valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
prie aplinkos ministerijos viršininkas
ĮSAKYMAS
DĖL valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos VIRŠININKO 2011 m. RUGPJŪČIO 22 d. ĮSAKYMO nr. 1v-134 „DĖL RIZIKOS VALDYMO VALSTYBINĖJE TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOJE PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VADOVO PATVIRTINIMO IR RIZIKOS VALDYMO VALSTYBINĖJE TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOJE PRIE APLINKOS MINISTERIJOS KOMITETO SUDARYMO“ pakeitimo
2014 m. vasario 10 d. Nr. 1V-26
Vilnius
P a k e i č i u Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 1V-134 „Dėl Rizikos valdymo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovo patvirtinimo ir Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos komiteto sudarymo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:
„valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
prie aplinkos ministerijos viršininkas
ĮSAKYMAS
DĖL RIZIKOS VALDYMO VALSTYBINĖJE TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOJE PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VADOVO PATVIRTINIMO IR RIZIKOS VALDYMO VALSTYBINĖJE TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOJE PRIE APLINKOS MINISTERIJOS KOMITETO SUDARYMO
Vadovaudamasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 19.1 ir 19.5 punktais:
1. T v i r t i n u Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovą (toliau – Vadovas) (pridedama).
2. S u d a r a u šios sudėties Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos komitetą:
Laura Nalivaikienė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) viršininkė, komiteto pirmininkė;
Antanas Lukošius – Inspekcijos viršininko pavaduotojas;
Eglė Kuklierienė – Inspekcijos viršininko pavaduotoja;
Rimgaudas Ališauskas – Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas;
Remedija Juknevičienė – Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vedėja;
Arūnas Minius – Strategijos ir analizės skyriaus vedėjas;
Renata Planutienė – Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėja.
Į šio komiteto posėdžius gali būti kviečiami ir / ar į jo sudėtį įtraukiami kitų Inspekcijos administracijos padalinių atstovai.
3. S k i r i u:
3.1. Strategijos ir analizės skyrių atsakingą už Inspekcijos veiklos rizikos ir statybos valstybinės priežiūros rizikos valdymo proceso organizavimą ir koordinavimą pagal Vadove prisikirtas funkcijas;
PATVIRTINTA
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko
2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V-134
(2014 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 1V-26 redakcija)
RIZIKOS VALDYMO VALSTYBINĖJE TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOJE PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VADOVAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovo (toliau – Vadovas) tikslas – aprašyti pagrindinius veiklos rizikos ir statybos valstybinės priežiūros (toliau – SVP) rizikų valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) principus, procedūras ir priemones.
2. Vadovo parengimo pagrindas:
2.1. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad viešojo juridinio asmens vadovas privalo nustatyti vidaus kontrolės procedūras, atsižvelgdamas į vidaus kontrolės tikslą, veiklos riziką, vidaus kontrolės pastovumą bei jos atlikimo sąnaudas, apskaitos ir informacinę sistemą, turto apsaugos būklę ir kitus vidaus kontrolės kriterijus;
3. Vadovas apima praktinius veiklos rizikos ir SVP rizikų (toliau – Rizikos) registravimo, vertinimo ir valdymo priemonių nustatymo, planavimo bei įgyvendinimo žingsnius, Rizikų valdymo organizavimo principus, struktūrą, procesą ir procedūras. Vadovas skirtas naudoti Inspekcijos viršininkui, viršininko pavaduotojams (toliau – Inspekcijos vadovybė), valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), dalyvaujantiems Rizikų valdymo procese, taip pat asmenims, siekiantiems susipažinti su pagrindinėmis Rizikų valdymo Inspekcijoje nuostatomis, tikslais, principais ir metodais.
1.1. Vadovo struktūra ir turinys
4. Vadovas apima:
4.1. Rizikų sampratą ir pagrindinius Rizikų valdymo principus; Rizikų valdymo pagrindinių terminų, sąvokų ir principų apžvalga skirta susipažinti su Rizikų valdymu;
4.2. Rizikų valdymo politiką; pateikiami pagrindiniai Rizikų valdymo Inspekcijoje principai ir nuostatos (požiūris į Rizikas ir Rizikų valdymą, principai ir priemonės operacinio lygmens Rizikoms valdyti);
4.3. Rizikų registravimo, vertinimo ir valdymo procesus ir procedūras; išsamiai aprašomas Rizikų registravimo, vertinimo ir valdymo procesas, pagrindinės jo metu atliekamos procedūros, Rizikų valdymo struktūra, vaidmenys ir atsakomybė;
4.4. Rizikų vertinimo ir valdymo metodiką; vadovaujantis Rizikų vertinimo ir valdymo metodika nustatomi Rizikų veiksniai ir jų tikimybė bei poveikis;
5. Vadovas – tai metodinio pobūdžio dokumentas, todėl pagrindinių Rizikų veiksnių, su kuriais savo veikloje susiduria Inspekcija, pavyzdžiai ir galimų Rizikų valdymo priemonių aprašymai pateikiami siekiant dalyko aiškumo ir neturėtų būti laikomi baigtiniu visų galimų Rizikų veiksnių sąrašu. Rizikos, nustatomos Rizikų valdymo proceso metu, priklausys nuo atitinkamo laikotarpio Inspekcijos tikslų, prioritetų, organizacinės ir procesų struktūros, vidaus kontrolės priemonių, išorės aplinkos, Kontroliuojamų objektų veiksmų ir kitų veiksnių.
1.2. Sąvokos ir terminai
6. Vadove vartojamos sąvokos ir terminai:
6.1. prigimtinė rizika – rizika (rizikos laipsnis), su kuria Inspekcija neišvengiamai susiduria dėl savo veiklos pobūdžio ir kuri neišvengiamai pasireikštų, jeigu Inspekcijos vadovybė nesiimtų jokių priemonių rizikos tikimybei ar galimam jos poveikiui sumažinti;
6.2. įvykis – atsitikimas ar reiškinys (vidinis ar išorinis veiksnys), darantis įtaką Inspekcijos tikslų siekimui;
6.3. liekamoji rizika – rizikos dalis, kuri lieka po to, kai įgyvendinamos Inspekcijos vadovybės numatytos priemonės rizikos pasireiškimo tikimybei ir / ar jos poveikiui sumažinti;
6.4. neapibrėžtumas – ribota galimybė iš anksto numatyti ar žinoti tikslią būsimų įvykių tikimybę ar įvertinti jų poveikį;
6.5. politika – Inspekcijos vadovybės valdomas vienas ar kitas procesas pagal Inspekcijos viršininko patvirtintų teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas;
6.6. poveikis – įvykio rezultatas. Su konkrečiu įvykiu gali būti siejami keli poveikio atvejai, kurių teigiamas arba neigiamas vertinimas priklauso nuo Inspekcijos tikslų;
6.8. ribotos apimties užtikrinimas – negalima absoliučiai užtikrinti, kad Inspekcijos tikslai bus pasiekti nepriklausomai nuo to, ar rizikos valdymo sistema yra tobula;
6.9. veiklos rizika – grėsmė, kad įvykis ar veiksmas neigiamai paveiks Inspekcijos tikslų, susijusių su vidaus kontrolės ir veiklos procedūromis, pasiekimą;
6.10. kontroliuojami objektai – Inspekcijos prižiūrimi objektai, kurių rizikas, susijusias su veiklos teisėtumu ir / ar galimai objektų sukelta žala visuomenei, aplinkai, infrastruktūrai, siekiama vertinti ir valdyti, pavyzdžiui, savivaldybių administracijos ir jų išduoti statybą leidžiantys dokumentai, statybos ir statybų dalyviai: ekspertizės rangovai, statybos rangovai, techniniai prižiūrėtojai.
6.11. Komitetas – Rizikų valdymo komitetas, kurį sudaro Inspekcijos vadovybė, Strategijos ir analizės skyriaus (toliau – SAS), Statybų valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – SVPS), Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – TPVPS) ir Teisės ir bendrųjų reikalų departamento specialistai. Esant būtinybei, į Komiteto posėdžius gali būti kviečiami ir / ar į Komiteto sudėtį įtraukiami kitų administracijos padalinių atstovai.
6.12. statybos valstybinės priežiūros (SVP) rizika – grėsmė, kad išorės aplinkos įvykis, susijęs su Kontroliuojamais objektais, neigiamai paveiks Inspekcijos tikslų, susijusių su statybos valstybine priežiūra, pasiekimą arba neigiamai paveiks aplinką, visuomenę ir (ar) infrastruktūrą;
6.13. rizikos veiksnys – šiame dokumente sąvoka „Rizikos veiksnys“ naudojama kaip sąvokų „Veiklos rizika“ ir / ar „SVP rizika“ sinonimas;
6.14. Rizikų prioritetai – rizikos, kurios potencialiai gali turėti didžiausią neigiamą įtaką Inspekcijos tikslų pasiekimui. Rizikų prioritetų sąrašas sudaromas atlikus rizikų veiksnių tikimybės ir poveikio įvertinimą.
6.15. Rizikų veiksnių portfelis – Rizikų veiksnių, su kuriais Inspekcija susiduria savo veikloje, visuma;
6.16. rizikos tolerancija – Inspekcijos vadovybės nustatyta reikšmingumo riba, skirianti riziką, kurią Inspekcija pasirengusi prisiimti be papildomų rizikos valdymo priemonių nuo rizikos, kurios galimoms pasekmėms sumažinti turi būti imtasi atitinkamų rizikos valdymo priemonių;
6.19. ūkio subjektas – šiame dokumente tai savivaldybių administracijos ir statybos dalyviai, kurių veiklos priežiūrą vykdo Inspekcija.
6.20. vidaus kontrolė – priemonės ir procesai, skirti užtikrinti, kad:
6.21. Rizikų valdymo informacinė sistema (toliau – RVIS) – informacinė sistema, kurios tikslas yra padėti Inspekcijai nustatyti ir valdyti Rizikas, vertinti Kontroliuojamų objektų rizikingumą bei vykdyti jų atranką pasirinktoms prevencijos bei kontrolės priemonėms, pavyzdžiui, informavimui, patikrinimams.
II. RIZIKOS SAMPRATA IR PAGRINDINIAI RIZIKOS VALDYMO PRINCIPAI
2.1. Rizikos apibrėžimas
7. Veiklos riziką ir SVP riziką galima apibrėžti kaip bet kokius įvykius, kurie gali turėti neigiamos įtakos siekiant Inspekcijos tikslų arba gali kelti žalą aplinkai, visuomenei ir (ar) infrastruktūrai. Įvykiai, kurie gali turėti teigiamos įtakos siekiant Inspekcijos tikslų, laikomi galimybėmis.
8. Inspekcijos tikslai turėtų būti suprantami pakankamai plačiai ir apimti tiek bendro pobūdžio tikslus, susijusius su Inspekcijos vizija, misija, vertybėmis, tiek ir konkrečius tikslus, susijusius su Inspekcijos, atskirų jos administracijos padalinių (departamentų, skyrių, poskyrių) funkcijų ir priemonių įgyvendinimu. Inspekcijos tikslai taip pat apima tikslus, susijusius su Kontroliuojamų objektų priežiūra, siekiant išvengti ar sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, visuomenei ir (ar) infrastruktūrai.
2.2. Rizikų valdymo procesas
9. Rizikų valdymo proceso metu nustatomi įvykiai, galintys turėti tiek neigiamos (rizikos), tiek teigiamos (galimybės) įtakos siekiant Inspekcijos tikslų bei siekiant užtikrinti visuomenės ir aplinkos saugumą ir gerovę bei tinkamą infrastruktūros naudojimą. Nustatyti Rizikų veiksniai vertinami, atsižvelgiant į jų pasireiškimo tikimybę ir galimą poveikį. Tokiu būdu įvertintiems Rizikų veiksniams, kurių kompleksinis tikimybės ir poveikio įvertinimas viršija Inspekcijai priimtiną ribą, parenkamos rizikos valdymo priemonės. Rizikų valdymo priemonės gali būti santykinai skirstomos į Rizikų išvengimą, sumažinimą, perdavimą, prisiėmimą ir kt. pagal poveikį valdomoms Rizikoms. Efektyviai veikiančioje Rizikų valdymo sistemoje užtikrinama rizikos valdymo priemonių efektyvumo stebėsena, siekiant sukurti atgalinį ryšį.
