LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2024–2029 METŲ GYVENTOJŲ IR APŠVITĄ PATIRIANČIŲ DARBUOTOJŲ APŠVITOS STEBĖSENOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2023 m. lapkričio 7 d. Nr. V-1153

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu:

1. Tvirtinu 2024–2029 metų gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų apšvitos stebėsenos programą (pridedama).

2. Pavedu šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                     Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2023 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1153

2024–2029 METŲ GYVENTOJŲ IR APŠVITĄ PATIRIANČIŲ DARBUOTOJŲ APŠVITOS STEBĖSENOS PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2024–2029 metų gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų apšvitos stebėsenos programos (toliau – Programa) paskirtis – atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir Lietuvos Respublikos siekius, vertinti Lietuvos Respublikos gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų (toliau – darbuotojai) apšvitą, stebėti jos kaitos tendencijas ir teikti rekomendacijas, kaip ją optimizuoti.

2. Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir mažinti susirgimų onkologinėmis ligomis skaičių, reikia vertinti gyventojų ir darbuotojų apšvitą dėl:

2.1. veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu galima gyventojų ar darbuotojų apšvita;

2.2 maiste, vandenyje, ore, dirvožemyje, statybinėse medžiagose, vartojimo gaminiuose esančių gamtinių ir dirbtinių radionuklidų;

2.3. medicininės radiologijos procedūrų metu pacientų patiriamos apšvitos;

2.4. bet kurių radiologinių ar branduolinių incidentų ar avarijų metu sukurtų apšvitos situacijų.

3. Programa parengta siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kuri nustato, kad Radiacinės saugos centras vykdo žmonių apšvitos kaip visuomenės sveikatos rizikos veiksnio stebėseną planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose, atlikdamas objektų, kurie gali lemti žmonių apšvitą, tyrimus.

4. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.

5. Programa įgyvendinama 2024–2029 metais.

II SKYRIUS

PADĖTIES ĮVERTINIMAS

6. Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutarties nuostatos įpareigoja valstybes nares laikytis pagrindinių saugos reikalavimų, užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas, Tarptautinės atominės energijos agentūros saugos standartas „Radiacinė sauga ir radioaktyviųjų šaltinių saugumas: tarptautiniai pagrindiniai saugos standartai“ Nr. GSR 3 dalis (Viena, 2014 m.) ir kiti dokumentai, reglamentuojantys radiacinę saugą, įpareigoja vertinti gyventojų patiriamą apšvitą pagal visus apšvitą lemiančius veiksnius.

7. Programoje numatytas gyventojų apšvitos įvertinimas bus atliekamas naudojant Lietuvos Respublikoje gaunamus radiologinių tyrimų rezultatus, kurie reikalingi atskirų veiksnių sukeltai apšvitai įvertinti. Bus naudojamasi valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo rezultatais, ūkio subjekto (valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) atliekamo ūkio subjekto radiologinio aplinkos monitoringo metu gautais tyrimų rezultatais bei duomenimis apie radioaktyviųjų medžiagų išmetimą į aplinką, šio ūkio subjekto pateiktais duomenimis apie darbuotojų gaunamas išorinės ir vidinės apšvitos dozes. Vertinant pacientų patiriamą apšvitą bus įvertinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateikti duomenys ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos duomenys, gauti registruojant apšvitos dozes radiodiagnostikos ir spindulinės terapijos metu bei aktyvumus branduolinės medicinos metu. Kosminės spinduliuotės sukelta apšvita bus įvertinama naudojant civilinės aviacijos orlaivių naudotojų pateiktus orlaivių įgulų narių apšvitos duomenis. Taip pat bus įvertinamas naudojamo medienos kuro užterštumas, kuris gali sukelti gyventojų apšvitą dėl užterštų pelenų naudojimo laukams tręšti. Tam bus naudojami ūkio subjektų medienos užterštumo savikontrolės duomenys. Gyventojų ir dirbančiųjų apšvita bus vertinama pagal radono tyrimų duomenis, gautus įgyvendinant Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-945 „Dėl Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 metų veiksmų plano patvirtinimo“, numatytas priemones. Gyvūninės kilmės produktų ir pašarų užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis tyrimų duomenys bus naudojami gyventojų patiriamai apšvitai įvertinti dėl laukinių gyvūnų mėsoje ir kituose maisto produktuose esančių radioaktyviųjų medžiagų. Gyventojų patirtai avarinei apšvitai įvertinti bus naudojami atskirų institucijų parengtų radiologinių ar branduolinių incidentų ar avarijų ataskaitų ir dozimetrinės kontrolės duomenys. Vertinant profesinę apšvitą bus naudojami Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui pateikti darbuotojų apšvitos duomenys. 

