LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL TRANSEUROPINIO TRANSPORTO TINKLO ĮGYVENDINIMO PASPARTINIMO

2024 m. balandžio 11 d. Nr. XIV-2530

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūrą, taikomą siekiant įgyvendinti projektus, kurie yra transeuropinio transporto tinklo Lietuvos Respublikos dalis, kaip nustatyta:

1) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, priedo III dalyje;

2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES su visais pakeitimais, 44 straipsnio 1 dalyje, I ir II prieduose.

2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.

3. Šio įstatymo pagrindu atsirandantiems teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir jų įgyvendinamieji teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Jungtinė institucija – institucija, įstaiga ar kitas juridinis asmuo, įsteigti Lietuvos Respublikos ir kitos (-ų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) susitarimu, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas leidimų įgyvendinti projektą išdavimo procedūroms, susijusioms su tarpvalstybiniais projektais, įskaitant jungtines institucijas, kurias įsteigė Lietuvos Respublikos ir kitos (-ų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) įsteigtos paskirtosios institucijos, jei Lietuvos Respublika ir kita (-os) Europos Sąjungos valstybė (-ės) narė (-ės) toms paskirtosioms institucijoms buvo suteikusios įgaliojimus jas įsteigti.

2. Leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra (toliau – leidimo išdavimo procedūra) – procedūra, kurios laikomasi dėl projekto, patenkančio į šio įstatymo taikymo sritį ir kuria siekiama, kad būtų priimtas sprendimas dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo. Leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra nelaikoma procedūra, susijusi su viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu, ir kiti veiksmai, kurie nėra susiję su konkrečiu projektu, pavyzdžiui, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, valstybės ar savivaldybės biudžeto planavimas, taip pat nacionalinių ar regioninių transporto planų rengimas.

3. Paskirtoji institucija – institucija, paskirta būti kontaktų centru projekto rengėjui ir sudaryti jam palankesnes sąlygas veiksmingai ir struktūrizuotai tvarkyti leidimų įgyvendinti projektą išdavimo procedūras.

4. Projektas – tam tikros apibrėžtos transeuropinio transporto tinklo infrastruktūros atkarpos statybos ar rekonstravimo projektas, kuriuo siekiama pagerinti tos infrastruktūros pajėgumą, saugą ir efektyvumą ir kurio įgyvendinimas turi būti patvirtintas sprendimu dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo.

5. Projekto rengėjas – leidimo įgyvendinti projektą prašantis transeuropinio transporto tinklo infrastruktūros valdytojas arba projektą inicijuojanti valstybės institucija.

6. Sprendimas dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo (toliau – sprendimas dėl leidimo išdavimo) – viešojo administravimo subjekto pagal galiojančius teisės aktus priimtas administracinis sprendimas, nepažeidžiantis jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad projekto rengėjas turi teisę įgyvendinti projektą tam tikroje geografinėje vietovėje.

7. Tarpvalstybinis projektas – projektas, apimantis transeuropinio transporto tinklo atkarpą tarp Lietuvos Respublikos ir kitos (-ų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių).

8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme.

3 straipsnis. Projektų pripažinimas ypatingos valstybinės svarbos projektais ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų dėl jų sprendimo tvarka

1. Šiuo įstatymu transeuropinį transporto tinklą Lietuvos Respublikos teritorijoje sudarantys projektai pripažįstami ypatingos valstybinės svarbos projektais.

2. Visi projektų teritorijų planavimo dokumentai rengiami, derinami, keičiami, koreguojami, tikrinami, tvirtinami, galioja, viešinami, taip pat ginčai dėl jų sprendžiami Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo tvarka.

4 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas ir administracinių paslaugų teikimas

1. Viešojo administravimo subjektai, pagal kompetenciją priimdami administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su projektų įgyvendinimu, visapusiškai bendradarbiauja tarpusavyje ir su paskirtąja institucija, keičiasi reikalinga informacija.