10. Toliau pateikiamas trumpas pagrindinių Rizikų valdymo komponentų apibūdinimas:
10.1. vidinė aplinka – Inspekcijos struktūra, veiklos procesai, požiūris į Rizikas, kultūrinės ir etinės vertybės, vadovavimo stilius;
10.2. išorinė aplinka – su Inspekcijos Kontroliuojamais objektais susiję veiksniai ir kiti aplinkos veiksniai, darantys arba galintys daryti įtaką Kontroliuojamų objektų veiksmams, būsenai ir pan.;
10.3. tikslų nustatymas – Inspekcijos veiklos planavimas (metiniai veiklos planai, administracijos padalinių darbo planai ir kt.);
10.4. rizikų nustatymas – Inspekcijos tikslų pasiekimui ir aplinkai, visuomenei ir(ar) infrastruktūrai įtaką darančių vidaus ir išorės procesų (Rizikų) grupavimas ir vertinimas pagal Rizikų veiksnius, nustatytus rodiklius;
10.5. Rizikų įvertinimas – nustatyti neigiamą poveikį galintys turėti įvykiai (rizikos veiksniai) vertinami pagal jų tikėtinumą ir poveikio dydį;
10.6. Rizikų valdymo priemonės – Rizikų valdymo veiksmų planas sudaromas tikslingai pasirenkant Rizikų valdymo priemones;
10.7. kontrolės procedūros – politika ir procedūros, skirtos Rizikų valdymo priemonėms įdiegti ir įgyvendinti;
10.8. kontroliuojamų objektų rizikingumo vertinimas ir atranka – rizikingiausių Kontroliuojamų objektų nustatymas, vadovaujantis apibrėžtais rizikingumo kriterijais, ir šiems Kontroliuojamiems objektams priežiūros veiksmų (prevencinių priemonių) parinkimas;
10.9. vidinis informavimas ir komunikavimas – Inspekcija turi disponuoti sprendimams priimti ir priemonėms atlikti reikalinga informacija, kuri turi būti efektyviai perduodama visiems Inspekcijos administracijos padaliniams;
11. Nuosekliai įgyvendinus kiekvienam komponentui keliamus reikalavimus, pasiekiamas bendras efektyviai veikiančios ir pirmaujančią praktiką atitinkančios Rizikų valdymo sistemos rezultatas. Visi komponentai glaudžiai susiję tarpusavyje, todėl bendrą Rizikų valdymo sistemos kokybę lemia visų komponentų atitiktis teisės aktų ir kitų dokumentų reikalavimams ir komponentų sujungimo į bendrą Rizikų valdymo sistemą principai. Svarbus vaidmuo tenka formalizuotam Rizikų valdymo procesui ir procedūroms, taip pat informavimo ir komunikavimo priemonėms.
2.3. Rizikų dydžio nustatymas
12. Absoliutus Rizikų dydis priklauso nuo:
12.1. tikimybės, kad neigiamas pasekmes Inspekcijos veiklai, visuomenei, aplinkai ir (ar) infrastruktūrai sukeliantis įvykis įvyks;
2.4. Rizikų komponentai
14. Išskiriami trys Rizikų komponentai:
14.1. prigimtinė rizika (angl. inherent risk) – rizika atitinka absoliučią rizikos, su kuria Inspekcija susiduria savo veikloje ir vykdydama statybos valstybinę priežiūrą dėl jos specifikos, reikšmę, neįvertinant jokių jau numatytų ir įdiegtų kontrolės ir / ar rizikos valdymo priemonių. Pavyzdžiui, Inspekcija dėl savo veiklos pobūdžio praktikoje visada susiduria su netikslios pradinės informacijos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, pateikimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ rizika. Taigi savivaldybių administracijų netikslios informacijos pateikimo rizika Inspekcijai yra prigimtinė;
14.2. liekamoji rizika (angl. residual risk) – esamas rizikos lygis (tikimybės ir poveikio atžvilgiu), įvertinus visas kontrolės, rizikos sumažinimo, apribojimo ir draudimo nuo rizikos priemones. Tuo atveju, jeigu dėl nustatytos rizikos nėra numatyta jokių kontrolės priemonių, liekamosios rizikos dydis yra toks pats, kaip ir prigimtinės rizikos;
2.5. Rizikų tolerancija
15. Liekamoji rizika priimtina tol, kol neturi reikšmingos įtakos Inspekcijos tikslų pasiekimui, todėl Rizikų tolerancija yra tiesiogiai susijusi su Inspekcijos tikslais. Inspekcijos vadovybė priima sprendimą dėl priimtino Rizikų lygio kiekvienam pagrindiniam veiklos, statybos valstybinės priežiūros procesui, Kontroliuojamiems objektams ir apskritai visai Inspekcijai, atsižvelgiant į atitinkamo lygmens dokumentus (metinius veiklos planus, administracijos padalinių darbo planus ir kt.) ir procesus. Priimtinas Rizikų lygis gali kisti priklausomai nuo bendro Inspekcijos veiklos ir statybos valstybinės priežiūros konteksto, bendro nustatytų Rizikų veiksnių skaičiaus, Rizikų veiksnių portfelio struktūros ir pan.
2.6. Rizikų kontrolės lygis
17. Rizikų kontrolės lygis laikomas pakankamu, jeigu Inspekcijos vadovybės veiksmai ir kontrolės priemonės apriboja pasirinktų Rizikų veiksnių liekamosios rizikos lygį iki tikslinės rizikos (tikimybės ir poveikio atžvilgiu). Rizikų kontrolės lygis gali būti pakankamas, nepakankamas ir netgi perteklinis, jeigu kai kurios kontrolės priemonės yra pernelyg griežtos arba nepagrįstos veiklos efektyvumo, kokybės, sąnaudų ar kitu požiūriu.
2.7. Ūkio subjektų veiklos priežiūros principai
18. SVP rizikų atveju Inspekcijos Kontroliuojami objektai yra ūkio subjektai, kurių priežiūrai yra taikomi teisės aktuose apibrėžti reikalavimai.
19. Ūkio subjektų veiklos priežiūros principai nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnyje:
19.1. minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas – šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą;
19.2.nediskriminavimo principas – šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai negali vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūros, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje ūkio subjektas yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių subjektų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės ūkio subjekto veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria;
19.3. planavimo principas – šis principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra turi būti planuojama. Planavimo reikalavimas taikytinas šioms veiklos rūšims:
19.3.1. ūkio subjektų konsultavimas priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimas;
19.3.3. teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimas.
Poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir šios veiklos rodikliai (poveikio priemonių skaičius, dydis, vertė) negali būti planavimo objektas;
19.4. viešumo principas – šis principas reiškia, kad informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, procedūras ir rezultatus, atskleidžiamus apibendrinta forma, yra vieša. Šis principas netaikomas, jeigu informacijos atskleidimas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų arba gali būti pažeisti kituose teisės aktuose nustatyti konfidencialumo reikalavimai.
19.5. ūkio subjektų veiklos priežiūra – teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti Vadovo 1.3 punkte nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių;
19.6. metodinės pagalbos teikimo principas – šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų;
19.7. funkcijų atskyrimo principas – šis principas reiškia, kad kai ūkio subjektų veiklos patikrinimus ir poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą atlieka skirtingi priežiūrą atliekančio subjekto pareigūnai ar priežiūrą atliekančio subjekto padaliniai arba kad nurodytos funkcijos yra priskirtos skirtingiems viešojo administravimo subjektams. Šis principas netaikomas, jeigu kituose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir teisės aktuose patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos yra priskirtos vienam pareigūnui (padaliniui).
20. Priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas nustato, kad priežiūros funkcijos turi būti atliekamos vadovaujantis viena iš šių nuostatų:
20.1. rizikos vertinimu paremti priežiūros veiksmai. Priežiūros institucijų atliekama priežiūra turi būti skirta visų pirma didžiausios rizikos atvejams šalinti, taip pat užtikrinti realią ūkinės veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, o ne vertinti, kaip ūkio subjektai laikosi formalių reikalavimų. Priežiūros institucijos privalo nustatyti atliekamos priežiūros prioritetus (įdiegti rizikos nustatymo sistemas), rizikos vertinimu turi būti paremti planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijai, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijai.<..>.
III. RIZIKŲ VALDYMO POLITIKA
3.1. Rizikų valdymo sistemos paskirtis ir tikslai
22. Inspekcijos Rizikų valdymo politika orientuota taip, kad būtų pasiekti Inspekcijos tikslai, įvertinant ir optimaliomis priemonėmis valdant Rizikas. Bendrąja prasme Inspekcijos tikslai – užtikrinti, kad teritorijų planavimas ir statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, administracinės paslaugos statybos srityje būtų teikiamos skaidriai. Siekdama šių tikslų, Inspekcija susiduria su įvairiais išoriniais ir vidiniais Rizikų veiksniais, todėl veiksmingas ir efektyvus jų įvertinimas bei valdymas yra esminė užsibrėžtų tikslų siekimo prielaida.
23. Siekdama sukurti veiksmingą ir efektyvų Rizikų valdymo procesą, Inspekcija diegia atitinkamus procesus ir procedūras, paremtas gera praktika, kurių paskirtis – nustatyti, įvertinti ir efektyviai valdyti su Inspekcijos tikslais susijusias Rizikas.
24. Pagrindinis tiek veiklos rizikos, tiek ir SVP rizikos valdymo sistemos tikslas – užtikrinti, kad Inspekcijos tikslų būtų siekiama optimaliomis priemonėmis. Tai tokios priemonės, kurių įgyvendinimas leidžia efektyviai sumažinti ar pašalinti Rizikas, jų tikimybę ir / ar poveikį ir kurių įgyvendinimo sąnaudos neviršija galimo neigiamo atitinkamų Rizikų poveikio.
25. Rizikų valdymo sistemos paskirtį galima apibūdinti šiais teiginiais:
25.1. padėti Inspekcijos vadovybei pasiekti Inspekcijos veiklos tikslus tobulinant rizikos veiksnių nustatymo ir jos valdymo sistemą;
25.2. užtikrinti Inspekcijos steigėjui ir kitoms interesų grupėms, kad Inspekcijos veiklos rizika yra valdoma;
3.2. Rizikų valdymo principai ir nuostatos
26. Rizikų valdymo principai ir nuostatos susijusios su Inspekcijos tikslais, kuriuos siekiama įgyvendinti pagal teisės aktų reikalavimus, efektyviai panaudojant Inspekcijai skiriamus asignavimus, kokybiškai atliekant pavestas funkcijas ir veiksmingai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kitomis valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijomis.