8. Kitiems gyventojo apšvitą lemiantiems veiksniams įvertinti reikia atlikti radiologinius tyrimus. Vykdant Programą, Radiacinės saugos centre bus atlikti gyventojų ir darbuotojų bei avariją likviduojančių darbuotojų individualiųjų išorinės ir vidinės apšvitos dozių tyrimai, medienos ir durpių kuro ir susidariusių tokio kuro pelenų radiacinės saugos priežiūros patikrinimų metu paimtų mėginių bei Lietuvos Respublikos miškų medienos tyrimai. Gyventojų ir darbuotojų avarinės apšvitos vertinimas bus atliekamas remiantis aplinkos gama dozės galios matavimų mobiliomis jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo sistemomis ir Radiacinės saugos centre gautais biologinės dozimetrijos tyrimų duomenimis.

9. Gyventojų ir darbuotojų bei aplinkos apsauga nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio yra sudedamoji gyventojų ligų profilaktikos ir kontrolės užtikrinimo bei sergamumo ir mirtingumo nuo neinfekcinių ligų mažinimo veiklų dalis. Viena svarbių visuomenės sveikatos sričių yra nuolatinis gyventojų ir darbuotojų apšvitos vertinimas siekiant kontroliuoti patiriamą apšvitą ir mažinti jos keliamą pavojų.

10. Įgyvendinant 2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-414 „Dėl 2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos patvirtinimo“, nustatyta, kad:

10.1. be nuolatinių 20 veiksnių, lemiančių Lietuvos Respublikos gyventojo patiriamą apšvitą, tokių kaip apšvita dėl iš branduolinės energetikos objektų į aplinką išmetamų radioaktyviųjų medžiagų, gyventojų patiriama apšvita dėl radionuklidų maiste, geriamajame vandenyje, orlaivių įgulos narių patiriama apšvita skrydžių metu, gyventojų patiriama apšvita dėl gamtinių radono dujų patalpose ir darbuotojų patiriama išorinė viso kūno, galūnių, akių apšvita bei vidinė apšvita ir pan., nustatyti ir 2 nauji veiksniai: į Lietuvą importuojamos medienos ir durpių kuro ir susidariusių tokio kuro pelenų užterštumas ¹³⁷Cs radionuklidu ir Baltarusijos atominės elektrinės (toliau – Baltarusijos AE) veiklos galimas poveikis Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitai. Todėl būtina tęsti Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės stebėseną įvertinant visų galimų apšvitos veiksnių įtaką ir teikti rekomendacijas dėl apšvitos bei poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo, laiku nustatyti naujus gyventojų apšvitą lemiančius veiksnius bei stebėti jau nustatytų veiksnių kaitą;

10.2. taikomos įvairios prevencijos ir kontrolės priemonės leido visiškai užtikrinti gyventojų ir darbuotojų radiacinę saugą dėl medienos produktų bei medienos ir durpių kuro radioaktyviojo užterštumo atliekant priežiūrą visose grandyse – nuo importo iki galutinio pelenų panaudojimo. Atsižvelgiant į biokuro panaudojimo plėtrą ir tikimybę cezio ¹³⁷Cs radionuklidu užterštam kurui patekti į Lietuvos Respublikos rinką, numatoma veiklos kryptis – toliau tęsti prevencines priemones siekiant užkardyti radioaktyviomis medžiagomis užteršto kuro naudojimą Lietuvos Respublikoje ir išvengti užterštų pelenų, kurie gali būti panaudoti dirvoms tręšti, susidarymo. Taip pat būtina toliau tyrimais nustatyti Lietuvos Respublikos miškų užterštumą radioaktyviomis medžiagomis;