2. Viešojo administravimo subjektai projektams įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas suteikia ir administracinius sprendimus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos, nebent teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių projektavimą, statybą (įrengimą), yra nustatyti trumpesni terminai. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęsiamas iki 5 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą ar administracinio sprendimo priėmimą paskirtoji institucija ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais gali būti teikiama ši informacija, informuojami ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo administracinės paslaugos suteikimo ir administracinio sprendimo priėmimo dienos. Šioje dalyje nustatytas trumpesnis administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo terminas netaikomas atliekant:

1) visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūras;

2) patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūras;

3) projektui įgyvendinti reikalingų teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras;

4) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras;

5) prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo procedūras.

5 straipsnis. Paskirtoji institucija

1. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija skiriama paskirtąja institucija. Susisiekimo ministras gali įgalioti susisiekimo ministro valdymo sričiai priskirtas biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas Susisiekimo ministerija įgyvendina, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kurių valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vykdyti paskirtosios institucijos funkcijas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2. Paskirtoji institucija:

1) teikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją projekto rengėjui ir viešojo administravimo subjektams, dalyvaujantiems projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūroje, per kurią priimamas sprendimas dėl leidimo išdavimo;

2) prižiūri, ar laikomasi leidimų įgyvendinti projektą išdavimo terminų, ir registruoja dokumentų valdymo informacinėje sistemoje šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pratęsimą;

3) elektroninių ryšių priemonėmis teikia projekto rengėjui informaciją apie teisės aktuose nustatytus leidimų įgyvendinti projektą išdavimo reikalavimus, įskaitant informaciją apie leidimų išdavimo terminus, kad padėtų jam pateikti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, įskaitant visus leidimus ir sprendimus, kurie turi būti gauti ir pateikti, kad būtų priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo.

3. Paskirtoji institucija užtikrina, kad projekto rengėjas gautų informaciją apie projekto įgyvendinimo reikalavimus, įskaitant:

1) informaciją apie atskirus leidimo išdavimo procedūros etapus ir jų įgyvendinimo terminus;

2) informaciją apie tai, kam, kokią ir kiek išsamią informaciją ir (ar) dokumentus turi pateikti projekto rengėjas;

3) leidimų ir sprendimų, kurių reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktus ir kuriuos projekto rengėjas turi gauti vykstant leidimų išdavimo procedūrai, sąrašą;

4) institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, kurie dalyvauja leidimų išdavimo ir (ar) sprendimų priėmimo procedūrose, kontaktinius duomenis.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija skelbiama paskirtosios institucijos interneto svetainėje.

5. Paskirtoji institucija projekto rengėjo prašymu gali papildyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

6 straipsnis. Leidimo išdavimo procedūra

1. Baigęs teritorijų planavimo proceso rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadiją ir atlikęs visų vertintų alternatyvų kaštų ir naudos analizę, taip pat daugiakriterę analizę, projekto rengėjas kreipiasi į teritorijų planavimo organizatorių su rašytiniu prašymu pritarti teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos geriausiai alternatyvai. Sprendimas dėl geriausios alternatyvos priimamas vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata.

2. Kai parengiami teritorijų planavimo dokumento konkretūs sprendiniai, projekto rengėjas iki šių sprendinių viešinimo pradžios paskirtajai institucijai pateikia šią informaciją ir (ar) dokumentus:

1) projekto teritorijų planavimo dokumento aiškinamąjį raštą ir brėžinius, kuriuose išdėstomi siūlomi teritorijų planavimo dokumento konkretūs sprendiniai;

2) poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus šį vertinimą reikia atlikti;

3) pagal parengtus konkrečius sprendinius patikslintą teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos geriausios alternatyvos, kuriai pritarė teritorijų planavimo organizatorius, kaštų ir naudos analizę.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos ir (ar) dokumentų pateikimas paskirtajai institucijai laikomas leidimo išdavimo procedūros pradžia. Paskirtoji institucija įvertina pateiktą informaciją ir (ar) dokumentus ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nustačiusi, kad pateikta ne visa ar neišsami informacija ir (ar) dokumentai, paskirtoji institucija nustato terminą, per kurį turi būti pateikta papildoma informacija ir (ar) dokumentai ir kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos. Nepateikus papildomos informacijos ir (ar) dokumentų per nurodytą terminą, projekto rengėjo pateikta informacija ir (ar) dokumentai atmetami paskirtosios institucijos pagrįstu sprendimu.