27. Rizikų valdymo principai ir nuostatos atspindi Inspekcijos vadovybės požiūrį į Rizikas ir Rizikų valdymą ir nustato bendras operacinio lygmens Rizikų valdymo gaires:
27.1. Inspekcija siekia nustatyti, įvertinti ir optimaliomis priemonėmis efektyviai valdyti visus su veiklos ir statybos valstybinės priežiūros vykdymu susijusius (išorinius ir vidinius) reikšmingus Rizikų veiksnius, kurių tikimybė ir poveikis atitinka vidutinės ir / ar didelės svarbos Rizikų įvertinimus. Siekiama valdyti visus kritinį poveikį Inspekcijos tikslams galinčius turėti Rizikų veiksnius nepriklausomai nuo jų tikimybės. Bendro Rizikų poveikio ir tikimybės poveikio vertinimo matrica pateikiama Vadovo VII skyriuje;
27.2. Rizikų tikimybė ir poveikis vertinami atsižvelgiant į Inspekcijos tikslus bei nustatytus su atitinkamais tikslais susietus vertinimo rodiklius. Rizikų tikimybė ir poveikis vertinami atsižvelgiant į esamas kontrolės ir rizikos valdymo priemones (t. y. vertinama liekamoji rizika);
27.3. Rizikų tikimybės ir poveikio vertinimo principai nurodyti Rizikų valdymo metodikoje. Bendruoju atveju atliekamas kokybinis Rizikų tikimybės ir poveikio įvertinimas, vadovaujantis ekspertų nuomone ir objektyvia turima informacija apie praėjusius įvykius ir numatomas tendencijas ateityje. Atskirais atvejais, siekiant didesnio tikslumo, gali būti atliekamas kiekybinis Rizikų poveikio įvertinimas;
27.4. Rizikų valdymo priemonės parenkamos atsižvelgiant į nustatytų Rizikų svarbą (tikimybės ir poveikio kompleksinį įvertinimą) ir pobūdį. Rizikų valdymo priemonės gali apimti Rizikų pašalinimą, sumažinimą, perdavimą ar toleravimą. Rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo sąnaudos neturi būti didesnės nei galimas susijusių Rizikų poveikis, kai poveikio finansinė išraiška gali būti tinkamai nustatyta;
27.5. Inspekcijos Rizikų valdymo sistema yra neatsiejama Inspekcijos veiklos planavimo ir valdymo sistemos dalis (procesas), orientuota į Inspekcijos veiklos tikslų įgyvendinimą. Rizikų valdymo procesas yra susietas ir integruotas Inspekcijos veiklos planavimo ir valdymo sistemoje, taip sumažinamos sąnaudos ir padidinamas proceso efektyvumas;
27.6. planuojant veiklą ir priimant svarbius Inspekcijos veiklai sprendimus įvertinamos Rizikos ir numatomos atitinkamos Rizikų valdymo priemonės;
28. Rizikų valdymo principai ir nuostatos įtvirtinamos bei jų įgyvendinimas užtikrinamas sukuriant atitinkamus dokumentus ir procedūras (Rizikų valdymo politika ir procedūros, Rizikų veiksnių registras, Rizikų valdymo priemonės ir kt.) bei atliekant stebėsenos ir kontrolės veiksmus.
3.4. Veiklos rizikos valdymo principų ir nuostatų taikymas
31. Veiklos rizikos valdymo tikslai nustatomi ir veiklos rizikos valdymo priemonės įgyvendinamos:
31.1. Inspekcijos lygmeniu, atsižvelgiant į metiniame veiklos plane numatytus Inspekcijos veiksmus, proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijus ir jų rodiklius;
31.2. kiekvieno Inspekcijos administracinio padalinio (toliau – Skyrius) lygmeniu, atsižvelgiant į jų darbo planuose nustatytus atlikti veiksmus, įvykdymo terminus, proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijus ir rodiklius;
32. Veiklos rizikos nustatymas ir vertinimas Inspekcijoje grindžiamas savarankišku veiklos rizikos įvertinimu, atliekamas Skyrių lygmeniu. Periodinio rizikos įvertinimo proceso metu kiekvienas Skyrius turi nustatyti su jo veiklos sritimis susijusius vidinius ir išorinius rizikos veiksnius, nuo kurių priklauso galimi įvykiai, kurie gali nulemti įvykius, turėsiančius neigiamos įtakos Inspekcijos veiklos tikslams ir atlikti jų tikimybės bei poveikio įvertinimą vadovaujantis rizikos vertinimo ir valdymo metodika. Atlikus rizikos įvertinimą, turi būti parinktos veiksmingos ir efektyvios rizikos valdymo priemonės, kurių įgyvendinimo veiksmai įtraukiami į Skyrių darbo planus.
3.5. SVP rizikos valdymo principų ir nuostatų taikymas
34. SVP rizikos valdymo tikslai nustatomi ir SVP rizikos valdymo priemonės įgyvendinamos:
34.1. Inspekcijos lygmeniu, atsižvelgiant į nustatytas SVP rizikas, SVP rizikų veiksnius ir SVP rizikų vertinimą;
34.2. kiekvieno Skyriaus lygmeniu, atsižvelgiant į Skyriui aktualias SVP rizikas, galimą poveikį ir jų paplitimo mąstą;
35. SVP rizikos nustatymas ir vertinimas Inspekcijoje atliekamas Skyrių, SVPS, SAS ir Inspekcijos lygmeniu. Periodinio SVP rizikos vertinimo proceso metu SAS turi atlikti Skyrių lygmeniu užregistruotų rizikų analizę ir nustatyti rizikos kritiškumą, pasireiškimo priežastis, kurios gali turėti neigiamas pasekmes Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros tikslų pasiekimui, aplinkai, visuomenei ir(ar) infrastruktūrai. Atlikus SVP rizikos priežasčių analizę, Inspekcijos ir Skyrių lygmeniu turi būti parinktos veiksmingos ir efektyvios SVP rizikos valdymo priemonės ir jų apimtys, kurių įgyvendinimo veiksmai esant poreikiui įtraukiami į Inspekcijos metinį veiklos planą ir / ar Skyrių darbo planus.
3.6. Atsakomybė už Rizikų valdymą
37. Už Rizikų valdymo rezultatus atsakinga Inspekcijos vadovybė. Rizikų valdymo procesus koordinuoja SAS, o jį įgyvendinant dalyvauja visi Skyriai (SVP rizikų atveju – aktyviai dalyvauja SVPS) atsižvelgus į jų funkcijų ir rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo apimtis.
3.7. Rizikų valdymo stebėsena
39. Rizikų valdymo politikos taikymo efektyvumas įvertinamas vadovaujantis rizikos valdymo proceso rezultatais (nustatytų rizikos veiksnių pokytis per ataskaitinį laikotarpį), Inspekcijos metinių veiklos planų įgyvendinimo, Skyrių darbo planų įvykdymo ir vidaus audito ataskaitomis. Už Rizikų valdymo sistemos stebėseną atsakingas SAS.
3.8. Rizikų valdymo sistemos ribotumai
40. Nepriklausomai nuo to, kokia veiksminga ir efektyvi būtų veiklos rizikos ir SVP rizikos valdymo sistema, ji gali tik iki tam tikro lygio užtikrinti, kad Inspekcijos tikslai bus pasiekti. Tikslų siekimas priklauso nuo daugybės veiksnių, būdingų bet kokiam procesui. Šie veiksniai apima žmogiškas klaidas ir su jomis susijusius proceso sutrikimus, kokybiškų duomenų trūkumą. Be to, kontrolės priemonės gali būti apeinamos, pavyzdžiui, susitarus dviem ar daugiau darbuotojų, o Inspekcijos vadovybė turi galimybę išvengti tam tikrų rizikos valdymo proceso žingsnių, įskaitant rizikos valdymo ar vidaus kontrolės priemonių įgyvendinimą. Kitas ribojantis veiksnys yra siekis užtikrinti su rizikos valdymo priemonių įgyvendinimu susijusių sąnaudų ir numatomos naudos palyginimą ir ekonominį pagrįstumą.
41. Rizikų valdymo sistemos ribotumas:
41.1. sprendimų priėmimo ribotumas – Rizikų valdymo sprendimai priimami vadovaujantis tuo metu turima informacija ir tam skirtu laiku, dažnai neturint visos optimaliam sprendimui priimti reikalingos informacijos. Dėl šios priežasties kai kurie sprendimai vėliau gali būti įvertinti kaip nepasiekę pageidaujamo rezultato ir todėl gali prireikti juos keisti;
41.2. sutrikimai dėl klaidų ar neapdairumo – Rizikų valdymo sistemos veikimas gali sutrikti dėl žmogiškųjų klaidų, duomenų trūkumo ar nepakankamos kokybės, taisyklių ir instrukcijų nesupratimo, netyčinio neapdairumo, subjektyvaus sprendimo ir daugelio kitų priežasčių;
41.3. tarpusavio susitarimai siekiant išvengti kontrolės priemonių – tarpusavyje susitarus galima išvengti daugelio vidaus kontrolės priemonių, kurios grindžiamos pareigų atskyrimo ir „keturių akių“ principais;
41.4. sąnaudų ir naudos analizė – Inspekcijos ištekliai visada yra riboti, todėl vertinant Rizikų valdymo priemones atsižvelgiama į jų teikiamą naudą ir sąnaudas. Dažnai sąnaudoms ir naudai įvertinti nepakanka informacijos, todėl gali būti sudėtinga pasiekti optimalų santykį neskiriant pernelyg daug dėmesio ir išteklių nereikšmingai rizikai valdyti ir išvengiant perteklinių ir brangių kontrolės ar svarbios rizikos valdymo priemonių.
IV. VEIKLOS RIZIKOS VALDYMO PROCESAS IR PROCEDŪROS
4.1. Veiklos rizikos valdymo funkcijos ir atsakomybės
42. Už veiklos rizikos valdymo proceso bendrą koordinavimą atsakingas SAS. Inspekcijos viršininkas paskiria SAS specialistą SAS vedėjo pasiūlymu, kuris organizuoja veiklos rizikos valdymo procesą ir koordinuoja susijusias veiklos sritis. Skyrių lygmeniu veiklos rizikos valdymo proceso koordinavimą užtikrina rizikos valdymo koordinatoriaus funkciją atliekantys to Skyriaus darbuotojai (rizikos valdymo koordinatoriaus funkciją gali atlikti ir Skyriaus vedėjas).
43. Pagrindinės funkcijos, susijusios su veiklos rizikos valdymo procesu:
43.1. darbuotojų:
43.2. rizikos valdymo koordinatorių:
43.3. skyrių vedėjų:
43.3.4. stebėti ir analizuoti savo darbuotojų veiklos rizikos vertinimo metu nustatytus veiklos rizikos veiksnius, jų įvertinimus ir valdymo priemones;
43.3.5. siekti, kad būtų užtikrintas veiklos rizikos valdymo priemonių įgyvendinimas, ir apie jo rezultatus informuoti SAS;
43.4. SAS specialisto:
43.4.2. reguliariai atlikti veiklos rizikų registro vertinimą ir atranką (kas mėnesį arba kitą nustatytą laikotarpį), nustatyti veiklos rizikų kritiškumą;
43.4.3. atlikti veiklos rizikų tvarkymo veiksmus: priskirti rizikų sąrašui, nustatyti rizikų sąryšį, perkelti riziką į kitą registrą, pašalinti riziką;
43.4.7. siekti, kad būtų užtikrintas efektyvus veiklos rizikos valdymo sistemos funkcionavimas, skatinti rizikos supratimą ir valdymą;
43.4.8. inicijuoti, koordinuoti ir įgyvendinti metinės veiklos rizikų analizės ir metinio veiklos rizikų valdymo priemonių planavimo procesą;
43.4.10. prižiūrėti, kad suderintos veiklos rizikos valdymo priemonės būtų įtrauktos į Inspekcijos metinį veiklos planą ir / ar Skyrių darbo planus;
43.4.12. rengti, periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti Vadovą ir kitus su veiklos rizikos valdymu susijusius dokumentus;
43.5. Komiteto:
43.5.2. dalyvauti metinės veiklos rizikų analizės ir metinio veiklos rizikų valdymo priemonių planavimo procese;
43.5.3. peržiūrėti veiklos rizikų sąrašą, prioritetų sąrašą ir teikti pastabas dėl nustatytų veiklos rizikų, jų vertinimo ir numatytų valdymo priemonių;
43.5.4. tvirtinti rizikos sąrašą, prioritetų sąrašą, numatytų veiklos rizikų valdymo priemonių sąrašą;
43.6. Inspekcijos Vidaus audito tarnybos:
43.6.1. vertinti veiklos procesų ir vidaus kontrolės priemonių veiksmingumą ir efektyvumą, nustatyti veiklos rizikos veiksnius;
43.6.2. glaudžiai bendradarbiauti su SAS specialistu nustatant ir vertinant veiklos riziką, planuojant vidaus audito veiklą atsižvelgti į nustatytus veiklos rizikos veiksnius;
4.2. Veiklos rizikos valdymo procesai
Žemiau esančiuose paveiksluose pateikiamos Veiklos rizikų registravimo ir kritinių veiklos rizikų analizės bei Inspekcijos veiklos rizikų analizės ir metinio veiklos rizikų valdymo priemonių planavimo procesų schemos.