10.3. vidutinė Lietuvos Respublikos gyventojo iš įvairių šaltinių patiriama apšvita (išskyrus COVID-19 pandemijos 2020–2021 m. laikotarpį) nežymiai didėjo dėl rentgeno diagnostinių procedūrų metu patiriamos vis didesnės apšvitos. 2023 m. efektinė dozė, tenkanti vienam Lietuvos Respublikos gyventojui rentgeno diagnostinių procedūrų metu, buvo apie 0,96 mSv ir sudarė apie vieną trečiąją dalį visos patiriamos apšvitos. Siekiant užtikrinti radiacinę saugą taikant medicininę apšvitą, surinkta informacija apie pacientų patiriamą medicininę apšvitą ir, ja remiantis, nustatyti diagnostiniai atskaitos lygiai. Įvertinus didžiąją dalį asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatyta, kad daugeliu atvejų diagnostinių atskaitos lygių yra laikomasi. Tačiau kiekvienais metais pasitaikė atvejų, kai atskirų medicininės radiologijos procedūrų metu šie lygiai buvo viršyti. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose pacientų vidutinė apšvita viršijo nustatytus diagnostinius atskaitos lygius, išsiaiškino jų viršijimo priežastis ir pritaikė pataisomuosius veiksmus, tokius kaip įrangos parametrų koregavimas, darbuotojų tobulinimasis ir pan. Numatoma veiklos kryptis – toliau rinkti ir vertinti pacientų (suaugusių ir vaikų) patiriamos apšvitos dozes spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos procedūrų metu, teikti rekomendacijas dėl medicininės apšvitos optimizavimo ir teikti siūlymus dėl diagnostinių atskaitos lygių atnaujinimo;

10.4. didėja rizika darbuotojams patirti vidinę apšvitą dėl pastaraisiais metais vis dažniau taikomų pozitronų emisijos tomografijos tyrimų ir kitų branduolinės medicinos diagnostinių ir terapinių procedūrų. Planuojama, kad Lietuvos Respublikoje bus pradėta vykdyti veikla su ciklotronu, kuriame bus gaminamos radioaktyviosios medžiagos. Didesnė vidinės apšvitos rizika yra ir darbuotojams, atliekantiems Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbus, ypatingai artimiausiais metais, kai bus pradėti reaktorių išmontavimo darbai, taip pat Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje radioaktyviųjų atliekų išėmimo ir pervežimo į Ignalinos AE darbus. Daugiau dėmesio turi būti skiriama darbuotojams, kurie dėl darbo specifikos patiria didesnę išorinę akių ir galūnių apšvitą. Numatoma veiklos kryptis – įgyvendinant darbuotojų apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tęsti profesinės apšvitos stebėseną valstybės lygmeniu renkant, analizuojant ir apibendrinant profesinės apšvitos stebėsenos duomenis bei teikti rekomendacijas dėl profesinės apšvitos optimizavimo;

10.5. radioaktyviųjų medžiagų tiek oro, tiek vandens srautais gali pasklisti Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl branduolinės energetikos ar kitos paskirties objektų, kuriuose naudojamos radioaktyviosios medžiagos, veiklos Baltijos jūros regione, kaimyninėje valstybėje netoli Lietuvos Respublikos sienos eksploatuojamos Baltarusijos AE bei planuojamų mažos galios modulinių atominių elektrinių statybos ir eksploatavimo Lenkijoje, Estijoje ir kitose Baltijos jūros regiono valstybėse, bei jūrinių transporto priemonių Baltijos jūroje. Neatmetama ir branduolinių ar radiologinių incidentų ar avarijų tikimybė tokiuose objektuose arba neturinčio savininko radioaktyviojo šaltinio ar radioaktyviųjų medžiagų aptikimas. Numatoma veiklos kryptis – aplinkos gama dozės galios matavimai mobiliomis jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo sistemomis siekiant lokalizuoti tokį radioaktyvųjį šaltinį ar įvertinti galimą radioaktyviųjų medžiagų pasklidimą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir biologinės dozimetrijos tyrimų duomenys, kuriais būtų įvertinta gyventojų ir darbuotojų patirta avarinė apšvita.

III SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

11. Programos tikslas – formuoti visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės politiką, efektyviai vykdyti gyventojų ir darbuotojų apšvitos stebėseną ir teikti rekomendacijas gaunamai apšvitai optimizuoti.

12. Pagrindiniai Programos uždaviniai:

12.1. atlikti radiologinius tyrimus, kaupti, rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, naudojamus gyventojų ir darbuotojų apšvitai vertinti;

12.2. gyventojų ir darbuotojų patiriamą apšvitą vertinti pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį;

12.3. stebėti gyventojų ir darbuotojų apšvitos kaitos tendencijas;

12.4. nustatyti naujus apšvitą lemiančius veiksnius ir vertinti jų įtaką gyventojų ir darbuotojų sveikatai;

12.5. remiantis apšvitos vertinimo rezultatais, prognozuoti galimą poveikį gyventojų ir darbuotojų sveikatai;

12.6. lyginti Lietuvos Respublikos gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklius su atitinkamais kitų valstybių rodikliais;

12.7. teikti rekomendacijas apšvitai ir poveikiui visuomenės sveikatai optimizuoti;

12.8. informuoti gyventojus ir darbuotojus apie patiriamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti.

IV SKYRIUS

VERTINIMO KRITERIJAI

13. Programa vertinama kasmet ir baigus ją įgyvendinti.

14. Programos vertinimo kriterijai:

14.1. atliktų radiologinių tyrimų skaičius;

14.2. įvertintų apšvitą lemiančių veiksnių skaičius;

14.3. pagal gautus duomenis nustatytų naujų apšvitą lemiančių veiksnių skaičius;

14.4. atliktų poveikio gyventojų ir darbuotojų sveikatai rizikos vertinimų skaičius;

14.5. gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklių, palygintų su atitinkamais kitų valstybių rodikliais, skaičius;

14.6. pateiktų rekomendacijų dėl apšvitos ir poveikio visuomenei optimizavimo skaičius;

14.7. parengtų informacinių pranešimų gyventojams ir darbuotojams apie patiriamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti, skaičius.

V SKYRIUS

SIEKIAMI REZULTATAI

15. Įgyvendinus Programą, bus pasiekti šie rezultatai:

15.1. atlikta ne mažiau kaip 90 proc. planuotų radiologinių tyrimų;

15.2. kasmet įvertinta ne mažiau kaip 15 apšvitą lemiančių veiksnių ir jų kaitos tendencijų;

15.3. kasmet atlikta poveikio gyventojų ir darbuotojų sveikatai rizikos analizė;

15.4. kasmet palyginta su atitinkamais kitų valstybių rodikliais ne mažiau kaip 10 gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklių;

15.5. kasmet pateiktos ne mažiau kaip 5 rekomendacijos apšvitai ir poveikiui visuomenei optimizuoti;

15.6. kasmet parengti ne mažiau kaip 5 informaciniai pranešimai gyventojams apie patiriamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti.

VI SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS

16. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir už jos įgyvendinimą atsako Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

17. Programą įgyvendina Radiacinės saugos centras.

18. Programa įgyvendinama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Programai įgyvendinti gali būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos lėšos.