4. Poveikio kelių saugumui vertinimas turi būti baigtas ir viešas visuomenės supažindinimas su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti atliktas iki to momento, kai teritorijų planavimo organizatorius nustato, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas yra baigtas ir pradedamos baigiamojo etapo procedūros. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, gali būti detalizuojamos, nenumatant esminių pakeitimų, projektinių pasiūlymų ir (ar) statybos projekto rengimo metu.

5. Teisės vykdyti statybos darbus įgijimas Statybos įstatymo nustatyta tvarka laikomas leidimo išdavimo procedūros pabaiga.

6. Leidimo išdavimo procedūroje dalyvaujantys viešojo administravimo subjektai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo dienos praneša paskirtajai institucijai, kad buvo išduoti reikiami leidimai ar priimti administraciniai sprendimai arba kad buvo priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo.

7 straipsnis. Leidimo išdavimo procedūros trukmė

1. Leidimo išdavimo procedūra negali būti ilgesnė kaip 4 metai nuo leidimo išdavimo procedūros pradžios.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas netaikomas įsipareigojimams, kylantiems pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę, ir neapima laikotarpių, susijusių su teismo procesais, kurie inicijuoti siekiant ginti asmenų teises teisme, taip pat laikotarpių, susijusių su teismo sprendimų dėl asmenų teisių gynimo vykdymu.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimo išdavimo procedūros terminas gali būti pratęsiamas tinkamai pagrįstais atvejais. Leidimo išdavimo procedūros termino pratęsimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į konkretų atvejį, tinkamą pagrindimą ir turint tikslą užbaigti leidimo išdavimo procedūrą ir priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo. Kai paskirtoji institucija priima sprendimą leisti pratęsti leidimo išdavimo procedūros terminą, projekto rengėjas informuojamas apie šio sprendimo priežastis. Dar vieną kartą pratęsti leidimo išdavimo procedūros terminą gali būti leidžiama tik tomis pačiomis sąlygomis.

8 straipsnis. Tarpvalstybinės leidimo išdavimo procedūros koordinavimas

1. Jei projektai yra susiję su Lietuvos Respublika ir kita (-omis) Europos Sąjungos valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), Lietuvos Respublikos paskirtoji institucija bendradarbiauja su atitinkamos
(-ų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) paskirtąja (-osiomis) institucija (-omis), siekdama suderinti Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomų projektų įgyvendinimo terminus ir susitarti dėl bendros tarpvalstybinės leidimo išdavimo procedūros terminų.

2. Tarpvalstybiniams projektams įgyvendinti gali būti įsteigta jungtinė institucija.

9 straipsnis. Viešieji pirkimai įgyvendinant tarpvalstybinius projektus

1. Tarpvalstybiniam projektui įgyvendinti gali būti steigiama projekte dalyvaujančių Lietuvos Respublikos ir kitos (-ų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) bendra įmonė. Kai bendra įmonė vykdo su tarpvalstybiniu projektu susijusias viešųjų pirkimų procedūras, taikoma Lietuvos Respublikos ar kitos šiame projekte dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinė teisė. Taikytina nacionalinė teisė nustatoma Lietuvos Respublikos ir kitos (-ų) tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančios (-ių) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) susitarime.

2. Vykdant bendros įmonės dukterinės įmonės viešuosius pirkimus turi būti taikoma Lietuvos Respublikos ar kitos tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinė teisė. Tarpvalstybiniame projekte dalyvaujanti Lietuvos Respublika ir kita (-os) Europos Sąjungos valstybė (-ės) narė (-ės) gali nuspręsti, kad dukterinė įmonė turi taikyti bendrai įmonei taikomą nacionalinę teisę.

10 straipsnis. Įstatymo taikymas

Projektams, kurie yra pradėti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, šiame įstatyme nustatytos leidimų išdavimo procedūros netaikomos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos Respublikos įstatymo

„Dėl transeuropinio transporto

tinklo įgyvendinimo paspartinimo“

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1187 dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti.

______________________