44. Veiklos rizikos valdymo procesas įgyvendinamas atliekant toliau išvardytas procedūras, vadovaujantis veiklos rizikos vertinimo ir valdymo metodika ir naudojant rizikos veiksnių registrą. Periodinis veiklos rizikos nustatymo ir vertinimo ciklas vyksta kasmet, siekiant įvertinti riziką ir suplanuoti jos valdymo priemones vieneriems metams.
45. Visiems pagrindiniams veiklos procesams taikomas standartizuotas rizikos valdymo procesas, nustatant su atitinkamu veiklos procesu susijusius jam būdingus rizikos veiksnius, tiesiogiai darančius įtaką analizuojamam veiklos procesui nustatytiems vertinimo rodikliams ir jų reikšmėms.
46. Veiklos rizikų registravimo ir kritinių veiklos rizikų analizės procesas:
46.1. Veiklos rizikų nustatymas ir užregistravimas atliekamas savarankiškai Inspekcijos darbuotojų Skyrių lygmeniu. Veiklos rizikos veiksniai nustatomi vadovaujantis Vadovo VII skyriuje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Inspekcijos veiklos tikslus ir / ar Skyrių darbo planus, kuriuose pateikiamos proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijų rodiklių reikšmės. Nustatyti veiklos rizikos veiksniai užregistruojami savarankiškai kiekvieno Inspekcijos darbuotojo (arba visus veiklos rizikos veiksnius bendrai užregistruoja rizikos valdymo koordinatorius) RVIS veiklos rizikų registre. Veiklos rizikos veiksnio registravimo metu RVIS yra pateikiama ši informacija:
46.1.5. rizikos priežastys. Darbuotojas gali nustatyti priežastis, dėl kurių pasireiškia nustatyta veiklos rizika.
46.1.6. efektyviausias rizikos nustatymo būdas. Darbuotojas gali pasiūlyti, kokie yra požymiai / rodikliai, rodantys veiklos rizikos buvimą / pasireiškimą;
46.1.7. galimos / efektyviausios rizikos valdymo (prevencijos) priemonės. Darbuotojas gali pasiūlyti, kokios priemonės, atsižvelgiant į riziką ir rizikos nustatymo aplinkybes, potencialiai gali būti efektyvios, siekiant sumažinti ar panaikinti nustatytą riziką (pvz., darbuotojų mokymai, papildomų kontrolių įdiegimas, dokumentinių formų / klausimynų tobulinimas, funkcijų perskirstymas ir pan.);
46.2. SAS specialistas reguliariai peržiūri veiklos rizikų registrą ir atlieka veiklos rizikų vertinimą ir atranką. Vertindamas užregistruotas veiklos rizikas, SAS specialistas:
46.2.3. jeigu užregistruota veiklos rizika yra neaktuali ar netinkama, pašalina šią riziką iš veiklos rizikų registro (rizikos aprašyme ir riziką užregistravusiam darbuotojui nurodydamas pašalinimo priežastį);
46.2.4. nustato, ar užregistruota veiklos rizika yra kritinė. Kritinė rizika yra rizika, kurios tikimybė ir poveikis yra labai dideli bei kuriai valdyti priemonės turi būti parenkamos nedelsiant, siekiant išvengti / sumažinti galimą neigiamą poveikį Inspekcijos tikslams;
46.2.5. įvertina apibendrintų (sugrupuotų) rizikos veiksnių tikimybę bei poveikį. Tikimybės ir poveikio įvertinimas atliekamas pagal Vadovo VII skyriuje nustatytus principus, įvertinant rizikos veiksnių registre užfiksuotų rizikos veiksnių tikimybę ir poveikį. Rizikos tikimybė ir poveikis vertinami atsižvelgiant į Inspekcijos veiklos tikslus. Šį vertinimą rekomenduojama atlikti atskirai nuo veiklos rizikos nustatymo, siekiant atsižvelgus į bendrą kontekstą visapusiškai įvertinti nustatytus rizikos veiksnius;
46.2.7. atsižvelgdamas į veiklos rizikos priežastis, SAS specialistas įvertina galimą veiklos rizikos paplitimą kituose Skyriuose, t.y. analizuodamas duomenis, bendraudamas su atsakingais darbuotojais teritoriniuose skyriuose įvertina galimybę, jog tokia pati veiklos rizika gali pasireikšti kituose Skyriuose;
46.3. Kritinės rizikos atveju, SAS specialistas nustato veiklos rizikos valdymo priemonę, atsižvelgiant į kompleksinį rizikos tikimybės ir poveikio įvertinimą, priemonės įgyvendinimo terminus, sąnaudas, sudėtingumą ir kt. Šią rizikos valdymo priemonę suderina su kitais atsakingais Inspekcijos darbuotojais: Skyrių vedėjais, Vadovybe. Nustato rizikos valdymo priemonės įtaką Inspekcijos metiniam veiklos planui ir / ar Skyrių darbų planams, ir kai reikalinga, inicijuoja Inspekcijos metinio veiklos plano pakeitimus.
47. Inspekcijos veiklos rizikų analizės ir metinio veiklos rizikų valdymo priemonių planavimo procesas:
47.1. Inspekcijoje veiklos rizikos valdymo procesas vyksta derinant jį su Inspekcijos metiniu veiklos planavimo ciklu. Atskirų veiklos sričių terminus nustato SAS, atsižvelgdamas į pasirengimo metiniam veiklos planavimo ciklui eigą, atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir kitus veiksnius.
Veiklos rizikos valdymo proceso periodinis ciklas prasideda informuojant elektroniniu paštu Inspekcijos darbuotojus apie veiklos rizikos valdymo proceso ciklo pradžią, etapus ir trukmę, proceso dalyvių vaidmenis, atsakomybę, laukiamus rezultatus ir priemonių įvykdymo terminus.
Vadovaujantis Investicijų projektų rengimo, informacijos, reikalingos Aplinkos ministerijos strateginio veiklos plano projektui parengti, metinio veiklos plano, darbo planų ir metinių veiklos ataskaitų rengimo, teikimo ir skelbimo, savivaldybių administracijų ir viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, teikiamos informacijos kaupimo, apibendrinimo ir skelbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-54 (toliau – Aprašas), ir Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827, ateinančių metų veiklos rizikos valdymo proceso ciklo pradžia laikoma einamųjų metų kovo mėnuo, t. y. mėnesiu anksčiau, negu pagal Strateginio planavimo metodiką ministerijos ir Vyriausybės įstaigos pradeda rengti strateginių veiklos planų projektus, planuojamus rezultatus ir asignavimų poreikio skaičiavimus;
47.2. SAS specialistas (-ai) detalaus veiklos rizikos veiksnių registro pagrindu parengia apibendrintą veiklos rizikų ir prioritetų sąrašą. Rekomenduojama, kad apibendrintame sąraše pateiktų rizikos veiksnių (rizikos veiksnių grupių) skaičius neviršytų 30 rizikos veiksnių. Veiklos rizikos veiksniai apibendrinami atsižvelgiant į bendrus požymius (Inspekcijos veiklos tikslus, veiklos sritis, pagrindinius veiklos procesus). Itin reikšmingi (kritiniai) detalūs veiklos rizikos veiksniai tiesiogiai įtraukiami į apibendrintą veiklos rizikos veiksnių registrą. Apibendrintų veiklos rizikos veiksnių tikimybės ir poveikio įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į susijusių detalių rizikos veiksnių įvertinimus, kurie koreguojami tikimybės ir poveikio Inspekcijos veiklos tikslams atžvilgiu. Rizikų prioritetai nustatomi pagal rizikos veiksnių tikimybės ir poveikio įvertinimus.
47.3. SAS specialisto parengtas veiklos rizikų ir prioritetų sąrašą pateikiamas Komitetui peržiūrėti ir aptarti. Aptarimo metu Komitetas pateikia pastabas dėl veiklos rizikų ir prioritetų sąrašo turinio, formuluočių, rizikos tikimybės ir poveikio vertinimų, rizikų prioritetų ir kt.;
47.4. Veiklos rizikų ir prioritetų sąrašą tvirtina Komitetas. Tvirtinimo faktas užfiksuojamas Komiteto posėdžio protokole. Prieš patvirtinimą sąrašas yra perduodamas Skyrių vedėjams peržiūrėti ir pateikti pastabas bei siūlymus dėl veiklos rizikų valdymo priemonių;
47.5. Skyrių pateikti pasiūlymai apsvarstomi Komitete, jie reikalinga koreguojami. Rizikos valdymo priemonių, jų įgyvendinimo prioritetų sąrašą tvirtina Komitetas. Tvirtinimo faktas užfiksuojamas Komiteto posėdžio protokole.
47.6. Vadovaujantis Komiteto patvirtintu Veiklos rizikų ir prioritetų sąrašu, rizikos valdymo priemonių sąrašu bei Apraše nustatytais reikalavimais yra rengiami Skyrių darbo planai ir Inspekcijos metinis veiklos planas.
47.7. SAS specialistas, vadovaudamasis Skyrių pateiktomis ketvirtinėmis ataskaitomis, apibendrina rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatus Inspekcijos lygmeniu ir apie tai informuoja Komitetą.
V. STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS RIZIKOS VALDYMO PROCESAS IR PROCEDŪROS
5.1. SVP rizikos valdymo funkcijos ir atsakomybės
48. Už SVP rizikos valdymo proceso bendrą organizavimą atsakingas SAS. Inspekcijos viršininkas paskiria SAS specialistą SAS vedėjo pasiūlymu, kuris organizuoja SVP rizikos valdymo procesą. Už ekspertinį SVP rizikų vertinimą ir pagalbą SAS specialistui yra atsakingas SVPS specialistas. Skyrių lygmeniu SVP rizikos valdymo proceso koordinavimą užtikrina rizikos valdymo koordinatoriaus funkciją atliekantys to Skyriaus darbuotojai (rizikos valdymo koordinatoriaus funkciją gali atlikti ir Skyriaus vedėjas).
49. Pagrindinės funkcijos, susijusios su nekritinių SVP rizikų registravimo, analizės ir veiklos planavimo procesais:
49.1. darbuotojų:
49.2. rizikos valdymo koordinatorių:
49.3. skyrių vedėjų:
49.3.4. stebėti ir analizuoti savo darbuotojų SVP rizikos vertinimo metu nustatytus SVP rizikos veiksnius, jų įvertinimus ir valdymo priemones;
49.3.5. siekti, kad būtų užtikrintas SVP rizikos valdymo priemonių įgyvendinimas, ir apie jo rezultatus informuoti SAS;
49.4. SVPS specialisto:
49.4.2. reguliariai atlikti SVP rizikų registro vertinimą ir atranką (kas mėnesį arba kitą nustatytą laikotarpį), nustatyti SVP rizikų kritiškumą;
49.4.3. atlikti SVP rizikų tvarkymo veiksmus: priskirti rizikų sąrašui, nustatyti rizikų sąryšį, perkelti riziką į kitą registrą, pašalinti riziką;
49.5. SAS specialisto:
49.5.2. kai reikalinga, pasitarus su SVPS specialistu papildomai atlikti SVP rizikų tvarkymo veiksmus: priskirti rizikų sąrašui, nustatyti rizikų sąryšį, perkelti riziką į kitą registrą, pašalinti riziką;
49.5.6. siekti, kad būtų užtikrintas efektyvus SVP rizikos valdymo sistemos funkcionavimas, skatinti rizikos supratimą ir valdymą;
49.5.7. inicijuoti, koordinuoti ir įgyvendinti metinės veiklos rizikų analizės ir metinio veiklos rizikų valdymo priemonių planavimo procesą;
49.5.9. prižiūrėti, kad suderintos SVP rizikos valdymo priemonės būtų įtrauktos į Inspekcijos metinį veiklos planą ir/ar Skyrių darbo planus;
49.5.10. stebėti SVP rizikų valdymo, Kontroliuojamų objektų rizikingumo vertinimo ir atrankos procesų rezultatyvumą ir tinkamumą;
49.5.11. rengti, periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti Vadovą ir kitus su SVP rizikos valdymu susijusius dokumentus;
49.6. Komiteto:
49.6.2. dalyvauti metinės SVP rizikų analizės ir metinio SVP rizikų valdymo priemonių planavimo procese;
49.6.3. peržiūrėti SVP rizikų ir prioritetų sąrašą ir teikti pastabas dėl nustatytų SVP rizikų, jų vertinimo ir numatytų valdymo priemonių, tvirtinti šį prioritetų sąrašą;
5.2. SVP rizikos valdymo procesai
Žemiau esančiuose paveiksluose pateikiamos SVP rizikų registravimo ir kritinių SVP rizikų analizės bei Inspekcijos SVP rizikų analizės ir metinio SVP rizikų valdymo priemonių planavimo procesų schemos.
