu.

73. Skyrius užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą.

74. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pagal Aprašo 5 punktuose nurodytų sutarčių sąlygas ne vėliau kaip per 30  kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir (ar) turto pokyčių dienos praneša Skyriui ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą, apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5–9, 13, 15, 17–19 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius po ankstesnio (paskutinio) vertinimo.

75. Skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-čios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo pajamų pokyčio dienos.

76. Skyrius, gavęs informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo turto pokyčio dienos.

77. Skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-čios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančio socialinių paslaugų teikėjo iniciatyva.

78. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.

 

X SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS

 

79. Asmens (šeimos) pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis SADM aprašo IX skyriaus nuostatomis bei Įstatymo 39 straipsniu.

 

XI SKYRIUS

ASMENS TURTO VERTINIMAS

 

80. Asmens turtas apskaičiuojamas ir vertinamas vadovaujantis SADM aprašo X skyriaus nuostatomis bei Įstatymo 40 straipsniu.

81. Nustatant asmens finansines galimybes (jei asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) turėtas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas.

82. Jei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi Aprašo 5 punkte nurodytoje sutartyje.

83. Jeigu asmeniui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

84. Jeigu asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.

85. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, savivaldybės administracijos gaunamus iš Nekilnojamojo turto registro ir (ar) kadastro.

Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre, jis turi teisę finansines galimybes vertinančiai Savivaldybės administracijai pateikti turto vertinimo, atlikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ne vėliau kaip per 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo, ataskaitą.

86. Jei vertinamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, turėtas per praėjusius 24  mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) dienos, bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu jis pakeistas į kitą kurį nors Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.

87. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą (jei mokėjimas už ją nustatomas, atsižvelgiant į asmens turto vertę) moka tol, kol jo turto vertė viršija jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, išskyrus atvejus, kai šio Aprašo XIII skyriuje nustatyta tvarka asmuo atleidžiamas nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą ar šis mokėjimas sumažinamas arba kai įvyksta jo turto ir (ar) pajamų pokytis ir šiuo pagrindu jau nebereikia mokėti už ilgalaikę socialinę globą.

88. Informaciją apie pinigines lėšas (jų sumas) raštu pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas).

89. Turto vertės normatyvas nustatomas, turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos pagal deklaravimo adresą normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota, – iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.

90. Turto normatyvas asmeniui yra 50 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto.

91. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.

92. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.

93. Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus specialistas, atsakingas už asmens turto vertinimą, asmens, jo globėjo (rūpintojo ar aprūpintojo) prašymu, turtą gali vertinti iš naujo, tačiau ne dažniau nei vieną kartą per metus (skaičiuojant nuo paskutinio atlikto turto įvertinimo).

 

XII SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

 

94. Savivaldybės administracija turi teisę atleisti asmenis nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais nei šio Aprašo 20 ir 43 punktuose numatytais atvejais įvertinusi visą turimą informaciją ir aplinkybes.

95. Nuo mokėjimo už socialines paslaugas (ar nustatyto turto mokesčio) gali būti atleisti arba nustatyto mokesčio už socialines paslaugas dydis (ar nustatyto turto mokesčio dydis) gali būti sumažintas Savivaldybės gyventojams, kurių galimybės savimi pasirūpinti dėl vienišumo, senyvo amžiaus, negalios, socialinių problemų yra iš dalies ar visiškai sumažėjusios ir kai:

95.1. socialinių paslaugų gavėjas paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai serga ir gydymosi metu yra padidėjusios išlaidos vaistams, slaugos priemonėms pirkti (pateikiami pateisinami dokumentai (medicininių dokumentų išrašas (forma Nr. 027/a) arba stacionaro epikrizė, dokumentai, įrodantys patirtas (patiriamas) gydymosi išlaidas);

95.2. socialinių paslaugų gavėjas paslaugų gavimo laikotarpiu patiria nuostolius dėl gaisro, stichinių nelaimių ar kitų aplinkybių (pateikiami pateisinami dokumentai, draudimo bendrovės nuostolių ar žalos aktas, patvirtinantis kad įvykis nėra draudžiamasis, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą apie gaisrą ar kitas pažymas apie ištikusias nelaimes).