19. Programos įgyvendinimo priemonių planas pateiktas Programos priede.

____________________

2024–2029 metų gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų apšvitos stebėsenos programos

priedas

2024–2029 METŲ GYVENTOJŲ IR APŠVITĄ PATIRIANČIŲ DARBUOTOJŲ APŠVITOS STEBĖSENOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Uždaviniai	Priemonės	Įgyvendinimo terminas
1. Atlikti radiologinius tyrimus, kaupti, rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, naudojamus gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų (toliau – darbuotojai) apšvitai vertinti.	1.1. Atlikti radiologinius tyrimus, gauti ne mažiau kaip 1 000 duomenų, duomenis susisteminti ir išanalizuoti;	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kovo 31 d.
	1.2. surinkti, susisteminti ir išanalizuoti kitų institucijų atliktų tyrimų duomenis (ne mažiau kaip 5 000 duomenų):
	1.2.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus duomenis ir (ar) Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos duomenis, gautus registruojant apšvitos dozes radiodiagnostikos ir spindulinės terapijos metu bei aktyvumus branduolinės medicinos metu;
	1.2.2. civilinės aviacijos orlaivių naudotojų pateiktus orlaivių įgulų narių apšvitos duomenis;
	1.2.3. valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės kaip ūkio subjekto atlikto radiologinio aplinkos monitoringo duomenis;
	1.2.4. Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui pateiktus ūkio subjektų, vykdančių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, individualiųjų išorinės ir vidinės apšvitos dozių duomenis;
	1.2.5. ūkio subjektų pateiktus radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką duomenis;
	1.2.6. ūkio subjektų, naudojančių medienos ir durpių kurą, pateiktus tyrimų duomenis;
	1.2.7. gyvūninės kilmės produktų ir pašarų užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis tyrimų duomenis;
	1.2.8. atskirų institucijų parengtų radiologinių ar branduolinių incidentų ar avarijų ataskaitų ir dozimetrinės kontrolės duomenis;
	1.3. surinkti, susisteminti ir išanalizuoti Radiacinės saugos centro atliktų radiologinių tyrimų duomenis:
	1.3.1. individualiųjų išorinės ir vidinės apšvitos dozių tyrimų duomenis;
	1.3.2. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo duomenis;
	1.3.3. medienos ir durpių kuro ir susidariusių tokio kuro pelenų tyrimų duomenis;
	1.3.4. duomenis, gautus įgyvendinant Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-945 „Dėl Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 metų veiksmų plano patvirtinimo“, numatytas priemones;
	1.3.5. aplinkos gama dozės galios matavimų mobiliomis jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo sistemomis duomenis;
	1.3.6. biologinės dozimetrijos tyrimų duomenis.
2. Gyventojų ir darbuotojų patiriamą apšvitą vertinti pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį.	Pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį apskaičiuoti gyventojų ir darbuotojų apšvitos rodiklius.	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki balandžio 15 d.
3. Stebėti gyventojų ir darbuotojų apšvitos kaitos tendencijas.	Parengti gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir jos kaitos stebėjimo analizę.	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki balandžio 15 d.
4. Nustatyti naujus apšvitą lemiančius veiksnius ir vertinti jų įtaką gyventojų ir darbuotojų sveikatai.	Nustatyti naujus apšvitą lemiančius veiksnius, įvertinti jų įtaką gyventojų ir darbuotojų sveikatai, pateikti analizę.	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki balandžio 15 d.
5. Remiantis apšvitos vertinimo rezultatais, prognozuoti galimą poveikį gyventojų ir darbuotojų sveikatai.	Parengti galimo apšvitos poveikio gyventojų ir darbuotojų sveikatai prognozę.	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki gegužės 1 d.
6. Lyginti Lietuvos Respublikos gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklius su atitinkamais kitų valstybių rodikliais.	Parengti palyginamąją Lietuvos Respublikos gyventojų ir darbuotojų apšvitos bei rizikos sveikatai vertinimo rodiklių ir kitų valstybių atitinkamų rodiklių analizę.	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki gegužės 1 d.
7. Teikti rekomendacijas apšvitai ir poveikiui visuomenės sveikatai optimizuoti.	Parengti apšvitos poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo rekomendacijas.	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki birželio 1 d.
8. Informuoti gyventojus ir darbuotojus apie patiriamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti.	Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei metinę gyventojų ir darbuotojų apšvitos stebėsenos ataskaitą su apšvitos poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo rekomendacijomis.	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki birželio 30 d.

____________________