50. SVP rizikų registravimo ir kritinių SVP rizikų analizės procesas:
50.1. SVP rizikų nustatymas ir užregistravimas atliekamas savarankiškai Inspekcijos darbuotojų Skyrių lygmeniu. Registruojamos turi būti tos SVP rizikos, kurios kyla iš pastebėtų bendrųjų, daugiau nei vieną kartą pasikartojusių reiškinių, tendencijų SVP srityje. Registruojama SVP rizika nėra faktas apie vienkartinę užfiksuotą konkretaus Kontroliuojamo objekto neatitiktį teisės aktams. Nustatyti SVP rizikos veiksniai užregistruojami savarankiškai kiekvieno Inspekcijos darbuotojo (arba visus SVP rizikos veiksnius bendrai užregistruoja rizikos valdymo koordinatorius) RVIS SVP rizikų registre. SVP rizikos registravimo metu RVIS yra pateikiama ši informacija:
50.1.5. rizikos priežastys. Darbuotojas gali nustatyti priežastis, dėl kurių Kontroliuojami objektai ar kiti ūkio subjektai galimai nesilaiko nustatytų reikalavimų ar pasižymi registruojama rizika.
50.1.6. efektyviausias rizikos nustatymo būdas. Darbuotojas gali pasiūlyti, kaip nustatyti, jog Kontroliuojami objektai pasižymi užregistruota SVP rizika arba kaip nustatyti, ar kituose teritoriniuose skyriuose ši rizika yra aktuali (pvz., pagal išduotų tam tikro tipo per tam tikrą laikotarpį statybą leidžiančių dokumentų duomenis IS „Infostatyba“, pagal skelbimus vietinėje spaudoje apie perkamus / parduodamus sklypus saugomose teritorijose ir pan.);
50.1.7. galimos / efektyviausios rizikos valdymo (prevencijos) priemonės. Darbuotojas gali pasiūlyti, kokios priemonės, atsižvelgiant į riziką ir rizikos nustatymo aplinkybes, potencialiai gali būti efektyvios, siekiant sumažinti ar panaikinti nustatytą riziką (pvz., viešųjų ryšių kampanija, visuomenės švietimas svarbia tema, interviu su statybos dalyviais dėl konkrečių klausimų, didesnis patikrinimų dažnis atsižvelgiant į metų laiką ar teritoriją, teisės aktų pakeitimai, patikrinimų tobulinimas pakeičiant/praplečiant kontrolinį klausimyną, naujo patikrinimo tipo įvedimas, Kontroliuojamų objektų tipų aibės praplėtimas ir pan.);
50.2. SVPS specialistas reguliariai peržiūri SVP rizikų registrą ir atlieka SVP rizikų vertinimą ir atranką. Vertindamas užregistruotas SVP rizikas, SVPS specialistas:
50.2.1. apjungia užregistruotas SVP rizikas, jeigu yra užregistruota pasikartojančių / identiškų SVP rizikų;
50.2.2. jeigu yra poreikis, konsultuojasi su riziką užregistravusiu darbuotoju ir tikslina užregistruotas SVP rizikas;
50.2.3. jeigu užregistruota SVP rizika yra neaktuali ar netinkama, pašalina šią riziką iš SVP rizikų registro (rizikos aprašyme ir riziką užregistravusiam darbuotojui nurodydamas pašalinimo priežastį);
50.2.4. įvertina galimą SVP rizikos poveikį Inspekcijos tikslams ir rizikos pasireiškimo tikimybę, ir nustato, ar užregistruota SVP rizika yra kritinė. Kritinė rizika yra rizika, kurios tikimybė ir poveikis yra labai dideli bei kuriai valdyti priemonės turi būti parenkamos nedelsiant, siekiant išvengti / sumažinti galimą neigiamą poveikį Inspekcijos tikslams;
50.3. Jeigu užregistruota SVP rizika yra kritinė:
50.3.1. SVP kritinė rizika perduodama SAS specialistui, kuris atlieka kritinės SVP rizikos analizę ir nustato kritinės SVP rizikos priežastis;
50.3.2. atsižvelgdamas į kritines SVP rizikos priežastis, SAS specialistas įvertina galimą SVP rizikos paplitimą kituose Skyriuose, t. y. analizuodamas duomenis, bendraudamas su atsakingais darbuotojais teritoriniuose skyriuose įvertina galimybę, jog tokia pati SVP rizika gali pasireikšti kituose Skyriuose;
50.3.3. SAS specialistas parenka tinkamiausią SVP rizikos valdymo priemonę, kuri yra suderinama su SVPS specialistu bei parengiama suderinimui su Inspekcijos viršininku. SAS specialistas nustato rizikos valdymo priemonės įtaką Inspekcijos metiniam veiklos planui ir / ar Skyrių darbų planams, ir kai reikalinga, inicijuoja Inspekcijos metinio veiklos plano pakeitimus;
50.3.4. suderinta kritinės SVP rizikos valdymo priemonė patvirtinama Inspekcijos viršininko įsakymu, pavedimu ar kitu būdu;
51. Inspekcijos SVP rizikų analizės ir metinio SVP rizikų valdymo priemonių planavimo procesas:
51.1. SAS specialistas atlieka užregistruotų (kritinių ir nekritinių) SVP rizikų metinę analizę. SVP rizikų analizės metu SAS specialistas įvertina (kai nebuvo įvertinta prieš tai, metų eigoje, arba kai reikalingas pervertinimas) SVP rizikos užregistravimo aplinkybes, rizikos priežastis, užregistruotos SVP rizikos galimą poveikį Inspekcijos tikslams ir rizikos pasireiškimo tikimybę ir pan.;
51.2. SAS specialistas, atsižvelgdamas į SVP rizikos aktualumą, paplitimą ir kitus veiksnius, bei vadovaudamasis VII skyriuje „RIZIKŲ VERTINIMO IR VALDYMO METODIKA“ apibrėžta metodika nustato SVP rizikų prioritetus;
51.3. SAS specialistas parengia SVP rizikų ir prioritetų sąrašą, kuris perduodamas Komitetui. Į SVP rizikų ir prioritetų sąrašą turi būti įtraukiamos tiek naujai nustatytos SVP rizikos, tiek esamos Inspekcijos valdomos (dar nesuvaldytos) SVP rizikos;
51.4. Komitetas peržiūri, esant poreikiui, koreguoja ir tvirtina SVP rizikų ir prioritetų sąrašą. Tvirtinimo faktas užfiksuojamas Komiteto posėdžio protokole. Prieš patvirtinimą sąrašas yra perduodamas Skyrių vedėjams peržiūrėti ir pateikti pastabas bei siūlymus dėl SVP rizikų valdymo priemonių;
51.5. Skyrių vedėjai peržiūri SVP rizikų ir prioritetų sąrašą, teikia pastabas dėl šio sąrašo bei pasiūlymus dėl SVP rizikų valdymo priemonių;
51.6. Komitetas peržiūri, vertina, esant poreikiui tariasi su Skyrių vedėjais, koreguoja siūlymus dėl SVP rizikų prioritetų ir valdymo priemonių. Parengus galutinį SVP rizikų prioritetų ir valdymo priemonių sąrašą, Komitetas šį sąrašą tvirtina, t. y. priima sprendimą dėl prioritetinių rizikų valdymo priemonių įtraukimo į Inspekcijos metinį veiklos planą;
51.7. Vadovaujantis Komiteto patvirtintu SVP rizikų ir prioritetų sąrašu, rizikos valdymo priemonių sąrašu bei Apraše nustatytais reikalavimais yra rengiami Skyrių darbo planai ir Inspekcijos metinis veiklos planas.
51.8. SAS specialistas, vadovaudamasis Skyrių pateiktomis ketvirtinėmis ataskaitomis, apibendrina rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatus Inspekcijos lygmeniu ir apie tai informuoja Komitetą.
VI. RIZIKŲ VALDYMO PROCESŲ INTEGRAVIMAS Į INSPEKCIJOS VEIKLĄ IR RIZIKŲ VALDYMO SRIČIŲ GRAFIKAS
6.1 . Rizikų valdymo proceso integravimas į planavimo ir valdymo procesą
52. Veiklos rizikos valdymo procesas ir SVP rizikos valdymo procesas (toliau – Rizikų valdymo procesai) yra neatsiejama Inspekcijos veiklos planavimo ir valdymo sistemos dalis. Rizikų valdymo procesai derinami su metiniu Inspekcijos veiklos planavimo ciklu, siekiant nuosekliai įvertinti su veiklos tikslais susijusius rizikos veiksnius ir įtraukti į Skyrių darbo planus atitinkamas rizikos valdymo priemones. Be to, Rizikų įvertinimas turi įtakos ir nustatomiems veiklos tikslams, kadangi jau šiame etape priimamas sprendimas dėl veiklos rizikos lygio.
53. Rizikų valdymo procesai tiesiogiai susiję su Inspekcijos tikslais ir priemonėmis, padedančiomis jų siekti, todėl svarbu užtikrinti, kad nustatomi tikslai būtų nustatyti aiškiai apibrėžtų ir objektyvių veiklos vertinimo kriterijų pagrindu. Tokių kriterijų nustatymas daro tiesioginę įtaką tiek rizikos valdymui, tiek ir Inspekcijos veiklos planavimo bei valdymo procesų kokybei.
6.2 . Rizikų valdymo procesų grafikas
55. Toliau pateikiamas Rizikų valdymo procesų grafikas, sudarytas atsižvelgiant į Rizikų valdymo proceso metu atliekamų procedūrų terminus.
| Veikla |
Dalyviai |
Rezultatas |
Terminas |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Veiklos rizika |
SVP rizika |
|||
| Nuolatinis rizikos valdymo procesas |
||||
| Rizikų registravimas, rizikų priežasčių, nustatymo būdų ir valdymo priemonių pasiūlymas |
Darbuotojai |
Darbuotojai |
Užregistruota ir vertinimui pateikta veiklos ar SVP rizika. |
Vyksta nuolat pagal poreikį |
| Rizikų registrų peržiūra/vertinimas, rizikų kritiškumo vertinimas, kritinių rizikų poveikio ir tikimybės vertinimas, priežasčių nustatymas, valdymo priemonių parinkimas |
SAS specialistas |
SVP, SAS specialistai |
Užregistruota ir vertinimui pateikta veiklos ar SVP rizika |
Kas mėnesį arba kitu pasirinktu periodiškumu |
| Metinis rizikos valdymo procesas |
||||
| Metinio Rizikų valdymo proceso inicijavimas |
SAS specialistas |
SAS specialistas |
Rizikos valdymo proceso metinio ciklo pradžia |
Kovo mėnuo |
| Rizikų registravimas, rizikų priežasčių, nustatymo būdų ir valdymo priemonių pasiūlymas |
Darbuotojai |
Darbuotojai |
Užregistruota ir vertinimui pateikta veiklos ar SVP rizika. |
|
| Rizikų registrų peržiūra/vertinimas, rizikų kritiškumo vertinimas, rizikų poveikio ir tikimybės vertinimas, rizikų priežasčių nustatymas, paplitimo vertinimas |
SAS specialistas |
SVP, SAS specialistai |
Veiklos rizikų registras ir SVP rizikų registras – įvertintos rizikos poveikio ir tikimybės atžvilgiu, nustatytos rizikų priežastys |
Rugpjūčio 1 d. |
| Rizikų ir prioritetų sąrašo parengimas ir pateikimas Komitetui |
SAS specialistas |
SAS specialistas |
Apibendrintas veiklos rizikų ir SVP rizikų prioritetų sąrašas |
Lapkričio 15 d. |
| Rizikos valdymo priemonių nustatymas |
Skyrių vedėjai, Komitetas |
Skyrių vedėjai, Komitetas |
Nustatytos rizikų valdymo priemonės |
Spalio 1 d. |
| Inspekcijos metinio veiklos plano ir Skyrių darbo planų parengimas |
SAS specialistas, Skyrių vedėjai, Inspekcijos vadovybė |
SAS specialistas, Skyrių vedėjai, Inspekcijos vadovybė |
Inspekcijos metinis veiklos planas ir Skyrių darbo planai |
Gruodžio 1 d. |
| Rizikos valdymo sistemos stebėsena |
SAS specialistas |
SVPS specialistas |
Veiklos plano įgyvendinimo rezultatų ataskaitų peržiūra (rengiamos pagal Aprašą) |
Kiekvieną ketvirtį |
6.3 . Rizikų ir Rizikų valdymo sistemos stebėsena
56. Rizikų ir Rizikų valdymo sistemos stebėsena apima veiksmus, susijusius su Rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsena ir kontrole, taip pat rizikų suvaldymo stebėsena. Šių procesų periodiškumas atitinka Inspekcijos metinio veiklos plano įgyvendinimo stebėsenos periodiškumą (nustatyta Apraše).