96. Asmuo, jei jo turto vertė viršija Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą ir jam neužtenka jo gaunamų pajamų, gali būti atleistas nuo turto mokesčio, kuriuo iš dalies apmokama už ilgalaikės socialinės globos paslaugas, ar jam nustatyto turto mokesčio dydis sumažintas, šiais atvejais:

96.1. kai asmens turtas yra menkavertis, nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės arba jų vertė mažesnė už turimas skolas, žemė toli nuo socialinės infrastruktūros, turtas nukentėjęs nuo gaisro ir kt.) ir nėra pirkėjo, kuris jį pirktų;

96.2. kai asmuo dėl sveikatos būklės negali atlikti notarinių veiksmų sudarant turto perleidimo kitam asmeniui sandorių, nėra giminaičių ar kitų suinteresuotų asmenų, kurie galėtų rūpintis asmens turimu turtu (statiniais, žeme ir kt.);

97. Asmenys pageidaujantys būti atleisti nuo mokėjimo už gaunamas socialines paslaugas pateikia laisvos formos prašymą ir aplinkybes pagrindžiančius dokumentus Savivaldybės administracijai.

98. Komisija svarsto socialines paslaugas gaunančių asmenų prašymus, įvertina socialinių paslaugų įstaigų, seniūnijų, kitų įstaigų (pvz. sveikatos priežiūros įstaigų, policijos, antstolių ir kt.) pateiktus dokumentus, rekomendacijas, įvertina asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir teikia pasiūlymą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir nurodo terminą.

99. Asmuo atleidžiamas nuo mokėjimo už socialines paslaugas Komisijos protokoliniu siūlymu Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Įsakymas rengiamas tik tuo atveju, jeigu yra protokolinis siūlymas asmenį atleisti nuo mokėjimo už socialines paslaugas.

100. Konkretus atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas būdas ir atleidimo terminas nustatomas Komisijos posėdžio metu atsižvelgiant į visų pateiktų faktų ir aplinkybių visumą.

101. Galimi atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas terminai: 3 mėnesiai, 6  mėnesiai, 12 mėnesių. Tik ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavėjas gali būti atleistas nuo turto mokesčio mokėjimo ar jam nustatyto mokamo turto mokesčio dalis gali būti sumažinta neterminuotai.

102. Pasibaigus nustatytam atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas terminui lengvatų dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas terminas socialinių paslaugų gavėjui gali būti taikomas tik pateikus naują prašymą, kuris nagrinėjamas Aprašo nustatyta tvarka.

103. Įsakymo kopija per 5 darbo dienas išsiunčiama pareiškėjui ir socialines paslaugas asmeniui teikiančiai įstaigai. Jeigu pagal Aprašo 5 punkte nurodytoje sutartyje nurodytas sąlygas reikalinga įsakymo pagrindu papildoma sutartis ar jos priedai.

104. Aprašo 26 ir 43 punktuose numatytais atvejais informacija apie asmens (šeimos) krizinę situaciją ir rekomendaciją dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą ar trumpalaikę socialinę globą pateikia socialinis darbuotojas nustatęs asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

 

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

105. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.

106. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679.

107. Dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

 

____________________

 

 

Mokėjimo už socialines paslaugas Jurbarko

rajono savivaldybėje tvarkos aprašo

priedas

_____________________________________________________________

(įstaigos pavadinimas)

 

ATASKAITA APIE SUTEIKTAS (TRUMPALAIKĖS, ILGALAIKĖS ARBA DIENOS SOCIALINĖS) GLOBOS PASLAUGAS

 

Už 20______ m. _____________________ mėn.

 

(data, už kurį mėnesį pateikta ataskaita)

Eil. Nr.

Paslaugos gavėjo vardas, pavardė

Paslaugos teikimo pradžia

Paslaugos nutraukimo data

Kalendorinių dienų skaičius per mėnesį

Ilgalaikės (trumpa-laikės, dienos) socialinės globos kaina per mėnesį (valandos kaina, dienos kaina) EUR

Faktinis dienų, kuriomis buvo teiktos socialinės paslaugos, skaičius per mėnesį

Faktinė ilgalaikės (trumpa-laikės, dienos) socialinės globos kaina per mėnesį EUR

Savivaldybės mokama dalis, bet ne didesnė negu maksimalus socialinės globos išlaidų dydis, nustatytas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos

Paslaugų gavėjo mokama dalis 

Pastabos

Savivaldybės biudžeto lėšos EUR

Valstybės dotacija EUR

Paslaugos gavėjo mokama dalis EUR

1 % Paslaugų gavėjo turto vertės, viršijančios normatyvą EUR

 

 

Įstaigos vadovas

 

Vyr. finansininkas 

 

A.V.

 

SUTIKRINTA:

Socialinės paramos skyriaus,

atsakingas specialistas                                                     ______________________                       _______________________