VII. RIZIKŲ VERTINIMO IR VALDYMO METODIKA
57. Šioje Vadovo dalyje aprašoma Inspekcijos Rizikų veiksnių nustatymo, vertinimo ir valdymo metodika, kuria vadovaujamasi nustatant ir vertinant Rizikų veiksnius, taip pat nustatant Rizikų valdymo priemones.
7.1. Įvykių ir su jais susijusių Rizikų veiksnių nustatymas
58. Rizikų registravimo ir Rizikų analizės metu nustatomi galimi įvykiai, kurie gali turėti įtakos Inspekcijos ir / ar atskiro Skyriaus nustatytų tikslų pasiekimui. Įvykiai, galintys turėti neigiamą poveikį tikslo siekimui (tikslas nepasiekiamas iš esmės, pasiekiamas ne laiku, nesilaikant tam tikrų nustatytų išorinių ir / ar vidinių reikalavimų ir pan.), laikomi Rizikų veiksniais, kuriuos būtina įvertinti ir taikyti valdymo priemones.
59. Įvykiai, galintys turėti teigiamą poveikį, laikomi galimybėmis, kurias Inspekcijos vadovybė perkelia į tikslų nustatymo procesą, siekdama išnaudoti galimą tokių įvykių naudą Inspekcijos misijai įgyvendinti.
7.1.1 . Įvykiai ir su jais susiję Rizikų veiksniai
60. Įvykis yra atsitikimas ar reiškinys, kurį lemia vidiniai ar išoriniai veiksniai, ir kuris gali paveikti Inspekcijos ir / ar atskiro Skyriaus tikslų siekimą. Įvykiai gali turėti teigiamą poveikį, neigiamą poveikį arba tiek teigiamą, tiek ir neigiamą poveikį. Vadove pagrindinis dėmesys skiriamas neigiamą poveikį galintiems turėti įvykiams, t. y. rizikos veiksniams.
61. Skyrių tikslai (priemonės, veiksmai, proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijai ir jų rodikliai ir kt.) nustatomi Inspekcijos metiniame veiklos plane, taip pat Skyrių darbo planuose. Nustatant įvykius (Rizikų veiksnius) atsižvelgiama į šias pagrindines tikslų grupes:
61.1. veiklos tikslai – susiję su efektyviu ir veiksmingu Inspekcijos turimų išteklių panaudojimu pagal kompetenciją, siekiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos strateginių tikslų;
61.2. atskaitomybės tikslai – susiję su ataskaitose, kurias Inspekcija teikia suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kitoms valstybės institucijoms ir kt.), pateikiamos informacijos tikslumu ir patikimumu;
61.3. atitikties tikslai – susiję su atitiktimi Inspekcijos ir jos veiklai keliamiems reikalavimams (nustatytiems įstatymų, kitų teisės aktų, priežiūros institucijų, geros praktikos ir kt.). Panašiai kaip ir atskaitomybės tikslai, atitikties tikslai gali būti laikomi atskiru veiklos tikslų pogrupiu, kadangi Inspekcija savo veiklą organizuoja ir vykdo atsižvelgdama į ją reglamentuojančių teisės aktų, išorinių ir vidinių veiksnių reikalavimus;
7.1.2 . Tikslų siekimui įtakos turintys veiksniai
62. Inspekcijos tikslų siekimui įtakos turi daug išorinių ir vidinių veiksnių. Šių veiksnių ir nuo jų priklausančių įvykių poveikis Inspekcijos tikslams yra esminė prielaida siekiant užtikrinti efektyvų Rizikų valdymą.
63. Pagrindiniai išoriniai rizikos veiksniai:
64. SVP rizikų veiksniai yra tiesiogiai susiję su Kontroliuojamų objektų veikla ir veiksmais (pvz., tyčiniai teisės aktų pažeidimai, reikalavimų statyboms neišmanymas ir pan.).
65. Kita Rizikų veiksnių grupė yra susijusi su Inspekcijos vidaus aplinka ir veiklos procesais. Šiuos veiksnius galima suskirstyti į tokias grupes:
65.1. bendri veiksniai, darantys įtaką visos Inspekcijos veiklai nepriklausomai nuo veiklos procesų;
66. Galimos bendrų veiklos rizikų veiksnių grupės, susijusios su Inspekcijos:
66.1. personalu – vadovaujančio personalo ir darbuotojų kvalifikacija ir patirtimi, pareigybių nustatymu, funkcijomis ir atsakomybe, motyvacijos sistema, personalo kaita, mokymų sistema, kvalifikacijos kėlimo priemonėmis ir kt.;
66.2. procesais – galimais įvykiais, apimančiais veiklos procesų struktūrą, optimizavimą, galimus nukrypimus nuo procesų ir / ar procedūrų, vidaus kontrolės priemonėmis, komunikavimu, apsikeitimu geros praktikos pavyzdžiais, sprendimų priėmimo mechanizmais ir kt.;
66.3. technologijomis – galimais įvykiais, susijusiais su nepakankamai automatizuotais veiklos procesais (neautomatizuotas procesas arba nepakankamas palaikančių informacinių sistemų funkcionalumas), veiklos tęstinumo užtikrinimo priemonėmis, informacinių sistemų parinkimu, diegimu, palaikymu, saugumo valdymu, kitų išteklių panaudojimo efektyvumu ir kt.;
7.1.3 . Rizikos veiksnių nustatymo metodika
67. Rizikos veiksnių, arba Rizikų, nustatymo metodikos paskirtis – nustatyti visus svarbius su Inspekcijos tikslais susijusius rizikos veiksnius, galinčius turėti neigiamos įtakos įgyvendinant Inspekcijos tikslus.
68. Įvykiai nustatomi stebint kasdienės veiklos rezultatus, jų tendencijas bei jas užfiksuojant savarankiškai RVIS ir / ar organizuojant struktūrišką grupinę diskusiją, kurios metu diskusijos dalyviai aptaria visos Inspekcijos ir / ar atitinkamo Skyriaus ateinančių metų veiklos priemones ir jų įgyvendinimui galinčius turėti įtakos įvykius, atsižvelgiant į praeities įvykius ir prognozuojamas tendencijas. Bendruoju atveju vadovaujamasi diskusijos dalyvių supratimu ir žiniomis, naudojama turima statistinė informacija apie konkrečių tikslų įvykdymo rezultatus ir jiems įtakos turėjusius veiksnius. Rizikos nustatymo diskusijoje gali dalyvauti atitinkamo Skyriaus rizikos valdymo koordinatoriai, kurie atlieka rizikos valdymo eksperto vaidmenį diskusijos metu.
69. Įvykių nustatymo metu pirmiausia apsvarstomi visi galimi įvykiai (kuriuos lemia vidinės ir išorinės aplinkos pokyčiai). Tai ir akivaizdūs ir sunkiai pastebimi įvykiai, esant nežymiam ir itin reikšmingam poveikiui. Kad visi įvykiai būtų pastebėti, rekomenduojama rizikos veiksnius nustatyti atskirai nuo tikimybės ir poveikio įvertinimo, nes šie žingsniai tiesiogiai susiję su rizikos vertinimo tema. Vis dėlto praktikoje yra daug reiškinių, kai sunku atskirti rizikos nustatymą nuo vertinimo, tačiau pagrindinė šio žingsnio užduotis yra nustatyti visus galimus rizikos veiksnius, nesiekiant jų iš karto įvertinti, nes tuo pačiu metu atliekant ir vertinimo veiksmą dalis rizikos veiksnių gali būti nepagrįstai atmesta. Reikėtų atkreipti dėmesį į įvykius su santykinai maža pasireiškimo tikimybe, jeigu jie gali turėti didelį poveikį tikslų siekimui.
70. Jei pasirenkama Inspekcijoje / Skyriuje organizuoti grupinę diskusiją rizikoms nustatyti, rekomenduojama laikytis šio diskusijos plano:
70.1. nustatomi pagrindiniai Inspekcijos ir / ar Skyriaus veiklos tikslai (priemonės, veiksmai, proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijai ir jų rodikliai);
70.2. apibrėžiama, kaip Skyriaus veikla siejasi su Inspekcijos veiklos tikslais (jei diskusija vyksta Skyriuje);
70.4. aptariami rizikos veiksniai, galintys nulemti įvykius, kurie turėtų neigiamos įtakos Skyriaus veiklai, Inspekcijos veiklos tikslų siekimui;
70.5. nustatomi įvykiai, galintys turėti neigiamą įtaką Inspekcijos / Skyriaus veiklai (rizikos veiksniams);
70.6. aptariamas rizikos valdymo prioritetiškumas tikimybės ir poveikio atžvilgiu (gali būti atliekama rizikos vertinimo etapo metu);
70.7. nurodomi nenumatyti įvykiai per praėjusius 12 mėnesių, turėję neigiamos įtakos Inspekcijos /Skyriaus veiklai, kurių Inspekcijos vadovybė, Skyrių vedėjai ir darbuotojai nebuvo numatę;
71. Inspekcijos darbuotojai gali savarankiškai užpildyti rizikos veiksnių (rizikų) registrą ir jį pateikti SVPS (SVP rizikų registrui) arba SAS (veiklos rizikos registrui) specialistų vertinimui. Tokiu atveju grupinės diskusijos Skyriaus lygmenyje gali būti nevykdomos.
72. Nustatytų rizikos veiksnių, registruojamų rizikos veiksnių (Rizikų) registre, skaičius nėra ribojamas ir rizikos vertinimą atliekantys darbuotojai skatinami paminėti visus jiems žinomus reikšmingus rizikos veiksnius. Reikšmingumo lygis šiuo atveju įvertinamas individualiai, vadovaujantis protingumo kriterijumi.
73. Vadovo 1 priede pateikiami veiklos rizikos veiksnių pavyzdžiai, kurie galėtų būti naudojami nustatant Skyrių veiklos rizikos veiksnius (pagal pagrindinius veiklos procesus). Šiame Vadovo priede pateikiami su pagrindiniais veiklos procesais susijusių kitų galimų įvykių ir rizikos veiksnių nustatymo, vertinimo ir valdymo metodikų pavyzdžiai. Visi rizikų pavyzdžiai nebūtinai ir ne visada bus taikytini kiekvienam Skyriui ar veiklos procesui. Pateikti pavyzdžiai nėra išsamus visų galimų rizikos veiksnių sąrašas.
7.2. Rizikų tikimybės ir poveikio vertinimas
74. Rizikų veiksnių vertinimo metu nustatoma, kokia apimtimi identifikuoti įvykiai ir susiję rizikos veiksniai gali daryti įtaką Inspekcijos tikslų siekimui. Rizikos vertinamos dviem atžvilgiais – tikimybės ir poveikio, naudojant kokybinių ir kiekybinių metodų kombinaciją. Vadovaujantis gauta informacija, parenkamos optimalios rizikos valdymo priemonės.
7.2.1 . Rizikų veiksnių vertinimo kontekstas
75. Išoriniai ir vidiniai veiksniai nulemia įvykių pasireiškimo tikimybę, kurios daro įtaką Inspekcijos tikslų siekimui. Nors visų viešojo sektoriaus organizacijų veiklai turi įtakos tie patys išoriniai rizikos veiksniai, vykstančių įvykių poveikiai konkrečiai organizacijai dažniausiai yra unikalus dėl skirtingų tikslų ir objektyvių aplinkybių. Rizikos įvertinimo metu apsvarstomi galimi įvykiai ir jų poveikis, susijęs su pačia organizacija, jos veikla, jos Kontroliuojamų objektų specifika, atsižvelgiama į organizacijos veiklą, veiklos procesų ir operacijų, priežiūros sritį reglamentuojančių teisės aktų sudėtingumą ir kitas specifines aplinkybes.
76. Nors rizikos vertinimo terminas dažnai apibūdinamas kaip vienkartinis veiksmas, rizikos valdymo proceso metu jis nuolat pasikartoja. Rizikos vertinimas, atliktas rizikos valdymo proceso pradžioje, gali būti patikslintas nepasibaigus metiniam rizikos valdymo ciklui, jeigu gaunama papildoma informacija ar paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių būtina atlikti tikslesnį rizikos įvertinimą.
7.2.2 . Kokybinių ir kiekybinių metodų taikymas vertinant riziką
78. Inspekcijos Rizikos vertinamos naudojantis kokybinio vertinimo kriterijais pagal nustatytą rizikos vertinimo skalę (pavyzdinę skalė veiklos rizikoms vertinti pateikiama Vadovo 2 priede). Kokybinis vertinimas taikomas tais atvejais, kai tikslus Rizikų veiksnių nustatymas yra beveik neįmanomas dėl sudėtingų procesų, didelio rizikos veiksnių skaičiaus arba kai galimybės surinkti duomenis, reikalingus kiekybiniam vertinimui, yra ribotos, jų gavimas ir analizė pernelyg sudėtingi.
79. Norint atlikti kiekybinį įvertinimą dažniausiai reikia didesnių pastangų, kartais panaudoti matematinius modelius. Be to, kiekybinio vertinimo metodai tiesiogiai priklausomi nuo naudojamų duomenų ir prielaidų kokybės ir geriausiai panaudojami vertinti įvykiams, kurių išsami istorija ir kurie dažnai pasikartoja, dėl to galima daryti patikimas prognozes bei aprašyti juos naudojantis matematiniais modeliais.
7.2.3 . Įvykių ryšiai
80. Kai galimi įvykiai nėra susiję, jie vertinami individualiai. Tačiau kai ryšys tarp įvykių egzistuoja, sukuriant naujus tikėtinus poveikius bei tikimybes, jie turėtų būti vertinami kartu. Nors vieno įvykio poveikis gali būti nežymus, tam tikros įvykių kombinacijos ar sekos pasireiškimas gali turėti žymų poveikį.
7.2.4 . Tikimybės (T) ir poveikio (P) įvertinimas
82. Rizikų tikimybė ir poveikis įgyvendinat Inspekcijos tikslus vertinami pagal kokybinius rodiklius. Bendruoju atveju kiekybiniai rodikliai gali būti naudojami tik tuo atveju, jeigu tikslas, dėl kurio atžvilgiu vertinamas rizikos poveikis, išreikštas objektyviai išmatuojamu kiekybiniu vertinimo kriterijumi.
7.2.5 . Tikimybė (T)
83. Veiklos rizikos vertinimas:
83.1. tikimybė vertinama vadovaujantis vienu iš dviejų toliau nurodytų būdų priklausomai nuo to, ar rizika pasikartojanti:
83.1.1. įvykio tikimybė per vienerius metus (tęstiniai rizikos veiksniai arba rizikos veiksniai, kurie pasireiškia kaip pavieniai įvykiai);
83.2. Tikimybė įvertinama eksperimentiniu būdu, vadovaujantis patirtimi (įvykę įvykiai panašūs) ir atsižvelgiant į naujų ar numatomų aplinkybių įtaką vertinamos rizikos pasireiškimo tikimybei. Toliau pateikiama veiklos rizikos tikimybės vertinimo skalė:
83.2.1. labai tikėtina tikimybė (5 balai) – tikimybė, kad įvykis įvyks per ateinančius metus ar vertinimo laikotarpį yra didelė (50–100 %);
83.2.2. gana tikėtina tikimybė (4 balai) – tikimybė, kad įvykis įvyks per ateinančius metus ar vertinimo laikotarpį, vertinama kaip pakankamai reali (20–50 %);
83.2.3. tikėtina tikimybė (3 balai) – tikimybė, kad įvykis gali įvykti per ateinančius metus ar vertinimo laikotarpį (10–20 %);
83.2.4. nelabai tikėtina tikimybė (2 balai) – tikimybė, kad įvykis įmanomas, tačiau nelabai tikėtinas (1–10 %);
84. SVP rizikos vertinimas:
84.1. SVP rizikos tikimybė yra suprantama, kaip apibrėžtos Kontroliuojamų objektų grupės (pvz.: statybos rangovai, savivaldybės administracija ir pan.) dalis, kuri galimai nesilaiko veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų ir / ar kitaip pasižymi nustatyta rizika.
84.2. SVP rizikos tikimybės vertinimo skalės reikšmių aibė sutampa su veiklos rizikos (labai tikėtina tikimybė, gana tikėtina tikimybė, tikėtina tikimybė, nelabai tikėtina tikimybė, mažai tikėtina tikimybė), tačiau kiekvienai SVP rizikai ir Kontroliuojamų objektų grupei skalės reikšmės gali būti skirtingos ir turi būti nustatomos individualiai ekspertiniu būdu kiekvienai SVP rizikai (pvz.: 10% neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų rizika gali būti priskiriama labai tikėtinos tikimybės vertinimui, tuo tarpu 10% atvejų, kai nukrypstama nuo statybos projekto, rizika gali būti priskiriama tik tikėtinos tikimybės vertinimui).
7.2.6 . Poveikis (P)
85. Siekiant kompleksiškai įvertinti Rizikų poveikį, būtina apsvarstyti įvairias poveikio sritis – poveikį Inspekcijos ištekliams, įsipareigojimams įvairioms suinteresuotoms šalims vykdyti, reputacijai, veiklos efektyvumui, procesų kokybei, informacijos, darbuotojų saugumui, aplinkai, visuomenei, infrastruktūrai ir kt. Bendruoju atveju turėtų būti apsvarstytos šios sritys:
85.1. poveikis personalui (motyvacija, moralė, etikos normų laikymasis, socialinis klimatas Inspekcijoje, saugumas, darbingumas ir kt.);
85.2. finansinis poveikis (padidėjusios veiklos sąnaudos, biudžeto nevykdymas, neefektyvus ar nepagrįstas lėšų panaudojimas);
85.3. poveikis įvaizdžiui ir reputacijai (neigiamas įvaizdis visuomenės akyse, žiniasklaidos atsiliepimai);
85.4. įsipareigojimų steigėjui ir kitoms suinteresuotoms šalims (pavyzdžiui, su institucijų bendradarbiavimu susiję įsipareigojimai) vykdymas;
85.5. veiklos nutraukimas ar nesugebėjimas teikti paslaugas, užtikrinti veiklos procesų funkcionavimą;
86. Rizikos poveikiui įvertinti skirta penkių balų skalė, kurios reikšmės gali būti pritaikomos kiekvienai iš poveikio sričių, nurodytų Vadovo 114 punkte. Bendruoju atveju poveikio įvertinimo reikšmės gali būti šios:
86.1. kritinis poveikis (5 balai) – įvykus įvykiui Inspekcija iš esmės nesugebės pasiekti savo tikslų, negalės tęsti savo veiklos įprastine tvarka ir apimtimi, patirs reikšmingų finansinių nuostolių ar pakenks savo įvaizdžiui ilgalaikėje perspektyvoje, aplinkai, visuomenei ir infrastruktūrai bus padaryta negrąžinama žala;
86.2. reikšmingas poveikis (4 balai) – šis poveikis siejamas su Inspekcijos veiklos ir aplinkos, visuomenės ir infrastruktūros gerovės sutrikimais, kurių padariniai gali būti reikšmingi siekiant jos tikslų. Tokio poveikio pavyzdžiais galėtų būti netikėtas kelių svarbias pareigas einančių vadovų ar darbuotojų pasitraukimas, didelės apimties informacinio technologinio projekto nesėkmingas įgyvendinimas, statybos neleistinoje teritorijoje ir kt.;
86.3. vidutinis poveikis (3 balai) – tai tam tikras neigiamas poveikis Inspekcijos tikslų siekimui. Pavyzdžiui, organizacijos pavadinimas gali būti paminėtas žiniasklaidoje, neigiamo pobūdžio turinio straipsnyje, laikinai gali sutrikti tam tikri veiklos procesai ar funkcijų vykdymas, gali laikinai sumažėti darbo efektyvumas ir pan.;
86.4. nežymus poveikis (2 balai) – trumpalaikio pobūdžio ir nesukelia reikšmingo veiklos sutrikimo. Pavyzdžiais galėtų būti atskiri gyventojų nepasitenkinimo jiems teikiamomis paslaugomis ar atliekamais valstybinės priežiūros veiksmais atvejai, trumpalaikis tam tikrų procesų efektyvumo sumažėjimas ir kt.;
87. Nereikšmingus rizikos veiksnius Inspekcijos vadovybė gali valdyti įprastinės veiklos priemonėmis, nesiimdama specialių rizikos valdymo priemonių.
88. Veiklos rizikų pasireiškimo tikimybės ir galimo poveikio įvertinimo naudojantis 5 balų skale pavyzdžiai pateikiami rizikos vertinimo skalės aprašyme (Vadovo 2 priedas). Pateikti pavyzdžiai yra iliustracinio pobūdžio ir jais neturėtų būti vadovaujamasi atliekant Inspekcijos veiklos rizikos veiksnių įvertinimą.
7.3. Rizikos svarbos / prioriteto nustatymas
89. Rizikų svarba / prioritetai nustatomi sudedant Rizikų tikimybės (T) balą ir poveikio (P) balą ir gaunant bendrą rizikos balą. Taip įvertinti rizikos veiksniai priskiriami atitinkamai rizikos grupei (brėžinyje), kurios pagrindu atliekamas tolesnis rizikos veiksnių portfelio vertinimas nustatant prioritetus rizikos valdymo priemonėms įgyvendinti.
90. Rizikų tikimybės ir poveikio sudėtyje gali būti taikomi koeficientai (KP ir KT), žymintys daugiklių svarbą:
Bendras rizikos balas, arba rizikos svarba / prioritetas = (KP*P) + (KT*T)
Taikomų poveikio ir tikimybės koeficientų suma turi būti lygi 2, t.y. KP+KT=2. Rekomenduojama rizikos poveikiui suteikti didesnę svarbą, pavyzdžiui, KP=1,50, KT=0,50.
91. Rizikų grupės – tai kelių lygių rizikų prioritetų nustatymo būdas. Teorijoje ir praktikoje dažniausiai naudojamos 3 lygių rizikų prioritetizavimas: didelio prioriteto rizika (raudona), vidutinio prioriteto rizika (geltona), mažo prioriteto rizika (žalia).
92. Siekiant priskirti įvertintą riziką prie konkrečios rizikos grupes, reikalinga rizikų grupėms nustatyti rėžius, t. y. ribines bendro rizikos balo intervalų reikšmes.
Pagal siūlomą rizikos svarbos / prioriteto skaičiavimo algoritmą bendro rizikos balo reikšmių aibė kinta nuo 2 iki 10 balų. Rekomenduojama pradžiai nustatyti šiuos rėžius: virš 8 balų – didelio prioriteto rizika, tarp 4 ir 8 balų – vidutinio prioriteto rizika, žemiau 4 balų – mažo prioriteto rizika. Rėžiai gali būti koreguojami atsižvelgiant į Inspekcijos prioritetus ir rizikos tolerancijos lygį.
94. Planuojant Rizikų valdymo priemones daugiausia dėmesio skiriama Rizikų veiksniams, galintiems turėti kritinį poveikį Inspekcijos tikslams (nepriklausomai nuo tokių rizikos veiksnių tikimybės) bei tiems Rizikų veiksniams, kurių tikimybė yra gana tikėtina ir labai tikėtina. Be to, įvertinamos esamos vidaus kontrolės ir Rizikų valdymo priemonės, susijusios su atitinkama rizika.
7.4. Rizikų valdymo priemonės
95. Inspekcijoje taikomas Rizikų valdymo priemones galima sugrupuoti į šias apibendrintas grupes:
95.1. Rizikų pašalinimas – Rizikos pašalinamos reorganizuojant tam tikrą veiklos procesą, atsisakant (perduodant) arba įgyjant (perimant) atskiras (naujas) veiklos funkcijas, nustatant atitinkamas vidaus kontrolės priemones ar kitaip iki minimumo sumažinant esamus Rizikų veiksnius;
95.2. Rizikų sumažinimas – veiksmai Rizikų tikimybei (Rizikų veiksniams pašalinti, t. y. papildomos vidaus kontrolės procedūros, veiklos procesų patobulinimas ir kt.) ir / ar poveikiui sumažinti (rizikos pasekmių apribojimas, t. y. veiklos tęstinumo planavimas, rezervinis kopijavimas ir kt.);
95.3. Rizikų perkėlimas – siekiant sumažinti ar apriboti Rizikų poveikį, Rizikos sutartiniais pagrindais perkeliamos trečiajai šaliai. Ši priemonė taikoma sudarant sutartis, kuriose numatomas atitinkamas sutarties šalių pareigų ir atsakomybės pasiskirstymas;
96. Pasirinktos rizikų valdymo priemonės pagal realizavimo veiksmų pobūdį gali būti skirstomos į:
96.5. teisines (sutartiniai trečiosios šalies įsipareigojimai siekiant užtikrinti tam tikrą paslaugų kokybę);
97. Atskiriems rizikos veiksniams valdyti gali būti taikomos įvairios rizikos valdymo priemonės arba jų deriniai.
99. Kritinių rizikų valdymo priemonės turi būti įgyvendinamos nedelsiant, dėl to jos gali būti:
99.1.1. operatyvinio pobūdžio, kurios nedaro įtakos ir nereikalauja pakeitimų Inspekcijos metiniame veiklos plane ir / ar Skyrių darbo planuose;
99.1.2. ilgalaikės ir / ar didesnės apimties, kurios daro įtaką ir reikalauja pakeitimų Inspekcijos metiniame veiklos plane ir / ar Skyrių darbo planuose. Esant būtinybei keisti parengtus Inspekcijos metinį veiklos planą ir / ar Skyrių darbo planus, SAS specialistas inicijuoja Inspekcijos metinio veiklos plano ir / ar Skyrių darbo planų keitimą / tikslinimą.
7.4.1 . Rizikų valdymo priemonių pasirinkimo kriterijai
101. Rizikų valdymo priemonė turi padėti pašalinti pagrindinę Rizikų pasireiškimo priežastį;
101.1. Rizikų valdymo priemonė turi padėti sumažinti / apriboti valdomų Rizikų pasireiškimo tikimybę ir / ar poveikį iki Inspekcijai priimtino lygmens;
101.2. Rizikų valdymo priemonės poveikis turi užtikrinti tęstinį problemos sprendimą, t. y. Rizikų valdymo priemonės turi būti orientuotos į vidutinę ar ilgalaikę perspektyvą. Tuo atveju, kai galimų Rizikų poveikis yra kritinis ir reikia veikti nedelsiant, gali būti pateisinamos ir trumpesnio laikotarpio priemonės. Bet kokiu atveju turėtų būti numatytos papildomos vidutinio laikotarpio Rizikų valdymo priemonės;
101.3. Rizikų valdymo priemonės įgyvendinimo terminai turi sudaryti prielaidas anksčiau užkirsti kelią numatomoms Rizikoms;
101.4. Rizikų valdymo priemonei įgyvendinti Inspekcija turi turėti pakankamus organizacinius, žmogiškuosius ir / ar finansinius išteklius;
7.4.2 . SVP rizikų priežasčių nustatymas ir rizikos valdymo priemonių pasirinkimas
102. Siekiant parinkti veiksmingas SVP rizikų valdymo priemones, svarbu žinoti, kokios priežastys Kontroliuojamus objektus motyvuoja nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Todėl labai svarbu analizuoti ir nustatyti pagrindines reikalavimų nesilaikymo priežastis, pagal kurias parenkamos SVP rizikos valdymo priemonės. Žemiau pateikiamas paveikslas, iliustruojantis gaires, pagal kurias parenkamos SVP rizikos valdymo priemonės.
Nustatant reikalavimų nesilaikymo priežastis, svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi ūkio subjektai piktybiškai nesilaiko reikalavimų, dalis jų nesilaiko, pavyzdžiui, dėl nesuprantamų reikalavimų, per sudėtingų ir brangių reikalavimų laikymosi procesų ir kt. Tai įvertinus, parenkamos atitinkamos SVP rizikų valdymo priemonės, pavyzdžiui, konsultacijų centro stiprinimas, tam tikro ūkio subjektų segmento papildomas informavimas ir mokymai, procedūrų paprastinimas ir t.t.
7.4.3 . Rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo planavimas
103. Pasirinkus rizikos valdymo priemones, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, atsakomybės ir laukiamas rezultatas, t. y. būsena, kuri būtų pasiekta įgyvendinus atitinkamas priemones. Atsakomybė už rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą nustatoma atsižvelgiant į Inspekcijos struktūrą, Skyrių atliekamas funkcijas bei atsakomybės sritis. Jeigu įgyvendinant Rizikų valdymo priemonę turi dalyvauti daugiau nei vienas Skyrius, nurodoma, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas Skyrius turi atlikti įgyvendinant atitinkamą Rizikų valdymo priemonę (pavyzdžiui, pradinės informacijos surinkimas, galimybių studija, projekto inicijavimas, Inspekcijos teisės akto parengimas, aprobavimas, tvirtinimas ir pan.).
104. Rizikų valdymo priemonės įgyvendinimo terminai nustatomi atsižvelgiant į jos įgyvendinimo procese dalyvaujančių Skyrių užimtumą ir turi būti suderinti su visais šiame procese dalyvaujančiais Skyriais.
7.4.4 . Kontroliuojamų objektų rizikingumo vertinimas ir atranka
106. Kontroliuojamų objektų rizikingumo atranka yra vykdoma pagal kontroliuojamų objektų rizikingumo atrankos modelį.
107. Kontroliuojamų objektų rizikingumo atrankos modelis yra pagalbinė priemonė, skirta nustatyti rizikingiausius Kontroliuojamus objektus, arba Kontroliuojamus objektus, kurie pasižymi SVP rizika (-omis), siekiant šiems Kontroliuojamiems objektams parinkti tinkamiausią SVP rizikos valdymo priemonę.
7.4.5 . Rizikų suvaldymo stebėsena
108. Rizikų suvaldymo stebėsena apima nustatytų Rizikų, kurioms buvo taikomos Rizikų valdymo priemonės, pasireiškimo stebėseną. Rizikų suvaldymo stebėsena atliekama tokiu pačiu periodiškumu, kaip ir Inspekcijos metinio veiklos plano įgyvendinimo stebėseną (nustatyta Apraše).
109. Rizika laikoma suvaldyta, jeigu per nustatytą laikotarpį po Rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo Rizika nepasireiškia arba Rizika pasireiškia ne didesniu nei nustatytu Inspekcijai priimtinu lygiu.
VIII. RIZIKOS VALDYMO VADOVO ATNAUJINIMAS
111. Vadovas parengtas atsižvelgiant į Inspekcijos struktūrą, veiklos ir statybų valstybinės priežiūros procesus ir nustatytus veiklos rizikos veiksnius. Vystantis rizikos valdymo procesui, Vadovas turi būti reguliariai peržiūrimas, patikslinamas ir atnaujinamas siekiant užtikrinti Vadovo aktualumą ir atitiktį Inspekcijos poreikiams.
112. Už Vadovo atnaujinimą atsakingas SAS specialistas. Vadovas atnaujinamas pagal poreikį, kasmetinio rizikos valdymo proceso ciklo metu nustatytų tobulintinų sričių pagrindu. Pasiūlymus ir rekomendacijas dėl Vadovo tobulinimo suformuluoja ir Komitetui svarstyti pateikia SAS specialistas. Komitetui išsakius savo pastabas dėl pateiktų pasiūlymų ir rekomendacijų, SAS specialistas atnaujina Vadovą ir dokumento projektą Komitetui galutinai peržiūrėti ir pritarti.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijoje
prie Aplinkos ministerijos vadovo
1 priedas
VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VEIKLOS RIZIKOS VEIKSNIŲ (FAKTORIŲ) PAVYZDŽIAI
27. Teisės aktų, reglamentuojančių organizacijos veiklą apskritai ir atskiras jos funkcijas, reikalavimų pažeidimas.
Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijoje
prie Aplinkos ministerijos vadovo
2 priedas
RIZIKOS TIKIMYBĖS IR POVEIKIO ĮVERTINIMO SKALĖS
| Tikimybės įvertinimas |
||||
| 5 |
4 |
3 |
2 |
1 |
| Labai tikėtina (50–100 %) |
Gana tikėtina (20–50 %) |
Tikėtina (10–20 %) |
Nelabai tikėtina (1–10 %) |
Mažai tikėtina (<1 %) |
| Poveikio įvertinimas |
||||
| 5 |
4 |
3 |
2 |
1 |
| Kritinis poveikis |
Reikšmingas poveikis |
Vidutinis poveikis |
Nežymus poveikis |
Nereikšmingas poveikis |
| Finansiniai nuostoliai dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo: |
||||
| >1 mln. Lt |
>500 tūkst. Lt – 1 mln. Lt |
>100 tūkst. Lt – 500 tūkst. Lt |
>10 tūkst. Lt –100 tūkst. Lt |
<10 tūkst. Lt |
| Atitiktis keliamiems išoriniams reikalavimams: |
||||
| Kritinių sistemų sutrikimas, reikšminga teisinė byla, turinti plataus masto neigiamą poveikį organizacijai, esminis išorinių reikalavimų pažeidimas, pakenkiantis reputacijai |
Reikšmingas išorinių reikalavimų pažeidimas ar svarbios informacinės sistemos darbo sutrikimas, kuris negali būti greitai ir nesudėtingai pašalintas |
Reikšmingas išorinių reikalavimų pažeidimas, kuris gali būti greitai ir nesudėtingai pašalintas |
Nereikšmingas išorinių reikalavimų pažeidimas, kuris negali būti greitai ir nesudėtingai pašalintas |
Nereikšmingas išorinių reikalavimų pažeidimas, kuris gali būti greitai ir nesudėtingai pašalintas |
| Strategijos įgyvendinimas ir organizacijos reputacija: |
||||
| Nesugebėjimas įgyvendinti strateginių uždavinių ar svarbiausių funkcijų, organizacijos išlikimo klausimas |
Reikšmingas poveikis organizacijos strategijai, iš esmės pakenkta organizacijos reputacijai |
Ribotas poveikis organizacijos veiklos strategijai, vidutinės trukmės neigiamas poveikis reputacijai |
Nežymus poveikis organizacijos strategijai, trumpalaikis neigiamas poveikis reputacijai |
Minimalus poveikis strategijai ir reputacijai |
| Žmogiškieji ištekliai – vadovaujančios grandies darbuotojų kaita per 1 metus: |
||||
| >5 |
3–4 |
2–3 |
1–2 |
1 |